2011 03 25, Nr. 12 - Respublika.lt

respublika.lt

2011 03 25, Nr. 12 - Respublika.lt

16“Ar valdžia išnaudojaLietuvos mokslinį potencialą”Kartais ima atrodyti,kad valdžia iš kartoeksperimentuoja suvisuomene užuot savosumąstytus valdymomodelius patikrintųremdamiesi mokslu. Dėlto įvairios strategijos -tiek švietimo, tiekekonomikos - tampavienadienėmis. Kiekvienanaujai atėjusi valdžiaatlieka naujus bandymus.Kodėl valstybę valdantyspolitikai nesikreipia įmokslininkus? O jei irkreipiasi, kodėltik į užsienio?Apie tai prie ŽALGIRIO NA-CIONALINIO PASIPRIEŠINI-MO JUDĖJIMO apskritojo stalodiskutavo Vilniaus universiteto docentasAlgirdas ŠUKYS, Lietuvosbanko ekonomistas RaimondasKUODIS, finansų analitikas StasysJAKELIŪNAS ir verslininkas, buvęspolitikas Antanas BOSAS. Diskusijąvedė žalgirietis GediminasJAKAVONIS.G.JAKAVONIS: Šitą temąturbūt padiktavo susitikimasAlgirdu Šukiu. Jis tiesiog atnešėmedžiagą, parodė, kaip būdamasSibire, tremtyje, užsiėmėekonomikos prognozavimutaikydamas matematikos modelius.Tos prognozės pildėsi.Grįžęs į nepriklausomą Lietuvą,jis savo darbus, žinias bandėpateikti Lietuvos valdžiai, betjo geri norai liko be atsako. Kasgi yra ekonominių procesų matematinismodeliavimas?A.ŠUKYS: Daugelį žmonių stebinatoks paradoksas. Man jau aštuoniasdešimtpenkti metai eina,per mano gyvenimą technika padarėtiesiog fantastišką šuolį. Manovaikystėje žmonės automobilių bėgdavožiūrėti, o dabar atsirado naujosryšių technologijos, kompiuteriai irpan. Kita vertus, socialinio gyvenimo,ekonomikos srityje progresasžymiai lėtesnis. Kodėl? Dabar ašdėstau sudėtingų sistemų analizę,modeliavimą, projektavimą. Irmums gana lengva į daugelį klausimųrasti atsakymą darant eksperimentus.Vadinasi, mes galime elgtistaip, kaip elgiasi fizikai, chemikai,biologai, - eksperimentuoti. Eksperimentuojantsu matematiniais modeliaisgalima išmėginti įvairias situacijasir gauti atsakymus. Ar galimareikalauti, kad žmogus sukonstruotųtelevizorių, šaldytuvą arkompiuterį nesimokęs. Tiesiog susiorganizavokompiuterių partija,žmogų išrinko, paskyrė, ir dabar jiskonstruoja. O valstybėje taip būna.Susikuria partijos ir konstruojavalstybės valdymo mechanizmą.Bet valstybė, ekonomika yra žymiaisudėtingesni dalykai negu kompiuterisar televizorius, o tie žmonėsbando kažką sukurti. Ar galima leistižmogui vairuoti mašiną, jeigu jisnemoka? Vairuoti valstybę daug pavojingiau.O kas ją vairuoja? Visurreikia mokslo. Labai skaudu, kaddaugelis žmonių to nesupranta. Irypač žmonės, esantys valdžioje. Kadaisemes kūrėme modelius, aš patsbuvau pakviestas, bet jiems nereikėjomodelių, jiems reikėjo žmonių,kurie išdėstytų jų politinius sprendimus.To daryti aš nesutikau. Ašpasiūliau savo variantus, bet sritis,kuriai aš atstovauju, Lietuvoje, sakyčiau,dar yra “neprijaukinta”.Mes užsiimame sudėtingų sistemųanalize, modeliavimu ir projektavimu.Modeliuojant, projektuojant tokiąsistemą turi dalyvauti įvairiųmokslo sričių, visuomenės sluoksniųatstovai, tada galima sukurti sistemą,kuri bus gyvybinga ir veiks.Štai Japonijoje, jeigu būtų sistemiškaiprojektuotos atominės elektrinės,nebūtų atsitikę to, kas dabaratsitiko. Juk japonai žinojo, kad žemėsdrebėjimai dažni ir gana stiprūs.Aušinimo sistema nebuvo apskaičiuotaseisminiam poveikiui. Irštai ji nebeveikia, katilai perkaito,sprogsta.G.JAKAVONIS: Vis dėlto artinkamai valdžia išnaudoja savomokslinį potencialą?S.JAKELIŪNAS: Ne tik įmokslininkų, bet ir apskritai į žmonių,kurie sveiku protu ką norsbando išmąstyti, suformuluoti, siūlymusir vertinimus labai mažaiatsižvelgiama. Kodėl? Čia galimagilintis į žmogaus ir partijų prigimtį- ko jos realiai siekia: ar jos siekiaatstovauti kam nors, ar valdytivalstybę, ar tie žmonės nesugebakitur pritaikyti savęs ir galbūtlinkę tik prisipildyti kišenes. Galbūttokios yra priežastys, kodėlracionalesnio, objektyvesnio balsonegirdima ir nenorima įsiklausytitiek į mokslininkų, tiek apskritai įžmonių, kurie ką nors racionalausbando siūlyti, nuomonę.G.JAKAVONIS: Labai dažnaipriimant kokį nors sprendimąkviečiami užsienio ekspertai.Ar tie žmonės yra protingesni,ar mes savų žmonių neįvertiname?Ar tie žmonės, atlikędarbą, kai jiems bus sumokėta,atsakys už vienokius arkitokius jų priimtų sprendimųpadarinius?R.KUODIS: Iš tikrųjų mūsųšalis nemaža dalimi skurdžiai gyvenadėl to, kad mes mažai naudojamėsprotu. Nėra taip svarbu, arčia užsienio ekspertai, ar vidaus.Politikams labai sunku aprėpti dalykus,kurių pasekmės yra ne tiktiesioginės, bet ir netiesioginės. Irkartais tos netiesioginės žymiaisvarbesnės ir gali visiškai apgręžtinetgi geras iniciatyvas. Mūsų politikaiyra nekantrūs, jiems norisivisko greitai. Kita vertus, jie dedasivisažiniais, nedrįsta prisipažinti,kad nesuvokia kažko, jiems gėdaeiti klausti patarimo, konsultuotis.Užtat mes turime daug eksperimentavimoviešoje erdvėje, tai sukeliaskaudžias pasekmes. Gyvenameskurdžiai.Į valdžią pradėjo eiti netie, kurie gali ir nori kąnors duoti, o tie, kurie noriimti, gauti. Ir iki šiol einaAlgirdas ŠukysSvečiasSauliaus Venckaus nuotr.G.JAKAVONIS: Gerb. Antanai,ar tai, apie ką mes dabarkalbame, tokį modeliavimąpats taikytumėte savo versle?Ir kur priežastys, kad valstybėje,kurios ateitis mums rūpi, situacijanesikeičia?A.BOSAS: Iš tikrųjų šiandienpolitika nuo sveiko proto, pagrįstokokiu nors modeliavimu arba faktais,mokslu, yra labai toli. Tai tęsiasijau 20 metų. Ir labai skaudupripažinti, kad turėdami tokį akademinį,mokslinį potencialą, jo neišnaudojame.Mūsų politikai negalipatikėti, kad yra už juos protingesnių,kurie gali padaryti analizę,sukurti modelius su visais pagrindiniaisir šalutiniais efektais. Netnesidomi ir nesivadovauja pripažintaisveikalais, kurie yra pagrįstimoksliniais tyrimais. Jeigu verslasdirbtų tokiais metodais, kaipdirba šiandien įstatymų leidėjai, taidaug daugiau turėtume bankrutavusiųįmonių. Vis dėlto verslas yrapragmatiškesnis. Aš ir pats, būdamasinžinierius mechanikas, suvokiau,kad neįmanoma valdyti daugiaukaip 30 įmonių iš entuziazmo,intuicijos, reikia profesionalių žinių.Ir dar, teorija yra teorija. Betpagrindinis dalykas yra teorijostaikymas praktikoje. Nėra išrašytųreceptų, nėra formulių. Egzistuojadaugiau kaip dešimt strateginiovaldymo ir planavimo mokyklų,bet paimti kažkokią vieną ir pritaikytinegalima. Reikia atsižvelgti įvidinę, išorinę aplinką, galų gale įatskirų šalių papročius, religiją irvisa kita, kad galėtum iš tikrųjųsumodeliuoti ilgalaikę strategiją,pavyzdžiui, 10 metų. Šiandienverslas negali strategiškai planuotivien dėl to, kad, pavyzdžiui, mokesčiųsistema yra nestabili ir neilgalaikė.Jeigu kas 2-3 metus keičiasimokesčių sistema, ar galimastrategiškai planuoti ilgalaikes,milijonines investicijas ir jų atsiperkamumą.Verslas nesuspėjaprisitaikyti prie šių dalykų. Išeina,kad Vyriausybė dirba atskirai, Seimasatskirai, verslas atskirai.Mokslinis potencialas Lietuvojedidžiulis ir man labai liūdna, kad šįpotencialą išnaudoja ne Lietuva, okitos išsivysčiusios šalys. Ir išnaudojalabai sėkmingai. O pas musyra tokia blogybė. Gal tai toks lietuviųpavydas. Kaip mes dabarkreipsimės į mokslo žmones, kadjie patarinėtų, geriau mokėsimemilijonus užsienio ekspertams,kad jie padarytų tą patį, ką gali mūsiškiaipadaryti dešimt kartų pigiau.Ir to niekaip neišeina pakeisti.Todėl aš sakiau, kad man yraper brangu dar vieną kadenciją sėdėtiSeime ir stebėti, kas vyksta.Aš grįžau ten, kur galiu daugiaupasiekti. Apskritai Vyriausybė turėtųbūti daugiau pagrįsta profesionalumu,o ne politika.A.ŠUKYS: Teorija ir praktikayra esminiai komponentai, tačiautarpas tarp teorijos ir praktikos nėraužpildomas. Dabartinis mokslas,dabartinė technika leidžia tvarkytivisuomenę kitokiais pagrindais, bettam reikia ruoštis. Reikia parengtispecialistus. Dabartinis interneto,kosminių ryšių egzistavimas ir t.t.leidžia visuomenei pereiti nuo vadinamosiosatstovavimo demokratijos,kuri iš tikrųjų yra tiktai vaidinimas,nėra tikro atstovavimo, prietiesioginės demokratijos. Techniškaitai galima padaryti. Bet reikiapakelti visuomenę. Reikia, kad visuomenėtai suprastų. Nes neveiksžmogiškoji sistema, jeigu žmoniųtikslai vieni, o sistemos - kiti. Taituri būti suderinta. Jeigu sistemasukurta žmonių gerovei, tikslai susiderinssavaime, bet jeigu visa tainuleista iš viršaus, tai tokia sistemagerai neveiks. Netgi gamtoje patiracionaliausia sistema - žmogaussmegenys - organizuota ne pagaltokį principą, ten yra hierarchija,bet ji yra ne iš viršaus. Nėra pagrindinioneurono, kuris komanduojavisiems neuronams. Pilietinė visuomenėišauga, kai žmonės veikia,jaučia, kad yra atsakingi už savocmyksistemą. Tada žmogus lengviau ištveriasunkumus, su kuriais susiduria,jis ieško sprendimų. Dabar pasmus tų sprendimų neieškoma. Mesiššvaistėme moralinį, dvasinį potencialą,tą dvasią, kurią turėjome Sąjūdžiometais, tai yra baisiausia.G.JAKAVONIS: Akademinėvisuomenė buvo tas elitas, kurissukūrė Sąjūdžio idėjas. Ar nejaučiatetam tikros kaltės, kadtam Sąjūdžiui atvedus tautą prienepriklausomybės, akademinėvisuomenė pasišalino nuo valstybėsvaldymo, pasitraukė?A.ŠUKYS: Ne tiek pasišalino,kiek buvo pašalinta. Atsimenu, dar1989 metais svarstėme, kaip Lietuvagyvens, kai Sovietų Sąjungagrius. Modeliavimas rodė, grius.Ekonomistas Kazys Antanavičius,pabuvojęs Švedijoje, siūlė kurti sistemą,panašią kaip Švedijoje, - socializmą.Gediminas Vagnorius tvirtino:reikia viską privatizuoti, prasidėslaisvosios rinkos konkurencijair viskas savaime vystysis. AtsistojoJustinas Marcinkevičius irsako: aš ne ekonomistas, negaliuspręsti ekonominių problemų, betaš, kaip rašytojas, šioks toks psichologas,žinau, kad dalijantis žemębrolis su broliu pešasi, užmušti vienaskitą pasiruošę. Ar reikia dabarsupriešinti visuomenę, kai mes neturimenei tikslų, nei įstatymų, nieko.Geriau dabar viską inventorizuokime,surašykime ir paskui, kaisukursime valstybinę sistemą, netik politinę, bet visą valstybės infrastruktūrą,tada žiūrėsim, kaip reikiadalytis ir ar iš viso reikia dalytis.Tuoj po to J.Marcinkevičius taponegeras. Po dviejų savaičių pasirodėlaida, kaip iš jo juokėsi ir t.t. Tokiubūdu buvo išstumti ir ArvydasJuozaitis, ir Romualdas Ozolas. Paskuibuvo skambutis į universitetą,kad aš esu KGB agentas. Taigi akademinėvisuomenė nepasišalino, jibuvo pašalinta.G.JAKAVONIS: Gerb. Stasy,ar jūs galite pamodeliuoti,kaip pakeisti dabartinę situaciją,kurią mes įvardijame kaipkrizę?S.JAKELIŪNAS: Aš be jokiųmodelių, intuityviai galiu pasakyti -jeigu toliau šita valstybė taip judėstiek finansine, tiek socialine, tiek demografineprasme, tai tos tendencijos,bijau, jau dabar galbūt yra negrįžtamos.Mes judame į tam tikrą liūną,prarają, pragaištį, valstybės nykimą.Manau, kad politikai, ko gero, tai intuityviaisuvokia, nes jie nėra kvaili.Kai su jais kartais rimčiau pasišneki,linkčioja galvomis, taip, sako, problemosrimtos. Tačiau atsako į tas problemasreikia labai rimto ir konsoliduoto.Vieni dabar kuria kažkokiasenergetines strategijas, kažką bandopadaryti. Bet po pusantrų metų vyksrinkimai ir kuo tai baigsis, ar šiuosdarbus kas nors perims, niekas nežino.Lietuvoje trūksta diskusijų, kurmes judame. Pavyzdžiui, neturimemigracijos politikos. Kokie žmonėsišvažiuoja, kaip mes bandome juossugrąžinti ir ar apskritai bandome.Gal jų nereikia? Kaip bandome pritrauktispecialistų iš kitų šalių, inžinieriųar mokslininkų? Matyt, nereikiatų mokslininkų, nes jie sukurstuos modelius, pademonstruos, kadpolitikai nesugeba valdyti valstybės.Politinei sistemai, matyt, nereikianei tos migravimo politikos, nei toproto.A.ŠUKYS: Mokslas ieško tiesos,o mūsų Vyriausybei tiesos nereikia.Ir todėl ieškojimo ji ne tikneskatina, bet stabdo.G.JAKAVONIS: Galbūt žmogui,žinančiam, kad atėjo ketveriemsmetams, kad vyksta privatizavimoprocesas, kyla norasišnaudoti savo gyvenimošansą, kurio paskui jau nebus.Viską privatizavus, lieka europiniaipinigai. Žmogus, kuris einaį valdžią, jeigu jis yra nesąžiningaspolitikas, pirmiausiabandys daryti įtaką kokiomsnors deryboms, mėgins uždirbtipinigų, pasiekti naudos sau.Ar kada nors bus pradėta mąstytivalstybiškai?R.KUODIS: Daug tikėtis išpolitikų, manau, neverta. Galiausiaipotencialus politikas sveria“už” ir “prieš”, eiti į politiką ar ne.Tas “už” yra vis mažesnis, nes tunelabai tiki, kad gali ką nors pakeisti,netiki sistemos skaidrumu.Ten visai ne nacionaliniai interesaivyrauja, o asmeniniai. Tačiau“prieš” vis didėja, nes eidamas įvaldžią susitapatini su žmonių akimismatoma atseit vagių gauja. Galimaklausti savęs, kiek tokius reitingusturinti valdžia apskritai yralegitimi. Manau, pakeisti šios situacijosbe kažkokio sukrėtimo, naujosąjūdžio neįmanoma.A.ŠUKYS: Mes modeliuojame,kad gali būti išimčių pakeitusrinkimų sistemą. Ką jūs apie taimanote?R.KUODIS: Taip, technologinėspriemonės leidžia įgyvendintitiesioginę demokratiją šiais laikais.Bet nereikia turėti didelių iliuzijų,kad demokratinių struktūrų kaitaliojimasaukštyn kojom apvers šitąšalį. Aš tokių iliuzijų neturiu.G.JAKAVONIS: Užsiminėte,kad reikėtų kažkokio sukrėtimo.Koks tai turėtų būti sukrėtimas?R.KUODIS: Aš dešimt metųrašau apie tuos dalykus, apie emigraciją,apie tai, kad Lietuva vienaiš nelaimingiausių nacijų, ir kodėltaip yra. Ir manau, kad ne tiek pinigųtrūkumas, materialinės gerovėstrūkumas yra svarbiausias, betteisingumo stygius šalyje ir moralinisklimatas apskritai. Kodėl žmonėsemigruoja, kodėl žudosi tokiaismastais kaip Lietuvoje? Ieškojauatsakymo į šiuos klausimus. NeteisingumasLietuvoje yra žymiaisvarbesnis dalykas negu pinigų trūkumas.Kaip gimsta neteisingumas,mes čia galime valandų valandasšnekėti. “Genialaus” ekonominiosprendimo pavyzdys - žemės kilnojimasnebaigus restitucijos.Europos pinigai keliadideles pagundasir verslo žmonėms,ir politikamsStasys JakeliūnasSvečiasNeteisingumasLietuvoje yra žymiaisvarbesnis dalykas negupinigų trūkumasRaimondas kuodisSvečiasG.JAKAVONIS: Antanai, kokiospaties prognozės, tiek savoverslo, tiek valstybės? Ar nekilonoras apskritai dingti iš Lietuvossu savo verslu?A.BOSAS: Gerb. Algirdai, jūsminėjote, kad reikia žmogų iš apačioslyg ir traukti, kad dalyvautų valdyme.Sąjūdžio laikais tai buvo padaryta.Tie, kurie gebėjo, akademinėvisuomenė - kur jie paskui atsidūrė?Jie buvo paprasčiausiai nustumti irvadovauti atėjo funkcionieriai, taipgalima pavadinti, ir gatvių politikai,kurie daugiau rėkė, negu pragmatiškaimąstė ir kūrė. Vadinasi, profesionalaibuvo nustumti. Nuo pat 1991metų. Dabar pažiūrėkime, štai jūsųmatematinis modelis. Koks buvoLietuvos konkurencinis pranašumas?Vienintelė iš Baltijos šalių turėjoatominę elektrinę, naftos perdirbimoįmonę, be to, sąjunginio pavaldumoįmonių, kurios iš tikrųjųkūrė didžiulę pridėtinę vertę. Jos buvosunaikintos. Pradedant žemėsūkiu, galima sakyti, sunaikintos visosįmonės, užuot investavus į šiuolaikinestechnologijas ir didinus konkurencingumą.Galvota, kad artelėsir amatas išlaikys šalį. To negali būti.Vien eksportas nepakels Lietuvosekonomikos tiek, kad padidėtų vartojimasir bendrasis vidaus produktastaip augtų, kad būtų padengtosskolos ir kiltų ekonomika. Turi kiltividaus vartojimas. Dabar toliau vykstata pati nusikalstama veikla. Monopoliniųbankų genocidas prieš Lietuvosgyventojus ir verslą. Kontrolėsmechanizmas formaliai yra, betjis neveikia. Toliau - Vyriausybės neprofesionalumasir darbas skirtingomiskryptimis. Vyriausybė ir verslasturi siekti tų pačių tikslų. Šiandienkaip Ivano Krylovo pasakėčioje, kurlydeka, vėžys ir gulbė tempia vežimąį skirtingas puses, einama į niekur.G.JAKAVONIS: Lietuvoje didžiausiabėda, kad mes neturimeilgalaikės valstybės strategijos.Tai gal galima pradėti kurtiilgalaikę valstybės strategiją?A.BOSAS: Mes neturime ne tikšalies strategijos. Neturime net atskirųšakų strategijų: nei energetikosstrategijos, nei švietimo strategijos.Deklaruojama, kad reikia sukurti,bet tos deklaracijos nerealizuojamos.Ir kol to nebus padaryta, ašgaliu net be matematinių modeliųprognozuoti, kuo mes tapsime. Vienintelis,kas liko, tai pigi darbo jėga.Mažai moki žmogui, jis mažai vartoja.Vadinasi, galime tapti tiktai tarnaistų investuotojų, kurie ateis irnupirks bankrutuojantį verslą.G.JAKAVONIS: Ar mes pirmagalime kurti kokios norsvienos šakos strategiją, kai neturimevisos savo valstybės vizijos.Aš įsivaizduoju, kad norintkurti strategiją, pirmiausiareikia labai aiškiai, nemeluojantsau, įvertinti padėtį, į kuriąmes esame patekę. Šiandienmatau tik pesimistines valstybės,tautos žlugimo idėjas. Argalime šiandien įvertinę vidinę,išorinę padėtį sukurti modelį,kad kaip nors išsaugotumevalstybę, jos ekonomiką, žmones,potencialą?A.ŠUKYS: Prieš modeliuodamiateitį modeliuojame praeitį, kuri jaužinoma. Skurdinimas buvo vykdomasnet sąmoningai. Vakariečiai konsultantai,kurie atvažiuodavo ir su kuriaisman teko bendrauti, teigė: jeigu jūsnorite, kad jūsų valstybė taptų konkurencinga,privalote turėti pigią darbojėgą. Bet tam reikia sumažinti darboužmokestį ir pensijas. Politiškai taibūtų negerai, vadinasi, pakelkiteenergetikos kainas ir darbo užmokestissavaime sumažės. Tada žmonėsbus pakankamai nuskurdę, dirbs betkokį darbą ir už bet kokį atlyginimą.Jūsų žmonės yra aukštos kvalifikacijos,gerai išsilavinę, jūs išsiveršite įpriekį. Toks kelias buvo siūlomaskonsultantų. Kai kuriems iš mūsų tailabai patiko... Kai paaiškėjo, kad visasvalstybės turtas yra niekieno, kad jįgalima labai paprastai pasiimti, prasidėjoveržimasis, lipimas per galvas.Visa inteligentija tapo nereikalinga.Kiekvienas stengėsi daugiau pasigriebti.Tada į valdžią pradėjo eiti netie, kurie gali ir nori ką nors duoti, otie, kurie nori imti, gauti. Ir iki šioleina. Dabartinė sistema tokia, kad įvaldžią atrenkami tie, kurie nori gauti.O reikia, kad būtų atrenkami norintysduoti. Mes taip ir siūlėme. Ašir kalbu apie tą modelį. Bet, labai įdomu,ir pasaulyje buvo taip pat... Ašpats buvau Romos klubo dalyvis. Kolmūsų universitetas modeliavo ekologiniusprocesus, viskas buvo gerai,visokie fondai finansavo. Bet vos tikRomos klubas pradėjo modeliuotiekonominius ir politinius procesus,finansavimas iš karto pasibaigė, nesmodeliai parodė, kad reikia keisti sistemą.Ir aš teigiu, kad šita sistema,kuri dabar yra, neišgyvens daugiaukaip iki 2035 metų. Arba vėl kils revoliucijos,arba žmonės pakeis sistemą,pereis prie modelio, kuris buskitaip organizuotas. XXI amžius techniškaileidžia sukurti kitokiais pagrindaisorganizuotą visuomenę. Aš sakau,kad žmogiškoji sistema geraiveikia tik tada, kai elementų tikslaisutampa su sistemos tikslais. Žmonėspatys gali išsiauginti sistemą.S.JAKELIŪNAS: Gal prieš pusantrųmetų, regis, Arvydas Šliogerisrašė, kad per 400 metų lietuvių mentalitetasnelabai ir pasikeitė. Jis iš esmėsyra toks baudžiavinis: pasyvus,bijantis, nesiekiantis mąstyti, nesiekiantistiesos, nes siekti tiesos visadayra rizikinga. Štai mažas pavyzdys.Mūsų Vyriausybės populiarumas, galimasakyti, niekinis, nulinis. TačiauPrezidentūros, prezidentės populiarumasyra neįtikėtinai aukštas. Ką taisako? Ar Dalia Grybauskaitė labai visiemspatinka, ar žmonės mano, kadta pseudodemokratinė rinkimų į Seimąir atstovavimo žmonėms sistemayra nefunkcionali? Galbūt tai žmoniųnoro daugiau valdžios galių sutelktikur nors kitur, sakykime, Prezidentūroje,išraiška. Sutinku, kad politinęsistemą reikia keisti. Aš labai kritiškaivertinu visą Gedimino Kirkiloaplinką, bet kai su juo pasikalbi, jisgana racionaliai ir teisingai svarsto,kad galbūt daugiau galių reikia suteiktiPrezidentūrai. Bet vėl problema- kaip užtikrinti, kad prezidentasbūtų protingas ir kad aplink jį susirinktųprotinga komanda. Kitas dalykas,apie kurį norėčiau pakalbėti, yraEuropos pinigai. Jie kelia dideles pagundasir verslo žmonėms, ir politikams.Tai, man atrodo, labai iškraipoekonominę ir konkurencinę aplinką,skatina korupciją ir pan. Dabar iš Lietuvosyra išvažiavę keli šimtai tūkstančiaižmonių, dalis jų yra neblogaiišsilavinę. Ir kai kurie iš jų tapo visaikitokiais žmonėmis. Jeigu bent kelišimtai jų grįžtų ir pasklistų po švietimosistemą ir aukštąsias bei vidurinesmūsų mokyklas, galbūt pradėtųkeistis ta aplinka ir atmosfera. Irmentalitetas pamažu pradėtų augti.Aš netikiu tais modeliais. Visi modeliaipriklauso nuo prielaidų, nuo teoriniųparadigmų. Ir kaip jūs sakėte,kai tik Romos klubas ėmėsi ekonominiomodeliavimo, visuomenės procesų,finansavimas nutrūko. Tai lygiaitaip pat vyksta ir dabar. Vienus finansuoja,kitų, kurie tokie pat protingi,bet kitaip mąsto, nefinansuoja. Kažkampalanki būtent tokia modeliavimokryptis. Manau, esminiai dalykaiyra politinio proceso ir politinės sistemoskaita. Reikia vos ne cenzuskokius nors politikams įvesti. Gal rinkimusreikia daryti visuotinius ir privalomus.Aš tiktai svarstau ir improvizuoju.Ir kitas dalykas - švietimosistemą reikia keisti iš pašaknų, nuovidurinio mokslo. Tokios reformosgalbūt ilgainiui ir pakeistų tą trajektoriją,kuria mes dabar judame.A.ŠUKYS: Modeliuoti reikia,modeliavimas - tai tarsi tiesospaieškų instrumentas, ir tą modelįne kokie nors mokslininkai sukurs.Modelį kuriame visi ir su juoaugame patys.R.KUODIS: Vieni sako, kad lietuviaineiniciatyvūs, neverslūs, turilabai mažai įmonių tūkstančiui gyventojų.Kiti atšauna, kad priešingai,lietuviai mėgsta iššūkius, jie labaidrąsiai emigruoja, ne kiekvienas galirauti savo šaknis, judėti į visai kitąkultūrinę aplinką. Todėl tiesa kažkurper vidurį. Žinoma, yra sričių, kuriosbuvo labai smarkiai pažeistos sovietinėssistemos. Aš, kaip ekonomistas,turiu pasakyti, kad ekonomikosmokslo sritis ypač skaudžiai nukentėjo.Ir fizika, ir medicina - ar sovietinė,ar vakarietiška - buvo tokiosDemokratinė kultūra turiužaugti arba išsiugdyti.Pas mus, deja, yrainteresų kultūraAntanas BosasSvečiaspačios. Tačiau ekonomikos mokslasbuvo kuriamas ant visai kitų pamatųir dabar mes tikrai turime problemųdėl dėstytojų ir dėl ekonomistų rengimo.Čia jau, matyt, atskira tema,bet vienaip ar kitaip valstybės valdymetai aiškiai matyti. Valdant valstybę,net neturint išteklių, vien esamusgeriau skirstant galima stebukluspadaryti.A.BOSAS: Iš tikrųjų. Ir tai yraglaudžiai susiję su ekonomika ir susprendimų priėmimu. Šiandieną pasmus, deja, yra interesų kultūra. Išto nieko gero nereikia ir negalimatikėtis. Į tą patį Seimą pasodink 141profesorių - irgi nieko gero nebus,todėl reikėtų daugiau moraliai pasiruošusiųir demokratiniais principaisbesivadovaujančių žmonių, kuriešaliai galėtų daugiau duoti, negunorėtų gauti. Tokių yra mažuma, betjų reikia šiandieną. Tačiau jau augamotyvuota jaunimo karta. Labai gaila,kad iš karto po Sąjūdžio buvo nueitane tuo keliu.Parengė Milda JUODAKIENĖVisa filmuotamedžiaga tinklalapyje17


RAŠYKITE MUMS: NACIONALINIŲ VERTYBIŲ RINKIMAI 2011, A.Smetonos g. 2, Vilnius LT-01115, arba el.paštu nida@respublika.netSU ŽALGIRIU – UŽ LIETUVĄ!18Koplyčios - lyg tautos religinių tradicijų sargaiIr kokių tik pokyčių teko išgyventitai prie Baltijos prigludusiailietuvių tautai besiformuojanttradicijoms, tarp jų ir religinėms!Juk buvo laikas, kai kryžiumi irkalaviju paženklinti iš Vakarųplūstą ordinai neįveikiamąŽemaitiją vadino “pagonybėsskydu”. O XIX amžiuje Lietuvajau pelnė Šventosios žemės,Marijos žemės vardus - tapo“krikščionybės skydu”. Bet istorijarodo, jog mūsų šalies kaimynėsniekada nenorėjo, kad lietuviaiturėtų savą tikėjimą. Carineiimperijai užvaldžius Lietuvą,rusams netiko, kad lietuviai yrakatalikai, ne stačiatikiai. Ir vėlužvirė nuožmi kova dėl tikėjimo,apie ją rašytinius liudijimus palikoMotiejus Valančius, SimonasDaukantas, kiti krašto šviesuoliai.Danielius BALČIŪNASKiek rovė - neišrovė...Caro laikais Lietuvoje buvogausu savo tikėjimo simbolių -kryžių, koplytėlių, koplyčių, bažnyčių.Pamėginę vykdyti lietuviųnutautinimą, vertimą stačiatikiais,okupantai greitai pajuto, kad jų pastangosbus bergždžios, kol gyvuostautos kalba, religinės ir tautinėstradicijos. Tad griebtasi lietuviškosspaudos draudimo. O1864 metų birželio 8 dieną generalgubernatoriusMuravjovas užsimojoir prieš katalikiškus simbolius:uždraudė statyti (kol kastik “nešventintose vietose”) lietuviųtaip gerbiamus kryžius, koplytėles,prieš kuriuos šie kėlėkepures pakelėse, prie sodybų,žmonių žūties vietose.Šiuo požiūriu caras kovą pralaimėjo:ir kalba, ir tikėjimas išliko.Nesėkmę patyrė ir antras tokiospolitikos etapas, kurią jau vykdėsovietinė valdžia. Tik ši, kitaip neicarinė, užuot vietoj bažnyčių stačiusicerkves, užsimojo prieš betkokį tikėjimą.Tačiau tauta vėl išliko atspari.Be kita ko, tą tvirtą religinių tradicijųsaugojimo faktą liudija ir iki šiųdienų išlikusios kaimo koplyčios.Jas turėjo kone kiekviena parapija,nors caro ir sovietų valdymo metaisir jas statyti buvo draudžiama.Tas tikinčiųjų rankomis sukurtaspaveldas byloja apie tautos ryžtąnepasiduoti nutautinimui.Čia ateinama susikauptiKoplyčios, nedideli, vieno dviejųaukštų katalikų kulto pastatai,mūsų krašte buvo statomi nuo senoprie vienuolynų, pilių, dvarų,rūmų, mokslo įstaigų, ligoninių,bažnyčių, kapinių teritorijose.Daug jų - griautų, atstatytų,naujai išgražintų - ir šiandien lygmirusiųjų karalystės sargybiniaitebestovi kapinėse. Jas, kaip lankytinusobjektus, vertėtų įtrauktiį savo projektus ekskursijų maršrutųsudarinėtojams.Štai kaip vienas tokių maršrutųprojektų kūrėjų aš pats su dideliusavo krašto pažinimo entuziastuGiedriumi Krikščiūnu (poetoJovaro sūnumi) pasišovėmeorganizuoti (dviračiais) žvalgytuves- aplankyti Joniškio rajono kaimųkapinių koplyčias, kurių čiaišlikę nemažai - net devynios.Mergiūnų kaimo (Joniškio r.) kapų koplyčia. 2010 m.Jakiškių kaimo (Joniškio r.) koplyčia. 2010 m.Rainių (Telšių r.) koplyčia. 2010 m.Kalnelio kaimo (Joniškio r.) kapinių koplyčia. 2010 m.O susidomėti šiais rajono objektaispaskatino (tai labai girtina!) viešojojevietoje pateikta informacija:prie Šiaulių-Bubių plento Meškiųkaimo įrengtoje aikštelėje pastatytamestende reklamuojamos trijųgretimų rajonų - Kelmės, Šiaulių irJoniškio - lankytinos vietos.Tarp Joniškio rajone siūlomųpenkių lankytinų objektų - Kurmaičiųkaimo kapinių koplyčia. Stende- ir jos nuotrauka: restauruotasįdomios konstrukcijos statinys. Iškarto kilo noras ją pamatyti.Kelionė prie jųMums pasisekė. Ankstų savaitgaliodienos rytą į Žagaręvykstančio autobuso vairuotojaspriėmė mus ir du mūsų dviračius.Pravažiavę Joniškį, netoli Skaistgirioišlipome Ąžuolijos sustojimoaikštelėje. Iš čia, truputį grįžę linkJoniškio, už kokio kilometro nuoplento pamatėme didelių medžiųapsuptą, naujai suremontuotąMergiūnų kaimo kapinių koplyčią.Privažiavę arčiau gėrėjomės josgražiai tvarkoma aplinka: žolė nupjauta,kapai prižiūrimi. Prieš koplyčiosvartus - vėl maloni naujovė:informacijai skirta metalinėTauta vėl išliko atspari: tvirtątradicijų saugojimo faktą liudijaišlikusios kaimo koplyčioslentelė su koplyčios istoriniu aprašymu,jos nuotrauka ir Joniškiorajono “Piligrimų kelio” schema.Iš jos ir sužinome, kad dar lankytinosyra Milvydų, Balkaičių, Kurmaičių,Pašupės, Ivoškų, Jakiškių(Maironių), Kalnelio, Raktuvėskaimų kapinių koplyčios (džiugu,kad tokias schemas radome ir priekitų aplankytų koplyčių). Štai koksgausus tautos paveldas vien Joniškiorajone!Šiandien galime drąsiai tvirtinti,kad tas koplyčias (ir ne vien Joniškiorajono) - suremontuotas, atstatytas,išpuoselėtas - tikrai verta pamatytikeliaujančioms po šalį turistų grupėmsjau vien todėl, kad jos akivaizdžiaibyloja apie tautos dvasingumą,tų statinių savitą architektūrą (randamagotikos, baroko elementų),puošybos tradicijas. Šiuos statinius,mano galva, tikrai vertėtų priskirtiprie nacionalinių vertybių.Domina savo išvaizda, įvairoveĮspūdingai atrodo ant aukštokoKalnelio piliakalnio stovinti tokiupat pavadinimu kaimo kapinių didelėkryžiaus formos koplyčia, apsuptasenų, įdomių antkapinių paminklų,kryžių.Plačią lygumų krašto apylinkępuošia ant kalniuko pakylėta gotiškomisdurimis ir langais besipuikuojantiJakiškių (Maironių)kapinių koplyčia. Mums lankantis,jos aplinkos žavesį didino dar iršalia ryškiai geltona žydinčių grikiųjuosta. Išties, atrodė lyg pieštasatvirukas.Pro nugenėtų senų medžių kamienus,apsupta įvairių kryžių, dideliųakmenų reljefinių antkapių, švietėIvoškų kaimo kapinių koplyčia.Tą dieną apžiūrėtas keturiaskoplyčias išmatavome, nusibraižėmejų planus.Būta šiame rajone ir daugiaukapinių koplyčių, deja, ne visasjas pasistengta prikelti naujamgyvenimui, kai kurių jau likusiostik akmenų krūvos, pamatai. Tokiuspamatus mums rodė Jauneikiųgyventojai Jatukai, pakeliuiprie buvusio gamtos paminklo,dabar jau likusio be viršūnės irišbraukto iš saugotinų sąrašo, nežiniakelis šimtmečius čia kerojusiogamtos paminklo - Jauneikiųąžuolo.Visą dieną ridenę dviračius,pakeliui užsukdami ir prie kitokiųšiame rajone lankytinų objektų,vakare nustatėme, kad tokiomaršruto kelias nuo Šiaulių netoks jau ilgas - vos 65 kilometrai.Daugiausia jis veda gerais, specialiaiįrengtais dviračių takais. Tadtokiam turistiniam žygiui gali ryžtisdažnas.Giedriaus Kriščiūno nuotr.Daug tokių Mirusiųjų karalystėsenet šimtmečiais rymančių įdomiųsavo neįmantria architektūra,tačiau svarbių vietos gyventojams,parapijoms koplyčių esama ir kituoserajonuose. Kiekviena jų menair krašto visuomenės gyvenimoženklus, ir žmones bei įvykius, ganadažnai susijusius ir su savo atsiradimoistorija.Aukas rinko JAV lietuviaiŠtai teko susipažinti su įdomiaVytogalos kaimo (Šilalės rajone,netoli Upynos) sena kapinių koplyčiosatsiradimo istorija.Jau labai seniai šiame kaime stovėjusikoplyčia, pastatyta ant didžiulioakmens, kuriam atitempti prireikęnet aštuonių arklių! Ji buvusi nettrijų aukštų. Kiek vėliau JAV lietuviai,šio krašto išeiviai, sumanė josvietoje pastatyti naują, gražią koplyčią.Aukas rinkę ne vien iš vytogališkių:aukoję ir kiti lietuviai ir, norsir nedidelėmis sumomis, net kitųkraštų išeiviai - italai, čekai, moravai,prancūzai. Kadangi statyti koplyčiąbuvo rengiamasi be rusų valdininkųleidimo (jį buvo labai sunku gauti),tai surinktus pinigus, kad nekeltųkokių įtarimų, siuntę penkiems šešiemsVytogalos ūkininkams.Koplyčią statė viso kaimo žmonės,o kaltę dėl statinio atsiradimoprisiėmusi viena gyventoja - B.Sungailienė,aiškindama, kad ji davusiįžadus Dievo Motinai, maldaudamasau malonių - kad sustiprintų josregėjimą. Kai koplyčia buvo pastatyta,į jos šventinimą suplaukė daugybėžmonių.Kai atgavus Lietuvai laisvę prireikėtinkamos vietos Nepriklausomybėspaminkliniam kryžiui, koplytėlėbuvo perkelta į kapines. Ją(gal ir išgirdę atsiradimo istoriją)ir šiandien aplanko čia atvykstantysturistai, nes ir pats kaimas turiistorinę savo įžymybę. Čia 1896metais neturtingų ūkininkų Juozoir Marcelės Girskių šeimoje gimė...šešioliktas (!) vaikas. Tai buvotransatlantinis lakūnas StasysGirskis-Girėnas. Jis ir pakrikštytasUpynos bažnyčioje.Beje, ir pačioje Upynoje yraįdomi koplyčia - muziejus, sudarytasiš atskirų lauko koplytėlių.Be abejo, be galo įdomių istorijųišgirstume pasiklausę ar pasiskaitępasakojimų apie mūsų kraštokaimų kapinių, buvusių dvarų,vienuolynų koplyčias - tuos nebyliuspaminklus, rymančius ten, kurdaugiausia kaupiasi žmonių dejonių,sielvarto, ašarų.cmykŽALGIRISNr. 105Valdžios institucijomis,politikais, netgivisuomenininkaisnetekusi tikėjimo tautajau seniai ieško terpėsvienytis patriotiniu, betne politiniu pagrindu.Vienas garsiausių šaliesmuzikos pasaulio kūrėjųAndrius MAMONTOVAStokią terpę antrajamSąjūdžio etapui subręstimato virtualioje erdvėje.Rimvydas Stankevičius“Respublikos” žurnalistas- Pastaruoju metu aktyviaiLietuvai komentavote Japonijosįvykius, kuriuos netikėtai jumsteko patirti savu kailiu, bet manlabiau rūpi Lietuvos žaizdos irskauduliai. Todėl nors ir prispaustainelaimių Japonijai pavydžiutautos požiūrio į Tėvynę,santykio su ja.- Išties jaudina taurus samurajiškasjaponų savanorių pasiaukojimasTėvynei, jų bekompromisis apsisprendimasdėl savo šalies, dėl augančiųvaikų ateities aukoti savo gyvybes.Net nesinori svarstyti, kaip elgtųsilietuvių tauta tokios nelaimėsakivaizdoje. Ar sakytumėm: “Čia blogai,reikia kuo greičiau dingti iš čia”?Greičiausiai...Visa prasideda nuo nežaboto primityvausegoizmo, per dvi dešimtismetų įsišaknijusio mūsų širdyse. Tenžmonės sunkiomis akimirkomis pirmiausiagalvoja apie kitą, mes - visadatik apie save.Nesakau, kad esame kokybiškaiprastesni nei kitų tautų žmonės, tačiau...Problemų mūsų šalyje ištiesyra labai daug. Jos visos susipynusios,it koks Gordijo mazgas, ir nereikiamanyti, kad viską galima išspręstivienu ypu - išsirinkus “gerą valdžią”ar sudavus smūgį korupcijai. Reikiatuos susipynusius siūlus kruopščiai,kantriai ir atsakingai išnarplioti - povieną. Nes gyvendami toje raizgalynėjemes jau imame nebesuprasti,kas mes esame, ką mums reikia daryti,kad būtų gerai, ir apskritai - kasmums yra gerai, ko mes norime. Jeikalbame apie Lietuvos žaizdas, nedvejodamaskaip pačią skaudžiausiąjų įvardiju vertybių krizę tautos sąmonėje.Žmonės nuoširdžiai bendrautitarpusavyje jau nebegali - nežino,kas tikrai yra juoda, o kas - balta. Jienetiki vienas kitu, nes laikmetis parodė,jog garsiai tariami žodžiai neturinieko bendro su realybe.- Su Gordijo mazgu yra pagundapasielgti kaip ir pats Gordijas- perkirsti jį kardu.Specialus dienraščio "Respublika" priedasIrmanto Sidarevičiaus nuotr.- Jokiu būdu. Gordijui tiesiog pritrūkokantrybės. Aš manau, kad kirtiskardu visuomet yra klaida. Taikair laimė niekada nepasiekiama karopriemonėmis. Niekada. Todėl labaisvarbu pažaboti savo agresiją.Šiandien jau daugybė žmoniųyra pavargę nuo esamos situacijosir kupini ryžto ją keisti. Tačiaukantrybė bei išmintis - taip pat labaisvarbu. Pervargę, įpykę žmonėsįsivaizduoja, kad visas problemasgalima išspręsti valstybėsstruktūriniais pokyčiais, tačiaunieko nebus, kol kiekvienas nepradėsimenuo savęs, nuo užmirštosžmogiškosios moralės pradžiamokslio.O jis skelbia: “Nesielk sukitais taip, kaip nenorėtumei, jogsu tavimi elgtųsi”.Visa, kas šiame pasaulyje vyksta,yra priežasčių ir pasekmių grandinė.Dera suvokti, kad egzistuojagrįžtamasis ryšys. Visur ir visuomet.Bažnyčia sako: jei būsi blogas- keliausi į pragarą, jei būsi geras - įrojų. Bet aš sakau, kad ne iš baimėsgeriems būti reikia ir ne dėl prizo.Dėl meilės vienas kitam. Dėl to, kadką sėji - tas ir sudygsta, ką daliji, tąir pats gauni. Ir nereikia manyti, kadčia požiūrio reikalas - čia neišjudinamaspasaulio, kuriame gyvename,dėsnis. Mūsų močiutės sakydavo,kad net lapas nuo medžio šiaipsau nenukrenta. Taip ir yra. Jeigutu padarei nusikaltimą ir tavęs nepagavo,tai dar nereiškia, kad niekonenutiko ir nusikaltimas neturės jokiųpasekmių. Pasekmių vis tieksulauksi. Nuo teisėsaugos galimabandyti slapstytis, o nuo gamtos teisingumonepasislėpsi. Juk nuo senųsenovės sakoma: “Nekask duobėskitam, nes pats įkrisi”. Manot, tuščiai?Išmok iš naujo mylėtiTėvynę- Ir kas, jūsų manymu, turėtųimtis tautos moralės bei išmintiesskleidėjo vaidmens? Seimas?Žiniasklaida?- Na, žiniasklaida, be abejo, taippat, tačiau tai - antrinis dalykas.Svarbiausios žmogaus asmenybėsir proto lavinimo versmės - švietimasir kultūra. Visuomenės intelektoir moralės koeficientas - jųdarbo rezultatas. Na, o mūsų valstybėspožiūris į švietimą ir kultūrą- akivaizdžiai neigiamas. Kultūravalstybėje atlieka pastumdėlės vaidmenį,brutaliai teškiama: “Kasmums tie apskurę menininkai? Kokiamums iš jų nauda?” Negi rimtainesupranta? Šalyse, kur esama dėmesiokultūrai, tarp žmonių, o irtarptautinėje plotmėje atsirandakultūriniai ryšiai, keičiamasi kūrybiškomisidėjomis, atsiranda gražesniųminčių, gyvenimas tampaturtingesnis. Netgi gražesni daiktai,patogesni automobiliai, racionaliausutvarkyta kasdienybė - visatai daro visuomenės kultūra, visuomenėskūrybingumas, kuriantysžmonės.Kūrybinio sektoriaus žmoniųvertinimas - vienas iš pagrindiniųskiriamųjų sveikos valstybės požymių.Minėjot Japoniją... Teko pastebėti,kaip jie gerbia menininkus,kultūros žmones. Ką ir kalbėti - pavydu.Ypač įpratus, jog manojoješalyje į menininkus žiūrima kaip įneaiškius parazitus, keliančius tikgalvos skausmą.Baisiausia, kad ir patys menininkaiilgainiui jau ima susitaikyti su tokiusavo statusu - užuot atsidėję nuoširdžiaikūrybai, išmoksta “suktis”,“prašinėti”.- Bet čia įžvelgiu ir vieną pozityvųmomentą - dėl tokio valstybėspožiūrio menininkai automatiškaibuvo atsidūrę disidentopozicijoje. O tai išsaugojo jų vidinęšvarą, neįvėlė į finansais arvaldžia grįstus kompromisus susąžine. Todėl esama vilties, kadmenininkų balso visuomenė darpanorėtų klausyti.- Tokios vilties esama. Tai patiriuir internete - nuostabioje šių dienųrevoliucinėje erdvėje, kur galimakeistis mintimis ir idėjomis, diskutuoti.Lietuvos inteligentija ilgą laiką buvovisiškai ignoruojama, todėl ieškoterpės jungtis. Na, Sąjūdžiu to pavadintidar negalėčiau, tačiau viliuosi,kad link to einama. Jau didžiuma supranta- taip, kaip yra dabar, neturėtųbūti. O šis supratimas vienija kaipbendras priešas. Manau, tie žmonės,kurie dalyvavo Sąjūdyje, gali ir darkartą išjudinti Lietuvą. Tą, kuri nekolaboravusisu tarptautiniais finansais,su vietine valdžia, kuri nėra įjunkytagauti kaulą ir vizginti už jį uodegą.- Originali, netikėta, tačiaugal ir nebloga idėja pakeisti infekuotustokius valstybės indus,kaip iki širdies pykinimo kokčiosir netikros partinės bendraminčiųjungtys, bukinančiošlamšto prifarširuotos televizijos,pasitelkiant į pagalbą virtualiaserdves. Kad ir “feisbuką”,kaip virtualių visuomenės forumųštabą.- Šiais laikais apie internetą priimtakalbėti kaip apie blogį, tačiaujis išties suteikia galimybę rinktis- išvaduoja iš bukinančios priklausomybėsnuo televizoriaus. GeriausiasTV kanalas man yra “jutubas”,kur gali susirasti ir pasižiūrėti būtenttai, kas domina, o ne virškintitai, kas paduodama. Atsiranda galimybėpriešintis, ignoruoti tai, kasnepatinka.Kaip visiškai nuo televizijų “generalinėslinijos” ar bet kokio partinioatspalvio laisva erdvė diskusijoms,forumams internetas jaugana aktyviai naudojamas. Suprantu,jūs kalbate apie konkretesnęterpę - štabą, jungiantį ir vienijantįvisuomenę. Tokia idėja ore taip patjau sklando, tačiau ji turi iki galosusikristalizuoti. Žmonės vis tiekaplink ką nors turi burtis. Turi atsirastiautoritetas, kviečiantis ir kuruojantisprocesus.- Kodėl tas žmogus negalėtųbūti Andrius Mamontovas?- Nemanau, kad esu tinkamatam kandidatūra. Be to, lyderiai nesuieškomi,jie atsiranda. Dirbtinaito nesuprojektuosi. Tiesiog siūlauatkreipti dėmesį, kad tai yra puikiterpė žmonėms bendrauti, keistismintimis ir alternatyviai save šviesti.O jau vien tai, kad gausybė žmoniųaistringai ginčijasi, diskutuoja,mąsto socialinėmis, filosofinėmis,religinėmis temomis, man atrodosvarbu - svarbu patirti, kad žmonėmsdar teberūpi kažkas daugiaunei jie patys. Mane tai džiugina irteikia man vilčių.- Tad pamokykit, kaip surastidureles į tą tikrąjį...- Sakoma, kad beprotybė yra tai,kai žmogus, atlikdamas vis tą patįveiksmą, tikisi vis kitokio rezultato.Todėl tereikia sustoti ir žengti iš užburtojorato. Imti iš tiesų elgtis kitaip.Jaučiant atsakomybę. Ir tai nėrasunku, nes nieko naujo išsigalvotinereikia. Tereikia atsigręžti į savąsiasšaknis. Ten turime ir kultūroslobynus, ir išminties santalkas, irmoralinį kodeksą.Siūlau pradėti taip - lai kiekvienasLietuvos gyventojas susirandamažą, sau mielą vietelę, irja rūpinasi. Kas žvejybos vieteleprie ežero. Kas - laukymėle miške.Kas - gėlių lysve prie kelio.Tegu ta vietelė būna mažytė - voskelių kvadratinių metrų. Bet rūpinkimėsja šventai. Domėkimėskiekvienu joje augančiu žolėskuokštu, pakelkime nuo to lopinėliokiekvieną nuorūką, kiekvienąšiukšlelę... Jeigu kiekvienas taipelgtumėmės, netruktume pamatytirezultatą.- Jei atpratome ir nebemokamemylėti visos Tėvynės,pradėkime nuo to lopinėlio?- Pasakysiu paslaptį: tas lopinėlisiš tiesų ir yra visa Tėvynė.19

More magazines by this user
Similar magazines