Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt
  • No tags were found...

Astronomijos ir astronautikos naujienos - Vilniaus universitetas

20063LazeriuiLietuvoje -40LietuvosgamtosidentitetasAstronomijos irastronautikosnaujienosMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 1


LazeriuiLietuvoje -40Juozas Vidmantis VAITKUSLietuvos MA narys korespondentas,Vilniaus universiteto profesoriuspademonstravo, kad ir puslaidininkiaigali generuoti lazerinæ spinduliuotæ.Paraðyti ðá straipsná paskatino tai,kad prieð 40 metø lazeris pradëjo tarnautimoksliniams tyrimams Lietuvoje.Pirmieji objektai, kuriø savybiø keitimàsijie inicijavo, buvo puslaidininkiai. Lazeriaitapo reikalingi puslaidininkiø tyrimams,nes kuriant „akis“ kompiuteriams– tai darë Vilniaus universitetoPuslaidininkiø fizikos katedra, vadovaujamavëliau tapusio akademikuJ.Viðèako, – reikëjo gilintis á krûvininkørekombinacijos mechanizmà, o tamreikëjo didelio intensyvumo ðviesos impulsø.Ðis poreikis, tiesa, gana sudëtingukeliu 1965 m. atvedë mane áN.Basovo laboratorijà, kur, sëkmingaipadirbëjus ir gavus dovanø lazerio galvutæ,buvo sukonstruotas pirmasis lazerisLietuvoje (didþiausià darbø daláatliko studentas R.Baltramiejûnas, vëliautapæs profesoriumi). 1966 m. jissëkmingai pradëtas naudoti puslaidininkiø,o vëliau ir kitø medþiagø tyrimui.Nauja kryptis patraukë daug jaunøtalentingø jaunuoliø, ir dabar iðauguemisijospanaudojimà gavo N.Basovas,A.Prochorovas ir È.Taunsas, kurie pirmiau(1954 m.) pademonstravo ðá efektàsuþadindami molekules, kurias privertëspinduliuoti mikrobangas, todëlankstesnysis prietaisas pavadintas mazeriu(pirmoji raidë „M“ kilo nuo þodþio„micrwave“ – mikrobangos, o kitos raidësreiðkia tà patá), o vëliau daug nuveikëkurdami ávairius lazerius. 1962 m.Lietuvos mokslo premijoslaureatà JUOZÀ VIDMAN-TÁ VAITKØ, Vilniaus universitetoprorektoriø, profesoriø,þymø fizikà (net humanitaramsperteikiantá pamiltomokslo þavesá) , kolegossveikina ir daug ko linki tik65-ojo gimtadienio proga.Prie jø prisijungiame ir mes.Mokslas ir gyvenimasMetai veja metus lyg ir niekuo nesiskirdamivieni nuo kitø, taèiau ávairiomisprogomis mëgstama paþvelgti á praeitáar áþvelgti ateitin, kai nuo kokio ávykiopralekia deðimtmeèiai ar ðimtmeèiai.Praëjusiais metais buvo prisimintasA.Einðteinas, kurio keturi ypatingosreikðmës straipsniai, iðspausdinti 1905metais, paskatino fizikø visuomenæ inicijuotiJungtines Tautas paskelbti 2005metus „fizikos metais“. Vienas ið tøstraipsniø ávedë ðviesos kvanto, vëliaupavadinto fotonu, sàvokà, uþ kurios pritaikymàfotoefekto paaiðkinimui A.Einðteinuibuvo suteikta Nobelio premija(1921 m.). Ne maþesnës reikðmës atradimàjis padarë 1916 m., t.y. prieð 90metø (mokslinis straipsnis pasirodë1917 m.), kai árodë, kad medþiaga ðviesàgali ne tik sugerti, bet ir stiprinti. Tiesa,jis ðá atradimà padarë gilindamasisá ákaitintø kûnø spinduliavimo spektroanalizæ, norëdamas iðsamiau paaiðkintijo formà, kurià paskutiniaisiais XIX a.metais matematiðkai apraðë M.Plankas,ávesdamas energijos kvanto sàvokà irtuo pradëdamas kvantinës fizikos plëtrà.Teisybës dëlei reikëtø nepamirðti,kad apie energijos porcijas, reikalingasfotocheminiams procesams, jaukalbëjo þymusis mokslininkas ið Geduèiø(Birþø rajonas) Teodoras Grotusasdar to paties amþiaus pradþioje.Nobelio premijos laureatas, LMA uþsienio narys Þ.AlfiorovasVilniaus universitete. Ið deðinës: Þ.Alfiorovas, MTMI direktoriusA.Þukauskas, J.Vaitkus, PFK vedëjas G.TamulaitisA.Einðteinas sugebëjo árodyti, kadjei medþiagoje bus daugiau suþadintojenegu pagrindinëje bûsenoje elektronø,ðviesos kvantas, sklisdamas tokiamedþiaga, privers elektronus spinduliuotitokius pat ðviesos kvantus kaiptas, kuris pralekia. O jei daugiau elektronøyra pagrindinëje bûsenoje, tadatas ðviesos kvantas tik privers vienàelektronà perðokti á suþadintà bûsenàir pats iðnyks. Todël tapo akivaizdu, kadjei sugebëtume perkelti daug elektronøá suþadintà bûsenà, tada galëtumepagaminti prietaisà, kuris stiprintø ðviesà(1 pav.). Ðitokiu bûdu sukurta spinduliuotëbuvo pavadinta stimuliuota arbapriverstine spinduliuote. 1960 m. taipavyko padaryti rubino kristale TeodoruiMaimanui, todël dabar sakome, kadtais metais buvo sukurtas lazeris (2pav.). Ðis þodis, jau tapæs vos ne kasdieniu,yra A.Einðteino numatytos spinduliuotëssantrumpa: „Light Amplificationby Stimulated Emisin of Radiation“– „Šviesos stiprinimas dëka stimuliuotosspinduliuotës emisijos“. Tiesa, Nobeliopremijà 1964 m. uþ stimuliuotos4 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


siame kolektyve yra per 10 profesoriøbei habilituotø daktarø, o kelios deðimtysdaktarø dirba Lietuvoje ar kitur. Naujàdimensijà lazeriø taikymo plëtrai pradëjográþæs po doktorantûros studijøMaskvos universitete akad. R.Chohlovomokykloje dabar jau akademikas AlgisPiskarskas, 1969 m. pradëjæs pikosekundiniøir derinamo bangos ilgio lazeriøerà, iðplëtojæs lazeriø mokslà, sukûræsnaujo tipo lazerius ir juos pritaikæsávairiose srityse. Lazerinës fizikos irlazeriø pramonës Lietuvoje laimëjimaiplaèiai þinomi pasaulyje.Tuo, kad šviesa daug kà gali, daugelisyra ásitikinæ jau ankstyvoje vaikystëjelæðiu pabandæ uþdegti popieriøar nusideginæ pirðtà. Pirmieji ypatingasgalias ðviesos spinduliui suteikëfantastai Herbertas Velsas ir AleksandrasTolstojus. Vienas galingà ginklàsuteikë ateiviams, kitas numatë,kad gali atsirasti inþinierius Garinas, kurissukurs hiperboloidà, labai panaðø ápo pusës amþiaus sukonstruotus lazerius.Fantastiniai filmai apie þvaigþdþiøkarus ir JAV strateginës gynybos iniciatyvasuteikë lazeriams galingo ginkloávaizdá, taèiau jei perþvelgsime visàlazeriø panoramà, tai pamatysime, kadjø yra visokiausiø. Yra sukurtos lazerinëssistemos, kuriose áþiebiamos maþytësþvaigþdës – inicijuojamas maþyèiotermobranduolinio uþtaiso inertinissuspaudimas, kurio dëka ðis uþtaisassuspaudþiamas dideliu slëgiu ir ákaitinamasiki milþiniðkos temperatûros nuoko ir sprogsta. Taèiau yra daugybë lazeriukø,kuriø savininkai turbût net nenutuokia,kad juos turi: tai visi kompaktiniødiskø grotuvai ir á juos informacijàáraðantys árengimai. Jau daug kas naudojasiinternetu, o didþiausio pralaidumooptinës ryðiø linijos perduoda specialiølazeriø generuojamus signalus, ákuriuos elektroninës sistemos paverèiatelefono ar kompiuterio perduodamàinformacijà.Šis kelias nuo šviesos stiprinimoprincipo atskleidimo iki to momento, kailazeris pradëjo tarnauti technologijoms,buvo sudëtingas ir reikalavo daugeliomoksliniø disciplinø paþangos. Tiriantdidelio intensyvumo ðviesos srauto sàveikàsu medþiaga buvo atrasta daugnaujø efektø, kurie atvërë naujus lazeriøsukûrimo bûdus ir jø taikymo sritis.Didelæ lazeriø ávairovæ lemia tai, kad buvoatrasta daug medþiagø rûðiø, kuriosegalima sukurti reikiamu bûdu suþadintassistemas, t.y. tokias, kuriose bûtø„neigiama absoliuti temperatûra“,nes temperatûros sàvoka siejasi su medþiagosenerginiø lygmenø uþpildymu.Nukelta á 6 p.Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos universitetas,Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojai:RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENËREDAKCIJOS ADRESAS:“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,VilniusTELEFONAI:vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,redaktoriø - 2 34 41 00.Faksas: 2 34 15 72Elektroninis paðtas:mgredakcija@takas.ltPasiraðyta spaudai 2006 03 10.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr.485 . Kaina 3,95 Lt,Spausdino AB ,,Spauda”,Laisvës pr. 60, 2056 VilniusSCIENCE AND LIFEScience popular and historicalmonthly. Editor-in Chief:J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006“Mokslo ir gyvenimo” adresasinternete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMAS2006Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.3 (569) kovasTurinys2005 metø Lietuvos mokslo premijos uþfundamentinius ir taikomuosius moksliniøtyrimø bei taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbus ........................ 2J.V.VAITKUS Lazeriui Lietuvoje - 40 ...................... 4J.ELEKÐIS Sunkiausia naujus kelius tiestimedicinoje ........................................................... 8K.KONSTANTINAVIÈIUS Idealioji makromolekulë.Þelë, drebuèiai, guma, plastmasë, …, gyvybë ... 10O.RUKÐËNAS, I.GRIÐKOVAÞmogaus smegenys yra nuostabiir iki šiol neatskleistapaslaptis .................................... 12G.ILGÛNAS Antano Mackevièiaus atminimui .... 15V.STRAIÞYS Astronomijos ir astronautikosnaujienos ........................................................... 18A.GAIGALAS Lietuvos gamtos identitetas ......... 20M.REZNIKOVAS Lietuvos mokslininkøgebëjimai ir kvalifikacija - verslui naudingøinovacijø kûrimui ................................................ 26L.KLIMKA Sibiro medþiotojø kalendorius ........... 28J.GRIGAS Nenaudingø studijø vertë .................. 30A.PIROÈKINASTylieji Nemunolaivaidarbininkai –baidokai ...... 34J.A.KRIKÐTOPAITIS Istorinë savimonë –pilietiðko gyvenimo pagrindas ........................... 36A.GAIGALAS Knyga apie gintarà ....................... 39E.PAÐKEVIÈIÛTË-KUNDROTIENË ,,Raskimelietuvius Lietuvos istorijoje” ................................ 40Pirmajame þurnalo virðelyje:Saturno palydovas Hiperionas. ,,Cassini” nuotrauka.Ledo sluoksnis Marso krateryje. ,,Mars Express” nuotraukaMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 13 53


LazeriuiLietuvoje - 40Atkelta ið 5 p.1 pav. Šviesos stiprinimo principas2 pav. Pirmasis lazeris jo kûrëjoT.Maimano rankoseEsant normaliai temperatûrai þemesnësenergijos lygmenys yra labiau uþpildytinegu didesnës energijos lygmenys,o esant neigiamai temperatûrai – prieðingai.Kadangi tokia bûsena nëra natûrali,reikëjo ieðkoti bûdø, kaip „apgauti gamtà“,ir tai pavyko pasiekti ávairiais metodais.Trumpai perbëgdami lazeriø istorijospuslapius pamatytume, kad pirmieji plaèiaitaikomi lazeriai buvo dujiniai, nes suþadintidujas buvo mokama jau seniai.Ið tikrøjø nedaug skiriasi ðvytintys reklamosvamzdeliai nuo dujiniø lazeriø. Lazeriuoseparinktas kitoks dujø miðinys,o elektriniu iðlydþiu suþadintas dujøsrautas yra tarp veidrodþiø, kad priverstumesuþadintus atomus spinduliuotinorima kryptimi. Tokiø dujiniø lazeriø yrakelios variacijos, vienuose lazeriuose„dirba“ atomai, kituose – molekulës,treèiuose – jonai. Parenkantðiuos aktyviuosiuselementus „perklojamas“ visasðviesos optinis diapazonasir prasiskverbiama á infraraudonosiosðviesos sritábei mikrobangas. Panaðiuprincipu veikia dujø cheminiaiir dinaminiai lazeriai, kuriuosemolekulës yra suþadinamosdegimo (cheminësreakcijos) ir susidariusio dujøsrauto parametrø valdymobûdu. Maþdaug vienu metuplaèiai pradëti taikyti kietøjøkûnø ir daþø lazeriai. Kietøjøkûnø lazeriuose aktyvausagento funkcijà atlieka atomai,áterpti á kietos medþiagosterpæ – kristalà ar stiklà(pavyzdþiui, chromo atomøpriemaiða aliuminio oksidokristale, tokie kristalai priklausomainuo priemaiðø koncentracijosvadinami rubinuar safyru), o daþø lazeriuose– ðvytinèios molekulës á skystàterpæ. Ir vieni, ir kiti lazeriaisuþadinami ið iðorës juosapðvieèiant koncentruotuðviesos srautu. Ðiø lazeriøpraktiná taikymà varþo sudëtingakonstrukcija, maþasenergijos pavertimo ðviesaprocentas ir gana trumpaamþiaisuþadinantys lazeráðviesos ðaltiniai. Ðiø lazeriøplatesnis taikymas dabar yrasusietas su dar vienos grupëslazeriø – puslaidininkiniø– sëkme. Puslaidininkiai – taimedþiagos, kuriose krûvininkøkoncentracijà galima ávairiaisbûdais plaèiai keisti. Visiems geraiþinomas prietaisas puslaidininkinis diodas.Já sudaro dviejø puslaidininkiø sandûra:vienoje dalyje turi bûti daug elektronø(n-tipas), o kitoje dalyje – daugskyluèiø (taip vadinamos bûsenos, kuriosneuþpildytos elektronais) (p-tipas).Ájungus tokià p-n sandûrà á elektrosgrandinæ viena kryptimi jis praleidþia srovæ,o kita srovë neteka. Pralaidþia kryptimitekant srovei elektronai verþiasi á tàpuslaidininkio dalá, kur jø nëra, o skylutësjuda link elektronais uþpildytos dalies.Tokiu bûdu „savaime“ susidaro„neigiamos temperatûros“ bûsena. Beliekatik elektronus „priversti panorëti“spinduliuoti ðviesà. Tarp puslaidininkiøyra tokiø, kuriuose suþadinti elektronailengvai spinduliuoja ðviesà. Vienas jøyra galio arsenidas (GaAs), kuriamelengva sukurti p-n sandûrà. Ðioje medþiagoje1962 m. ir buvo pademonstruotaslazerinis efektas puslaidininkiuose,taèiau, kol jie tapo taikomi praktikoje,teko iðspræsti daug problemø. Noràspræsti ðias problemas skatino tai, kadbuvo parodyta, jog puslaidininkiniai lazeriaigali generuoti ðviesà diapazonenuo ultravioletinës iki infraraudonosiosðviesos ir mikrobangø srityje. Didþiausiaproblema, varþiusi tokiø lazeriø kûrimàir taikymà, buvo jø trumpaamþiðkumas,nes tekant didelei elektros sroveiprietaisai lengvai degraduoja (juose sukuriamidefektai, pakeièiantys medþiagossavybes). Visa tai buvo iki tol, kolnebuvo atrastos medþiagos, kurios galibûti p-tipo ir n-tipo sritimis puslaidininkiniamediode, o elektronai ir skylutëssusitikti tarp jø áterptame puslaidininkyjeir spinduliuoti ðviesà. Tokià lazeriøkonstrukcijà ir pirmàsias tokias medþiagas(GaAlAs) atrado Þ.Alfiorovas iðSankt Peterburgo A.Jofës fizikos-technikosinstituto, uþ kà jam buvo suteikta6 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 36 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


tinus navikà maþomis gama spinduliø dozëmis(gama spinduliø ðaltiniu naudojamasradioaktyvusis kobaltas), jonizuojanèiosiosspinduliuotës ir sensibilizatoriaussàveikos sukeltos biocheminës ir biofizikinësreakcijos suardo vëþinæ làstelæ.Turimais duomenimis, gydymui jautrûsne visi, o tik kai kurie piktybiniai navikai:neepiteliniai navikai (melanoma, sarkoma),dalis adenokarcinomø bei daugumasmegenø piktybiniø navikø: ependimomos,meduloblastomos, gliomos.Per pastaruosius dvejus metus darytieksperimentai leidþia kelti hipotezæ, kadegzistuoja ir kiti jonizuojanèiosios spinduliuotësðaltiniai, galintys daug efektyviauþadinti kai kuriuos hematoporfiriniusdarinius. Jei taip yra, galima sukurti metodikas,kai spinduliavimo dozes bus galimadar labiau sumaþinti. Tai leistø gamadinaminágydymà taikyti ligoniams, kuriemsliga yra plaèiai išplitusi, bei taikytijá daugybæ, gal net ðimtus kartø, esantbet kokiam piktybinio naviko recidyvui.Ðá metodà bûtø galima taikyti ir antrineiprofilaktikai, tik átariant naviko recidyvà. Visdëlto, nors naujas gydymo bûdas árodë savoveiksmingumà, jo visos galimybës darneiðtyrinëtos. Tyrimus daktarë darë savorizika ir savo sàskaita, o ta sàskaita labaididelë. Laimë, kad jà kol kas palaiko vyras,kuris, beje, yra fizikas ir nori kartu su jadaryti kai kuriuos eksperimentus.Norëdama toliau daryti tyrimus, daktarëbuvo pateikusi moksliniø tyrimø projektàMokslo tarybai. Deja, finansavimasneskirtas. Niekas nesigaili, kad milijonaibuvo sudëti tobulinant ðirdies chirurgijosmetodus, perkant tam árangà, nesdabar galime pagelbëti net kaimynams.Tikëtina, kad ir kitose medicinos sritysenaujiems gydymo metodams tyrinëtibus skiriama daugiau lëðø ir jos nebusmëtomos pagal principà „visiems po truputá“.Tik turint daug pinigø, galima lesintiir balandþius, nors jie nededamums kiauðiniø. Teko praryti dar vienànepasitikëjimo piliulæ.Pasiuntusi savo straipsná apie naujàgydymo bûdà vienam uþsienio moksliniamþurnalui, sulaukë atsakymo, kad jisnebus spausdinamas, nes „tokie gydymometodai pasaulyje netaikomi“. Apsidraudëliønetrûksta ir Vakaruose. Atrodo,kad per amþius buvo persodinamos ðirdys,kepenys ir pirmøjø tai padariusiø niekadanebuvo. O gal atsakymas toks todël,kad naujas metodas pradëtas taikytikaþkokioje „atsilikusioje“ Lietuvoje, nekonsultuojantVakarø specialistams, negavusES fondø paramos?Kai kuriø kolegø nepasitikëjimas lëmë,kad gydytoja nusprendë kurti savo klinikà.Dabar tai jos svajonë. Privaèioje klinikojemaþiau biurokratiniø barjerø, lengviausprendþiama daugelis problemø, o rizikosnereikia su niekuo dalytis, todël ir atsakomybëgula tik ant tavo peèiø. O jos daktarënebijo, nes tiki savo darbo sëkme. Medicinaper amþius buvo rizikinga sritis.Nesenai Seime vyko mokslinë konferencija,kurioje analizuoti medikø ávaizdþioklausimai. Ten pateikti ðokiruojantysfaktai: net Vakarø ðalyse 10 proc. pacientøgydymo ástaigose patiria papildomøsveikatos sutrikimø, nuo kuriø netmirðta deðimtys tûkstanèiø þmoniø, ovalstybës dël to patiria milijardinius nuostolius.Þinoma, tik dalis kaltës tenka gydytojamsdël jø padarytø klaidø. Kiti nukenèiadël neprognozuojamø organizmoreakcijø, vaistø, árangos, net vadybos irkitokiø klaidø bei veiksniø.Sveikatos apsauga pavojingumu lenkiatokias pavojingas veiklos sritis, kaip alpinizmas,banglenèiø sportas, vaþiavimasautomobiliais, skridimas lëktuvais, darbaschemijos gamyklose, atominëse elektrinëse.Kad nesusidarytø áspûdis, jog þmoguididþiausia rizika yra papulti á gydytojo rankas,reikia pastebëti, kad toks konferencijojepateiktas lyginimas nëra visai korektiðkas,nepaaiðkinus, kad visose paminëtosesrityse dirba labai sveiki þmonës, oligoninën papuola sergantis þmogus, kurisdaþnai yra nelyginant smëlio skulptûra– prisilietei ir subyrëjo. Ir toká þmogø reikiaoperuoti, duoti vaistø, kurie visada turi irþalingà poveiká. Taigi gydytojas visada rizikuoja.Be rizikos nebûtø paþangos.Daugiau kaip prieð ðeðiasdeðimt metøgydytojas Vladas Burba Maþeikiø ligoninëjeryþosi atidaryti krûtinës làstà irsusiûti jaunam þmogui peiliu perdurtà ðirdá.Þmogus pagijo. Taip Lietuvoje buvopadaryta pirmoji ðirdies operacija. Po trisdeðimtiesmetø toje pat ligoninëje mirëþmogus dël panaðaus suþeidimo. Norspraðë artimieji, bendradarbiai, neatsiradogydytojo, kuris ryþtøsi rizikuoti. Ðventvagiðkabûtø teigti, kad viskas vël bûtøpasibaigæ sëkmingai, bet pavyzdys rodo,kad alpinisto rizika, palyginti su gydytojo,atrodo vos ne juokinga.Naujas gydytojos Laimos Bloznelytësmetodas daþnai taikytas kartu su kitaisbûdais, todël tais atvejais sunku pasakyti,kas lëmë iðgijimà. Ieðkojimai tæsiamivisà laikà, gydytojai teko prisidëti netkuriant naujus vaistus, kuriuos bûtina suleistitaikant terapijà. Gydytoja supaþindinosu terapeutu Alfonsu Stanèiumi, kurispirmas ryþosi dalyvauti jos eksperimentuose.Be jo nieko nebûtø buvæ galimapadaryti. Gydytojas Stanèius patvirtino,kad kartais net neþinoma, kaip veikiametodas, bet reikia já taikyti, jei jis padeda.Taikyti net tada, jei yra galimybëþmogui pratæsti gyvenimà nors dvi tris savaites,taikyti ir tada, jei jis labai brangus,nes kalbama apie þmogaus gyvybæ. Gydytojuinesuprantama, kodël prisibijomanaujovës. Visada kas nors buvo pirmas,kas nors buvo naujovë.Pagal Laimos Bloznelytës hipotezæþmogus yra prisitaikæs gyventi tam tikrojebanginëje aplinkoje. Aplinka kinta ir làstelësprisitaikydamos mutuoja. Mutantasjau vëþio galimybë, bet mutantus sunaikinaimuninë sistema. Gyvi organizmaigali prisitaikyti net ir tada, kai ávairiø spinduliøkiekis gerokai virðija normà.Èernobylio zonoje likæ gyventojai, pavyzdþiui,neserga daþniau vëþiu, nei tojezonoje nebuvæ þmonës. Jos nuomone,tokiais atvejais prisitaikant prie naujø sàlygødaugëja porfirinus intensyviai kaupianèiølàsteliø, kurios vëliau vël keièiantisbanginiam fonui gali virsti vëþinëmis,bet jos yra apsigynimo priemonënuo per didelio energijos kiekio.Gydytoja tikisi ðià hipotezæ árodyti savoeksperimentais. Jos nuomone, meslabai maþai þinome apie tai, kokios elektromagnetiniøvirpesiø spektro juostosyra svarbios gyvoms bûtybëms. Mes netgineþinome, koks ávairiø elektromagnetiniøvirpesiø fonas mums optimalus. Kokiusvirpesiø svyravimus þmogaus organizmasgali atlaikyti. Tai ir temperatûrospokyèiai (infraraudonieji spinduliai), ir ultravioletiniospektro svyravimai, ir jonizuojanèiojiradiacija, kurios tam tikras fonasgyvybei, ko gero, bûtinas.Sensibilizuotø navikø terapija atitiktøposaká: nuo ko susirgo, tuo reikia ir gydyti.Su vëþiu medicina kovoja jau ðimtmeèiusir dabar jau turima daug metodø, kaipligà gydyti, bet vis dëlto vien mûsø ðalyjenuo jos kasmet mirðta per 8000 þmoniø.Lietuvoje padaryta ðimtai tûkstanèiø lazeriniøchirurgijos operacijø, tûkstanèiamspritaikytas fotodinaminio gydymo metodas,per 300 atvejø taikytas ir gamadinaminisgydymas, nors á ðá gydymo bûdàkai kas dar þiûri su nepasitikëjimu, bijo rizikos.Vis dëlto vienas pacientas po tokiogydymo jau gyvena devynerius ir pusæmetø. Ðiuo metu to gydymo dëka gyvenabeveik ðeðiasdeðimt þmoniø, kurie yrakliniðkai sveiki, ið jø keliolika, kuriems auglysbuvo smegenyse (!).Malonu ir sunku buvo kalbëti su gydytoja.Dëstydama savo laimëjimus ir nesëkmestyrinëjant ir tobulinant savàjá gydimometodà, ji vis kartojo, kad nesiskundþialikimu, niekam nepriekaiðtauja, betkaip mokslininkë tik pateikia faktus ir negalisusitaikyti, jei jos moksliniams tyrimamsatsiranda objektyviø ar subjektyviøbarjerø. Jos manymu, po visø iðbandymøjai likæs vienas kelias – privati klinikair praktika, kas leis dirbti daug savarankiðkiauir jai ponas bus tik ástatymas,Hipokrato priesaika ir sàþinë.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 9


IdealiojimakromolekulëDoc. dr. KazimierasKONSTANTINAVIÈIUSÞinome, kad yra minkðta guma, kuritempiama lengvai iðsitempia, o paleidussusitraukia. Ir yra gana kieta padangøguma, kuri beveik nesitempia. Plastmasëspanaðios á tamprià gumà tik tiek, kadyra lanksèios plëvelës. Taèiau tos lanksèiosiosplastmasinës plëvelës beveiknesitempia, o patemptos nesusitraukia.Yra ir kietos, labai tvirtos plastmasës.Tuo tarpu þelë, drebuèiai bei kisieliusvos iðlaiko savo formà tik kai atvësta, betir tada yra labai lengvai „pjaunami“ irðaukðtu, o sudavus ðaukðtu pradedadrebëti, virpëti. Taèiau kas yra bendratarp gumos ir drebuèiø, plastmasës irkisieliaus, ir pagaliau kuo èia dëta gyvybë?Regis, bendra tik tai, jog kauèiukas,krakmolas ar kazeinas, t.y. gumosir þelë, drebuèiø bei kisieliaus pradinësmedþiagos yra gaunamos ið augalø –kauèiukmedþio, bulviø ar kaulø, t.y. iðgyvø organizmø. Ir vis dëlto tarp gumos,drebuèiø ir gyvybës esama ir didesnësbendrybës – svarbiausia jø medþiagayra makromolekulës. Ir plastmasës èiayra todël, kad jos irgi yra sudarytos iðmakromolekuliø, nors yra sintetinës, one gautos ið gamtos.Pats makromolekuliø pavadinimasrodo, kad jos skiriasi nuo áprastø molekuliøsavo dydþiu – jos sudarytos ið daugybësstipriomis cheminëmis jungtimistarpusavyje sukabintø maþøjø molekuliø– monomerø (gr. monos – vienas,vientisas; meros - dalis) ir todël makromolekulësdar vadinamos polimerais (gr.polys – gausus; polymeres – daugialypis).Bûtent maþøjø molekuliø sukibimasá polimerinæ grandinæ, kai gretimi monomerainegali nutolti vienas nuo kito,makromolekulei teikia ypatingø savybiø,kurios skiriasi nuo savybiø medþiagø,sudarytø ið atskirø monomerø. Tad kokiasmakromolekulës savybes lemia monomerønegalëjimas nutolti grandinëjevieniems nuo kitø?Þelë, drebuèiai,guma, plastmasë, …,gyvybëaIdealioji makromolekulëLaisvi monomerai nutolti vieni nuo kitøgali savo chaotiðko ðiluminio judëjimodëka. Todël makromolekuliø savybiøypatingumas turëtø iðryðkëti nagrinëjantnuo ðiluminio judëjimo priklausanèiasmakromolekulës savybes. Tadkuo skiriasi makromolekulës monomerøðiluminis judëjimas nuo atskirø monomerøðiluminio judëjimo?Skystyje monomerø chaotiðkà ðiluminájudëjimà, dël kurio jie gali nutolti vieninuo kitø, makromolekulëje keièia monomerøtarpusavio posûkiai. Tie posûkiaipadeda makromolekulei ávairiai iðsirangyti,panaðiai kaip karoliams, unguriui arsliekui. Taigi makromolekulës rangymasisyra esminë ir specifinë jos savybë,lemianti ið makromolekuliø sudarytø medþiagøsavybes. Todël bûtina gvildentimakromolekuliø savaiminá ðiluminá rangymàsi,norint suprasti makromolekuliøir ið jø sudarytø medþiagø savybes.Aiðkinant kokios makromolekulës savybëspriklauso nuo ðiluminio rangymosi,reikia tyrinëti tiktai ðiluminio judëjimoveikiamà makromolekulæ. Kadangi medþiagossavybëms, be ðiluminio judëjimo,turi átakos ir tarpmolekulinës sàveikos,tai norint iðryðkinti tik ðiluminio judëjimonulemtas savybes, reikia nagrinëtimakromolekules be tarpmolekuliniøsàveikø. Vadinasi, reikia pradëti nuo supaprastintomodelio, kuris moksle paprastaivadinamas idealiuoju: idealiosiosdujos, idealusis kristalas, idealusis skystis,… idealioji makromolekulë. Idealiàjavadinama tokia makromolekulë, kuriojenëra sàveikø nei tarp monomerø, nei suaplinkos – tirpiklio molekulëmis ir kuriosmonomerus veikia tik ðiluminis judëjimas.Tai reiðkia, kad idealiojoje makromolekulëjemonomerai gali laisvai sukiotis.Nagrinëjant makromolekulës ðiluminájudëjimà vietoj monomerø naudojamiið keliø monomerø sudaryti segmentai,nes monomerai gali pasisukti vienas kitoatþvilgiu tik tam tikrais kampais, o keliøgretimø monomerø grupës – segmentaijau gali sukiotis nepriklausomai vieninuo kitø. Tada makromolekulë jau yralaisvai besisukiojanèiø, t.y. laisvai sukibusiøsegmentø grandinëlë. 1 pav. pavaizduotamakromolekulë, kurios segmentaisujungti á vienà grandinëlæ.Idealioji makromolekulë atrodo lygnereali fantazija. Mat didelës ir sunkiosmakromolekulës negali garuoti ir bûtidujinës bûsenos, kurioje molekules galimalaikyti nesàveikaujanèias. Tuo tarpuskystyje monomerø segmentai sàveikaujane tik tarpusavyje, bet ir suskysèio molekulëmis. Taèiau daugeliuimakromolekuliø galima parinkti toká tirpiklá,kuriame monomerai gerai tirpsta(tirpiklis yra geras) ir tirpiklio molekuliøapsupti monomerø segmentai tarpusavyjesàveikauja panaðiai kaip tirpale monomerai,ir makromolekuliø segmentaiskystyje sukiojasi chaotiðkai, atskirai irnepriklausomai vieni nuo kitø.Idealiosios makromolekulës dydþiaiRegis, kad dël tokio netvarkingo, chaotiðkomonomerø segmentø judëjimo,kai visà laikà keièiasi makromolekulës iðsirangymas,negalima kaip nors apibûdintiidealiosios makromolekulës bûsenos.Taèiau makromolekulë ypatinga tuo,kad jos monomerai negali iðsiskirstyti, t.y.atstumai tarp jos monomerø segmentønegali bûti didesni nei yra iðtásusioje makromolekulëje.Taigi makromolekulæ galimaapibûdinti atstumais tarp jos monomerøar jø segmentø ir natûralu atsiþvelgtiá atstumà tarp labiausiai iðsiskirianèiø galiniømonomerø – pirmojo ir paskutinio.Tada makromolekulës bûsenos charakteristikagalima laikyti atstumà tarp pirmojoir paskutinio monomerø, t.y. strëlës-vektoriausR ilgá R (1a pav.).Kadangi dël ðiluminio judëjimo segmentaivis keièia savo orientacijà, tai iratstumas tarp makromolekulës galø Rirgi visà laikà keièiasi. Paprastai beveikb1 pav. Idealiosios makromolekulës iðsiraizgymø pavyzdþiai: a – susirangiusi, b – iðtásusi10 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


visada vietoj nuolat kintanèiø dydþiø naudojamajø vidutinë, vidurkinë reikðmë, tadir vietoj nuolat kintanèio atstumo R galimaremtis pastoviu atstumo vidurkiu R.Pasirodo, kad vidutinis atstumas tarpmakromolekulës galø paprasèiausiai priklausonuo jos segmentø skaièiaus ir yraproporcingas kvadratinei ðakniai ið segmentøskaièiaus: R = l√n. Taigi vidutinisatstumas tarp makromolekulës galø yradaug maþesnis uþ iðtásusios makromolekulëskontûriná ilgá (1b pav.). Vidutináatstumà tarp makromolekulës galø galimalaikyti makromolekulës raizginëliospinduliu, jo dydþio labai apytikriu ávertinimu.Tada galima ávertinti ir makromolekulësraizginëlio uþimamà tûrá, laikantjá lygø tokio spindulio rutulio tûriui.Taigi nepaisant ðiluminio judëjimochaotiðkumo ir nuolat besiranganèiosidealiosios makromolekulës, vis dëlto galimabent apytikriai ávertinti jos kintanèioraizginëlio dydþius. Remiantis tokiu, kadir apytikriu, raizginëlio dydþio ir tûrio vertinimu,galima aiðkinti daugelá ið makromolekuliøsudarytø medþiagø savybiø kilmæir prieþastis.Þelë, drebuèiai, kisieliusPirmiausia reikia atkreipti dëmesá á tai,kad idealiosios makromolekulës raizginëlisyra labai purus, nes paèios makromolekulëstûris uþima tik kelis procentusviso raizginëlio tûrio. Taip yra todël, kadsegmentà galima ásivaizduoti kaip cilindrà,kurio ilgis yra gerokai didesnis uþskersmená, nes segmentas yra sudarytasið keliø monomerø, paprastai ne maþiaukaip ið trijø. Be to, segmentai sukiojasi,vienas kità stumdo ir apie save sudarotuðèià erdvæ (kurià, þinoma, uþpildotirpiklio molekulës). Todël makromolekulësraizginëlis negali kompaktiðkaisusidëlioti.Taigi inde gali plaukioti nedidelis idealiøjømakromolekuliø kiekis, sudarantiskelis procentus viso tirpalo tûrio, bet atskirømakromolekuliø raizginëliai dël ðiluminiojudëjimo jau susilies. Be to, susilietæatskirø makromolekuliø raizginëliaisusipins tarpusavyje ir visame inde sudarysiðtisiná makromolekuliø raizginá (2pav.). Kadangi idealiosios makromolekulësraizginëlis sudaro kelis procentus savouþimamo tûrio, tai ir tokio iðtisinio raizginiomakromolekuliø uþimamas tûris sudarystik kelis procentus viso tirpalo tûrio,o didþioji indo tûrio dalis, apie 95proc., bus uþpildyta tirpiklio.Nors ðis iðtisinis raizginys sudarytasið idealiøjø makromolekuliø, taèiau jis visiemsgerai þinomas – tai þelë, drebuèiai,kisielius. Taip yra dël to, kad þelë,drebuèiø, kisieliaus makromolekulës –krakmolas, kazeinas ir á jas panaðiosmakromolekulës, idealios yra tik gerametirpiklyje – vandenyje, kai jø monomerai,ávairûs cukraus analogai ar vandenyje tirpiosaminorûgðtys, kaip ir mûsø áprastiniscukrus, gerai tirpsta vandenyje. Vadinasi,kiekvienas monomeras yra aplipæsvandens molekulëmis, kurios atskiriamonomerus ir leidþia jiems nepriklausomaivienas nuo kito sukiotis.Makromolekules aplipusios vandensmolekulës uþpildo visas puraus idealiøjømakromolekuliø raizginio ertmes, odauguma jø, tarpusavyje susijungusiosvandenilinëmis jungtimis, sudaro iðtisináá ledà panaðø vandens molekuliø karkasà(þr. straipsná „Vanduo – gyvybës statybininkas“,MG, 2004, Nr. 2, 28-29 p.).Ðis karkasas, nors ir silpnas, iðsilaiko tiktodël, kad vandens molekulës yra aplipusiosmakromolekules. Taigi þelë, drebuèiai,kisielius yra ne tik idealiøjø makromolekuliønenutrûkstantis raizginys,bet ir iðtisinis vandens molekuliø karkasasir tik ðie du iðtisiniai dariniai, vienaskità palaikydami, iðlaiko, nors ir paslankià,þelë, drebuèiø ar kisieliaus formà. Taèiaunet ir silpnas postûmis deformuojamakromolekuliø raizginá bei vandens molekuliøkarkasà, ir þelë, drebuèiai ar kisieliuslengvai deformuojasi. Pasibaiguspoveikiui vandeniliniø jungèiø tinklasstengiasi atgauti pirmykðtæ formà ir iðinercijos pradeda virpëti, drebëti.Makromolekules aplipusiø vandensmolekuliø karkasas, nors panaðus á ledà,yra labai silpnas, nes kambario temperatûrojeledas yra iðtirpæs – skystas.Mat tokioje temperatûroje vandenilinesjungtis tarp vandens molekuliø lengvainutraukia ðiluminis judëjimas. Todël tikparuoðti þelë, drebuèiai ar kisielius, kaiyra dar verdanèio vandens temperatûros,yra skysti. Tik atðalæ iki kambario temperatûrosar dar þemesnës, þelë, drebuèiaiar kisielius iðlaiko formà to indo, kuriamesustingo. Vël paðildþius þelë, drebuèiusar kisieliø, kai molekuliø ðiluminis judëjimaspaspartëja, vandenilinës jungtysnuolat trûkinëja, vandens molekulës nesunkiaiatsikabina nuo makromolekulësir tarpusavio ryðio ir laisvai juda, o makromolekulëspradeda rangytis, ir visas miðinystampa skystas.Tokie dariniai, kaip drebuèiai ar kisielius,gali susidaryti tik su makromolekulëmis,nes tik jos gali sudaryti iðtisiná raizginá.Kadangi drebuèiø bei kisieliaus didþiàjàdalá tûrio (svorio) sudaro tirpiklis –vanduo, tokie tirpalai vadinami pusiaupraskiestais ir yra bûdingi tik makromolekulëms.Kaip matyti, þelë, drebuèiai bei kisieliusrodo, kad idealiosios makromolekulësið tikrøjø gali bûti realios.Idealiosios makromolekulësiðsirangymø skaièius ir entropijaNors „idealiosios“ makromolekulësraizginëlis paaiðkina drebuèiø susidarymà,bet norint suprasti gumos elastingumàjau reikia daug detaliau apibûdinti„idealiosios“ makromolekulës raizginëlá.Pasirodo, galima ávertinti, kiek skirtingøiðsirangymø turi raizginëlis.Visø idealiosiosmakromolekulës iðsirangymø skaièiusyra 2 n . Kadangi makromolekulëje paprastaiyra nuo keliasdeðimties iki keliøðimtø monomerø ir jø segmentø, tai makromolekulësiðsirangymø skaièius gaunamasastronominis. Taip palyginti nedidelësmakromolekulës, turinèios ðimtàsegmentø (n = 100), skirtingø iðsirangymøskaièius yra apie 2 n = 10 30 . Tai milþiniðkas,ið tikrøjø astronominis skaièius.Didþiausias makromolekulës iðsirangymøskaièius yra tada, kai jos galai susilieèiair yra apie 10 28 . Maþesni, bet darpalyginami iðsirangymø skaièiai yra ir kaiatstumas tarp molekulës galø yra artimasvidutiniam atstumui R. Didëjant atstumamstarp makromolekulës galø, iðsirangymøskaièius vis maþëja ir kaimakromolekulë yra iðtásusi á tiesæ (1 bpav.), jos išsirangymas yra tik vienas.Monomerai ir jø segmentai dël ðiluminiojudëjimo, priklausomai nuo monomerødydþio ir gretimø monomerø tarpusaviosàveikø (kliuvimo), pasisuka vienaskito atþvilgiu per kaþkoká, kartais ganatrumpà ir beveik vienodà, laikà, irmakromolekulë kiekviename iðsirangymetaip pat iðbûna panaðø laikà. Kadangimakromolekulës galams susilieèiantjos skirtingø iðsirangymø skaièius yra didþiausias,tai daþniausiai ir ilgiausiaimakromolekulë bûna tokioje bûsenoje.Tokia makromolekulës bûsena yra iðskirtinëir laikoma pusiausvyrine, ir jos entropijataip pat yra didþiausia. Kai atstumastarp makromolekulës galø yra artimasvidutiniam atstumui R, jos skirtingøiðsirangymø skaièius ir entropija yramaþesni, nors artimi ir palyginami su iðsirangymøskaièiumi susilieèiant galams.Tuo tarpu iðtásusi á tiesæ makromolekulë,kai visi jos segmentai yra nukreiptiviena kryptimi (1 b pav.), turi tikvienà „iðsirangymà“, ir jos entropija lyginuliui.Taigi galima sakyti, kad makromolekulësgráþimas á didþiausià entropijà turinèiàpusiausvyrinæ bûsenà ir buvimasjoje didþiàjà laiko dalá rodo, kad idealimakromolekulë stengiasi bûti bûsenoje,kurios entropija yra didþiausia. Tai atitinkavisuotiná entropijos didëjimo (tiksliau– nemaþëjimo) dësná, þinomà antrojo termodinamikosdësnio vardu.Nukelta á 24 p.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 11


Istoriðkai susiformavo dvi tyrimøstrategijos. Pirma – redukcionistinëstrategija, arba darkitaip vadinamas „bottom-up“principas, kai nervø sistemosanalizë pradedama nuo jos elementariausiøsudedamøjø daliø –vienos molekulës, vienos làstelës,vienos smegenø srities. Taip tiriamakaip neuronai perduoda informacijà,kokie procesai vyksta juose tuo metu,kaip tie procesai kinta keièiantis aplinkai.Kita strategija yra holistinë, arba „topdown“principas, kuriuo remiantis paþinimaspradedamas nuo gyvûnø ir þmogauspaþintiniø funkcijø kaip visumos, vëliau nusileidþiantá atskirø neuroniniø srièiø funkcijas.Suprantama, kad abi strategijos turisavø privalumø ir trûkumø.Holistinë strategija atsirado XIX a. viduryje.Paulas Pierre’as Brocas stebëdavoþmones, turinèius ávairiø smegenø srièiøpaþeidimø, ir nustatë, kad skirtingossmegenø þievës sritys nëra funkciðkai lygiavertës.Vienø srièiø paþeidimai sutrikdokalbos motorinæ sudedamàjà, kitø –kalbos supratimà, dar kitø – judesio arformos suvokimà, arba ilgalaikæ atmintá.Taip tapo aiðku, kad visi psichiniai procesaiir elgesys, nepriklausomai nuo sudëtingumo,gimsta smegenyse kaipjungtinës atskirø smegenø srièiø veiklospasekmë. Tokiu bûdu buvo demistifikuotapsichinë veikla. Taip pat holistinë strategijabuvo grindþiama Gestalt psichologija.Gestalt psichologai parodë, kadsuvokimas nëra atskirø suvokiamojodaikto fizikiniø poþymiø (spalvos, formos,dydþio) suvokimø suma, bet kaþkas daugiau.Svarbus yra ir aplinkos suvokimas,kaip smegenys rekonstruoja iðoriná pasaulá,kad bûtø sukurtas visavertis to pasauliovidinis atitikmuo.Kadangi XIX a. dar nebuvo smegenøvaizdavimo metodø, neurologai daugiausiakreipë dëmesá á detalesnius pacientø,turinèiø apibrëþtø smegenø paþeidimø, tyrimus.Vaizdavimo metodø atsiradimas leidotirti ir sveikø þmoniø paþintines funkcijas.Dabar, suderinus ðiuolaikinæ kognityviàjàpsichologijà su didelës skiriamosiosgebos vaizdavimo metodais, galima tiesiogiaistebëti aukðtesniàsias funkcijas irtyrinëti vidiniø reprezentacijø prigimtá.Daugybë mokslininkø dirba siekdami vieno didelio tikslo – áminti ðià paslaptá.Mokslininkai priklauso ávairiausioms mokslo kryptims – tai ir biofizikai, ir fiziologai,ir psichologai, ir genetikai, bet juos visus vienija neuromokslø vardu pavadinta platiir labai ádomi sritis. Taigi neuromokslø svarbiausias tikslas yra iðaiðkinti, kaipvystantis susidariusios neuroninës struktûros ir sritys leidþia þmogui paþinti irsuvokti aplinkiná bei vidiná pasaulius; kas yra atmintis, kaip þmogus ásimena irkeièia savo atsiminimus; kaip visi ðie procesai sutrinka ir pasireiðkia ávairios psichikosligos – depresija, manija, ðizofrenija, Alzhaimerio liga.Þmogaus smegenys yra nuostabi ir iki šiolneatskleistaProf. Osvaldas RUKÐËNAS, Inga GRIÐKOVARedukcionistinësstrategijos laimëjimaitapo akivaizdûs,kai XX a. buvopradëta tyrinëtisignalinë smegenøsistema. Dabaryra þinoma kaip neuronaibendrauja, kokie yra ilgalaikiø signaløbei veikimo potencialø generavimomechanizmai. Tapo aiðku, kad ávairiuosegyvûnuose ðitie procesai yra labaikonservatyvûs. Vienos gyvûnø rûðiessmegenis nuo kitos rûðies smegenø skiriane signalinës molekulës, bet neuronøskaièius ir tai, kaip jie yra sujungti tarpusavyje.Tokie làsteliniai tyrimai tik patvirtinoGestalt psichologø prielaidà, kadsmegenys ne paprastai atkartoja iðorinápasaulá, bet nuo paèiø pirmiausiø jutiminësinformacijos apdorojimo stadijø pradedajà abstrahuoti, taip keisdamos iðorinësrealybës atstovavimà.Tokie, kokius mes paþástame, neuromokslaitapo XX a. pradþioje, kai SantiagoRamon y Cajal iðkëlë neuroninës doktrinosidëjà. Neuroninë doktrina teigia, kadneuronai yra funkciniai signaliniai nervøsistemos vienetai, kurie jungiasi vieni sukitais tam tikra tvarka. Iki to buvo manoma,kad nervø sistema nepaklûsta Scheidenoir Schwanno teorijai apie làstelæ,kaip elementarø eukariotø audinio vienetà.Taip buvo dël dviejø prieþasèiø: pirma,labai ilgai buvo neaiðku, ar neuronas, daugybëjo dendritø ir aksonas tikrai priklausovienai làstelei. Antra, neuronø làstelësmembrana buvo nematoma, todël manyta,kad làstelës nëra atskirtos viena nuokitos. Ramon y Cajal, naudodamas dvimetodologines strategijas, nagrinëjoðiuos klausimus. Pirma, jis tyrimams naudojonaujagimiø gyvûnø smegenis, nesjose neuronø tankis yra nedidelis ir dendritømedis nëra pakankamai iðsivystæs.Be to, jis naudojo Camillo Golgi atrastàdaþymo metodà, kuris leidþia nudaþyti visàatsitiktiná neuronà – ir kûnà, ir dendritus,ir aksonà. Taip Ramon y Cajal parodë,kad neuronai yra atskiros làstelës, apsuptosmembranø, ir kad jie vieni su kitaisjungiasi tam tikruose taðkuose perkontaktus, kuriuos Charlesas Sherringtonasvëliau pavadino sinapsëmis.Ramon y Cajal taip pat suformulavodinaminës poliarizacijos principà, kuristeigia, kad elektrinis signalas neuronuoseyra tik vienos krypties. Signalas sklindanuo priimanèio neurono poliaus –dendritø ir kûno – á aksonà, o vëliau aksonuá iðëjimo poliø – presinapsinio aksonoterminalæ. Tokiu bûdu Ramon y Cajalprieðtaravo Golgi, Gerlacho ir Deitersosukurtam nervø sistemos, kaip difuziðkoneuronø tinklo, kur sàveika ir informacijossklidimas galimas ávairiausiomiskryptimis, ávaizdþiui.C.Sherringtonas pagrindine nervø sistemosfunkcija laikë integravimà: nervøsistema turi ypatingà gebëjimà pasvertiskirtingø rûðiø informacijos pasekmes ir,remdamasi ávertinimu, atitinkamai reaguoti.C.Sherringtono nuomone, tai galimailiustruoti trimis pavyzdþiais. Pirma, jis nurodë,kad refleksas yra prototipinis integracijospavyzdys. Tai koordinuotas, tikslingaselgesys, atsirandantis kaip atsakasá specifiná iðoriná poveiká. Antra, pastebëjæs,kad kiekvienas ið nugariniø refleksøkaip iðëjimà naudoja motoriná neuronà,C.Sherringtonas suformulavo idëjà – motorinisneuronas yra galutinis bendras keliasvisiems integratyviems nervø sistemosveiksmams. Galiausiai Sherringtonas nustatë,kad sinapsiniai veiksmai gali ne tikþadinti, bet ir slopinti. Tokiu bûdu motorinisneuronas, gaudamas ir slopinanèià,ir þadinanèià informacijà, anot Sherringtono,yra prototipinis làstelinis integratyviossmegenø veiklos pavyzdys.Greitai tapo aiðku, kad motoriniø neuronøtyrimø metu nustatyti reiðkiniai yrabûdingi ir kitoms nervø sistemos sudedamosiomsdalims. Galimybë tirti kitas nervøsistemos sudedamàsias dalis atsiradokartu su Sherringtono bendraamþiøE.Adriano ir J.Langley atliktais tyrimais.Adrianas sukûrë metodà, leidþiantá vienos12 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


paslaptisnervø sistemosdalieslàstelinius tyrimus.Tai jisatrado, kad visineuronainaudoja konservatyvøinformacijosperdavimomechanizmà – veikimopotencialà.Adriano tyrimuosetai buvo didelis, „viskasarba nieko“ principu paremtas regeneruojantiselektrinis reiðkinys, kuris sklisdavonuo aksoninio kalnelio iki tolimiausiøneurono ataugø ir buvo bûdingas skirtingiemsneuronø tipams. Taip Adrianasparodë, kad funkcijà lemia neuroninë sritis,kuriai priklauso neuronas, o ne jo signaløypatybës. Langley savo tyrimø metunustatë, kad bendravimas tarp neuronø– sinapsinis perdavimas – yra cheminësprigimties. Tokiu bûdu Cajal, Sherringtono,Adriano ir Langley darbai padëjo pagrindàXX a. antrojoje pusëje biofizikiniams,o vëliau ir molekuliniams, signaløperdavimo nervø sistemoje tyrimams.1937 m. Alanas Hodgkinas nustatë,kad veikimo potencialas sukelia vietiniøsroviø tekëjimà, kuriø pakanka ðaliaesanèio membranos regiono depoliarizacijai– membranos pralaidumo pasikeitimuiir veikimo potencialo regeneravimui.Taip veikimo potencialas sklinda be nuostoliøiki pat neurono terminalës. O tai reiðkia,kad veikimo potencialas atspindi joninessroves. Ir jos teka per membranojeesanèias poras (kaip vëliau nustatyta– kanalus). Tuo remdamiesi, A.Hodgkinas,Andrew Huxley ir Bernhardas Katzasiðkëlë joninæ hipotezæ apie skirtingøkanalø, selektyviai praleidþianèiø tam tikrusjonus, sàveikà veikimo potencialo generavimometu. Minëtoji joninë hipotezëturi neuronø làstelës biologijai tokià patsvarbà, kaip DNR struktûra visai likusiaibiologijai. Stiprioji ðios hipotezës vieta –bendrumas ir galimybë numatyti. Pirmiejiiðaiðkinti poros prigimtá pabandë BertilisHille’as ir Clazas Amstrongas. Naudojantávairias organines medþiagas jiems pavykonumatyti kanalø formà ir dydá. Tapoaišku, kad kanalai turi specifinæ vietà –selektyvumo filtrà, kuris lemia, kokius jonuskanalas praleidþia.Pirmasis jonø kanalas, kurio struktûrabuvo nustatyta rentgenostruktûrinësanalizës bûdu, yra bakterijø kalio kanalas,vadinamas KcsA.Kiek vëliau tapo aiðku, kad sinapsiniaireceptoriai neurotransmiteriams taippat yra jonø kanalai. Dabar jau yra daugþinoma apie neurotransmiterio jungimàsiprie receptoriaus, kanalo atidarymo iruþsidarymo mechanizmus, kanalø genetinesdeterminantes. Buvo nustatyta, kadreceptoriai skiriasi pagal savo veikimopobûdá: jonotropiniai receptoriai tiesiogiaiatidaro kanalus (veikia greitai), o metabotropiniaiveikia per tarpininkus (lëtai).Apibendrintai galima pasakyti, joggreiti sinapsiniai atsakai yra svarbûs elgesiui,tuo tarpu lëti sinapsiniai atsakaidaþniausiai turi moduliuojanèiø savybiøir veikia reguliuojant elgesio stiprumà, formà,trukmæ.1957 m. Erwinas Furshpanas ir DavidasPotteris nustatë, kad egzistuoja elektrinëssinapsës, o Michaelis Bennetas árodë,kad jos yra plaèiai paplitusios tarp bestuburiøir stuburiniø gyvûnø. Taigi dabarneurobiologai pripaþásta esant du sinapsinioperdavimo bûdus: elektriná, kai srovësteka per plyðinius kontaktus tarp presinapsinësir posinapsinës membranø (taiyra tiesiogiai ið vieno neurono á kità), ir cheminá,kai presinapsinë ir posinapsinëmembranos yra atskirtos sinapsiniu plyðiu,o tarpininkas – neurotransmiteris.Kaipgi vyksta toks cheminis sinapsinisperdavimas? Visu pirma, kaip nustatëB.Katzas, P.Fattas ir Jose’as del Castillo,neurotransmiteriai iðskiriami ne kaipviena molekulë, bet multimolekuliniaiskvantais. Nervo-raumens jungtyje kvantàsudaro apie 5000 neurotransmiterioacetilcholino molekuliø. Neurotransmiteriokvantai yra supakuoti á sinapsines pûsleles,kurios iðskiriamos egzocitozës bûduið presinapsinës terminalës ypatingojevietoje – aktyvioje zonoje. Aktyvi zonagali iðskirti vienà kvantà arba nieko.Pats iðskyrimas vyksta egzocitozësbûdu ir gali bûti suskirstytas á kelias stadijas:1) sinapsinës pûslelës transportasið saugojimo vietos á aktyvià zonà;2) pûslelës prisijungimas prie aktyvioszonos; 3) pûslelës membranos susiliejimassu plazmine membrana (vykstapadidëjus kalcio jonø kiekiui sinapsëje)ir neurotransmiterio iðsiskyrimas; 4) pûslelësmembranos perdirbimas po egzocitozës.Po iðskyrimo neurotransmiterispasiekia posinapsinio neurono membranojeesanèius receptorius, su jais susijungiair sukelia neurone ávairius virsmus.Beje, pirmoji medþiaga, identifikuotakaip neurotransmiteris, yra acetilcholinas.Vëliau identifikuoti serotoninas, noradrenalinas,dopaminas ir kiti. Thomas Hokfeltasir jo kolegø darbai parodë, kad maþibaltymai gali irgi veikti kaip neurotransmiteriai.Be to, jie gali bûti iðskiriami kartusu klasikiniais neurotransmiteriais ir keistijø veiklà.Taigi neuronai jungiasi per sinapses.Ir per jas perduoda informacijà vienas kitam.Ramon y Cajal buvo pirmasis iðkëlæsðiø ryðiø specifiðkumo klausimà: taimintis, kad neuronas nesudaro atsitiktiniøryðiø, bet vystydamasis formuoja specifiniusryðius su tam tikrais neuronais.Jis manë, kad protinë veikla skatina làstelësprotoplazminio aparato vystymàsibei ataugëliø (kolateraliø) augimà toje srityje,kuri yra naudojama. Alternatyvø paaiðkinimàpasiûlë Alexander Forbes: atmintissukuriama ne plastiniø pokyèiø,bet keièiant dinaminá aktyvumo lygá uþdarojesave þadinanèiø neuronø grandinëje.Jûros sraigës Aplysia tyrimai parodë,kad paprasèiausios mokymosi formos– pripratimas, sensitizacija ir klasikinissàlygojimas – sukelia ir funkcinius,ir struktûrinius specifiniø sensoriniø keliøpokyèius, kurie gali trukti iki keliø dienø.O tai jau yra atminties pagrindas.Beje, ðiuolaikinë paþintinë psichologijaatskleidë, kad atmintis nëra vientisa, betsudaryta tarsi ið dviejø dideliø daliø: deklaratyviosiosatminties ir nedeklaratyviosiosatminties. Deklaratyvioji atmintis yratai, kas plaèiai suprantama kaip atmintis.Tai sàmoningas atkûrimas: þmoniø, veidø,vietø, objektø. Ðiai atminèiai yra svarbismegenø struktûra, vadinama Amonoragu (hippocampus). Nedeklaratyvioji atmintis– tai pripratimas, sensitizacija, klasikinisir operantinis sàlygojimas – visa tai,kas atspindi nesàmoningà motoriniø ir jutiminiøágûdþiø bei strategijø atkûrimà.Tyrimais yra nustatyta, kad abi atmintiesformos turi dvi skirtingas laiko atþvilgiufazes: trumpalaikæ atmintá, trunkanèiàminutes, bei ilgalaikæ atmintá, kuri trunkadienas ir ilgiau. Ðitos fazës skiriasi netik pagal trukmæ, bet ir pagal molekuliniusmechanizmus: tik ilgalaikë atmintisreikalauja naujø baltymø sintezës. Tokiubûdu ilgalaikë atmintis átraukia genetiniusveiksnius.Smegenø funkcionavimas yra kompleksinisreiðkinys, átraukiantis individualiølàsteliø veiklà, paveldimus ypatumusir atskirø srièiø sàveikas. Bandymai paaiðkinti,kaip sudarytos neuroninës sritys,gali bûti suskirstyti á keturis etapus: pirma,skirtingø neuronø tipø iðskyrimas; antra,Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 13


aksonø kryptingo augimo nustatymas; treèia,tam tikrø sinapsiniø ryðiø sudarymas;ir ketvirta, ryðiø keitimas per tam tikrø aksonø,sinapsiø ir neuronø panaikinimà.Neuroniniø làsteliø ávairovë siekia ðimtustipø. O tai gerokai virðija visø kitø organøir audiniø làsteliø ávairovæ. Tokia gausybëpasiekiama bendru ávairiø faktoriøveikimu. Tai làsteliø pavirðiuje esanèios arbajø iðskiriamos molekulës. Daþniausiaijas turi vadinamieji organizaciniai centrai.Tokie centrai, tiksliau jø iðskiriamos molekulës,turi átakos kaimyniniø làsteliø diferenciacijoskeliams – ájungia genus, kurienulemia bûsimàsias làstelës savybes.Làsteliø vystymosi tyrimai taip pat apimasvarbià sritá – làsteliø mirties tyrimus.Daugybë làsteliø (neuronø ir kitø) embrionuiaugant yra paðalinamos. Pavyzdþiui,beveik pusë viðèiuko nugaros smegenømotoriniø neuronø embrionui vystantismirðta. Ðis neuronø perteklinës produkcijosreiðkinys ir skaièiaus reguliavimasper neuronø mirtá yra bûdingas beveikvisoms neuronø populiacijoms ir periferinëje,ir centrinëje nervø sistemoje.Kaip jau esame minëjæ, nuo pat tyrimøpradþios buvo gan aiðku, kad neuronailabai selektyviai ir pakankamai atkartojamaiformuoja ryðius su kitais neuronais.Buvo bandyta ieðkoti to prieþasèiø.60-aisiais R.Sperry suformulavo chemoafiniðkumohipotezæ: labiausiai tikëtinasselektyvumo paaiðkinimas yra tas,kad jungèiø formavimosi tikslumas pasiekiamaspre- ir posinapsiniø neuroniniøcheminiø þymiø sutapimu. 70-aisiaisjau buvo daug tokio selektyvaus ir iðmokimosàlygoto aksonø augimo ir sinapsiøformavimo árodymø. Bandymai supaprastintiðiuos sudëtingus mechanizmuslëmë veiksniø, kurie valdo aksonøaugimà, suskirstymà á tuos, kurie veikiailgais nuotoliais (pvz., difuziðkai sklindanèiømedþiagø iðskyrimas), ir tuos, kurieveikia trumpais nuotoliais per pavirðiausar làstelës matrikso faktorius. Jau yraidentifikuota daug cheminiø junginiø, dalyvaujanèiøðiuose procesuose.Kai neurono atauga atkeliauja á savogalutinæ buvimo vietà, augimo pumpurëliaituri „parodyti“ làstelæ – taikiná, su kuriabus formuojami ir palaikomi funkciniai ryðiai.Deja, þinios apie ðio labai svarbausneuroniniø srièiø funkcionavimo aspektomolekuliná pagrindà yra labai skurdþios.Manoma, kad evoliuciðkai senesnës, vystantisanksèiau atsirandanèios sritys (pvz.,nugarinio monosinapsinio tempimo refleksosritis) formuojasi dominuojant nuo aktyvumonepriklausomam keliui. Prieðingai,labiau specifinës sritys, atsakanèios uþ paþintinësinformacijos apdorojimà, kuriosatsiranda vëliau evoliucijos ir vystymosi eigoje,reikalauja funkcinio patikrinimo, kadbûtø sukurta sudëtinga ryðiø sistema. Taipposinapsiniø neuronø aktyvumo lygis veikiapresinapsiniø neuronø augimo ir ðakojimosilygá.Kaip buvo pasakyta, pavieniai neuronaismegenyse veikia specializuotosegrupëse arba sistemose, kuriø kiekvienaturi savità funkcijà. Sistemø neuromokslasyra neuroniniø sistemø tyrimo sritis. Tiriamossistemos, dalyvaujanèios regëjimo,atminties, kalbos procesuose, tai yrasistemos, gaunanèios ir apdorojanèios informacijàapie iðorinæ ir vidinæ aplinkà.Þmoguje ðios sistemos turi tiesioginá priëjimàprie sàmonës. Tyrimø metu ypatingasdëmesys yra kreipiamas á neuroniniøstruktûrø ir ávykiø hierarchijà informacijosapdorojimo procesuose: kaip informacijayra koduojama (jutimas), interpretuojamair perduoda prasmæ (suvokimas), kaipji saugoma ir keièiama (mokymasis ir atmintis),kaip informacija panaudojama ateitiesnumatymui ir elgesio pasekmiø ávertinimui(sprendimo priëmimas, emocijos),kaip ji panaudojama elgesio nukreipimui(motorinë kontrolë) bei bendravimui sugentainiais. Neuromokslø tikslas – surastibendrus principus, kurie, remiantis sukauptaisduomenimis, apraðytø ir leistønumatyti, kaip neuroninës sistemos interpretuojair generuoja atitinkamus atsakus.Ðiam tikslui pasiekti yra naudojami ávairûslàsteliø daþymo metodai, elektrofiziologiniai,psichofizikiniai, funkciniai neurovizualiniaimetodai bei kompiuterinio modeliavimogalimybës.Istoriðkai susiklostë taip, kad regossistema yra labiausiai iðtirta. Tai lëmë duankstyvieji laimëjimai. Pirmasis buvo Hermannovon Helmholzo ir WilhelmoWundto bandymas suprasti, kaip skirtingiregimieji stimulai sukelia skirtingus subjektyviuspojûèius. Jiems pavyko atskirtikiekybinius regimosios patirties elementus– spalvà, ðviesos ryðkumà, judesá, atstumà.Antrasis buvo Hermanno Munkoir Edwardo Schaferio sëkmë nustatantsmegenø sritis, svarbias regimosios informacijosapdorojimui – pakauðinæ smegenøþievës sritá.30-aisiais Keeferis Hartline’as panaudojoelektrofiziologiná vieno neurono registravimometodà ir nustatë, kad regimosiossistemos neuronai dalijasi informacijaapie erdviná stimulo iðsidëstymà.Be to, jis parodë, kad egzistuoja tam tikraregimosios erdvës vieta, kurià Hartlinepavadino recepciniu lauku. Anatomiðkairecepcinis laukas yra visi receptoriaiir kitos làstelës, kurios sàveikauja ir keièiatiriamojo neurono veikimo potencialøgeneravimà.D.Hubelio ir T.Wieselio tyrimai parodë,kad regimosios þievës neuronø atsakøsavybës yra daug sudëtingesnësnei tinklainës ganglijiniø làsteliø. Taip patnustatyta, kad ðios làstelës yra labai iðrankios:tam tikra làstelë reaguoja tik á tamtikros formos, krypties, intensyvumo stimulà.Tai paaiðkina, kodël þievës normaliamfunkcionavimui yra svarbi làsteliøgausybë. Taigi svarbi regos sistemoscharakteristika yra ta, kad joje yra daugybëhierarchiðkai iðsidësèiusiø informacijosapdorojimo lygiø.Be hierarchijos regos sistemos, egzistuojair lygiagreèiai organizuoti informacijosapdorojimo srautai. VernonasMountcastle’as 1950 m. nustatë, kadsmegenø þievë anatomiðkai yra sudarytaið kolonëliø pavidalo struktûrø. D.Hubelisir T.Wieselis nustatë, kad pirminëregimoji sritis yra suskirstyta á siaurø vertikaliøkolonëliø serijà. Jos yra 100–200mm skersmens ir eina nuo þievës pavirðiausiki pat baltosios medþiagos. Kolonëlëjelàstelës turi panaðiø recepciniølaukø savybiø. Manoma, kad kolonëlësyra elementarûs þievës organizacijos vienetai,skirti làstelëms sujungti tam tikrubûdu, kad bûtø garantuotos optimaliosinformacijos perdavimo aukðtesniemscentrams sàlygos.Kaip matëme, regos sistema naudojasitokia reprezentacine strategija, kai áeinantyssignalai paskirstomi tarp daugybësneuronø ir kiekvienas ið jø perduodatik maþytæ visos informacijos dalá. Kylaklausimas, kaipgi visa ta informacijagaliausiai yra sujungiama á visumà? Ðisklausimas neuromoksluose turi suriðimo(binding) problemos pavadinimà. Yrapriimti du bûdai jam spræsti: pirmasis –paremtas neuronine erdve, o antrasis –laiku. Neuroninëje erdvëje, manoma,neuronai selektyviai jungiasi ir perduodainformacijà hierarchijos laipteliais. Bettokiu atveju yra per maþai CNS làsteliøsudëtingiems vaizdams suvokti. Kita galimybëyra ta, kad sujungimas vyksta neerdvëje, bet laike. Donaldas Hebbas pasiûlëlàsteliø ansambliø hipotezæ. Pagrindinishipotezës teiginys – viena làstelëpriklauso daugeliui ansambliø ir priklausomainuo sàlygø làstelë, atsakanti uþjudesio informacijos perdavimà, vienumetu gali jungtis su uþ þalios spalvos suvokimàatsakanèia làstele, o kitu – uþ raudonosspalvos suvokimà atsakanèia làstele.Taèiau kaip tai padaroma nëra aiðku.Manoma, kad laikinë neuroniniø signaløgeneravimo sinchronizacija gali bûtiatsakinga uþ suriðimà.Galiausiai, kai aukðtesniuose centruoseinformacija sujungiama á visumà, sukuriamasàmonë – didþiausia neiðspræstaproblema. Ðios problemos sprendimasreikalauja dvejopo poþiûrio: ið sensoriniopasaulio supratimo ir ið valios – sàmoningosminèiø ir jausmø kontrolës.14 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


Suprantama, kad sàmonë yra visøsmegenø sistemø veiklos rezultatas. Otai daro ðio ádomaus reiðkinio tyrimuslabai komplikuotus. Neurovizualiniai tyrimometodai leido stebëti neuroniniøtelkiniø veiklà sensorinio iðorinio pasauliosupratimo ir valingo minèiø bei jausmøvaldymo metu.Yra siûlomi du sàmonës reprezentacijøtyrimo bûdai: tirti, kokie neuroniniaielementai dalyvauja keièiantis vienodøstimulø suvokimui bei kaip keièiasineuroniniai atsakai, atsakingi uþ skirtingøstimulø suvokimà. Thomo Albrightoir Gene’o Stonerio darbai pateikë árodymø,kad regimøjø stimulø apdorojimohierarchijoje yra svarbus kontekstas. Jistarsi sukuria ið làsteliniø fizikiniø stimulosavybiø reprezentacijø vizualinës scenoslàstelines reprezentacijas, kurios vedaá suvokimà.Norint ásivaizduoti, kaip smegenys iðrenkastimulà, galima pabandyti atlikti ðtaikà: ásivaizduokite, kad ieðkote rinkmenossavo kompiuterio darbalaukyje. Kai darbalaukyjeyra daug rinkmenø, jûsø paieðkagali pareikalauti akiø judesiø arba galibûti vykdoma ir be jø. Vizualinë sekimouþduotis (ta, kai jûsø akys aktyviai judajums ieðkant) reikalauja dviejø dideliøsmegenø tinklø bendradarbiavimo. Pirma,veiks tinklas, atsakingas uþ kiekvienos darbalaukyjeesanèios rinkmenos identifikacijà.Antra, veiks tinklas, padësiantis nustatyti,kur galëtø bûti jûsø rinkmena.Yra suprantama, kad jûs suvokiaterinkmenø savo darbalaukyje buvimà. Taèiautyrimais parodyta, kad kai dëmesysyra sukoncentruotas á tam tikrà objektà,kitø objektø, esanèiø toje paèioje erdvëje,pokytis gali bûti nepastebëtas. Tai leidþiaiðskirti dëmesio centrà ir aplinkiná dëmesá.Nors jie abu yra svarbûs sàmonësaspektai, taèiau jø mechanizmai gali labaiskirtis. Smegenyse yra daugybë vietø,kur gali bûti parodyta dëmesio átaka.Taèiau tokiø efektø ðaltinis, atrodo, yragana maþas, sudarytas ið nedaugelioskirtingas funkcijas atliekanèiø neuroniniøtinklø. Kai beþdþionei yra pateikiamidu signalai, vienas pasirengimo, o kitasnukreipimo, naudojant farmakologiniuspreparatus galima atskirti du tinklus. Vienas,kur dominuoja noradrenerginë sistema,atsakingas uþ pasirengimà. Ir kitas,kur dominuoja cholinerginë sistema,atsakingas uþ nukreipimo procesus.Straipsnis parengtas remiantis apþvalgaNeural Science: Review A Century ofProgress and the Mysteries that RemainThomas D. Albright, Thomas M. Jessell,Eric R. Kandel, and Michael I. PosnerNeuron Vol. 25, S1–S55, February, 2000Myliu savo Lietuvà, jai aðatidaviau savo silpnas jëgas...Mano veiksmams vadovavoteisybës ir mano tautos meilë.AntanoMackevièiausGediminas ILGÛNASLaikas ið þmoniø atminties iðdildopraeities ávykius ir þmones. Iðdildone tik budeliø, bet ir jø aukø, kovotojøuþ laisvæ ir nepriklausomybæatminimà. Taèiau nevalia pamirðti tø,kurie savo jëgas ir gyvybæ atidavë,kad mûsø visø gyvenimas bûtø laisvesnis,teisingesnis, turtingesnis.Lietuviø tautinio atgimimo pradþiatapatinama su 1863–1864 m. sukilimu.Po sukilimo prasidëjusi knygneðiøgadynë ir daraktoriø, mokiusiø lietuviðkoraðto, veikla iðugdë tautinæ savimonæir pagaliau atvedë tautà á nepriklausomosdemokratinës Lietuvosvalstybës sukûrimà.Sukilime dalyvavo daug idealistiðkainusiteikusiø þmoniø, taèiau ið jøypaè iðsiskiria vienas þymiausiø sukilimovadø – kunigas Antanas Mackevièius.Jis ið XIX a. sukilimø vadøpirmasis siekë lietuviø tautai iðkovotipilietiniø teisiø pripaþinimà, nemokamàþemës suteikimà, iðreiðkë tautosapsisprendimo teisæ, nurodydamas,kad á sukilimà ëjo trokðdamas þmonëmsgero ir tai davë jam jëgø ir galimybës„sukelti liaudá, kad ji ásisàmonintøir pasisakytø, ar su Rusija, ar suLenkija ji nori bûti susijungusi. Ði teisëjau egzistuoja Europoje, o ji negalëjobûti pareikðta kitaip, kaip tik periðsivadavimà“. Ði, pasak istorikoV.Merkio, lietuviø liaudies iðvadavimoir pilietiniø teisiø iðkovojimo programa„laikoma radikaliausia socialineprasme ir lietuviðkiausia tautine prasme.Nieko daugiau lietuviø tauta ið ðiosukilimo, kuris siekë pratæsti senàjàvalstybinæ Abiejø Tautø Respublikostradicijà, tikëtis negalëjo. Dar neatëjolaikas jai paèiai tapti moderniosios savovalstybës subjektu”.Gimë A.Mackevièius maþaþemiøbajorø ðeimoje. Pasimokæs namuose,jis toliau mokësi Vilniaus gimnazijoje,studijavo Kijevo universitete, jo nebaigæsstojo á Varniø kunigø seminarijà.Baigæs seminarijà, kunigavo Krekenavoje,Kriklënuose, o nuo 1855 m. – PaatminimuiAntanas MackevièiusAntanas Mackevièiusnevëþio apskrities Paberþës baþnytkaimyje.Kunigaudamas jis visais ámanomaisbûdais devynerius metusskleidë socialinio teisingumo ir tautinioiðsivadavimo idëjas. 1863 m. kovo20(8) d. suorganizavo sukilëliø bûráir ið Paberþës pradëjo ginkluotà kovà,dalyvavo 22 kautynëse su rusø kariuomene.1863 m. gruodþio 17 (5)d. rusø kariuomenë já suëmë ir po deðimtiesdienø tardymo Kaune pakorë.Sukilimo metu jam buvo 35 metai.Savo kova ir þûtimi jis nusipelnomûsø dëmesio ir atminimo.1978 m. nuo A.Mackevièiaus gimimosukako 150 metø. Tada sukilimovado atminimui surengiau ekspedicijàjo gyvenimo vietø ir jo vadovaujamøsukilëliø kovø vietø paieðkai. Didþiojijø dalis buvo pamirðta, niekuonepaþymëta ir jau sunkiai surandama.Ávairiomis priemonëmis – dviraèiu,motociklu, automobiliu – pakartojomeapie dviejø tûkstanèiø kilometrøA.Mackevièiaus sukilëliø bûrio þygiøkelià. Ekspedicijoje pavyko surasti,nufotografuoti ir apraðyti jo kautyniøsu caro kariuomene vietas.1978 m. ekspedicija labai nepatikotuometiniam saugumui, populiariaivadinamam KGB. Buvau tardomas,„auklëjamas“, KGB darbuotojaipadarë iðvadas: „Kalbi apie suki- Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 15


lëliø kovà prieð caro valdþià, o galvojiapie kovà prieð tarybø valdþià. Ir kurstai!”.Kà gi – tai buvo tiesa.Sovietinës okupacijos metais buvoprasminga prisiminti Antano Mackevièiauskovà ir aukà. Jo kovø prasmë ypaèbuvo suaktualinta, kai á jo pamëgtà Paberþæbuvo paskirtas buvæs disidentas,politinis kalinys kunigas Mykolas Dobrovolskis– Tëvas Stanislovas. Jis tam tikraprasme, tiesa, taikiomis priemonëmis, tæsëA.Mackevièiaus kovà uþ þmogaus teises,uþ Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ.Paberþëje netrukus iðkilo paminklassukilimo vadui ir jo bendraþygiams. Tada,1978 m., á ekspedicijos metraðtá TëvasStanislovas áraðë: „Prie to altoriaus,kur Jis meldësi, praðau Vieðpaties, kadávyktø Jo pranaðystë – „kils kitas Mackevièius“.Matau, ji ávyko – kilo ne vienas, betdaug daug Mackevièiø…”Ekspedicijoje, ieðkodamas A.Mackevièiausir jo sukilëliø bûrio pëdsakø, atvykauir á Vilkijos apylinkes. Ið istorinësmedþiagos þinojau, kad A.Mackevièius,susiruoðæs vykti pas sukilimo vadovybæVarðuvoje, su já lydinèiais adjutantu ir iþdininkuatëjo prie Nemuno, taèiau, numatytojevietoje persikelti per upæ neradæsvalties, uþëjo suðilti á pakelës trobà.Èia já uþklupo rusø kareiviai. Iðtrûkæs iðtrobos, jis pasislëpë miðke, taèiau po keliøvalandø buvo suimtas. Norëjau tà trobà,jeigu ji iðlikusi, surasti. Ringovës kaimosenbuviai patarë apie tai pasikalbëtisu panemunëje prie kelio gyvenanèiaJuzefa Ignatavièiene.J.Ignatavièienë man ið karto pareiðkë,jog pagal jos tëvo ir senelio atsiminimuskunigas A.Mackevièius buvo uþkluptasðioje XIX a. pirmoje pusëje statytoje jostroboje. „Man tas kunigas vis sapnuojasi.Atsistoja va ðitaip tarpduryje ir sako: „Kodëlmane visi uþmirðo? Að uþ Lietuvà, uþlaisvæ galvà padëjau, o niekas manæs nenoriprisiminti net èia, kur mane maskoliaiuþklupo. Kodël mane visi uþmirðo?“ Stovivis taip tarpduryje tas kunigas Mackevièiusir kalba“, –- porino senutë Juzefa.Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kadtroba, kurioje buvo uþkluptas A.Mackevièius,stovëjo netoli smuklës. Apraðomumetu jokios smuklës jau nebuvo, taèiauá vakarus nuo J.Ignatavièienës trobosprie kelio pavyko rasti pastato pamatøliekanø – ten, matyt, ir stovëjusitoji minima smuklë.Po ekspedicijos kilo mintis áamþintiA.Mackevièiaus suëmimo vietà – prieJ.Ignatavièienës namo A.Mackevièiausatminimui pastatyti koplytstulpá. Gautiðiam sumanymui komunistinës valdþiosleidimà buvo beviltiðka: tai bûtø buvæprieðiðka komunistinei ideologijai, o bevaldþios leidimo pastatyti kryþiai, koplytstulpiaiir kitokie atminimo þenklai buvogriaunami, naikinami, jø statytojai persekiojami.Reikëjo rizikuoti – viskà darytislapta, nebûnant tikriems, ar pastatytaskoplytstulpis nebus nugriautas.Nuvaþiavæs pas J.Ignatavièienæ, gavaujos sutikimà A.Mackevièiaus atminimuidarþelyje prie namo pastatyti paminklà.Vilniuje gyvenantis áþymus liaudiesmeistras Ipolitas Uþkurnys uþ simbolináuþmokestá sutiko iðkalti koplytstulpá. Antjo pasiûliau iðkalti ir tuometinei Lietuvaitinkanèius þodþius: „Antanui Mackevièiui,þuvusiam uþ savo ir mûsø laisvæ“.Mûsø ekspedicijos dalyviø, þygeiviø grupelësuaukojo pinigø. I.Uþkurnys 1981 m.iðkalë monumentalø, daugiau kaip 4 metrøaukðèio àþuoliná koplytstulpá. Bendraþygisvilnietis Jonas Burkvydas Kaluðkevièiusparûpino automobiliná kranà irsunkveþimá, koplytstulpá pakrovë ir atveþëprie J.Ignatavièienës trobos.Statyti koplytstulpio mûsø þygeiviøbûrys pas J.Ignatavièienæ atvyko 1981 m.birþelio 6 dienà. Þinojome: jei statant kop-Koplytstulpio A.Mackevièiaus atminimui statybos dalyviai (ið kairës): Ugnë Ilgûnaitë, Juozas Kaziukonis, Angelë Juðkevièiûtë, Milda Ilgûnaitë,Birutë Ilgûnienë, Leonas Staskevièius, Gediminas Ilgûnas, Kaziukonytë, Danguolë Kaziukonienë, Juzefa Ignatavièienë, Gintarë Kaluðkevièiûtë,Lina Kaluðkevièiûtë, Paulina Balèikonytë, Ignatavièius16 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


Straipsnio autorius þygyjelytstulpá mus uþkluptøkomunistinë valdþia,milicija ar KGB – geruojumums nesibaigtø.Kalëjiman gal ir nepasodintø,taèiau nemalonumø,tardymøneiðvengtume. Kas visàðià akcijà organizasakojo,kad jai vis sapnuodavosi tas sukilëlis,tas kunigas, tai ji dþiaugiasi, kadjam èia paminklà geri þmonës pastatë.„,Prisisapnavo dabar vël man tas kunigas.Atsistojo tarpduryje ir sako: „Taiaèiû Lietuvai, kad mane, mano aukà prisiminë,man paminklà pastatë. Dabarjau ramiai galësiu ilsëtis…” Tegul stovi,vaikeliai, tas paminklas… Man ramiaubus gyventi, ramiau numirti“.Neþinau, kokie „valdþios þmonës“buvo pas J.Ignatavièienæ ir „kokiu lygiu“sprendë koplytstulpio likimà, bet jis likostovëti.Jau gerokai po Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo, 1998 m. rugsëjo 19 d.,Kauno rajono valdþios „pastangomis“A.Mackevièiaus suëmimo vieta buvo „atrasta“ið naujo ir prie J.Ignatavièienës na-Þurnalo skaitytojø pamëgtàdaugelio nepamirðtamøpublikacijø ir knygø autoriøistorikà, þurnalistà, keliautojàGEDIMINÀ ILGÛNÀ aplankë70-asis gimtadienis. NepriklausomybësAkto signatarui su pagarba ir dëkingumuuþ paramà þurnalui linkime sëkmëságyvendinant dràsias svajones!Mokslas ir gyvenimasvo? Kas koplytstulpá kalë? Kas, kokiomistransporto priemonëmis atveþë? Kas jástatë? Ir t.t., ir t.t. Svarbiausia – niekaisnueitø visas sumanymas, I.Uþkurnio darbas.Todël savo automobilius palikomegerokai toliau nuo J.Ignatavièienës namo,prie kurio, kaip ir A.Mackevièiaus laikais,augo miðkas. Jeigu kas – buvomepasirengæ pasinaudoti jo prieglobsèiu.Darþelyje prie namo iðkasëme duobæ.Atvilkæ koplytstulpá, pariðæ virvëmis, pradëjomekelti, pastatæ uþpylëme iðkastasþemes, sutvirtinome. Baigæ darbà, priekoplytstulpio nusifotografavome, susikaupæpaskaitëme A.Mackevièiaus prieðmirtiniolaiðko iðtraukas. Ant paminklo ið toloðvietë iðkalti A.Mackevièiaus atminimuiskirti þodþiai. Trobos ðeimininkës J.Ignatavièienëspapraðëme apie mus niekamnepasakoti ir atsisveikinæ, palinkëjæ sëkmësiðsivaþinëjome á namus.Valdþios atstovai, pas J.Ignatavièienæatvaþiavæ po poros dienø, aiðkinosi,kaip èia atsirado tas paminklas, kas jápastatë. J.Ignatavièienë jiems sakë, kad„atvaþiavo ponai ið Vilniaus ir pastatë“.Kokie ponai? J.Ignatavièienë tvirtino:„Geri ponai. Ponas Jonas, ponas Petras…Pinigø uþ paminklo pastatymà nepraðë“.Daugiau nieko neþinanti… Pamosu didelëmis iðkilmëmis atidengtaspaminklinis akmuo. Gaila, kad lëðø namo,menanèio A.Mackevièiaus suëmimà,remontui nebuvo rasta. Pusë jo dabar jaunugriauta.Lietuvos istorinëje literatûroje 1863 m.sukilimas buvo vertinamas ávairiai. Tautinioatgimimo metais po sukilimo ir nepriklausomojeLietuvoje 1918–1940 m.buvo teigiama ir tai, kad ðis sukilimas buvolenkiðkas ir mûsø tautai nieko geronedavë. Nagrinëjant ðio sukilimo prieþastis,eigà bei pasekmes kyla klausimas,ar tikrai jis buvo reikalingas, ar Lietuvaiatneðë daugiau naudos ar þalos, ar buvoprasminga Antano Mackevièiaus ir jobendraþygiø kova ir auka?Prasidëjus sukilimui Lietuvoje carovaldþia, siekdama nuo sukilimo atitrauktivalstieèius, ágyti jø palankumà, valstietijaidarë nuolaidas, stengësi valstietijàsuprieðinti su nuolatiniu Rusijos imperializmoprieðu – bajorija. Sukilimo vadovybë1863 m. sausio 22 d manifestuvalstieèiams þadëjo duoti þemës ir panaikintiprievoles dvarui – laþà. Valdþia1863 m. kovo 13 (1) d. caro ásaku panaikinobuvusiø baudþiauninkø prievolesdvarininkams, sumaþino iðperkamuosiusmokesèius uþ þemæ ir padidinoþemës sklypus. Taèiau ðios lengvatosnegaliojo Rusijos valstieèiams, taigiLietuvos valstieèiø ekonominæ bûklæsukilimas pagerino.Taèiau po 1863 m. sukilimo buvo uþdraustalietuviø spauda lotyniðkais raðmenimis,apribotos katalikø teisës, sustiprintasLietuvos rusinimas, atiminëjamisukilime dalyvavusiø bajorø dvarai dalijamirusø dvarininkams, á Lietuvà keliamirusø kolonistai.Bet tai paskatino „Aušros“ paþadintos,„Varpo“ prikeltos tautos pasiprieðinimà,knygneðystës fenomenà, daraktoriøgadynæ.Taèiau svarbiausia – 1863-iaisiais Lietuvosþmonës pradëjo jaustis esantysLietuviø Tauta! Ðis sukilimas pradëjo lietuviøtautinio iðsivadavimo gadynæ.Tad reikëjo ar nereikëjo 1863 m. Lietuvosþmonëms sukilti?Kiekvienas didþiàjà visuomenës dalásukrëtæs reiðkinys taip ávairiai palieèiaþmoniø gyvenimus, turi tiek daug ávairiøatspalviø, kad vienareikðmiðkai vertinti jonegalima. Nuo Didþiosios prancûzø revoliucijospraëjo daugiau kaip du ðimtaimetø, taèiau ir ðiandien tebesiginèijama,ar ji Prancûzijai ir Pasauliui atneðë daugiaugero ar blogo. Juk ji Þmonijai neðëne tik Laisvës, Lygybës ir Brolybës ðûká,ne tik paliko Þmogaus ir pilieèio teisiø deklaracijà,bet ir giljotinos siautëjimà, buvolydima smurto ir þiaurumø, daugeliobeprasmiø aukø. Taèiau demokratinëPrancûzija savo nacionaline ðvente tebelaikoBastilijos iðgriovimà – Didþiosiosprancûzø revoliucijos simbolá.Raðytojas V.Pietaris pastebi, kad1863 m. „mieganèià Lietuvà Muravjovaskirto rimbu, kad net kraujas tiðko, ir tojipradëjo busti ið miego“. Prof. M.Riomeris,nagrinëdamas ginkluoto pasiprieðinimopriespaudai aplinkybes, nurodo:„Niekas neprivers plakti bailia zuikio ðirdimbelaisvio ðirdá, kuri kà tik buvo suplazdëjusilaisvës siekimu ar ir paèioslaisvës pajautimu“.„Uþ jûsø ir mûsø laisvæ!“ – skelbë1863 m. sukilëliø vëliavos.Sukilimas suþadino laisvës ilgesá.Tas laisvës ilgesys virto sukilimu 1905-aisiais ir atvedë á Didájá Vilniaus seimà. Taslaisvës ilgesys suteikë jëgø 1918–1920 m.atkurti ir apginti ðalies nepriklausomybæ,po Antrojo pasaulinio karo deðimt metøprieðintis sovietinei okupacijai. Tas laisvësilgesys pakëlë tautà Laisvës Þygiui 1988-aisiais ir atvedë á 1990 m. kovo 11-àjà.Tad Antano Mackevièiaus ir jo bendraþygiøkova ir auka nebuvo beprasmës.Laiko dulkës teneuþgula mûsø ir mûsøvaikø atminties, teneiðblësta jo atminimas.Jis þuvo uþ savo ir mûsø laisvæ.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 17


Didysis Magelano teleskopasObservatorija ,,Gaia”Paukðèiø Tako fone.ESA pieðinys,,Opportunity” kelias išEndurance kraterio.Aðtuoni JAV universitetai pasiraðë sutartáiki 2016 m. pagaminti ir paleisti á darbànaujà galingà teleskopà, sudarytà iðseptyniø veidrodþiø, kuriø kiekvieno skersmuo8,4 metro. Teleskopas pavadintasDidþiuoju Magelano teleskopu (Giant MagellanTelescope, sutrumpintai GMT). Nereikiajo painioti su dviem 6,5 m skersmensMagelano teleskopais, kurie veiastronautikosProf. habil. dr.Vytautas STRAIÞYSEndurance kraterio šlaitas. ,,Opportunity”nuotraukakia Las Campanas observatorijoje Èilëskalnuose. GMT pagal ðviesos surinkimàbus lygus vienam 21,4 m skersmens teleskopui.GMT bus statomas ðiaurinëjeÈilës dalyje, viena ið galimø vietø – LasCampanas observatorija, kita vieta – gretaradioteleskopø sistemos ALMA Atakamosdykumoje. 2005 m. rudená Arizonosuniversiteto optikos dirbtuvëse pradëtaslieti pirmasis GMT veidrodis.2005 m. spalio mënesá pradëjo veiktiDidysis binokuliarinis teleskopas antMount Graham kalno Arizonoje. Já sudarodu 8,4 m skersmens veidrodþiai.Astronomijos irnaujienos2005 metaiNauji plataus lauko teleskopai2004 m.„Lietuvos dangaus“ knygutëjebuvo apraðytas plataus lauko teleskopasLSST, kurá projektuoja grupë JAVobservatorijø. Tai 8,4 m skersmens teleskopas,kurio þidinyje bus 55 cm (3.2 laipsniø)skersmens geros vaizdø kokybëslaukas, visas padengtas skaitmeniniaisCCD imtuvais. Vilniuje apsilankë vienasðio teleskopo projekto iniciatoriø, LSSTkomiteto narys ir Arizonos universitetoStiuarto observatorijos direktorius PeterisStritmateris (P.A.Strittmatter) su þmona.Tarp kitko, ji yra Amerikos lietuvë profesorëLiucija Þiurys, radioastronomë irastrochemijos specialistë. 2005 m. JAVNacionalinis mokslo fondas skyrë pirmàjàsumà – 14,2 mln. doleriø teleskopoprojektavimui. Teleskopas turi pradëtiveikti 2012 metais.Europos pietinë observatorija (ESO)kartu su Kapodimontës observatorija(Neapolis, Italija) stato plataus lauko 2,6Geleþinis meteoritas, rastas prie,,Opportunity” apsauginio skydom skersmens VST teleskopà ant Paranalokalno Èilëje, greta keturiø VLT teleskopø.Teleskopas duos 26 x 26 cm 2 (arba1 x 1 kv. laipsnio) laukà, padengtàCCD imtuvais. Teleskopas turës filtrus, realizuojanèius5 spalvø Sloan fotometrinæsistemà, BV sistemà, Striomgreno sistemosvioletiná filtrà ir raudonà filtrà ant vandenilioalfa linijos. Teleskopas turi pradëtiveikti 2006 metais.Treèias plataus lauko teleskopas, pavadintasSky Mapper, statomas MountStromlo observatorijoje Australijoje. Joskersmuo tik 1,3 m, bet lauko dydis2,8x2,8 kv. laipsniai. Teleskopui pradëjusveikti 2006 m. rudená, juo bus vykdoma„Pietø dangaus apþvalga“ – visasdangus á pietus nuo dangaus pusiaujobus paveiksluojamas didele CCD kamerasu keturiais Sloan sistemos filtrais,Striomgreno sistemos ultravioletiniu filtruir DDO sistemos violetiniu filtru.Hablo kosminiam teleskopui –15 metø2005 m. balandþio 24 d. suëjo 15 metønuo NASA/ESA Hablo kosminio teleskopopaleidimo. Iki ðiol tai didþiausioskersmens teleskopas, iðkeltas á kosminæerdvæ. 2,4 m skersmens teleskopasskrieja aplink Þemæ 600 km aukðèio orbita.Jis aprûpina astronomus puikios kokybësgalaktikø, ûkø, planetø, dangaussklypø nuotraukomis, matuoja kosminiøobjektø spindesá ávairiais filtrais, gaunadidelës dispersijos spektrus. Buvo planuojama,kad teleskopas veiks 15 metø.Tada atrodë, kad tai labai daug. O dabartai atrodo per maþa. Kadangi teleskopasdar veikia neblogai, norima jo gyvenimàpratæsti bent iki 2010 m., o gal dar ilgiau.Teleskopo projekte buvo numatyta, kadkas keleri metai á já skraidys pilotuojamiðatlai, kurie pakeis sugedusius prietaisus,atgabens naujus spinduliø imtuvus,atliks kitus remonto darbus. Taèiau po2003 m. ávykusios kosminio ðatlo Columbiakatastrofos NASA nutarë nutraukti pavojingusskrydþius prie Hablo teleskopo.Taigi teleskopas gali bûti pasmerktas praþûèiai,nes jau dabar kai kurios teleskoposistemos nustojo veikti. Ketinta atliktiteleskopo remonto darbus robotais. Taèiautinkamas robotas bus sukurtas neanksèiau, kaip 2007 m. pabaigoje, kai teleskopobaterijos ir giroskopai jau busnegráþtamai sugedæ. Yra dar vienas planas– Hablo teleskopà palikti likimo va-18 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


liai, o vietoje jo paleisti á orbità kità panaðøteleskopà, surinktà ið Hablo ir Spitzeriokosminiø teleskopø atsarginiø daliø.Kad ir kaip bûtø, Hablo kosminis teleskopasjau áëjo á istorijà savo unikaliaisatradimais. Jis nupaveikslavo 31-ojo ryðkio galaktikas, esanèias prie patVisatos horizonto, kur prasideda tamsiejiamþiai. O mokslo ástaigø sienas puoðianuostabaus groþio spalvotos galaktikø,ûkø, planetø nuotraukos, gautos Habloteleskopu.Lietuvos astronomai ,,Gaia” projekteEuropos kosminë agentûra (ESA)parengë techninæ uþduotá erdvëlaivioGaia projektui ir gamybai. Erdvëlaivyjebus du teleskopai su staèiakampës formos1,4 x 0,5 m 2 ir 0,5 x 0,5 m 2 dydþioveidrodþiais. Pirmuoju teleskopu busvykdomi astrometriniai (tiksliø koordinaèiø,savøjø judëjimø ir paralaksø) bei plaèiajuosèiaifotometriniai stebëjimai. Antruojuteleskopu – spektriniai ir siaurajuosèiaifotometriniai stebëjimai. Erdvëlaivisbus paleistas 2011 m. skrieti aplinkSaulæ Þemës-Saulës sistemos Lagranþotaðke L2, kuris yra uþ 1,5 mln. kmnuo Þemës prieðinga Saulei kryptimi.Numatoma, kad per 5 metus bus iðmatuoti1 milijardo þvaigþdþiø iki 20-ojo ryðkioduomenys.Lietuvos astronomai dalyvauja Gaiaprojekte nuo 1995 m. vasaros, kai tarptautinëjekonferencijoje Kembridþe (Anglija)buvo suformuluoti bûsimos kosminësobservatorijos uþdaviniai. Jau tadabuvo pasiûlyta realizuoti „Gaia“ observatorijojeVilniaus septyniaspalvës fotometrinëssistemos variantà. Po to mûsø astronomaidalyvavo ESA sukurtose darbogrupëse Gaia projektui parengti. 2004 m.gruodþio mënesá Atënuose vykusi fotometriniøsistemø darbo grupës konferencijarekomendavo 5 spalvø plaèiajuostæir 14 spalvø vidurjuostæ Gaia fotometrinessistemas. Pastaroji sistema turi savyjevisas septynias Vilniaus fotometrinëssistemos juostas (yra nedideliø juostø vidutiniøbangø ilgiø ir jø ploèiø pakeitimø).Nuo šiol prasideda detalus Gaia projektoir jo antþeminio aprûpinimo sistemosrengimas. Net 10 Lietuvos astronomødalyvauja Gaia þvaigþdþiø klasifikacijosgrupës darbe. Grupës tikslas – parengtimilijardo þvaigþdþiø fotometrinësklasifikacijos metodus ir programas. Kaipo 2011 m. pradës plaukti stebëjimøduomenys, mûsø tikslas bus nustatinëtiþvaigþdþiø temperatûras, absoliuèius ryðkius,metalingumus, cheminës sudëtiesanomalijas, tarpþvaigþdiná parausvëjimà,nuotolius, amþius ir kitus parametrus.Tarptautinë orbitinë stotisKaip ir ankstesniais metais, Tarptautinësorbitinës stoties personalas buvokeièiamas kas 6 mënesiai. 2005 m. pradþiojestotyje dirbo 10-oji ekspedicija –L.Chiao (JAV) ir S.Ðaripovas (Rusija).Balandþio mënesá juos pakeitë 11-ojiekspedicija – S.Krikaliovas (Rusija) irJ.Phillipsas (JAV). Ðis ekipaþas nusileidoant Þemës spalio 10 dienà. Ekspedicijosmetu S.Krikaliovas pasiekë naujàsuminá buvimo orbitoje rekordà – 803dienos. Á naujà, 12-àjà ekspedicijà áeinaV.Tokarevas (Rusija) ir V.McArthuras(JAV). Á stotá kartkartëmis atvyksta ir kosminiaituristai. 2005 m. lapkrièio 2 d. suëjopenkeri metai, kai orbitinëje stotyjenuolatos bûna astronautai.Liepos 26 d. skrydþius á orbitinæ stotáatnaujino NASA daugkartinio naudojimopilotuojami erdvëlaiviai (ðatlai). ÐatlasDiscovery su 7 astronautais iðbuvo orbitojeiki rugpjûèio 9 dienos. Po erdvëlaivioColumbia katastrofos 2003 m. pradþiojeorbitinæ stotá aptarnavo Rusijos pilotuojamierdvëlaiviai Sojuz ir automatiniaiProgres.,,Gravity Probe” erdvëlaivio misija„Lietuvos dangaus“ 2005 m. knygutëjebuvo apraðytas erdvëlaivis GravityProbe, kurá NASA paleido 2004 m. á polinæorbità. Eksperimento tikslas buvo nustatyti,ar teisingas Einðteino teorijos numatymas,kad erdvëlaiká iðkreivina Þemësmasë, o jos sukimasis tempia erdvëlaikáaplink save. Po 17 mënesiø darbopalydovas baigë uþduotá. Kruopðtiduomenø analizë truks apie metus.ESA erdvëlaivis á VeneràLapkrièio 9 d. ESA paleido link Veneroserdvëlaivá Venus Express, kuris pasieksVenerà 2006 m. balandá ir taps planetospalydovu. Palydovas skries gana smarkiaiiðtæsta elipsine orbita, kurios artimiausiastaðkas 250 km ir tolimiausias taðkas66 000 km nuo planetos pavirðiaus.Nukelta á 32 p.Marsomobilis,,Opportunity”artëja prieErebo kraterio,kurá supanuosëdiniøatodangø irkopø juostosNuosëdinësuolienos iðarti. ,,Opportunity“nuotraukaMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 19


Lietgamtos3 pav. Valatkoniø buvusiochemikalø sandëlio pastatasið pietinio galo, sumûrytas iðlauko akmenø1 pav. Baisogalos Komaro dvaro ûkinispastatas, kurio sienos sumûrytos iðlauko rieduliø, surinktø Kirðino slënyje2 pav. Baisogalos Komaro dvaro pastatokairysis kampas šiauriniame galeKiekvienas kraðtas turi savo gamtos,antropologijos, etnologijos, archeologijos,mitologijos ir kitus skiriamuosiusbruoþus. Kartais mes patys jø nesuvokiame,todël klausinëjame paðalieèiø, t.y.kitatauèiø, kaip jie skiria ir supranta Lietuvà.Man taip pat daþnai iðkyla ðis klausimas,todël, daug metø tyrinëjus Lietuvosgamtà, norisi savo poþiûriu aptartimûsø kraðto gamtos vienà identifikacijoselementà. Nenustebkite, nieko nepaprastonesurandu, nes toje gamtinëjeaplinkoje, kurioje gimëme, augome,brendome, dirbome, esame savi ir jimums yra áprasta. Në kiek neabejoju,kad vienas mûsø gamtinës aplinkos skiriamasispoþymis yra ledyno atvilkti eratiniai(tolimøjø kraðtø) rieduliai.Rieduliuose pasitaiko uolienoms bûdingøpetrografiniø atmainø, pagal kuriasgalima surasti, kurioje vietoje slûgsogimtosios jø uolienos, t.y. ið kur josyra kilusios. Tokie bûdingi ledyno atvilktirieduliai yra vadinami vedanèiaisiais, one vedamaisiais, nes jie mus nuveda átas vietas Fenoskandijoje, ið kuriø uolienøpleistoceno ledynai (prieð 22 000-13000 metø) juos nugremþë ir atneðë á Lietuvà.Bûdingiems vedantiesiems rieduliamskeliami keli reikalavimai. Svarbiausiasreikalavimas, kad jø gimtosios uolienosbûtø paplitusios vienoje ribotojevietoje Fenoskandijoje ir nepasikartotøkituose plotuose. Kitas svarbus reikalavimas– tø uolienø atpaþinimas. Bûdingoriedulio petrografinë sudëtis ir sandarosypatybës turi leisti to riedulio uolienaspatikimai atpaþinti. Taip pat svarbu,kad bûdingø uolienø rieduliai bûtøpakankamai gausiai paplitæ ir gana daþnaipasitaikytø tiriamosiose ledyninës kilmësnuogulose. Svarbu ávertinti ir fizinesmechanines uolienø savybes, t.y. jø trapumà.Pagal jas bûdingi rieduliai privalëtøturëti panaðiø trapumo savybiø. Kitaiptrapûs ledyno perneðami greitai sutrupësir iðnyks ið stambiø rieduliø tarpo,o atsparûs juose susikaups. Tokiebûdingi rieduliai daþniausiai priklausokristaliniø uolienø grupei. Jie yra eratiniai– neáprastø mûsø kraðtui uolienø sudaryti.Jø gimtinë tolimuose ðiaurës kraðtuose– Suomijoje, Baltijos jûros dugneÐiaurëje, Alandø salose, Ðvedijoje. Kris-iden20 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


uvosProf. habil. dr. Algirdas GAIGALASLietuvos gamtos draugijos prezidentastitetastaliniø uolienø rieduliai slinkusiose ledynodangose iðliko dideli, nors nukeliavoðimtus kilometrø kartu su ledynais. Apskaièiuota,kad tos eratinës medþiagosmûsø kraðto ledynmeèiø nuogulø dangoseyra apie 1/3 bendros masës. Taiimportinë dalis ið Fenoskandijos. Kitastreèdalis medþiagos Lietuvos ledynmeèionuogulose yra ledynø uþgriebta jiemsslenkant á Lietuvà, t.y. Estijoje, Estijos salose,Centrinës Baltijos dugne ir Latvijoje.Tik treèdalis tos medþiagos geriausiuatveju yra lietuviðkos kilmës. Pakeliui uþgriebtosnuosëdinës uolienos lengviauledyno buvo sutrupintos ir sutrintos, jospapildë smulkþemá. Ledynams sunykusmûsø kraðtovaizdis priminë vaizdà, kurágalima pamatyti Ðiaurës kraðtuose – iðtisiniusrieduliø laukus. Lietuvoje riedulynøneliko. Akmenis iðrinko, suskaldë irsunaudojo. Kadangi laukuose stambiørieduliø neliko, bûdingø ledynmeèio rieduliøieðkojome iðlikusiuose mûro pastatuose.Laukø akmenø brolius tyrinëjomeGelvonø,Uþuguosèio ir kitø baþnyèiø mûruose.Tuo tikslu praëjusiais metais tyrinëjomeBaisogalos Komaro dvaro ûkinápastatà, buvusio paukðtyno akmeniniopastato sienø griuvësius, Valatkoniø buvusiochemikalø sandëlio mûrines sienasir paminklo þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ,esanèio Baisogalos centrinëje aikðtëjeir atstatyto 1989 m., akmenis.Akmeniniø pastatø, esanèiø Baisogalojeir jos apylinkëse, rieduliø tyrimo rezultataileido ávertinti, ið kur jie yra ledynøatvilkti. Ið bûdingøjø rieduliø akmeniniøpastatø sienose labai daþni yra Hangotipo ávairûs granitai ið Pietvakariø Suomijos(48 proc.), Alandø rapakyviai (12,2proc.) ir granitai (12,1 proc.). Kitø bûdingøuolienø rieduliø pasitaikë reèiau. DaugiausiaHango granitø rieduliø uþfiksuotaBaisogalos dvaro ûkinio pastato sienose.Ðios sienos sumûrytos ið aplinkiniuoselaukuose surinktø akmenø, todëlpagal juos galima spræsti apie buvusiosgamtinës aplinkos ávairovæ. Ûkinio pastatosienø akmenys surinkti ið Kirðino upeliosenslënio, kuriame buvo susitelkæ vandensiðplauti ið senesnës Medininkø apledëjimomorenos rieduliai.Nukelta á 38 p.4 pav. Buvusio akmeninio pastato(paukðtyno) sienos likuèiai5 pav. Valatkoniø buvusio chemikaløsandëlio skaldytø lauko akmenø PVkampinis mûras. Matuoklës ilgis 190 cm6 pav. Buvusio paukðtyno siena,sumûryta ið skaldytø lauko akmenøMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 21


Biomedicinos mokslø premijos laureataiTechnologijos mokslø premijos laureataiAtkelta ið 3 p.2005 metø Lietuvos mouþ fundamentinius ir taikomuosius moksliniø tyrimø bei taikomosios mokslinësAntroji premija suteikta uþdarbø ciklà „Puslaidininkiø dariniøtyrimai radiacijai atspariaielektronikai (1997–2004 m.)“,kurá pateikë Vilniaus universitetosenatas, Medþiagotyros irtaikomøjø mokslø instituto siûlymuðiems mokslininkams:VU MTMI vyresn. mokslo darbuotojuihabil. dr. EUGENIJUIGAUBUI; VU Puslaidininkiø fizikoskatedros profesoriui habil.dr. VAIDOTUI KAÞUKAUS-KUI; VU mokslo prorektoriuiprof. habil. dr., Lietuvos MAn. k. JUOZUI VIDMANÈIUIVAITKUI; Puslaidininkiø fizikosinstituto mokslo darbuotojams– prof. habil. dr., Lietuvos MAakademikui JURUI POÞELAI,dr. KAROLIUI POÞELAI ir dr. AL-DÞIUI ÐILËNUI.Ðio tyrimø ciklo darbuosebuvo plëtojama defektø inþinerijossritis, nagrinëjant defektøvaldymo mikroelektronikostechnologijoje problemas.Svarbiausi ðio darbø ciklotikslai turi didelæ reikðmæmedþiagø mokslui ir pasaulinësreikðmës eksperimentinëstechnikos kûrimui. Jie yrasusieti su Lietuvos Vyriausybëssuformuluota prioritetinekryptimi „1.5. Moksliniai tyrimaiir eksperimentinë plëtra,skirti Lietuvos pramonës tarptautiniamkonkurencingumuididinti: biotechnologijos, mechatronikos,lazeriniø, informacijosir kitø aukðtøjø tech-nologijø kûrimas“. Taip patðiame tyrimø cikle atlikti darbaiglaudþiai siejasi su Europoskomisijos 6BP programojepaskelbtomis prioritetinëmismokslo plëtros kryptimis:„Nanotechnologijos ir nanomokslai,naujø galimybiø daugiafunkcinësmedþiagos,naujos technologijos ir prietaisai“bei „Informacinës visuomenëstechnologijos“.Darbai atlikti bendradarbiaujantsu áþymiais pasauliomokslo centrais. Ðio darbøciklo rezultatai yra apibendrintidaugiau kaip 100-te moksliniøpublikacijø. Didelë jø dalisbuvo paskelbta tarptautinësekonferencijose ir iðspausdintatarptautiniuose þurnaluose,turinèiuose ISI citavimokoeficientà.Biomedicinos mokslaiBiomedicinos mokslø srityjepremija skirta vertingammokslui ir praktikai darbø ciklui„Dirvoþemiø ekologinës bûklësbioindikaciniai zoocenoziniaityrimai (1990–2004 m.)“, kurá atlikoVU Ekologijos institute prof.habil. dr., Lietuvos MA n. e. IRE-NA EITMINAVIÈIÛTË.Premijuotame darbe išstudijuotosir apraðytos zoocenozës,kuriø viena plaèiausiaipaplitusiø ir gausiausiø yradirvoþemiø erkës. Pateiktasðios faunos katalogas, kuriameapraðyta 600 rûðiø, nustatytosjø buveinës (238), iðsidësèiusiosbeveik visuoseLietuvos rajonuose plaèiausiaipaplitusiø ekosistemø dirvoþemiuose.Darbø ciklas – vieningaserija tyrimø, kuriø dëka Lietuvosdirvoþemiai yra vieni geriausiaipedobiologiðkai iðtirtøEuropoje dirvoþemiø. Sudarytamekataloge apibûdinamosplaèiausiai paplitusiosir turinèios didþiausià rûðiøávairovæ dirvoþemiø erkës.Pateikta naujø duomenøapie erkiø evoliucijà. Tyrimaivykdyti bendradarbiaujant suuþsienio (Rusijos, Lenkijos,Suomijos) ir Lietuvos mokslocentrais (LÞI, BI, LMI, LÞÛUVUI) bei su gamybinëmis organizacijomis.Darbø autorëyra plaèiai þinoma ðios sritiesspecialistë.Antrasis biomedicinosmokslø srityje premijuotas darbas„Genomo ávairovë: lietuviaiEuropoje (1987–2004 m.)“. Ðiodarbø ciklo autorius VU Þmogausir medicininës genetikoskatedros vedëjas, VU ligoninësSantariðkiø klinikø Medicininësgenetikos centro direktoriusprof. habil. dr. LietuvosMA n. e. VAIDUTIS KU-ÈINSKAS.Lietuvos mokslo premijoslaureatas 1987–2004 m. iðtyrëdidelæ Lietuvos populiacijosgrupæ (ið viso tirta apie 1220 000 asmenø) pagal dermatoglifiniuspoþymius, dvylikakraujo grupiø sistemø, aðtuoniaskraujo serumo baltymøsistemas, branduolio ir mitochondrijøgenomus (Alu sekos,Y chromosomos DNR sekos,mitochondrijø DNR sekos).Nustatyti pagrindiniai lietuviøpopuliacijos struktûrosypatumai, ðià struktûrà formavæsvarbiausi evoliuciniaiveiksniai ir lietuviø genomovieta Europos genetiniamekraðtovaizdyje. Prof. V.Kuèinskasglaudþiai bendradarbiaujasu pasaulio mokslo centrais,dalyvauja tarptautinëseprogramose, daug dëmesioskiria mokslo laimëjimø genetikojesklaidai.Technologijos mokslaiLietuvos mokslo premijapaskirta uþ darbø ciklà „Naujosfunkciniø oksidiniø sluoksniøir daugiasluoksniø sandarøauginimo ið garø fazëstechnologijos struktûros savybiøir taikomieji tyrimai (1992–2004 m.)“ VU Chemijos fakultetoBendrosios ir neorganinëschemijos katedros vyriaus.mokslo darbuotojui,profesoriui habil. dr. ADULFUIABRUÈIUI.Premijos laureato didelisindëlis, kad Lietuvoje sukurtanauja moksliniø tyrimø kryptis,apimanti visà kompleksà tyrimøðiuolaikiniø medþiagømokslo srityje: technologiniai22 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


Virginijos VALUCKIENËS nuotraukosBiomedicinos mokslø premijos laureataikslo premijosveiklos (eksperimentinës plëtros) darbuscheminio nusodinimo ið garøtyrimai, naujø technologijø kûrimasir iðplëtojimas ðiuolaikiniømedþiagø sintezei, taip patstruktûriniai, fiziniai ir taikomiejifunkciniø sluoksniø ir daugiasluoksniøsandarø tyrimai.Kartu su prancûzø mokslininkaissukurtas naujas oksidiniøsluoksniø cheminionusodinimo ið metaloorganiniøjunginiø garø fazës metodas(uþpatentuotas Europojeir JAV), pavadintas impulsiniuinjekciniu MOCVD, kuris perdeðimt metø iðplëtotas iki universaliostechnologijos oksidøsluoksniø ir daugiasluoksniøsandarø auginimui. Metodasleidþia labai lanksèiai irtiksliai kontroliuoti augimo iðgarø procesà, sluoksnio sudëtá,augimo greitá ir storá. Ðiosmetodo ypatybës yra labaipalankios sudëtingø daugiasluoksniøsandarø ir supergardeliøauginimui ávairiems pritaikymams.Ðiame darbø cikle atliktøtechnologiniø, fundamentiniøir taikomøjø tyrimø rezultataipaskelbti (kartu su bendraautoriais)66 iðspausdintuosedarbuose. Jø tarpe 2 patentai(1 tarptautinis patentas, 1Prancûzijos patentas), 1 skyriusmonografijos, iðleistosLondono leidykloje ir þurnaluose,átrauktuose á ISI duomenøbazæ.Labai reikðmingà darbøciklà „Deterministiniai ir tikimybiniaityrimai, inþineriniaisprendimai ir jø ágyvendinimasgerinant Ignalinos AE saugà irpatikimumà (1994–2004 m.)“technologijos mokslø srityjepateikë mokslininkai ið Lietuvosenergetikos instituto: direktoriusprof. habil. dr., MA n. e.EUGENIJUS UÐPURAS; Branduoliniøárenginiø saugos laboratorijosvadovas dr. SIGITASRIMKEVIÈIUS ir vyriaus. mokslodarbuotojai – habil. dr. AL-GIRDAS KALIATKA bei habil.dr. JUOZAS AUGUTIS. Be to,ðio darbo bendraautoris yra irprof. emeritas habil. dr. KAZYSKÆSTUTIS ALMENAS.Darbø cikle pristatyta deterministinëir tikimybinë analizëleido ávertinti Ignalinos AEsaugos lygá ir pasiûlyti pagrástusinþinerinius sprendimus IgnalinosAE saugai ir patikimumuipagerinti. Daugelis pasiûlytøinþineriniø sprendimø jauyra ádiegti Ignalinos AE, pvz.,nauji reaktoriaus stabdymo iravarinio auðinimo sistemø veikimoalgoritmai, papildomastabdymo sistema DAZ, kuriapagrásta antroji nepriklausomareaktoriaus stabdymo sistema.Ádiegus pasiûlytas saugosgerinimo priemones, IgnalinosAE bet koks inicijuojantis ávykisnegali sukelti avarijos paþeisdamasaktyviàjà zonà.Pristatomi darbai yra svarusánaðas á tarptautinæ branduoliniøjëgainiø saugos analizësmetodologijø plëtrà.Lietuvos mokslo premijoskonkursà laimëjæs darbø ciklasyra svarbus tolesniammokslo plëtojimui ir praktiniamtaikymui gerinant IgnalinosAE saugà ir patikimumà.Laureatø darbai yra plaèiaipublikuoti Lietuvos ir uþsieniospaudoje (25 straipsniai ISIsàraðo þurnaluose), parengtamonografija bei kitos publikacijos.TAIKOMOSIOS MOKSLI-NËS VEIKLOS (EKSPERI-MENTINËS PLËTROS)DARBAIFiziniai mokslaiUþ taikomosios mokslinësveiklos darbus Lietuvos mokslopremija skirta uþ labai reikðmingàðalies mokslui ir ûkiuidarbà – atlasø ciklà „Lietuvospavirðiniø nuosëdø geocheminisávertinimas (1993–2004 m.)“, kurá pateikë Geologijosir geografijos institutotaryba, UAB „Aukðtaitijos vandenys“,Panevëþio apskritiesvirðininko administracija, Panevëþiovisuomenës sveikatoscentras, Lietuvos turto vertintojøasociacija. Premijoslaureatais tapo Geologijos irgeografijos instituto darbuotojai:skyriaus vadovas dr. AL-FREDAS RADZEVIÈIUS, vyresn.mokslo darbuotoja dr.RIMANTË ZINKUTË, konsultantai– dr. VLADAS KATINASir doc. dr. VALENTINAS KA-DÛNAS bei Lietuvos geologijostarnybos prie Aplinkos ministerijosposkyrio vedëja VIR-GILIJA GREGORAUSKIENË.Darbø ciklà sudaro keturispausdinti atlasai: „Panevëþiomiesto geocheminis atlasas“(1997), „Lietuvos geocheminisatlasas“ (1999), „Maþeikiø rajonogeocheminis atlasas“(2001) ir „Panevëþio apskritiesgeocheminis atlasas“ (2004),kuriuose pateikiami pastarojodeðimtmeèio Lietuvos teritorijosgeocheminio kartografavimopagrindiniai rezultatai. Atlasuosegeocheminio kartografavimorezultatai pateikti lietuviøir anglø kalbomis, todëlgerai reprezentavo Lietuvosgeocheminius tyrimus ir leidoásijungti á ES geocheminiø tyrimøerdvæ. Jie taip pat buvo paskelbtitarptautinëje spaudoje– ISI sàraðo þurnaluose „AppliedGeochemistry“, „GeologicalQuarterly“, „Journal ofGeochemical Exploration“ ir kt.Gauti rezultatai yra itinsvarbûs praktiniu poþiûriu.Regioninio geocheminio kartografavimometu nustatyticheminiø elementø foniniaikiekiai tapo valstybiniu matovienetu vertinant Lietuvos dirvoþemiouþterðtumà sunkiaisiaismetalais ir kitais pavojingaischeminiais elementais„Kenksmingø cheminiø medþiagødidþiausios leistinoskoncentracijos dirvoþemyje“.Biomedicinos mokslaiUþ taikomosios mokslinësveiklos (eksperimentinës plëtros)darbø ciklà „Iðeminës ðirdiesligos ir dël jos kilusiø komplikacijødiagnostikos, intervencinioir chirurginio gydymo ádiegimasir tobulinimas Vilniausuniversiteto Širdies chirurgijoscentre 1971–2004 metais“.Nukelta á 29 p.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 23


IdealiojimakromolekulëAtkelta ið 11 p.Kaip matyti, nepaisant monomerøsegmentø ðiluminio judëjimo chaotiðkumoir visà laikà besiranganèios idealiosiosmakromolekulës, vis dëlto galima ávertinti,bent apytikriai, ne tik jos kintanèio raizginëliodydþius, bet ir jos iðsirangymø skaièiøpasiskirstymà priklausomai nuo atstumotarp jos galø ir net apibûdinti jos pusiausvyrinæbûsenà bei ávairiø bûsenø entropijà.Tai rodo, kad apie idealiosios makromolekulësstruktûrà þinoma gana daugir jos charakteristikos priklauso nuo makromolekulësmonomerø segmentø linijiniosujungimo nenutrûkstamais ryðiais –cheminëmis jungtimis.Ideali makromolekulë atspindi tik monomerøsegmentø ðiluminio judëjimoreikðmæ jos struktûrai ir savybëms. Taèiauir realiose makromolekulëse ðiluminisjudëjimas turi didelæ reikðmæ jø struktûraiir savybëms, o daugelio makromolekuliniømedþiagø pagrindines savybeslemia idealiøjø makromolekuliø struktûrair savybës. Viena tokiø medþiagø, kuriossavybës priklauso nuo idealiosiosmakromolekulës savybiø, yra guma.Þelë, drebuèiai,guma, plastmasë, …,gyvybësirangymà, o drauge ir jà iðtempti. Gaminantgumà ilgos kauèiuko makromolekulëstarpusavyje yra sujungiamos cheminëmisjungtimis – sieros atomais, sierostilteliais. Taip gaunamas kauèiuko makromolekuliøtinklas, sudarytas ið kauèiukomakromolekuliø atkarpø, ribojamø ir jungiamøsieros tilteliais (3 pav.).Kai guma neátempta, kauèiuko makromolekuliøatkarpos tarp sieros tilteliøstengiasi susirangyti ir paprastai susirangotaip, kaip ir ideali makromolekulë, t.y.atstumai tarp kauèiukomakromolekuliø atkarpøgalø ir tarp sieros tilteliøyra kuo maþesni. Draugeir neátemptos gumosentropija yra didþiausia.Tempiant gumà sierostilteliais sujungtoskauèiuko makromolekulësiðlieka taip pat sujungtos,kaip ir prieð tempimà,tik iðtempiamoskauèiuko makromolekuliøatkarpos tarp dviejøgretimø sieros tilteliø irpadidëja atstumai tarp jøgalø. Padidëjus atstumamstarp kauèiukomakromolekuliø atkarpøgalø atitinkamai sumaþëjair entropija (3 pav.).Paleidus gumà, dëlmonomerø segmentøðiluminio judëjimo kauèiukomakromolekuliøatkarpø susirangymasgráþta á pirmykðtæ padëtá,kai atstumai tarp atkarpøgalø buvo maþiausiir entropija didþiausia.Taigi gumoselastingumas yra ðiluminiojudëjimo sàlygojamasentropijos kitimas,o iðtemptà gumà susitrauktiverèia entropinëjëga, ir gumos tamprumasyra entropinës pri-GumaTempiama guma iðsitempia ir suplonëja,o paleista vël susitraukia ir sustorëja.Vadinasi, tokiø elastingø medþiagø,kaip guma, didelës deformacijos, atsiradusiosjas tempiant ar kitaip veikiant,nutraukus tà veikimà iðnyksta, ir guma atgaunasavo pirmykðtæ formà. Tuo tarpuabsoliuti dauguma kitø medþiagø po deformacijønebeatgauna savo pirmykðtësformos arba atgauna jà tik po nedideliødeformacijø, pavyzdþiui, plieno spyruoklës.Tad nuo ko gi priklauso gumos tamprumas,elastingumas, kuo skiriasi gumanuo kitø medþiagø, sudarytø ið makromolekuliø,kad ir plastmasiniø plëveliø?Gumos savybës pirmiausia priklausonuo jà sudaranèiø makromolekuliø savybiø.Guma sudaryta ið angliavandeniliniøkauèiuko makromolekuliø, kuriø monomeraituri dvigubas jungtis, lemianèiasertmiø tarp monomerø ir makromolekuliøsusidarymà. Ertmiø buvimas ir palygintisilpnos sàveikos tarp angliavandeniliniømonomerø leidþia monomerams palygintilaisvai sukiotis ir keisti makromolekulës iðgimties(panaðiai kaip ir garo maðinø arvidaus degimo varikliø veikimas).Kadangi kauèiuko makromolekuliø atkarposelgiasi panaðiai kaip ideali makromolekulë,tai kuo ilgesnës atkarpostarp sieros tilteliø, tuo didesni vidutiniaiatstumai tarp atkarpø galø, tuo lengviaujas iðtempti iki tø vidutiniø ir net didesniøuþ vidutinius ilgiø. Ir prieðingai, kuo daugiausieros yra gumoje, tuo trumpesnës„makromolekulës“, t.y. atkarpos tarp sierostilteliø, tuo kietesnë yra guma. Taippaaiðkinamas ávairus gumø tamprumasir kietumas. Norint gauti kietà ir beveiknetamprià gumà, jà gaminant reikia pridëtiintarpø, uþpildanèiø kauèiuko makromolekuliøertmes. Ðtai áterpiant suodþiøgaunama kieta padangø guma.Kadangi tempiant reikia nugalëti monomerøsegmentø ðiluminá judëjimà, tai,regis, kuo þemesnë temperatûra ir silpnesnisðiluminis judëjimas, tuo lengviaubûtø tempti gumà. Deja, þemëjant temperatûraimonomerø segmentø sukimasisir kauèiuko atkarpø iðsirangymø kitimaslëtëja ir gumà tempti darosi sunkiau.Esant labai þemai temperatûrai plastma-2 pav. Þelë, drebuèiø, kisieliaus makromolekuliøraizginys. Susipynusios atskiros makromolekulëspavaizduotos skirtingomis spalvomis3 pav. „Susiûtos“ sieros tilteliais makromolekulësgumoje. Sieros tilteliai pavaizduoti raudonais brûkðneliais.Virðuje yra laisvos gumos makromolekulës,viduryje – patemptos, apaèioje – iðtemptos24 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


sës ir guma tampa kietos ir trapios, t.y.panaðios á medþiagas, sudarytas ið maþømolekuliø – makromolekulës monomerø.Taip makromolekulinës medþiagospraranda specifines savybes todël, kadtokioje þemoje temperatûroje monomerøsegmentø ðiluminis judëjimas susilpnëjatiek, kad liaujasi monomerø ir segmentølaisvas sukiojimasis, panaðiai kaipsustoja monomerø judëjimas. Tada makromolekulinëmedþiaga tampa panaði áuþðalusá monomerø rinkiná, ir virsta mikromolekulinemedþiaga.Reikia pasakyti, kad gumos, taip patir þelë, drebuèiø, kisieliaus elgsenà lemiaidealiosios makromolekulës elgsena, taèiautos medþiagos skiriasi makromolekuliøtankiu: þelë, drebuèiai ir kisielius yrapusiau praskiesti tirpalai, kuriuose tirpikliovandens yra kur kas daugiau nei makromolekuliø,o gumoje tirpiklio (nebe vandens)beveik nëra, ir ji yra koncentruotasmakromolekuliø tirpalas.Dar vienas koncentruotos makromolekulinësmedþiagos pavyzdys yra plastmasës.PlastmasësKaip ir guma, plastmasës yra sudarytosbeveik vien ið makromolekuliø.Plastmasës yra labai ávairiø savybiø:minkðtos ir kietos, lanksèios ir trapios…Kokia ta plastmasë bus, priklauso nuosàveikø tarp makromolekuliø monomerøir ertmiø susidarymo. Jei tos sàveikoslabai stiprios, o ertmiø nëra, plastmasëbus kieta, panaðiai kaip ir kietos medþiagos,sudarytos ið maþøjø molekuliø (atitinkanèiøatskirus monomerus). Bet jeitarp makromolekuliø monomerø tarpmolekulinëssàveikos yra silpnos, plastmasëbus lanksti. Jei yra dar ir ertmiø, jibus ir minkðta, ir tampri kaip guma.Vis dëlto ir lanksti plastmasë yra palygintitvirta, jos plëvelæ sunkoka perplëðti.Taèiau jos tvirtumas ir lankstumas priklausone tik ir ne tiek nuo tarpmolekuliniøsàveikø tarp skirtingø makromolekuliømonomerø, kiek nuo skirtingø makromolekuliøraizginëliø susipynimo, tarsisusipainiojusiø siûlø raizginio.Tempiant minkðtà, lanksèià plastmasësplëvelæ, kad ir polietileniná maiðelá,jos susiraizgiusios makromolekulës irgiyra tempiamos ir dël ðiluminio judëjimobesisukant monomerø segmentamsmakromolekuliø raizginëliai tiesëja. Taèiauið pradþiø jà reikia stipriai tempti,nes makromolekuliø raizginëliai yra labaisusipainiojæ. Bet kuo daugiau plëvelëtempiama, tuo labiau raizginëliai tiesëja,makromolekulës lengviau iðsipainiojair slenka vienos kitø atþvilgiu ir tuolengviau plëvelæ tempti. Toliau tempiantplëvelæ makromolekuliø raizginëliai visaiatsipainioja vieni nuo kitø, ir plastmasinëplëvelë gana lengvai plyšta.Tiesa, tarp iðtemptos gumos ir iðtemptosplastmasinës plëvelës esamaesminio skirtumo. Iðtempus plastmasinæplëvelæ, bet jai dar neplyðus, ji nebesusitraukiair ágytoji deformacija iðlieka, nestempiant plastmasæ jos gretimø makromolekuliøvienaip susipainiojæ raizginëliaisusipainioja kitaip – atsipainioja nuo vienøir susipainioja su kitais ir todël iðtempimaslieka. Tuo tarpu iðtempus gumà ir paleidusjà, ji vël susitraukia, nes sieros tilteliainenutrûksta ir makromolekulës liekasujungtos tos paèios ir taip pat.Kadangi tempiant plastmasæ susiraizgiusiosmakromolekulës turi atsipainiotisukiojantis monomerø segmentams, taikuo aukðtesnë temperatûra, tuo greièiaujos sukiojasi ir atsipainioja – plëvelë lengviautempiasi ir plyðta. Antra vertus, dëltos paèios prieþasties dvi plastmasësplëvelës suklijuojamos. Aukðtesnëje temperatûrojemonomerø segmentai imalengviau sukiotis, abiejø plastmasës plëveliøkraðtiniø makromolekuliø susilieèiantysraizginëliai ðiek tiek susiraizgo, irplastmasës sulimpa. Todël automatuose,kurie suklijuoja pripiltus plastmasiniusmaiðelius ir paskui juos atskiria, turi bûtiparinkta reikiama temperatûra.Tuo tarpu lankstant plastmasinæ plëvelæmakromolekuliø raizginëliø nereikiaatskirti, o tik pakeisti jø susiraizgymo bûdà,o tai yra daug lengviau, nes reikia tikpakeisti dalies monomerø segmentøorientacijà keièiant tik nedidelës makromolekuliødalies atstumus tarp jø galø.Todël plastmasinë plëvelë lankstosi lengviaunei tempiasi.Kietø ir trapiø plastmasiø makromolekuliøraizginëliai taip pat yra susipynæ,taèiau juose sàveikos tarp monomerøsegmentø yra stiprios ir jie negali laisvaisukiotis ir jø raizginëliai keisti savo susiraizgymo.Tokios plastmasës makromolekuliømonomerø segmentai pradedalaisvai sukiotis ir jø raizginëliai gali keistisavo susiraizgymo bûdus tik esant aukðtaitemperatûrai, taèiau tokioje temperatûrojeplastmasinë medþiaga jau gali irchemiðkai skilti – degti.Ryðkus skirtumas tarp plastmasiniømedþiagø ir medþiagø, sudarytø ið atskirømonomerø, yra jø skystëjimas ir kietëjimas.Kylant temperatûrai plastmasë iðlëto skystëja, bet iðlieka gana klampi dëlmakromolekuliø susipynusiø raizginëliøir tada, kai jø monomerø segmentai imalaisvai sukiotis, bet skirtingos makromolekulëslieka susiraizgiusios, savaimeneatsiskiria. Norint plastmasës makromolekuliøraizginëlius atskirti reikia kokionors iðorinio poveikio. Tuo tarpu ðildomosmonomerø medþiagos skystëja, lydosiarba staiga kietëja esant pastoviai temperatûrai,t.y. kai ðildant medþiagos temperatûranekyla tol, kol visa medþiaga nesuskystëja,o ðaldant – kol nesukietëja,pavyzdþiui, vanduo.Gyvybë – irgi makromolekulësMakromolekulës laiduoja ir gyvybësegzistavimà. Taèiau ið keturiø skirtingø rûðiøgyvybës makromolekuliø – nukleorûgðèiø(DNR ir RNR), baltymø, polisacharidøir lipidø, tik pastarieji sietini suidealiàja makromolekule.Kaip þinoma, lipidai yra làsteliø iðorinësir vidiniø membranø pagrindas, nesjie vandenyje sudaro dvisluoksnæ plëvelæ,kurioje yra ásitvirtinæ ir plaukioja daugbaltymø bei polisacharidø. Tà dvisluoksnæplëvelæ lipidai sudaro dël savo ypatingossudëties: jø molekulës sudarytos iðvandenyje tirpstanèios hidrofilinës galvutësir vandenyje netirpstanèios hidrofobinësuodegëlës. Todël vandenyje abiejøsluoksniø lipidø galvutës iðsidësto abiejuoseplëvelës pavirðiuose, o uodegëlëssusiglaudþia dvisluoksnio viduje, kad nesusisiektøsu vandens molekulëmis (þr.„Vanduo – gyvybës statybininkas“, MG,2004, Nr. 3, 34-35 p.). Lipidø uodegëlës iryra panaðios á idealià makromolekulæ, nesjos yra panaðios sudëties kaip ir polietilenomakromolekulës, t.y. jos sudarytos iðkeliø ar keliolikos –( CH 2– CH 2)– grupiøsu retai áterptomis –( CH = CH )– grupëmis.Kadangi ðiø grupiø tarpusavio sàveikosyra silpnos, tai jos gali sukiotis vienoskitø atþvilgiu ir tuo jos panaðios á idealiàjàmakromolekulæ. Taèiau uodegëlës,bûdamos gana trumpos, nesudaro iðtisiniopolimerinio susipynusiø makromolekuliøraizginio. Lipidø uodegëlës jei ir apsivejaviena apie kità, tai ir vël greitai atsiveja,ir todël lipidai membranoje sudaroklampø skystá, kuriame plaukioja ne tik lipidømolekulës, bet ir baltymai bei polisacharidai.Kadangi lipidø uodegëlës beveikneapsiveja viena apie kità, tai jos yrasusiglaudusios ir beveik tiesios, iðsidësèiusiosstatmenai lipidiniam dvisluoksniui.Kitos biologinës makromolekulës,baltymai, nukleorûgðtys (DNR ir RNR) beipolisacharidai, daþniausiai turi gana specifinesstabilias struktûras, neturinèias ryðiosu idealiosiomis makromolekulëmis.Nukleorûgðèiø struktûra gana specifinë– dviguba spiralë, kuri bûdinga DNR ir iðdalies RNR. Baltymø bûna làsteliø struktûrosearba jie sudaro kompaktines globules,plaukiojanèias vandenyje – citoplazmojearba lipiduose – membranoje (þr.aukðèiau minëtàjá straipsná). Daugumapolisacharidø yra tvarkingai susidëliojælàstelëse kaip energetinës maisto atsargosarba sudaro specifines apsauginesstruktûras, pavyzdþiui, ðarvus.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 25


Visø ðiø biologiniø makromolekuliødariniø specifinës struktûrospriklauso nuo stipriø sàveikø tarpmonomerø. Ðios palyginti stiprios irkryptis turinèios sàveikos yra vandenilinësjungtys, kurios neleidþiamonomerams laisvai sukiotis ir lemiastabiliøjø struktûrø susidarymàið makromolekuliø. Ðioms stabiliosiomsstruktûroms ðiluminis judëjimasjau nëra lemiamas, o tik destabilizuojantisveiksnys.„Idealioji makromolekulë“ – netik makromolekulëIdealioji makromolekulë paaiðkinalabai ávairiø realiø medþiagø labaiávairias savybes. Taèiau idealiosiosmakromolekulës iðsiraizgymasnusako ir kitokius reiðkinius, kurie,bûdami visai kitokios prigimties, turilaisvai sukibusiø segmentø grandinësatitikmená. Þinomiausias yra chaotiðkasmolekuliø ar mikrodaleliø judëjimas,þinomas kaip Brauno judëjimas,irgi ðiluminio judëjimo sukeliamas.Èia segmentus atitinka molekuliøar mikrodaleliø pasislinkimas,þingsnis, nes kito þingsnio kryptis nepriklausonuo prieð tai buvusio krypties.Tada pagal vidutiná atstumà tarpmakromolekulës galø galima ávertintiþingsniø skaièiø, kuriuos vidutiniðkaituri padaryti molekulë, kol nukeliaujakoká nors mikroskopiná kelià, pavyzdþiui,per visà làstelæ.Kitas pavyzdys, kurá galima aiðkintimakromolekulës iðsiraizgymu,yra… pasiklydimas miðke. Juk daþnaipasakojama, kad pasiklydusmiðke vis gráþtama á tà paèià vietà.Ar tai nepanaðu á daþniausià makromolekulësiðsiraizgymà, kai josgalai susilieèia? Ið tikrøjø, einant miðkudaþnai tenka keisti kryptá ir kiekvienàtoká krypties pakeitimà galimalaikyti „þingsniu“ (susidedanèiu iðdaugelio þmogaus þingsniø, atitinkanèiømonomerus). Po keliø tokiøkrypties pakeitimø – „þingsniø“ nebematyti,kur buvo þengtas pirmas„þingsnis“ ir mes nebeprisimename,kokios krypties jis buvo. Ir jei neturimekompaso ar labai ûkanota, nebeþinomekokià kryptá reikia rinktis.Ðie keli ar keliolika „þingsniø“ sudaro„segmentà“ ir tolesnis kito „segmento“krypties parinkimas jau yraatsitiktinis pirmojo „þingsnio“ atþvilgiu.Taip susidaro laisvai sukibusiø„segmentø“ raizginëlis ir po daugybës„þingsniø“ bei ið jø susidaranèiø„segmentø“ krypties pakeitimømes gráþtame á kaþkurià buvusià vietà– raizginëlio galai susieina.Puslaidininkiø fizikos institutas kartu su Biochemijos, Biotechnologijos,Chemijos ir Fizikos institutais Lietuvoje pradëjo ágyvendintiprojektà „Mokslininkø kvalifikacijos gerinimas medþiagotyros,biotechnologijos ir aplinkotyros srityse“. Ðia iniciatyvasiekiama stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimà, kuris yrabûtinas paþangiø, verslui pritaikytø inovacijø kûrimui bei visosðalies ûkio konkurencingumui kelti.Lietuvos mokslininkø gebëjimaiverslui naudingø iMaksimas REZNIKOVASkûrimuiPrieð beveik dvejus metus ásiliejæ á EuroposSàjungos ðaliø ðeimà, dar nespëjomegerai ásisàmoninti, kodël Europojetaip aktyviai diskutuojama dël vadinamosiosLisabonos strategijos. Visø ES ðaliølyderiø patvirtinta 2000-aisiais, strategijakelia tikslus ES iki 2010 metø aplenktiJungtines Amerikos Valstijas bei taptikonkurencingiausia ekonomika pasaulyje.Praëjusiais metais Europos Komisijossuburta grupë, kuriai vadovavo buvæsOlandijos premjeras Wimas Kokas, atlikoLisabonos strategijos ágyvendinimoanalizæ bei paskelbë nuosprendá – Europalabai atsilieka nuo JAV, o prie iðkeltøtikslø priartëta labai nedaug.Viena svarbiausiø W.Koko ekspertøgrupës rekomendacijø buvo skatinti ekonomináES ðaliø augimà. Be verslo aplinkosgerinimo, èia ypatingas dëmesys skiriamasmokslo ir technologijø plëtotei beiinovacijø kûrimui. „Tik siekdama pirmautitechnologijose bei inovacijose, Europagali tikëtis ðviesios ekonominës ateities“,– konstatavo W.Kokas. Taèiau jeigu ateitiesgaires siekia nubrëþti ES institucijos,realûs þingsniai Lisabonos strategijostikslams pasiekti turi bûti padaryti nacionaliniøvyriausybiø.Puslaidininkiø fizikos institutodirektorius, profesorius habilituotasdaktaras Steponas AðmontasSkurdûs Lietuvos rezultataiPo W.Koko ekspertø grupës analizësEuropos Komisija paragino valstybes naresparengti nacionalinius Lisabonosstrategijos planus. Juos gavusi, EuroposKomisija visai neseniai paskelbë savoávertinimà. Pagyrusi Lietuvos dëmesátransporto ir energetikos infrastruktûrostobulinimui, ji nurodë ir sritis, kuriose reikialabai pasitempti. Europos Komisijospaþangos ataskaitoje Lietuvos Vyriausybëraginama labiau stiprinti mokslo irtechnologijø bazæ, didinti vieðojo sektoriausiðlaidas moksliniams tyrimams irplëtrai. Be to, Komisijos ataskaitoje raginamadaugiau stengtis kurti naujoves.„Eurostat“ tyrimø duomenimis, Lietuvoje2002 metais milijonui gyventojø teko2,59 patento. Ðis rodiklis, rodantis ðaliesinovacijø kûrimo pajëgumus, buvo26 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


ir kvalifikacija -novacijøSvarbios Lietuvai sritysProjekto pavadinime „Mokslininkø kvalifikacijosgerinimas medþiagotyros, biotechnologijosir aplinkotyros srityse“ minimossritys pasirinktos ne atsitiktinai.2001 metø Lietuvos mokslo ir technologidencijà– nors Lietuvos valstybë moksliniotyrimo bei plëtros darbams skiria didesnæBVP dalá nei, pavyzdþiui, Latvija,Lenkija ar Slovakija, taèiau inovacijø kûrimuðios ðalys Lietuvà lenkia. Dialogas tarpmokslo ir verslo bendruomenës, turintisiðjudinti inovacijø kûrimà, yra bûtinas.„Mes dar tik pradedame galvoti apieinovacijas, tiesiogiai pritaikomas versle– ðioje srityje neturime nei patirties, neitradicijø. Nuo to, kaip greitai ðià veiklàperprasime, ir jos rezultatø nemaþai priklausysvisos ðalies ûkio subjektø konkurencingumas.Laikas atsisakyti pigiosdarbo jëgos ðalies ávaizdþio ir pradëtinaudoti stiprø moksliná ðalies potencialà“,– sako Puslaidininkiø fizikos institutodirektorius, profesorius habilituotas daktarasSteponas Aðmontas.Skurdus mokslo ir verslobendravimas„Lietuvoje situacija dabar yra tokia,kad technologinës inovacijos kuriamosdaugiausiai paèiø verslo ámoniø jëgomis.Uþsienio specialistais ir pirktomis licencijomisverslo ámonës remiasi gerokaidaþniau negu Lietuvos mokslo institucijøpaslaugomis. Tai rodo technologijøperdavimo verslui trûkumus ir nepakankamàmokslo institucijø orientavimàsi áekonomiðkai reikðmingas inovacijas“, –sako profesorius S.Aðmontas.Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma inovaciniøprojektø parengiama naudojantvartotojø, o ne mokslininkø idëjas. Mokslininkaidaþnai atmeta verslo interesus, uþsidarotik fundamentaliøjø moksliniø tyrimøinteresø rate. Tai yra opi problema, galintisuprieðinti mokslininkus ir verslo pasaulá.Mokslà – á tarpdisciplinines sritis beiinovacijas„Verslui aktualûs tyrimai beveik visa-pats prasèiausias tarp visø dabartiniø ESvalstybiø. Praëjusiais metais „Eurostat“paskelbë duomenis, rodanèius 2004 m.bendràsias ES valstybiø iðlaidas moksliniotyrimo ir plëtros darbams. Skirdamajiems apie 0,78 proc. BVP sudaranèià lëðødalá, Lietuva tarp visø ES ðaliø atsidûrë19 vietoje. Pagal verslo sektoriaus lëðø,skiriamø mokslinio tyrimo ir plëtrosdarbams finansuoti, dalá Lietuva vëlgi atsidûrëpaèiame dugne – tik 17 proc. Tuotarpu ES vidurkis – 54 proc. moksliniotyrimo bei plëtros darbø finansuoja verslosektorius ir 34 proc. – valstybë.Ðie duomenys atskleidþia vienà tendayra mokslø sandûroje, o tokiø þiniøtrûkumas yra viena silpniausiø mûsø ðaliespusiø“, – sako profesorius S.Aðmontas.Viena pagrindiniø problemø – visimoksliniai tyrimai, kurie yra orientuoti á jørezultatø praktiná pritaikymà versle, yraprograminiai. Taèiau atliekant programiniustyrimus produktyviosios þinios ne visadakuriamos atsiþvelgiant á praktiná taikymokontekstà. Praktiniai arba versle taikytinityrimai beveik visada yra tarpdisciplininiai,todël reikia keleto mokslo ðakømokslininkø ir tyrëjø kompetencijos.Profesorius S.Aðmontas sutinka, kadLietuva dar þengia pirmuosius þingsniusinovacinës politikos formavimo, verslininkiðkoinovacinës veiklos valdymo srityje,beveik nesant ðios srities patirties ir tradicijø.Nëra inovacijø vadybos specialistørengimo sistemos, inovacijø rëmimo sistemosir mechanizmø. Inovacija iki ðiol darnetapo laisvosios rinkos objektu – preke.Projektas – þingsnis á priekáPuslaidininkiø fizikos institutas kartusu Biotechnologijos, Fizikos, Chemijos irBiochemijos institutais ëmësi ágyvendintiprojektà, kuris skirtas mokslininkø tarpdisciplininiobendradarbiavimo gebëjimamsstiprinti, ugdyti supratimà apie versloporeikius ir tarptautinës rinkos keliamusreikalavimus moksliniams tyrimams.Projekte dalyvaujantys mokslininkai taippat ágis vadybos þiniø, gebëjimø suvoktiinovacijø diegimo versle procesus beikurti verslui reikalingus sprendimus.Pasak S.Aðmonto, ðiuo metu, kai Lietuvosmokslo institutai ieðko savo niðosnaujø paslaugø ir gaminiø rinkoje, o verslassusiduria su vis didëjanèia konkurencija,ðis projektas yra þingsnis á sëkmingesnámokslo ir verslo bendruomeniødarbà siekiant bendro tikslo.Jau prasidëjæs ir truksiantis iki kitømetø vasario mënesio projektas apimatris mokymø ciklus – „Inovacijø valdymomokymus“, „Vadybos ir verslo mokymus“ir „Tarpdisciplininius mokymus“.Seminaruose mokslininkams suteikiamavadybos, inovacijø diegimo versle,verslui reikalingø sprendimø kûrimo þiniø,stiprinami jø tarpdisciplininio bendradarbiavimogebëjimai. Pasak S.Aðmonto,po seminarø iðaugusi mokslininkøkompetencija padës atlikti daugiautyrimø, konkurencingø tarptautinëje rinkoje,taip pat prisidëti kuriant ir diegiantversle aukðtàsias technologijas.jø baltojoje knygoje jos nurodytos kaip prioritetinësir gyvybiðkai svarbios Lietuvosekonomikai. Bûtent ðiø srièiø specialistaiið Lietuvos ir uþsienio ciklo „Tarpdisciplininiaimokymai“ metu supaþindina projektodalyvius su molekuliniø árankiø biotechnologijai,biologinio atpaþinimo ir biojutikliø,nanodariniø, aplinkotyriniø bei þiniomsimliø medþiagø naujovëmis.Kito mokymø ciklo „Inovacijø valdymas“metu Lietuvos mokslininkai supaþindinamisu jiems ypaè naujomis inovacijøvaldymo temomis, pvz., komercializacija,„high-tech“ vadyba, technologijøperdavimu, verslininkiðka inovacijø vadyba.Ðiuolaikiniai moksliniai tyrimai, nukreiptiá naujø technologijø kûrimà, neásivaizduojamibe vëlesniø inovacijø. Be to,sëkmingos inovacijos yra taip pat ir ekonomiðkaiefektyvus moksliniø tyrimø pagrindusukurtø technologijø panaudojimaspramonëje ir versle.„Vadybos ir verslo mokymø“ metumokslininkai ir tyrëjai mokomi verslo pagrindøir poreikiø supratimo, supaþindinamisu vadybos ir organizacijose vykstanèiøvaldymo procesø þiniomis, strateginioplanavimo, mokslo tyrimø produktøpardavimo, sprendimø priëmimo ir jøátakos rezultatams pagrindø.Projekto dalyviaiPuslaidininkiø fizikos institutas, Fizikosinstitutas, Biochemijos institutas, Biotechnologijøinstitutas, Chemijos institutasyra penki paþangiausi Lietuvos moksliniøtyrimø institutai, dirbantys prioritetinëseLietuvai moksliniø tyrimø srityse –biotechnologijø, nanotechnologijø, medþiagotyrosir naujø medþiagø kûrimo,aplinkotyros. Projekto dalyviai kasmet laimidaugiausia uþsienio moksliniø tyrimøir komerciniø institucijø Lietuvai skirtømokslininkø stipendijø, ðie institutai pateikiadaugiausiai aukðtøjø technologijøLietuvos pramonës ir verslo ámonëms, ðiøinstitutø mokslininkø iðradimø daugiausiaipatentuojama Lietuvoje.Net 272 dienas truksianèiuose projektoseminaruose dalyvaus apie 440 dalyviø– kiekvienas jø vidutiniðkai aplankys6 temø mokymus. Jau prasidëjusiuosemokymuose apsilankys þinomi savosrièiø ekspertai ið uþsienio ðaliø. Balandþio3 ir 4 dienomis seminarus „Inovacijøvaldymas“ bei „Inovacijø centrø ir technologijøparkø veikla ir paslaugos“ vesvokieèiø mokslininkai lektoriai prof. dr.Gerdas Wassenbergas, prof. dr. AlfredasSpielkampas ir prof. dr. Christine Volkman,prof. dr. Raineris Janzas bei MBAEgonas Rohoffas.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 27


Sibiro medþiotojø kaProf. Libertas KLIMKAKalendorius – itin svarbus kultûros reiðkinys, lydintis þmonijoscivilizacijos þingsnius. Tai dangaus ðviesuliø judëjimo dësningumaisparemta laiko struktûrizacija, padedanti þmogui planuotisavo darbus. Be to, kalendorius yra bûtinas religinëse praktikose,periodiðkai atnaujinant ryðius su mitinëmis gamtos galiomis.Kiekviena kalendorinë sistema atitinka tam tikros bendruomenësgyvensenà, todël kalendoriaus raida seka þmonijos istorijà.Savotiðkas gráþimas á ankstesniøjø laikøsistemas yra Sibiro tauteliø kalendoriai,kuriuos vartodavo medþiotojai, iðeinantysá taigà ilgiems mënesiams. O perkalendorius bûdavo palaikomas dvasinisryðys su savàjà bendruomene. Sekantdienø eilutæ, nuolat prisimenama kaimogyvenimo tëkmë, suskirstyta ðventëmis.Lygiai kaip negyvenamoje saloje RobinzonoKruzo daromos árantos mediniamestulpe buvo jo vienintelis saitas su toli likusiucivilizuotu pasauliu.Neseniai mus pasiekë pieðinys vienomedþiotojø kalendoriaus, kurio originalassaugomas Kortkeros miestokraðtotyros muziejuje Komijos autonominëjerespublikoje (Rusijos Federacija).Ðá muziejø, sukaupusá ádomø Uralokomiø (zyriø) etniná paveldà, ákûrë mûsøtëvynainis, buvæs tremtinys AnatolijusSmilingis. Kalendorius muziejuje atsiradovisai neseniai – já 1998 m. aptikojaunieji mokyklos kraðtotyrininkai, lankydamiesiVomino kaime.Kalendorius naudotas komiø medþiotojøVyèegdos upës, Ðiaurinës Dvinos intako,baseine. Dienos èia suþymëtos365-iomis árantomis ðeðiabriauniame mediniamestrypelyje. Kalendoriaus ilgis –23,7 cm, storis – 2,3-4,0 centimetrai. Jovidurys yra ásmauktas iki maþdaug 3 cm,kad galima bûtø neðiotis prisiriðus virvelelyg koká branktelá. Kiekvienoje briaunojeárëþta po du mënesiø vardus senàjarusø kalbos raðyba. Áraðuose yra klaidø:painiojami minkðtinimo bei kietinimoþenkleliai, keturiø paskutiniø mënesiø vardaibaigiasi raide „a“. Raidþiø pasvyrimas,tarpai tarp jø nevienodi. Kalendoriausmënesiø skaitymo tvarka yra ið kairësá deðinæ, tada ið deðinës á kairæ ir t.t.Tokia laiko skaièiavimo eiga paþymëtasujungiant paskutiniàjà ir pirmàjà mënesiødienø árantas. Mënesiø pavadinimaiatitinka þemutinæ árantø eilutæ. Kai kuriosdienos ypatingai sureikðmintos, iðpjaustantvirð jø árantos tam tikrà figûriná þenklà.Kiekvienas mënuo turi jø po keletà.Ið þenklø simbolikos galima spræsti, kadtaip daþniausiai suþymëtos baþnytinëspravoslavø ðventës. Gaila, kad ne visiþenklai ir dienø árantos bëra iðlikusios –deðinioji kalendoriaus pusë gerokai nudëvëta,nudilusi.Analogø apraðytajam kalendoriui nëradaug: tik pora Sankt Peterburgo etnografijosmuziejuje saugomø panaðausdydþio kalendoriø, naudotø nencø irevenkø medþiotojø. Ten pat galima pamatytidar keletà panaðios formos, betmaþesniø gabaritø nencø ir dolganø medþiotojøið mamuto ilties pasigamintø kalendoriø.Taèiau tik viename ið jø yra iðraiþytimënesiø pavadinimai.Neabejotina, kad tokie kalendoriai buvolabai individualizuoti, juose paþymëtostik tos ðventës, kurios buvo reikðmingos jøgamintojui arba jo ðeimai, kaimo bendruomenei.Beje, tradiciniaikomiø kaimaiformavosi artimosgiminystës principu,vadinamaisiais lizdais.Todël surastibendrybiø maþai tikëtina.Vis dëlto reiktøatsiþvelgti á tai,kad komiai (zyriai)jau XIV a. priëmëkrikðèionybæ. Tadpagrindinës baþnytinësðventës èia privalëjobûti paþymëtos.Tradiciðkai, kaipir lietuviø kalendoriniuosepaproèiuose,jos siejamos sugamtos reiðkiniaisarba þemës ûkiodarbais. Tik neapibrëþtumoèia daugiau,nes nëra duomenø,atspindinèiøÐiaurës Uralo gyventojøpaproèius.O juk medþiotojo kalendoriujeturëtø bûtilabiau akcentuotosgamtoje vykstanèiospermainos.Nesunkiai galima identifikuoti tokiasðventes (krikðèioniðkuose kalendoriuosedaþnai þymimos ðvenèiø iðvakarës, kadapradedamas pasninkas). Sausio mënesápaþymëtas ðv.Krikðtas (6 diena) irðv.Tatjana (13 d.), kai tradiciðkai spëjamiðiltojo pusmeèio orai. Vasará iðskirtaðv.Agafjos, naminiø gyvuliø globëjos, diena(5-oji). Ji paþymëta þenkleliu, primenanèiuragus. Vasario 10-oji yra ðv.Prochorodiena; tada jau pastebimi pirmiejiþiemos pabaigos þenklai. Vasario 23-ioji– Obretenijos (ðv.Jono relikvijø atgavimo)ðventë; nuo ðio meto prasideda tetervinøtuoktuvës, o ðarkos pasitraukia á miðkà.Kovo mënesá kryþeliu iðskirta ðv.Matrionosdiena; pasak liaudiðko prieþodþio,tuomet lydeka uodega ledà sudauþanti.Balandþio mënesio pradþia paþymëta iðskirtinai:iðraiþytu augalu ar sulapojusiumedþiu. Èia svarbi diena yra 13-oji, ðv.Martynas, lapiø iðvarytojas. Tàdien ne tiklapës keièia olas, bet ir meðka ritasi iðsavo guolio irðtvoje. 25-oji, ðv.Markas –paukðèiø giesmininkø parskridimo ðventë.30-oji – ðv.Jakovas, apaðtalas, vasa-28 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


lendoriusros orø spëjimo diena. Geguþës mënesáiðskirtos tokios dienos: 5-oji, ðv.Arina, kadasodinami pasodai, ir 8-oji, kada pradedamakvieèiø sëja. Birþelio mënesá ratoþenklu sureikðminta 7-oji diena, skirtaðv.Fedotui, ðulniakasiø globëjui, taip pat15-oji – ðv.Tichono dienos iðvakarës bei23-ioji, liaudiðkai vadinama AgrafenaMauduole. Pastarosios ðventës siejamossu vasaros saulëgráþos apeigomis. Lieposmënesá þenkleliu, panaðiu á grëblá,paþymëta 2-oji diena, skirta ðv.Kuzmai irDemjanui, – tai ðienapjûtës pradþia. 7-oji yra Kazanës Dievo motinos dienos iðvakarës,ji paþymëta kryþeliu. 18-àjà, perðv.Makridà, spëjami rudens orai, o 25-àjà, per ðv.Anà, – þiemos orai. Rugpjûtis– miðko ir þemës gërybiø rinkimo metas.16-oji diena vadinama Duonos Spasu,tàdien iðskrendanèios ir gervës. 24-oji –ðv.Lupas Brukninis, apie tà laikà nutinkair pirmosios ðalnos. 30-oji – ðv.Joano diena,pats laikas ðakniavaisius nukasti.Rugsëjá labai svarbi yra Vosdviþenijos diena(ðv.Kryþiaus iðaukðtinimo), kai kopûstairaugiami þiemai, iðtraukiami ðilti rûbai,o gyvatës raiste susiburia á þiemojimo kamuolá.Èia taip pat paþymëta 28-oji, legendiniorusø bylinø didvyrio Iljos Muromecodiena. Spalá svarbios yra 1-oji, Pokrovodiena, laikoma þiemos pradþia, 12-oji paþymëta rato þenklu – nuo tos dienoslaikas ratus pakeisti rogëmis. Lapkrièio2-àjà prasideda rugiø kûlimas jaujoje,31-oji – ðv.Andriejaus diena, kai iðtekanèio po ledu vandens garsø spëjamiþiemos orai. Gruodá paþymëtos Kûèiosbei Tarpuðventis nuo 26-osios iki 31-osios dienos, metus uþbaigianèios Dosniuojuvakaru.Taigi kalendoriuje suþymëti populiarûsRusijoje vardadieniai, daþnas kuriøsiejamas su fenologiniais reiðkiniais arbakaimo darbø terminais. Keletas þenklaispaþymëtø dienø neatitinka tradiciniøliaudiðkøjø ar baþnytiniø ðvenèiø: taivasario 17-oji, balandþio 24-oji, lapkrièio5-oji, gruodþio 18-oji. Galima jas priskirtivietinëms ðventëms ar gamtos virsmams,neatmestina ir klaidø galimybë. Gaila,kad nëra galimybës ðio kalendoriausþenklus bei sudarymo principà palygintisu kitø Sibiro tautø kalendoriais – jø apraðymailabai pavirðutiniðki, o nuotraukospateikia tik bendrà vaizdà.2005 metø Lietuvosmokslo premijosuþ fundamentinius ir taikomuosius moksliniø tyrimø beitaikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbusAtkelta ið 23 p.Lietuvos mokslo premija paskirtaVU ligoninës Santariðkiø klinikø ðirdieschirurgijos centro darbuotojams: doc.habil. dr. LORETAI IVAÐKEVIÈIENEI(vyr. mokslo darbuot., kardiologei), dr.GINTARUI KALINAUSKUI (vyr. ordinatoriui),doc. dr. EUGENIJUI KOSINS-KUI, dr. GEDIMINUI NORKÛNUI (vyr. ordinatoriui),prof. habil. dr., Lietuvos MAn. e. GIEDRIUI UÞDAVINIUI (Koronarøchirurgijos skyriaus vedëjui), JURGIUIVERIÞNIKOVUI (ðirdies chirurgui), dr.ARÛNUI VALAIKAI (ðirdies chirurgui) irAnesteziologijos, intensyvios terapijosir skausmo gydymo centro gydytojamsanesteziologams-reanimatologams –doc. dr. ALIUI BAUBLIUI (Centro vadovui)ir dr. ROBERTUI SAMALAVIÈIUI.Darbe nagrinëjami vienos ið klastingiausiøir pasaulyje labiausiai paplitusiosiðeminës ðirdies ligos diagnostikos ir chirurginiogydymo mokslinës raidos ir ádiegimoá praktikà klausimai. Tai 34 metønepertraukiamo darbo rezultatai. Per tàlaikà operuota per 7000 ligoniø. Darbeatsispindi kardiologø, ðirdies zondavimospecialistø, chirurgø ir anesteziologø –reanimatologø mokslinës paieðkos ir jøátaka praktiniams darbo rezultatams. Sukurtiir ádiegti á klinikinæ praktikà ðiuolaikiniaiiðeminës ligos diagnostikos, intervenciniøprocedûrø, medikamentinio paruoðimoprieð operacijà, ðiuolaikinësanesteziologijos ir dirbtinës kraujo apytakosbei chirurginio gydymo metodai.Naujausiø mokslo laimëjimø ádiegimasá praktikà leido sumaþinti komplikacijøir mirðtamumo daþná iki minimumo,ðie rezultatai prilygsta geriausiomsEuropos ir pasaulio klinikoms.Átemptas darbas, pareikalavæs premijoslaureatø labai gero profesinio pasirengimo,geleþinës drausmës ir pasiaukojimo,ðiandien gràþina gyvenimàtûkstanèiams Lietuvos þmoniø.Kitas darbø ciklas biomedicinosmokslø srityje taip pat labai svarbusmokslui ir ðalies ûkiui „Galvijø leukozësdiagnostika, likvidavimas ir prevencijaLietuvoje 1985–2004 metais“. Ðádarbà pateikë VU Imunologijos institutotaryba, Lietuvos Respublikos þemësûkio ministerijos kolegija, Lietuvos þemësûkio bendroviø asociacija.Lietuvos mokslo premija skirtaðiems VU Imunologijos instituto mokslininkams:prof. habil. dr., Lietuvos MAakademikui PRANUI SADAUSKUI, Ekologinësimunologijos laboratorijos vedëjaidr. JUZEFAI AÈAITEI, Imunotechnologijoslaboratorijos vyriaus. mokslodarbuotojui habil. dr. JUOZUI PIEÐ-KUI, instituto direktoriui, Lietuvos MABiologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus pirmininkui prof. habil. dr., LietuvosMA n. k. VYTUI ANTANUI TAMO-ÐIÛNUI ir Lietuvos Respublikos Valstybinësmaisto ir veterinarijos tarnybosdirektoriui, l. e. profesoriaus pareigasLVA, doc. dr. KAZIMIERUI LUKAUSKUI.Konkursui pristatytame itin reikðmingameðalies ûkiui darbø cikle pateiktisvarbiausi mokslinës ir taikomosiosveiklos rezultatai tiriant bendrabiologinæ,socialinæ ir ekonominæ galvijøleukozës problemà. Sëkmingà (1985m. leukoze sergantys ir GLV-infekuotigalvijai sudarë 87,48 proc. visø tirtø galvijø,o 2004 m. – leukozës virusu infekuotøgalvijø skaièius sudarë tik 0,23proc. ið tirtø 485 tûkst. galvijø) ðios problemossprendimà lëmë efektyvusmoksliniø tyrimø rezultatø taikymas,nagrinëjant leukeminës transformacijosmolekulinius, làstelinius ir imunologiniusmechanizmus.Aprobuoti ir ádiegti nauji galvijø leukozësankstyvos diagnostikos metodai.Ðie moksliniai rezultatai paskelbtiper 200 publikacijø, kurios iðspausdintosLietuvos ir uþsienio spaudoje.Technologijos mokslaiUþ taikomosios mokslinës veiklosdarbø ciklà „Vibraciniø ir smûginiø sistemøtyrimai ir taikymai (1984–2004m.)“. Darbø ciklà konkursui pateikëKTU senatas ir Lietuvos pramonininkøkonfederacijos prezidiumas.Lietuvos mokslo premijos laureataistapo KTU mokslininkai: Mechanikosfakulteto dekanas, Gynybos technologijøinstituto direktorius, prof. habil.dr. ALGIMANTAS FEDARAVIÈIUSir KTU profesoriai habil. daktarai BRO-NIUS BAKÐYS bei MINVYDAS KAZYSRAGULSKIS.Darbø cikle pateikti kompleksiniaivibraciniø ir smûginiø sistemø tyrimaiMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 29


apima vibracinës mechanikos ir technologijosteorijos plëtrà, naujø vibraciniaisir smûginiais procesais pagrástø árenginiøir mechanizmø kûrimà, praktiná jø ágyvendinimàir diegimà pramonëje.Darbe pateikiami vibraciniø ir smûginiømikrosistemø, vibraciniø rinkimo,orientavimo, transportavimo, centravimo,smûginiø kontaktiniø sistemø, medþiagøbirumo gràþinimo smûginiu poveikiu,smûginiø pneumatiniø sistemø, dviejøtarpusavyje susijusiø masiø iðorinës ir vidinësbalistikos tyrimø rezultatai. Jie panaudotinaujiems vibraciniais ir smûginiaisprocesais pagrástiems mechanizmamsir árenginiams kurti.Tyrimø rezultatai ádiegti Lietuvos ir uþsieniopramonës ámonëse, tarp jø AB„Achema“, Valstybinëje komercinëje firmoje„Lietkom“, AB „Koordinatë“, UAB„Pergalës koncernas“, Dailës kombinate,GS „Vilma“, gamykloje „Elfa“, GS„Banga“, Ruklos mokomajame pulke,gen. Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos,gen. Stasio Raðtikio puskarininkiømokyklos, Lietuvos Teisingumo ministerijos,Latvijos Teisingumo ir Vidausreikalø ministerijø mokymo centro mokymoprocese, daugelyje Rusijos, Ukrainosgamybiniø susivienijimø.Darbo tematika iðleistos 7 monografijos,paskelbti 273 moksliniai straipsniai,gauti 7 uþsienio patentai (JAV, Didþioji Britanija,Vokietija, Prancûzija), 15 Lietuvospatentø, 73 autoriniai liudijimai.Antrasis technologijos mokslø sritiestaikomosios veiklos darbas premijuotasuþ darbø ciklà „Pramoniniø ðiluminiø agregatøiðklojø ilgaamþiðkumo ir efektyvumoproblemø sprendimai (1989–2004 m.)“. Ðá darbà pateikë VGTU Termoizoliacijosinstituto taryba, VGTU senatas,AB „Maþeikiø nafta“, Lietuvos pramonininkøkonfederacija.Lietuvos mokslo premijos laureatais tapoVGTU Termoizoliacijos instituto Kaitraiatspariø betonø laboratorijos vadovas dr.VALENTINAS ANTONOVIÈIUS ir ðios laboratorijosvyriaus. mokslo darbuotojasSTASYS ALGIMANTAS GOBERIS bei AB„Maþeikiø nafta“ generalinio direktoriauspavaduotojas ALBERTAS GIMBUTAS.Per pastaruosius 16 metø (1989–2004m.) premijuoto darbo autoriai ðiluminiø agregatøilgaamþiðkumo problemas sprendëkeisdami iðklojø darbinio sluoksnio formuotasmedþiagas (ugniai atsparias plytas)neformuotomis kaitrai atspariomis medþiagomis(betonais, mastikomis, klijais irkt.), kurios garantuoja konstrukcijos monolitiðkumà,yra geriau pritaikomos agregatøeksploatacijos sàlygomis. Jø sukurtosaukðtatemperatûrës medþiagos pasiþymigeromis fizikinëmis, mechaninëmis, terminëmis,cheminio atsparumo ir kitomischarakteristikomis, todël jø ádiegimas padidinoðiluminiø agregatø konstrukcijø ilgaamþiðkumà.Optimaliø moderniø technologijøtaikymas iðklojoms gaminti leidosumaþinti agregato remonto trukmæ ir iðlaidas,padidinti darbo naðumà, sumaþintieksploatacinius ðilumos nuostolius. Didþiojidarbø dalis atlikta AB „Maþeikiø nafta“, kuriojetarpremontinis ðiluminiø agregatø ciklaspadidëjo nuo 1 iki 3–4 metø.Atliktø teoriniø ir praktiniø moksliniødarbø rezultatai paskelbti 47 straipsniuose(13 ið jø áraðyti á Mokslinës informacijosinstituto (ISI) sàraðà) ir tarptautinësekonferencijose Lenkijoje, Èekijoje, Rusijojeir Slovakijoje.Kaip ir kasmet, taip ir ðiais metais dalissvarbiø darbø nebuvo premijuoti dëlriboto premijø skaièiaus. Lietuvos mokslopremijø komitetas ir jo vadovybë pagalKomiteto statutines nuostatas baigiakadencijà. 2006 m. darbus, pateiktus Lietuvosmokslo premijø konkursui, vertinsnaujos sudëties Komitetas, kurá patvirtinsLietuvos Respublikos Vyriausybë. Beabejo, Lietuvos mokslo premijø komitetoveiklà ir toliau kuruos Ðvietimo ir moksloministerija, o su tuo susijusius darbusorganizuos Lietuvos mokslø akademija.Ðeðeriø metø autorës patirtis dirbantLietuvos mokslo premijø komiteto mokslinesekretore leidþia pareikðti kai kuriuossamprotavimus dël iðkylanèiø problemøorganizuojant Komiteto veiklà. Tai, pirmiausia,susijæ su Lietuvos mokslo premijøkomiteto nuostatomis, kurios neleidþiaKomitetui daryti korekcijas dël premijuojamødarbø pagal mokslo sritis. Pavyzdþiui,2005 m. Lietuvos mokslo premijøkonkursui taikomosios mokslinësveiklos (eksperimentinës plëtros) humanitariniøir socialiniø mokslø srityje buvopateiktas tik vienas darbas, kuris, beje,nebuvo premijuotas. Taigi liko dvi premijosneiðnaudotos (eksperimentinës plëtrosdarbams skiriamos dvi premijos), okitose mokslo srityse liko labai vertingødarbø, kuriø Komitetas neturëjo galimybëspremijuoti. Be to, pagal dabartiniusPremijø komiteto nuostatus neaiðku, kokiàvietà turëtø uþimti þodynai (tarp jø irterminø), kuriø parengimui reikia didelioprofesinio pasirengimo, intelekto bei dideliødarbo sànaudø. Tas pats ir su kaikuriais bibliografiniais leidiniais, turinèiaismokslotyrinæ ir valstybës raidos reikðmæ.Yra ir labai svarbiø bei gerai parengtø vadovëliø.Problemø yra ir skiriant konkursuipateiktiems darbams ekspertus ir kt.Manome, kad Ðvietimo ir mokslo ministerijai,Lietuvos mokslø akademijai, Lietuvosmokslo tarybai, kuruojantiems Komitetoveiklà, reikëtø atkreipti dëmesá á tai irperþiûrëti Lietuvos mokslo premijø nuostatøkai kuriuos straipsnius ir teikti siûlymusVyriausybei dël jø papildymo ar pakeitimo.NeTokio pavadinimo laiðkà daugiaunei prieð ðimtà metø airis GeorgësFrancis Fidþeraldas (Fitzgerald)iðspausdino þurnale Nature(Gamta). Klausimas, kokiosstudijos naudingiausios, jaunimuibuvo aktualus tada, kai ramauspasaulio dar laukë sparti kaitadël didþiøjø fizikos atradimø. Ðisklausimas dar aktualesnis dabar,kai pasaulis taip sparèiai keièiasidël tø atradimø, kad praëjusiejimetai buvo net paskelbti pasauliofizikos metais (MG, Nr. 12, 2005).Daugeliui jaunuoliø kasmet kyla klausimas– kà studijuoti, kokià profesijà irkoká gyvenimo kelià pasirinkti? Buvo laikas,kai tûkstanèiai Lietuvos jaunuoliø(net mano gimtojo kaimo kolûkio piemuo)siekë turëti ekonomisto diplomà.Dabar daugelis siekia teisininko diplomo,nors visuomenës teisinis nihilizmasdidëja nepaisant Seimo kuriamø ástatymøskaièiaus didëjimo. Seimas pamirðosenovës romënø istoriko Tacito pastebëjimà,kad kuo valstybë labiau korumpuota,tuo daugiau joje ástatymø.Nenaudingø studijø vertæ noriu pailiustruotidydþiu panaðios á Lietuvà Airijos,á kurià dabar verþiasi Lietuvos jaunimas,atstovo Viljamo Tomsono(Thomson) (1824–1907) pavyzdþiu, kurisuþ nuopelnus mokslui gavo DidþiosiosBritanijos lordo Kelvino titulà. Kelvinovardà Viljamas pasirinko nuo savogimtojo kaimo upelio pavadinimo. Dabarðiuo vardu áamþintas temperatûrosvienetas – Kelvinas ir absoliuti temperatûrøskalë, kurioje jokiø pusiausvyriøkûnø temperatûra negali bûti lygi arbamaþesnë uþ nulá Kelvinø. Ir nors dabarsukurti kriostatai, kuriuose galima atðaldytimedþiagas iki milijoniniø, o atomødarinius net iki milijardiniø Kelvino daliø,pasiekti nulá Kelvinø draudþia antrasistermodinamikos dësnis, nusakantis,kas gamtoje gali ir ko negali bûti.Ir Kelvino laikais kai kam atrodë, kadtokie mokslai, kaip matematika ir fizika,yra neádomûs, nuobodûs ir nenaudingi.Net pats Kelvinas XIX a. pabaigoje manë,kad fizika artëja prie baigtos ir sklandþiosmokslo disciplinos. Jau XX a. 3-iàjá deðimtmetá garsusis italø fizikas ErnstasFermis manë, kad fizikoje netrukusviskas bus aiðku kaip geografijoje. Taipneatsitiko ir dabar bûtent ðiø mokslø studijosjaunimui atveria didþiausias galimybes(MG, Nr. 1, 2005 m.). V.Tomsono pa-30 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


naudingøstudijø vertëProf. habil. dr. Jonas GRIGASLordas Kelvinasvyzdys bene geriausiai parodo, kad þiniosir atkaklus darbas atneða ir maþos tautosþmogui pagarbà, ðlovæ, malonø gyvenimàir padëtá visuomenëje.Viljamo tëvas buvo matematikos mokytojasBelfaste. Vëliau su ðeima persikëlëá Ðkotijà ir tapo Glazgo universitetomatematikos katedros vedëju. Jis ankstisûnø iðmokë matematikos. Dar mokydamasismokykloje Viljamas lankë matematikospaskaitas universitete (ar dabar kaslanko?). Kai bûdamas 16 metø ástojo áKembridþo universitetà, Viljamas jau buvoiðstudijavæs to laiko Furjë analitinæ ðilumosteorijà bei Laplaso dangaus mechanikàir buvo geriausias studentas.Studijø metais jis paskelbë 20 moksliniøstraipsniø, o baigæs matematikos studijasbuvo iðrinktas Glazgo universitetogamtos filosofijos profesoriumi. Kelvinasbuvo matematikas, bet „jo matematikabuvo skirta ne matematikos, o rezultatolabui“, – sakë minëtasis G.F.Fidþeraldas.O pats Kelvinas manë, kad niekas negalibûti fataliðkiau nei per didelis pasitikëjimasmatematiniais simboliais. Studentusjis mokë formulëse matyti daiktø irreiðkiniø fizinæ realybæ. Jis sukûrë putøkamerà kaip eterio erdviná modelá. Visussavo modelius jis pirmiausia pademonstruodavoþmonai. Jis pirmasis pasaulyjesukûrë namø elektros apðvietimà.Pagal britø gamtos filosofijos tradicijasfizika yra tai, kà galima paèiupinëtirankomis. Todël ir Kelvinui modeliai buvofizikiniø reiðkiniø iliustracija ir matematinësteorijos iðbandymai. Kurdamas modeliusjis pamaþu nuo matematikos perëjoprie fizikos, kurios nebuvo studijavæs.Gal todël jis nesutiko su Maksvelo elektromagnetinebangø teorija (Maksvelolygtis paraðë ne Maksvelas, o Oliveris Hevisaidas(Heaviside), kuris dël atsiskyrëliðkogyvenimo bûdo yra maþai þinomas)ir iki pat mirties buvo ásitikinæs, kad eterisegzistuoja. Eterá jis ásivaizdavo kaip drebuèiusarba putas (gal todël Lietuvojeeterá kai kas ir dabar dalija?).Taigi Kelvinas buvo matematikas, pamaþutapæs fiziku, o vëliau inþinieriumi. Jisdomëjosi visa fizika, tiek fundamentaliàja,tiek taikomàja, pradedant termodinamika,optika, mechanika, elektra ir magnetizmu,hidrodinamika, navigacija, geofizikair baigiant medþiagotyra. Jis paraðë600 moksliniø straipsniø, po keletà jaunystëje,daugiau nei po deðimtá karjerosviduryje ir vël po keletà per metus senatvëje,ir gavo 70 patentø, kurie labai prisidëjoprie technologijø plëtros. Bûdamastoks universalus, jis ne viskà suprato pakankamaigiliai. Jis buvo ásitikinæs, kad lëktuvainiekada neskraidys, kovojo prieðelektromagnetinæ ðviesos teorijà, netikëjoradioaktyviøjø atomø skilimu, o kartu iratomine energija ir jos panaudojimu. Mokydamistudentus antrojo termodinamikosdësnio, besiremianèio entropijos sàvoka,negalime neprisiminti, kad Kelvinas neigëðià vienà svarbiausiø termodinamikossàvokø, nes negalëjo jos paèiupinëti. Nepaisantto, jis iðrado ðilumos siurblá, orokondicionieriø ir kitus termodinamikosdësniais besiremianèius árenginius.Bet reikðmingiausia Kelvino iðradimøsritis buvo elektra. Jis ypaè pasiþymëjotelegrafijos srityje. Tada telegrafas buvotuo, kuo dabar yra internetas. Jau tadabuvo kalbama, kad telegrafas pavertë pasauláglobaliniu kaimu. Telegrafo specialistøatlyginimas buvo didþiausias, kiloátampa tarp privataus verslo ir vyriausybiniøreguliavimø, buvo rûpinamasi perduodamosinformacijos saugumu. Nutiesusbrangiai kainavusá pirmàjá transatlantiná kabelátarp Didþiosios Britanijos ir JAV, karalienësViktorijos pirmàjá 99 þodþiø sveikinimàJAV prezidentui telegrafistai siuntë16,5 valandos ir kabelis sudegë. Beje, didysisamerikieèiø iðradëjas Tomas Edisonasið viso netikëjo transatlantiniu telegraforyðiu ir laikraðèiuose iðspausdino tokápraneðimà: „Ðis sumanymas nieko nevertas.Elektros srovë, nubëgusi toká didelánuotolá, negalës nuneðti neiðkreiptosignalo“. Kelvinas manë kitaip. Jis greitaisuprato transatlantinio kabelio gedimoprieþastá ir davë rekomendacijas kito kabelio– maþesnës elektros átampos, lengvesnioir geresnës izoliacijos medþiagø –tiesimui. Tam jis iðrado jautrø veidrodinágalvanometrà silpnoms elektros srovëmsmatuoti. Tokiais galvanometrais ir að vykdþiausavo pirmuosius mokslinius tyrimus.Kelvino autoritetas nugalëjo skeptikus irjo 1866 metais sukurtas kabelis dirbo puikiaiir padarë já turtingu þmogumi. Jis galëjoramiai gyventi puoðniuose rûmuoseant vandenyno kranto, plaukioti savo jachtair ramiai apmàstyti savo nenaudingøuniversitetiniø matematikos studijø vertæ.Beje, jis buvo tikintis krikðèionis.Pats Kelvinas savo vaisingà veiklà vertinokaip nesëkmingà. Já ypaè paveikëklaidingas þemës amþiaus ávertinimas,nes dar buvo neþinomas atomø radioaktyvausskilimo efektas, kuriuo dabar irnustatomas þemës ir rastø daiktø amþius.Kelvinas buvo vienas pirmøjø, ávedæs studentamslaboratorinius darbus. Tokiopraktinio mokymo rezultatai buvo dideli.Kaip pavyzdá galima pateikti tai, kad jostudentas Gerardas Philipsas ákûrë garsiàjàPhilips firmà, kurios elektros prekëmisnaudojamës ir mes.Minëtasis G.F. Fidþeraldas taip apibûdinosavo tautietá: „Jei kas nors paklaustønurodyti intelekto pavyzdá, kuris taip pakeitëvisuomenës veidà, kad visa mûsø pramonëbuvo visiðkai revoliucionizuota ir todëltaip pagerëjo daugumos civilizuotø ðaliøgyvenimo sàlygos, pirmasis vardas bûtølordo Kelvino“. Kelvino iðradimai nesirëmëmatematinëmis teorijomis ir skaièiavimais.Jam jø nelabai reikëjo. Bet reikëjo iðlavintoproto. Taigi jo gyvenimas geriausiai parodo„nenaudingø“ studijø vertæ.Ir dabar yra daugybë pavyzdþiø, kaimatematikos ir fizikos studijø iðlavintas jaunimoprotas puikiai pritaikomas visiðkai kitosegyvenimo ir veiklos srityse, nei buvostudijuojama universitete. Svarbu, kad tasprotas bûtø iðlavintas. XXI a. labiau neikada nors anksèiau yra aktualûs amerikieèiøastronomo ir mokslo populiarintojoþodþiai: „Saviþudiðka kurti priklausanèiànuo mokslo ir technologijø visuomenæ,kurioje mokslà ir technologijas maþaikas iðmano“. Ið èia ir iðplaukia, kokios studijosyra naudingos ir nenaudingos.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 31


Astronomijos irastronautikosAtkelta ið 19 p.Bus tyrinëjama Veneros atmosfera,jos cheminë sudëtis, oro sroviø judëjimas,temperatûra ir kiti parametrai. Erdvëlaivispaleistas Rusijos raketa Sojuz-Fregat iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.naujienos2005 metaiMarsomobiliai tæsia tyrinëjimusDu marsomobiliai – Spirit ir Opportunitysutiko Naujuosius metus darbingi irpilni energijos. Spirit sausio 4 d., o Opportunity– sausio 25 d. atðventë pirmuosiusdarbo Marse metus. Tuo metu Spirittoliau sunkiai kopë á virðø Kolumbijosaukðtumø ðlaitais, o Opportunity artëjoprie erdvëlaivio apsauginio skydo, kurisnukrito netoliese, erdvëlaiviui besileidþiantant Marso.Kolumbijos kalvos iškilusios maþdaug100 m virš jas supanèiø Gusevo krateriolygumø. Ðios aukðtumos buvo matomospirmojoje Marso pavirðiaus panoramojerytø horizonte uþ 3 km nuo erdvëlaivio nutûpimovietos. Tada atrodë, kad tai tolimair nepasiekiama vietovë, kurià galbût pavyksiðtyrinëti tik po daugelio metø kitøekspedicijø metu. Taèiau tikrovë aplenkësvajones. Marsomobilis jau 2004 m. rugpjûtápasiekë aukðtumø papëdæ ir pradëjokopti aukðtyn, pakeliui paveiksluodamasaplinkà ir tyrinëdamas aptiktus ádomiusakmenis. Kuo aukðèiau, tuo daugiauatradimø. Lygumoje didþioji dalis akmenøbuvo vulkaninës kilmës, o aukðèiau visdaþniau buvo aptinkamos nuosëdinës uolienos,kaþkada susidariusios po vandeniu,o po to iðsvaidytos po apylinkes krintanèiømeteoritø. Kai kurie plokðti akmenysbuvo sudaryti ið vulkaniniø uolienø (olivino,pirokseno ir magnetito) gabaliukø,kuriuos á sluoksniuotà pyragà po vandeniusucementavo magnio sulfato druska.Dar aukðèiau pasirodë ir labai senos buvusioeþero ar jûros dugno nuosëdiniø uolienøatodangos. Kiekviena atodanga rodëskirtingà cheminæ sudëtá, bet visur buvorasta vandens pëdsakø. Rugpjûèio mënesáSpirit pasiekë aukðèiausià Kolumbijosaukðtumø taðkà, pavadintà Hasbandokalva. NASA taip pavadino ðià vietovæpagerbdama astronautà Rikà Hasbandà,2003 m. sudegusio atmosferoje erdvëlaivioColumbia vadà. Nuo Hasbando kalvosatsivërë niekieno nematytas vaizdas árytus ir pietus. Marsomobilio perduotojepanoramoje kitoje aukðtumø pusëje matytinuosëdiniø uolienø sluoksniai ir uþ jøplytinti plokðtikalnë. Iðtyrinëjæs Hasbandokalvà, Spirit leisis á kelionæ þemyn pietøkryptimi. Kelias þada bûti pavojingas, nesðlaitas gana status ir pilnas akmenø.Tuo tarpu marsomobilis Opportunity kitojeMarso pusëje, Meridiano lygumoje,taip pat dirbo labai sëkmingai. 2004-øjø pabaigojeOpportunity iðsiropðtë ið Endurancekraterio dugno ir atvaþiavo prie erdvëlaivioapsauginio skydo, kuris nukrito antpavirðiaus erdvëlaiviui leidþiantis. Jo mikroskopinësnuotraukos leis kitø skrydþiø áplanetas konstruktoriams atsiþvelgti á ðioskydo trûkumus ir silpnàsias vietas. Ypaèsvarbu buvo patirti, kaip giliai skydo apsauginásluoksná paveikë ákaitimas skriejantMarso atmosferoje. Uþ keliø metrø nuo skydorastas futbolo dydþio geleþinis meteoritas.Tai pirmas meteoritas, atrastas svetimojeplanetoje. Palikæs skydà, marsomobilisleidosi á pietuose plytinèià lygumà, pavadintà„Raiþyta teritorija“, nuriedëdamasper dienà po 150 metrø ir daugiau. Marsopavirðiuje, kur pilna ávairaus dydþio akmenø,marsomobilis juda labai atsargiai, apeidamasávairias kliûtis. „Raiþytoje teritorijoje“buvo tikimasi aptikti kitokio pobûdþiouolienø, paveiktø ilgalaikës vëjo erozijos.Deja, balandþio 26 dienà greitas Opportunityvaþiavimas baigësi – jis áklimpo á smulkaussmëlio kopà. Marsomobilio operatoriaikapstësi smëlyje daugiau nei mënesá,kol pavyko iðsiropðti ið spàstø. Liepos pradþiojeOpportunity vël leidosi á pietus link300 m skersmens Erebo kraterio. Buvovaþiuojama per lomas tarp vëjo supustytøkopø, saugantis vël uþklimpti. Rugpjûèioviduryje marsomobilis priartëjo prieErebo kraterá supanèiø akmeniniø atodangø,pradëti jø tyrinëjimai. Kaip ir anksèiautyrinëtose Erelio ir Endurance krateriø atodangose,èia daug mineralo hematitomelsvø þirneliø, pavadintø „mëlynëmis“.Taèiau ties Erebo krateriu „mëlynës“ ðiektiek maþesnës ir ne tokios apvalios. Spalioviduryje Opportunity nuvaþiuotø kilometrøskaitiklis rodë 6 kilometrus. Spirit kilometrøskaitiklis rodë 1 km maþiau.Ilgà abiejø marsomobiliø darbingàgyvavimà ið dalies lemia ádomus faktas– kaþkas kartkartëmis nuvalo dulkes nuoSaulës baterijø plokðèiø, ir jø srovë vëlpadidëja. Manoma, kad tai daro ne marsieèiai,o vëjo gûsiai ar sûkuriai. Taip patpasitaisë deðinysis Spirit priekinis ratas,kuris 2004-øjø pabaigoje buvo pradëjæsstrigti. 2006 m. sausá abu marsomobiliai,ko gero, sulaukë dvejø metø sukakties.Tai iðties nuostabus ávykis, nesmarsomobiliø darbo trukmë buvo numatytatik trys mënesiai.Marso þvalgas2005 m. rugpjûèio 12 d. á Marsà iðskriejodar vienas NASA erdvëlaivis – “Marsoþvalgas” (Mars Reconnaisence Observer,trumpai MRO). Paleidimui buvo panaudotagalinga Atlas-5 raketa, 1968–1975 m. skraidinusi Apollo astronomus áMënulá. 2006 m. kovo mënesá MRO turitapti Marso palydovu. Nuo kovo iki lapkrièiotruks MRO stabdymas Marso atmosferoje,kol bus pasiekta numatyta orbita.Ið þemos orbitos bus perduodamos labaidetalios Marso pavirðiaus nuotraukos.Bus ypaè atidþiai tyrinëjamos tos Marsosritys, kur praeityje buvo vandens telkiniaiir dabar slûgso poþemio ledas. Erdvëlaivyjeyra teleskopas, kuriuo bus galima stebëtiant Marso metro dydþio objektus.Spektrometras bandys identifikuoti mineralus,kurie kaþkada susidarë po vandeniu.Italø specialistø pagamintas radaras32 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


Marsomobiliai tæsia tyrinëjimus. Vaizdasnuo Hasbando aukðtumø á Gusevo krateriotolumas. ,,Spirit” nuotraukaLedo sluoksnis Marso krateryje. ,,MarsExpress” nuotraukaprasiskverbs á gilesniuspavirðiaussluoksnius, ieðkodamasledo ar vandens.Ðiø tyrimø tikslas – iðrinktitinkamiausiasvietas bûsimiems automatiniøir pilotuojamøstoèiø nusileidimamsbei ieðkoti gyvybëspëdsakø. Skrydþiotikslai ir jo eiga apraðomiinterneto portale http://www.nasa.gov/mro.Ðiuo metu Marso orbitose skrieja geraiveikiantys erdvëlaiviai Mars GlobalSurveyor (NASA, nuo 1997 m.), MarsOdyssey (NASA, nuo 2001 m.) ir MarsExpress (ESA, nuo 2003 m.). Paviršiuminuo 2004 m. sausio vaþinëja du NASAmarsomobiliai – Spirit ir Opportunity. ArtimiausiNASA planai – 2007 m. rengiamasipaleisti Phoenix Mars Lander, kurisnutûps Marso ðiaurinio aðigalio ledynuose,ir 2009 m. – Mars Science Laboratorysu dideliu marsomobiliu.„Èiuoþykla“ Marso krateryjeEuropos kosminës agentûros erdvëlaivisMars Express, skriejantis aplink Marsoplanetà, nupaveikslavo bevardá 35 kmskersmens kraterá, esantá 70 laipsniø ðiaurësplatumoje. Kraterio dugne spindi apskrita12 km skersmens ledo „èiuoþykla“.Manoma, kad ledo storis èia gali bûti net200 metrø! Kraterio pakraðèiais matyti apðerkðnijusiosar apledëjusios uolos. Ledaskraterio dugne laikosi neiðtirpæs ir neiðgaravæstodël, kad jo niekada neapðvieèiaSaulës spinduliai. Tai bus ideali vietabûsimiesiems Marso astronautams papildytivandens atsargas. Tik ar pavyks nusileistiá kraterio vidø staèiais ðlaitais?Naujos kometos ir asteroidaiVadovaujant K. Èerniui, Molëtø observatorijoje2005 m. buvo gauta daug kometøir asteroidø nuotraukø. Pirmà kartàbuvo nufotografuoti du Koiperio juostosobjektai – Ksena ir UX25 (þr. atskirà straipsnelá).Taip pat gautos penkiø kometø nuotraukos,dar daugiau kometø buvo ste-bëta vizualiai. Kosminës Saulës observatorijosSOHO nuotraukose K. Èernis atradoketurias naujas kometas. Atrasti 33nauji asteroidai. Ið viso iki ðiol Molëtø AOjau atrasta 115 maþøjø planetø. K. Èerniuipasiûlius, Tarptautinë astronomø sàjungaasteroidui Nr. 73059 suteikë Kaunovardà. Ðis asteroidas atrastas 2002 m. Molëtøobservatorijoje. Kauno asteroido orbitoselementai: a = 2.172 av, e = 0.086,i = 4.18°, P = 3.20 m, tikslus skersmuokol kas neþinomas, pagal asteroido spindesájis turëtø bûti apie 2 km.Asteroidas 2004MN42029 m. balandþio 13 d. 320 metrødydþio asteroidas 2004MN4 praskries tikuþ 30 000 km nuo Þemës pavirðiaus. Bûdamasarèiausiai Þemës jis bus matomaskaip greit lekianti dangumi 3-iojo ryðkioþvaigþdë, visà dangø jis praskriesmaþdaug per dvi valandas.Tik kà apskaièiavus asteroido orbitàatrodë, kad asteroidas gali susidurti suÞeme. Vëliau apskaièiuota tikslesnë orbitatà paneigë. Jeigu toks asteroidassmogtø á Þemæ, katastrofos pasekmësbûtø tragiðkos. Jo smûgio jëga turëtø bûtiapie 850 megatonø trotilo, o tai 15 kartødaugiau negu pati didþiausia kada norsiðbandyta vandenilinë bomba. Sprogimasbûtø 60 kartø stipresnis negu tas,kurá 1908 m. sukëlë Tunguskos meteoritas.Manoma, kad toks artimas stambausasteroido praskriejimas pro Þemæ atsitinkavos kartà per 1300 metø.Japonijos erdvëlaivis pasiekëasteroidàJaponijos kosminës erdvës specialistamspagaliau pasisekë – rugsëjo 12 d.Erdvëlaivis ,,Hayabusa” prie Itokavosasteroido (piešinys su realia asteroidonuotrauka)jø erdvëlaivis Hayabusa (Sakalas) pasiekëItokavos asteroidà. Itokavos asteroidasskrieja aplink Saulæ tarp 0,95 av ir1,69 av nuo Saulës, taigi kerta Þemësorbità ir priklauso pavojingø Apolono asteroidøgrupei. Jis yra pailgos formos,maþdaug 600 m ilgio, vartaliojasi apie aðá,apsisukdamas per 12 valandø. Spalio 14d. erdvëlaivis priartëjo iki 7 km nuo asteroidoir skrieja kartu. Asteroido pavirðiusnelygus, matoma daug akmenø, bet visainëra smûginiø krateriø. Keliose vietoseyra lygios aikðtelës, kurias, matyt, dengiadulkiø sluoksnis. Lapkrièio mënesáerdvëlaivis priartëjo prie pat asteroido irspecialiu prietaisu bandë paimti asteroidomedþiagos. Deja, sutrikus erdvëlaivioorientacijai, misija nepavyko.,,Deep Impact” smûgis á kometoidàSausio 12 d. NASA paleido erdvëlaiváDeep Impact link Tempelio-1 kometoido.Liepos 4 d. erdvëlaivis susitiko su 5 x 11km dydþio kometoidu ir, pralëkdamas proðalá, numetë á já 370 kg stalo dydþio dëþæ,kuri smogë á kometoidà 10 km/s greièiu.Smûgio metu sviedinys sprogo 4,5tonø trotilo galingumu. Ávykis buvo paveiksluojamasið praskriejanèio pro ðaláerdvëlaivio bei kosminiais ir Þemës teleskopais.Sprogimas iðmetë á erdvæ milþiniðkàledø, dulkiø ir garø debesá, kurisuþdengë vaizdà á iðmuðtà kraterá. Kai dulkësiðsisklaidë, erdvëlaivis buvo jau tolinuo kometoido. Manoma, kad smûgiometu susidarë apie 100 m skersmenskrateris. Mokslininkus stebina nepaprastaiminkðta pavirðiaus medþiaga, primenantipurø sniegà. Kometos vaizdai, perduotiið artëjanèio erdvëlaivio, rodo, kadpavirðius labai nelygus, jame yra apvaliøkrateriø. Maþiausios matomos detalësbuvo 4 m dydþio, tai apie 10 kartøgeresnë skiriamoji geba negu ankstesniøkometø nuotraukø.Bus daugiauMokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 33


Prof. habil. dr.Arnoldas PIROÈKINASIstorijos bûvyje Nemunu yra plaukiojævisokiø plokðèiadugniø krovininiølaivø. Nuo Vytauto Didþiojo, o gal darankstesniø laikø buvo paplitæ strugai, oXVII–XIX a. dominavo ne vëliau uþ juosatsiradusios vytinës. Jø vardas esàs kilæsið lietuviø kalbos ir yra patekæs á kitaskalbas. Vokieèiai vadino þodþiu Wittine,lenkai – wycina. Rusø tarmëse þinomastø laivø pavadinimas âèòèíà. Ilgainiuiðiuos Nemuno laivus iðstûmë baidokai.Kaip nurodo bostoniðkë Lietuviøenciklopedija (t. XIV, p.108), 1884 m. Nemunuplaukiojusios tik ðeðios vytinës.Tad po 1918 m. jas galëjo prisiminti vyresnioamþiaus þmonës, o 1938 m., kiekmenu, tokio þodþio jau niekas nevartojo.Kuo baidokai skyrësi nuo pirmøjøstrugø ir vytiniø, ðiuo kartu nenagrinësime.Á akis krinta, kad pirmiausia skiriasijø pavadinimas, tikriau du pavadinimai.Iki kokiø 1944 m. pabaigos oficialiuosedokumentuose, spaudoje ir tuo labiauðnekamojoje kalboje ðie laivai vadinosibaidokai. Po 1945 m. valdþios raðtuoseásigalëjo barþos vardas. Abu pavadinimainelietuviðki. Þodis baidokas greièiausiaikilæs ið kurios slavø – baltarusiø, rusø,lenkø, o gal ir ukrainieèiø – kalbos. Antaiprieð Pirmàjá pasauliná karà iðëjusiameAleksandro Preobraþenskio Etimologiniamerusø kalbos þodyne aiðkinama,kad þodþiu „baidak“ vadinami Dnepro irVolgos upiniai laivai. Tad ir pavadinimasbus ten atsiradæs. Beje, vokieèiø kalbojeoficialus baidoko pavadinimas yra derLeichter, bet Rytprûsiø spaudoje beiþmonëse vartotas ir jo atitikmuo der Boydak,tikriausiai atëjæs ið lietuviø kalbos.Panemuniø þmoniø baidokas tariamassu kirèiu pirmajame skiemenyje –~ ~baidokas (ir baidoks). Didþiajame Lietuviøkalbos þodyne ðio þodþio duodamasvienas variantas – su kirèiu antrajamenuo galo skiemenyje ir kirèiuojamas pagalantràjà kirèiuotæ – baidokas (2). Kuo~vadovavosi þodyno autoriai pateikdamitoká kirèiavimo variantà, negalëtume pasakyti.Vardo barþa pirminis ðaltinis yra/prancûzø kalba, ið kurios þodis atkeliavoá rusø kalbà, o ið jos pasiëmë ir lietuviøkalba. Mes toliau, kad iðlaikytume tamtikrà sàsajà su 1918–1940 m. tradicija,ðiame straipsnyje vartosime þodá baidokas,nors neketiname nupeikti në barþos.Taigi kas per daiktas tas baidokas, arbabarþa? Pirmosios nepriklausomybësdeðimtmeèiais turintiems reikalø su Nemunolaivininkyste baidokas buvo nevariklinisplokðèiadugnis laivas, skirtas ávairiemskroviniams gabenti. Kadangi jis buvobe varikliø, tai neturëjo në garsiniø signalizacijospriemoniø: skirtingai nuo garlaiviøir motorlaiviø, tyliai dirbo savo darbà.Prikrautas ar tuðèias baidokas, kadgalëtø judëti Nemunu, kitomis laivuojamomisupëmis, Kurðiø mariomis ir kanalais,turëjo naudotis vilkikø – garlaiviø ir motorlaiviø– jëga. Stiprûs vilkikai sudarydavodviejø keturiø baidokø vilkstinæ (savotiðkàkaravanà) ir tempdavo jà prieð srovæar pasroviui. Anksèiau, XIX a. pabaigojeir XX a. pradþioje, baidokai turëdavo bures:varomoji jëga buvo palankus vëjas.Iðpûstomis burëmis baidokai galëjo atrodytilabai áspûdingai, jei poetas Jurgis Baltruðaitis1914 m. raðytoje autobiografijojerado reikalà apie juos uþsiminti: „... kelikilometrai nuo mûsø buvo Nemunas, kuriamenuo pavasario iki rudens baltavoprûsø prekiniø laivø burës“.1939-øjø ar 1940-øjø vasarà pasitaikëmatyti bene vienà ið Vokietijos atplaukusábaidokà su buriø stiebais, bet já vilkomotorlaivis. Nuo Lietuvos atplëðtameKlaipëdos kraðte, Vokietijai taupant skystàjákurà, buriniai baidokai plaukiojo ir po1939 metø. Kartais, kai prireikdavo paplauktikiek pasroviui, baidokai leisdavosi„savëje“, t.y. srovës neðami. Tai buvo varginantisir lëtas plaukimas.Seni upeiviai, menantys caro laikus,ypaè XIX a. pabaigà, yra pasakojæ, kadjø jaunystëje baidokus prieð srovæ Nemunokairiuoju krantu tempdavo ásitvëræ á virvessu plëðkëmis vyrai. Jeigu kas yra matæsrusø dailininko Iljos Repino monumen-TyliejiNemunodarbininkai –baidokailaivaibaidokai


talø paveikslà „Burliokai prie Volgos“(1870–1873), gali ásivaizduoti, kad panaðiaibuvo tempiami baidokai ir Nemunu.Prieð pat 1940 m. okupacijà turtingesnisavininkai stengësi ásigyti nedideliø motorlaiviø,galinèiø stumti vienà baidokà. IðVokietijos pradëjo rodytis baidokø su vidausdegimo varikliais. Tokiø baidokø nënegalëtum vadinti tradiciðkai baidokais:tai jau tam tikra motorlaiviø rûðis.Plokðèiadugniø baidokø grimzlë (t.y.panirimas vandenyje) buvo tolygi. Dëlmaþo ir nevienodo, netgi kupstuoto Nemunogylio ði savybë baidokams buvolabai pravarti. Baidokø dydis buvo ganaávairus. Paprastai jø dydá nusakydavo galimaskroviniø krûvis tonomis. Bûta visaimaþø baidokëliø, kaip antai: „Nemunëlis“ástengë gabenti iki 71 t, „Dubysa“ –Baidokas su burëmisKlaipëdos (KaraliausVilhelmo) kanale.Po 1939 m.Atvirukas. Fotografija A.Henigo (Henning)Baidoko,,Marijampolë”águla pozuojaprie ðturvalo.Deðinëjestraipsnioautorius.1939 m.Baidokas,,Marijampolë”Kaune. 1939 m.Ið ArnoldoPiroèkinoalbumojø, lietø, o vasarà ir nuo karðtø saulësspinduliø, daugumas baidokø turëdavovairinæ (kas ne kas sakydavo „styrbûdë“).Tada baidoko aukðtis padidëdavo. Baidokogale, ant medinio vairo, bûdavo bûtinaiiðkeliama plaukimo metu valstybinëvëliava.Dalis baidokø turëdavo dengtà triumà,kuris apimdavo beveik visà plotà nuo vadinamosios„kajytës“ iki laivo priekyje,smailumoje, árengtos belangës patalpos.Triumà dengdavo taip pat paaukðtinimassu kilnojamaisiais dangèiais, kurie, sudurtiant tam tikros atramos, sudarydavo á abipuses þemëjantá stogà. Já skaidydavo didesniuosebaidokuose tilteliai, jungiantysabu bortus. Priekiniame tiltelyje stovëjosignalinis stiebas – aukðèiausias baidokoantstatas. Prie jo kabindavo þibintusar vëliavëles. Plaukiant pro þemus tiltustoká stiebà buvo paprasta nuleisti.Dengtame triume kraudavo prekes,kurioms bûtø galëjæ pakenkti lietûs, pavyzdþiui:cementas, javai, cukrus, druska,kopra (kokoso palmiø rieðutø þievës),drëgmei jautrûs pramonës gaminiai. Baidokaibe dengtø triumø gabendavo krovinius,kuriems drëgmë neturëjo reikð-Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 35tis bûdavo kur kas didesnis. Visø pirmatà aukðtá didindavo paskuigalyje árengtapaaukðtinta gyvenamoji patalpa (daugumasjà vadindavo „kajyte“), kur gyvendavobaidoko vadas („ðiporius“) su ðeima.Tame paaukðtinime ið abiejø ðonøbûdavo bent po porà langeliø, apðvieèianèiønedidelá kambarëlá ir virtuvaitæ,kurioje stovëjo koklinë krosnelë valgiuigaminti ir patalpai ðildyti. Ið krosnelës ávirðø ëjo kaminëlis.Lauke virðum paaukðtinimo stovëjo„ðturvalas“, kuriuo sukinëjamas paèiamebaidoko gale medinis vairas. Beje, netekogirdëti, kad upeiviai bûtø vartojæ þodášturvalas: sakydavo tiesiog vairas, ir tiek.Kad vairininkas bûtø apsaugotas nuo vë-34 t, „Laimë I“ – 80 t ir t.t. Vidutiniokaisvadintume baidokus nuo 100 iki 300 t,pavyzdþiui: „Bitë“ – 110 t, „Vaiguva“ –140 t, „Merûnas“ – 201 t, „Marijampolë“– 293 t ir kt. Paskutiniame nepriklausomosLietuvos penkmetyje, prieð 1940metus, imta statyti didelius baidokus. Tailëmë kelios aplinkybës: eksploatacijospranaðumas ir, svarbiausia, atsirado finansiðkaipajëgiø uþsakovø. Antai akcinëbendrovë „Lietuvos Baltijos Lloydas“1938 ir 1939 metais pasistatydino 6 baidokus,kuriø keliamoji galia virðijo 600 t:„ Dþiugë“ pajëgë krauti 657 t prekiø, „Pajauta“– 655 t, o „Irvë“ ir „Auksë“ – po650 t kiekviena. Suprantama, baidoko tonaþasbetarpiðkai susijæs su laivo gabaritais– jo ilgio, ploèio ir ðonø (bortø) aukðèiodydþiais. Minëtoji „Dubysa“ buvo vos15,76 m ilgio, 3,57 m ploèio ir 1,15 maukðèio. „Marijampolës“ duomenys atitinkamaitokie: 39,40 m ilgio, 7,00 m ploèioir 1,85 m aukðèio. Ðeðiaðimtiniø baidokømatmenys buvo dar didesni: „Dþiugë“turëjo 55,16 m ilgio, 8,06 m ploèio ir2,00 m aukðèio.Jeigu pridësime visokius antstatus, iðkylanèiusvirðum bortø, tai baidokø aukð-


Màstytojo þvilgsniuaprëpæ mus supantá pasaulásuvokiame: tikrovë, pasiþymintibegaliniu ávairumu,pasireiðkia kaip darni vienovë.Pats þmogus èia – tik nepastebimajos dalis. Uþ akiø galiosribø vis gilyn ir tolyn prasiskverbiantistyrinëtojø protasaptinka duomenø, liudijanèiøtaip pat ir giluminá pasauliosandaros vieningumà.Ðià universalià darnà suvoktitrukdo jau nuo senø laikøpuoselëjami perdëm racionalûstikslai. Tradiciðkai mûsøpaþinimas yra skirstomas áatskiras sritis, disciplinas. Mattaip yra patogiau tyrinëti arstudijuoti daiktø ir reiðkiniøávairovæ. Be to, toks rûðiavimasyra mûsø sàmonës ypatybë.Tik iðskirdami prieðingaspuses, suskirstydami daiktusar reiðkinius á grupes, juos klasifikuodami,mes sugebameapraðyti tikrovæ ir apibûdintijos elementus.Apibendrinæ tyrinëjimus irávairiais bûdais surûðiuotusduomenis, aptinkame bûdingusprieðtaringai tikroveibruoþus. Prieðtaringumas iðryðkëjakaip vienovës turinys.Tik suvokæs, kad egzistuojuaš, o aplink mane – kaþkokskitas, að jau galiu pradëti paþinimokelià, vedanti maneprie dar neþinomo, bet intriguojanèiokito.Pasaulio paþinimo keliasbuvo ilgas, pilnas nuostabiøatradimø ir skaudþiø praradimø.Galop paaiðkëjo grësmingatiesa: iðskyræ save kaipypatingà padarà ið Gamtos irpriskyræ sau reikðmingo subjektoprasmæ, mes ne tik niekonelaimëjome, bet, prieðingai,– daug kà praradome.Apie tai byloja dabartinës ekologinës,socialinës, politinëssituacijos, kelianèios globaliøávykiø grësmæ.Paþinimo turinys, esantismûsø þiniø lobyne – moksle,sudaro civilizacijos pagrindà.Þiniø sankaupoje labai ryðkilaiko dimensija. Taigi istoriškumas– esmingiausias paþinimobruoþas. Istoriškai prasmës:akmens anglis, plytas, akmenis, malkas,ràstus, cukrinius runkelius ir pan. Pagalvisø baidokø, tiek su dengtais, tiek suatvirais triumais, bortø pakraðèius ëjo kokiø20–25 cm ploèio takas, kuriuo vaikðèiotanuo vieno baidoko galo á kità. Taèiau kartais,kai kraudavo malkas arba popiermalkes,apdëdavo ir tuos takus, tada reikëdavovaikðèioti virðum kroviniø.Vizualiai baidokø aukðtis priklausë nuopakrovimo: tuðèias buvo aukðtesnis, o prikrautas– þemesnis. Antai 521 t baidokas„Mituva“turëjo ðonø aukðtá 2 m, ið jøapie 0,29 m visada buvo vandenyje: tai jotuðèia grimzlë. Maksimaliai pakrauto baidokogrimzlë siekdavo 1,89 m, taigi iki bortovirðaus likdavo vos 11 cm. Taèiau baidokaimaksimalia grimzle plaukdavo labai retai,nebent ankstyvà pavasará, kai upëse telkðodavonenuslûgusio potvynio vandenys.Ið pradþiø baidokai buvo tik mediniai.Po Pirmojo pasaulinio karo ið Vokietijos atplaukdavovienas kitas geleþinis. Prieð nepriklausomybëspraradimà geleþiniø baidokøásigijo ir lietuviø bendrovës bei individualûssavininkai. Antai 1939 m. rugsëjo 11d. sudarytame sàraðe (LCVA, f. 1059, ap.1, b. 518, 1 p. 415) nurodoma, kad „LietuvosBaltijos Lloydas“ turëjæs ðiuos nuosavusgeleþinius baidokus: „Rimgaila“ (637t), „Pajauta“ (655 t), „Dþiugë“ (657 t), „Kantë“(642 t), „Auksë“ (650 t) ir „Irvë“ (650 t).Bene pirmasis Lietuvoje geleþiná baidokà„Ramutë“ (531 t) 1937 m. buvo ásigijæs garlaiviøir baidokø savininkas Petras Opasnovas.Geleþiniai baidokai liudija tam tikrà lietuviølaivininkystës paþangà.Toji paþanga, mûsø dienø akimis þiûrint,tada nebuvo sparti, nes reikëjo dideliø kapitalø,o jø ilgà laikà nepavykdavo sukaupti.Pavyzdþiui, 1934 m. lapkrièio 9 d. Kaunovandens keliø rajono raðte Nr.2044 Geleþinkeliøvaldybos Ekonominei komisijai(LCVA, f. 1059, ap. 1, b. 348, 1 p. 356) nurodoma,kad vidutinio dydþio medinis baidokaskainuojàs 25 000–30 000, o geleþinis60 000–80 000 Lt. 1940 m. rudená naujosiosvaldþios nacionalizacijos komisijosjuodraðtiniame akte baidokas „Rimgaila“ávertinamas 92 458,42 Lt, o „Pajauta“ – 91952,31 Lt (ten pat, b. 297, 1p. 22). Turintgalvoje tokias sumas (tuometinis litas prilygstamaþiausiai penkiems ar net septyniemsmûsø litams), naujà baidokà ásigytinebuvo paprasta. Todël Nemunu plaukiojanèiølietuviðkø baidokø jaunëjimas suintensyvëjotik paskutiniais metais: 1935 m.statytø plaukiojo septyni, 1936 m. – 5, 1937m. – 13, 1938 m. – 17, o 1939 m. – 3. Staiguspastarøjø metø baidokø skaièiaus sumaþëjimastikriausiai – Klaipëdos kraðto praradimopadarinys. Ðalia minëtø metø statybosbaidokø Nemunu dar plaukiojo keli XIXa. pabaigos senoliai: „Marija“ (1892 m.),„Emilija“ (1893 m.) ir „Vilkija“ (1897 m.).1900–1913 m. statytø baidokø buvo 9, o1918–1934 m. – vos 6.Spartus lietuviðkø baidokø gausëjimaslaikotarpio pabaigoje vis dëlto nepajëgë iðlygintitos disproporcijos, kuri pastebima, kailyginame jø skaièius ir tonaþà su Klaipëdoskraðto ir ypaè Rytø Prûsijos laivynais. Antai1935 m. D.Lietuva turëjo vos 16 baidokø(5073 t), Klaipëdos kraðtas – 29 (7629 t), oRytø Prûsija – 641 nesavaeigá vidaus vandenølaivà (jø bendras tonaþas – 146 000t). Turëkime galvoje dar tai, kad gyventojøskaièiumi D.Lietuva uþ Klaipëdos kraðtà buvo20 kartø didesnë, o Rytø Prûsijà, kur 1939m. gyveno 2,5 milijono þmoniø, virðijo kokiais400 000 (su atgautu Vilniumi ir dalimikraðto). Ðiø kraðtø laivininkystës palyginimasakivaizdþiai byloja apie ekonominio iðsivystymoskirtumà.Ávairiose statistikose daþnai prie baidokøpriskiriamos ir vadinamosios ðalandos. Á lietuviøkalbà ðis þodis per rusus ar kitus kaimynusatëjo ið prancûzø kalbos (chaland „ðalanda,barþa“). Tai taip pat krovininis nesavaeigislaivas. Ðalandos daþniausiai aptarnaudavoþemsemes, uostus, upëse vykdomusstatybos darbus. Jos iðoriðkai kiek skyrësinuo paèiø maþøjø baidokø tuo, kad neturëjopastariesiems bûdingø antstatø. Jø uþpakalinëjedalyje bûdavo belangës patalpëlës,kuriø aukðtis siekdavo nuo 0,80 iki 0,90m aukðèio. Jos tikdavo vien pratûnoti nuoblogo oro. Nedidelëje Kauno vandens keliørajonui adresuotoje 1939 m. liepos 10 d. þinutëje(ten pat, b. 518, 1p. 270) iðvardijamosðios ðalandos: „Palemonas“ (63 t), „ Petraðiûnai“(69 t), „Gerutis“ (84 t), „Ðilë“ (63 t),„Strëva“ (48 t), „Dainë“ (68 t), „Danidë“ (67t), „Dalë“ (65 t) ir viena be vardo (40 t).Nors ðalandos skirtos pagalbiniams darbams,bet bûdavo, kad jomis nedideliu atstumuperveþdavo krovinius, kaip ir baidokais.Toks jø panaudojimas ypaè buvo daþnas1935 m. ruoþu Kaunas–Seredþius (þr.b. 399, 1p. 1a-6). Daugiausia gabenta ávairiøstatybiniø medþiagø: plytø, kalkiø, èerpiø,lentø, taip pat malkø ir rudená cukriniørunkeliø. Statybinës medþiagos buvo, matyt,skiriamos tada statomoms kareivinëms.Antai liepos 11 d. ðiuo ruoþu viena vilkstinenutemptos trys ðalandos, o 15 d. – kartu subaidokëliu „Dubysa“ (jo savininkas gyvenokaip tik Seredþiuje) net penkios ðalandos.Nuo gruodþio 6 d. ðiuo ruoþu kursavo vienðalandos. Per visà sezonà ðalandos padarëNemune net 72 reisus. Ið Kauno ir á Kaunàgabenti ðalandomis kroviniai áeina á bendràbaidokø kroviniø kategorijà. Pagalbiniuosedarbuose perveþti krûviai niekur neapskaitomi.Tuo tarpu garlaiviais ir motorlaiviaistransportuotos prekës visada sudaroatskirà statistinæ grupæ. Toliau, kalbëdamiapie baidokø perveþimø apimtá, turësimegalvoje jà kartu su ðalandø dalimi.Bus daugiau36 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


Istorinë savimonë – pilietiðkogyvenimo pagrindasProf. habil. dr.Juozas AlgimantasKRIKŠÐTOPAITISSveikinameilgametá þurnalobendradarbá,lietuviðkø vardøkalnø þemëlapiuoseieðkojusáLietuvos alpiniadospropaguotojà,moksloistorikà profesoriøJUOZÀALGIMANTÀKRIKÐTOPAITÁ75-ojo gimtadienioproga.Stiprybës,iðtvermës dardaug daugmetø!Mokslas ir gyvenimasVirginijos VALUCKIENËS nuotr.mingø klausimø turinyje glûdiávykiø, jø trukmës ir vietovësvaizdiniai, kuriø esmesnusako fundamentinës laiko irerdvës sàvokos. Jos taip patir atraminës filosofinio màstymokategorijos.Paþinimas vyksta pagaltam tikras taisykles, turinèiassavo logikà bei sintaksæ. Sukauptopaþinimo tekstai fiksuojaprasmes, reikðmes, kuriossavo ruoþtu sudaro kultûrossemantikos sluoksná. Pasauliopaþinimo turinys atsispindiþmogaus veiklos rezultatuose:mokslo, inþinerijos, literatûros,meno srièiø kûryboje. Tai galingaintelektinë sfera, formuojanticivilizacijos gërybiø vartotojøpasaulëjautà, tikslus ir vertybinesorientacijas.Kvieèiu atkreipti dëmesá ávienà aplinkybæ: nors gamtosir techniðkieji mokslai yra racionalûs,grieþtai argumentuojamidalykai, taèiau jie gimstaieðkojimø, kûrybinës kanèiosir dþiaugsmø sraute, t.y. jiegimsta suþadinti emocijø irjausmø painiavos. Apie tai bylojadramatiniai mokslo istorijosepizodai. Gamtos mokslaikaip ir humanitariniai yra dvasinioþmogaus pasaulio dalis,atspindinti sieká suvokti Visatosir savo paties sandarà, reiðkiniøharmonijà, pasaulio vieningumàir galop priartëti prie DidþiosiosTiesos – prie tos amþinaiviliojanèios Iliuzijos.Intelektinëje veikloje, kûrybinëjesaviraiðkoje atsiveriaþmogus bei jo santykis su tikrove,su dviejomis jos dalimis –su visuomene ir gamta. Paþindamassave, savo aplinkà þmogussuþmogina (humanizuoja)pasaulá, nes nëra kito kelio á pasaulákaip pats Homo sapiens.Per save, per savo psichikà jisþvelgia á pasaulá. Jis pats yra tasinstrumentas, kuriuo kuriamastikrovës vaizdinys.Regëdamas aplinkà, girdëdamassklindanèius balsus,liesdamas ávairius daiktusþmogus nuolatos fiksuoja savyjeaplinkos teikiamà informacijà,kuri kaupiasi jo sàmonëje.Èia atsiranda taip pat ir kitaispojûèiø kanalais patekusiosþinios. Sukauptas þiniømasyvas, apmàstant, analizuojantir já apibendrinant, tampatolesnio paþinimo pagrindu.Tad galima sakyti, kad paþinimasyra labai humanizuotasprocesas, kuriame iðryðkëjajo antropocentrinë esmë.Þmogus kaip individas egzistuoja– apie tai jau buvo minëta– dviejose terpëse: gamtojeir þmoniø bendrijoje – visuomenëje.Svarbu paþymëti,kad þmogus yra neatsiejamadalis tø terpiø: ir gamtos,ir visuomenës. Jis atsiradokaip Gamtos kûrinys, o kaipmàstantis subjektas susiformavoVisuomenëje. Humanitarine,etine prasme jis yra atsakingasir gamtos pasauliui,ir savo gentainiams. Bûtenttaip gimsta tas individo ásipareigojimas,ta jo dviguba naðta,kurios sandus mes galimesàlyginai pavadinti pilietiškumuir ekologine sàmone. Deja,ir pilietiðkumas, ir ekologinësavimonë yra labai paþeisti.Bet tai jau kita tema.Subrendusiam ir intelektualiaipasirengusiam individui,jei jis ádëmiai þvelgia á save ir ápasaulá, neiðvengiamai kylaklausimai: Kas aš esu ir Kodëlesu?Ieškodamas atsakymo áklausimà kas esu? þmogusþvelgia á savo paties praeitá, ásavo genties, tautos, valstybësistorijà. Ðioje màstymokryptyje istoriškumas tampa josavimonës pagrindu.Atsakymo á antràjá klausimàkodël esu? protas ieškosukauptame þmonijos patyrime,pasaulio reiðkiniø apibendrinime,jo analizëje. Kitaip tariant,istorinëje ir filosofinëjerefleksijoje. Koks mano ðaliesraidos kelias? – istorikas klausiasavæs ir aplinkiniø. Filosofiðkainusiteikusiam asmeniuirûpi kitokie klausimai; jis siekiaiðsiaiðkinti, kokia jo egzistencijosprasmë, kodël já slegiagyvenimo Þemës planetojerûpesèiai.Istorinis ir filosofinis màstymai,nagrinëdami ðiø klausimøtematikà, vienas kità remia. Filosofijaireikia konkreèiø atramostaðkø, reikia istorijos, nesbe faktø filosofija tampa spekuliacijøarena, kurioje þongliruojaávairaus plauko iðmintiesmistifikatoriai. Istorija, jos faktaibe filosofinio, be teorinioapibendrinimo praranda turiningumà,reikðmingumà kultûrospavelde. Istorija tuomet liekatik faktø lentele, tik apraðomuojutekstu, tinkamu muziejøinventorizacijai.Lygiai taip pat bet kurigamtos ar kitø mokslø sritis,jos istorija be filosofinio þiniøapmàstymo lieka duomenø arreceptø rinkiniu, naudinguvien tik amatininkø reikalams.Liudwigas Wittgensteinasyra pareiðkæs tokià mintá: filosofija– ne mokslas, o gyvenimobûdas. Að esu linkæs pasiûlytikitokià minties parafrazæ:istorija, istorinë savimonëyra pilietiðko gyvenimo pagrindas.Apibendrinus tai, kas èiabuvo aptarta, galima teigti: istorijair filosofija, áprasmindamospasaulio paþinimà kultûroje,tampa humanitariniaismokslo pagrindais. Èia – ávairiøþiniø sintezëje mokslas ágyjakultûros vertybës turiná.Prieð deðimtmetá Vilniujeapsilankæs prof. TimothyRadcliffe’as iðtarë iðmintingusþodþius. Jø turinys: universitetasturëtø iðmokyti mussuvokti, kiek daug reiðkia bûtiþmogumi.Màstant toliau ryðkëja teiginys:kad þmogus netaptøvien tik vartotoju, o jo dvasinisturinys nepavirstø vien pasiûlørinkos preke, mûsø universitetaiprivalëtø gamtos irtechniðkøjø mokslø studijøprogramose skirti deramà vietàhumanitariniams pagrindams.O jei humanitariniømokslø programose atsirastøvietos paskaitø kursams, atskleidþiantiemsesminiusgamtos mokslø þiniø turinius,susiklostytø galimybës naikintiprieþastis, kelianèias nesusikalbëjimoproblemà tarp humanitarøir grieþtesniø moksløatstovø.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 37


LietuvosgamtosidentitetasAtkelta ið 21 p.Tyrinëjant akmeniniø pastatø sienøakmenis krinta á akis mûrijimo technologija.Sienos sumûrytos ið 50x65 cm irsmulkesniø 30x25 cm skaldytø lauko akmenø.Tarpai tarp stambiø rieduliø uþpildytitokiø pat akmenø skalda. Akmenyssprogdinti. Matyti skylës sprogstamajaimedþiagai padëti.Kai kurie rieduliai Baisogalos apylinkëseyra paskelbti geologiniais paminklais.Prie Baisogalos 2 km á rytus Valatkoniømiðke guli du rieduliai: velnio (ValatkoniøI) ir angelo (Valatkoniø II). Velnioakmuo, dar vadinamas Valatkoniø akmeniuarba Valatkoniø I akmeniu, yra perskilæs.Jo ilgis 5,65 m., plotis ~ 4,05 m, aukðtis2,5 m. Didþiausia apimtis ~ 15,56 m.Riedulys atplëðtas nuo mikroklininio granitosu biotitu uolos Fenoskandijoje ir atvilktasprie Baisogalos paskutiniojo Nemunoapledëjimo Baltijos stadijos Vidurio Lietuvosfazës metu prieð 14 000 metø. Jissu ledynu keliavo daugiau kaip 600 km,kol pasiekë dabartinæ vietà. Apie ðá rieduláyra pasakojamos legendos. Viena legen-da tvirtina, kad akmená perskëlë velnias.Pastarasis taip paþymëjo dviejø ponø þemësvaldas, dël kuriø ribos jie ginèijosi.Ðiaurryèiau Baisogalos prie Vileikiø,Vabaliø, Vainiûnø ir Piepaliø yra keturi mitologiniaikulto aukø akmenys su dubenëliais.Ðie akmenys yra ne tik geologiniai,bet ir ir etninës kultûros bei archeologiniaipaminklai, petrografiniai eksponatai.Prie tokiø akmens archeologiniø radiniøpriklauso akmens amþiaus pabaigosakmeniniai árankiai, daþniausiai akmenskirviai ir kirvukai. Jie pagaminti ið atspariø8 pav. Alandø salø granitas Valatkoniø buvusiochemikalø sandëlio sienojemechaniniam poveikiui uolienø gargþdoir smulkiø rieduliø, pasitaikiusiø èia pat,laukuose, tarp ledyniniø rieduliø, atneðtøið Fenoskandijos. Akmens amþiaus þmonësmokëjo atskirti tinkamus riedulius kirvukamsgaminti. Jie daþniausiai pagamintiið uralitiniø porfyritø ir diabazø, kurie yrasunkûs ir atsparûs. Uralitiniai porfyritai, iðkuriø rieduliø pagaminti kirviai, ledyno buvoatneðti ið Pietinës Suomijos vidurio, odiabazai - ið Pietvakariø Suomijos. Ið laukoakmenø padarytø árankiø gausiai randamavisoje Lietuvoje.Akmens kirvukø ir aukø akmenø galimatikëtis surasti pas privaèius asmenis irasmeninëse kolekcijose. Jø galima surastidirbant laukø darbus,todël reikëtø á juos atkreiptidëmesá, kad neprapultøpraeities materialinëskultûros paminklai.Saugiausia irderama vieta tokiemsarcheologiniams radiniamsyra muziejai, ákuriuos derëtø radiniusatiduoti. Jie ten bus prieinamityrimams ir studijoms,tik bûtina suraðytitokio radinio paprastàinventorizacijosaktà: kur surastas, kokiojepadëtyje, kas surado,kada surado ir kitasaplinkybes.Lietuvoje ið rieduliøpadarytø kulto arbaaukø akmenø taip patiðliko daug kur. Juostyrinëjant krito á akis suteiktapenkiakampëforma su plokðèiameakmens pavirðiuje kûgioformos dubenëliu.Tokiø aukø akmenøpaplitimo arealas yragrieþtai ribotas. Kitosformos dubeniuoti ak-7 pav. Alandø salø smulkiagrûdis rapakyvisValatkoniø buvusio chemikalø sandëliosienoje. Riedulys susprogdintas iðkaltojeskylëje padëjus sprogstamosios medþiagos9 pav. Perniogranitas Valatkoniøbuvusiochemikalø sandëliosienoje10 pav. Feldðpatinisgranitinisgneisas su þëruèiø(biotito) tamsiomisjuostelëmisBaisogalos Komarodvaro ûkiniopastato sienojeAlgirdoGAIGALOnuotr.38 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3


menys yra randami Vakarø Lietuvoje.Jiems gaminti daþniausiai buvo naudojamasrausvas Suomiðkas rapakyvis. Jøforma suapvalinta, o plokðèiame pavirðiujeiðkalti dubenëliai – plokðèiadugniai.Iðtyrinëjæ Lietuvoje rieduliø akmens dirbinius,galime kalbëti apie specifiðkà ledyninëseratinës srities paskutiniojo Nemunoapledëjimo archeologinæ kultûrà.Gaila, kad neliko laukuose rieduliø,dar labiau gaila, kai matome griûvanèiusakmeninius pastatus, sumûrytus ið tøskaldytø rieduliø. Tokie pastatai yra unikaliosmûsø laukø akmenø petrografinëskolekcijos. Gaila, kad tokie pastatai apleisti,seniai be stogo, griûvantys. Juk taistatybos, architektûros, etninës kultûrosir petrografijos paveldo paminklas. Reikëtøjiems gràþinti funkcinæ reikðmæ, galimabûtø árengti patalpas, kurios atitiktøðiø dienø poreikius. Gaila, kad nedaug irbaþnyèiø Lietuvoje yra sumûrytø ið laukoakmenø, pvz., Salako, Gelvonø, Uþuguosèioir kt. Norëtøsi daugiau, nes baþnyèiømûruose didesnë tikimybë iðlikti visaiðiai gamtinio paveldo elementø ávairovei.Sakysite, yra rieduliai – geologiniaipaminklai. Paskelbtø geologiniais paminklaisrieduliø sàraðas yra ilgas – daugiaukaip ðimtas. Jie tikriausiai ilgiau iðliks, taèiaujie atspindi pavieniø rieduliø atmainøegzempliorius.Ne taip labai gaila, kad griûva ið moliosuplûkti ûkiniai pastatai – gyvuliø tvartai,nes molis juose nëra autentiðkas, iðjo jau padaryta statybinë medþiaga, beto, molio sluoksniai lieka þemëje, jø visøneiðkasi, o rieduliai ið pavirðiaus jau surinkti.Jø ið þemës tiek neiðkasi, kiek buvogamtos jëgø ið ledyno sànaðø sutelktaþemës paviršiuje.Lietuvoje laukø akmenys pritraukiadaugelio dëmesá, tokia yra jø prigimtinëtrauka. Mano profesiná pasirinkimà taippat ið dalies nulëmë laukø akmenys. Iðvisø akmenø gerbëjø labiausiai pasisekëMosëdþio gydytojui Vaclovui Intui, kuriampadëjome apiforminti unikalø Lietuvosakmenø muziejø po atviru dangumi.Tai turëtø ateityje bûti akmenø muziejusparkas. Nepalikime be dëmesio kitø unikaliøakmenø rinkëjø ir jø kolekcijø. Lietuvojestokojame mûsø kraðto universalausmuziejaus. Aplinkiniuose ir atitolusiuosekraðtuose visur tokie muziejai seniai ásteigtiir gyvuoja. Lietuvos gamtos identitetui –rieduliams turëtume skirti deramà dëmesáir iðsaugoti dar likusias jø apraiðkas. Bûtinaávertinti jø istoriná palikimà – kulto akmenis,akmeninius árankius, kûlgrindas,akmenø þiedus pilkapiuose, piliø rieduliusir akmenis didinguose akmenø pastatuoseir kt. Daug netekome neatsakingai, galimasakyti, barbariðkai, naikindami savoidentiteto poþymius.Ðiais metais Lenkijoje leidykla „Muza sa“ iðleido knygà sunuostabiomis iliustracijomis „Gintaro istorijos“. Knygos autorë –Lenkijos mokslø akademijos Þemës muziejaus Gintaro skyriausvadovë prof. habil. dr. Barbara Kosmowska-Ceranovicz.Knyga apie gintaràKnyga lenkø ir anglø kalbomisreprezentuoja Lenkijoje saugomus gintaroegzempliorius. Daug jø yra sukauptaLenkijos mokslø akademijos Þemësmuziejaus saugyklose. Áregistruota daugiaunegu 24 000. Vienu numeriu áraðytiá registracijos knygas saugomi kartaiskeli ar net keliolika gintaro gabalø. Taigijø skaièius gerokai virðija 100 000.Þurnale pristatoma knyga – originalusautorës tyrinëjimø ir darbo muziejujerezultatas. Joje labai vaizdþiai pasakojamaapie gintaro kilmæ, ið ko jissusidaræs, pateiktos ávairiø formø gintarosakø laðø nuotraukos. Charakterizuojamospasaulyje pasitaikanèios gintaromineralinës atmainos. Pasirodo,gintaro daug kur randama mezozojauskreidos sistemos ir kainozojaus terciarogintaringose nuogulose.Man pasirodë originali nuotraukasu gastropodo sraigës kamerø gintarouþpildais.Kaip pasakojo autorë, jos ádomusatradimas yra tai, kad gintaro intarpuose,uþpildytuose dujomis ir skysèiais,pasitaiko naujo mineralo kristaliukø, kuriøcheminëje sudëtyje nëra gintaruibûdingø cheminiø elementø. AptariamosSambijos, Ukrainos Klesovo gintarokasyklos.Iðsamus knygos skyriusskirtas inkliuzijoms gintare irjø kilmei. Niekur kitur nemaèiautiek daug ávairiø vabzdþiøir vabalø intarpø gintarekaip ðioje knygoje. Gerai yraiðlikæs drieþas gintare, kurisbuvo surastas prieš 107 metusSambijoje. Jo fotografijataip pat pateikta knygoje.Gintaro juvelyriniødirbiniø istorijaBaltijos regionenuðviesta nuoseniausiø neolitolaikø iki ðiø dienø.Tai ne vien lietuvaièiøkaroliai, betir kulto bei buitiesdirbiniai. Popieþiaus Jono Pauliaus IIiniciatyva gintaro suknele papuoðtaMadona su kûdikëliu rankose (autoriusMarius Drapikovskis) Jasnos Gurosðventovëje.Ðios knygos autorei, kaip tûkstantmeèiogintaro tyrinëtojai, 2001 m. buvoáteiktas nuostabus meniðkas natûralusgintaro gabalas, átaisytas stove. Tokiosstatulëlës, ásteigtos tarptautinës gintarodraugijos, yra áteiktos vos dviem gintaristams.Gintarine lakðtingalaapdovanojamiSopoto festivalio dainininkai.Mums taip pat reikëtøapdovanojant ávairiuslaureatus áteikti gintaraispapuoðtus prizus.Prof. habil. dr.Algirdas GAIGALAS


„Raskime lietuvius Lietuvos istorijoje“Istoriko Adolfo Šapokos šimtmeèiui (1906–1961)Ðiuos þodþius 1932 m. jaunas VDUdëstytojas A.Ðapoka tarë pradëdamasraðyti istorines studijas. Ðiemet sukako70 metø garsiajai „Lietuvos istorijai“ ir 100metø iðkiliam jos redaktoriui.Lietuvos mokslø akademijos bibliotekojepaþymint garbingà sukaktá, ðiø metøvasario 8 d. atidaryta paroda „IðkiliamLietuvos istorikui Adolfui Ðapokai – 100“,atskleidusi mokslininko darbus, jo dinamiðkàgyvenimà, darbðtaus, veiklaus, nepailstanèioþmogaus asmenybæ.Gyvenimas A.Ðapokos nelepino –anksti neteko motinos, mokslus pradëjoeiti sudëtingais 1918 m. toli nuo gimtøjøGrybeliø (Utenos r.) – pirmojoje lietuviðkojeprogimnazijoje Vilniuje. Vëliau – Utenosprogimnazija, Panevëþio gimnazija,Lietuvos universiteto Humanitarinio fakultetoistorijos specialybë. Istorijà dar gimnazijojedëstë J.Yèas, galbût tai paskatinogilintis á ðià sritá. Staþuotës Èekoslovakijoje,Ðvedijoje, Vilniaus archyvuose plëtëmokslininko akiratá. Jø rezultatas – studijosir straipsniai apie senovës lietuviøsantykius su èekais, sudëtingos XVII a.Lietuvos istorijos aktualijos bei Vilniausmiesto istorijos tyrimai. A.Ðapokos veiklaneatsiejama nuo Vytauto Didþiojo universiteto,kuriame dëstë nuo 1932 m. ikiperkëlimo á Vilniø ir uþdarymo 1943 metais.Èia istorikas subrendo kaip pedagogasir mokslininkas. Lietuvos MA bibliotekosRankraðèiø skyriaus fonde saugomiA.Ðapokos skaitytø paskaitø ávairiomisLietuvos istorijos temomis rankraðèiai,ranka raðytos disertacijos. Fonde182 saugojimo vienetai (857 lapai). Apþvelguspublikacijø gausà matyti, kaipA.Ðapoka stengësi „rasti lietuvius Lietuvosistorijoje“. Jis kritiðkai vertino ir analizavoðaltinius, remdamasis faktais lauþënusistovëjusius stereotipus, pagrástai polemizavosu Lietuvos ir Lenkijos profesoriaisdël daugelio faktø vertinimo ir interpretavimo.Jo moksliniø publikacijø tematika– socialinë, ekonominë, kultûrinë, politinë,atskirø miestø istorija, o chronologinëstyrinëjimø ribos – nuo seniausiø laikøiki pat savo laikotarpio. Plaèiajai visuomeneiA.Ðapoka neatsiejamas nuo ,,Lietuvosistorijos“, taèiau jo darbø bibliografijasudarytø keletà ðimtø pozicijø.A.Ðapoka paliko ryðkø pëdsakà tiekVilniuje, tiek Vokietijoje, tiek Kanadoje –visur, kur gyvenimas nubloðkë. Jis buvopuikus pedagogas, istorikas, visuomenininkas.Jo redaguoti „Tëviðkës þiburiai“(Toronte) atliko didþiulá vaidmená palaikantlietuvybæ uþ Atlanto. Taèiau ankstyvamirtis nutraukë pradëtus darbus.Istorikas nëra uþmirðtas, nors ir palaidotastoli nuo savo gimtøjø namø –1993 m. jo gimtinæ skulptorius P.Kaziûnasáamþino koplytstulpiu, 1996 m. Utenojejo garbei pavadinta mokykla, kuriosvardo suteikimo iðkilmëse dalyvavoir anûkë Liana Ðipelis, joje veikia istorikoatminimo kambarys-muziejus.2003 m. Vilniaus pedagoginio universitetoIstorijos fakulteto viena auditorijapavadinta jo vardu. Istorikai tyrinëjaA.Ðapokos veiklà, pristato plaèiajai visuomenei.Tarp istoriko 100-meèiui skirtørenginiø – paroda Lietuvos MA bibliotekoje,dokumentø ir senøjø þemëlapiøparoda Lietuvos nacionalinëjeM.Maþvydo bibliotekoje, parodos Panevëþio,Alytaus ir Ðilutës vieðosiose bibliotekose,konferencija Utenoje „AdolfasÐapoka Lietuvos istorijos edukacijoje“,konferencija Kaune „Lietuvos prieðkarioistoriografija: Adolfo Ðapokos karta“ir paroda, paskaita Vilniaus Rotuðëjeapie A.Ðapokà kaip Vilniaus miesto istorijostyrëjà. Kaune nutarta gatvæ pavadintijo vardu, taip pat VDU atidarytaAdolfo Ðapokos vardo auditorija. Lietuvospaðtas iðleido A.Ðapokai skirtà vokàir paðto þenklà. Lietuvos istorijos institutasnumatæs iðleisti rinktinius raðtus.Belieka pridurti bendramokslio irdraugo Z.Ivinskio pasakytus þodþius:„Jo (A.Ðapokos) vieta tikrai kapinëseGedimino sostinëje, kurios istorijai jistiek daug dëmesio skyrë“.EGLË PAÐKEVIÈIÛTË-KUNDROTIENËLietuvos mokslø akademijos bibliotekaParodos atidarymo proga kalba Vilniaus pedagoginiouniversiteto prorektorius istorikas Aivas Ragauskas9 770134 308013ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.3, 1-40, Indeksas 5052, 3,95 Lt

More magazines by this user
Similar magazines