2007 m. liepos 5 – 18 Nr. 13 - MOKSLAS plius

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212MOKSLOL IETUVA2007 m. liepos 5–18 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTISNr. 13(369)Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesá Kaina 2 LtBirþelio 4–6 d. Klaipëdos uosto kruiziniøir karo laivø terminale buvo prisiðvartavæsJAV jûrø ir vandenynø tyrinëjimø laivasUSNS Henson (T-AGS 63). Laivas priklausoJAV karinëms jûrø pajëgoms, vykdo misijasávairiose Þemës rutulio vietose. Jame dirbaciviliai ávairiø srièiø tyrinëtojai, civiliai asmenyssudaro ir laivo águlà. Svarbiausia laivouþduotis – rinkti ir kaupti okeanografiniø tyrimøduomenis, kurie bûtini sudarant arbaatnaujinant pasaulio jûrlapius.Gedimino Zemlicko nuotraukosAntras kartas nemelavoJAV karinis jûrø tyrimø laivas „USNS Henson“ Klaipëdosjûrø uosteAmerikieèiøkariniame jûrøtyrimø laiveLietuvos mokslo institucijø, meteorologijostarnybø ir jûriniø tyrinëjimø srities darbuotojaigalëjo susipaþinti su ðiuo laivu bei jame atliekamaistyrinëjimais. Pakvietimo sulaukë ir MoksloLietuvos atstovas. Uþ tai esame dëkingi JAV ambasadaiLietuvoje ir ðios ðalies karinio jûrø laivynoataðë Deividui Aikesui (David Ickes).Beje, panaðø kvietimà buvome gavæ ir praëjusiømetø geguþës mën., kai Klaipëdoje vykotarptautinis simpoziumas, kurio tema Baltijosjûros aplinka ir jos uþterðtumo problemos buvoskirta jûrø ir vandenynø tyrinëjimams. Konferencijàorganizavo JAV ir Lietuva, o ðeimininkopriedermes atliko Jûriniø tyrimø centras,veikiantis prie Lietuvos Respublikos aplinkosministerijos. Konferencijoje tarp sveèiø ið JAVbuvo malonu matyti ir du mûsø tautieèius: Delavarouniversiteto (Newark, JAV) Jûriniø tyrimøkoledþo profesoriø emerità Viktorà VytautàKlemà ir Tarptautinës okeano inþinerijosdraugijos viceprezidentà Juozapà Vadus (JosephR. Vadus). Simpoziume dalyvavo 170mokslininkø ið visø Baltijos jûros ðaliø, tarp jø20 atvyko ið JAV. Ta paèia proga pasakysime,kad V. V. Klemas 2004 ir 2006 m. buvo dviejøtarptautiniø simpoziumø okeanologijos klausimaisKlaipëdoje organizatorius irpirmininkas, o ðiais metais jis iðrinktasLietuvos mokslø akademijos uþsienionariu. Pernykðtës Klaipëdoskonferencijos programoje buvo numatytasir laivo USNSHenson vizitas á Klaipëdosuostà, konferencijos dalyviønedidelis kruizas ðiuolaivu á jûrà. Deja, laivo nesulaukëme.Buvo praneðta, kad dëldidelës audros Atlanto vandenynejis neiðplaukë ið Barselonos uosto.Konferencijos dalyviams Klaipëdosvieðbutyje teko tenkintis dokumentiniufilmu apie laivà Henson ir maloniaipabendrauti iðkilmingo priëmimoaplinkoje.Vis dëlto kai kurie konferencijosdalyviai galëjo patirti ir tikrà sàlytásu jûra, nes ið Kaliningrado áKlaipëdà atplaukæs Rusijos jûriniøir vandenynø tyrinëjimø laivas konferencijosdalyvius pakvietë susipaþinti su jameatliekamais moksliniais tyrinëjimais ir keliomsvalandoms pakeliauti Baltijos jûros platybëmis.Bet gráþkime á ðiø metø birþelá ir JAV laiveUSNS Henson patirtus áspûdþius. Ðá kartà audrosnesukliudë, ir laivas Klaipëdà pasiekë ið Turkuuosto Suomijoje, kur geguþës 28–31 d. buvoatvykæs draugystës vizito. Laivà aplankë Suomijojestudijuojantys studentai, mokslo ir studijøinstitucijø darbuotojai. Internete galimarasti nemaþai informacijos apie ðá ávyká. Daugmaþiau þiniø apie Hensono vizità Klaipëdoje.Pradþiai – þiupsnis bendro pobûdþioþiniø, be kuriø niekaip negalimaapibûdinti laivo.USNS Henson (T-AGS 63) – taiketvirtasis T-AGS 60 klasës daugiafunkcinisokeanografijos tyrimø laivas,skirtas rinkti jûros pakranèiø, giliøjøjûrø ir vandenynø tyrimø duomenis.JAV kariniam jûrø laivynui priklausoseptyni tokie daugiafunkciniaispecialias misijas pasaulio jûrose ir vandenynuosevykdantys tyrimo laivai.Bendras laivo ilgis – 100,2 m (329 pëdos),plotis – 17,5 m (58 pëdos). Iðvysto iki 16 mazgøgreitá, laivo tonaþas – 4 762 didþiøjø tonø (didþiojitona – 1016 kg). Civilinæ águlà turëtø sudaryti28 nariai, nors tinklalapyje raðoma, kadjø yra 25. Mokslininkø ir tyrëjø vietoj numatytø27 tinklalapio duomenimis yra 30, nors spaudojepateikti duomenys ávairuoja. Tyrimø laboratorijomslaive tenka 4 tûkst. m 2 ploto. LaivasNukelta á 4 p.2 p. 3 p.6 p. 8–9, 14 p. 12 p.Mokslas irpramonë –ðuo su kate?Iðleista„Kupiðkënøenciklopedija“SuperkompiuterispleèiaskaièiavimøhorizontàRiterispinigasgelbstimokslodamà?RengiantisdidÞiausiammoksloeksperimentui

2 PJÛVIS2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369)Ph. D. Stasys BAÈKAITISJAV lietuviø bendruomenëskraðto valdybos vicepirmininkasmokslo reikalamsMokslo institutai iruniversitetai ðiandienPradëkime nuo moksliniø institutø.Lietuva paveldëjo nemaþaimoksliniø institutø, kurie daugiausiauþsiima teoriniais darbais, taèiau retaijuos pavyksta susieti su rinkojepaklausiø produktø, nesunkiai ádiegiamøá gamybà, kûrimu. Lietuvosinstitutuose yra neblogas intelektinispotencialas, bet, iðskyrus kelis institutus,nepakanka moderniø technologijøir árangos, gana nelanksti valdymoir mokslinio personalo tvarkymosistema. Lietuvos institutuosenëra tinkamos praktiniø idëjø ir iðplëtotospardavimo pramonei sistemos,tyrimai retai kada koordinuojamisu pramonës poreikiais. Tad irryðiai su pramone yra nepakankami,trûksta abipusës paramos.Valstybës finansavimas neskatinakonkurencijos ir iniciatyvos uþsidirbtiið ðalies. Taip pat kyla abejoniø,ar naujiems mokslø daktaramssudaromos tinkamos sàlygos tyrinëtiir diegti naujas programas bei paþangiasnaujoves. Be to, mokslo institutuoseturëtø bûti vykdoma kaskeliolika metø pasikartojanti mokslininkøstaþuoèiø pramonës ámonësear kituose institutuose programa.Lietuvos ðalyje vyrauja gana þemotechnologinio lygio gamyba. Lietuvosgamybinë pramonë orientuotatenkinti daugiausia vietinius poreikius,o jeigu ir eksportuojama, taidaþniausiai pusgaminius, bet nebaigtus gaminti produktus, tenkinanèiustiesioginius uþsienio rinkøporeikius. Be to, beveik negaminamaeksportui tokiø detaliø, kurioskitose ðalyse galëtø bûti pritaikytosmasinei produkcijai gaminti.Tenka pripaþinti, kad Lietuvosgeografinë padëtis nëra itin palanki– nuo Vakarø valstybiø mus skiriagana dideli atstumai, niekas negaliuþtikrinti, kad pavyks greitai perveþtisavo gaminius per kitø valstybiø sienas,nëra ilgalaikio aprûpinimoenergija garantijø. Iðvardytos prieþastys,taip pat sudëtingas aprûpinimasþaliava ir energija, kapitalo rizikair politinis netikrumas neleidþiapritraukti stambiø investuotojø, nesjie nenori rizikuoti savo kapitalu.Negana to, esama pramonës infrastruktûrair jos dydis nepadeda plëtotimasinës gamybos ir dideliø árenginiøpramonës.Lietuvos pramonë pasaulinëjerinkoje neuþima svarbesnës vietos,tëra didþiøjø uþsienio gamintojø tiekëja,t. y. nëra galutinio produkto gamintoja,nesukuria didelës pridëtinësvertës, todël menkai tegaliáþvelgti ateities technologinius poreikiusir juos pateikti mokslo institutamsbei akademinëms institucijoms.Iðskyrus kelis atvejus, Lietuvospramonë atlieka tyrimus pernelyg ribotojeplotmëje.Dabar panagrinëkime Lietuvosaukðtøjø mokyklø padëtá. Daugumauniversitetø yra labiau mokymo, one tyrimo institucijos, tad jose beveikneskiriama dëmesio moksliniams tyrimams,ypaè susijusiems su pritaikymupramoniniams poreikiams. Universitetamsir jø darbuotojams nesudarytosfinansavimu pagrástos galimybësimtis iniciatyvø, neskatinamauþsiimti pramonei naudingais ir josplëtrà spartinanèiais tyrimais. Technologijosmokslø srityje dar nepakankamaisuvokta didþiosiospramonës verslumo ir inova-Lietuvos mokslas ir pramonë –ðuo su kate?Ph. D. Stasys Baèkaitis – þymus mûsø iðeivijos veikëjas, Pasaulio lietuviø draugijos vicepirmininkas,atsakingas uþ mokslà ir ryðius su pramone. Jis gimë 1929 m. Kaune. Aukðtuosius mokslusbaigë JAV: bakalauro laipsná gavo ið mechanikos inþinerijos, magistro – ið automobiliø inþinerijos,daktaro (Ph. D.) – ið biomechanikos srities. Baigë Federaliná vadybos institutà. Jis yra Kaunotechnologijos universiteto garbës daktaras, vadovaujantysis inþinierius Valstybinëje eismo apsaugosadministracijoje ir JAV lietuviø bendruomenës Kraðto valdybos vicepirmininkas moksloreikalams. Paskelbæs per 50 moksliniø straipsniø ir 7 knygas þmogaus apsaugos ir automobiliøeismo saugos klausimais.Mokslo Lietuvos skaitytojams pateikiame S. Baèkaièio mintis apie Lietuvos mokslà, kurià jis susidarëstebëdamas ið tolo, taip pat reflektuodamas kitø Lietuvoje apsilankiusiø mokslininkø áþvalgas.Ph. Dr. Stasys Baèkaitis (deðinëje) XIII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybossimpoziume bendrauja su kolega (2005 m., Vilnius)cijø bûtinybë, tai nepakankamai aiðkiaiiðdëstoma studentams, pagaliaunëra suprasta ir paties aukðtøjø mokykløpersonalo. Tarp pramonësámoniø ir moksliniø institucijø nëranusistovëjæ ir pramonei, ir akademineibendruomenei bûtini ryðiai.Absolventø, ypaè doktorantø,rengimas yra gana aukðto teorinio lygio,taèiau jam stinga pritaikymopramonës poreikiams. Be to, Lietuvojedar nëra pakankamai mainøprogramø, pagal kurias tarp pramonësir akademiniø institucijø bûtøgalima keistis lektoriais bei tyrinëtojais.Ir tarp paèiø universitetø vykstapernelyg maþai intelektiniø pajëgømainø. Baigæs universitetà doktorantasneturëtø likti tame paèiameuniversitete siekti tolesnës mokslinëskarjeros bent keliolika metø, nesreikia á kitas institucijas perkelti naujàpatirtá, naujus metodus, naujasidëjas.Privalumai ir trûkumaiGedimino Zemlicko nuotraukaKokie geri tokios padëties aspektai?Tai, kad Lietuvoje kol kasnëra plëtojama didþioji pramonë,nëra blogai. Lietuvai kaip maþai ðaliaigeriau plëtoti smulkiàjà ir vidutiniodydþio pramonæ negu visas pajëgassutelkti didþiajai pramonei pritraukti.Geriausiu atveju Lietuvojegalima bûtø plëtoti stambiàjà medþiagøapdirbimo arba gaminiø surinkimopramonæ, bet vargu ar pasisektøpritraukti aukðtosiomis technologijomisar intelektu grindþiamàstambiàjà pramonæ. Stambiosiospramonës pritraukimas ðaliai atneðatrumpalaikæ naudà, bet jos pasitraukimasið ðalies yra labai þalingas,nes daug þmoniø ilgam tampa bedarbiais.Be to, smulkioji ir vidutiniodydþio pramonë daþniau grindþiamadidesniu intelektualiniu turiniu ir gaminajau baigtus produktus, o ne þaliavàkeliems kitiems gamintojams.Paprastai labai aukðtø technologijømasinës gamybos pramonë daþniausiaiyra trumpalaikë, labai rizikingair greitai besikeièianti, nebentji yra monopolistinë ir remiama dideliokapitalo. Tad, kaip jau minëta,Lietuvai bûtø paranku dëmesá sutelktiá smulkiàjà ir vidutinio dydþiopramonæ pritaikant aukðtas technologijasspecifiniams poreikiams patenkinti.Jie galëtø bûti siejami, pavyzdþiui,su gamtosauga, ekologija,energijos taupa, energijos konservavimu,organinës kilmës ir specialiospaskirties maistu, biotechnologija,rekreaciniais-medicininiais patarnavimais,turizmu, brangiø transportopriemoniø rekonstrukcija ir perkûrimu,prekiø transportavimu, prekiø irinformacijos paskirstymo centrais,stambia finansiniø ástaigø koncentracija,drauda ir t. t.Jeigu ðalyje yra plëtojama platausmasto smulkesnë pramonë,ekonominiai pokyèiai jai maþiau pavojingi,jø padariniai ne tokie skaudûs.Tokiø ðaliø pavyzdþiais galëtøbûti Ðveicarija, Danija, Ðvedija,Austrija, Nyderlandai, Taivanas, Singapûrasir kitos.Dabar panagrinëkime, kuo þalingatokia Lietuvos padëtis. Kadangimûsø ðalis daþniausiai nekontroliuojagalutinio produkto, kuriamgaminti teikia þaliavà, sunku sektiaukðtøjø technologijø pasikeitimusir prie jø prisitaikyti. Konkurencijasu kitomis ðalimis reikalauja nuolatiniobudrumo, didelio technologinioiðprusimo ir ekspertizës, giliørinkodaros ágûdþiø, taip pat bûtinanuolat tobulinti siûlomus produktusir paslaugas. Lëtas ir daug kantrybësbei planavimo reikalaujantis ádiegimoprocesas yra labai rizikingas. Beto, ne maþiau svarbu parengti tinkamuspramonës vadovus ir personalokadrus, gebanèius veikti ne tik dabartiesbet ir ilgalaikiø planø perspektyvoje.Kà daryti?Pirma, bûtina valstybinio lygioanalizë. Reikia atlikti Lietuvos ûkioir pramonës analizæ pagal veiklosekonominá ánaðà dabartinëje, vidutinëjeir ilgalaikëje perspektyvose, iðtirtipramonæ pagal tam tikrus poþymius:dabartiná ámoniø pajëgumà, jøilgalaikes perspektyvas, produktøtinkamumà ateities poreikiams,konkurencingumà vietinëje ir tarptautinëjearenoje. Taip pat svarbunustatyti prioritetines pramonës ðakasir pagal jas sudaryti konkreèiøpramonës sektoriø plëtros planus iralternatyvas. Reikëtø sukurti ekspertøgrupes ið pramoninkø (jie bûtøgrupiø vadovai), mokslininkø, neseniaistudijas baigusiø doktorantø,vartotojø atstovø ir uþsienio þinovø,galinèiø objektyviai vertinti LietuvosPUSLAIDININKIØ FIZIKOSINSTITUTASiðsivystymo poreikius. Uþsienio þinovaiturëtø suprasti Lietuvos sàlygas,matyti jos galimybiø ribas. Nepaprastaisvarbu, kad jie mûsø pramonævertintø ið maþos ðalies perspektyvøir nemëgintø jai pritaikytididelës ðalies galimybiø. Kiekvienàpramonës sektoriø turëtø analizuotidarbo grupës ekspertas, o ekspertøgrupë aptartø sektoriaus veiklà,nustatytø jos perspektyvas ir sudarytøgalimybes ágyvendinti naujas idëjas.Be to, reikëtø iðanalizuoti perspektyvasir prognozuoti, kokià veiklàLietuva galëtø tæsti remdamasiesamomis pramonës ðakomis, kokiomiskryptimis turëtø skatinti plëtotinaujà pramoninæ veiklà. Ekspertøgrupë pasiûlytø programø apmatus,apibûdintø reikiamà mokslinæbazæ ir numatomà plëtros lygá, pateiktøprogramø analizæ, numatytøfinansiniø iðtekliø, reikalingø priemoniøporeikiø, þmoniø iðteklius,programos rizikà, laiko grafikus irt. t. Bûtina skatinti mokslo institutøir verslo ámoniø bendradarbiavimà,grindþiamà finansinëmis iniciatyvomis.Antra. Reikia steigti regioniniusinovacijos verslo inkubacijos platausprofilio centrus – skatinti pumpuriniøámoniø kûrimàsi, sudaryti inovatoriamsgalimybæ prieiti prie reikiamosinformacijos; rasti reikiamusrinkø tinklus ir ávertinti jø potencialà,spræsti patentavimo klausimus.Treèia. Bûtina skatinti mokslininkusartimiau bendrauti su pramoninkais– mokslininkai ir moksliniaiinstitutai privaèiam verslui galëtøpadëti gerinti pramonës produktøkokybæ bei gamybos naðumà. Bûtøpravartu doktorantams sudaryti sàlygasplëtoti ir ágyvendinti verslà skatinanèiusprojektus, skatinti universitetømokslininkus neuþsisklæstivien akademinëje bendruomenëje,bet ir uþsiimti technologijø plëtojimubei pritaikymu pramonëje. Pavyzdþiui,mokslininkø, pasiekusiøtam tikrà akademiná lygá ir norinèiøuþsisklæsti vien universitete arba institute,atlyginimas galëtø bûti maþinamas,tad likusià algos dalá ar daugiaujie bûtø priversti uþsidirbti ið ðaliesper universitetø ryðius su pramonësámonëmis, organizacijomis, vartotojaisir panaðiai.Reikëtø skatinti pavienius mokslininkusarba jø grupes reikðti savoiniciatyvas, sukurti finansavimo ðaltiniusjoms ágyvendinti, teikti mokslinæbei organizacinæ paramà þmonëms,pateikiantiems potencialiainaudingus ir ámanomus plëtoti projektus.Tokioms iniciatyvoms reikëtøtaikyti mokesèiø lengvatas. Be to,Lietuvoje pats laikas imtis intelektinësnuosavybës apsaugos klausimø.Bus daugiauSkelbia konkursà á Puslaidininkiø fizikos instituto doktorantûràðiose mokslo ðakose: Medþiagø inþinerija (08T), Kondensuotosmedþiagos (P260), Puslaidininkiø fizika (P265).Doktorantûros trukmë 4 metai. Asmenys, dalyvaujantys konkurse,turi patekti: praðymà; gyvenimo, kûrybinës ir mokslinës veiklosapraðymà; magistro kvalifikacinio laipsnio diplomo ir jo priedøkopijas; dviejø mokslininkø rekomendacijas; paskelbtø mokslodarbø sàraðà ir jø kopijas.Dokumentai priimami Instituto sekretoriate iki ð. m. rugsëjo5 d. adresu: A. Goðtauto g. 11, LT-01108 Vilnius, tel. (8 ~5) 261 9821.Instituto direktorius S. Aðmontas

2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369) INFORMACINËS TECHNOLOGIJOS 3Superkompiuteris pleèia skaièiavimø horizontàKaip kûrë „LitGrid“Taip atrodo naujasis superkompiuterisApie lygiagreèiøjø kompiuteriniøskaièiavimø sistemàLitGrid kalbamës su Vilniausuniversiteto Matematikos ir informatikosfakulteto prodekanu,LitGrid projekto vadovudoc. dr. Algimantu JUOZAPA-VIÈIUMI. Paðnekesio pretekstasakivaizdus: LitGrid sistemapraturtëjo nauju superkompiuteriu,taigi ir naujomis galimybëmis.Prieð kelerius metus pradëjæsfunkcionuoti Lietuvos akademiniøinstitucijø lygiagreèiøjø irpaskirstytø skaièiavimø tinklas(angliðkai „grid“) susiejo didþiausiøðalies universitetø kompiuteriniøskaièiavimø galias.Malonu, kad ðios galios pleèiasi.Tai árodo Matematikos ir informatikosfakultete pradëjæs veiktisuperkompiuteris.Dabar tarp universitetø irmokslo institutø jau turime 10partneriø. Galima paminëti Vilniaus,Vilniaus Gedimino technikos,Kauno technologijos, VytautoDidþiojo, Klaipëdos, Ðiauliøuniversitetus, Fizikos, Teorinësfizikos ir astronomijos institutà,Kauno medicinos universitetoPsichofiziologijos ir reabilitacijosinstitutà Palangoje beikitus. Kaip atsirado ðis sambûris?Maþdaug prieð pustreèiømetø pateikëme paraiðkà Lietuvosmokslo ir studijø fondui, jojeiðdëstëme, kad pasaulyje pradedaplisti lygiagreèiøjø ir paskirstytøkompiuteriniø skaièiavimøtinklai, vadinami Gridcomputing technologijomis. Ðiostechnologijos yra labai paþangios,todël Lietuvos mokslininkaineturi atsilikti. Fondas pagalpateiktà paraiðkà iðskyrë lëðøtokiai sistemai kurti ir mûsø ðalyje.Pusantrø metø dirbome pagalðá projektà, subûrëme partnerius,sukûrëme ir iðbandëmeLitGrid sistemà.Vystant LitGrid, svarbûs duaspektai: toliau palaikyti ir plëtotiLitGrid infrastruktûrà, beiplësti taikomøjø skaièiavimøtematikà ir apimtis. Pirmiausiateikia vilèiø Lietuvos Respublikosðvietimo ir mokslo ministerijospozicija, kuri svarsto galimybæákurti atitinkamà investicinæprogramà. Antra, manome,jog á ðias skaièiavimø technologijaslabai svarbu atkreiptinacionalines mokslo programasformuojanèiø institucijødëmesá, kad tokiø programømokslininkai iðnaudotø turimuskompiuterinius iðteklius,optimizuotø jiems reikalingusskaièiavimus, màstytø apienaujus programø algoritmus.Kas tarp 10 partneriø yra„galva“? Juk tikriausiai be vadovotokia sudëtinga ir brangiai kainuojantisistema negalëtø gyvuoti?Visi partneriai lygûs. Pagal sutartàtvarkà veiksmus koordinuoja Vilniausuniversitetas, o idëjinis vadovas– Vilniaus universiteto Matematikosir informatikos fakultetas. Ðisvadovavimas kainuoja, nes tam reikiadaugiau þmogiðkøjø ir techniniø iðtekliø.LitGrid tikslams panaudojameir fakulteto kompiuteriø tinklà. Jis yragana sudëtingas ir galbût labiausiaiðalyje iðplëtotas universitetinis tinklas,skirtas studijoms ir tyrimams.Studentams ir darbuotojams jis atliekagana daug funkcijø: uþtikrina prieigàprie bet kurios operacinës platformos– Windows, Linux, Unix, suteikianuo konkretaus kompiuterionepriklausomus skaièiavimø iðtekliusir paslaugas. Aiðku, pirmiausia stengiamësaprûpinti studijø procesà, t. y.studentus, iðplëtoti ir palaikyti tokiastinklo galimybes, kad studentas nejaustø,kokiu kompiuteriu jis dirba, otik galëtø konceptualiai gilintis á savouþdaviná ir já spræsti. Þodþiu, stengiamësstudentà ir bet kurá LitGridsistemos vartotojà kuo labiau atribotinuo techniniø smulkmenø, kurioslabiausiai blaðko.Vis dëlto átariu, kad sistema„LitGrid“ maþiausiai siejasi su studentøaprûpinimu informacinëmistechnologijomis. Ko gero, ði sistemaðiandien labiausiai pasitarnaujamokslines problemas gvildenantiemsasmenims ir kolektyvams.Ðiuo metu – taip. Taèiau kaiëmëmës kurti Grid computing sistemà,pirmiausia pradëjome nuo infrastruktûroskûrimo – kompiuteriusjungti á visumà, kompiuteriø telkinius,t. y. klasterius, o ðiuos jungtitarpusavyje. Reikëjo sutvarkyti turimuskompiuterius, ádiegti ir suderintireikiamà programinæ árangà, kaikà kurti ir savo paèiø jëgomis. Ðioetapo darbai padaryti. Taèiau tuo negalimetenkintis, nes esamas techninesir programines priemones reikianuolat tobulinti.Gedimino Zemlicko nuotraukosKai naudotojas paleidþia savoskaièiavimø programas, LitGrid sistemapati sprendþia, kaip ta programabus vykdoma. Ji gali bûti skaidoma ásudëtines dalis taip, kad viena jø busvykdoma Kauno technologijos universitete,kita – Klaipëdos, o treèia –Vilniaus universitete. Kai visø programosdaliø skaièiavimai yra baigiami,rezultatai surenkami ir siunèiamiá naudotojui reikalingà vietà.Paèiam naudotojui visos „LitGrid“veikimo subtilybës tikriausiai net neþinomosir visai nerûpi, nes jam svarbukuo greièiau gauti naudojimosi sistemagalimybes ir skaièiavimø rezultatus?Automobilio vairuotojas juk irginesigilina, kas vyksta jo automobiliovariklyje, taip ir LitGrid naudotojas visainesuka galvos, kaip funkcionuojasistema. Naudotojui nereikia rûpintis,kuriame kompiuteryje atliekami joskaièiavimai. Grid technologija geratuo, kad turint tuos paèius kompiuteriøiðteklius, pavyksta daug naðiau juospanaudoti. Juk kiek mes panaudojamesavo turimas asmeniniøkompiuteriø galimybes? Geriausiøatveju kokius 2 procentus.Jeigu grid technologijosveiktø idealiai, tai man ájungusneðiojamàjá kompiuterá, koksnors grid sistemos tarpininkas,valdantis skaièiavimø srautà,tuojau manæs paklaustø, kiekvalandø bûsiu tinkle, ir á manokompiuterá numatytam laikuinukreiptø dalá skaièiavimø. Tieskaièiavimai man jokios átakosnedaro, bet kitiems sistemosdalyviams uþdavinys bûtø skaièiuojamas.Puiku.O kokia Jums ið to nauda,kad Jûsø kompiuterio galimybëspapildomai panaudojamos?Ta nauda, kad jeigu manreikëtø atlikti panaðius skaièiavimus,tà uþdaviná spræstø kitøvartotojø kompiuteriai.Ko reikia, kad toks idealus„Grid“ atvejis, apie kurá uþsiminëte,bûtø ágyvendintas?Dabar kad ir á LitGrid sistemànegalime átraukti neðiojamøjøkompiuteriø, galime naudotitik stacionarius kompiuteriø telkinius.Jeigu prireiktø átraukti ásistemà naujà kompiuterá, taimûsø LitGrid sistemos administratorius,kuris yra atsakingas uþtà veiklà, turëtø sukonfigûruotinaujà kompiuterá kaip atskiràsistemos mazgà. Tik tada kompiuteristaptø nauju sistemospartneriu.„LitGrid“ projekto vadovas doc. dr. Algimantas Juozapavièius aiðkinasuperkompiuterio veiklos principusGrid technologijos diegiamos netik Lietuvoje, bet ir kaimyninëse ðalyse,todël dalyvaujame ir BalticGridprojekto kûrime. Trijø mûsø Baltijosvalstybiø gridai gali bendrauti ir bendradarbiauti;tai ir vyksta. Kai pristingameLietuvoje kompiuteriniøpajëgumø, ramiai permetame savoskaièiavimus estams ar latviams.Ðiam projektui lëðø esame gavæ iðBriuselio. Tai buvo kone pirminisimpulsas LitGrid projektui atsirasti.Faktiðkai abu projektai buvo diegiamilygia greta. Tai labai gerai, nesiðkilus skirtingoms problemoms galimatelkti daugiau þmoniø.Superkompiuteris tampa„LitGrid“ aðimiBûtø ádomu iðgirsti, kaip turtëja„LitGrid“ sistemos galimybës. Kà galidabartiniai sistemos telkiniai?LitGrid dabar apima 13 kompiuteriøtelkiniø. Prieð 2–3 metus visi þinojo,kad Lietuvoje beviltiðka atliktisudëtingus skaièiavimus, nes ðalyjenebuvo nei superkompiuteriø, neikitokiø skaièiavimams bûtinø iðtekliø.Todël aktyvesni ir sumanesni mûsømokslininkai praðydavo savodraugø uþsienyje, kad tie kur norsDiuseldorfe ar Los Alamose turimaissuperkompiuteriais paskaièiuotøsudëtingesnius uþdavinius.Dabar, kai sukûrëme LitGrid, iðkartpamatëme, kad mûsø mokslo institucijødarbuotojai nori ir turi kà skaièiuoti,jie su savo uþdaviniais ëmëgráþti á Lietuvà. Vis dëlto mûsø turimipajëgumai palyginti dar labai maþi.Akivaizdu, kad tuos iðteklius bûtinastiprinti. Viena ið pirmøjø pavasariniøkregþdþiø ir buvo mûsø Matematikosir informatikos fakultetuinupirktas didelës galios daugiaprocesoriniskompiuteris, kuris tampaLitGrid aðimi – svarbiausiu technologiniuiðtekliu, nors nenoriumenkinti ir kitø institucijø iðtekliø.Naujàjá resursà sudaro dvi komponentës.Pirmoji – tai telkinio(klasterinë) dalis, susidedanti ið 144procesoriø. Jie tarpusavyje sujungtigreitàja sàsaja, vadinamuoju Infiniband.Kiekvienas procesorius savodispozicijoje turi po 1 GB atminties,todël gali „dalytis“ duomenimis sukitais procesoriais ir tokiu bûdu turigalimybæ atlikti lygiagreèius skaièiavimus.Ðià telkinio komponentæ uþtikrinakompanijos Sun Microsystemsserveriai X 4100.Dabar apie antrosios komponentësgalimybes. Jà sudaro tikrossuperkompiuterio architektûros 64procesoriai kartu su bendràja visuotinaivaldoma atmintimi. Procesoriamsjau nereikia dalytis atmintimi,nes kiekvienas ið jø gauna visà sistemosatmintá, kuri tuo metu yra laisva.Maksimalus atminties dydis galibûti iki 64 GB.Tai viena ið galimø superkompiuterioarchitektûrø, nors jø gali bûtilabai ávairiø. Vienokia architektûrayra IBM, kitokia Fujitsu ar SGI (buvusiosSilicon Graphics) bendrovës.Taip pat turime 8 TB (terabaitø)diskinæ saugyklà ir kelis serverius,kurie visà ðá procesà valdo. Ðiuo metuderiname visà programinæ ir techninæárangà tam, kad bet kurisLitGrid naudotojas prieitø prie ðiøkompiuteriø. Tai geras ánaðas á visàgrid sistemà.Superkompiuterá formuoti buvoparengtas atskiras, kitoks negu„LitGrid“ kûrimo projektas?Kaip jau minëjau, LitGrid projektuilëðø davë Lietuvos valstybinismokslo ir studijø fondas. Tiesa, technineiárangai fondas skyrë labai nedauglëðø, uþ gautus pinigus galëjomnupirkti kiekvienam partneriui vospo vienà ar du mazgus, tiksliau serveriotipo kompiuterius. Tai baziniaimazgai, „áëjimo vartai“ stengiantissuvienodinti partneriø keitimàsi informacijair technines galimybes.Superkompiuteriui pinigø skyrëLietuvos vyriausybë. Projektà svarstëmesu visais LitGrid partneriais,suformulavome poreikius, praðymàir pasiûlymus pateikëme LR Ðvietimoir mokslo ministerijai, kuri projektàpalaikë, pritarë ir LR Finansøministerija. Galutiná sprendimà skirtilëðø – 2,3 mln. Lt – priëmë LR Vyriausybë.Bus daugiauKalbëjosi GediminasZemlickas

4 OKEONOGRAFIJA2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369)JAV karinio jûrø tyrimø laivo „USNS Henson“ kapitonas Endriu Petruðka su þmona Lora sveikina á laivà atvykusius sveèiusAtkelta ið 1 p.pastatytas Halter Marine, Inc. MossPoint’e Misûrio valstijoje, JAV. Ðiosðalies Karinei jûrø vadovybei buvopristatytas 1998 m. vasario 28 dienà.Pavadintas Ðiaurësnugalëtojo varduLaivas pavadintas siekiant pagerbtijuodaodá, JAV áprasta sakyti –afroamerikietá, Metju AleksandràHensonà (Matthew Alexander Henson,1866–1955), kuris su RobertuEdvinu Pyriu (Robert Edwin Peary,1865–1920) ir trimis kitais bendrakeleiviais1909 m. iðsirengë á Ðiaurës aðigaláir, kaip raðoma enciklopedijose,tø metø balandþio 6 d. pasiekë 89 o 55’ðiaurës platumos. Nenagrinësime, arR. E. Pyriui ir jo þygio bendrams turipriklausyti pirmøjø Ðiaurës aðigalioatradëjø laurai, nes problema egzistuoja.Vis dëlto 1911 m. R. E. Pyristapo admirolu, o to negalëtumepasakyti apie juodaodá M. A. Hensonà.Jo ðlovë taip niekada ir neprilygoR. E. Pyrio ðlovei, nors kartu dalyvavonet septyniose ekspedicijose áÐiauræ, judviejø bendradarbiavimastæsësi net 23 metus. Keliautojo odosspalva to meto visuomenëje atliko nepaskutiná vaidmená. Hensono nuopelnaidaug metø nebuvo reikiamaiávertinti. Po kelionës á Ðiaurës aðigaláHensonas dirbo paprastu muitinësklerku Niujorke ir retsykiais skaitëpaskaitas apie savo kelioniø á Ðiauræpatirtá. 1947 m. Hensonas savo kelionæá Ðiaurës aðigalá apraðë knygojeJuodaodis Ðiaurës aðigalyje (A Negroat the North Pole). Mirë 1955 metais.1988 m. jo palaikai ið Niujorko kapiniøbuvo perkelti Arlingtono nacionalineskapines Vaðingtone ir perlaidotiðalia Pyrio kapo. M. A. Hensonogarbei iðleistas sidabrinis sterlingasmedalis,kurá sukûrë Amerikos juodaodþiødraugija, siekdama pagerbtiþymøjá keliautojà. Jis visiems laikamsiðliks pirmuoju juodaodþiu, per ledynusir sniegynus tiesusiu þmonijai keliàá Ðiaurës aðigalá.Ðiaurës aðigalis neprarado savomagiðkos traukos atkaklioms asmenybëmsir praëjus kone ðimtui metønuo M. A. Hensono ir R. E. Pyrioþygdarbio. Ðiø metø geguþës mën. pasaulioþiniasklaida praneðë,kad Ðiaurës aðigalá slidëmispasiekë pirmoji juodaodë moteris –Barbara Hilary (Barbara Hillary), 75metø Niujorko valstijos gyventoja.Garbaus amþiaus keliautojà lydëjopatyræ instruktoriai, su kuriais iðanksto buvo sutarta dël paslaugø kainosir marðruto. Ádomu, kad Harlemeuþaugusi B. Hilary ligi tol niekada nebuvoslidinëjusi. Nepaprasta moteris,nes iðëjusi á pensijà sugebëjo áveiktiplauèiø vëþá, dalyvavo ávairiose varþyboseKanadoje ir kitose ðalyse. Gal iðties,kai þmogus iðeina á uþtarnautàpoilsá, gyvenimas tik prasideda.Ar jûrø laive USNS Henson tarnaujaafroamerikieèiai tyrëjai ir águlosnariai, bûtume negalëjæ atsakyti,jeigu ne laivo tinklalapio nuotraukosinternete. Juodaodþiai tarnauja lygiomisteisëmis su baltaodþiais, o jeikoks ribojimas ir galioja, tai pilietybë.Kariniame laive tarnauja tik JAV pilieèiai.Tiesa, mes laive në vieno juodaodþionematëme. Ir negalëjomematyti, nes dauguma laivo águlos nariøbuvo iðleisti á krantà pasiþmonëtiKlaipëdos mieste. Tai visai natûralu,nes kad ir kokios geros bûtø darbo sàlygoslaive, pabosta kasdien tos paèiossienos ir tie patys veidai, o naujomiesto áspûdþiai padeda prasiblaðkyti.Pagaliau sunku ásivaizduoti, kas darytøsilaive, jeigu águlai ir tyrëjams bûtøtekæ iðtverti toká kviestiniø sveèiøantplûdá.Tarsi didþiulë mokslinëlaboratorijaGedimino Zemlicko nuotraukosAmerikieèiøkariniame jûrøtyrimø laiveJûrø ir vandenynø tyrimø laivas „USNS Henson“ jau iðraiþë maþiausiai tris vandenynusbegráþta. Jiems skirtas misijas atliekaávairiose pasaulio vietose, águla ir tyrëjaisamdomi ir atvyksta á numatytàvietà. Lemia ir ekonominiai sumetimai,nes toks laivo pervarymas áAmerikà pernelyg brangiai kainuotø.Daug paprasèiau darbuotojams vyktiá laivo buvimo vietà.Negiliøjø vandenøokeanografijaXX a. paskutiná deðimtmetá JAVkariniams strategams jau buvo akivaizdu,kad misijos, kurias karinis jûrølaivynas atlieka giliose jûrose irvandenynuose, netolimoje ateityjepersikels ir á negilius vandenis.Todël 1995 m. JAV karinio laivynovadovybë pradëjo svarstyti, kadokeanografijos tyrimai, kurie buvo atliekamigiliuose jûrø ir vandenynøvandenyse, turi bûti atliekami net irKaip áprasta draugystës vizito atvykusiamlaivui, trapu á laivà pakilusiussveèius pasitiko USNS Hensonlaivo kapitonas Endriu Petruðka (AndrewPetruska). Áprasti tokiais atvejaissveikinimo þodþiai, abipusës pagarbospatikinimai, ir sveèiai kvieèiamiþengti á laivo vidø. Tiesa, prieð tainorintieji galëjo pasivaiðinti sausvyniotaure ar alaus bokalu, nes karðtos dienospavakaræ tai buvo visai neproðal.Tuo labiau, kad laukë ádomi paþintissu toli graþu nekasdieniu Klaipëdosuoste laivu. Mokslo Lietuvos atstovuimaloniai talkino ir á klausimus atsakinëjoMartis Emondas (Marty Ammond),kuris laive atsakingas uþ surinktøtyrimo duomenø tikslumà irkokybæ.Laivo vidus bent jau ið pirmoþvilgsnio primena moksliniø tyrimølaboratorijà, kurioje apstu kompiuteriø,vaizduokliø, spausdintuvø ir kitosárangos. Tiesa, vietos pakanka ir þmogui,kuris èia, atrodo, nëra tik neiðvengiamaspriedas prie aparatûros.Tuo laivo vidus gal ir skiriasi nuo daugeliomûsø mokslo ir studijø institucijølaboratorijø, kur sausakimðai prikimðtaaparatûros (kartais neveikianèios),o þmogui – kas lieka. Laive nëranieko nereikalingo ar neveikianèio,aparatûra ir prietaisai – aukðèiausiosklasës, kaip ir turi bûti kariniamlaivynui priklausanèiame laive. Amerikieèiaineprieðtarauja, kad fotografuotumeviskà, kas mus domina. Iðkartpranyksta tam tikra pradiniobendravimo átampa, nes kaip bûtøámanoma parengti visavertá reportaþà,jeigu negalëtume fotografuoti.Su M. Emondu pirmiausia sustojameprie stendo, skirto jûriniams sonarams.Á torpedas panaðûs sonarai –tai radijo bangomis valdomi povandeniniaizondai, galintys panerti á100 m gylá. Sonaras aprûpintas vaizdokamera, filmuoja ir perduoda informacijàapie povandenines sroves,vandens dugno parametrus, kurie bûtinijûriniø þemëlapiø sudarytojams irkitø srièiø tyrinëtojams. Tai kariniamstikslams skirti þemëlapiai, taip pat kitøjûriniø tyrinëjimø duomenys. Tyrimaivien tik moksliniams tikslams ðiamelaive neatliekami, bet gali bûtibendradarbiaujama su ávairiø ðaliømokslininkais.Lietuvai kaip NATO ðaliai ðis laivovizitas – partnerystës ir taikos palaikymomisijos dalis. Laive Hensonnëra jokiø ginklø, tad „baltas laivas“ir á kitø ðaliø ekonominës zonos vandenisgali áplaukti iki 200 myliø. Jeigulaivas paþeistø kitos valstybës 12jûrmyliø zonà, ta ðalis turi teisæ pateiktiuþklausimà, kokie yra ðio laivoketinimai. Hensonas neatlieka naftosþvalgybos darbø, netiria ir kitø jûroseglûdinèiø naudingø iðkasenø paieðkø,taip pat netiria þuvø telkiniø vandenyse,tad kitai ðaliai nekelia ekonominioar kitokio pavojaus.Pasaulio jûros ir vandenynus raiþoseptyni tokie laivai: jie visi pastatytiJAV jûrø statyklose, bet iðsirengækelionën, ko gero, niekada á JAV nenegiliuosevandenyse. Tada ir buvopriimta artimiausio deðimtmeèio kariniolaivyno okeanografijos darbøprograma. Atsiradus visiðkai naujomspalydoviniø ryðiø ir informacijos perdavimogalimybëms, daug tobulesnëmsginkluotës sistemoms, aiðku,reikëjo keisti ir ankstesnes koncepcijas.Iðkilo nauji jûriniø ir okeanografiniøtyrimø reikalavimai. Giliavandenëstyrimø misijos turëjo bûti perkeltosir ásisavintos itin komplikuotø sàlygønegiliuose vandenyse ar net priekrantëse,kur yra jûros potvyniai iratoslûgiai, didelæ átakà gali turëti sudëtingikranto profiliai, koralø telkiniai,lietaus sukeliamø upiø patvinimai,jûroje susiformuojanèios seklumos,sànaðø transportacija, nuosëdos.Suprantama, vulkaninë aplinkasudaro ypatingas sàlygas, nes visa taiveikia jûros dugno ypatybes ir jø kaità.Tai labai savotiðkos „maþos skalës“hidrografijos ypatybës‚ o jas taip patlabai svarbu tirti, atlikti trumpalaikësir ilgalaikës stebësenos darbus. Tokiomissàlygomis keièiasi ir atmosferossàlygos, oro parametrai. Karo laivynuivisa ði informacija yra ne tik pageidaujama,bet ir bûtina.Ar laivas Henson atlieka visusðiuos tyrimus? Vargu, nes vienam norsir tobuliausiam tyrimø laivui tai tikriausiaibûtø sunkiai ámanoma, taèiautokiø tyrimø priemones laivas turi.Skirtingos jûros – skirtingos uþduotys,taigi tenka dirbti labai ávairiomissàlygomis. Laivo Henson tyrinëtojamstaip pat yra tekæ atlikti ne visaiáprastus uþdavinius. Sprendþiant iðnuotraukø, karo Persijos álankoje metulaivui Henson teko padëti kitiemsJAV kariniams laivams ieðkoti minø.Ir taikos metais laivui gana daþnaitenka atlikti uþduotis Persijos álankoje,pavyzdþiui tyrinëti jûros dugnà,bet daugiausia tos uþduotys bûna sutelktosá minø paieðkas.Sudëtingoms tyrimø uþduotims irspecialioms misijoms atlikti laivas aprûpintasnaujausiomis tyrimø technologijomisir aparatûra. Laivo greitá irkursà automatiðkai kontroliuoja dinamiðkapadëties keitimo sistema.Ðio tipo laivai, atliekantys okeanografiniusir jûrinius tyrimus, renka bûtinusduomenis, pagal kuriuos sudarominauji jûrlapiai, nes senieji neatitinkatikrovës ir nebetinka atlikti laivynouþduotims. Suprantama, kad kariniolaivyno laivams atlikti karines irkitas bûtinas uþduotis ámanoma tiknaudojantis tiksliais jûriniais þemëlapiais.Ðie tyrimø laivai gali bûti pasitelkiamiir specialioms uþduotims atlikti,pavyzdþiui, suduþusiø, nuskendusiølëktuvø ar jø nuolauþoms, galinèiomskelti pavojø laivø navigacijai,aptikti ir identifikuoti.DaugiafunkcinëokeanografijaJau minëjome, kad laivas Hensonbuvo statomas kaip ketvirtas T-AGS 60 klasës daugiafunkcinis okeanografijostyrimø laivas, jo galimybëslabai plaèios. Ðios klasës tyrimølaivai vykdo ávairaus pobûdþio jûriniusir okeanografinius tyrimus: fizinius,cheminius ir biologinius, jûrø inþineriniusir akustinius, geologinius irgeofizinius, gylio matavimø, gravitaciniøir magnetometriniø tyrimø. Beje,minëti septyni laivai vykdo ne taspaèias programas, kai kurie ið jø specializuojasipakranèiø tyrimuose, o kitiatlieka giluminius tyrimus.Bûtina iðsamiau papasakoti apiekai kurias tyrimø programas ir uþduotis.Okeanografijos tyrimø srityje renkamaávairiausia informacija: vandenynøir jûrø vandenø fiziniai parametrai(gylis, temperatûra, druskingumas,banguotumas, povandeniniø

2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369) OKEONOGRAFIJA 5Laivo kapitonas Endriu Petruðka ir JAV ambasadoriaus pavaduotojasThomas P. Kelly (dabar jau baigæs savo kadencijà) ir tarptautinioverslo þurnalo „Jûra. Ìîðå. Sea“ leidëja Zita Tallat-Kelpðaitënagrinëja paskutiná þurnalo numeráApie laive atliekamus tyrinëjimus pasakojaMartis EmondasDuomenø vadovas Markas Bedou (Marc Beddoe) sveèiussupaþindina su povandeniniø jûrø þemëlapiø sudarymuLaivo sveèiams buvo leista pasinaudoti kapitono darbo priemonëmis Kapitonas demonstruoja laivo valdymo mechanizmus Sveèiø dëmesio susilaukë giluminiai laivo sonaraiLigoniams skirtoje patalpojeLankytojai prie laivo valdymo árangosLietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijosdirektorë Vida Augulienë ir direktoriaus pavaduotojas Saulius Balysprie þemëlapiø su uragano „Kotryna“ padariniaissroviø duomenys ir t. t.), dinaminiai,cheminiai, biologiniai, geofiziniaiduomenys ávairiame gylyje. Meteorologiniøtyrimø srityje iðskirtinas atmosferosreiðkiniø (debesuotumo, vëjøkrypties ir stiprumo, drëgmës ir pan.)fiksavimas vandens ir þemës pavirðiuje,taip pat atmosferoje. Renkamahidrografinë ir þemës erdvës informacija(Geospacial Information), tiriamipakranèiø, jûrø ir vandenynøvandenys, jø magnetiniø savybiø kaitair kûnø laisvos gramzdos pagreitisávairiame gylyje. Pastarosios vandenssavybës gali priklausyti nuo dugnoypatybiø, vulkaninës kilmës dariniø irpanaðiai.Visi ðie duomenys labai svarbûssiekiant uþtikrinti saugià ávairios paskirtieslaivø, tarp jø povandeniniø,navigacijà, ávairios aparatûros darbàir t. t. Tikriausiai nëra reikalo pabrëþti,kad kariniø operacijø metu visa ðiinformacija yra nepaprastai svarbi.Astrometrija – dar viena tyrimøsritis, kuri neatsiejama nuo ðiuolaikineiokeanografijai keliamø uþdaviniø.Tai moksliniai matavimai, Saulës,Mënulio ir þvaigþdþiø judëjimo labaitiksliø matavimø duomenis panaudojantnavigacijai, tiksliam raketø valdymui.Atliekami labai tikslûs laiko irlaiko intervalø (Precise Time and TimeInterval) matavimai naudojantistikslaus laiko etalonu (Master Clock),leidþianèiu laikà matuoti su paklaida,kuri nëra didesnë uþ 10 -9 sekundësper parà. Ðià informacijà tyrimø laivaiesant reikalui bemat gali perduotireikiamiems laivyno civiliams ar kariniamslaivams. Ðiai programai vadovaujaJAV karinio jûrø laivyno observatorijostarnyba, kuri naudoja irkitus tiksliø astronominiø matavimøduomenis. Nustatoma tiksli Þemëssukimosi aðies padëtis erdvëje (ði aðissvyruoja). Tie duomenys publikuojaminavigacijai skirtuose almanachuoseir þinynuose, jie reikalingi ðiuolaikiniam,taip pat ir povandeniniamlaivynui. Tai bûtinas informacinis aprûpinimas,be kurio neámanoma apsieitikariniø veiksmø metu norinttiksliai pataikyti á antvandeninius irpovandeninius, taip pat ore ir kosminëjeerdvëje esanèius taikinius.Lietuva jau ne baltoji dëmëAr laivas Henson atlieka nuskendusiølaivø paieðkas? To daryti praktiðkainetenka, nes tam skirti kiti laivai,o Hensonas daugiausia sudarinëjajûrinius þemëlapius. Jie reikalingiJAV povandeniniam laivynui. Ar taisþemëlapiais naudojasi NATO ðalys?Ne visos, nes ne kiekviena ið jø turi savopovandeniná laivynà.Laivas Henson tyrimus yra atlikæsRamiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose,Vidurþemio, Filipinø, Barenco,Baltijos ir kitose jûrose, Omanoálankoje ir kituose pasaulio vandenyse.Ar galëtø tyrinëti Baltijos jûrojepo Antrojo pasaulinio karo sàjungininkøpaskandintas nuodingas, aplinkaipavojingas chemines medþiagas?Kai laivas Henson buvo prie Bornholmosalos, Danija buvo davusi leidimàatlikti kai kuriuos tyrimus, taèiau susàlyga, kad nebûtø judinamas jûrosdugnas, nebûtø paþeisti konteineriaisu palaidotomis cheminëmis medþiagomis,þodþiu, kad nebûtø sukeltaspavojus aplinkai. Taigi prie Bornholmosalos Hensonas iðsamesniø tyrimønedarë, bet atliko preliminarius Baltijosjûros dugno matavimus, nustatësmëlëto dugno parametrus, povandeniniøuolø iðsidëstymà, vandensdruskingumà, temperatûrà ir panaðiusduomenis.Ar laivas turi daugiametæ tyrimøprogramà? Regis, á ðá klausimàpaðnekovui nëra paprasta atsakyti,nes JAV karinio jûrø laivyno septynitokie tyrimø laivai gauna uþduotáatlikti tam tikrà darbø apimtá, sudarytijûrø ar vandenynø rajonø þemëlapiusir tas uþduotis vykdo. Artuos darbus galima pavadinti programomis?Patys tyrëjai, atrodo,taip nevadina.Sveèiams pabendravus su tyrinëtojaispats laivo kapitonas E. Petruðka vadovavoekskursijai po laivà, supaþindinosu jo galimybëmis, funkcionavimà irveiklà palaikanèiomis sistemomis. Laiveyra du virëjai, kurie kasdien paruoðia200 porcijø valgiø laivo águlai ir tyrëjams.Maitinama keturis kartus perdienà. Neteko iðvysti ypatingo komfortoar patogumø laivo águlai ir tyrëjams,bet to sunku ir tikëtis: darbas jûroje reikalaujagana asketiðko gyvenimo bûdo.Vis dëlto tyrëjai nesiskundþia, tvirtina,kad jø darbui ir gyvenimui nestinga ádo-mumo. Dar paþymësime, kad tik kapitonaslaive gyvena su þmona, kuri yralygiateisë águlos narë – laivo radistë.Simpatiðkoji ponia Lora parodë savodarbo vietà, papasakojo apie jai tenkanèiasuþduotis.Kapitono tiltelyje sveèiams buvoparodyta, kaip valdomas laivas.Áprasto vairo rato laive nëra, jis valdomasdviem visai nedidelëmis rankenëlëmis;jos ir atlieka ðturvalovaidmená. Laivo pirmagalyje ir paskuigalyjeyra po du „propelerius“, kuriuosvaldant ið kapitono tiltelio laivasgali manevruoti, apsisukti net 360laipsniø kampu. Prisiðvartuoti priekrantinës padeda specialûs valdymo„propeleriai“, todël Hensonui nebûtinibuksyrai. Be buksyro laivas áplaukëá Klaipëdos uostà ir prisiðvartavoprie krantinës. Laivo valdymas ámanomasir neprisilieèiant prie ðturvalo.Automatiðkai uþdavus laivui norimàkursà, kompiuteris tiksliai atveslaivà á uostà prie numatytos krantinësir net priðvartuos. Ar tai reiðkia, kadkapitonui ir ðturmanui labai lengvaatlikti savo pareigas? „O, ne, tikraine!“ – laivo vadas taip energingai paneigëðá spëjimà, kad tikrai galimaspræsti, jog laive nestinga geros nuotaikosir humoro.Tiesa, truputá nustebino ðturmanodarbo vietoje gulëjæs þemëlapissu laivo kursu Kurðiø mariomis ikiprisiðvartavimo prie krantinës vietos.Þemëlapyje paþymëtas mariøgylis 5–7 m, tai labai nustebino klaipëdieèius,nes marios uosto akvatorijojegerokai pagilintos. Galimasdalykas, þemëlapis uþsilikæs ið senesniølaikø.M. Endþiui ir kitiems laive dirbantiemstyrëjams labai patiko Klaipëdosmiestas ir neiðpasakytai gerasbirþelio pradþios oras, tad visa taiprisidëjo prie maloniø áspûdþiø pirmotokio vizito á Lietuvà metu. Kàligi tol laivo darbuotojai þinojo apieLietuvà? Deja, turëjo tik bendro pobûdþioinformacijà: kad tai nëra pavojingaðalis, tuo labiau JAV kariniojûrø laivyno tyrimø laivui, þinojo,kokiu kursu galima iðsikeisti JAVdolerius á lietuviðkus pinigus ir kadðioje ðalyje labai ðalta…Kiti laivo tyrëjai tvirtino apie Lietuvàþinojæ maþdaug tiek, kiek prieðvizità á Klaipëdà spëjo pasiskaityti internete:tai Europos Sàjungos valstybë,ðiek tiek þiniø rado apie Lietuvosistorijà ir panaðiai. Gal laivo águlosnariai ir tyrëjai apie Lietuvà daugiausuþinos ið trimis kalbomis spausdinamotarptautinio verslo þurnalo Jûra.Ìîðå. Sea, kurio kelis numerius kapitonuipadovanojo þurnalo leidëjaZita Tallat-Kelpðaitë. Juk sunku tikëtis,kad tà paèià misijà atliktø vienakalbëMokslo Lietuva, kurios vienasnumeris nuo ðiol taip pat yra amerikieèiøkariniame tyrimø laive.Gediminas ZemlickasP.S. Uþ pagalbà rengiant ðià publikacijàredakcija dëkingaprof. Romualdui Ðviedriui.

6 POZICIJA2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369)Ðiomis dienomis verda aistrosdël aukðtojo mokslo reformos. Ið tiesøðvietimo ir mokslo sistema Lietuvojeiðgyvena krizæ, ir jos reformos –bûtinos. Ðiuo klausimu sutaria visi.Tad ið kur toks sujudimas akademinëjebendruomenëje? Kodël kylapasiprieðinimas tokiems ið paþiûroskilniems tikslams?Takoskyros reikëtø ieðkoti neèia, nes èia jos paprasèiausiai nëra.Takoskyra atsirado po to, kai ð. m.birþelio 14 d. Lietuvos politinës partijospasiraðë susitarimà dël vadinamosiosaukðtojo mokslo „reformos“,kurios vienintelis visiems gerai þinomaskonkretus tikslas – ávesti mokestáuþ aukðtàjá mokslà. Visa kitaðiame susitarime tëra abstraktûs pageidavimai,o „tikroji“ aukðtojomokslo plëtros strategija dar turësbûti kuriama ateityje, ir tai pripaþástaðio susitarimo rengëjai. Bûtent taisukëlë abejones reformos sàþiningumuir teisingumu.Argumentai, kodël reikiaapmokestinti aukðtàjámokslàPaanalizuokime apmokestinimoidëjos entuziastø argumentus. Iðanksto noriu pabrëþti, kad ði analizëjokiu bûdu nekvestionuoja aukðtojomokslo reformos entuziastø kilniøtikslø. Abejones kelia tai, ar teisingaspirmasis reformos þingsnis.Juk visiems gerai þinoma liaudies iðmintisbyloja: „Gera pradþia – pusëdarbo.“ Ar mokesèio uþ aukðtàjámokslà ávedimà galima vadinti gerapradþia?Socialdemokratë ðvietimo irmokslo ministrë Roma Þakaitienëpateisino pagrindiná reformos principà– aukðtojo mokslo apmokestinimà,sakydama, kad baigæ mokslusstudentai turës aukðtàjá iðsilavinimà,gaus didesnius darbo uþmokesèius,uþims geresnæ padëtá visuomenëje,todël pradþioje patys turëtø finansiðkaiprisidëti. Atrodytø, svarus argumentas,taèiau ar valstybë galëtø garantuotidarbo vietà tam, kuris mokësuþ studijas tikëdamasis, anot ministrës,uþimti geresnæ padëtá visuomenëje?Garantijø, deja, nëra. Netginëra þinoma, kaip keisis Lietuvosdarbo rinka ir kokiø specialistø galiprireikti po 4–5 metø. Todël ið esmësstudentams siûloma pirkti katinàmaiðe. Ir kol darbo vieta bei „geresnëpadëtis visuomenëje“ nebus„kontrakto“ sudedamoji dalis, tol ðisargumentas bus tik hipotetinis.Galima pratæsti ministrës argumentàir teigti, kad uþ bet kurià paslaugà,taip pat uþ mokslà, privalususimokëti. Taèiau teikiantieji paslaugasduoda ir paslaugos garantijà,o ar pasiruoðusi valstybë suteiktigeros darbo vietos garantijà?Lietuvos katalikø mokslo akademijospirmininkas dr. Paulius Subaèiusiliustravo savo poþiûrá á aukðtojomokslo apmokestinimà teiginiu:„Nemokamas yra tik sûris spàstuose– aukðtasis mokslas yra mokamas.“Suprantamas ðiø þodþiø autoriaussusirûpinimas tuo, kad nemokamasdalykas yra nevertinamas. Posakio„Nemokamas yra tik sûrisspàstuose“ tikslas – áspëti naivuolius,kad dykai siûlomas daiktas ar paslaugagali bûti tik spàstai. Taèiau arviskas, kas yra siûloma dykai, tëraspàstai? Argi tokie nemokami „dalykai“kaip nuoðirdi, pasiaukojantidraugystë, tikra meilë, talentas yraspàstai? Ar galime juos nusipirkti uþpinigus? Á ðá klausimà net uþkietëjæskapitalistas atsakytø vienareikðmiðkai:tikrai ne! Mokslas yra tasneapèiuopiamas „daiktas“,Ar mûsø dienø Riteris Pinigasiðgelbës aukðtojo mokslo Damà?kurio nederëtø ávardyti kaip prekës.Mokslas yra tokia gërybë, kuri atneðanaudà ir besimokanèiajam, ir valstybei.Seimo narë Irena Degutienë iðsakënuomonæ, jog politinëms partijomspasiraðius susitarimà, buvo neteisingaisudëlioti akcentai. PasakSeimo narës, pagrindinis pertvarkosakcentas turëtø bûti ne finansavimas,o studijø kokybë, kuri turëtøatitikti europinius standartus. I. Degutienësnuomone, vien finansavimodidinimas studijø kokybës nepagerins.O pagerinti jà galëtø studijøprogramø iðgryninimas, dëstytojødarbo krûviø sureguliavimas, jaunøspecialistø pritraukimas darbui universitetuoseir mokslo institutuose.Kol visa tai nebus ágyvendinta, pertvarkosrezultatø nesulauksime. TaigiSeimo narë sàþiningai pripaþino,kad vien finansavimo didinimas studijøkokybës nepagerins.Jeigu valdantieji siekia apmokestintiaukðtàjá mokslà, taip reikëtøir sakyti, o ne kurti istorijas apie tai,kaip mûsø laikø Riteris Pinigas stebuklingaiiðgelbës aukðtojo moksloDamà. Reformuoti aukðtàjá mokslàgalima tik vykdant sàþiningà, geraiapmàstytà, su visuomene iðdiskutuotàreformà, uþuot priëmus ástatymà,pagal kurá jauni þmonës bus priverstipradëti savo gyvenimà smarkiai ásiskolinæ.Jeigu iðties siekiama pagerintistudijø kokybæ, gerinkime jà. Ojeigu tokiai sàþiningai reformai tikraitrûksta lëðø, nejaugi negalima bûtøskirti jø ið Europos Sàjungosstruktûriniø fondø? Juk þiniasklaidojemirga praneðimø apie tai, kaipLietuva nesugeba ásisavinti visø jaiskirtø lëðø. Jas valstybë galëtø panaudotijaunosios kartos lavinimui irkokybiðkam mokymui.Mokesèio uþ aukðtàjámokslà galimi neigiamipadariniaiPilieèiø judëjimo Kitas pasirinkimasTaryba iðplatino kreipimàsi á ðaliesPrezidentà, Seimo Pirmininkà irMinistrà Pirmininkà, kuriame iðreiðkësavo susirûpinimà dël galimø neigiamømokesèio uþ mokslà padariniø.Pabrëþiama, kad partijø susitarimasatveria galimybæ studentø sàskaitapadengti neefektyviai veikianèiosaukðtojo mokslo sistemos kaðtusir gali tapti paskata atidëti bûtinasjos reformas neapibrëþtai ateièiai.Atkreipiamas dëmesys á tai, kad studentøskirstymas á mokanèius ir nemokanèiusuþ studijas didintø socialinæatskirtá, skatintø „visø kovos suvisais“ bûklæ ir jaunimo emigracijà.Siûlomas aukðtojo mokslo apmokestinimastaip pat greièiausiaireikðtø tai, kad universitetai bûtø suinteresuotiiðlaikyti ir didinti studentøskaièiø, nes á studentà visø pirmabûtø þvelgiama kaip á pinigø ðaltiná.Todël prielaida, kad studijø apmokestinimasskatins gerinti studijø kokybæ– toks vieðai skelbiamas pradëtosreformos tikslas – yra klaidinga.Kaip pasiklosime, taipiðmiegosimeGedimino Zemlicko nuotraukaNëra padëties be iðeities. Tà iðeitáreikia tiesiog surasti, ji turëtø bûtikuo labiau priimtina daugumai irskatinti visø gerovæ. Todël ieðkantteisingiausio sprendimo dël aukðtojomokslo reformos reikia diskutuotisu akademine bendruomene, átrauktiá diskusijà ðviesiausius Lietuvosprotus. Galima bûtø paskelbti konkursàdetaliam aukðtojo mokslo Lietuvojemodeliui sukurti. Kai taipskubotai bandoma ádiegti mokestá uþaukðtàjá mokslà jo rimtai nediskutavusir neapsvarsèius alternatyviøaukðtojo mokslo reformos modeliø,kyla abejoniø dël pradëtos reformosnuoðirdumo. Juk visi þinome, kadskubos darbà velnias neða...Vartai á aukðtàjá mokslà turi bûtiatviri visiems, þinoma, bûtina atsiþvelgtiir á asmenø gebëjimus. Valstybëturëtø padëti kiekvienam pilieèiuirasti savo vietà visuomenëje, sudarydamasàlygas ágyvendinti jo prigimtiniusgabumus.Profesorius Vytautas Daujotisstraipsnyje Lietuvos aukðtàjá mokslà –á laisvosios rinkos glëbá? paþymi, kadegzistuoja trys valstybinio aukðtojomokslo finansavimo modeliai:1. Skandinaviðkas – kai studentaiuþ studijas nemoka, ir bet kuris, ágijæsviduriná iðsilavinimà, gali ástoti áaukðtàjà mokyklà.2. Kontinentinis – kai studentaiuþ studijas nemoka, taèiau stojimasribojamas pagal gebëjimus ir pasirengimà.3. Anglo-amerikietiðkas – kaistudentai ápareigojami mokëti dalástudijø kainos siekiant didesnioaukðtojo mokslo dalyviø skaièiaus.Koks modelis bûtø priimtiniausiasLietuvos valstybei? O gal galimesukurti savàjá modelá atsiþvelgdamiá mûsø valstybës ypatumus ir esamàpadëtá?Jeigu bûtø nuspræsta palikti aukðtàjámokslà nemokamà, reikëtø uþtikrinti,kad studentai suvoktø já kaipvalstybës investicijà, paslaugà auganèiaikartai, nes poþiûris kas nemokama– neturi vertës nëra absoliuèiai teisingas.Studentai turëtø suvokti, kadbaigæ studijas jie turëtø atsidëkotivalstybei nuoðirdþiu darbu Tëvynëslabui. Realiai didþioji visuomenës dalissiekia sau naudos, todël valstybëturëtø sureguliuoti ðá siekimà.Lietuvoje egzistuoja problema,ávardyta kaip „protø nutekëjimas“,kurià bûtina spræsti. Viskas yra tarpusavyjesusijæ. Mûsø ðalyje darbo ir gyvenimosàlygos didelei visuomenësdaliai yra gana sudëtingos. Ir kol josnegerës, kol didës þmoniø nepasitikëjimaspolitikais – tol vyks ðis tylusiskaras, vadinamas „emigracija“, dëlkurio Lietuva netenka savo þmoniø.Valstybë, investuodama á jaunosioskartos mokymà, turëtø apsisaugotinuo tokiø investicijø, kuriosið anksto pasmerktos bankrotui. Otai ávyksta kiekvienu atveju, kai studentas,gavæs stipendijos iðmokas,baigæs studijas iðvaþiuoja laimës ieðkotisvetur. Ðià problemà galima bûtøspræsti pasiraðant stipendijø sutartissu tais studentais, kurie jà gautø.Ði sutartis turëtø ápareigoti studentàpasibaigus studijoms atidirbti Lietuvojenustatytà metø skaièiø. Tokiasutartis jokiu bûdu neturëtø ribotipilieèio laisvës ir teisës rinktis, kuriojeðalyje jis norëtø gyventi ir dirbti.Taèiau joje turëtø bûti numatyta, kadstudentas, anksèiau laiko negu leidþiasutartis, iðvykstantis á uþsiená, visàvalstybës iðmokëtà stipendijà turëtøgràþinti su procentais, padengianèiaisdël infliacijos galinèius atsirastinuostolius. Taip valstybë iðvengtødidelës blogybës – nemokamaineberengtø specialistø uþsieniovalstybëms.Taigi bûdø, kaip suvaldyti ir sureguliuotiaukðtojo mokslo sistemàLietuvoje neávedant mokesèio uþmokslà, yra, tik reikia jø paieðkoti.Ðalies Prezidentas iðsakydamassavo poþiûrá á vykdomà reformà pabrëþë,jog reikia kuo greièiau sudarytireformos ágyvendinimo prieþiûrosgrupæ Seime, kad Ðvietimo irmokslo ministerijos vykdomos pertvarkosþingsniai bûtø nuoseklûs irnenuviltø studentø bei akademinësbendruomenës lûkesèiø. Ðià prieþiûrosgrupæ Seime planuojama netrukussudaryti.Belieka tikëtis, kad reforma busgerai suplanuota, visapusiðkai apmàstyta,atvirai iðdiskutuota su akademinebendruomene, o jà ágyvendinusLietuvoje visiems bus gera mokytis.Olga SuprunVilniaus universiteto Filologijosfakulteto studentëDËL MOKSLO IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS(EKSPERIMENTINËS PLËTROS) DARBØ PATEIKIMOLIETUVOS MOKSLO PREMIJØ KONKURSUILietuvos mokslo premijø komisija praneða, kad darbai 2007 m.Lietuvos mokslo premijø konkursui priimami iki 2007 m. spalio 1 d.Mokslo darbus premijai gauti siûlo Lietuvos mokslø akademijosprezidiumas, aukðtøjø mokyklø senatai ir moksliniø tyrimø ástaigø tarybos.Taikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbuspremijai gauti bendru teikimu siûlo verslo ámonës ar organizacijoskartu su Lietuvos mokslø akademijos prezidiumu, aukðtøjø mokykløsenatais arba moksliniø tyrimø ástaigø tarybomis.Asmenys, pateikdami premijai skirtus darbus, nurodo darbømokslinæ ir praktinæ reikðmæ. Pateikiant originalø aukðtosios mokyklosvadovëlá premijai gauti turi bûti árodyta mokslinë jo vertë.Darbai turi bûti atrinkti ir pateikti remiantis Lietuvos RespublikosVyriausybës patvirtintais Lietuvos mokslo premijø nuostatais(Valstybës þinios, 2006 m. rugsëjo 5 d., Nr. 94, Lietuvos MA internetotinklalapis http://lma.lt/).Siûlant darbus premijai gauti pateikiami iðvardyti dokumentai.1. Mokslo arba taikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinësplëtros) darbas (3 egz.).Jei pristatant darbø ciklus tarp jø yra straipsniø, juos bûtina atitinkamaisugrupuoti ir áriðti.Mokslo darbai, pasiûlyti premijai gauti, turi bûti paskelbti Lietuvosir (ar) uþsienio spaudoje ne vëliau kaip prieð metus iki dokumentøpateikimo komisijai.2. Darbà teikianèiø institucijø pristatymas.3. Darbo anotacija.4. Darbo autoriaus (-iø) spausdintø ir (ar) ádiegtø mokslo darbøsàraðas.5. Darbo autoriaus (-iø) gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymas.Pateikiama medþiaga turi bûti tvarkingai sudëta á aplankus, segtuvus,dëþutes ir pan. (turi bûti uþraðytas darbo pavadinimas).Darbai priimami Lietuvos mokslo premijø komisijoje (Lietuvosmokslø akademija, Gedimino pr. 3, 1 kab., LT-01103 Vilnius),informacija teikiama tel. (8~5) 261 3651, 261 3817, el. paðtas:prezidiumas@lma.lt.Lietuvos mokslo premijø komisija

8 TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369)Birþelio 2 d., ankstyvàðeðtadienio popietæ, Vilniausuniversiteto Seminarøsalëje rinkosi mokslininkai iðkeliø Europos ðaliø ir diskutavoapie tyrimø rezultatusiki vëlyvo vakaro bei visàsekmadiená. Sekmadieniopopietæ atvyko dar nemaþaimokslininkø, kurie apsilankëTrakuose ir á darbà kibonuo pirmadienio ryto ir treèiadienio.Dalis jø atsisveikino,kiti atvaþiavo ir ketvirtadienávël tæsësi visos dienosdarbas. Taip galima apibûdintibirþelio 2–9 d. Vilniausuniversitete vykusius trismokslinio centro CERNbendradarbiavimo komandø,sàlyginai ávardijamø santrumpomisWODEAN,CERN RD50 ir CERNRD39, pasitarimus. Jø metuaptarti naujausi didþiajamhadronø kolaideriui (LargeHadron Collider) reikalingødaleliø detektoriø kûrimorezultatai, kurie gauti 52moksliniø tyrimø centruose.Didþiausiame pasaulioelementariøjø daleliø greitintuve(jis árengtas apskritametunelyje, kurio ilgis27 km) tol bus greitinamiprieðprieðais lekiantys vandenilioatomo branduoliai(protonai), kol ágaus 7 TeV (teraelektronvoltø)energijà, t. y. dël neseniai100 metø jubiliejø „ðventusios“formulës E=mc 2 protonai pasunkës7460,52 karto. Tada ðie protonai bussusmogiami, o iðtyrus jø „skeveldrø“pëdsakus bus gauta itin vertingos informacijosapie materijos ir Visatossandarà, svarbiausias Visatoje veikianèiasjëgas ir energijos iðsiskyrimovyksmus. Tai bus didþiausias pasaulyjemokslinis eksperimentas, kuriopradþia numatyta 2008 metais.Jau dabar þinoma, kad jame montuojamidetektoriai dël didelës radiacijossuirs nepasibaigus eksperimentui,todël ieðkomi bûdai, kaipjuos patobulinti ar sukurti naujus,kurie leistø veiksmingiau tæsti eksperimentà.Ðià mokslinæ ir techninæproblemà sprendþia daugybë mokslininkø,susijungusiø á moksliniobendradarbiavimo komandas.Kasmet CERN bendradarbiavimokomandø pasitarimai vykstaCERN bûstinëje netoli Þenevos irkonkurso tvarka vienoje ið ðaliøpartneriø. Ðiais metais sëkmë atsisukoá Lietuvos pusæ. Mûsø ðaliesmokslininkø grupë, vadovaujamaprof. Juozo Vidmanèio Vaitkaus,á CERN programas ásitraukë2002 m., oficialiai bendradarbiautiRengiantis didþiausiam pasaulyjemoksliniam eksperimentuiCERN RD50 tarybos pirmininkas Hamburgo universiteto prof. E. Fretwurstas, Vilniaus universitetogrupiø CERN RD39 ir RD50 programose vadovas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus ir ðiobendradarbiavimo programos koordinatorius dr. Michaelis Mollis (CERN)su CERN Lietuva pradëjo 2005 metais.Vilniaus universiteto Medþiagotyrosir taikomøjø mokslø institutomokslinë áranga yra panaudojamaávairiai apðvitintø daleliø ir detektoriøelementø tyrimui, o gretato sukurta originali aparatûra busiðbandoma Helsinkio greitintuve.Bandymams pasiteisinus, ji bûtø nugabentaá Ðveicarijà ir panaudotaCERN didþiojo hadronø kolaideriomodernizavimo projekte. Siekiantpasiruoðti ðiam projektui kasmetrengiami moksliniø komandøWODEAN (Defektø analizë radiacijossuardytuose silicio detektoriuose),CERN RD50 (Radiacijai atsparûspuslaidininkiniai prietaisai labaididelio ðviesingumo kolaideriams) irCERN RD39 (Kriogeniniai radiacijosdetektoriai) pasitarimai.Apie Lietuvos mokslininkø dalyvavimàdidþiojo hadronø kolaideriomodernizavimo projekte, Vilniausuniversiteto laboratorijose sukurtàmodernø prietaisà Mokslo Lietuvaipasakoja Vilniaus universitetomokslo reikalø prorektorius, Vilniausuniversiteto grupiø CERNRD39 ir RD50 programose vadovas,Lietuvos mokslø akademijos naryskorespondentas prof. JUOZASVIDMANTIS VAITKUS.Kuriama áspûdingadetektoriø sistemaGerbiamasis Profesoriau, kokiavieta dabartiniame Lietuvos moksletenka birþelio pradþioje Vilniuje vykusiemsCERN mokslinëms konferencijoms-pasitarimams?Kaip Jûs pats, ðiørenginiø organizatorius, juos ávertintumëte?Mano nuomone, tie renginiai uþimareikðmingà vietà vien dël to, kadLietuvos mokslininkai, tiksliau, Vilniausuniversiteto mokslinës grupës,tose konferencijose buvo lygiateisëspartnerës sprendþiant aktualiausiaspasaulinio mokslo ir technologijøplëtros problemas. Ypaè akivaizdþiaitai matyti WODEAN projekte,kuris vykdo kooperuotà neutronaisapðvitintø medþiagø tyrimø programà,átraukusià laboratorijas, gebanèiasiðtirti reikalingus parametrus. Iðdeðimties metodikø, kurios bûtinosreiðkiniui suprasti, mes atsakingi uþdvi metodikas, kitas „valdo“ Londono,Oslo, Hamburgo, Varðuvos, Bukareðtoir Florencijos mokslininkai.Kadangi toks pat bandinys buvo tiriamasvisose laboratorijose, tai iraptarti rezultatus turëjo susirinkti visi.Per tris mënesius tebuvotik viena galimybë: Vilniujeðeðtadiená ir sekmadiená paverstidarbo dienomis.Esate Vilniaus universitetogrupiø CERN RD39 irRD50 programø vadovas.Ádomu bûtø apie jas daugiauiðgirsti.Esu Vilniaus komandos,kitaip mokslininkø grupës,vadovas. Ir ði, vadinamoji„neformali“ grupë sugebatirti ávairiais metodais labaiávairiø medþiagø savybes iriðmatuoti parametrus, kuriønegali nustatyti kiti. Todëlmes glaudþiai bendradarbiaujamesu kitomis grupëmis.RD50 programos vykdymopradþioje (2002–2005 m.) man buvo pavestakuruoti vienà moksliniø tyrimøkryptá. Ðiandieniniaidetektoriai gaminami ið silicio,vieno populiariausiøpuslaidininkiø, taèiau buvoakivaizdu, kad iki ðiol naudojamassilicis ateities detektoriamsnetinka. Todël buvo pasiûlytaiðnagrinëti ir kitas medþiagas,kurios atrodë ne maþiau perspektyvios.Buvo suformuota naujø medþiagø(tenkinanèiø Didþiojo hadronøkolaiderio eksperimentø sàlygas)radiacijos detektoriams paieðkoskryptis, taip pat kryptis, kurioje bandomaáterpti á silicá defektus; jie turëtøpagerinti kristalo radiaciná atsparumà.Pirmosios krypties darbusteko koordinuoti, o kitoje kryptyjevykdyti ávairius defektø inþinerija paveiktosilicio tyrimus.Mintyje turite greitaveikiðkumouþtikrinimo galimybæ integriniuosegrandynuose ir lustuose, kuriuose galëtøbûti pranaudotas silicis arba jo dariniai?Reikalavimai buvo sudëtingi: uþtikrintigreitaveikiðkumà, jautrá ir radiacináatsparumà. Ðtai ðias tris savybessiekta uþtikrinti naujai kuriamuoseátaisuose ir naujausioje aparatûroje.Norint, kad ta aparatûraveiktø nustatytà laikà, signalai turibûti reikiamo dydþio, be to, jie turilabai greitai pasikartoti. Kitaip tariant,signalo nuskaitymas turi vyktiper 12 nanosekundþiø (ns). Tai itinsparèiø detektoriø kûrimo problemossudëtinë dalis.Dar vienas reikalavimas buvotas, kad naujai kuriamos sistemos turibûti áperkamos uþsakovui. Mes,mokslininkai, kuriame tuos átaisus arsistemas, o jas gaminti teks firmoms,ir ta gamyba neturi bûti pernelygbrangi.Þodþiu, turi bûti uþtikrintas gamybostechnologiðkumas?Tai bûtinas reikalavimas, nes gamybossudëtingumas atsispindi gaminiosavikainoje. Naujø medþiagøkûrëjams tenka gilintis á visus ðiuosniuansus. Vilniuje vykusio CERNpasitarimø ciklo programoje norëèiauiðskirti didþiausià konferencijàCERN RD50. Tai bendradarbiavimo(tyrimø ir plëtros) programa, kuriojebuvo numatytos 6 paprogramës:Medþiagø charakterizavimas,Defektø inþinerija, Naujos medþiagos,Detektoriø charakterizavimas, Naujiejidetektoriai ir Visos sistemos analizë.Naujieji detektoriai – tai vadinamosios3D konstrukcijos, kurios, pakeituselektrodø iðsidëstymà, panaikinabandinio storio ir signalo nuskaitymotrukmës ryðá, taèiau reikalaujavisiðkai naujos schemotechnikos.Reikia nustatyti, kaip kuriamusdetektorius pavyks suderinti su visakita elektronine sistema ir kaip tiedetektoriai „elgsis“ darbinëmis sàlygomis.Ðiø paprogramiø galutinis siekis –sukurti naujà aparatûrà?Jei taip, taikokià?Norima sukurti milþiniðkà detektoriøsistemà, kuri veiktø nepriekaiðtingai,nors ir bûtø sudarytaið daugybës ávairiø rûðiø detektoriø.Jie visi turi teikti informacijà apie tàvienintelá procesà, kai Didþiajamehadronø kolaideryje vienas protonassusismogs su kitu. Mûsø aptariamosprogramos nagrinëja tik arèiausiaiprotonø susidûrimo vietos esanèiusdetektorius, kuriø gyvybingumà labiausiaipaþeidþia radiacija. Visa sistemaaprëpia ir daugelá kitø detektoriø,kurie reikalingi sukuriamø daleliøenergijai ir kitiems parametramsnustatyti.Ðtai èia mûsø pokalbyje nuo medþiagotyrosdalykø, kurie bûtini naujødetektoriø gamybai, ir prieinameprie didþiajame hadronø kolaideryjevyksianèiø procesø?Tai vis tie patys tiesioginiaiCERN’o uþdaviniai, skirti tyrinëtiprocesus, ieðkoti naujø materijos savybiø.O tam reikia pasirinkti tinkamusinstrumentus, kad pavyktø sudauþytiprotonus. Ið jø skeveldrø bûtøgalima spræsti apie tuos materijosir Visatoje vykusius bei vykstanèiusprocesus, apie kuriuos dabartinë fizikavis dar neturi informacijos.Vienas ádomiausiø klausimø, á kuránorima gauti atsakymà, sietinas suprieþastimis, lemianèiomis kûnøGedimino Zemlicko nuotraukosKonferencijos dalyviaiCERN RD39 bendradarbiavimo programos koordinatorius dr. Zheng Li ið Brukheivenonacionalinës laboratorijos (Brookhaven National Laboratory) JAV

2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369) TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 9masæ. Kita plaèiai diskutuojamaproblema – kas tai yra „tamsiojimedþiaga“, kurios egzistencijà pasiûlëastrofizikai nagrinëdami galaktikas.Ne kà maþiau ádomios problemos,susijusios su klausimu, ardabartinis elementariøjø daleliømodelis yra pakankamas, ar dar reikiaatrasti naujas „supersimetrines“elementariàsias daleles. Tà ádomiøtemø ratà galima tæsti.Vaizdþiai tariant, du protonai pagreitinamiiki sunkiai ásivaizduojamogreièio, sudauþiami „kaktomis“, ir iðiðsilaksèiusiø skeveldrø sprendþiamaapie gilumines materijos savybes. Betgal tai pernelyg supaprastintas vaizdas?Ið esmës taip ir yra. Kartais juokiamasi,kad automobilio vidinæ sandaràgalima pamatyti dviem bûdais:iðardþius automobilá arba du automobiliussusmogiant labai dideliugreièiu vienas á kità. Jeigu jie susidauðvaþiuodami nedideliu greièiu,tai susispaus kaip armonikos dumplësir vidinës struktûros neiðvysime.Susismogus labai dideliu greièiu, visosdetalës iðsilakstys á ðalis, ir ið tødetaliø galima spëlioti, kokie tai buvoautomobiliai. Tà kartais ir daroteismo ekspertai. Elementariøjø daleliøfizikoje kol kas tai vienintelisbûdas suþinoti apie mikrodaleliøsandarà. Dauþiant vienà dalelæ á kitàir nagrinëjant skeveldras, iðlëkusiassmûgio metu, pavyksta giliai ásiskverbtiá materijos gelmes.Jums, kaip medþiagotyros atstovui,tikriausiai netenka labai giliai smelktisá elementariøjø daleliø fizikos problemas?Ið tikrøjø mums tenka smelktisvisur, tik vienu atveju á tam tikrasproblemas gilinamës kaip profesionalai,o kitais atvejais lendame kaipmëgëjai. Jeigu þinome, kad smûgyjedalyvauja neutronai, protonai arpi-mezonai (pionai), tai turime reikaløsu tam tikra specifika, sàveikomis.Tokiu atveju tenka gilintis á dideliøenergijø fizikos reikalus, neskitaip bûtø sunku suprasti, kokie sàveikosmechanizmai gali egzistuotitoje medþiagoje. Taip pat aiðkinamës,kokiu keliu atsiranda tos ar kitosdalelës.Supermaþas irsuperdidelis – toje paèiojepaþinimo skalëjeKokiame bûvyje ðiandien yra elementariøjødaleliø fizika?Jeigu elementariøjø daleliø fizikojepasiektà moksliniø tyrinëjimøDoktorantas A. Mekys stengiasi uþfiksuoti vyksmustikslumà pamëgintume perkelti ágeografijà, tai tiktø toks palyginimas:bûtø galima diskutuoti apie atstumàtarp Los Andþelo ir Niujorko 3 cmtikslumu. Geografams tai bûtø neámanomasuþdavinys, nes jie net nesusitartø,kur yra vieno ar kito miestocentras, tegul ir metro tikslumu.Ið Jûsø pateikto pavyzdþio lyg irgalima daryti iðvadà, kad bent jau elementariøjødaleliø fizikoje paþinimasartëja prie tam tikros baigtinës ribos.Bet tai neámanoma, nes paþinimasnëra iðsemiamas. Vadinasi, ir analogijosmoksle yra ðiek tiek pavojingasdalykas. Jos padeda geriau suprastivienà ar kità problemà, bet gali irklaidinti.Apie þiniø kiekio didëjimà labaigerai pasakë dar Antikos filosofai:kuo daugiau þinojimo, tuo labiau pleèiasiir neþinojimo ratas. Kiekvienasnaujas paþinimo þingsnis iðkelia visnaujas neþinomybës paslaptis. Kaielementariøjø daleliø fizikoje pavykstagauti naujø duomenø,tuojau tas naujas þinias tenkataikyti visos mûsø Visatossupratimui, galaktikøsusiformavimo po DidþiojoSprogimo ir jø gyvavimoproblematikai.Vargu ar kasdienybëjesusimàstoma, kad gilinantisá elementariøjø daleliø irsubatominiø dariniø fizikàgalima suvokti ne tik mikropasaulio,bet ir galaktikøformavimosi bei Visatosdësningumus ir dësnius.Normaliai màstanèiam protuitai turëtø kelti ypatingànuostabà. Siekdami priartëtiprie labai maþø dydþiø,praktiðkai prie nulio, staigapasijuntame be galo dideliødydþiø – galaktikose, Visatojevykstanèiø procesø aplinkoje.Supermaþas ir superdidelisstaiga pasirodo esà tojepaèioje suvokimo, þmogiðkojopaþinimo skalëje. Kogero, tik fizikams ir gal teosofamsbent kiek suvokiamidalykai.Nacionalinëje fizikoskonferencijoje (vyko birþelio11–13 d.) man tekoskaityti parengtà su bendraautoriaispraneðimà,kuriame iðdësèiau Vilniausuniversiteto mokslininkøCERN’e atliekamø darbøesmæ. Praneðime taip patpaþymëjau vienà ið atliekamøeksperimentø ALICE.Pavadinimas sietinas su kadaiselabai populiariamatematikoir raðytojo LiuisoKerolo (LewisCarroll) knyga Alisastebuklø ðalyje.Eksperimente siekiamalabai sunkiusatomø branduoliussusmogtitaip, kad susidarytøkvarkø ir gliuonøplazma, kuriegzistavo pirmosiomismikrosekundëmisVisatojepo Didþiojo Sprogimo.Kvarkai –protonus ir neutronussudaranèiosdalelës, o stipriatraukos jëga pasiþymintysgliuonaikvarkus iðlaikokartu. Iðkart pradedamadiskutuoti,ar ta plazma buvovisiðkai chaotiðka,o gal joje egzistavo ir tam tikrakristalinë struktûra. Priklausomainuo plazmos iðsisklaidymo vidinësstruktûros ir susidarë vienokie ar kitokieVisatos dariniai.Paþaboti silicáJûsø nuolankiam klausinëtojui visdëlto dar sunku suprasti, koks vaidmuovisoje ðioje programoje tenka vilnieèiams.Juk esate medþiagotyros moksledirbantys tyrëjai.Jau sakiau, kad pagal ðià programàtyrëme silicio ir ávairiø kitø naujømedþiagø savybes. Paskutiniais tyrimømetais iðryðkëjo, kad silicis netenkinavisø jam keliamø reikalavimø,bet galima ir patá silicá pakeistitaip, kad jis taptø, tarkime, atsparusspinduliuotei. Silicio vidinëje kristaløstruktûroje tarp jo atomø galimaáterpti papildomas struktûras…… legiruoti silicá?WODEAN programos vadovas prof. Gunnaras Lindstromas iðHamburgo universitetoNet ir ne legiruoti,bet jo vidujesukurti papildomasstruktûras.Juk kas yra legiravimas?Tai medþiagoselektriniøsavybiø pakitimaskeièiant silicio atomàkitokiu, turinèiudaugiau ar maþiauvalentiniøelektronø. O ðiuoatveju á silicio kristalusáterpiami papildomiatomai,kurie sustiprina tàkristalo gardelæ.Palyginkite paprastàir lenktynëmsparengtà automobilá, kurio rëmaipapildomai sustiprinami, taippat daromi ir kiti patobulinimai. Labaipanaðiai ir kristalinëje gardelëjegalima padaryti tam tikras vidines atramas.Ðtai tas „atramas“ kuriantmes ir dalyvaujame. Kuriame metodus,kurie padeda patikrinti, ar tos„atramos“ pakankamai tvirtos, ar jasreikia dar kaþkaip tvirtinti, o gal ilgainiuijos paèios pasinaikina.Kai sakote „tvirtos“, turite mintyjeatsparumà didelei spinduliuotei?Taip, ðiuo atveju mes dirbame atsparumogalingai spinduliuotei sudarymokryptyje.Kokius padarinius medþiagoje sukeliapadidinta spinduliuotë?Ásivaizduokime, kad didelësenergijos dalelë pataiko á atomo(tarkime, silicio) branduolá, iðstumiajá ið savo vietos. Judantis po smûgioatomas pradeda elgtis kaip buldozerismedþiagoje, iðardo gana didelæmedþiagos dalá. Susidaro atomø chaosas,kuris gali savaime susitvarkyti,nes kristaluose efektyviai veikiastangrumo ir kitos saviorganizacijosjëgos. Visa tai siejasi su medþiagø savybëmis.Ðie darbai gali bûti priskirtinanotechnologijoms, nes tai tam tikrubûdu suþadinti nanodariniai, kurievëliau pradeda gyventi savo gyvenimà.Suprantu, kad norite paþabotisilicá ir jo darinius savolabai konkretiems tikslams,ir visa, kas iðeina ið tøtikslø ribø, gali atrodyti kaiptrukdys tyrinëtojo kelyje. Betgal ið tø, atrodytø, trûkumøgali kilti visai naujai suvoktøefektø galimybë? Svarbuið anksto neapsiriboti uþsibrëþtaisrëmais.Ta proga galiu primintiaiðkinimà, kas tai yra mikroelektronika.Ásivaizduokime,kad paimame labai geroskokybës silicio kristalà irpradedame já gadinti: vienasvietas iðësdinti, á kitasáterpti papildomus atomusar medþiagø intarpus, taiviena ar kita forma kartojamadaug kartø. Pabaigus visasprocedûras (kai jau visiðkaisugadini) pavykstagauti mikroprocesoriø, kuristinka dëti á kompiuterá.Kai kalbame apie defektuskristaluose, turimepamirðti lingvistinæ þodþio„defektai“ prasmæ, bet gilintisá ieðkomà, o kartais irnetikëtai aptinkamà rezultatà.Ðtai kad ir darbø kryptis,kurià man pavesta kuruoti.Parodëme, kad vienaið medþiagø (mes nagrinëjomedaug tø medþiagø),pavyzdþiui, silicio karbidasVilniaus universiteto rektorius akad. B. Juodka sveikinakonferencijos dalyviuspasirodë visai netinkamamûsø tikslams. Uþtat mûsøpasiûlyta galio nitrido medþiagaparodë, kad yra labai perspektyvi,gali bûti taikoma visose sistemose,kurias mums rûpi sukurti.Netenkina vienintelis parametras:neámanoma tilpti á dabartinio eksperimentomodernizacijos terminuspagal pramoninæ jø gamybà. Tiesiogetapus, kuriuos reikia pereiti, negalimaátalpinti á mûsø darbø grafikus.Todël ði moksliniø tyrimø linija liekaatsarginë, o darbus bûtina tæsti,nes gauti rezultatai gali bûti labaireikðmingi jau kitos naujos modernizacijoslaiku. Niekas neabejoja,kad ir ateityje ateis metas modernizuotidabar kuriamus prietaisus.Helsinkio greitintuvastikrins mûsø galimybesTad á kà dabar sutelktos Vilniausuniversiteto mokslininkø pajëgos?Siekiame, kad bûtø ávertinta,kaip naujos rûðies silicis „elgiasi“ávairiose eksperimentinëse sàlygoseapðvitinimo metu. Esame sukûræaparatûrà, kuri parengta naujiemseksperimentams. Vienus atliksimeHelsinkyje prie ten turimogreitintuvo, o vëliau ta aparatûrabus perkelta á CERN’à. Tada þiûrësime,kaip „elgiasi“ mûsø kuriamidetektoriai tuo metu, kai juos apðvitinadidelio intensyvumo spinduliuotë.Kai darote tyrimus su medþiagomis,o kartais ieðkote naujø medþiagø,ar norite jas sukurti, tai dirbate bandymøir klaidø metodu, o gal turite teoriniuspagrindus, kaip pasiekti norimàrezultatà? Gal naudojate kompiuteriniosimuliavimo, modeliavimo bûdus,kurie tyrinëtojams ir padeda siektinorimo rezultato?Turime viskà, ko reikia geidþiamamrezultatui gauti. Ir eksperimentinismetodas, ir teorinis modeliavimasyra mûsø tiriamojo darbokasdienybë. Taip pat uþduodameklausimø kitø grupiø tyrinëtojams.Vieni jø yra gretimose laboratorijose,kiti – kitose ðalyse ir þemynuose.Jau minëjau WODEAN seminarà: ájá turëjo susirinkti visi tyrimuose dalyvavæmokslininkai, o bent vieno iðjø trûkumas visà pasitarimà paverstøbeveik niekiniu.Kas èia buvo svarbu?Svarbu tai, kad tie patys bandiniaipo ávairiø apðvitinimø buvo tiriamitam tikais metodais. Tie skirtingosevietose atliktø tyrimø rezultataiir turëjo bûti apibendrinti. Tik visastyrëjø deðimtukas, susirinkæs ið ávairiølaboratorijø, turinèiø aukðèiausiàtos srities tyrimø reitingà Europoje,galëjo padëti apibendrinti darbo rezultatus.Taip priklausomi vienas nuo kitonepriklausomø laboratorijø tyrëjai?Vienas padarytas tyrimas dar gali nedaugkà reikðti?Nukelta á 14 p.

10 2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369)Pabaiga. Pradþia Nr. 6,7, 9, 10, 11.Vytautas RIMÐALietuvos bibliotekininkødraugijos garbës narysKokios reikia „Mokslo Lietuvos“Apie ekspertizæ (5)Savo asmeninëje bibliotekoje turiuir saugau pirmàjá Mokslo Lietuvosnumerá. Beje, turiu ir kai kuriøkitø Nepriklausomoje Lietuvoje pasirodþiusiølaikraðèiø pirmuosius numerius.Manau, kad jie yra labaisvarbûs Lietuvos istorijos, þurnalistikos,kultûros ir tam tikros socialinësveiklos srities faktai.Nuo pat Mokslo Lietuvos pasirodymoesu nuolatinis laikraðèio skaitytojas.Tiesa, iðtisai, o kartais – analitiðkaiskaitau tik tuos straipsnius,kurie vienaip ar kitaip man reikalingiarba kuo nors ypaè sudomina.Su likusiais straipsniais (visø rûðiø)ir nuotraukomis susipaþástu perþvalgosbûdu ar vadinamuoju „greituojuskaitymu“, taèiau visuomet atidþiaiperverèiu kiekvienà naujà laikraðèionumerá. Ði mano ávaldyta laikraðèioskaitymo metodika leidþia susidarytivisai neblogà bendrà vaizdà,apie kokius klausimus ir problemasðalyje ar uþsienyje pastaruoju metutoje ar kitoje mokslo, jo vadybos irmokslininkø gyvenimo srityje „sukasireikalai“. Taigi laikraðtis padedagana greitai susikurti savà ir visai neblogàsampratà, kas ðiuo metu vykstaLietuvos atskirø mokslø bei siauresniøjø srièiø gyvenime. Straipsniaièia ádomûs visi, deja, neturiu tiek laikoskaitymui, kad galëèiau visusskaityti iðtisai.Todël manau, kad su visais MoksloLietuvos numeriais, pasirodþiusiaisNepriklausomybës metais, esuneblogai susipaþinæs. Neblogai þinaulaikraðtyje spausdinamø straipsniøtematikà, mokslininkø ir kitø autoriø– laikraðèio bendradarbiø (moksloadministratoriø, organizatoriø,mokslo ir mokymo ástaigø vadovø,kaip dabar sakoma, – mokslo vadybininkø)ratà, galëèiau netgi ávardytidaþniausiai èia spausdinamøstraipsniø ir kitos medþiagos rûðis.Dabar pats metas pasakyti ir keletàsavo kaip skaitytojo pastebëjimødël Mokslo Lietuvos rûðies, funkcijø,uþdaviniø, paskirties, tematikos, pagaliau– jo vietos tarp kitø ðalies leidiniø.Èia remsiuosi tomis mokslinëmisnuostatomis, kurias susidariaudalyvaudamas redakcinës kolegijosnariø posëdþiuose svarstant ir rengiantleidimui A. Balsienës ir N. Kolesinskienësterminø þodyno Dokumentas.Leidinys. Leidyba (Vilnius,1991, 159 p.) rankraðtá, taip pat patirtimi,kurià ágijau studijuodamastarptautinius (ISO), Europos Sàjungos(ES) ir atskirø uþsienio ðaliø atitinkamusðia tema standartus, beirengdamas (bendraautorë N. Bliûdþiuvienë)lietuviðkø terminø standartàAutorystë. Leidyba. Tekstai(Authorship. Publishing. Text: generalterms and definitions, Vilnius,1996, 20 p. – Atitikmenys: angl.,rus., vok.) ir kt.Taigi, koks fenomenas, vertinantpagal atskirus ðio laikraðèio poþymius,yra ta Mokslo Lietuva? Kaip þinome,laikraðtis buvo pradëtas leistinuo 1989 m. ir kol kas në karto nërakeitæs nei savo funkcijø, nei paskirties.Todël toliau pateiktas MoksloLietuvos apibûdinimas yra pagrástas1989–2006 m. pasirodþiusiaislaikraðèio numeriais, juose skelbtaistekstais ir kita medþiaga.Pagal leidinio formà Mokslo Lietuvapriklauso laikraðèiø rûðiai (tipui),pagal periodiðkumà yra dvisavaitinisperiodinis laikraðtis,pagal laikraðèio leidybos tæstinumà– serialinis periodinis leidinys,pagal leidëjà ir leidimo teisiø turëtojà– institucinës priklausomybës(UAB Mokslininkø laikraðtis) laikraðtis,pagal vyraujanèià laikraðtyjespausdinamø tekstø tematikà – universalusmokslo laikraðtis.Apie kiekvieno laikraðèio, kaip irbet kurio kito leidinio, funkcijas, uþdaviniusir paskirtá yra sprendþiamaið to, kokio pobûdþio tekstai ar kitamedþiaga jame spausdinami, koksyra tø tekstø informacijos pobûdis irpaskirtis. Laikraðtyje skelbiama labaiávairi mokslinë medþiaga, teikiantiskirtingos paskirties ir pobûdþioinformacijà. Tai rodo, kad ðislaikraðtis nuo pat jo ásteigimo iki ðiødienø mûsø ðalies visuomenëje atliekakeletà labai aiðkiai apibrëþtøfunkcijø. Tarp jø: 1) mokslinæ informacinæ;2) mokslo þiniø populiarinimo;3) mokslo srities socialinæ edukacinæ;4) mokslo srities socialinækultûrinæ; 5) Lietuvos mokslo archetipinæ;6) kitas (galbût ið pirmoþvilgsnio maþiau pastebimas, taèiautaip pat realiai egzistuojanèias irsvarbias. Tarkime, þymiø ðaliesmokslininkø gyvenimo ir veiklos pavyzdþiuugdo visuomenës pagarbàmokslui ir mokslininkø veiklai; kartuskatina skaitytojø didþiavimàsi ðaliesmokslininkø darbais; ugdo gyventojøpatriotizmà; skatina vaikø,paaugliø ir jaunimo domëjimàsimokslu; vykdo jaunimo profesináorientavimà konkreèiose mokslo srityseir t. t.).Ðis (1–6) Mokslo Lietuvos funkcijøiðvardinimo eiliðkumas nereiðkiajø skirtingo tarpusavio reikðmingumoar prioritetø sekos. Pavyzdþiui,tai nereiðkia, kad 1 numeriusàraðe áraðyta funkcija yra svarbesnëuþ funkcijà, áraðytà 2, 3 numeriu irt. t. Visos jos socialiniu poþiûriu laikraðèioredakcijai, skaitytojams ir ðaliesvisuomenei yra tiek pat reikðmingos.Tiesa, konkretiems skaitytojamsar atskiroms jø grupëms vienaarba kita ið minëtø funkcijø gali atrodytisvarbesnë uþ kitas.Beje, mokslinë informacinë ðiolaikraðèio funkcija èia visiðkai nereiðkia,kad ir visa Mokslo Lietuva yramokslinis informacinis laikraðtis, atliekantisvisuomenëje vien informacinæfunkcijà. Abu ekspertai labaiapsiriko neáþvelgæ visø minëtø ðiolaikraðèio funkcijø ir visà dëmesá sutelkæá vienintelæ informacinæ funkcijà,netgi siûlydami jà ateityje visokiaisbûdais laikraðtyje stiprinti ir neþiniakiek plëtoti.Iðplëtus jà iki to lygio, kurio siekiaekspertai, ið esmës neliktø kitøminëtø ðio laikraðèio funkcijø, o taireiðkia, kad galiausiai pasikeistø irpati laikraðèio rûðis, paskirtis ir uþdaviniai.Vadinasi, 1) netektumeðiuo metu turimo visiems tokio patrauklaus,ádomaus ir universalausmokslinio laikraðèio; 2) turëtume visiðkainaujà ir visai kitos rûðies –moksliná informaciná – laikraðtá, o taireiðkia, kad reikëtø keisti ir jamespausdinamø tekstø bei kitos medþiagosinformacijos pobûdá.Be to, ekspertai net nenurodë,kokio mokslinio informacinio laikraðèiojie norëtø, nes informaciniøleidiniø taip pat yra ávairiø rûðiø. Galimatik spëti, kad ekspertai norëtømatyti moksliná informaciná referatinálaikraðtá. Pamenate, kad jie siûlogautà medþiagà, mokslinius ávykius,mokslo reformas „analizuoti“ir „referuoti“.Galima, þinoma, iðleisti ir toká(tarkime, moksliná informaciná referatiná)laikraðtá, taèiau norint aprëptijame visas Lietuvos mokslo sritis irdar atskiras tø srièiø ðakas, be to, remiantisið anksto parengtais atrankoskriterijais, principais ir tam tikrasistema, dar átraukti ir atskiras uþsienioðaliø mokslo sritis ar ðakas,Mokslo Lietuvos redakcijos darbuotojøskaièiø, kaip minëjau anksèiau,reikëtø padidinti kelias deðimtis kartø(iki informacijos centro ar institutodarbuotojø skaièiaus). Be to, iðkarto sumaþëtø ir ðio laikraðèio prenumeratoriøbei skaitytojø skaièius,nes paprastam þmogui, besidominèiammokslo laimëjimais, jis jau taptønereikalingas. Mat moksliniai informaciniaireferatiniai leidiniai dominatik atskiras mokslininkø ir kitøspecialistø, atliekanèiø konkreèius tyrimusarba moksliðkai sprendþianèiøkokias nors sudëtingas gamybos problemaspraktiniame darbe, grupes.Todël kalbant apie ðiuo metu leidþiamàlaikraðtá, niekada nevalia pamirðti,kad nuo pat pirmojo savo numeriopasirodymo Mokslo Lietuvamokslinæ informacinæ funkcijà vykdotik tiek, kiek tai privaloma jai atliktiir kiek jà atlieka visi kiti bendrosiospaskirties (ne vien informaciniai)mûsø ðalies laikraðèiai ar kitiperiodiniai leidiniai, kuriuose yraskelbiami tekstai, vaizdinë ar kitøformø medþiaga, turinti kokios norsinformacijos. Kaip tik dël to ðio laikraðèiomokslinë informacinë funkcija(1), palyginti su kitomis minëtomis(2–6) funkcijomis, èia niekadanebuvo, ðiuo metu nëra ir ateityjeneturëtø bûti (jeigu, þinoma, leidëjainesumanys pakeisti laikraðèio rûðiesir paskirties) iðskirtinë ar svarbesnëuþ kitas. Kaip jau minëta, visosðio laikraðèio funkcijos socialiniupoþiûriu visada buvo ir yra tiek patreikðmingos.Mokslo Lietuvos uþdavinius lemiavisos minëtos laikraðèio funkcijos.Todël ir ateityje laikraðtyje redakcijaturëtø siekti, kad èia bûtøskelbiami tekstai bei kita medþiaga,turinti skaitytojams ir ðalies visuomeneimokslinæ informacinæ, moksloþiniø populiarinimo, mokslo sritiesedukacinæ, mokslo srities kultûrinæ,Lietuvos mokslo archetipinæ,pagaliau skaitytojø tautinio bei patriotiniodidþiavimosi ugdomàjà,jaunimo profesinio orientavimo ðiojesrityje ir kità reikðmæ.Ið to galima daryti dar vienà iðvadà.Pagal laikraðèio funkcijas, uþdaviniusir skelbiamø tekstø bei kitosmedþiagos informacijos pobûdáMokslo Lietuva yra mokslo populiarinamasisleidinys. Tai yra esminë ðiolaikraðèio paskirtis nuo pat jo ásteigimodienos.Dabar belieka atsakyti á paskutináitin svarbø klausimà – kokià vietàðis laikraðtis uþima tarp kitø ðiuo metuðalyje iðleidþiamø periodiniø arserijiniø leidiniø? Atsakant á ðá klausimà,privalu kalbëti dviem aspektais:1) apie laikraðèio vietà bendrojeðalies periodiniø leidiniø sistemoje;2) Mokslo Lietuvos vietà tarp kitøðiuo metu ðalyje iðleidþiamømoksliniø leidiniø.Analizuojant laikraðèio vietàbendroje mûsø ðalies periodiniø leidiniøsistemoje matyti, kad jis uþimaiðskirtinæ, labai apibrëþtà, konkreèiàvietà. Ðiuo metu apskritai ðalyje nërakito tokio mokslo populiarinimolaikraðèio, kuriame apie 95 proc. vietosbûtø skirta tekstams ir kitai medþiagaivien mokslo (plaèiàja prasme)tematika. Tad ðiuo poþiûriuMokslo Lietuvos redakcija savo laikraðèiovietà tarp kitø bendros paskirtiesperiodiniø leidiniø jau seniai surado,ir tos vietos iki ðiol dar niekasnepaverþë. Tad kalbëti apie kaþkokià„niðà“, kuri Lietuvoje esanti tokiamleidiniui, kaip tai daro ekspertas AndriusNavickas, yra tiesiog beprasmiðka.Mokslo Lietuvos vietà tarp kitøðiuo metu ðalyje iðleidþiamø moksliniøperiodiniø leidiniø lemia tekstøir kitos medþiagos rûðis pagal informacijospobûdá bei paskirtá. Remiantisðiuo kriterijumi visi moksliniaileidiniai ðalyje ir uþsienyje skirstomiá keletà savitø grupiø. Pirmiausiatai mokslo darbai (universalûs irdaþniausiai ðakiniai), kuriuose skelbiamimokslo istorijos, teorijos, naujausiøtyrimø programos, metodologijos,metodikos dalykai, fundamentaliøir taikomøjø empiriniø tyrimørezultatai bei kita medþiaga. Juosrengia ir leidþia ávairûs moksliniaiinstitutai, aukðtosios mokyklos ar jøkatedros ir tos institucijos, kuriostarp kitø dar vykdo ir mokslinæ funkcijà.Nemaþà moksliniø periodiniøleidiniø grupæ sudaro keliø rûðiø(operatyviosios informacijos, referatiniai,bibliografiniai ir kt.) moksliniaiinformaciniai leidiniai. Juos rengiair leidþia moksliniai informaciniaicentrai ir kitos funkcinës institucijos.Visi minëti moksliniai periodiniaileidiniai yra skirti tam tikrossrities mokslo darbuotojams ir kitiemsspecialistams, kurie dalyvaujamokslinio tyrimo darbuose ar moksliðkaisprendþia darbo problemas.Treèiajai moksliniø periodiniøleidiniø grupei priskiriami visi mokslopopuliarinimo periodiniai leidiniai:þurnalai, laikraðèiai, biuleteniaiir kt. Mûsø ðalyje tokiø periodiniøleidiniø yra labai maþai. Pavyzdþiui,nuo seno ðalies skaitytojai puikiai þinokadaise labai pamëgtus mokslopopuliarinimo þurnalus Mokslas irgyvenimas, Mokslas ir technika. Tiesa,pastarasis þurnalas skelbdavo nemaþaimokslinio tyrimo straipsniø,kurie bûdavo skirti specialistams, taèiauvisada jame bûdavo ir ádomiø,eiliniam skaitytojui suprantamømokslo populiarinimo raðiniø.O ðtai, specialaus, bendro – skirtovisiems mokslams ir atskiroms jøðakoms, mokslo populiarinimo laikraðèioiki pasirodant Mokslo Lietuvaiðalyje neturëjome. Po vienà kitàmokslo populiarinimo straipsná konkreèiomprogom, norint prisiviliotidaugiau skaitytojø, tuo metu retsykiaisbuvo spausdinama (dabar taidaroma dar reèiau) bendrojo pobûdþiolaikraðèiuose.Kaip tik dël to ir atsitiko, kad ikiðiol Lietuvoje turime vienintelá bendràmokslo populiarinimo laikraðtá.Vien tik ðis faktas akivaizdþiai parodoMokslo Lietuvos reikðmæ visuomenei,nusako laikraðèio vietà tarpkitø bendrojo pobûdþio ir moksliniøperiodiniø leidiniø. Nutraukus laikraðèioleidybà, smalsus ðalies gyventojasnetektø kondensuotø (surinktøviename leidinyje) ir periodiðkai,reguliariai skelbiamø populiariø þiniøapie mûsø ðalies mokslo raidà,ávykius, mokslininkø gyvenimà, jødarbus. Bûtø padaryta didelë þala ðaliesgyventojø ðvietimui ir kultûrai, okartu moksleiviø ir akademinio jaunimougdymui, jø iðprusimui.Paskelbus diskusijà Kokios reikia„Mokslo Lietuvos“ ir iðspausdinusekspertø doc. dr. Almanto Samalavièiausbei Andriaus Navickoraðinius Vertina ekspertai (ML, 2006,Nr. 17(351), p. 14), nesutikdami suekspertø nuomone, laikraðtyje pasisakëne vienas jo skaitytojas. Tai –buvæs ðio laikraðèio bendradarbis, odabar – Gydytojø þiniø reporterisJuozas Elekðis, pedagogas JonasBagdonas, þurnalo Lietuva ir Èekijaredaktorius ir leidëjas Petras Mikða(ML, 2006, Nr. 18(352), p. 15), kalbininkasprof. Vytautas Vitkauskas,Lietuvos þemës ûkio universitetodoc. Romas Graþulevièius (ML,2006, Nr. 20(354), p. 14), prof. VytautasTriponis, dr. Danutë Kimtienë,doc. dr. Mudis Ðalkauskas, PovilasSaudargas (ML, 2006, Nr. 21(355),p. 16), ðiø eiluèiø autorius (ML, 2007,Nr. 6(362), p. 13–14; Nr. 7(363),p. 10–11; Nr. 9(365), p. 14; Nr. 10(366),p. 14; Nr. 11(367), p. 12–14).Ið to, kas pasakyta, galima padarytikeletà apibendrinimø.Redakcija, laikraðèio bendradarbiaiir kiti mokslininkai, paskelbæ ðaliesgyventojams Mokslo Lietuvojeávairiø, ypaè savo specializacijosmoksliniø straipsniø, per visà laikraðèioleidybos laikotarpá atliko mûsøðalyje labai didelá, svarbø informaciná,edukaciná ir kultûriná darbà.Pagal savo straipsniø ir reportaþøinformatyvumà, faktografiniøduomenø kieká, iliustracijø skaièiø,dizainà, apimtá (skaièiuojant spaudoslankais) laikraðtis ðiandien pasiekëgana aukðtà lygá ir në kiek nenusileidþiakitiems panaðios paskirtieslaikraðèiams. Galima tik dþiaugtisir maloniai stebëtis tokios maþosredakcijos kûrybingu ir labai tiksliaibei kryptingai organizuotu laikraðèiorengimo, leidimo ir platinimo darbu.Skaitytojai, kurie domisi moksloraida ir jo dabartimi, ið ðio laikraðèiopuslapiø ágijo palyginti daug bendrojopobûdþio þiniø apie Lietuvos irlietuviø iðeivijos mokslà – jo istorijàbei dabartá, svarbiausius tyrimus,mokslines ir mokymo institucijas, þymiausiusmokslininkus, jø veiklà beidarbø kryptis, Lietuvos moksliniusryðius su uþsienio ðalimis, kai kuriøuþsienio ðaliø mokslinius ieðkojimus,laimëjimus ir kitus mokslo bei mokymodalykus.Per visà laikraðèio leidybos laikotarpá,vadinasi, ir ðiuo metu MoksloLietuva yra vienintelis ðalyje bendropobûdþio mokslo populiarinimolaikraðtis, kuriame skelbiami iðskirtinaivien mokslo populiarinimostraipsniai. Tokiu bûdu ðis mokslo þiniøpopuliarinimo visuomenëje laikraðtisatlieka labai svarbø socialinávaidmená – vykdo gyventojamsmokslinæ informacinæ, edukacinæ irkultûrinæ funkcijà, skleidþia visuomenëjemokslo populiarinimo þinias,didina mokslo srityje ðalies gyventojøiðprusimà, kelia jø kultûrà.Kita vertus, laikraðtyje skelbiamitekstai ir kita medþiaga ugdo gyventojamsteisingà mokslinës veiklos beimokslininko darbo sampratà, kelia

2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369) 11PROJEKTÀ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA • PROJEKTÀ IÐ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SÀJUNGAHUMANITARINIØ IR SOCIALINIØ MOKSLØ LIETUVOJE PERSPEKTYVOS:DOKTORANTÛROS STUDIJØ PROGRAMØ ATNAUJINIMAS IR PODIPLOMINIØSTUDIJØ MODELIO SUKÛRIMASTIK SU JUMISPASTATYSIME PAMINKLÀKaip paremti Fondà ?Vilniaus centre prieðais Vyriausybësrûmus jau pradedami paminkloLietuviø tautos þadintojui, raðytojui,publicistui, kompozitoriui irgydytojui, Tautinës giesmës kûrëjuidr. Vincui Kudirkai statymo darbai.Grupelë Labdaros ir paramos fondoVinco Kudirkos vardui áamþintinariø neseniai apsilankë Klaipëdojeir susipaþino su paminklo maketu,kurá pagamino jo autoriai –skulptorius Arûnas Sakalauskas irarchitektas Rièardas Kriðtapavièius.Iðvykoje kaip ekspertai dalyvavoskulptoriai – Vaclovas Krutinis irGediminas Karalius, architektasVytautas Maèiulis, taip pat kiti projektovykdytojai.AB Vilniaus bankas. Fondo sàskaita [litais ir valiuta]Nr. LT597044060001420086Banko kodas 70440Ámonës kodas 192040617El. paðtas: o.abraitytë@xxx.lt.Tel.: (+370) 612 02523Interneto tinklalapis: http://www.kudirkosfondas.ltFondo adresas: Lietuvos nacionalinis muziejus, Arsenalo g. 3, Lt-01101 VilniusFondas savo surinktomis lëðomisapmokëjo konkurso paminklosuprojektavimo ir kitas, susijusiassu ðio áþymaus þmogaus idëjø irdarbø sklaida visuomenëje, iðlaidas.Patriotiná sumanymà parëmënemaþas bûrys Lietuvoje ir uþsienyjegyvenanèiø tautieèiø, keliolikaámoniø, bendruomeniø ir visuomeniniøorganizacijø. Fondas ypaèdëkingas Mièigane (JAV) gyvenanèiaiAlvinai O. Sabanas-Wells, pa-aukojusiai 5 tûkst. JAV doleriø paminklo,kuris kainuos daugiau kaip3,5 mln. litø, statybai. Pinigø taippat skyrë Vilniaus miesto savivaldybëir Lietuvos Respublikos Vyriausybë.Taèiau lëðø vis dar trûksta. O kaspadës Fondui pasiekti galutiná tikslà– pastatyti paminklà Lietuvoshimno autoriui Vincui Kudirkai, jeine jûs, mieli tautieèiai. Tikime, kadir kur jûs gyventumëte, esate savoÐiuo metu Lietuvos akademinëbendruomenë, visuomenësveikëjai ir politikai analizuojaaukðtojo mokslo Lietuvoje reformosbûtinybæ ir pobûdá. Nacionaliniumastu dalyvaudami iðplëtotameaukðtojo mokslo reformosaptarime Vilniaus universiteto(VU), Vytauto Didþiojo universiteto(VDU) ir Lietuviø kalbosinstituto (LKI) humanitariniø irsocialiniø mokslø atstovai susibûrëir jau antrus metus sëkmingaivykdo projektà Nacionalinio tapatumoiðsaugojimas globalizacijossàlygomis: socialiniø humanitariniømokslø doktorantûros studijøprogramø atnaujinimas ir podiplominiøstudijø modelio sukûrimas.Ðiuo projektu siekiama sukurtiHumanitariniø ir socialiniømokslø (toliau – HSM) studijø irtyrimø Lietuvoje sistemà, tikslingaiatnaujinti HSM doktorantûrosstudijas bei sukurti HSM podiplominiø(podoktorantûros) studijømodelá atsiþvelgiant á nacionaliniotapatumo iðsaugojimàglobalizacijos sàlygomis.Podoktorantûros sàvoka darnëra áprasta Lietuvos akademinëjebendruomenëje, nors podoktorantûrosstudijos (postdoctoralstudies) jau yra ásitvirtinusios pasaulinëjemokslo praktikoje, irárodyta, kad jos naudingos. Tokiosstudijos telkiamos stipriausiuoseuniversitetuose ir mokslo centruose.Europos Sàjunga, norëdamasustabdyti protø nutekëjimà ir siekdamapirmauti moksliniø inovacijøsrityje, vis labiau remia tarptautiniøir nacionaliniø podiplominiø studijøprogramø steigimo bei stiprinimoiniciatyvas, akivaizdþiai didinanèiaseuropinio mokslo konkurencingumàpasaulyje. VU inicijuotas ir kartu supartneriais – VDU ir LKI – vykdomasprojektas prisideda prie ðiø ESmokslo stiprinimo iniciatyvø, kartujis atitinka specifinius Lietuvos visuomenësir valstybës poreikius.Projekto vykdytojai, remdamiesiiðsamia Lietuvai aktualiø moksliniøtyrimø ir eksperimentinës plëtros(MTEP) prioritetiniø srièiø analizeir siedami jà su tarpdiscipliniðkumubei nacionalinio tapatumo iðsaugojimuglobalizacijos sàlygomiskrypèiø tyrimais, susistemino projektomokslinës tiriamosios veiklostemas. Jos nagrinëjamos projektedalyvaujanèiuose VU padaliniuose,LKI ir VDU Politikos mokslø ir diplomatijosinstitute.Parengti 28 nauji daugiadalykiaikursai politikos mokslø, filologijos,istorijos, komunikacijos ir informacijos,sociologijos, psichologijos, filosofijos,ekonomikos doktorantûrosprogramoms bei podiplominëmsstudijoms (du kursai jau dëstomi).Remiantis ðiais kursais buvo parengti6 podiplominiø studijø daugiadalykiaimoduliai, susijæ su nacionaliniotapatumo iðsaugojimu globalizacijossàlygomis. Patvirtinta atnaujintadoktorantûros studijø ir bandomojipodiplominiø studijø tvarka.Taip pat projekto dalyviams iðleistaprojekto pristatomøjø seminarøir jau prasidëjusiø moksliniøkonsultacijø metu pristatyta aktualimetodinë medþiaga (Doktorantûrosstudijø vadovas ir Podiplominiøstudijø vadovas).Pradëti ir tiesioginiai podiplominiøstudijø modelio mokslodaktarams humanitariniø ir socialiniømokslø srityse kûrimo darbai.Konsultuojantis su doktorantaisir mokslø daktarais fakultetuosebei partneriø institucijosebuvo aptariami doktorantûrosproceso tobulinimo ir podiplominiøstudijø modelio kûrimo klausimai,iðskiriami svarbiausi aspektai.Atsiþvelgiant á tai buvo parengtaapklausos anketa ir pateiktaprojekto dalyviams interaktyviojeprojekto svetainëje www.postdoc.fsf.vu.lt.Ðia apklausa siekiamaiðsiaiðkinti podaktariniø HSMstudijø reikmæ, pobûdá ir svarbiausiusprincipus. Lietuvos jaunojomokslinio potencialo telkimas– svarbi ið projekto ilgalaikiøtikslø kylanti uþduotis. Projektometu uþsienyje tyrimus vykdantysjauni mokslininkai Lietuvos pilieèiaiyra informuojami apie patáprojektà ir yra skatinami pasinaudotiprojekto teikiamomis galimybëmis.Tëvynës patriotai, ir paremsite ðá kilnødarbà.Spaudai rengiama knyga, kuriojebus áamþinti paminklo statymui pinigusaukojæ asmenys. Todël norintysá jà pakliûti savo vardus ir pavardesturëtø praneðti mums.Jûra Marija BAUÞYTËLabdaros ir paramos fondoVinco Kudirkos vardui áamþintiatstovë spaudaimokslinio darbo prestiþà visuomenëje.Visa tai rodo, kad laikraðtá ðalyjebûtina stengtis iðsaugoti visomis ámanomomisparamos priemonëmis.Laikraðèio iðlikimo klausimaisir jo rëmimo priemonëmis ðiandienturëtø rûpintis ne vien Mokslo Lietuvosredakcija, bet visos suinteresuotosmokslo administravimo irmoksliniø tyrimø institucijos, visiðalies mokslininkai, ðvietimo ir kultûrosdarbuotojai. Taèiau pirmiausia– Lietuvos mokslø akademija irmokslo institutai, Lietuvos mokslininkøsàjunga, Ðvietimo ir moksloministerija, Kultûros ministerija,savivaldybës ir seniûnijos.Tik visiems kartu veikiant galimapasiekti, kad Mokslo Lietuvà ðiandienuþsiprenumeruotø visos ðaliesmokslinës institucijos, visos ðaliesmokslinës, aukðtøjø mokyklø, gimnazijøir kitø bendrojo lavinimo mokykløbibliotekos, rajonø, miestø irmiesteliø vieðosios bibliotekos. Tenauga bûsimi Lietuvos istorikai, kalbininkai,matematikai, informatikai,fizikai, chemikai ir kiti mokslininkai.Kaimuose ir miesteliuose yra þmoniø,kurie domisi savo Tëvynësmokslo laimëjimais. Sudarykime sàlygasjiems skaityti Mokslo Lietuvà.Ðvietimo ir mokslo, taip pat Kultûrosministerijos savo þinybø bibliotekomsMokslo Lietuvà turëtø pasistengtiuþsakyti centralizuotai. Reikiaskatinti tai padaryti ir mokyklø,bibliotekø, savivaldybiø vadovus.LR Seimui pasiûlius, patvirtinusLR Vyriausybës 2006 m. lapkrièio30 d. nutarimà Nr. 1200 Dël Skaitymoskatinimo programos patvirtinimo,ðalyje 2007 m. bus vykdoma specialivisuomenës Skaitymo skatinimoprograma. Svarbiausias jos tikslas –„[…] gausinti nuolat ir daþnai skaitanèiøávairaus amþiaus gyventojø irtaip ugdyti kûrybiðkà, tobulëti siekianèià,kritiðkai màstanèià ir pilietiðkaiatsakingà asmenybæ.“Vykdant ðià programà reikëtøpasidomëti, kokià lektûrà – knygas,laikraðèius ar þurnalus – ðiandienmes siûlome skaityti ðalies gyventojams?Ar visose ðalies rajonø, miesteliøvieðosiose ir mokyklø bibliotekoserasime Mokslo Lietuvà bei kituspanaðius mokslo ir kultûros leidinius?Kokius laikraðèius þmonës èiaskaitys? Tai gal ministerijose ir pradëkimeðià programà vykdyti nuocentralizuoto ðio bei kitø panaðiøðvieèiamøjø ir mokslo populiarinimoþiniø laikraðèiø uþsakymo bibliotekoms?Tikëti, kad kaimo moksleivis,pensininkas ar labiau iðprusæs ûkininkastokius laikraðèius uþsiprenumeruossavo lëðomis, kol kas bûtønaivu. Provincijos þmonës apskritaineturi pinigø laikraðèiams uþsiprenumeruoti.Yra faktø, kai bibliotekojetarp skaitytojø dël periodiniøleidiniø skaitymo eilës kilo net rimtøkonfliktø.Taip pat neturëtume pamirðti,kad mokslo leidiniai UNESCO skaièiavimaispasaulyje vidutiniðkai yramaþdaug keturis kartus brangesni uþkitus. Tad padëkime provincijosþmonëms ir jø vaikams, jeigu ið tikrøjørûpinamës socialinës bei kultûrinësatskirties tarp ðalies centrø irjos paribiø gyventojø maþinimu, rastiðiuos laikraðèius bent jau bibliotekose.Pagaliau mokslinës institucijosturëtø principingiau reikalauti, kadvienintelis jø laikraðtis bûtø remiamasne tik per SRTR ar kitus fondus,bet tiesiogiai per Lietuvos moksløakademijà arba Lietuvos mokslininkøsàjungà. Kam reikalingi ðiais laikaistie pinigø skirstytojai ir jø perskirstytojai?Kam reikalingi panaðûsðiø fondø ekspertai? Jei laikraðtis ðaliesmokslininkø reikmiø nebetenkintø,manau, patys skaitytojai irmokslininkai, pasitaræ su redakcijosdarbuotojais, labai profesionaliai iðspræstøðià problemà.Kita vertus, kiekvienas ðaliesmokslininkas, nepaisydamas uþimtumodarbe, turëtø laikyti savo profesinësgarbës reikalu per metusbent vienà populiarø straipsná apiesavo mokslinius ieðkojimus ar kitusdarbus, paraðyti ir savajam – MoksloLietuvos laikraðèiui. Taip jis savodarbus galëtø lengvai ir plaèiai pristatytiðalies gyventojams. Juk ið esmësjiems mokslininkai ir dirba. Tokiestraipsniai skaitytojø yra laukiamiir skaitomi. Tai labai palengvintøredakcijos darbuotojø organizacinæveiklà, o kartu dar daugiau iðplëstøstraipsniø tematikà. Apie savo darboproblemas ir laimëjimus turiraðyti patys mokslininkai. Niekas kitasuþ juos geriau neparaðys.

12 MÛSØ MIESTELIAI2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369)Þmonës, ðiek tiek besidomintyssavo kraðto istorija, tikriausiai pastebëjo,kad knygynuose ir knygømugëse vis pasirodo atskiriemsvalsèiams skirtø monografijø.Mokslo Lietuvos ðiømetø Nr. 9 pristatoma2006 m. gruodþiomën. iðleista Papileiskirta monografija(II, III dalys). Taippat dþiaugiamasi, kadnuo 1998 m. beveikGedimino Zemlicko nuotraukoskasmet Versmës leidyklaiðleidþia bent povienà Lietuvos valsèiøserijos knygà ir kad jauyra 15 tokiø leidiniø.Tai ið tikrøjø labaidþiugu ir svarbu.Be ðiø storø monografijøir kitø panaðauspobûdþio enciklopediniøleidiniø (pavyzdþiui,uteniðkiø,kurðëniðkiø ir kt.),norëtøsi pasidþiaugtidar vienu nepaprastaireikðmingu darbu –2006 m. pabaigoje pasirodþiusiuKupiðkënøenciklopedijos I tomu(jo apimtis 607 p.). Enciklopedijossumanytojas, sudarytojas ir vyriausiasisredaktorius – Vidmantas Jankauskas.Pirmame tome abëcëlëstvarka yra pateikti A–J raidëmis prasidedantysstraipsniai. Jø yra daugiaukaip 1 tûkst., ádëta apie 1800iliustracijø, dalis jø – spalvotos. Baigiamirengti dar du tomai.Pratarmëje raðoma, kad intensyvesniEnciklopedijos rengimo darbaibuvo pradëti 1999 m., kai susirinkusiiniciatyvinë grupë (A. S. Glemþa,E. Gruskis, V. Jankauskas, L. Kadþiulis,V. Puronas, H. Paulauskas,L. Vidugiris, K. Vosylytë) aptarëbûsimos knygos rengimo principus.Nutarta orientuotis á kitus panaðauspobûdþio darbus, ieðkota tinkamiausiosstruktûros, aptarti medþiagospateikimo principai, bandytaávertinti panaðiø leidiniø privalumusir trûkumus.Kai skaitai knygos pradþioje pateiktàstraipsniø autoriø sàraðà, atrodo,kad dirbo nemaþas þmoniøbûrelis. Ir tik kai pavartai, paskaitinëjipaèià Enciklopedijà, pamatai,kad be sudarytojo ir vyriausiojo redaktoriausVidmanto JankauskoKUPIÐKËNØ ENCIKLOPEDIJA„Kupiðkënø enciklopedijos“ sumanytojas, sudarytojas ir vyriausiasisredaktorius Vidmantas Jankauskaspavardës po straipsniais (kur nurodyta,kas juos parengë) dar daþnaiminimos Alvydo Totorio ir Lino Vidugiriopavardës, pastarojo daþniausiaipo biografiniø straipsniø.Nemaþai straipsniø parengë LinaMatiukaitë ir Jonë Þebrytë. Atkreiptinasdëmesys á labai iðsamiusJ. Þebrytës straipsnius apie iki IIpasaulinio karo Kupiðkio kraðte veikusiasávairias visuomenines draugijasir sàjungas: Jaunøjø ûkininkørateliø sàjungà, Angelo Sargo vaikøsàjungà (Angelaièius), Aukðtaièiøpaþangiojo jaunimo organizacijàir kt.Enciklopedijos straipsniuose ganaiðsamiai, kiek tai ámanoma tokiopobûdþio leidiniuose, pateiktaKupiðkio kraðto istorija. Ypaè daugdëmesio skirta kultûros ir ðvietimoistorijai, parodytos kraðto geografinësypatybës, apraðyti nacionalinioiðsivadavimo ir 1918–1940 m. LietuvosRespublikos laikotarpiais vykækultûrinio-visuomeninio gyvenimoprocesai, jø dalyviai, aptartiþmoniø gyvenimo bûdingiausibruoþai, apraðomos vietovës irþmonës.Vienas ið svarbiausiøKupiðkënø enciklopedijossudedamøjø daliø– esanèiø ar jau iðnykusiøKupiðkio kraðtovietoviø apraðai. Taimiestai, miesteliai, kaimai,bajorkaimiai, dvarai,uþsieniai, vienkiemiai.Juk ið tikrøjø juoseper ðimtmeèius gyvenusiøþmoniø istorija iryra tikroji ðio kraðto istorija.Daþnai ji nërasena: prasideda XVI–XVII a., o kartais ir vëliau.Vietoviø apraðuosepaprastai pateikiama:geografinë padëtis,istorija (daþnai nurodomasankstyviausiaspaminëjimas ðaltiniuose),þemëlapis (planas),valakø skaièius, gyventojøskaièius ávairiaislaikotarpiais, jø pavardës,mokëti mokesèiai, istorinæ vertæturintys pastatai ir kiti paminklai,dabartinë bûklë, vietovardþiaiir kt. Taisatvejais, kai apraðomøvietoviø dabarjau nebëra, áamþintiiðlikæ paveldo objektai,pateikta archyviniønuotraukø, kitøistoriniø dokumentø.Didelæ Enciklopedijosdalá sudaro iðKupiðkio kraðto kilusiøar kaip nors sujuo susijusiø asmenybiøbiografiniaistraipsniai. ApraðytaXIX–XX a. daugLietuvai, jos visuomeneinusipelniusiøþmoniø, kuriø atminimàverta iðsaugoti.Minimi knygneðiai,daraktoriai, dvasininkai,gydytojai,valstybës veikëjai,savivaldybininkai, agronomai, kariðkiai.Turbût nëra kito panaðauspobûdþio leidinio, kuriame bûtø pa-Muzikologas, lietuviø liaudies muzikos instrumentø þinovas Arvydas Kazimieras Karaðka irfolkloristai Arvydas Kirda, dr. Gaila Kirdienë ir jø dukrelë Elenutëteikta tiek duomenø apie kraðte dirbusiuskunigus, jø veiklà. Apraðytiiki 1940 m. baigæ aukðtàjá mokslàkupiðkënai, 1918–1940 m. LietuvosRespublikos karininkai, veiklesnimokytojai. Ið pokario metø minimipasiprieðinimo sovietø okupacijaidalyviai, ávairiø mokslo srièiø mokslininkai,turintys mokslo laipsnius,pedagoginius vardus, dailininkai irtautodailininkai, teatralai, muzikai,literatai, tautosakos pateikëjai, þymesnimokytojai, kultûrininkaiir kt. Taip pat yra aukðtus postus sovietinëjeLietuvos vadovybëje pasiekusiøkupiðkënø, rajono valdþios,kultûros, ðvietimo ástaigø vadovø,karininkø biografijø. Praëjusiais sudëtingøpolitiniø ávykiø metais kraðtegyventa ir naiviø idealistø, siekusiøsavaip keisti valstybës ar visuomenësgyvenimà, tautos ir Tëvynësiðdavikø, okupantø pakalikø, kurieirgi paminëti Enciklopedijoje.Atkreiptinas dëmesys ir á Kupiðkënøenciklopedijos iliustracijas:kiek daug èia þemëlapiø, planø, sodybø,kryþiø, kaimo kapeliø, miesteliøarchitektûros elementø nuotraukø,portretiniø ir grupiniø nuotraukø.Tarp jø yra ir puikiø spalvotøvaizdø. Knyga puikiai áriðta, labaigraþûs virðeliai.Leidinys tinkamai dokumentuotas.Be jau minëtø nuorodø atskirøstraipsniø pabaigoje yra pateiktisutrumpinimø ir santrumpøsàraðai, I tomo fotografijø autoriøir archyviniø iliustracijø pateikëjøsàraðas.Priekabus skaitytojas gal ras vienàar kità Enciklopedijos trûkumà.Taèiau tai në kiek nesumenkins atliktodidþiulio darbo, kuriuo reikiatik dþiaugtis.Kupiðkënø enciklopedija, manyèiau,svarbi ir dar vienu poþiûriu. Jisavo apgalvota metodika, pateikiamøþiniø iðsamumu, iliustracijøgausa ir apskritai visa kokybe galëtøbûti puikus pavyzdys tiems, kurieryðis pradëti raðyti savo kraðto enciklopedijà.Tie, kas paims á rankas Kupiðkënøenciklopedijà ir jà gerokai pavartys,sutiks su daugelio kalbëtojø perleidinio sutiktuves nuomone, kadsavo straipsniø turiniu, iliustracijøgausa ir parinkimu ji nenusileidþianet Mokslo ir enciklopedijø leidybosinstituto rengiamiems panaðauspobûdþio darbams, kuriuos dirbadidelës profesionaliai pasirengusiøspecialistø grupës.Norisi atkreipti dëmesá ir á Enciklopedijossumanytojà, sudarytojàir vyriausiàjá redaktoriø – VidmantàJankauskà. Pasak jo paties, impulsàrengti toká darbà jam davusivaikystëje ant trobos aukðto rastastora, vaiko akimis keistoka knyga.Kaip vëliau paaiðkëjo, tai buvæs vienasið prieðkario lietuviðkosios Visuotinësenciklopedijos tomø. Varguar kas nors kitas bûtø ryþæsis imtistokios apimties, tiek sumanumo, jëgøir laiko pareikalavusios Kupiðkënøenciklopedijos, jeigu uþ jo nugarosnebûtø buvæ daugybës didesniøar ðiek tiek maþesniø kitø V. Jankauskodarbø: Stasys Tijûnaitis irKulva (1988), Abipus fronto (1991),Ko nenusineðë laikas (1992), JonavosÐv. Jokûbo baþnyèia ir parapija(1993, 2000), O gyventi reikëjo(1993), Að pats sau neádomus(1996), Nepriklausomos Lietuvos generolai(1998), Kupiðkënø suëjimas(2000), Nepalûþæ (2000), Kupiðkënai(2006). Ypaè atkreiptinas dëmesysá Vidmanto Jankausko parengtàmonografijà Kario kelias: generolasKazimieras Ladiga nepriklausomybëskovose (2004). Kaip matyti iðantraðtës ir paantraðtës, tai yra knyga,apimanti ne tik generolo gyvenimà(Bûdamas dvideðimties jis tapokarininku, eidamas 26-uosius„Kupiðkënø enciklopedijos“ I tomo pristatymo metu – prof. Pranas Juozas Þilinskas, Vilniauskupiðkënø klubo pirmininkë Filomena Marèiulionienë ir straipsnio autorë doc. dr. Vida Þilinskienëëmësi vadovauti pulkui, o dar po metø– divizijai ir armijai; turëdamas31-erius, buvo pakeltas á generolus,33-ejø iðëjo á atsargà, o nesulaukæs në48-eriø – tragiðkai baigë gyvenimà.7 p.), bet ir Nepriklausomybës kovøistorijà. Puikus ir informatyvustekstas, daug nuotraukø, mûðiøschemø, iðtraukø ið Kraðto apsaugosministerijos ásakymø, nurodymø,ðtabø telegramø ir pan. Tai netik ádomi knyga, bet ir labai platusistorinis darbas. Kaþin ar yra Lietuvojekur nors taip iðsamiai apraðytosNepriklausomybës kovos? Taippat reikëtø paminëti keliolikaV. Jankausko parengtø spaudai arbasudarytø knygø. Kelios ið jø:D. Glemþaitë. Mes mokësim numirti(1994, kartus su V. Ambrazu), PranciðkusSmuglevièius ir jo epocha(1997), Modernumas ir tradicija XXamþiaus Lietuvos tapyboje (1998),Laurynas Gucevièius ir jo epocha(2004, kartu su R. Butvilaite), GydytojasIpolitas Pranckevièius (2006,kartu su M. Tamoðiûniene) ir kt.Taigi tai yra nepaprastai darbðtus,gabus þurnalistas ir menotyrininkas,visà savo energijà aukojantis Lietuvos,Kupiðkio kraðto ar jo þmoniøpraeities ir dabarties tyrimams beiapraðymams.doc. dr. Vida ÞilinskienëMykolo Romerio universitetas

2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369) PINIGAI 13Zenonas ÞILEVIÈIUSArtëja lito ávedimo jubiliejus. Ðiaproga Vilniaus universiteto doc. MeilëJasienë internete paskelbë straipsnáNacionalinës pinigø sistemos ir laikinøjøpinigø ávedimas: prieðistorë irágyvendinimas.Autorë pasiþadëjo: „Pamëginti iðtam tikro nuotolio, remiantis to laikotarpiooficialiais dokumentais,specialistø nuomone ir asmenine patirtimi,apibendrintai pateikti nacionalinëspinigø sistemos kûrimo nuo1988 iki 1993 m. pirmosios pusës esminiusbruoþus, juos susisteminti.“Doc. M. Jasienë pasiskelbë savoraðinyje sieksianti objektyvios tiesos,kas ir privalu mokslininkei. Deja,straipsnis kvepia kaþkokiu asmeniðkumu,kerðtu. Neturiu tikslo plaèiauapþvelgti pretenzingà straipsná. Kalbësiutik apie autorës objektyvumà.Gausiame literatûros sàraðe teradaudu savo senus sovietmeèiu raðytusstraipsnius. Ir abstraktø, tikrai niekuonepagrástà teiginá, kad savø pinigøklausimu: „[…] tuometinisTSRS Valstybinio banko Lietuvosrespublikinio banko pirmininkasZenonas Þilevièius uþëmë aktyviàprieðiðkà, nepagrástà jokiais moksloargumentais pozicijà.“ Bet kur árodymai?Mokslas to reikalauja. Esutikras, kad p. Jasienë ir tø dviejø senømano publikacijø neskaitë, o pasigriebë„grupës draugø“, ið kuriøvienam ar kitam kaþkada be blogøtikslø gal ir esu uþmynæs ant nuospaudos,sukurptà ir bandomà manpriklijuoti etiketæ. Todël, atsipraðæsgerbiamø skaitytojø uþ trukdymà,vëliau trumpai pasakysiu, kas tuosep. Jasienës minimuose mano straipsniuosepasakyta ir kodël.Jaunas bankininkas, bet sparèiaiLB kopiantis tarnybos laiptais MindaugasVinkus paraðë monografijàTikroji litø spausdinimo istorija (Vilnius,Lietuvos bankas, 2006.). Èiavël kaltinimai man uþ teiginá, kad:„norint turëti savus pinigus, kuriuospripaþintø pasaulinë pinigø rinka, begero noro, dar daug ko reikia turëti,o viso to sovietinë respublika neturiir negali turëti“ (p. 16). Taip tadaraðiau ir sakiau. Ir po daugeliometø tà patá tvirtinu. Pagaliau tàárodë ir pats gyvenimas: në vienasovietinë respublika savø pinigø neásivedë.Estijos banko prezidentasR. Otsasonas vieðai buvo paþadëjæs1990 m. pabaigoje algas iðmokëti savaispinigais. Paþado netæsëjo.M. Vinkus dþiûgauja, kad mokslininkai:„Pasitelkdami Karlo Marksokûrinius ir Vladimiro Lenino tezesëmësi Z. Þilevièiaus teiginiø kritikos.[…] K. Markso ir V. Lenino argumentaigriovë komunistinës valstybinësbankininkystës atstovo neigiamàpoþiûrá á savarankiðkà pinigøsistemà.“ (ten pat, p. 16). Ðtai kokiàabrakadabrà sugalvojo jaunas þurnalistas,tapæs bankininku. Markso, Lenino,Stalino ir visos komunistø partijosideologija siekë ne nacionalinesvaliutas ávedinëti, tuo labiau jø paèiøokupuotuose kraðtuose, bet visaisbûdais verþësi ásivieðpatauti pasaulyje.Laimei ta ideologija ir jos neðëjaKomunistø partija þlugo. Ji liko tikG. Ziuganovo galvoje. Stebiuosi,kad ir M. Vinkaus, kuris dþiûgauja,kad marksizmo ir komunizmo korifëjøpagalba triuðkinami kitamaniai.Taèiau to dþiaugsmo nereikëtøskelbti uþ LB pinigus.Ðia proga noriu pasiûlyti MindauguiVinkui, prieð lipdant man etiketes,apsitarti su Antanu Vinkumi,kuris prieð pereidamas á diplomatinádarbà, buvo daugelio medicinosástaigø vadovu. Jis doras ir taurusþmogus.Po mokslopriedangaSocialiniø mokslø daktaras Zenonas ÞilevièiusZenonas ÞILEVIÈIUS – socialiniø mokslø daktaras, publikacijøpinigø, bankininkystës ir kitais konkreèios ekonomikos klausimaisautorius. Beveik visà laikà dirbo ávairiose pareigose maþiausiaipolitizuotoje tuometinio Valstybinio banko sistemoje, onuo 1970 iki 1992 m., t. y. iki iðëjimo á pensijà, – buvo ðio bankosistemos vadovu. 1991 m. antraeilëse pareigose dirbo konsultantuLietuvos banko (LB) Mokslo centre. 1993 m. dirbo konsultantuVilniaus banke, o 1996–2000 m. – LR Seime Biudþeto-finansøkomitete padëjëju. Dirbdamas banke glaudþiai bendradarbiavosu prof. Alfonsu Þilënu, akad. Kazimieru Meðkausku, tuometiniuFinansø ministru Romualdu Sikorskiu ir kitais.BIOCHEMIJOS INSTITUTASVisi raðantieji lito tema teigia,kad apie nacionaliniø pinigø atkûrimàBaltijos regione pirmasis prakalboprof. S. Uosis 1988 m. geguþës26 d. MA Ekonomikos institute. JeiEstijos politikai ir mokslininkai neprieðtarauja,ta iniciatyva gali priklausytiir S. Uosiui.Svarbu neuþmirðti, kad 1988 m.buvo kalbama tik apie regioninæûkiskaità, sovietiniø respublikø ûkiná,ekonominá savarankiðkumà, suverenitetàir pan. Net S. Uosis bendraþygiøgarsinamame raðinyje Arreikalinga respublikø valiuta (Literatûrair menas, 1988 m. rugsëjo 24 d.)raðë: „Siekdami praktiðkai realizuotiXIX sàjunginës partinës konferencijosreikalavimà dël regioninës ûkiskaitos,mes turime iðsiaiðkinti respublikinësûkiskaitos, vieningos sàjunginësrinkos (paryðkinta mano, –Z. Þ.), ámoniø iðëjimo á visø lygiø rinkasbûtinumo prieþastis.“ Taigi nacionaliniaipinigai vieningoje sàjunginëjerinkoje. Kas tai per hibridasXXI a. pasitinkant?Tuo tarpu Lietuvos Laisvës Lyga(LLL), kurios aktyvas jau 1987 m.rugpjûèio 23 d. susirinkæs Vilniujeprie A. Mickevièiaus paminklo reikalavopolitinës Lietuvos nepriklausomybës.Ten galëjo tilpti visi nepriklausomosvalstybës atributai – ir savipinigai. Bet dël tokio LLL radikalizmonet ir Sàjûdis ið pradþiø vengëbendradarbiauti su ja.Pagaliau ir kiti radikalieji litoðaukliai pripaþásta, kad savi pinigainereiðkia atskiros valstybës sukûrimo.Jø argumentai: „Pakaktø prisimintipinigø istorijà po Spalio revoliucijostarybinëse respublikose. Matysime,jog nacionalinius pinigus turëjoir Uþkaukazës respublikos, irTurkmënistanas su Buchara, ir TolimøjøRytø respublikos, ir kitos. Artai trukdë joms veikti sutartinai, bendraisu RTSR?“, – klausia patys savæsautoriai (V. Terleckas ir V. Baldiðis,Kam pavojingi respublikø pinigai?Vakarinës naujienos, 1988 m. gruodþio16 d.). Pasakysiu, kad panaðiøpavyzdþiø galima rasti ir arèiau.1914–1918 m. Lietuvos teritorijojefunkcionavo Rusijos rubliai, Vokietijosmarkës, ostrubliai ir ostmarkës.Be to, ávairiose Lietuvos dalyse pasirodëir þlugo ávairiausiø pavadinimøpiniginiai þenklai: 1915 m. Sedojejuos leido vokieèiø komendatûra,1918–1919 m. Darbininkø atstovøtaryba Panevëþyje, 1920 m. lenkøvaldþia Vilniuje, 1917–1920 m. seniûnijostaryba Rusnëje. Nereikiapamirðti, kad tai buvo XX a. pradþia.Ar buvo Europoje valstybë, kuriojeXXI a. iðvakarëse funkcionuotø keliossavarankiðkos pinigø sistemos?Tegu pasako. Þinoma, nesunku rastivalstybæ, kurioje pinigø emisijosteisæ turi keli bankai. Bet jie pinigusemituoja valstybës centrinio bankonustatyta tvarka. Taigi pinigø sistemadabartinëse valstybëse yra vieninga.Ir kiti nacionaliniø pinigø iniciatoriai,kaip minëjau, teigë, kad ávedussavus pinigus, „iðlieka vieningaTSRS pinigø sistema“ (R. Otsasonas,Pinigai ûkiskaitinëje respublikoje,Komjaunimo tiesa, 1988 m. spalio28 d.). Panaðios nuostatos laikësi netkiek vëliau ir mûsø autoriai: „Daugelisjuose (t. y. savuose piniguose, –Z. Þ.) áþvelgia pasikësinimà á TSRSpagrindus, siekimà atsiskirti“(S. Uosis, V. Terleckas, V. Baldiðis,Lietuvos pinigø ir kredito sistemoskoncepcija, Vilnius, 1989.). Ádomusdar vienas ið daugelio racionalus Sàjûdþioaktyvistø pasisakymas, kurisatitinka gyvenamo laikotarpio realijas:„Teoriðkai nesvarbu, koks piniginëspriemonës pavidalas (rublis, litas,doleris, ekiu ar kt.), svarbu, kadpiniginis vienetas bûtø pakankamaiapyvartus… Bendras sàjunginës vertësmatas – rublis, bûtø geresnis uþkiekvienos respublikos skirtingus piniginiusþenklus“ (K. Antanavièius,G. Vagnorius, Kaip ðeimininkausime,Tiesa, 1988 m. spalio 21 d.).Taigi raðydamas apie savus pinigusrëmiausi ne tik Respublikojetuomet egzistavusia oficialia pozicija,bet ir savø pinigø iniciatoriø mintimis.Pirmas doc. M. Jasienës minimasmano straipsnis: Ar verta bëgtinuo rublio? (Tiesa, 1988 m. rugsëjo29 d.). Tarp kitko, redakcijai buvauperdavæs su pavadinimu: Ar verta TarybøLietuvai bëgti nuo rublio. Savaimesuprantama, kad Tarybø Lietuvanegalëjo bëgti nuo rublio ir niekurnebëgo. Kaip ir kitos sovietinës respublikos.Minimo straipsnio pagrindinëtezë yra tokia: „Valdymas ekonominiaismetodais ið esmës yra valdymaspinigais. Todël ðalies ûkinësreformos, juo labiau respublikos savarankiðkumosëkmë, daugiausiaskelbia priëmimà á biochemijos mokslo kryptiesdieninæ doktorantûràStojantieji turi pateikti:Gedimino Zemlicko nuotrauka– praðymà instituto direktoriaus vardu;– gyvenimo apraðymà;– kvalifikacinio magistro laipsnio arba jam prilygstanèioaukðtojo iðsilavinimo diplomo ir jo priedo kopijas;– dviejø mokslininkø rekomendacijas;– paskelbtø mokslo darbø sàraðà ir darbø kopijas, jei jø nëra– doktorantûros krypties moksliná referatà;– kitus, priëmimo skelbime nenurodytus, bet jø nuomone svarbiusdokumentus.Dokumentai priimami iki ð. m. rugpjûèio 31 d. adresu: Mokslininkøg. 12, 203 kab., LT-08662 Vilnius.Telefonas pasiteiravimui (8~5) 272 9144.Konkursas vyks rugsëjo mën.Direktoriuspriklauso nuo pinigø cirkuliacijosbûklës. Ji anaiptol nedþiugina. Visijauèiame, kad rublis „suliesëjo“. Todëlkai kurie autoriai, kalbëdamiapie respublikos savarankiðkumà,kelia ir nacionalinës pinigø sistemosproblemà. Gal bûtø grieþtoka tuossiûlymus vadinti vaikiðkos fantazijosvaisiumi“ (E. Vilkas, Tiesa, 1988 m.liepos 28 d.). Bet negalima nepritartiakademiko pagrindinei minèiai –pripaþástant tø pasiûlymø geranoriðkumà,per daug akivaizdus jø nerealumas.Akad. E. Vilkas savo raðinyjeMes uþ didájá suinteresuotumà raðëdaug aiðkiau: „Norint ávesti ûkiskaitàkaip nors kitaip, greièiau, kaip iðpradþiø siûlë estai, bûtina respublikaiuþsidaryti sienas, ásivesti savus pinigusir t. t. Tai vaikiðkos fantazijos,diskredituojanèios ûkinio savarankiðkumoidëjà“ (Tiesa, 1988 m. liepos28 d.). Be reikalo doc. M. Jasienëpasigenda moksliniø argumentømano raðiniuose. Ðtai ir mokslininkøsuformuluoti argumentai, kuriøað laikiausi. Dviraèio antrà kartà iðradinëtinereikia.Pagaliau ir antras mano nuodëmingasraðinys: Ar gali ekonomikà iðgelbëtisavi pinigai? (Komjaunimo tiesa,1988 m. lapkrièio 7 d.). Tàstraipsná raðiau þurnalistës B. Vainauskienëspraðymu, kuri ðiek tiek„papudravo“ pagal savo kurpalá, pakeitëjo pavadinimà ir virð antraðtëspridëjo – þodis jaunimui, kas ypaèpapiktino mano kritikus.Pagrindinë aðis, apie kurià ir sukasivisas tas mano raðinys, yra nuostata,kad að pinigø klausimu solidarizuojuosisu LTSR MA Ekonomikosinstituto kolektyvo dabar patikslintapozicija, jog rublis gali bûti geresnisuþ kiekvienos respublikos piniginiusþenklus, jei jie galëtø sëkmingaiatlikti visas pinigø funkcijas.Tai ir vël mano pozicijos pinigø klausimumokslinis pagrindimas, ko taippasigenda M. Jasienë. MA Ekonomikosinstituto viena ið funkcijø irbuvo Respublikos gyvenime iðkylanèiøproblemø teorinis, mokslinisávertinimas. Ten dirbo ir aktyvûs sàjûdþioatstovai, jau minëti K. Antanavièius,G. Vagnorius ir kt. Pritardamaskitø minèiai, kad savi pinigaileistø savà indà (suprask – respublikà,– Z. Þ.) pripildyti geresnëmisprekëmis, minëtame straipsnyje raðiau:„Sutinku, kad tokiu atveju savàindà bûtø geriau pripildyti prekëmis,jei to indo sienos bûtø hermetiðkos.Praktiðkai kalbant, reikëtøuþdaryti respublikos sienas.“ Taigikaip bûtinà sàlygà savø pinigø funkcionavimuiir tada laikiau Respublikospolitinës nepriklausomybës bûtinumà.Be pasakyto savø pinigøklausimo straipsnyje nëra prieðiðkø,nepagrástø teiginiø. Yra tik pakankamairadikalûs samprotavimai apiepinigø vaidmens didinimà ekonomikosprocesø valdyme, bankø sistemosvaldymo decentralizavimà savarankiðkojeRespublikoje. Uþ taiS. Uosis vëliau net pagyrë mane.Raðinyje Rublis draugas, bet tiesasvarbiau (Komjaunimo tiesa, 1988 m.lapkrièio 23 d.) V. Terleckas ir V. Baldiðisuþ tuos du straipsnius gerokai peikëmane. Ir dël to, kad neðaukiu, jogtuoj reikia lito, ir dël to, kad savo samprotavimuosenesilaikiau Markso irLenino mokymo. Buvau pradëjæs raðytiatsakymà ir paneigti jø nepagrástuspriekaiðtus. Bet nusprendþiau, kadneverta vieðai ginèytis pakankamai aiðkiuklausimu: tuomet madinga buvosiekti populiarumo kità padarant prieðu.Be to, tada lito vaidmuo buvo suabsoliutintas,sudievintas, lyg jis yralaisvës ir nepriklausomybës neðëjas.Nukelta á 14 p.

14 2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369)Atkelta ið 13 p.Nors pinigai tokios funkcijos neturi irnegali turëti. Bet su ápirðtu tikëjimu,kaip ir su tikëjimu apskritai, ginèytisbeprasmiðka. Todël ir neberaðiau.Ðia prasme dëmesio verta Gimtojokraðto (1990 m. kovo 16–22 d.) redakcijospastaba pristatant lietuvioemigranto S. Alðëno raðiná pinigø tema:„Lito ðalininkø pozicijos buvotaip atkakliai ginamos, kad diskusijossurengti nepavyko. Nedaug buvo dràsuoliø,rizikavusiø bûti apðauktaistautos prieðais. Litas, kaip ir Vytis, irtrispalvë, tapo tautos simboliu, ekonomikasusiplakë su politika. Dar negreitjos bus atskirtos.“ Ir èia noriupaklausti doc. M. Jasienës: ar Jûs pigiaiir primityviai politikuodama nejauèiateatsakomybës uþ rengiamànaujàjà bankininkø kartà?Savo oponentus galiu dar labiaunuliûdinti, kad dël lito ávedimo sovietinësokupacijos laiku buvo dar didesniøpesimistø negu að. Ðia prasmeádomi Pero Hedforso 1991–1993 m.buvusio TVF atstovu Lietuvoje ir dirbusioLietuvos banke patarëju pastaba:„Kadangi ið pradþiø, Lietuvai paskelbusnepriklausomybæ, jos nepripaþinoMaskva, ir ðalis kurá laikà buvopriversta likti Tarybø Sàjungos,ruoðtis ávesti lità teko slaptai“ (Lietuvospinigø sistemos pagrindø kûrimas1990–1993 m., Pinigø studijos, 1997,Nr. 2, p. 50). Nors man nesuprantama,nuo ko ir kodël reikëjo slapstytisdël lito reikalu po Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo. Tad ko buvo vertoskalbos apie nacionaliniø pinigøávedimà SSRS okupuotoje Lietuvoje?Diskusijø objektas tarp savø pinigøiniciatoriø ir manæs buvo paprastas irprimityvus: pirmieji sakë, kad savuspinigus galima ávesti sovietø okupuotojeRespublikoje, o að – kad vienojevalstybëje negali funkcionuoti keliossavarankiðkos pinigø sistemos. Realusgyvenimas patvirtino mano nuomonæ.Dar daugiau – globalizacijosprocesas skatina kolektyvinës valiutosfunkcionavimà.Tuo tarpu, jei manæs kas bûtøpaklausæs, ar reikalingi nacionaliniaipinigai politiðkai nepriklausomojeLietuvoje, tai ir snûduriuodamasbûèiau atsakæs: ne tik reikalingi,bet ir bûtini.Beje, apie lito ávedimo galimybædar okupacijos sàlygomis ir að kartàprabilau. Apie tai raðiau straipsnyjeBendras katilas ir personalinë sriuba(Valstybës þinios, 1990 m. sausio26 d.), kurá pasiraðiau kaip LTSRAukðèiausiosios Tarybos deputatas,Komisijos Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo planui rengti narys.Raðiau taip pat þurnalistø praðymu.Èia, kaip ir kituose savo raðiniuose,nesiðaukiau á pagalbà nei Markso,Bûtent taip. Ðiuo atveju mumsbuvo pavesta atsakyti uþ dviejø tyrimømetodikø rezultatus. Mes pademonstravome,kad sukûrëme nettris viena kità papildanèias metodikasir jas sëkmingai pritaikëme. Taigiesame visaverèiai stambausmoksliniø tyrimø tinklo dalyviai.Kokias iðvadas padëjo suformuluotiðtai ði, Vilniuje vykusi CERN’opasitarimø sesija?Svarbiausia, kad mes dabarþinome, kokius uþdavinius turimespræsti per artimiausià laikotarpá.Tai nereiðkia, kad nekyla naujø problemø.Jeigu sàvokà problemaiðversime á lietuviø kalbà,nei Lenino. Bet pasakiau, kad „Perdaugiau kaip 70 metø marksizmo pagrindubuvo skelbiama ávairiø programø.Bet në viena jø neágyvendinta.Egzistencialistas Þ. P. Sartras daugiaukaip prieð 30 metø raðë, kadmarksizmas tuoj po Spalio revoliucijossusirgo „skleroze“. […] FormaliaiLietuva turi savo teritorijà, kurios ribønegalima keisti be jos sutikimo.Bet kas ið to, jei ta teritorija yra tarytumvandenyne, kurio bangos ne tikkrantus paplauna, bet ir suneða ávairausðlamðto, balasto. Ið to plaukia iðvada,kad norint savarankiðkai tvarkytis,reikia pirmiausia kontroliuotiþmoniø ir vertybiø judëjimà per sienà.Kaip tai padaryti ir kada – tai jaupolitikø reikalas.“ Ir vël kalbu apiesienø uþdarymà, o tiksliau apie iðëjimàið Sovietø Sàjungos, kaip politinæprielaidà savø pinigø funkcionavimui.Kodël tomis sàlygomis prakalbauapie savø pinigø galimybæ.O todël, kad TSRSAukðèiausios Tarybos1989 m. lapkrièio 27 d. ástatymasDël Lietuvos TSR,Latvijos TSR ir Estijos TSRekonominio savarankiðkumo,kurio 2 str. pasakyta,kad rubliais vykdomi tik tarprespublikiniaiatsiskaitymai.Logiðka, kad vidausrinkoje gali funkcionuoti irkitokie pinigai. Tuo, kaip dideliulaimëjimu, dþiûgavokai kurie politikai. Nors akivaizdu,kad tai buvo Kremliaus vadovø þaidimas,mëginimas laikinai mulkintirespublikas. Bet tada jau negalimabuvo sakyti, kad kelio litui nëra. Manoraðinio pagrindinë mintis buvo ta,kad neásisiûbuotø kalbos apie pinigøreformà, kad rubliai á litus bûtøkeièiami santykiu 1:1. Kol sienos atviros,kitaip elgiantis bûtø daromadidelë þala Lietuvai ir jos gyventojams.Kaip ir galima buvo numatyti,ið viso to buvo didelis „ðnipðtas“.Apgailestauju, kad mano naujiejioponentai, uþuot paskaitæ manoraðinius lito klausimu (korektiðkabûtø buvæ ir pasikalbëti su manim),pasigriebë „grupës draugø“ raðytoleidinio Lietuvos bankas 1990–1995 m., kur abstrakèiai tvirtinama:„Tuometinis valstybinio banko Lietuvosrespublikinio banko pirmininkasZ. Þilevièius spaudoje bandëárodyti, kad Lietuvai nenaudingabëgti nuo rublio, nes jeigu visos respublikosásivestø savus pinigus, taisukeltø ekonominá chaosà.“ (p. 30).Iðtraukta frazë ið konteksto ir darkiek sudarkyta nieko nepasako. Taipadarë „grupë draugø“, su kuriaisnegiedojau bendrame chore. Á panaðauspobûdþio priekaiðtus, rodos,pakankamai aiðkiai jau atsakiau.Tarp kitko, R. Sikorskis, kuris geriaunegu mano oponentai þinojo tuometinæpolitinæ, ûkinæ padëtá ir manonuostatà savø pinigø klausimu, nemano,kad að kokiu tai bûdu trukdþiausavø pinigø ávedimui (Apie nuklydimusLietuvos banko ir pinigø istorijoje,Lietuvos aidas, 1995 m. geguþës3 d. ir 1995 m. geguþës 10 d.).Tuo tarpu pirmame panaðauspobûdþio leidinyje Lietuvos bankas1990–1992 (Vilnius, 1993. SudarytojaRûta Kruopienë) panaðaus ðmeiþtonëra. Tuometinio LB valdybos pirmininkoV. Baldiðiaus paraðytojeáþangoje sakoma: „Labai svarbu, kadtiek gyvenantys dabar, tiek ateinantyspo mûsø þinotø tiesà, turëtø galimybæobjektyviai ávertinti Lietuvosbanko kûrimosi istorijà ir aplinkybes“(p. 5–6). Toje monografijoje yrapastabø kai kuriø bankø ir jø darbuotojøadresu. Bet jos visos teisingos.Nëra ðmeiþto ir áþeidinëjimø.Kadangi autorë nebuvo uþangaþuota.Á reikalà ji þiûrëjo objektyviai, neðaliðkai.2002 m. LB iðleido graþø leidináLietuvos banknotai. Autoriai: buvæsLB departamento direktorius ArûnasDulkys ir Dailës akademijosprof. Juozas Galkus. Tai kapitalinisleidinys, turintis ne tik meninæ, betir istorinæ reikðmæ. O ten 58 puslapyjeparaðyta: „Sàjûdþiui ásisiûbuojantvisuomenë tapo ryþtingesnë irdràsesnë. 1989 m. gruodþio 13 d.Lietuvos TSR kultûros ministrasD. Trinkûnas ir TSRS valstybiniobanko Lietuvos respublikinio bankopirmininkas Z. Þilevièius paskelbëpinigø projektø rengimo konkursà.“Kaip suprasti – að esu prieð lità irskelbiu litø projektø rengimo konkursà?Gal oponentai pasakys, kadman ne visi „namie“.Keletas þodþiø dël tos iniciatyvosgimimo. Niekas to nepraðë ir nesiûlë.Að – ne tribûnas ir ne revoliucionierius.Atëjo á galvà mintis: reikia ne tikkalbëti, bet ir kaþkà konkretaus daryti.Po kaþkokio pasitarimo susitinkuFinansø ministrà Romualdà Sikorská.Rûpëjo du klausimai: kaip jis þiûri á tokiàiniciatyvà ir kur gauti pinigø autoriøhonorarams. Iðklausæs mano samprotavimusRomualdas replikuoja:padarysim litø projektus, o kas toliau?Atsakau jam – neþinau. Bet kuriuo atveju,atëjus laikui, bus gero darbo pradþia.O pinigø klausimà honoraramsiðsprendë tokiu bûdu: „Duosiu Kultûrosministerijai lëðø kapitaliniam remontui.Pasakyk tai Trinkûnui.“Skambinu D. Trinkûnui. Abejojau,ar pasiseks lengvai susitarti. Pasisekë.Pasiûliau uþsakymà pasiraðytiabiems. Maloniai sutiko. Abudu supratome,kad rizikuojame savo kailiu.Juk tai ne straipsnelá paraðyti arkalbelæ pasakyti. Tebebuvo dar tamsûssovietinës agonijos laikai. Visà tàþino, bent privalëjo þinoti mano naujiejioponentai. Dëkingas MarijuiMankevièiui (dabar pensijoje) irMildai Pivoriûnienei (dirba LB), kuriepakankamai kvalifikuotai ávykdëne ordinarinæ uþduotá – parengë litøprojektø uþsakymà.Klausimas kuriantiems lito istorijà:kodël nekalbama apie jo iðleidimouþdelsimà po nepriklausomybësatgavimo? Kodël ir tada neskubëtabëgti nuo rublio. Dël toLietuvos ûkiui padaryta nemaþaþalos. Akademikas RaimundasRajeckas, þurnalistø paklaustasapie 1988 m. diskusijasir dël ko pavëlavo lito ávedimas,pasakë: „Tada tos ðnekos buvoabsurdas, ekonominis anafalbetizmas.O dabar, kai atëjo laikas,tie patys ðneka – nereikia.Jie niekada neprisimena, kàðnekëjo prieð metus“ (Tiesa,1993 m. geguþës 22 d.).Að apie lito iðleidimo delsimo þalàraðiau ne kartà. Tuo uþsitraukiauaktyviø lito ðalininkø rûstybæ. Pagaliaupasirodë nacionaliniai pinigai,nors ir „vagnorkiø“ pavidalu. Bet irjas vyriausybë iðleido ne savo noru. Jøiðleidimà iðprievartavo Rusijos bankas,uþblokavæs nuo 1992 m. liepos1 d. rublio zonos valstybiø atsiskaitymusper korespondentines sàskaitas.Ironizuojant galima pasakyti, kad savøpinigø sistemos iniciatoriumi buvoRusijos bankas.Per kanèias ir gerokai pavëlavæs1993 m. birþelio 25 d. pasirodë litas.Per Lietuvos radijà V. Landsbergis –tada opozicijos lyderis Seime, pasidþiaugëtuo ávykiu. Kaip reagavo litoðaukliai? Irzliai. „Man lito sutiktuvesapkartino opozicijos lyderioper radijà (1993 m. birþelio 17 d.,9 val.) iðreikðtos mintys. Pirmiausiabuvo tarti dþiugesio þodþiai, kadávesdami litus sustiprinome Lietuvosnepriklausomybæ. Pondie! Ko gi vertaLietuvos nepriklausomybë, kas jiyra, jei jà galima sutvirtinti saldainiøpopieriuku? […] ðirdis nedainuojamatant, kaip litas guldomas á ekonomikossuskretëlio lovà, kaip „ðluojamos“prekës ið parduotuviø“ (V. Terleckas,Kas laukia lito ir mûsø?, Respublika,1993 m. birþelio 22 d.).tai bus uþdavinys. Taigi mes nuolatkeliame sau vis naujus uþdavinius irieðkome bûdø, kaip juos iðspræsti,arba kaip juos apeiti. Ðiandien neáveikiamusapeiname.Ko labiausiai ðiandien stinga kadir Jûsø vadovaujamai mokslininkøgrupei?Vienareikðmiðkai galiu pasakyti,kad jeigu mums ko ir stinga, tai laikoir pinigø.CERN’as toks neturtingas?CERN’as èiuo atveju yra organizacija,vien tik analizuojanti rezultatus,kuriuos gauna moksliniø tyrimøgrupës. Tai ekspertai. O pagal bendràCERN’o sandarà sutarta, kadkiekviena valstybë, dalyvaujantiCERN’o programose, pati remia kolektyvus,kuriems leista dalyvauti toseprogramose.CERN’as mûsø tyrimø grupei niekonemoka, nepadeda ásigyti net aparatûros?Mes dirbame vergø darbà?CERN’as nieko mums nemoka,bet tai daug teisingiau negu ES bendrojoje6-ojoje ar net 7-ojoje programoje.Uþ dalyvavimà pastarojojeprogramoje valstybë ið anksto sumokatam tikrà pinigø sumà, nors visaineaiðku, kas ir kiek tø pinigø perprojektus gaus. Jokios garantijos,kad tie pinigai gráð ánaðà sumokëjusiaivalstybei.Ðiuo atveju CERN’as veikia pagalkità principà kaip ir Europos kosminiøtyrimø agentûra. Jie ekspertuoja,kà mokslininkø grupë ar komanda sugebapadaryti. Sudëtingiausia patektiá CERN’o tyrimus, nes grupës vertinamospagal pasiektus rezultatus. Daþnaisprendþiama, kokia prasmë tæstipradëtus darbus, nes juk toli graþu nevisi perspektyvûs svarbiausiø uþduoèiøsprendimui. Jeigu kasmet pripaþástama,kad tie darbai yra pakankamaiaukðto mokslinio lygio, tai jau yra labaisvarbus ávertinimas. Kiekvienavalstybë didþiuojasi savo pasiektais rezultataisCERN’o programose.Ir apibendrinimo þodis…Lietuva per pastaruosius dvejusmetus pradëjo mûsø projektà finansuoti,bet visas mûsø gaunamas metinisfinansavimas yra toli graþu nepakankamasbent jau tam, kad galëtumeásigyti nors vienà bûtiniausiø prietaisøÁvedus lità, á þurnalisto klausimà,kas laimëjo: ar valstybë, ar valdþia,ar þmonës, S. Uosis atsakë: „Niekas.Visi pralaimëjome. Sprogo mina“(Pozicija, 1993 m. birþelio 24 d.). Iðkur ir kodël tokia metamorfozë litoklausimu? Ar tai nebuvo ið ankstonumatytas þaidimas?Be abejo, kad tø nuomoniø priminimaslabai nemalonus jø autoriams.Nemalonus ir istoriko L. Truskosnuomonës priminimas, kuris, pasekæslito ðaukliø kalbø ir darbø chronologijà,straipsnyje apie mokslininkusir mokslo daktarus padaro iðvadà:„Jeigu Vilniaus universitetas turëtøsavigarbos, tai iðformuotø Finansøkatedrà, kurios profesûra „gulëkryþium“ prieð lito ávedimà“ (Diena,1995 m. sausio 5 d.). Vienas ið fakultetodarbuotojø man papriekaiðtavo,kad nemanæs, jog að tokios blogosnuomonës apie Finansø katedrà. Pasakiau,kad tai ne mano nuomonë.Bet neðaliðko ir autoritetingo mokslininkonuomonæ vertinu. Todël ir pacitavau.O Finansø katedros darbà aðvertinu palankiai.Turiu pasakyti, kad po Lietuvosnepriklausomybës atkûrimo dar beveikdvejus metus vadovavau valstybiniobanko struktûrai. Atëjus V. Baldiðiuiá LB pirmininko postà, buvo ásteigtasLB Mokslo centras, kuriam vadovautipaskiriamas S. Uosis. Neþinau,kieno iniciatyva V. Baldiðis paskiriamane antraeilëmis pareigomis Mokslocentro konsultantu. Kai tik LB vadovybëpareikalavo, be jokiø konfliktøperdaviau LB visà valstybinio bankoturtà, vertybes ir iðëjau á pensijà. Padaviaupareiðkimà dël atleidimo ir iðkonsultanto pareigø Mokslo centre.V. Baldiðis ilgokai ákalbinëjo manenepasitraukti ið darbo LB, siûlë Mokslocentro direktoriaus pavaduotojo pareigas.Jis sutiko ir su tuo, kad nebenoriukiekvienà dienà eiti á darbà. Siûlëir kitokiø privilegijø – atsisakiau. Bettikrøjø prieþasèiø nesakiau. Ið tikrøjønenorëjau dalyvauti LB rietenose suG. Vagnoriaus vyriausybe. Pagaliau,plaukdami su S. Uosiu vienoje valtyjeabu bûtume jautæsi diskomfortiðkai.Taigi, jei bûèiau buvæs lito, o tuo paèiuir LB prieðas, V. Baldiðis nebûtø kvietæsá savo bendradarbius. Jis mane geraipaþinojo. Kaip ir að já. Tie neþymûsspaudoje pasirodæ nuomoniø skirtumainetemdë mudviejø þmogiðkø santykiø.V. Baldiðis – gabus ir darbðtusekonomistas. Gaila, kad trumpai iðsilaikëLB pirmininko poste. Gal nesugebëjokritiðkai vertinti já supanèiosaplinkos patarimø, kurie ne visada buvoadekvatûs laiko reikalavimams.Gal stokojo gyvenimiðkos patirties vedantlaivà per kalnø upelio bangas. Tikgaila, kad politiniø rietenø bangos nuneðaá uþuteká talentingus ir gabiusþmones.Rengiantis didþiausiam pasaulyje moksliniam eksperimentuiAtkelta ið 9 p.Po mokslopriedanganaujai pripaþintai metodikai ir uþtikrinti,kad bendradarbiai bûtø skatinamiuþ atliktus darbus. Ðis prietaisas bûtinas,jei norime reikiamu laiku atliktiplanuojamus tyrimus. Tenka vykdomustyrimus derinti su kitais nacionaliniaistikslais ir taip verstis.Aèiû uþ pokalbá ir linkiu, kad pavyktøásigyti dar ne vienà prietaisà, bûtinàsëkmingam moksliniam darbui.Ir palinkëkite, kad galëèiau á ðáprojektà átraukti kuo daugiau studentøir jiems tinkamai mokëti, kadjie neieðkotø papildomø uþdarbiø irgilintøsi á mokslo bei technologijøproblemas.Þinoma, to ir linkiu. Aèiû.Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369) PASAULIO MOKSLO NAUJIENOS 15GOBIO DYKUMOJE RASTASPLUNKSNUOTAS DINOZAURASKLIBINA TEORIJØ PAMATUSGobio dykumoje,Kinijos ðiaurës autonominiamepaleontologaiaptiko netikëtà radiná –didþiulio 1,5 t sverianèioplunksnuotojo dinozaurosuakmenëjusias liekanas.Tai klibina vyravusiosteorijos, kad plëðriejidinozaurai laikui bëganttapo maþesni irevoliucionavo á paukðèius,pamatus.Þurnalas Nature praneða,kad ðio padaro, pavadintoGigantoraptorerlianensis, ilgis su snapu – 8 m, aukðtis – 5 m. Be to, ðis plunksnuotasis dinozauraskrito gana jaunas – maþdaug 10 metø – ir galbût nepasiekæs bûdingodydþio. Tai vienintelis naujojo porûðio atstovas. Specialistø teigimu,Gigantoraptor erlianensis gyveno prieð 70–85 mln. metø, mezozojuje, kreidosperiodo pabaigoje.Kol kas iðlieka paslaptis, kuo maitinosi Gigantoraptor erlianensis. Vienipoþymiai, pavyzdþiui, aðtrûs nagai, gali reikðti, kad jis buvo mësëdis, taèiaukiti poþymiai, pavyzdþiui, maþa galva ir ilgas kaklas, gali reikðti, kad jis buvoþolëdis. Ilgos ir raumeningos kojos ðiam plunksnuotajam dinozaurui tikriausiaileido gana greitai bëgioti.Tyrimo vadovas Pekino Paleontologijos instituto mokslininkas Xu Lingsakë: „Manome, jog tai didþiausias iki ðiol rastas plunksnuotasis gyvûnas.“Be to, jis yra pirmas toks didelis bedantis dinozauras.Londono Natûraliosios istorijos muziejaus specialisto Paulo Barretto, kurisjau daug metø tyrinëja dinozaurus, teigimu, gigantoraptorius greièiausiaipriklauso nedidelei mësëdþiø dinozaurø grupei. Taèiau ir P. Barrettui kyla abejoniø:„Ðis dinozauras neturi dantø, todël sunku vienareikðmiðkai teigti, kadjis tikrai mito mësa.“ P. Barrettas paþymi, kad kà tik rastasis plunksnuotasisdinozauras evoliuciðkai nëra dabartiniø paukðèiø giminaitis.Gali bûti, kad ðiø dinozaurø jaunikliai buvo plunksnoti, o suaugusieji beveiknetekdavo plunksnø. Taèiau mokslininkai atkreipia dëmesá á daugelá kitøpoþymiø, kurie leistø Gigantoraptor erlianensis sieti su paukðèiais. Pavyzdþiui,jam kaip ir paukðèiams bûdingas snapas, smailas petikaulis, kuris anksèiaunebuvo aptinkamas dinozaurø griauèiuose, taip pat paukðèiams, o ne dinozauramsbûdingi dubens kaulai. Aptiktojo dinozauro kojos yra gerokai plonesnësnegu stambiø dvikojø dinozaurø. Be to, gigantoraptoriaus uodegojeyra anga, kurios paskirtis iki ðiol neiðaiðkinta.Ávairûs Gigantoraptor erlianensis poþymiai rodo, kad teorija, jog dinozauraiterapodai ilgainiui tapo lengvesni ir maþesni, labiau prisitaikæ skraidyti,kol galiausiai evoliucionavo á paukðèius, nëra baigtinë. Gali bûti, kad gigantoraptoriusyra ðoninë paukðtiniø dinozaurø vystymosi atðaka. Jis iðliko didelisir gebantis greitai bëgioti, kad apsigintø nuo prieðø ir rastø maisto.Vienaip ar kitaip radinys Gobio dykumoje rodo, kad paukðèiø evoliucijabuvo toli graþu ne tokia nuosekli, kaip manyta iki ðiol.BBCTaip Amazonës upë atrodo ið kosminiopalydovoSuakmenëjæ gigantoraptoriaus griauèiai traukiamokslininkø ir visuomenës dëmesáAR AMAZONË ILGESNË UÞ NILÀ?Pagal naujausius moksliniusduomenis Amazonës (Río Amazonas)ilgis – 6800 km. Brazilijosmokslininkai, remdamiesi naujaisskaièiavimais, teigia, kad bûtentAmazonë yra ilgiausia mûsø planetosupë.Jau seniai oficialiai pripaþástama,jog ði didþiausia Pietø Amerikosupë yra vandeningiausia pasaulyje.Amazonës srovë yra vienaið didþiausiø, perneðanti daugiauvandens nei Misisipë, Nilas irJangdzë kartu sudëjus. Amazonësbaseinas yra didþiausias palyginus su bet kokia kita upës sistema –7,18 mln. km². Paprastai buvo manoma, kad Amazonës ilgis yra 6448 km,skaièiuojant nuo Maranjono (upës, esanèios ðiaurës rytuose nuo Limos, Andøkalnuose) iðtakø. Taèiau ilgiausia upe visà laikà buvo laikomas Nilas, tekantisðiaurinëje Afrikoje dalyje. Amazonë galëjo didþiuotis tik ilgiausiosPietø Amerikos upës vardu.Tikslø upës ilgá apskaièiuoti nelengva, nes tai priklauso nuo teisingo iðtakøtaðko pasirinkimo. Nauji Amazonës ilgio duomenys buvo gauti mokslininkamsatlikus ekspedicijà á Peru. Jos metu pavyko aptikti naujas Amazonësupës iðtakas. Mokslininkø, dalyvavusiø ekspedicijoje, teigimu, ðis taðkasyra Peru kalnuose ðalies pietuose, o ne ðiaurëje, kaip buvo manoma anksèiau.Tiesà sakant, Peru kalnuose yra net ne vienas, o du taðkai, kurie galibûti laikomi Amazonës iðtakomis. Tad mokslininkams teks apsispræsti, kuráið jø pasirinkti. Bet kuriuo atveju Amazonës ilgis bûtø ne maþesnis kaip6800 km, vadinasi, ji ilgesnë uþ Nilà (6695 km).Viso pasaulio specialistai jau seniai ginèijasi, kuri pasaulio upë ilgiausia,tad vargu ar brazilø mokslininkø gauti rezultatai átikins visus oponentus.Greièiausiai uþvirs dar karðtesni ginèai.BBCPuslapá parengë Rûta Krasnovaitë ir Kristina SakalauskienëGIMË VILTIS KINIJOJE IÐSAUGOTI AMÛRINIUS TIGRUSPereito ðimtmeèio viduryje pasaulyjetebuvo 40 amûriniø tigrø(lot. Panthera tigris altaica), tad ði tigrørûðis buvo laikoma beveik iðnykusia.Taèiau yra gerø þiniø. Tigrø veisimocentras Kinijos provincijojeHengdaohezi praneðë, kad nuo ð. m.kovo mën. centre jau gimë 84 amûriniøtigrø jaunikliai. Mokslininkaitikisi, kad tai bus pirmieji svarbûsþingsniai Kinijoje gelbëjant amûriniustigrus.Kinijos informacijos agentûraXinhua praneða, kad visi tigriukaijauèiasi gerai. Be to, anot Hengdaohezitigrø veisimo centro specialistø,13 tigriø ðiuo metu laukiasi, ir rudenájos turëtø atsivesti dar 20–30 tigriukø.Oficialûs Liu Dan atstovai patvirtino,kad planuojama iðauginti irpaleisti á laisvæ maþdaug 600 amûriniøtigrø.Amûrinis tigras, gyvenantisAmûro upës baseino miðkuose, kitaipvadinamas usûriniu arba mandþûriniutigru, laikomas stambiausiukaèiø ðeimos atstovu. Suaugæs amûrinistigras sveria daugiau kaip250 kg, neretai ir iki 300 kg, jo ilgis2,7–3,8 m, o aukðtis – 105–110 cm.Dabar natûralioje aplinkoje Kinijojetëra 20 tigrø. Daugiau jø – maþdaug500 tigrø – gyvena TolimuosiuoseRytuose Rusijoje. Pasaulio laukinësgamtos fondo(World Wildlife Fund,WWF) atstovo AleksejausVaismano teigimu,Rusijoje taididþiausias galimastigrø skaièius, kurisnesutrikdo mitybosgrandinës.Ðiø metø balandþiomën. Pasauliolaukinës gamtos fondasinformavo, kadamûriniø tigrø populiacijaRusijos rytuose dabar yra gausiausiaper pastaruosius 100 metø,tad didþiausioms pasaulio katëms jaunebegresia iðnykimas. Taèiau dabarne kà maþiau svarbu atkurti Kinijosamûriniø tigrø populiacijà.Ðis tigras beveik iðnaikintas dëlgraþaus kailio ir plataus naudojimoRytø netradicinëje liaudies medicinoje.Dël miðkø kirtimo naikinamanatûrali tigrø gyvenamoji aplinka, irtai taip pat neabejotinai skatina jø iðnykimà.Taèiau didþiausia grësmëðiems tigrams kyla dël kinø brakonieriø.Kinijoje tikima, kad amûriniøtigrø kaulai turi gydomøjø galiø, todëlten jie labai vertinami ir aktyviaimedþiojami. „Ðio tigro skeletas Kinijojekainuoja per 5 tûkst. JAV doleriø“,– paþymëjo A. Vaismanas.DARÞOVES VALGYTI SVEIKABrokoliai uþkerta kelià skrandþio irprostatos vëþio atsiradimuiAmerikieèiø mokslininkai teigia,kad brokoliai ir briuselio kopûstaimaþina tikimybæ atsirasti vëþiniamsnavikams. Prieðvëþinëmis savybëmispasiþymi ir taip visø mëgstamipomidorai.Origono (JAV) valstybinio universitetomokslininkai nustatë, kadbrokoliai ir briuselio kopûstai turistiprø prieðvëþiná cheminá komponentà,vadinamà sulforafanu. Jisskatina fermentø, ðalinanèiø ið organizmotoksinus, gamybà. Kuojaunesni brokoliai ir briuselio kopûstai,tuo juose daugiau sulforafano.Amerikieèiø mokslininkai mano,kad ðios darþovës dël juoseesanèio sulforafano veikimo sëkmingaigali bûti naudojamos kaipprofilaktinë priemonë, uþkertantikelià skrandþio ir prostatos vëþio atsiradimui.Prieðvëþinëmis savybëmis pasiþymiir likopenas, kurio gausu pomidoruose.Likopenas – tai pigmentas,suteikiantis pomidorams ryðkiai raudonàspalvà. Jis maþina ðirdies irkraujagysliø ligø, kai kuriø vëþio rûðiøatsiradimo rizikà. Likopenas,kaip ir betakarotinas, yra stiprus natûralusantioksidantas – vitamino Apirmtakas, taèiau du kartus veiksmingesnisuþ betakarotinà. Jis neutralizuojaþalingà laisvøjø radikaløpoveiká organizmui ir gali uþkirstikelià þarnyno, stemplës, skrandþio,Amûriniai tigrai áraðyti á Tarptautinæraudonàjà knygà, tad nuoXX a. paskutiniojo deðimtmeèio vidurioWWF atstovai dëjo daug pastangø,kad átikintø Rusijos vadovusimtis ðiø tigrø populiacijos saugojimoir atkûrimo darbø. 2005 m. þiemàtapo þinoma, kad padëtis pasikeitëá geràjà pusæ, ir amûriniamstigrams Rusijoje nebegresia iðnykimas.Tada WWF atliko nuodugnøamûriniø tigrø populiacijos skaièiavimàPrimorjës ir Chabarovsko srityseRusijos rytuose.Taèiau nepaisant ðiø gerø þiniø,dar per anksti dþiaugtis. Amûriniamstigrams vis dar gresia didelisbrakonieriø ir miðkø kirtimo keliamaspavojus, tad ðiems gyvûnamsbûtina þmogaus globa.BBCplauèiø vëþio susidarymui. Likopenàorganizmas geriausiai pasisavina iðtermiðkai apdorotø produktø. Todëldràsiai pomidorus galima naudotipadaþams ir sriuboms, nesibaiminant,kad jie praras savo naudingàsiassavybes.Mokslininkai árodë, kad vitaminasE taip pat svarbus antioksidantas,saugantis organizmà nuo þalingolaisvøjø radikalø poveikio, slopinantisdaugelio kenksmingø medþiagø,sukelianèiø rizikà susirgti vëþiu,poveiká. Vitaminas E stiprina organizmoimunitetà ir apsaugo nuokenksmingø ultravioletiniø spinduliø.Todël be brokoliø, briuselio kopûstøir pomidorø taip pat nereikëtøpamirðti papajø, raudonøjøgreipfruktø, mangø, þaliøjø salotø,rieðutø ir alyvø aliejaus, kuriuosegausu vitamino E.The Ohio State UniversityRASTA DIDÞIOSIOS PANDOS PROTËVIO KAUKOLËMokslininkams pirmà kartà nusiðypsojolaimë rasti didþiosios pandosprotëvio, gyvenusio tropikø miðkuose,kaukolæ. Ajovos (JAV) universitetomokslininkø ir Kinijos tyrinëtojøkomanda kaukolæ rado kalkakmeniooloje pietø Kinijoje. „Pagal apskaièiavimusrastai kaukolei turëtø bûti maþiausiai2 mln. metø“, – teigia RussellasL. Ciochonas, Ajovos (JAV) universitetoantropologas.Rasta kaukolë savo sandara labaipanaði á dabartinës didþiosios pandoskaukolæ, tik yra apie 40 proc.maþesnë. Gyvûnas, þinomas kaip Ailuropodamicrota arba „nykðtukinëdidþioji panda“, savo dydþiu buvomaþesnis negu dabartinës pandos.Iðnykusi Ailuropoda microta buvomaþdaug 90 cm dydþio, o ðiø dienødidþioji panda Ailuropoda melanoleucakartais siekia 2 metrus. Ailuropodamicrota yra patys seniausi Ailuropodinaepoðeimio atstovai.Didþioji panda – vienas reèiausiø mûsøplanetos gyvûnøAnksèiau mokslininkams pavykdavorasti tik keletà Ailuropoda microtadantø ir kaulø, kaukolë niekadanebuvo rasta. Sprendþiant ið dantø,ðie gyvûnai, kaip ir jø palikuonys –didþiosios pandos, nuo lokiø evoliucinëslinijos atsiskyrë labai anksti irlaikësi grieþtos vegetarinës dietos –taip pat mito bambukais.Amûrinis tigras – stambiausias kaèiø ðeimos atstovas„Iðskyrus dydá, Ailuropoda microtaanatomiðkai panaði á ðiø dienødidþiàjà pandà“, – teigia RussellasL. Ciochonas. Didþioji panda – vienasið reèiausiø gyvûnø þemëje. Ðiuometu laukinëje gamtoje liko ne daugiaukaip 1,6 tûkst. ðios rûðies atstovø.Apie 180 pandø yra auginamosnelaisvëje.Kinijos mokslininkai sëkmingaiveisia pandas nelaisvëje: 2006 m.per pirmuosius 10 mënesiø Kinijoszoologijos soduose pasaulá iðvydo 31didþiosios pandos jauniklis, ið jø net28 iðgyveno. Uþ Kinijos ribø padëtisyra liûdna: në viena didþioji panda,gyvenanti laisvëje, nesusilaukëpalikuoniø. Pagrindinë pandø dauginimosiproblema yra akivaizdi: didelisindividø nesuderinamumas irtrumpas 2 parø periodas per visusmetus, kada pandø patelës yra pasiruoðusiosporuotis.The U.S. NewsDaugiau mokslo naujienø rasite http://mokslasplius.lt

16 MÛSØ KAIMYNAI2007 m. liepos 5–18 d. Nr. 13(369)Andriejaus Kuzemko nuotraukaLvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto prorektorius mokslo reikalams prof. Bohdanas Koturas sveikina konferencijosdalyvius; doc. dr. Nadija Lobur (Lvovas, Lvovo nacionalinio Ivano Franko universitetas), prorektorius prof. Bohdanas Koturas,doc. dr. Volodymyras Èiornij (Lvovas, Lvovo nacionalinio Ivano Franko universitetas), dr. Raina Kamberova (Bulgarija, Sofijosuniversitetas), dr. Aldona Vasiliauskienë (Lietuva, Ðiauliø universitetas), doc. dr. Ala Tatarenko (Lvovas, Slavø filologijoskatedra) ir dr. Slobodanas Vladuðièius (Serbija, Novosadskio universitetas)tui – seniausiai aukðtojo moksloástaigai Ukrainoje – suteiktas nacionaliniouniversiteto statusas.Lvovo nacionaliniame IvanoFranko universitete Filologijos fakulteteveikia Ivano Franko institutas.Jis jau atliko darbø garsindamasI. Franko vardà ir itin daug pasidarbavorengdamas tarptautiná mokslinákongresà Ivanas Franko: dvasia,mokslas, mintis, valia, skirtà 150-osioms I. Franko gimimo metinëms(apie kongresà nemaþai raðytaMokslo Lietuvoje (2006 m. Nr. 19,Nr. 20, Nr. 21). Antràjà kongresodienà Lvovo universiteto mokslinëjebibliotekoje buvo atidaryta IvanoFranko memorialinë salë – skaitykla.Ðiame kambaryje, anot amþininkø,raðytojas daþnai dirbdavo.Pasibaigus kongresui, iðkilo naujørûpesèiø. Vienas jø – Lvovo universiteteákurti koordinaciná centrà, ku-tuva ir naujàjà knygà Ivanas Franko –leidëjas: knygotyros bei ðaltynotyros aspektairaðyta Mokslo Lietuvoje(2007 m. Nr. 10).Áspûdingas renginiø ciklas ðiemetvyko geguþës 28–birþelio 10 d. minint91-àsias I. Franko mirties metines.Renginius organizavo IvanoFranko muziejus Lvove ir TarptautinëIvano Franko tyrëjø asociacija.Renginiø ciklas pradëtas Lièiakivskokapinëse prie I. Franko kapo –ukrainieèiams gerai þinomo paminkloKameniar. Priminsime, kad I. Frankoukrainieèiø tautoje simboliðkai vadinamasKameniaru (akmenskaldþiu).Ivano Franko muziejuje buvo organizuotijo kûrybos skaitymai, atidarytanauja ekspozicija – vyko atvirødurø dienos, pristatytas kompaktinisdiskas, kuriame – I. Franko poemaIvanas Vyðenskis. I. Franko paminëtasir teatruose: operos ir baleto, dramosMoksliniai ir kultûriniai renginiai LvoveDr. Aldona VASILIAUSKIENËKonferencija Religijøistorijos muziejujeGeguþës 15–17 d. Lvovo Religijøistorijos muziejuje, ásikûrusiamebuvusiame dominikonø vienuolyne,vyko XVII tarptautinë konferencijaReligijø istorija Ukrainoje.Ðis muziejus itin iðgarsëjo Ukrainojeorganizuodamas tarptautinesmokslines konferencijas, kuriomspradþià suteikë atgauta nepriklausomybë.Taèiau nepriklausomybë iðkëlësavas problemas. Prasidëjo konfliktaitarp Baþnyèiø (dera priminti, kadðiuo metu Ukrainoje yra 5 oficialiosBaþnyèios: trys staèiatikiø (Kijevo patriarchato,autokefalinë cerkvë irMaskvos patriarchato) ir dvi katalikø(lotynø apeigø ir graikø apeigø). Itindidelius reikalavimus këlë Maskvospatriarchatas ir jiems priklausiusiosstaèiatikiø cerkvës. Graikø katalikøapeigø baþnyèia tuo metu jau galëjoiðeiti ð pogrindþio. Padëtis buvo sudëtinga.Tad muziejuje, direktoriausV. Hajuko iniciatyva ákurta oratorija– veikliø þmoniø diskusijø grupë.Siekdama rasti iðeitá, ji kartu su kitaisGraikø apeigø katalikais inteligentaiskreipësi á Ukrainoje gerai þinomà istorikàprof. Jaroslavà Daðkevièiø.Ið pradþiø ekumeninei veiklaisiekta organizuoti apskrituosius stalus– surinkti Baþnyèiø atstovus bendriemspokalbiams. Laikui bëgant,ðie apskritieji stalai iðsiplëtë á konferencijas(jos idëjà iðkëlë prof. J. Daðkevièiusir nuo 1991 m. iki ðiandien,nepaisant garbaus amþiaus, padedaorganizuoti konferencijas bei patsaktyviai jose dalyvauja).Trejus metus Lvovo Religijø istorijosmuziejus konferencijas organizavokartu su Ukrainos archeografijosinstitutu. Religijø istorijos muziejuspirmasis Ukrainoje pradëjo organizuotitokias konferencijas, kuriosesuburiami ne tik teologai, filosofai,istorikai, bet ir kitø specialybiøatstovai. Nuo 1994 m. á konferencijøorganizavimà ásitraukë Kijeve veikiantisUkrainos mokslø akademijosH. Skovorodos Filosofijos institutoReligijø tyrinëjimo skyrius, o pastaraisiaismetais – ir Lvovo nacionalinioIvano Franko universiteto Filosofijosfakultetas. Konferencijosedalyvauja beveik visø regionø apskritiescentrø atstovai.Uþsieniui konferencijose tradiciðkaiatstovauja Rusijos (Maskvos,Sankt Peterburgo), Baltarusijos (Minsko,Grozno), Lenkijos (Varðuvos,Krokuvos, Liublino, Torûnës), Slovakijos(Priaðevo) mokslininkai. Buvoatvykæ Rumunijos, Vengrijos, Èekijos,netgi Japonijos, Italijos, Austrijos,Ðvedijos, JAV ir Kanados atstovai,taèiau kol kas tai tik vienkartiniaipraneðëjai. Muziejus tikisi pastovesniobendradarbiavimo. Ðiemet konferencijojedalyvavusi ðio straipsnioautorë skaitë praneðimà ArkivyskupasMeèislovas Reinys ir vyskupas VolodymyrasSterniukas: religinës-istorinësparalelës. Konferencijos organizatoriaitikisi ið Lietuvos sulaukti irdaugiau praneðëjø.Slavistø kolokviumasUkrainos ðvietimo ir moksloministerija, Lvovo nacionalinis IvanoFranko universiteto Slavistikosinstitutas, Ukrainos nacionalinësmokslø akademijos Tautotyros institutoistorinë komisija ir TarasoÐevèenkos mokslo draugija 2007 m.geguþës 16–18 d. Lvovo nacionaliniameIvano Franko universitetesurengë jau XVI tarptautiná slavistøkolokviumà, kuris, kaip ir ankstesnieji,buvo skirtas Ðv. Kirilui irMetodijui. Priminsime, kad 1991 m.geguþës 24 d. – Ðv. Kirilo ir Metodijausdiena – buvo paskelbta slavøraðtijos diena.Ði ðventë tapo pretekstu Lvovonacionaliniam Ivano Franko universitetoIstorijos fakultete ásikûrusiamSlavistikos institutui, kuriam vadovaujadirektorius doc. dr. VolodymyrasÈiornyj, 1992 m. atnaujinti ryðiustarp slavistø, mat þlugus Sovietø Sàjungainustota organizuoti bendrusslavistø forumus.Nuo 1992 m. pradëti organizuotirenginiai buvo pavadinti Slavistikosskaitymais, o nuo 1996 m. jie vadinamiSlavistikos kolokviumais; pastariejiágavo tarptautinio forumo teisæ. Tokierenginiai suvienija mokslininkus,dirbanèius ávairiose slavistikos srityse,– kalbininkus, filologus, istorikus,kultûros istorikus, etnografus, folklorotyrinëtojus. XIV kolokviume pirmàsykpraneðimà skaitë ir politologë.Kolokviumo dalyvius vienija kalba– praneðimuose ir diskusijose vartojamosvisos slavø kalbos. Be Ukrainosmokslininkø, praneðimus èiaskaito atvykusieji ið ávairiø ðaliø: Baltarusijos,Lenkijos, Slovakijos, Slovënijos,Serbijos, Èekijos, Bulgarijos,Kroatijos, Juodkalnijos, Makedonijosir Rusijos. Lietuvai atstovavostraipsnio autorë (Lenkø politikosVoluinëje atspindþiai informaciniamebiuletenyje „Lietuviø ukrainieèiødraugijos þinios“ (1932–1935).Per tris intensyvaus darbo dienasbuvo iðklausyti 65 praneðimai. Be dviejøplenariniø posëdþiø darbas vyko 3sekcijose (kalbotyros, literatûros ir istorijosbei kultûros). Taip pat buvo organizuotasapskritasis stalas Ukrainosliteratûra pasaulyje – literatûra slavø kalbomisUkrainoje, pristatyta á ukrainieèiøkalbà iðversta ir tik kà iðleista BorislavoPekièo knyga Naujoji Jeruzalë.Slavistø kolokviumai atliekasvarbø vaidmená brandinant jaunusmokslininkus, mokslo kelyje þengianèiuspirmuosius þingsnius. Èiajie turi galimybæ konsultuotis su patyrusiaisspecialistais, dirbanèiaisávairiose Europos ðalyse.Ivanui Franko skirtirenginiai1661 m. Lvove ákurtam universitetui1940 m. suteiktas Ivano Franko(1856 08–1916 05 28) vardas. Taippagerbtas I. Franko – ypatinga Ukrainosasmenybë. Jis þinomas ukrainieèiøraðytojas, mokslininkas, visuomenësir politikos veikëjas, mokæsisðio universiteto filosofijos fakultete.1999 m. Lvovo universite-ris vienytø viso pasaulio ukrainieèiusir kitø tautø Ivano Franko veiklos beikûrybos tyrinëtojus. Ðià idëjà iðkëlëketuri Lvovo nacionalinio IvanoFranko universiteto darbuotojai:prof. Michailas Gnatiukas, prof. ValerijusKornijèukas, doc. dr. BogdanasJakimovièius ir doc. dr. BogdanasTycholozas. Dera pastebëti, kadprof. V. Kornijèiukas ir doc. dr. B. Jakimovièiusyra lankæsi Lietuvoje,skaitæ praneðimus konferencijose, oapie B. Jakimovièiø, jo ryðius su Lie-bei lëliø teatruose rodyti spektakliai.Ne vienas renginys organizuotas irLvovo nacionaliniame Ivano Frankouniversitete. Geguþës 29 d. universitetoveidrodþiø salëje vyko I. Franko kûrybosskaitymai, spektakliai, pastatytipagal I. Franko kûrybà. Eiles, skirtasI. Franko, skaitë Lidija Joltuchovska-Skoropis. Ðio straipsnio autorë perskaitëkeletà I. Franko poezijos posmø,iðverstø á lietuviø kalbà – susirinkusiejipirmàsyk iðgirdo, kaip skamba ðio poetokûryba lietuviø kalba.LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTASskelbia priëmimà á Technologijos mokslø Energetikosir termoinþinerijos (06 T) krypties dieninæD O K T O R A N T Û R ÀDoktorantûros studijø metu sudaromos sàlygos papildomaidirbti disertacijos temos srityje, yra galimybë dalyvauti tarptautiniuoseprojektuose, staþuotis uþsienio mokslo centruose, dalyvautitarptautinëse konferencijose, ásilieti á aktyvø instituto jaunøjømokslininkø sàjungos (http://jms.lei.lt) kolektyvà.Stojantieji á doktorantûrà asmenys turi pateikti:– praðymà instituto direktoriaus vardu, kuriame nurodo doktorantûroskryptá (praðymo formà rasite www.lei.lt, Informacija,Doktorantûra);– gyvenimo apraðymà;– kvalifikacinio magistro laipsnio arba jam prilygstanèio aukðtojoiðsilavinimo diplomà ir jo priedà bei jø kopijas;– dviejø mokslininkø rekomendacijas, skirtas LEI Doktorantûroskomisijai;– paskelbtø mokslo darbø sàraðà ir jø kopijas, o jeigu jø nëra –doktorantûros krypties moksliná referatà;– asmens tapatybæ árodantá dokumentà bei paso paskutinio puslapioarba asmens tapatybës kortelës kopijà;– kitus kvalifikacijà árodanèius dokumentus.Pastaba. Bûsimiems doktorantams siûloma atvykti iðankstiniampokalbiui su galimais doktorantûros moksliniais vadovais.Dokumentai priimami Lietuvos energetikos institute, Breslaujosg. 3, Kaunas 44403, 233 kab.nuo 2007 m. rugpjûèio 13 d. iki rugpjûèio 24 d. Priëmimo konkursasvyks 2007 m. rugpjûèio 28 d. 9 val., 202 kab.Daugiau informacijos teiraukitës tel. (8~37) 401 809, faks.(8~37) 351 271, el. p. jolanta@mail.lei.lt, www.lei.ltDirektoriusVyriausiasis redaktorius Gediminas ZemlickasKalbos redaktorë Rûta KrasnovaitëStilistë Kristina SakalauskienëDizainerë Jolanta MitalauskaitëPatarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 ~ 5) 212 1235Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.Perspausdinant ar naudojant laikraðèio „Mokslo Lietuva“ ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á „Mokslo Lietuvà“.ISSN 1392-7191LeidþiaUAB „Mokslininkø laikraðtis“SL Nr. 169SpausdinoUAB „Sapnø sala“S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius