Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1 - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt
  • No tags were found...

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1 - Vilniaus universitetas

20125-6Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1


Dabartiniu metu daug diskutuojama apie energijos poreiká, gamybà, jos kainas ir t.t.Diskusijø dalyviai pateikia argumentø, taèiau vieni kitø neátikina, nes kità kartàsusitikæ televizoriaus ekrane kartoja tas paèias tiesas. KODËL vieni negirdi kitø? Dugalimi atsakymai: 1) ásipareigojimas ginti tam tikrà pozicijà (verslo interesai?);2) nesugebëjimas suprasti argumentø ir juos vertinti (iðsilavinimo stoka?).Jei jau kalbame apie energetikà, taiLietuvoje tam tikras nemokðiðkumas yraádiegtas semantine prasme. Kalbameapie „atominæ energetikà“. Iš pavadinimoiðeitø, kad energija gaunama naudojantatome slypinèià energijà. Atomo sandaràtikriausiai visi þino: já sudaro atomobranduolys ir já supantys elektronai. Jeiásigilinsime á atomo ardymo procesà, taipamatysime, kad já iðardyti galima elektriniulauku, ir ðio proceso metu gali bûtisukuriama ðviesa, nes iðplëðti elektronaigráþta atgal á savo ankstesnes bûsenas iratiduoda dalá gautos energijos ðviesoskvantais. Tai sëkmingai taikoma daugelyjeðviesos ðaltiniø (pvz., liuminescencinëselempose), kurie energijos negamina,tik vienà jos rûðá paverèia kita.Vakarø pasaulis demonstruoja kitasþinias: jie ardo atomø branduolius – dideliatomø branduoliai suskaidomi á maþusir to proceso metu iðlaisvinama dalisenergijos, buvusios dideliame branduolyje.Todël tose ðalyse ðià energijosrûðá naudojanti energetika vadinamabranduoline – „nuclear energy“, o patsEnergetika.Trumpai apie tai, kas svarbu: dël kodiskutuojama ir kasdar nepastebimaProf. Juozas VAITKUSVilniaus universitetasprocesas vadinamas branduolio skaldymu– „fission“. Yra dar ir kitas bûdas iðgautienergijà iš branduoliniø procesø:sujungti branduolius, t.y. ið maþø atomøsukurti didesnius. Ðis procesas vadinamastermobranduoline sinteze, angliðkai„thermonuclear fusion“. Tikimasi, kad šienergija ateityje tarnaus þmonijai, taèiaukol kas tarptautinë bendrija stato ðio tipoeksperimentiná reaktoriø ITER (InternationalThermonuclear ExperimentalReactor) Prancûzijoje. Gamtoje paèiølengviausiø atomø branduoliø sintezëkaitina þvaigþdes, o sunkesniø atomøsintezës metu „gimsta“ iðskirtinës þvaigþdës– novos ir supernovos.Pirmoji iðvada: pradëkime kalbëtiapie „branduolinæ energetikà“ ir branduoliniusreaktorius.Plaèiajai visuomenei jau yra aiðku,kad reikia maþinti anglies dvideginio, metanoir kitø „ðiltnamio dujø“ iðmetimà áatmosferà, nes dël „ðiltnamio efekto“ kylaÞemës pavirðiaus temperatûra. Kartaissusidaro áspûdis, kad „ðiltnamio efektas“yra blogybë, taèiau jei ásigilinsime á jo esmæ,tai paaiðkës, kad „šiltnamio efektas“Þemëje yra natûralus procesas. Jei jo nebûtø,Þemës pavirðiaus vidutinë temperatûrabûtø –18 0 C vietoje dabartiniø+16 0 C, todël ðio efekto dëka Þemës vidutinëtemperatûra yra pakilusi 34 0 C, irtai suteikia gyventojams komfortà. Ekspertamsrûpi, kad þmonijos veikla gali ðáefektà padidinti per 10 proc. ir sutrikdytidabartinæ sàlyginæ pusiausvyrà Þemëje.O pusiausvyrai trinkant ir kylant temperatûraididës temperatûros skirtumai Þemëjeir dël to kils šiurpios audros, tornadaiir uraganai, kurie jau visus trikdys.Þemës visa ðiluminë sistema yra lëta:analizë parodë, kad jei staiga sumaþintumeCO 2iðmetimà á atmosferà, jo kiekisdar augtø 100–300 metø, o nauja pusiausvyranusistovëtø po keliø ðimtø metø.Visa tai jaudina tuos, kuriems rûpi Þemësir þmonijos ateitis.Diskutuojant, kokiais bûdais galimaišvengti anglies dvideginio kiekio didinimoatmosferoje, aptariami ávairûs energijosgamybos bûdai (akivaizdu, kadenergijos poreikis dar daug metø augs,nors ir kuriamos naujos energijà taupanèiostechnologijos). Taèiau ðioje diskusijojedaþnai nukrypstama nuo tiesos, teigiama,kad atsinaujinantys energijos šaltiniaiyra „nekenkiantys“. Taèiau reikia nepamirðti,kad visus energijà gaminanèiusprietaisus reikia pagaminti ir árengti, o ðioproceso metu CO 2išmetamas á atmosferà,todël korektiðkai diskutuojant reikiaávertinti, kiek kuris energijos gamybos bûdassukuria CO 2ekvivalentà pagaminamaikilovatvalandei per visà árenginio veikosamþiø. Visa tai priklauso nuo árenginioir technologijø, taèiau yra atlikti ávairiøenergijos gamybos bûdø ávertinimai, kuriøtrumpa suvestinë pateikta 1 lentelëje,o detalesnës informacijos galima rasti1 lentelë. CO 2iðmetimas á atmosferà skirtingu elektros energijos gamybos metu palyginantCO 2kieká gramais vienai pagamintai kilovatvalandeiElektros energijos CO 2iðmetimas á CO 2iðmetimas á atmo- Vidurkiøgamybos bûdas atmosferà energijos sferà energijos átaiso ga- sumagamybos metu mybos ir jo árengimo metuAnglies deginimas 790–1017 176–289 1136Dujø deginimas 362–575 77–113 564Hidroelektrinës ~0 4–236 120Saulës elementai ~0 100–280 190Vëjo generatoriai ~0 10–48 29Branduoliniai reaktoriai ~0 9–21 152 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


nas parduoda urano rûdà ir perka sodrintourano kuro elementus elektrinëms(ilgalaikis pelnas). Taèiau apsiskaièiuota:urano sodrinimas yra palyginti paprastaprocedûra, Iranas nusprendëpats gamintis kuro elementus. Verslasneiðdegë, atsirado grësmë, kad susikursnauja branduolinë valstybë. Norisi paklausti:kodël neávardijami tie, kurie sukûrëproblemà, t.y. pardavë urano branduoliniusreaktorius, kuriems reikalingassodrintas uranas. O juk galëjo parduotireaktorius, kuriems tinka nesodrintas,natûralus urano kuras, ir tarptautinësproblemos nebûtø buvæ!Analogiðkai reikia kiek giliau paþvelgtiir á branduolinæ energetikà remiantisšios dienos þiniomis, o gal irkiek þvelgiant á ateitá.Kai kalbame apie branduolinæ energetikàir jos ateitá, minimi TIK urano kuroelementai. Taèiau ne tik uranas beiplutonis, bet ir toris yra branduolinis kuras,tinkantis reaktoriams. Kuo ypatingastoris: 1) jo Þemëje yra daugiau neguurano; 2) juo uþpildytuose reaktoriuosetaip pat dega uranas, taèiau netas, kuris yra urano kuro elementuose235U, o tas, kurio masë yra 233 atominësmasës vienetai – 233 U; 3) jø konstrukcijayra kita – jiems reikalingas„starteris“ – neutronø ðaltinis, inicijuojantistorio virtimà 233 U. Kà ðie skirtumailemia: 1) tokie reaktoriai þmonijai tarnausilgiau; 2) tai negalintys sprogti reaktoriai;3) juose beveik nesigamina ilgaamþiairadioaktyvûs izotopai (iki 10000 kartø maþiau). Šiems reaktoriamsrealizuoti reikalingos naujos technologijos,ir jos yra kuriamos. Matyt, netrukusiškils naujas branduolinës energetikoslyderis – Indija, nes joje jau statomikomerciniai torio reaktoriai.Treèia iðvada: reikia atskirti branduolinësenergetikos ateities ir uranokuro elementais maitinamø urano branduoliniøreaktoriø problemø diskusijas.Šiandieniai urano reaktoriai taip patyra tobulinami ir þenkliai modernesniuþ anksèiau pastatytus. Pirmiausia, tieknauji, tiek ir seni yra monolitinës konstrukcijos,tai reiðkia, kad þemës drebëjimasgali juos sustabdyti, iðvesti iðrikiuotës, bet nesuardyti. Antra, naujiejireaktoriai gamina gerokai maþiau ilgaamþiøradioaktyviø izotopø. Treèia, jaubandomi reaktoriai, skirti radioaktyviemsizotopams utilizuoti, t.y. nebereikiaplanuoti milþiniðkø ilgaamþiø izotopøsaugyklø. Ketvirta, ar tikrai ilgaamþiaiizotopai yra blogybë? Jie generuojaðilumà ir radiacijà. Apsupkime indàsu ðiais izotopais termoelementais ir radiacijàverèianèiais á elektrà elementaisir turësime ilgaamþá elektros ðaltiná, kuriamnereikia maitinimo elementø (jaudabar tiems tikslams naudojamas plutonis)ir aptarnavimo.O Lietuvos atvejis yra specifinis. Pirma,Europa gali pakeisti savo nuomonædël branduolinës energetikos, tadavisus saugos reikalavimus atitinkantis IgnalinosII blokas galëtø bûti vël paleistas(diskutuojant Europos fizikø draugijosvaldyboje Norvegijos fizikø draugijosatstovas pasakë, kad Europa nereikalavoiðardyti, o tik uþdaryti Ignalinoselektrinæ. Todël reikia tik uþrakinti durisir laukti, kol Europa pakeis nuomonæ).Antra, kai kalbama apie panaudoto kurosaugyklos problemas, kodël nebeprisimenama,kad konkurse dalyvavo ir tie,kurie norëjo tà panaudotà kurà iðsiveþti,bet jø pasiûlymas buvo nepriimtas. Kasið to laimëjo?Ketvirta iðvada: nepainiokime energetikosproblemø ir verslo interesø.Saulës, vëjo energetikos plëtra deðimtimskartø neturës átakos deginamo kuroverslui, todël jà galima pieðti ðviesiausiomisspalvomis. Branduolinës energetikosplëtra tiesiogiai þenkliai maþinsdeginamo kuro verslo pelnus, todël jipieðiama baisiausiomis spalvomis.Ir paskutinis pastebëjimas: visuomenæjaudina elektros kaina. Ji prognozuojamair optimistø, kad bus atsiperkanti,ir pesimistø, kad kenks Lietuvosateièiai. Manyèiau, reikia lyginti, kokiayra dabartinë ávairios kilmës energijossavikaina, nes kainà lemia versloapetitai. Deginamo kuro kaina turësaugti sparèiau uþ bendrà infliacijos lygá,nes jo ištekliai yra riboti, todël branduoliniuosereaktoriuose gaminamaenergija brangs maþiau. O bendrasenergijos suvartojimas pasaulyje ir Europojeaugs, todël reikia mokytis parduotisukurtà produktà, o ne verkti, kadkiti bus protingesni ir mus uþguis.Klausimëlis: Kas paaiðkins, kodëlkokoso rieðuto kaina per deðimtmetápadvigubëjo?Penkta iðvada: turëtume svarstyti netai, ar statyti branduolinæ elektrinæ, arne, o aptarinëti, kokias technologijasreikia ádiegti Lietuvoje, kad bûtume pasirengæjoje pagamintà elektros energijàefektingai panaudoti (pavyzdþiui,rengtis þenkliai geoterminës energijosgavybos plëtrai sprendþiant bûsto šildymoproblemas; imtis saulës elementøeksporto pramonës plëtros ir kt.).BaltijosVirgilijus PODERYSElektros perdavimo sistemosoperatoriaus „Litgrid“ ABgeneralinis direktoriusStatomos tarptautinës elektrosjungtys sujungs Baltijos ðaliø ir Vakarøbei Ðiaurës Europos elektros infrastruktûras,o regiono elektros rinkø integracijaatvers didþiausios pasaulio elektrosrinkos galimybes, taèiau energetinë Lietuvos,Latvijos ir Estijos izoliacija EuroposSàjungoje bus visiðkai panaikinta tikelektros energetikos sistemai tapus visaverteEuropos elektros infrastruktûros,rinkos ir sistemos dalyve, t.y. pradëjussinchroniðkai veikti Kontinentinës Europoselektros tinkle (toliau – KET).Pagrindinës Lietuvos elektros perdavimosistemos operatoriaus (toliau –PSO) „Litgrid“ AB plëtojamos elektrosrinkos, infrastruktûros ir sistemos valdymointegracijos á Europos elektros energetinæsistemà dalys yra pateiktos 1 pav.Sinchroninio prisijungimo prie KETprojektas yra kompleksinis ir apima netik techninius infrastruktûros ar sistemosvaldymo klausimus, taèiau pirmiausiapolitinius susitarimus su regioniniais partneriais,Europos Sàjungos institucijomis,Rusija ir Baltarusija.Projekto istorijaPirmà kartà Baltijos ðaliø galimybësinchroniðkai dirbti su KET buvo nagrinëta1998 metais atliktoje „Baltijos þie-Virginijos VALUCKIENËS nuotr.4 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


Elektros jungèiø, tinklo plëtros, naujos atominës elektrinës, sistemos sinchronizacijossu kontinentinës Europos tinklu projektai vykdomi kompleksiðkai irderinant veiksmus, o visø jø tikslas – ðalies energetinë nepriklausomybë irelektros energetikos sistemos visavertë integracija á Europà.ðaliø elektros sistemøsinchroninis prisijungimasprie kontinentinës Europos tinklødo“ (Baltic Ring) studijoje, kurioje dalyvavoBaltijos jûros ðaliø elektros energetikosbendrovës. Studijos iðvadose energetikossistemø sinchronizacijos su KETgalimybës ávertintos teigiamai, o bûtinomissàlygomis Baltijos ðaliø sinchroniniamdarbui su KET buvo ávardyta elektrostinklø su Lenkija plëtra bei politiniaiir techniniai sprendimai dël Karaliauèiauskraðto elektros energetikos sistemos.Atlikus šià studijà, 1999 m. trys Baltijosvalstybiø elektros energetikos ámonëspirmà kartà oficialiai kreipësi á tuometu uþ prisijungimà prie KET atsakingàUCTE (Union for the Co-ordination ofTransmission of Electricity) organizacijàdël techniniø ir organizaciniø sàlygø Baltijosðaliø sinchroniniam susijungimui suUCTE. Gautame atsakyme buvo abejojamadël galimybës dirbti sinchroniðkaiElektrosrinkosintegracijaSinchroninisdarbas suKETIntegracija áSkandinavijosrinkàIntegracija áES rinkàTarpsisteminiøjungèiø statybaVidaus tinkløplëtraPolitinissusitarimasRezervøuþtikrinimasInfrastruktûrossujungimasDesinchronizacijanuoRU/BYneturint elektros perdavimo linijø su Lenkija,taip pat keliami klausimai, kaip Baltijosðaliø elektros energetikos sistemøatskyrimas paveiktø Rusijos ir Baltarusijoselektros energetikos sistemas, kaipbûtø sprendþiamas Karaliauèiaus sritiesaprûpinimo elektra klausimas.Prisijungimo prie KET pastangos vëlsuaktyvëjo 2007 m. birþelá Baltijos ðaliøministrams pirmininkams pasiraðius komunikatà,kuriuo Baltijos ðalys iðreiðkëketinimà bendradarbiauti, siekiant sujungtiLietuvos, Latvijos ir Estijos elektrosenergetikos sistemas su UCTE.2007 m. spalá „Lietuvos energija“,veikdama visø Baltijos ðaliø perdavimosistemø operatoriø vardu, kreipësi á Lenkijosperdavimo sistemos operatoriø„PSE Operator“ praðydama tarpininkautiteikiant paraiðkà UCTE vadovaujanèiam1 pav. Lietuvos elektros energetinës sistemos integracijaá Europos elektros energetinæ sistemàNordPool Spot kainø zonos sukûrimasBendros Baltijos ir Ðiaurës ðaliø rezervavimo irbalansavimo rinkos sukûrimasElektros prekybos ir tarpsisteminiø galiø panaudojimomechanizmo su ES rinkomis sukûrimasLygiateisës prekybos su treèiosiomis ðalimisNordBalt, LitPol Link 1, Estlink 2 jungèiø statybaNaujos jungties su Lenkija LitPol Link 2 statybaLietuvos tinklø plëtraLatvijos ir Estijos tinklø plëtraLenkijos tinklø plëtraSusitarimas su regioniniais partneriais Latvija ir EstijaPolitinis susitarimas su ES, Lenkija bei ENTSO-EPolitinis susitarimas su Rusija ir BaltarusijaSusitarimai su kaimyniniø ðaliø PSO dël galiosrezervø uþtikrinimo per nuolatinës srovës jungtisSusitarimai su Lenkijos PSO dël rezervø perkintamos srovës jungtisNuolatinës srovës keitikliø su Rusija ir Baltarusijastatyba Lietuvoje, Latvijoje ir EstijojeNenaudojamø linijø atjungimas ir vidaus tinkløkomitetui dël Baltijos ðaliø elektros perdavimosistemø sujungimo su UCTEelektros tinklais. Baltijos ðaliø praðymasdël sinchroninio prisijungimo buvo áteiktasUCTE vadovaujanèiam komitetui, kurisnurodë, jog formaliai paraiðka bussvarstoma tik susitarus su Rusijos perdavimosistemos operatoriumi dël Karaliauèiaussrities energetikos sistemos iratlikus galimybiø studijà.2008–2010 m. buvo derinami galimybiøstudijos atlikimo ir finansavimo klausimai.„Baltijos valstybiø integracijos á ESvidaus elektros rinkà. Galimø jungèiøárengimo galimybiø studijoje“ (toliau tekste– Studija), kuri bus baigta 2013 m. pabaigoje,detaliai nagrinëjamos Baltijosðaliø elektros energetikos sistemø sinchroninioprisijungimo prie KET galimybësir techninës sàlygos.Per 2011 m. bendromis Lietuvosenergetikos ministerijos ir elektros perdavimosistemos operatoriaus „Litgrid“pastangomis intensyviai bendradarbiaujantsu Europos Komisija pasiekta, kadBaltijos ðaliø apsisprendimas ir siekisdirbti sinchroniðkai su KET turi bûti vienasið Europos Komisijos ir Rusijos Federacijospolitinio dialogo klausimø. Jaukuris laikas svarstytas Baltijos ðaliø ir Rusijosperdavimo sistemos operatoriø darbogrupëse, sinchroninio prisijungimoprie KET klausimas tapo politinio EuroposSàjungos ir Rusijos dialogo dienotvarkëstema.Projekto naudaNacionalinëje energetinës nepriklausomybësstrategijoje yra pabrëþiama,kad Lietuvos ir Baltijos ðaliø elektros sistemøsinchroninis darbas su KET garantuos:sistemos valdymà pagal nediskriminuojanèius,su sistemos operatoriaissuderintus principus, atitinkanèius treèiojoES energetikos paketo reikalavimus;lygiateisës konkurencijos elektrosrinkoje galimybes;Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 5


sàlygas prekiauti ir laiduoti elektrosenergijos rezervus rinkoje;galimybes didinti Lietuvos elektrosenergetikos sistemos konkurencingumàir investicijas, kurios leis modernizuotišalies elektros energetikos sistemà;energetinæ Lietuvos ir Baltijos ðaliønepriklausomybæ.Projekto veiksmø planasVadovaudamasi Lietuvos energetinësnepriklausomybës strategija, Lietuvasiekia prisijungti sinchroniniam darbuisu KET iki 2020 m., o naujàjà VisaginoAE ájungti á sinchroniðkai su KETveikianèià elektros sistemà.Pagrindiniai planuojami darbai:2012 m.:Europos Komisijos derybos su Rusijadël Baltijos ðaliø elektros energetikossistemø techniniø darbo sàlygø pereinamuojulaikotarpiu.2013–2018 m.:baigta „Baltijos valstybiø integracijosá ES vidaus elektros rinkà. Galimøjungèiø árengimo galimybiø studija“;iðplëstas BEMIP projektø sàraðassinchroninio prisijungimo prie KET projektu;pasiektas Europos Komisijos, Rusijosir Baltarusijos susitarimas dël Baltijosðaliø elektros energetikos sistemø desinchronizacijosnuo IPS/UPS (IntegratedPower System/ United Power System);pateikta formali Baltijos prisijungimoprie KET paraiška ENTSO-E (EuropeanNetwork of Transmission SystemOperators for Electricity);iš ENTSO-E gauti techniniai reikalavimaisinchroniniam darbui su KET;ágyvendinti techniniai ir infrastruktûriniaireikalavimai.2019–2020 m.:atliktas Baltijos ðaliø izoliuoto darbobandymas;desinchronizacija nuo IPS/UPS;atliktas Baltijos ðaliø ir KET sinchroniniodarbo bandymas;Baltijos ðaliø energetikos sistemøsinchroninio darbo su KET pradþia.Rusijos Federacijos Kaliningrado srièiaijungiantis kartu su Baltijos valstybëmisprie KET darbui sinchroniniu reþimu,papildomo keitiklio ant LietuvosRespublikos ir Rusijos Federacijos valstybinëssienos árengti nereikës ir preliminariaiapskaièiuota, kad sinchroniniamprisijungimui prie KET reikalingøinvesticijø Lietuvos dalis gali siekti apie180 mln. Lt. Á ðià kainà áeina pirminioautomatinio daþnio reguliavimo sistemøatnaujinimas Lietuvoje, naujø rezerviniø110 kV linijø statyba Baltarusijos pasienyje,valdymo sistemø atnaujinimas irkt. Jungiantis prie KET be Rusijos FederacijosKaliningrado srities, projektaspabrangtø iki 470 mln. Lt.Investicijø poreikio tinklui paruoštisinchroniniam darbui su KET skaièiavimaiyra preliminarûs bei indikaciniai, otikslesni investicijø poreikiai bûtø suformuotiatlikus ENTSO-E vadovaujamàsinchroninio prisijungimo studijà ir gavustechnines prisijungimo sàlygas.Skaièiavimuose nevertinamos investicijos,skirtos tarpsisteminiø jungèiø suÐvedija ir Lenkija statybai, bei investicijosLietuvos vidaus tinklui stiprinti dëlšiø jungèiø bei Visagino atominës elektrinës(toliau – Visagino AE) integracijos.Investicijos á elektros jungtis pirmiausiayra skirtos visavertei Baltijosvalstybiø ir ES rinkø integracijai, taèiau,be jokios abejonës, pasitarnaus ir Baltijosvalstybiø elektros energetikos sistemøsinchroniniam darbui su KET.Vienas svarbiausiø uþdaviniø jungiantisá Europos elektros energetinæ sistemàyra Visagino AE, kaip didþiausioBaltijos ðaliø energetinio bloko, integracija.Pagrindinës techninës priemonësðiam iððûkiui suvaldyti yra:adekvati perdavimo tinklo plëtra;galios rezervø garantavimas;sistemos valdymoreorganizavimas.Infrastruktûros plëtraSiekiant efektyviaiišnaudoti tarpsisteminiøjungèiø su Lenkija ir Ðvedijapralaidumus ir sëkmingoBaltijos jûros regionoelektros rinkos funkcionavimoplanuojami ðiesvarbiausi elektros infrastruktûrosplëtros projektai(2 pav.):Tarptautinës jungtys:nuolatinës srovës kabelis„NordBalt“;400 kV oro linijos„LitPol Link 1“ ir „LitPolLink 2“;330 kV oro linijos Visaginas– Liksna (Latvija)antroji grandis;nuolatinës srovëskeitikliai su IPS/UPS sistema.Vidaus infrastruktûrosplëtra:330 kV oro linija Klaipëda– Telðiai;330 kV oro linija Kruonio HAE – Alytus;330 kV oro linija Visaginas – KHAE;330 kV oro linija Panevëþys – Mûðair Mûðos paskirstymo punktas;330 kV oro linijos Vilnius – Neris;110 kV linijø statyba Baltarusijos pasienyje.Reikia atkreipti dëmesá, kad ðie projektaibûtø vykdomi siekiant visiðkos integracijosá Europos elektros rinkà ir VisaginoAE patikimo darbo. Taèiau kartušie projektai garantuos ir patikimà Baltijosðaliø energetinës sistemos sinchroninádarbà su KET.Galios rezervø garantavimasGalios rezervai KET sinchroninëje zonojeyra garantuojami pagal tam tikrastaisykles. 3000 MW pirminis (momentinis)galios rezervas yra garantuojamasbendrai visoje sinchroninëje zonoje.Kiekviena ðalis prie to turi prisidëti garantuodamasistemos viduje tam tikrà dalápirminio rezervo, kuris apskaièiuojamasatsiþvelgiant á ðalies generacijà arba vartojimà.Lietuva pagal ðià metodikà turëtøpalaikyti apie 10 MW pirminio rezervo.Gauti pirminá galios rezervà, atsijungusvisa galia veikianèiam Visagino AENordBalt jungtis su Ðvedija (2015 m.)LitPol Link jungtis su Lenkija ir Lenkijos vidaus jungèiøplëtra (2015 m. ir 2020 m.)Vidaus jungèiø plëtra (2011-2020 m.)LitPol Link 2 jungtis su Lenkija (2020 m.)Atsijungimai nuo IPS/UPS sistemos (2020 m.)Nuolatinës srovës keitikliai (2015 m. ir 2020 m.)LEGENDAProjektai, dël kuriø ágyvendinimo jau susitartaPreliminariai galimi ir reikalingi, taèiau dar nepatvirtinti projektaiNuolatinës srovës keitikliaiAtjungtos elektros linijos2 pav. Lietuvos perdavimo tinklo projektai, kai jungiamasiprie KET su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi6 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


Rezervai iš KETRezervai per B2BRezervai ið generatoriøPatvirtinti linijø projektaiNepatvirtinti linijø projektaiPatvirtinti B2B projektaiNepatvirtinti B2B projektaimiems perdavimo sistemos operatoriamssinchroniniam darbui su KET yraminimali prijungiamo operatoriaus átakaesamai sinchroninei zonai. Tai reiðkia,kad ávairiø galimø trikdþiø naujai prisijungianèiosesistemose átaka turi bûti minimali,ji neturi paþeisti nustatytø stabilausir saugaus sinchroninës zonos sistemosdarbo reikalavimø.Sisteminiu poþiûriu, sinchroninis darbassu KET, palyginti su IPS/UPS sistema,skiriasi šiais aspektais:IPS/UPS daþnio reguliavimas vykdomascentralizuotai, KET – decentralizuotaipagal elektriniø technologines galimybes.Tai garantuoja didesná sistemøsavarankiškumà;IPS/UPS sistemoje ðiuo metu Lietuvos,Latvijos ir Estijos perdavimo sistemøoperatoriai nepalaiko pirminio galiosrezervo, pirminio galios rezervo pa-3 pav. Pirminio galios rezervo garantavimo schema sinchroniškai dirbant su KETmas bus garantuojamas ið Lietuvos, Latvijos,Estijos ir Karaliauèiaus srities elektriniø,per kintamosios srovës jungtis su Lenkijair per nuolatinës srovës jungtis (3 pav.).Integruojant Visagino AE á sistemà bussiekiama sukurti bendrà Baltijos ðaliø rezerviniøgaliø rinkà, kaip numatyta BEMIP(Baltic Energy Markets InterconnectionPlan), ir bendrà rezerviniø galiø garantavimomechanizmà. Tai leis sumaþinti galiosrezervø naðtà Lietuvai ir palaikyti VisaginoAE bûtinus rezervus, kai kiekvienasBaltijos ðaliø perdavimo sistemosoperatorius laikys rezervà, bûtinà didþiausiambendros sistemos trikdþiui likviduoti.Visagino AE yra regioninis projektas,todël ir rezervai bus garantuojami visiemsregiono sistemos operatoriams proporcingaipasidalinant rezervus valdymo blokodidþiausiam trikdþiui.Sistemos valdymas1350 MW blokui, vien Lietuvos, Latvijosir Estijos energetikos sistemø turimais rezervøištekliais yra neámanoma, todël bûtinanumatyti tarpsisteminio pjûvio Lietuva–Lenkijapralaidumø rezervavimà irnuolatinës srovës jungèiø naudojimà.Didþiausio sistemos bloko dydþioantriná ir tretiná galios rezervà Baltijos ðalysturëtø savo sistemø viduje. Antrinisgalios rezervas yra garantuojamas Baltijosðaliø energetikos sistemø elektriniøir ið dalies – nuolatiniø srovës jungèiø pagalba.Tretinis rezervas þiemos reþimugarantuojamas ið Baltijos ðaliø energetikossistemø elektriniø ir ið dalies – nuolatiniøsrovës jungèiø pagalba, vasarosreþimø metu papildomai planuojama garantuotidalá tretinio rezervo per kintamosiossrovës jungtis su Lenkija.Visagino AE, kaip didþiausio bloko Baltijossistemoje, rezervø klausimas sprendþiamassinchroninio prisijungimo prieKET kontekste. Planuojama, kad VisaginoAE 1350 MW bloko galios rezervavilaikymastiesiogiai nëra átrauktas á sisteminiøpaslaugø tarifà, o Baltijos ðaliø sistemosprie daþnio valdymo prisideda iðlaikydamossistemos balansà nustatytoseribose. KET sistemoje kiekviena energetinësistema palaiko nustatytà pirminësgalios rezervo kieká;KET sistemoje tiksliai valdomassistemos balansas panaudojant automatinesgeneracijos valdymo priemones.Dirbant IPS/UPS sistemoje yraleidþiami tam tikro dydþio nukrypimainuo sistemos balanso.Vienas ið pagrindiniø techninio pobûdþioreikalavimø naujai prijungia- Nukelta á 11 p.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 7


Rytø Lietuvoje patyliukais Antanas Strazdas (Strazdelis)jau èiulbëjo giesmes svietiðkas ir ðventas, ið tolimosiosÞemaitijos, ko gero, pro Bardþius pësèias á Vilniø nuëjoSimonas Daukantas, o nuoðaliame Bardþiø-Bijotødvarelyje gyvenæs bajoras Dionizas Poška (1764–1830)jau visà deðimtmetá rinko ávairias istorines senienas poÞemaitijà, ið Papilës parsiveþë suakmenëjusiø fosilijø,kasinëjo milþinkapius palei Dubysà., Vaistinëproto...Prof. Stasys SKRODENISRaseiniø bajoras Leonas Uvainis, iðmokæsdaug kalbø ir raðæs þodynà, savobièiuliui Raseiniø Þemës teismo raðtininkuiDionizui Poðkai ið Vilniaus parveþë dvinedideles lenkø kalba 1808 m. išleistasknygeles: Ksavero Bohušo (Bohusz FranciszekKsawery) „Apie lietuviø tautos ir kalboskilmæ“ (O poczàtkach narodu i jæzykalitewskiego (Warszawa, 1808) ir JoachimoLelevelio „Þvilgsnis á lietuviø giminiøkilmæ ir jø ryðius su heruliais“ (Rzutoka na dawnoúã litewskich narodów i zwiàzkiich z herulami (Wilno, 1808). Parsiveþæsá savo Bardþiø-Bijotø dvarà D.Poškaskaitë jas ir dþiaugësi, kad mokyti þmonësmàsto apie lietuviðkø giminiø kilmæ irpagarbà gimtajai kalbai panašiai kaip irjis. Tie veikalai neabejotinai praplëtëD.Poðkos kultûrines þinias, parëmë idëjiðkaiir jis 1810 m. paraðë tiems vyramsgraþø poetiðkà literatûriná laiðkà „Pas KsaveràBoguðà, lietuvá, ir Jokimà Lelevelá,mozûrà“. Jis kvietë þemaièius paþinti „iðmintingasknygas“, klausytis mokytøþmoniø „iðmintingo raðto“, apraðyti garbingàpraeitá ir neieðkoti svetimø kalbø:„Juk lietuviø lieþuviu kalbëjo jø diedai, – /Ar aniems savo tëvø ir motinos gëda?“Po metø jo plunksna vingiavo idilæ„Mano darþelis“, atskleidusià þemaièio sodieèiogyvenimo vaizdà, þmogaus sàsajassu gamta, su gëlëmis ir medþiais, antkuriø jis suraðæs savo bièiuliø vardus. Oneturëdamas kà dirbti, eina „pas anþuoùa/ Kurs ir mana darýeliej uýuksmiej wiensodis,/ Wisunse Ýiamajãiunse toks ne pasirodis“.Kità kartà tokiø buvæ, bet dabarjau nesà. O darþelyje „ant sosta wielienu“jis ilsisi arba leidþiasi á apmàstymus.,Baublys apie 1900 metusVaclovo Krutinio skulptûra prie BaubliøTen sëdëdamas „Arba kningele skajtauar pipke degenu, / Ar pokajtiej po gaùwospasidiejes kningu, / Kan norent be dumodamsdid skanej uþmingu“. Gal taip besiilsintir bedûmojant jam kilo mintis gelbëtijau senstantá tà àþuolà, kokio nëravisuose Þemaièiuose, tuo labiau, kad tasmedis sietas su senaisiais tikëjimais, kuriuosgerbë ir pats Dionizas Poðka.Ir ne ðiaip sau gelbëti, o pratæsti jo gyvenimànauja forma. Norëdamas iðsaugotiateities kartoms Lietuvos praeities liekanø,romantiniø tendencijø skatinamas,D.Poška savo sodyboje iš nukirsdintotûkstantmeèio àþuolo, vadinto Baubliu,pastatytoje altanoje 1812 m. ákûrë pirmàjáLietuvoje senienø muziejø. Ne Vilniuje, neRaseiniuose ar Kraþiuose, o giliameÞemaitijos uþkampyje. Nuo to laiko jo Bardþiø-Bijotødvarelio sodyba tampa reikðmingukultûros þidiniu, o Baublys – jo kultûriniøinteresø simboliu. Bene vaizdingiausiaiir tiksliausiai Baublio reikðmæ irvietà mûsø kultûroje nusakë prof. JuozapasGirdzijauskas: „Baublys – tai ir patiesPoðkos autobiografija, ir jo svajotoji,bet neparaðytoji Lietuvos istorija, o kartutai ir viso tø laikø kultûrinio gyvenimo nenykstantispaminklas, iðkalbingai bylojantisapie ðviesesniøjø lietuviø dvasios polëkius,jø dþiaugsmus ir rûpesèius, jøpasiaukojamà darbà savo tautai“.To unikalaus muziejaus atsiradimasyra tarsi savotiðkas nepaaiðkinamas lemtiesscenarijus. Visa tai 1824 m. D.Poðkapapasakojo Vilniaus universiteto profesoriuiIvanui Loboikai. Bardþiø-Bijotø dvarolauke palei Vyðniakalná augo àþuolynas(ir dabar ten dar oðia nuniokotas miðkelisÀþuolija vadinamas). O ant to kalneliokerojo didþiulis àþuolas, kuris „savostoriu ir aukðèiu dukart buvo pranaðesnisuþ visus kitus àþuolus“.„Prieð nukertant tasai àþuolas Baublysdar 1811 m. buvo su lapais, bet lapaibuvo tokie maþyèiai, jog në pusës paprastøàþuolo lapø dydþio nebeturëjo, ir tie patysbuvo silpni ir lyg apvytæ, o daugiaunei pusë ðakø buvo jau nudþiûvusiø. Visdëlto að neketinau ir nedrásau jo kirsti, nestoká didá veteranà, kurá amþiai gerbë, gerbiauir að. Bet, jo nelaimei, lapës po ðaknimisolas iðsikasë ir èia sau bûstinæ ásitaisë.Mano kaimyno berniokas, medþio-8 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


Dabartinis Baublio vaizdas po gaubtuD. PoðkosstalelisBaublyjesu áraðaisVacioLIATUKO irArvydoZDANAVI-ÈIAUS uotr.tojas, ásigeidë, uþdegæs ðiaudus, lapesdûmais iðbaidyti ir Baublio vos nesudegino.Laimë, kad tai atsitiko dienos metu,tai, pastebëjus dûmus ir ugná, gaisras buvouþgesintas. Tad að, pabûgæs, kad vëltoks pat likimas jo kada neiðtiktø ir koksnors piemuo nesudegintø, 1812 m. kovomën. àþuolà nukirsdinau, ketindamas pasidarytialtanà. Àþuolo vidurys ið apaèiosper tris uolektis (uolektis lygus 60–65,5cm – S.S.) nuo þemës buvo papuvæs, betaukðèiau buvo visai sveikas, tik per keliolikacoliø kiek parudavæs.Nukirtus àþuolà, storgalá aplyginau ir,altanos aukðèiui 5 uolektis atmatavæs, iðabiejø pusiø prakirtau uolekties ploèio takàir kamienà perpjoviau (kitaip jokiaskerspjûvë nebûtø pertekusi); pirmàjá kamienogabalà – patá drûtgalá, – apdirbæsvietoje, iðkirtæs vidurá, kad svoris sumaþëtø,ant ràstø ritindamas pargabenau namo:jis ir dabar mano darþelyje stovi... “Ritindami ant ràstø šià beveik 3 metrøaukðèio atpjovà, visà dienà darbavosi keturiasdeðimtvyrø. Joje jis suskaièiavæsseptynis ðimtus ir kelias deðimtis rieviø,taèiau viduryje ir prie þievës daug jø buvæneáþiûrimø. Spëjo, kad tas àþuolas turëjæsne maþiau kaip tûkstantá metø.„Pargabenæs á darþelá, – raðë D.Poðka, –savo Baublá pastaèiau uþ keliolikos þingsniønuo gyvenamojo namo kaip altanà pogyvu vidutinio dydþioàþuolu, kuris,iðpuoðtas mano bièiuliømonogramomisir eilëraðèiais,árëþtais þievëje manopaties ranka,kupliomis savo ðakomis velionio savo protëviopalaikus dengdamas ir nuo darganø,lietø, bjauraèiø tankiais lapais saugodamas,tarytum kalba á jautrias ðirdis ir savopavyzdþiu rodo, kaip vaikai privalo gerbtisavo tëvus ir senolius, ir ne tik juos paèiusgyvus, bet ir jø mirusiø palaikus“.Apie 1824 m. ðalia pastatë kità kiekmaþesná Baublá, greièiausiai sudëti eksponatams.Baublio vardà raðytojas siejo su lietuviøir þemaièiø bièiø dievo Bubilo vardu,o kitoje vietoje – nuo þodþio „baubti“, t.y.apdþiûvusios àþuolo ðakos puèiant smarkiamvëjui taip birbdavusios, tarsi baubdavusios.Net patá dvaro Bardþiai pavadinimàspëjo kilus nuo àþuolyne statomøaviliø (lenk. Barcie), bet jokiu bûdu ne subarzdomis, kaip kai kurie mûsø mokslinèiaiima aiðkinti ir tà vietovæ vadina išgalvotuvardu Barzdþiai ar net Barzdai.Pagerbdamas ðio àþuolo garbingàpraeitá, poetas Baublio viduje virð durøeilëmis taip persakë jo biografijà:Bardþiuose kaip uþgimiau, jautûkstantis metø,Parneðts ið àþuolyno, èion esmi padëtu;Tikras vards mano Baublys,dievu garbints buvau,Nuteriojæs tëvystæ, suvytau, sudþiûvau.Ties manim Perkûnasui degë avys, oþkos,O dabar many gyven Dionizas Poškas.DailininkoPranciðkausGerlikonutapytasspëjamasD. Poðkosportretas(spausdinamaspirmà kartà)Baublio viduje D.Poðka sudëjo ávairiassenienas, iðkasenas ið þemaièiø kapø,milþinkapiais vadinamø, riteriø ðarvø, ðalmø,kardø, ieèiø, kilpiniø, grandiniø, taippat vëlesniø laikø ginklø, monetø ir medaliørinkiniø bei ávairios etnografinës medþiagosir liaudies meistrø dirbiniø. LiteratûrologasVytautas Vanagas eksponatusbandë suskirstyti á tris grupes: 1) ginklaiir ginkluotës reikmenys, 2) kulto rakandaibei atributai, 3) buities ir puoðybosdaiktai. Palubëje buvo átaisæs apie 200knygø bibliotekëlæ, ant sienø kabëjo senovësdievaièiø, valdovø ir garsiø þmoniøatvaizdai. Viduje stovëjo stalelis ir pasienyjesuoliukas, kur kûrëjas raðë savodarbus ar paprasèiausiai palaimingai ilsëjosi.Jis ir eilëmis iðsakë, kad „uþ rûmusbrangesnës“ to àþuolo sienos, kadjis paguodþia liûdesio valandà.Jau pirmieji Baublio gyvavimo metaiatneðë jo statytojui nemalonumø.1812 m. á Poðkos dvarelá atplûdæ Napoleonokariai Baublyje nuo staliuko paëmëinkrustuotà tabokinæ ir sodininkopeilá, iðplëðë kamarà, ledainæ ir svirnà,iðsivedë gyvuliø. Tik nedaug kà pavykosusigràþinti. Poetas degdamas rûstybeant staliuko ðono lenkiðkai uþraðë, kadniekas, taip pat ir ginkluoto kario ranka,neliestø svetimo turto.Apie Baublyje saugomas senienasgreitai pasklido þinios ir, matyt, netrûkolankytojø. Poðka su panieka atsiliepë apieponias ir ponus, kurie, neiðmanydami rinkiniøvertës, tyèiojosi ið ðio Lietuvos istorijosmëgëjo triûso. Atsilankiusios poniosir panos, vadinamos „grandesomis“, ir neradusiosaukso ir sidabro blizgesio, o tikMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 9


aprûdijusius ðalmus, ðarvus ir kitokiusdaiktus, ëmusios tyèiotis: „Buvæ èia kà rodyti!Àþuolas – tarsi kas àþuolo nebûtømatæs!“ Paskui jos ëmusios kabinëtis, kodëlnenuvalàs rûdþiø, kodël prasti portretørëmai ir t.t. Kai jos iðvyko, poetas, uþsidegæsteisinga rûstybe, ant durø ið kiemopusës uþraðë:Vaistinë proto yra po tuo stogu,Gal palinksminti su nuomone þmogø,Išmintingas ir mokyts atras kà matyti,Bet jau durnius ateis – netur kà daryti.Kiti lankytojai priekaištavæ, kodël iðàþuolo nepadaræs koplytëlës ir nepastatæsaltoriaus ar bulvëms aruodo. Tokiaaltanø paskirtis paprastai buvo Lenkijosdvarø parkuose.Taèiau D.Poðkos dar laukë patyèiosið jo darbø ir idëjø. 1815 m. laikraðtis „KurjerLitewski“, o 1817 m. „Dziennik Wileñski“pateikë þiniø, kad Baublyje, lygkokiame „sandëlyje“, senienø ðeimininkaslaikàs savo turtus ir kai kurias retasknygas ketinàs padovanoti Kraþiø gimnazijaiar Vilniaus universitetui. Bet pikèiausiàpaskvilá „Apey Iszkaùba SudyneMoksùas“ 1818 m. paskelbë Vilniuje leidþiamassatyrinis ðubravcø (Nenaudëliø)laikraðtis „Gatvës þinios“ (WiadomoúciBrukowe“). Jame juokiamasi iðPoðkos ir Baublyje esanèiø senienø, kuriasjis saugàs statinëse. O jø esà prikrautaligi lubø. Ten esanèios saugomosir ginklø nuolauþos, ant kuriø „dar romënøkraujas teberaudonuoja“.D.Poðkà skaudþiai uþgavo ðis straipsnisir norëjæs raðtu atsakyti á ðmeiþtà, taèiaubièiulio patartas, jog neverta kreiptidëmesio, kà pusgalviai plepa, atsakæstylëjimu, suprasdamas savo darbo vertæ.Kita vertus, ðie neigiami atsiliepimaiapie paslaptingus Baublio rinkinius atkreipëmokslininkø dëmesá. Vilniaus universitetoprofesorius Ivanas Loboika1823 m. laikraštyje „Dziennik Wileñski“iðspausdino straipsná „Kraðto senienos.Þemaièiø Kunigaikštijos milþinkapiai ir kitosto krašto senienos“, prie kurio buvopridëtas Kajetono Nezabitauskio parengtas„Kai kuriø senienø, esanèiø Þemaièiøprovincijos Dionizo Paðkevièiaus…rinkinyje, trumpas sàraðas“. Tai vienintelis,nors ir nepilnas, iðlikæs Baublio senienøsàraðas. Tarp kitko, I.Loboika dukartus (paskutiná kartà 1828 m.) buvo atvykæsá ðá unikalø muziejø. Baublá aplankëir poetas Adomas Mickevièius.Baublio ðeimininkas surinktàsias senienas,matyt, laikë dalykine medþiaga,tinkanèia besidomintiems Lietuvos istorija.Per I.Loboikà siuntë senienø á Maskvàmeno mecenatui grafui Nikolajui Rumiancevui.Jausdamas artëjanèià mirtá, 1830Restauruotas D. Poðkos vandens malûnasm. vasario 5 d. testamente dvaro paveldëtojàAntanà Paðkevièiø ágaliojo senovëspinigus ir medalius, dalá ginklø ir pusæknygø padovanoti Kraþiø gimnazijai(tas dovanas prefektas Ignas Daujotas priëmë1830 m.). Pas I.Loboikà buvusá ávairiøsenovës ginklø, ðarvø ir kitokiø istoriniødalykø rinkiná ápareigojo atiduoti Vilniausimperatoriðkajam universitetui. Arðis perdavë universitetui, neþinoma. Taèiaudar nemaþai senienø liko Baublyje,kurios po D.Poðkos mirties, atrodo, niekonedomino. Taigi su uþsidegimu ir pasiðventimurinktø senienø dalis paties ðeimininkovalia pasklido po pasaulá, nusineðdamosir Baublio ðlovës dalá. Ir dvarasëjo ið rankø á rankas, kol XIX a. viduryjeatiteko Leonardopolio dvarininkamsVolmeriams. Paskutinis dvaro savininkasEustachijus Volmeris apie 1900 m. Baubliuipadëjo cementiná pamatà, apdengëðiaudiniu stogeliu ir gràþino ið uþmarðtiesþmonëms ðá unikalø muziejø. Kiek ankstëliau,prasidëjus lietuviø tautiniam atgimimui,prisimintas ir Dionizas Poška.Tiesa, dalis senienø dar buvo likæBaublyje, kai E.Volmeris apie primirðtàBaublá priminë visuomenei. Minint D.Poðkosmirties 100-àsias ir Vytauto Didþiojo500-àsias metines, 1930 m. abu Baubliaiapdengti mediniais gaubtais, supiltosdvi pilaitës su paminkliniais akmenimis,o ðalia statomoje pradinëje mokykloje(baigta 1935 m.) numatytas kambarysekspozicijai.Deja, tarpukario metais Baublio eksponataisnepasirûpinta, nors ir galvotaapie ekspozicijà. Nemaþai jø 1924 m. nevaapsaugos tikslais buvo iðveþta á Tauragësmokytojø seminarijos muziejëlá, iðkurio, berods, niekas nesugráþo. Baubliusir likusá jø turtà priþiûrëjo likusiuosedvarelio pastatuose gyvenæ Normantai,o paskui karo ir pokario metais juos priþiûrëjomokytojai. Po Antrojo pasauliniokaro buvo ásteigtas memorialinis DionizoPoðkos muziejus, savarankiðkai gyvavæsligi 1962 m., kai tapo Ðiauliø „Auðros“muziejaus filialu. 1946–1949 m. mokytojasAntanas Savickas, kuriam buvopavesta rûpintis muziejumi, daug surinkobuities árankiø, senø knygø, liaudiesmeno dirbiniø ir praturtino muziejø. 1956,1967 metais Baubliai konservuoti ir paskelbtiLietuvos paminklø apsaugos fondoobjektu. 1971 m. to fondo lëðomis pastatytinauji stiklo gaubtai. Taèiau tuo filialunepasirûpinta: muziejaus eksponataiiðkeliavo neþinomais keliais, kiti laikomiprivaèia nuosavybe.Vietos gyventojø bei Simono Stanevièiausbendrijos pirmininko prof. JuozapoGirdzijausko iniciatyva, aktyviai remianttuomeèiam kolûkio pirmininkuiSteponui Jasaièiui, skulptorius VaclovasKrutinis sukûrë D.Poðkai paminklà, kurisprie Baubliø iðkilmingai atidengtas1990 m. spalio 27 d., o ant Vyðniakalniopasodinta àþuolø giraitë. Iki to laiko muziejøper metus aplankydavo iki 30 000turistø, o per pastaruosius nuopuolio metus– tik apie 10 000.Tada keltos mintys sutvarkyti visusbendro paveldo objektus – Baublius irjø aplinkà, D.Poðkos vandens malûnà beijo brolio Norberto Paškevièiaus dvaroparkà. Tai tapo ámanoma, kai nugyventàmuziejø ir griûvanèius Baublius 2008 m.atgavo Ðilalës rajono savivaldybë. Labaidaug þygiø darë tuometis meras AlbinasEþerskis, velionë savivaldybës administracijosdirektorë Zita Lazdauskienë, dabartinismeras Jonas Gudauskas ir ypaèBijotø seniûnijos seniûnas Steponas Jasaitis,kad ðitas gamtos ir kultûros paminklasnedingtø be pëdsako. Tiesa, irdabar jis neatgavo savarankiðkumo – tapoÐilalës rajono Vlado Statkevièiauskraðtotyros muziejaus filialu.Ruošiantis pirmojo Lietuvoje senienømuziejaus 200 metø jubiliejui, 2012 m. atliktidideli darbai. Tam reikalui gauta EuroposSàjungos parama: 2009–2011 m.muziejaus kompleksui ir senajai mokyk-10 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


lai renovuoti iðleista 6,18 mln. litø. Didþiàjàpinigø dalá – 5,6 mln. litø – skyrë EuroposSàjungos fondai, 606 tûkst. litø – Ðilalësrajono savivaldybë, 208 tûkst. litø –Lietuvos Vyriausybë. Pakeisti prieð kelisdeðimtmeèius árengti Baubliø stikliniaigaubtai, àþuolai dezinfekuoti ir konservuoti,renovuota senoji pradinë mokykla irD.Poðkos vandens malûnas (jis, tiesa, neligi galo, nes, sako, projekte nebuvusiosnumatytos girnos), kapitališkai ir apgalvotaisutvarkyta dvarvietës aplinka.Tvarkant bûta ðiokiø tokiø atradimø.Lyginant kiemà, atrasti D.Poškos gyvenamojonamo pamatai, kurie palikti atviri irgraþiai papildo Baubliø aplinkà. Mokyklospamate rastas ámûrytas butelis su mokyklospašventinimo dokumentu 1935 m.,Bijotø seniûnas Steponas Jasaitis pas ðilaliðkádailininkà Pranciðkø Gerlikà suradojo nutapytà D.Poðkos portretà. Kaipþinoma, nëra iðlikusio ðio þemaièiø raðytojoir ðviesuolio portreto, tad ði dailininkodrobë papuoð Baublio jubiliejø ir papildysD.Poðkos biografijà. Ðiemet iðleistajubiliejinë Baublio moneta. Jubiliejuspasitinkamas ir literatûriniais darbais. 2010m. iðleistas moksliniø straipsniø rinkinys„Àþuolas folklore ir kultûroje“, kuriam pagrindàdavë 2009 m. rudená prie Baubliøvykusi konferencija „Àþuolas baltø ir kaimyniniøtautø kultûroje“. 2011 m. išleistosdvi knygos: antologija „Bitelë Baublyje“ir ligi šiol buvusi neišleista doc. VincoLaurynaièio 1959 m. apginta kaip disertacijamonografija „Dionizas Poška“ (visøtrijø leidiniø rengëjas Stasys Skrodenis).Vietinis medþio droþëjas AlfonsasMartinënas graþiai ákomponavo Baublá savodroþiniuose. Be to, praëjusiais metaisBijotai ágijo savo herbà ir vëliavà. Juosekaip simbolis puikuojasi Baublys. D.Poðkoslûpomis Baublys su savo broliu neketinopasitraukti iš gyvenimo,Jei tik paveldëtojai bus dëmesingi,Ne gvëros, keistuoliai kokie neprotingi,Ir jeigu po stogu nemirksim per liûtá,Tai keletà amþiø galësim prabûti.Jie ant Pelos kranto vienø paveldëtojøsaugomi, kitø niokojami jau iðstovëjodu amþius. Tegul Perkûnas jiems teikiastiprybës ir toliau atlaikyti visas negandasir byloti apie senovës àþuolø didybæir sumanøjá þemaitá Dionizà Poðkà.Tuo Baublio jubiliejumi geguþës 12 d.prie Baubliø prasidëjo Muziejø metø iðkilmësLietuvoje.Baltijos ðaliø elektros sistemøsinchroninis prisijungimasprie kontinentinës EuroposAtkelta ið 7 p.tinkløDirbdamos sinchroniðkai su KETBaltijos ðalys iðvengtø ir kai kuriø neigiamaielektros prekybà veikianèiøveiksniø, kurie yra aktualûs dirbantIPS/UPS sistemoje. Vienas ið pagrindiniøveiksniø yra þiediniø srautø átakoseliminavimas, kurie yra mums dirbantBRELL þiede ir kurie maþina Baltijosðaliø elektros rinkai skiriamus pralaidumus.Pleèiant elektros perdavimo tinkløinfrastruktûrà ir ruoðiantis sinchroniniamdarbui KET, reikia ágyvendinti irspecifines sistemos valdymo priemones,t.y.:– ádiegti sisteminiø paslaugø rinkàBaltijos ðalyse;– pasiekti susitarimus tarp Baltijosðaliø bei kaimyniniø PSO dël bendrørezervø palaikymo Baltijos regionui;– Baltijos ðaliø elektrinëse modernizuotidaþnio valdymo sistemas;– naujai statomose didesnës kaip50 MW galios elektrinëse bei senesnësstatybos elektrinëse ádiegti valdymànuo automatinës antrinës galiosvaldymo sistemos;– susitarti su Švedijos, Suomijos,Rusijos ir Baltarusijos PSO dël galiosrezervø palaikymo per nuolatinës srovësjungtis.Izoliuoto darbo bandymasPagal ENTSO-E procedûrà, prieðpradedant sinchroniðkai dirbti KET,Baltijos ðalys turës atlikti izoliuoto darbobandymà ir árodyti pasiruoðimà savarankiðkaivaldyti izoliuotà Baltijos ðaliøelektros energetinæ sistemà. Izoliuotodarbo bandymas daþniausiaitrunka po kelias savaites þiemos ir vasarossezonø metu. Pagrindinë Baltijosðaliø izoliuoto darbo problema yranepakankami pirminio rezervo ištekliai.Atliekant Baltijos ðaliø izoliuotodarbo bandymà, bûtø siekiama suENTSO-E susitarti dël kuo palankesniøsàlygø Baltijos ðaliø elektros sistemoms,atsiþvelgiant á ðiø sistemø dydáir ypatumus. Viena ið priemoniø yradalinis izoliuoto darbo scenarijus, kaiBaltijos šalys dirba izoliuotai naudodamosnuolatinës srovës intarpus pirminiamdaþniui reguliuoti. Priklausomainuo susitarimø su kaimyniniø ðaliøPSO, tada bûtø galima gauti didesniøpirminës galios rezervo kiekiø iðkaimyniniø energetikos sistemø.Išvados1. Nors Baltijos ðalys integruojaelektros infrastruktûrà ir elektros rinkassu Vakarø Europos ir Ðiaurës ðaliøelektros rinkomis, taèiau Lietuvos,Latvijos ir Estijos energetinë izoliacijabus visiðkai panaikinta tik elektrosenergetikos sistemai tapus visaverteEuropos elektros infrastruktûros, rinkosir sistemos dalyve, t.y. pradëjussinchroniðkai veikti Kontinentinës Europoselektros tinkle.2. Sinchroninio prisijungimo prieKET projektas yra kompleksinis ir apimavisø pirma politinius susitarimussu regioniniais partneriais, ES institucijomis,Rusija ir Baltarusija, taip patrezervø garantijà ir desinchronizacijànuo Rusijos ir Baltarusijos sistemø.3. Pagrindiniai infrastruktûriniaiprojektai bus vykdomi siekiant visiðkosintegracijos á Europos elektrosrinkà ir Visagino AE patikimam darbui.Kartu šie projektai garantuos ir patikimàBaltijos ðaliø energetinës sistemossinchroniná darbà su KET.4. Lietuva siekia sinchroniðkai prisijungtiprie KET iki 2020 metø. Preliminariaiávertinta, kad tam reikalingøinvesticijø Lietuvos dalis gali siekti apie180 mln. Lt., jungiantis prie KET suRusijos Federacijos Kaliningrado sritimi,arba 470 mln. Lt, jungiantis beKaliningrado srities.5. Visagino AE, kaip didþiausiobloko Baltijos sistemoje, rezervø klausimassprendþiamas sinchroninio prisijungimoprie KET kontekste. VisaginoAE 1350 MW bloko galios rezervavimasbus garantuojamas ið Lietuvos,Latvijos, Estijos ir Karaliauèiaussrities elektriniø, per kintamos srovësjungtis su Lenkija ir per nuolatinës srovësjungtis su Suomija, Ðvedija, Rusijair Baltarusija.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 11


VGTU Elektronikos fakulteto Telekomunikacijøinþinerijos katedros doc. dr. ArtûrasMedeiðis ragavo ir valdininko, ir mokslininko,ir dëstytojo duonos. Dabar koordinuojaEuropos mokslo fondo finansuojamàprojektà ir dësto telekomunikacijøvadybà. Jo pasiûlytas projektas ne tiklaimëjo tarptautiná COST projektø konkursà,bet pretenduoja sukelti perversmàbevielio radijo ryðio srityje.Pokalbis su projekto autoriumiArtûru Medeiðiu.Aurelija STASKEVIÈIENËBevielis radijoryðys:AR VGTU MOKSLININKAIBevielis radijo ryðys atveria galimybesdiegti novatoriðkas ryðio sistemas.Palyginti neseniai ðis ryðys buvo naujovë,o dabar mokslininkai jau suka galvas,kaip já iðplësti, pasiûlyti dar naujesniøtechnologiniø sprendimø ne tikvartotojams, bet ir operatoriams.Bevielis iðmanusis (arba kognityvus)radijo ryðys iðties yra palyginti naujasreiðkinys. Tai toks ryðys, kuris turi maþaiapribojimø: pasiekia daug toliau ir siûlopatikimesnes uþ áprastà radijo ryðá sistemas,garantuoja spartesná duomenø perdavimà.Jis prisitaiko prie vartotojo poreikiøir gali suteikti ávairiausias paslaugas:prisijungti prie pigiausio bevielio tinklo,suteikti informacijos apie netolieseesanèius draugus, bankomatus ir kita.Kognityviojo ryšio sàvoka imta vartoti tik1998 m., kai jà suformulavo Josephas Mitola,skaitydamas praneðimà Stokholmokaraliðkajame technologijø universitete. Iðpradþiø idëja buvo pasigauta karinëje pramonëje,vëliau jà perëmë civiliniai tyrimai,bet jau tada iðkilo bûtinybë numatyti bevielioradijo ryðio komerciná pritaikomumà,parengti techninio ir ekonominio gy-SUKELS PERVERSMÀ?vybingumo studijas. Specialistai turëjo sumodeliuotikuo ávairesnius tokio ryðio naudojimoatvejus, numatyti verslo modelius.Taigi bevielio radijo ryðio srityje ir tada, irdabar tikrai yra kà veikti.Kaip atsirado Europos mokslo irtechnologijø tarpvyriausybinio bendradarbiavimoprogramos COST projektas„Iðmaniøjø bevielio ryðio sistemø verslokoncepcijø ir reguliavimo sprendimø kûrimas“(COST veikla IC0905 TERRA)?Bevielio radijo ryšio projekto idëja gimëVGTU Elektronikos fakultete 2009-øjøpavasará, kai Telekomunikacijø inþinerijoskatedroje svarstëme moksliniø tyrimøplanus. Remdamasis bemaþ septyneriømetø darbo patirtimi Europos radijoryðiø biure Kopenhagoje ir patirtimi,ágyta Valstybinëje radijo daþniø tarnybojeLietuvoje (ðiuo metu – Radijo ryðiø tarnyba),pasisiûliau suprojektuoti naujàveiklà. Taip sutapo, kad kolega ið VytautoDidþiojo universiteto prof. VladislavasFominas paragino pasidomëti Europosprogramos COST galimybëmis ir padëjoiðplëtoti idëjà. Pats COST konkursas,kuriam buvo pateiktos skirtingø mokslosrièiø paraiðkos, vyko dviem etapais. Pirmajameetape buvo 17 paraiðkø, ið jø áfinalà pateko 5 projektai. 2009 m. lapkritáCOST praneðë, kad laimëjo mûsø projektasir Suomijos mokslininkø pateiktasprojektas (veikla IC0906 WiNeMo).Visiðkai naujos, pasaulyje dar neágyvendintostechnologijos kûrimas irplëtros planavimas – Jums ir Jûsø kolegomsmokslininkams dirbti turëtøbûti labai ádomu, taèiau nelengva. Kaipsekasi realizuoti projektà Lietuvoje irtarptautiniu mastu?Pirmasis COST-TERRA projekto dalyviøsusitikimas ávyko 2010 m. geguþæ Briuselyje,vëliau rinkomës Lisabonoje, Briuselyje,Kopenhagoje – kasmet organizuojamemaþiausiai du darbinius susitikimus.2012 m. balandþio 24–27 d. surengëmesusitikimà Vilniuje. COST veiklos IC0906WiNeMo susitikimas bei dvi tarptautinës12 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


konferencijos (Baltijos ateities interneto ryðiøkonferencija bei Automobiliniø bevielioryðio tinklø simpoziumas) – taip pat mûsødarbo grupës veikla.Ðiuo metu pleèiame eksperimentinæbazæ, ásigijome keletà árenginiø tyrimams.VGTU Elektronikos fakultete, Telekomunikacijømokslo centro bazëje, jau árengtair veikia kognityviojo bevielio ryðio laboratorija.Kuriame internetines duomenøbazes, kurios reaguotø á þmoniø uþklausasir spræstø bevielio radijo ryðio problemas.Norëèiau atkreipti dëmesá: mesnesukursime naujø telekomunikacijospaslaugø, jø ir ðiaip pakanka, taèiau iðmanusisbevielis ryðys palengvintø mûsøkasdiená gyvenimà. Be to, kas labaisvarbu, ðis ryðys yra artimas „þaliosioms“technologijoms, jis maþina spinduliuotæaplinkoje, aplinkos taršà, neeikvoja daugenergijos.Siekiame kuo plaèiau paskleisti bevielioradijo ryðio idëjà. Didiname komandà,pritraukdami ðalies aukðtøjø mokyklø jaunimà.Praëjusià vasarà Vilniuje organizavomevasaros mokyklà. Manau, tai buvovienas sëkmingiausiø bandymø pristatytiCOST-TERRA idëjas jaunimui. Kai kas iðvasaros mokyklos dalyviø pasirinko mûsøpasiûlytà baigiamøjø darbø kryptá: poramagistrantø, vienas bakalauras raðodarbus bevielio radijo ryðio tema.Audriaus BAGDONO nuotr.Pateikiant projektà konkurso komisijaireikëjo árodyti, kad bent 5 ðaliømokslininkai parems Jûsø idëjà ir sutiksjungtis á bendradarbiavimo tinklà. Supaþindinkitesu tarptautine komanda.Iš viso COST-TERRA projekte dalyvauja21 ðalies atstovai: tarptautinëje komandojedirba 19-os Europos ðaliø ir Kanadosbei Pietø Afrikos Respublikos bevielioryðio specialistai, mokslininkai. Be to,uþmezgëme ryðius su JAV mokslininkaisið Massachusets Institute of Technologybei Stevens Institute of Technology. Jie darnetapo asocijuotaisiais COST-TERRA nariais,bet rimtai domisi. Projekte jau dalyvauja„Intel“, „Ericsson“, „Nokia“ bei „NokiaSiemens Networks“ korporacijø atstovai.Lietuvoje prie ðio projekto dirbameketuriese. Be manæs, komandoje yraVGTU Telekomunikacijø inþinerijos katedrosdoc. dr. Arûnas Ðaltis – techninës daliesvadovas. Mokomosios laboratorijosvedëjas Karolis Mikënas atsako uþ organizaciniusklausimus, prof. Vladislavas Fominasiš Vytauto Didþiojo universiteto prisidedatyrimais kognityviøjø ryðiø standartizavimoir sklaidos srityje. Talkina ir daugiauþmoniø. Ðtai Telekomunikacijø inþinerijoskatedros dr. Vaidas Batkauskas,turintis darbo „Omnitel“ bendrovëje patirties,neseniai savo prezentacijoje „nutiesëtiltà“ tarp projekto koncepcijos ir realybës– to, kà operatorius veikia èia irdabar. Ir toliau stipriname komandà, kadpritrauktume naujø þmoniø bei idëjø, kadiðplëstume tyrimø apimtá.Pakalbëkime apie projekto finansavimà,kuris, kiek yra þinoma, skirtas tiktarptautinëms konferencijoms bei seminaramsorganizuoti. Kaip ágyvendinatekitas projekto veiklas?Europinis finansavimas, apie 80tûkst. eurø per metus, yra skirtas 21-osðalies mokslininkø staþuotëms, komandiruotëms,projekto vieðinimui. Ðiemetbuvo skirta 105 tûkst. eurø. Dþiugu, kadprie COST-TERRA projekto finansavimoprisidëjo lietuviðkas kofinansavimas –mus parëmë Mokslo ir technologijøagentûra (anksèiau TPA). Vëliau nacionalináCOST programø finansavimà perëmëLietuvos mokslo taryba. Pirmaisiaismetais TPA skyrë 75 tûkst. litø, o pernaiið LMT gavome apie 180 tûkst. litø. Ið ðiølëðø galëjome plësti techninæ bazæ, organizavomevasaros mokyklà Vilniuje.Savo praneðimuose tvirtinate, kadbevielës sistemos labai sparèiai auga,o ðio ryðio vartotojø yra maþdaug keturiskartdaugiau nei laidinio ryðio abonentø.Ar bevielis ryðys iðties toks patrauklus?Kaip já vertina verslininkai, gamybininkaiir paprasti vartotojai?Bevielio radijo ryšio pagrindas yranaujos technologijos, taigi vartotojamsturime árodyti, kad spartus, ávairus ir visuresantis ryðys gali pagerinti ne tik kasdienágyvenimà, bet ir pagreitinti verslobei gamybos sprendimus. Kad vartotojaimumis tikëtø, turime sukurti aiðkià bevielioryðio sistemø diegimo vizijà, tvirtàteisinæ bazæ. Lietuvos telekomunikacijøspecialistai ir mokslininkai yra pasiekæ tikraidaug, iðugdyta daug gerø ðios sritiesspecialistø, kurie dirba arba konsultuojapasaulinio lygmens telekomunikacijøbendroves. Þinoma, gaila, kad kurá laikàatsilikome moksliniø tyrimø srityje, nesjie buvo susijæ su sovietiniais projektais,o Atgimimo laikotarpiu Lietuvos telekomunikacijøámonës nesuspëjo persiorientuoti.Taèiau ðiuo metu telekomunikacijøsritis sparèiai plëtojasi, parengiama dauggerø specialistø: KTU Telekomunikacijøkatedros tyrimai yra orientuoti á laidiniusryðius bei jø modernizavimà, o VGTU Telekomunikacijøinþinerijos katedra, norsjauna, bet jau uþëmë tvirtas pozicijas bevielioradijo ryðio tyrimø srityje.2014-øjø pavasará iðmaniojo bevielioradijo ryðio projektas COST-TERRApasieks finiðà. Su kokiais sunkumaissusiduriate ir ko tikitës ið projekto?Pasiekëme nemaþai – jau perþengtasiðliekamosios vertës slenkstis. Vien tai,kad pasaulio specialistus pavyko suburtiá didelæ tarptautinæ komandà, reiðkia, kadtinklo efektas veikia. Jau pajutome: kuodaugiau pritrauksime bendraminèiø, tuodidesnë tikimybë, jog projektà lydës sëkmë,o artëjant darbø pabaigai iðsikristalizuosir naujos idëjos. Pastarieji pusantrømetø man ir kolegoms pralëkë labai greit.Kadangi klausiate apie sunkumus, paminësiulabai þemiðkà, bet opià problemà:trûksta vietos! Trûksta laisvo radijo spektro,nes kiekvienas ruoþas jau yra kaþkampriskirtas, ypaè miestuose.Artëjant projekto finiðui labai norëèiau,kad pasiektume komerciniø rezultatø, kadprojekto idëjos taptø „kûnu“. Kadangidëstau telekomunikacijø vadybà VGTUbakalaurams ir magistrantams, norëèiau,kad baigiamieji studentø darbai bûtø pritaikomipraktiðkai ir bûtø komerciðkai vertingi.Tai taptø stimulu ir absolventams, irmums, universiteto mokslininkams, tobulintitelekomunikacijø sritá.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 13


Rojø visuomet ásivaizdavau kaip bibliotekà, – raðë Jorge LuisasBorgesas. Toká Rojø ir siekë sukurti Tadas Vrublevskis,didþiàjà laiko ir lëðø dalá skyræs savo bibliotekai.Tado VrublevskiopalikimasVilniuiDr. Birutë RAILIENËLietuvos mokslø akademijosVrublevskiø bibliotekaPerþvelgus gausybæ XIX a. antrosiospusës periodinës spaudos straipsniø,dokumentinës informacijos ið Vilniauskasdienio gyvenimo, atsiminimø, moksliniøstraipsniø, iðryðkëjo trys svarbiausiTado Vrublevskio (1858–1925) gyvenimosiekiai: Tëvynë, Tiesa ir Biblioteka.Apie Tado Vrublevskio, þymaus Vilniausadvokato, visuomenës þmogausir bibliotekininko, gyvenimà buvo paraðytanemaþai straipsniø lietuviø, lenkø,rusø kalbomis, iðleista aktualumo neprarandantiV.Abramavièiaus monografija,parengta bibliografinë 1940–2000 m. iðleistosmedþiagos apþvalga. Lietuvosmokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekarengia bibliografijos rodyklæ, kurioje uþregistruospaties T.Vrublevskio darbus irliteratûrà apie já. Surinkta medþiaga pagelbësvertinti T.Vrublevskio asmenybësátakà politikos, teisës, bibliotekininkystësbarams. Ateities darbams liko nemaþainespausdintos medþiagos – tai laiðkai, uþraðai,motinos Emilijos dienoraðtis, kurájinai raðë sûnui (dokumentai saugomi Lietuvosmokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekosRankraðèiø skyriuje).TadasVrublevskissu kolegomisadvokataisÐubravcøsusirinkimasTadoVrublevskiobute. Jispats –atsirëmæs áspintàTëvynë – gyvenimo meilëPolitiškai Tadas Vrublevskis subrendoanksti. Gerokai per anksti, kaip ir visajo karta, kurios vaikystë prabëgo stebintpasirengimà sukilimui, jo pralaimëjimà,represijas. Ðeimoje vertybës buvonekintamos: laisvë, nepriklausomybë, patriotizmas.Artimiausias pavyzdys – tëvasEustachijus Vrublevskis uþ pogrindinæveiklà buvo aðtuoneriems metams iðtremtasá katorgà, jo brolis Valerijonas Vrublevskisbuvo vienas þymiausiø 1863 m.sukilimo organizatoriø. Motinos senelisMauricijus Beniovskis XVIII a. pabaigojeemigravo ið Lietuvos á Prancûzijà, o vëliauJungtinëse Amerikos Valstijose pagarsëjopilietiniame kare, motinos tëvasBaltramiejus Beniovskis dalyvavo 1831 m.sukilime.Auklëdama sûnø patriotine dvasia,kuri buvo neatsiejama nuo tikëjimo, motinasiekë ádiegti pilietiðkumo, iðmokyti,kad reikia nugalëti savo aistras, mëgtidarbà ir þmones. Apie tai raðë dienoraðèiosûnui puslapiuose:„Sûnau mano, ðtai mano priesakai tau:niekada nebûk egoistas, mylëk þmones,nereikalauk uþ tai jø padëkos, nes atlyginimoprivalai ieðkoti ne þmonëse, bet Dievujeir savo paties sàþinëje (...) negyvenidar visuomenës gyvenimu, neþinai dar josskausmø, dþiaugsmø ir vilèiø, bet atsimink,kad priklausai ne sau, o esi visuomenës,kurioje gyveni, narys, kad dël jos gyventi,jai dirbti ir jai aukotis privalai“.Moralinë skola visuomenei neatsiejamaTado Vrublevskio sàmonëje nuomeilës Tëvynei, kurià jis ásivaizduoja „senoviðkai“– tai Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë,kurios teritoriná, politiná kon-14 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


dþios persekiojamus asmenis. Advokatodarbas tapo neatsiejamas nuo politikos,kai ginamieji buvo kaltinti nepaklusnumuvaldþiai. Taèiau daþniausiai tai bûdavopaprasti lietuviai, norëjæ mokyti vaikussavo kalbos, siekæ nepriklausomybëssavo tëvynei, pasiprieðinæ valdininkøsavivalei ar smurtui, pagaliau – lietuviðkølaikraðèiø redaktoriai, propagavælietuvybæ. Tarp jo ginamøjø buvo katalikøir staèiatikiø dvasininkai, ávairiø politiniøpartijø ir grupiø nariai (bolðevikai,menðevikai, lenkø socialistai, þydø Bundonariai, lietuviø socialdemokratai, anarchistai,komunistai ir revoliucionieriai). Nëraþinomas tikslus T. Vrublevskio vestø byløskaièius, taèiau vien 1905–1907 m. jisdalyvavo 470 politiniø bylø, kuriose buvoteisiama apie 4000 þmoniø.Politinëse bylose gindamas taip patir lietuvius, T.Vrublevskis uþsitraukë Lenkijosvaldþios nemalonæ. Jo, vieno garsiausiøjuristø, turinèio nemaþai dëstymopatirties, ávertinto kaip vieno rimèiausiøir ádomiausiø dëstytojø Vilniaus aukðtuosiuosekursuose, nepakvietë dëstyti áatkuriamà Vilniaus universitetà, pavadintàStepono Batoro vardu.Nors ir daþnai nusivildavo þmonëmis,dvasinæ pusiausvyrà atgaudavo uþsidaræsknygø pasaulyje, savo bibliotekoje,taèiau taip „pasislëpæs“ ilgai nebûdavo.Atrasdavo bûrá bendraminèiø, kuriuoskviesdavo á sveèius, kartu gvildendavomokslines ir visuomenines temas.Labiausiai pagarsëjo 1898 m. VilniujeT. Vrublevskio ákurta Šubravcø loþë,arba draugija. Tai buvo organizacija, savoveikloje naudojusi tam tikras XIX a.struktà jaunystëjedar sunkiai galëjoávardyti. Apie savo meilæ tëvyneiraðë dar 1882 m.:„(...) að turiu vienà mylimàjà, vienintelæ.Jinai manæs iðduoti negali“.Pokalbiuose T.Vrublevskis prisistatydavokaip vienas paskutiniø LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës pilieèiø – tokiupats save laikë, tuo didþiavosi iki mirties.Bet kartu dël to ir kentëjo.Tiesa – gyvenimo bûdasTadas Vrublevskis norëjo tinkamaipasirinkti kelià, kuriuo eidamas galëtøpadëti likimo nuskriaustiems þmonëms.Apsisprendimà tapti teisininku T.Vrublevskisiðdëstë laiðke tëvams 1882 metais:„Naudingiausia man bus stoti á teisësfakultetà: 1)teisës fakultetas yra vienintelis,kuriame dëstomi visuomenësmokslai; 2)teisës studijos gali man duotipamatus tolesnëms Lenkijos istorijosstudijoms (...); 3)[jos] galës man taptiatrama liaudies interesø gynëjo veikloje.(...) negalëèiau visiðkai pasiðvæsti darbui,nutolusiam nuo pilietinës veiklos“.1891 m. T. Vrublevskis pradëjo dirbtiadvokatu Vilniuje. Jis buvo dràsus þmogus,savo profesijos riteris: imdavosi politiniø,rezonansiniø bylø ir gindavo val-Tadas VrublevskisTadoVrublevskiobutointerjeras.JanoBulhakonuotr.pradþios masoniškas tradicijas.Draugijos nariai ketvirtadieniais rinkdavosiT. Vrublevskio bute. Gal todël draugijaiir prigijo ne tik „èvartkø“ (ketvirtadieniø– lenk.) pavadinimas, bet ir Gospodapod Rakarzem (namai prie lëbautojo –lenk.). Pastarasis pavadinimas greièiausiaiatsirado 1898 m. atidengus paminklàtiesiai prieð T.Vrublevskio buto langus buvusiamliûdnai pagarsëjusiam Vilniaus generalgubernatoriuiM.Muravjovui.Ðubravcai, sekdami savo pirmtakøtradicija, taip pat leido humoristiná ðeðtadieninálaikraðtëlá Wiadomoúci Brukowe(Grindinio þinios), straipsnius pasirašydavoslapyvardþiais. Net ir laikraðtëliovinjetæ panaudojo tà paèià, kuri buvospausdinama XIX a. su pavaizduoturaiteliu ant kastuvo.Nors T.Vrublevskio raðymo stiliø draugaivertino kaip „sausà“, jis mielai dalyvavoPrzeglàd Wileñski leidyboje. ÐioMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 15


laikraðèio redaktoriumi nuo pat ákûrimo1911 m. buvo T. Vrublevskio draugasLiudvikas Abramovièius (1879–1939).Laikraðtyje buvo spausdinami straipsniaiið LDK istorijos, naujienos ið lietuviø, gudøir kitø tautybiø þmoniø gyvenimo Vilniujeir Vilniaus kraðte, spausdinami literatûriniaidarbai. 1921 m. atkurto laikraðèioredakcija ir administracija ið Pylimogatvës Nr. 3 persikëlë á tuos paèius namus,kur gyveno T.Vrublevskis. T.Vrublevskiorûpesèiu laikraðtis skelbdavonaujienas ið E. ir E. Vrublevskiø bibliotekosgyvenimo.Tarp savo buto sienø T.Vrublevskis jokiubûdu neuþsidarydavo, mielai dalyvavovisuomeniniame Vilniaus gyvenime,ypaè lietuviø renginiuose. Graþus ir prasmingasbuvo T.Vrublevskio bendradarbiavimassu Lietuviø mokslo draugija(LMD, ákurta 1907). Draugija kvietë já taptivaldybos nariu. Jis sutiko, parengë draugijosnuostatus. Draugijos susirinkimuoseskaitë praneðimus apie Vilniaus istorijà,spaudos lietuviø kalba draudimà, kitaspaskaitas. Paþymëtina, kad LMDrengtame paskaitø cikle apie lietuviðkosspaudos draudimà (1925 m. geguþësmën.), ðvenèiant 20-àsias spaudos draudimopanaikinimo metines, buvo paskutinisT.Vrublevskio vieðas pasirodymas.Valentinos KULIKAUSKIENËS nuotr.Tado Vrublevskio antkapis Rasø kapinëse VilniujeBiblioteka – gyvenimo tikslasKokioje aplinkoje augo T.Vrublevskiobiblioteka? Tuo metu spauda lotyniškušriftu buvo uþdrausta po 1863 m. sukilimo,reakcija nepaliko be dëmesio ir veikusiøbibliotekø, knygynø. Jie buvo vertintikaip lenkiðkos kultûros þidiniai. Generalgubernatoriausásakymu buvo uþdarinëjamosir naikinamos lenkiðkos bibliotekos,jø vietoje steigiamos rusiðkos.Patys valdininkai, áþvelgæ lenkiðkose knygosepavojø santvarkai, visai kitaip kalbëjoapie rusiðkø knygø bibliotekas: „rusøðvietimas – stipresnis uþ rusø durtuvà“.Taèiau susidûræ su uþdarinëjamø vienuolynøknygø kalnais, vis dëlto nutarëásteigti vieðàjà Vilniaus bibliotekà ir á jàtas knygas suveþti. Taigi Vilniuje nuo1867 m. buvusiose universiteto patalposeveikë Vilniaus viešoji biblioteka, kuribuvo komplektuojama daugiausia rusiðkomisknygomis. Apie joká lituanistiná arLDK knygø paveldo komplektavimà kalbosnebuvo. Vilniuje esanèios Vilniausmokslo bièiuliø, Lietuviø mokslo, Baltarusiømokslo, Þydø mokslo institutodraugijos taip pat kûrë savo bibliotekas.T.Vrublevskis savo bibliotekà siekëpadaryti prieinamà visiems, nepaisanttautybës, kilmës, tikëjimo, politiniø paþiûrø.Taèiau pirmiausia reikëjo gerai apsvarstytigalimybesatverti bibliotekà visuomenei.Reikëjo irdarbo, ir laiko, ir pinigø.Ið tëvø paveldëtassantaupas, advokatohonorarà panaudojanaujiems leidiniams,o kartais uþ darbà paimdavoknygø.T.Vrublevskis buvone tik kolekcininkas,jis buvo eruditasbibliografas, darbðtusbibliotekininkas, knygøtvarkymo specia-listas. Kad spëtø padaryti kuo daugiau,keldavosi ketvirtà valandà ryto ir iki aðtuntosvalandos tvarkë knygas – inventorino,katalogavo, dëjo á lentynas pagal vadinamàjàOlenino sistemà, tvarkë ir specialiuosiusrinkinius – smulkiàjà spaudà,þemëlapius, raiþinius, fotografijas, muziejiniuseksponatus ir rankraðèius.Sparèiai auganèiai bibliotekai archyviniaidokumentai buvo nuperkami kartusu knygø rinkiniais arba atkeliaudavosu depozito teise, kartais tiesiog bûdavopadovanojami, paliekami testamentu.Taip bibliotekoje atsirado Henriko Pliaterioið Pustynës 6000 tomø biblioteka,ásigyta 1907 m. uþ 2500 rub., Juzefo Ciechanovièiausknygø rinkinys, ásigytas1909 m. uþ 1396 rub., Juzefo Veisenhofodokumentø rinkiniai, ásigyti 1911 m.uþ 365 rublius, 1819–1926 m. rankraðtiniøþemëlapiø kolekcija ið Jano Veisenhofo.Draugiðki santykiai su Juzefu Bielinskiu(1848–1926) padëjo – jis sutikoparduoti savo ilgus metus kauptà Vilniausuniversiteto istorijos dokumentøkolekcijà, savo knygas ir rankraðèius.Rankraðtynas pasipildë Vilniaus universitetoprofesoriø korespondencija, paskaitøkonspektais, uþraðais; puoðmenatapo beveik visø Vilniaus autoriø, raðiusiønuo XIX a. pradþios iki 1863 m., cenzûruotiautografai. Ðá masyvà T.Vrublevskissutvarkë pagal to meto reikalavimus.Dar vienas komplektavimo ðaltinisbuvo sumanytas kartu su laikraðèioPrzeglàd Wilenski redaktoriumi L.Abramovièiumi.Atsiøstas recenzuoti knygasir laikraðèius redakcija praðydavo padovanotiT.Vrublevskio bibliotekai. Surengusbibliotekoje Vilniaus knygø parodas,leidëjai buvo praðomi po vienà kità egzemplioriøpadovanoti.Knygø ðeimininkas nepaprastai branginosavo bibliotekà. Parduoti nors vienàknygà, kad galëtø pagerinti savo buitáarba turëtø lëðø iðlaidoms – laikë moraliniunusikaltimu. Biblioteka jam visuometbuvo visuomenës nuosavybë. Norsvisiems besikreipiantiems mielai parinkdavopageidaujamos literatûros, taèiauja pasinaudoti sudarydavo sàlygas vietoje,iðsineðti niekada neleisdavo paaiðkindamas:„praþudþius paskolintas knygasdaromas nuostolis visuomenei“.Per visus politinius neramumus T.Vrublevskisnesitraukë ið savo buto ir saugojobibliotekà. Karo metu stropiai rinkoávairius tada spausdintus lapelius, ádomiusVilniaus ir Lietuvos istorijos tyrinëjimams.Tokià misijà savo bibliotekai këlëir ateityje, didþiausià dëmesá skirdamasVilnianos ir Lituanikos rinkiniams.Dvideðimt metø savarankiðkai darbavæsisbibliotekoje T. Vrublevskis pagaliausuprato, kad iðaugæ fondai reikalauja naujøpatalpø, o aptarnavimui, prieþiûrai bûtinaireikia pagalbininkø. Ðá klausimà, matyt,ne kartà aptarë su savo bièiuliais, besilankanèiaisintelektualais. Jø bûryje gimëmintis kurti draugijà, kuri imtø rûpintisbibliotekos reikalais. 1912 m. spalio 25 d.buvo patvirtintas Eustachijaus ir EmilijosVrublevskiø bibliotekos draugijos(EEVBD) statutas, jis buvo išleistas lenkiškaiir rusiškai. EEVBD vadovauti buvosuburtas komitetas, kurio vadovu tapoT.Vrublevskis, sekretoriumi – MaksimiljanasMalinskis, iþdininku – Adomas Rimša,komiteto nariais – Marijonas Strumila,Ksaveras Zubavièius ir kiti. Ástatuose buvoaptarti svarbiausi bibliotekos gyvavimoklausimai ir jos santykis su EEVBD.Pirmajame ástatø paragrafe buvo iðkeltasEEVBD tikslas: „kaupti ir saugoti bibliotekàVilniuje, kurios fonduose bûtø þemëlapiai,graviûrø ir kitokiø spaudiniø rinkiniai,taip pat rankraðèiai, senoviniai aktai,spaudai ir t.t., skirti visuomenei naudotistiek mokslinei, tiek ðvieèiamajai veiklai“,o veiklos geografija – Vilnius.Taigi T.Vrublevskis oficialiai EEVBD perleidovisas nuosavybës teises ne tik á bibliotekà,bet ir á savo sklypà Vilniuje, pridëjodar 40 000 rubliø. Ir svarbiausiu iðkëlë naujojopastato klausimà. Pirmasis pasauliniskaras sutrukdë planus.16 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


Po karo savo bibliotekos klausimàT.Vrublevskis iðsprendë kaip tikras Vilniauspatriotas, kartu – kaip aukðèiausioskvalifikacijos advokatas. Teisiðkaiávertinæs EEVBD galimybes, nutarë steigtinaujà organizacijà. Ákûrë Eustachijausir Emilijos Vrublevskiø mokslinës paramosdraugijà (EEVMPD), kurios ástataibuvo patvirtinti 1922 m. rugpjûèio 19d. Ðiai draugijai ir buvo pavesta rûpintisbibliotekos ateitimi. T.Vrublevskis iðkëlëdvi pagrindines sàlygas. Pirma: kad ir kokiavaldþia Vilniø valdytø, ði biblioteka negalibûti iðveþta á kità miestà. Antra: bibliotekospaslaugos turi bûti teikiamos visiemsþmonëms, nepriklausomai nuo jøtautybës ir politiniø paþiûrø.Draugijos komitetas 1925 m. geguþës11 d. parengë bibliotekos depozitinio aktoprojektà, kurá svarstë Lenkijos tikybø irvieðojo ðvietimo ministerija. Projektui ið esmësbuvo pritarta, taèiau viena ið pastabøtikrai prieðtaravo pagrindinei T.Vrublevskionuostatai. Buvo pasiûlyta „esantkaro pavojui, laikinas rinkiniø iðveþimasið Vilniaus neprieðtarauja sutarèiai“.Šioje derybø vietoje didþiojo Bibliotekininkogyvybë nutrûko. T.Vrublevskis mirë1925 m. liepos 3 d., taèiau bibliotekosgyvenimas tekëjo toliau. Draugijos komitetasderybas su Lenkijos tikybø ir vieðojoðvietimo ministerija tæsë, sutartis buvopasiraðyta 1926 m. vasario 1 d., bibliotekosrinkiniai perëjo valstybës þinion kaipamþinas depozitas su sàlyga, kad nebûtønei dalomi, nei išveþti iš Vilniaus.Þinia apie T.Vrublevskio mirtá þaibo greitumuapskriejo Vilniø. EEVMPD adresu pasipylëuþuojautos laiðkai ir telegramos. Buvosudarytas laidotuviø komitetas ið ávairiøtautybiø atstovø, o paèios laidotuvës tapovisø Vilniuje gyvenanèiø tautybiø ir tikëjimøþmoniø manifestacija. Ypaè aktyviai laidotuvësedalyvavo lietuviai.To meto spaudoje spausdinami nekrologai,T.Vrublevskio gyvenimo aprašymai.Przeglàd Wileñski iðleido atskirànumerá T.Vrublevskiui. Jame buvo iðspausdintosatsisveikinimo kalbos, biografija.Bûta vilèiø, jog paèiø radikaliausiøpolitiniø paþiûrø atstovai susirinkodraugën ne paskutiná, o pirmà kartà, kadpagerbtø juos visus bandþiusá sutaikytiLDK pilietá. T.Vrublevskis atsisveikino susavo gyvenimo miestu – Vilniumi. Jampaliko visà savo turtà – bibliotekà. Þinojo,kad visuomet atsiras bièiuliø ir gynëjøratas, kurie turtins jo kolekcijas ir leisjomis naudotis visiems, nepaisant tautybës,tikëjimo ar politiniø paþiûrø.Ina PUKELYTËKauno kultûriniogyvenimo ateitis –jaunimasKauno kultûros bendruomenë jaune vienus metus iðgyvena kultûros atsinaujinimokrizæ. Didieji korifëjai, garsinæKauno menà sovietmeèiu ir ankstyvuojunepriklausomybës laikotarpiu,sudeginæ save kûryba, deja, pamaþuiðkeliauja anapilin, o naujoji karta, neturëdamasàlygø kurti ðiame mieste,savo talentus atiduoda sostinei ar kitiemsEuropos ir pasaulio miestams.Kaunas vis labiau grimzta á provincialumà,ið kurio já dar bando tempti keliostarsi kometos nuðvintanèios iniciatyvos– „Kauno tekstilës bienalë“,„Auros“ organizuojamas tarptautinisðokio festivalis, Paþaislio festivalis arfestivaliai „Kaunas Jazz“ ir „KaunasPhoto“. Naujoms kultûros iniciatyvomskelià prasiskinti sunku – miestevangiai pleèiasi kultûriniai jaunimosambûriai, o ir jau esanèios iniciatyvosslopinamos dël lëðø trûkumo.Vytauto Didþiojo universiteto Menøfakultetas, suprasdamas miestui kylanèiàgrësmæ netekti svarbiausio kultûriniogyvenimo pagrindo – aktyviø ir kûrybingøþmoniø, – siûlo ambicingiems,savo kelio ieðkantiems jaunuoliams netkelias studijø programas, kurias iðklausiusKaune galëtø atsirasti nauja ir stiprimenininkø, menotyrininkø ir meno vadybininkøkarta. Šiame mieste nuo rudensbus ruoðiami nepriklausomi, ávairiosekûrybiniø industrijø srityse galintysdirbti aktoriai. Jaunø, Kaune norinèiøgyventi ir kurti aktoriø trûkumuskundþiasi visi tiek valstybiniai, tiek savivaldybiøteatrai. Jø, be abejo, reikësir neseniai mieste ásikûrusiai Kino studijaibei VDU teatrui. Bakalauro Vaidybosprograma suteiks jauniems þmonëmsvisø vaidybos lauke sëkmingaiprisitaikyti reikalingø pagrindø. Sëkmingaiuniversitete jau treèius metusveikia ir bakalauro lygmens Naujøjømedijø meno programa – á jà kasmetnori patekti vis daugiau jaunuoliø. Èiasudaryta puiki techninë studijø bazë.Ðios programos studentai taps vienaispagrindiniø Vaidybos programos studentøpartneriø – tikimasi, kad kartudirbami bûsimieji menininkai atversnaujus meninius kelius. Treèia grupëstudentø, kurie intensyviai bendradarbiausir su aktoriais, ir su naujøjø medijømeno studentais, yra menotyrininkai.Seniausiai fakultete veikianti bakalaurolygmens Menotyros programayra vienintelë Lietuvoje, kurioje studentamssuteikiama integruotø þiniø apiemenà – teatrà, kinà, ðoká, dailæ (senàjà,modernià, ðiuolaikinæ), architektûrà,fotografijà. Menotyrininkai gali inicijuotiprojektus kartu su aktoriais ir vizualiøjømenø atstovais ir dalyvauti kritiniuosemeno procesuose – vertintimenà, já analizuoti, apraðyti. Magistrostudijø lygmenyje VDU Menø fakultetassiûlo naujà Kûrybiniø industrijø programà.Baigæ ðias studijas bûsimiejimeno lauko þaidëjai gebës taikyti novatoriðkuskomunikacijos, verslumo irkûrybiðkumo modelius, kurti originaliuskûrybiniø industrijø projektus.Tik sujungus visas kûrybines kompetencijasá visumà, sudarius sàlygasjoms augti, galima Kaune tikëtis meninioir kultûrinio atsinaujinimo. VytautoDidþiojo universitetas, suprasdamas,kokià reikðmæ þmogaus visapusiðkaigerovei turi menas ir kultûra, siekia,kad ðis atsinaujinimas kuo greièiauiðsiskleistø.Straipsnyje panaudotos nuotraukos iðLietuvos MA Vrublevskiø bibliotekosRetø spaudiniø skyriaus.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 17


Gyvenimas tautosakai – uþtektø vienðiø þodþiø apibûdinti S.Paliulio asmenybeiir veiklai. Gyvenimas ateièiai – jisnenusineðë á kapus paslapties. Jis palikomums sutartinæ – tartum testamentà,tartum priesakà budriai saugoti ir puoselëtità fenomenà, kuriame uþkoduotamûsø protëviø kûryba, susipynusi susenaisiais tikëjimais ir ritualais.Kauno universiteto skudutininkai lituanistai.Ið kairës sëdi: B.Brazdþionis, S.Paliulis, A.Ðatas.Stovi: J.Petrulis, J.Vaitiekûnas. 1930 m.SutartiniøProf. dr. Algirdas VYÞINTASStasiui Paliuliui buvo lemta gyventiðiaurrytinëje Lietuvoje, archajiðkoje liaudieskultûros oazëje, iki pat XX ðimtmeèioiðlaikiusioje tûkstantmetes buities, tikëjimøir meno apraiðkas, didelæ pagarbàproseneliø tradicijoms. Þmonës gyvenoramø, uþdarà gyvenimà ir todël ilgaiiðsaugojo daugelá nacionaliniø relikvijøir tradicijø, kartu ir savità muzikinækultûrà – sutartines giesmes, muzikos instrumentusbei originalø atlikimo bûdà.Šiame krašte, to meto Birþø apskritiesVabalninko valsèiaus Savuèiø viensëdyje,1902 m. geguþës 7 d. iðvydo pasauláStasys Paliulis.S.Paliulis ið ten, ið tos kultûros, sëliøgiminës palikuonis, atneðæs á XX amþiøunikalias vertybes. Todël ir dabar lyg priesakastebeskamba jo þodþiai „skubëkimenuimti tautosakos derliø“.Bûsimam tautosakos rinkëjui ir liaudiesmuzikos puoselëtojui didelæ átakàdarë vyresnës kartos kaimo giesmininkaiir muzikantai – visø pirma tëvas, sutartiniøbei liaudies instrumentø muzikosþinovas, meistras ir atlikëjas, kuris dar vaikystëjesavo gimtajame Sviliø sodþiuje„…ganydamas iðmoko ir lumzdþiu, birbyne,oþio ragu tirliuoti, o vëliau ir ragais,daudytëmis pûsti; mokëjo sutartines giedoti,jas paðokti, paskuduèiuoti, lumzdeliuir daudytëmis sutaryti“.1932 m. ávykusioje Pirmojoje studentøpavasario ðventëje, kurioje dalyvavoapie 2500 studentø, pasirodë S. Paliuliovadovaujami skuduèiø ir ragø ansambliai.Labai intensyviai padirbëta 1932–1933 mokslo metais Vilkijos progimnazijoje.Vilkijos ansambliai buvo pakviestidalyvauti tradiciniame skautø vakarekoncerteKauno valstybës teatre ir susilaukëpuikaus publikos bei spaudos ávertinimo.Itin reikðmingu reikia laikyti S.Paliuliodarbà su skautais, apie kurá buvo raðomaprieðkario laikraðtyje „Skautø aidas“.Skuduèiø muzikai plintant visoj Lietuvoj,apie jos reikðmæ vis daugiau pradëjoraðyti spauda. „Lietuvos aidas“ apieS. Paliulio veiklà raðë: „Skuduèius iðkëlëá vieðumà, juos apraðë ir suorganizavopirmà skuduèiø orkestrà tautosakininkas,Kauno „Auðros“ berniukø gimnazi-18 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


ir skuduèiø puoselëtojasMinint doc. dr. Stasio Paliulio 110-àsias gimimo metinesjos mokytojas Stasys Paliulis. Per trumpàlaikà skuduèiai rado didelá pasisekimà,ypaè jaunimo tarpe, nes pats instrumentaspigus, portatyvus ir originalus…“Kad ir kur mokytojautø, S.Paliulis or-tës metais pats kûrë, harmonizavo iraranþavo skuduèiams dainas, marðus,ðokius, vëliau liko tradicinës sutartiniømuzikos garbintoju. Jis stebëjosi, kodëlunikaliosios tradicinës ragø ir daudyèiøSavuèiø ragø pûtëjai. Pirmasis ið kairës – S.Paliulis, viduryje – Stasio tëvas M.Paliulis. 1930 m.S.Paliulis su skuduèiais ir ragujo praktika, nuolatinë ir plati liaudies muzikospuoselëtojo veikla teikë impulsø irmoksliniam darbui, unikalaus sutartiniøreiðkinio analizei. Susidaro áspûdis, jogsavo jaunystës metais, su pertraukomisstudijuodamas universitete, ávairiose vietosedirbdamas mokytojo darbà, S.Paliulisnuolat sistemingai studijavo tautosakinæliteratûrà (J.Basanavièiø, A.Juðkà,A.R.Niemá, M.Birþiðkà, V.Mykolaitá-Putinà,B.Sruogà, A.Sabaliauskà, J.Baldþiø,B.Buraèà). S.Paliulis sàmoningai pasirinkojo sielai artimà diplominio darbo temà– sutartines, aiðkiai suvokdamas jøteorinio nagrinëjimo reikðmæ.Diplominis darbas „Mûsø giesmës(sutartinës)“, raðytas prieð septyniasdeðimtmetø, – pirmasis Lietuvoje teorinissutartiniø tyrinëjimas, naujas ir originalusdarbas, garbiø profesoriø labai geraiávertintas.Ankstyvuosiuose S.Paliulio giesmiø(sutartiniø) tyrinëjimuose matome autoganizuodavoskudutininkø, ragø beidaudyèiø pûtëjø ir sutartiniø giesmininkiøbûrelius. Apie 1931 m. jis pirmasispradëjo skuduèiuoti ir funkcinës harmonijosdësniais pagrástus kûrinëlius, todëlðiek tiek praplëtë tradiciná skuduèiøkomplektà. Pradëjo spausdinti gaidas.Sugalvojo paprastesnæ skuduèiø gaidøraðybos sistemà – atskirø partijø gaidasraðë ne penklinëje, o ant vienos linijos,kurios pradþioje þymëjo, kuriuo skuduèiutà partijà groti.Visà savo gyvenimà S.Paliulis, pedagogasir tautosakininkas, liko iðtikimastradicinës kultûros principams, jospuoselëjimui. Tai atsispindi jo mokslodarbuose ir straipsniuose. Nors jaunysmuzikostaip vengiama dainø ðventëse,kodël jos taip maþa jaunimo ansambliørepertuare, apgailestavo dël nepakankamodëmesio ðiam þanrui muzikiniougdymo sistemoje. Jis buvo lyg ásitikinæs,kad sutartinës vël bus visuomenëspamiltos ir branginamos.Pokario metais S.Paliulis atsidavë viendarbui Pedagoginiame institute – vëlgi nulëmëpedagogo paðaukimas, gimnazijosmokytojo patirtis ir supratimas, kad galibûti naudingas bûsimiesiems mokytojams.Ði aukðtoji pedagogø rengimo mokyklaið tiesø tapo tarsi antraisiais S.Paliulionamais, kuriuose bemaþ 50 metøskambëjo ramus, bet átaigus, o kartais irartistiðkas ðio þmogaus balsas, patirtimipagrásta mintis. Jis aukðtino mokytojo profesijà,labai svarbià ir reikðmingà civilizuotojevisuomenëje, pabrëþë, jog mokytojasyra visø pradþiø pradþia, gyvenimo vairininkas.Todël ir skatino jaunimà pasirinktiðià kilnià profesijà.Dirbdamas su studentais lituanistais,docentas 1965 m. suorganizavo etnografináansamblá, kuris skuduèiuodavo, giedodavoir ðokdavo sutartines.S.Paliulio ilgametë tautosakos rinkë-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 19


iaus kompetencijà, didelæ folkloro rinkëjopatirtá, atsidavimà benykstanèiailiaudies kûrybai ir nerimà dël vëluojanèiojos fiksavimo. Etnografinës vertybësðio þmogaus akiratyje buvo nuolatos: pamokoje,paskaitoje, konferencijoje, prienamø þidinio ar kaimo gryèioj bandantatkurti sutartinæ – jis nuolat gyveno toskultûros dvasia.S.Paliulio ir jo mokiniø surinktos tautosakosrankraðèiai saugomi Lietuviø literatûrosir tautosakos institute.Stambiausias ir reikðmingiausiasS.Paliulio darbas yra jo sudaryta ir parengtaknyga „Lietuviø liaudies instrumentinëmuzika. Puèiamieji instrumentai“(1959). Ðioje monografijoje-antologijojeautorius, XX amþiaus pradþioje tyrinëjæsliaudies muzikos instrumentø egzistavimàjø natûralioje aplinkoje, nuolatbendravæs su XIX amþiaus kaimo tradicijøtæsëjais, pateikë autentiðkø duomenøapie instrumentø gamybà, vartojimà,paplitimà, garsynus, repertuarà, terminijàir kt. Knygos ávadiniame straipsnyje autoriuspateikë teoriná puèiamøjø muzikosinstrumentø apraðymà, remdamasis,kaip jis pats sakë, „ið liaudies pasisemtomisþiniomis“. Daugiausia dëmesioskirta unikaliems liaudies instrumentinëjemuzikoje skuduèiø ir ragø ansambliams.Ðie skirtingo organologinio tipo, bet giminingossutartiniðkos muzikos ansambliai(kapelijos, orkestrai) apibûdinti ávairiapusiðkai,taikant kompleksiná tyrimømetodà, iðkeliant bûdingiausias jø (þmogaus– instrumento – muzikos) egzistavimosavybes. Dominuoja istorinis-etnografinistyrimø pradas.S.Paliulis aiðkino jautæs pareigà paskelbtiilgai rinktà retà medþiagà ir apsaugotijà nuo iðnykimo, prisidëti prie gilesniomûsø liaudies kultûros paþinimo.Vëliau S.Paliulis beveik visà savo dëmesáskyrë instrumentinei muzikai tvarkyti,klasifikuoti.Šios monografijos-antologijos pagrinduS.Paliulis 1964 m. Lietuvos moksløakademijos Istorijos instituto mokslotaryboje apgynë istorijos mokslø kandidato(dab. daktaro) disertacijà. Tai ið tiesødidelë vertybë, tikra liaudies instrumentinëskultûros enciklopedija, svarbimedþiaga bendrajai muzikos istorijai irtradiciniam muzikavimui. Ðiandien ði liaudiesmuzikos instrumentø antologija jauyra bibliografinë retenybë.Prie reikðmingesniø S.Paliulio darbøreikia priskirti jo studijà „Daudyèiø poveikissutartiniø muzikai“. Rinkdamas sutartines,autorius yra pastebëjæs, jog ten, kurjos giedamos, vartojami ir bûdingi liaudiesmuzikos instrumentai – skuduèiai, ragai,daudytës, kanklës. Jis nustatë, kaddaugelio sutartiniø melodijos atitinka daudyèiønatûraliojo garsaeilio intervalus, kadsutartiniø melodika „ðokinëja“ daudyèiønatûraliojo garsaeilio intervalais, kuriuosbuvo pamëgæ giesmininkai. Jie buvo pripratæprie daudyèiø intervalø, nuo jø giesmininkainenukrypdavo ir neskambantðiems instrumentams.Originalûs S.Paliulio etnografinio pobûdþiostraipsniai, iðspausdinti knygos„Að iðdainavau visas daineles“ I ir II tomuose.Su kokia meile apraðytos Apaðèiosupës apylinkës, kiekvienas vingis,kiekviena brasta, intakas, kaimas ir sodyba,ten gyvenæ þmonës – asmenybës– skudutininkai, ragø bei daudyèiø pûtëjai,sutartiniø giesmininkës ir ðokëjos…Dar studijø ir mokytojavimo metais nekartà lankyti senukai, domëtasi savitaisjø charakteriais, pateiktomis sutartinëmis,dainomis, instrumentine muzika, pasakojimais…Tikras etnografijos rojus!Susidarai talentingo literato plunksna irsu meile apraðytà gimtojo kraðto, jo þmoniøgyvenimo ir tradicijø vaizdà. Varguar apsiriktume ðias apybraiþas pavadindamietnografinëmis studijomis, reikðmingomisir etnologijos mokslui.Svarbus mokslo darbas – S.Paliuliopraneðimas apie lietuviø liaudies puèiamuosiusmuzikos instrumentus, skaitytasVII Tarptautiniame antropologø ir etnograføkongrese Maskvoje.S.Paliulis visà gyvenimà buvo pasinëræsá savo kraðto etninæ kultûrà, suvokëtautosakos uþraðymo reikðmingumà,pats stengësi tai daryti ir skatino kitus.Jo veikloje iðryðkëja tam tikri prioritetai.* Tyrinëdamas liaudies instrumentinæmuzikà vadovavosi anuomet dar intuityviaisuvokiamu, o ðiandien jau dominuojanèiuetnofoniniu tyrimø metodu– nedaloma þmogaus, instrumento ir muzikosvienybe.• Nustatë daudyèiø natûralaus garsaeiliopoveiká sutartiniø muzikai.• Iðanalizavæs S.Stanevièiaus, S.Daukanto,M.Valanèiaus, A. ir J.Juðkø, L.Rëzos,F.Kurðaièio, T.Lepnerio kûrybiná palikimà,iðkëlë versijà apie platesná sutartiniømuzikos geografiná paplitimà, teigë,kad giesmiø bûta ir dzûkuose, ir þemaièiuose,ir prûsø lietuviuose.• Paveiktas A.Sabaliausko, A.R.Niemio,pratæsë jø pradëtus ðiaurës rytø Lietuvosmuzikinës tautosakos tyrimus monografijoje-antologijoje„Lietuviø liaudiesinstrumentinë muzika“.• Sukaupë, susistemino ir padovanojoLietuviø literatûros ir tautosakos institutuigausià savo surinktà tautosakà,kad ji galëtø bûti toliau tyrinëjama.Didelës gyvenimo patirties ir platausakiraèio humanitaras gerai mokëjo rusø,lenkø, vokieèiø, esperanto kalbas. Pastarajaibuvo tiesiog fanatiðkai atsidavæs,ðia kalba bendravo su kitais esperantininkais,raðë straipsnius.1996 m. rugsëjo 19 d. Stasys Paliulisatsisveikino su ðiuo pasauliu, o rugsëjo21 d. kraðtieèio, liaudies muzikos mëgëjomonsinjoro K.Vasiliausko bei artimøjøbuvo palydëtas á Antakalnio kapines.Kuklus, taktiðkas, kruopðtus, visiemsmums, su juo bendravusiems, be galogeranoriðkas vyresnës kartos inteligentas,dëjæs pamatus lietuviø folkloristikaiir iki ðiol dar per maþai ávertintas! Jo praktinëir mokslinë veikla buvo ir tebëra tarsitiltas ið praeities á ateitá, tradicinës kultûrosorientyras ateinanèioms kartoms.Adolfas Sabaliauskas, Jadvyga Èiurlionytë,Stasys Paliulis. Dvideðimtojo amþiausþmonës, arba tiesiog Amþiausþmonës, lietuviø liaudies kultûros perlørinkëjai, puoselëtojai, leidiniø rengëjai,palikæ mums tas vertybes, kuriomis grindþiamaðiandienë nacionalinë kultûra.Paprasti, darbðtûs, pasiðventæ þmonës,neskubëjæ siekti mokslo laipsniø, o tiesiogdirbæ sunkø kasdiená darbà, suvokæto darbo svarbà ir prasmæ – iðsaugotitautinës kultûros pamatà, senoliø tradicijas,kad jø nesunaikintø laikas bei svetimøkultûrø invazija.S.Paliulio nerimas dël liaudies kûryboslikimo ir buvo pagrindinë varomoji jëgaatsidëti tautosakininko darbui. Jo atvirumasir dosnumas atmintini visiems, kurielankësi jo namuose, raðë disertacijas, knygas,straipsnius, naudojosi jo sukauptamedþiaga, prisiminimais ir patarimais. Jisgeranoriðkai perdavë jaunajai kartai savouþgyventas vertybes pagal natûralø perimamumoprincipà, nuoseklø kartø ryðá.Gal dël to per daug nesiverþë raðyti habilitaciniodarbo, vis atidëdavo já vëlesniamlaikui ir svarbesniu dalyku laikë iðleisti tai,kà yra sukaupæs. Kuklaus, doro gyvenimobûdo ir prigimties þmogaus neviliojogreitai „daroma“ karjera.Šiandien S.Paliuliui bûtø 110 metø.Jo atminimà saugo gimtinë, visi liaudieskûrybos puoselëtojai. Já nuolat jauèiameðalia – giedodami ar skuduèiuodami jouþraðytà sutartinæ, skaitydami jo darbus.Tokio þmogaus gyvenimas ir darbai yrapasišventusio tarnavimo tautai pavyzdys.20 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


Lazeriø pramonë ir mokslinë veikla – vienasrièiø, kur Lietuva savo laimëjimais garsëjapasaulyje. Ðiemet sukanka 25-eri metai, kailietuviðki lazeriai buvo parodyti Vakarø pasauliui.1987-aisiais UAB „Eksma” sukurtas irpagamintas lazeris pirmà kartà buvo eksponuotasdidþiausioje Europoje lazeriøparodoje Miunchene.Lietuvoslazeriø pramonëlygiuojasi á JAV irTarptautinës parodos – vartai ápasauláMiunchene vykstanèios aukðtøjøtechnologijø parodos – vienos svarbiausiøir prestiþiðkiausiø pasaulyje, jø Lietuvosatstovai nepraleidþia. „Didþiausiosparodos vyksta Miunchene (Vokietija),JAV, Japonijoje. Ðtai, pavyzdþiui. MiuncheneLietuvos stendas neseniai stovëjotarp rinkos lyderiø – JAV ir Kinijos stendø– ir visuotinai buvo pripaþintas áspûdingiausiu.Lietuviai ðiemet dalyvaus Kinijos,Pietø Korëjos parodose. Japonijojedël vietinës rinkos specifikos daþniausiaidalyvauja vietiniai partneriai”, – pasakojaLazeriø ir ðviesos mokslo ir technologijøasociacijos (LŠMTA) vykdomasisdirektorius dr. Petras Balkevièius.Dalyvavimas tarptautinëse parodose,anot paðnekovo, – ypaè svarbus lazeriøgamintojø veiklos aspektas. Nuolatinis dalyvavimasparodose rodo ámonës stabilumàir potencialà, èia taip pat uþmezgamossvarbios mokslo ir verslo paþintys.Krizë Lietuvos lazeriø gamintojusaplenkëKinijàÁdomu tai, jog Lietuvos ekonomikaisunkiausiais pastaraisiais metais aukðtøjøtechnologijø rinkos atstovai nei krizës,nei nuosmukio praktiðkai nepajuto.Lietuvos lazerininkø sëkmës pamatas,pasak P.Balkevièiaus, buvo ir yra glaudusmokslo ir verslo ryðys. Mat dauguma dabartiniødidþiausiø Lietuvos lazeriø ámoniøákûrëjø – iðeiviai ið akademinio mokslopasaulio. Jie anksèiau sugebëjo sëkmingaisujungti praktinæ patirtá su vadybinëmisþiniomis ir pakëlë ðià aukðtøjø technologijøsritá á pasauliná lygmená.„1992-aisiais 100 proc. Lietuvos eksportoá Japonijà sudarë lazeriai – visi 2vienetai“, – sudëtingus laikus mena dr.P.Balkevièius. „Mûsø patirtis ir praktikaiš dalies atëjo ir ið Sovietø Sàjungos, taippat jos karinio komplekso – gamindavomenestandartinius matavimo prietaisus.Vëliau atsirado ádomiø vienetiniø uþsakymø,kuriø niekas kitas neapsiimdavodaryti. Pradëjome vaþinëti á tarptautinesparodas su savo gaminiais ir buvomeávertinti”.„O šiemet Japonijos ambasada savoleidinyje, skirtame diplomatiniø santykiøatkûrimo 20-meèiui, lazerius akcentuojakaip Lietuvos eksporto á Japonijàprekæ, visais laikotarpiais sudariusià didelædalá, o 2010–2011 m. – treèdalá visoLietuvos eksporto“, – tarptautinius laimëjimusvardija P.Balkevièius.Tarp ávertinimø – lazeriniø technologijø„Oskarai“ ir Europos kosmosoagentûros uþsakymaiLazeriniø technologijø srityje Lietuvaiapdovanojimø netrûksta – pernai UAB„Ekspla“ prestiþiniuose San Franciske(JAV) vykusiuose apdovanojimuose„Prism Awards for Photonics Innovation“dþiaugësi iðkovotu paþangiausio pasaulyje2010-øjø gaminio moksliniams tyrimamsskirtø lazeriø kategorijoje titulu, darvadinamu aukðtøjø technologijø „Oskaru”,uþ bendrovës sukurtà lazerá „NT200“.Tais paèiais metais Vokietijos ûkio apdovanojimøLietuvoje ceremonijoje UAB„Altechna“ áteiktas prizas nominacijoje„Atsakomybë uþ ateitá“, paèioje Vokietijoje– verslo apdovanojimas uþ lyderiaujanèiastechnologijas bei pavyzdinæ jaunø irpatyrusiø darbuotojø komandà. Konkurse„Swedish Business Awards 2011“ „Altechna“pripaþinta harmoningiausiai auganèiakompanija, o ðiemet ði ámonë iðrinktaMetø þiniø ekonomikos ámone.Sëkmingus metus pratæsë ir dar vienassvarbus tarptautinio pripaþinimo þenklas.Ðià vasarà vienoje ið lazeriniø ámoniø– UAB MGF „Ðviesos konversija” –apsilankë Europos komisarë Maire Geoghegan-Quinn.Ji, dalyvaudama Pasauliolietuviø ekonomikos forume, pati panoroaplankyti Lietuvos lazerininkus, susipaþintisu jø vykdoma veikla.Lietuvoje jau anksèiau pasklido þinia,jog dar viena mokymø projekto dalyvë –UAB „Optolita“ gamins itin preciziðkusoptikos komponentus Europos kosmosoagentûros kuriamam palydovui.„Visi šie laimëjimai – nuoseklaus deðimtmeèiødarbo, lëmusio pastarøjø metøsëkmæ ir garantuotà þengimà á prieká,rezultatas nepaisant sudëtingos globaliosir vietinës ekonomikos situacijos“, –pabrëþë P.Balkevièius.Þingsnis á pasaulio industrinesrinkasPaklaustas apie dabartines Lietuvoslazeriø rinkos tendencijas, paðnekovasnedvejodamas mini eksporto didëjimà áAzijos ðalis – Kinijà, Pietø Korëjà. Taip patpagaliau atsiranda pirkëjø ir Lietuvoje –dabar vietinëje rinkoje nuperkama apie10–15 proc. lazerininkø produkcijos. Kiti85 proc. skirti eksportui.Didþiausias lazerininkø ateities uþmojis– augantys uþsakymai ið industrinësrinkos. „Lietuvoje pagaminti lazeriai sudaroapie 10 proc. pasaulinës moksliniølazeriø rinkos. Tai yra labai daug. Taèiaumûsø tikslas – tiekti árenginius tokiomsindustrijos milþinëms, kaip „Samsung”ar LG – ir ne po vienà aparatà. Ðio uþmojouþuomazgos jau matomos, tikimësper kelerius artimiausius metus þenkliaipadidinti pardavimus šioje rinkoje”, – ateitiesplanus apibendrino dr. Balkevièius.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 21


Dabar arba niekadosTomo Noraus-Naruðevièiaus gyvenimo vaizdai2011 m. spalio 29 d. Simno kultûros centro Krokialaukio filialo kultûrosnamuose buvo pristatyta Juozo Straþnicko monografija „Dabararba niekados. Tomo Noraus-Naruðevièiaus gyvenimo vaizdai“ apieáþymø inþinieriø, lietuvybës puoselëtojà, vienà pirmøjø Lietuvosdiplomatø, nepriklausomos valstybës kûrëjø T.Norø-Naruðevièiø(1871–1927), kilusá ið Alytaus r. Daugirdø kaimo.Renginio vedëja Meilë Aleksandravièienë irknygos autorius Juozas StraþnickasPagerbti savo kraðtieèio susirinkogausus bûrys Krokialaukio miestelio, aplinkiniøkaimø, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruðevièiausvidurinës mokyklosmokytojø, mokiniø ir ið toliau atvykusiøsveèiø. Renginyje dalyvavo ir knygos autoriusJuozas Straþnickas.Renginio vedëja – Krokialaukio TomoNoraus-Naruðevièiaus vidurinës mokyklosdirektorës pavaduotoja ugdymui MeilëAleksandravièienë þodá suteikë Krokialaukiofilialo Ûdrijos kultûros namø folkloroansamblio „Rûta“ vadovei ReginaiZabitienei. Ji puikiai paþásta knygos autoriøJuozà Straþnickà ir jo darbus. Tailabai darbðtus, paprastas, atkaklus þurnalistas,visuomenininkas. Jo plunksnaipriklauso keli svarbûs leidiniai: „AkademikasAleksandras Èyras. Gyvenimospalvos“, „Profesorius Kazimieras Barðauskas.Meilës galia“, „Kazimieras Vasiliauskas:mokslininkas, pedagogas, inþinierius“ir kiti.Mokiniø vardu kalbëjusi Jovita Karkaraitëtikino, kad T.Noraus-Naruðevièiausdarbai leidþia jo pavardæ tarti ðaliaiðkiliausiø Lietuvos asmenybiø, o jaunàjàkartà moko mylëti gimtàjá kraðtà kilniaisdarbais, mokslo laimëjimais.Po renginio dalyviai aplankë T.Noraus-Naruðevièiausamþinojo poilsio vietà,savotiðkà giminës panteonà Krokialaukiokapinëse. Uþdegæ atminimo þvakeles,sugiedojæ „Tautiðkà giesmæ“, nuoðirdþiaipadëkojo knygos autoriui JuozuiStraþnickui uþ áspûdingà pilietiðkumopamokà.Solidþià, turiningà monografijà, papuoðtàT.Noraus-Naruðevièiaus nuotrauka,iðleido VGTU leidykla „Technika“2010 m. Recenzentai: prof. habil. dr. RomualdasGinevièius, doc. dr. AlgimantasNakas.Prof. Romualdas Ginevièius „Áþangosþodyje“ taikliai apibûdino autoriaus iðlaikraðèiø, oficialiø ðaltiniø, laiðkø surinktusgausius faktinius duomenis: „Tai paremtasdokumentais pasakojimas apietarnauti Lietuvai pasiðventusio þmogauskelià, kupinà átampos, vingiø ir dramatizmo...Þmogaus, kuris ant aukuro padëjovisa tai, kas brangiausia. Ant aukuro,kuris vadinasi Lietuva. Tokie þmonësnegali bûti pamirðti“.Autorius savo þodyje „Þmogus ið uþmarðties“tvirtina: „T.Norus-Naruðevièius,vadintas „Dzûkijos àþuolu“, yra ir turëtøbûti viena ið ðviesiausiø asmenybiø Lietuvosatgimimo pranaðø ir jos kûrëjø rikiuotëje.Baigæs dvi aukðtàsias mokyklas,pasiekæs profesinio pripaþinimo, iðgarsëjæsveikla lietuvybës labui RusijojeRenginio dalyviai aplankë T.Noraus-Naruðevièiaus amþinojo poilsio vietà, savotiðkàgiminës panteonà Krokialaukio kapinëse22 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


ir Amerikoje, áþymus diplomatas, susisiekimoministras, pirmasis Klaipëdos uostodirekcijos vadovas... Pridurkime – eruditas,be savo gimtosios, mokëjæs beneketurias uþsienio kalbas, mecenatas iraltruistas, varguomenës ðelpëjas, jaunimoglobëjas“.Tai tikrai iðkili, verta pagarbos asmenybë,bet nepelnytai pamirðta. J.Straþnickastarsi sugràþino T.Noraus-Naruðevièiausnuopelnus, darbus Lietuvai á jaunimoir garbaus amþiaus tautieèiø atmintá.Autorius yra labai kuklus ir tarytum atsipraðoskaitytojø:„Ði knyga nëra iðsami T.Noraus-Naruðevièiausbiografija. Jà raðant reikëtøpagyventi ir padirbëti Maskvoje, Londone,Paryþiuje, Vaðingtone, Èikagoje, Niujorke,gal net Tokijuje, Þenevoje, Romoje,Briuselyje. Tikrai atrastume ðio þmogauspëdsakø. Autorius tokiø galimybiøneturëjo“.Leidiná sudaro 8 dalys. Kiekvienoje atsispindiatitinkamo laikotarpio darbðtausdzûko veikla, paremta dokumentais, buvusiøbendradarbiø prisiminimais, laiðkø,straipsniø faksimilëmis. Septintos daliespaskutinë pastraipa „Tarp politiniøgirnø“ primena partijø tarpusavio rietenas,panaðias á dabar vykstanèias Lietuvoje.309 puslapyje skaitome:„Prie opozicijos uþpuolimø ir priekaiðtøT.Norus-Naruðevièius jau spëjo priprasti.Tokia jos duona ir priedermë. Betðákart duobæ kasa koalicijos Vyriausybëjepartneriai krikðèionys demokratai. Jø laikraðtis„Rytas“ atakos smaigalá nukreipë áSusisiekimo ministerijà ir jos vadovà“.Monografijoje pateikta daugybë politiniøávykiø, to meto Lietuvos ministrø, diplomatøtarpusavio santykiø ir ryðiø su uþsieniufaktø. Bet jà skaityti ádomu, nes autoriusápina ir vaizdingos beletristikos: dialogø,linksmø nutikimø (þinoma, ir labailiûdnø), spalvingø asmenybiø portretø,vaizdingø palyginimø. Knygos pavadinimejie ávardyti kaip „gyvenimo vaizdai“.Nuoðirdþiai dëkoju T.Noraus-Naruðevièiauskraðtieèiø, Jo artimøjø ir savo varduuþ toká turiningà, ádomø, daug laiko irkantrybës pareikalavusá darbà. Laiminga,kad viena ið mano nuotraukø „Gimtinëpo 130 metø“ buvo reikalinga leidiniopuslapiui. Dëkoju uþ patá leidiná suautografu, o „Mokslo ir gyvenimo“ skaitytojamsprimenu, kad knygà galima ásigytiVGTU ið anksto susitarus su gerb.Juozu Straþnicku.Valerija JANUÐKEVIÈIENËTamsioji medþiagaGalaktikos sukasi tokiu greièiu, kadjos turëjo jau labai seniai suirti, nes stebimosmedþiagos sukuriama gravitacijanegali atsverti tokio sukimosi sukuriamosiðcentrinës jëgos. Tas patsyra ir su galaktikø spieèiais, todëlmokslininkai daro prielaidà, kad egzistuojamums nematoma medþiaga(tamsioji medþiaga), kurios sukuriamapapildoma gravitacija iðlaiko galaktikas.Ir tos medþiagos turëtø bûti labaidaug – daugiau kaip 80 procentø visàvisatà sudaranèios medþiagos. Nedidelætamsiosios medþiagos dalá turëtøsudaryti vadinamoji barioninë medþiaga– tai tokie astronominiai kûnai, kaipjuodosios skylës ir kiti ið þinomos medþiagossudaryti objektai, o likusi dalisgalëtø bûti Didþiojo sprogimo metusukurtos dalelës, kurios nesàveikaujaar sàveikauja labai silpnai elektromag-Didysishadronø greitintuvasPabaiga.PradþiaNr.4atveria fizikospaslaptisDarius JURÈIUKONIS, Andrius JUODAGALVISSlapukas Higgso bozonasGrupiø teorija ir kiti elementariøjødaleliø modeliai iki galo nepaaiðkina,kodël dalelës turi masæ. Viena vertus,masës nariø pridëjimas nagrinëjamossistemos kitimà apraðanèioje lygtyjepaþeidþia simetrijas, dël to teorinis tyrimaspasidaro sudëtingesnis. Antravertus, nëra iki galo aiðki masës nariøprigimtis, t.y. kokiø pasaulio reiðkiniøapraðymas natûraliai ávestø tuos narius.Ðiuo metu populiariausias yraHiggso mechanizmas, paaiðkinantis,kad kalibruotiniai W ir Z bozonai turinenulinæ masæ, nes Higgso laukas paþeidþialokalià elektrosilpnosios sàveikossimetrijà. Fermionø (kvarkø, leptonø)masës narys taip pat turi ðio laukoindëlá, ir sistemos operatorius yrainvariantiðkas kalibruotinëms transformacijoms.Higgso mechanizmo iðdava– turi egzistuoti skaliarinë dalelë,vadinamasis Higgso bozonas, kuriosegzistavimo árodymø pasaulio laboratorijosvis dar ieðko.Higgso laukas skiriasi nuo kitø fizikiniølaukø. Pavyzdþiui, kintantyselektriniai krûvininkai sukuria elektromagnetinálaukà, kuris perneða energijà.O erdvës regionas turi maþiausiàgalimà energijà, kuomet elektromagnetinislaukas lygus nuliui. Toksnulinis laukas yra natûrali bûsena, kainëra krûvá turinèiø daleliø. Taèiau pagalStandartiná modelá maþiausia energijayra tada, kai Higgso laukas turitam tikrà, nelygià nuliui, vertæ. Atitinkamainenulinis Higgso laukas uþpildovisà visatà ir dalelës visada sàveikaujasu ðiuo lauku. Kaip þmonës,brisdami vandeniu, sulëtëja, taip ir dalelës,sàveikaudamos su Higgso lauku,ágyja inercijà ir masæ.Standartiniame modelyje negalimaið pirminiø principø nusakyti jokiosdalelës masës, net ir Higgso bozono.Taèiau galima pasinaudoti kitais iðmatuotaisdydþiais, ið kuriø apskaièiuojamosdaleliø masës. Fizikai ið teoriniøapskaièiavimø ir anksèiau vykdytøeksperimentø yra nustatæ ribas, kuriosegali egzistuoti Higgso masë.Eksperimentatoriai su CERN‘e buvusiuLEP greitintuvu ir Jungtinëse AmerikosValstijose veikusiu Tevatronu iki114 GeV energijø vertës neaptiko Higgsobozono. Prieð kelerius metus pradëjæsveikti LHC greitintuvas Higgsodalelës ieðkojo 100–600 GeV energijøintervale. Ðiuo metu paieðkø intervalassmarkiai susiaurëjæs, o 2011 m.gruodþio mënesá plaèiai nuskambëjoCERN‘o pranešimas, kad 124–126GeV ribose pastebëtos tam tikros„smailës“ detektoriø duomenyse, liudijanèiosgalimà Higgso egzistavimà.Reikia surinkti dar daug patikimø duomenø,kad ðie pastebëjimai bûtø patvirtintiarba atmesti, taèiau fizikai yraásitikinæ, kad iki 2012 metø pabaigosmes tikrai þinosime atsakymà.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 23


Ið detektoriø gaunamiems duomenims apdoroti CERN‘o skaièiavimo centrenaudojami tûkstanèiai galingø procesoriønetine jëga ir taip iðlieka nepastebimos.Vykdomi eksperimentai LHC greitintuvegali ðiek tiek atskleisti ðiø daleliø paslaptiesðydà. Nors, pasak daugelio teorijø,jos gali bûti labai lengvos ir jø tiesiogiaiiðmatuoti nepavyks, bet mokslininkaidaleliø egzistavimà gali nustatytipagal jø perneðamà energijà ir judëjimokieká. Kai kurios teorijos, pavyzdþiui,supersimetrija arba stygø teorija,numato silpnai sàveikaujanèiø daleliøegzistavimà, todël, jei ðios teorijos bûtøpatvirtintos eksperimentais LHC greitintuve,prasiplëstø supratimas apie visatossandarà ir ið dalies þinotume, kodëlgalaktikos vis dar sukasi.Papildomos dimensijosKiek þinome, mus supa keturios dimensijos– trys erdvës ir viena laiko. Taèiaumokslininkai su LHC greitintuvu ieðkopoþymiø, kad egzistuoja daugiaumatmenø. Tokiø papildomø dimensijøegzistavimas galëtø paaiðkinti kai kuriasmáslingas visatos savybes. Pavyzdþiui,ið visø keturiø sàveikø gravitacija yradaug silpnesnë negu likusios ir reikianet planetos dydþio objektø, kad pajustumejos jëgà, tuo tarpu elektromagnetineijëgai pajusti uþtenka dviejø nedideliømagnetø. Viena ið galimybiø, kadmes jauèiame tik dalá gravitacinës jëgos,o kita dalis veikia papildomose dimensijose.Remiantis stygø teorija, turi egzistuotibent ðeðios papildomos dimensijos,kurios yra tokios maþos, kad jø netnegalime detektuoti. Taèiau, jei egzistuojagravitacinës sàveikos neðëjas gravitonas,jis galëtø greitintuve vykstanèiøreakcijø metu pasislëpti ðiose papildomosedimensijose. Gravitono prietaisaitiesiogiai neuþregistruotø, taèiau jis paliktøenergijos ir judesio kiekio disbalansà,kuris signalizuotø, jog egzistuojanauja dalelë ir papildomos dimensijos.Stygø teorija yra elegantiðka, taèiau spekuliatyviteorija ir siûlo ávairiø eksperimentiniøjos patikrinimo bûdø. Vienas ið jøyra þinomø standartiniø daleliø kopijøegzistavimas (Klein-Kaluza pasikartojimas).Ðiø „kopijø“ savybës bûtø tokiospaèios, o masë daug didesnë. Kitas patikrinimas– mikroskopiniø kvantiniø juodøjøskyliø susidarymas. Jeigu ðie numatymaipasitvirtintø, tuomet bûtø þengtasdidelis þingsnis fizikoje tyrinëjant papildomusmatmenis ir studijuojant kvantinægravitacijà laboratorijos sàlygomis.Sunkieji jonaiPer 13,7 milijardo metø po Didþiojosprogimo visata smarkiai pasikeitë, susiformavomilþiniðkos galaktikos, atsiradomikrobai, bet visa tai sudarantysmaþiausi elementai laisvi egzistavo tikpirmàsias milijonines sekundës dalis.Labai greitai kvarkai buvo tarpusavy sujungtisu stipriosios sàveikos neðëjaisgliuonais ir ákalinti protonø bei neutronøviduje. Juos jungianti jëga yra tokiastipri, kad neámanoma eksperimentiðkaiatskirti individualiø kvarkø ar gliuonø– jie staigiai rekombinuoja ir sukurianaujas daleles. Dabartinë stipriøjø sàveikøteorija numato, kad, pasiekus labaididelæ temperatûrà ir slëgá, kvarkaiir gliuonai turëtø iðsilaisvinti ið juos jungianèiødaleliø ir egzistuoti naujoje materijosbûsenoje – kvarkø-gliuonø plazmoje.Toks perëjimas atsiranda tuomet,kai temperatûra pasiekia apie 2000 milijonølaipsniø, t.y. maþdaug 100 000kartø daugiau negu Saulës branduoly!Kaip tik pirmàsias milijonines sekundësdalis visatoje buvo panaði temperatûra,ir mokslininkai stengiasi sukurti tokiassàlygas laboratorijoje.Jau 2000 m. eksperimentuojantCERN‘e ir Brukheiveno nacionalinëje laboratorijojebuvo pastebëti kvarkø-gliuonøplazmos poþymiai, bet dabartinisLHC greitintuvas yra tikra tokios plazmosgamykla. Jame sunkieji jonai ágreitinamiprieðprieðiniuose srautuose beveik ikiðviesos greièio ir suduriami detektoriøviduje. Susidûrus energingiems, dideláprotonø ir neutronø kieká turintiems ðvinojonams, susidûrimo vietoje labai pakylatemperatûra ir slëgis. Tokioje terpëjelabai trumpam susikuria kvarkø-gliuonøplazma, kuri greitai vësdama vël virstaáprastine medþiaga ir sukuria daugybæávairiø daleliø. Analizuodami susidariusiødaleliø elgesá mokslininkai bando nustatytiplazmos temperatûrà, slëgá, tankáir kitus parametrus. Tokie tyrimai padedasuprasti, kodël ir kaip maþiausi materijoselementai sujungiami á protonusir neutronus ir kas padeda išlaikyti tokiàjø bûsenà. Specialiai sunkiøjø jonø susidûrimøtyrimams yra sukurtas ALICEdetektorius, kuris labai tiksliai identifikuojasusidariusias elektringàsias daleles,taèiau ðie eksperimentai sëkmingai vykdomiir CMS bei ATLAS detektoriuose.2010 m. lapkrièio mën. LHC greitino neprotonus, o sunkiuosius jonus. Susikaupëdidelis kiekis duomenø, kurie yra analizuojamiiki ðiol ir ið kuriø matyti, kadbuvo pasiektas didþiausias kvarkø-gliuo-24 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


Protonø susidûrimasrealiame CMS eksperimente,kuriame ið dviejø Z bozonøsusidaro keturi elektronai.Elektronø energijà þenklinaraudoni stulpai. Tinklelisrodo trekerio iðoriná kraðtàÐvino jonø susidûrimø metu paþyra tûkstanèiaisubatominiø daleliønø plazmos tankis ir temperatûra, taippat nustatyta, kad ji elgiasi beveik kaipidealus skystis, turintis labai maþà klampumà,ir pastebëti kiti nauji fenomenai.Antimedþiagos máslëKaþkur prapuolë antimedþiaga – ne,ne ið CERN‘o, kuriame yra antimedþiagosgamykla, bet visoje visatoje! Tokiàiðvadà darome po skrupulingø visatostyrimø. Kiekvienai elementariajai daleleiegzistuoja antidalelë, turinti tokià paèiàmasæ, bet skirtingà elektros krûvá. Susidûrusiosdalelës ir antidalelës iðnyksta,o anihiliacijos procesas jø mases paverèiaenergija. Pagal Didþiojo sprogimoteorijà pradinëje visatoje turëjo susikurtivienodas medþiagos ir antimedþiagoskiekis. Jeigu tokia proporcija bûtøiðsilaikiusi, tai dalelës ir antidalelës bûtøsunaikinusios viena kità ir Visatoje liktøtik gryna energija. Bet ðiandien, kiekmes matome, viskas sudaryta ið medþiagosir randami tik labai maþi antimedþiagoskiekiai. Tad kaþkas turëjo atsitikti,nes buvo paþeista medþiagos ir antimedþiagossimetrija, ir tai išsiaiškinti vienasdidþiausiø fizikos iððûkiø.Per keletà pastarøjø deðimtmeèiø fizikaisuprato, kad gamtos dësniai ne visadavienodai veikia dalelëms ir antidalelëms.Buvo pastebëta, kad prieð virsmàkai kurios neutraliosios dalelës (pavyzdþiui,B-mezonai) milijonus kartø persekundæ spontaniðkai transformuojasi(arba osciliuoja) á savo antidalelæ. Kaþkokieneþinomi veiksniai galëjo ásiterptiá ðá procesà ir ankstyvosios visatos osciliuojanèiosdalelës galëjo daþniau virstidalelëmis nei antidalelëmis. Kitas populiaruspaaiðkinimas, kad silpnoji sàveika,kuri atsakinga uþ daleliø virsmus, galilemti medþiagos ir antimedþiagos asimetrijà.Viena ið priemoniø ðiai prielaidaipaaiðkinti yra prieð keturis deðimtmeèiusatrastas krûvio-lyginumo paþeidimas(CP violation). Ðis paþeidimasreiðkia, kad kai kuriø daleliø ir jø antidaleliøvirsmø proporcijos truputá skiriasi.Viena ið tokiø daleliø yra B mezonas, kurissudarytas ið þemiausiøjø („b“) kvarkø.LHC greitintuvas sukurs daugybæ tokiødaleliø, o detektoriuose bus galimastudijuoti jø virsmus. Vienas ið detektoriø– LHCb, kaip tik specialiai ir buvo sukurtastokiems eksperimentams vykdyti.Aptikus didelæ asimetrijà tarp b ir anti-bkvarkø virsmø, bûtø galima pasakytidaugiau, kodël gamtai labiau patinkamedþiaga negu antimedþiaga.Kiti iððûkiaiBe paminëtø LHC greitintuvo uþduoèiø,fizikai tikisi, kad jis padës atsakytiá daugelá kitø klausimø. Vienas ið jø– dar smulkesniø fundamentaliøjø daleliøpaieðka. Kai kurios teorijos teigia,kad Standartiniame modelyje apraðomos12 elementariøjø daleliø yra sudarytosið dar smulkesniø daleliø, vadinamøpreonais. Skirtingos preonø kombinacijosleistø paaiðkinti tokias daleliøcharakteristikas, kaip masë ar krûvis.LHC pasiekiama didelë protonø susidûrimoenergija ir sugeneruotas milþiniðkasduomenø kiekis sukuria sàlygastokiems tyrimams, kurie gali atverti naujàsubatominiø daleliø pasaulá. Kitas fizikamsnerimà keliantis klausimas – kodëlgamta sukûrë tik tris daleliø generacijas,o gal egzistuoja ketvirta? Visai tikëtina,kad LHC eksperimentuose bûtøaptikta ketvirtos generacijos daleliø –daug masyvesniø negu buvo galima sukurtiankstesniais daleliø greitintuvais.Tokiø daleliø atradimas palengvintømokslininkø paieðkas sprendþiant didþiausiasðiø dienø fizikos paslaptis, kaipmedþiagos ir antimedþiagos asimetrijaarba tamsiosios medþiagos kilmë.LHC greitintuvas þada atverti naujos,ádomios fizikos vartus ir tuo ásitikinsimedar ðiais metais. Jeigu eksperimentatoriaineaptiks Higgso bozono,tuomet teoretikai turës gerai pakrapðtytigalvas kurdami naujà fizikiná pasaulëvaizdá.Jeigu vëliau bûtø aptiktos naujosfundamentaliosios dalelës arba papildomosdimensijos, tuomet ávyktø revoliucijasubatominiø daleliø fizikoje, ogal net atsirastø ir egzotiðkø naujøjø þiniøpritaikymø kasdieniame gyvenime.Tiesa, jei eksperimentiðkai bûtø aptiktikokios nors naujos dalelës pëdsakai,dar praeitø nemaþai laiko, kol nustaèiusjos savybes ji bûtø „teisëtai“ priskirtavienai ar kitai teorijai. Lietuvos fizikai taippat prisideda tiesiant kelià á naujà fizikà,o ðis kelias tikrai ádomus.Straipsnis parengtas D. Jurèiukoniuidalyvaujant projekte „Podoktorantûrosstaþuoèiø ágyvendinimas Lietuvoje“, kurisfinansuojamas pagal Europos Sàjungosstruktûriniø fondø Þmogiðkøjø iðtekliø plëtrosveiksmø programos, Mokslininkø ir kitø tyrëjømobilumo ir studentø moksliniø darbøskatinimo priemonæ (VP1-3.1-ÐMM-01).Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 25


Kauno mokslininkø projektuose – naKaune, Lietuvos energetikos institute (LEI), 2008 m. ákurtas Vandenilioenergetikos technologijø centras (toliau Centras) – „Santakos“slënyje kuriamo nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikostechnologijø mokslo centro dalis – pastaraisiais metais EuroposSàjungos lëðomis modernizavo techninæ árangà. Lietuvos mokslininkøádirbis ðioje srityje, galimybë atlikti sudëtingus tyrinëjimustraukia atvykti á Centrà tyrëjus ir ið kitø ðaliø.pigus ir ekoloBeata BARAUSKAITËVandenilis – labiausiai paplitæs cheminiselementas – yra laikomas vienuperspektyviausiø taupios ir ekologiðkosenergijos neðikliø namø ûkio reikmëms,gamybai, transportui. Vandenilio savybëmsir pritaikomumui nagrinëtipastangas sutelkia ir Lietuvosmokslininkai, turintysmoksliniø, praktiniø idëjø,kaip vandenilá panaudotitransporto priemoniø kurui.Ðvaraus gamtos kuro privalumaiVandeniliu varomi automobiliai neteršiagamtos, yra ekonomiški ir veikiatyliai. Tokio kuro elementai pustreèio kartoefektyvesni uþ vidaus degimo variklius,nes jiems reikalingas tik vandenilisir deguonis, kuriuos galima gauti, pavyzdþiui,iš vandens ir tiesiog oro.„Galutiniai vandenilio energetikosproduktai – elektros energija ir vandensgarai. Á aplinkà neišmetami nei anglies,nei azoto junginiai. Tai milþiniškas privalumas,ypaè numatant, kad mûsø keliaisvaþinëjanèiø transporto priemoniønuolat daugës“, – sako Centro vadovasdr. Darius Milèius.Vandenilis patrauklus tuo, kad kiekvienaðalis galëtø jo pasigaminti ið vietiniøþaliavø: biomasës, vandens, naftosproduktø ir kt. Ðiuo metu daugiausiai joiðgaunama ið gamtiniø dujø.Ekologiðkas vandenilio kuras gerokaipabrangina automobiliø gamybà. Jøkaina kelis kartus didesnë uþ tuos, kuriøbakai pripildomi benzino, dyzelinoar gamtiniø dujø. Nepaisant palyginti dideliøkaðtø, jei pavyks sëkmingai realizuotididþiøjø automobiliø gamintojø, tokiøkaip „Toyota“ ir „Honda“, uþmojus,tikimasi, kad iki 2015 m. pasaulyje turëtøvaþinëti apie ðimtà tûkstanèiø vandeniliuvaromø automobiliø.Masinei gamybai – dar brangokasKas trukdo vandenilá plaèiai naudotikaip daug efektyvesnæ kuro rûðá? „Perbrangi vandenilio gamyba, nepakankamaiiðtobulinti saugojimo bûdai, nesukurtakuro uþpildymo kolonëliø infrastruktûra“.Vienas didþiausiø iððûkiø – vandeniliosaugojimas, nes saugojimo sistemosuþima didelá tûrá ir yra pernelyg masyvios.Todël mokslininkai ieðko bûdø, kaip sumaþintidujø tûrá, jas suspaudþiant, suskystinantar sudarant kompaktiškesniusvandenilio ir kitø medþiagø junginius.Kompleksinëms vandenilio saugojimosistemoms gaminti kuriamos medþiagos,kurios maþai reaguotø ar net visiðkainereaguotø su vandeniliu ir ið kuriøpagamintas saugyklas bûtø galima pakartotinaipripildyti tûkstanèius kartø.Centre vykdomi tyrimai yra susijæ suvandenilio saugojimu kietu pavidalu –metalø ir vandenilio junginiuose, metaløhidriduose. Teoriðkai tai – optimalus vandeniliosaugojimo bûdas. Deja, dabar egzistuojanèiosmetalø hidridø sistemos,kuriose bûtø galima saugoti 5 kg vandenilio(tiek jo reikia, kad lengvasis automobilisnuvaþiuotø 500 km), sveria apie400 kg. Todël Centre bandoma sukurtiAuger elektronøspektroskopasmetalø hidridus, kuriuosebûtø galimasaugoti gerokai didesnávandenilio kieká – tuometsaugojimo sistemos taptøkur kas lengvesnës.Nors vandenilis labiausiai paplitæscheminis elementas, taèiau egzistuojatik ávairiuose junginiuose. Jam iðgautireikia sunaudoti nemaþai elektros energijos.Taèiau mokslininkai neabejojavandenilio naudojimo sëkme. „Kai rasime,kaip pigiau atskirti ir „paimti“ ðá chemináelementà, sukursime efektyvesniusjo saugojimo bûdus, tada bus atvertaskelias pigiai ir ekologiðkai energetikai ávisas pramonës ðakas ir buitá“, – teigiacentro vadovas.Lietuvos mokslininkai aktyviai vykdošiuos darbus. Centre kuriamos naujosmedþiagos, reikalingos vandenilio gavybosprocesams. Tai – specialiosmembranos, praleidþianèios tik vandeniliodujas, kurios padeda iðgryninti vandenilá.26 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


jos kartosgiðkas kurasInvesticijos á ateities mokslàRentgeno spinduliøfotoelektroninisspektroskopasCentras rûpinasi ir mokslininkø rengimu,plaèiai bendradarbiauja su Kaunotechnologijos universiteto (KTU), VytautoDidþiojo universiteto (VDU) fzikoskatedromis. Daugelis jaunøjø fizikø centreatlieka praktikà, nemaþai lieka ir ilgesniamlaikui – èia atlieka tyrimus bakalauro,magistro, daktaro baigiamiesiemsdarbams.2010 m. Centre magistro tezes parengusáVDU studentà Audriø Aviþienápuikiai ávertino JAV Kalifornijos universitetas– gabø jaunàjá mokslininkà priëmëá doktorantûrà. Prieð keletà metøstudentas ið Prancûzijos EmmanuelisWirthas Centre parengë daktaro disertacijàvandenilio saugojimo metalø hidriduosetema ir jà apgynë VDU tarptautinëjedoktorantûros komisijoje, sudarytojeið Lietuvos, JAV ir ES mokslininkø.Ðiuo metu jis dirba mokslininku-tyrëjuPrancûzijoje, „Setaram Instrumentation“kompanijoje, atliekanèioje dujøsàveikos su kietaisiais kûnais tyrimus,kuria ávairià tyrimø árangà ir diegia jàmokslo ástaigose, pramonës ámonëse.„Mûsø laboratorijose dirba daug perspektyvausjaunimo, – sako dr. D.Milèius.– Galbût ateityje jø darbai lems perversmàenergetikos pasaulyje“.Vandenilio energetikos technologijøcentras buvo ákurtas Europos Sàjungosstruktûriniø fondø ir Lietuvos Respublikosbiudþeto lëðomis. Ðvietimui irmokslui 2007–2013 m. laikotarpiu skiriamaper 3,5 mlrd. litø Ðvietimo ir moksloministerijos administruojamos EuroposSàjungos struktûrinës paramos.Vandenilio energetikos technologijøcentro vadovas dr. Darius MilèiusStudento praktika –su moderniausia árangaJustas Andrijauskas, KTU Fizikosprogramos bakalauras, Centre atliekapraktikà. Jaunasis fizikas atlieka tyrimus,susijusius su vandenilio taikymukuro elementams. „Norëèiau prisidëtikuriant medþiagas, kurios atpigintø kuroelementø gamybà bei sumaþintø jødarbinæ temperatûrà. Vandenilio kuroelementai – labai geri elektros šaltiniai,taèiau gana brangûs. Atpiginus technologijà,naujos kartos elementai galës pakeistielektros ðaltinius elektronikos átaisuose,juos bus galima panaudoti irelektrinëse energijai gaminti“, – pasakojastudentas. Justui vienas didþiausiøcentro privalumø – moderni áranga:èia dirbdamas net studentas gali pasiektigana svariø rezultatø.„Neákainojama patirtis, þinios ir ágûdþiai“,– sako KTU Fizikos programosmagistrantas Ðarûnas Varnagiris, Centreatliekantis metalø hidridø – metalo irvandenilio junginiø – tyrimus. Antramekurse Ðarûnas atvyko á Centrà atliktipraktikos, vëliau èia darë tyrimus bakalaurodarbui, ðiuo metu raðo magistrodarbà.„Galimybë studentui praktikuotis pasauliniolygio mokslo centre suteikia neákainojamospatirties, þiniø ir ágûdþiø“, –sako jaunasis mokslininkas. Kitas studentuine maþiau svarbus dalykas –praktika gali bûti apmokama. Mokslocentruose dirbantiems studentams taippat daug lengviau gauti mecenatø ar paprastasstipendijas.“Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 27


Mokslinë fantastika tikrovëje irtikrovë mokslo fantazijose,Broma atwerta ingJuozas BAUÐYSAr dabar ið tiesø 2012 metai? Jei kalendoriusnemeluoja, tai tikrø tikriausiai.Tuomet pasklaidykime ðio mûsø kalendoriauspuslapius, kuriuose rasimeþymesniø netolimos praeities ávykiø.Skaitome:jau nuverstas paskutinis stulpas laukuose,nes elektros energija perduodamabe laidø;á kelionæ tyrinëti þemës gelmiø leidosineseniai sukurtas specialus zondas;niekas pasaulyje nesibaimina audrø,kruðø ir tornadø, nes kà tik iðmokta klimatàreguliuoti;þmonijos gretos retëja – prasidëjoemigracija á artimiausias planetas...Kalendoriuje trumpai apraðytas ir toksádomus ávykis. Prieð keletà metø viena ðeimaJAV savo maþai mergaitei auklëti ásigijorobotà, kurá maþylë meiliai pavadinoRobiu. Ir taip smagiai su juo þaidë slëpyniø,kitus þaidimus, taip linksminosi ir taipprisirišo, kaip sugeba tik vaikai. Mamaitai labai nepatiko. Nepatenkinti buvo ir kaimynai,kurie Robio tiesiog nemëgo. Tuometmama nusprendë, kad negalima pa-tikëti vaiko tam, kuris pagamintas ið laidøbei kaþkokio metalo ir neturi sielos. Tëvasturëjo nusileisti ir gràþinti Robá á robotøgamyklà. Taèiau mergaitë taip jo pasigedo,kad jai grësë net dvasinë trauma.Todël tëvai po ilgø paieðkø Robá rado irgràþino dukrai. Tiesa, jis buvo nebylys,nes robotus iðmokë kalbëti kiek vëliau...Ðie keli pavyzdþiai – ið mokslinës fantastikoskûrybos. 2012-øjø ávykiø kalendoriujeautorius – ir pas mus gerai þinomasamerikietis Arturas Klarkas (ArthurClarke), ðias savo áþvalgas knygoje „Ateitiesbruoþai“ paskelbæs 1960 metais,kai kà tik buvo paleisti pirmieji dirbtiniaiÞemës palydovai. Tada jis dràsiai pranaðavo,kad tuoj bus sukurtos ir kosminëslaboratorijos, þmogus iðsilaipins Mënulyje,atsiras „asmeninë radijo aparatûra“,bus plaèiai naudojama branduolinë energija.Èia jis buvo teisus, todël ádomu, kàjau prieð pusamþá buvo mums numatæspo 2012-øjø.2020 – paveldimumo valdymas,„þmogiðkø robotø“ sukûrimas;2030 – kontaktai su neþemiškomis civilizacijomis;2050 – gravitacijos „sutramdymas“;2060 – automatinis mokytojas;2070 – ðviesos greièio virðijimas;2080 – maðinos, protingesnës uþþmogø;2090 – materijos teleportacija, pasaulinëssmegenys.A.Klarko tëvynainis – taip pat garsusmokslinës fantastikos kûrëjas Aizekas Azimovas(Isaak Asimov) aðtuntajame praëjusioamþiaus deðimtmetyje paskelbë,kad robotø era prasidës XXI a. pradþioje,t.y. mûsø laikais... Ið jo knygos „Trys robotechnikosdësniai“ ir atpasakotas jautrussiuþetas apie nebylá Robá ir mergaitæ.Nieko nuostabaus, kad þmogus visbando paþvelgti uþ laiko uþdangos. Tenpasidairyti kasdien kvieèia bûrëjos, astrologai,visokiausi pranaðais apsiðaukæaiðkiaregiai ir ðiaip fantazuotojai. Jiemsatleistina ðnekëti, kà tik uþsimano. Taèiaupo ateitá stengiasi pasiþvalgyti ir skvarbesniþmonijos protai. Mokslinës fantastikoskûrëjai, kaip matëme, yra áþvelgæ irnemaþa to, kas realu arba tikëtina. Jukligi sielos gelmiø daugelá jaudino pagallenkø raðytojo Stanislavo Lemo apysakàsukurtas kino filmas „Soliaris“, kuriamepagrindiná vaidmená suvaidino mûsiðkisDonatas Banionis.Jei šitaip mus veikia dalykai, kuriuosgalime pavadinti fantastika, tegul ir moksline,tai labai ádomu, kokios gi bûtø paèiømokslininkø, aukðèiausiø savo sritiesspecialistø, áþvalgos. Apie jas paðnekëtiatsirado ir proga, nes pernai grupelë þinomøpasaulio mokslininkø susirinkoMaskvoje á kongresà „Global Future28 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


wiecznasti,2045“ (GF 2045), ið pavadinimo nurodantá,kad bus ðnekama apie pasaulioateitá ligi mûsø ðimtmeèio vidurio. Kodëlpasirinkta tokia data? Jei jos aiðkinimaskiek plaèiau nuklystø á masinæ auditorijà,tai reakcija bûtø panaði á majø kalendoriuje„perskaitytà“ pasaulio pabaigà.Trumpam stabtelkime ties ðia data.Astronomai gerai þino, kas yra singuliarinistaškas. Tokiame taðke ávyko BigBang – Didysis sprogimas, per kurá gimëvisata, erdvë ir laikas. Singuliarinis taðkasreiðkia ir toká bûvá, kuriame dingsta visiankstesni dësniai ir taisyklës. Po to arbaatsiranda nauji, arba prasideda regresas,kaþkokia atgal gráþimo bûklë. Ðtai tokio tipotaðkas esà artëja ir þmonijos istorijoje.Mûsø padangëje labiau mokslo populiarinimosrityje þinomas rusø fizikas profesoriusS.Kapica, vertindamas demografiniusrodiklius, tvirtina, kad ta kritinë bûklë buspasiekta, kai pasaulyje gyvens 11,4 milijardoþmoniø. Tai ávyks 2045-aisiais. Paklaida– plius minus dvideðimt metø.Tokià datà liudija ir pasaulio kelias á informacinævisuomenæ. Kompiuteriø galingumasne taip seniai dvigubëdavo kas kelerimetai. Dabar ðis laikas sutrumpëjo ligi11 mënesiø. Ir tai ne riba. Nupieðæ ðio greitëjimografikà matysime, kad netrukus jokreivë gali ðauti vertikaliai aukštyn. Jei jojeatsispindi ir civilizacijos evoliucija, tai tasðuolio momentas ir reikð singuliariná taðkà,kuriame dingsta viskas, kas buvo, iratsiveria naujoji Pradþia. Tiesa, yra tvirtinanèiø,kad þmonija panaðias bûkles jauyra ne syká pergyvenusi. Pavyzdþiu nurodomaXIX a. pabaiga, kai atrodë, kad visididesni miestai bus palaidoti po arkliø mëðlu,kurio buvo neámanoma nei iðkuopti, neiiðveþti. Taèiau ðià problemà netrukus iðsprendëautomobilis.Kongreso GF 2045 dalyviai nurodë irpagrindinæ susitikimo prieþastá. „Þmonijavirto vartotojø visuomene ir yra prie totalinioraidos orientyrø prasmës praradimoribos. Daugumos þmoniø interesaiið pagrindø remiasi tik savo komfortobûklës palaikymu“, – raðoma jø paskelbtamemanifeste. Iðeitis tebesanti viena –„...áveikti esmines fiziniø ir psichiniø galimybiøribas, kurias þmogui yra suteikæsbiologinio kûno ribotumas“. Tam tiksluibûtina tobulinti ne tik mûsø aplinkà, betir patá þmogø.Tarp tø norinèiø tobulinti yra ir tie, kurieðá darbà jau rimtai dirba. Pasaulyje geraiþinomas R.Kurzveilas (Ray Kurzweil).Spaudoje jis vadinamas vienu ið 16 revoliucionieriø,kuriø darbai sukûrë dabartiniøJAV ávaizdá. Jis – planðetinio kompiuterioiðradëjas, skaitmeninio pianino autorius,sëkmingai darbuojasi optiniø simboliøatpaþinimo srityje, kalbos atpaþinimotechnologijose. Kita garsenybë – japonasHirosi Isiguro pasaulio genijø ðimtukeávardijamas 28-uoju. Tai vienas þinomiausiøðiandien kibernetikos ir robotøtechnikos specialistø. Tuo tarpu brità KevinàVarvikà (Kevin Warwick), valdymo sistemøkûrëjà, galima pavadinti pirmuojuplanetos kiborgu. 1996-aisiais jis pasipraðë,kad á jo rankos nervà kelioms dienomsbûtø implantuotas mikroprocesorius, oprie peties pritvirtintas siøstuvëlis. Mintimisjis uþdegdavo ir uþgesindavo kambaryjeðviesà ir net varstë duris.Ko gi turëtø imtis tie, kurie mus noritobulinti? Pirmiausia, daugelis jø ásitikinæ,kad nëra neákandamø uþdaviniø, skiriasitik jø sudëtingumas. Nuo to momento,kai þmogus paëmë á rankas lazdà, jisvisà laikà siekë kam nors atiduoti savofiziniø galiø funkcijas. Ta lazda ilgainiuivirto ginklu, þemës dirbimo padargu, darvëliau – vos mygtuko paspaudimu valdomomismašinomis ir mechanizmais. Átai, kà vadiname technika – automobilius,telefonus, televizorius, iðtisus fabrikus,– þmogus nuolat projektuoja savofizinio kûno funkcijas, jas nuo savæs atskiriair perkelia á iðoriná pasaulá.Nukelta á 34 p.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 29


Visuomenëje iki ðiol vyrauja daugiausiatradicinis ir moraliai pasenæs poþiûrisá geografijà, nors pats geografijos turinys,jam keliami tikslai ir uþdaviniai yra labaismarkiai pasikeitæ visuose geografinioðvietimo lygiuose. Taip pat reikia apgailestauti,kad per þiniasklaidos priemonesbesiliejantis pliuralistinis su geografiniukontekstu susijæs nuomoniø ir vertinimøsrautas perdëm daþnai stokoja profesionaliøgeografiniø áþvalgø, geografinioprognozavimo. Dël geografø bendruomenësneátraukimo ar neásitraukimo á vieðàjádiskursà ir santûrios laikysenos sprendþiantypaè aktualius mûsø valstybei klausimuspadaryta nemaþai su geografine logikaprasilenkianèiø bei þalos mûsø valstybeiturinèiø sprendimø.Kadangi geografija yra integraliausiasmokomasis dalykas, o atsiþvelgiant á jo„multiparadigmiðkumà“ sunku, o gal ir neámanomapateikti visuotinai priimtino ðiomokomojo dalyko apibrëþimo, Lietuvosgeografijos mokytojø asociacijos tarybosiniciatyva buvo pamëginta apibendrintidaugelá su geografiniu kontekstu susijusiøsrièiø ir pateikti savo, t.y. geografijos mokytojøbendruomenës, poþiûrá á ðiuolaikinësgeografijos dalyko turiná ir apskritai geografiniøþiniø bei geografinio màstymoreikðmæ ðiuolaikiniame pasaulyje. Neabejotina,kad tai aiðkiau ir tiksliau apibrëð mûsøpoþiûrá á geografijà nei tradicinis suvokimasbei vadovëliniai apibrëþimai.Plaèiàja prasme geografija apima tokiassritis, kaip fizinis þemës pavirðius,kraðtovaizdþiai, gyventojai ir jø gyvenamosiosteritorijos bei materialinë ir dvasinëþmoniø aplinka. Labai apibendrintai sakant,geografijai svarbu pasaulis, kuriamemes visi gyvename. Vienas ið geografijosypatumø ir stiprioji jos pusë – gamtosbei visuomenës mokslø sàryðingumas.„Fizinë geografija“, kaip gamtosmokslas, tyrinëja mûsø fizinës aplinkosávairovæ, joje veikianèias jëgas ir vykstanèiusprocesus. Á visuomenës mokslus nukreipta„visuomeninë geografija“ (taip patvadinama „socialine ir ekonomine geografija“,„antropogeografija“ ir kt.) nagrinëjaNuo 2012 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklø abiturientamssuteikta galimybë laikyti ir valstybiná geografijos brandos egzaminà.Taigi geografija pagaliau pateko á toká egzamino statusà turinèiømokomøjø dalykø klubà. Neabejotina, kad ðis, nors ir ilgokai vilkintas,pripaþinimas sudaro nemaþai galimybiø aukðtu lygiu visoje ðvietimosistemoje, taip pat ir visuomeniniame gyvenime átvirtinti nekvestionuojamàðiuolaikiniø geografijos þiniø reikðmæ.geografinio màstymoGeografiniøþiniø irreikðmë ðiuolaikiniamepasaulyjeRytas ÐALNALietuvos geografijos mokytojøasociacijos prezidentasgyventojø ir ekonomikos struktûrà, pokyèiusir jø prieþastis, þmogaus veiklos ryðiussu konkreèia erdve.Þinias apie fizinius, socialinius ir ekonominiusprocesus geografija perkelia ákonkretø vietoviø bei regionø kontekstàir taip perteikia ávairovës prisotintà skirtingøvisuomeniø, kultûrø, ûkiniø formø, politiniøsistemø, kraðtovaizdþiø, formuojanèiømûsø pasaulá ir artimiausià þmoniø aplinkà,vaizdà. Ðiuolaikinë visuomeninë geografijamëgina atskleisti ne tik socialiniøbei ekonominiø procesø kaità, bet ir visuomenësnelygybës prieþastis, padariniusbei siûlo bûdø ir priemoniø ðiai nelygybeimaþinti.Fizinë geografija ir visuomeninë geografijayra dvi santykinai savarankiðkos ðakossu skirtingais tikslais ir savitais tyrimømetodais. Bet abi ðios ðakos glaudþiai siejasisprendþiant daugybæ klausimø. Dëldidþiulës reikðmës, tenkanèios fizinei aplinkaikaip pamatinei þmogaus gyvenimoerdvei, ir dël to fakto, kad dël þmogausveiksmø ji vis labiau paþeidþiama, be abejonës,vis didesnë reikðmë geografijojeskiriama ávairiapusiø susipynusiø tarpusavioryðiø nagrinëjimui. Toká visaapimantánagrinëjimo bûdà galima laikyti ðiuolaikinësgeografijos ðerdimi. Taigi geografijayra ne tik mokslo disciplina, bet ir neatsiejamasudëtinë kiekvieno þmogaus gyvenimodalis. Geografija gali padëti padarytimûsø kasdiená gyvenimà ádomesná,saugesná ir paþadinti arba padidinti mûsørûpinimàsi aplinka ir þmonëmis bei noràveikti jø labui.Mes visi gana anksti ágyjame fundamentaliosgeografinës patirties, pavyzdþiui,iðmokdami orientuotis savo artimiausiojeaplinkoje. Ði aplinka ir gebëjimas jà suprastibei vertinti laikui bëgant dël daugybës prieþasèiøkeièiasi, pavyzdþiui, dël kelionësebesipleèianèio akiraèio arba kintanèiø poþiûriø,kuriuos mums perteikia mokykla, oypaè – geografijos pamokos. Abi patirtys,kaip pavyzdþiai, yra labai svarbios, o daugeliuiþmoniø jos paþadina didelá susidomëjimàgamta, gimtàja aplinka, kaimyninëmisir tolimesnëmis ðalimis, kultûromis.Toks bûtent geografijos paskatintas domëjimasisformuoja bûtinà atsakomybës ir uþgamtinæ, ir uþ þmoniø gyvenamàjà aplinkàjausmà.Daþnos iðvykos á natûralià uþmiesèiøgamtinæ aplinkà suteikia mums gilesnëspatirties, kai stebëdami ar domëdamiesi jagalime suþinoti ir suprasti, kaip formavosiðis kraðtovaizdis ir kaip þmoniø veikla já paveikëar tebeveikia. Geografinës þinios irgeografinës áþvalgos arba, kaip sako patysgeografai, „geografiniai akiniai“ leidþiamums laiku pastebëti ávairius tam kraðtovaizdþiuikylanèius pavojus ar pasiûlyti bûdø,kaip taisyti jau padarytà þalà, pavyzdþiui,susijusià su nekontroliuojama dirvoþemioerozija, neleistinais kirtimais, áteisintomisnelegaliomis statybomis, vizualia tarða,arba kokiø priemoniø reikëtø imtis þabojantnevaldomà ir nebaudþiamà vandaløveiklà. Kelias nuo gyvenamosios vietosiki darbo ar apsipirkimo vietos, mokymo30 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


ástaigos suteikia mums daug þiniø apietransportà ir jo efektyvumà, áveikiamus atstumusir tam sunaudojamà energijà beidël to atsirandantá vienoká ar kitoká ekologinápëdsakà. Jei tokie duomenys kaupiamisistemingai, jie formuoja supratimà, kaipturëtø vykti darnus teritorinis planavimas irsu juo susijusios infrastruktûros plëtra, nuokurios tiesiogiai priklauso þmoniø gyvenimokokybë. Mûsø artimiausios ir globalinësaplinkos kokybë labai priklauso nuoto, kaip mes elgiamës su tokiais gamtosiðtekliais, kaip geriamasis vanduo ir iškastiniskuras. Geografijos mokymas labai prisidedaprie to, kad kiekvienas þmogus suvoktøsavo gyvenimo bûdo paliekamà ekologinápëdsakà ir pagalvotø, kaip jis savoasmenine veikla galëtø prisidëti prie, pavyzdþiui,þmoniø sukelto atmosferos atðilimomaþinimo.Dinamiški pastarojo laikotarpio pokyèiaivisose gyvenimo srityse neveda á visiðkàsuvienodëjimà pasauliniu mastu, betkaip tik iðryðkina naujus skirtumus, iðkeliaambicingus iððûkius ir paþadina naujuskonfliktus. Globalizacijos amþiuje mesgyvename ne tik esant globaliai susipynusiaiekonomikai, bet ir globalios, t.y. visuotinës,atsakomybës tautø bendruomenëje.Geografinës þinios ir geografinis visaapimantismàstymas yra esminis XXI a.bruoþas. Mûsø planetà smarkiai keièiaspartus gyventojø skaièiaus didëjimas,akivaizdûs globaliniai aplinkos pokyèiai,socialinë ir ekonominë nelygybë ir visspartesnis gamtos iðtekliø maþëjimas.Ðios globalios problemos yra didelis iððûkistaikiam þmoniø sambûviui, kultûrineitolerancijai, tinkamai geopolitikai, oypaè darniam gyvenamosios aplinkostvarkymui bei gamtos iðtekliø naudojimui.Ðiø iððûkiø akivaizdoje geografams tenkaypaè svarbus vaidmuo. Jie perteikiaþinias apie problemø prieþastis ir ryðius,moko geografiðkai màstyti ir vertinti, þadinasupratimà ir norà veikti, kad bûtø garantuotaþmogaus gyvenimo mûsø planetojeateitis, taip pat savo dalykine kompetencijagali svariai prisidëti priimantsvarbius sprendimus ar ieðkant iškilusiøproblemø sprendimø. Taigi geografinës þiniosir geografinis màstymas dar niekadaþmonijos istorijoje nebuvo toks visuotinaisvarbus, o geografinis analfabetizmastoks pavojingas visai þmonijai.AlfredasRömerisIngrida PAJEDAITËÐiais metais minime 180-àsias þymausXIX a. antrosios pusës Lietuvosdailininko, skulptoriaus, kultûros ir visuomenësveikëjo, senos ir garbingosaristokratø giminës atstovo AlfredoRömerio (1832–1897) gimimo metines.Tai puiki proga prisiminti ir pagerbtiiðkilø menininkà, aktualizuoti jodarbus, perþiûrëti ir naujai ávertinti palikimà.Nors A.Römerio asmenybë irkûryba pastaràjá deðimtmetá sulaukënemaþai istorikø ir menotyrininkø dëmesio,taèiau jo biografijoje vis daresama baltø dëmiø, o muziejø, bibliotekøir archyvø saugyklose – neatrastødalykø. Apie keletà netikëtø atradimøLietuvos mokslø akademijosVrublevskiø bibliotekoje papasakosimešiame straipsnyje.Bûsimasis dailininkas gimë 1832m. balandþio 16 d. (pagal Julijaus kalendoriø– balandþio 4 d.) Vilniuje, dailininkoEdvardo Jono Römerio (1806–1878) ir Onos Bialozaraitës-Römerienës(1805–1834) ðeimoje. 1834 m.nuo dþiovos mirë jo motina, 1839 m.uþ anticarinæ veiklà á Rusijos gilumàbuvo iðtremtas tëvas, tad já nuo maþumësaugino seneliai Rachelë deRaës-Römerienë ir Mykolas JuozapasRömeris (1778–1853) – turtingas þemvaldys,Vilniaus gubernijos bajorømarðalas, garsiosios masonø loþës„Uolusis lietuvis“ magistras. Gyvenokartu su jais Bokðto g.10, Vilniuje, irDembinos dvare Trakø apskrityje. Pradináiðsilavinimà ágijo namuose, 1844m. mokësi pieðti privaèiai pas dailininkàVincentà Dmachauskà (1807–1862). 1845–1850 m. lankë Vilniausbajorø institutà, kuriame dailës dalykusdëstë iškilusis romantizmo epochostapytojas Kanutas Ruseckas(1800–1860). Baigæs mokslus, 1850 m.vasarà iðvyko pas tëvà á Vologdos gubernijà.1852 m. gráþo á Lietuvà. Vadovaujamasdailininko Jono Zenkevièiaus(1825–1888), toliau lavino gabumusvadinamojoje Römeriø akademijoje,ásikûrusioje Römeriø namuose Vilniuje.1857 m. kartu su J.Zenkevièiu-Jubiliejiniø metøatradimaimi iðvyko á dvejø metø kelionæ po Europosmeno centrus. Aplankë Dresdenà,Leipcigà, Berlynà, Kelnà, Briuselá,Ostendæ, Antverpenà, turëjo iðsinuomojæstapybos studijas Paryþiuje ir Romoje.1859 m. gráþæs á Lietuvà, apsistojotëvo jam paskirtame Kriaunø dvare(Rokiðkio r.), ten ûkininkavo ir kûrë.1863-ieji – sukrëtimø ir vertybiø perkainojimometai. Uþ dalyvavimà sukilimedailininkas buvo areðtuotas ir1864–1865 m. kalintas Dinaburgo (dabar– Daugpilis, Latvija) tvirtovëje, jodvaras sekvestruotas. Ðá tragiðkà,skausmingø patirèiø kupinà laikotarpámenininkas kiek vëliau apraðë savo atsiminimuose(fragmentai 1912 m. publikuotisavaitraštyje „Tygodnik illustrowany“).1869–1874 m. gyveno uþsienyje(Prancûzijoje, Ðveicarijoje, Èekijoje,Vokietijoje). Kurá laikà Paryþiujepas Leonà Bonnatà (1833–1922) mokësitapybos, o pas Antoná Oleðèinská(Oleszczyñski, 1794–1879) – grafikos,nuo 1871 m. studijavo dailæ Miunchenodailës akademijoje. 1874 m. sugráþoá Lietuvà, netrukus vedë Vandà Sulistrovskytæ(1853–1940) ir su ja iðvykoá povestuvinæ kelionæ á Florencijà ir Paryþiø.1875 m. vasarà Vilniuje gimë jøvienturtë duktë Elena. Nepraëjus nëmetams A.Römeris su šeima apsigyvenoþmonos dvare Karolinave (Baltarusija,Pastoviø r.), kur, dukters þodþiaistariant, stengësi „suderinti menininkopaðaukimà ir kûrybà su agronomija, okeliautojo ir pasaulio pilieèio áproèius– su archajiðkais kaimynø dvarininkøpaproèiais“ (H. R.-O. [Römer-Ochenkowska,Helena]. Sztuka litewska. II :Alfred Römer, Litwa i Ruú, zesz. 7, 8, 9,Wilno, 1913, p. 20). Ðalia kûrybos, „agronomijos“ir mandagumo vizitø paskaimynus, dailininkas surasdavo laisvàvalandëlæ ir moksliniams tyrimams.Domëjosi Lietuvos istorija, etnografija,rinko tautodailës eksponatus, pieðë irtapë juos, uþsiiminëjo heraldika ir genealogija.1876 m. tapo Vilniaus dailëskûriniø nuolatinës parodos draugijosnariu rëmëju. 1884–1894 m., norëdamassuteikti geresná iðsilavinimàdukteriai Elenai, didesnæ metø dalá suMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 31


ðeima praleisdavo Krokuvoje. Daug kûrë,spaudoje skelbë straipsnius apie dailæ,Vilniaus meno mokyklà, Slucko juostas,Vilniaus baþnyèiø freskas ir kt., aktyviaidalyvavo visuomeniniame gyvenime.Nuo 1888 m. buvo Lenkijos mokslø akademijosMeno istorijos komisijos ir Krokuvostapytojø ir skulptoriø klubo narys.1890–1891 m. Dailës mëgëjø draugijosKrokuvos direkcijos narys. 1893 m. gráþoá Lietuvà, 1895 m. dar kartà lankësiA.Römerio pieðiniaiItalijoje. 1897 m. sausio 24/12 d. mirëKarolinave. Palaidotas Trakø Ðvè. MergelësMarijos Apsilankymo baþnyèiosRömeriø koplyèioje.A.Römeris buvo aktyvi, darbðti, universaliøinteresø asmenybë, apdovanotaskvarbiu protu ir ávairiapusiais gabumais.Realistine maniera aliejumi, pastele, akvarelenutapë autoportretø, artimøjø ir þinomøþmoniø portretø, liaudies tipø, peizaþø,religinio turinio paveikslø Obeliø,Kamojø, Pinsko baþnyèioms, italø, ispanødailininkø paveikslø kopijø. Sukûrëdaugybæ karikatûrø, pieðiniø, vario raiþiniø,iliustravo savo paties straipsnius. Vienaspirmøjø Lietuvoje ëmë fiksuoti tautiniuskostiumus, pieðti lietuviðkus kryþiusir stogastulpius. Rûpinosi kultûros vertybiøapsauga, restauravo Stanislovo Radvilosantkapiná paminklà Vilniaus Bernardinøbaþnyèioje. Sukûrë gipsiniø ir ið bronzosnulietø medalionø, terakotiniø biustø,krucifiksà Trakø baþnyèios Römeriø koplyèiai,kurioje ir pats vëliau atgulë amþinojopoilsio. Jo talentà pripaþino amþininkai,menininkas puikiai vertinamas ir nûdienosspecialistø. „Nuostabiausia yra tai, – paþymiistorikas Egidijus Aleksandravièius,– kad siekdamas tokio, mûsø akimis þiûrint,milþiniðko universalumo (antroje savogyvenimo pusëje, be visa to, jis ëmësi tyrinëtimeno istorijà, rinkti liaudies kûrybospavyzdþius ir kt.), jis sugebëdavo pasiektinuostabø profesionalumo laipsná. Sunkusurasti tarp Alfredo Römerio kultivuojamømenø ir mokslø toká, kuriame, neiðleidþiantið akiø ano meto Lietuvos kultûrinio brandumokonteksto, jis galëtø bûti vadinamasdiletantu“ (Aleksandravièius, Egidijus. AlfredasRemeris (1832–1897), Kultûros barai.1985, nr. 4, p. 64).Skirtingai negu daugelis XIX ðimtmeèiodailininkø, A.Römeris paliko didþiuláraðytiná ir kûrybiná palikimà, kuris karø irsocialiniø neramumø metais buvo iðblaðkytaspo ávairias Lietuvos ir uþsienio ðaliøatminties institucijas, privaèias kolekcijas.Nemaþa jo giminiø sukaupto palikimo dalisatsidûrë Lenkijos nacionalinëje bibliotekojeVarðuvoje. Ðeimos dvare Karolinave(Pastoviø r., Baltarusija) dailininko þmonosVandos ir dukters Elenos Römerytës-Ochenkovskos akylai saugotos vertybësprieð pat Antràjá pasauliná karà – 1935–1937 m. – perduotos tuometei ValstybineiVrublevskiø bibliotekai, kurios kolekcijosdabar sudaro Lietuvos mokslø akademijosVrublevskiø bibliotekos (toliau –Biblioteka) rinkiniø branduolá. PokariuA.Römerio (ir ne tik jo) paveikslus, skulptûras,kitas muzealijas ið Bibliotekos perëmëLietuvos dailës ir Lietuvos nacionalinismuziejai. Bibliotekoje liko archyvalijos,daugybë pieðiniø ir eskizø, taèiau tikpastaraisiais deðimtmeèiais juos pradëtaintensyviau tyrinëti (ðioje srityje nemaþainuveikë istorikas E.Aleksandravièius, dailëtyrininkaiJolanta Ðirkaitë, Dalia Tarandaitë,Auðrinë Kulvietytë-Slavinskienë, LoretaÐilenkaitë, Vladas Gasiûnas).Vienas netikëèiausiø ðiø metø atradimø– dailininko biografø ir menotyrininkøiki ðiol nepastebëtas jo biografijos ðaltinis– tëvo Edvardo Jono Römerio 1843–1844, 1849–1850 ir 1850–1851 metø dienoraðèiai,raðyti tremtyje Velikij Ustiuge,Vologdoje, Pokrovske (Rusija). Ilgà laikàðie rankraðèiai buvo tarsi dingæ ið tyrëjøakiraèio, nes Bibliotekos darbuotojasJonas Ðioþinys (1915–1987), 1952 m.tvarkæs ir apraðinëjæs Römeriø archyvà(F138), klaidingai nurodë jø autoriø – priskyrëjuos E.J.Römerio broliui Severinui(1814–1890), uþ politines paþiûras ir anticarinæveiklà taip pat keletà metø praleidusiamtremtyje. Patikslinus minëtø raðiniøautorystæ, atsirado galimybë paþvelgtiá juos naujai ir panaudoti A.Römeriobiografijos tyrimams.1843–1844 m. dienoraðèio puslapiuoseðalia lakoniðkø gana monotoniðkostremtinio kasdienybës apraðymø uþfiksuotiromanisto plunksnos vertiE.J.Römerio prisiminimai apie jo paþintásu Ona Bialozaraite, jø santuokà, pirmojosûnaus Alfredo gimimà, þmonos ankstyvàmirtá nuo dþiovos. Aiðkëja, kad bûsimajamdailininkui ateiti á ðá pasaulá padëjoVilniaus universiteto profesoriusAdomas Belkevièius (1798–1840). Tam,kad maþylis iðvystø dienos ðviesà, gimdymometu prireikë panaudoti specialiasþnyples. Jos naujagimio veide palikoþymes, kurios, pasak tëvo, net ir podaugelio metø iðryðkëdavo sûnui nusiðypsojusar nutaisius reikðmingà minà.Gimdymo trauma, motinos netektis kû-32 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


A. Römeriotëvo EdvardoJono Römerio1843–1844 m.dienoraðèioatvarta1877 m.KarolinaveA. Römerioparengtashumoristinisrankraštinislaikraðtëlis„Wiatryparafialne“dikystëje, tëvo tremtis, be abejo, turëjoátakos dailininko asmenybës formavimuisi.Gilesnë ðiø patirèiø analizë galbût padëtøsurasti atsakymà á klausimà, kodëlišvaizdus, turtingas, iðsilavinæs, puikiuhumoro jausmu ir ávairiopais talentais apdovanotasvyriðkis ðeimà sukûrë jau áþengæsá penktà deðimtá.1850–1851 m. E.J.Römerio dienoraðtyjeapraðytas jaudinantis tëvo ir sûnaussusitikimas Pokrovske po ilgus metus trukusiopriverstinio iðsiskyrimo. Sulaukæsaðtuoniolikos, baigæs mokslus Vilniausbajorø institute, A.Römeris paliko já uþauginusiøseneliø namus Vilniuje ir 1850m. rugpjûtá atvyko pas tëvà. Dvejus metusgyveno kartu Pokrovske ir Vologdoje,1852 m. gráþo á iðsiilgtàjà Lietuvà.Tolesni Alfredo Römerio gyvenimovingiai – kelionës po didþiuosius VakarøEuropos meno centrus Paryþiø, Romà,gyvenimas tëvo jam paskirtame Kriaunødvare (Rokiðkio r.), studijos Miunchenodailës akademijoje – atsispindi dauggeriau tyrinëtojams þinomuose vëlesniømetø tëvo dienoraðèiuose. Trys ið jø –1859, 1862, 1868 m. – saugomi Lietuvosmokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekoje,likusieji – Lenkijos nacionalinëjebibliotekoje Varðuvoje. Praëjusiais metais,tarpininkaujant dailëtyrininkei J.Ðirkaitei,Römeriø giminës palikuonë AdaRomer-Wysocka, gyvenanti Paryþiuje,Vrublevskiø bibliotekai padovanojo trûkstamødienoraðèiø kopijas (mikrofilmai).Taigi nuo šiol tai – vienintelë atmintiesinstitucija, galinti mokslininkams pasiûlytivisà E.J.Römerio dienoraðèiø rinkiná,kurá sudaro 30 tomø.Sekdamas tëvo pavyzdþiu, A.Römeristaip pat raðë dienoraðèius, taèiau netaip pedantiðkai ir drausmingai kaip jis, árankas mieliau imdavo teptukà, neiplunksnà. Vis dëlto palengva ir jo archyveKarolinavo dvare prisikaupë dienoraðtiniøuþraðø. Deja, jie, dailininko duktersElenos Römerytës-Ochenkovskos teigimu,dingo karø ir socialiniø suiruèiø metais.Duktë suspëjo 1913 m. spaudojepaskelbti Paryþiuje 1870–1871 m. tëvoraðyto dienoraðèio fragmentus (H. R.-O.[Römer-Ochenkowska, Helena]. Sztukalitewska. II : Alfred Römer, Litwa i Ruú,zesz. 7, 8, 9, Wilno, 1913, p. 13-19). Metaisanksèiau Henrykas Moúcickis savaitraðtyje„Tygodnik illustrowany“ publikavokito dienoraðèiui artimo þanroA.Römerio rašinio – prisiminimø apie1863–1864 m. sukilimà ir nelaisvëjeDaugpilio (Latvija) tvirtovëje praleistusmetus – iðtraukas.Daug gausesnis A.Römerio epistolinispalikimas. Vien Vrublevskiø bibliotekojesaugoma apie 100 ávairiose VakarøEuropos ðalyse, Rusijoje, Lietuvoje 1850–1894 m. tëvui, seneliams, broliui Izidoriui,literatui, kraðtotyrininkui, kolekcininkui LiucijonuiEduardui Uzemblai (1864–1942),Vilniaus spaustuvininkui ir knygø leidëjuiAdomui Zavadskiui (1814–1875), istorikui,gydytojui Juozapui Belinskiui (1848–1926), garsiam Vilniaus advokatui KlemensuiZanui (apie 1851–1889) ir kitiemsraðytø jo laiðkø, kurie vis dar laukia atidaustyrinëtojø þvilgsnio ir ávertinimo.Rašydamas ilgus, emocionalius, o kartuir informatyvius laiškus, dailininkas retkarèiaisnesusilaikydavo kamputyje ar paraðtëjenebrûkðtelëjæs ðarþo, neiliustravæs apraðytovaizdo, tad nepaprastai ádomu juosskaityti ir þiûrëti, mëgaujantis menininkoiðmone, humoro jausmu.A.Römerio polinká pokðtauti, sugebëjimàá gyvenimà þvelgti su ðypsena darakivaizdþiau parodo daugybë jo sukurtøkarikatûrø. Ðiandien jos – neákainojamamedþiaga to meto provincijos dvarininkøgyvensenos, paproèiø, aprangos tyrinëtojams.Karikatûromis dailininkas iliustravosavo sumanytà rankraðtiná humoristinálaikraðtëlá „Wiatry parafialne“ (Parapijø vëjai),kurá „leido“ 1861–1877 m. Kriaunoseir Karolinave. Bibliotekoje saugomi du ðiounikalaus laikraðtëlio numeriai.Dar vienas dþiugus pastarøjø metø atradimas– 1882–1883 m. A.Römerio sukurtiskulptûriniai medalionai, kuriuose pavaizduotiÞemaièiø vyskupo AleksandroBeresnevièiaus (1823–1902) ir Vilniausvyskupo Karolio Hryneveckio (1841–1929) portretai. Nors pasiraðytas tik pirmasismedalionas (ARömer fecit), remiantisdailininko dukters sudarytais tëvo darbøsàraðais, galima pagrástai teigti, kad irantrojo autorius yra A.Römeris. Ið viso menininkasyra pagaminæs apie 40 tokio pobûdþiodarbø. Per dvideðimt ið jø saugomaLietuvoje. Iki ðiol menotyrininkams buvoþinomi tik du vyskupo A.Beresnevièiausmedaliono egzemplioriai, esantysLietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose.Vyskupo K.Hryneveckio medalionaslaikytas dingusiu. Sunku pasakyti, kodëlatrastieji A.Römerio skulptûriniai darbai sukitomis jo muzealijomis pokariu nebuvoperduoti muziejams. Kad ir kaip ten bûtø,svarbiausia, jog jie iðliko. Dþiaugiamës,galëdami nupûsti nuo jø uþmarðties dulkesir pristatyti visuomenei.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 33


,Broma atwertaing wiecznastiAtkelta ið 29 p.Ðiemet nuo kovo pradþios JAV Nevadosvalstijoje oficialiai leista iðduoti vairuotojoteises robotams. Jie galës vaþinëtivalstijos keliais, kuriø ilgis – 42 tûkstanèiaikilometrø. Robotas turi iðlaikyti egzaminà:saugiai nuvaþiuoti 120 kilometrø atstumàne didesniu kaip 120 kilometrø pervalandà greièiu, savaime aiðku, be kelioávykiø, pasivaþinëti ir Las Vegaso gatvëmis.Per egzaminà prie vairo dël viso piktoturëjo sëdëti ir tikras vairuotojas, kurisvëliau ásitaisë ant galinës sëdynës ir skaitëknygà... Tiesa, jei kas uþsimanys su robotupasivaþinëti iðgëræs, tai priekyje sëdëtijam bus uþdrausta. Tokius automobiliusruoðiasi gaminti Google, MercedesBenz ir General Motors kompanijos.Jau gana netoli tas laikas, kai þmogusvisas fizines galias bus iðdalinæs irvaldys jas svarbiausiu savo instrumentu– smegenimis. Beje, bent dalá ir jø funkcijøjau dabar perima, o ateityje dar labiaupasisavins kompiuteris, kurá gal jau vadinskokiu kitu vardu... Garsusis japonasH.Isiguro daug dirba, kad minëtieji dalykaiágytø þmogiðkà pavidalà, nes mënuleigius,marsaeigius, nepilotuojamus lëktuvus,automobilius valdanèiø ir panaðiø„protingø maðinø“ jau yra ne vienetai.2005-aisiais jo sukurtas þmogiðko pavidalorobotas klausë savo ðeimininko komandø,tiesa, negrabiai vaikðèiojo. 2010-aisiais jis sukûrë dar vienà, panaðø á savodarbuotojà – merginà. Ðios judesiai jaubuvo gana plastiški, ji kvëpavo, mirkèiojoakimis, sukiojo garso link galvà ir, þinoma,pagal balso ir vaizdo komandas galëjoatlikti nemaþa darbø. Tai gal jau artëjametas atiduoti dirbtiniam kûriniui tai, kasnuo þmogaus neatsiejama: màstymà,sprendimø priëmimà, net emocijas?Tas kûrinys jau turi vardà, kuris skambëjokongrese ir uþ jo sienø. Avataras –ðis þodis dabartá pasiekë ið mums giminingossanskrito kalbos. Juo vadinamasá þemæ nuþengæs ir á mirtingà bûtybæ ásikûnijæsdievas, kuris taip siekia iðgelbëtipasaulá. Induistai sako, kad avataras pasirodyskaip raitelis ant balto þirgo. Ðá terminàypaè iðpopuliarino fantastinis J.Calderonofilmas „Avataras“. Mokslininkøþodyne jis reiðkia dirbtiná þmogaus kûnà,valdomà mintimis per atstumà. Nevienas kongreso GF 2045 dalyvis buvoásitikinæs, kad avatarui atsirasti nereikëtø,në deðimtmeèio, jei tik bûtø suinteresuotumasir... labai daug pinigø.Kad ir kaip ten bûtø, avataras – ðioamþiaus iððûkis. Ar lemta jam ateiti á mûsøgyvenimà? Á ðá klausimà ðiemet bandëatsakyti kitos solidþios tarptautinës sueigos„Global Catastrophic Risk Conference“,ávykusios Anglijoje, mokslininkai.Per apklausà jie tvirtino: tikimybë, kadþmonija iðliks ligi 2100 metø, yra vos 19procentø. Pasauliui labiausiai gresia nevaldomostechnologijos, atominiai ginklai,bioinþinerija ir nanotechnologijos.Dar minimas neþinomas itin pavojingasvirusas, panaðus á tà gripà, kuris 1918metais numarino 6 procentus planetosgyventojø. Tiesa, konferencijos metu optimistinëprognozë vis augo, kol þmogui„dovanojo“ 100 000 metø...Nevaldomos ir nanotechnologijos neveltui ávardijamos kaip grësmingiausios.Apie tai, beje, jau prieð daugelá metø raðëmokslinës fantastikos kûrëjai. AntaiA.Azimovo apsakymuose veikia savoišvaizda, elgesiu ir apranga visiðkai nuoþmoniø nesiskiriantys robotai, kurie turipozitronines smegenis. Kad nekiltø nesusipratimø,þmoniø ir robotø santykius reguliuojatrys nepaprastai svarbûs ástatymai.Sudëtingose situacijose tik pagaljuos ir galima atskirti, kas yra kas.Jos gana trumpos, tos naujojo pasauliotaisyklës – tik trys ástatymai.Pirmasis skelbia, kad robotas negalikenkti þmogui ar savo neveiklumu leisti,kad jam bûtø pakenkta.Pagal antràjá robotas turi paklusti visiemsþmogaus ásakymams, iðskyrustuos atvejus, kai ðie prieðtarauja pirmajamástatymui.Treèiasis nustato, kad robotas privalorûpintis savo saugumu tiek, kiek taineprieðtarauja pirmajam ir antrajam ástatymui.Ðiø dienø pasaulis nei robotams, neikompiuteriams tokiø universaliø ástatymø,deja, nesukûrë. Japonijoje, pavyzdþiui,draudþiama tiesioginë jungtis„kompiuteris – þmogaus smegenys“, ájas implantuoti nieko neleidþiama. Bioinþinerijossrityje draudimø daugelyjevalstybiø numatyta daugiau. Nemaþa dalykøið esmës draudþia Baþnyèia. Taèiauplaèiajame pasaulyje iðsibarsèiusiusdraudimus ámanoma apeiti, o Baþnyèiosbalsas, deja, nëra visagalis, net ir tikintiejimokslo þmonës jo ne visada paklauso.Gal todël ir GF 2045 kongrese netrûkoentuziastø, kurie skelbë, kad jau artinasilaikas, kai visas þmogus galës bûtisudëtas ið dirbtiniø daliø. Odà jau dabargalima bandyti gaminti, o visa tai, kasdëvisi, skauda, maudþia ar galø gale iðeinaið rikiuotës, bus pakeista dirbtinëmis,patvariomis, prireikus keièiamomisdalimis. Ið visos dabartinës savo sudëtiesþmogus galës pasilikti tik smegenis.O gal tos sudëtingos konstrukcijos nëneprireiks, jei þmogus saugos tik smegenis,kuriomis net per nuotolá galës valdytisavo antrininkà – robotà. Tas antrininkas –avataras galës eiti per ugná ir vandená, darbuotissudëtingiausiomis ir pavojingiausiomissituacijomis. Kadangi apie pirmàjáA.Azimovo sukurtà robotechnikos dësnániekas neuþsimena, tas amþinasis avataraspuikiausiai tiks labiausiai þmonijà naikinusiamveiksmui – karui... Antrasis keliasbûtø perkelti þmogaus smegenis á robotà.Treèiasis – sukurti dirbtines þmogaussmegenis, kurios atitiktø savo donorà ir taptøamþinos. Jau minëtas Kevinas Varvikasmano, kad ðiuo metu greièiausiai bus pasiektaspirmojo kelio tikslas.Ðioje vietoje, tiesa, mokslo þmoniøentuziazmas amþinybës kryptimi ëmëblësti, nes per diskusijas kilo aibë painiausiøklausimø. Gal kas paaiškintø, kasyra þmogaus sàmonë? Tarp mokslininkøvieningos nuomonës kol kas nëra. Átai dabar negalima atsakyti net ir iðnarsèiussmegenis po làstelæ, suþinojus jøgrupiø funkcijas, tarpusavio ryðius. „Kaþkas“neapèiuopiama lieka paslaptyje, uþkadro. Šito neišsiaiškinus niekas neatsakys,kas yra þmogaus asmenybë. Josunikalumas ir visapusiškumas kaþin arapskritai kada nors bus paverstas simboliøkalba. Be to, daugybë klausimø kylaið socialinës ir moralinës srities.Þemëje ne taip seniai gyveno kruviniejiStalinas ir Hitleris, netrûksta dabarir ateityje bus ávairaus plauko tironø beidiktatoriø. Atsiradus nemirtingumo galimybei,jie pirmieji ja pasinaudos. Kaipðità reikëtø vertinti?Ar visa informacija, kuri bus surinktaapie þmogø, bus taip pat þmogus? Kaipuþfiksuoti tà informacijà, ar galima jà kopijuoti?Jei to iðmoksime, tai gal tos paèiosasmenybës gali bûti du ar daugiauegzemplioriø?Kas atsitiks, kai maðina – robotas arminëtasis avataras savo protu susilyginssu þmogumi? Ar reikës dirbtiniam intelektuipripaþinti þmogaus teises? O þmogausintelektui dirbtiniame kûne?Kas yra gyvenimas, mirtis ir nemirtingumasinformacijos amþiuje?34 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


Ar po singuliarinio taðko þmogus vystysisbaltymø pagrindu?Toliau nebandykime klausinëti ir pranaðauti.Kai áþymøjá japonà H.Isiguro paklausë,kà manàs apie nemirtingumà, jisatsakë, kad tai jam nerûpi, nors avatarøprogramoje dirbtø su malonumu. Jo nuomone,svarbiausia kiekvieno japono irapskritai þmogaus gyvenime – dvasinistobulëjimas, kurio metu þmogus pasiruoðialemties taðkui savo gyvenime – mirèiai,nes svarbiausia ne kaip kuo ilgiaugyventi, o kaip vertai, deramai atsisveikintisu gyvenimu.Lietuvos kultûros istorijoje turime raðtupatvirtintà panaðø atsakymà. Tai 1753m. iðleista kunigo M.Olðevskio knygelë„Broma atwerta ing wiecznasti“. Joje –dvasiniai skaitiniai, pamokslai ir „priklodai“– pavyzdþiai, savotiðka rodyklë praveriantiemsamþinybës vartus. Per nepilnàðimtmetá jà iðleido net 17 kartø, varguar tiek dëmesio yra sulaukusi kokiakita knyga. Bûtø iðëjusi ir 18-oji jos laida,bet cenzûrai patarë neleisti vyskupasM.Valanèius. Anot jo, esà „daug netinkamøpasakø“. Jis ëmësi jà redaguoti irdaug kà pataisë, sutvarkë to meto poþiûriukalbà. Pavadino „Broma atidaritaing wiecznasti“, bet iðleisti nespëjo. Dabartai bûtø „Vartai atverti á amþinybæ“,labai supaprastinta ir primityvia formaaiðkinantys tikëjimo tiesas. Kalbininkøpoþiûriu, „Broma...“ yra þargonybëmisir svetimybëmis uþterðtos lietuviø kalbospavyzdys, nors ir labai toli siekiantis savouþmoju.Taigi XXI šimtmetis amþinybës kryptimimato dvejus vartus. Vienus þada netrukusatverti informacinis pasaulis, kitusjau seniai atvërë tie, kurie tiki þmogujeesant nemirtingà sielà. Kuriuos pasirinksateitis?Gal ið dvejø pasidarys tik vieni? O galatsivers treti, apie kuriuos nebuvo nei minëta,nei svajota? Todël tegul apie tai raðomokslinës fantastikos kûrëjai ir tefantazuojamokslo þmonës...Pamirðta prezidentoAntano SmetonosdarbuotëLietuviðkimatematikosvadovëliaiDoc. dr. Juozas BANIONISLietuvos edukologijos universitetasVienas svarbiausiø 1907 m. Vilniujeákurtos Lietuviø mokslo draugijos (LMD)nuveiktø darbø – lietuviðkø vadovëliø vidurinëmsmokykloms rengimas ir spausdinimas.Tuo reikalu rûpinosi specialiaiásteigta Vadovëliø leidimo komisija, kuriojedarbavosi vienas LMD nariø steigëjø,jos valdybos narys, buvæs jos bibliotekostvarkytojas – „knygininkas“ – AntanasSmetona (1874–1944). Jam deramaipriskirtini nemaþi nuopelnai ðvietimoplëtotei Lietuvoje. A.Smetona paliko þenkliøpëdsakø ne tik kuriant aukðtesniàsiaslietuviškas mokyklas ir leidþiant mokykliniusvadovëlius. Jo dëmesys Lietuvostautinës mokyklos kûrimui neatslûgoir tapus valstybës prezidentu. 1919m. rugpjûèio 22 d. A.Smetona pasiraðëLaikinuosius ðvietimo ministerijos aukðtesniøjøbendrojo lavinimo mokyklø ástatus,kurie tvirtino ðalies ðvietimo sistemospagrindus. Su jo þinia nuo 1936 m. rugsëjo1 d. ásigaliojo naujas Viduriniø mokykløástatymas. Neatsitiktinai jo, kaip LietuvosRespublikos prezidento, aktu 1935m. rugsëjo 18 d. Klaipëdoje buvo ákurtasPedagoginis institutas – „mokyklømokykla“, davusi pradþià dabartiniamLietuvos edukologijos universitetui. Pagaliausu jo pavarde susijæs dviejø matematikos– aritmetikos ir algebros vadovëliø,skirtø vidurinëms mokykloms,pasirodymas. Lietuviø istoriografijoje tokáfaktà uþtinkame tiek prieðkarinëse, tieknûdienos monografijose apie Lietuvosvalstybës prezidentà, politikà, kultûros irvisuomenës veikëjà A.Smetonà. BibliografasIzidorius Kisinas, literatûrologasAleksandras Merkelis, istorikas LiudasTruska fiksuoja jo darbus matematiniamešvietime. Alfonsas Eidintas neseniaipasirodþiusioje studijoje „A.Smetona irjo aplinka“ (Vilnius, 2012) minimos sritiesveiklà aptaria kiek plaèiau.Prezidentas Antanas SmetonaVis dëlto bûsimo prezidento A.Smetonosdarbuotë matematinio ðvietimolabui nepakankamai nuðviesta. Todëlverta nuodugniau aptarti aplinkybes,kurioms esant pasirodë A.Smetonosmatematikos vadovëliai, bei išsiaiškintijø reikðmæ visam Lietuvos švietimui.Prasidëjus Pirmajam pasauliniamkarui ir Rusijos caro valdþiai pasitraukusiš Lietuvos, lietuviams susiklostë palankiossàlygos plësti švietimà bei kurtitautinæ mokyklà. Amþininkai prisimena,kad dar prieð vokieèiams uþimant VilniøA.Smetona suðaukë nepasitraukusiusRusijon lietuviø inteligentus á Lietuviømokslo draugijos patalpas ir „karðtaikvietë, tiesiog prašë pasilikti Lietuvoje“.Visø ðiø pajëgø labai reikëjo lietuviškomsgimnazijoms, kurios tuolaikbuvo steigiamos vietoj rusiðkø mokyklø.Kaip þinia, tokios aukðtesniosios mokyklosjau pradëjo veikti Vilniuje, Kaune,Ðiauliuose, Panevëþyje ir Marijampolëje.Bet visapusiškam tautinës mokykloskûrimui trûko ne tik lietuviø pedagogø– stigo ir lietuviðkø vadovëliø.1915 m. Vilniuje pasilikæ lietuviø inteligentaiiðrinko prie LMD naujà Vadovëliøleidimo komisijà (VLK), á kuriàpakvietë bûti nariu A.Smetonà. Reikianepamiršti, kad komisija daugiausiadëmesio skyrë lietuviðkø vadovëliø vidurinëmsmokykloms leidybai. Tai bylojafaktas, jog nuo 1915 m. spalio 15d. á daugumos LMD posëdþiø dieno-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 35


gumo ir, þinoma, lietuviø kalbos mokëjimo“.VLK pavedë A.Smetonai rûpintis aritmetikosir algebros vadovëliø, skirtø lietuviðkomsvidurinëms mokykloms, rengimu.Matyt, toks sprendimas buvæs neatsitiktinis,nes þinomi jo palankûs atsiliepimaiapie matematikos mokslo iðmanymà.A.Smetona yra teigæs: „Matematika, naujosiosir senosios kalbos esanèios reikalingosne vien atestatui gauti. Ne, tie dalykaimiklina protà, todël jie pravartu mokëtiir paskum, ypaè ástojus Universitetan“.Vis dëlto ši uþduotis buvusi kebli, nestuo metu lietuviø kalboje dar nebuvo nusistovëjælietuviški matematikos terminai,o didþiuma mûsø kalbininkø bei matematikøPirmojo pasaulinio karo pradþioje pasitraukëá Rusijà. Todël A.Smetona neturëjotinkamø konsultantø ir privalëjo pasikliautisavo þiniomis. Jis, kurdamas terminologijà,vadovavosi tokia nuostata:„Kas nori padaryti gerø terminø, tam reikiabûti nors maþam „filologui“, reikia bentapgraibomis iðmanyti lietuviø kalbos etimologijosdësniai“. Kaip þinia, A.Smetonaamþininkø apibûdinamas geru lietuviøkalbos mokovu. Jis – gabus Jono Jablonskioauklëtinis, dalyvavæs drauge suþymiuoju kalbininku ekspedicijose.Apie parengtas aritmetikos, algebrosteorijø ir uþdavinynø knygas, jø autorystæpirmiausia sprendþiame ið LMD veiklos ataskaitøbei remdamiesi I.Kisino sudarytaA.Smetonos darbø bibliografija. Iš lietuviðkømatematikos vadovëliø didþiausio pripaþinimosulaukë 1916 m. pasirodþiusi Aritmetikosteorija („Trumpas aritmetikos vadovëlis“,Vilnius, Martyno Kuktos spaustuvë,1916, 127 p.). Já raðydamas autorius(save ávardijæs – J-is) rëmësi Peterburgovokieèiø gimnazijos mokytojo Masingoknyga, iðleista vokieèiø kalba. Tiktai išpenktojo leidimo prakalbos tapo aiðki ðiovadovëlio lietuviðko varianto autoriaus pavardë.1921 m. A.Smetona minëtoje pratarmëjeapgailestavo, jog karo sumaiðtyjeneástengæs susisiekti su originalo autoriumiir neatsiklausæs jo valios. Sugráþus ið Ru-sijos didþiumai lietuviømokytojø ir kalbininkø,mainø (pagal sankabø taisyklæ), proporcingosiosdalybos (lyginø dalybø) ir miðiniø(maišymo arba miešimo) uþdaviniai.Ádomûs mûsø akimis treèiajame skyriujeapraðomi Lietuvoje, priklausiusioje Rusijosimperijai, vartoti matai: ilgio – mylia,varstas, sieksnis, arðinas, pëda, colis, biralø– ketvirtis, gorèius, skysèiø – baèka(bosas), stuopa („ðtofa“), svorio – birkavas,pûdas, svaras, skrupula. Be to, aiškinamiJulijaus ir Grigaliaus kalendoriai beiiðdëstomi deðimtainiai matai.Amþininkø specialistø vertinimu„Aritmetikos teorijos“ turinysatitiko „rusø gimnazijoseinamàjá aritmetikos kursà“.Lygindami su þinomu, klasikiniutapusiuPradþiosmokyklosmokiniai irmokytojai.Apie 1931 m.tvarkæ bûdavo átraukti „vadovëliø ruoðimo,jø skaitymo, recenzavimo ir spausdinimoreikalai“.Rengiant nelituanistinius vadovëliusnuspræsta naudotis uþsienio autoriø darbais– juos išvertus pritaikyti lietuviškomsmokykloms. Tuolaik A.Smetona samprotavo:„Vadovëliui paraðyti ar bent jau iðverstiið svetimos kalbos reikia ne tiek ypatingotalento, kiek darbðtumo ir rûpestinðisvadovëlis buvo perþiûrëtas, suvienodintaterminologija ir iðtaisyta kalba. TodëlA.Smetona, vertindamas savo nuopelnusrengiant „Aritmetikos teorijà“, svarstë, jogtai „(...)mano ir ne mano darbas. Tiek mano,kiek já verèiau ir vietomis perdirbau, nebemano – kiek já yra palietusi J.Jablonskioir P.Maðioto ranka“.Tiek pirmojo leidimo vadovëlio, tiek kartojantvëlesniuosius leidimus, turinys ið esmësnekito – já sudarë konspektyvûs devyniskyriai. Pirmuose trijuose skyriuosesupaþindinama su sveikaisiais (neskaidytais)skaièiais, mokoma skaièiuoti, po toaptariami keturi pagrindiniai veiksmai, pojø – matiniai (vardinti) skaièiai. Ketvirtajameskyriuje, kalbëdamas apie sveikøjøskaièiø dalumà, autorius nurodë ir netradicinesdalumo þymes, aiðkino, kaip rastibendrà didþiausià daliklá (saikà) ir bendràmaþiausià kartotiná (saikotojà). Kituose keturiuoseskyriuose aiðkinamos paprastosiosbei deðimtainës trupmenos (skaidiniai),apytikris (artutinis) skaièiavimas, santykiai,proporcijos. Baigiama skyriumi, kurdëstomas praktiniø uþdaviniø sprendimas,o tarp jø randami ir gyvenimo reikmëmsskirti uþdaviniai: pateikus triskaites (treines)taisykles, mokoma skaièiuoti procentus,palûkanas, vekseliø ataskaitas, aiðkinamiAndrejausKiseliovo aritmetikos vadovëliu,pastebësime, jog iki treèiojoskyriaus vadovëliai panaðûs, o toliau medþiagosdëstymas skiriasi. Todël to metorecenzijose daþnai akcentuota, kad „mokymoreikalams ðis vadovëlis maþdaug yratikæs, kiek ir Kiseliovo“. Taèiau vadovëlis„Aritmetikos teorija“ pasiþymi originalumudël jame vartosenai teikiamos naujos terminologijos.Nors buvo priekaiðtauta, kadaritmetikos terminai per ilgi, nevienodi, betA.Smetonos vadovëlio dar pirmame leidimevartotø daugelis terminø pasiekë mûsødienas. Pavyzdþiui: skaitmuo, pirminisskaièius, skaièiavimo bûdas, sistema, suma,skirtumas, liekana, skliausteliai, dalumoþymës, laipsnis, dësnis, taisyklës ir kt.Kiti jo sukurti matematikos terminai šiandienneþinomi ar nesuprantami, pavyzdþiui:dëstymas (sudëtis), imstymas (atimtis),padaugas (sandauga), sëtos (lyginis)ir lykos (nelyginis) skaièiai, skaitlininkas(skaitiklis), þenklininkas (vardiklis) ir kt.Nuo antrojo vadovëlio leidimo terminaibuvo suderinami su J.Jablonskio ir36 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


P.Mašioto aritmetikos terminais, nustatytaisdar Voroneþe. Taèiau bûta nuomoniø (pavyzdþiui,Adomas Jakðtas-AleksandrasDambrauskas manë), jog „vilniðkë terminologija“geresnë nei Voroneþe sukurtoji.Tæsiantis diskusijai dël matematikos terminøtinkamumo „Aritmetikos teorijoje“, „Vilniausir „Voroneþo“ terminai vadovëlyjebuvo nurodyti greta, o jau nuo penktojoknygos leidimo galutinai pasiekta ir paliktanûdienà atitinkanti terminologija. Vadinasi,„Aritmetikos teorija“ pasitarnavo darvienu aspektu – vadovëlis átvirtino dabarvartojamus terminus, pvz., dëmuo, turinys,atëminys, dauginamasis, daugiklis, sandauga,vardiklis, skaitiklis, kartotinis ir t.t.Kita vertus, objektyvumodëlei paminësime,kad leidinys neiðvengëtam tikrø metodiniøtrûkumø, kuriuosteigë to meto recenzentai.Pirmiausiapriekaiðtauta dël painiøapibrëþimø aiðkinimø,teoremø árodymo,abejota dël vienokiøar kitokiø teoremøtikslingumo, pasigestaskaièiavimoraðtu schemos, iðsamiostrupmenø bendravardiklinimotaisyklës,vaizdesniodeðimtainiø trupmenø,apytikrës dalybosaiðkinimo ir kt. Autorius,tarsi nujausdamas galimus „Aritmetikosteorijos“ trûkumus, raðë: „Maniau, kadmûsø kalbininkai, sugráþæ ið Rusijos Lietuvon,pataisys mano netobulà mëginimà, omûsø matematikos mokytojai ilgainiui paraðysgeresnæ, nei ðita, aritmetikos teorijà“.Taèiau, nepaisant priekaiðtø, vadovëlisne tik uþpildë tuo laiku esamà matematiniošvietimo spragà Lietuvoje, bet vëlesniaismetais susilaukë net septyniø pataisytøleidimø. (Pirmas leidimas – 1916 m.,antras – 1918 m., treèias ir ketvirtas – 1920m., penktas – 1921 m., šeštas – 1922 m.,septintas – 1924 m.). Lietuvos centriniamevalstybës archyve pavyko rasti vadovëliorecenzijà, raðytà J.Kartano 1930 metais.Joje taikliai pastebëta: „Vadovëlis iki ðiolnesusilaukë konkurencijos ir gan gerai iðleistas,jei atsiþvelgsime á tas gyvenimo sàlygas,kuriomis reikëjo ðis vadovëlis leisti,patenkino aritmetikos kurso programos reikalavimus,statomus pirmutinëmis aukðtesniøjømokyklø klasëms“.Tais paèiais 1916 m. pasirodë dar vienasA.Smetonos parengtas matematikosleidinys. Tai dviejø daliø Elementarinës algebrosvadovëlis (Vilnius, Martyno Kuktosspaustuvë, 1916, 311 p.), kuris buvoverstas ið Mintaujos gimnazijos (joje patsmokæsis) mokytojo J.Blumbergo rusiðkojovadovëlio ir sulaukë kuklesnio vertinimo.Ðio algebros leidinio turiná sudaro ávadasir devyni skyriai. Pirmiausia parodomiskaièiai ir vietoj jø vartojamos raidës,apibrëþiamas algebros mokslas, aptariamireiðkiniai (tiekybës), algebros veiksmai,ávedami skliaustai, palyginimoþenklai bei vienanarioir daugianario sàvokos.Toliau pirmuose dviejuoseskyriuose supaþindinamasu algebriniø reiðkiniø pirmaisiaisketuriais veiksmaisbei jø pertvarkymais.Treèiajame skyriuje aiðkinamaspirmojo laipsniolygèiø (lygmenø), áskaitantdviejø ir trijø neþinomøjølygèiø sistemas, sprendimas(kelialypiø lygmenøgliaudymas). Be to, parodytasatitinkamas nelygybiø sprendimas,taip pat neapibrëþtø pirmojo laipsnio lygèiøatvejai. Ketvirtajame skyriuje aptaruskitus veiksmus su algebriniais reiðkiniais,t.y. këlimà laipsniu (galion këlimas) ir ðakniestraukimà (ieðkojimà), ávedamos iracionaliøir menamøjø reiðkiniø sàvokos.Penktajame skyriuje pereinama prie antrojolaipsnio (kvadratiniø), bikvadratiniølygèiø sprendimo. Taip pat paaiðkinama,kaip spræsti iracionaliàsias lygtis. Ðeðtasisskyrius apima aritmetines ir geometrinesproporcijas bei atitinkamas progresijasir jø charakteristikas. Septintajame skyriujeplaèiai apraðomi logaritmai bei jø taikymas,parodant logaritmø lygèiø sprendimà,terminuotø indëliø, mokesèiø irprocentø apskaièiavimà. Algebros kursasbaigiamas daugianariø bendro didþiausiodaliklio (saiko) ieðkojimu, iðtæstinëmistrupmenomis (nenutrûkstamaisiaisskaidiniais) (aðtuntasis skyrius) beijunginiø teorijos (sijø arba saistymø) elementaisir Niutono binomo formulëmis(deðimtasis skyrius). Be jau minëtø gyvenimepasitaikanèiø skaièiavimø, vadovëlápraturtina uþbaigiantys kiekvienàskyriaus paragrafà gausûs ir iliustratyvûspratimø bei uþdaviniø rinkiniai.Vadovëlis parengtas pagal XIX a. pabaigoje(apie 1893 m.) raðytà originalà, todëlpateisintina naujumo ir sistemingumostoka. Taèiau vadovëlis vertingas kitu poþiûriu,t.y. – noru lietuviðkai iðdëstyti visàelementarinës algebros teorijà, o šis tikslasbuvo visiškai pasiektas. DidþiumaA.Smetonos sukurtø lietuviðkø algebrosAntano Smetonos raðysenos pavyzdysterminø atitikmenø, pavyzdþiui: didybë (dydis),tiekybë ( reiškinys), gliaudymas(sprendimas), lygmuo (lygtis), nenusakoma(neapibrëþta), galinimas (këlimas laipsniu),þymininkas (rodiklis), nenutrûkstamasskaidinys (iðtæstinë trupmena), sija (junginys)ir kt. neprigijo. Visus juos iðstûmë 1919m. M.Ðikðnio pasiûlyti terminai. Vis dëlto kaikurie vadovëlio terminai (ðaknies traukimas,poðaknis, radikalas, vienanaris, daugianaris,menamieji skaièiai, logaritmas, logaritmølentelë, teorema, lygybë, nelygybë, dësnisir kt.) iðliko iki mûsø dienø.1919 m. M.Ðikðniui paraðius áþangà irsuderinus algebros terminus, vadovëlis tikkitu pavadinimu – „Algebros teorija“dviem dalimis buvo išleistas pakartotinai.Be minëtø aritmetikos ir algebros teorijosvadovëliø, 1916–1918 m. A.Smetona yratalkinæs (redagavæs ar taisæs kalbà) leidþiantaritmetikos (I ir II dalys) ir algebros( I dalis) uþdavinynus.Taigi, praskleidus pamirštos prezidentoA.Smetonos darbuotës skraistæ, galimatik pasidþiaugti jo nuopelnais Lietuvos švietimui.Nebûdamas matematikos specialistu,jis sëkmingai ávykdë LMD uþduotá ir parengë(ar iðvertë) labai reikalingus besikurianèiomsto meto lietuviškoms gimnazijomsaritmetikos bei algebros vadovëlius.Kaip ir kitos Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiomokymo priemonës, jie buvo rengtipaskubomis, nenusistovëjus lietuviðkiemsterminams ir dël to vertintini istoriniu poþiûriu.Pirmiausia ðiuose vadovëliuose bandytanustatyti lietuviðkus aritmetikos ir algebrosterminus. Kita vertus, A.Smetonos matematikosvadovëliai, skirti vidurinëms mokykloms,neabejotinai prisidëjo kuriant matematináðvietimà Lietuvoje, drauge su kitaisLMD vadovëliais klojo tvirtus tautinës mokyklos,sukûrusios savità sistemà, pamatus.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 37


Vis dar manoma, kad aklumas ir vaizduojamasis menas nesuderinami. Ðià mintá paneigtigali þmonës, kurie daug metø dirba su aklaisiais ir silpnaregiais. Aklieji bei silpnaregiaijauèia tokius pat poreikius, kaip ir visi mûsø visuomenës þmonës – vieniems moralinápasitenkinimà teikia sportas, kitiems – darbas sode, o treèius traukia vaizduojamasismenas. Jie jauèia pasitenkinimà apþiûrinëdami meno paveikslus arba patys juos kurdami.Tik jø pasaulio suvokimas yra kitoks kaip reginèiøjø visuomenës nariø. Todël stengiantisintegruoti ðiuos þmones á visuomeniná gyvenimà reikia suprasti akluosius irsilpnaregius bei þinoti jø gyvenimo niuansus.Tiflografika irDovilë POCIÛTËVilniaus technologijø irdizaino kolegijaÐie terminai susijæ su akløjø ir silpnaregiøþmoniø meniniu ugdymu.Tiflografika(graikiškai tyflos – aklas, plius grafika) –akliesiems skirtos grafinës medþiagos visuma.Vartojamas ir kitas analogiškas terminastaktilika, kilæs iš angliškojo tactilegraphics – èiuopiamoji, reljefinë grafika.Akløjø spaudos ir tiflografikosraida LietuvojeLietuvoje akløjø ir silpnaregiø globapradëta domëtis 1926 m., ákûrus Lietuvosakløjø sàjungà Kaune, kuri 1930 m. pavadinta,,Akliesiems globoti draugija“,1944 m. pavadinimas vël pakeistas – ,,Lietuvosakløjø draugija“, o nuo 1989 m. jivadinasi ,,Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjunga“.Ðios organizacijos pastangomis1927 m. Kaune ásteigtas Akløjø institutas(pradinë internatinë mokykla), o 1928 m.– amatø mokykla. Èia prasidëjo organizuotasakløjø ðvietimas ir jø átraukimas ávisuomeninæ veiklà, ið pradþiø garso pagalba,o nuo 1927 m. ir Brailio raðtu, kai jálietuviø kalbai pritaikë Pranas Daunys(g.1900 m.). Ðis þmogus, Lietuvos kariuomenëskûrëjas savanoris, kovose dël Nepriklausomybëssuþeistas ir apakæs, labaidaug dirbo Lietuvos akløjø labui kaiporganizatorius, raðytojas ir pirmasis akløjømuzikos ir kitø dalykø mokytojas. Iki1944 m. Lietuvoje buvo iðleista 170 leidiniøBrailio raðtu, ið jø 44 vadovëliai. 1935m. 10 lietuviðkø vadovëliø nusiøsta á tarptautinæparodà Prahoje.Tiflografikos terminà, kuris jungia rel-jefinio pieðinio ir brëþinio sàvokas, sukûrërusø tiflopedagogas Nikolajus Semevskis(1898–1971). 1933 m. jis pradëjodirbti Maskvos akløjø institute ir visà gyvenimàpaskyrë akløjø mokymui pieðti irbraiþyti. Jis net sukûrë prietaisà, kuriuoaklieji buvo mokomi atlikti reljefinius brëþiniusir pieðinius vaðkuotose planðetësearba popieriuje. Tiflografikos terminas Lietuvojeprigijo ir tebevartojamas iki šiol.Knygos Brailio raðtu su reljefinëmisiliustracijomis Lietuvoje pradëtos leisti poAntrojo pasaulinio karo. Lietuvos akliejipradëjo siekti aukðtojo mokslo. 1951 m.Kaune akliesiems ir silpnaregiams ákurtavidurinë mokykla, o Vilniuje 1975 m. –A.Jonyno vidurinë mokykla, kuri 1994 m.reorganizuota á Lietuvos akløjø ir silpnaregiøugdymo centrà. Èia kasmet mokosi200 mokiniø. Brailio raðto knygø, ypaèiliustruotø, labai trûko. Ðá poreiká pradëjotenkinti 1958 m. vasario 10 d. Kaune, Valstybinëspedagoginës literatûros leidykloje,ásteigta vadovëliø akliesiems redakcija.Vëliau – Lietuvos akløjø draugijos leidykla(LAD). Pirmoji Lietuvoje iliustruota reljefiniaispieðiniais knyga Brailio raðtu buvo iðleista1958 metais. Tai buvo A.Èiplio ir S.Pupeikioelementorius I–II klasei „Saulutë“.Ðià reginèiøjø knygà parengë spausdintiakløjø raðtu ir tikrino korektûras dvi redaktorës:viena akloji, kita reginèioji, bet neiðvengtaklaidø, pavyzdþiui, korektûroje visosiliustracijos buvo atvirkðèios. „Saulutë“buvo iðspausdinta 1958 m. spalio mën.50 egz. tiraþu inþinieriaus J.Boreikos sukonstruotaoriginalia maðina. Iliustracijossukurtos cinkografijos metodu.Iðëjusi „Saulutë“ greit sulaukë ir palankausvertinimo, ir kritikos. Iðryðkëjo taisytinosvietos. Reginèiøjø grafikoje suprantamitaðkai ir brûkðniai buvo nesuvokiami akliesiems.Daþnai mokiniai nesuprasdavo,kas pavaizduota. Neregys þurnalistas AlvydasValenta prisimena: „Gerai atsimenuvienà susidûrimà su reljefiniais pieðiniais.Kartà mokykloje tikrino, kaip suvokiameBrailio iliustracijas. Kiðká dar ðiaip taip atpaþinau,bet vos tik jam „uþmovë“ kelnes,þvërelis virto neþinia kuo“.1964 m. išleistas „Þiburëlis“, dar vienasakliems vaikams skirtas elementorius,iliustruotas reljefiniais pieðiniais. Ypaèdaug vaizdiniø priemoniø iðleista 1965–1972 m., kai prie LAD spaustuvës veikëdailininkø tiflotechnikø grupë. Tuo metubuvo iðleistas pirmasis Lietuvos TSR reljefinisþemëlapis. Atsirado naujø, iki tol nematytøreljefiniø leidiniø: atvirukø, þymiømokslininkø ir valstybës veikëjø portretøkomplektø, tiflografiniø þemëlapiø, sàsiuviniøspalvinti ir karpyti.Didþiulá darbà ieðkant tinkamos technologijosakløjø pieðiniams kurti nuveikëdailininkas Petras Navalinskas. Jis apraðëreljefinio pieðinio rûðis – kontûrinius pieðinius,bareljefus, aplikacijas ir perspektyvostaikymo akliesiems skirtose iliustracijoseaspektus; kliðiø, pagamintø cinkografijosbûdu, privalumus. Taip pat pristatë daiktoformos perteikimo bûdà netolygiu taðkavimu,brûkðniavimu sàjunginiame seminaretiflografijos klausimais 1978 m. Vilniuje.LAD leidykloje daugiausia iliustracijøbuvo pagaminama cinkografijos metodu,kuriuo iðgaunamas aiðkus reljefinis kontûrinispieðinys, deja, vienos spalvos. Becinkografijos, dailininkai pradëjo naudotikità iliustracijø gamybos bûdà – mikrokapsuliná(terminá) popieriø. Mikrokapsulinispopierius pašildytas išsipuèia tose vietose,kur yra nudaþyta juodais daþais. Tokiosiliustracijos buvo ádomesnës silpnaregiams,nes, be reljefo, buvo ir juodaisdaþais iðspausdintas kontûrinis pieðinys.Dël finansiniø sunkumø LAD leidykla buvouþdaryta 1991 m. gruodþio 31 d.Groþiniø knygø su reljefinëmis iliustracijomisleidyba Lietuvoje buvo atgaivintatik 2000 m. UAB „Brailio spauda“ pastangomis.Senasis cinkografijos metodasiliustracijoms gaminti pasirodë per bran-38 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


taktilika LietuvojeNëra paprasta suprasti aklojo ar silpnaregioþmogaus realaus pasaulio suvokimà.Yra þinomas anekdotas apie tris akluosiusir dramblá, kaip tokie þmonës apibûdinodramblá. Pirmasis, palietæs dramblio uodegà,ásivaizdavo, kad dramblys panaðus ágyvatæ, antrasis, apkabinæs dramblio kojà,pamanë, kad á medá, o treèiajam, palietusiamdramblio ausá, pasirodë, kad á popieriauslakðtà. Reginèiam þmogui aiðku,kaip didelá medá galima matyti pro nedidukàlangà, neregiui – tai klausimas. Ilgai reikiaaiðkinti perspektyvà, kol jis tà supranta.Neregá reikia mokyti, kad jis sugebëtøsuprasti reginèiøjø pasaulá. Neregiai, galintyspieðti, nupieðia savo gyvenimo daiktus,o mums sunku atspëti, kas tai yra. Taippat nesuprantamas atrodo neregiui mûsøpasaulis. Siûlau atspëti, kà nupieðë neregëmergaitë 1 paveiksle.gus, todël buvo pasirinktas pigesnis bûdas– spausdinti taðkines iliustracijas Brailiopopieriuje. Sukurta technologija Brailiografika – piešiniai, atspausti Brailiospausdintuvu. Brailio abëcëlë priimta visamepasaulyje nuo 1878 m. kaip akløjøraðtas. Kiekvienas raðmuo ar „elementas“sudarytas ið galimø ðeðiø iðkiliø taðkø, iðdëstytødviejuose vertikaliuose stulpeliuose.Ðiais laikais ant daugelio vaistø dëþuèiøpavadinimai áspaudþiami taip pat Brailioraðmenimis. Naudojantis iðkiliaisiaistaðkais galima patogiai pavaizduoti reljefiniuspaveikslus akliesiems skaitytojams.Sukurta nemokama kompiuterinë programa,, BrlPaint“ iliustracijoms pieðti. Tokiosiliustracijos yra labai paprastos, nespalvotos,ne visada pakankamai iðraiðkingos.Todël nuolat ieðkoma tinkamesnës technologijos,kuri bûtø daug iðraiðkingesnë,patrauklesnë ir pakankamai pigi.,,Tactus“ organizacijos laimëjimaiLietuvoje vis dar vyrauja nuomonë,kad akliesiems ir silpnaregiams nebûtinasmeninis ðvietimas, ypaè toks kaip tapyba.Þmonës ið nuogirdø sprendþia, kà sutrikusioregëjimo asmenys gali ir ko negali.Jie paprastai mano, kad akluosius irsilpnaregius maþai domina menas, todëlnesudaro galimybës susipaþinti su menu.Kad visuomenë pakeistø tokià nusistovëjusiànuomonæ, daug prisidëjo amerikietëElþbieta Zalchauer Aksel, pasaulinës,,Meninio akløjø ðvietimo“ organizacijossteigëja ir direktorë, savo veikla bei knyga,,Menas anapus regëjimo 2003“.Pastarøjø deðimtmeèiø psichologijos tyrimaiárodë, kad aklieji turi stiprø ágimtà suvokimàsuprasti reljefinius atvaizdus. Paaiðkëjo,kad regëjimo dovanos neturintys þmonëssugeba ne tik atpaþinti, skirti bei ásivaizduotimeno kûrinius, bet ir su specialiomispriemonëmis gali patys kurti reljefinius pieðinius.Ðioje srityje daugiau pasiekæ silpnaregiaidailininkai nei neregiai. Jø pasaulyjeyra nemaþai, be to, ðie menininkai gali didþiuotissavo išskirtine tapyba.Daugelis menininkø, naudodamiesisavo nesveikø akiø privalumais, kûrybojeperteikia savotiðkà pasaulá ir tai suteikë jøkûriniams iðskirtinumo. Paminësiu kelis visiemsþinomus menininkus. Klodas Mone(1840–1926) savo geriausius kûriniusnutapë paveiktas kataraktos, Mary Cassat(1844–1926) sirgo katarakta ir dël toapako, Edvardui Munkui (1863–1944) dëlsutirðtëjusio stiklakûnio prieð akis plaukiodavokristalai, primenantys varnas, EdgarasDega (1834–1917) visai nematë vienaakimi, o kitoje turëjo akiploèio iðtrûká,Kamilis Pisaro (1830–1903) sirgo aðarømaiðelio infekcijomis, dël to neiðeidavo iðnamø, átariama, kad Vincentas Van Gogas(1853–1890) sirgo glaukoma. Taèiautikriausiai esminis darbø iðskirtinumas susijæssu spalvø neskyrimu. Meno istorijoje,pasirodo, bûta ir tokiø dailininkø – FernardasLegeris (1881–1955), Ðarlis Mergonas(1821–1868), Paulas Manðipas(1885–1966) ir Markas di Suvero (g.1933). Regëjimo sutrikimø senatvëje turëjoRembrantas (Rembrantas Harmensasvan Reinas, 1606–1669 ), o AlbrechtasDiureris (1471–1528) buvo þvairas.Ir dabar yra þmoniø, turinèiø regëjimoproblemø ir studijuojanèiø dizainà ar netvaizduojamuosius menus. Kai kam pavykstatai nuslëpti nuo reikliø pedagogø.Ðiuos trûkumus studentai bando paverstiprivalumais ir jø darbai bûna vertinamigerai. Tik baigæ studijas, po keleriø metøkai kurie ið jø prisipaþásta turintys regëjimoproblemø.Šiuo metu pasaulyje veikia organizacija,,Tactus“ (pavadinimas kilæs iš tactilegraphics – èiuopiamoji, reljefinë grafika),kuri vienija viso pasaulio akløjø leidyklas.Ðios organizacijos tikslas – ieðkoti naujøspaudos technologijø akløjø ir silpnaregiøknygutëms iliustruoti, dalytis laimëjimaissu panaðiomis organizacijomis ir platintiknygas akliesiems. Lietuvos akløjøbiblioteka prie ðios organizacijos projekto,,Tiflo-Tactus“ prisijungë 2000 metais.Jau 2009 m. vykusiame konkurse lietuviðkataktilinë knygelë ,,Avytë“, sukurta Vilniaustechnologijø ir dizaino kolegijos grafiniodizaino studentës Editos Cvirkaitës,laimëjo III vietà. Ðià knygutæ nutarta tiraþuotiir iðleisti Prancûzijoje (3 pav.).Knygø akliesiems ir silpnaregiamsiliustracijø technologijø kûrimoproblemos1pav. Aklos mergaitës pieðinysAtsakymas yra 2 paveiksle.2 pav. Lietuvos akløjø bibliotekos ávertintasI vieta uþ kûrybiðkà Brailio grafikosnaudojimàDabar daþniausiai taktilinës knygelëskuriamos tokiomis technikomis:1. Papjë maðë – vandenyje suminkštinamaspopierius, sumaišomas su klijais iriš jo padaromas reljefinis vaizdas.2. Raiþymas medinëse lentelëse.3. Koliaþas – klijavimas figûrø ant ávairiøpavirðiø (3, 4, 5 pav.).3 pav. Koliaþas,,Avytë“4. Šilkografija – trafaretinës spaudosrûðis. Ðilko tinklas iðtempiamas ant rëmoir emulsija uþtepamos vietos, kur neturibûti daþø. Paruoðtas trafaretas prispaudþiamasprie popieriaus lakðto ir perbraukiamasdaþais. Nuëmus trafaretà popieriujedaþytos vietos pabarstomos smulkiaisgrûdeliais, kad bûtø geriau apèiuopiamos.5. Termoforminiu bûdu – plastmasiniaiMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 39


eljefiniai pieðiniai, padaryti vakuuminëmisformavimo maðinomis.6. Brailio grafika – pieðiniai, susidedantysið iðkiliø taðkø.7. Piešimas ant mikrokapsulinio popieriaus.LaikofenomenasJolanta MICHALOVSKAJA4 pav.Koliaþas,,Uodas“5 pav. ,,Juostos“ koliaþas, Lietuvosakløjø bibliotekos ávertintas padëkaVTDK grafinio dizaino studentai ið minëtøbûdø naudojo koliaþà, Brailio grafikàir kûrë knygeles naudodami kombinuotàtechnikà.Nëra paprasta sukurti estetiðkà simbolá,kuris bûtø suprantamas aklajam irpatrauklus reginèiajam. Aklasis turi rastiketurias kojas, dvi ausis, uodegà, uodasturi bûti su šešiomis kojomis ir pan. Jeiko nors nebus, jis nesupras simbolio.Kad ko nors gali nesimatyti, regintysissupranta, aklasis – ne.Per pastaruosius trejus metus VTDKGrafinio dizaino katedra Lietuvos akløjøbibliotekai padovanojo daugiau nei 100taktiliniø knygeliø.Apþvelgus tiflografikos raidà Lietuvojegalima teigti, kad jau daugiau kaip 50 metødailininkai, pedagogai ir kiti specialistaistengiasi surasti tinkamas technologijas,kad akluosius ir silpnaregius þmones bûtøgalima supaþindinti su matanèiøjø pasauliu.Tiflografijos ir taktilikos srityje ateityjegalima sulaukti naujø atradimø.Naudoti informacijos šaltiniai:1. SalzHauer Axsl E.; Sobol Levent N. Menasanapus regëjimo, þinynas apie menà, kûrybàir regëjimo sutrikimus. Vilnius: LAB, 2006.ISBN 9955-17-789-6.2. Tiflografika akløjø bibliotekose, Tactus irLietuvos akløjø bibliotekos tarptautinis seminaras, praneðimai. Vilnius: LAB, 2006.ISBN 9955- 17-687-3.3. Gendvilienë A., Tiflografikos raida Lietuvoje,1958-2007, pranešimas Tiflo-Taktus seminarui.Erfurtas 2007.Devynioliktojo amþiaus raðytojasC.Lambas raðë: „Niekas man nëratoks máslingas, kaip laikas ir erdvë. Irvis dëlto niekas manæs maþiau netrikdonegu laikas ir erdvë, nes að niekada apiejuos negalvoju“. Didþiàjà laiko dalá daugumamûsø nesuka galvos dël laiko irerdvës, bet mes visi kartais savæs klausiame,kas yra laikas, kaip jis prasidëjoir kur mus veda.Ar daþnai kasdieniame gyvenimenet nesusimàstydami sakome: „dabarneturiu tam laiko“, „laikas taip greitaibëga“ ar „laiko niekas negali sustabdyti“?Kas yra bendro ðiuose kasdieniðkuose,net banaliuose sakiniuose?Apie kà kalbame, kà turime omenyjetaip sakydami? Atsakymas atrodo akivaizdus– apie laikà. Taèiau situacija,susijusi su sàvokos „laikas“ apibrëþimu,tikrai sudëtinga. Visi þmonës naudojasilaiko matavimo vienetu, be problemønustato laikà pagal laikrodþioparodymus ar net saulës padëtá danguje,bet kai tik papraðoma apibrëþtipaèià laiko sàvokà, þmogus iðkart suglumsta.Instinktyviai darome prielaidà,kad laikas yra visur vienodas ir tekatolygiai bei yra absoliutus. Vadinasi,kiekvienas visatos istorijos ávykis yrapaþenklintas skaièiumi, lygiu laiko vertei,ir laikas kinta tolygiai ið begalinëspraeities á begalinæ ateitá. Tai gali bûtipavadinta sveiko proto poþiûriu á laikà.Ðitaip já ásivaizduoja dauguma þmoniø,o savo pasàmonëje – netgi daugumamokslininkø.Praëjo jau daugiau kaip 2500 metønuo to laiko, kai þmogus pradëjo sistemingaimàstyti apie laiko ir erdvës prigimtá.Taèiau nuo to laiko dëmesys ðiaiproblemai në kiek nesumenko, mokslininkaiir filosofai iki ðiol aistringai ginèijasidël laiko prigimties ir jo poveikioregimajam pasauliui. Ar laikas buvoamþinai, ar turëjo pradþià? Ar laikas busamþinai, ar kaþkada pasibaigs? Ar laikasyra lyg upë, tekanti grieþtai nuo pradþiosviena kryptimi ir negalinti tekëtikita linkme? Ar já galima nukreipti ar atsuktiatgal? Ar ámanomos kelionës laiku?Ðtai tik keli klausimai, kuriuos nuofilosofijos uþuomazgø nagrinëjo daugelismàstytojø; nuo antikos laikø ir scholastikospatriarchø iki ðiuolaikinës kvantinësfizikos adeptø.Laikas mums tarsi savaime suprantamas,net paèioje jo sàvokoje, rodos,nëra jokios paslapties. Mes kalbameapie laikà nesusimàstydami (nebent tomisypatingomis, gyvenimà keièianèiomisegzistencinio lûþio akimirkomis), kàgi ið tiktøjø turime omenyje, vartodamilaiko sàvokà kasdienëje kalboje. Laikasmums daþniausiai yra tai, kas matuojamasekundëmis, minutëmis, valandomis,dienomis ar mënesiais – tam tikralaikrodþio rodyklës padëtis ar tam tikrasskaièius ant sienos kabanèiame kalendoriuje.Daug mënesiø tampa metais,o daugelis metø – amþiumi. Tik nedaugelis,daþniausiai mokslininkai ir filosofai,màsto apie tûkstantmeèius ir tikfilosofai – apie kokybiðkai skirtingà laikomatmená – amþinybæ. Nefilosofiðkaimàstanèiam þmogui laikas yra tiek svarbus,kiek jis nurodo jo gyvenimo tëkmæ,jo veiklos eiliðkumà ir trukmæ, paprasèiautariant – jo dienotvarkæ. Betar toks kalendorinis laikas ir yra tai, kàturime omenyje sakydami: „Tai buvogeriausias mano gyvenimo laikas“? Artikrai laikas yra toks akivaizdus, toks savaimesuprantamas ir aiðkus, kad nërajokio reikalo net susimàstyti, kas slypiuþ ðios paprastos sàvokos. Pabandykimeakimirkai atsiriboti nuo vartotojiðkopoþiûrio á laikà, paverèianèio já mûsøárankiu, ir paþvelkime anapus kasdieniopoþiûrio á laiko fenomenà.Be kasdienio poþiûrio á laikà, egzistuojataip pat mokslinis (fizikinis) ir filosofinispoþiûris (tiksliau sakant – filosofiniaipoþiûriai, nes daugelis filosofø laikàapibrëþë skirtingai, taip sukurdamidaugybæ vienas kitam prieðtaraujanèiøfilosofiniø laiko apibrëþimø). Mokslininkaiilgà laikà taip pat nesutarë dël laikoprigimties ir tikslaus jo apibrëþimo. Taipmokslinë laiko sàvoka evoliucionavonuo mistinio pseudo „mokslø“ ritualøbei astrologinio laiko iki kvantinës te-40 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


Kas yra laikas? Mokslininkai bando já iðreikðti formulëmis ir pagrásti fizikosdësniais. Filosofai nuo neatmenamø laikø ginèijasi dël jo prigimties ir reikðmësþmogaus egzistencijai. Kasdieniame gyvenime þmogui jis yra svarbus kaip bet kuriojo projekto bûtinoji ir neiðvengiama sàlyga, apskritai, kaip þmogiðkosios bûtiespagrindas, bet apie laiko esmæ bei prigimtá retai kada susimàstome.Salvadoras Dali. Tirpstantys laikrodþiai, 1931 m.orijos laiko, nurodanèio mikroskopiniødaleliø judëjimo sistemø evoliucijà. Tuotarpu filosofinë laiko sàvoka iðaugo ið primityviøpirmøjø filosofø pamàstymø apielaiko ir gamtos sàryðá iki preciziðkai iðplëtotosegzistencialistø bei fenomenologølaiko koncepcijos, kurioje laikas yravienas pagrindiniø þmogaus egzistencijànulemianèiø veiksniø.Ðiuolaikinis mokslas laikà apibrëþiakaip vienà ið mûsø visatos matmenø, neatsiejamaisusijusá su likusiais trimis erdvësmatmenimis. Laikas nëra kaþkas atskironuo erdvës – laikas ir erdvë sukurianeatskiriamà unikalià sistemà, vadinamàerdvëlaikiu. Mokslas nepripaþástauniversalaus laiko (tokio egzistavimà paneigiaEinðteino specialioji reliatyvumoteorija, kuria pagrástas visas ðiuolaikinisfizikos mokslas), bet teigia, kad kiekvienasobjektas turi savàjá laikà. Dviejø þmoniølaikas sutampa, jeigu tie þmonës nejudavienas kito atþvilgiu, taèiau skiriasi,jiems tolstant arba artëjant. A.Einðteinomokslinës kûrybos virðûne tapæs specialiosiosreliatyvumo teorijos, kurià genialusismokslininkas suformulavo 1905 m.,sukûrimas pakeitë nuo Niutono laikømoksle vieðpatavusá mechanistiná poþiûráá erdvæ ir laikà bei tapo visiðkai naujo materialistiniopasaulio suvokimo pagrindu.Taèiau tuo pat metu A.Einðteinui buvosvarbus ir psichologinis laiko matmuo:jis teigë, jog „laikas ir erdvë yra greièiaumûsø màstymo bûdas, o ne sàlygos, kuriomismes gyvename“.Vienas þymiausiø mûsø laikø mokslininkøStephenas Havkingas didþiàjà savogyvenimo dalá paskyrë ervëlaikio tyrimams,sukurdamas visiðkai naujà, kokybiðkaiskirtingà laiko teorijà. Bûtent josuformuluota teorija grindþiamas „oficialus“ðiuolaikinis fizikos ir astronomijosmokslas. Þinoma, yra ir prieðtaraujanèiøHavkingo ir jo bendraþygiø koncepcijoms,taèiau jie atstovauja mokslo opozicijaiir lieka jo uþribyje, laikomi savotiškais„mokslo šamanais“. Nepaisantdaugybës metø, praleistø universitetøauditorijose ir laboratorijose aiðkinantsausus, nuobodþius matematinius postulatus,Havkingas sugebëjo iðlaikyti ðiokátoká „poetiná“ poþiûrá á laikà ir apie jámàstyti ne tik grieþtomis matematinëmisformulëmis. Savo knygoje „Visata rieðutokevale“ mokslininkas filosofiðkai klausia:„Kas yra laikas? Ar tai – amþinai vilnijantisrovë, kuri nusineða visas mûsøsvajas, kaip sakoma senoje giesmëje?O gal tai – bëgiø kelias? Galbût jis turi irkilpø, ir atsiðakojimø, taigi, keliaudami áprieká, galime sugráþti á jau buvusià stotá?“1 Bûdamas pozityvistu, Havkingasmano, jog bet kokia teorija, turinti aspiracijøbûti rimta moksline teorija (nesvarbu,ar tai laiko, ar bet kokia kita koncepcija),turi bûti pagrásta pozityvistiniu poþiûriu.Remiantis šiuo poþiûriu, mokslinëteorija yra matematinis modelis, kurisapraðo ir sistemina mûsø stebëjimus.Jeigu laikomasi pozityvistinio poþiûrio,negalima pasakyti, kas ið tikrøjø yra laikas.Ámanoma tik apraðyti laikà labai gerumatematiniu modeliu ir nurodyti, kokiosiðvados ið to iðplaukia. 2Mokslinis laiko sàvokos apibrëþimaspaprastam þmogui atrodo ne tik per daugsudëtingas, bet ir neturintis jokio sàryðiosu „realiu gyvenimu“. Ir ið tikrøjø, kà sudëtingair paini erdvëlaikio teorija, kuriosnesupranta net daþnas tituluotas Harvardofizikas, gali turëti bendro su laiko tëkme,kurià kiekvienas iðgyvename kiekvienàsavo gyvenimo akimirkà? Laiko ir erdvësproblema visada domino þmogø netik (galbût net ne tiek) racionaliuoju poþiûriu,bet labiau emociniu ir psichologiniupoþiûriais. Þmonës apgailestauja dëlpraeities, jauèia kaltæ dël beprasmiðkai iððvaistytolaiko, bijo ateities – labiausiai dëlto, jog laiko upë nenumaldomai neða juosmirties link. Laikas ir erdvë glûdi paèiamemûsø bûties suvokimo pamate. Neámanomaásivaizduoti pasaulio apskritai arþmogaus gyvenimo atsietø nuo laiko. Belaikisþmogus nustoja bûti þmogumi, betnetampa dievu – vienintele màstoma bûtybe,egzistuojanèia uþ laiko ribø. Todëlgalima sakyti, kad þmogus yra neatskiriamasnuo laiko ir gyvena laike lygiai taip,kaip jo fizinis kûnas gyvena erdvëje.Mokslininkai negali atsakyti á amþinàþmogaus klausimà – kas toks yra laikas,koks jis yra bûtent man ir kokià reikðmæjis turi mano egzistencijai? Á ðá klausimàatsakymo turime ieðkoti filosofø koncepcijose.Nors padrikø minèiø ir idëjø apie1Hawking, Stephen William. „Visata riešutokevale” – Kaunas: Jotema, - 2009 m., 37 p.2Ten patMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 41


laiko prigimtá rasime jau Mileto mokyklosmàstytojø kûriniuose, taip pat irDemokrito bei Leukipo filosofijose, sistemiðkainagrinëti problemà bei bandytiapibrëþti laiko sàvokà pirmas pradëjoðiuolaikinës Vakarø filosofijos tëvulaikomas Aristotelis. Aristotelis pradedanuo bendro klausimo apie laikoegzistavimà, o vëliau transformuoja jáá klausimà apie dalomo laiko egzistavimà.Taèiau Aristotelis nemàstë apielaikà atsietai nuo jo pasireiðkimo materialiamepasaulyje ir pagrindiná dëmesáskyrë laiko ir materialiø kûnø(gamtiniø daiktø) judëjimo sàryðiui.Taip didysis màstytojas priëjo prie iðvados,jog apie laiko realumà galimespræsti vien ið matomo daiktø judëjimo– jeigu laiko nebûtø, daiktai iðliktøsavo vietose amþinai ir joks judesysnebûtø ámanomas, tai reiðkia – belaikispasaulis bûtø amþinas ir statiðkas.Nors Aristotelis teigia, jog laikas nemàstomasbe judëjimo, taèiau jis nemano,jog laikas ir judëjimas yra tapatûs.Laikas ir erdvë Aristoteliui tebuvotam tikros subjektyvios kategorijos,materialiø daiktø savybës. Aristoteliomechanika ir laiko sàvoka galëjofunkcionuoti tik ribotam jo pasauliomodeliui, kadangi buvo sukurtavien tik akivaizdþiø pasaulio reiðkiniøstebëjimø pagrindu. Nors Aristoteliosukurta laiko-erdvës teorija buvo (þvelgiantið ðiuolaikinës perspektyvos) labairibota ir primityvi, taèiau savo laikuiji buvo nepaprastai paþangi ir iðsilaikëkaip pirmaujanti „mokslinë“ teorija(þinoma, „moksliðkumo“ ðiuolaikineprasme joje buvo nedaug ir ji greièiauturëtø bûti vadinama metafizine)beveik du tûkstanèius metø.Filosofai-fenomenologai laikà suvokiakaip vienà ið þmogiðkojo pasauliofenomenø. Jiems laikas nëra abstraktus,jie nepripaþásta mokslinës universalauslaiko sampratos. Panaðiaisuvokiamas ir þmogiškasis laikiškumofenomenas – ne þmogus yra pavalduslaikui, o laikas yra „kuriamas“,konstruojamas þmogaus. Abstraktus„fizikinis“ laikas fenomenologinëjeperspektyvoje yra ne daugiau kaipspekuliatyvi idëja, neturinti nieko bendrosu gyvenamojo pasaulio realybe.Þmogus egzistuoja ne kaþkokiameabstrakèiame laike, apie kurá kalbamokslininkai, bet jis yra arba „dabar“,arba „vakar“, arba „rytoj“. Bûtenttoks naratyvinis laiko supratimasyra natûralus þmogui ir leidþia jamorientuotis savo aplinkoje. Fenomenologinëlaiko patirtis, bûdama asmeninepatirtimi, yra tuo pat metu ir intersubjektyviapatirtimi, nes yra ámanomakitam perduoti savàjà laiko pajautà.Kiekvienas ið mûsø vienodai suprantaþodþiø „ðiandien“ arba „rytoj“prasmæ, todël tampa ámanoma dviemindividams diskutuoti apie laikà ir keistislaikiðkàja patirtimi. Mes nesamekiekvienas uþdarytas „savame laike“,bet laikas yra bendra terpë, kuriojekartu realizuojame savo gyvenimiðkusprojektus.Egzistencialistai laikà iðkëlë kaipvienà svarbiausiø þmogiðkosios bûtiessàlygø. Bet koks þmogaus veiksmaspasaulyje, bet kokia mintis arjausmas yra sukelti negráþtamai bëganèiolaiko ir mirties artëjimo. Egzistencialistinëjeinterpretacijoje laikasyra glaudþiai susietas su mirtimi ir joslaukimu. Þmogui laikas rûpi visø pirmatiek, kiek jis bijo laiko, nes laikoupë nenumaldomai artina mirtá. Laikasgàsdina, jis tarsi viskà griaunantijëga, kurià þmogus beviltiðkai bandosustabdyti, uþvaldyti ar bent jau pabëgtinuo jo. Mes visi bijome mirties,o kadangi laikas asocijuojasi su mirtimi– instinktyviai laiko bijoma ir vengiamaapie já galvoti. Taip susikuriama„laiko nebuvimo“ arba „nemirtingumo“iliuzija. Bûtent todël þmogui yrabûdinga savotiðka „laiko uþmarðtis“– kasdieniame gyvenime apie laikànegalvojame ir gyvename taip, lyg jisbûtø neribotas, lyg gyventume amþinai.Galbût todël þmonës sutrinka paklausti,kà jiems ið tikrøjø reiðkia laikosàvoka. Jie neþino, kà atsakyti, nespats klausimas juos baugina – atsakytiá klausimà, kas yra laikas, tolygupripaþinti, jog laikas ið tikrøjø egzistuoja,o tai, savo ruoþtu, reikštø pripaþinti,kad egzistuoja ir mirtis, besislepiantilaiko ðeðëlyje. Nesvarbu, ar„realus“ fizikinis laikas turi pradþià irpabaigà, kiekvieno ið mûsø laikas prasidedamums gimus ir baigiasi suligmûsø mirtimi, kiekvienas asmeniðkaiiðgyvename savo pasaulio pradþià irpabaigà. Pripaþinti laiko egzistavimàreiðkia pripaþinti savo laikiðkumà ir laikinumàbei atsisakyti nemirtingumo,kurio þmogus trokðta labiau uþ bet kàðiame pasaulyje.Japonai turi gëdingà kultûrà: jiepadarys fiziná ar protiná karakirá visada,kai tik ástengs ðá darbà atlikti gerai.Ið Indijos laikraðèio.Tæsinys. Pradþia Nr. 4Pirmame straipsnyje (MG, 2012, Nr.4) raðëme apie paþintá su Japonijaprieð daugiau nei 30 metø ir sparèiaiaugusá jos elektronikos medá. Ðiamestraipsnyje apþvelkime kitus japonøgyvenimo bruoþus.1985 m. sakurø þydëjimo metu vël vykauá tarptautinæ feroelektros konferencijàKobës mieste. Iš Maskvos išskridomeaðtuntà valandà vakaro, o po trijø valandøstiuardesë atneðë pusryèius. Matskrendant prieð Þemës sukimàsi laikaseina beveik dvigubai greièiau. Konferencijavyko ateities miesto Kongresø rûmuose600 ha dirbtinëje Port Irland saloje,supiltoje nukasus dalá Rokko kalno.Konferencija prasidëjo koncertu: tautiniaisrûbais apsivilkusios japonës senoviniaisvienstygiais Koto instrumentaispagrojo senovines japonø melodijas, kuriostarsi jungë praeitá su ateitimi.Visi pastatai toje saloje yra neáprastøformø – piramidþiø, cilindrø, rutuliø ir jøjunginiø, stiklo tuneliais sujungtø tarpusavyje,kad galëtum vaikðèioti po miestàper liûtá ar uraganà, kurie ten yra daþnisveèiai. Kobë yra senas europietiðkostiliaus uostas, pasauliui atidarytas tik1868 m., nes iki tol japonai buvo izoliavæsinuo pasaulio, neásileido nei uþsieniolaivø, nei þmoniø. Kobæ kasmet aplankydavo1600 uþsienio ir 80 000 savølaivø. Miestas juosta nusitæsæs tarp Rokkokalno ir gilaus Ramiojo vandenyno.Kobë garsëja geru vandeniu, ið kurio gaminamajaponiðka 17 laipsniø ryþiø degtinësakë ir kuriuo aprûpinami laivai irgalingiausia Japonijos mafija, kurios vadovasviešai gyvena iðtaigingoje vilojekalno papëdëje. Graþiai iðdaþyti mediniainameliai, kuriø apaèioje yra smulkiparduotuvë, o virðuje gyvena ðeimininkas,siauros gatvelës, kas rytà plaunamosvandeniu su skalbimo milteliais,aukðtø kalnø fone teikia miestui ypatingàþavesá. Modernios parduotuvës yradaugiaaukðèiuose pastatuose arba pomiestu, kur áëjus sunku rasti kelià á pavirðiø.Po Kobæ ir ið jos á salà ant estakadøvaþinëja dviejø trijø vagonø elektriniaitraukiniai, kuriuos, pradedant bilietøpardavimu ir baigiant traukiniø valdymu,aptarnauja tik elektronika be vienintelioþmogaus.42 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


PaþintisJaponijasuProf. Jonas GRIGASTokijo panoramaKonferencijoje pirmà kartà buvo pademonstruota,kad þmogus ir kiti gyviejipadarai yra kupini feroelektros: nervai irkiti audiniai yra puikûs pjezoelektrikai irpiroelektrikai, o ta baterija, kuri garantuojailgalaikæ nerviniø impulsø ir biosroviøcirkuliacijà organizme, yra feroelektrinësprigimties. Jà nuolat pakrauna metabolizmoenergija. Mano pranešimas apieferoelektrikø mikrobanginæ spektroskopijàbuvo palankiai ávertintas ir išspausdintasþurnale Japanese Journal of AppliedPhysics (1985). Toje konferencijojejau pasirodë pirmieji poþymiai, kad Rusijojemokslas smunka.Kobë – senas europietiðko stiliaus uostasMano Japonijos viza buvo viena dienatrumpesnë nei išskridimo bilieto data.Imigracijos tarnyboje vizos pratæsimoprocedûra buvo trumpa. Kadangi buvolikæ 15 minuèiø iki darbo pabaigos, pakvieèiauaptarnavusá pareigûnà kartu išsimaudytiRamiajame vandenyne. Jispasakë, kad að jam siûlau apvogti jo bosà.Anot jo, nëra esminio skirtumo, ar jispavogs ið vadovo kiðenës pinigø, ar tamtikrà pinigø sumà atitinkanèio darbo laiko.Tad tarp japonø darboholikø ir sovietiniøalkoholikø buvo esminis skirtumas.Gaila, kad po dešimties metø galingas6,9 balø þemës drebëjimas sugriovëtà nuostabø miestà. Smûgis truko maþiaunei minutæ, taèiau gaisrai siautëjodvi dienas, laidotuvës vyko savaites.Þemës drebëjimas nusineðë 5500 þmoniøgyvybiø, tûkstanèius suþeidë, sugriovë190 tûkstanèiø namø, daug tiltø, keliøir grakðèiø estakadø ir padarë 100 mlrd.JAV doleriø vertës nuostoliø. Nelaimësakivaizdoje Kobëje kartu su policija þmonesgelbëjo ir labdarà dalijo ir mafija. ImperatoriusHirohito mokë tautieèius pakeltinepakeliamà nelaimæ, nesiskundþiantsutikti viskà, kà likimas pasiunèia.Nelaimës iðtikti japonai dar ryþtingiaukimba á darbà ir tas darbo ryþtas juos veikiatarsi narkotikai. Net esant blogiausiaisituacijai jie moka rasti kà nors gero.Tais metais Tsukuboje vyko pasaulinëparoda EXPO-85, kuri suteikë progàvël susipaþinti su Japonijos ir pasaulioelektronikos laimëjimais. 79 Japonijos iruþsienio ðaliø paviljonai sukûrë miniatiûrinæateities visuomenës gyvenimo kopijà,kur kompiuteriai ir ryðiai turi pakeistiþmoniø gyvenimo bûdà. Prie áëjimo 38kompiuteriø terminalai lankytojams teikëvisokeriopà informacijà, padëdavo surastipamestà draugà arba vaikà. Milþiniðkivaizduokliai informavo apie svarbiausiusEXPO ávykius, lankytojø skaièiøkiekviename paviljone, automobiliø eismàartimiausiuose keliuose, orà ir kitkà.Informacijos ir vaizdo sistemos leidopajusti ateities informacijos ir ryðiø sistemødarbà. Japonijos Telegrafo ir telefonofirma demonstravo ástaigos miniatiûrà, kuriojeryðiø sistemos per palydovà ir ðviesolaidþiøtinklà leidþia dirbti neiðeinant iðnamø, suteikia galimybæ akimirksniu iš betkur gauti informacijà. Stebëjausi, kaip pasikeitëryðiø sistemos per pusantro ðimtometø! Kai 1844 m. Niujorko universitetodailës profesorius Samiuelis Morzë iðradotelegrafà ir kreipësi á turtingus miestoasmenis finansuoti jo iðradimà laidais perduotipranešimus, jie atsakydavo:– Norite, kad investuoèiau pinigus áþaislà?Kai kurie dar taip pašaipiai atsakydavo:– Perduoti praneðimus laidais? Kodëljums neišradus raketos skrydþiui áMënulá.Nippon Electric Company (NEC) demonstravokompiuterio valdomà automobilá,iš kurio galima susisiekti su namøkompiuteriu ir gauti informacijos apiepadëtá namuose arba ástaigoje. Dideli ekranaidemonstravo erdvinius vaizdus. Didþiausià25x40 m demonstravo Sony firma,o 26x35 m ekranà – Suntory firma.Jie stebino ne tik dydþiu, bet ir erdviniøvaizdø kokybe bei ryðkumu. MatsushitaElectric firma demonstravo dideliusMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 43


plokðèius sieninius televizorius. Tokiøelektronikos árenginiø Lietuvoje dar nebuvo.Jeigu per pastaruosius dvideðimtmetø aviacijos pramonës raidos tempaibûtø buvæ kaip mikroelektronikos, tai geriausiaskeleivinis lëktuvas kainuotø kelisšimtus doleriø ir Þemës rutulá apskrietøper 20 minuèiø, sunaudojæs vos 25litrus kuro.Elektronikos dëka vykstanèià technikospaþangà atspindëjo ir robotai. Japonaidþiaugësi, kad jø robotø technikakartus greièiau nei normaliai auginamosþemëje. Praeities pavojus þmonëms buvovirsti vergais, o ateities pavojus – galimybëvirsti robotais.Po konferencijos vël aplankæs Kiotàgráþau á vienà didþiausiø pasaulio miestø– Tokijà, kurá sovietinë spauda ir televizijaskelbë esant nepaprastai uþterðtà,kur policininkai gatvëse tarsi budi su deguonieskaukëmis. Tokijas, be abejonës,turi daug problemø. Jis tarsi pasaulio laboratorija,kur išbandomos daugelis opiøAutorius (kairëje) suWasedos universitetoprofesoriumi Wataru Kinasedeðimtmeèiu lenkë Europos ðalis ir JAV.Japonijoje gamyklos, aptarnaujamosvien robotø, tuo metu buvo jau ne naujiena.Europoje ir Amerikoje dël nedarboproblemos robotai buvo maþiau paplitæ,o Japonijoje bedarbiø praktiðkai nebuvo.EXPO robotai keliomis kalbomiskalbëjosi su lankytojais, grojo muzikiniaisinstrumentais, vaidino. Prie áëjimo robotasmisteris Ateitis draugiškai pasveikindavo,paviljonuose robotai su ámontuotaisviduryje elektroniniais jutikliais ir kompiuteriulankytojams suvaidindavo ir paðokdavo,stebino delikatûs jø rankø judesiai.Vienas jø puikiai vaikðèiojo, kitas,sukurtas Tokijo Vasedos universiteto profesoriausKato, ið gaidø grojo vargonais.Prancûzijos paviljone robotas – medicinossesuo – atlikdavo visas ligoniø slaugosoperacijas. Viename paviljone ateitiesdarþoviø gamykla, naudodama saulësenergijà, hidroponiniais árenginiaisaugino pomidorus ir kitas darþoves. Vienaspomidorø stiebas – pabaisa davë 10tûkstanèiø vaisiø, o salotos uþaugo 5–6problemø. Taèiau pasirodë, kad tamemieste, kuriame tilptø beveik keturios Lietuvos,nepaisant milþiniðko keliais aukðtaisvykstanèio autotransporto judëjimo,per metus autoavarijose þûsta tik apie350 þmoniø, o oras net Tokijo centrinësegatvëse toks ðvarus, kad gali kvëpuoti„visais plauèiais“, tuo tarpu vienoje ðvariausiøVilniaus Antakalnio gatviø vasarànuo maðinø iðmetamøjø dujø negali giliauákvëpti. Japonai tais metais maistuiiðleisdavo 26, o butams 5 proc. savo uþdarbio,pusë japonø ðeimø turëjo savonamus. Neturëdami jokios energijos iðtekliø,uþ dujas ir vandená japonai mokatris deðimtàsias procento savo uþdarbio,pagaliau jie ilgiausiai pasaulyjegyvena: vyrø vidutinë gyvenimo trukmëdaugiau kaip 74 metai, o moterø – net80 metø. Nors Tokijuje kas mënesá drebaþemë, Èinþuku rajone yra keliø ðimtømetrø aukðèio dangoraiþiø. Ten árengtuoserestoranuose ir baruose aðtriøáspûdþiø mëgëjai siûbuoja kartu su tuoplieno ir stiklo pastatu.Ði kelionë buvo sudirginusi ir nervus.Atskridus á Naritos oro uostà, jis pasitikokà tik prasidëjusiu taifûnu. Japonai pasiûlëdvi galimybes vykti á Kobæ: skristiarba ið Tokijo vaþiuoti Šin Kan Sen traukiniu.Buvo aiðku, kad vaþiuojant traukiniuteks pavëluoti á konferencijos atidarymobanketà. Taèiau noras dar kartà pamatytigarsøjá Fudzijamà – japonø pasididþiavimà,ðalia kurio pravaþiuoja traukinys,o gal Dievo ranka nukreipë á traukiná,o ne á lëktuvà. Á banketà pavëlavau,bet medinës keturkampës apie deðimtieslitrø talpos sakës dëþës dar buvoapypilnës, o Boingas, á kurá man siûlë vietà,su 525 þmonëmis, sugedus vairui, tàvakarà ásirëþë á kalnà netoli Osakos miesto.Visà savaitæ japonø ir pasaulio televizijarodë, kaip ið gilaus, miðkais apaugusiotarpeklio kareiviai rinko ir malûnsparniaisgabeno lavonus.Japonijos universitetuose1989 m. gavau kvietimà ilgiau padirbëtiJaponijos universitetuose. Á Japonijàatskridau ankstyvà auksiná rudená, kai visomisspalvomis nusidaþo medþiai. TokijoNaritos tarptautiniame oro uoste manepasitiko Wasedos universiteto profesoriusWataru Kinase, kuris prieð tai buvo manosveèias Vilniuje, ir Japonijos mokslo draugijos,kuri parëmë mane finansiðkai kelionësepo Japonijos universitetus, mergaitë.Su vienu ðios Draugijos vadovø HiroshiKatsuhira, suderinus mano darboprogramà ir kelionës tikslus, nuvykau ámiesto centre esantá Ikebukaro vieðbutá.Darbà Japonijoje pradëjau aplankymusu Kinase aukðèiausio Tokijo pastato– Sunchine City. Nuo jo 60-to aukðto stebëjau,kur teks praleisti keletà mënesiø.44 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


Be perstojo gaudþianèiosdaugiaaukðtës Tokijo gatvës......ir ramybës salelës – nedideli,bet nepaprastai jaukûs kiemeliaiWasedos universitete profesoriusYoshiaki Uesu, su kuriuo jau turëjau paskelbtàbendrà moksliná darbà, supaþindinosu savo katedros laboratorijomis irmoksliniais tyrimais: neorganiniø, nebendramaèiøir organiniø proteino kristalø auginimuir rentgenostruktûriniais tyrimais,antrosios lazeriø harmonikos generacijair optinio dichroizmo kristaluose tyrimais.Porà savaièiø praleidau profesoriø Kinasës,Uesu ir Takahashi laboratorijose, skaièiaupaskaitas apie mûsø mikrobanginiusferoelektrikø tyrimus Vilniaus universitete.Lankiausi Uesu namuose, jo pianistëþmona pagrojo japoniðkos muzikos ir skaniaipavaiðino japoniðkais skanëstais. Á savolaboratorijà pakvietë Japonijos fizikøguru profesorius Djinzo Kobayashi. Laboratorijojeketuriolika doktorantø tyrë feroelektrikøoptiná aktyvumà, giracijà ir dvejopàlûþá. Vakare profesorius pakvietë á restoranà,kur vakarieniavome ir diskutavomekartu su kitais profesoriais Kinase, Oniir Takahashi apie mokslà ir gyvenimà. Vienàdienà Kobayashi nusiveþë mane á savouþmiesèio namà, pilnà gëliø, paveiksløir visokiausios prabangos, ir parodëman ypatingà pagarbà.Savaitgaliais paklajodavau po praðmatniausiàTokijo rajonà – Ginzà, kurioparduotuvës lûþta nuo brangiausiø prekiø.Uþsienieèiai labiausiai domisi japonøperlais. Dabar beveik visi rinkoje esantysperlai yra iðauginti þmoniø. MaèiauJaponijos lagûnose plastikines girliandas,prie kuriø prisitvirtina dreifuojanèiossegtuko galvutës dydþio austriø lervos.Po ðeðiø mënesiø girliandos iðtraukiamosir austrës ádedamos á vandenyje kabanèiustinklus, kur auga dar pusantrømetø. Po to austrës vël iðtraukiamos,skalpeliu chirurginiu tikslumu padaromaápjova ir ádedamas gabaliukas Amerikosgëløjø vandenø kriauklës audinio. Jistampa branduoliu, perlo kristalizacijoscentru. Po ðios chirurginës operacijosaustrës vël gràþinamos á lagûnas. Po trejømetø nuimamas perlø derlius. Tûkstanèiaiblizganèiø baltø ir juodø perlø puikuojasiJaponijos parduotuvëse. Juodiejiperlai yra retesni, didesni ir labiausiai vertinami.Pilkieji perlai auga ir šaltesniuosevandenyse, o juodiesiems reikia pastovios24 o C temperatûros ir labai ðvarausvandens. Dauguma japoniðkø austriøtaip pat veisiamos dirbtinai, sujungiantkiauðinëlá su sperma. Brangûs perlai yrasudëtingo ir subtilaus þmoniø ir austriø,kurios veisiasi þydruose ir ðvariuose pietinioRamiojo vandenyno vandenyse,bendradarbiavimo kûrinys.Daug laiko Tokijuje praleidau su profesoriumiW.Kinase. Su juo mes aplankëmekalnø Chichibu Tama nacionalináparkà su stalaktitø olomis, kuriame iki tol,anot jo, joks lietuvis dar nebuvo buvæs.Aplankëme Tokijo maðinø parodà, kurpasaulio firmos demonstravo deðimtissavo maðinø modeliø. Gal bûtø gëdarengti parodas monstrø, kurie nuo pirmosiosautokatastrofos 1896 m. praþudë17 mln. þmoniø. Kasmet pasaulyje jiesudegina tiek kuro, kad jo uþtektø nuvaþiuoti300 kartø iki Saulës ir atgal. Betþmones þudo ir kiti monstrai. Aplankëmesu Kinase daugelá ðventyklø ir, þinoma,jo mielà ðeimà priemiesèio name sujaponiðku sodu. Vakarienë sëdint svetainëjeant grindø su sake, krabais, ikrais irdaugybe kitø jûros gërybiø, kurià paruoðëþmona Masae su dukra Nariko, palikoneiðdildomà áspûdá. Tik kartà Wataruisu manim nepasisekë. Mudu ir trys jodoktorantai vakarieniavome restorane.Matyt, padauginome sakës, nes Wataruvidurnaktá paskambino, kad pakeliui namopametë lagaminëlá su dokumentais.Nepaisant tø nemalonumø, Kinase kitàrytà palydëjo mane á Tokijo technologijosinstitutà, kur svarstëme mokslinesproblemas su profesoriais K.Hamano irE.Ema. Jiems ir jø doktorantams skaièiaupaskaità apie mûsø mikrobanginiusnebendramaèiø faziø kristaluose tyrimus.Pakviestas profesoriaus Kazuo Gesiaplankiau á ðiauræ nuo Tokijo ant Ramiojovandenyno kranto esantá Tairos mieste privatøIwaki Meisei universitetà. Tairoje profesoriusGesi supaþindino su jø tyrimais,pabendravau su dekanu, þinomu feroelektrosir faziniø virsmø specialistu ShozoSawada, kurá ne kartà buvau sutikæs konferencijose,su profesoriumi M.Marutake,dvejopo lûþio kristaluose specialistu T.Somegair jaunu profesoriumi Masaokiu Takashige,feroelektros, faziniø virsmø iraukðtatemperatûrinio superlaidumo tyrëju,vëliau tapusiu universiteto rektoriumi,su kuriuo iki ðiol palaikome mokslinius ryðius,o 1997 m. japonø þurnale Journal ofthe Physical Society of Japan paskelbëmebendrø feroelektriniø kristalø tyrimørezultatus. Universitete skaièiau paskaitàapie mûsø superjoniniø laidininkø tyrimus.Iš Tokijo greituoju traukiniu Šin KanSen iðvykau á Ðizuokos universitetà Hamamatsumieste pas Elektronikos institutoprofesoriø Koièi Toyodà. Puikø kelionësir intensyvaus darbo Japonijoje planàman parengë senas mano paþástamasprofesorius Koièi Toyoda. Kai að pasakiau,kokius tyrimus norëjau atlikti jø institute,jis pasakë: „Kam tau daryti juos, geriauMokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 45


Japonija –technikosstebuklø ðalissusipaþink su Japonija, su mûsø mokslu,mokslininkais ir universitetais. Paraðyk,kokias tu paskaitas galëtum skaityti mûsøuniversitetuose“. Að paraðiau paskaitøciklà, Koièi faksu iðsiuntinëjo já ávairiemsuniversitetams ir tos paèios dienos vakaràpradëjo plaukti ávairiø universitetø kvietimai.Koièi sudarë mano paskaitø ir kelioniøplanà, kurá finansiðkai parëmë Japonijosmokslo draugija. Koièi sakë, jogað turiu aplankyti visas pagrindines salas,iðskyrus keturias ðiaurines, kurias visdar yra okupavæ rusai.Elektronikos institute prisistaèiau profesûraitaip pat paskaita. Profesoriaus Toyodosnamuose Hamamatsu (lietuviškai– puðø kranto) praleidau daug maloniøvakarø. Japonø namuose paprastai nërakrosniø, o vëlyvà rudená naktys bûna vësios.Tad sëdëdami ant grindø ir sukiðækojas po þemu stalu, uþsiklodavome ikijuosmens elektra ðildoma antklode. Kambaryjevësu, o paèiam ðilta ir malonu. Tokiaselektrines antklodes pasiûlë dar 1894m. britas C.T.Snedekoras, taèiau japonaipirmieji jas pritaikë namams beveik poðimto metø, o britai ir toliau á lovà dëdavosikarðto vandens pripiltas pûsles.Sëdëdami po elektrine antklode diskutuodavomeávairiomis temomis. Kai Koièiir Fumie pasakë, kad jie iðpaþásta skirtingustikëjimus – vienas yra budistas, kitasšintoistas, o sûnus baigë katalikø gimnazijàir yra katalikas, að pasiteiravau, arjie sutaria tarp savæs, ar nesiginèija, kuristikëjimas geresnis, tikresnis. „Ne, – atsakëjie, – juk kiekvienas tikëjimas suformuojaþmogui tam tikras moralës, etikos ir kitasnormas, paþiûras á gërá ir blogá, kasgalima ir ko negalima daryti. Þinodamas,kad þmogus budistas, musulmonas ar katalikas,þinai, kaip su juo elgtis, ko ið jotikëtis. Bet jei þmogus niekuo netiki arbaskelbiasi esàs ateistu, tada neþinai, kaipsu juo kalbëti, kas jam leidþiama ir neleidþiamadaryti. Gal jam leidþiama þudyti,gal vogti? Kuo jis skiriasi nuo gyvulio?”Apie budizmà að jau þinojau ið kelioniø áIndijà. O šinto religija man buvo neþinoma.Tad Koièi atneðë du didþiuosius ðventusraðtus Ko ji ki ir Nihongi, kurie išreiškiasvarbiausias šintoizmo doktrinas. Abu yramitiniø epizodø rinkiniai, kurie aiðkinagamtos jëgø ir reiðkiniø bei imperijos kilmæ.Nors knygos daugiau panaðios á istorinesnei religines, daugiau nei ðimtasdievybiø kami apibûdina Japonijos dieviðkàmisijà Þemëje. Kaip ir Biblijoje, daugelisdalykø apraðyta poetine alegorija,kuri ne visada yra ið karto suprantama.Šinto yra Japonijos vietinë, ágimta religija,iðreiðkianti tûkstanèiø metø Japonijossuverenitetà, pagrásta gamtos jëgø irdievø garbinimu ir tikëjimu, kad imperatoriusyra saulës dievo palikuonis. Reikiapastebëti, kad šintoizmas daug labiaupabrëþia religinæ dieviðkumo patirtánei daugelis Vakarø sektø, kurios yra jautresnësgyvenimo paslaptims nei teologiniamsprincipams.Nors šintoizmas nesiremia vien minëtomisknygomis, bet jos yra didþiausiojepagarboje. Ko ji ki reiškia Senovësmaterijos apraðymai ir laikomi šinto kanonais.Èia apraðytos Japonijos salø senovësdievø ir jø palikuoniø gyvenimo istorijosir jø genealogija. Nors ðis veikalasparaðytas tik VIII a. imperatoriausTemmu Teno ásakymu, jame apraðytidaug senesni pasakojimai, kurie buvoperduodami ið lûpø á lûpas. Nihongireiškia Japonijos raðytinës kronikos, jojeðalia kitø dalykø alegoriðkai apraðytaþemës sukûrimas, þmonijos genealogija,dievø hierarchija, þmoniø nemirtingumoklausimai, sunkiai suvokiami europieèiui.Pavyzdþiui, pasaulio atsiradimastaip apraðomas: „Senovëje dangus ir þemënesiskyrë, kaip ir vyras nuo moters.Viskas buvo beformë á kiauðiná panaðimasë, slëpusi savyje gyvenimo dësnius.Pamaþu ið jos iðkilo esmë ir sukûrë dangø,jos sunkesnë dalis nuskendo ir sukûrëÞemæ. Todël ið pradþiø atsirado dangus,po to þemë, o tarp jø buvo sukurtiþmonës. Bet kai pradëjo formuotis dangusir Þemë, tarp jø buvo tik rûkas, kuriopavidalà sunku nusakyti; jis plaukiojotarp dangaus ir Þemës, kol ið jo atsiradotrys kami. Jie atsirado be pirmtakø ir tikvëliau ágijo kûnà“. Kami reiðkia tiek dievà,tiek þmogø, gyvulá, paukðtá, augalus,jûrà ar kalnus. Abi minëtos knygos aiðkiaiapraðo japonus kaip pirmuosiusþmones, tiesioginius dievø palikuoniusÞemëje. Šinto iðpaþinëjai manë, kad ðijø kilmë yra svarbiausias veiksnys, skiriantisjaponus ið kitø rasiø. Taèiau dabarði idëja turi daugiau istorinæ nei absoliuèiostiesos prasmæ.Daþnai lankiausi Tojodø namuose.Jiems patiko, kad valgau pagaliukais, kaipir jie, mëgstu þalià þuvá ir moliuskus. Prisiminëprofesoriø Rolovà iš Rygos, kuris atsisakëvalgyti þalias þuvis ir moliuskus irnemokëjo valgyti pagaliukais. Jiems taisunku suprasti. Buvome iðvykæ pasiþvalgytipo miesto apylinkes, paþiûrëti, kur japonaiálankose veisia ir augina unguriusbei perlus. Vaþiuodami pakely matëme iðtisaiprie kelio staliukus su maiðeliais abrikosøir dëþute pinigams. Buvo abrikosøsezonas. Kalnø ðlaitai geltonavo abrikosais.Jie buvo pigiausi ið visø vaisiø. Keleiviaisustodavo ir paimdavo maiðelá, palikdamidëþutëje pinigus. Taip padariau irað. Stovëti prie tø maiðø abrikosø ir staliukøjaponai nemanë esant reikalinga.Gráþtant Fumie viename uoste nupirko kàtik ið vandens iðtrauktø moliuskø maiðelá,parveþusi namo sumetë juos á verdantávandená su darþovëmis, moliuskø kriauklësatsivërë ir iðtrauktus ið puodo juos labaiskaniai suvalgëme.Bus daugiau46 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


Prof.VytasTamoðiûnasŠiuolaikinë imunologija susijusiir su kitø mokslø laimëjimais.Nuolatinë kitø biomedicinosmokslø (biologijos, medicinos,veterinarijos, farmacijos, biotechnologijos)raida leidþiagiliau paþinti imuninæ sistemà,panaudoti jos principus kuriantnaujas technologijas, ankstyvàjàligø diagnostikà, imunoterapijosmetodus ar skiepus.Virginijos VALUCKIENËS nuotr.Ilgametis Imunologijos instituto direktoriusprof. V.Tamoðiûnas, ávertinus jomokslinæ veiklà, publikacijas, imunologijosplëtojimà Lietuvoje, 1994 m. buvo iðrinktasLietuvos mokslø akademijos (LMA) nariuekspertu (pagal ankstesnæ klasifikacijà).Netrukus, 1996 m., perrinktas á LMA nariuskorespondentus, o 2011 m. prof. V.Tamoðiûnastapo tikruoju nariu (akademiku).Prof. V.Tamoðiûnas ne tik LMA ákûrëImunologijos institutà (apie tai galëtø plaèiaupapasakoti jo mokiniai ar bendradarbiai),bet 1991 m. ásteigë ir Lietuvos imunologødraugijà (LID). Ðios mokslinësdraugijos uþuomazgos – bendroje alergologøir imunologø draugijoje. Beje, tuometþymiausi Lietuvos alergologai – prof.B. Padegimas, doc. E. Razgauskas ir kitine tik neprieðtaravo naujos draugijos ásteigimui,bet ir aktyviai dalyvavo jos veikloje– padëjo draugijai uþmegzti ryðius su analogiðkomisdraugijomis Latvijoje ir Estijoje.1991–1992 m. LID tapo BAIS (Baltijosðaliø imunologø asociacija), EFIS (EuroposSàjungos imunologø draugijø federacija)bei IUIS (Pasaulinë imunologødraugijø sàjunga) nare. Prof. V.Tamoðiûnasjau keletà kartø buvo BAIS prezidentuir viceprezidentu, nes BAIS prezidentasir viceprezidentas kas antri metai renkamasið ðiø valstybiø atstovø.BAIS organizuoja bendrus renginius:asamblëjas, konferencijas, mokyklas, rengiabendrus imunologijos plëtojimo projektus,pavyzdþiui, BAIS nariai siekia, kadklinikinës imunologijos sistema bûtø vienodaar bent panaði visose Baltijos valstybëse.Ákûrus BAIS, Lietuvoje (1991–2000 m.)buvo suorganizuotos jaunøjø imunologømokyklos, á jas pakviesti ir Latvijos bei Estijosatstovai. Organizuoti ðias mokyklasdaug padëjo uþsienio (Vokietijos, Ðvedijos,Lenkijos ir kt.) mokslininkai, kurie skaitëpaskaitas, rengë seminarus, konsultavoligonius ir kt.Jaunøjø imunologø vasaros mokykløorganizavimas – vienas didþiausiøprof. V.Tamoðiûno nuopelnø visai Lietuvosimunologijai. Lietuvoje jaunøjø imunologømokyklos buvo ákurtos Birštone(1992 m.), Palangoje (1993 m.), Trakuose(1995 m.) ir Nidoje (1997 m.). Analogiškosmokyklos vyko ir Latvijoje (1999m.) bei Estijoje (1994, 2001 m.). Norintdalyvauti reikëjo tam tikro ádirbio – pristatytisavo darbus, skaityti praneðimus.Be Latvijos ir Estijos jaunøjø imunologø,jose dalyvaudavo ir ávairiø Lietuvos moksloir gydymo institucijø atstovai. Jaunøjøimunologø mokyklø organizavimui svarbusir vyresniøjø kolegø indëlis, nes prieðjaunøjø imunologø mokyklas vyresniejiimunologai skaitydavo paskaitas, kitaiptariant, ,,paruoðdavo“ jaunuosius imunologusnumatytai mokyklos tematikai. Þinoma,mokyklos temas, lektorius, darbotvarkænumatydavo LID, kurios prezidentujau 20 metø buvo prof. V. Tamoðiûnas.LMA globoja mokslines draugijas, kartaisnet nario mokestá sumokëdavo tarptautinëmsorganizacijoms. LMA globadaugiausia pasireiðkia organizuojant bendrusrenginius – konferencijas, seminarus,vykdant bendrus projektus: 2010–2011 m. LID vykdë Europos Sàjungos projektà,,Mokslininkø kompetencijos plëtra,stiprinant Lietuvos mokslo konkurencingumà“,LMA suteikë patalpas konferencijai,,Imunitetas ir imunitetu pagrástospriemonës visuomenës sveikatai svarbiomsinfekcijoms valdyti“.Nuo 2005 m. kasmet balandþio 29 d.rengiama Imunologijos diena. LID nariaita proga ne tik dalyvauja televizijos ar radijolaidose, raðo straipsnius ar duoda interviu,bet rengia ir spaudos konferencijas,organizuoja þymiø mokslininkø konferencijas.2009 m. tokia konferencija buvosurengta È.Darvinui atminti. Pagrindi-Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 47


ná praneðimà skaitë LMA narys prof. habil.dr. V.Bûda, LMA bibliotekoje jis parengëÈ.Darvino darbø parodà.Prof. V.Tamoðiûnas buvo Vilniaus universiteto(2002–2006 m.), Lietuvos veterinarijosakademijos (2001–2010 m.) senatønarys, 2009 m. iðrinktas šios aukðtosiosmokyklos Garbës daktaru.Prof. V.Tamoðiûnas imunologijos, imunochemijosir imunotechnologijos pagrindusdëstë Vilniaus universitete (1988–2005 m.) ir Lietuvos edukologijos universitete(iki 2011 m. Vilniaus pedagoginisuniversitetas), iðleido mokymo priemoniø.Be to, buvo Vilniaus universiteto ir Imunologijosinstituto daktarø ruoðimo Jungtinëskomisijos pirmininkas, daktaro disertacijøir habilitacijos procedûrø (iki 2010m. ði procedûra buvo atliekama) pirmininkasir narys. Imunologijos institute (kartusu Vilniaus universitetu) apginta per 30mokslø daktaro disertacijø.2005–2009 m. prof. V.Tamoðiûnas buvoLMA Biologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus pirmininkas (šiuo metu – skyriauspirmininko pavaduotojas), tuo patmetu buvo ir LMA prezidiumo narys. DirbdamasLMA ne tik organizavo áprastináskyriaus darbà, bet ir ádiegë naujø tradicijø,pavyzdþiui, kasmet kvieèiami biologijosar geografijos mokytojai, jiems þymiausimokslininkai – LMA nariai skaito paskaitasið biologijos, medicinos ar geomoksløsrièiø, atkreipia dëmesá á mokslo naujoves,tendencijas, plëtros kryptis, dalyvauja kasmetorganizuojant tradicinæ konferencijàjaunimui ,,Bioateitis: gamtos ir gyvybësmokslø perspektyvos“, kurios metu jauniejimokslininkai skaito pranešimus, o vyresniejikolegos juos vertina, apdovanoja pasiþymëjusius,kvieèia dalyvauti jaunøjømokslininkø konkursuose.Prof. V.Tamoðiûnas jau nuo 2001 m. –Visuotinës lietuviø enciklopedijos mokslinësredakcijos tarybos narys. Per tà deðimtmetáiðleista 19 tomø lietuviø enciklopedijos,kuri ypaè naudinga mokslo istorikamsir kitø srièiø, taip pat ir biologijosmokslø specialistams. Prof. V.Tamoðiûnasyra Lietuvos moksliniø þurnalø „Alergologijair klinikinë imunologija“, ,,Biologija“,,,Acta medica Lituanika“, „Veterinarija irzootechnika“ bei uþsienio þurnalo „CentralEuropean Journal of Immunology“ redakciniøkolegijø narys.Uþ mokslinius laimëjimus ir publikuotusdarbus Profesoriui suteikta Lietuvosmokslo premija (2005). Profesorius V. Tamoðiûnas– imunologas, bet, plëtodamasðià kryptá, daug nusipelnë biologijosmokslui plaèiàja prasme.Prof. habil.dr. Vytautas BASYSLMA tikrasis narys, Lietuvos mokslø akademijosBiologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus pirmininkasKosminësTikriausiai ne vienam kosmosas ir kosminës technologijosasocijuojasi su neaprëpiamomis kosmoso platybëmis, kosminiaislaivais ir palydovais, skafandrais. Tai atrodo taip tolima irmaþai kà turi bendro su kasdienybe. Taèiau ðiandien kosmososektorius perþengia tradicines ribas ir intensyviai skverbiasi ákasdiená þmoniø gyvenimà.Didþiausias kosminiø technologijøindëlis jauèiamas telekomunikacijø, vietosnustatymo (palydovinës navigacijos),Þemës stebëjimo srityse (klimatokaita, gamtos iðtekliø stebëjimas ir analizë,vandens, miðkø prieþiûra). Galimanet pastebëti, kad kosminës technologijosvisiðkai nusileido ant þemës. Taigikas bendro tarp kosmoso ir þemës ûkio?„Yra nemaþai kosminiø technologijønaudojimo þemës ûkio sektoriuje galimybiø.Tai geografinës pozicionavimosistemos, detali þemëlapiø ir palydoviniøvaizdø analizë, kuri naudojama bûsimoderliaus modeliavimui bei pasëliøracionaliam iðdëstymui pagal dirvoþemiosavybes. Kosminës technologijosleidþia plëtoti preciziná ûkininkavimà, kai,atsiþvelgiant á pasëliø bûklæ, planuojamàderlingumà, piktþoliø, kenkëjø ir ligøpaplitimà, reljefà, sudaromi optimalauspasëliø træðimo ir apsaugos planai(labai derlingi pasëliø plotai træðiami maþiauarba visai netræðiami, maþai derlingi– træðiami daugiau)“, – pasakoja Lietuvosagrariniø ir miðkø mokslø centrodirektorius Zenonas Dabkevièius.Svarbi kosminiø technologijø teikiamagalimybë – bûsimo derliaus prognozë,kuri leidþia numatyti, koks bendrasderlius bus surinktas ðalyje ar visamepasaulyje, kokios gali bûti produkcijoskainos, koks yra konkreèios vietovësderlingumas ir kaip geriau já valdyti.Z.Dabkevièius atkreipia dëmesá, kad palydoviniaiþemëlapiai gali bûti naudojamidirvos drëgnumui ir melioraciniø sistemøpaþeidimui nustatyti, drenaþo irlaistymo sistemoms projektuoti bei statytiatsiþvelgiant á sklypo vietà, keliø, upeliø,grioviø tinklà ir kitas sàlygas. Negalimapamirðti geografiniø pozicionavimosistemø naudojimo miðko produktyvumuiir bûklei ávertinti, stichiniø nelaimiøir gaisrø stebësenai bei prevencijai.Z.Dabkevièius akcentuoja kosminiøtechnologijø naudojimo þemës ûkyjenaudà ðaliai: galima stebëti pasëliø plotus,jø iðsidëstymà ir ribas teritorijoje,kontroliuoti, ar laikomasi geros þemdirbystëspraktikos, ar yra apleistø plotø.Jau keletà metà pasëliø bûklës, derlingumo,dirvoþemio drëgmës ir kokybësþemëlapiai leidþia koreguoti þemës ûkiotechnologijas, maþinti ne tik ûkininkavimoiðlaidas, bet ir cheminiø medþiagønaudojimà, aplinkos ir vandens ðaltiniøtarðà.Teikiamos ir numatomos teiktipaslaugos„Remiantis geografinëmis pozicionavimosistemomis gali bûti kuriamosávairios bandomøjø teritorijø duomenøbazës, kurios leistø rengti þemës ûkioteritorijø planavimo dokumentus. Naudojantskaitmenines technologijas jauparengti naujos klasifikacijos Lietuvosdirvoþemiø þemëlapiai Europos dirvoþemiøatlasui (Soil Atlas of Europe). SuJungtinës Karalystës mokslininkais parengtametodika, kaip naudojant dirvoþemioir geologijos duomenis nustatytipaþeidþiamas (jautrias) gruntiniø vandenøterðimui teritorijas. Taip pat jau galibûti rengiami sklypø iðdëstymo þemëlapiaisu dirvoþemio vertinimo skalëmis,dirvoþemio granuliometrine sudëtimi,melioracijos bûkle, pH grupëmis, fosforoir kalio kiekiais dirvoþemyje bei þemësûkio naudmenø vertës naðumobalais“, – teigia Z.Dabkevièius.Kosminiø technologijø sprendimaijau diegiami þemës ûkio transporte.Z.Dabkevièius pasakoja, kad dabarapie 5 proc. Lietuvoje parduodamø træðimomaðinø jau turi ádiegtas geografinespozicionavimo sistemas, kuriosleidþia tiksliai nupurkðti pasëlius iðvengiantperdengiamø (dubliuojamø) arnupurkðtø plotø. Taip pat pradëtosnaudoti ir tiksliosios sëjamosios, kuriossëjos metu tiksliai suduria sëjamuosiusrëþius ir kartu suformuojatechnologines vëþes.Z.Dabkevièius pamini, kad kol kastik keletas ûkiø nuimant derliø naudojaprogramas, kurios fiksuoja pasëlio derlingumàkonkreèioje vietoje ir sudaro48 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


technologijos ir þemës ûkispasëlio derlingumo þemëlapá, kuris atspindidirvoþemio derlingumà ir panaudotøtechnologiniø priemoniø tikslingumà.Pagal ðiuos þemëlapius kitais metaisgalima koreguoti ir planuoti derliø.Taèiau svarbu prisiminti, kad þmogus labaigreitai pavargsta tiksliai sekdamasGPS nurodymus, todël reikalingi kvalifikuotispecialistai ir þemës ûkio maðinos,turinèios automatiná vairavimà.Galimybës Lietuvoje ir pasaulyjePiktþoliø intensyvumas kukurûzø laukuose (aeronuotraukos)GPS kontrolës sistemosPasauliniu mastu pastebimas didelissusidomëjimas, kuriami nauji gaminiaiir technologijos su integruotomis geografinëmisinformacinëmis sistemomis,taip pat jau sukurtos mokymo naudotisGIS technologijomis programos ateinantiemsdvideðimèiai metø.Z.Dabkevièius apgailestauja, kad Lietuvoješios technologijos kol kas tik pradedaplisti. Plëtrai trukdo keletas aspektø:geografiniø informaciniø sistemø árengimai,programinë áranga ir þemës ûkiomaðinø automatinës vairavimo sistemossudaro papildomø išlaidø, kurios siekianuo keliø iki keliasdeðimt tûkstanèiø, nevisiems prieinama programinë áranga angløkalba, taip pat dar nëra ásitikinta naujøtechnologijø nauda.„Mûsø ðalyje kol kas nekuriami visiškainauji produktai. Geografinës informacinëssistemos suteikia galimybæ sukurtiproduktus, kurie anksèiau buvo neámanomimetodiniu poþiûriu ar per brangûsbei reikalavo daug sànaudø (pavyzdþiui,trimaèio miðko medþiø ar augalomodelio sudarymas Li-DAR duomenøpagrindu). Taip pat galima paminëti darvienà galimybæ – vaizdø transformavimà(normalizuoto skirtumo augmenijos indeksoskaièiavimas), kuris naudojamasstebëti augmenijos sàlygas þemynø irpasauliniu mastu.Lietuvos kosmoso sektoriausgalimybës„Vargu ar galëtume ðiandien be kosminiøprogramø ásivaizduoti palydoviniøryðiø paslaugas, meteorologiná prognozavimà,pasaulinius interneto ir televizijostransliacijø tinklus, aplinkosauginá Þemësmonitoringà bei kitas gyvybiðkaisvarbias veiklas. Matome kosminiøtechnologijø naudojimo perspektyvasnet þemës ûkio sektoriuje. Plëtrà skatintøaktyvesnis programinës árangoskûrimas, kosminiø technologijø diegimasþemës ûkyje ir naudos ávertinimas,taip pat svarbus þemdirbiø ir valstybiniøinstitucijø susidomëjimas naujomistechnologijomis bei šalies ir EuroposSàjungos parama“, – apie teigiamas Lietuvoskosmoso sektoriaus perspektyvaskalbëjo Zenonas Dabkevièius.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 49


Tradicinë Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø bendrijos konferencija vyko Lietuvos kultûros tyrimoinstituto salëje ð.m. kovo 29–30 dienomis. Programoje buvo numatyti 24 pranešimai; dël ligos ir kitøsvarbiø prieþasèiø keli mokslininkai negalëjo atvykti, todël buvo išklausytos ir aptartos tik 22 temos.Pirmoji konferencijos „Scientia et historia-2012“ diena buvo paskirta mokslo filosofiniams ir sociologiniamsklausimams, antroji – istoriniams tyrinëjimams. Keli þodþiai apie dvi konferencijos darbo dienas.Mokslo filosofijos ir sociologijostemosKonferencijos programa prasidëjonuo dr. Þibarto Jackûno pranešimo; pasiûlæssemantinës estetikos problemø interpretacijoskoncepcijà, jis këlë mintá, kadinterpretacija yra neatsiejama nuo veiklosir patirties. Dr. Alvydas Noreika kalbëjoapie þymiø sociologø Vytauto Kavolio irPitirimo Sorokino mokslinës kûrybos sàlyèiotaðkus. Dr. Naglis Kardelis, keldamasklausimà „Ar egzistuoja objektyvi tikrovë?“,nagrinëjo tai, kas sieja dvi tarsi nesuderinamasmokslo ir religijos sritis; jispaþymëjo, kad religija, pripaþindama, kadtikrovë reiðkiasi per materialiø daiktø ávairovæ,neatmeta galimybës jà paþinti. Tikrovëspaþinimo tematikà toliau plëtojo dufilosofinës minties posûkiø tyrinëtojai: dr.Jonas Èiurlionis aptarë tapatybës ir tikrovëssantykio klausimø ratà, o dr. AlbinasPlešnys iðskleidë mokslo sampratosraidos panoramà, kurioje mokslo filosofijanuolat aptinka jai reikðmingø temø.Klausytojø dëmesá patraukë dr. AndriausKonickio išradingai aptarta tema „Meilëkaip filosofiniø svarstymø objektas“, iðprovokavusiauditorijoje trumpà, bet intriguojanèiàpolemikà. Dr. Anelë Vosyliûtë, nagrinëdamaVydûno kûrybiná palikimà, nustatë,kad ðiam iðkiliam mûsø màstytojuigalima priskirti dar vienà, anksèiau nepastebëtànuopelnà – jis yra sociologijosšakos, kuri vadinama „Kûno sociologija“,pradininkas. Prof. habil. dr. Juozas AlgimantasKrikštopaitis kalbëjo apie vadinamàjá„Antropiná principà“, kilusá ið kosminiøreiðkiniø aiðkinimø, nuolat inicijuojanèiøgamtos tyrëjø ir filosofø diskusijas.Dr. Lilijana Astra aptarë sàvokø sakralybëir pasaulietiškumas prieðtaros santyká,atsiveriantá postmodernios kultûros kontekste.(Autorei pageidaujant ði tema buvoperkelta á kitos dienos konferencijosprogramà.)Istoriniø tyrinëjimø temosHabil. dr. Henrika Ilgeviè (Henrika Ilgiewicz),kalbëdama apie 1863 m. sukilimodalyviø giesmes, jas pademonstravogarso áraðais; tai buvo kelios iliustracijosið lenkø kariø pulko, atskubëjusio padëtiLietuvos sukilëliams, repertuaro. Prof.dr. Libertas Klimka savo praneðimà skyrëþymaus senojo Vilniaus universitetoProf. habil. dr.Juozas AlgimantasKRIKŠTOPAITISprof. Stepono Stubelevièiaus (Stefan Stubielewicz,1762–1814) gimimo jubiliejui.Dr. Birutë Railienë kalbëjo apie TadoVrublevskio (Tadeusz Wroblewski, 1858–1925) kultûrinæ veiklà ir apie jo iðpuoselëtàbibliotekà, kurià kartu su gausiais retenybiørinkiniais padovanojo Vilniausmiestui. Birutë Valeckienë, pratæsdamaRailienës temà, kalbëjo apie LMA Vrublevskiøbibliotekos fondø naujienas – knygas,vertas ypatingo mokslo istorikø dëmesio;jas parodë, pasitelkusi skaitmeninævaizdo technikà. Doc. dr. Juozas Banionisaptarë Lietuvos universiteto matematikus,pasiþymëjusius akademinëje iršvietimo veikloje. Toliau rutuliodama matematikosistorijos tematikà, M.Romeriouniversiteto lektorë Joana Kastickaitë nuðvietëAntano Busilo (1889–1951) veiklàir pristatë jo matematikos vadovëlius. Doc.dr. Vytautas Pocius, atidþiai tyrinëdamassenosios Palangos gimnazijos istorijà, aptikoádomiø faktø, kurie temos autoriui teikëpakankamai svariø argumentø pripaþinti,kad ši gimnazija XIX ir XX a. sandûrojekilusiø politiniø ávykiø sumaiðtyjeatliko tarptautinës mokyklos vaidmená.Doc. dr. Romualdas Juzefovièius, aptardamasmokslo reformà Estijoje, iðskyrëkelias jos ypatybes, su kuriomis susipaþintibûtø naudinga Lietuvos liberaliemsMokslo istorikøekstremistams, uþsimojusiems pradëtimokslo ir švietimo sistemos reformà nuojø vertybiø – ilgametës patirties sunaikinimo.Dr. Eglë Makariûnienë nuðvietë ErnestoRezerfordo (Ernest Rutherford,1871–1937) atradimus ir þiniø apie juossklaidà Lietuvoje; praneðimo autorë pagerbëðá pasaulinio garso fizikà, skirdamasavo temà jo mirties 75-meèiui. Prof.habil.dr. Kæstutis Makariûnas atskleidësavo pamàstymus apie mokslininkø tradicijàperduoti ðeimos profesijà ið kartos ákartà; jis kalbëjo remdamasis fizikø biografijøanalize, kuri atskleidë ádomiø faktø,kaip antai, keturiø kartø Kiuri (Curie) dinastijabuvo net penkis kartus apdovanotaNobelio premija; analizë taip pat parodë,kad dviejø kartø profesijos tæstinumasnëra retas atvejis. Ypatingà susidomëjimàsukëlë mokslo istorijos magistro DariausJuodþio, tyrinëjanèio rezistencijosarchyvà, praneðimas „Slapti ir vieði prof.Juozo Markulio gyvenimo puslapiai“; temossvarstymo átampà këlë dvi aplinkybës:pirma, pagarsëjæs savo „nuopelnais“sovietø saugumui J.Markulis vadovavoLietuvos medicinos istorijos tyrinëtojø bûreliui,nuolat bendravusiam su gamtosmokslo istorikø organizacija; antra, konferencijojeapsilankë Markulio dukra,emocingai teisinusi tëvo slaptà agentûri-50 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6


forumasnæ veiklà. Doc. dr. Aldona Vasiliauskienëpateikë vaizdo áraðà, pasakojantá apiesovietø saugumo poþemiuose nukankintàarkivyskupà Meèá Reiná ir apie jo vardogarsinimà Ukrainoje bei Rusijos federacijoje.Konferencijos teminæ programà uþbaigëprof. habil. dr. Juozas Al. Krikštopaitis,nuðviesdamas naujus ávykius tarptautinëjemokslo istorikø veikloje, susijusiussu organizaciniais ir leidybos reikalais.Po to ávyko trumpas Lietuvos moksloistorikø ir filosofø bendrijos posëdis, kurispriëmë kelis organizacinius nutarimusir apibendrino pasiruoðimo 25-tai TarptautineiBaltijos ðaliø konferencijai (Vilnius,2012 m. spalio 4–6 d.) rezultatus.Konferencijà suorganizavo Lietuvosmokslo istorijos ir filosofijos bendrijos pirmininkasprof. J.A.Krikðtopaitis; jam talkinodr. R.Juzefovièius, dr. A.Noreika, dr.N.Kardelis bei dalis LKT instituto teminiøgrupiø nariø. Konferencijos organizatoriaiir programos dalyviai reiðkia padëkà Lietuvoskultûros tyrimø instituto direktoreidr. Jolantai Ðirkaitei, mielai sutikusiai teiktipatalpas bei tinkamas sàlygas konferencijosorganizavimo reikalams. Padëkataip pat reiðkiama Mokslininkø rûmø direktoreiAldonai Dauèiûnienei, visuometpadedanèiai ruoðti mokslininkø renginiusir skelbti apie tai visuomenei.Þurnalo projektà remiaSPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDASRemia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijasLietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUVyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUSRedakcijos darbuotojaiRedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantasPAULIUS JURKUSREDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305VilniusTELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis paðtasmgredakcija@post.skynet.ltPasiraðyta spaudai 2012-05-23SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 LtSpausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.comSCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2012Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasMOKSLAS irGYVENIMASTurinys2012Eina nuo 1957 m. 2012 m. Nr. 5-6 (641-642) geguþë-birþelisJ.VAITKUS Energetika. Trumpai apie tai,kas svarbu: dël ko diskutuojama ir kas darnepastebima .......................................................... 2V.PODERYS Baltijos ðaliø elektros sistemøsinchroninis prisijungimas prie kontinentinësEuropos tinklø ........................................................ 4S.SKRODENIS „Vaistinë proto...“ .......................... 8A.STASKEVIÈIENË Bevielis radijo ryðys:ar VGTU mokslininkai sukels perversmà? ............12B.RAILIENË Tado Vrublevskiopalikimas Vilniui ....................................................14I.PUKELYTË Kauno kultûrinio gyvenimoateitis – jaunimas ..................................................17A.VYÞINTAS Sutartiniø ir skuduèiøpuoselëtojas ..........................................................18Lietuvos lazeriø pramonë lygiuojasiá JAV ir Kinijà .........................................................21V.JANUÐKEVIÈIENË Dabar arba niekados.Tomo Noraus-Naruðevièiaus gyvenimo vaizdai ....22D.JURÈIUKONIS, A.JUODAGALVIS Didysishadronø greitintuvas atveria fizikos paslaptis .......23B.BARAUSKAITË Kauno mokslininkøprojektuose – naujos kartospigus ir ekologiðkas kuras ....................................26J.BAUÐYS „Broma atwerta ing wiecznasti“ ..........28R.ÐALNA Geografiniø þiniø ir geografiniomàstymo reikðmë ðiuolaikiniame pasaulyje .........30I.PAJEDAITË Alfredas Römeris .............................31J.BANIONIS Pamirðta prezidento AntanoSmetonos darbuotë ..............................................35D.POCIÛTË Tiflografika ir taktilika Lietuvoje .........38J.MICHALOVSKAJA Laiko fenomenas .................40J.GRIGAS Paþintis su Japonija .............................42V.BASYS Prof.Vytas Tamoðiûnas ..........................47Kosminës technologijos ir þemës ûkis .................48J.A.KRIKÐTOPAITIS Mokslo istorikø forumas .......50Nauja prof. Jono Grigo knyga ..............................525-6Mokslas ir ir gyvenimas 2012 2012 Nr. Nr. 5-64 51


Nauja prof.Jono GRIGOknygaLMA akademikas, Vilniaus universitetoprofesorius emeritas, habilituotasfizikos daktaras JonasGrigas naujoje mokslo populiarinimoknygoje Kokiame pasaulyje gyvenamepopuliariai pasakoja apieþavius ir paslaptingus mûsø aplinkos,visatos ir þmoniø sàmonësreiðkinius, kurie turi átakos mûsø gyvenimui.Ði knyga suteiks þiniø apiemaþëjanèiø naftos iðtekliø, atominësir atsinaujinanèios energetikos,didëjanèio anglies dioksido atmosferojeiððûkius, chemikalø, biologinioterorizmo ir kosmoso militarizavimogrësmæ, visatos paslaptisir gyvybës joje paieðkas bei daugelápaslaptingø aplinkos ir mûsøsàmonës reiðkiniø.Knyga atskleidþia, kodël viduramþiørenesansas ir vëlesnë pramoninërevoliucija ávyko Europoje,o ne didþiosiose Kinijos arba islamocivilizacijose. Kodël mus vis labiauapima naftos troðkulys ir arbaigiasi pigi nafta? Kà þada atominiorenesanso jaudulys ir kuo gresiaatominiai dþinai? Kà þada atsinaujinanèiosenergijos vilionës irkokie yra anglies dioksido daugëjimoatmosferoje iððûkiai? Kas skatinaaukso karðtligæ kosmose ir kàþada kosmoso militarizavimas?Kuo þavi erdvëlaikis ir kiti realûs irnerealûs pasaulio ávaizdþiai? Kasyra laisva valia ir kokie yra neatsakomiklausimai? Kà atskleidþia gyvybësvisatoje paieðkos ir visatospaslapèiø tyrimai? Ar egzistuoja visatosKûrëjas ir koks jos likimas?Knygoje dar pasakojama apie dan-gaus muzikà, mokslo þiniø kûrybàir jø átakà mûsø gyvenimui, fundamentaliøfizikos dësniø nepaisymoekonomikoje pasekmes, asmeniniøkompiuteriø atsiradimà ir jø ateitá,elektroniná skverbimàsi á mûsøasmeniná gyvenimà ir zombiø kûrimà,biologinio terorizmo grësmæ irdidëjantá nuodø sandëlá mûsø kûne,pasaulio paþinimo logikà, intuicijà,tikëjimà, mokslo ir politikos ryðábei kitus aplinkoje ir mûsø sàmonëjevykstanèius reiðkiniusKnygà iðleido Vilniaus universitetoleidykla. Ásigyti galimaknygynuose „Eurika“, „Akademinëknyga“, „Litera“, „Vilniauscentriniame“ ir kt., taip patinternetu www.patogupirkti.lt;www.manoknyga.lt;www.super.lt.Autorius vertas ypatingos pagarbos uþ nuoseklø darbà populiarinant mokslà.Gamtos ir tikslieji mokslai, padaræ didþiausià perversmà mûsø civilizacijospaþangoje, kartu sukëlë ir daugiausia klausimø dël þmonijos ateities, moksloetikos ir atsakomybës. Profesorius Jonas Grigas visa tai atskleis ðioje knygoje,paliesdamas opiausias, daugiausia diskusijø ir prognoziø kelianèias temas,nepalikdamas abejingø nuostabiam mokslo pasauliui. Malonaus skaitymo.Prof. Benediktas JuodkaVilniaus universiteto rektorius, akademikasLietuva pagal inovatyvumà ES lenkia tik Latvijà. Didþiausià nerimà kelia tai, kad26 ES valstybëse inovatyvumas didëja ir tik Lietuvoje maþëja. Tai atspindi ir nepakankamàmokslo þiniø, ir mokslinës pasaulëþiûros sklaidà visuomenëje, todëlgalime tik pasidþiaugti dar viena prof. Jono Grigo mokslo populiarinimo knyga.Labai tikiuosi, kad knyga sulauks didelio skaitytojø dëmesio, o jau ne kartà árodytiautoriaus gebëjimai tikrai suteiks nuostabiø skaitymo akimirkø.Prof. Valdemaras RazumasLietuvos mokslø akademijos prezidentasTai knyga, verèianti kiekvienà giliai pamàstyti apie daugelá dalykø. Taip irnorisi pavadinimà papildyti þodþiais, „nusikalstamame pasaulyje“, nes daugelisnuostabiausiø fizikos, biologijos ar chemijos atradimø naudojami ar gali bûtipanaudoti prieð þmones, siekiant juos valdyti ir pavergti.Prof. Vilius Palenskis52 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas2012 Nr. 5-6, 1- 52, Indeksas 5052, kaina 4,5 Lt

More magazines by this user
Similar magazines