Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1 - Vilniaus universitetas

P.Mašioto aritmetikos terminais, nustatytaisdar Voroneþe. Taèiau bûta nuomoniø (pavyzdþiui,Adomas Jakðtas-AleksandrasDambrauskas manë), jog „vilniðkë terminologija“geresnë nei Voroneþe sukurtoji.Tæsiantis diskusijai dël matematikos terminøtinkamumo „Aritmetikos teorijoje“, „Vilniaus“ir „Voroneþo“ terminai vadovëlyjebuvo nurodyti greta, o jau nuo penktojoknygos leidimo galutinai pasiekta ir paliktanûdienà atitinkanti terminologija. Vadinasi,„Aritmetikos teorija“ pasitarnavo darvienu aspektu – vadovëlis átvirtino dabarvartojamus terminus, pvz., dëmuo, turinys,atëminys, dauginamasis, daugiklis, sandauga,vardiklis, skaitiklis, kartotinis ir t.t.Kita vertus, objektyvumodëlei paminësime,kad leidinys neiðvengëtam tikrø metodiniøtrûkumø, kuriuosteigë to meto recenzentai.Pirmiausiapriekaiðtauta dël painiøapibrëþimø aiðkinimø,teoremø árodymo,abejota dël vienokiøar kitokiø teoremøtikslingumo, pasigestaskaièiavimoraðtu schemos, iðsamiostrupmenø bendravardiklinimotaisyklës,vaizdesniodeðimtainiø trupmenø,apytikrës dalybosaiðkinimo ir kt. Autorius,tarsi nujausdamas galimus „Aritmetikosteorijos“ trûkumus, raðë: „Maniau, kadmûsø kalbininkai, sugráþæ ið Rusijos Lietuvon,pataisys mano netobulà mëginimà, omûsø matematikos mokytojai ilgainiui paraðysgeresnæ, nei ðita, aritmetikos teorijà“.Taèiau, nepaisant priekaiðtø, vadovëlisne tik uþpildë tuo laiku esamà matematiniošvietimo spragà Lietuvoje, bet vëlesniaismetais susilaukë net septyniø pataisytøleidimø. (Pirmas leidimas – 1916 m.,antras – 1918 m., treèias ir ketvirtas – 1920m., penktas – 1921 m., šeštas – 1922 m.,septintas – 1924 m.). Lietuvos centriniamevalstybës archyve pavyko rasti vadovëliorecenzijà, raðytà J.Kartano 1930 metais.Joje taikliai pastebëta: „Vadovëlis iki ðiolnesusilaukë konkurencijos ir gan gerai iðleistas,jei atsiþvelgsime á tas gyvenimo sàlygas,kuriomis reikëjo ðis vadovëlis leisti,patenkino aritmetikos kurso programos reikalavimus,statomus pirmutinëmis aukðtesniøjømokyklø klasëms“.Tais paèiais 1916 m. pasirodë dar vienasA.Smetonos parengtas matematikosleidinys. Tai dviejø daliø Elementarinës algebrosvadovëlis (Vilnius, Martyno Kuktosspaustuvë, 1916, 311 p.), kuris buvoverstas ið Mintaujos gimnazijos (joje patsmokæsis) mokytojo J.Blumbergo rusiðkojovadovëlio ir sulaukë kuklesnio vertinimo.Ðio algebros leidinio turiná sudaro ávadasir devyni skyriai. Pirmiausia parodomiskaièiai ir vietoj jø vartojamos raidës,apibrëþiamas algebros mokslas, aptariamireiðkiniai (tiekybës), algebros veiksmai,ávedami skliaustai, palyginimoþenklai bei vienanarioir daugianario sàvokos.Toliau pirmuose dviejuoseskyriuose supaþindinamasu algebriniø reiðkiniø pirmaisiaisketuriais veiksmaisbei jø pertvarkymais.Treèiajame skyriuje aiðkinamaspirmojo laipsniolygèiø (lygmenø), áskaitantdviejø ir trijø neþinomøjølygèiø sistemas, sprendimas(kelialypiø lygmenøgliaudymas). Be to, parodytasatitinkamas nelygybiø sprendimas,taip pat neapibrëþtø pirmojo laipsnio lygèiøatvejai. Ketvirtajame skyriuje aptaruskitus veiksmus su algebriniais reiðkiniais,t.y. këlimà laipsniu (galion këlimas) ir ðakniestraukimà (ieðkojimà), ávedamos iracionaliøir menamøjø reiðkiniø sàvokos.Penktajame skyriuje pereinama prie antrojolaipsnio (kvadratiniø), bikvadratiniølygèiø sprendimo. Taip pat paaiðkinama,kaip spræsti iracionaliàsias lygtis. Ðeðtasisskyrius apima aritmetines ir geometrinesproporcijas bei atitinkamas progresijasir jø charakteristikas. Septintajame skyriujeplaèiai apraðomi logaritmai bei jø taikymas,parodant logaritmø lygèiø sprendimà,terminuotø indëliø, mokesèiø irprocentø apskaièiavimà. Algebros kursasbaigiamas daugianariø bendro didþiausiodaliklio (saiko) ieðkojimu, iðtæstinëmistrupmenomis (nenutrûkstamaisiaisskaidiniais) (aðtuntasis skyrius) beijunginiø teorijos (sijø arba saistymø) elementaisir Niutono binomo formulëmis(deðimtasis skyrius). Be jau minëtø gyvenimepasitaikanèiø skaièiavimø, vadovëlápraturtina uþbaigiantys kiekvienàskyriaus paragrafà gausûs ir iliustratyvûspratimø bei uþdaviniø rinkiniai.Vadovëlis parengtas pagal XIX a. pabaigoje(apie 1893 m.) raðytà originalà, todëlpateisintina naujumo ir sistemingumostoka. Taèiau vadovëlis vertingas kitu poþiûriu,t.y. – noru lietuviðkai iðdëstyti visàelementarinës algebros teorijà, o šis tikslasbuvo visiškai pasiektas. DidþiumaA.Smetonos sukurtø lietuviðkø algebrosAntano Smetonos raðysenos pavyzdysterminø atitikmenø, pavyzdþiui: didybë (dydis),tiekybë ( reiškinys), gliaudymas(sprendimas), lygmuo (lygtis), nenusakoma(neapibrëþta), galinimas (këlimas laipsniu),þymininkas (rodiklis), nenutrûkstamasskaidinys (iðtæstinë trupmena), sija (junginys)ir kt. neprigijo. Visus juos iðstûmë 1919m. M.Ðikðnio pasiûlyti terminai. Vis dëlto kaikurie vadovëlio terminai (ðaknies traukimas,poðaknis, radikalas, vienanaris, daugianaris,menamieji skaièiai, logaritmas, logaritmølentelë, teorema, lygybë, nelygybë, dësnisir kt.) iðliko iki mûsø dienø.1919 m. M.Ðikðniui paraðius áþangà irsuderinus algebros terminus, vadovëlis tikkitu pavadinimu – „Algebros teorija“dviem dalimis buvo išleistas pakartotinai.Be minëtø aritmetikos ir algebros teorijosvadovëliø, 1916–1918 m. A.Smetona yratalkinæs (redagavæs ar taisæs kalbà) leidþiantaritmetikos (I ir II dalys) ir algebros( I dalis) uþdavinynus.Taigi, praskleidus pamirštos prezidentoA.Smetonos darbuotës skraistæ, galimatik pasidþiaugti jo nuopelnais Lietuvos švietimui.Nebûdamas matematikos specialistu,jis sëkmingai ávykdë LMD uþduotá ir parengë(ar iðvertë) labai reikalingus besikurianèiomsto meto lietuviškoms gimnazijomsaritmetikos bei algebros vadovëlius.Kaip ir kitos Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiomokymo priemonës, jie buvo rengtipaskubomis, nenusistovëjus lietuviðkiemsterminams ir dël to vertintini istoriniu poþiûriu.Pirmiausia ðiuose vadovëliuose bandytanustatyti lietuviðkus aritmetikos ir algebrosterminus. Kita vertus, A.Smetonos matematikosvadovëliai, skirti vidurinëms mokykloms,neabejotinai prisidëjo kuriant matematináðvietimà Lietuvoje, drauge su kitaisLMD vadovëliais klojo tvirtus tautinës mokyklos,sukûrusios savità sistemà, pamatus.Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 37