Rūkų miškai - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt
  • No tags were found...

Rūkų miškai - Vilniaus universitetas

Keli XIX a. Europos màstytojai ir jø veikalai ið esmës sutrikdë visosmàstanèios þmonijos áprastà minèiø eigà, paveikë jos mentalitetà,privertë pakeisti ilgaamþæ vertybiø bei tikslø sistemà. Vienas jø – prieð200 m. gimæs Èarlzas Darvinas (Charles Robert Darwin). Prieð 150 metøbuvo iðspausdintas jo pagrindinis veikalas ,,Rûðiø kilmë”.Dr. Mindaugas SauliusVENSLAUSKASDarvino mintiesBiofizikos m. daktaras MindaugasSaulius VENSLAUSKAS – VytautoDidþiojo universiteto (VDU) mokslodarbuotojas. VD universiteto ir Kaunomedicinos instituto studentams beidoktorantams dëstë bendràjàbiologijà, bendràjà biofizikà,molekulinæ biofizikà, ekosistemøanalizæ. Paraðë vadovëlius „Biofizika“ir „Biologija“ (kartu su prof. T.Ivanauskuir doc. E.Kanopka). Tyrinëjoneuronø geometrijà bei jaudinimosklidimà neuronø tinkle. Tiria irmodeliuoja bioaktyviøjø molekuliø,taip pat antinavikiniø vaistø pernaðà álàsteles bei audinius, taikantelektroporacijà; tyrinëja kolonijiniøjûros hidroidø netiesiniussvyravimus. Pagrindinesmokslines publikacijas paskelbëanglø ir rusø kalbomis.Èarlzas Darvinas gimë 1809 m. vasariomënesá pasiturinèioje anglø gydytojoðeimoje. XIX a. mokslo ir kultûrosgyvenime Darvinas – netikëtas ir stulbinantisreiðkinys. Dar iki ðiol ávairaus plauko„kritikai“ daþnai já pristato kaip demoniðkàpersonà, kuri esà sukursèiusi tokiusþmonijos paklydimus, kaip nacizmas,komunizmas, ateizmas ir kt. Nëraabejoniø, jog komunizmo teorijos kûrëjasMarksas ir nacizmo ideologas FridrichasNitèë Darvino veikalus buvo neblogaiiðstudijavæ ir kai kurias iðkraipytas joidëjas bandë tendencingai prakiðti savoveikaluose. Verta paþymëti, jog šie mintiesklystkeliai paèiam Darvinui buvo neþinomiir jo veikaluose niekur neatsispindi.Dar daugiau – kompetentingai ir sàþiningaianalizuojant Darvino veikalus ikišiol neaptikta në vieno svarbaus teiginio,kurá ðiuolaikinis mokslas galëtø paneigti.Natûralioji atrankaKertinis Darvino mokslo akmuo – natûraliojiatranka. Jaunystëje Darvinà labaipaveikë jo amþininko Maltuso veikalo„Etiudas apie populiacijos principus“ esministeiginys, jog þmoniø populiacija didëjadaug greièiau nei maisto ir kiti populiacijaiiðgyventi bûtini iðtekliai. Dël tovyksta negailestinga kova dël bûvio.Gamtininkas ir tyrinëtojas Darvinas, keliaudamasapie pasaulá laivu „Byglis“(1831–1836 m.), surinko galybæ pavyzdþiø,árodanèiø, jog ir augalø bei gyvûnøpasaulyje palikuoniø visada gimsta nepalygintidaugiau negu gali išgyventi. Jaukeliaudamas Darvinas suformulavo esmináklausimà „kuo ypatingi tie organizmai,kurie esamoje aplinkoje iðgyvena ir toliaudauginasi?“. Moksliðkai pagrásto atsakymoDarvinas ieðkojo ir gráþæs ið ekspedicijosdar keliasdeðimt metø, kol 1859 m.já iðsamiai iðdëstë svarbiausiame veikale„Rûðiø kilmë“. Panaudojæs amþininko filosofoHerberto Spenserio terminà, jis aiðkiaiir trumpai atsakë: „survival of the fittest“– išgyvena tinkamiausias. Ávertinusgausià Darvino argumentacijà, pateiktà joveikaluose, ðioje iš pirmo þvilgsnio banaliojefrazëje glûdi labai gili prasmë. Ið tikrøjø,sudëtingoje ir nuolat kintanèioje, visusgyvûnus supanèioje poveikiø ir organizmøtarpusavio sudëtingø santykiø erdvëjeiðgyvena tik tie, kurie esamomis sàlygomisturi daugiau tinkamø savybiø susirastimaisto, apsisaugoti nuo nepalankiøklimato sàlygø, atsispirti ligoms, veistipalikuonis bei perduoti jiems tas savybes.Dabartinës genetikos poþiûriu tinkamiausiaisrûðies individais laikomi tie, kurie,palyginti su konkurentais, kitai kartaiperduoda daugiau išlikti naudingesniøgenø. Alegoriðkai kalbant, motina Gamtaið aibës pareiðkusiø norà gyventi organizmøatrenka tik labai maþà dalá tinkamesniøiðgyventi, daugintis ir palikti savoatþalas. Taigi natûraliosios atrankos dësniopoþiûriu egzistuoja tik du sprendiniai:bûti ar nebûti. Tarpiniø sprendiniø nëra.Taip tiesmukai suvokiant atrankosdësná, objektyviai veikiantá gyvojoje gamtoje,ne vienam kilo emocinë paskata jápanaudoti aiðkinant þmoniø santykius visuomenëjeir net bandyti ðá principà perprievartà ágyvendinti. Kokios gali bûti tokiøeksperimentø pasekmës, rodo netolimapraeitis, deja, ir dabartis. Verta darkartà paþymëti, jog Darvinas tiesiogiaièia niekuo dëtas.EvoliucijaNatûralioji atranka – pagrindinë gyvosiosgamtos varomoji jëga, bet tai darne evoliucija. Natûraliosios atrankos esmëdaþnai aiðkinama neteisingai vartojanttokias klaidinanèias sàvokas, kaip„išgyvena stipriausieji“ ar „iðlieka labiausiaiprisitaikæ“. Stebint iðgyvenusiø individøpoþymiø spektrà, ne visiems ið jøtinka sàvoka stipriausias. Pvz., tirdamisausros išdegintos ganyklos þoliø ðaknøsistemà, pamatysime, kad išliko augalai,kuriø tankesnës ir giliau ásiskverbusiosšaknys, matuodami ið pievos þiedøávairiø vabzdþiø surenkamo nektarokieká, pastebësime, jog lemiamà vaidmenáèia vaidina vabzdþio straubliuko formabei jo ilgis, stebëdami, kokius vabzdþiusar jø lervas nuo medþiø sulesapaukðèiai, matysime, kad labiau iðliekatie individai, kuriø spalva maþai skiriasinuo lapø ar þievës spalvos. Taigi individoiðlikimà gali lemti nedidelis ðakneliøsutankëjimas, milimetru ilgesnis straubliukasar artimas aplinkai gyvûno kûnospalvos derinys ir kt. Girdint teiginá „iðliekalabiausiai prisitaikæ“, galima pagalvoti,kad aplinkos veikiamas gyvûnas galipakeisti savo savybes jam naudingakryptimi, kitaip tariant, per savo trumpàgyvenimà tikslingai prisitaikyti prie aplinkos.Taip gyvojo pasaulio evoliucijàbandë aiðkinti kiek anksèiau prieð Darvinàgyvenæs prancûzø mokslininkas ÞanasBatistas Lamarkas. Darvinas pabrëþia,jog naudingas ir þalingas savybesorganizmai atsineða gimdami, tai yra paveldiið tëvø. Iðorinë aplinka ágimtø savybiøpasireiðkimà gali tik paskatinti arbaslopinti, pvz., ðiaurës platumø þinduoliøatsparumà ðalèiui gali padidinti aplinkosþema temperatûra, bet neturintágimto ðalèiui atsparumo aplinka, kaipteigë Lamarkas, tiesiogiai jo sukurti negali.Akivaizdu, kad ði dviprasmybë iðnyksta,jeigu sàvoka „iðlieka labiausiai2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


prisitaikæ” vartojama kaip ilgai trukusiosnatûraliosios atrankos išdava.Gana daþnai tarp vienos rûðies individøyra tokiø, kai tos paèios savybës iðraiðkalabai skiriasi, bet organizmo iðlikimuijos abi yra naudingos. Darvinas pastebëjo,jog Ramiojo vandenyno saloseðviesagyvenantys vabzdþiai arbaturi labai stipriussparnus, leidþianèiusatsispirti nuolatiniamsmarkiamvëjui, kurisnuolat bloðkiajuos á jûrà, arba, atvirkðèiai,turi tik sparnø uþuomazgasir todël visai negaliskraidyti. Taigi, aiðkinaDarvinas, tokskadaise vienos rûðiesindividø grupëjeatsiradæs maþassparnø dydþioskirtumas, veikianttam paèiamaplinkos faktoriui(ðiuo atveju vëjui),per tûkstanèius kartø tiekpadidëja, jog ðios rûðies individailabai nutolsta ir nebegali poruotis.Taip atsiranda naujos rûðys. Ðá rûðiø evoliucijosmechanizmà Darvinas pavadino divergencija.Dël divergencijos atsirandadaugybë tarpiniø formø, kurios nebeiðlaikokonkurencijos ir dingsta ið evoliucijosscenos visiems laikams. Jau Darvino metaisbuvo daug paleontologiniø iðkasenø,liudijanèiø jo teorijos teisingumà. Akivaizduspavyzdys ðiuolaikinio arklio genealogija.Tolimiausias arklio protëvis – Hyracotherium,lapës dydþio miðko þinduolis, gyvenoprieð kelis milijonus metø. Nuo Hyracotheriumiki dabartinio arklio yra iðlikækeliolikos tarpiniø rûðiø atskirø individø skeletofosilijø, rodanèiø didelá jø tarpusaviomorfologiná panaðumà. Ðiø rûðiø gyvenimolaikotarpio skirtumas matuojamas ðimtaistûkstanèiø metø. Darvinas daro iðvadà,jog dël tolydinës divergencijos naudingipoþymiai nutolsta pamaþu, maþaisþingsneliais. Todël naujø rûðiø atsiradimasyra labai ilgas procesas. Pritaikæs divergencijosprincipà ðiuo metu gyvenanèiomsrûðims ir abstrakèiai nusileisdamasjø genealogijos medþiu þemyn iki rûðiespirminiø iðtakø, Darvinas padaro neátikimaidràsià iðvadà: visos dabartinës rûðys iðsivystëið vieno bendro protëvio. Toks màstymasið pagrindø pakeitë iki tol buvusiàgyvûnijos genealoginio medþio struktûràir gyvûnijos klasifikacijà, kuri rëmësi organizmømorfologiniu panaðumu. Gyvybësgenealoginis medis ir klasifikacija turi remtisne gyvûnø iðoriniu panaðumu, o giminystësryðiais, atsiradusiais jøevoliucinës raidos eigoje – ðtaipagrindinë Darvino tezë.parodë, kad nauji paveldimi poþymiai, nebûdinginei individo tëvams, nei jo protëviams,kartais gali atsirasti staiga. Ðis reiðkinys,vadinamas mutacija, yra geno molekulinësstruktûros staigaus pasikeitimoiðdava. Dël mutacijø gyvojoje gamtojenuolat atsiranda visiškai naujø genø irpoþymiø, kurie þenkliai greitina evoliucijosprocesà. Paradoksas, bet ðie nauji poþymiaine visada organizmui yra naudingi,daþnai net þalingi. Mutacijos iðliekamàjàvertæ lemia natûralioji atranka. Be to, mutacijosyra neprognozuojamas, atsitiktinis,tikimybinis procesas. Prisiminus garsiàjàEinðteino frazæ „Dievas neþaidþiakauliukais“, peršasi išvada, jogjis kaip tik tai ir daro.Vienas svarbiausiø XX a. atradimø yragenetinio kodo iššifravimas. Pirmiausia kodasbuvo iðaiðkintas tiriant þarnyno bakterijøEscherihia coli genø veikimo mechanizmà.Vëlesni tyrimai parodë, kad genetiniskodas yra universalus. Tai reiðkia, kadgenø molekulinës veikos mechanizmas,kuris sàlygoja baltymø-fermentøsintezæ ir tolesná jø darbà nulemiantišorines savybes, visø gyvøjø organizmø,pradedant bakterijomis ir baigiantþmogumi, iš principo yra toks pat. Koksèia ryðys su evoliucija? Tiesioginis. Taisvarus argumentas, rodantis visø gyvøjøorganizmø vientisà molekulinæ giminystæstruktûriniu ir funkciniu atþvilgiu.Be to, tai leidþia manyti, jog natûralioji atrankatiesiogiai veikia ne tik atskirus poþymius,kaip manë Darvinas, bet ir juos sàlygojanèiusgenus.Darvinas nevartojo populiacijos sàvokos,nes manë pagrindiniu atrankos vienetuesant atskirà individà. Praëjusio amþiauspirmojoje pusëje matematikai Hardis ir Fiðerisbei gydytojas Vainbergas, tirdami genøbei poþymiø dinamikà vienos rûðies populiacijosviduje, parodë, jeigu populiacijojeatsiranda tik vienas ar keli individai sunaudingais poþymiais, tikimybë perduotijuos kitai kartai yra gana maþa. Kartu suatskiro individo mirtimi dingsta ir poþymisbei já sàlygojantis genas. Siekiant, kad poþymisiðliktø ir toliau populiacijoje ásitvirtintø,turi bûti tam tikras individø su ðiuo poþymiuskaièius. Be to, tam tikri genai turi daugiaugalimybiø iðlikti, jeigu populiacija yrapakankamai izoliuota nuo kitø populiacijøir genø emigracijos tikimybë yra maþa. Akivaizdustokiø populiacijø pavyzdys yravandenynø salø ar kalnø slëniø populiacijos.Taigi daroma iðvada, kad pagrindinisevoliucijos vienetas esàs ne tik atskiras individas,bet daþnai ir tos rûðies populiacija.Populiacijos, kaip pagrindinio evoliucijosvieneto, idëjà plëtojo ir karðtai gynë2005 miræs þymus amerikieèiø mokslininkaszoologas Ernstas Mayras.Ko neþinojo DarvinasPagal Darvinà bet kuris paveldimas organizmopoþymis keliauja ið kartos á kartàkaip diskretus vienetas, poþymiai tarpusavyjenesimaiðo. Todël tam tikras poþymisne tik iðlieka, bet ir tampa atrankos objektuper daugelá kitø kartø. Taip giliai suvokdamaspoþymiø paveldimumo esmæ, jomechanizmo Darvinas neþinojo. Ádomusfaktas buvo pastebëtas po Darvino mirties,kai jo bibliotekoje buvo rasta amþininkoGregoro Mendelio svarbiausia publikacija,kurioje, neminint geno termino, iðdëstomitrys pagrindiniai paveldimumo dësniai.Nepaisant to, dràsiai galima teigti, jogmolekulinë paveldimumo prigimtis Darvinuibuvo neþinoma, nes tyrimais pagrástasgeno supratimas atsirado XX a. pradþioje,o jo molekulinë sandara buvo iðaiðkintatik ano amþiaus viduryje. Genetikaparodë, kad vienø ar kitø Darvino nagrinëtøpoþymiø pasireiðkimà bei jø paveldimumàlemia atitinkamos makromolekulinësstruktûros – genai. Nauji genetikosmokslo atradimai nepaneigë në vieno Darvinoteiginio, prieðingai, pateikë daug naujøfaktø ir argumentø, liudijanèiø evoliucijà.Kaip minëjome, Darvinas manë, jogpagrindinis naujø savybiø atsiradimo keliasyra nuoseklus, tolydus tam tikro poþymiokitimas. Olandø genetikas de Vriesas Nukelta á 16 p.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 3


Ar tebevykstaþmoniøProf. Jonas GRIGASÐiemet sukanka 200 metø nuo ÈarlzoDarvino (Charles Darwin) gimimo ir 150metø nuo jo knygos „Rûðiø kilmë“ pasirodymo,bet diskusijos apie evoliucijà irnatûraliàjà atrankà vyksta iki šiol.evoliucija?Pasvarstykime, kà mokslas sako apieevoliucijos teorijà ir ar ji vyksta toliau? Norintatsakyti á šá klausimà, reiktø skirti mikroevoliucijà(pokyèius rûðiø viduje ir tarprûðiø) ir makroevoliucijà (naujø rûðiø atsiradimà),t.y. atsakyti, ar keièiasi þmonësir ar atsiranda nauji þmonës. Makroevoliucija,deja, neišplaukia iš mikroevoliucijos,nes ji yra kito lygmens reiškinys.Geografinë izoliacija yra vienas ið naujørûðiø atsiradimo mechanizmø. Jeigu Lietuvailgam izoliuotøsi nuo pasaulio, kaipnorëjo kai kurie jungimosi á Europos Sàjungàprieðininkai, po kurio laiko lietuviaigal ir virstø nauja þmoniø rûðimi. Net dabar,kai naudojamës paþangiausiaismokslo ir technologijø pasiekimais, plëtojamemokslinius tyrimus ir kuriame naujastechnologijas, skelbiame moksliniusdarbus geriausiuose pasaulio þurnaluose,Lietuvos þiniasklaidoje klesti viduramþiøpasaulëþiûra ir antimokslas su astrologø,ekstrasensø, magø, burtininkø ir raganøpranaðystëmis. Vis dëlto atrodytø,kad þmoniø makroevoliucija baigësi, nesðiuolaikiniame pasaulyje neámanoma izoliacija.Radijas, televizija, internetas ir reaktyviniailëktuvai sujungë þmonijà á vienàdidelá kaimà.Taèiau þmonës keièiasi, nes jie nepakeitënatûraliosios atrankos taisykliø. Galëtumemanyti, kad mûsø kultûra, medicina,mokslas ir technologijos padarëmus nepriklausomus nuo natûraliosios atrankos.Taèiau evoliucijos mechanizmasreiðkia genø kitimo daþná per tam tikrà laikà.Tai reiðkia, kad per daugelá kartø pasikeièiagenø fondas ir þmonës, kaip irkiti organizmai, neiðvengiamai turi keistis.Vieni þmonës gyvena trumpai, kiti –ilgai ir perduoda daugiau genø kitomskartoms. Todël þmoniø genø fondas perilgà laikà kinta. Kultûrinë ir technologinëátaka keièia ir genø fondà. Pavyzdþiui,prieð kelis ðimtus metø milijonai þmoniømirdavo nuo raupø ir kitø uþkreèiamøjøligø. Kitoms kartoms jie neperdavë savogenø, nes mirë nesulaukæ brandos amþiaus.Þmonijos genø fondas neturëjo ðiøþmoniø genø. Dabar, nugalëjus baisiausiasuþkreèiamàsias ligas, þmonës gyvenailgiau ir papildo savo genais þmonijosgenø fondà. Kità vertus, labiausiai eko-nomiðkai paþengusiose ðalyse gimstamaþiau vaikø nei atsilikusiose Afrikos, Azijosir Lotynø Amerikos ðalyse. Ðiø ðaliøþmonës sudaro didþiausià indëlá á þmonijosgenø fondà. Po daugelio kartø visiþmonës turës daugiausia ðiø atsilikusiøðaliø þmoniø genø ir pamaþu panaðës ájuos.Taigi mokslas, kultûra, medicina irtechnologijos gali pakeisti þmonijos genøfondo turiná, bet ne evoliucijos varomàjàjëgà, ne ðio kitimo prieþastá. Norsgali atrodyti, kad, pavyzdþiui, kultûra nëragamtinë jëga, taèiau ji yra mûsø aplinkosdalis ir tokia pat natûrali, kaip oras,ligos ar maisto iðtekliai. Mes, lietuviai, galëtumemanyti, kad esame atsparûs natûraliajaiatrankai, nes turime pakankamaimaisto, kitø materialiø daiktø ir neblogastechnologijas. Bet tai tik iliuzija. Technologijosnuo nieko neapsaugo, o medicinadar neiðgydo visø ligø.Nors dauguma galime dþiaugtis patogiugyvenimu, bet mes mirðtame ir skirtingaipapildome ateinanèiø kartø genøfondà. Nors mëgstame skøstis savo gyvenimu,dar labai daug þmoniø pasaulyjegyvena blogiau uþ mus. Maèiau Indijoje,Azijoje ar Afrikoje daugybæ þmoniø, kurielabai pavydëtø mûsø gyvenimo kokybës.Didesnë dalis Þemës gyventojø nërakalbëjæ telefonu.Þmoniø amþius nuo XIX a. vidurio ilgëja.Per ðimtà metø lietuviø vyrø vidutinisûgis padidëjo 14 cm ir dabar yra 181,3cm, o moterø – 7 cm. Gal tai evoliucijospasekmë? Yra þinoma, kad pramoninësrevoliucijos Anglijoje metu vargingesnëseðeimose gimdavo vidutiniškai maþesnivaikai nei turtingose ðeimose. Be to,vargingesnës ðeimos turi daugiau vaikø.Kà evoliucija numatytø? Þmonës turëtømaþëti, nes vargingai gyvenanèiø pasaulyjeyra daugiau. Bet vargingai ir turtingaigyvenanèiø þmoniø ûgis didëja beveikvienodai. Juodaodþiø krepðininkø yra netgidaugiau. Todël natûralioji atranka nepaaiðkina,kodël vaikai dabar didesni uþtëvus. Arvydas Sabonis ir Þydrûnas Ilgauskasuþaugo irgi ne didþiausiø turtuoliøðeimose.Jei evoliucija nepaaiðkina þmoniøûgio didëjimo, tai kas paaiðkina? Dalis genetikømano, kad vaikø mityba yra svarbiausiasveiksnys, lemiantis þmoniø ûgiodidëjimà. Þmoniø kaukoliø tyrimai rodo,kad þmoniø ûgis nuo akmens amþiausiki XIX a. vidurio beveik nekito. O abiejøpasauliniø karø metu, kai Vokietijoje trûkomaisto, gimæ vaikai uþaugo maþesni.Maisto trûkumo sukeltas ûgio sumaþëjimasyra gráþtamas procesas. Bet yragamtos jëgø lemta virðutinë þmoniø ûgioriba, kurios mûsø genai perþengti negalinepaisant gerëjanèiø gyvenimo sàlygø.Kai kuriose ðalyse þmoniø ûgis yra gyvenimokokybës rodiklis. Mûsø genai yratiktai planas, rodantis, kas yra ámanoma,o ûgio riba yra tik vienas ið gyvybës apribojimø.Gyvenimo kokybei artëjant prieoptimalios, neaišku, kokios yra perspektyvosevoliuciniam þmoniø ûgio didëjimui,kintant mûsø genetiniam planui.Dalis þmoniø evoliucijai teikia didesnæprasmæ, nei jai teikë jos kûrëjas Darvinas.Kai kas mano, kad evoliucija yra daugiaunei mokslinë teorija. Jiems evoliucijayra tarsi pasaulietinë religija, perðantisavo elgesio normas ir siûlymus. Ir kaltinajà, kad mûsø gamtinë kilmë veda á seksualinælaisvæ ir kitas ðiuolaikinës visuomenësydas. Bet kiekviena teorija turi savogaliojimo ribas, kurias apibrëþia empiriniaifaktai. Daugëjant tø faktø, daþnaiteorija praranda pirminæ savo vertæ.Evoliucijos teorijos istorijaEvoliucijos teorija neatsirado tuðèiojevietoje. Iki Èarlzo Darvino knygos Rûðiøkilmë paskelbimo 1859 m. evoliucija buvopseudomokslo ir mesmerizmo mišinysarba frenologija – klaidinga teorija apiekaukolës formos ir protiniø bei moraliniøþmogaus savybiø ryðá, kurià jos ðalininkainaudojo kai kuriø pasaulio þmoniøpranaðumui paaiškinti. XVIII a. pabaigojeÈarlzo Darvino senelis Erazmus Darvinas(Erasmus Darwin) paraðë evoliucinæpoemà Gamtos šventykla, kurioje apdainavogyvybës raidà nuo vienalàsèiø organizmøiki þmogaus, arba nuo drugelioiki karaliaus. Erazmus Darvinas buvo nepaprastaistoras, populiarus ir klestintisgydytojas, produktyvus iðradëjas, 12dviejø þmonø ir dar dviejø tarnaièiø vaikøtëvas. Bet, matyt, geriausias jo iðradimasbuvo evoliucijos idëja. Èarlzas Darvinas4 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


Evoliucionavæ televizijos þiûrovaicent ir Mitsubishi abu turi tø paèiø matmenøratus, kurie prisisuka tokiais paèiaisvarþtais. Bendra šiø automobiliø konstrukcijavisai neárodo, kad prieð daugelá metøHyunday ir Mitsubishi evoliucionavo išFord Escort. Ji tik árodo, kad konstruktoriusnaudojo tas paèias dalis, kadangi jospuikiai suprojektuotos ir gerai funkcionuoja.Arba bendra plastikinës këdës ir televizoriausmedþiaga visai neárodo, kad këdëper milijonà metø evoliucionavo á televizoriø.Tiesiog plastikas yra puiki konstrukcinëmedþiaga, kurià galima naudotiir këdei, ir televizoriui gaminti. Arba nagaiir plaukai yra sudaryti iš keratino. Jis yrapuiki medþiaga, kurià galima naudoti nagamsir plaukams. Informatikoje tam apibûdintitaikoma sàvoka objektinis programavimas.Todël bendro genetinio kodobuvimu vienodai galima pagrásti tiek evoliucijà,tiek bendrà kûrëjà.Evoliucija ir religijaKai mokslui kyla vis daugiau abejoniødël evoliucijos teorijos, pradëdamassimpoziumà apie gyvybës iðtakas ir evoliucijà,skirtà Popieþiaus mokslø akademijos(joje yra nemaþa Nobelio premijoslaureatø) 60-osioms metinëms paminëti,1996 m. popieþius Jonas Paulius II pareiðkë:„Naujos þinios leidþia pripaþintievoliucijos teorijà esant daugiau nei vienhipotezæ“. Kartu popieþius akcentavo,kad evoliucijos procese kaþkur turëtø bûtiontologinis ðuolis, momentas, kai pasirodëþmonës, turintys dvasinæ egzistencijàir tokias savybes, kaip savimonë, moralinësàþinë ir laisvë.Gal po ðimtmeèio þmonës geriau suprasgamtà, pasaulá, religijà. Mokslas irtechnologijos keièia pasaulá, o kartu irþmogø. Ðio ðimtmeèio þmonës skiriasiEvoliucionavæ naujieji mokslininkaibëra likæ tik maþi rudimentiniai nereikalingikojø likuèiai. Taèiau prie šiø rudimentiniøbanginio kojyèiø yra prisitvirtinæ tamtikri raumenys. Jei tas kojytes nupjautume,tai banginis be jø negalëtø gimdyti,o tai reiškia, kad negalëtø palikti palikuoniøir nukirstø evoliucijos šakà.Þinoma, kad þmogus ir beþdþionës turibendrà genetiná kodà, kad, pavyzdþiui,þmogaus ir ðimpanzës 99 proc. genø yravienodi ir tai tarsi árodytø, kad þmogaus irbeþdþionës protëviai yra vienodi. Taèiauþmogaus ir beþdþionës bendras genetiniskodas taipogi dar nëra evoliucijos árodymas,kadangi bendrà genetiná kodà galimapanaudoti ir kaip árodymà, kad yrabendras kûrëjas, kuris tà patá kodà naudojokelis kartus tam, kad nereiktø suktigalvos ir išradinëti iš naujo dviraèio.Pavyzdþiui, automobiliai Hyundai Acnuoviduramþiø þmoniø. Genø inþinerijatiesiogiai keièia genø fondà, taip spartindamaþmoniø evoliucijà. Taèiau mokslasgeriausiai tarnauja þmonëms, kai jo hipotezëspateikiamos kaip laikinos, o nedogmos ir gyvenimo taisyklës. Baþnyèiataipogi galëtø neskleisti dviejø tûkstanèiømetø mitø, bet mokyti þmones dorai ir garbingaigyventi mokslo ir technologijø valdomameXXI amþiuje.Ko ši istorija mus moko? Pirma, tvirtinimas,kad evoliucijos teorija stiprina þmoniømoralines ir socialines normas, yra mitas.Evoliucijos teorija yra ne didesnë socialinëreligija nei, pavyzdþiui, chemija arfizika. Antra, kai evoliucija naudojama paremtiidëjoms apie visatà, gamtà, jos prasmæþmonëms ir kaip mes turime elgtis joje– tai nëra blogai. Ðis liaudiðkas evoliucionizmas– alternatyva religijai – populiaritarp þmoniø. Treèia, tie, kurie þavisi mokslu,turi bûti atsargûs, skirdami mokslo faktusir jø interpretacijà. Mokslo faktai yrašventi, interpretacija gali bûti laisva.Evoliucijos teorija pasiþymi didele aiðkinamàjagalia, bet tik pritaikius jà dalykams,kuriuos ji geriausiai paaiðkina. Negalimabandyti evoliucijos teorija griautireligijos, nes tada ji ið principo prarandasavo aiðkinamàjà galià, kadangi þmoniøkultûra nëra È.Darvino palikimas. Religijayra þmoniø kultûros dalis ir þmonës jàpritaiko savo gyvenimo metu ir perduodakitoms kartoms kartu su genais.Tradicinës religijos jauèia evoliucijosteorijos silpnumà ir lengvai jà diskredituoja.Ið dalies todël tiek daug þmoniø kaikuriose ðalyse netiki evoliucijos teorija.Evoliucijos teorija tik buvo paaukðtinta áreligijà, kuria reikia tikëti. Tam nepasisekus,ji sukëlë prieðiðkumà. Tai nekelianuostabos, nes evoliucijos ðalininkai buvomëgëjai, kurie stojo prieð profesionalus.Amerikos mokyklose vis labiau raginamaávesti alternatyvø evoliucijos teorijaimokymà.Vis dëlto evoliucijos teorija ið esmësneprieštarauja religijai. Koks skirtumas,kada Dievas sukûrë þmogø – prieð keletàdeðimèiø tûkstanèiø ar keletà milijonømetø? Koks skirtumas, kaip jis sukûrë –þodþiu ar gamtos jëgomis? Gyvybës sudëtingumodidybë kelia nuostabà ir baimænepriklausomai nuo to, koks kûrybosprocesas buvo panaudotas.Evoliucija paaiðkina pirminæ nuodëmæir krikðèioniðkàjà þmogaus prigimtá. Kaipsocialinës asmenybës mes išsivystëmegrupinës draugystës ir tarpgrupinio prieðiðkumoaplinkoje. Ið prigimties esamelinkæ bendradarbiauti ir rungtyniauti, esamealtruistai ir savanaudþiai, godûs ir dosnûs,taikûs ir karingi, t.y. geri ir blogi. Moralëstaisyklës ir ástatymai yra bûtini ugdantteigiamas ir maþinant neigiamas mûsøprigimties puses.Evoliucija paaiðkina ðeimos vertybes.Ðeimos ir visuomenës pagrindas yra prisiriðimasir ásipareigojimas, bendradarbiavimasir abipusiðkumas, uþuojauta ir iðgyvenimas,konfliktø sprendimas, visuomenësnuomonë ir rûpinimasis reputacija,neabejingumas socialinëms normoms.Iðsiugdëme moralæ, kad padidëtøðeimos ir visuomenës iðgyvenimo galimybës.Religijos sukûrë moralës normas,besiremianèias iðtobulëjusia mûsømoralia prigimtimi.Evoliucija paaiškina krikðèioniðkosiosmoralës priesakus. Krikðèioniðkoji moralëyra susijusi su þmoniø santykiais, pavyzdþiui,tiesos sakymu ir ðeimynine iðtikimybe,nes ðiø principø paþeidimas sukeliapraradimà pasitikëjimo, kuris yra ðeimosir visuomenës pagrindas. Evoliucijapaaiðkina, kaip mes iðsivystëme á besiporuojanèiasasmenybes ir kaip neiðtikimybësulauþo pasitikëjimà. Tiesos sakymasyra gyvybiðkai svarbus visuomenei,todël melas yra nuodëmë.Pagaliau evoliucija paaiškina laisvosiosrinkos ekonomikà. Natûrali atranka,kurioje konkurencija tarp atskirø organizmølemia rûðiø gausà ir ekologinæ gamtospusiausvyrà, yra analogiðka þmoniøkonkurencijos lemiamai visuomenës geroveiir harmonijai. Gamtos ekonomika atspindivisuomenës ekonomikà.Kadangi evoliucijos teorija siejasi suesminëmis krikðèioniðkojo pasaulio vertybëmis,jà reikia priimti. O mikroevoliucijatebevyksta – þmonës keièiasi, betnaujø, atrodo, neatsiranda.6 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


Kûrybos irmokslo veiklos55 metø jubiliejusProfesoriushabilituotasdaktarasKonstantinasJakovlevas-MateckisProfesorius habilituotas daktarasKonstantinas Jakovlevas-Mateckis yraVilniaus Gedimino technikos universitetoMiestø statybos, Architektûros pagrindøir teorijos katedrø profesorius, tarptautinësinformatizavimo akademijosakademikas.Konstantinas gimë 1929-03-06 Kaune,kilmingoje inteligentø ðeimoje. 1936–1941 m. mokësi Kaune, privaèioje ElenosGrigiðkienës mokykloje. Prasidëjus karui,ðeima persikëlë gyventi á paveldëtà ið tëvøMicaièiø palivarkà, esantá Þemaitijoje,Kurðënø valsèiuje (Ðiauliø apskr.). 1948m. baigæs Kurðënø gimnazijà, Konstantinasástojo á Kauno Vytauto Didþiojo universiteto(vëliau Kauno politechnikos institutas)Architektûros fakultetà. Diplomináprojektà „Sporto rûmai Vilniuje“ apgynëávertinimu „puikiai“.1954 m. baigæs institutà, buvo paskirtasdirbti architektu á Statybos ministerijostechniná projektavimo skyriø, vëliauperkeltas á naujai steigiamà Vilniaus statybostechnikumà.1960 m. K.Jakovlevas-Mateckis pakvieèiamasdirbti á Stakliø pramonës ámoniøprojektavimo institutà („Lietuvos stakliøprojektas“) architektø grupës vadovu,o vëliau tapo instituto vyriausiuoju architektu.Jis yra daugelio Lietuvos pramonëskompleksø (Vilniaus „Komunaro“stakliø ir Ðiauliø preciziniø stakliø gamyklø,Vilniaus metalo pjovimo stakliømokslinio tyrimo instituto su bandomàjagamykla „Precizika“, Kauno tvirtinimodetaliø ir Ðilutës hidrauliniø pavarø gamyklos,Kirþaèio instrumentø moksliniotyrimo instituto su gamykla (Rusija) ir kt.)architektûrinës dalies autorius. Jis þenkliaiprisidëjo kuriant Lietuvos stakliø pramonæ.1968 m. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis pradëjo dirbti Vilniaus techninësestetikos mokslinio tyrimo instituteArchitektûrinës aplinkos formavimo skyriausvedëju.Dirbdamas šiame institute daugiau nei25 metus, jis sukûrë savità pramonëskraðtovaizdþio ir gamybinës aplinkos di-zaino mokyklà, parengë jos moksliniusteorinius pagrindus. 1981 m. uþ darbøkompleksà „Pagrindiniø gamybinës aplinkosestetinio formavimo moksliniø principøsukûrimas, jø taikymas ðakinëse metodinëserekomendacijose ir ádiegimasrespublikos pramonës ir þemës ûkyje“Konstantinui Jakovlevui-Mateckiui kartusu bendraautoriais buvo suteikta Lietuvosvalstybinë mokslo premija.1976 m. K. Jakovlevas-Mateckis pakvieèiamasdirbti á Vilniaus inþinerinio statybosinstituto (dabar Vilniaus Gediminotechnikos universitetas) Miestø statyboskatedrà. Èia 1985 m. jam buvo suteiktasdocento mokslinis vardas. 1986 m. jis iðrenkamasArchitektûros katedros profesoriumi,1987 m. jam suteikiamas profesoriausmokslinis vardas, jis iðrenkamasArchitektûros fakulteto dekanu. Vëliau dirboUrbanistikos katedroje. Jam vadovaujant,ið pagrindø buvo pertvarkytas architektørengimo mokymo procesas: ávestasdvipakopis mokymas, parengtos naujosmokymo programos ir kt.1989 m. profesoriui K.Jakovlevui-Mateckiuiuþ nuopelnus architektûros ir dizainomokslui suteiktas Lietuvos nusipelniusiomokslo veikëjo garbës vardas.1991–2003 m. K.Jakovlevas-Mateckisdirbo vizituojanèiu profesoriumi Romosuniversitete „La Sapienza“, Bialystoko(Lenkija) politechnikos institute, Vilniausdailës akademijos Kauno dailës instituteir Kauno technologijos universitete.1995–1999 m. profesorius buvo Maskvosarchitektûros akademijos Specialiosiosmokslinës tarybos architektûros kandidatinëmsir daktarinëms disertacijomsginti uþsienio narys. Prieš tai jis buvo tokiostarybos narys Sankt Peterburge. Taiaukðtas profesoriaus moksliniø ir kûrybiniødarbø pripaþinimas.VGTU Miestø statybos katedroje profesoriusdirba jau beveik dvideðimt penkeriusmetus. Èia jis dësto miestø planavimà,kraðtovaizdþio architektûrà, aktyviaidalyvauja katedros mokslinëje veikloje,daþnai skaito praneðimus tarptautinësekonferencijose, skelbia moksliniusstraipsnius.Profesorius aktyviai dalyvauja mokslinëjeir profesinëje visuomeninëje veikloje.Jis yra VGTU ir LMA mokslo þurnalø„Urbanistika ir architektûra“ bei „Aplinkosinþinerija ir kraðtotvarka“ redakcijos kolegijønarys, Menotyros ir architektûrosmokslo krypties komisijos narys, vadovaujadoktorantams, daþnai kvieèiamasoponuoti disertacijø šalyje ir uþsienyje.Profesorius apdovanotas VGTU Garbësmedaliais „Uþ nuopelnus Vilniaus Gediminotechnikos universitetui“. „Uþ nuopelnuspuoselëjant kraðtovaizdþio architektûrostradicijas ðalyje“ apdovanotas LRaplinkos ministro padëkos raðtais, Lietuvoskraðtovaizdþio architektø sàjungos –garbës þenklu. 2004 m. uþ nuopelnus Lietuvaiapdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikðèioGedimino ordinu su Karininkokryþiumi.Atsigræþus á profesoriaus KonstantinoJakovlevo-Mateckio mokslinës, kûrybinësir pedagoginës veiklos 55 metus, ið jø per30 metø – Vilniaus Gedimino technikosuniversitete, galima pasidþiaugti gausiaisir brandþiais rezultatais. Architektûros,kraðtovaizdþio architektûros ir architektûrinësaplinkos dizaino srityje profesoriusatliko 33 mokslinio tyrimo darbus, paraðë29 monografijas ir knygas (dalis jø –su bendraautoriais), per 150 moksliniøstraipsniø, parengë per 80 projektø, ið kuriødauguma ágyvendinta. Ðie darbai –tai þenklus indëlis á Lietuvos kultûrà.Paþymint profesoriaus KonstantinoJakovlevo-Mateckio garbingà Jubiliejø,norisi Jam palinkëti geros sveikatos ir ilgøkûrybingø metø mûsø ðalies labui.Prof. Marija BurinskienëVGTU Miestø statybos katedros vedëjaMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 7


LIETUVOS MOKSLOELITAS – 2008Zenonas Rokus RUDZIKASLietuvos mokslo premijø komisijos pirmininkasLietuvos mokslø akademijos prezidentasMàstydamas apie tai, kaip pristatyti2008 metø Lietuvos mokslo premijø laureatus,jø darbus, buvau manæs straipsnápavadinti „Ðviesos spindulys tamsos karalystëje“(sakinys ið vieno raðytojo kûrinio),bet suabejojau, gal persûdysiu? Globalinëfinansø ir ekonomikos krizë, jos pasireiðkimasEuropos Sàjungoje ir Lietuvoje,protekcionizmo stiprëjimas, vis garsesnikaltinimai laisvosios rinkos modeliuiir raginimai gráþti prie bent dalinio valstybinioreguliavimo – visa tai yra ðiø dienøkasdienybë ir aktualijos.Mûsø ðalis Lietuva, deja, nëra sala Þemësvandenyne, kurià aplenkia bëdos irnelaimës. Gal net atvirkðèiai, viskas pasmus daþnai pasireiðkia stipriau ir giliau –ekonomika, pvz., sparèiai augo, o krizësmetu taip pat sparèiai (o gal dar sparèiau)grimzta. Kada pasieksime dugnà? Kaipjûs manote, ar greit pradës švisti, kiek dartruks krizës (ne vien ekonominës) naktis?Ar dar ilgai reikës „savanoriðkai“ maþintisatlyginimus, kitaip „verþtis dirþus“?Na, bet gráþkime prie pagrindinës ðioraðinio temos – mokslo ir mokslininkø –Lietuvos mokslo premijø laureatø. Paþvelgæá pristatytus nacionalinei mokslo premijaidarbus, dar kartà ásitikiname, kad neðventieji puodus lipdo ir kad Lietuva tikraituri kuo didþiuotis. Kol vieni iki uþkimimoginèijasi – vyksta ar ne mokslo ir studijøreforma, kiti dirba neskaièiuodami valandøir per daug nekreipdami dëmesio á tai,kiek litø gauna uþ tai. Dirba ir... padaro darbus,kurie iðeina toli uþ Lietuvos ribø ir kuriaisLietuva tikrai gali didþiuotis. Uþtenka8 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


Virginijos VALUCKIENËS nuotr.paminëti, kad Lietuvos mokslininkø pavardësminimos CERN’e, kur sprendþiamosfundamentaliausios materijos prigimties,Visatos kilmës, jos dabarties ir likimo problemos,kad lietuviai minimi, kur vyksta valdomostermobranduolinës sintezës, tapsianèiosateityje vienu pagrindiniø energijosðaltiniø, ásisavinimo darbai ar kur kuriamosir plëtojamos naujos informacinëstechnologijos – paskirstyti ir paraleliniaiskaièiavimai (grid). Juk malonu iðgirsti,kad, ávykdþius nacionaliná Lit Grid ir tarptautináBaltic Grid projektus, Briuselis beveiksu fanfaromis palaimino tolesnius tokiopobûdþio darbus (Baltic Grid II), pareikšdamas,kad šioje srityje Lietuva pertrumpà laikà tikrai pasiekë tarptautiná lygáir toliau gali kaip lygi su lygiais plëtoti irdiegti ðias technologijas kartu su toliausiaipaþengusiomis Vakarø Europos mokslininkøir inþinieriø pajëgomis.Ir dar. Neseniai Estijos mokslø akademijosDarbuose (yra toks þurnalas!)išspausdintas J.Allik straipsnis „Estijosmokslo kokybë ávertinta naudojant bibliometriniusindikatorius (1997–2007)“.Jame patraukë dëmesá vienas grafikas,kuriame lyginamas trijø Baltijos valstybiøskaièius moksliniø publikacijø, átrauktø á„Web of Science“ duomenø bazæ. Ið jomatyti, kad Latvijos mokslininkø tokiøstraipsniø skaièius yra maþiausias ir visàdeðimtmetá praktiðkai nedidëja, Estija ilgàlaikà pirmavo ir jos tokiø publikacijøskaièius auga, taèiau nuo 2002 metø Lietuvaiðsiverþë á prieká ir dabar tebepirmauja,o tokiø straipsniø skaièiaus augimasyra beveik eksponentinis.Tai kaip èia yra su ta reforma – vyksta jiar ne? Gal jau reformavomës ir laikas sustoti,nenervinti mokslininkø netikrumu –tegu toliau vis sparèiau dirba? Ar èia kaipsu tuo ligoniu – nors ir gydomas, ligonispasveiko? O moksle – nepaisant reformømokslininkai dirba geriau, efektyviau?Nors daug rodikliø Lietuvoje maþëja,taèiau pretendentø á Lietuvos mokslo premijàbûrys gerokai iðaugo, 2008 m. 44Lietuvos Respublikos MinistrasPirmininkas Andrius Kubilius,Meilutë Kabailienë, ðvietimo ir moksloministras Gintaras SteponavièiusArûnas Krotkus,Klemensas Bertulis,RamûnasAdomavièius,Vaidas Paèebutas,Andrejus Geiþutisdarbai, o 2007 m. – 35, taigi – beveik trigubaidaugiau nei premijø. Lietuvosmokslo premijø komisija labai principingaiir reikliai vertino pateiktus darbus ir iðgalimø 16 premijø paskyrë 15, nors ir paþymëjo,kad visi konkurse dalyvavæ darbaibuvo aukðto mokslinio lygio ir ið esmësbuvo verti šio valstybinio ávertinimo.Nukelta á 20 p.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 9


Ko gero, ðiais laikais jau nëra tokio þmogaus, kurá galëtø nustebinti naujasHolivudo filmas apie kosminæ katastrofà, kuriame rodytø, kaip á Þemætrenkiasi didþiulis kosminis kûnas ar kosmose ávyksta kokia didþiulë katastrofa,paveikianti visà þmonijà. Þinoma, tokie filmai yra labai ,,prisûdyti“specialiøjø efektø ir juose kartais rodoma tai, kas realiai beveik neámanoma.Taèiau ar tikrai galimos tokios katastrofos?Pavojus ið kosmoso –fantastika irrealybëValdemaras MILKUSVilniaus universiteto Fizikosfakulteto studentasJau keletà ðimtmeèiø stebima ir ieðkomanaujø asteroidø – kosminiø kûnø,kurie skrieja erdvëje tarp Marso ir Jupiterioorbitø. Iki ðiol tokiø kûnø atrasta nettrys ðimtai tûkstanèiø, tarp jø yra ir dvinariø,pvz., asteroidas Ida su palydovu Daktiliu(1 pav.). Lietuvos astronomai taip pat6 pav. Asteroido kritimas á Þemæ (pieðinys)1 pav. Ida ir Daktilisdalyvauja tokiose paieðkose ir yra atradædevynis tokius objektus. Tarp jø yra asteroidø,kurie skrieja arti Þemës ar net kertajos orbità. Tokie objektai tikrai kelia pavojø.Atrastos kelios grupës objektø, kuriøorbitos yra Þemës orbitos viduje arbajà kerta. Kiekvienà syká toks prasilenkimasyra aktyviai stebimas astronomø. Erdvëjelekianèios uolos vadinamos meteoroidais.Kartais, kai objektas yra daugeliotonø masës, jis pasiekia Þemës pavirðiø3 pav. Marso palydovas Fobas4 pav. Saturno palydovas Hiperionasir trenkiasi á já. Tose vietose atsiranda krateriai.Didþiulis, net 130 km skersmenskrateris yra Saturno palydovo Mimo paviršiuje(2 pav.).Asteroidai ir panaðûs kûnai yra kosminësmedþiagos luitai, likæ po Saulës sistemoskûnø susidarymo tarsi savotiðkos,,kosminës atliekos”. Jie yra trijø rûðiø: akmeniniai– didþiuliai akmens masës luitai,metaliniai – sudaryti iš geleþies, nikeliobei kitø metalø junginiø ir miðrûs – turintysir akmens, ir metalø mases. Didþiausiasasteroidas – Cerera – buvo kartu irpirmas atrastas ðios klasës objektas. Joskersmuo net 960 kilometrø. Ðis objektasbuvo atrastas ten, kur astronomai tikëjosirasti planetà, o atradus daugybætokiø objektø manoma, kad toji planetagalëjusi suirti. Daugybë planetø palydovøyra tokios paèios prigimties (3, 4 pav.)Manoma, kad, sukietëjus Þemës pavirðiui,jame buvusi krateriø daugybë,nes dar nebuvo tankios atmosferos, kurisulaikytø tokius kûnus. Susidarius atmosferai,tokie kûnai buvo vis stipriausulaikomi, o esami krateriai sudilo ir išnyko.Saulës sistemoje pilna ávairiausiø,,klajojanèiø uolø” ir puikiausias to árodymas– Mënulis. Mûsø palydovo pavirðiusvisas nusëtas ðimtais ávairiausio dy-5 pav. Arizonos krateris2 pav. 130 km skersmens kraterisMimo pavirðiuje10 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


dþio krateriø. Kitø planetø palydovai taippat yra išmarginti krateriais, nes, kaip irMënulis, jie atmosferos neturi visai arbajos tëra menki pëdsakai.Á Þemæ kiekvienà parà krinta didþiulëmasë (keletas tonø) kosminiø dulkiø irmeteoritiniø kûnø. Maþiausi kûnai galibûti vos keleto gramø, todël jie smarkiaiákaista ir sudega vos áskriejæ á atmosferà.Tokie kûnai yra meteorai, vadinami,,krintanèiomis þvaigþdëmis”. Nors taimaþi akmenys, atmosferoje jø sprogimasprilygsta keleto tonø trotilo bombossprogimui. Didesni kûnai sudega daugarèiau Þemës pavirðiaus. Toks ið dangauskrintantis ,,Puntukas” sprogtø kaipatominë bomba, kokia buvo numesta antHirosimos 1945 metais. Dar didesni kûnai,nors ir smarkiai apdegæ ir apsilydæ,pasiektø pavirðiø ir su didþiule jëga galëtøsugriauti iðtisus miestus ar net sukeltiglobalià katastrofà. Manoma, kadnukritus didþiuliams meteoritams planetojegalëjæ kilti ledynmeèiai, o po vienotokio smûgio iðnykæ dinozaurai. Nukritæsdidelës masës ir skersmens kûnassmûgio metu á atmosferà iðmestø didþiulæmasæ medþiagos. Dël to susidarytø ilgalaikëtamsa ir atšaltø klimatas. Jei toksdidþiulis kûnas kristø á vandenynà, susidarytødidelës galios ir áspûdingo aukðèiocunamiai, griaunantys visas pakrantesir galintys ásirëþti giliai á sausumà. Tokienuo keliø ðimtø metrø iki keliø kilometrøskersmens objektai sukeltø visuotinækatastrofà.Kiekvienà parà á Þemæ krinta keletas,,kosminiø akmenø”, kuriø dydis prilygstaPuntukui ir jie sudega nepasiekæ Þemëspaviršiaus, o jei ir pasiekia, bûna labaiákaitæ. Jie greitai oksiduojasi ir tampaneatskiriami nuo áprastiniø akmenø, tadnenuostabu, kodël atrasta taip maþai meteoritøliekanø. Jei didþiulis kûnas priartëtøprie Þemës, tai visoms ðalims tektøvienytis ir panaudoti galingiausiø branduoliniøginklø arsenalà, kad toks meteoritasbûtø susprogdintas ar bent bûtø pakeistajo orbita.Astronomai nuolat stebi dangø ir atliekaskraidanèiø kûnø orbitø skaièiavimus.Tikrai aiðku, kad tikimybë didþiuliamsasteroidams susidurti su Þeme yravisiðkai menka ir daug kartø maþesnë neimaþø akmenø. Taip pat neatmetama galimybë,kad su kokiu meteoritu á Þemægali nepastebimai atkeliauti ir neþemiðkagyvybë, nors kai kurie mokslininkai ðiuoklausimu yra gana skeptiðki. Tad galimebûti visiðkai ramûs, kad fantastiniai filmaitikrai netaps realybe ir gyvenimas ramiaitekës sena vaga.Gyventojai gerai vertinavalstybës pastangas, didinanèiaskompiuteriná raðtingumàAlma VIJEIKYTËŠvietimo ir mokslo ministerijosRyðiø su visuomene skyriausvyresnioji specialistëDauguma 15–74 metø Lietuvosþmoniø teigiamai ávertino valstybëspastangas didinti gyventojøkompiuteriná raðtingumà. Gyventojaigerai vertina kompiuterinioraštingumo mokymus uþ EuroposSàjungos ir Lietuvos valstybëslëðas, mokymo priemoniø parengimàir leidybà bei kt.Du treèdaliai 15–74 metø Lietuvosgyventojø daugiau ar maþiaumoka dirbti kompiuteriu. 4 proc. iðjø yra ágijæ Europos kompiuteriovartotojo paþymëjimà (ECDL).Treèdalis apklaustøjø nurodo iðvisnemokantys dirbti kompiuteriu. Savosugebëjimus dirbti kompiuteriuaukðèiau vertina jaunesni þmonës,turintieji aukðtàjá iðsilavinimà, vadovai,specialistai ir tarnautojai, mokiniaibei studentai, daugiau uþdirbantys,taip pat trijø didþiausiø Lietuvosmiestø gyventojai.Kompiuteriu dirbti daþniau nemokavyresni nei 55 metø, nedirbantieji,gaunantys maþesnes pajamas,kaimo gyventojai.Kompiuteriu visai nesinaudoja34 proc. Lietuvos gyventojø. Laisvalaikiukompiuteriu naudojasidaugiau negu treèdalis þmoniø.Daþniausiai (63 proc.) ieðko juosdominanèios informacijos, 59proc. tokiu bûdu bendrauja (kalbasi„Skype“ ir pan.), 35 proc. – mokosi.Ðie atsakymai rodo, kad kompiuterislabiausiai ásivaizduojamasir reikalingas su interneto prieiga.Per 70 proc. Lietuvos þmoniønurodo visai nesinaudojantys internetumobiliajame telefone ar delninuke.Internetu ðiose priemonësenaudojasi kas ðeðtas 15–74 metøgyventojas. Internetu delninukear mobiliajame telefone daþniaunaudojasi vyrai, 15–24 metø amþiausrespondentai, Vilniaus, Kaunoir Klaipëdos gyventojai, taip patþmonës, daþniau dirbantys kompiuteriu.Bet mobilusis telefonas,kuriame yra galimybë nebrangiaipasinaudoti internetu, kol kas liekaalternatyva kompiuteriui.Jeigu turëtø laiko, pinigø ir kitokiøgalimybiø, 42 proc. apklaustøjøinternetu norëtø mokytis uþsieniokalbø. Daugiau nei 20 proc.mokytøsi kompiuterinio raðtingumo,14 proc. – psichologijos, 12proc. – teisës pagrindø, jø taikymo.30 proc. respondentø tokiubûdu nenorëtø nieko mokytis.Beveik pusë dirbanèiø þmoniøteigia, kad darbdavys jokio kompiuterinioraðtingumo ið jø nereikalauja.Kiek daugiau nei penktadalisnurodë, jog to reikalauja irsudaro sàlygas já tobulinti.Dauguma – aštuoni iš dešimties15–74 metø gyventojai perpastaruosius dvejus metus kursuose,mokymuose, per kuriuosbent dalis laiko buvo skirta informaciniamstechnologiniams gebëjimamstobulinti, nedalyvavo.Tokiuose kursuose dalyvavo 17proc. þmoniø.Tai atskleidë „Visuotinio kompiuterinioraðtingumo tyrimas (pakeliuiá skaitmeniná raðtingumà)“.Ðio tyrimo rezultatai rodo, kadÐvietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamaVisuotinio kompiuterinioraðtingumo programa ágyvendinamasëkmingai.„Visuotinio kompiuterinioraštingumo tyrimas“ Ðvietimo irmokslo ministerijos uþsakymu buvoatliktas 2008 m. lapkrièio mënesá.Pagrindinis tyrëjas – dr. AlbinasKalvaitis, koordinatorius – Lietuvossuaugusiøjø ðvietimo informavimocentro direktorius dr. TadasTamoðiûnas.Su tyrimo ataskaita busgalima susipaþinti Ðvietimo irmokslo ministerijos internetosvetainëje www.smm.lt, taip patLietuvos suaugusiøjø ðvietimoinformavimo centro internetosvetainëje www.lssic.lt.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 11


Gyvybë – nenutrûkstantis,pasikartojantis ciklinis procesasKlausimas “kas pirma atsirado – kiauðinisar viðta?” yra gana paplitæs ir daþnaigirdimas, tapæs beveik aforizmu, daþnaivartojamu kai kalbama apie pasikartojantáreiðkiná ar procesà ir kai nëra aiðku, kasyra prieþastis ir kas pasekmë. Biologiniupoþiûriu toks klausimas yra gana keblus,nes viðtos „išperimos“ ið kiauðiniø, o kiauðinius„deda“ vištos. Daugeliui atrodo, kadpirminis turëtø bûti kiauðinis, nes nauja gyvybëprasideda nuo jo. Ið pirmo þvilgsnioatrodo, kad toks poþiûris teisingas, norsvis tiek lieka ðiokia tokia abejonë.Taèiau ið tikrøjø viðta – kiauðinis sudarogyvenimo ciklà, kai ið vieno gaunamaskitas ir abu yra bûtini ðiam ciklui išsilaikyti.Kadangi „kiaušinis – višta“ sudaronenutrûkstamà gyvybës tæstinumo ciklà,jø pirmumo nustatymo klausimas lygir netenka prasmës, nes tæstinëje spiralinëjekreivëje (þr. 1 pav.) nëra pradþios irpabaigos. Tad ið esmës klausimas yra paradoksalusir á já atsakymo tarsi nëra.„višta“„kiaušinis“Kiauðinisar viðta?Kas pirmesnis, o (gal) kas svarbesnis?Doc. dr. Kazimieras KONSTANTINAVIÈIUS„višta“„kiaušinis“„višta“1 pav. Gyvybës cikliðkai pasikartojantisnenutrûkstamumasTaèiau biologiniu poþiûriu á ðá klausimàvis dëlto galima paþvelgti išsamiau,t.y. pabandyti aiðkintis, kuo skiriasi viðtair kiauðinis tame gyvybës cikle, kokie jøvaidmenø skirtumai ir, remiantis tais skirtumais,pabandyti nustatyti jø eiliðkumà– kas svarbiau, taigi ir kas pirmiau tamecikle. Ðis klausimas susijæs ir su gyvybësplëtra, tad atsakymo á šá klausimà galreikëtø ieškoti aiškinantis kiaušinio irvištos vaidmená evoliucijoje: ar evoliucijojejø vaidmuo skiriasi, ar yra vienodas.Ir pagaliau svarbu, kada evoliucijos eigojeiðsiskyrë kiauðinis ir viðta. Ið esmës tai yrair klausimas, kas gi apskritai yra gyvybë.Gyvybæ galima apibûdinti kaip nenutrûkstamàprocesà, besitæsiantá jau 3,5 milijardometø, ir mes esame tiesioginiai pa-likuonys visø tø gyvybës formø – organizmørûðiø, kurios vedë evoliucijà nuopirmykðtës molekulinës evoliucijos iki prolàstelësir toliau per eukariotinæ làstelæ irpirmuosius daugialàsèius iki stuburiniø irþinduoliø, tarp jø ir homo sapiens.Drauge gyvybë egzistuoja tik todël,kad ji visà laikà periodiškai atsinaujina,palikdama palikuonis. Nepaisydami gyvybësformø ávairovës, tà atsinaujinimàapibendrintai vadinsime gyvenimo ciklu,kai pakaitomis seka pasikeitimai: tëvai –vaikai arba, kaip daþnai sakoma, viðta –kiauðinis. Toliau vietoj bendresnio posakio„tëvai – vaikai“ ir vartosime ðá sinonimà.Gyvybës ciklas palikuonims gauti, t.y.ciklas „višta – kiaušinis“, yra bendras visiemsdaugialàsèiams (ir bûtent tik daugialàsèiams),kai „patelës“ organizmassubrandina kiauðialàstæ ir, „patinui“ jà apvaisinus,iš jos pradeda plëtotis naujasorganizmas – palikuonis.Tolesnë ðios apvaisintos làstelës – zigotosraida ávairiø organizmø jau skiriasi.Dalies organizmø zigota tolesnei raidai aprûpinamamaistu ir taip paruoðtas kiauðinispaðalinamas ið organizmo, kad palikuonissusiformuotø ne „patelës“ organizme.Ið esmës taip dauginasi ir augalai. Kitosdalies organizmø apvaisinta làstelë –zigota toliau plëtojasi „patelës“ organizme,ir nauja gyvybë gimsta jau susiformavusi,tik maþesnë. Vis dëlto ir toliau vartosimederiná „višta – kiaušinis“ apibendrintai suprasdamivisiems daugialàsèiams bûdingàpalikuonims gauti gyvybës ciklà.Gyvybei, kaip nenutrûkstanèiai ir periodiðkaiatsinaujinanèiai grandinei, esminisyra jos palikuoniø tapatumas ar bentpanaðumas á jø pirmtakus, t.y. palikuonyspaveldi tëvø sandarà ir esmines savybes.Tas paveldimumas yra nulemiamasnenutrûkstamu genetinës informacijosperdavimu palikuonims ir todël genetinëinformacija yra ta ðerdis, kuri lemiagyvybës iðlikimà ir gyvø organizmøfunkcionavimà, sieja visas gyvybës formas.Kadangi gyvybë yra periodiðkai atsinaujinanticiklinë grandinë „višta –kiaušinis“, genetinë informacija nenutrûkstatik kai „višta“ (t.y. jos apvaisintakiauðialàstë) ir kiauðinis turi tokià paèiàgenetinæ informacijà.Kas kuria kintamumà?Gyvybës cikle viðta „sudeda“ kiauðináir ið jo iðsiritæs bei suaugæs „viðèiukas“išsaugo ankstesnæ formà, ir taip ciklaskartojasi nenutrûkstamai. Todël gyvybëstæstinumo poþiûriu viðta ir kiauðinis atrodoesà lygiaverèiai. Taèiau viðta ir kiauðinisyra lygiaverèiai tik genetinës informacijosprasme, nes višta, nors yra gerokaisudëtingesnë (ir didesnë) uþ kiaušiná, taèiauturi tokià pat genetinæ informacijà,kaip ir kiauðinis, tik kartotà kopijomis milijarduoselàsteliø. Tad genetinës informacijosatþvilgiu kiaušinis yra lyg ir lygiavertisvisam organizmui – vištai.Ðiame informacijos ásivyravimo ir iðaukðtinimoamþiuje jau atrodo visai natûralimintis, kad gyvybë yra tik informacijosþaidimas ir kad gyvybës evoliucijabuvo tik tos bioinformacinës ávairovëskûrimas ir gausinimas. Toks kiauðinio irviðtos sulyginimas genetinës informacijosatþvilgiu leidþia suformuluoti sàmojingàir paradoksalø gyvybës ciklo apibûdinimà,kuris skamba kaip humoras:„Viðta yra bûdas, kuriuo kiauðinis pagaminakità kiauðiná“.Ðis apibûdinimas gyvybës tæstinumoir genetinës informacijos atþvilgiu yra teisingas,taèiau èia kiauðiniui suteikiamaslyg centrinis gyvybës akcentas, nors jisyra tik pasyvi potencija tapti organizmu.Tuo tarpu viðta yra aktyviai veikianti gyvybësciklo dalis, genetinës informacijosrealizavimu baltymø sintezei gyvenasavarankiðkà gyvenimà, maitinasi ir iðauginanaujà (apvaisintà) kiauðiná. Todëlgyvybæ susiaurinti tik á genetinæ informacijà,pastaràjà iðaukðtinant iki gyvybësesmës, nëra nei pakankama, nei tikslu,nes informacija turi prasmæ tik tada, kaiji realizuojama. Be to, tai netikslu paèiosgyvybës informacijos kilmës atþvilgiu,nes kiaušinis yra pasyvus ir pagal genetinæinformacijos kilmæ.Iš tikrøjø, apvaisintas gyvybingaskiaušinis iš vištos gautà genetinæ informacijà,t.y. patelës ir patino genomus,perduoda bûsimai viðtai nepakitusià. Todëlkiauðinis negali bûti paveldimø mutacijøir genomo pakitimo prieþastimi ir ðaltiniu.Tai reiðkia, kad paveldimø mutacijøir genomo pakitimo prieþastimi ir ðaltiniugali bûti tik višta (tiksliau viðta ir gaidys,patelë ir patinas) (2 pav. a). Ið kiauðiniovystantis viðtai, t.y. pasidalijus zigotai irtoliau dalijantis-dauginantis jos dukterinëmsembriono làstelëms (ir diferencijuojantis– tampant skirtingomis), genomo-DNR kopijavimo klaidos yra galimos tikatskirose làstelëse. Nors tokios somatinësmutacijos yra gana retos (vidutiniðkaiviena ið deðimèiø ar ðimtø tûkstanèiøkopijø), ir dauguma organizmo làsteliø turitoká pat genomà, kaip ir kiauðinio. Taèiau12 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


ckuo ankstesnëje embrioninës raidos stadijojeávyksta mutacija genome, tuo daugiautokiø mutavusiø làsteliø susiformuojaatitinkamame organe.Bûsimosios „vištos“ kiauðinio genomas(zigota turi abiejø tëvø genomus,kiauðialàstes ir spermatozoidus) susidarotaip pat dauginantis ir diferencijuojantistam tikroms lytiniø organø làstelëmsembrioniniu, brendimo ir brandos laikotarpiais.Ðiuose organuose taip pat vykstaDNR kopijavimo klaidos ir atsiranda„somatinës“ mutacijos, taèiau jei kiauðialàstëar spermatozoidas iðsiplëtoja ið tokioslàstelës, atsiradusi mutacija perduodamakiauðiniui ir tampa paveldima.Šitaip kiauðinis ið viðtos ar gaidþio somatinësmutacijos gauna pakitusá – mutuotàgenomà, kuris jau turi naujà genetinæinformacijà, kuri tampa paveldima. Taireiðkia, kad nauja gyvybës informacija galiatsirasti ir atsiranda viðtos-patelës ar gaidþio-patinoorganizme, o ne kiauðinyje.ba2 pav. Mutacijosatsiradimas ið „viðtos“(tëvø) ir jos natûraliatranka:a – pirminë rûðis;b – mutacija, kuripradeda naujàiðliekanèià rûðá;c – mutacija, kuri nëragyvybingaKas atrenka mutacijas?Evoliucijos galimybæ lemia mutacijos,taèiau didþiausia mutacijø dalis yra vadinamosios„neutraliosios“ mutacijos, kuriosnesukelia organizmo svarbaus pakitimo,taèiau jos lemia tos paèios rûðies(ar veislës) organizmø skirtingumus, pavyzdþiui,padedanèius atpaþinti individus(nuo šiø „neutraliøjø“ mutacijø priklausoir audiniø nesuderinamumas vykdant organøpersodinimà). Vis dëlto dël ne tokiosmaþos dalies mutacijø ávyksta išsigimimai,kurie yra letalûs palikuonims, ir jietampa negyvybingi. Kita dalis mutacijøduoda neesminius organizmo pakitimus,vedanèius á naujø veisliø atsiradimà. Tokiosmutacijos palyginti daþnos, nes tikper kelis ar keliolika tûkstantmeèiø jaugauta ðimtai vienos rûðies (ðunø, kaèiø,arkliø, galvijø, viðtø ir kt.) veisliø, daþnainet gana skirtingø. Ir tik nedidelë dalis visømutacijø yra evoliucinës mutacijos,duodanèios pokyèius, vedanèius á naujosrûðies atsiradimà.Taèiau mutacijos yra tik genomo-DNRkopijavimø klaidos – pakitimai, o ar tie pakitimaivirs gyvybës evoliucija, priklausodar nuo keliø labai svarbiø sàlygø. Pirmiausiata mutacija neturi bûti mirtina (letalinë,2 pav. c), t.y. ið tà mutacijà turinèiokiauðinio turi susidaryti organizmas, kurisgalëtø misti ir turëti palikuoniø (2 pav.b). Taèiau tarp to mutanto palikuoniø taippat turi bûti tokiø pat mutantø ir, svarbiausia,jie turi atlaikyti nemutavusiø organizmøkonkurencijà dël maisto ir palikuoniøiðlikimo.Todël naujos rûðies atsiradimà daþniausiainulemia mutacijos, kurios padedamutantams rasti naujà niðà savo egzistavimui.Tokios mutacijos gali padëtimutantams išmokti kitaip misti, nei mintanemutavusieji pirmtakai, arba išmoktigeriau maskuotis ir slëptis nuo prieðø ardar kitaip geriau prisitaikyti prie tos paèiosar kitos aplinkos. Išmokæ išgyventinaujoje ekologinëje aplinkoje, tokie mutantaitampa nebepriklausomi nuo savopirmtakø ir nebekonkuruoja su jais dëlmaisto (arba bent ta konkurencija labaisusilpnëja), o tai padeda tokiems mutantamssparèiau daugintis. Atsiskyrimànuo savo pirmtakø ir naujos rûðies formavimàtokie mutantai patobulina naujomismutacijomis, kurios padeda darveiksmingiau panaudoti naujos nišos resursus.Ši natûralioji atranka yra bûtinaevoliucijos sàlyga.Tà mutacijos naudingumà patikrinair natûraliàja atranka átvirtina mutanto palikuoniøviðtos-patelës ir gaidþiai-patinai,susirasdami aplinkoje esanèio jiems tinkamomaisto ir partneriø bei sukurdamiapvaisintas zigotas – làsteles, kurios turiabiejø tëvø pakitusià genetinæ informacijàir ið kuriø iðauga gyvybingi palikuonys– mutantai. Taip evoliucijos galimybæ– atsitiktines mutacijas ir natûraliàjàatrankà, iðlikimà aplinkoje ágyvendina„vištos“-patelës (ir iš dalies „gaidþiai“-patinai),o kiaušiniai yra tik „bibliotekossaugyklos“,kuriose saugoma genetinëinformacija palikuonims. Tad evoliucijàkuria „vištos“-patelës ir „gaidþiai“-patinai,o ne kiaušinis. Taigi minëtàjá kalambûràgalima pakeistá á tikslesná: „kiaušinistëra galimybë viðtai iðperëti naujà viðtà“arba „višta sukuria kiaušinius naujoms,kartais kitokioms, vištoms gauti“.Kada atsiskyrë kiauðinis ir viðta„Vištos – kiaušinio“ problemoje yra darvienas klausimas: kada evoliucijos eigojeiðsiskyrë kiauðinis ir viðta. Deja, iðkasamøgeologiniø duomenø apie tai nëra ir èiagalima tik trumpai aptarti galimà ðios stadijoseigà remiantis dabartine gyvybe.Vienalàsèio organizmo funkcijø skaièiusyra minimalus, bet bûtinas jo gyvybeiir dauginimuisi egzistuoti. Senoji motininëlàstelë, gaudama ið aplinkos maisto medþiagø,pagal turimà genetinæ informacijàpagamina-susintetina visus baltymus, sujais pasigamina ir kitas maþas makromolekules,reikalingas naujoms „dukterinëms“làstelëms, nukopijuoja ir genetinæinformacijà, DNR molekulæ (-les). Visos tosmedþiagos, vienodai pasidalija á naujas„dukterines“ làsteles, daþniausiai á dvi. Taigivienalàsèiams organizmams, tiek ðiuolaikiniams,tiek ir pirmykðèiams-ankstyviesiemsnegalima išskirti „kiaušinio irvištos“, nes ir kiauðialàstë, ir organizmasyra viena ir ta pati motininë làstelë ir nauji„dukteriniai“ organizmai atsiranda dalijantissenajai motininei làstelei. Taigi vienalàsèiamsorganizmams klausimas, kaspirmesnis, kiauðinis ar viðta, neturi prasmës,nes jie yra abu kartu.Todël viðta ir kiauðinis galëjo atsiskirtitik formuojantis daugialàsèiams organizmams.Deja, apie daugialàsèiø organizmøatsiradimà beveik nieko konkretausneþinoma, net ir pirmøjø daugialàsèiø organizmøevoliucijos grandinëje aiðkiøpëdsakø pasirodymo nëra. Galima tikbandyti ásivaizduoti, kaip vyko daugialàsèiøorganizmø susidarymas.Daugialàsèiai organizmai kilo ið vienalàsèiøjau atsiradus didesnëms ir sudëtingesnëmsuþ bakterijas làstelëms –pirmykðtëms eukariotinëms làstelëms,dumbliams ir kitokioms turinèioms branduolálàstelëms. Galima ásivaizduoti, kaddaugialàsèiø organizmø uþuomazga buvosilpnai sukibusiø vienodø làsteliøsambûris. Tokiame sambûryje, bent išpradþiø, visos làstelës dalydavosi. Labaipagausëjus sambûrio làstelëms, tassambûris subyrëdavo á du ar daugiaunaujø sambûriø. Þinoma, pradinëje daugialàsèiøorganizmø plëtros stadijoje, kaiorganizmas buvo tik didesnio ar maþesniolàsteliø skaièiaus sankaupa, be didesnëskooperacijos ir aiðkesnio funkcijøpasiskirstymo, làstelës dar nebuvoaiðkiai ir ryðkiai specializuotos. Taèiau,susidarant sambûriams, pradëjo skirtislàstelës, esanèios sambûrio iðorëje, nuolàsteliø, esanèiø sambûrio viduje, nes josbuvo skirtingoje aplinkoje–apsuptyje.Greièiausiai tada pradëjo skirtis vidiniøir iðoriniø làsteliø dauginimosi greitis, kurispagaliau privedë prie susidarymospecializuotø làsteliø, kurios galëjo bûtinaujø sambûriø – daugialàsèiø organizmøuþuomazga.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 13


Galëjo bûti ir kitas daugialàsèiøorganizmø susidarymo kelias, kailàsteliø sambûris formavosi ið skirtingølàsteliø. Juk per ilgà vienlàstelinësevoliucijos fazæ susidariusioslàstelës negalëjo bûti vienodos. Josskyrësi ne tik iš aplinkos pasisavinamomismaisto medþiagomis ir ðiømedþiagø apykaita, bet ir vidine sandarabei pavirðiumi – pavirðinemembrana. Tada tarp skirtingø pavieniølàsteliø galëjo atsirasti kooperacija–simbiozë,kai vienokios làstelësið aplinkos sugerdavo maistomedþiagas ir gamindavo medþiagas,kurios praversdavo ir kitokiomslàstelëms. Vëliau kaþkuriuo metuskirtingos làstelës ágijo sugebëjimàsulipti, ir taip susidarë daugialàsèiøorganizmø uþuomazgos.Nepriklausomai nuo to, kokiaiskeliais formavosi daugialàsèiai organizmai,bet juose làstelës jau turëjospecializuotis ávairioms funkcijomsvykdyti. Ir tik tada, kai dalijantis specializuotailàstelei susidarydavo dvitokios pat specializuotos dukterinëslàstelës, jau galëjo formuotis ir atsiskirtiorganø làstelës. Taigi kiauðiniokiauðialàstësatsiskyrimas nuo viðtos-organizmoávyko tada, kai formuojantisdaugialàsèiams organizmamsið specifines funkcijas vykdanèiøorganø làsteliø iðsiskyrë lytinëslàstelës, kurios turëjo bûti naujo(–jø) daugialàsèio organizmouþuomazga.Pasaulinio jûros mokslo istorijoje yra nemaþai þmoniø, kuriesavo gyvenimà, talentus ir turtus paskyrë jûros gelmëms paþinti.Vienas jø yra Monako kunigaikðtystës princas Albertas I. Dëlmarinistiniø pomëgiø, jûreiviðko gyvenimo bûdo ir jûrø tyrimomokslo mecenavimo Europos jûrø tyrimø istorijojejis þinomas kaip „princas jûreivis“.Egidijus BACEVIÈIUS„Le prince navigateur“Monako princas Albertas I (Albert HonoreGrimaldi) gimë 1848 m. Monako kunigaikštystëje.Bûdamas 17 metø, pradëjokaro tarnybà Ispanijos karališkosiosekarinëse jûrø pajëgose, dalyvavo Prûsijos–Prancûzijoskare. Uþ nuopelnuskaryboje jam áteiktas „Garbës legionokryþius“.Monakoástengë – kaip ir anksèiau, statydinosi laivus,plaukiojo po jûras eikvodamas milijonineslëðas tyrimø árangai ir kelioniø iðlaidoms.Ilgesniø kelioniø metu ðalá valdëper radijà, o tikràsias rûmø ir šaliestvarkymo pareigas pavedë þmonai ir valstybëspatarëjams. Hercogienë Alice ilgalaikësvienatvës neatlaikë ir palûþo. 1902m. geguþës 20 d. bevaikë ðeima buvo paskelbtaiširusia. Didelë aistra kelionëmsjûromis ir okeanografijos naujovëms Monakoprincà suartino su Vokietijos kaizeriuVilhelmu II (1888–1918), kuris buvo IIReicho jûrø laivyno globëjas.Kaip matyti, gyvybës cikle„kiaušinis – višta“ apibrëþti, kas pirmesnis,nëra prasminga ir vietojklausimo „kas pirmesnis, kiaušinisar višta“ reiktø klausti „kas svarbesnis,višta ar kiaušinis“. Ir tinkamiausiasatsakymas bûtø toks: „višta“(patelë) ir „gaidys“ (patinas), o ne„kiaušinis“ yra pagrindinë grandisgyvenimo cikle, nes joje ávyksta atsitiktinësmutacijos ir „višta“ atrenkamutacijas, tinkamas iðgyventiesamoje gamtinëje aplinkoje. Taipatsitiktiniø mutacijø ir natûraliosiosatrankos dëka susikûrë esamø organizmø,tarp jø daugialàsèiø organizmø,gyvybës informacija ir atsiradoðiuolaikinë gyvybë. Jos ávairovë,tobulumas, gebëjimas iðgyventiávairiausiomis sàlygomis, daþnaiekstremaliomis, kelia nuostabà irdaþnam sunkiai ásivaizduojama, kadtai yra atsitiktinumø seka, o ne tikslingas– teleologinis kûrinys.Monako princas Albertas IPrincas Albertas I buvo labai veiklusir, kaip sakoma, plaèios jûreiviðkos dvasios.Neatsitiktinai aukštuosiuose visuomenëssluoksniuose jis buvo pramintasprincu jûreiviu (le prince navigateur). 1869m. atlikæs karinæ tarnybà, vedë Mari ViktorijàHamilton ir susilaukë sûnaus princoLuiso II (1870–1949). Santuoka tarpskirtingø polinkiø asmenybiø nebuvo sëkminga.Teigiama, kad princas šeimos laimæir didþiulius turtus išmainæs á jûros tolius,pavojingus nuotykius. 1870 m. santuokaiširusi. Slogius sëslaus ðeimyniniogyvenimo prisiminimus princas sunaikinosu dar didesne aistra patraukæs á jûras.1886 m. po tëvo mirties jis tapo visateisiuMonako kunigaikðtystës valdovu irturtø paveldëtoju. Po trejø metø (1889 m.)jis susituokë su turtinga amerikiete naðlehercogiene Alice Heine Richelieu. Betankstesnio gyvenimo bûdo pakeisti ne-Muziejaus parko paminklas jo ákûrëjuijûrø keliautojui princui Albertui I14 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


Prie okeanografijos iðtakøBûdamas 22 metø princas Albertas Ipradëjo savarankiškai studijuoti okeanografijosmokslø pagrindus. Domëjosi karinelaivyba, giliavandeniais vandenynø tyrimais,sudarë ne vienà Atlanto vakariniokranto þemëlapá, pritaikë tolimojo plaukiojimonaujoviø ir kt. Siekdamas šaliai gerovës,jis á Monako kunigaikðtystæ iš viso pasauliopritraukë pinigingus verslininkus,skatino kurtis ûkines ir vertybiniø popieriøbendroves, sudaryti sàlygas turizmo ir pramogøverslo plëtrai. 1911 m. pradëtosrengti Monte Karlo automobiliø lenktynës,atsirado garsusis kazino. Didelës pajamosleido surengti 1886–1915 m. tolimas jûrineskeliones. Šiam tikslui pasistatydinonaujausiø tyrimø laivø. 1891 m. buvo pastatytasgaleonas „La Princesse Alice I“(600 t talpos), 1898 m. – „La Princesse II“ir 1911 m. – L‘Hirondelle“ (1400 t talpos).Ekspedicijø metu buvo sudarytas Atlantovandenyno dugno batimetrinis (gyliø) þemëlapis.Kartu su princu plaukë Sorbonosuniversiteto biologai, fizikai ir geologai, dalyvavohidrologai bei kitø mokslo ðakø atstovai.1906 m. ávyko pirmoji Monako ekspedicijaá Ðiaurës aðigalá, aplankytas Svalbardoarchipelagas, Ðpicbergeno poliarininkøsostinë Norvegijoje – Longyearbyenas.Kelionës á šiauræ metu darytomis ledynøir vietoviø nuotraukomis šiandiennaudojamasi, kai reikia tiksliai aprašyti,kaip sparèiai tirpsta ledynø masyvai ir kaippakito ledjûrio gyvoji ir negyvoji gamta.Princo pastangomis 1919 m. Madrideásteigta mokslinë komisija Vidurþemio jûraitirti (The Mediterranaen Science Commission).Ji veikia iki šiol ir vienija ðià ekologiniønegandø þalojamà jûrà tirianèiømokslininkø bendruomenæ.Princas Albertas I 1903 m. Paryþiujeásteigë Þmogaus kilmës tyrimø institutà(Institute for Human Paleontology). Bûdamaspacifistas jis sudarë sàlygas Monakeásteigti Taikos institutà (Internationalinstitute for Peace) ir Antrojo pasauliniokaro metu maþiausioje Europosvalstybëje vyko pasaulinës svarbos taikdariškosderybos. Valstybë pagal išgalesrëmë ir globojo kalinius bei suþeistuosius.Uþ nuopelnus mokslui princuiAlbertui I buvo suteiktas Sorbonos universitetogarbës daktaro vardas (HonorisCausa), 1909 m. Londone jis išrinktasBritø mokslø akademijos (British Academyof Science) nariu. 1920 m. Amerikosmokslø akademija (American Academyof science) uþ nuopelnus moksluijam áteikë aukso medalá. Visà gyvenimàprincas plaèiai susiraðinëjo ir, be kitø vertingørinkiniø, sukaupë didelá paðto þenklørinkiná. Vëliau já papildë ir tinkamaisutvarkë sûnus Luisas II. 1950 m. AlbertoI vaikaitis Reinjë III atidarë Monako kunigaikðtytëspašto þenklø muziejø.princo Alberto IpomëgisPuoðnusis Okeanografijosmuziejus ir akvariumasMonake veikia iki ðiolMonako okeanografijos muziejus irakvariumasPrincas Albertas I okeanografijosmokslui padovanojo graþiausià pasaulyjejûros gelmiø tyrimø Okeanografijos muziejø-akvariumà(Musée Océanographiqueet Aquarium). Áspûdingas statinyspradëtas statyti 1886 m. parke ant stataus84,5 m skardþio. Jam prireikë 100000 smiltainio blokø. Muziejaus prieká ávairiomisskulptûromis išpuoðë garsiausiPrancûzijos skulptoriai. Nuo statinio vaizdasatsiveria tiesiai á Vidurþemio jûrà. Muziejausrinkiniø pradþià sudarë kelioniø pojûras mokslinë ir laivybos áranga. Jamesupaþindinama su Vidurþemio jûros fauna,flora, laivybos ir navigacijos bei povandeniniøtyrimø praeitimi. Veikia nuolatinënuotraukø ir eksponatø paroda,skirta Alberto I ekspedicijoms. Monakoakvariumas atidarytas 1931 metais. Dabarjame yra 4000 rûðiø jûros augalø irÁspûdingi muziejaus eksponataigyvûnø. 1957–1988 m. muziejui vadovavojûros tyrinëtojas Þakas Ivas Kusto (JacquesYves Cousteau, 1910–1997). Šiuolaikotarpiu muziejuje prasidëjo naujas jûrospaþinimo ir þiniø sklaidos tarpsnis.1906 m. Albertas I Paryþiuje, Sorbonosuniversitete, pastatë ne maþiau áspûdingofasado Okeanografijos institutà.Vëliau jo prieþiûrà perëmë Prancûzijosmokslø akademija. Ástaigos pirmininkasyra Monako princas, dël to tai abiejø ðaliønuosavybë.Puoselëja Monako princo atminimàAlbertas I mirë 1922 m. ir buvo palaidotasšeimos kapavietëje Monako kunigaikðtystëskatedroje. Muziejaus parke netoliprinco vilos 2002 m. buvo pastatytas paminklas„Le prince navigateur“. Ketvirtoskartos Monako princo Alberto I palikuonis,vaikaitis princas Albertas II 2005–2006 m.pakartojo prosenelio þygá á šiaurës vandenis.2006 m. balandþio 10–19 d. jis lëktuvupasiekë Ðiaurës aðigalá. Albertas II ásteigëfondà „Ðiaurës gamtai tirti ir saugoti“. Monakookeanografijos muziejui ketinama suteiktiprinco Alberto I vardà.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 15


Atkelta ið 3 p.Darvino mintiesðviesaXX a. evoliucionistai, apibendrinæ Darvinoidëjas ir genetikos bei molekulinësbiologijos laimëjimus, daro iðvadà: evoliucijavyksta trijuose lygmenyse – keièiantgenø molekulinæ struktûrà, kintant genøávairovei populiacijoje ir vykstant tinkamiausiøpoþymiø atrankai nuolatinëje individøkovoje dël bûvio. Toks apibendrintasevoliucijos aiðkinimas, pavadintas moderniàjasinteze, yra iðdëstytas garsiameMayro veikale „Sistematika ir rûðiø kilmëzoologo poþiûriu“. Taigi pirminë Darvinosukurta evoliucijos teorija, išplëtota ir pakeltaá naujà lygmená, ásitvirtino gamtamokslioistorijoje.Evoliucijos teorija ir ekologijaDarvinas ekologijos termino nevartojo.Pirmasis ðià sàvokà áprasmino talentingasevoliucijos idëjø tæsëjas vokieèiøbiologas Ernstas Hekelis. Graikiðkai oikosreiðkia namas. Paþodþiui ekologija reikðtømokslà apie namus, kuriuose gyvenagyvûnai. Tai primityvus ekologijos supratimas.Dabartinës ekologijos ðviesoje betkuris gyvojo pasaulio reiðkinys nëra vyksmaspats savyje arba pats sau. Gamtojenëra abstraktaus organizmo, nëra abstraktauspoþymio ar geno, todël nëra ir abstrakèiosevoliucijos abstrakèioje aplinkoje.Kiekvienà organizmà su negyvàja ir gyvàjaaplinka sieja aibë sudëtingø tarpusavioryðiø. Ekologinis màstymas dvelkia kiekvienameDarvino veikalø skyriuje. Pavyzdþiui,koevoliucija paþodþiui – evoliucijakartu. Koevoliucija tai reiðkinys, kai dviviena nuo kitos priklausanèios, kartais labaitolimos rûðys dël sudëtingø tarpusavioekologiniø santykiø ágyja abipusiškainaudingø poþymiø, kurie ásitvirtina ir evoliucijoseigoje plëtojasi lygiagreèiai abiejosepopuliacijose. Klasikinis paties Darvinoiðtirtas pavyzdys yra orchidëjiniai augalaiir juos lankantys vabzdþiai. Per milijonusatrankos metø iðliko tos orchidëjøVilniaus istoriniame centre esantis Bernardinøsodas mena senàjà Lietuvos valstybësepochà. Jo sutvarkymo klausimasnagrinëjamas landðafto architektø. Todëlnenuostabu, kad architektë Elena Brundzaitë-Baltruspasiûlë redakcijai jos surinktàobjektyvià istorinæ medþiagà apierûðys, kuriø þiedas sudarytas taip, kad nektarosiekiantys vabzdþiai ant savo kûno surinktøkuo daugiau þiedadulkiø, perneðtøjas ant kito þiedo ir padëtø já apvaisinti. Savoruoþtu, orchidëjø kitimas veikë vabzdþius– iðliko tie nektarà renkantys vabzdþiai,kuriø kûno forma ir burnos aparatasleido geriau pasiekti nektarà. Taigi lygiagretievoliucija atrinko tas orchidëjø ir vabzdþiørûðis, kurios dël savo morfologinio sandarossuderinimo turëjo privalumø. Galima pateiktigrybø ir dumbliø, augalø ir bakterijø,gyvûnø ir jø parazitø bei daugybæ kitø ekologinëskoevoliucijos pavyzdþiø.Skaitytojai raðoBernardinø sodas – istorinisþeldynas,,Mokslas ir gyvenimas” Nr. 2Evoliucijos teorija ir darvinizmasGyvojo pasaulio atsiradimo ir jo raidosinterpretacija Darvino mokslo šviesojedaþnai vadinama darvinizmu. E.Mayrasteigia esant apie 10 ávairiø darvinizmo atmainø,kurios daþnai skirtingai suvokia, okartais net prieðtaringai aiðkina tuos paèiusgyvosios gamtos reiðkinius. Be abejo,kai kurios Darvino genialios áþvalgos buvoneiðvengiamai hipotetinës, nes tuometismokslas nei patvirtinti, nei paneigti jønegalëjo. Ir dabar kai kurie esminiai evoliucijosávykiai nëra iki galo suvokiami. Iðtikrøjø, dar pats Darvinas, kelionës „Bygliu“metu tyrinëdamas Ramiojo vandenynoGalapagø salø kikiliø rûðiø ávairovæ, pastebëjojø didelá panaðumà su Ekvadorokikiliais, kurie, jo nuomone, nuo savo protëviø,kadaise atskridusiø ið Ekvadoro, dëldivergencijos ir geografinës izoliacijos labainutolo ir iðsirutuliojo kaip atskiros rûðys,kuriø niekur kitur pasaulyje nëra. Taiklasiðkas rûðies plëtotës proceso, vadinamomikroevoliucija, árodymas. Taèiaustambiø gyvûnijos sistematiniø grupiø atsiradimoprocesà, vadinamà makroevoliucija,paaiðkinti remiantis tik divergencija beigeografine izoliacija nëra taip paprasta. Átokius fundamentalius klausimus: kokiubûdu þuvys iðkopë á sausumà ir virto amfibijomis,kodël ir kaip ropliai pradëjo skraidytiir virto paukðèiais arba kaip evoliucijoskeliu þmogaus protëviø smegenyse atsiradosàmonë, iki ðiol moksliðkai pagrásto,iðsamaus atsakymo nëra. Kai kurie darvinistaituos evoliucijos proceso tarpeklius,nesukdami sau galvos, perðoka vienu ðuoliu,taèiau mokslu grindþiamos evoliucijosteorijos ðalininkai tokios prabangos sauleisti negali. Kita vertus, darvinizmà kaipmokslinæ kryptá sukompromitavo darvinistaispasivadinæ sovietø mokslo veikëjai, kurie,vadovaujami politiðkai orientuotomoksliniø tyrimø falsifikatoriaus agronomoLysenkos ir padedami valdþios, ið daugelioSàjungos universitetø iðgujo sàþiningaidirbanèius genetikus, tarp jø ir þymiusmokslininkus.Evoliucijos teorija ir kreacionizmasSupaprastintà kreacionizmo esmæ atskleidþiaðvedø mokslininko Karolio Linëjausprieð kelis ðimtmeèius pasakyta garsifrazë: „Rûðiø yra tiek, kiek jø sutvërë Dievas“(lot. creatio – sutverti). Nuo Linëjauslaikø kreacionistinës paþiûros þenkliai kito,taèiau katalikiðkos kreacionistinës filosofijoskûrëjai ir Baþnyèios hierarchai gyvojopasaulio evoliucijos ilgai nepripaþino,kol praëjusio amþiaus antrojoje pusëje pasirodëprancûzø mokslininko Tejar de Ðardenoveikalai. Ðardenas, jëzuitø ordino narys,Sorbonos universiteto absolventas,gamtos mokslø daktaras, Prancûzijosmokslø akademijos narys, darbavosi geologijos,paleontologijos, gyvûnø evoliucijosmokslø srityse, tyrinëjo naujus pitekantropoir sinantropo radinius. Esminessavo mokslines paþiûras gyvosios gamtosraidos klausimu iðdëstë pagrindiniuoseveikaluose „Þmogaus fenomenas“,„Þmogaus atsiradimas“, „Þmogaus vietagamtoje“. Pagal Ðardenà negyvojo ir gyvojopasaulio raida esàs vientisas procesas,kuriame materija ir Dievas veikia kaipdvi to paties vyksmo neatskiriamos jëgos.Bernardinø sodà, dabar vadinamà Sereikiðkiøparku.Taèiau reikia atkreipti skaitytojø dëmesá,kad ði Vilniaus miesto vietovë iðgarsinoVilniø toli uþ jo ribø. Ið èia Rytø Europosjauniausiojo geologinio periodo stratigrafinëjeskalëje atsirado padalinio – Vilniauspreglacialo sluoksniai. Mat XX a.pradþioje pragræþus græþinius, norint aprûpintibesipleèiantá miestà vandeniu, Vilniausgeologai surado pirmøjø to laikotarpioapledëjimo pëdsakø, skandinaviðkøuolienø rieduliø ir gargþdo konglomeratøbei bazaliná horizontà. Taip Vilniauspreglacialas plaèiai paplito geologinëje literatûrojeEuropoje.Sereikiðkiø parkas istoriðkai svarbusèia buvusiu vienu pirmøjø Vilniaus universitetoBotanikos sodu. Taèiau jis svar-16 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


Dievas kaip pagrindinë varomoji jëga evoliucionuojakartu su pasauliu. Autorius skiriatris pasaulio raidos pakopas: prieðgyvybiná– negyvàjá pasaulá, gyvàjá pasaulá –biosferà ir màstanèià materijà – noosferà.Gyvybës atsiradimà Ðardenas aiðkina kaipypatingà materijos struktûrizacijos procesà,ilgainiui lemiantá makromolekuliø susidarymà.Ávairios makromolekulës susijungdamostampa gyvybës pradmeniu –làstele. Tolesnæ gyvojo pasaulio raidà nuolàstelës iki þmogaus Ðardenas traktuojakaip evoliucijà, kartais vartodamas tas paèiasar panaðias sàvokas, kaip ir ðiuolaikinëevoliucijos teorija, pvz., „kova dël bûvio“,„besaikis gyvybës veisimasis“, „gyvosiosmasës ðakojimasis“ (divergencija)ir kt., taèiau evoliucijos varomàsias jëgasir jø veikimo mechanizmà daþnai aiðkinagana abstrakèiai ir miglotai, vengdamastikslesnës mokslinës argumentacijos. PagalÐardenà evoliucija turi kryptá, o toskrypties matas yra nervø sistemos iðsiplëtojimolaipsnis. Evoliucijos virðûnë – sàmonë.Sàmonës atsiradimas esàs ðuoliðkas,nematerialus, transcendentinis virsmas.Sàmonë – tai dar ne evoliucijos pabaiga.Kita pakopa – noosfera.Šiuolaikinë evoliucijos teorija, ákvëptajos pradininko Èarlzo Darvino, siekdamapaaiðkinti gyvojo pasaulio atsiradimà beijo plëtotæ, remiasi ir apsiriboja þinomaisgamtos dësniais, veikianèiais molekuliøsàveikos, genø funkcionavimo bei organizmøkovos dël bûvio lygmenyse, iš principovengia postuluoti ir neáþvelgia jokiøantgamtiniø jëgø, dalyvaujanèiø ðiuoseprocesuose. Èia glûdi esminis evoliucijosteorijos ir kreacionizmo skirtumas.Akivaizdu, Darvinas nebuvo kreacionistas.Taèiau ið to negalima daryti išvados,kad jis buvo ateistas. Èia verta priminti,kad jo þmona Ema buvo tikinti, opats Darvinas palaidotas svarbiausiojeanglikonø baþnyèios ðventovëje, Vestminsterioabatijoje.Darvino veikalai ir jo biografija neabejotinailiudija ji buvus Europos mokslo irkultûros ypatingu genijumi, kurio aiðkausproto ir gilios minties ðviesa dar ilgai lydësþmonijà jos sudëtingos evoliucijos kelyje.bus ir tuo, kad èia ásikûrë seniausioji Vilniauspoþeminio vandens vandenvietë.Dabar jos pastate apie Vilniaus vandentiekioistorijà árengta vertinga muziejinëekspozicija.Architektës Elenos Brundzaitës-Baltruskeliamos mintys nusipelno platesniodëmesio. Vilniaus atmintá, jo gamtàreikia ne tik saugoti, bet ir puoselëti, tvarkytibei turtinti.Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALASLietuvos gamtos draugijos prezidentasLaivai ne tik plaukiakanalais, bet ir ropðèiasiá kalnàAnatolijus LAPINSKASKanalas, jungiantis Elblongà – miestàvakarinëje Aistmariø pakrantëje su beveikuþ ðimto kilometrø á sausumos pusæesanèiu Ostrudos miestu ir dar uþpusðimèio kilometrø – Ilava, yra áspûdingashidrografijos paminklas ir technineprasme ádomiausias laivininkystës keliasne tik Lenkijoje, bet ir Europoje, nes jameligi ðiol puikiai veikia, ko gero, vienintelëpasaulyje techninë kanalø áranga– keltuvai, taip pat ðliuzai, uþtvankos,saugos vartai ir kiti XIX a. technikos stebuklai,stebinantys ir XXI a. þmones.Keliavo prûsai, keliauja ir XXI a.turistaiDaugybë ðio regiono eþerø ir juosjungianèiø upiø nuo senø laikø buvonaudojami transporto reikalams. Svarbiausiatransporto arterija èia buvoupë Drvenca, jungianti Ostrudà su Vysla,kartu ir su Baltija. Yra þiniø, kad ðiuovandens keliu naudojosi prûsai jau IXamþiuje.Viduramþiais, ðias þemes uþëmuskryþiuoèiams, upës reikðmë dar labiauiðaugo. Tai liudija ðios upës pakrantëseiðaugusios kryþiuoèiø pilys. Istoriniaiðaltiniai mini èia vykdytus intensyviusupës gilinimo ir reguliavimo darbus.XVI a. ypaè iðaugo medienos paklausa.Turtingos ir vertingos ðios þaliavos atsargosglûdëjo Ostrudos apylinkëse. Miðkaisudomino veiklius ir galvotus Gdanskopirklius. Tuomet ir kilo pirmosios idëjoskasti kanalus ir jungti eþerus.XVIII a. buvo pradëti kurti planai, kaipsujungti ðá regionà su Torune, Gdanskuir Elblongu. Valdþios sudaryta komisija1798 m. susirinko Ostrudoje ir keliavopo jos apylinkes, vertindama projektoágyvendinimo galimybes. Buvo pareng-ta nemaþai upës reguliavimo ir aplinkiniøvietø melioravimo planø.1818 m. medienos ir kitø prekiøtransportavimas vandens keliu taip iðaugo,kad net ásisteigë atkira bendrovë,besirûpinanti ðio vandens tako eksploatacijair prieþiûra. Ði bendrovë tapodaugelio prieplaukø savininke.Laivyba ðia upe tapo iðties intensyvi.Vis dëlto kelias sukosi aplinkine trasa irbuvo gana tolimas. Pradëta þiûrëti nuoOstrudos tiesiai á Elblongà, tokia trasabûtø trumpesnë beveik penkis kartus. Ðimintis jaudino daugelio þmoniø protus.1825 m. gimë realus projektas, kuriuoolandø kilmës inþinierius J.Ðtenkëið esmës numatë pakeisti esamà vandenskelià. Taèiau jis nepatiko vietos pirkliams,kurie turëjo nemaþø pajamø išjau eksploatuojamos trasos.Ið pradþiø J.Ðtenkë mëgino skirtingovandens lygio tarp pradiniø eþerøproblemà spræsti ðliuzais, taèiau pasirodë,kad tai neámanoma: 9,6 km ruoþevandens lygis skyrësi net 104 metrus.Kelerius metus J.Ðtenkë intensyviaidirbo, kol surado sprendimà. Tàskirtumà jis nutarë áveikti laivø keltuvais.Taèiau tuo jo vargai nesibaigë.Nors tai buvo visiškai realus projektas,deja, paramos jam ágyvendinti niekasnesiûlë. Prûsijos valdþia já net pavadinomaniako iðmone. Taèiau inþinieriausuþsispyrimas padëjo áveikti, atrodo,neáveikiamas kliûtis. Jis gavo audiencijàpas Prûsijos karaliø ir já átikino projektogyvybingumu. Beje, karaliø átikinone techniniai argumentai, bet tai, kad pasaulyjeniekur nëra tokio statinio.Projektà pradëta realizuoti 1848 metais.Pirmiausia keliais metrais buvoMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 17


paþemintas vandens lygio skirtumas iki99,5 metro, iðkasti perkasai tarp eþerø,pastatyti keltuvai. Penki mediniai ðliuzailygio skirtumà sumaþino 14 metrø. Likæsaukðtis buvo áveiktas keturiais keltuvais,aprûpintais originaliais laivø këlikliais – veþamàjaplatforma, á kurià laivas áplaukia irpo to bëgiais vaþiuoja aukðtyn ar þemyn.Gerokai vëliau vietoje ðliuzø buvo pastatytasir penktasis keltuvas. Pirminiai darbaibuvo uþbaigti jau 1852 m., taèiau pirmiejilaivai á Ilavà pradëjo plaukti 1860 m.,á Ostrudà – 1876 metais.Antrojo pasaulinio karo metais kanalasbuvo visiðkai nuniokotas. Taèiau jau1946 m. juo pradëta transportuoti medienà.Po metø juo pradëjo plaukioti ir turistiniailaivai.KeltuvaiBeveik ðimto metrø aukðèio skirtumàlaivai áveikia palyginti trumpame kelio ruoþe.Kiekvienas èia árengtas keltuvas pakeliaarba nuleidþia laivà á aukðèiau arbaþemiau iðkastà perkasà. Kaip veikia ta netik XIX, bet ir XXI a. ádomybë?Perkasas baigiasi išbetonuotu loviu,kuriame matyti dvi poros bëgiø, kylanèiøarba besileidþianèiø á aukðtesnæ ar þemesnækanalo pakopà. Laivas atplaukia á aukðtutinæar þemutinæ keltuvo prieplaukà, kuriojepritvirtinamas prie dviejø ið vandenskyðanèiø tvoreliø. Davus signalà, pradedasuktis didysis keltuvo ratas ir pradedamastempti lynas tarp bëgiø, pradeda judëtitos tvorelës, o kartu su jomis ir laivas.Netrukus iš vandens iðnyra platforma,kuri yra ne kas kita, kaip aðtuoniø ratø vagonas,á kurá áplaukæs tarp ðoniniø tvoreliøstovi laivas. Visiðkai iðniræs ið vandens tamevagone laivas kyla arba leidþiasi á aukðtesnáar þemesná perkasà. Pusiaukelyje vagonasprasilenkia su prieðinga kryptimi judanèiaplatforma. Taigi vienu reisu pakeliamiir nuleidþiami du laivai.Abu vagonai – platformos yra pririðtiprie tvirto þiedinës formos plieninio lyno,kuris maðinø skyriuje sukasi ant didþiojobûgno. Pasiekæs kità perkasà, vagonaspanyra á toká gylá, kad laivas gali savarankiðkaiið jo iðplaukti. Kiekvienas vagonas– platforma kursuoja abiem kryptimis taispaèiais bëgiais.Bûgno sukimo maðinos varomoji jëgayra vanduo, specialiu vamzdþiu atvestasá baseinà, ið kur, atvërus sklendæ, krentaá didelá 8 m skersmens vandens ratà.Vienu metu vandeniui uþpildþius tris vienostonos kubatûros kauðus, ratas pradedasuktis, kartu pradeda veikti ir laivotraukimo mechanizmas. Ið vandens ratoiðbëgantis vanduo darbiniu kanalu nubëgaá apatiná perkasà. Praktiðkai to vandenssunaudojama nedaug, jo visiðkai uþtenkakeltuvo mechanizmui.Áspûdingi yra keltuvø techniniai duomenys.Vieno keltuvo bëgiø kelias sausuma,t.y. á kalnà arba nuo jo, yra nuo350 iki 550 metrø. Aukðèio skirtumas tarpapatinës ir virðutinës kanalo atkarpos yranuo 13 iki 24,5 metro. Ið viso per penkispakëlimus laivas sausuma nuvaþiuoja2,3 kilometro ir pakyla arba nusileidþia99,5 metro.ÐliuzaiOstrudos–Elblongo kanalø sistemojeyra keturi ðliuzai. Jie yra gana áprastas statinys,todël, suprantama, po ðimtmetriniøkeltuvø yra maþiau áspûdingi. Visi keturi ðliuzaiiðlygina septyniø metrø aukðèio skirtumà.Kiekvieno jø kameros ilgis – apie 35m, plotis – 3,5 m, gylis – 1,7 metro. Vandenskiekis, reikalingas laivybai ðliuzuose,yra nuo 17 iki 38 tûkst. kub. m per parà.Kelionës ádomybësOstruda yra ketvirtas pagal dydá LenkijosVarmijos–Mozûrijos vaivadijos miestas.Já yra valdæ prûsai, kryþiuoèiai, taip patir lietuviai, 1381 m. uþëmæ èia pastatytàmûrinæ kryþiuoèiø pilá. Vëliau èia lankësiðvedai, Septyneriø metø karo metu miestàbuvo uþëmusi rusø kariuomenë, keletàmënesiø èia praleido ir Napoleonas.Mieste yra gotiðkos architektûros paminklø,XIX a. senamiestis.Elblongas taip pat yra susijæs su lietuviais,tiksliau su baltais, o dar tiksliau –su prûsais. Mat 1825 m. tuometiniame Elbingebuvo rastas vokieèiø-prûsø þodynëlis,seniausias baltø kalbø raðto paminklas,kuriame pateikti 802 prûsiðki þodþiai.Þodyno sudarytojas já apie 1400 m. nuraðënuo kito nuoraðo ar originalo. Elblongàmini IX a. anglø ar danø keliautojasVulfstanas, tas pats, kuris savo kelionësataskaitoje pateikë seniausiø þiniø ir apielietuviø buitá.Elblongas iki XIV a. buvo svarbiausiaskryþiuoèiø uostas ir prekybos centrasPrûsijoje. Yra þiniø apie jo prekybà su Lietuva.1466 m. atiteko Lenkijai, o dalijantisÞeèpospolità, atiteko Prûsijai. XIX a. miestasenergingai plëtësi, èia veikë ne tikalaus darykla ir cigarø fabrikas, bet buvogaminami lokomotyvai, automobiliai irnetgi povandeniniai laivai. Nuo 1945 m.vël priklauso Lenkijai, mieste yra stambiausiaLenkijoje alaus darykla.Elblongo senamiestis yra vadinamasdidþiausiu Europos archeologijos poligonu.Virðmiesto iðkilæs XIII–XV a. Ðv. Mikalojauskatedros 95 m aukðèio bokðtas, pokaro atstatyti XIV a. Rinkos vartai.Per Elblongà eina Berlyno–Karaliauèiausgeleþinkelio ir automobiliø keliømagistralë, vadinamoji „Berlinka“. Itinpatraukli ir áspûdinga yra kelionë greitaeigiulaivu Aistmarëmis ið Elblongo á Karaliauèiø.Plaukiant kanalu, þavi nesudarkytosgamtos vaizdai. Druzno eþeras prie patElblongo – viena graþiausiø kelionës vietø.Tai ornitologinis rezervatas, kuriameapsistoja tûkstanèiai vandens ir baløpaukðèiø. Laivas, plaukdamas ðiuo eþeru,tartum prisitaiko prie aplinkos ir judavëþlio greièiu. XIII a. eþeras apëmë 200kv. km plotà, dabar jo likæ 1289 hektarai.Vasaros metu beveik visas jo plotas yrauþþëlæs vandens augmenija, daug þydinèiøvilkdalgiø ir vandens lelijø.Pamàstymai apie LietuvàLietuvoje turistiniø kelioniø vidaus vandenimis,neskaitant Smiltynës keltø, praktiðkainëra. Daugelis dar atsimena ganaintensyvià Nemuno keleivinæ laivininkystæKauno–Nidos–Klaipëdos linija. Daranksèiau èia bûdavo áprasta plaukti laivuá pakaunës kurortus – Lampëdþius, Kulautuvà,Kaèerginæ. Veikë ir Kauno – Jurbarkolinija.Vilniuje laivai kursavo Nerimi iki Verkiø,ið Klaipëdos – á Nidà. Atrodo, bûdavo irKauno–Birðtono marðrutas. Tiesa, atskirususitarimu dabar galima plaukti per Kurðiømarias, pvz., ið Nidos ar Juodkrantës áRusnæ, Ventæ, Minijà. Tai, beje, ir viskas.Belieka pasvajoti ir kartu pasiûlyti veiklesniemsverslininkams iðnaudoti nemaþusLietuvos vidaus vandenø rezervus.Pirmiausia Kauno–Nidos vandens kelià.Daugelis þmoniø norëtø plaukti laivu á Nidà,taèiau realiø poslinkiø kol kas nematyti.Aiðkinama, kad èia bûtø pernelygbrangûs bilietai. Taèiau toje paèioje Lenkijojepanaðiuose marðrutuose keleiviø,ypaè ið Vokietijos, kaþkodël netrûksta.Nesuprantama, kodël nëra kelionësKlaipëdos kanalu, vieninteliu mûsø kraðtedirbtinai sukurtu vandens keliu ir netgisu taip pat vieninteliu ðliuzu. Nëra jokiøvandens kelioniø aplink Rusnæ ir kuriuonors jos vidaus vandenø taku. Teoriðkaibûtø galima pasvajoti ir apie keliones iðNemuno á Karaliauèiaus kraðto vandenssistemas, taèiau pirmiau reikëtø bent iðsijudintisavame kraðte.Rytø Lietuvoje visiems ásimintina bûtøkelionë Asvejos eþeru. Èia galima bûtøplaukti visà dienà, nes eþero ilgis suvisomis álankomis siekia ar ne trisdeðimtkilometrø. Kalbos, kad plaukdami paþeisimegamtos ramybæ, kaþin ar átikinamos.Jeigu Lenkijoje laivai sugeba tyliai plaukti,net neiðbaidydami vandens paukðèiø,tai tà patá galima padaryti ir Lietuvoje.Europos ðaliø, kur laivai plaukioja vosne kiekvienu jiems ámanomu praslinkti taku,patirtis teikia vilèiø, kad ir Lietuvojekeleiviniai laivai vël pasirodys mûsø mariose,upëse, eþeruose, kanaluose.18 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius,Jonas Jurevièius ir Vytenis Arvydas SkeberdisAtkelta ið 9 p.LIETUVOS MOKSLOÐiame straipsnyje nëra galimybiø apsistotismulkiau ties kiekvienu premijuotudarbu – tai galëtø padaryti þurnalas, odidelë ðiemet nepremijuotø darbø dalisbus anksèiau ar vëliau ateityje pagerbtaðiuo apdovanojimu, todël èia tik labaitrumpai apsistosime ties nacionaline premijaávertintais darbais, o skaitytojus paraginsimesavarankiðkai detaliau pasidomëtipaèiais darbais ir jø autoriais.Visi darbai buvo suskirstyti á keturiassekcijas – humanitariniø ir socialiniø, fiziniø,biomedicinos ir technologijosmokslø. Kiekvienoje sekcijoje darbai buvoskirstomi á dvi grupes: fundamentiniaiir taikomieji moksliniai tyrimai bei taikomosiosmokslinës veiklos (eksperimentinësplëtros) darbai.Humanitariniø ir socialiniø moksløsekcijoje premija buvo ávertintas BronislovoGenzelio darbø ciklas „Lietuvos kultûrosistorijos tyrinëjimai (kultûrologiniaiir politologiniai aspektai) (1988–2007 m.)“. Autorius pateikë sintetinæ tiekLietuvos kultûros istorijos, tiek politinësminties raidà nuo seniausiø laikø iki ðiødienø, atskleidë sàsajas tarp kultûrologiniøkoncepcijø ir politinës minties raidos.Lietuvos fonologinës mokyklos kûrëjoAlekso Stanislovo Girdenio darbø ciklas„Fonologijos, dialektologijos ir kalbosistorijos tyrimai (1996–2003 m.)“ þenkliaipraturtino teorinæ fonetikà, pritaikytà baltøkalbø ir jø tarmiø fonologiniams tyri-ELITAS – 2008Eugenijus Jovaiðamams, paklojo tvirtus pamatus tolesniemsne tik lietuviø, bet ir latviø kalbosbei jø tarmiø tyrimams.Eugenijaus Jovaiðos darbø ciklas „Istorijair kompiuteriai (1997–2007 m.)“skirtas daugialypës terpës (multimedijos)technologijø plëtotei ir taikymamsarcheologijoje, istorijoje, istorijos vadovëliøleidyboje, pristatant kultûros paveldàir rengiant istorijos mokytojus. Daugumadarbø iðleista kompaktinëseplokðtelëse ar yra internete. Jie plaèiainaudojami mokytojø ir dëstytojø, televizijoje,kitose informacijos priemonëse.Fiziniø ir kitø likusiø mokslø sekcijojeapdovanota po keturis darbus. FizikøRemigijaus Gaškos, Sauliaus Jurðëno,Edmundo Kuokðèio, Gintauto Tamulaièiodarbø ciklas „Trumpabangës optoelektronikospuslaidininkiø ir jø kvantiniødariniø optinë spektroskopija (2001–2007 m.)“ pasiþymi fundamentiniø tyrimøgilumu ir technologiniø taikymø galimybëmis.Nevargindami skaitytojø specifiniøterminø gausa, paþymësime, kadðie darbai atveria plaèias perspektyvaskurti naujus optoelektronikos prietaisusbei juos taikyti ávairiose ne tik mokslo,bet ir kasdienio gyvenimo srityse.Chemikø Audriaus Padarausko, VidosVièkaèkaitës darbø ciklu „Chromatografiniaiir elektromigraciniai metodai:naujos derivatizacijos, koncentravimo iratskyrimo sistemos (1993–2007 m.)“ Lietuvojesukurta nauja ðiuolaikinës analizëschemijos tyrimø kryptis ir moderni,20 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


Rimantas Belevièius irRimantas KaèianauskasRoma Semaðkienë,Zenonas Dabkevièius irIrena BrazauskienëAudrius Padarauskas irVida VièkaèkaitëBronislovas Genzelis(ðalia þmona Apolonija)gerai pasaulyje þinoma medþiagø atskyrimometodø mokykla.Ið Meilutës Kabailienës darbø ciklo„Naujø paleobotaniniø tyrimo metodøsukûrimas ir jø taikymas, atkuriant gamtinësaplinkos raidà poledynmetyje Lietuvoje(1977–2007 m.)“ iðskirsime vienàaspektà – naudojant jos pasiûlytà tinklinámetodà bei þiedadulkiø analizës duomenis,buvo atkurta vidutinë Lietuvosmiðkø sudëtis ir jos kaita, taip pat klimatopokyèiai poledynmetyje.Virginijos VALUCKIENËS nuotr.Bene svarbiausias Arûno Krotkaus,Klemenso Bertulio, Ramûno Adomavièiaus,Vaido Paèebuto, Andrejaus Geiþuèiodarbø ciklo „Puslaidininkiniø medþiagøir dariniø, skirtø terahercø diapazonooptoelektronikos prietaisams, tyrimai(1997–2007 m.)“ bruoþas – sukurtiir ádiegti pramonëje terahercinio daþniødiapazono impulsiniai optoelektroniniaiemiteriai ir detektoriai bei šiam diapazonuiskirtos laikinës spektroskopijos sistemos.Paþymëtinas natûralus tyrimøpratæsimas – pumpurinë ámonë UAB TE-RAVIL.Trumpai apþvelkime biomedicinossrities premijuotus darbus. Jono Jurevièiaus,Vytenio Arvydo Skeberdþio darbøciklas „Ðirdies miocitø ir Amono ragoneuronø vidulàstelinës signalizacijosir erdvëskyros ypatumai (1994–2007 m.)“ pateikia biomedicinos moksluinaujø svarbiø duomenø apie receptoriniøsistemø vidulàstelinius signaløperdavimo kelius ir jø veikimo mechanizmusðirdyje ir smegenyse.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 21


Èeslovo Venclovo darbø cikle „Bioinformatikosmetodø kûrimas ir jø taikymasbaltymø struktûrai, funkcijai ir evoliucijaitirti (1994–2007 m.)“ apibendrintirezultatai, gauti kuriant bei tobulinant bioinformatikosir kompiuterinës biologijosmetodus, taip pat taikant juos konkretiemsbiologiniams objektams tirti. Kitaisþodþiais tai galima apibûdinti terminu„baltymø struktûrinë bioinformatika“.Gedimino Arvydo Biziulevièiaus darbøciklas „Gydymo mikrobinës làstelëssienelæ ardanèiais fermentais koncepcijosvystymas (1975–2007 m.)“ – tai rezultatasdaugiau kaip 30 metø kryptingosmokslinës veiklos biotechnologijos, biochemijos,mikrobiologijos, imunologijosbei veterinarinës medicinos srityje siekiantAdolfas Laimutis Telksnys, Evaldas Robertas Oþeraitis, Antanas Leonas Lipeikair Stanislava Nerutë KligienëJuozas VidasGraþulevièiusAntanas Pediðius, Jurijus Tonkonogij, Gediminas Zygmantas, Nerijus PediðiusSaulius Jurðënas, Gintautas Tamulaitis,Edmundas Kuokštis, Remigijus GaškaAleksas Stanislovas Girdenissukurti áprastiniams antibiotikams alternatyviasgydymo ir profilaktikos priemones.Irenos Brazauskienës, Zenono Dabkevièiaus,Romos Semaðkienës darbø cikle„Þemës ûkio augalø grybiniø ligø plitimodësningumø tyrimai ir efektyviø kontrolësmetodø kûrimas bei diegimas (1982–2007 m.)“ sistemingai iðtirtos pagrindiniøþemës ûkio augalø labiausiai iðplitusiosgrybinës ligos, jø sukëlëjai, ðiø ligø þalingumas,jø plëtotës ypatumai mûsø ðaliessàlygomis. Iðryðkintos naujos ligø plitimotendencijos besikeièianèios þemdirbystëspraktikos, ðiltëjanèio klimato sàlygomis.Daug praktiniø rekomendacijø ûkininkamspublikuota populiariuose þurnaluose.Ir pabaigai technologijos mokslai. TrysRimantai – Rimantas Barauskas, RimantasBelevièius, Rimantas Kaèianauskaslaimëjo nacionalinæ mokslo premijà uþ vadovëlá„Baigtiniø elementø metodo pagrindai“ir mokslo darbø ciklà „Baigtiniøelementø metodas: modeliai ir taikymai(1988–2007 m.)“. Pateiktas vadovëlis irmokslo darbø ciklas ið esmës padëjo suformuotibaigtiniø elementø metodo kaipsavarankiðkos tarpdalykinës tyrimø kryptiesLietuvoje pagrindus ir specialistø rengimotradicijas, paskatino metodà taikytidaugelyje technologijos mokslø krypèiø.Juozo Vido Graþulevièiaus darbø ciklas„Naujos elektroaktyvios organinës medþiagosoptoelektronikai (1998–2007 m.)“yra skirtas naujø elektroaktyviø medþiagøkûrimui ir sintezei bei jø savybiø tyrimams.Kai kurios susintetintos medþiagos savosavybëmis pranoksta geriausius komerciniuspavyzdþius ir puikiai uþsirekomendavokopijavimo aparatø ir lazeriniø spausdintuvøfotoreceptoriuose bei organiniuoseðviesos dioduose.Stanislavos Nerutës Kligienës, Anta-22 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


no Leono Lipeikos, Evaldo RobertoOþeraièio ir Adolfo Laimuèio Telksniodarbø ciklo „Informacinës technologijoslietuviø kalbai ir kultûrai (1995–2007 m.)“ypatybë – vaisingas informatikos ir humanitariniømokslø specialistø bendradarbiavimas,davæs puikiø rezultatø. Atliktilietuviø ðnekos savybiø analizës iratpaþinimo tyrimai, naudojant moderniasinformacines technologijas, suteikë naujøþiniø apie lietuviø ðnekamosios kalbosypatumus, sudarë sàlygas uþbaigtiðios kalbos pavyzdþiu saugyklos – garsyno– kûrimo darbus, sukurti iðtisinëslietuviø šnekos atpaþinimo akustiniusmodelius ir technologijas, padëjo pada-2008 metø Nobelio ir Abeliopremijø laureataiFizikos srityjeYoichiro Nambu (Fermi institutas, Èikagos universitetas, JAV) uþ savaimesuardytos simetrijos mechanizmo atradimà subatominëje fizikoje.Makoto Kobayashi (Didelës energijos greitintuvo tyrimø organizacija,Tsukuba, Japonija) ir Toshihide Maskawa (Kioto universitetas, Japonija)uþ suardytosios simetrijos, kuri prognozuoja maþiausiai trijø kvarkø ðeimøegzistavimà gamtoje, kilmës atradimà.Èeslovas VenclovasVirginijos VALUCKIENËS nuotr.ryti þodþiø ir fraziø atpaþintuvà, kurá naudojantgalima konstruoti garsu valdomusprietaisus.Paskutinis sàraðe, bet jokiu bûdu nepagal svarbà, Antano Pedišiaus, JurijausTonkonogij, Gedimino Zygmanto ir NerijausPedišiaus darbø ciklas „Valstybësetalonø ir eksperimentinës árangos kompleksoskysèiø, dujø ir ðilumos kiekiø vertëmsatkurti ir jø matavimo priemonëmstirti ir bandyti sukûrimas (1995–2007 m.)“ypatingas ypaè didele taikomàja prasme.Ciklo darbai suformavo ne tik naujàtaikomosios veiklos kryptá, bet kartu sukûrëlabai svarbø Lietuvos ûkio infrastruktûroselementà – moksliniø tyrimøir taikomøjø bandymø bei atitikties vertinimøcentrà. Visi jame sukurti ir áteisintietalonai garantuoja Lietuvoje aukðèiausiàtikslumo lygmená matuojant vandens,skystojo kuro, dujø ir ðilumos srautus beisudaro prielaidas tiksliai energetiniøištekliø apskaitai, efektyviam vartojimuibei tausojimui.Taigi ristele prabëgome per visus premijuotusdarbus. Tikiuosi, sudominomene vienà skaitytojà. Kvieèiame išsamiausu jais susipaþinti. Tikrai turime kuodþiaugtis ir didþiuotis.Yoichiro Nambu Makoto Kobayashi Toshihide MaskawaChemijos srityjeOsamu Shimomura (Bostono universitetas, JAV), Martin Chalfie (Kolumbijosuniversitetas, Niujorkas, JAV) ir Roger Y. Tsien (Kalifornijos San Diegouniversitetas, JAV) uþ þaliojio fluorescencinio baltymo (GFP) atradimà.Osamu Shimomura Martin Chalfie Roger Y. TsienFiziologijos ir medicinos srityjeHarald zur Hausen (Vokietijosvëþio tyrimø centras, Heidelbergas,Vokietija) uþ þmogaus papilomos viruso,sukelianèio gimdos kakleliovëþá, atradimà.Francoise Barré-Sinoussi (Pasteroinstitutas, Paryþius, Prancûzija)ir Luc Montagnier (Pasaulio AIDStyrimø ir prevencijos fondas, Paryþius,Prancûzija) uþ þmogaus imunodeficitoviruso atradimà.Literatûros premija skirtaJean-Marie Gustave Le Clézio(Prancûzija ir Mauricijus) uþ naujàir poetiðkà polëká beigi jausmingumà,ieðkant þmogiðkumo uþ ðiuolaikinëscivilizacijos ribø.Taikos premija skirtaMartti Ahtisaari (Suomija) uþ josvarbias pastangas, trunkanèias ilgiaunei tris deðimtmeèius, sprendþianttarptautinius konfliktus keliuosekontinentuose.Ekonomikos srityjePaul Krugman (Prinstono universitetas,JAV) uþ prekybos modeliøanalizæ ir ekonominës veiklosvietø lokalizacijà.Norvegijos mokslø akademijaAbelio prizà uþ nuopelnus matematikossrityje skyrëJohn Griggs Thompson (Floridosuniversitetas, JAV) ir Jacques Tits(Prancûzijos koledþas) uþ jø iðkiliuspasiekimus algebroje ir ypaè uþ moderniosiosgrupiø teorijos formavimà.Daugiau informacijos galimarasti internete: nobelprize.org,www.abelprisen.noParengë Paulius JURKUSMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 23


Pasaulinës turizmo organizacijos (PTO) duomenimis,ekologinis turizmas yra viena pagrindiniøstrateginiø plëtros krypèiø iki 2020 metø.plëtra irNuo pirmøjø antikiniø kelioniø, á kuriasleisdavosi Egipto faraonai, Romos imperatoriai,praëjo 2–3 tûkstanèiai metø.Ðiais laikais galimybës greitai áveikti atstumusir noras aplankyti graþius bei egzotiškusÞemës kampelius tapo pasekmeto, kad mûsø planetoje neliko vietø,kuriø nebûtø aplankæ turistai. Dabar apie800 mln. þmoniø kasmet keliauja po pasauládël malonumo. Didëjantis kelioniøpopuliarumas ne tik naudingas, bet ir galiekologinio turizmoRytas ÐALNAGeografasTurizmotendencijosatsigræþti prieð laukinæ gamtà. Neatsakingaselgesys su gamtine aplinka gali suardytitrapø jos groþá, kuris yra didþiausiasturistø masalas. Iðsaugoti laukinësgamtos teritorijas ir jø gyventojus gali padëtisumanus kelioniø organizavimas.Globalinë ir lokalinë turizmoreikðmëPasaulio turizmo organizacijos (WTO)duomenimis, 83 proc. pasaulio ðaliø turizmasyra vienas ið penkiø pajamas teikianèiøsektoriø ir 38 proc. pasaulio ðaliøpagrindinis uþsienio valiutos ðaltinis. WTOsurinkti duomenys rodo, kad pajamos iðturizmo kasmet sudaro per 600 milijardødoleriø. Ðioje paslaugø sferos ðakoje dirbaapie 100 milijonø þmoniø. Tarptautinëdarbo organizacija (ILO) teigia, kad vienadarbo vieta turizmo sektoriuje sukuria1,5 darbo vietos kitose srityse. Šitaip turizmosektoriuje (tiesiogiai ir netiesiogiai)darbuojasi 230 mln. þmoniø. Taigi net 8proc. visos pasaulio darbo jëgos.24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


Ryto ÐALNOS nuotr.Tarptautinis turizmas sudaro nuo 25iki 30 proc. pasaulio prekybos paslaugø.Didesniais mastais pasaulio ekonomikojegali pasigirti tik automobiliø ir mineraliniøþaliavø gamybos pramonës. Daugeliuiregionø turizmas tapo svarbiausiuþmoniø uþimtumo šaltiniu.Turizmo plëtra daug turistø priimanèioseðalyse ir regionuose daro didþiulá poveikávietos gyventojams, gamtai ir kultûrai.Turistams kuriama infrastruktûra (vieðbuèiai,keliai, gerinamos transporto galimybës,vandens tiekimas, statomi oro uostai)labai pasitarnauja vietos gyventojams,skatina ekonomikos plëtrà. Antai Karibøðalys, Tailandas, gyvenantys daugiausiaið turizmo, per kelis deðimtmeèius turizmodëka ne tik sutvirtino ekonomikà, betir pasiekë nemaþai laimëjimø socialinëjesrityje. Nuošaliose vietovëse arba þemësûkio regionuose (pvz., Pietryèiø Azijos, kaikurios Afrikos ðalys) turizmas ilgainiui paskatinaagrarinio ûkio kaità á paslaugø visuomenæ.Kontaktai tarp turistø ir vietosgyventojø, pasak jø paèiø, keièia vartojimoáproèius ir vertybes, gyvenimà daromodernesná, verèia pasitempti, rodyti daugiauiniciatyvos, siekti mokslo.Kultûrinis ir ekonominis poveikisKuo labiau juntamas turizmo paslaugøporeikis, tuo daþniau vietos tradicijostampa tik ðou inscenizacija turistams. Ávairûsturistus masinantys ðokiai, dainos,muzika, ritualai daþnai nëra joks kasdienisvietos gyventojø reiðkinys. Galimateigti, kad turizmas tampa savotiðka monokultûra,prie kurios þûtbûtinio pelnostengiasi prisiderinti labai daug srièiø. Turizmasyra þmoniø komunikacijos priemonë,ekonominës globalizacijos dalis, kuriskatina kultûrø supanaðëjimà arba vadinamàjá„vakarëjimà“ visame pasaulyje.Nors jis nepatinka tiems patiems vakarieèiams,taèiau jie patys, keliaudami poatokias „egzotiðkas atostogø ðalis”, prisidedaprie iðskirtiniø kultûrø nykimo. Tai,kas „svetima“, tampa jø svajone, ir turizmoagentûros nuolankiai prisitaiko priejø poreikiø. Antai Balio sala Indonezijoje,kitados buvæs kultûros perlas, pamaþutampa ðou biznio ir masinio turizmo vieta.Tokias tendencijas galima pavadinti savotiðkuvelnio ratu, nes turistai netrukusir patys pradeda pastebëti, kad tradicinisvietos gyventojø svetingumas daþnai tërapragmatiðko verslumo padarinys. Tainepatinka turistams ir jie patys, apgriovæunikalià kultûrà, jau dairosi naujø, dar nesuvakarietintøkelioniø tikslø. Velnio ratassukasi, o tokiø unikaliø vietø maþëja.Gana daþnai turizmas, neigiamai veikdamasnacionalinæ kultûrà, nepasiþymiypatingu pelnu vietos ekonomikai, nesdidþioji dalis pelno patenka á uþsiená pasuþsienio kelioniø operatorius ir investuotojus.Antai Gvatemalai tenka tik apie 15proc. to, kà sukuria turizmo verslas. Nepaisantkelioniø kainø brangumo, neretaitik nedidelë dalis, kurià iðleidþiameatostogoms, panaudojama vietos ekonomikojearba tampa vietiniø gyventojø arvietinio verslo pelnu.Visi á pietusPoilsinës kelionës prie Vidurþemio jûros,á kalnø slidinëjimo kurortus ar kitasmasinio turistø susibûrimo vietas daugeliuiaukðtesná gyvenimo lygá pasiekusiøþmoniø tapo ar jau tampa neatsiejamaávaizdþio dalimi. Nemaþai tokiø keliautojønë nepagalvoja, koká poveiká masinisturizmas daro aplinkai. Reikia sutikti, kadkai kurioms ðalims – Egiptui, Tunisui, Turkijai– turizmas yra tarsi pinigø kalvë, bekurios tø ðaliø ekonomikos tiesiog sugriûtø.Taèiau tik tam tikrose vietose sparèiaididëjantis turistø srautas labai ir ganadaþnai neigiamai veikia aplinkà beigyventojus. Pakrantëse dygstanèiosvieðbuèiø „dëþutës“ glemþiasi natûraliuskraðtovaizdþius, suvartojama vis daugiaupoþeminio vandens, o panaudotas vanduodaþnai iðleidþiamas tiesiai á jûrà. Turistøelgesys ir akivaizdþios jø finansinësgalimybës daro didþiulá psichologiná poveikávietos gyventojams, keièia jø gyvenimobûdà, naikina tradicijas, branginapragyvenimo lygá. Kadangi turizmu verèiasiir ið jo gali gyventi tik dalis vietosþmoniø, vis daugiau tokiø masinio turizmocentrø gyventojø priversti palikti gimtàsiasvietas ir keltis gyventi kitur.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 25


Absoliuti dauguma Lietuvos turizmoagentûrø siûlo keliautojams masinio ir kultûrinio-paþintinioturizmo marðrutus. Prasigyvenælietuviai nori gyventi vis prabangesniuosevieðbuèiuose, perka vis daugiausu komfortu ir pramogomis susijusiøpaslaugø. Taigi nejuèia daugelis ið mûsøprisideda ne tik prie kitø ðaliø ekonomikosaugimo, bet ir visø tø problemø,kurias kelia turizmas.Ekologinis turizmasKaip alternatyva masiniam turizmui,pasaulyje vis populiaresne keliavimo formatampa laukinës gamtos vietø lankymas,sutartinai vadinamas ekologiniu turizmu.XX a. septintàjá dešimtmetá JungtinëseValstijose atsiradæs terminas reiškiakeliavimo bûdà su ekologiðkai „lengvu”poveikiu gamtai ir leidþia sujungti gamtinësaplinkos paþinimo dþiaugsmà su galimybeprisidëti prie jos apsaugos. Tokiekeliautojai nëra reiklûs komfortui, yra tikrigamtos mylëtojai.Vardan svaiginanèiøEkologinisturizmastampa benesparèiausiaibesiplëtojanèiaturizmo sferosðaka.reginiø jie sutinka eitipësèiomis, keliautiraitomis, plauktiupëmis, miegoti palapinëse,kukliuosenameliuose ar natûraliojegamtoje árëmintoselodþijose.Ekologinis turizmassiejamas ne tik sugamtine aplinka, betir pagarbiu elgesiu èiabuviø kultûroms. Tokiaturizmo forma ypaè naudinga nuoðalynuo pagrindiniø turizmo centrø nutolusiøvietø gyventojams, nes jie patys aktyviaiásijungia á turistø arba jiems reikalingos infrastruktûrosaptarnavimà ir iš to gaunaávairios naudos.Ekologinis turizmas yra labai veiksmingasgamtinës aplinkos iðsaugojimo instrumentas.Juk saugomos teritorijos vilioja turistus.Pinigai, kuriuos jie išleidþia transportui,maistui, nakvynei, vietiniams gidams,parkø lankymui, svariai prisidedaprie vietos ekonomikos. Taip net irnuošaliuose kampeliuose, kuriuose dar visaineseniai þmonës vos galëdavo sudurtigalà su galu, kuriamos naujos darbo vietosir reikalinga infrastruktûra. O tai, savoruoþtu, vietinës valdþios atstovusir gyventojus verèia iki minimumosumaþinti tokià nelegaliàveiklà kaip miðkø kirtimas ir brakonieriavimas.Gana greitai vietosgyventojai pradeda suprasti,kad, išsaugojus gamtinæ aplinkànatûralià, turistai atvyks darne kartà, o kartu su jais – doleriai,eurai, jenos. Pasaulyje visplaèiau pripaþástama, kad ekologinioturizmo reikðmë tiek visuomeniniame,tiek ir privaèiamesektoriuje sparèiai didëja.Kasmet ekologinio turizmo reikmëms prekiøir paslaugø sukuriama maþdaug uþ 60mlrd. doleriø. Nors tik apie 2/10 ðiø pajamøtenka kelionëms, susijusioms su gamta,ekologinis turizmas tampa bene sparèiausiaibesiplëtojanèia turizmo sferos šaka,kasmet paauganèia 20–30 procentø.Visame pasaulyje ir ekonomiškai stiprios,ir silpnos šalys vis daugiau teritorijøskelbia draustiniais, nacionaliniais parkaisir taip tikisi pritraukti ekologinio turizmo gerbëjus,o kartu su jais ir kapitalà. Antai Kenijojenacionaliniai parkai per metus teikiadaugiau kaip 500 mln. doleriø pajamø. Apskaièiuota,kad vienas laukinëje gamtojegyvenantis liûtas ðalies biudþetà per metuspapildo 27 000 doleriø, o drambliø banda– 610 000 doleriø. Gal bûtent dël tokiosnaudos Rytø Afrikoje atsirado net posakis:„Kol þvërys moka, tegul gyvena“.Centrinës Amerikos perlas Kosta Rika net30 proc. savo teritorijos paskelbë saugoma.Ekologinis turizmas šioje šalyje taipsparèiai plinta, jog pajamos iš jo jau viršijatà naudà, kurià teikia bananø ir kavos auginimasbei eksportas.Sparti plëtra þalingaAtvërus vartus ekologiniam turizmui ánuoðalias ir anksèiau sunkiai pasiekiamasSvarbiausiasekologinioturizmoprincipas:„Iðsineðk tikprisiminimus,palik tik kojøpëdsakus“.mûsø planetos vietas, kyla pavojus, kadilgainiui dël didëjanèio populiarumo ir iðplëtotosinfrastruktûros jos gali pavirstimasinio turizmo traukos objektais. Šiuoatþvilgiu ypaè paþeidþiamos ekonomiðkaisilpnos ðalys, kuriose aplinkosaugosvaidmuo, ástatyminëbazë ir kontrolës galimybës daþnaiyra itin menkos. Antai kopinëtipo Himalajus kasmet á Nepalàatvyksta daugiau kaip20 000 aktyviojo turizmo mëgëjø.Dël malkø, reikalingø turistønameliams šildyti ir maistui gaminti,poreikio per kelis deðimtmeèiusvietos gyventojai kalnøðlaituose iðkirto didþiulius miðkøplotus, ið ðiø vietø pasitraukë þvërys.Jakai, naudojami turistineimantai gabenti, kanopomis iðtrypë dirvoþemá,dël to paspartëjo erozija, padaugëjopavojingø nuoðliauþø, o kraðtovaizdisdaugelyje vietø jau prarado buvusá þavesá.Turistams tai nepatinka, jie þvalgosi jaukitø vietø, palikdami problemas spræstipatiems nepalieèiams.Siekiant iðlaikyti pirmapradá gamtosgroþá, kad ir kokia garsi bûtø vieta ir kaipji bemasintø turistus, daugelyje ðaliø saugomøteritorijø administracija ir kelioniøorganizatoriai grieþtai riboja atvykstanèiøjøskaièiø. Norint patekti á tokias teritorijas,registruotis kai kuriais atvejais bûtinaprieð pusæ metø ir anksèiau.Didelæ problemà ekologiniam turizmuinuoðaliose vietose kelia ðiukðlës, kuriaspalieka ir neatsakingi turistai, ir vietos gyventojai.Taèiau pastebima, kad vietiniailabai greitai persiauklëja, kai pastebi, kadðiukðliø kalnai atgraso turistus. Kuo didesnænaudà ekologinis turizmas teikia, tuoEkologinio turizmo kryptys:Mokslinis turizmasGyvûnø stebëjimasGamtos fotografavimasÞvejyba ir medþioklëSportinis ir nuotykiø turizmas26 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


greièiau kinta jø sàmoningumas ir tuo atkakliaujie patys saugo gamtà.Ekologinio turizmo ávairovë irgeografijaNauja keliavimo forma populiari visamepasaulyje. Ekologinio turizmo marðrutø pagalnorà ir galimybes galima rasti kone visoseðalyse. Taèiau kai kurios ið jø dël palankiøsàlygø tokiai keliavimo formai skiriaypatingà dëmesá. Antai Kenija, Tanzanija irPAR jau seniai garsëja kaip safariø ðalys,Nepalas, Ekvadoras ir Peru plëtoja kalnøturizmà, Australija ir Naujoji Zelandija keriatvykstanèiuosius gamtos groþiu ir èiabuviøtradicijomis. Prie ekologinio turizmo plëtrosskatinimo svariai prisideda UNESCO organizacija,kasmet á pasaulio paveldo sàraðàátraukdama vis naujus objektus ir taipprisidëdama prie jø garsinimo.Ekologinio turizmo ávairovë labai plati.Viena populiariausiø formø yra pësèiøjømaršrutai kalnuose. Kai kurie ið jø tokiegarsûs, jog áveikti juos ar bent jø dalá yradaugelio þmoniø svajonë: Inkø kelias Anduose(Peru), Milfordo trekas (Naujoji Zelandija),Anapurnos trekas (Nepalas).Sparèiai populiarëja kelionës ávairiø tipødviraèiais. Tokio keliavimo etalonais laikomidviraèiø marðrutai Ðkotijos kalnuose(Jungtinë Karalystë), Banfo ir Dþasperionacionaliniuose parkuose (Kanada),dþiungliø ir kalnø takas Kosta Rikoje. Nuoseno populiarûs kruizai upëmis, eþerais,jûrinës kelionës. Pastarosios taip populiarëja,kad þmonës leidþiasi á vis ilgesniuskruizus, vagojanèius skersai vandenynus,aplink Antarktidà ir net apjuosianèius pasaulá.Vis dar retokas, bet irgi populiarëjantiskeliavimo bûdas – raitomis ant arkliø,kupranugariø, jakø, drambliø, lamø.Tarp Lietuvos turistø dar nedaug tokiø,kurie yra tikri ekologinio turizmo propaguotojai.Iðimtimi galima laikyti turistø ir þygeiviøklubus, nes dauguma kelioniø agentûrøpagrindiná dëmesá telkia paþintiniamskultûros objektams, daþnai net nepasidomëdamos,kà unikalaus galima turistamsparodyti gamtoje. Taèiau pastebima tendencija,kad kai kurios agentûros, pavyzdþiui,„Avanturas“, „Grûda“, á paþintiniusturus átraukia aktyvøjá turizmà, kai keliautojamssiûlomi ávairaus sudëtingumoþygiai á laukinæ gamtà. Tokios kelionës labaiásimintinos ir vertinamos turistø.Ekologinio turizmo puoselëtoju galitapti kiekvienas ið mûsø. Tam nebûtinavykti á nuoðaliausius pasaulio kampelius.Tam puikiausiai tinka vaizdingas Lietuvoskraštovaizdis. Keliø valandø, vienos ar keliødienø þygis pësèiomis, baidarëmis,dviraèiais nuostabiame Lietuvos gamtoskampelyje – tai jau ekologinis turizmas,kurio svarbiausias principas: „Iðsineðk tikprisiminimus, palik tik kojø pëdsakus“.Mokyklos irðvietimas San Paulolietuviø kolonijojeBrazilijoje 1929-1939metaisPirmosios lietuviømokyklos Brazilijoje80-meèiuiValentas PILKAUSKASVilniaus pedagoginio universitetostudentasNors lietuviø Brazilijoje gyveno nuoXIX a., bet masinë migracija prasidëjoapie 1926 metus. Ir jau po keleriø metø,jei galima pasitikëti vietos lietuviøspauda, vien San Paulo mieste ir jo apylinkësegyveno arti 30 000 lietuviø. Nestebina,kad, susitelkus nemenkai kolonijai,kilo ávairiø organizacijø ir institucijøporeikis. Ypaè svarbu buvo steigtilietuviškas mokyklas, jose tautiškai ugdytijaunimà, be to, mokykla tampa kultûrosþidiniu visai bendruomenei.Nors apie mokyklos bûtinumà ir jauvykstanèius mokyklos kûrimo darbusvietinëje lietuviø spaudoje buvo rašoma1928 m., taèiau rimtø tos srities veiksmøëmësi Lietuvos konsulas Petras Maèiulis,á San Paulà atvykæs 1929 metais.Jis oficialiai paskelbë, kad pirmàja savouþduotimi laiko lietuviðkø mokykløsteigimà. Ir jau tø paèiø metø rugpjûèiomënesá buvo atidaryta pirmoji lietuviðkaVinco Kudirkos mokykla Mokosrajone. Mokyklos steigimui pinigø gautaið Lietuvos Vyriausybës. Mokyklosveikla metø pabaigoje paskatino ásteigtiir kità mokyklà. Taip 1930 m. pradþiojepradëjo veikti Jono Basanavièiaus mokyklaVila Anastasijos rajone. O kiek vëliau,kovo mënesá, Bom Retiro rajonepradëjo veiklti treèioji, M.Valanèiausmokykla, kuri buvo ásteigta kunigo J.Valaièiodëka.Taèiau jau 1931 m. pradþioje spaudojepasigirdo naujienø apie uþdarymàir problemas, susijusias su jos finansavimu,nes Lietuvos konsulatas galëjomokëti tik uþ personalo iðlaikymà, o visoskitos išlaidos turëjo bûti padengiamosið kitø lëðø. Kadangi tuo metu pasaulákrëtë Didþioji ekonominë krizë, oneseniai atvykæ lietuviai ðioje ðalyje darnebuvo gerai ásitvirtinæ (jiems buvo sunkune tik susirasti darbà, bet iðlaikyti turimà,uþ kurá gaudavo menkà atlyginimà),tai dël ekonominiø sunkumø iðlaikytimokyklas patiems atvykëliams buvolabai sunku.Be to, vietos lietuviø laikraðtis „LietuvisBrazilijoj“ praneðë, kad Bom Retiromokykla uþdaroma dël mokyklos komitetokaltës. Neva mokyklos komitetassurinktus mokyklai išlaikyti pinigusið renginiø ir aukø „akiplëðiðkai pasisavino,uþtraukdamas tokiu bûdu keturismënesius buto nuomos nemokëjimø visosumoje 720 milreisiø” (apie 300 litø).Vëliau laikraštyje „Lietuvis Brazilijoj“pasirodo straipsnis apie padëtá BomRetiro mokykloje iki uþdarymo ir jos likvidavimoprieþastis. Èia autorius, pasivadinæs„Þinàs“, atskleidë didþiulæ korupcijàir visiðkà mokyklos vadovybësapsileidimà. Pasirodo, mokyklos veiklabuvusi ir mokyklos vadovø pasipelnymobûdas. Kaip „Þinàs“ teigæs, permokyklos veikimo laikotarpá buvæ surengtitrys renginiai, kuriø metu gautipinigai turëjo bûti skirti mokyklos išlaikymui.Iš gauto per tris vakarus 326 milreisø(apie 136 litai) grynojo pelno tik86 milreisai (apie 36 litai) atitekæ mokyklai,o kiti pinigai kaþkur dingæ. Beto, teigta, kad mokyklos vadovybëgirtaudavusi ir buvusi apsileidusi. Ar taibuvo tiesa, ar tiesiog šmeiþtas, dabarsunku pasakyti.1931 m. pabaigoje, kaip teigë konsulasPetras Maèiulis, konsulatas sumokëjæsvisas mokyklos skolas ir gruodþio1 dienà mokykla buvo atgaivinta.Konsulas pareikalavo pakeisti nepatikimàmokyklos vadovybæ ir ákurdinomokyklà naujai pastatytuose LietuviøNamuose.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 27


Tuo metu, kai buvo uþdaroma VyskupoM.Valanèiaus mokykla, pradëta kalbëtiapie iškilusias panašias finansinesproblemas ir gresiantá uþdarymà V.Kudirkosmokyklai, ákurtai Mokos rajone. Vienasbuvæs mokytojas, kuris neprisistatë,laikraðtyje „Lietuvis Brazilijoj“ konstatavofaktà, jog mokykla ten nereikalinga, nestëvai nesutikæ mokëti mokyklai 4 milreisøper mënesá.Nors minëtosios mokyklos daþnai turëdavoávairiø finansiniø problemø, taèiaujose vyko gana nemaþai ávairiø kultûriniørenginiø. 1932 m. sausio 30–31 dienomisV.Kudirkos mokykloje buvo surengta pirmojiBrazilijos lietuviø vaikø rankdarbiøparoda su ðokiø vakaru jaunimui. Rug-Vila Belos LDK Vytauto lietuviø mokyklapjûèio 6 d. surengtas vakaras su vaikøvaidinimais ir poezijos deklamavimu. Vykdavominëjimai ásimintinomis Lietuvos istorijaidatomis. Be to, prie V.Kudirkos pradinësmokyklos buvo skaitomos paskaitossuaugusiems ávairiomis švieèiamosiomismokslo temomis. Jos susilaukdavolabai didelio susidomëjimo, mokyklos salëbûdavo pilna klausytojø. Tokias paskaitasèia skaitë besisveèiuodamas 1936 m.ir mûsø garsusis keliautojas Matas Šalèius.Tai buvo išties pozityvus reiškinys,nes didþioji dalis atvykëliø ið Lietuvos buvoþemës ûkio darbininkai, kuriø daugumanebuvo išprususi. Tokios paskaitospasitarnavo visos lietuviø bendruomenësðvietimui.Mokyklos iš pradþiø neturëjo savo patalpø,todël tekdavo glaustis nepakankamaierdviuose nuomojamuose butukuose.Problema buvo akivaizdi, bet jossprendimas vilkintas gana ilgà laikà. Štaipirmoji ásteigta Mokos rajono dr. Vinco Kudirkosmokykla tik ðeðtaisiais savo gyvavimometais ëmësi aktyviø veiksmø statantnuosavus pastatus. Ðis pavyzdys rodo,jog organizuotumas kolonijoje išlikogana silpnas (daþnai dël ávairiø nesutarimø).Vis dëlto savoms patalpoms ásigytireikëjo nemaþø investicijø, o krizës laikotarpiupinigø klausimas visiems buvo labaiopus.Vila Anastasijos Dr. Jono Basanavièiauspradinëje mokykloje padëtis buvodaug geresnë. Ðioje mokykloje vyko aktyvusvisuomeninis gyvenimas. 1931 m.geguþës 24 d. ávyko pirmasis vaikø spektaklis„Á mokyklà“. Vaikams buvo rengiamoskalëdinës eglutës. Vietos lietuviøspauda raðë, kad surinktos lëðos uþ áëjimàá renginá bus skirtos sunkiai besiverèianèiøðeimø vaikams. Tëvai išties buvolabai nusiteikæ aukoti mokyklos labui. Otai rodo, kad èia gyvenantys lietuviai puikiaisuprato mokyklos reikšmæ ir visadastengdavosi jà paremti kiek ámanydamitiek moraliai, tiek irmaterialiai. Ið vienomokinio tëvo straipsnio,paskelbto laikraštyje„Lietuvis Brazilijoj“,susidaro áspûdis,kad ðioje mokyklojemokiniai rengti itingerai. Pasak jo, tai patvirtinoir vienas Brazilijosšvietimo lietuviamsinspektoriusegzaminatorius,kurisper portugalø kalbosegzaminà „stebëjosikaip mokiniai yra geraiišlavinti ir parengtiegzaminams“. O kadmokykla buvo tvarkin-ga ir tinkamai joje sutvarkyta mokymo sistema,patvirtino šios mokyklos inspektoriussakydamas, jog „... ši mokykla ne tiksavo higieniška aplinka, bet tvarkingumuir mokslo pastatymu uþima pirmà vietàmano þinioje esanèiø mokyklø tarpe“.Kiek tame bûta tiesos, sunku pasakyti.Lietuviðkoje spaudoje kartais pasirodydavostraipsniø, neigiamai vertinanèiø ðvietimolygá lietuviø mokyklose, bet tikriausiaiði mokykla buvo geriausia ið lietuviømokyklø San Paulo mieste.Vila Belos rajone 1931 m. gruodá iðkiloLietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytautolietuviø mokykla. Ði mokykla turëjo triserdvias klases. Be klasiø, buvo ir maþasbutukas mokytojui. Taèiau dël to, kad mokyklabuvo tolokai nuo miesto centro, dëlsusisiekimo problemø mokytojai daþnaikeisdavosi.Prie mokyklos veikë tëvø komitetas,knygynas-biblioteka, Lietuviø katalikiømoterø draugija, vyko vietiniø lietuviø jaunimosusirinkimai ir repeticijos. LDK Vytautolietuviø mokykloje kasmet buvopuošiama Kalëdø eglutë. Visà programàatlikdavo vaikai su improvizuota scena irtrumpais Kalëdoms pritaikytais vaidinimais,poezijos deklamavimais ir daino-Mokytojas ir aktyvus visuomenininkasEdvardas Paþëramis. Ði ðventë buvo viena ið linksmiausiø,todël rengiant kalëdinius vaidinimusir ðventes bûdavo sulaukiama ne tik dideliosusidomëjimo ið lietuviø paprastø iroficialiø þmoniø tarpo, bet apsilankydavoir nemaþas bûrys brazilø.Nors po ðios mokyklos ákûrimo konsulasJ.Maèiulis ir teigë, kad jo nuomonemokyklø klausimas kolonijoje yra galutinaiiðspræstas, taèiau po trejø metø pradedamarengtis penktosios mokyklos statyboms.1934 m. tam reikalui ið LietuvosRespublikos Vyriausybës buvo skirta5000 litø, arba apie 12 000 milreisø. Visipinigai iðleisti mokyklos sklypui pirkti Mokosrajone. Keletà tûkstanèiø plytø parûpinovietos lietuviø paþástami ir átakingibrazilai. O kitais metais ðiai mokyklaiDULR pasiuntë 80 vadovëliø uþ 210 litø.Ið ðiø paramø matyti, kad šios mokyklosveiklai buvo sudarytos pakankamai neblogossàlygos. Po tam tikrø darbø vilkinimømokykla baigta statyti 1936 metais.Mokyklose, kaip pagrindiniai dalykai,buvo mokomos lietuviø ir portugalø kalbos(vëliau lietuviø kalbos mokymas buvoapribotas) bei matematika. Iðëjæ ketveriømetø trukmës programà, mokiniaiturëdavo laikyti baigiamuosius ðiø dalykøegzaminus. Mokykloje dirbdavo keletaslietuviø mokytojø ir panaðus skaièiusbrazilø, kurie mokë portugalø kalbos. Kokáatlyginimà gaudavo mokytojai, suþinotinepavyko. Þinoma tik tai, kad jis buvo labaiartimas Lietuvoje dirbanèiø mokytojøatlyginimams.Visos mokyklos turëjo lietuviðkus, Lietuvojenaudojamus vadovëlius, o mokslasvykdytas laikantis Lietuvos švietimo28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


ministerijos ketveriø metø pradþios mokykløprogramos. Þinant, kad tarpukarioLietuvos ðvietimo sistema buvusi pakankamaigera, atrodo, kad ir emigrantø vaikaiturëjo bûti ne kà blogiau mokomi, neilankiusieji mokyklas Lietuvoje. Dël ðiosprieþasties Dr. Jono Basanavièiaus mokyklosinspektoriaus susiþavëjimas ðiamokykla ir jos mokymo lygiu yra visai tikëtinas.O þinant paèiø brazilø mentalitetàir menkà nusiteikimà laikytis nustatytostvarkos (net ir valstybinëse ástaigose),galima tikëti, kad brazilø mokyklos nebuvonë kiek geresnës uþ lietuviðkàsias.Nors mokyklø buvo ir nemaþai (vëliaudar kelios buvo pastatytos) ir mokiniø,uþsiregistravusiø mokyklose, skaièius buvonemaþas (ir jis kiekvienais metais pastebimaididëjo: 1932 m. – 250 mokiniø,1934 m. – 300 mokiniø, 1938 m. – 560mokiniø), taèiau baigusiø mokyklà mokiniøbuvo ne itin daug. Pirmosios laidosjø buvo tik 16, nes dalis mokiniø mesdavomokyklà ir iðeidavo dirbti dël skurdoar kitø prieþasèiø.Atëjusieji mokytis á lietuviðkàsias mokyklasvaikai daþnai maþai lietuviðkai mokëjoarba visai nemokëjo. Kadangi jø tëvaidirbdavo nuo ankstaus ryto iki vëlausvakaro, tai palikti vaikai per dienas gatvëjeþaisdavo su brazilø vaikais ir taip priprasdavoðià kalbà vartoti kasdieniamegyvenime. Tokioms ðeimoms 1937 m. buvokilusi mintis ásteigti vaikø darþelá, betðios minties atsisakyta, nes jau tuo metupagal Brazilijos ðvietimo ástatymus buvodraudþiama iki antros klasës dëstyti kitàkalbà. Taigi bûtø tekæ vaikus mokyti portugaliðkai.Antra vertus, vaikø nulietuvëjimoproblema turi ir kità aspektà. Daþnaiir patys tëvai dþiaugdavosi, kad jø vaikaiportugaliðkai savo tarpe kalbëdavosi, omanydami, kad Brazilijoje lietuviø kalbanereikalinga, savo vaikus iðleisdavo á brazilømokyklas.Brazilijos valdþia prie lietuviø ðvietimoneprisidëjo. Prieðingai, nuo ketvirtojo deðimtmeèiobuvo stengiamasi visus emigrantussubrazilinti, draudþiant pirmosioseklasëse dëstyti gimtàjà kalbà ir kitø valstybiøteritorijoje ákurtoms organizacijoms josteritorijoje iðlaikyti mokyklas. Lietuviai ðiuosástatymus gana sëkmingai apeidavo, nesnë vienos lietuviðkos mokyklos neuþdarydavo.Lietuviø mokyklose ir toliau buvomokoma lietuviø kalba, bet apie tai niekasgarsiai nekalbëdavo. Neprasitardavo nëmokytojai brazilai, nes su jais buvo labaigerai sutariama. 1938 m. pasirodë potvarkis,kad Brazilijos teritorijoje negali bûti mokyklø,iðlaikomø uþsienyje ásikûrusiø organizacijø.Ðis potvarkis sukëlë nerimo ir lietuviøkolonijoje. Todël konsulo pareigasëjæs Paliðaitis papraðë, kad „Draugijauþsienio lietuviams remti“ pinigus mokyklomssiøstø per Brazilijoje gyvenanèiuskaþkokius privaèius asmenis. Ir bent ikiAntrojo pasaulinio karo pradþios ðie ástatymailietuviðkøjø mokyklø nepaveikë.Dþiugu tai, kad kai kurie mokiniai, pabaigælietuviø mokyklà, stodavo á gimnazijas,o kai kurie po to ir á aukðtesniàsiasmokyklas. Tokius mokinius ir studentuspalaikydavo „Draugija uþsienio lietuviamsremti“, suteikdama jiems stipendijas.1935 m. buvo skirtos 7 stipendijos lietuviams,siekiantiems aukštesnio mokslo.Pasak statistikos, kurià pateikë konsulatasapie lietuviškàsias mokyklas, mokyklosvisiðkai nelankë apie 10 proc. lietuviøvaikø. Lietuviðkas ir brazilø mokyklas lankëpanaðus skaièius mokiniø (maþdaugpo 500). Lietuviðkøjø mokyklø daugiausianelankë tie, kurie savo rajone jø neturëjoarba jos buvo labai toli. Daugumos lietuviømokyklø mokiniø tëvai buvo darbininkai,daug maþiau tëvø buvo smulkûs prekybininkai,amatininkai ir tarnautojai. Apie80 proc. LDK Vytauto mokyklos mokiniøðeimø 1936 m. turëjo nuosavus namus.Tai rodo, kad jie jau buvo gerai ásitvirtinæðioje ðalyje ir ekonomiðkai jautësi pakankamaigerai. Tokios ðeimos jau daug rimèiauþiûrëjo á ðvietimà nei tada, kai pasaulinësekonominës krizës metu buvo pradëtoskurti lietuviðkosios mokyklos. Dëlekonominio stiprëjimo ir sàmoningëjimoiki Antrojo pasaulinio karo pradþios ne tikaugo lietuviðkø mokyklø mokiniø skaièius,bet ir mokyklø skaièiø buvo planuojamapadidinti, kuriant aukðtesnes amatø mokyklasbaigusiems pradþios mokyklas.San Paulo lietuviø mokyklosMokykla Steigimo San Paulo Vedëjas Mokytojaimetai rajonas Lietuviai BrazilaiVinco Kudirkos 1929 Moka L.Gaigalas S.Ivanauskas I.GardosoDr. Jono Basanavièiaus 1930 Vila Anastasija Girdauskas Girdauskas M.RodriguezVyskupo M. Valanèiaus 1930 Bom Retiro S.Bakðys J. Jurgëla M. I. De Faria(mokykløLemosinspektoriusLietuvosURM-ui)Lietuvos didþiojo 1931 Vila Bela L.Majienë A.Paþërienë, H.Perrone,kunigaikðèio Vytauto E.Paþëra, A.Perrone,D.PerroneKunigo Maironio 1936 Bom Retiro S.Jutevièius S.Jurevièius N.JorgeJaunøjø mokslininkøpublikacijø „Mokslo irgyvenimo“ þurnale konkursàir Amerikos lietuvioinþinieriaus Edmundo Èapo2008 metø premijaslaimëjo Vaidas Banys(Këdainiai), JurgitaMalaiðkienë (VGTU) irValdemaras Milkus (VU).Aptarus 2008 metaisþurnale iðspausdintøjaunøjø autoriø straipsnius,konkurso nugalëtojaispripaþinti:Vaidas Banys (MG,2008, Nr.9 „Rusø tvirtoviøgenijus ir Lietuva“),Jurgita Malaiðkienë(MG, 2008, Nr.12 „Kokybiðkikeraminiai dirbiniaine uþ kalnø“),Valdemaras Milkus(MG, 2008, Nr.7 „Þvaigþdësir þmogus“; Nr. 11„Saulës aktyvumas ir joátaka gyvajai gamtai“).Jau daug metø trunkantisþurnalo Jaunøjømokslininkø konkursas –graþi, prasminga vizijaateièiai.Redakcija dëkojaDainiui Noreikai, SimonaiDamanskytei uþ skaitytojødëmesio pelniusius straipsnius.Kvieèiame jaunuosiusmokslininkus ir 2009-aisiais dalyvauti konkurse.Laukiame Jûsø jaunatviðkøstraipsniø. Raðykite!MG redakcijaMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 29


Maþosios Lietuvoslietuviai –LietuviømoksloProf. habil. dr.draugijosDomas KAUNASnariaiMaþosios Lietuvos lietuviø veiklosLMD pëdsakus uþfiksavo keli patikimi ðaltiniai.Svarbiausias – jos tæstinio mokslodarbø leidinio „Lietuviø tauta“ kronikosskyrius. Jame nuosekliai registruoti naujinariai, jø statusas, pranešimai, dovanosbibliotekai, kita veikla. Statistiná draugijoseskizà 25-meèio sukakties proga iðsamio-Domas Kaunas gimë 1949 m. balandþio21 d. Ðlepeèiø kaime prie Plungës.Vilniaus universiteto Istorijos fakultetestudijavo bibliotekininkystæ irbibliografijà, nuo 1975 m. jame dësto.Apgynë istorijos mokslø daktaro disertacijà,,Maþosios Lietuvos lietuviøknygos raida 1808–1919 m.” (1993 m.nostrifikuotas humanitariniø moksløhabilituoto daktaro laipsnis ir suteiktasprofesoriaus vardas). Dabar yra Vilniausuniversiteto Komunikacijos fakultetoKnygotyros ir dokumentotyrosinstituto, veikianèio katedros teisëmis,direktorius.D. Kauno moksliniø tyrimø problematikaapima lietuviø kultûros, raðto irknygos istorijà, knygos kultûrà, raðtoir spaudos paveldà. Iki 2008 m. jispaskelbë penkiolika autoriniø knygø,buvo penkiolikos kolektyviniø veikaløbendraautoris, sudarytojas ir redaktorius,deðimties taikomøjø mokslo darbø,daugiausia mokslinio informaciniopobûdþio, rengëjas. Profesorius paraðëdaugiau kaip deðimt mokomøjø leidiniøstudentams, kartu su kitais –aukðtøjø mokyklø bendràjá vadovëlá,,Knygotyra“ (du leidimai 2006–2007m.), uþ kurá Aukðtojo mokslo bendrøjøvadovëliø konkurse autoriø kolektyvuipaskirta 2008 metø pirmoji premija,apie ðimtà moksliniø ir apie ðeðis ðimtusmokslo paþintiniø straipsniø.Profesorius yra nuolatinis Vilniausuniversitete rengiamø nacionalinio irtarptautinio masto knygotyros konferencijø,kuriø ávyko jau 17, organizaciniokomiteto pirmininkas, dalyvaujaávairiose uþsienio ðaliø knygotyrininkøir kultûros istorikø konferencijose. Jopranešimai skaityti ir publikuoti Vokietijoje,Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje, Norvegijojeir JAV.Prof. D.Kaunas 1996 metais išrinktasLietuvos mokslø akademijos nariuekspertu, 2007 m. – nariu korespondentu,2003 m. – Vokietijos Leibnicomokslo draugijos (Leibniz-Sozietät e. V.)nariu. Jis taip pat yra ávairiø kitø akademiniøir profesiniø organizacijø narys.Sveikiname profesoriø artëjanèiograþaus jubiliejaus proga. Prasmingødarbø, sveikatos ir asmeninëslaimës.,,Mokslo ir gyvenimo” þurnaloredakcijos kolektyvasProf. Adalbertas Bezzenbergeris (1851 – 1922)je apþvalgoje Ið Lietuviø mokslo draugijosistorijos (1932) pateikë Antanas Valaitis.Remdamasis archyvais, autorius sudarë1412 esanèiø, pasitraukusiø ir mirusiønariø sàraðà. Nors jis laikomas negalutiniu,ðiame sàraðe nurodyti visi nariai,atstovavæ Maþajai Lietuvai. Apie juos pateiktasuvienodinta informacija: asmenvardis,uþsiëmimas, ástojimo data. Fragmentiðkøþiniø apie maþlietuvius galima pasirankiotiið draugijos archyvo bylø, aktyvesniøjønariø laiðkø ir Maþosios Lietuvosperiodikos, registravusios abiejø tautosdaliø bendradarbiavimo faktus arba bendradarbiavimoketinimus. Ði tegu ir neiðsamimedþiaga leidþia pasiekti uþsibrëþtàtikslà: nustatyti draugijos narius –Maþosios Lietuvos lietuvius, jø skaièiø, uþsiëmimus,prieþastis, atvedusias á draugijà,ir nuopelnus jai.Draugijoje Maþajai Lietuvai atstovavone vien lietuviai. Tarp šiø atstovø pats iðkiliausias– Karaliauèiaus universiteto rektoriusprofesorius daktaras AdalbertasBezzenbergeris. Netoli prasilenktume sutiesa pavadindami já lietuviu regioninio tapatumo,interesø ir simpatijø lietuviø tautaiprasme. Jam apibûdinti tiktø þymiojoKurðo kunigo letologo G.F.Stenderio pavyzdys.Jis buvo vokietis, taèiau testamenteparaðë, kad po mirties antkapyjeiðkaltø: latvis. Bezzenbergerio nuopelnølituanistikai neverta aptarinëti: jie gerai irplaèiai þinomi. Profesorius daugiau kaip40 metø tyrë ir paliko darbø ið lietuviø kalbotyros,raðtijos istorijos, tautosakos, etnologijos,archeologijos, dirbo Lietuviø literatûrosdraugijoje Tilþëje ir vadovavomuziejui „Prussia“ Karaliauèiuje. Jo netnamø tarnaitë buvo lietuvë: kad be gaiðatiespasitikrintø priekuliðkiø tarmës þodþius.Bezzenbergeris, pageidavimà praneðæsraštu, LMD nariu tapo nuo jos steigiamojosusirinkimo 1907 m. balandþio7 d., o jau po keliø mënesiø visuotinis susirinkimasjam ir keliems kitiems áþymiemsEuropos lituanistams suteikë garbës nariovardà. Mûsø þiniomis, Bezzenbergerisdraugijos renginiuose nedalyvavo ir„Lietuviø tautoje“ darbø nepaskelbë, taèiaujai suteikë neákainojamà paramà sa-30 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


Dr. Vilius Gaigalaitis (1870 – 1945) Jonas Vanagaitis (1869 – 1946)Vilius Kalvaitis (1848 – 1914)vo vardu ir mokslininko autoritetu. Nekylaabejoniø, kad abipusis supratingumasir pagarba lëmë ir paskutiná, esminá lituanistoþingsná. Prieð pat mirtá uþ simboliná,transportavimui apmokëti skirtà mokestáLietuvai perdavë svarbiausià viso gyvenimokûriná – didelës mokslinës vertës lituanistinioturinio asmeninæ bibliotekà.Ákandin Bezzenbergerio draugijos nariaistapo 6 Maþosios Lietuvos lietuviai.Nuo steigimo dienos jai priklausë AnsasBruoþis. Kaip liudija protokolai, jis steigiamajamesusirinkime dalyvavo sveèio teisëmis.Dar tais paèiais 1907 m. á draugijàpriimami Vilius Gaigalaitis ir Vilius Kalvaitis,1911 m. – Jonas Vanagaitis ir Vydûnas,1912 m. – Kristupas Urëdaitis. Publikuotuosedraugijos nariø sàraðuose tiesjø pavardëmis nurodytas „tikrojo nario“statusas, iðskyrus Viliø Kalvaitá: jis vadinamas„nariu bendradarbiu“. Visi draugijosgretas papildæ Maþosios Lietuvoslietuviai buvo aktyvûs tautinio sàjûdþio dalyviai:politikai, kultûros darbuotojai, raðytojaiir visuomenës veikëjai, daþniausiaiaprëpiantys visas ðias kategorijas vienameasmenyje.Formaliai maþlietuviø narystë draugijojenutrûko kilus Pirmajam pasauliniamkarui. Kaip pareikalavo caro vyriausybë,ministrø tarybos 1914 m. spalio 9 d. nurodymuið organizacijø buvo ðalinami visiprieð Rusijà kariaujanèiø ðaliø pilieèiai. Pasibaiguskarui, jie vël minimi draugijos nariøsàraðuose, taèiau veiklos nebeatnaujinodël pasikeitusiø sàlygø ir interesø, du –Kalvaitis ir Urëdaitis – jau buvo miræ.ANSAS BRUOÞIS (1876–1928) kilæsið Klaipëdos paðonëje nusidriekusio Martinøkaimo maþaþemio valstieèio ðeimos.Vaikystëje sunkiai susirgæs, liko luoðas.Iðsilavinimas – pradþios mokslai ir ketveriømetø trukmës darbas Martyno Jankausspaustuvëje Bitënuose siekiant ásigytiknygriðio ir spaustuvininko profesijà.Ir viena, ir kita sekësi. Buvo pastabus,mokslus, lavinosi savarankiðkai. Bûdo, jeitikëtume Ievos Simonaitytës atsiminimais,buvo sunkoko. Bitënuose suartëjo su nuocaro þandarø pasprukusiu Jonu Maèiu-Këkðtu, Vincu Kapsuku, Augustinu Janulaièiu,uoliai gilinosi á Lietuvos socialdemokratøspaudà. Paveiktas ðios aplinkos,kartu su kitais kairiaisiais maþlietuviaisbandë ákurti Maþosios Lietuvos lietuviø socialdemokratøpartijà, taèiau sumanymasþlugo. Tada tapo vokieèiø socialdemokratøpartijos nariu, tiesa, neilgam. Bitënuosepradëjo raðyti. Periodikoje iðbarstë ðimtuspublicistiniø straipsniø, pasiraðytø slapyvardþiais.Jie nedingo, slapyvardþiusið paties Bruoþio iðgavo ir uþregistravoprof. Vaclovas Birþiðka. Tarp jø þinomiausias– A.B.Klaipëdiðkis. Ið savamokslioþurnalisto iðaugo savamokslis MaþosiosLietuvos kultûros, ðvietimo ir tautinio sàjûdþiotyrëjas. Ið po Bruoþio plunksnosgimë 12 knygø ir knygeliø: pirmoji buvotilþiðkës „Birutës“ draugijos istorijos apybraiþa(1905), paskutinioji – pomirtinë, iðrankraðèio iðleista monografija MaþosiosLietuvos mokyklos (1935).Kelias á Didþiàjà Lietuvà vedë per Tilþæir Klaipëdà. Per 1905 m. revoliuciniusávykius sutiko ávairaus nusistatymo, iðprusimoir tikslø po pasienio kraðtà zujusiøþmoniø. Jø paskatintas, 1906 m. pavasaráatvyko á Kaunà ir pradëjo dirbti SaliamonoBanaièio spaustuvëje, bet netrukuspersikëlë á Vilniø, á Martyno Kuktos spaustuvæ.Joje raidþiø rinkëju dirbo iki 1913m. vasaros. Tada gráþo á Klaipëdà.Bruoþio veiklos LMD pëdsakai geraimatomi. Jis uoliai dalyvavo visuotiniuosesuvaþiavimuose (išskyrus 1912 m. – sirgo),mokëjo mokesèius, dovanojo knygø.Pirmojo pripaþinimo sulaukë tautosakosrinkiniu Klaipëdiðkiø dainos (1908).Jo rankraðtá atsiveþë ið tëviðkës. Knygàsudarë 122 liaudies dainos, uþraðytos tiekpaties Bruoþio, tiek jam artimø talkininkø.Kadangi rengëjui trûko patirties, tekstus redagavoJonas Basanavièius. KnygojeBruoþis savo pavardæ nurodë kaip leidëjas,o slapyvardþiu Pakalniðkis pasiraðëkaip jos rengëjas. Tos dainos specialistønebuvo aukðtai ávertintos, taèiau ne kartàminëtas ávadas „Prakalba“. Joje paliudytiMaþosios Lietuvos lietuviai, nusipelnægelbstint tautosakos liekanas ir ávardinti„naikintojai lietuviðkø dainø“. Ypaè grieþtaiteisiami konservatyvûs pietistø sàjûdþiovadovai – surinkimininkai. Kaltinimø taippat teko net tokiems þinomiems lituanistams,kaip Frydrichas Kurðaitis ir KristupasJurkðaitis. Taèiau, anot tautosakos leidiniorengëjo, naujausiais laikais lietuviðkødainø padangë giedrëjanti.Nepalyginti didesnio tvarumo buvo istoriografinëapþvalga Prûsø lietuviø laikraðèiai.Tai pirmoji ir iki ðiol vertës neprarandantiMaþosios Lietuvos periodikos istorija.Autorius jà raðë remdamasis originalais,cituodamas jø programinius straipsnius,apibûdindamas politinæ, tautinæ ir tikybinæleidiniø orientacijà, charakterizuodamas,kartais negailëdamas ir grieþtø vertinimø,redaktorius. Jo liudijimai labai svarbûs,nes paremti bendradarbiavimo periodikojepatirtimi, be to, kai kurie maþesnileidinëliai yra be pëdsako dingæ. Bruoþioveikalas pirma buvo išspausdintas vilniðkëje,,Viltyje“ (1908), papildytas ir pataisytastekstas – kauniðkiame „Draugijos“ þurnale,po to – ir knygele ribotu 100 egzemplioriøtiraþu (1914). Šiandien ji itin reta.Vilniaus laikotarpiu Bruoþis sparèiairengë kità spaudos istorijos veikalà – Prû-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 31


sø lietuviø raðtija. Jai medþiagà rinko irdraugijos bibliotekoje, ir susiraðinëdamassu Tilþe. Beje, autorius laiðkuose tilþiðkiusinformavo ir apie átemptus Vilnijos tautiniussantykius, minëjo Antano Smetonosveiklà. Pirmasis tyrimo fragmentasstraipsniu ,,Mûsø raðtijos tëvai“ jau 1912m. pasirodë reformatø mënraðtyje ,,Pasiuntinys“,galutinai Prûsijos lietuviø raðtijosrankraðtis buvo baigtas rengti gráþusá Maþàjà Lietuvà, knyga iðëjo 1913 m. Tilþëje.LMD vadovai vertino Bruoþio istoriografogebëjimus. Jis buvo átrauktasbendradarbiu á enciklopedijos rengimokomisijà Maþosios Lietuvos istorijos klausimais.Bruoþis nusipelnë ir MykoloRömerio padëkos. Ji iðspausdinta knygelëjeLitwini w Prusiech ksiàþæcych(1911) uþ suteiktà vertingà medþiagà.Prûsø lietuviø laikraðèiai (1914)Po Pirmojo pasaulinio karo Bruoþisaktyviai dalyvavo átvirtinant Lietuvos Respublikosinteresus Klaipëdos kraðte. Jisveikë ávairiose politinëse, visuomeninëseir ûkinëse organizacijose, dirbo Lietuvosatstovybëje (iki 1923 m.), vëliau – gubernatûroje.Uþ nuopelnus apdovanotas Gediminoordinu. Mirë be laiko, palaidotasKlaipëdoje. Kapo nëra. Já slepia skulptûrøparkas.VILIUS GAIGALAITIS (1870–1945) –viena iðkiliausiø figûrø Maþosios LietuvosXX a. istorijoje. Jis buvo didelis intelektualasir universalus visuomenës vadovas,gerai suvokæs ir lietuviø tautinio sàjûdþioypatumus, ir politinës kovos aistrà bei pavojus,taèiau vardan jos tikslø niekada neperþengæspadorumo ir moralumo, ypaèkrikðèioniðkojo, slenksèio.V.Gaigalaitis kilæs ið stambiø Pagëgiøkraðto ûkininkø Miko ir Edës Gaigaløðeimos. Mokësi Klaipëdos ir Tilþësgimnazijose, Karaliauèiaus universitetestudijavo teologijà, taèiau vien ja nesitenkino– Bezzenbergerio paskatintas irremiamas 1900 m. apgynë disertacijà iðVydûnas (1868–1953)tuvoje“, taèiau neatvyko. Archyve radomelaiðkà su paaiðkinimu, kodël taip atsitiko:rengësi skubiai kelionei á Vokietijosvakarus. Mûsø þiniomis, tuo metubrendo V.Gaigalaièio vestuvës su iðkilausFrankfurto prie Maino miestieèiodukterimi. Draugijos bibliotekai jis dovanojoknygas (1913 m. – 12), itin stropiaimokëjo didelá 3 rubliø mokestá. Straipsniø„Lietuviø tautai“ nepateikë. Jie nusësdavoLietuviø literatûros draugijospraneðimø tomuose. Tarpukario laikaisV. Gaigalaitis profesoriavo Kauno univer-lietuviø kalbotyros filosofijosdaktaro laipsniui ágyti. Á tautinásàjûdá nukreipë ankstyvapaþintis su „Varpo“ ideologaisir aktyvus bendradarbiavimasne tik Maþosios,bet ir Didþiosios Lietuvos iðeivijosspaudoje. Nuo 1900iki 1919 m. kunigavo evangelikøliuteronø parapijose,taèiau dël dalyvavimo politikojenacionalistiðkai nusiteikusiosvokiðkos baþnytinësvyresnybës spaudimu ið pareigøturëjo trauktis. V.Gaigalaitisnuo 1903 m. iki kaizerinësVokietijos griûties buvoPrûsijos landtago (t.y. parlamento)deputatas, 1918 m.iðrenkamas Prûsijos lietuviø tautos tarybospirmininku, gresiant areštui pasitraukëá Kaunà, redagavo oficiozà „Lietuva“,1920 m. buvo kooptuotas á Valstybës tarybà,po ginkluoto Klaipëdos kraðto prijungimodirbo jos direktorijoje. 1939 m.vël bëgo nuo rudojo, 1941 m. – nuo raudonojomaro, paskutinius amþiaus metuspraleido, anot slapta raðytø atsiminimø,„po saugia valstybës policijos prieþiûra“,tai yra gestapo kontroliuojamomisnamø areðto sàlygomis – tremtyje,tolimame Treèiojo reicho uþkampyje.„Prûsiðkosios tëvynës ir idealø“ iðdavystëneuþmirðtama iki ðiol. Karingø rytprûsieèiøorganizacijø ideologai vis dar oponuojaGaigalaièiui ir skelbia kliautes.Gaigalaitis buvo pripaþintas mokslininkaslituanistas. Jis iš viso paskelbëdaugiau kaip 10 knygø, iðtyrë vadinamàjà1573 m. Wolfenbiutelio rankraðtinæ postilælietuviø kalba, gilinosi á S.Daukantoraðtø leksikà, paraðë Maþosios Lietuvosraðtijos istorijos apybraiþà. RemiamasBezzenbergerio, Gaigalaitis ástojo á Senovësistorijos draugijà „Prussia“ Karaliauèiujeir labai sëkmingai veikë Tilþës Lietuviøliteratûros draugijoje, 1904 m. buvopakviestas á Rusijos mokslø akademijosPeterburge rengiamos konferencijos baltistikossekcijà skaityti praneðimo, taèiaukonferencija neávyko dël prasidëjusio Rusijos–Japonijoskaro.Gaigalaitá á Lietuviø mokslo draugijàatvedë ankstyva paþintis su Basanavièiumi.Jau 1901 m. jis ið ðaltiniø nuraðinëjoir siuntinëjo pasakas ir dainas, dovanojosavo knygø, atsiliepë á Basanavièiaus1904 m. laiðkà dël medþiagos apie lietuviødrabuþius kaupimo ir tiekimo. Apienuopelnus draugijai protokolø knygospasako nedaug. Jose uþfiksuota, kadáþymusis Maþosios Lietuvos atstovas 5-ajame visuotiniame susirinkime 1911 m.liepà ketino skaityti referatà „Apie senuosiuslietuviø raðtijos paminklus Prûsø Lie-Klaipëdiðkiødainos(1908)sitete, dalyvavo uþsienio konferencijose,taèiau matomø ryðio su LMD pëdsakømums surasti nepavyko.VILIUS KALVAITIS (1848–1914) irkiti, nariø sàraðe priskirti bendradarbiøkategorijai, sudarë nedidelæ 5 asmenøgrupelæ. Ties jo pavarde nurodyta – literatas.Ðis ávardijimas gal kiek per skambus.Kultûros istorijoje Kalvaitis minimaskaip tautosakos rinkëjas ir originalios beiliaudies poezijos rinkiniø Rûtø lapeliai,Lietuvos kanklës, Prûsijos lietuviø dainossudarytojas ir leidëjas. Laiðkais nuolatbendravo su Basanavièiumi, jo uþraðy-32 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


tos pasakos sudëtos Basanavièiaus parengtamerinkinyje Ið gyvenimo vëliø beivelniø. Liko nevedæs ir vieniðas, kai stojoá Mokslo draugijà, gyveno Tilþëje ir iðsilaikëið nedidelio lietuviðkos spaudosknygynëlio. Suomis Augustas Niemis,apsilankæs Tilþëje, pamatë „þilagalvá senelá,kuris susikûprinæs, uþsigulæs antstalo buvo ásigilinæs á vietovardþiø leidiniotvarkymà [...]. Karðta ðirdis, jaunadvasia [...] buvo to paprasto ir nuoðirdausliaudies þmogaus krûtinëje. Tai pastebëjaugreitai, kai jis ëmë pasakoti apiedainø rinkimà ir kitus savo darbus“.Nariai bendradarbiai draugijai nariomokesèio nemokëjo, Kalvaièio ánaðas –dovanotos knygos. Vienà jø – Rûtø lapelius(1894) – uþtikome Lietuviø literatûrosir tautosakos instituto bibliotekoje.Joje áraðyta dedikacija: Lietuviø mokslodraugystei W. Kalwaitis. 5./IX.1907.JONO VANAGAIÈIO (1869–1946)kelias á Lietuviø mokslo draugijà buvo kitoksnei kitø maþlietuviø. Ið jaunystës buvonenuorama ir rizikos mëgëjas. Ágijopradiná iðsilavinimà, tarnavo Prûsijos kariuomenëje,dirbo lietuviø kalbos vertëjuBremeno emigracijos agentûroje, ðiektiek pramoko spaudos darbo Bitënøspaustuvëje, kurioje 1905 m. iðvakarësepynësi ávairiø Didþiosios Lietuvos veikëjøtakai ir planai. Nesëkmingai kûrë MaþosiosLietuvos lietuviø socialdemokratøpartijà, artimai bendravo su DidþiosiosLietuvos socialdemokratais, 1905 m.sausá savo bute Tilþëje slapstë ir á tolimesnáuþsiená iðlydëjo liûdnai pagarsëjusioRusijos sausio 9-osios ávykio – Kruvinojosekmadienio – vienà ið veikëjø popàGaponà. Latviø „nakties broliams“pradëjus siaubti vokieèiø baronø dvarus,dideliais kiekiais jiems tiekë Ðveicarijosir Belgijos fabrikø ginklus – revolverius irðautuvus, ir per savaitæ á Rusijà iðsiøsdavoapie 12–15 centneriø revoliucinësliteratûros (anot atsiminimø). Vienintelisiš maþlietuviø 1905 m. gruodá dalyvavoDidþiajame Vilniaus seime. Jame Vanagaitispasakë kalbà, prisimindamas Prûsijos1848 m. revoliucijà ir iðkovotà teisæá konstitucinæ santvarkà. Plaèios paþintysneramøjá tilþietá suvedë su Basanavièiumi.Ðá domino „Birutës“ draugijos bibliotekair archyvas. „Birutei“ nuo 1903 m.vadovavo Vanagaitis, rinkiniai buvo stropiaitvarkomi ir laikomi bibliotekininkoUrëdaièio namuose Tilþëje. Basanavièiausápraðytas, Vanagaitis átikino „Birutës“valdybà bibliotekà padovanotiMokslo draugijai. Ið laiðkø matyti, kad derybosetarpininku dalyvavo ir Bruoþis.„Birutës“ rinkiniai Vilniø pasiekë 1908 m.balandá. Anot draugijos kronikos, ið visogauta 750 tomø. Visi jie buvo paþymëti„Birutës“ antspaudu, todël prieð 20 metøryþausi atlikti nuodugnià paieðkà – devisu perþiûrëti visà vadinamàjá Basanavièiaus40 000 knygø fondà, laikomà Lietuviøliteratûros ir tautosakos institute. Tadaradau 378 „Birutës“ antspaudu paþenklintusleidinius, o kur dingo kiti – nustatytinepavyko. Sprendþiant ið rastøjø,draugijos biblioteka pasipildë unikaliusenøjø ir XIX–XX a. sàvartos lietuviðkøspaudos leidiniø rinkiniu. Jame yra „Varpo“ir „Auðros“ bendradarbiø kûriniai, retosMaþosios Lietuvos lietuviø tautinio sàjûdþioproklamacijos, Europos baltistø irlituanistø veikalai, 17 pavadinimø periodika.Taip pat buvo gauta nemaþa raðytojølaiðkø, dokumentø ir kitokiø archyvalijølietuviø, lenkø ir rusø kalbomis. Seniausiosknygos siekë XVI a., lietuviðkossudarë 60 proc. fondo. Tarp jø buvo didelisskaièius unikumø – leidiniø, kuriøiðliko 1–2 egzemplioriai. „Birutës“ dovanapirmasis pasinaudojo Bruoþis, Vilniauslaikotarpiu rengæs Prûsø lietuviøraðtijos rankraðtá. Ðiandien ties ja palinkstavisi tie, kurie tiria arba bibliografuoja senàjárankraðtiná ir spausdintiná paveldà.Ties „Birutës“ bibliotekos dovana ilgëliaustabtelëjome tik dël to, kad paliudytumeVanagaièio ir Urëdaièio áþvalgumà. Geraiþinome, kas nutiko su kitomis Gumbinës,Ásruties, Karaliauèiaus, Klaipëdos, Tilþës,tarp jø ir itin vertinga Lietuviø literatûrosdraugijos, bibliotekomis – per karus þuvoarba dingo be pëdsakø.Draugijos nariø sàraðe ties KRISTU-PO URËDAIÈIO (1871–1913) pavardepaþymëta: „vaisbius Tilþëje“. Tai reikðtø,kad buvo pirklys. Urëdaièio tëviðkë –Mantvilaièiai dabartinëje Ðilutës savivaldybëje.Ir ðeima, ir jis pats gyveno pasiturinèiai.Buvo aktyvus tautinio ir politiniosàjûdþio dalyvis, materialiai rëmë draugijasir lietuviø rinkimø á Vokietijos reichstagàkampanijas. Dalyvavimas Mokslodraugijoje buvo logiðkas jo veiklos þingsnis,o pritarimas „Birutës“ bibliotekos dovanojimui– toliaregiðkumo ir aukðtos kultûrosþenklas. Jo áþvalgumà paliudija paramaleidybai. Urëdaitis apmokëjo svarbiosMaþosios Lietuvos muzikinei kultûraiknygos – natø su dainø tekstais rinkinioLietuviø tëvynës dainos (1911) spausdinimà.Jo leidyba buvo sudëtinga ir daugkainuojanti. Mirë lietuviø patriotas, kaip irbrolis Jonas, be laiko – dþiova. Palaidotasgimtinëje. Esu stovëjæs prie jo kapo.Paminklo nebuvo, palaidojimo vietà parodëèionykðtë senbuvë lietuvininkë.VYDÛNÀ (1868–1953) anuometë lietuviøvisuomenë gerai þinojo. Draugijonjis buvo priimtas pirmà kartà atvykæs ávisuotiná susirinkimà 1911 m. liepà. Jamesveèias ið Tilþës perskaitë 2 referatus:„Þmogaus iðaugimas ir tikyba ðiandienir senovëje“ ir „Idealizmas ir realizmasgyvenime“. Ðeðtajame visuotiniameLMD susirinkime 1912 m. vasarà Vydûnasilgà praneðimà „Evoliucija ir tikyba:dabarties sàmonë ir tikyba“ skaitë netsu 3 pertraukomis. Draugijos protokolaiklausytojø pasisakymø arba ginèø neuþfiksavo.Dël kitø autoriø referatø teiginiøbûdavo diskutuojama. Gali bûti, kadLMD nariai prie Trakø pilies griuvësiø1908 m. (ið Jonas Basanavièius 1851–1927,Vilnius, 2003, p. 147). Ið kairës: KonstantinasVilimavièius, kun. A.Jakðtas, P.Vileiðis,J.Basanavièius, kun. Juozas Þiogas,V.Jakubauskas, Kriþanauskaitë, priekyjeneatpaþintas asmuoVydûnui stigo klausytojø. Draugijai priklausëvos vienas kitas pradedantysis filosofas.Vis dëlto Vilniuje jis buvo laukiamas.Tai liudytø bendras perskaitytøreferatø skaièius – 8. Në vienas ið jø nepatekoá „Lietuviø tautos“ skiltis. DaugiauVydûno veiklos pëdsakø draugijoje uþtiktinepavyko. Vilniuje jam teko lankytis1930 m. lapkritá. Praleidæs 3 dienas, á Tilþægráþo palydëtas gausaus studentø irvisuomenininkø lietuviø bûrio.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 33


Prie atgimimoiðtakøPovilas SAUDARGASSaulëtà vasario 12-osios popietæ gaususbûrys istorikø, visuomenës veikëjø,kultûros darbuotojø susirinko paþymëtiakademiko Juozo Jurginio 100-øjø gimimometiniø. Lietuvos mokslø akademijosbiblioteka ir Lietuvos MA Humanitariniøir socialiniø mokslø skyrius sukvietëá jubiliato parodos atidarymà ir pasidalytiprisiminimais apie jo gyvenimà irávairiapusæ veiklà.Juozas Jurginisdarbo kabineteKarui baigiantis á Vakarus pasitraukëLietuvos MA nariai Zenonas Ivinskis, AdolfasŠapoka, prof. Jonas Puzinas ir kiti þymûsistorikai, reikëjo naujos kartos mokslininkøir mokslo vadybininkø, kurie kompensuotønetektis ir ugdytø naujà, pokarinæistorikø kartà. Šiuose darbo baruoseJ. Jurginis atliko ypatingà vaidmená. Istorijosmokslas šiuo sunkiu laikotarpiu, jeilyginsime su kitais, išsaugojo daug aukðtoskvalifikacijos mokslininkø. Tai prof.Konstantinas Jablonskis, prof. Povilas Pakarklis,Vilniaus universiteto ir Istorijos institutoþymûs istorijos ir archeologijos specialistai,pripaþinti mokslininkai Pranë irBronius Dunduliai, Regina Volkaitë-Kulikauskienëir Pranas Kulikauskas, JuozasGalvydis ir kiti. J. Jurginis daug nuveikë,remdamas ir remdamasis prieðkarioaukðtos kvalifikacijos mokslininkais ir ugdydamasnaujà istorikø kartà.J. Jurginis istorijos studijas pradëjo VytautoDidþiojo universitete Kaune, o baigë1946 m. Vilniaus universitete. 1948 m. apgynëistorijos mokslø kandidato disertacijà,pirmàjà pokariniais metais. Svarbusjo dalyvavimas 1945–1946 m. LietuvosMA organizuotoje ekspedicijoje á Karaliauèiauskraštà. Prof. P. Pakarklio vadovaujamaekspedicija surado be globos likusiàir naikinamà gausià lituanistikos medþiagà.Ji praturtino jo vadovaujamos LietuvosMA bibliotekos fondus. Dabartiniobibliotekos direktoriaus dr. Juozo Marcinkevièiausrûpesèiu paskelbti unikalûs lituanistiniopaveldo dokumentai. Tai P. Pakarkliosudarytas dokumentø rinkinys„Prûsijos valdþios gromatos, pagraudenimaiir apsakymai lietuviams valstieèiams”(1960 m.), prof. Vincento Drotvinoilgameèio triûso dëka parengti spaudairankraðèiai „Lexicon Lithuanicum“(1987 m.) – XVII a. vokieèiø-lietuviø kalbosþodynas, „Clavis germanico-lithuana“(1995–1997 m.) T. 1-4 – XVII a. vokieèiø-lietuviøkalbø þodynas. Atiduotasspaudai J. Brodovskio vokieèiø-lietuviø,lietuviø-vokieèiø þodynas XVIII a. T. 1–3,pirmasis tomas laukiamas šiais metais.Visuotinai pripaþintos J. Jurginio pastangosrengiant, redaguojant ir leidþiant„Lituanistinæ bibliotekà“, skelbiant reikðmingusistorijos ðaltinius, kultûros ir menoistorijos veikalus.J. Jurginio darbø literatûros rodyklëje,atspindinèioje jo ávairiapusæ veiklà ir litera-tûrà apie já, yra 1590 áraðø. Atskiras skyrius– mokslinis vadovas ir oponentas. Akademikaskelià á mokslo pasaulá atvërë beveikðimtui disertantø (reikëtø patikslinti),siekianèiø moksliniø laipsniø. Negailëjobrangaus laiko saviems nebaigtiems darbams,geranoriškai, dosniai teikë patirtá.Atviras ir principingas bendravimas – bûdingasprofesoriaus charakterio bruoþas.Ypatingas istorikø ir visuomenës dëmesyslydëjo knygas „Istorija ir poezija“(1964 m.), „Renesansas ir humanizmasLietuvoje“ (1965 m.), veikalus apie Vilniausistorijà, leidinius kultûros ir menoistorijos klausimais.Prisiminimø popietëje bibliotekos direktoriussutelkë buvusius akademiko bendradarbius,kolegas, studentus ir disertantus.Prof. Aldona Gaigalaitë iki ðiol prisimena jopaskaità apie Napoleonà Lietuvoje, perskaitërekomenduotà L. Tolstojaus „Karà irtaikà“, kartu dirbo Istorijos institute. Ji sakë,kad profesorius iðsiskyrë paveldëtudarbðtumu, puikiu raðiniø stiliumi ir kalbosturtingumu, atvirumu ir nuoðirdumu. Dràsiaireiðkë savo nuomonæ, kuri nesiderinosu oficialia partine ideologija. Ypaè arðiai jápuolë bemokslis dogmatikas, aukštas partinisfunkcionierius Motiejus Šumauskas,inicijavo begalinius svarstymus.Prof. Bronius Genzelis akcentavo jubiliatopastangas kuriant ir leidþiant „Lituanistinæbibliotekà“, jo sugebëjimà apibendrintigausià faktinæ medþiagà. Bûti disidentunereiðkë, kad bûsi iðgirstas, „balsasnëjo á dangø“. Pelnæs pripaþinimà,aukšèiausius mokslinius laipsnius, akademikasJ. Jurginis dràsiau skatino diskusijasistorijos klausimais. Vienoje ið jø, jis suteikëþodá arðiausiam to meto disidentuiAntanui Terleckui, kuris dràsiai reiðkë nepriklausomybëssiekius. Per jo organizuotàmitingà prie Adomo Mickevièiaus paminklonepasirodë tankai, nieko neiðtrëmë,dingo baimës jausmas. B. Genzelis sakë,kad be tokiø þmoniø kaip J. Jurginis neásivaizduojamaslietuvybës jausmo iðlaikymas,laisvo màstymo skatinimas. Jo veikla– gaivus ðuoras á Atgimimo bures.Prof. Meèislovas Juèas pastebëjo,kad J. Jurginis iðsiskyrë plaèiu poþiûriu,erudicija, darbðtumu, nepalauþiama valiasakyti tiesà. Du deðimtmeèius vadovavoLietuvos istorijos mokslui, balansavotarp galimo ir negalimo. To meto studentusþavëjo minties dràsa, siekis atvertinutylimus ir draudþiamus istorijos klodus,jo neribojo vidinis cenzorius. LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës istorija visiemsbuvo neparanki ir sunki, J. Jurginiui– ne. Jis buvo tvirtas tiesos sakytojasideologinës prievartos laikais. M. Juèo prisiminimaiir vertinimai buvo ypaè palankiaiauditorijos sutikti.Antanas Terleckas prisiminë aspiran-34 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


Juozas Jurginis su þmonatûros metus. J. Jurginis, kalbëdamasapie Lietuvos prijungimà prie Rusijos po3-iojo padalijimo 1795 m., dràsiai tvirtino,kad jokios naudos ið to nebuvo, tik viskàgriovë. Akademiko sûnui Juliui A. Terleckasdovanojo naujausià savo atsiminimøknygà, kalbà baigë pastaba, kad nedaugbuvo dorø komunistø, o „sûnûs gali didþiuotissavo tëveliu“.Doc. Sigitas Jegelevièius atskleidë ádomøfaktà dël nuomonës apie J. Jurginiovengimà iðsamiau naudotis archyvine medþiaga.Profesoriui prireikë 1920 m. Kaunokareiviø maiðto bylos. Reikëjo kreiptis áKGB, o ten, valydamas pistoletà, já ilgai tardëdrg. Chalimovas. Nuo to laiko ir praradonorà siekti „uþdrausto vaisiaus“.Kalbëjæ profesoriai Edvardas Gudavièius,Liudas Truska, istorikai MindaugasTamoðiûnas, Feliksas Sliesoriûnas, HenrikasÐadþius teigë, kad J. Jurginá þinojo visuoseLietuvos kampeliuose, jo darbai gaivinotautos dvasià, išaugo domëjimasisTëvynës istorija. Artimesniems kolegomsprisipaþino, kad jaunystëje á partijà stojoið ásitikinimø, o sugráþo á jà 1957 m. atðilimolaikotarpiu ið reikalo, kad galëtø realizuotikûrybiná potencialà, prisidëti prie Lietuvosistorijos mokslo ir kultûros raidos.Bibliotekos direktorius dr. Juozas Marcinkevièiusapibendrino ðiltà ir dalykiðkàbendravimà, minëjo akademiko nuopelnusLietuvos MA bibliotekai, jo sieká pagalmokslo metodikos reikalavimus nagrinëtiistorijos klausimus. J. Jurginis buvo màstantisþmogus, jo nevarþë sustabarëjusiosdogmos. Persekiojimo laikotarpiu já ne kartàuþtarë Lietuvos MA prezidentas JuozasMatulis ir Antanas Snieèkus.J. Jurginio mokiniai ir kolegos turësperduoti estafetæ naujai istorijos tyrëjøkartai. Ji, norisi tikëti, sàþiningai remsissavo pirmtakø darbais ir patirtimi. Negailestingaslaikas negali ir neturi uþgoþtitikrø vertybiø. Tik negailestingi þmonësuþmirðta tuos, kurie tiesë mokslinio paþinimokelià. Spalvinga J. Jurginio asmenybëir jo darbai verti naujø áþvalgø irmonografinio tyrimo.Akad. Juozui Jurginiui – 100Vaida JUODËNIENËAkad. Juozo Jurginio 100-øjø gimimometiniø proga Lietuvos mokslø akademijosbibliotekoje surengta jo darbøparoda. J.Jurginis savo moksliniø knygøbei straipsniø gausumu iðsiskyrë iðkitø mokslininkø, todël parodoje pateikiamitik svarbesni jo darbai.Skyriuje „Juozo Jurginio kelias á gyvenimà“eksponuojamos akademikovaikystës, jaunystës nuotraukos. PateikiamiJ.Jurginio rankraðèiai apie Anykðèiømiestà, kurio pagrindinæ mokyklàjis baigë, taip pat Panevëþá, kuriame Jurginismokësi gimnazijoje. Anykðèiø mokyklojemokinukas J.Jurginis buvo dramosbûrelio artistas. Parodoje eksponuojamanuotrauka, kurioje jis vaidinoP.Vaièiûno komedijoje „Patriotai“.Taip pat eksponuojama J.Jurginioknyga „Susitikimas tëvø namuose“.Pateikiami pirmieji jo straipsniai apieÐvedijà, kurioje J.Jurginiui, kaip „Lietuvosþiniø“ korespondentui, teko praleistinemaþai laiko, taip pat ið Stokholmo„Lietuvos þinioms“ 1939 m. atsiøstasrankraðtis.Pateikiamas kandidatinës disertacijosautoreferatas „Vilniaus miesto savivaldybëssantykiai su feodalinëmis jurisdikcijomisXVI amþiuje“ (apginta 1948 metais).Tai buvo pirmoji istoriko disertacija Vilniausuniversitete pokario metais. Taip patstudija „Baudþiavos ásigalëjimas Lietuvoje“,uþ kurià 1963 m. J.Jurginiui buvo suteiktasmokslø daktaro vardas.Skyriuje „Istorijos tyrimai ir populiarinimas“stengtasi atskleisti V.Jurginiopagrindines mokslo tyrimø temas.Kandidato disertacija J.Jurginis pradëjoVilniaus miesto istorijos tyrinëjimus.Parodoje eksponuojama „Vilnius“,„Vilniaus miesto istorija“ (uþ jàsu bendraautoriais gavo LR premijà).Kita J.Jurginio tyrinëjimø kryptis –kultûros istorija. Eksponuojama „Lietuvosmeno istorijos bruoþai“, „Istorija irkultûra“, „Lietuvos kultûros istorijosbruoþai“, taip pat tritomis „VU istorija“,uþ kurià 1981 m. gavo LR valstybinæpremijà (kartu su bendraautoriais).Be to, eksponuojama 1978 m. iðëjusi„Lietuvos TSR istorija nuo seniausiølaikø iki ðiø dienø“, kurioje XIII–XVI a. laikotarpánuðvietë J.Jurginis.Didelæ J.Jurginio moksliniø darbøgrupæ sudaro Lietuvos valstieèiø istorijostyrinëjimai. Ið jø svarbiausi – „Baudþiavosásigalëjimas Lietuvoje“ ir „Lietuvosvalstieèiø istorija“.Skyriuje „Redaktorius ir redakciniøkolegijø narys“ pateikiama maþa dalisjo redaguotø knygø. Taip pat jis buvokeliø periodiniø leidiniø redaktorius arbaredakciniø kolegijø narys. Tai – „Lietuvosmokslø akademijos darbai. SerijaA. Visuomenës mokslai“, „Ið lietuviøkultûros istorijos“, „Maþoji lietuviðkojienciklopedija“, „Gimtasis kraštas“, „Lietuvosistorijos metraštis“ (1971–1975).Dar vienas parodos skyrius – „LietuvosMA bibliotekos direktorius“. Baigiantiskarui, J.Jurginis 1945 m. pradëjodirbti Lietuvos MA bibliotekos direktoriauspavaduotoju, o po poros mënesiø– direktorium. Svarbiausias jo uþdavinysbuvo sutvarkyti per karà nukentëjusiusknygø fondus, juos papildyti kitøbibliotekø leidiniais. Kaip bibliotekosdirektorius 1945 m. pabaigoje – 1946m. pradþioje kartu su Pakarkliu ir B.Gertumdalyvavo svarbioje ekspedicijoje áKaraliauèiø ieðkoti be globos likusioslituanistinës medþiagos – knygø ir rankraðèiø.Karaliauèiuje surinko daug retøknygø ir Prûsijos valdþios ásakø lietuviøkalba.Juozas Jurginis daug prisidëjo telkiantistorikus, ugdant juos, buvo daugeliodisertacijø autoriø mokslinis vadovas,oponentas. Skyriuje „Mokslinëpedagoginë veikla“ pateikiama keletasgarsiø Lietuvos istorikø disertacijø autoreferatø,kuriems Juozas Jurginis vadovavoarba oponavo. Parodoje pateikiamatik maþa jø dalis.Be to, pateikiama „Lituanistinës bibliotekos“serija, kurios leidimo vienasiniciatoriø ir redakcinës kolegijos nariøbuvo J.Jurginis.Skyriuje „Tarptautinis bendradarbiavimasir pripaþinimas“ pateikiama maþadalis rankraðèiø ið mûsø bibliotekosJ.Jurginio rankraðèiø fondo. Akademikassusiraðinëjo ir bendradarbiavo sudaugybe mokslininkø ið viso pasaulio.Buvo þinomas uþsienio istorikams. Dalyvavoir skaitë praneðimus daugybëjetarptautiniø konferencijø, simpoziumø,kongresø Tarybø Sàjungoje ir uþsienyje– Suomijoje, Švedijoje, taip pat Italijoje,Vokietijoje, Japonijoje.Paskutinis parodos skyrius „Pagarbaistorikui Juozui Jurginiui“.Parodos pirmajame ir galutiniamestenduose eksponuojami Juozo Jurginiogauti apdovanojimai, garbës raðtai,diplomai.Juozo Jurginio rankraðtinis fondassaugomas Lietuvos MA bibliotekosRankraðèiø skyriuje.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 35


Tai vis saulës krisleliai...Pasvalio miestieèiø 1688 m. gruodþio19 d. patvirtintuose nuostatuoserašoma: mokyklà ir prieglaudà miestieèiaiprivalo gerai árengti ir visuomet jomisrûpintis. Ði nuostata niekada nebuvoatðaukta, ji galioja ir ðiandien, irmums, pasvalieèiams, ðio kraðto paveldëtojams.Beje, ji pakartojama daugelyjeávairiø dokumentø kaip privilegija,privilegija valdþiai ir pilieèiams, nors daþniausiainubraukiamas antrasis ðiosnuostatos statinys – prieglauda.Kai á rankas paëmiau sunkià Danieliausleidykloje aukso raidëm ataustà istorikoJono Anièo knygà „Pasvalio PetroVileiðio gimnazija (1922–2002)“, stebëjausi,jog ðitiek pragyveno, ëjo klupdamair këlësi mano kraðto mokykla,kad galëtø iðlikti ir oriai vadintis tuo kilniudidþio Lietuvos këlëjo vardu. Taipgimsta ir didelës upës: ið verdeniø, iðpo akmens ar kupsto virvanèiø ðaltinëliøá didþias svajas susisupæ svalios irlëvenys, mûðos ir pyvesos...Ir statë mokyklas ið kuo sulaidesniø,svaresniø ràstø sumicijà turintys kaimøvyrai, budavojo,talkavojo, santalkàklojo, tarsideganèius piniguskasinëjo þemæpamatams.Ir jie buvo teisûs.Dþiaugiuos,kad turëjau tokiàmokyklà, kuriospamatams akmenisir þvyrà veþëgráþæs ið plienoir mano tëvas.Tokia buvo asmeninëpareigair prievolë savokraðtui. Gera, tikrapareiga, nors á varpinæ kabink, pasakytøir Danyliðkiø pradinei mokyklai nuomojæspusæ savo rûmo kaimo ûkininkas.Skaitau Knygà, tarytum tuoj aðarà iðsunks,ne savo svoriu, o talpumu, kartøgyvenimo svoriu... Ðirdis á varpà muða –plaèiausiai ðneka savo mokiniø lûpom,skelbia þinià. Bûdami savo mokyklos amþinaisvarpininkais galime daug nuveikti,kad mûsø kraðte gyventume graþiai...Negaliu nutylëti dar vieno pasvalieèiøþygio – knygos apie Mariaus Katiliðkio bibliotekà„Po knygos þenklu. Pasvalio MariausKatiliðkio vieðosios bibliotekos septyniødeðimtmeèiø kelias“ (1937 – 2007).Knygà kaip ir bibliotekà sukuria tik pasiðventæþmonës. Jie mato savo darboprasmæ, savo vietà áþvalgø, idëjø pasaulyje.Ir ðirdingai atveria save kitiems.Mokyklos ir bibliotekos prieglaudoj,po jø stogu visada, visais laikais ir ðiandienjauèiuosi saugus. Ðituos namuosvisi savi: nuo Homero ar Maþvydo, nuoKatiliškio iki bibliotekos direktorës DanguolësAbazoriuvienës...Tai vis saulës krisleliai... Kiek per nebesuskaièiuojamasdienas suneðta þie-dadulkiø po permainingu dangumi?Skaitau kaip istorinæ poemà bibliotekininkøpavardes. Kiekviena jø – dar neparaðytaknyga, neaprëpiamas neiðvarpëjusiørugiø laukas. Taip ir liks, nes mûsø,prisiglaudusiø prie jø rankom suðildytøknygø, atmintis yra prasta. Neprisimenusavo pirmos tikros bibliotekininkës pavardës.Ji dirbo Pasvalio bibliotekoje1953 metø rudená. Jau nesirausiau mokytojosatneðtø knygø krûvelëje, o atëjau,papraðiau knygos, kurios reikëjo, bibliotekininkëatneðë, kaþkà raðësi ir, padëjusiant delno, iðtiesë jà man. Sutrikau,neþinojau, kaip paimti knygà nuo delno,nepaliesti raðaluotais pirðtais bibliotekininkësrankos. Tiesiu rankà, svaigulëju, pajuntujos rankà ant savosios, stveriu kitaranka ið virðaus, kad knygos neiðmesèiau.Ðilta ranka su maþu þiedeliu iðslysta, stipriaisuspaudþiu knygà delnais. Ðyptelëjoveido ovalas... Tikriausiai prastai atrodþiau:stoviu toks sumukëlis, kaip ant kûèiø aslos,bejëgis, apsisuku ir – abi vali – produris. Në aèiû nepasakæs. Iki ðiol. Tik mintyse.Tokia bûna ir meilë ið pirmo þvilgsnioar paskutinio – á tëvo laðinius.Nuoðirdþiai tikiu, kad ðios knygospaþadins paèias graþiausias mintis apiemokyklà, bibliotekà, apie tuos, kurie visadabudëjo ðalia, o kartu paskatinsuþrašyti ir pasidalyti su kitais savo prisiminimais,nes jie jau yra istorija. Sielosdalis iðmatuojama mûsø gimta tarme.M.K.UnikalusBronius SLAVINSKASDaugiau kaip du pastaruosiusdešimtmeèius architektas restauratoriusdr. Napalys Kitkauskas tyrinëja VilniausÞemutinës pilies teritorijà, buvusiø Lietuvosvaldovø rûmø iðlikusius pamatusir rûsius. Jaunystëje ragavæs ir karèiostremtinio duonos (6 metai Mordovijos lageriuose),naujojo leidinio autorius yraVilniaus piliø tyrimo centro architektûriniøtyrimø, o nuo 2002 metø – Valdovørûmø atkûrimo projekto mokslinis vadovas,yra paskelbæs daugybæ moksliniøstraipsniø, iðleidæs populiariø knygø apieLietuvos ir uþ jos ribø dabar esantá istorinákultûros paveldà.Naujasis jo darbas tæsia ir papildomokslininko ankstesná veikalà – „Vilniauspilys. Statyba ir architektûra“, uþ kurá jambuvo suteikta Lietuvos Respublikos nacionalinëkultûros ir meno premija.Jau pirmuosiuose knygos „LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmai“puslapiuose autorius primena skaitytojui,kad Vilniuje, Pilies kalno papëdëje, mûsøprotëviai buvo ákûræ daug svarbiø institucijø:èia dar prieðistoriniais laikais garbintaamþinoji ugnis, èia daugiau kaip prieðseptynis ðimtus metø pastatyta pirmoji katalikøðventovë, èia keletà ðimtmeèiø buvoLietuvos valdovø bûstinë.Kai Vakarø baltø gentys (prûsai, sembai,nadruviai, skalviai, kurðiai, þiemgaliaiir kt.) vokieèiø buvo parklupdytos, Vilniusir ðio miesto pilys liko pagrindiniu baltøarealo gynybos centru. Èia buvo ta vieta,kur dar nepavergtos lietuviø gentys iðmokomûro statybos ir pradëjo statyti mûrinesgynybines pilis, rezidencinius pastatus,ðventoves.Dr. Napalys Kitkauskas beveik treèdalásavo veikalo paskyrë ankstyvajai architektûrai.Atlikti tyrimai atskleidë visaiiki tol neþinomà, seniai uþmirðtà Lietuvosprofesionaliosios architektûros puslapá,papildë kuklias tyrëjø sukauptas þiniasapie baltiðkojo mûro statinius Þemutinëjepilyje. Mokslininkai yra nustatæ,kad XIII a. iki XIV a. vidurio senøjø pastatømûro sienose taikyta baltiðkoji (vendinë)plytø perriða. Rasta daugiau kaipketuriasdeðimties tokiø mûriniø sienøfragmentø. Daugiausia ankstyviausio mûrosu baltiðkàja perriša kaip tik ir surastaèia, po dabar atstatomais Valdovø rûmais.Mûsø tyrimai leidþia manyti, kad Mindaugoir ankstesniøjø kunigaikðèiø centras,sostinë buvo Vilnius, o ne Naugardukasar Kernavë, kaip teigia kai kurie istorikai.36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


leidinys apieLDK valdovø rûmusLietuvos vardo tûkstantmeèiuiIstorikas S.C.Rovelas savo veikale apieviduramþiø Lietuvà raðo: „Labai tikëtina,kad Mindaugo karaliðkasis dvaras buvoVilniuje, didesnëje gyvenvietëje, egzistavusiojegerokai prieð 1000-uosius metus.Archeologø tyrinëjimai rodo, kad tai buvusigeriausiai átvirtinta vieta tryliktojo ðimtmeèioLietuvoje“.Šiemet, minint Lietuvos vardo paminëjimotûkstantmetá, dr. Napalys Kitkaus-kas savo knygoje palieèia dar vienà svarbøfaktà, susietà su Lietuvos ankstyvuojulaikotarpiu, o greièiausiai ir su Vilniauspraeitimi. Kvedlinburgo vienuolyno analuosebuvo uþraðyta þinia, kad vyskupasÐv. Brunonas, vadinamas Bonifacas, su18 palydovø vienuoliø þuvo kankiniø mirtimi1009 m. Rusijos ir Lietuvos pasienyje.Istorikas Meèislovas Juèas teigia, kad„misionieriai þuvo tarp Kijevo Rusios irLenkijos, jotvingiø þemëje, á ðiauræ nuoNarevo upës. Kita þûties versija: tai ávykopietiniø jotvingiø ir prûsø þemiø paribyje,netoli Lëciaus arba dabartinio Giþycko(Lenkija) , todël ðio ávykio atminimui 1009m. èia buvo pastatytas geleþinis kryþius.Istorikas Zenonas Ivinskis raðë, kad, pasakLivonijos kronikos autoriaus Henriko,lietuviai savo þygiais XII a. pradþioje gàsdinovisas kaimynines tautas. Lietuviai pasiekdavoSmolensko, Èernigovo þemes,pasirodydavo Pripetës ir Bûgo krantuose,nukakdavo iki upiø Velikaja, Lovatë,Ilmenio eþero. Taigi XI a. ir XII a. þiniosprieštaringos. Taèiau visais atvejais, teigiaknygos autorius, Ðv. Brunonas þuvojotvingiø þemëje, nors Kvedlinburgo analuoseði vieta ir ávardijama „Rusijos ir Lietuvospasieniu“.Knygoje autorius nori parodyti, kadLDK valdovø rûmus atstatome turëdamigausiø archeologø, istorikø, architektø,kitø specialistø moksliniø tyrimø duomenø,patikimos ikonografijos. „Tai yra atsakymasir tiems „þinovams“, – sako dr.Napalys Kitkauskas, – kurie atvirai , kartaisnet agresyviai, neásigilindami á esmæ,dar vis kaiðioja pagalius á ratus, árodinëdamisavo „kompetencijà“ kultûrospaveldo srityje“. Jis tiki, kad ðis veikalaspadës skaitytojams iðsamiau susipaþintisu LDK valdovø rûmais, mûsø Lietuvosvalstybës garbingu ilgaamþës istorijospaminklu, kuris puoð ir garsins mûsøsostinæ Vilniø.Knygà išleido „Kultûros“ leidykla (Lietuvoskultûros politikos institutas). DailininkasAlfonsas Þvilius.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 37


Penkiasdeðimtmetá palydëjusProfesorius habilituotas daktaras Jonas Rimantas Stonis – nuolatinismokslo populiarinimo þurnalø autorius. Daugelis skaitytojø atsimena joraðinius ið straipsniø ciklø apie Amazonæ (skelbtø R.Puplesio pavarde),Indijà bei Nepalà, Kanarø salas, Kosta Rikà, Peru ir kt.Gyvenimas,skirtasgamtos paslaptimstyrinëtiProfesorius J.R.Stonis – Nacionalinësmokslo premijos laureatas, daugelioLietuvos ir tarptautiniø konkursønugalëtojasLina MARMAITË-SNITKIENË„Kaþkada vaikystëje svajojau, kad manogyvenimas bûtø prasmingas, jei paraðyèiauknygà arba atrasèiau bent vienànaujà mokslui gyvûnø rûðá, – prisimenaprofesorius. – Taip jau buvo lemta, jog likimasman ðios laimës nepaðykðtëjo. Ðiandienatrastø naujø mokslui rûðiø – per keturisðimtus. Esu laimingas, kad likimas lëmëpasukti gamtos tyrimø keliu. Ypaè esudëkingas savo tëèiui Kasparui Puplesiui irprieð laikà iš gyvenimo iðëjusiai mylimaimamytei, taip pat visada energingai sesuteiAstai, tetai Elenai Stonytei ir visiems nenuoramomsdëdëms, mane ákvëpusiemssavo nepakartojamais pasakojimais ir nepaprastugyvenimu (taip pat ir Jonui Stoniui– jis buvo pats didþiausias mûsø ðei-moje Azijos keliautojas, tuose kraðtuosepraleidæs daugiausia metø ir ið ten, deja,nebesugráþæs á Lietuvà). Kai jaunystëje uþsinorëjautyrinëti Azijà – tëtis nedvejodamasman nupirko patá galingiausià motociklà,kad galëèiau skersai ir iðilgai iðvaþinëti beribessmëlio dykumas ir Azijos kalnus“.Susidomëjimas gamta buvo begalinis.Baigæs mokyklà, R.Stonis ástojo á Vilniauspedagoginá universitetà (tuomet –institutà).Jau po pirmo kurso Rimantà uþvaldëidëja vykti tyrinëti vabzdþiø á Centrinæ Azijà.Ðiai avantiûrai pavyko surasti bendraminèiø.Pirmasis „blynas“ neprisvilo. Jonas RimantasStonis beveik 15 metø tyrinëjo CentrinësAzijos dykumas ir kalnus (o vëliau irRytø Azijà), su kolegomis iðvaþinëjo tuoskraðtus skersai ir iðilgai. Bûta visko: ir gyvenimodrëbto molio bakûþëje kartu su mirtinainuodingomis 1,7 m ilgio gyvatëmis, irskorpionø palapinëse ar miegmaiðiuose, iravantiûristiniø þygiø motociklais be vairuotojoteisiø bei deramos apsaugos per Karakumus,Pamyro Altajaus kalnagûbrius,palei Afganistanà, Iranà ir dar daug kur kitur.Entuziastingà tyrëjà ir jo ekspedicijø kolegasporà kartø buvo pagrobæ banditai, osavo galingàjá motociklà R.Stonis prarado,kai prasidëjo pilietinis karas.Studijø metai Rusijoje, doktorantûraBekraðtës Azijos platybësbuvo iðvaþinëtos motocikluÐi 2007 m.Vaðingtoneiðleista monografija sulaukëdidþiulio tarptautinio mokslinësvisuomenës ávertinimoZoologijos institute Sankt Peterburge (tadaLeningrade), bendravimas su atsidavusiaismokslui þmonëmis subrandinoJonà Rimantà Stoná kaip mokslininkà. Pamaþususiformavo ir moksliniø interesøsfera: paslaptingas, maþai tyrinëtas, kupinasnaujø atradimø mikrodrugiø pasaulis,gyvûnø evoliucija ir biogeografija.Keitësi ir moksliniø ekspedicijø maršrutai.Centrinës Azijos dykynes pakeitë Pietryèiøir Pietø Azija, Afrika bei Ðiaurës irPietø Amerika. Atogràþø Amerika tapo neatsiejamapastarøjø deðimtmeèiø gyvenimodalimi: beveik kasmet (o kartais irdaþniau) profesorius ir jo buvæ mokiniai(dabar – kolegos, þymûs mokslininkai)vyksta á tiriamàsias ekspedicijas.Jonas Rimantas Stonis yra tarptautiniumastu pripaþintas mokslininkas, studentølabai mëgstamas dëstytojas bei nepailstantismokslo þiniø populiarintojas.Jau ketvirtus metus ið eilës profesoriustampa Lietuvos mokslo populiarinimodarbø konkurso nugalëtoju. DaugiausiaStonis didþiuojasi ir dþiaugiasi savo naujausiamokslo monografija, kurià kartu suamerikieèiø kolega neseniai paskelbë Vaðingtone(JAV). J.R.Stonis yra iðleidæs keletàknygø ir 5 mokslo monografijas Olandijoje,D. Britanijoje, JAV ir Lietuvoje beipublikavæs apie 140 straipsniø. Juose au-38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


torius iðdëstë naujas mokslo koncepcijasbei apraðë apie 400 naujø mokslui rûðiøir genèiø ið ávairiausiø pasaulio kraðtø:Europos, Kaukazo, Centrinës, Rytø,Pietryèiø ir Pietø Azijos, Ðiaurës Afrikos,Ðiaurës Amerikos (JAV), Karibø salø, Centrinësir Pietø Amerikos.J.R.Stonis didþiuojasi, kad abi, mokslødaktaro bei habilituoto daktaro, disertacijasparengë ir apgynë Rusijos MA Zoologijosinstitute, kuris nuo seno garsëja fundamentaliosioszoologijos tradicijomis. Jistvirtina, kad tie metai jam paliko ne tikneišdildomø áspûdþiø, bet ir padëjo suformuotimokslo mokyklà èia, Lietuvoje. Tarptautiniomokslo fondo (JAV), Ðiaurës ðaliøtarybos, NATO, Karaliðkosios Londonodraugijos ir Smitsono centro (Vaðingtone)Rûkø miðkusverta pamatytiProf. habil. dr.Jonas Rimantas STONISDirbant Londono gamtos muziejuje, mûsø laboratorijos „vadai“suorganizavo moksliná seminarà apie Belizo (Centrinë Amerika) biologinæávairovæ. Á seminarà buvo pakviesta ir sveèiø ið Amerikos. Kaip tik tadabuvau susiþavëjæs Belizo (buv. Britø Hondûro) gamta ir rengiausi átiriamàjà ekspedicijà Majø kalnuose. Mano kliedëjimas Belizo biologineávairove turbût buvo ant kaktos uþraðytas. Nes po seminaro prie manæspriëjo viena uþsienio vieðniø ir lyg kokià paslaptá pasakë: „Taip, tikrai,Belizas, Meksika, Gvatemala ir kitos ðalys, kurias èia taip giria, yra labaiádomu, taèiau pati didþiausia, nuostabiausia (ir dar neiðtyrinëta) biologinëávairovë vis dëlto yra Kosta Rikoje. Su ðia ðalimi niekas negali susilyginti.Bûtent ji yra tikrasis Centrinës Amerikos gamtos stebuklas“.Taigi, praëjus lygiai deðimèiai metø, sëdime su ekspedicijos asistentuSaimonu (Simon R. Hill, D. Britanija) lëktuve, skraidinanèiame mus á KostaRikà. Turime daug vilèiø ir tyrimø uþdaviniø, þadame atlikti gaubtagalviø(Insecta, Lepidoptera, Nepticuloidea ir Tischerioidea) tyrimus. Bet artikrai Kosta Rika ir mums pasirodys tokia nepakartojama?Kasmet profesorius vyksta á tolimastiriamàsias ekspedicijas... ir abejoja, arkada savo noru sugebës nurimti...remiamas, Stonis ilgai staþavo arba dirboKopenhagos universitete, Londono gamtosmuziejuje (nuo 1997 beveik kasmet),JAV Smitsono centre, taip pat Olandijos,Belgijos, Austrijos, Vengrijos, Èekijos ir kt.mokslo centruose. Nuo 1985 m. J.R.Stonisyra VPU Zoologijos katedros darbuotojas,nuo 1996 m. – šios katedros profesorius.1995 m. uþ nuopelnus Lietuvos moksluiir ðvietimui mokslininkas buvo apdovanotasLietuvos didþiojo kunigaikðèio Gediminoordinu, o 2004 m. tapo Lietuvos nacionalinësmokslo premijos laureatu.Palydëjus 50-ies metø jubiliejølinkime kolegai kûrybinës kloties,ákvëpimo, moksliniø atradimø,sëkmingø ekspedicijø tolimuosekraðtuose!Epifitø ir orchidëjø karalystëMonteverdë, 2008 m. kovo 19 d.Tiesiog neatsistebime, kaip staigiai pasikeièiaaplinka, atvykus á Santa Elenà,esanèià neaukðtø ðiaurinës KostaRikos kalnø vakariniuose ðlaituose –Monteverdëje. Iðvertus ið ispanø kalbos„Monteverde“ reiðkia þaliasis kalnas.Ið èia prasideda kelias á rûkø miðkus.Rûkø miðkai – labai specifinë ekosistema.Kai kas mano, kad ði ekosistemaaptinkama tik Centrinëje ir PietøAmerikoje, bet tai netiesa. Rûkø miðkøtaip pat galima pamatyti ir pusiaujoAfrikos kalnuose, ðiauriniame Madagaskare,daugelyje Pietryèiø Azijos vietoviø,Kalimantane (Borneo), NaujojojeGvinëjoje ir net kai kuriose Okeanijossalose. Ðie miðkai beveik nuolatosskendi rûke, teisingiau – debesyse. Rûkømiðkai aptinkami tik kalnuose, t.y.ten, kur karðto ir labai drëgno oro masës,plûstanèios ið þemumø (pvz.,dþiungliø vietoviø), pasiekia vësesniuskalnø ðlaitus. Tada formuojasi tirðtasrûkas (debesys). Panaðu á tai, kai þiemàkas atidaro ákaitintos pirties duris...Galbût man net daugiau patiktø ðiømiðkø angliðkasis pavadinimas –cloud forest (debesø miðkai). Kartais,ypaè anglø kalba, rûkø miðkai dar vadinamikalnø lietaus miðkais (montanerainforest). Pietø Amerikoje jie ypaèsuklestëjæ palei Andø kalnø grandinësrytinius ir vakarinius ðlaitus, maþdaug2–3,5 km aukðtyje. O ðtai CentrinëjeAmerikoje (taip pat ir Kosta Rikoje) jienusileidþia neáprastai þemai, iki 1100–1800 m virð jûros lygio. Vieni nuostabiausiøCentrinës Amerikos rûkø miðkøyra turbût Kosta Rikoje, Nikaragvojeir Hondûre (Hondûre jø daugiausia).Taèiau ði ekosistema labai lengvai paþeidþiama.Iki ðiol didþiausià grësmærûkø miðkams këlë þmogaus veikla(miðkø kirtimas, ganyklø ir plantacijøplëtra, medþioklë, o svarbiausia – paèiosekosistemos fragmentacija), taippat nebûdingø (nevietiniø, egzotiniø)augalø ir gyvûnø rûðiø plitimas. Taèiaudidelá pavojø kelia ir globalûs gamtospokyèiai, pavyzdþiui, dël stratosferosozono sluoksnio nykimo padidëjæs ultravioletiniospinduliavimo intensyvumas.Gali taip atsitikti, kad artimoje ateityjeultravioletinis spinduliavimas rûkømiðkuose taps didesnis, nei aplinkiniuoseatogràþø miðkuose þemumose.Tai labai blogai. Manoma, kad daugiausiainukentës rûkø miðkø varliagyviøfauna (bet ne tik ji). Kintantis, ðiltëjantisÞemës klimatas netolimoje ateityjegali visiðkai sunaikinti ðià nuostabiàekosistemà daugelyje jos paplitimovietoviø. Moksliniai duomenys rodo,kad per ledynmetá rûkø miðkø temperatûrabuvo nukritusi 5–9 o C, o perpastaràjá tûkstantmetá tekito maþdaug1 laipsniu, be to, ðis kitimas buvo nestaigus. O ðtai per artimiausius 30–100m. rûkø miðkø temperatûros vidurkisgali ðoktelti 2–4 o C.Rûkø miðkuose medþiai uþaugaaukðti (iki 30–40 m) tik kai kuriuose tarpekliuose,o paprastai medþiai yra neaukðti,jø kamienai ir ðakos ávairiai iðsikraipæir visada apaugæ veðliomis sa-Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 39


manomis, fantastiðkø formø kerpëmis. Antmedþiø kamienø auga ávairûs paparèiai irdaugybë augalø epifitø, áskaitant ir èia ypaègausiai aptinkamas bromelijas ir orchidëjas.Vien Kosta Rikos Monteverdëje randamos878 epifitø rûðys, ið kuriø apie 420–450 – orchidëjos. Kartais rûkø miðkuosegalima aptikti ir kai kuriø atogràþoms nebûdingø,ðiaurinëse platumose paplitusiømedþiø rûðiø. Didþiàjà laiko dalá augalaiskendi tirðtame rûke, jø lapai visada drëgni,nuo jø kapsi vandens laðeliai, o á pavakarærûkas daþniausiai pereina á lietø, tadèia ið tikrøjø labai drëgna (daþniausiai orodrëgnumas siekia 100 proc.) ir, palygintisu aplinkiniais atogràþø þemumø miðkais,vësoka (apie +18 o C). Nors Kosta Rikosmiškai yra nutolæ nuo pusiaujo tik per 10laipsniø, taèiau kartais Monteverdës rûkømiðkuose temperatûra gali nukristi iki10 o C. Rengdamiesi þygiui á rûkø miðkus,Rûkø miðkuose yragausybë lianø ir epifitø, oávairios kerpës kabo nuomedþiø kamienø arba lianøkaip ilgos girliandosDidelis ir egzotinis voras – raudonkojispaukðtëda (patelës uþauga iki 11 cm, opatinëliai maþesni)neapsigaukite! Kas, kad stovyklavietëjegal bûti labai karðta ir saulëta – pavaþiuositetik keletà kilometrø link rûkø miðkø, irviskas dramatiðkai pasikeis, su vasariðkaismarðkinëliais ir be lietaus apsiaustøtikrai neiðgyvensite!Kosta Rikos rûkø miðkuose gyvena tapyrai,tinginiai, beþdþionës, aptinkamosávairios geniø ir tukanø rûðys, egzotiniaidrugiai. Be abejo, rûkø miðkams bûdingadaug specifinës, tik tokioms sàlygoms prisitaikiusiosendeminës faunos bei floros.Monteverdëjekolibriuspriviliojome antðakø pakabintomisbei sirupopripildytomisðëryklomis; iðviso Kosta Rikojegyvena apie 30kolibriø rûðiø(nuotraukoje –violetiniskolibris)Monteverdëje tikrai yra kas veiktiMonteverdëje yra du dideli, vienas priekito prisiðliejæ gamtos rezervatai: Monteverdëir Santa Elena, kurie kartais vadinamitiesiog vienu vardu – Monteverdë. Èiaaptinkama apie 2500 augalø rûðiø, daugybëvabzdþiø ir kitø bestuburiø gyvûnø,apie 100 þinduoliø rûðiø (áskaitant 5 kaèiøðeimos rûðis), daugiau nei 400 paukðèiørûðiø, ið kuriø vieni nuostabiausiø – kolibriai.Jø ornitologai Monteverdëje suskaièiavoapie 30 rûðiø. Kolibrius sudëtinga netik apibûdinti, bet ir fotografuoti bei stebëti:jie tokie maþyèiai ir labai jau judrûs, tikrinenuoramos. Tad pasinaudojame kolibriølesyklomis, kurias galima pripildyti sirupo,pakabinti ant ðakos ir taip privilioti ðiuosegzotinius, tik Neotropikuose paplitusiuspaukðèiukus. Ðis bûdas pasiteisina ðimtuprocentø! Kolibriai noriai lankosi ir tadajuos galima stebëti bei fotografuoti. Tik reikiaðiek tiek kantrybës (ir nejudëti). Kolibriøstebëjimas – vienas þaviausiø, uþburianèiødalykø Monteverdëje. Taèiau, pasirodo,Monteverdëje laukia ir kitos staigmenos,vienos malonios, kitos – numuðanèiosûpà, tiesiog varanèios á neviltá.Nuo tos Kosta Rikos jau prasideda„depresija“Rûkø miðkuose man tenka vaikðèiotisu skëèiu. Tik taip ámanoma fotografuoti,nes èia ne tik didelis rûkas, kaskart pereinantisá lietø, bet ir nuolatos kapsi laðainuo medþiø lapijos tiesiai á fotoaparatoobjektyvà. Nesuprantu, ar Saimonas(ekspedicijos asistentas ir bendraþygis)šaiposi, ar sako tiesà – atseit dabar esupanaðus á profesoriø – bet ne lietuviø aranglø, o bûtent vokieèiø.Kosta Rikos rûkø miðkuose, skirtingainuo ðio kraðto lygumose auganèiø atogràþømiðkø, yra tankesnis pomiðkis, gausybëlianø ir epifitø. Daugelyje vietø ávairioskerpës kabo nuo medþiø kamienøarba lianø kaip ilgos girliandos. Rûkø mið-40 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


ðviesinëmis gaudyklëmis. Ketiname naktáájungti visas iš Londono atsiveþtas lempasir pabandyti privilioti mikrodrugius su ðviesa.Taèiau ne paèiame rûkø miðke, kur naktimisper ðalta ir per drëgna, o nusileidusnuo kalnø kiek þemiau, pereinamoje zonoje,Santa Elenos kaimo apylinkëse. Taèiaupavakariais pakyla toks stiprus vëjas,kad nupuèia visas mûsø svajones ir viltis.Ryte dairomës ir stebimës, kiek vëjas pridraskëðakø, o po mûsø langais iðvertëpapuvusá medá su visomis ant jo augusiomisorchidëjomis ir þaliøjø tukanëliø (Aulacorhynchusprasinus) bei Hofmano geniø(Melanerpes hoffmanni) uoksais. Jeiper toká vëjà pakabinsi lempà ir ekranà –jokie vabzdþiai vis vien neskris, o ekranàkaip buræ nuneð su visomis lempomis ákokià tamsià daubà... Taip kartojasi kasdien– kai tik laikas vakarop – pakyla vëjas.Mat priekalnëse sausiau ir ðilèiau, okylant kalnais kas 100 m temperatûros vidurkiskrinta 0,5 o C. O 1500 m aukštyjeÞaliasis tukanëlis (Aulacorhynchusprasinus) paplitæs kalnuotose vietovësenuo Meksikos iki Venesuelos beiBolivijos. Jis mëgstamas ir kaip þmoniøaugintinis, nes nëra labai rëksmingas, osvarbiausia – susibièiuliauja ir bendraujasu ðeimininkuRûkø miðkuoseaugalai ásitaiso augti irant medþiø ðakø beikamienøMonteverdës rûkø miðkuose auga apie2,5 tûkst. augalø rûðiø, tarp kuriødaugybë endemikøke, ypaè aukðèiau kalnuose, daþnai galimaaptikti didþiuliø sumedëjusiø prieðistoriniøpaparèiø, kurie mena mûsø planetospirmuosius miðkus, kai vyravo sumedëjæpaparèiai, pataisai ir asiûkliai. Vietiniøþmoniø ðis sumedëjæs papartis vadinamasHelechos arborescentes, omokslinëje kalboje – Didymachlaena trunculata(Dryopteridaeceae ðeima). Ádomuir tai, kad Kosta Rikos rûkø miðkuose augair tokiø medþiø, kurie paprastai bûdingine atogràþoms, o vidutinëms platumoms.Pavyzdþiui, èia galima aptikti magnolijøir àþuolø, taèiau á mûsiðká àþuolàjie, þinoma, visiðkai nepanaðûs.Deja, esame nusiminæ – nors rûkø miðkaiádomûs ir tikrai labai egzotiðki, taèiauið pirmo þvilgsnio atrodo, lyg gyvybës èiabûtø maþa, beveik nematai vabzdþiø, nedauggirdëti paukðèiø giesmiø. Monteverdësir Santa Elenos miðkuose praktiðkainerandame net mûsø tiriamø organizmøpëdsakø. Visos mûsø iki ðiol negausiai aptiktosaugalø lapuose iðgrauþos (minos)priklauso arba vabalams, arba musëms,o ne mûsø tiriamiems gaubtagalviams(Nepticuloidea) arba ðeriuotaûsiams (Tischerioidea).Nutariame iðbandyti laimæ suesanèiuose rûkø miðkuose naktys ðaltosir labai drëgnos. Tad oras maiðosi ir puèiasmarkus vëjas. Net dienà priekalnëse(Santa Elenoje) daþnai galima pamatytiádomø reiðkiná – lyja esant giedram dangui.Taip, taip – kepina saulë, virð galvosnë debesëlio, taèiau stiprus gûsingas vëjaspuèia nuo kalnø (nuo amþinoje drëgmëjeskendinèiø rûkø miðkø) ir èaiþûs laðaipurðkia ið ðono. Tai tikrai nëra malonu.Nusiminæ, kad nieko gero nepeðëmerûkø miðkuose, nutariame kuo greièiauvykti á þemumas. Ten sausa ir karðta, tadmanome, kad laimikis bus garantuotas.Bet ten mûsø laukia netikëti nuotykiai iriðgyvenimai, taèiau apie tai kitame þurnalonumeryje.Nuotraukos – autoriaus irekspedicijos bendraþygio SaimonoR. Hillo (D. Britanija)Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 41


Iðsivadavimo ordinas (pranc. ORDRE DE LA LIBERA-TION) yra antrasis pagal svarbà Prancûzijos Respublikosordinas. Pas mus ðis garbingas apdovanojimasbeveik neþinomas. O svarbiausias yra Garbës legionoordinas, kurá ákûrë Napoleonas I Bonapartas.Vidas ÞIGASDizaineris1 pav.Iðsivadavimo ordino (toliau – I.O.) ákûrëjasir didysis magistras yra generolas Ðarlisde Golis (de Gaulle, 1890–1970). Prancûzijosokupacijos iðvakarëse pasitraukæsá Londonà, generolas vadovavo judëjimui„Laisvoji Prancûzija“ ir Prancûzijos karinëmspajëgoms. Kartu su sàjungininkaiskariavo prieð Treèiojo reicho kariuomenæ.1940 m. lapkrièio 17 d. Brazavilyje (Kongas)ásaku Nr.7 de Golis ákûrë I.O. Ordinostatute buvo pasakyta, kadðiuo þenklu gali bûti apdovanotivyrai ir moterys, karinësir civilinës organizacijosuþ jø pastangas siektiPrancûzijos ir jos teritorijøiðsivadavimo.Ordino þenklas yra pagamintasiš šviesaus poliruotoþalvario spalvos metalo.Jame pavaizduotasjuodos spalvos Lotaringijoskryþius, uþdëtas antsmaigaliu þemyn nukreiptokardo aðmenø staèiakampioskydo fone. Kardoaukðtis – 60 milimetrø,skydo plotis – 30 milimetrø.Ordino kaspinas – ðviesiaiþalios spalvos, simbolizuojanèiostikëjimà tëvyne,o keturios dviejø ploèiø juodos spalvoskaspino juostelës simbolizuoja Prancûzijospasiprieðinimà invazijai.1941 m. sausio 29 d. ásaku buvoákurta ordino organizacinë taryba.Ordino projekto autorius – kapitonasT.Mela (Tony Mella).Pirmuosius apdovanojimoþenklus pagamino J.Pinèo(John Pinches) juvelyrinëdirbtuvë Londone. Angliðkatradicija ordinokaspinas virð kryþiaus buvosu ástriþomis juostelëmis. Po 1942 m.rugpjûèio–rugsëjo ordino juostelësyra vertikalios (1 pav.). Dalis ordinoþenklø yra pagaminta Paryþiaus monetøkalykloje (la Monnaie).I.O. kryþiaus reverse keturiomiseilutëmis iðkaltas ordino devizas:PATRIAM / SERVANDO / VICTO-RIAM / TULIT (ginant savo kraðtà jisatves mus á pergalæ).Iðsivadavimo ordinoistorija1941 m. sausio 29 d. ásaku I.O. kryþiumibuvo apdovanoti pirmieji ordino nominantai.Tai kapitonas T.d’Argenlieu, gubernatoriusF.Eboué, leitenantas E.d’Harcourtas,prekybos jûrø laivo karininkasE.Popieulis ir kariniø oro pajëgø karininkasG.Bouquillardas. Kaudamiesi sausumoje,jûroje ir ore, jie pasiekë pirmas kovinespergales prieð Treèiojo reicho reguliariàjàkariuomenæ.Iki 1946 m. sausio 23 d., kada ordinoteikimas buvo sustabdytas, buvo apdovanoti1036 asmenys, 5 Prancûzijos miestaiir 18 kariniø daliniø.I.O. apdovanoti 5 ministrai pirmininkai,36 ministrai, 71 parlamento narys,13 senatoriø, 34 miestø merai, 80 generoløir admirolø, 3 marðalai. Ðá apdovanojimàgavo þymûs literatai: R.Gary,A.Malro, Þ.Reno, daugiau þinomas Remypseudonimu, ir V.Èerèilis – 1953 m.Nobelio literatûros premijos nominantas.Jauniausias ordino kavalierius yra 15-metis M.Henrio. Jis buvo kankintas ir nuþudytasuþ þvalgybinës informacijos rinkimà.Apdovanotas 1944 metais. I.O. nominuotostik 6 moterys – rezistentës.Fotonuotraukoje, padarytojeBrazavilyje 1941 m. birþelio14 d., matome generolà DeGolá su I.O. kryþiumi ant krûtinës(2 pav.).I.O. apdovanoti 53 uþsienieèiai,atstovaujantys 20skirtingø tautybiø. Þinomiausigenerolas D.Eizenhaueris(1945-05-28), seras V.Èerèilis(1958-06-18),Anglijos karaliusJurgis VI (1960-04-02) (po mirties, miræs1952 m.) ir kiti.Diplomatiniais sumetimaisdu paskutiniainominantaiišimties tvarka ap-2 pav.3 pav.dovanoti jau sustabdþius ordino teikimà1946 metais.Pirmasis miestas, 1941 m. lapkritá nominuotasI.O., buvo Nantas. Ðis Luaros regionoadministracinis centras – uostas atlaikëþiaurias okupantø represijas. Grenoblis,kaip rezistencijos centras, ðiuo ordinubuvo apdovanotas 1944 m. geguþæ. Paryþiusordinu buvo nominuotas 1945 m.kovà kaip „sostinë, iðtikima ir lojali savo irPrancûzijos iðvadavimui“. 1945 m. rugpjûtáapdovanotas Vassieux en Vercors kaimas,kurio 72 gyventojai uþ paramà pasiprieðinimopartizanams buvo nukankinti, o jønamai sugriauti. Paskutinis I’lee de Seinmiestukas I.O. buvo apdovanotas 1946 m.sausio 1 d. uþ tai, kad jo visi gyventojai –ðaukiamojo amþiaus karo prievolininkaiprasidëjus okupacijai savarankiðkai pasitraukëá Anglijà, kur ástojo á karinius dalinius„Laisvoji Prancûzija“.Uþ karines operacijas, atliktas nuo1940 iki 1945 metø vidurio, I.O. buvo nominuoti9 sausumos armijos „Laisvoji Prancûzija“daliniai. Tai smogiamasis antras batalionas(1942-09-09), Ramiojo vandenynojûrø pëstininkø batalionas (1945-05-28).O 1945-08-07 ásaku I.O. apdovanoti ðie armijosdaliniai: tai Pirmasis kolonijinis artilerijospulkas, 1/3 kolonijinis artilerijos pulkas,Pirmasis Maroko Spahio kavalerijospulkas ir 501-asis tankø pulkas.Karinës jûrø pajëgos „Laisvoji Prancûzija“turi tris I.O. nominantus. Povandeniniolaivo „Ruby“ águla yra pirmasiskarinis dalinys, 1941 m. spalio 14 d. apdovanotasI.O. Ant laivo kovinës vëliavosvirðutinio kampo prisegtas ordino þenklas– I.O. kryþius (3 pav.). Korvetës „Aconit“águla ir Pirmasis jûrø pëstininkø pulkas yrataip pat apdovanoti šiuo ordinu.Ðeði oro pajëgø „Laisvoji Prancûzija“daliniai yra I.O. nominantai. Jie kovësi skirtinguosefrontuose. Mums þinomiausiaNormandijos–Nemuno naikintuvø eskadrilëuþ nuoþmius oro mûðius Rytø fronteI.O. apdovanota 1943 m. spalio 11 d., o42 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3


1945 m. geguþës 28 d. ásaku apdovanotitrys oro pajëgø daliniai. Tai Lorano bomboneðiø,Il de Frans naikintuvø ir Alsakonaikintuvø eskadrilës.1970 m. Paryþiaus Invalidø katedros deKote (Robert de Cotte) pastatø kompleksebuvo ákurtas I.O muziejus. Muziejausákûrëjas – I.O. kancleris de Boislambertas(Claude Hettier de Boislambert). Priëjusprie Invalidø katedros pietø fasado, kur pokupolu nuo 1861 m. ilsisi Napoleono I Bonapartopalaikai, I.O. muziejø galima rastipasukus nuo kupolo á kairæ (4 pav.).4 pav.Priminsime, kad 1671 m. Prancûzijoskaralius Liudvikas XIV nutarë pastatyti Invalidønamus savo karuose suluoðintiemskaro veteranams. Projektavimo, vadovavimostatybai darbus pavedë architektuiL.Briuanui. 1674 m. naujame pastatøkomplekse buvo apgyvendinti pirmieji veteranai.1677 m. buvo pradëta katedrosstatyba. Ðià programà 1706 m. uþbaigëarchitektas Þ.Arduen-Mansaras. Katedrossmailës aukðtis siekia 107 metrus. Kupolodekoro renovacijos darbams 1989 m.buvo panaudota 12 kg aukðtos prabosaukso. Dabar Invalidø namuose, be Armijos,Iðsivadavimo ordino muziejø ir Napoleonomemorialo, veikia karo ligoninë,kuri tæsia tradicijà, dël kurios ðis pastatøkompleksas ir buvo pastatytas.Svarbiausioje I.O. muziejaus salëje antsienos pritvirtinta juodo marmuro plokðtë,kurioje aukso raidëmis ágilintu ðriftu áraðytivisi I.O. nominantai. Èia galima rastistraipsnyje iðvardytus miestus, kariniø daliniøpavadinimus ir neiðvardytø kovotojø,„kurie negailëdami savæs kovësi dëlPrancûzijos laisvës“, pavardes.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos universitetas,Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2009-03-11SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS 20093Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.3 (605) kovasTurinysM.S.VENSLAUSKAS Darvino minties ðviesa ............ 2J.GRIGAS Ar tebevyksta þmoniø evoliucija? ............ 4M.BURINSKIENË Kûrybos ir mokslo veiklos55 metø jubiliejus ...................................................... 7Z.R.RUDZIKAS Lietuvos mokslo elitas – 2008 .......... 8V.MILKUS Pavojus ið kosmoso – fantastikair realybë ................................................................. 10A.VIJEIKYTË Gyventojai gerai vertina valstybëspastangas, didinanèias kompiuterináraðtingumà .............................................................. 11K.KONSTANTINAVIÈIUS Kiauðinis ar viðta? ........... 12E.BACEVIÈIUS Monako princoAlberto I pomëgis .................................................... 14A.GAIGALAS Bernardinø sodas – istorinisþeldynas .................................................................. 16A.LAPINSKAS Laivai ne tik plaukia kanalais,bet ir ropðèiasi á kalnà ............................................. 17L.KLIMKA Keturkalbë koplytëlë Mozûruose............ 19P.JURKUS 2008 metø Nobelio ir Abeliopremijø laureatai ..................................................... 23R.ÐALNA Turizmo plëtra ir ekologinioturizmo tendencijos ................................................ 24V.PILKAUSKAS Mokyklos ir ðvietimasSan Paulo lietuviø kolonijoje Brazilijoje1929-1939 metais .................................................... 27Jaunøjø mokslininkø konkurso laureatai ................ 29D.KAUNAS Maþosios Lietuvos lietuviai –Lietuviø mokslo draugijos nariai ............................. 30P.SAUDARGAS Prie atgimimo iðtakø ...................... 34V.JUODËNIENË Akad. Juozui Jurginiui – 100 ........ 35Tai vis saulës krisleliai... .......................................... 36B.SLAVINSKAS Unikalus leidinys apieLDK valdovø rûmus ................................................ 36L.MARMAITË-SNITKIENË Gyvenimas, skirtasgamtos paslaptims tyrinëti ...................................... 38J.R.STONIS Rûkø miðkus verta pamatyti ............... 39V.ÞIGAS Iðsivadavimo ordino istorija ...................... 42Pirmajame þurnalo virðelyjeGeltonpilvë chlorofonija (Chlorophonia callophrys) –kikiliniams truputá giminiðkas paukðtis, paplitæs KostaRikos ir Panamos drëgnuose atogràþiniuose kalnømiðkuoseMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 43


2009 m. vasario 11 d. ávyko konferencija„Mokslo ir studijø ástatymas:motyvai, tikslai, perspektyvos“. Konferencijàvedë akad. Algirdas Gaiþutis(VPU) ir prof. Leonidas Sakalauskas(MII). Seimo nariai, LR ðvietimo ir moksloministerijos vadovai, universitetø rektoriai,studentø atstovybiø ir Lietuvosaukðtøjø mokyklø profesiniø sàjungøsusivienijimo vadovai aptarë ástatymà,diskutavo. Konferencijoje áþangos þodátarë LR ðvietimo ir mokslo viceministrëNerija Putinaitë.2009 m. vasario 19 d. LMAávyko mokslinë konferencija„Aukðtosios technologijos þemësûkiui ir maisto saugai“.Áþangos þodþiu konferencijàpradëjo LMA Þemës ûkio irmiðkø mokslø skyriaus pirmininkasLMA n.k. Albinas Kusta.Konferencijai pirmininkavoakad. Veronika Vasiliauskienë.Virginijos VALUCKIENËS nuotr.Virginijos Valuckienësnuotraukose – R.Grigaspristato knygà, autorius suketuriais anûkëliaisLMA Maþojoje salëje2009 m. vasario 19 d.ávyko MA n.k. RomualdoGrigo knygos „Seniejilietuviai. Tapatybës bruoþai irjø likimas“ sutiktuvës. Pokalbyjedalyvavo gausus bûrysþymiø mokslininkø.44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.3, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

More magazines by this user
Similar magazines