KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

kam.lt

KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

KovinisrengimaskariuomenėsreformųkontekstuI n t e r v i u s u M o k y m o i r d o k t r i n ų v a l d y b o s v a d u p l k . l t n . J o n u Ž u k uP e r s p e k t y v o s» Praeitais metais aptarėme gaires, susijusias su gynybinės pradedant skyriaus, baigiant bataliono lygio taktiniais mokymais.doktrinos kūrimu. Taip pat papasakojote apie karinio mokymomodernizavimo siekius. Žinoma, šių koncepcijų įgyvendinimasnėra vienerių metų reikalas. Tačiau ko gero buvo sukaupta naudingapatirtis? Pavyzdžiui, kaip reikėtų „konstruoti“ vieną ar kitąkarinio mokymo aspektą pagrindžiančių norminių dokumentųvisumą? Juk kovinis rengimas šiuolaikinėse ginkluotosiose pajėgoseapima labai platų spektrą, taigi kokiais principais reikėtųvadovautis, norint parengti integruotą ir išbaigtą sistemą?Ar logišką kovinio rengimo visumą reikėtų pradėti kurti „nuoapačios“ (individualūs įgūdžiai), ar „nuo viršaus“ (saugumostrategija ir pan.)?- Teisingai pastebėjote, kad kovinis rengimas skirstomasį individualų ir kolektyvinį. Viskas prasideda nuo individualauskario parengimo, kuris turi atitikti tam tikrus kvalifikacinius kriterijus.Karinės abėcėlės pradžia – bazinis kario kursas. Jį baigęskarys jau turi tiek pradinių, tiek jo karinę specialybę atitinkančiųžinių ir įgūdžių, numatytų kurso programoje. Po to gali eitikitas etapas – individualių įgūdžių pritaikymas kolektyviniamerengime. Jo metu įvairias karines specialybes turintys kariaimokosi veikti padalinio sudėtyje, sąveikaudami tarpusavyje,Mūsų uždavinys – nustatyti, ko reikia, kad būtų galimaįvykdyti numatytus kvalifikacinius reikalavimus ir esmines užduotis.Kad mokymo procesas nevyktų chaotiškai, reikalingiminėti norminiai dokumentai, pagrindžiantys kovinio rengimoeigą – koncepcijos, statutai, instrukcijos, metodiniai nurodymai.Šių būtinų dokumentų sąrašai yra nustatyti ir individualiam, irkolektyviniam rengimui. Sudarant ir patvirtinant sąrašus, birželio13 d. šia tema MDV vyko seminaras: konsultuotasi su LK pajėgųvadais, aptarta, ką turime ir ko trūksta. Atsižvelgiant į tai, kiekvienaipajėgų rūšiai buvo pasiūlyta sudaryti būtinos literatūrossąrašus, tiksliau, juodraštinius jų variantus. Tačiau toks darbassusijęs su atsitraukimu nuo tiesioginių pareigų, todėl nutarėmeinicijuoti kariuomenės vado nurodymą, jog darbo grupių nariai,kurie ruoš vadovėlį, instrukciją ar kitą su koviniu rengimu susijusįdokumentą, porą mėnesių galėtų skirti vien tik šiam darbui.Kito varianto tiesiog nematome, nes koncentruotis ties dviemsvarbiais darbais nebūtų tikslinga. Numatyto projekto specifikalemia kad būtų nuodugniai įsigilinta į esmę, numatant ir įžvelgiant,ko iš tikrųjų reikia. Tam reikia ne tik eksperto žinių, bet irlaiko.


»Ar mūsų ginkluotųjų pajėgų transfor-mų analogų?das privalo mums siųsti informaciją, susi-macijos kontekste tokios norminės do-- Pirmiausia mes žiūrėjome, ar kon-jusią su kovinio rengimo vykdymu. Antra,kumentacijos rengimas yra „revoliucinis“krečiam padaliniui yra suformuluotas es-grįžtamasis ryšys yra dvipusis – mes irįvykis? Ar, atvirkščiai, numatomos koviniominių uždavinių ir užduočių sąrašas (EU-patys važinėjame po padalinius ir ana-rengimo gairės yra tiesiog natūralūs po-US), kurį galima vadinti būsimos koviniolizuojame situaciją. Reikia pasakyti, jogkyčiai?rengimo programos „kertiniu akmeniu“.palyginus su praeitais metais, situacija- Šį procesą įvardinčiau kaip evoliu-EUUS įdiegimo pagrindas – LK vado nu-padaliniuose pagerėjo – pradėta supras-cinį. Jį skatina esami poreikiai. Pirmiausiarodymas; vykdymo fazėje EUUS formuojati, kad EUUS praktika yra ne formali, oturime nustatyti, kas mums būtina ir kurtipajėgų vadai, po to, atsižvelgiant į juos,tikslinga, nes jos taikymas palengvinatam tikras koncepcijas, kurias savo ruož-procesas vyksta „žemyn“ iki pat individu-kovinio mokymo vykdymą. Tai kriterijus,tu koreguos praktinis pritaikymas, tiksliaualaus rengimo lygmens. Iki tol situacijakad dirbama teisingai.– grįžtamąjį ryšį užtikrins „išmoktų pamokų“principu veikiantis mechanizmas. To-buvo gan marga, atskiruose padaliniuosegaliojo skirtingos kovinio rengimo įgy-»Ar atsižvelgiant į besikeičiančią LKdėl nieko revoliucingo pokyčiuose nėravendinimo metodikos. Šiuo metu jos tapostruktūrą EUUS turi įtakos jos poky-– juk ir šiuo metu „karingiausiais“ pasau-labiau standartizuotos. Mūsų uždavinysčiams?lyje laikomi amerikiečiai kas du tris metus– sukurti bendrą schemą, kad kariai ir- Be abejo. Pagal kariuomenės vadokoreguoja savo karybos koncepcijas.padaliniai būtų rengiami remiantis ben-direktyvą, galiojančią visoms pajėgoms,»Kas reglamentuoja tokius pasikeiti-dra sistema, kurios pagrindas yra EUUS.Šiuo metu įkurtas skyrius, kuris toliau va-X padalinio vadas pagal EUUS turi sudarytireikalingų etatų sąrašą, numatytimus? Kaip realus faktas, jog vienas aržinėja po padalinius, analizuoja, fiksuojaginkluotės poreikius, organizuoti moky-kitas elementas turi būti keičiamas ade-pokyčius.mo planą numatytiems uždaviniams įgy-kvatesniu, pasiekia savo „vartotojus“?- Pirmiausia tai mano minėtas „iš-»Taigi Jūsų minėtas darbas įdiegiantvendinti. Toks yra teorinis siekis ir, kad jisbūtų tobulai įkūnytas, reikėtų tobulinti pa-moktų pamokų“ principas. Kalbant kon-šią sistemą vyksta metus. Kokie esminiaičios sistemos žinybinę sąveiką, kad gautikrečiau, esamus mūsų kovinio rengimopraktiniai rezultatai pasiekti per šį laiką?planai nesusidurtų su vėliau nustatytaisprogramų pasikeitimus inspiruoja jau- Dideliu pasiekimu laikyčiau LK va-apribojimais.prieš metus pradėtas karinės doktrinoskūrimas. Nors šis procesas yra tęstinis,do pasirašytą kovinio rengimo tobulinimoplaną, kurį galima laikyti bene svarbiau-»Kokie limitai riboja pagal EUUS kovi-šiuo metu, kaip minėta, mes jau žinome,sia tolesnio darbo gaire. Būtent juo va-nio rengimo planą sudarantį ir vykdantįko mums trūksta kovinio rengimo srityje.dovaujantis buvo numatyta, kokius svar-padalinio vadą?Tam tikslui pasiekti reikėjo vykdyti nuo-biausius darbus turėtų atlikti kiekviena- Šiuo atveju darbas patikimas vaduiseklią individualaus ir kolektyvinio ren-pajėgų rūšis, kad galiausiai taptų įmano-pagal jo kompetenciją ir griežtų ribų netu-gimo kontrolę, analizuoti ir apibendrintima prisijungti prie minėtos EUUS siste-rėtų būti nurodoma. Svarbus kokybiškasjos duomenis. Galiausiai, remiantis jais,buvo parengta ataskaita kariuomenės vadui,konstatuojant esamą būklę. Taip patremdamiesi šiuo „atsparos tašku“ ir lygindamisu siekiamais tikslais, nustatėme,ko trūksta. Tikimės, jog šis darbas padėspasiekti naują kovinio rengimo kokybinįlygmenį.»Kokiais metodais buvo atliekama esamoir siekiamo lyginamoji analizė? Su kuobuvo gretinamas būsimos kovinio rengimogairės, ar buvo „prisirišama“ priekonkrečių užsienio kariuomenėse taiko-mos, bendrą visai Lietuvos kariuomenei,t.y. galėtume pradėti kalbėti „bendra kalba“visais lygiais, susijusiais su koviniurengimu. Tokiu atveju pajėgų vadai galėsaiškiau konstatuoti, kokios kokybinės parengtiesbūklės yra konkretus batalionasar kuopa. Šiam tikslui ir yra kuriama naujasistema ir mokymo metodinė bazė.»Bet kokia sistema nėra savitikslė, tadkaip nustatysite atskirus minėtos įdiegiamosEUUS sistemos privalumus ir trūkumus?- Pirmiausia kiekvienas pajėgų va-rezultatas, o metodai jam siekti gali būtipakankamai įvairūs. Be abejo, tai nereiškiakažkokių revoliucinių koncepcijų,pavyzdžiui, radikalaus nukrypimo nuopatvirtintos dienotvarkės norint pasiektinumatytų tikslų. Kiekviename dalinyje galiojasava patvirtinta tvarka, kurios nederaignoruoti.»Kokios įtakos kovinio rengimo koncepcijoms,jų planavimui turi su narysteNATO susiję struktūrinio pobūdžio pasikeitimai,pavyzdžiui, mūsų brigados priskyrimasprie Danijos divizijos?K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )


- Yra išėjusi LK vado direktyva, kurioje detaliai aprašytiesminiai uždaviniai brigadai – nuo kada iki kada ji dalyvausNRF, kada vykdys misiją, kokie jos įsipareigojimai danams irpan. T.y. – numatyta daug darbų, susijusių su kolektyviniaisįsipareigojimais ir kolektyvine gynyba, į kuriuos atsižvelgdamasbrigados vadas priima sprendimą, kaip organizuos savo padaliniųveiklą.»Kokie Jūsų pastebėjimai dėl kovinio rengimo principų beimetodinio eiliškumo?- Į kariuomenę atėjęs karys pradeda nuo pačių elementariausiųkarybos pagrindų. Pavyzdžiui, šaudybos užsiėmimuosejis mokomas, kaip pataikyti į taikinį, o ne įspėjamųjų šūvių į orą.Jis mokomas judėti, maskuotis, t.y. veikti kovinėmis sąlygomis.adaptavęsi vienas prie kito. Tačiau objektyvios priežastys yratokios, jog misijos užduočių vykdyti dažnai vyksta padalinys,praradęs savo pirminę komplektaciją.„Taikus“ misijų pobūdis ir pasirengimas jų diktuojamai specifikaitam tikra prasme šiek tiek kertasi su koviniu rengimu, akcentuojant„kovinį“ šio termino komponentą. Kariuomenės Europoješiuo metu turi tendenciją rengtis ne tiek kovos veiksmams,kiek taikos misijoms. O tai susiję su kartais nebūdinga kariamstvarkos palaikymo veikla ar net policijos funkcijų vykdymu.»Šią tendenciją galima sieti su globalizacija ir technologizacija.Globalų saugumą užtikrina technika ir ginkluotė, o tamtikrų nestabilių teritorijų kontrolę vykdo kariai, neleisdami kiltikariniam konfliktui...Be šio pagrindo nereikėtų ugdyti taikos operacijoms būdingųįgūdžių. Reikia pasakyti, kad vėlesnė kolektyvinio rengimo pakopaturėtų būti kokybiškesnė. Šiuo metu daugelis padalinių yranesukomplektuoti, kai kurie rengiasi misijoms, kai kurie grįžta išjų, ir galima sakyti, kad tai nukreipia dėmesį nuo tęstinio koviniorengimo. Kol kas geriausiai kolektyvinis rengimas vyksta iki būriolygmens. Galbūt kai kurių nesklandumų būtų galima išvengti,jei į misijas vyktų tas pats dalinys, kurio kariai dirbo kartu ir yra- Šiuo metu galima įvardinti tik dvi NATO valstybes, kuriosvykdo akcentuotą pasirengimą kovinėms operacijoms – tai JAVir Turkija. Net britai šiuo metu daugiau koncentruojasi ties pasirengimukonfliktų prevencijai.»Negalima pernelyg apibendrinti dėl to, kad valstybės kariuomenė– labai nevienalytė savo funkciškumu. Juk kiekvienojeP e r s p e k t y v o s»Kariuomenės Europoje šiuo metu turi tendenciją rengtis ne tiek kovos veiksmams, kiek taikos misijoms. O tai susijęsu kartais nebūdinga kariams tvarkos palaikymo veikla ar net policinių funkcijų vykdymu.


kariuomenėje yra savi koviniai padaliniai.Galiausiai dabartinėje vakarietiškoje civilizacijoje„karas“ nesibaigia vien fiziniupriešo sunaikinimu. Daugelis problemų,kurios anksčiau būtų sprendžiamos jėga,dabar kontroliuojamos kitais metodais...- Kalbant apie Europą, tai tiesa. Tačiaunet ir minėti danai, kurių šalies geopolitinėpadėtis daug palankesnė už mūsų,galvoja apie savo valstybės gynybąbūtinu atveju. Jie moko jaunuolius, rengiarezervą. Mano nuomone, atsižvelgiant įtai bei į mūsų istorinę patirtį, negalimanekreipti dėmesio ir į tiesioginį mūsų šaliessaugumą galimos karinės grėsmėsatveju. Suomiai, kurie turėjo Žiemos karopatirtį, iki šiol labai rimtai vertina pasirengimąsavo šalies gynybai. Jie padarėišvadas po to, kaip prieš Žiemos karątuometiniai jų politikai kalbėjo, neva pasipriešinimasyra beprasmis. Šių išvadųpasekmė – suomiai iki šiol turi gerai apgalvotąvisuotinės karinės prievolės sistemą.Be abejo, šalies gynybos klausimainagrinėjami ir sprendžiami ne vien kariniuaspektu. Tuo tarpu mes, palyginti visiškaineseniai atgavę nepriklausomybę, pasikliaujamevien tik kolektyviniais įsipareigojimais.»Galbūt dėl to, jog dar neturime išugdytovalstybinio ir pilietinio mąstymo.Tačiauorientavimąsi į kolektyvinio saugumo prioritetusgalima traktuoti ir optimistiškiau?Juk mūsų karių dalyvavimas misijose irgauta ten įvairiapusė patirtis kaip tik irsustiprintų valstybingumo ir pilietiškumonuostatas. Juk mūsų atveju mąstymas,kuriame dominuotų izoliacionizmas ar vadinamasis„neutralumas“ būtų naudingastikrai ne mums...- Tai būtų labai nenaudinga. Šiuoatveju sąjungininkų buvimas yra daugdaugiau tikslingesnis saugumo požiūriu,nei buvimas „vienui vieniems“. Tačiautaip pat nereikėtų pamiršti ir Konstitucijoje»Juk mūsų karių dalyvavimas misijose ir gauta ten įvairiapusė patirtis kaiptik ir sustiprintų valstybingumo ir pilietiškumo nuostatas.parašyto sakinio, jog valstybės gynimasyra kiekvieno jos piliečio teisė ir pareiga,o jos suverenitetą būtina ginti visais įmanomaisbūdais. Tai nenubraukia visiemsžinomo NATO „penktojo straipsnio“. Šiuopožiūriu, kovinis rengimas, kurio dalisbūtų orientuota į šalies gynybą, būtų papildomasšansas mūsų saugumui, bentjau iki tol, kol pradėtų veikti kolektyvinėsparamos mechanizmas.»Šiuo metu, vykstant KAS transformacijai,kaip tik ir reikėtų apsvarstyti, ar mumsreikalingos pajėgos, kurios susidėtų tikiš trijų padalinių – vienas rengiasi misijai,kitas yra misijoje, trečias reabilituojasi?Kitaip tariant, ar reikia konstatuoti, jog reikėtųorientuotis tik į savotiško „ekpediciniokorpuso“ rengimo specifiką? Tokiuatveju reikėtų sukurti tokią kovinio rengimoinfrastruktūrą, kuri užtikrintų šią specifiką.Vienas iš galimų variantų tuometbūtų, tarkim, Vidurinės Azijos, ArtimųjųRytų ir, tarkim, Balkanų sekcijos, kuriuosevyktų atitinkamas rengimas. Padaliniairuoštųsi juose, vėliau vyktų į misijas, ir poporos tokių ciklų jų vietą užimtų kiti profesionalūskariai. Bet jei į šią schemą yragalimybių įterpti ir pasirengimą veikti irsavos šalies teritorijoje – šiuo šansu rei-kėtų pasinaudoti. Juk tai reikštų ir nuostatą,jog mes pasirengę save apginti netir beviltiškiausiu atveju.- Sakyčiau, kai kur informaciniaiskanalais peršama nuomonė galbūt bandodirbtinai supriešinti mūsų gynybosnacionalinius ir tarptautinius interesus,sudarydami kitą nuostatą – neva „Briuseliobiurokratai“ pernelyg seka savomisinstrukcijomis, nežinodami, kas dedasipas mus, ir t.t. Žinoma, Briuselio akimisPabaltijis galbūt yra periferija. Bet ar NA-TO viršūnės suinteresuotos, jog mes būtumeatkirsti? Be abejo, ne.»Ir tokiu atveju mes taip pat turime apsispręsti,kokia mūsų pačių pozicija savogynybos klausimu. Principinės nuostatos– gerbtinas dalykas. Tokiu atveju galimakalbėti ir apie nacionalinio, ir kolektyviniosaugumo suderinamumą. Išbaigta gynybinėdoktrina leistų aiškiau apibrėžti ir kitas,tarp jų ir karinio mokymo, sritis.■■Kalbėjosi Darius SutkusGintauto Tiškos ir Laimio Bratiko nuotr.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )


Besikeičiantiskaro prievolėsstatusas kelianaujus iššūkiusNuo seniausių laikų visos kariuomenės ar ginkluotosios pajėgos turėjo tvarką, pagalkurią formavo pajėgas ir kviesdavo karius. Tai vadinama prievole, vėliau karo terminologijojeatsirado terminas visuotinė mobilizacija. XX amžiuje pastebimos naujostendencijos – kariuomenės formuojamos profesionaliu pagrindu. Šiuo metu plačiaidiskutuojant apie Lietuvos kariuomenės reformą žurnale „Kardas“ žvilgsnis į istorijąir kuriamą kariuomenės komplektavimo modelį.r e f o r m o sTai bus politikųsprendimas2006 metų pabaigoje Mokomajame pulke krašto apsaugosministro Juozo Oleko iniciatyva apsilankiusiems Vyriausybėsnariams pristatyta galimybė pereiti prie iš profesionalųkomplektuojamos kariuomenės ir pradėtos viešos diskusijos.Šiuo klausimu Krašto apsaugos ministerijoje yra posėdžiavęs irSeimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.„Tai bus diena X. Diena, kai taikos metu į privalomąją pradinękaro tarnybą nebus kviečiami šauktiniai. Svarstoma galimybėtaikos metu sustabdyti LR Konstitucijos 139 straipsnio galiojimą.Kariuomenė taip pat turi būti pasirengusi tokiai reformai ir darbuipakitusiomis sąlygomis“, – įsitikinęs ministras J. Olekas.Galimą politikų sprendimą skatina ir kai kurių keitusių kariuomenėsformavimo modelį valstybių praktika.„Mes, politikai, tarpusavyje apie kariuomenės komplektavimąseniai diskutuojame. Tačiau prieš kelerius metus buvo metamidu labai svarūs argumentai. Pirmasis – visuotinis pilietiškumas,LR Konstitucija ir nuostata, kad kariuomenė jaunuoliams yra vyriškumomokykla. Antras svertas – pinigai. Tuo metu finansiškaikomplektuoti kariuomenę tik iš profesionalų būtų buvusi nepa-


keliama našta. Dabar situacija pasikeitė:padidėjo KAS finansavimas, sumažėjokariuomenės skaičius, keičiasi ginkluotėbei karių rengimas. Todėl apie tai reikiarimtai diskutuoti“,– sakė krašto apsaugosministras J. Olekas.Politiko karjeroje nemažai sąsajų sukrašto apsauga, todėl atkurtos valstybėskariuomenė ministrui nėra „terra incognita“.SSRS laikais medicinos studentaspraėjo karinio parengimo kursą Ruklosmokomosios desantininkų divizijos dalinyje,galėjo pamatyti savotišką darbo irpožiūrio į karį pavyzdį. Sąjūdžio laikais J.Olekas priklausė darbo grupei, kuri domėjosilietuvių vaikinų tarnybos SA reikalais.Jo kalba pirmajame Sąjūdžio suvažiavimebuvo skirta situacijai kariuomenėje ir apietai, kad lietuviai turėtų tarnauti Lietuvoje.Vėliau dabartinis KA ministras dirbo SeimoNATO parlamentinėje delegacijoje irdažnai gvildendavo šalies kariuomenėsklausimus aljanso kontekste.KAM vadovas J. Olekas aiškiai įvardinapagrindinius PPKT „prieš“ ir „už“.Kariuomenės komplektavimo iš šauktinių„prieš“ šalininkų pagrindiniai argumentaiyra šie:»šauktinių yra mažas karinis efektyvumas;»prievartinis kariuomenės formavimassuburia menkai motyvuotus, atsitiktiniusžmones;»socialinė neteisybė, kai šaukimo pavykstaišvengti per 80 proc. jaunuolių;»šauktiniai negali vykti į tarptautinesoperacijas;»neatsipirks brangus rengimas, jeigunebus panaudotas.Pagrindiniai „už“ dabar egzistuojančiomodelio šalininkų argumentai, kad :»valstybės gynyba – visų piliečių,o ne vienos profesinės grupės, teisėir pareiga;»pilietiškumo, patriotiškumo, disciplinosskatinimas;»krizių atveju didesnis rezervasbei vieno PPKT kario išlaikymas pigesnisEUROPOS SĄ JUNGOSN A RIŲ K A RIUOMENĖSRŪŠYSNATO nenurodo, kokį kariuomenėsmodelį pasirinkti, tik rekomenduojakokybiškai parengti kariuspilnavertiškai dalyvauti kolektyvinėsgynybos ir taikos palaikymooperacijose.Eil. Nr. Valstybė Karinė tarnyba Data1. Belgija Profesinė karo tarnyba Nuo 1994 m.2. Čekija Profesinė karo tarnyba Nuo 2004 m.3. Prancūzija Profesinė karo tarnyba Nuo 1996 m.4. Vengrija Profesinė karo tarnyba Nuo 2004 m.5. Airija Profesinė karo tarnyba Nuo 1920 m.6. Liuksemburgas Profesinė karo tarnyba7. Olandija Profesinė karo tarnyba Nuo 1996 m.8. Portugalija Profesinė karo tarnyba Nuo 2004 m.9. Malta Profesinė karo tarnyba10. Italija Profesinė karo tarnyba Nuo 2006 m.11. Latvija Profesinė karo tarnyba Nuo 2006 m.12. Slovakija Profesinė karo tarnyba Nuo 2006 m.13. Slovėnija Profesinė karo tarnyba Nuo 2003 m.14. Ispanija Profesinė karo tarnyba Nuo 2001 m.15. Didžioji Britanija Profesinė karo tarnyba Nuo 1960 n.16. Lietuva PPKT17. Estija PPKT18. Lenkija PPKT Iki 2008 m.19. Graikija PPKT20. Vokietija PPKT21. Suomija PPKT22. Danija PPKT23. Kipras PPKT24. Austrija PPKT25. Švedija PPKT26. Bulgarija PPKT Iki 2008 m.27. Rumunija PPKT Iki 2007 m.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )


e f o r m o snei vieno PKT kario.„Reikia apie tai diskutuoti, nes skuboto sprendimo negali būti.Sprendimą priims šalies politikai, bet kariuomenė tam turi būtipasirengusi. Juk iki šiol tiek dalinių infrastruktūra, tiek mokymųprogramos orientuotos į darbą su šauktiniais. Reikia daug kąperžiūrėti, taip pat ir karių rengimo programas, jų darbo sąlygas“,–teigia ministras.Paklaustas apie pilietiškumo ir asmenybės ugdymą kariuomenėje,J. Olekas prisipažino, kad tai labai svarbu, tačiau galbūtne kariuomenė šiuo klausimu turėtų būti svarbiausia ir vienintelėinstitucija.„Kiekvieno tėvo ir motinos pareiga paaiškinti atžalai, kas yraTėvynė ir formuoti meilę jei. Mokyklose turi būti sustiprintas patriotinisugdymas, peržiūrėtas vadovėlių turinys. Taip pat jaunimuiliks galimybė pamatyti kariuomenę iš arti – vyks bendros su visuomenešventės, daliniai bus atviri jaunimui“, – įsitikinęs kraštoapsaugos ministras.Ugdant pilietiškumą bei patriotiškumą J. Olekas dideles viltissieja su Šaulių sąjunga. Jo nuomone, ši visuomeninė organizacijagalėtų būti kariuomenės ir visuomenės tarpininkė.Suskaičiuota, kad formuojant mūsų kariuomenę tik iš profesionalųdidesnių ar mažesnių sąsajų su kariuomene turės apie 1proc. šalies gyventojų. Todėl jau dabar reikia rimtai galvoti apiedarbą su visuomene, kad nepasitvirtintų buvusio krašto apsaugosministro Lino Linkevičiaus išsakyti nuogąstavimai, „jog pasikeituskariuomenės komplektavimo modeliui, krašto gynyba galitapti tik kažkokio „uabo“ reikalu“.IstorijaYra žinoma, kad Lietuvoje nuolatinės kariuomenės ikivalstybiniulaikotarpiu nebuvo, o ji susirinkdavo pasklidus žiniai apiepriešų įsiveržimą ar apylinkės vyresniesiems paskelbus apie karožygį į kaimyninių kraštų žemes. Visi rinkdavosi su savo ginklais,žirgais.Lietuvos istorijos vingiai nepaprastai spalvingi: netrūko įspūdingųpergalių, netikėtų sąjungų ar skaudžių okupacijų. Kiekvienaslaikmetis mūsų istorijoje paliko ne vieną ryškų pėdsaką, ypačLietuvos karo istorijoje, kuri glaudžiai susijusi su krašto gyvenimu.Istorikai neslepia, jog Lietuvos iškilimą ir nuosmukį nulemdavobūtent kariuomenė, jos organizuotumas, apsiginklavimas bei tai,kiek karo vadai išmanė karo meną.1387 metų Jogailos privilegija bajorams užsimena apie kiekvienovyro pareigą ginkluotam persekioti didžiojo kunigaikščiopriešus, kartu paminėdama bajorų prievoles, dalyvauti statant irremontuojant pilis. Metraštininkai teigia, kad tais laikais gyventojaisusiburdavo labai greitai: „Kokią prūsų ar lietuvių apylinkęužpuolusius kryžiuočius arba jau pasitinka, arba bent persekiojaginkluoti būriai“.Kariuomenė rinkosi vadovaujama vietininkų-vaivadų, o šiebuvo griežtai prižiūrimi didžiojo kunigaikščio. Atskirų žemių būriaiturėjo savo vėliavas.1529 metais Pirmasis Lietuvos Statutas patvirtino karo prievolębajorams, kuri buvo grindžiama turima žeme: „Paruošti irsiųsti karo tarnybon tiek žmonių, kiek pagal žemės nutarimą buspareikalauta, kiek tam kartui bus rasta reikalinga“. Paprastai buvonustatyta 1 karys nuo 8 valstiečių ūkių. Pasiųstasis privalėjo turėtižirgą, kainuojantį daugiau nei 4 kapas (darbinis arklys kainavoapie 1 kapą) grašių, šarvus, šalmą, kalaviją, skydą, ietį su vėliavėle.Pagal Statutą, jeigu šaukiamasis sirgtų ar dėl senatvėsnegalėtų joti į karą ir neturėtų sūnaus, tinkančio tarnybai, privalėjoasmeniškai informuoti etmoną. Pastarasis nuspręsdavo, aratsisakymo tarnauti priežastis rimta, o tuomet pavesdavo iš savoūkio atsiųsti pavaldinį.Vaivados ar seniūnai surinktą kariuomenę nustatytu laikuturėjo atvesti į pagrindinę stovyklą ir perduoti etmonui, kuris toliauvadovaudavo žygiui.Pirmasis Lietuvos Statutas reglamentavo privalomą karo tarnybosamžių – nuo 17 metų. Vėlesnės Statuto redakcijos ir AntrasisStatutas pradinį karo tarnybos amžių numatė nuo 18 metų.Tarnybos trukmė iki XIV a. nebūdavo nurodoma. Spėjama, kadvyrai tarnaudavo, kol leisdavo sveikata. 1529 m. artikuluose tarnybostrukmė nurodoma 10 metų, nuo 1544 m. – 8 metai.Įdomiai susiklostė kai kurių luominių grupių santykiai su karotarnyba. Pavyzdžiui, bažnyčios žemėvalda buvo atleista nuo karoprievolės ir bet kokių kitų feodalinei valstybei atliekamų prievolių,o miestiečiai turėjo karo ir darbo prievolių. Kaip galima spręsti iš1387 metų Vilniaus magdeburginės privilegijos, miestiečiai nuoseno turėjo saugoti savo pilį bei jos prieigas, o jau nuo Algirdo laikųjiems taikomos sidabrinės rinkliavos. XV a. miestiečiai privalėjoišrengti raitelius į bendrąją pašauktinių kariuomenę arba mokėtivieną kapą. Karo mokesčius mokėjo ir žydai bei karaimai.XVII–XVIII a. ėmė vyrauti samdoma kariuomenės, o bajoraibuvo šaukiami tik ypatingais atvejais. 1717 metais Lietuvoje buvoįvesta nuolatinė kariuomenė, tai yra, kurioje kariai tarnavo tiektaikos, tiek ir karo metu. Ji buvo organizuojama savanoriškumoprincipu – taip vadinamo būgno sistema. LDK kariuomenės realusdydis buvo apie 4 tūkst. karių.Karo prievolininkams vienas skaudžiausių etapų buvo carinėsRusijos okupacija. XIX a. rekrutams tekdavo tarnauti 25-erius metus. Nuo 1855 metų tarnyba sutrumpėjo iki 12 metų.Dvarininkas spręsdavo, kurį vyrą atiduoti į rekrutus. Anot karoistorikų, lietuviai vengė tarnybos svetimoje kariuomenėje ir netžalodavo save: nusikirsdavo dešinės rankos rodomąjį pirštą arbaišsimušdavo priekinius dantis, kad negalėtų praplėšti parako


»Tarpukaryje dauguma krašto gyventojų karo prievolę vertino kaip neišvengiamąir labai teigiamą dalyką asmenybės formavimo procese.maišelių ir šaudyti.Mūsų respublika atvertė naują istorijospuslapį 1918 metais. Paskelbus nepriklausomybę,trapius jos pamatus patikėta saugotiir ginti kuriamai Lietuvos kariuomenei.Daugumai prieškario Lietuvos gyventojųbuvo būdingos nepriklausomybės kovųmetais kilusios ryžtingos, patriotinės nuotaikos.Kariuomenė buvo kuriama savanoriųpagrindu.Karinė prievolė buvo laikoma garbingapareiga savo kraštui. Karo prievoleiadministruoti valstybė skyrė ypatingą dėmesį,kadangi nuo pat pirmųjų dienų kilonemažai grėsmių. 1919 kovo 6 d. Marijampolės,Alytaus, Seinų, Vilkaviškio ir Šakiųapskrityse paskelbtas pirmasis naujokųšaukimas – 1897 ir 1898 metais gimusiųvyrų. Vėliau į tarnybą pakviesti Kauno apskritiesgyventojai.1919 metais įvyko 8 naujokų ir 1 inteligentų(daugiau išsilavinusių) šaukimai.1920 metais įvykdyti 4 naujokų šaukimaiir 4 įvairios mobilizacijos. Numatyta tarnybostrukmė – 18 mėnesių, tačiau karoatveju vyrai turėjo tarnauti iki demobilizacijos.Į tarnybą buvo kviečiami sulaukę 21-erių metų. Šaukiamojo amžiaus jaunuoliųsąrašus sudarydavo valsčiaus viršaičiai,miestų burmistrai, o užsienyje – konsulatai.Karo prievolės įstatyminė bazė galutinaisutvarkyta tik 1936 metais, kai birželio30 dieną Respublikos Prezidentas „VyriausybėsŽiniose“ paskelbė Karinės prievolėsįstatymą. Tačiau įstatymas gyvavo neilgai:netrukus mūsų kraštas pergyveno dar vienąokupaciją – Sovietų Sąjungos.Praėjusio amžiaus 5 dešimtmečiuslietuviams teko tarnauti Sovietų armijoje.Pagal tuo metu egzistavusią tvarką kariniaikomisariatai į privalomąją tarnybą „šluodavo“praktiškai visus jaunuolius – ir studentus,ir prastesnės sveikatos. Tarnybostrukmė Sovietų armijoje, atsižvelgiant į kariniųpajėgų rūšies, truko 3 arba 5 metus,vėliau buvo atitinkamai sutrumpinta iki 2ir 3 metų.AtkūrusnepriklausomybęNaujas iššūkis – 1990 metais atkūrusLietuvos Respublikos nepriklausomybę,teko iš naujo formuoti kariuomenę. Dainuojančiosrevoliucijos metu savanoriųbūriai plūstelėjo saugoti Seimo ir kitųsvarbių objektų. Tačiau emociniai bangaiatslūgus, tapo aišku, kad skirtingaiapsiginklavusių nedidelis skaičius kariųneleis garantuoti jaunos šalies saugumo.Ši priežastis tuometinius krašto apsaugosvadovus vertė rimtai svarstyti apie kariuomenėsmodelį.1990 m. balandžio 25 d. įsteigiamasKrašto apsaugos departamentas. Pirmiejižingsniai buvo labai atsargūs – įvertinta situacija,jog šalyje per 3 dešimtys tūkstančiųSovietų armijos karių, kurių panosėjekuriama karinė organizacija galėjo sukeltineadekvačią reakciją, todėl buvo įkurtasK A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )


e f o r m o s10karinis-techninis sporto klubas. Jis būrė savanorius ir rengė Lietuvosgynybai.Priėmus Laikinąją karo prievolės įstatymą, karo prievolė tapoLietuvos piliečių pareiga Tėvynei. 1991 m. sausio 23 d. Kraštoapsaugos departamento direktoriaus įsakymu pradėta vaikinų,gimusių 1973 m., registracija.Plk. Jurgio Norgėlos teigimu, pagrindinės priežastys, tuo metulėmusios tokį pasirinktą kariuomenės modelį:»»»»šauktinių išlaikymas bei parengimas pigesnis nei profesionalų;»LR konstitucija;prieškario kariuomenės kūrimo tradicijos;galimybė greitai parengti rezervą;turima ginkluotė ir turima technika nereikalavo ypatingospecialistų parengimo (išskyrus KOP).Vertėtų paminėti, jog mišri kariuomenė tapo jaunimo patriotizmougdytoja, stipraus ryšio su visuomene, demokratijos irkontrolės kariuomenėje garantas.„Situacija šalyje lėmė, kad kariuomenės komplektavimo»Norint atsisakyti karo prievolės reikia sukurtiįvairesnių motyvacijos priemonių, skatinančių atlikti tarnybąkariuomenėje.klausimu reikėjo greitai priimti optimalų sprendimą. Nuspręsta,jog vadai – karininkai ir seržantai, bus profesionalai, o tarnautikviečiamas jaunimas. Pirmieji šaukimai buvo labai gausūs irateidavo labai stipriai motyvuoti jaunuoliai“ – sakė dm. gen. mjr.buvęs Lietuvos kariuomenės vadas (1993–1999 m.) ir Karo prievolėsadministravimo tarnybos viršininkas apsaugos tarnybosprie KAM viršininkas Jonas Andriškevičius. Pasak generolo, 90-ųjų metų situacija kažkiek priminė 1918 metų laikus: iš pradžių– savanorių banga, nuolat didinama kariuomenė, o vėliau josmažinimas, diskusijos apie motyvaciją tarnauti.Nuo 1993 m. karo prievolės administravimas šalyje pavestasSavanoriškos krašto apsaugos tarnybos (vėliau – KASP) teritoriniamsgynybos štabams. Tačiau kariams ir specialistams naujosfunkcijos nebuvo toli gražu tokios svarbios ar patrauklios kaip darbassu ginklais ar karinis mokymas. Taip pat nebuvo reklamuojamaprivalomoji pradinė karo tarnyba, nekurtos jokios motyvacijossistemos. Paradoksalu ir tai, kad karo prievolę administruojančiosKASP šauktiniams siūlė dvi alternatyvas: atlieki privalomąją pradinękaro tarnybą arba tampi savanoriu bei esi atleidžiamas nuotarnybos. Kitaip tariant, prievolę administravęs karys savarankiškaipriimdavo sprendimą – kurį šauktinį kviesti dabar, o kurionekviesti. Sutapimas ar ne, bet tuo metu visuomenėje pasklidodaug ir įvairių gandų apie tai, kaip išsisukti nuo kariuomenės.„Iškreipta demokratija užgožė piliečių prievoles. Atkurtojemūsų valstybėje daugiau buvo kalbama apie teises, pamirštantprievoles. Tai stipriai pajuto ir kariuomenė – pirmieji šaukimai dargausūs, o vėliau keitėsi tiek motyvacija, tiek šauktinių sveikatoslygis. Klausimas: negi aš eisiu tarnauti, jeigu galiu ir netarnauti?“,– sakė J. Andriškevičius. Anot generolo, mokyklose dingo patriotinioar pilietinio ugdymo dalykai.1996 m. spalio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos karo prievolėsįstatymas – aiškiai apibrėžtos žaidimo taisyklės: atidėjimo,atleidimo ir kt. sąlygos. Tačiau įstatymas problemas išsprendėtik iš dalies, todėl ir toliau buvo ieškoma būdų pagerinti šaukimoprocedūras ir kokybę.1997 m. Lietuva pradėjo dalyvauti Švedijos kuruojamameBALTPERS projekte. Tai aprobuotas projektas, kuris apima kompiuterizuotąkaro prievolininkų apskaitą (šios sistemos pagrindudabar turime PerVIS – aut. pastaba). Kitas tvirtas žingsnis – 1999m. lapkričio 25 d. įsteigta Karo prievolės administravimo tarnybaprie Krašto apsaugos ministerijos (KPAT). Pagrindinės tarnybosfunkcijos:»užtikrinti karo prievolės įgyvendinimą, administruotikaro prievolininkų įskaitą ir apskaitą, kariuomenės etatų užpildymasšauktiniais kariais (vėliau ir PKT kariais), karo prievolininkųpriskyrimas kariuomenės karo meto etatams, civilinės saugos irgelbėjimo organizacijoms formuoti;


» priskyrimo karo metu būtinoms pavyzdžiui, 2000 m. šaukimo lapeliaivalstybės funkcijoms vykdyti, dalinės irvisuotinės personalo mobilizacijos įgyvendinimas.Vienas po kito atidaryti 4 karo prievolėscentrai (Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyjeir Vilniuje) ir 47 teritoriniai skyriai, o2003 metų liepos 7 d. atidarius Vilniauskaro prievolės centrą (KPC), baigta karoprievolės administravimo reforma. Pagalją karo prievolininkų duomenis apskaitoteritoriniai skyriai. Sprendimą kviesti atliktiPPKT priima savivaldybių patvirtintos karoprievolininkų atrankos komisijos. Atrinktijaunuoliai atlieka sveikatos patikrinimą vienameiš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio arVilniaus KPC. Atitinkantys nustatytas sveikatosgrupes buvo paskiriami į tarnybą.„Buvo siekiama, kad sprendimą dėlPPKT priimtų regiono mero patvirtinta sa-raginama atvykti į TS, išsiųsti 72 381,o atvyko tik 42 439. Panašus statistinissantykis išliko ir vėliau.Administracinių pažeidimų kodeksubesivadovaujantys kariškiai nesilaikėgriežtos bausmių politikos ir tai, greičiausiaisukėlė nebaudžiamumo nuotaiką.2000 m. dėl karo prievolės vengimoar prievolininkų dokumentų nesitvarkymoišnagrinėtas ir priimtas tik 931 administracinėsteisės pažeidimas ir 14 Baudžiamojokodekso sprendimų.Apie PPKT prestižą visuomenėjebylotų ir duomenys apie šalies politikųar garsenybių vaikus, kurie atliko pareigąsavo šaliai. KPAT darbuotojai pabandėsudaryti sąrašą, bet jis nesiekė irpusės puslapio. Tad Didžiosios Britanijospavyzdžiai, kaip karinį laipsnį gavęsvivaldybės atrankos komisija: nesuinteresuotiasmenys: socialinis darbuotojas,vicemeras, policijos pareigūnas ir kiti,kurie gali įsigilinti į gyventojo problemasbei priimti objektyvesnį sprendimą. Kitasvarbi dalis – atidarius KPC, ten pradėjodirbti karo medikų komisija, aiškiai nusakytisveikatos būklės kriterijai. Pavyzdžiui,anksčiau tekdavo sprendimą apie šauktiniosveikatos būklę priimti žvelgiant į poliklinikųpateikiamas pažymas“, – sakė J.Andriškevičius.LR Konstitucijos 139 straipsnio antrojedalyje sakoma: „Įstatymo nustatyta tvarkaLietuvos Respublikos piliečiai privalo atliktikaro ar alternatyviąją krašto apsaugostarnybą“. Karo prievolės įstatyme nurodoma,kad jaunuolis, sulaukęs 19-os metų,privalo per 45 dienas atvykti į KPAT teritorinįskyrių (toliau – TS). Lyg ir aišku, kadbe jokių raginimų tokio amžiaus jaunuolisturėtų užsiregistruoti TS ir atsižvelgiant įasmenines aplinkybes, būtų sprendžiamakviesti jį atlikti privalomosios pradinės karotarnybos ar ne.Apie jaunų žmonių pagarbą LR Konstitucijaiir LR įstatymams byloja faktai, kad,1991–2007 ME TA ISŠAUK T INIŲ PAŠAUK TAIR PL A NUO JA M APAŠAUK T I Į PPK TMetaiPašauktaį PPKTKAMdaliniusprincas Harry kartu su bendramoksliaisvyksta į misiją karštajame pasaulio taške,kol kas mūsų krašte netapo priimta garbėsir elgesio norma.Kalbant apie kariuomenės komplektavimąverta pažymėti ir stereotipus, kurievisuomenėje stiprino neigiamą požiūrįį PPKT. Visų pirma – tarnauja neišsilavinęprovincijos gyventojai. Tokia realios situacijosneatspindinti nuostata net rado savovietą mokykliniame vadovėlyje „Pilietiškumopagrindai“ 10 klasei – straipsnis „Tarnaujatik lūzeriai ir kaimiečiai“. Pavyzdžiui,2006 metais atlikti PPKT pašaukti 51 procentasmiesto gyventojų, o neturintys pagrindinioišsilavinimo dažniausiai neišlaikopsichologinio testo ir net labai norėdamineturi galimybių tapti kariais. Nebent galėjopasitaikyti viena kita išimtis.Iki šiol Lietuvos kariuomenę persekio-VRMdaliniusiš viso1991 ruduo 786 1 027 1 8131992 3 983 2 830 6 8131993 2 843 3 095 5 9381994 2 806 3 005 5 8111995 2 707 3 059 5 7661996 2 533 2 997 5 5501997 2 833 2 529 5 3621998 3 833 2 205 6 0381999 3 672 2 112 5 7842000 4 272 1 538 5 8102001 4 700 1 461 6 1612002 5 022 1 361 6 3832003 4 401 0 4 4012004 3 665 0 3 6652005 3 434 0 3 4342006 3 027 0 2 3892007 2 478* 0 2 478*Iš viso 56 995 27 219 84 214KPAT duomenys* Planuojama pakviestiK A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )11


e f o r m o s12ja ir sovietinės kariuomenės stereotipai: „diedovčina“. Jogtai jautri styga patvirtina faktas, kai interneto svetainėje paskelbuskokia nors informaciją apie karo prievolę, prasidėdavodiskusijos. Atidžiai paanalizavus, darytina išvada, kadrašo tie, kurie turi neigiamą nuostatą ir niekada neturėjo jokiųreikalų su kariuomene. Daugiausia purvais kariuomenędraibstydavo tie, kuriems karo prievolė – aktualus reikalas.Kitaip tariant, šis propagandinis mūšis buvo pralaimėtas.Teigiami kelių tūkstančių kasmet atlikusių tarnybą jaunuoliųįspūdžiai paskęsdavo ir neprilygdavo keliskart gausesniemsvengusių tarnybos „lojimams“.2006 metų pabaigoje į tarnybą buvo pakviestas 80-tūkstantasis šauktinis. 100-tūkstantojo KPAT turbūt nepakvies.TendencijosDėl pačių įvairiausių priežasčių per paskutinius 50metų susiformavo poreikis reformuoti kariuomenes. Ypačkariuomenės profesionalizacijos tendencijos ryškios pastaruojulaikmečiu. Pavyzdžiui, per pastaruosius penkeriusmetus iš 27 Europos sąjungos šalių sprendimą reformuotikariuomenę priėmė 10 valstybių.Tendencijas lemia kelios priežastys. Visų pirma keičiasisaugumo aplinka – mažiau tarpvalstybinių karų, daugiaunetradicinių grėsmių (terorizmo, masinių naikinimo ginklų irkt.). Stipriai pasikeitė karinių pajėgų funkcinė paskirtis – situacijapasaulyje lėmė, kad kariuomenėms tenka daugiauorientuotis į civilinius, humanitarinius, taikos palaikymo tikslus,o ne ruoštis masiniam valstybių karui ar plataus mastooperacijoms.Karinės priemonės vis labiau lemia, jog šiandien kariaujatechnika ar technologijos, o ne žmonės. Tiesa, pačiątechniką irgi valdo žmonės, o dėl didėjančio jos sudėtingumotenka vis daugiau laiko ir dėmesio skirti karių, besinaudojančiųja, mokymams.Visos šios, taip pat ir begalė kitų nepaminėtų priežasčių,Lemia globalinę tendenciją mažinti kariuomenių apimtįir didinti jų profesionalumą bei efektyvumą. Šis reiškinystrumpai gali būti apibrėžiamas kaip ,,profesionalizacija“– dažniausiai šalies karinių pajėgų pertvarkymas, jų pagrinduorganizuojant profesionaliąją karinę tarnybą ir atsisakantšauktinių sistemos. Toks procesas natūraliai sukelianemažai problemų:»visų pirma bet koks karinių pajėgų pertvarkymasprivalo būti apdairiai strategiškai apgalvotas ir realizuotas;»antra, tai kainuoja nemažus pinigus (turint omenyje,kad keičiasi tiek procedūrinė organizacijos struktūra,tiek techninė bazė);» trečia – netgi vykstant bet kokiems pokyčiams viduje,kariuomenė turi visą laiką išlikti funkcionali ir netgi trumpamneprarasti efektyvumo.Taigi kariuomenėje eksperimentams ne vieta.Šis profesionalizacijos procesas išskirtinis ir tuo, kad susilaukiavisuomenės dėmesio – to nebūtų galima pasakyti apiekitas vidines kariuomenės reformas, kurios dažniausiai praeinabe didesnio atgarsio. Todėl galimas visuomenės spaudimas– kuo greičiau padaryti sprendimus politikams. Taip yra ir dėlto, kad privalomoji karinė tarnyba tiesiogiai liečia potencialiusšauktinius ir jų aplinkos žmones.Akivaizdu, jog karinių organizacijų formavimo principas turibene esminę reikšmę jų efektyvumui, panaudojimo civiliamstikslams galimybes, išlaikymo kaštams. Besirenkant šį principąneišvengiamai tenka atsižvelgti į konkrečios šalies situaciją,poreikius bei galimybes. Dar daugiau dėmesio ir atidumo reikalaujaformavimo principo pakeitimas kitu – tai reiškia valdžiosinstitucijų, jų finansavimo esminius pokyčius, visų šalies jėgosorganizacijų funkcijų pasiskirstymus ir kitus tiek politinius, tiekekonominius, tiek socialinius niuansus. Situacija šiandien yradviprasmiška, nes privalomoji pradinė karo tarnyba tiesiogiaisusijusi su nedideliu procentu jaunuolių, o visuomenėje šiuoklausimu suformuota aiški pozicija. Taip pat politikai neiškėlėapibrėžto tikslo – suformuoti kariuomenę vien profesiniu pagrindu.Tiesa, dirbantiems su kariuomenės transformacijos projektu,reikia rasti patį racionaliausią siektinos sistemos modelį,priemones bei būdus tai įgyvendinti. Būtų gerai išanalizuotikai kurių šalių patirtį ir pasistengti, kad naujieji pokyčiai nebūtųskausmingi.NaujojomodeliokontūraiNuo 2007 metų sausio vykdomas Lietuvos kariuomenėstransformacijos projektas, kurio vienas tikslų – kariuomenėskomplektavimo klausimas. Šio projekto vadovu paskirtas plk.Gintautas Zenkevičius.„Analizavome įvairius modelius bei sąjungininkų patirtį. Pavyzdžiui,aptarta galimybė sutrumpinti PPKT, tačiau paaiškėjo,kad taip padidėtų karių šaukimo, jų rengimo, aprūpinimo išlaidos,atviras liktų karių panaudojimo misijose klausimas. Finansiškainelabai ką pavyktų laimėti ir profesionaliai neparengsibe poros metų, be to, pasikeitus ginkluotei, rezervo karys buspraradęs įgūdžius. Tad, norint jį grąžinti į kariuomenę, tektų vėliš naujo mokyti“, – sakė plk. G. Zenkevičius.


jeros bus lengviau, kituose dėl tarnybosspecifikos gali būti ir sunkiau. Pavyzdžiui,Garbės sargybos kuopa.Paklaustas, kaip galimas permainaspriims dabar tarnaujantys kariai, Kariuomenėstransformacijos projekto vadovasišreiškė nemažą susirūpinimą.„Tai labai didelis išbandymas dabartarnaujantiems profesionalams. Šiuo metuvisa kariuomenės struktūra, karių rengimoprogramos ir karininkų, seržantų parengimasorientuotas į darbą su šauktiniais. Jųmotyvai kitokie negu tų, kurie tarnauti ateissavo noru. Negalėsi 4 metus karių moky-»LR seimas siūlo mažinti privalomosios pradinės karo tarnybos bei aktyviojorezervo karių skaičių ir laipsniškai didinti karių profesionalų skaičių, tuo pat metumažinant bendrąjį kariuomenės karių skaičių iki 16 750.Kariuomenės transformacijos projektovadovo duomenimis, pagal 2007 Kandidatui į PKT bus pasiūlyta pir-G. Zenkevičius.m. skaičiavimus vienam šauktiniui tarnybojeskiriama apie 12 700 litų per metus. pirmieji 3 mėnesiai būtų bandomasis laimoji4 metų trukmės sutartis, pagal kuriąPreliminariai profesionalo išlaikymas būtų kotarpis.brangesnis trigubai, padidėtų reklamos Pulkininko nuomone, siekiant kokybiškokarių rengimo, bazinis kario kursasišlaidos, tačiau sumažėtų darbo su šauktiniaisadministracinės išlaidos ir būtų galimasumažinti KPAT infrastruktūrą. savaičių.turėtų trukti ne trumpiau nei dabar – 11„Todėl dabar projekto darbo grupė Vėliau įsigalėtų 4 metų trukmės sutartis,kurios metu, esant galimybei, 2 kartuspagrindinį dėmesį koncentruoja į galimybękariuomenę formuoti tik iš profesionalų, būtų vykstama į tarptautinę misiją (tarnaujantSausumos pajėgose). Po to – galimy-planuoja karių karjeros galimybes, kuriamotyvacijos sistemą“, – „Kardui“ sakė plk. bė rinktis: tęsti karjerą kariuomenėje arG. Zenkevičius.įsilieti į civilių gretas.Pulkininkas teigė susipažinęs su dabarkylančiomis įdarbinimo kariuomenėmendavęsir tęsti tarnybą norintis karys„Po pirmųjų 4 metų, gerai užsirekojeproblemomis ir sieks, kad pasirengimo turėtų galimybę ją pratęsti. Kiti pasuktų įmetu jos būtų išspręstos. Problemos tokios:ilgas įdarbinimo laikas, norinčių tar-jaunuoliai įgiję tam tikrų žinių, specialy-civilinį gyvenimą. Maždaug 22–23 metųnauti kandidatų koordinavimas (nepatekęį vieną specialybę, galėtų pretenduoti problemų adaptuotis civiliniame gyvenibę,pramokę dirbti komandoje, turėtų beį kitą, nereikalinga KPAT, KASP ir pačių me“,– sakė plk. G. Zenkevičius.padalinių konkurencija, kai į PKT galima Blogas tas karys, kuris nenori būti generolu,todėl visiems kariuomenės naujo-ateiti per minėtus padalinius.„Siekiama, kad įdarbinimas užtruktų kams turi būti aiškiai nusakytos karjerosne ilgiau kaip vieną mėnesį. Dėl padalinio,kuris vykdys verbavimo funkcijas, siekti aukštesnio laipsnio ir pan. Supran-galimybės – kokią patirtį įgijus galimaapsispręsta, tačiau dar diskutuojama dėl tama, konkurencinė kova yra ir bus atvira.KASP vaidmens verbuojant“,– sakė plk. Tiesa, vienuose padaliniuose siekti kar-ti tų pačių dalykų, teks pereiti į aukštesnįprofesinio rengimo etapą“, – įsitikinęspulkininkas.Nemažą tarnybos ir tarptautinių misijųpatirtį sukaupęs karininkas atkreipia dėmesį,kad ateityje labai svarbūs bus kandidatųmotyvai.„Vieni ateina ieškoti nuotykių, simpatizuodamikario profesijai ir nusiteikę pasinaudotigalimybe išbandyti save ir įveiktiiššūkius. Su tokiais labai smagu tarnauti,nes jie nebijo sunkumų, kurių visada yra– juk kariuomenė negali sudaryti šiltnamiosąlygų. Kita grupė žmonių – „samdiniai“.Jų motyvai materialiniai. Nesmerkiu jų, tačiau,remdamasis pirmojo PAG patirtimi,pastebiu, kad tokie kariai gali neigiamaiveikti kolegų moralę. Ypač tai pastebimamažesniuose kolektyvuose“, – sakė plk.G. Zenkevičius.Nemažai faktorių – kariuomenės įvaizdis,reklama ir karjeros galimybės lems,kokie žmonės ateis į profesionalią mūsųšalies kariuomenę. Čia tarnaujantieji labainorėtų, kad tai būtų tikrieji kariai.■■LAIMIS BRATIKASLietuvos centrinio valstybinio archyvoir Laimio Bratiko nuotr.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )13


Karinėsveiklospsichofiziniaiypatumaik a r i n i a i m o k y m a i14Analizuodami karių veiksmus, aptinkame tokiųpat kaip verslo, sporto ir kitos veiklos ypatumų.Vienas svarbiausių karių veiklos ypatumų – darbaskomandoje, gebėjimas dirbti su kolegomis.Karys rengiamas atlikti misiją mūšyje. Tokiomisaplinkybėmis žmogų stresas veikia kompleksiškai– psichiškai ir fiziškai. Šiose situacijose sunku laikytispreciziško plano: dažnai pasitaiko nenumatytųsituacijų, kai reikia improvizuoti, o laikas priimtisprendimą – ribotas, pasekmės – neprognozuojamos.Mūšyje kariui numatytas vaidmuo nėra galutinai suformuotas:gali pasikeisti pareigos, reikia sugebėti greitai persiorentuoti.Tenka spręsti naujus uždavinius, kurie tuo metu gali būtiypač aktualūs. Stengiamasi prognozuoti ir ruoštis visiemsatvejams, bet neįmanoma visko numatyti ir viskam pasirengti,todėl karys turi tikėtis netikėtumų.Vienu svarbiausių atramos taškų tampa komanda, su kuriakarys atsiduria įvairiose situacijose. Dažnai sinergijos dėsnis irasmeninės komandos narių savybės lemia sėkmingą sprendimą.Pasak prof. A.Skurvydo, komanda yra sudėtinga sistema,todėl nedeterministinė. Komandos elgsena nėra iš anksto sumodeliuota,tikslo siekia spontaniškai. Rengdami karį misijai,labiau domimės praktine veikla, atliekama fiziškai ir psichiškai– psichofiziškai. Taikome komandinio darbo sporte patirtį, jąadaptuojame karinei veiklai.Kiekvienu atveju atskirų veiklos veiksnių interpretavimasskirtingas ir priklauso nuo to, kokioje kultūrinėje aplinkoje jųnariai veikia. Rezultatų siekimą lemia įvairių veiksnių būtinybė.Labai daug prarandama, veikiant įtampos ar konfliktų sąly-gomis. Sukurti gerą socialinį psichologinį klimatą komandoje,suburti ją tokią, kad jos nariai ne tik sėkmingai bendradarbiautųir bendrautų tarpusavyje, bet ir būtų asmenybės – tai menas irdidžiulis pedagoginis darbas. Akcentuojama problema, kuriosesmė yra ta, kad šiuolaikinis pasaulis, išgyvendamas intensyviuspokyčius, darosi labai kompleksiškas, todėl neįmanomapateikti vieno idealiai apibendrinto organizacijos ar komandosmodelio, nes konkrečių veiklos situacijų ypatumai reikalaujalanksčių ir kūrybiškų sprendimų.Būtina formuoti tokį požiūrį į komandą, kad svarbiausiasdalykas būtų ne komandos valdymo ir sudedamųjų veiklos daliųskyrimas, o veiklos turinio ir tarpusavio ryšių nustatymas ugdantžmogų, t. y. akcentuojamas orientavimasis į tokią veiklą, kur ryšiaileidžia atpažinti pačią veiklos struktūrą ir numatyti jos kaitą.Dažnai vadovai laiku nepastebi pasikeitimų ne tik komandosviduje, bet ir išorinėje konkurencinėje aplinkoje, ir nesugebaadekvačiai reaguoti, sudaryti sąlygų asmenybei realizuoti savokūrybinį potencialą.Komanda yra daugiau negu vien tik individų visuma – jaibūdinga specifiniai tikslai, santykiai, kurie rodo, kad egzistuojatam tikra struktūra, veiklos pasidalijimas ir vadovavimo šaltiniai,t. y. kas priima sprendimus.Žinių visuomenėje pagrindine veiklos priemone tampa žiniosir gebėjimai, kuriuos reikia tinkamai realizuoti. Pavienis individas,kad ir koks kompetentingas būtų, savo potencialo ikigalo realizuoti negalės, todėl būtina šiuolaikinė organizacija,kuri, siekdama bendrų tikslų, integruotų individo tikslus ir galimybes.Tokia komandos samprata, pasak R. Mikalausko, garantuojanaują požiūrį į asmens ugdymą, pabrėžiant individosaviugdą komandoje.Komandos veikloje svarbiausia yra individų sąveika, kuriosesmė – komandos nariai, tikslingai veikiantys kartu. Kiekvienasjų siūlo savo patirtį, todėl komandos narių skirtumai galipadėti paskatinti kūrybiškumą, ir būti konfliktų bei sumaišties


Kęstučio Dijoko nuotr.priežastis. Žinant veiksnius, rodančiusįvertinamas taikomų priemonių tikslin-nepasiseks suformuluoti pasitelkus ana-kiekvieno individo požiūrių skirtumus ir jųgumas. Komandinį darbą vadovas turilizę – ji grindžiama daugiau emocijomisprielaidas, galima racionaliai parinkti in-suvokti kaip tikimybinį reiškinį, kur galimiir jausmais. J. Cote teigia, kad visos sė-dividus į komandos grandis. Ši nuostatanukrypimai nuo planuojamų rezultatų, to-kmingai veikiančios komandos turi savoišryškina išsamių tų individų, kurie puikiaidėl sėkmė negarantuojama.filosofiją ir vertybes, kurios stipriau neiatliktų savo funkcijas ir turėtų potencialiųTarpusavio sąveika – pagrindinis po-bet kas kitas susieja komandos nariųgalių tobulėti, charakteristikų būtinumąžiūrio į veiklą akcentavimas. Sąveikauja-veiklą. Kad filosofija būtų veiksminga,ir aktualumą. Tai aktualu vadovams, ku-ma įvairiais lygiais: komandos narių, va-bendra idėja turi tapti asmeniškai vertin-rie nori suvokti savo veiklos unikalumą irdovų, vadovų ir narių, narių ir aplinkos,ga kiekvienam komandos nariui. To neį-savo asmenybės poveikį kitiems. pagalvadovų ir aplinkos lygmenyse. Pagrindasmanoma pasiekti, jei į individą komando-K. Lewino jėgos lauko teoriją kiekvienasyra komandos nariai, jų gabumai ir talen-je žiūrima ne kaip į vertybę, kurią reikiaelgesys yra pusiausvyros tarp varomųjų irpasipriešinimo jėgų rezultatas, o tai skatinakomandos veikloje ieškoti, ne vienoselgsenos priežasties.Vadovas turi suvokti komandą kaipį tikslą nukreiptą sistemą. Vadinasi, komandosnariai, vykdydami veiklą, noripasiekti tam tikrų rezultatų. Vadovas turisuprasti veiklą kaip sudėtingą, tikimybinįįvairiapusės hierarchinės struktūros reiškinį,todėl darbas komandoje orientuotasį tam tikrus tikslus. Tuo remiantis, vertinantkomandos (vadovo ir narių) veiklą,tas. Numatytų tikslų ir sprendimų siekimogalimybės derinamos su įvairiais vidiniaisir išoriniais apribojimais, atsižvelgiant į individualiusypatumus.Vadovo veiklos sėkmė priklauso nuofilosofinio požiūrio į veiklą, psichologinių,pedagoginių, vadybinių veiksnių. Filosofijagali būti komandos elgesio pagrindas.Ji nusako pagrindines vertybes, lūkesčiusir principus, kuriais vadovaujamasisiekiant savo tikslų. Komandos filosofijos,t. y. pagrindinių jos vertybių, išryškinimosudėtingumą lemia tai, kad filosofijostobulinti, o kaip į veiklos kaštų elementą,kurį reikia valdyti. Jei dominuos požiūris,kad individas yra vertybė, jis susitapatinssu komanda, sieks, kad komanda veiktųsėkmingai. Filosofijos sukūrimo ir taikymosėkmė komandoje priklauso nuo trijųpagrindinių sąlygų:■Nuo asmeninio individo reikšmingumo(pripažinimo), kuris suvokiamas perindivido unikalumo aspektus (savitasmąstymas ir veiklos būdas).■Kompetencijos lygmens – ugdymasbendradarbiaujant, kur svarbu asmeninisK A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )15


eikšmingumas, lemiantis santykių kokybę.■Asmeninės iniciatyvos skatinimo, kuri priklauso nuo motyvacijosir kūrybinio individo potencialo ir yra jo specifinių gebėjimųtobulėjimo pagrindas.Filosofinį komandos veiklos pagrindą sudaro šie elementai:vizija, misija, filosofija, kultūra. Plačiausia ir abstrakčiausia yravizija. Ji nusako, kokia turėtų būti komandos misija, filosofija irkultūra. Misija reiškia visos veiklos paskirtį, apibrėžia veiklosribas ir jos esmę. Filosofija – tai komandos veiklos „konstitucija“,jos elgesio standartas, numatytas atsižvelgiant į viziją ir misiją.Kultūra – komandos elgsenos išraiška, susiformavusios kolektyvoprielaidos ir nuostatos, kurių laikosi komanda.Pagrindinis komandos veikėjas yra žmogus, kurio asmeninėssavybės lemia komandos veiklos efektyvumą:motyvacinėje srityje – motyvacija varžytis, valios valdymas,grupėje.Komandoje, kaip ir grupėje, yra formalūs ir neformalūs vaidmenys.Formalų vaidmenį nulemia komandos prigimtis, o neformalūsvaidmenys atsiranda iš sąveikos tarp grupės narių.Norma gali būti suprantama kaip atlikimo lygis, elgesio pavyzdys,nuomonė. Kad normos taptų esminės grupės nariams,grupės nariai turi suprasti, kad jų veikla ir elgesys komandoje yranuolat vertinami kaip reikšmingi komandos veiklai.Grupės struktūra yra potencialus motyvacijos šaltinis ir pagrindinėefektyvios veiklos sąlyga, nes glaudžiai bendradarbiaujantir profesionaliai atliekant savo vaidmenį, galima pasiektitokių rezultatų, kokių laukiama. Grupės struktūra gali daryti didelęįtaką tarpusavio santykių plėtotei ir suteikti socialinį pasitenkinimągrupės nariams, stiprinti jų vaidmenis ir didinti veiklosefektyvumą.ryžtingumas;emocinėje srityje – emocinis stabilumas ir patikimumas■Žmonių grupė tampa komanda, pereidama šias stadijas:formavimo (individai tikrinasi, kiek jie priklauso grupei ir kokįesant įvairiems trukdžiams; bendravimo srityje – aukštas asmeninisstatusas dalykinėje ir neformalioje tarpusavio veikloje.Struktūrinis asmenybės elementas, teikiantis aktyvumuikryptingumo, yra motyvacija – varomoji jėga, įsipareigojimaskartu atlikti darbą. Komandos nario aktyvumą, susitelkimą,disciplinuotumą komandinėje veikloje apibūdina motyvacija,kuri remiasi jo poreikiais, tikslais ir pasireiškia konkrečiais veiksmais.vaidmenį joje atlieka);■šturmavimo (pasipriešinama grupės valdymui, kova vykstatada, kai individai ir lyderis nustato vaidmenis ir statusą grupėje).Grupės struktūra lemia individo veiklą ir yra potencialus motyvacijosšaltinis, skatinantis bendradarbiavimą. Grupė, evoliuciniovyksmo metu tapdama komanda, įgyja naujus kokybiniusbruožus, kurie atspindi jos pasiektą lygį. Tuomet radikaliausiai■k a r i n i a i m o k y m a i16Komandinėje veikloje svarbu:siekio motyvacija (pastangos darbą atlikti kuo geriau, įveikiantkliūtis ir didžiuojantis ta veikla;■interesas (sudėtingas dinamiškų psichinių savybių ir būsenųkompleksas, kuris stimuliuoja individo veiklą;■lyderiavimas (socialinis ir psichologinis reiškinys, o ne teisinisar pareiginis, pvz., vadovavimas.Kad galėtų vykdyti komandai iškeltus uždavinius, komandosnariai privalo bendradarbiauti, veikti kartu, ieškoti ir rasti asmeninių,dalykinių (formalių) kontaktų. Tada atsiranda ryšiai, kupiniemocijų, simpatijų, t. y. neformalūs santykiai. Visa tai egzistuojakartu su stimuliuojančia žmogiškų reikmių jėga, kryptingumu,vertybių sistema. Jeigu tai užtikrina komandos harmoniją, galimateigti, jog susidarė darni psichologinė bendrija.Komandą sudarantys individai, kaip socialinė grupė, skiriasinuo kitų žmonių susibūrimų efektyvia sąveika tarp jos narių. Čiakiekviena grupė tobulina savo struktūrą. Ji priklauso nuo nariųtarpusavio sąveikos, kaip jie supranta vienas kitą ir ko jie tikisivienas iš kito.Yra dvi svarbiausios struktūrinės charakteristikos – tai grupėsvaidmenys ir grupės normos. Vaidmuo veikloje suprantamaskaip tam tikras individo elgesys, kuris turi tam tikrą paskirtįkinta veiklos organizavimo funkcijų turinys, jį lemia organizacijųkaita, įsivyrauja modernios ir lanksčios organizacinės struktūros,kuriose ryškėja neformalių struktūrų ir santykių vaidmuo,bendras siekis prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Komandojeišryškėja lyderio vaidmuo, jis atsakingas ne tik už komandosfunkcionavimą, bet ir už sąlygų, būtinų komandai ugdyti, sudarymą.Norint tai pasiekti, visi veiklos rezultato kūrimo dalyviaituri būti susiję tarpusavyje racionaliais valdymo ryšiais, išryškėjabendravimo ir efektyvių sprendimų svarba.Sprendimo kokybę ir komandos veiklos valdymą lemia pasirinktasvadovavimo stilius, kuris neatskiriamas nuo asmenybėsir priklauso nuo socialinių ir pedagoginių asmenybės charakteristikų.Vadovavimo stilius tiesiogiai priklauso nuo komandos organizuotumolygio – kuo organizuotesnė komanda, tuo demokratiškesnėgali būti vadovybė, kuo mažiau komanda organizuota,tuo griežtesnė tampa vadovybė.Pirmuoju atveju vadovavimo stilius artėja prie kooperatinio(visi yra partneriai) arba profesionalų modelio. Antruoju – kylapavojus įsigalėti autokratijai.Komandos veiklos valdymas pasižymi tikslingu poveikiukomandos nariams. Veiklos efektyvumas priklauso nuo to,


kaip bus organizuota komanda ar ats-tam tikra žmogaus savybė, sugebėjimasilgiau ištverti skausmą ir nuobodulį.kiros jos grupės. Jei bus formuojamossąmoningai reguliuoti savo elgesį ir vei-Taigi norėdami, kad geriau sektųsi at-atskiros darbo grupės, svarbu nustatyti,klą, siekiant tikslo. Tačiau toks apibrėži-likti fizinę veiklą, turėtume daugiausia dė-kaip bus atliekamos užduotys jose. Kaimas gana abstraktus ir, tiesą sakant, ka-mesio skirti savo kūno pojūčiams (širdiesnustatyti tikslai, rengimosi veiklai turinysriui ar vadui ne visuomet aišku, ką daryti,ar kvėpavimo ritmui, raumenų įtempimui)gali būti analizuojamas remiantis indivi-jei tos valios trūksta.ir įvairiems tos veiklos aspektams (tem-dualia komandos narių veikla: įgūdžių la-Vienos iš psichologijos krypčių, t. y.pui, ritmui, amplitudei), tačiau ne sunku-vinimu, fiziniu rengimu, protiniu rengimukognityvinės psichologijos (labai popu-mo pojūčiui, ir kartais leisti sau pailsėti,(psichologiniai, pedagoginiai, vadybiniailiarios JAV), atstovai kario pastangas irnukreipiant mintis nuo atliekamos veiklos.įgūdžiai), taktiniu rengimu. Atsižvelgiant įelgesį sieja su kognityviniais procesais,Keletas strategijų, kurios taip pat galėtųtai, vadovo / lyderio veikloje svarbu kūry-t. y. tuo, kas vyksta kario galvoje. Darbūti naudingos:biškumo prielaida – kūrybiniai gabumai,tiksliau – tuo, kokias strategijas naudoja■pozityvi vidinė kalba (savęs drąsini-t. y. pasipriešinimas rutinai, gebėjimaskarys. Šios strategijos vadinamos labaimas, skatinimas, pvz., „bėk, bėk!“, „lai-atsispirti mąstymo ir veiklos monotonijai,įvairiai – kognityvinė strategija, atlikimokyk tempą!“,„greičiau!“, „tu gali, nagi!“gebėjimas matyti veiklos perspektyvą,strategija, įveikos strategija. Jei karysir konkrečių užduočių sau iškėlimas,proto kritiškumas, veiklos prognozė, origi-pasirenka netinkamą strategiją, jis dedapvz., „kreipk dėmesį į tempą“, „aukščiaunalumas (gebėjimas atgaminti ar išreikštimažiau pastangų ir jo veiklos rezultataikelk kojas“, „daryk platesnį žingsnį“, „iš-idėjas, kurios skiriasi nuo visuotinai priim-būna prastesni. Todėl svarbu žinoti, ko-tiesk kojas“);tų), smalsumas (jautrumas problemoms,kia strategija padeda konkrečiam kariui,■tikslų užsibrėžimas („turiu nubėg-kurios lemia sėkmingą veiklą).ir naudoti būtent ją. O valią galime api-ti…“, „turiu padaryti…“);Svarbūs yra asmeniniai rodikliai:brėžti kaip sąmoningą veiksmingų atli-■teigiamų pasekmių numatymas■Percepciniai – nuolatinis dėmesio su-kimo strategijų pasirinkimą ir naudojimą.(„kaip bus šaunu, kai baigsiu distan-telkimas į veiklos, rezultato objektą, dė-Kitaip sakant, reikia stebėti savo mintisciją“, „jei šią distanciją ir baigsiu tokiumesingumas.bei tai, į ką nukreiptas dėmesys, ir paste-tempu kaip dabar, tikrai galėsiu savimi■Intelektiniai – intuicija, fantazija, išra-bėjus trukdančias atlikti veiklą mintis, jasdidžiuotis!“).dingumas, žinių gausa.keisti tokiomis, kurios padeda veikti.Kario būsena prieš svarbią užduotį■Charakterio – monotonijos vengimas,Išskiriamos konkretesnės minėtųgali būti apibūdinama tokiais žodžiais,užsispyrimas, saviorganizacija, iniciaty-strategijų grupės, pavyzdžiui, asociacijakaip sužadinimas, jaudulys, nerimas,vumas, darbingumas.ir disociacija. Asociacinė strategija reiš-nerimastingumas, mobilizacija. KaipPraktinėje komandinėje veikloje tei-kia tai, kad kario dėmesys sutelkiamas įkonkrečiai reikėtų įvardyti šią būseną, ikigiamą rezultatą lemia:vidinius pojūčius (pvz., raumenų įtempi-šiol nesutariama. Dažniausiai vartojami■■■■■tikslų užsibrėžimas;vaizdinių kūrimas;pozityvus mąstymas;dėmesio kontrolė;psichinės energijos valdymas (atsipalaidavimas,mobilizavimasis).Fizinės veiklos, ypač reikalaujančiosištvermės (pavyzdžiui, bėgimo), metu kariaisusiduria su įvairiais sunkumais, pvz.,jaučia skausmą arba nuovargį. Paprastaimanome, kad kario pastangos ir tolesniselgesys (ar jis nuspręs sustoti, ar tęsti veiklą)priklausys nuo jo fizinių galimybių irvalios. Paprastai kalbant, kuo stipresnėkario valia, tuo lengviau jis nugalės iškilusiussunkumus. Valia suprantama kaipmą, širdies ritmą, kvėpavimo dažnumą)ir esminius veiklos aspektus (pvz., jėgą,tempą, ritmą, užimamą poziciją varžybose,techniką). Disociacinė strategija reiškiatai, kad dėmesys nukreipiamas nuoveiklos. Asociacinė strategija leidžia nuolatosstebėti savo kūno procesus ir keistikai kuriuos veiklos parametrus, pvz., bėgant– žingsnio amplitudę, kūno poziciją,tempą. Dėl to pats atlikimas (bėgimas,plaukimas, važiavimas dviračiu, irklavimasir t. t.) dažnai būna geresnis. Disociacinėstrategija (galvojimas apie įvairiuspašalinius dalykus, muzikos klausymasisir pan.) leidžia atitrūkti nuo veiklos, nuostreso šaltinio. O tai savo ruožtu padedažodžiai „jaudulys“ arba „nerimas“, tačiaujie turi neigiamą atspalvį – asocijuojasi sukažkuo, kas kenkia veiksmo metu.Galbūtnet ne taip svarbu, kokiu žodžiu įvardijamekario būseną, ką mes apie ją žinomeir kaip ją suprantame, kitaip sakant,jeigu individas jaučiamą įtampą vertinsteigiamai, tai ji, atliekant veiksmą, padės,o jeigu patiriama įtampa bus vertinamakaip neigiama emocija – pakenks veiksmorezultatatui.■ mag. Arūnas Krasauskas■ kpt. Ronaldas EndrijaitisGenerolo Jono Žemaičio Lietuvos karoakademijaK A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )17


Bendrosios paramoslogistikos batalionovaidmuo tarptautinėsemisijoseLietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas(BPLB) teikia aukščiausios kokybės aprūpinimo paslaugas, todėl jis dalyvauja irsvarbiausioje Lietuvos kariuomenei misijoje – Afganistano Goro provincijoje veikiančiosLietuvos vadovaujamos Provincijos atkūrimo grupės (PAG) veikloje.Batalionui priklauso Logistinės paramos elementas, dislokuotas Afganistane,kuris užtikrina šio vieneto administravimą (organizuoja, koordinuoja ir tvarkovisos logistinės paramos, siunčiamos iš Lietuvos į Afganistaną, apskaitą). Beje, numatyta,kad nuo lapkričio reikės atlikti ir Nacionalinio paramos elemento (NPE)Afganistane administravimo funkciją.Batalionas reikšmingai prisidėjo prie tarptautinių misijų įgyvendinimo ir įgijopatirties. Nemažai BPLB karių dalyvavo taikos palaikymo misijose Balkanų regione.2003–2004 m. bataliono būrys vykdė tarptautinę taikos palaikymo misijąKosove. KFOR-9 būrys, kuriam priklausė bataliono kariai, buvo įsikūręs šaliaKačaniko miestelio ir įėjo į Lenkijos–Ukrainos bataliono (POLUKRBAT) sudėtį.Nuo 2003 m., Lietuvai įsijungus į tarptautinę misiją Irake, joje nuolat dalyvaujaBPLB kariai. Iki šiol viena svarbiausių bataliono karių įgyvendintų misijų vyko2005–2006 m., kai dešimt BPLB Vandens valymo vieneto karių NATO greitojo reagavimopajėgų (NRF-5) sudėtyje dalyvavo humanitarinėje operacijoje Pakistane.K a r i n ė l o g i s t i k aPasirengim asmisi ja i Pa k ista neMisija Pakistane buvo svarbus iššūkis batalionui. 2005m. spalį Pakistano šiaurėje įvykus ypač stipriam (7,6 balo)žemės drebėjimui, šios šalies vyriausybė kreipėsi į NATO,prašydama suteikti skubią humanitarinę pagalbą nukentėjusiemsvietos gyventojams. Šiaurės Atlanto Taryba priėmėsprendimą suteikti pagalbą Pakistanui, panaudojant NATOgreitojo reagavimo pajėgas (angl. NRF – NATO ResponseForces). NATO narės buvo paprašytos deleguoti pajėgas.Kreipimesi pagalba susijusi su inžinerijos bei vandens valymu,buvo nurodyta kaip prioritetinė.Į šią operaciją Lietuva nusprendė siųsti VBPLB Tiekimoir paslaugų kuopai priklausantį Vandens valymo vienetą. Šisvienetas buvo papildytas iš budėjimo NRF-4 metu rezerve buvusiųkarių, nes du etatiniai Vandens valymo vieneto kariai tuometu tarnavo PAG-2 misijoje Afganistane. Taip pat, atsižvelgiantį misijos specifiką, vienete papildomai buvo įsteigta tiekimospecialisto pareigybė. Vienas karys paliktas rezerve.Į misiją siunčiami kariai turėjo pakankamai patirties. Dar ikišios misijos šeši Vandens valymo vieneto kariai, ruošdamiesiNRF-4 budėjimui, buvo dalyvavę mokymuose Olandijoje. Du18


kariai buvo įgiję taikos palaikymo misijųpatirties Bosnijoje ir Hercegovinoje.Iš Marijampolės išvykę VBPLB kariai2005 m. lapkričio mėnesį įsikūrė stipriainuo gamtos stichijos nukentėjusiameregione, Kašmyro provincijoje, apie 30km nuo Bagh miesto prie Arja miestelioįsikūrusioje LCC (Land ComponentCommand) bazėje. Du vandens valymoaparatai tuo metu priklausė PAG ir, iškilusbūtinybei, buvo operatyviai perkeltiiš Afganistano į Pakistaną.Dėl įvairių politinių grupuočių propagandos, aktyviai vykdomos Pakistane irapskritai visuose Artimuosiuose Rytuose, Vietiniai suprato NATO kaip agresorių.Misija Pakistane buvo gera proga šią propagandą paneigti. Tiesa, netgi lietuviųkarių išvalytą geriamąjį vandenį jie kiek noriau pradėjo vartoti tik tada, kai joatsigėrė į misijos regioną atvykęs Pakistano ginkluotųjų pajėgų generolas AhsanSaleem Hyat (nuotraukoje).Šim ta it ūksta nčiųlitrųPakistane Vandens valymo vienetasiš Lietuvos buvo priskirtas ispanų vadovaujamamdaugiašaliam batalionui irveikė kaip atskiras vienetas ir tiesiogiaiatsiskaitydavo bataliono vadui. BPLGkariai buvo vieninteliai NRF pajėgose,kurie galėjo tiekti geriamą vandenį. Kartusu lietuviais batalione tarnavo ispanų,lenkų, britų ir italų karo inžinieriai. Lietuviųišvalytas vanduo buvo tiekiamasvietos gyventojams, Nyderlandų kariniųpajėgų ligoninei, ispanų vadovaujamobataliono sudėtyje buvusiai britų kalnųinžinierių kuopai bei kitiems padaliniams.Operacijos metu pavojaus laipsnisLietuvos kariams buvo vidutinis. GrėsmęNRF-5 pajėgoms kėlė nuo žemėsdrebėjimo nukentėjusiame rajone veikiančiosnevyriausybinės musulmoniškospagalbos organizacijos, kurios,žvalgybos duomenimis, turėjo ryšį suradikaliomis musulmoniškomis organizacijomis(Al Qaeda, Hamas, Talibanubei kt.) ir praeityje buvo įvykdžiusios teroristiniųišpuolių. Lietuvių karių tarnybosoperacijos rajone metu buvo išplatintaskeletas vietinių grupuočių pranešimųapie galimus išpuolius prieš NATOpajėgas. Pakistano kariuomenė vykdėstovyklavietės, darbo vietų ir NRF-5pajėgų judėjimo apsaugą. Vietiniai gyventojaiNATO pajėgų atžvilgiu misijospradžioje buvo nusiteikę neigiamai. Dėlįvairių politinių grupuočių propagandos,aktyviai vykdomos Pakistane ir visuoseArtimuosiuose Rytuose, vietiniai supratoNATO kaip agresorių. Misija Pakistanebuvo gera proga tokią propagandą paneigti.Tiesa, netgi lietuvių karių išvalytągeriamąjį vandenį jie kiek noriau pradėjovartoti tik tada, kai jo atsigėrė į misijosregioną atvykęs Pakistano ginkluotųjųpajėgų generolas Ahsan Saleem Hyat.Netrukus gyventojų požiūris į užsieniošalių karius smarkiai pasikeitė. Didesniųincidentų su vietos gyventojais nekilo.Per dieną buvo išvaloma vidutiniškainuo 15 000 iki 22 000 litrų vandens.Per misijos laikotarpį iš viso buvo išvalyta363 300 litrų geriamojo vandens.Misijos pradžioje, laukdami geriamojovandens patikrinimo rezultatų ir matydami,kiek dar daug kitų šalių karo inžinieriamsreikia nuveikti, lietuvių kariaipasiūlė jiems savo pagalbą. Matydami,kad ispanai su lenkais nespėja laikuįvykdyti užduočių, kasdien (kol nebuvogauti vandens patikrinimo rezultatai irvanduo nebuvo pradėtas tiekti visu pajėgumu)trys lietuviai kariai buvo paskirtidirbti statomuose objektuose, dar trys– autoremonto dirbtuvėse. Marijampoliečiaikariai padėjo remontuoti kelią,taisyti sugedusią inžinierinę techniką iratstatyti berniukų mokyklą. NATO Greitojoreagavimo pajėgų vadas labai geraiįvertino Lietuvos karių indėlį į šią operacijąir atsiuntė padėkos laišką, kuriameasmeniškai padėkojo Vytenio batalionokariams už jų neįkainojamą ir net gy-K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )19


vybiškai svarbią misiją – vandens tiekimą, ir už profesionalųpareigų atlikimą kartu su tarptautinėmis pajėgomis.Užduot is –PAGa prūpinim asBataliono karių dalyvavimo misijose Afganistane pradžiaveikiausiai galima laikyti 2002 m., kai į Afganistaną su Čekijoskaro medikų būriu buvo išvykęs batalionui priskirto medicinosbūrio gydytojas mjr. Borisas Urvancevas. Tačiau iš esmėsVBPLB į misiją Afganistane aktyviai įsijungė nuo 2005 m., kaiLietuva ėmė vadovauti vienos Afganistano provincijos – Goro– atkūrimui.Provincijos atkūrimo grupės (PAG) užduotis – stiprinticentrinės Afganistano valdžios įtaką provincijoje, padėti vietinėmssaugumo organizacijoms kurti saugią aplinką ir stabilumą,sudaryti tinkamas sąlygas provincijai ir valstybei atkurti,tarpininkaujant ir skatinant įvairių valstybinių ir nevyriausybiniųorganizacijų veiklą provincijoje.Pirmoji provincijos atkūrimo grupė įkūrė stovyklą netoliGoro provincijos sostinės Čagčarano. Nuo pat pirmųjų dienųPAG veikloje dalyvavo iš VBPLB karių sudarytas Logistinėsparamos elementas. Ruošiantis misijai Afganistane, VBPLBbuvo iškeltas nelengvas uždavinys — per trumpą laiką iš įvairiųLietuvos kariuomenės vienetų priimti, supakuoti ir paruoštitransportuoti PAG skirtas materialines vertybes. Taip patreikėjo nupirkti nemažai naujų materialinių vertybių. Siųsti įAfganistaną buvo paruošti ginklai ir šaudmenys, ryšių įranga,medicinos priemonės, inžinerinė įranga, biuro reikmenysbei baldai, sporto inventorius, higienos priemonės, patalynė,staliaus įrankiai ir kiti misijoje reikalingos priemonės. Batalionokariai taip pat paruošė eksploatuoti bei apdraudė aštuonisHMMWV visureigius, kurių vienas skirtas medicininiam aprūpinimui,vienas transportuoti ir šeši pėstininkams pervežti. Bešių priemonių, į PAG iš bataliono išsiųsta ir bataliono įranga:du vandens valymo aparatai, lauko virtuvė, dušai, skalbyklės,biotualetai ir kurovežis. Kartu išvyko ir bataliono profesinėskaro tarnybos kariai, kurie ne tik aptarnavo minėtą įangą, betir rūpinosi visos stovyklavietės buitimi, kol buvo pastatyta stacionaribazė iš konteinerių. Beje, misijose tarnaujantys VBPLBkariai buvo atsakingi ir už žuvusių karių kūnų saugojimą, kolkūnai bus išskraidinti į Tėvynę ir perduoti artimiesiems. Tačiaukol kas, ačiū Dievui, tokių liūdnų įvykių nepasitaikė.PAG-2 misijos Afganistane darbe dalyvavo aštuoni VB-PLB kariai.Perk a , g aun a ,k aupi a , pa k uo jair siunči aMisijas užsienyje atliekančių mūsų kariuomenės vienetųlogistinio aprūpinimo sistema iš esmės yra tokia: misijoje logistikosvienetas nustato materialinių vertybių poreikius (pvz., arreikėtų sunkvežimio, ar smėlio maišų, ar biuro įrangos ir pan.),K a r i n ė l o g i s t i k aVBPLB sandėlyje Marijampolėje – gabenti paruoštos materialinės vertybės, skirtos Afganistane misiją atliekančiaiProvincijos atkūrimo grupei.20


po to teikia paraišką Lauko pajėgų štabeesančiam Operacijų valdymo centrui– ten atliekamas pirminis vertinimas pagalesamas šioms priemonėms skirtaslėšas ir įvertinamas priemonių tikslingumas,atsižvelgiant į galimas alternatyvasjas įsigyti misijos rajone arba iš koalicijospartnerių. Paraiška persiunčiama įLogistikos valdybą, o ji savo ruožtu paskirstoužduotis kitiems padaliniams irnusprendžia, kuris kariuomenės dalinysnupirks arba iš jau turimų resursų skirsvieną ar kitą reikalingą priemonę. Visątų priemonių judėjimą ir kontrolę vykdoLogistikos valdybos Operacijų valdymocentras (LOVC). Visos reikiamos prekės,įranga, amunicija, šaudmenys beikiti misijoje dalyvaujantiems kariams reikalingireikmenys atgabenami į VBPLB,rūšiuojami pagal pavojingumo klases,saugojami, pakuojami, galutinai paruošiamiišgabenti į oro uostą (dažniausiaiį KOP Aviacijos bazę Zokniuose), iš tensiuntiniai skraidinami misijoje dalyvaujantiemskariams. Dalis krovinių paruošimu irtransportavimu užsiimančių VBPLB kariųyra specialiai apmokyti krauti krovinius įlėktuvus. Tam taip pat reikalingos specifinėsžinios, nes orlaivio viduje kroviniosvoris turi būti paskirstytas itin tiksliai, osupainiojus pavojingumo klases ar netsmulkų žymėjimą, NATO oro uostų terminalaigali atsisakyti priimti krovinį, ir jį tektųgabenti atgal į Lietuvą, todėl kroviniųparuošimu užsiimantiems kariams tenkatikrai didelė atsakomybė. Prireikus kartusu kroviniu į paskyrimo uostą skrenda irbataliono atstovas. Krovinys nuskraidinamasį paskirtą oro uostą (Afganistane, taibūna Kabulo arba Herato oro uostai).N audot ida ik ta isu t va rkomiNuo šių metų pabaigos VBPLB visiškaiperims PAG logistinio aprūpinimoadministravimą.„Nesvarbu, ar misijoje esančius mūsųkarius vienomis ar kitomis materialinėmisvertybėmis aprūpina civilinis Lietuvosar kurios nors kitos šalies kontraktorius,ar mūsų kariuomenės padaliniai,visa PAG materialinė bazė, pradedantpalapinėmis, elektros generatoriais irbaigiant šaukštais, bus mūsų bataliononuosavybė. Būsime atsakingi už šiųvertybių remontą, pakeitimą, nurašymą.Civiliai kontraktus sudarę prekių beipaslaugų tiekėjai (vadinamieji „kontraktoriai“)tieks PAG misiją atliekantiemskariams maistą, teiks įvairias buitinespaslaugas, pateiks mums atitinkamasparaiškas ir sąskaitas“, – sakė VBPLBvadas mjr. Aleksiejus Gaiževskis. PAGvertybės jau dabar yra VBPLB finansiniamebalanse ir už jų griežtą apskaitątiesioginė atsakomybė tenka Vyteniobatalionui.Šiuo metu dalis misijose panaudotųmaterialinių vertybių nurašoma, o vertingosir tinkamos toliau naudoti grąžinamosį Lietuvą. Iš dalinių, į kuriuos grįžtamisijas baigę kariai, grąžinta įvairi įranga,amunicija bei ekipuotė (pvz., šarvuotosliemenės, miegmaišiai, kuprinės,daiktamaišiai, ABC priemonės ir kitosilgalaikės vertybės) ne vėliau kaip permėnesį atgabenamos į VBPLB sandėlius,apžiūrimos, išvalomos, išplaunamos,prireikus taisomos, rūšiuojamos,vėliau laikomos sandėlyje batalione arbaperduodamos toliau saugoti į Lietuvoskariuomenės sandėlių tarnybos IItiekimo klasės Kauno sandėlių centrą.Duomenys apie valdomas materialinesvertybes patenka į centralizuotą duomenųbazę. Prireikus tvarkinga įranga beiekipuotė iš sandėlių Kaune vėl patenkaį įvairius kariuomenės dalinius.Iš naudotų materialinių vertybių sudaromosrezervinės atsargos, kurios panaudojamos,tarkime, ir PAG reikmėms.Ne paslaptis – dažnai sudėtingomisklimato sąlygomis įvairios priemonės,ypač – apranga ir avalynė, dėvisi greičiau,negu numatyta. Smulkius naudotųmaterialinių vertybių defektus vietoje šalinaVBPLB meistrai – batsiuvys, siuvėjair kt. Didesniems daiktų kiekiams taisytibatalionas, jei reikia, skelbia konkursą irpatiki darbus komercinėms įmonėms.At ei t yje –n au ji iš šūk i a i„Mūsų batalionui patikėta Nacionalinėsparamos funkcija (NPF), apimantiįsigijimus, pirkimus, pašto paslaugas,finansinių srautų judėjimus, medicininįaprūpinimą ir daugelį kitų užduočių.Atsižvelgiant į keliamus reikalavimus,VBPLB vykdomi nauji įsigijimai bei planuojamostam tikros struktūrinės reformos,pritaikant batalioną esamiems irperspektyviniams uždaviniams įgyvendiniti.VBPLB Štabo ir aprūpinimo kuopair toliau atliks įprastinius darbus, tenkindamabataliono tiesiogines reikmes, otrys perspektyvinės kuopos – Laukopaslaugų kuopa, Transportavimo kuopair Vandens valymo kuopa – bus nuolatparengtos aptarnauti kariuomenėsvykdomas misijas (iki trijų atskirų misijųrajonų) bet kuriame pasaulio taške,vykti į misijų rajonus su savo pajėgumaisir atlikti visus batalionui pavestusuždavinius Lietuvoje ir už jos ribų. Išsvarbiausių ateityje numatytų elementųgalėčiau paminėti jau egzistuojančiovandens valymo ir tiekimo vieneto stiprinimąbei plėtrą (dabartinius vandensvalymo ir tiekimo pajėgumus planuojamapadidinti net dešimteriopai) ir orouostų terminalų aptarnavimo vienetosukūrimą“, – teigė mjr. A. Gaiževskis.Anot jo, perspektyvinė bataliono struktūradar yra derinama ir gali patirti rimtųkorekcijų. Bene svarbiausi iššūkiai batalionui– naujos įrangos bei technikosįsisavinimas, personalo parengimas jąK A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )21


M i s i j o s p r a d ž i o -je, laukdami geriamojovandens patikrinimorezultatų ir matydami,kiek dar daug kitų šaliųkaro inžinieriams reikianuveikti, lietuvių kariaipasiūlė jiems savo pagalbą.Marijampoliečiaikariai padėjo remontuotikelią, taisyti sugedusiąinžinierinę techniką beiatstatyti berniukų mokyklą(nuotraukoje).efektyviai aptarnauti. Kai kurie batalionui keliami uždaviniaiyra šie:■turėti vidutinių sunkvežimių kuopą, kuri vienu metu galėtųgabenti 600 tonų krovinių ne mažesniu kaip 300 km atstumu;■užtikrinti lauko stovyklos įrengimą ir visiškai aprūpinti tūkstančiožmonių kovinę grupę.Jau šiuo metu batalionas pajėgia įkurti dviejų tipų laukostovyklas – lengvas, arba trumpalaikes (naudojamas iki devyniųmėnesių) ir ilgalaikes (ilgesnes kaip 9 mėnesių). Trumpalaikėsestovyklose kariai gyvena palapinėse, naudojasi specialiuosemoduliuose sumontuotais dušais, tualetais, skalbyklomis,virtuvėmis. Ilgalaikėje stovykloje kariai apgyvendinamikonteineriuose, jiems įrengiama gerovės infrastruktūra (sportoaikštynai, laisvalaikio centrai, bažnyčia ir pan.).Steigsmok y mocen t r ą1 000 karių.„Planuojama, kad kartu su nauja struktūra batalione busįkurtas Logistikos mokymo centras, kuris apims visų logistikosspecialistų poreikio identifikavimą ir specialistų, nerengiamųKAS mokymo įstaigose, mokymo organizavimą bei mokymoprogramų rengimą ir jų derinimą su Lietuvos kariuomenėsmokymo ir doktrinų valdyba. O reikia, turint tikslą sutaupytikariuomenės lėšų ir nesteigti naujų mokymo centrų. Galimamaksimaliai pasinaudoti jau įsteigtų civilinių mokymo įstaigųgalimybėmis. Sudarius su šiomis mokymo įstaigomis sutartisbei iš dalies pakoregavus mokymo programas, galima pertrumpą laiką parengti ir apmokyti retų specialybių personaląkasdienei tarnybai bei misijoms“, – ateities sumanymais dalijosimjr. A. Gaiževskis.■D a u m a n t a s M u s n i c k a sVBPLB archyvo ir autoriaus nuotr.K a r i n ė l o g i s t i k aTam tikras logistikos bataliono funkcijas (pvz., nugabensdalį krovinių), kartu su profesinės tarnybos kariais, prireikus,vykdys ir specialiai parengti rezervo kariai. Batalionas jaudabar, sėkmingai bendradarbiaudamas su KASP, turi 41 rezervistąlauko paslaugų priemonėms aptarnauti. Per AMBERHOPE-2007 keli KASP kariai (rezervistai) sėkmingai „debiutavo“,aprūpindami karių stovyklą, kurioje buvo daugiau kaip22


Karinės oropajėgos:plėtros apžvalgair analizė«Šiuo metu Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Karinesoro pajėgas (KOP) sudaro Aviacijos bazė, Ginkluotėsir technikos remonto depas, Oro erdvės stebėjimoir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionasbei padaliniai – Skrydžių saugos departamentasir Mokymo centras. Esama KOP infrastuktūra yrapakankamai pajėgi užtikrinti daugelį Lietuvosginkluotųjų pajėgų atliekamų užduočių, tarp jųne tik nacionalinio, bet ir tarptautinio lygio. Visatai – penkiolikos metų darbo rezultatas. Tai nėrailgas laiko tarpas, kuris leistų įvykdyti kokias nors„revoliucines“ permainas – ypač aviacijoje. Juo labiau,kad žodis „permainos“ čia nėra labai tikslus– viską teko kurti praktiškai „tuščioje vietoje“.Visų faktų, liudijančių apie mūsų KOP atkūrimąir evoliuciją išvardinti neįmanoma, tad pasitenkinkimesvarbesniaisiais. Istorijos eiga „nuo keliųaerodromų su keliolika lėtuvų“ iki daugiafunkcinėsorganizacijos, prisidedančios tiek prie nacionalinio,tiek tarptautinio saugumo, – geriausias įrodymas,kad įdėtos pastangos pasiteisino.Lietuvos KOP pasirengusios vykdyti ne tik karines užduotis.l i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a i23


l i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a iLietuvos KOP pradėtos atkurti kartu su kitomis būsimųjųginkluotųjų pajėgų rūšimis. Jau 1990 gruodį Krašto apsaugosdepartamento Inžineriniame skyriuje įsteigta pirmoji aviacinėpareigybė – aviacijos inžinierius. Šias pareigas nuo 1991 m.sausio pradėjo eiti Z. Vegelevičius, turintis karo lakūno kvalifikaciją.1992 m. sausio 2 d. KAM įsteigta Aviacijos tarnyba, kuriaktyvią veiklą pradėjo vykdyti jau nuo balandžio 27 d., panaudodamaVilniaus oro uosto radiolokacines priemones, pradėjostebėti oro erdvę, o po trijų dienų tarnybos žinion perėjo netoliŠiaulių (Barysiuose) buvę 24 lėktuvai An-2, iš kurių suformuotapirmoji aviacijos eskadrilė, vėliau perdislokuota į Zoknius.1992 m. birželį galima laikyti dar vienu įsimintinu mėnesiumūsų atkurtų KOP istorijoje – 12 d. Barysiuose pakilo Vyčiokryžiais paženklintas An-2, o 18 d. įvyko pirmieji planiniaikarinių pajėgų lėktuvų skraidymai. Nuo tol ši įsimintina datašvenčiama kaip Karinių oro pajėgų diena.1993 m. vasario mėnesį į Lietuvą buvo atskraidinti keturireaktyviniai lėktuvai L-39C „Albatros“, kurie nusileido Karmėlavosoro uoste. 1998 m. įsigyti du L-39ZA. NeviršgarsiniusL-39 nuo 1968 metų gamino tuometinės Čekoslovakijos bendrovė„Aero Vodochody“. Šio tipo lėktuvai buvo naudojamipilotams mokyti, prieš jiems persėdant į viršgarsinius lėktuvus.Taigi šie orlaiviai pradėti naudoti pagal paskirtį – t.y.kaip mokomieji, o prireikus – kaip lengvieji atakos lėktuvai,galintys vykdyti ir ugnies paramos funkcijas. Šiuo metu jietaip pat naudojami oro kontrolieriams ir kovinės paramos išoro operatoriams rengti.1993 metų kovo pirmąją KAM Aviacijos tarnyba buvoreorganizuota ir gavo dabartinį Lietuvos karinių oro pajėgųpavadinimą. Tai nebuvo vien pavadinimų kaita: pagal galimybesreikėjo tobulinti esamą oro gynybos sistemą, plėsti irtobulinti veiklos spektrą – pvz., sąveiką su kitomis kariuomenėsrūšimis. Pirmasis mūsų „technikos parkas“, kurio didžiojidalis buvo sudaryta iš An-2 biplanų. Šio tipo lėktuvai, pradėtigaminti dar 1946 m., galėjo vykdyti tik labai ribotas užduotis.Tad jau iki narystės Aljanse mūsų KOP iš kaimyninių šalių įsigijoįvairių skirtingos paskirties orlaivių. Be mintųjų L-39, taibuvo lėktuvai An-24, An-26, L-410 „Turbolet“, sraigtasparniaiMi-2, Mi-8.Karinės aviacijos funkcijos plėtėsi. Kai kurių svarbių užduočiųdėl ribotų galimybių vykdyti negalėjome, ir 2004 m.kovo 17 d. NATO taryba priėmė politinį sprendimą dėl tarptautiniųpajėgų, kurios vykdytų oro policijos funkciją Baltijosšalyse. Keliamus kriterijus labiausiai atitiko Zoknių aviacijosbazė – taigi galima sakyti, kad pirmojo NATO gynybos žingsnioLietuvoje „katalizatorius“ buvo karinė aviacija.2004 m. kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičiusišleido įsakymą, kuriuo nuo kovo 29 d. buvo leistaNATO valstybių kariniams orlaiviams Lietuvos oro erdvėjevykdyti oro policijos funkcijas. Šiuo įsakymu taip pat buvoleista į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti šiuos skrydžiusvykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgomspriskirtiems civiliams tarnautojams.2004 m. kovo 29 d. Vašingtone (Jungtinėse AmerikosValstijose) deponavus Šiaurės Atlanto Sutarties ratifikavimoraštus, Lietuva tapo visateise NATO nare ir taip pat NATOgynybos zona. Todėl nuo pat pirmos dienos Baltijos šalių,tarp jų ir Lietuvos, oro erdvė buvo pradėta saugoti pagal tuospačius standartus, kaip ir kitų NATO valstybių. Besirengiantpilnavertei narystei NATO, atsirado būtinybė užtikrinti ir tokiassavos aviacijos vykdomas funkcijas, kaip:■ Priimančiosios šalies paramos NATO pajėgoms, vykdančiomsoro policijos funkcijas, teikimas.Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymas.Karių, krovinių bei delegacijų transportavimas oru.Medicininė evakuacija oru.Karių desantavimas.Sausumos ir Jūrų pajėgų aviacinis aprūpinimas.Bazės personalo kovinis rengimas.■■■■■■Lietuvai tapus Aljanso nare bei pakitus gynybos sistemospobūdžiui, sulaukta naujų adekvačių struktūrinių pokyčių oropajėgose. I ir II aviacijos bazės 2004 m. spalio 1 d. buvoreorganizuotos į KOP Aviacijos bazę ir Ginkluotės bei technikosremonto depą. Jame pradėti vykdyti planiniai orlaivių,jų sistemų ir ginkluotės, radiolokacinių priemonių apžiūros,aptarnavimo ir remonto darbai.Reikėjo nepamiršti ir oro erdvės stebėjimo ir apsaugos.Tam tikslui KOP buvo būtina vykdyti du uždavinius: toliau tobulintiesamą radiolokacinę oro erdvės stebėjimo sistemą,išplečiant ją už Lietuvos ribų ir susiejant su analogiškomissistemomis sąjungininkų valstybėse bei skirti dėmesio antžemineioro erdvės gynybai.2004 m. gruodį įvyko trijų Baltijos valstybių KOP vadų susitikimas,kuriame buvo aptartas tolesnis bendradarbiavimas,integruojant Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės apsaugąį bendrą NATO sistemą. „Baltnet“ oro stebėjimo sistemaprijungta prie bendros NATINEADS sistemos tų pačių metųbalandžio 7 d. Tai tik pirmieji „žingsniai“, siekiant užtikrinti Lietuvosoro erdvės kontrolę – dabar jau kaip Aljanso narės.2004 m. lapkričio 2–4 dienomis Vokietijoje vykusiame NA-TO Šiaurės regiono oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemosdarbo grupės susitikime buvo aptartos standartinių operacijų24


Pirmojo NATO gynybos žingsnio Lietuvoje „katalizatorius“ buvo karinė aviacija.procedūros, kuriomis turės vadovautissų specialistai visą stebimą ir analizuo-pagal numatytas sutarties sąlygas darNATO šalys, vykdydamos oro erdvėsjamą informaciją siuntė į centrą Vokie-kuravo švedų specialistai, kurie rūpino-stebėjimą ir kontrolę. 2004 m. lapkričiotijoje, kuriame būdavo priimami spren-si įrangos bei amunicijos eksploatacine7–11 dienomis Briuselyje, NATO štabedimai. Šiuo metu, prireikus, Zokniuosepriežiūra, mokymų metodika ir pan.vykusioje plenarinėje NATO oro eismobudinčius oro policijos funkcijas atlie-2004 m. KAM pasirašė sutartį suvadybos komiteto sesijoje buvo aptartakančius naikintuvus galima pakelti į orąNorvegijos gynybos ministerija. Re-NATO oro policijos funkcijųs vykdymassavarankiškai ir daug greičiau nei ikimiantis ja Lietuvos KOP Oro gynybosBaltijos valstybėse ir Slovėnijoje bei civi-šiol. Orlaivių valdymas leidžiantis ir ky-batalionas gavo nepalyginamai moder-lių ir kariškių sąveika oro eismo vadyboslant, jų veiksmų koordinavimas taip patnesnę įrangą nei švedų dovanotieji zeni-klausimais kovoje su terorizmu. Taip patyra atliekamas mūsų operatorių. Nede-tiniai pabūklai L-70. Oro gynybos siste-buvo apžvelgti naujausi civilinės ir kari-ra pamiršti, jog organizacinė dalis ir josma RBS-70, kurios pagrindas – valdomanės aviacijos veiklą reglamentuojantysderinimas, reikiamos įrangos įsigijimas,reaktyvinė „žemė–oras“ tipo raketa, oroES ir NATO dokumentai, pvz., Vienin-operatorių mokymas buvo įvykdyti pergynybos batalionui oficialiai perduotagos Europos Sąjungos oro erdvės pro-porą metų.2005 m. lapkritį. Iki tol kariai sėkmingaijektas. Šių ir kitų susitikimų metu buvoIdėja, kad KOP gali rūpintis ir antže-įsisavino šios sistemos principus bei pa-aptarti programinės įrangos vystymo,mine svarbių objektų apsauga nuo gali-naudojimo galimybes trumpalaikiuoseįrengimo bei automatizuotos duomenųapdorojimo sistemos įdiegimo klausimaivisuose NATO, tarp jų ir Lietuvos,oro erdvės kontrolės centruose. Visąšią sistemą numatoma panaudoti NA-TO kontroliuojamai oro erdvei stebėti,ginkluotei valdyti ir pan.Paskutiniai esamos oro erdvės stebėjimoir kontrolės schemos pakeitimaibuvo atlikti visai neseniai. Sausio pradžiojeKarmėlavoje esančiam Regioniniamoro erdvės stebėjimo centrui suteiktassavarankiško NATO vadovavimoir pranešimų centro statusas. Iki tol mū-mų oro antpuolių, pradėjo tapti realybemaždaug prieš dešimtmetį, kai Oro gynybospadalinio steigimu buvo pavestarūpintis plk. Č. Braziuliui. Prie projektolabai prisidėjo švedai, kurie skyrė visiškaisukomplektuotą oro gynybos įrangąir mokė ją aptarnaujančius karius. Permetus Švedijoje buvo parengta pirmojioro gynybos specialistų laida. Naujojotūkstantmečio pradžią galime laikytidar viena gaire Lietuvos kariuomenėspadalinių istorijoje – Karinėse oro pajėgosepradėjo funkcionuoti Oro apsaugosbatalionas. Iki 2004 m. batalionąkursuose Norvegijoje.Jau prieš kurį laiką mūsų KOP technikosparkas, palyginus su Latvijos irEstijos, pralenkė pastarąsias tiek turimųorlaivių tipais, tiek skaičiumi. Remiantisatvirais šaltiniais, galima susidaryti tokįįspūdį apie mūsų ir mūsų kaimynų turimusorlaivius (lentelėje – naujojo tūkstantmečiopradžios statistika)Be abejo, šie duomenys šiuo metuyra tik apytiksliai. Dabartiniu metu KOPsparčiai tobulėja, įsigyjami vis nauji modeliai,(prisiminkime An-26 keičiančiusC-27J „Spartan“). Sena technika pa-K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )25


laipsniui neišvengiamai nurašoma kaip susidėvėjusi ar neatitinkantišiuolaikinių reikalavimų ne tik dėl techninės, bet ir„moralinės“ būklės.Dabartinio KOP vado teigimu, Lietuva jau šiandien būtųpajėgi pradėti įsigyti ir modernius savus viršgarsinius naikintuvus.Tačiau KOP – tai ne vien lėktuvai. Iki 2018 m. mūsųoro erdvėje budės sąjungininkai, o iki to laiko įmanoma skirtidėmesio įgyvendinti projektus, ne mažiau reikšmingus užoro apsaugą „savais naikintuvais“. Nors daugeliui karinėsoro pajėgos asocijuojasi tik su moderniais orlaiviais, dažnaipamirštama, kad galingas sudėtingų technologijų lėktuvasnieko vertas ne tik be piloto, bet ir be daugelio „ant žemės“pasiliekančių specialistų. Tad ar ne geriau daugiau dėmesioskirti jų rengimui? Šiuo atžvilgiu pasirinkimo spektras tampavis platesnis. Lankytasi Vokietijos aviacijos mokykloje, oroapsaugos specialistai, kaip minėta, mokėsi Skandinavijoje,specialiųjų operacijų junginio, užmezgusio draugiškus ryšiussu JAV KOP specialiųjų operacijų pajėgomis, dėka mūsųpilotai ateityje taip pat gali gauti labai naudingų specialiųžinių. Specialistus, kurių reikia tiek sąjungininkams, tiek savaikaro aviacijai, galima ruošti ir „namie“. Tai labai svarbiir perspektyvi sritis. Prof. J. Stankūnas, VGTU A. Gustaičioaviacijos instituto direktorius, iškeldamas klausimą „ar reikiarengti specialistus Lietuvos aviacijai“, citavo Lietuvos karoaviacijos viršininką brigados generolą Antaną Gustaitį, kuris1934 m. rašė: „Lietuvoje, kur neturima pakankamai išprususiųL i e t u va L at v i ja E s t i ja Pa s au lyj eL ė k t u va iAn-2 „Colt“ 1 24 12 2 1,014An-24 „Coke“ 1 - - 158An-26 „Curl“ 3 1 - 365L-39 „Albatros“ 6 - - 2,256L-410 „Turbolet“ 2 1 2 210PZL-104 „Wilga“ 4 4 1 25Jak-52 2 21 2 2 ?S r a i gta s pa r n i a iMi-2 „Hoplite“ 4 10 3 603Mi-8 „Hip“ 11 1 4 3,220Ka-26 „Hoodlum“ 3 - - ?specialistų, pritariu, kad reikalingas Aeronautikos institutas.Tokie institutai jau seniai egzistuoja beveik visose valstybėse,kurios nori turėti savo aviaciją. Tai atitiktų ir šių dienų reikalavimaiir būtų patenkinta mūsų tautinė ambicija“.Šie generolo žodžiai tapo testamentu vėlesnėms aviacijoskartoms. Testamentui buvo lemta tapti tikrove tik 1993m. vasario 11 d., kai tarpininkaujant Lietuvos Respublikoskrašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijoms tuometiniameVilniaus technikos universitete buvo įkurtas Aviacijos institutas.Jame pradėta rengti universitetinio išsilavinimo lygmenįatitinkančius orlaivių pilotavimo, skrydžių valdymo, aviacinėsmechanikos, aviacinės elektronikos, aviacinių elektros įrengi-l i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a i26Išbandoma priešlėktuvinė sistema PBS-70.


Lietuvos KOP pasirengusiosvykdyti ne tikkarines užduotis.nių ir aviacijos įmonių organizavimo beitartį su Vilniaus Gedimino technikos uni-įsigijome naujų lėktuvų. KOP peržen-valdymo specialistus. Šie specialistaiversitetu dėl lakūnų, inžinierių, skrydžiųgė „aviacijos parko“ ribas ir šiuo me-reikalingi šiandieninei Lietuvos aviacijosvaldymo specialistų ruošimo net dviejo-tu turime daugiašakę kuo įvairiausiasplėtrai.[…] Istoriškai seniausia Lietuvosse aukštosiose mokyklose.funkcijas atliekančią mūsų ginkluotųjųaviacinė organizacija – Karinės oro pa-Bet kuriuo atveju, rengti aukštojopajėgų organizaciją, be kurios nebūtųjėgos. Tačiau nepaisant ilgos istorijos,išsilavinimo lygmens aviacijos specia-įmanomas ne tik tarptautinis bendradar-tai jauna, besikurianti ir nuolatos atsi-listus Lietuvoje prireiks ne tik karo avi-biavimas, prisidedant prie saugumo už-naujinanti aviacinė organizacija, turintiacijai. Kaip rodo kitų valstybių patirtis,tikrinimo. KOP istorijoje daug simboliniųapie 30 orlaivių, dirbanti keliuose aero-vienos ar kitos profesijos specialistų po-įvykių, susijusių su mūsų laisvės ir ge-dromuose, turinti moderniausią Baltijosreikį lemia ne vien politinė ir ekonomi-rovės siekiais. Simbolišku galima laikytivalstybėse oro erdvės kontrolės centrą.nė situacija, bet ir bendra visuomenėsir įvykį, kai neseniai mūsų karo lakūnaiLietuvos Respublikos karinės oro pajė-nuostata – tos profesijos populiarumas.medikams laiku atgabeno persodintigos kasmet į savo gretas pakviečia ne-O aviacija Lietuvoje tikrai populiari. Taiskirtą donoro širdį. Žmogaus gyvybeimažai jaunų aviacijos specialistų.patvirtina ir besikuriančių naujų aviaci-išsaugoti buvo pasirinkta tinkamiausiaPagrindinė aviacinės veiklos prie-jos įmonių bei privačių ir klubinių avia-priemonė – greitas, mobilus, profesi-laida – kvalifikuoti aviacijos specialistai.cinių mokymo įstaigų skaičius. Gamy-onalų valdomas karinis orlaivis. KokiųTai svarbiausia, dėl ko aviacija neišnyko,ba ir šios mokyklos sukurs visuomenėsnetikėtų užduočių galime laukti rytoj,o plečiasi, apimdama vis naujas veiklosdalį, kuri savo veiklą ir savo ateitį siesšalyje ar už jos ribų, nežinome. Tačiausritis. Pagrindine kvalifikuotų aviacijostik su aviacija. Kaip ir bet kurioje besi-jei KOP ir tuomet dirbs kaip šį kartą – ga-specialistų rengimo mokykla tapo Vil-plėtojančioje visuomeninės gamyboslima tikėtis gerų rezultatų.niaus Gedimino technikos universiteto(VGTU) Antano Gustaičio aviacijosinstitutas (AGAI). Apsirūpinimo naujaisspecialistais klausimas aktualiausiasLietuvos Respublikos civilinės aviacijosdirekcijai, Karinėms oro pajėgoms irsraigtasparnių remontu užsiimančiomsgamykloms „Avia Baltika“ ir „Helisota“.Pagal šių įmonių paraiškas VGTU AntanoGustaičio aviacijos institutas kasmetturėtų parengti po 30–50 kvalifikuotųaviacijos specialistų.Neseniai Generolo Jono ŽemaičioLietuvos karo akademija pasirašė su-srityje, aviacijoje pagrindinis vaidmuotenka ir teks aukščiausios kvalifikacijos– aukštąjį išsilavinimą turintiems – specialistams.Tai dar kartą jau naujų laikųsąlygomis įrodo Antano Gustaičio testamentopagrįstumą ir jo vardu pavadintoaviacijos instituto ugdomų specialistųsvarbą Lietuvos dabarčiai ir ateičiai.Daugiau nei pusę amžiaus buvomepraradę sparnus. Lietuvos aviaciją tekoatkurti, o suformuotą karinių oro pajėgųstruktūrą kuo lanksčiau pritaikyti priesparčiai kintančios realybės. Per penkiolikametų pasiekėme daugiau, nei■G u s t a v a s Š t r i m a sK A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )27


Oro erdvėskontrolėKai Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Karmėlavojedislokuotame Nacionaliniame oro erdvės kontrolės centre ir NATOtarnyboje – Valdymo ir pranešimų centre,Jam buvo pateikta informacija, kaip stebima bei kontroliuojama oro erdvėir atliekama sąveika su Zokniuose dislokuotais oro policijos naikintuvais.Nuo šių metų pradžios Karmėlavos valdymo ir pranešimų centrasperėmė Baltijos regiono kontrolę iš tarnybos Vokietijoje. Užfiksavus Baltijosšalių oro erdvės pažeidimus Karmėlavos centras turi teisę pakelti į orąZokniuose dislokuotus naikintuvus.Šalies vadovui buvo pristatytos šių centrų galimybės ir jiems keliamosužduotys, sąveika su Lietuvos pasienio apsaugos tarnybomis bei civilinėsaviacijos oro erdvės kontrolės centru.V. Adamkus taip pat buvo supažindintas su oro policijos misija, kuri šiuometu atliekama Zoknių oro uoste.„Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis sieks, kad ši misija būtųpratęsta iki 2018 metų, nes kol kas nei Lietuva viena, nei su kitomis Baltijosvalstybėmis negali įsigyti modernių oro erdvės apsaugai reikalingųnaikintuvų“, – pabrėžė šalies vadovas.»Oro erdvės saugumas visų pirma yraužtikrinamas ją kontroliuojančiais radarais.buvo labiausiai mechanizuotas padalinys tuometinėje Lietuvosl i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a iOro erdvės kontrolės tema tapo žiniasklaidos aktualijapalyginti neseniai. Tai nenuostabu, nes būtent ši sritis bene glaudžiausiaisieja mus su NATO. Negalima sakyti, kad iki tol mūsųvalstybėje nebuvo imamasi veiklos dėl kurios būtų užtikrinamasoro erdvės saugumas. Lietuvos, kaip suverenios ir nepriklausomosvalstybės oro erdvės nepažeidžiamumu buvo pradėta rūpintis jautarpukariu, kai karinės ir civilinės aviacijos reikšmė pradėjo sparčiaididėti. Vadovaujantis kaimyninių šalių patirtimi, Lietuvos kariuomenėpasipildė nauja ginklo rūšimi 1935 m. buvo įsteigta Priešlėktuvinėsapsaugos tarnyba, kuri buvo tiesiogiai pavaldi kariuomenėsvadui. Apsaugos rinktinė turėjo savo štabą, kuris vadovavo zenitinėsartilerijos baterijų grupei bei automatinių „Oerlikon“ pabūklųbei sunkiųjų kulkosvaidžių, zenitinių prožektorių ir pasyviųjų oroapsaugos priemonių kuopoms. Priešlėktuvinės apsaugos tarnybakariuomenėje.Atkūrus nepriklausomybę, oro erdvės saugumu de jure ir defacto imtasi rūpintis kiek tik leido galimybės. Krašto apsaugos ministerijadaug prisidėjo prie konkrečių žingsnių, sprendžiant nemažaiklausimų, susijusių su savos oro erdvės kontroliavimu.Jau 1992 m. balandį bendrame Baltijos šalių krašto apsaugosministrų pasitarime buvo nutarta keistis radiolokaciniais duomenimis.Ateityje numatyta kurti bendrą pabaltijo priešlėktuvinėsapsaugos sistemą. Neliko užmiršti ir tarptautinės teisės aspektai,reglamentuojantys oro erdvės naudojimą. Tų pačių metų gegužętuometinis Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos viršininkasplk. ltn. Z. Vegelevičius lankėsi NATO vadavietėje, kurvyko konferencija oro erdvės klausimais. Vadovaujantis gautamedžiaga, buvo pradėta orlaivių skrydžių kontrolė respublikosoro erdvėje.28


Galima sakyti, jog oro erdvės stebė-Kaip užtikrinamas oro erdvės saugu-3D/32 radarų buvo pasirašyta su vokiečiųjimo funkcija buvo pradėta vykdyti anks-mas? Oro erdvės saugumas visų pirma yrakompanija „EADS Deutschland“ 2001 m.čiau, nei įvyko pirmojo lėktuvo, paženklintoužtikrinamas ją kontroliuojančiais radarais.pabaigoje. Sutarties sąlygose nebuvo nu-lietuviškais atpažinimo ženklais, skraidy-Prireikus kariniai lėktuvai gali būti panau-matytos kai kurios smulkmenos, pvz., ap-mai 1992 m. birželį. Tai simboliška, nes bedoti suteikiant paramą nelaimės ištiktamtarnavimas, tačiau sprendimas pereiti prieerdvės stebėjimo neįmanoma visavertė josorlaiviui ar vizualiai nustatant nežinomokokybiškai naujos technikos buvo tikslin-kontrolė ir gynyba. Ir, kaip matome dabar, šiorlaivio priklausomybę. Taip pat svarbi orogesnis, nei modifikuoti seną techniką. NorsAviacijos tarnybos, vėliau išaugusios į KOP,gynybos grandis yra zenitinė apsauga, subuvo padažnėję atvejų, kai Rusijos ir Balta-funkcija, ko gero labiausiai priartino Lietuvąnedidelių nuotolių mobilia ginkluote, taikosrusijos orlaiviai pažeidė Lietuvos oro erdvę,ne tik prie NATO, bet ir prie kuriamo „ben-metu vykdant budėjimus greta svarbių stra-jos stebėjimas ir kontrolė nuolat gerinama.dro Europos dangaus“ koncepcijos.teginės reikšmės objektų.Krašto apsaugos ministerijos ir kariuome-O žvelgiant iš praeities, pradžia buvoŠis modelis, kuris pradėtas įgyvendintinės vadovybė nusprendė nemodernizuotisunki ir neskatino ypatingų lūkesčių. Vizu-jau nuo 1992 m., iš pažiūros atrodo nesu-sovietinių radarų P-37, o skirti visus ištekliusalinis stebėjimas ar kelios perimtos sovie-dėtingas, tačiau yra keli „bet“ – tai techniniainaujiems radarams įsigyti.tinės gamybos radiolokacinės stotys tuoir finansiniai klausimai, kuriuos išspręsti nė-Galiausiai vienas iš paskutinių reikš-metu buvo vieninteliai „saugumo garan-ra paprasta. Oro erdvei stebėti skirti radaraimingiausių oro erdvės stebėjimo organiza-tai“. Nepaisant to, buvo daroma viskas,buvo fiziškai ir morališkai pasenę. Nors orocinių permainų įvyko Lietuvai tapus NATOkas įmanoma.stebėjimo postų kiekis pamažu didėjo, jųnare, kai BALTNET sistema buvo integruo-stebimas plotas vis dar buvo nepakanka-ta į bendrą oro erdvės kontrolės sistemąmas. Be to, radarai negali dirbti be paliovosNATINEADS.Lietuva nėra tokia didelė ir ekonomiškaipajėgi valstybė, kad jos karinėspajėgos turėtų atskirą pajėgų rūšį, skirtąoro erdvės kontrolei ir apsaugai. Nuo tolaiko, kai tarpukario Lietuva turėjo atskirąoro apsaugos tarnybą, labai pasikeitėpolitinė situacija, kartu tiek grėsmių iš oro,tiek ginkluotės pobūdis. Be to, itin pagausėjoįvairių civilinių orlaivių skrydžių. Visišie veiksniai lemia, jog oro erdvės kontrolėšiuo metu yra vertintina prieštaringai: techniškaitapo lengviau nustatyti pažeidimą,identifikuoti pažeidėją bei imtis adekvačiųpriemonių. Kadangi gyvename vadovaudamiesidemokratiniais principais, nesankcionuotąskrydį atliekantį orlaivį techniškainesunku įspėti ir nutupdyti, o inicidentąspręsti diplomatiniu būdu („šaltojo karo“metais potencialūs pažeidėjai daug labiaurizikuodavo būti tiesiog numušti). Kitavertus, liberalus politinis kontekstas padidinagrėsmių spektrą (prisiminkime civiliniųorlaivių panaudojimą teroristiniais tikslais).Todėl Lietuvos pasirinktas oro erdvės kontrolėsmodelis – vystyti oro erdvės kontrolęir gynybą KOP sudėtyje, vertinant pagalšiuos kriterijus, yra bemaž idealus.– kartkartėmis jų darbą reikia nutraukti, opakeičiantys juos radarai – nemaža prabanga.Tačiau iš pradžių radioreliniu ryšiuradiolokacinių postų duomenys buvo siunčiamiį 1995 m. įkurtą Oro erdvės kontrolėscentrą Karmėlavoje, kur būdavo analizuojami.Vėliau pereita prie skaitmeninio ryšiotechnologijų. Turint omenyje šiuolaikinių orlaiviųgreičius, stengtasi, kad pasikeitimasradiolokaciniais duomenimis būtų bendrasvisam Pabaltijui. Duomenis pateikti leido irKJP bei civilinės aviacijos radiolokaciniaipajėgumai.Tais pačiais metais LR Vyriausybė pritarėKOP oro erdvės kontrolės ir stiprinimoprogramai, o 1998 m. buvo reikšmingi, kadsukurtas bendras Baltijos šalių regiono oroerdvės stebėjimo tinklas (BALTNET). 1998metų pabaigoje buvo pasirašytas konsultacinissusitarimas su Švedijos kompanijadėl projekto ATMAS – integruotos oro eismovadybos ir oro erdvės stebėjimo sistemos– kūrimo.Svarbūs techniniai pasikeitimai oro erdvėskontrolės sistemoje – naujos radiolokacinėstrijų matmenų radarų įsigijimas. Sutartisdėl trijų pirmiesniųjų tokio tipo TRML-2005 m. lapkritį Lietuvos, Latvijos ir Estijosgynybos ministrai nutarė Karmėlavojeįkurti bendrą trijų valstybių Vadovavimo irpranešimų centrą (angl. Control And ReportingCenter, CRC), kuris sustiprintų bendrosoro erdvės kontrolę ir padėtų geriauvaldyti NATO oro erdvės patruliavimo misijąvykdančius naikintuvus. Ministrų priimtassprendimas yra laikinas – iki 2008 metų, kaiketinama apsispręsti dėl minėtojo centroilgalaikės perspektyvos. Baltijos valstybiųVadovavimo ir pranešimų centras bus kuriamasKarmėlavoje šiuo metu veikiančioregioninio Oro erdvės kontrolės centro beioro misijos kontrolės padalinio pagrindu.Oro erdvės Vadovavimo ir pranešimųcentro dislokavimas Lietuvoje suteikia galimybęgreičiau išanalizuoti Karmėlavojeesančio Regioninio oro erdvės stebėjimokoordinavimo centro informaciją ir priimtisprendimus, pavyzdžiui, įsakyti oro erdvępatruliuojantiems naikintuvams pakilti. Taigipo įstojimo į NATO nacionalinę oro erdvėskontrolės sistemą papildė ir tarptautiniaipajėgumai.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )29


l i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a iKita svarbi oro erdvės kontrolės sistemos „vykdomoji“grandis – oro erdvės patruliavimas, kartais dar vadinamas „oropolicija“ angliško termino „air policing“ vertinys). Ši funkcija yrakasdienė NATO taikos meto karinė veikla. Jos tikslas yra grynaigynybinis, siekiant Aljanso oro erdvės integralumo ir tvarkingonaudojimo. Aljanso šalių vykdoma oro erdvės patruliavimo misijapavaldi NATO Vyriausiajam sąjunginių pajėgų vadui Europoje(SACEUR) ir vykdoma atitinkamos NATO regioninės vadavietės,koordinuojant su atsakingomis nacionalinėmis institucijomis. Bandymaspatruliuoti oro erdvę turimomis priemonėmis pradėtas darprieš tampant NATO nariais. Infrastruktūrinis pagrindas šiai funkcijaiatlikti jau turėtas anksčiau – vienas labiausiai pritaikytų kariniųorlaivių reikmėms Zoknių aerodromas tam puikiai tiko. 2001m. rudenį mūsų L-39 „Albatros“ pilotai pradėjo pirmuosius oropatruliavimo skrydžius, kurie tęsėsi iki 2004 m. rudens. Nuo patLietuvos, Estijos ir Latvijos narystės NATO pradžios 2004 m. kovo29 d. NATO pradėjo saugoti Baltijos valstybių oro erdvę. NATO karinėsvadovybės sprendimu pagrindine NATO greitojo reagavimonaikintuvų baze tapo Lietuvos karinių oro pajėgų bazė. 2006 m.rugpjūčio 29–30 d. Baltijos šalių gynybos ministrai nutarė kartusiekti NATO oro erdvės patruliavimo misijos pratęsimo iki 2018metų. Iki 2011 m. šalys nusprendė išanalizuoti galimybes ir rastipriimtinus sprendimus dėl Baltijos valstybių oro erdvės apsaugospo 2018 metų. Taip pat sutarta Šiaulių bazę laikyti pagrindine oroerdvės patruliavimo operacijos baze, kol bus tinkamai paruoštosEmario (Estija) ir Lielvardės (Latvija) bazės. Vėliau šiai operacijaigalės būti naudojamos visos trys oro bazės.Tačiau kaimyninių šalių indėlis neapsiriboja vien aerodromais.Reikėjo suderinti nemažai momentų, susijusių su nauju saugumogarantu. NATO karinė misija Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje yra tiesiogiaisusijusi su narystės Aljanse kokybe. Prie Aljanso prisijungusnaujoms narėms, jų oro erdvė turi būti saugoma laikantis vienodųvisame Aljanse standartų. Tam reikalingos investicijos.Praeityje oro erdvės apsaugos infrastruktūra buvo iš daliesremiama iš bendrų NATO fondų. Tai taikoma ir naujiems NATOnariams. 2004 m. iš NATO Saugumo investicijų programos (NSIP)gauta 563 tūkst. eurų NATO lėktuvų naudojamam Šiaulių Zokniųoro uosto pakilimo takui remontuoti. Numatyta, kad iki 2008 m. išNSIP į Zoknių karinę oro bazę iš viso bus investuota 59 milijonaieurų. KAM skelbtą 55 milijonų litų vertės konkursą Zoknių aviacijosbazės pagrindiniam kilimo ir tūpimo takui rekonstruoti laimėjobendrovė „Šiaulių plentas“. Pagrindinio tako rekonstrukcija buvofinansuojama iš NATO Saugumo investicijų programos, kurioješiam tikslui skirta maždaug 47 mln. litų. Dar beveik 8,5 mln. litųpridėtinės vertės mokesčio KAM sumokėjo iš biudžeto asignavi-mų. Už šias lėšas buvo rekonstruota 280 tūkst. kvadratinių metrųploto kilimo ir tūpimo tako danga ir jo galuose įrengta papildoma13,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto betono danga. Taip pat išasfaltuota144 tūkst. kvadratinių metrų plotas bazės teritorijos, įrengtiprivažiavimo takai, rekonstruotos apšvietimo, drenažo sistemos,paženklinta danga. „Šiaulių plentas“ už maždaug 38 mln. litų atlikoatsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, o praeitų metų rudenįatidarytas ir pagrindinis 3,5 km ilgio kilimo ir leidimosi takas.Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas A. Navickas minėjo,jog Zokniuose liko įgyvendinti kelis mažesnius infrastruktūrosprojektus. „Iš artimiausių darbų – naikintuvų ir transporto orlaiviųnaujų peronų bei aviacinio kuro saugyklos statyba. Projektavimasvyks 2007-aisiais, o pastatyti objektus planuojama 2008–2009metais“, – pasakojo A. Navickas.Zoknių karinės aviacijos bazės modernizavimo konkursuosegali dalyvauti tik NATO šalių (išskyrus Prancūziją, kuri nefinansuojašio projekto) bendrovės, turinčios specialius leidimus. Lietuvojetokias patikimumo deklaracijas suteikia Ūkio ministerija.Po Rusijos Federacijos naikintuvo katastrofos Lietuvos teritorijojetapo aišku, kad reagavimas į oro pažeidimus ir sprendimaspakelti į orą naikintuvus turi būti atliekamas regioniniu mastu. Baltijosšalys susitarė Lietuvoje, Karmėlavoje, įsteigti oro erdvės kontrolėsVadovavimo ir pranešimų centrą (angl. Control and ReportingCenter, CRC), kuris sustiprintų Baltijos šalių oro erdvės kontrolę,o prireikus galėtų duoti komandas NATO oro policijos misijoje budintiemssąjungininkų naikintuvams. 2007 m. vasario 5 d. buvopasirašytas trijų Baltijos šalių gynybos ministerijų susitarimas dėlNATO oro policijos misijos dalies išlaidų pasidalinimo.Iki šiol Baltijos šalių bendradarbiavimas užtikrinant regionooro erdvės apsaugą nebuvo vienodai intensyvus. Lietuva nemažaiinvestavo į aviabazės Zokniuose infrastruktūros kūrimą ir gerinimą,tam panaudota ir nemažai NATO lėšų. Latvija ir Estija taip pat siekė,kad jų teritorijose būtų dislokuotos Aljanso sąjungininkų pajėgos,tačiau Lietuvos infrastruktūra tam buvo labiausiai pritaikyta.Iki šiol visos trys Baltijos šalys įvykdė tik vieną bendrą pirkimą. IšNorvegijos buvo įsigyta prancūzų bendrovės „Thales group“ pagamintaorlaivių valdymo įranga, kiekvienai Baltijos šalių atsiėjusipo maždaug 10,3 milijono litų. Įsigijimas įvykdytas remiantis 2004metų rugsėjį Baltijos šalių gynybos ministrų pasirašytu susitarimu.Minėtoji įranga instaliuota Karmėlavoje, kur tarnauja trijų Baltijosvalstybių ir kitų NATO sąjungininkų kariškiai, ir yra svarbi grandisvaldant naikintuvus, patruliuojančius Lietuvos, Latvijos ir Estijosoro erdvėje. Įranga dirbantys operatoriai, gavę informaciją iš oroerdvę stebinčių budėtojų, užkoduoto ryšio priemonėmis perduodakomandas naikintuvų pilotams, koordinuoja jų veiksmus ir ginkluotėssistemų panaudojimą.Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras V. Tutkus30


teigia, kad Lietuva dar mažiausiai de-oro erdvės patruliavimu susijusių funkcijųjų kasmet tobulėja, tačiau reikia prisiminti,šimtmetį neturės labiau optimalaus oroperėmimo iš NATO sąjungininkių planą.jog oro erdvės stebėjimas ir oro patruliavi-erdvės apsaugos būdo nei NATO sank-Numatoma, kad trys Baltijos šalys visasmas nėra karo meto užduotys. Tikslas – fik-cionuota oro policija. Jo teigimu, siekda-oro erdvės patruliavimo funkcijas vykdyssuoti pažeidimus, o prireikus imtis priemo-ma pateikti sąjungininkams daugiau ar-pačios, išskyrus pačių naikintuvų įsigijimą,nių, kad pažeidėjai pakeistų kursą. Tokiagumentų pratęsti oro policijos misiją kaipskraidymus ir priežiūrą.nuostata šiuo atveju – tvirtesnis garantasįmanoma ilgiau, Lietuvos kariuomenė iruž bet kokį taktinės zenitinės ginkluotėstoliau ketina plėtoti Aviacijos bazės Zo-kiekį. Svarbesnės kitos – net ne karinės, okniuose infrastruktūrą, pritraukti į ją NA-TO investicijų, kelti personalo parengimolygį. „Mūsų interesas – išlaikyti NATO oropolicijos misiją kaip galima ilgiau, mažųmažiausiai iki 2018 metų. Jeigu misijosnebūtų, tiek Lietuva, tiek kitos Baltijosvalstybės turėtų pačios spręsti oro policijosproblemą, turėtų galvoti apie naikintuvųįsigijimą“, – sakė kariuomenės vadas.Jei Lietuvai tektų planuoti kovinių lėktuvųįsigijimą dabartiniame gynybos planavimocikle, kuris baigiasi 2014 metais,smarkiai nukentėtų Lietuvos įsipareigojimųdėl gynybos pajėgų tikslų vykdymas,pirmiausia dėl sausumos pajėgų plėtrosir modernizavimo. Sąjungininkams keturiųmėnesių misija vidutiniškai kainuoja6–7 milijonus litų. „Siekdami, kad sąjungininkaikuo ilgiau čia liktų, norime maksimaliaipalengvinti misijas mūsų partneriams,gerindami antžeminį aptarnavimąZokniuose, kur numatyta įgyvendinti darmažiausiai 19 projektų. Su kolegomis išLatvijos ir Estijos sieksime, kad per artimiausiusporą metų būtų parengti specialistai,kad galėtume iš Aljanso partneriųperimti kovinių orlaivių valdymą“, teigėV. Tutkus. Kariuomenės vado teigimu,Aljanso partneriams ketinama pasiūlytinaudotis neapkrauta Lietuvos oro erdvemokomiesiems skrydžiams, nes VakarųEuropoje oro eismo intensyvumas yralabai didelis. Anot kariuomenės vado,sąjungininkus gali sudominti galimybėLietuvoje rengti naktinius skrydžius, šaudymuspoligonuose. Siekdamos paremtiNATO vykdomą Baltijos oro erdvės patruliavimooperaciją, Lietuva, Estija ir Latvijasudarė trišalį detalų visų antžeminių suAkcentuotina, kad iki įstojimoį Aljansą prieš beveik pustrečių metųPabaltijo šalių oro erdvė buvo itin dažnaipažeidžiama, daugiausia – Rusijos kariniųorlaivių. Atvirų šaltinių duomenimis, tokiųpažeidimų 2002–2004 metais užfiksuotane mažiau kaip trys dešimtys. Dažniausiaitai įvykdavo sudėtinguose oro navigacijairuožuose virš Baltijos jūros ir Suomijosįlankos. Skydžio plano neturintys Rusijoslėktuvai priartėdavo prie oro erdvės ribos(dažniausiai Estijos), o kartais į ją įskrisdavo1–2 minutėms. Lietuvoje dislokavus NATOsąjungininkų lėktuvus, jiems kelissyk teko,aviatorių kalba, „pasitrinti sparnais“ su potencialiaispažeidėjais, priversti juos pakeistikursą. Laikui bėgant tokių incidentųsumažėjo, nors Rusijos karinių, ypač žvalgybinių,orlaivių, skrydžiai tebebuvo tokiepat intensyvūs. Po užpernai rugsėjį Lietuvojeįvykusios Rusijos naikintuvo avarijosrusai kurį laiką buvo itin atsargūs, tačiaupraeitų metų birželį padėtis vėl pasikeitė,ir per mėnesį buvo užfiksuoti net trys Lietuvosoro erdvės pažeidimai. Dukart persieną mažame aukštyje perskrido Baltarusijoskariniai sraigtasparniai, o sykį – Rusijosnaikintuvas Su-27. Nė vienu iš šių atvejųnespėta sąjungininkų naikintuvų pakelti įorą, nes pažeidimai truko labai trumpai.Būtent dėl šių objektyvių priežasčių netik Lietuva, bet ir Latvija bei Estija teikia tokiąsvarbią reikšmę pasiekimams oro erdvėskontrolės srityje. Šiuo metu ne tiek funkcinėsgrandys ir tuo labiau ne materialinė jųdalis svarbios užtikrinant oro erdvės saugumą,ką dažnai teigia skeptikai. Iš tiesų radaraiir budintys lėktuvai, taip pat sąveika tarppolitinės – atgrasymo priežastys. Bendraoro kontrolės sistema ir ypač fizinis NATOšalių naikintuvų buvimas Zokniuose – tailyg įkūnyta Aljanso susitarimo 5-ojo straipsniodeklaracija. O pagal jį grėsmė Lietuvaitraktuojama kaip grėsmė visiems Aljansopartneriams. Tai esminis momentas, kurio,nepaisant sunkumų, buvo siekta ilgai. Rytųkaimynų reguliarūs bandymai diskredituotiesamą oro erdvės kontrolės sistemą tik patvirtinajos reikšmę ir būtinumą.Yra ir šalutinės priežastys, dėl kuriųmūsų ar partnerių ginkluotosioms pajėgomsmisija Zokniuose teikia papildomųgalimybių. Zoknių oro uostui NATO suteikiastrateginę reikšmę, Aljanso dokumentuoseZokniai įvardijami kaip „šerdinis aerodromas“,kurį planuojama panaudoti daugelyjegalimų NATO operacijų. Taip pat dėl oropolicijos misijos Lietuvoje atsiranda naujųkarinių specializacijų, kaip antai, skrydžiųvaldymo operatoriai, iš esmės santykiai suNATO parteriais darosi glaudesni ne tiekpolitine, bet ir kasdienine dalykine prasme.■ParengėGustavas ŠtrimasK A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )31


Karinių oropajėgų plėtrostendencijosl i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a i32Aviacinė mintis Lietuvoje nebuvo izoliuota nuo Europojevykdomų bandymų. Užtenka prisiminti daugiau nei prieš trisamžius išleistą K. Simonavičiaus „Ars magnus artileriae“ („Didįjįartilerijos meną“) – fundamentalų veikalą, kuriame, be kita ko,aprašyta įvairių raketų, tarp jų ir daugiapakopių, konstrukcija,taip pat savamokslio konstruktoriaus, neturtingų žemaičių bajoropalikuonio A. Griškevičiaus bandymus sukurti „garlėkį“ – plasnojančiųsparnų varomą dirižablį. Panašūs projektai tuo metu buvofantastiški dėl to, kad pranoko savo laikmečio galimybes.Pradedant XIX a., potencialius projektus tapo įmanoma įgyvendintidėl industrijos ir pramonės plėtros. Valdomų sunkesniųuž orą skraidymo aparatų istorijos trukmė – vos šimtmetis. Nepaisantto, jų vystymosi dinamika iki šiol nelėtina savo tempų.Industrializaciją civilizuotas pasaulis iškeitė į informacines technologijas,tačiau šie pokyčiai nepaneigia aviacijos laimėjimų, betdar labiau juos stiprina. Ypač tai išryškėja karo aviacijos srityse– šiuolaikiniai kariniai orlaiviai, palyginus kad ir su netolimospraeities aviacinės technikos pavyzdžiais, jau negali būti laikomivien skraidančiais „mechanizmais“. Veikiau tai interaktyvios sistemos,kurios ne tik paklūsta jas valdančiam pilotui, bet palaikoaktyvų grįžtamąjį ryšį ne tik su juo, bet ir su daugeliu antžeminėsinfrastruktūros operatorių.Turime pagrindą didžiuotis, jog pirmoji aviacija Lietuvojebuvo karinė aviacija. Būtent ji buvo ir tiesioginis impulsas ir„katalizatorius“ tolesnei Lietuvos aviacijos raidai. Kruopščiauišnagrinėję pirmosios mūsų karo lakūnų laidos biografijas, turėsimepripažinti, kad šių vyrų charakteris atitiko to meto aviatoriųbendrus tipinius bruožus, iš kurių paminėtini ne tik drąsa irryžtas, bet ir socialinis aktyvumas bei konstruktyvus mąstymas.Galima sakyti, kad karo aviacija, tuometinėje Lietuvos kariuomenėjepagal statusą buvo priskirta „specialiosios ginkluotėsrūšims“, išsiskyrė ne tik „technologiškumu“, bet ir savomis ryškiomisasmenybėmis. Daugelis lakūnų buvo energingi, progresyvausmąstymo, plačių siekių žmonės; jų išsilavinimas ir patyrimasinspiravo labai spartų lietuviškosios aviacijos vystymąsi.Jų nelengvomis pastangomis per palyginti labai trumpą laikąjaunoje nepriklausomoje respublikoje susiformavo sava, stiprikaro aviacija (kurį laiką ji buvo vadinama kariniu „oro laivynu“).Taip pat negalima pamiršti ir LŠS aviacijos būrio, kuriame 1939m. buvo apie tris šimtus narių ir keturi pakankamai modernūsto meto reikalavimus atitinkantys lėktuvai. Veikė ir civilinis aeroklubas,buvo sukurti savi lėktuvų modeliai ir organizuota aviacijospramonė.Be abejo, kitų šalių aviacinės minties raida turėjo daugiaugalimybių įsikūnyti realybėje dėl pažangaus industrinio potencialo.Agrarinis Baltijos šalių regiono regiono pramonės pobūdisneabejotinai pristabdė bandymus kiekybiškai plėsti aviaciją,turėjo įtakos ir specialistų rengimo kokybei (1932 m. Kauneatkurta Karo aviacijos mokykla, rengusi visų būtiniausių kvalifikacijųaviacijos specialistus, neturėjo aukštosios mokymoįstaigos statuso). Bet reikia pasakyti, kad nepaisant šių kliūčių,nuo ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos aviacija net ir esant tokiomssąlygomis išsikovojo labai stiprias pozicijas.Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į aviacijos pramonę. Karolakūnas J. Dobkevičius sukūrė tris savo konstrukcijos lėktuvųmodifikacijas. Deja, tragiška žūtis neleido užbaigti numatytųdarbų. Kito aukštąjį aviacinį išsilavinimą turinčio karo lakūno irkonstruktoriaus, vėliau vadovavusio Lietuvos karo aviacijai, A.Gustaičio pastangomis buvo pagaminti aštuonių modifikacijųANBO lėktuvai. Žvelgiant į nuveiktą darbą, lieka stebėtis ne tiksparčia konstrukcine raida, bet ir konstruktoriaus energija bei organizacinėmissavybėmis, be kurių šie projektai nebūtų pradėtigaminti. Palyginkime – pirmą ir paskutinį A. Gustaičio kūrinį:ANBO-I. Pirmasis konstruktoriaus kūrinys – sportinis žemasparnisvienvietis monoplanas. Pastatytas 1925 m. Pirmąjį bandomąjįskridimą pats A.Gustaitis atliko 1925 m. liepos 14 d.1927 m. su šiuo lėktuvu konstruktorius lankėsi Rygoje. VėliauKaro aviacijos vadovybė jį nupirko ir skyrė 1-os eskadrilės


Turime pagrindodidžiuotis, jog pirmojiaviacija Lietuvojebuvo karinė aviacija.lakūnų treniruotėms, kur jis naudotas iki riaus taktinius-techninius duomenis.1930 m. 1935 m. lėktuvas perduotas VytautoDidžiojo karo muziejui, kur išliko iki nis, mišrios konstrukcijos monoplanas.Lėktuvas ANBO-VIII yra žemaspar-šių dienų.Liemens forma suvirinta iš plonasieniųKonstrukcija: liemuo iš suvirintų plieniniųvamzdelių, padengtas drobe (prielispadengta diuraliuminio skarda, o to-diuraliuminio vamzdelių. Priekinė jo dakinėdalis iki kabinos – aliuminio skarda), liau už kabinos liemuo padengtas drobe.sparnai mediniai, taip pat padengti drobe.– medinės konstrukcijos. Važiuoklė skri-Dviejų lonžeronų laisvai nešantys sparnaiPo dvylikos metų Antanas GUSTAI- dimo metu neįtraukiama. Oro pasipriešinimuisumažinti lėktuvo važiuoklė dengtaTIS pradėjo kurti naują lėktuvą ANBO-VIII. Tai smogiamasis lengvo bombonešiopaskirtį atitinkantis lėktuvas. Statyba ratai su stabdžiais, o užpakalinis ratu-pračiuožikliais. Pagrindiniai važiuoklėspradėta 1938 m. gegužės 5 d., pirmąjį kas riedėjimo metu valdomas pedalais irbandomąjį skridimą konstruktorius atliko sukiojasi kartu su posūkio vairu. Tūpimo1939 m. rugsėjo 5 d. Skrendant lėktuvas greičiui sumažinti sparno apačioje įtaisytasaerodinaminis skydelis. Piloto ir žval-pasirodė lengvai valdomas ir praktiškaipatvirtino visus planuotus konstruktogokabina visa padengta organiniu stiklu.ANBO-IŠalisLietuvaKonstruktoriusAntanas GustaitisVariklisprancūzų firmos “Anzani”, 35 AGTuščio lėktuvo masė190 kgSkridimo masė300 kgSparnų ilgis10.00 mSparnų plotas 11.40 m²Lėktuvo aukštis2.70 mLiemens ilgis5.75 mMaksimalus greitis142 km/hMinimalus greitis50 km/hAukščiausiai pakyla iki4200 mKilimo greitis į 1 km6 min.Kilimo greitis į 2 km14 min.Benzino atsarga45 lLėktuvas turėjo anglišką „Bristol Herkules“oru aušinamą, dviejų eilių žvaigždinį14 cilindrų variklį. Kilimo metu variklis pasiekė1 338 AJ, o skridimo metu – 1 100AJ galingumą.Propeleris – 3,7 m diametro, metalinis,keičiamo žingsnio.Lėktuvas ANBO-VIII turėjo tokią ginkluotę:4 x 7,7 mm kulkosvaidžiai sparnuose,1 x 7,7 mm žvalgo kulkosvaidis, 600kg bombų vidinėje pakaboje, 4 x 50–100 kg bombos po sparnais.1999 m. Išleista Algimanto Liekiomonografija „Lietuvos karo aviacija(1919–1940)“ iš serijos „Lietuvos mokslas“,kurioje pateikiamas 1939 m. rugsėjo5 d. ANBO-VIII priėmimo akto nuorašassu lėktuvo bandymų rezultatais. Taippat šis nuorašas publikuotas ir „Plienosparnų“ (Lietuvos technikos muziejausmetraščio) pirmajame numeryje. Ten patgalite rasti ir ANBO-VIII 1:72 mastelio brėžiniusir nudažymo schemą.Planuota 60 lėktuvų serijos gamyba,tačiau 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjęsAntrasis pasaulinis karas sutrikdė varikliųbei kitos įrangos tiekimus, o netrukus1940 m. birželio 15 d. prasidėjusisovietinė okupacija sunaikino ir Lietuvosaviaciją, ir jos kūrėją...K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )33


l i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a iANBO-VIIIŠalis:LietuvaKonstruktoriusAntanas GustaitisVariklis„Bristol Pegasus XVIII“, 930 AGTuščio lėktuvo masė 2 300 kgSkridimo masė3700 kgSparnų ilgis13,50 mSparnų plotas 30 m²Liemens ilgis9,50 mMaksimalus greitis411 km/h (5 km aukštyje)Mininimalus greitis113 km/hAukščiausiai pakyla iki 9 000 mKilimo greitis į 1 km2 min.Kilimo greitis į 5 km15 min.Benzino atsargos640 lGinkluotėKulkosvaidžiai4 sparnuose ir 1 žvalgo vietojeBombų600 kg liemens bombolaidyjearba 400 kg po sparnaisPalyginę A. Gustaičio konstrukcijos lėktuvus su analogiškaistuometiniais aviacijos konstruktorių bandymais užsieniovalstybėse, įsitikinsime, kad aviacinės minties raida Lietuvojebuvo tolygi, nenutolo nuo bendro konteksto, o kai kada ir nustebindamapasiekimais. Reikia prisiminti nevienodas galimybesir jų kainą: artėjanti karo nuojauta didesnes ir pajėgesnes valstybesvertė daugiau dėmesio skirti karo aviacijos sričiai. Kaikada norimam rezultatui pasiekti buvo pasitelkiamos drastiškospriemonės. Prisiminkime, kokių socialinių kataklizmų kainaSSRS įvykdė industrinį perversmą, be kurio nebūtų įmanomair aviacijos pramonė. Atvirkščiai, kokias puikias sąlygas ir „nacionaliniųherojų“ statusą (turimos propagandos priemonės irinvesticijos tai leido įgyvendinti) turėjo lėktuvų konstruktoriai irgamintojai III Reiche? Lietuvos konstruktoriai veikė daugiauskatinami vidinio užsidegimo, o ne dėl „rimbo“ ar „meduolio“.Tačiau jų pasisekimai akivaizdūs. Galime pateikti tipiškus tometo pavyzdžius ir sulyginti jų technines charakteristikas beidizainą su ANBO-VIII:»anbo viii.Ju-87B, antroji šio modelio versija, gaminta 1938–1941 m.:Paskirtispikiruojantis bombonešisLiemens ilgis11,1 mSparnų ilgis 13,8 mSparnų plotas31,9 kv. mAukštis3,9 mTuščio lėktuvo masė 2 760 kgMaksimalus svoris 4 400 kgVariklis „Junkers Jumo“ 211 DaMaksimali galia 1 200 AG (880 kW)Maksimalus greitis 340 km/hPakrauto lėktuvo600 kmskrydžio nuotolisAukščiausiai pakyla iki 8 100 mKilimo greitis 3 000 m per 8,8 minGinkluotėdu priekiniai ir vienasgalinis 7,92 kulkosvaidžiai,500 kg bombųTuo pat metu SSRS konstruktorių biuruose „perėjimas“ nuodvisparnių lengvųjų bombonešių konstrukcijos prie viensparnių(monoplanų) buvo tik prasidėjęs. Tik karo pradžioje, kaip teigiama,asmeninis Stalino įspėjimas aviakonstruktoriams Iljušinui irPolikarpovui paskatino spartinti modernesnių, labiau šarvuotųir ginkluotų orlaivių gamybą.Tragiški 1940-ųjų įvykiai, pasiglemžę Baltijos šalių nepriklausomybę,nutraukė ir jų aviacijos raidą. Karo lėktuvai nebuvopanaudoti, tuometinis karo aviacijos vadas Gustaitis buvopriverstas savomis rankomis pasirašyti likvidavimo aktus, prarasdamastai, ką su kolegomis pats sukūrė. Liko daug neįvykdytųdarbų ir projektų, pavyzdžiui, įkurti Lietuvoje aeronautikosinstitutą ir pan. Šios atomazgos kaltininkais vargu ar galimalaikyti pačius aviatorius ir tuo labiau ką nors įvardinti asmeniškai.Klostantis akivaizdžiai nepalankiai politinei situacijai, panašiospasekmės buvo jaučiamos iš anksto, tačiau laikantisdeklaruojamo neutraliteto pozicijos ir stengiantis nekonfliktuotisu Lietuvą supančiais galingaisiais, tai buvo nutylima. Galų galenujaučiamų prognozių paviešinimas nebūtų galėjęs nulemtiįvykių eigos.Mūsų aviacijos tragedijai netiesiogiai įtakos turėjo ir ūkinės-ekonominėspriežastys. Nors tarpukariu turėjome benestabiliausią valiutą, tačiau situacijos, kai dviračio kaina prilygokarvės kainai, negalima laikyti palankia techniniam progresui.Įsigyti lėktuvą buvo brangus malonumas – pavyzdžiui, LŠS užsakytastreniruočių lėktuvas Klemm-KL-35B, tinkantis ir aukštajampilotažui, kainavo 38 tūkst. tuometinių litų, o du vėlesnito paties modelio lėktuvai – po 70 tūkst. litų. Šias lėšas pavyko34


surinkti kaip pramonininkų bei visuome-pasipriešinimo dėl kelių aplinkybių:valstybė, ji plėtojasi, formuojasi ir ieškonės aukas.■Galimos valstybės-agresorės (Vokie-savo vietos pasaulyje. Remdamasi dide-Tuo metu totalitaristinės šalys mobi-tija ir SSRS) turėjo nepalyginamai dides-liu populiarumu ir kvalifikuotų specialistųlizavo visas jėgas ir išteklius, besireng-nius išteklius ir galimybes masiškai ga-gausa, ši veiklos rūšis įgyja vis tvirtesnesdamos „industriniam ir karo pramonėsminti aviacinę techniką. Kiekybinė pers-pozicijas.šuoliui“. Tapo aišku, kad dominavimąvara tuo metu reiškė dominavimą ore.Trumpai apžvelkime pagrindinesore užtikrins kad ir palyginti paprasti, ta-■Agresijos primetimo politika tuo me-Lietuvos aviacijos plėtros kryptis. Šalyječiau masiškai gaminami „lėktuvai-agre-tu leido plačiau ir efektyviau panaudotisėkmingai plėtojasi civilinė, karo, polici-soriai“. Šiuo atveju Lietuva, neturėdamaaviaciją tiek kartu su kitais puolančiaisjos ir bendroji aviacija. Vilniuje įsikūrusinei resursų, nei galimybių galimybių pulti,padaliniais, tiek savarankiškai.oro navigacijos tarnyba, turinti padaliniusnegalėjo pretenduoti ir į pranašumą ore■Išankstinis agresorių interesų sferosKaune ir Palangoje, valdo skrydžius viso-galimo karinio konflikto atveju. Prasidė-pasidalinimas slaptų politinių derybų bū-je Lietuvos kontroliuojamoje oro erdvėje.jus vokiečių invazijai į Lenkiją, pasiteisinodu nustelbė „karinį“ okupacijos aspek-Lietuvoje veikia 7 sertifikuoti oro vežėjai.pačios blogiausios pronozės:tą. Politinės kombinacijos atstojo kariniusTai nacionaliniai vežėjai: AB aviakom-„Užvaldę Lenkijos oro erdvę, vokie-veiksmus – šiuo atveju, kitaip nei Lenki-panija „Lietuvos avialinijos“ ir AB avia-čiai matė visus lenkų kariuomenės persi-jos, Lietuvos aerodromai liko nesubom-kompanija „Lietuva“, vežėjai: UAB avia-grupavimus, vykdomus darbus ir iš kartobarduoti, lėktuvai išliko, tačiau jų likimaskompanija „Klaipėdos avialinijos“, UABatspėjo visus jų sumanymus.apriori buvo nulemtas.aviakompanija „Transaviabaltika“, UABVokiečių aviacija sunaikino geležin-Septynis dešimtmečius užsitęsu-„Apatas“, UAB „Aurela“. 2000-ųjų metųkelius ir tiltus, puolė besitraukiančią ka-si okupacija turėjo niveliuoti viską, kaspradžioje jos turėjo 45 orlaivius („Avia-riuomenę; ji puolė ir naikino lenkų lėktu-buvo susieta su nacionaliniu identitetu.cijos žinios“, Nr. 1, 2000 m. sausis–ko-vus žemėje ir jų aerodromus.[...] Išvada.Tautinė aviacija buvo užgniaužta, tačiauvas).Mūsų aviacija būsimajame kare į ją įdėtųtarpukario lakūnų, sklandytojų, parašiu-Mūsų valstybė turi 3 veikiančius tarp-pinigų nepateisins“. (iš KAM I skyriaustininkų pasiekimai nedingo be pėdsako.tautinius oro uostus. Lietuvoje įregistruotiparengtos „Karo Lenkijoje analizės“).Net ir būdama inkorporuota į SSRS sudė-25 civiliniai aerodromai: 4 tarptautiniai, 2Užuot investavus lėšas į naujus lėktu-tį, Lietuva garsėjo savo aviacinio sportovalstybės, 2 savivaldybių, 16 aeroklubų irvus, buvo siūloma masiškai įsigyti prieš-pasiekimais.1 privatus. Lietuvos civilinių orlaivių regis-lėktuvinių ginklų, stiprinti gynybos ruo-Atgavus nepriklausomybę, šios „už-tre yra 626 orlaiviai: 36 eksperimentiniai,žus. Numatomame gynybinio pobūdžioslėptos aviacijos galios“ vėl pradėjo in-510 bendrosios aviacijos, 32 tarptautiniai,kare aviacijos funkcijos buvo epizodiškostensyviai vystytis. Turėkime omenyje:48 lengvieji.ir negalėjo prilygti tiesioginiams efekty-nors materialinės bei moralinės prielai-Atsigauna ir aviacijos pramonė. Šaly-viems atakuojančios pusės aviacijosdos tam nebuvo itin palankios, nereikėjoje veikia dvi sraigtasparnių remonto ga-veiksmams.net dešimties metų, kad mūsų aviacijamyklos – „Avia Baltika“ ir „Helisota“, Kau-„Stabdymo veiksmams vykdyti siektinakiekvienoje numatomoje svarbesnėjepriešo puolimo kryptyje turėti tokias rinktines:motorizuotą inžinerijos batalioną,kavalerijos pulką, mechanizuotą prieššarvinękuopą, motorizuotą sunkiųjųkulkosvaidžių batalioną, motorizuotąlengvųjų patrankų bateriją, aviacijosgrandį“ (ten pat).Taigi tarpukario Lietuvos KOP, kai kuriųtyrinėtojų laikomos geriausiai organizuotomis,lyginant ne tik su Latvija ir Estija,bet ir Lenkija, okupacijos išvakarėsenebūtų galėjusios užtikrinti efektyvausne tik atgimtų, bet ir „pradėtų šturmuotinaujas aukštumas“. Prasidėjus naujajamtūkstantmečiui, prof. J. Stankūnas savostraipsnyje „Ar reikia rengti specialistusLietuvos aviacijai“ apibendrino:Per šį laikotarpį labai pasikeitė irLietuvos aviacijos struktūra. Sovietinėsokupacijos laikotarpiu Lietuva praradokarinių, o drauge ir transportinių lėktuvųgamybos perspektyvą ir galimybę atsistotiį lygią gretą su šiuolaikiniais „Boeing“,„Airbus“, „Iljuschin“, „Tupolev“lėktuvų gamintojais, bet aviacija išliko irsparčiai plėtojasi. Kaip ir visa mūsų jaunano aviacijos gamykla, Prienų AB „Sportinėaviacija“, AB „Termikas“, Panevėžioaviacijos gamykla.Lietuvoje įregistruoti 1 978 civilinėsaviacijos specialistai: 130 avialinijų transportopilotų, 357 komercinės aviacijos pilotai,295 pilotai mėgėjai, 186 sklandytojai,71 civilinės aviacijos skraidantysisinžinierius, 20 civilinės aviacijos šturmanų,214 lėktuvo palydovų, 121 skrydžiųvadovas, 495 civilinės aviacijos inžinieriaiir technikai, 89 laisvojo aerostato pilotai.Neišsenkantys aviacijos populiarinimošaltiniai yra Lietuvos Broniaus OškinioK A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )35


»Aviacijos raida tarpukariu buvo akivaizdi, deja, tragiški 1940-ųjų įvykiai,pasiglemžę Baltijos šalių nepriklausomybę, nutraukė ir jų aviacijos raidą.l i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a i36jaunųjų aviatorių mokykla, turinti filialus 14-oje Lietuvos miestų,ir visą Lietuvą apraizgęs Lietuvos aeroklubas.Dar viena Lietuvos profesionaliosios aviacijos šeimos dalis– Vidaus reikalų ministerijos aviacija, turinti vieną aerodromą.Pagrindinis orlaivių tipas – sraigtasparniai.Istoriškai seniausia Lietuvos aviacijos organizacija – Karinėsoro pajėgos. Tačiau nepaisant ilgos istorijos, tai jauna, besikuriantiir nuolatos atsinaujinanti aviacijos organizacija, turinti apie30 orlaivių, dirbanti keliuose aerodromuose, turinti moderniausiąBaltijos valstybėse oro erdvės kontrolės centrą. LietuvosRespublikos karinės oro pajėgos kasmet į savo gretas pakviečianemažai jaunų aviacijos specialistų.Visos šios organizacijos vadinamos vienu vardu – Lietuvosaviacija. Pagrindinis aviacinės veiklos elementas – kvalifikuotiaviacijos specialistai. Tai svarbiausia, dėl ko aviacija neišnyko,o plečiasi, užimdama vis naujas veiklos sritis. Pagrindine kvalifikuotųaviacijos specialistų rengimo mokykla tapo VilniausGedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijosinstitutas (AGAI).Simboliška tendencija: kaip ir dvidešimtojo, taip ir naujojodvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje KOP vaidina bene svarbiausiąvaidmenį Lietuvos aviacijos plėtros istorijoje.Kadangi KOP yra tarp intensyviausiai progresuojančių kariniųpajėgų rūšių, ji seniai peržengė ribą, kai „oro pajėgomis“buvo laikomas tik oro laivynas. Kalbant apie KOP „tradicijų tęstinumą“,reikia turėti omenyje daugiau ištikimybę moraliniamskaro aviacijos pradininkų principams, nes tobulėjanti aviacijostechnika, besiplečiantis techninių priemonių ir ginkluotės arsenalas,o taip pat kintanti geostrateginė situacija keičia ir KOPfunkcijas. Tokie pokyčiai matomi ir lyderių pozicijas užimančiosevalstybėse. „Dominavimo ore“ koncepcija išlieka, tačiauji turi būti užtikrinta kitomis priemonėmis, nei Antrojo pasaulinioar šaltojo karo metais. Didelis dėmesys skiriamas įvairiomsdaugiau prevencinio pobūdžio misijoms, o kovinių operacijųspektras plečiamas – ypač akcentuojamas lankstumas, greitasreagavimas, precizija. Aviacija tokiomis sąlygomis nepamainoma.Tarkim, Antrojo pasaulinio karo metais, norint užimti numatomąplacdarmą reikėjo masiškai desantuoti parašiutininkus(toliau jie veikdavo izoliuotai iki pagrindinių pajėgų įsitvirtinimojame – dažnai su didžiuliais nuostoliais). Šiuo metu žvalgyboslėktuvas pateikia informaciją apie grėsmės židinį (pvz., teroristiniojudėjimo vadavietę ar kitų resursų susitelkimo rajoną) irjis neutralizuojamas. Taip pat su šiuolaikiniais tam tikslui pritaikytaisorlaiviais į grėsmę keliantį rajoną gali būti infiltruojamosspecialiųjų pajėgų grupės. Taip pat neginčytinos aviacijos galimybėspertvarkant išteklius, koordinuojant veiksmus, palaikantryšį ir pan., taip pat ir paveikiant priešininką „netradicinio“ (pvz.,informacinio) karo priemonėmis.Tokioms funkcijoms užtikrinti reikalingos tam tikros prielaidos.Viena iš jų –infrastruktūra. Vakarų civilizacijos pozicijųgynybą užtikrinančios karinės organizacijos turi didinti dislokavimopajėgumus – daugiau reikšmės skirti oro transportui, kurti„pirmines“ bazes strategiškai svarbiose vietose, nes grėsmėsgali kilti įvairiose vietose. Platus „oro kelių ir komunikacijų tinklas“teikia didelį pranašumą bei užkerta grėsmę kilti ir komplikuotiskonfliktams. Turima omenyje ne vien siauras karinis, bet irhumanitarinis tokios prevencijos aspektas. Taigi mūsų valstybėskarinių pajėgų – tarp jų ir KOP – dalyvavimas, prisidedant priešios doktrinos, teikia itin daug privalumų tiek bendru, tiek nacionaliniumastu. Kaip tik dėl to kartais stebina „akademinių protų“peršamos mintys, kurios, atrodytų, turėtų ne inertiškai laikytisvisais požiūriais pasenusių idėjų, bet generuoti naujas. Galimapateikti tokį tipišką pavyzdį, kai akivaizdus politinis angažavimasisdeformuoja elementarias tiesas ir neturi su paprasčiau-


sios logikos, nekalbant jau apie mokslinįskaitytojams (tikriausiai įgyvendinus šią■Vykdant šalies tarptautinius įsiparei-problemos nagrinėjimą.utopiją, Lietuvos ginkluotosios pajėgosgojimus bei įgyvendinant iškeltas užduo-Debatų dėl prisijungimo prie NATOtaptų viena didele eskadrile, o ekonomi-tis Karinės oro pajėgos:metu „Mokslo Lietuvoje“ pasirodė prof.nės pasekmės būtų iš viso nenuspėja-■turimomis radiolokacinėmis priemo-habil. dr. Ksavero Purvinsko straips-mos). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai,nėmis atlieka Lietuvos Respublikos oronis skambiu,provokuojanu pavadinimukas buvo minėta anksčiau: „dominavimaserdvės stebėjimą ir kontrolę, fiksuoja LR„Stoti Lietuvai į NATO ar ne, turi nuspręstiore“ šiuo metu yra užtikrinamas kitomisoro erdvės naudojimo taisyklių ir LR oroTauta, o ne valdžia“. Straipsnio autorius,priemonėmis bei jų panaudojimu. Vaiz-erdvės oro suverenumo pažeidimus;vadinantis save profesoriumi, habilituo-džiai tariant, Zoknių oro uostas bei mūsų■vykdo kovinį budėjimą prie Ignalinostu daktaru, apie Lietuvos ginkluotąsiastransporto lėktuvų skrydžiai į AfganistanąAE, siekiant oro gynybos ginkluotės prie-pajėgas prirašė itin daug nepagrįstų,šalies saugumą tiesiogiai ir netiesiogiaimonėmis užtikrinti objekto apsaugą nuoneperspektyvių teiginių. Mokslo vyramsužtikrina daug geriau, nei nežinia už ko-užpuolimo iš oro;tokios klaidos nedovanotinos, neatleis-kias lėšas ir nežinia kokiam tikslui įsigyti■vykdo budėjimą paieškos ir gelbė-tinos.ir angaruose rūdijantys naikintuvai, ku-jimo postuose bei prireikus atlieka me-Pavyzdžiui, jis mini, kad „ypač daugriems, beje, net taikos metu išlaikyti reikiadicininės evakuacijos ir gelbėjimo už-ir visiškai ekonomiškai bei politiškai ne-daug lėšų.duotis, taip pat gabena donorų organuspagrįstai biudžeto lėšų skiriama kraštoŠiuo atveju dabartinė KOP raida vykotransplantacijos operacijoms bei ligoniusapsaugai“. Nejaugi 2 proc. (realiai netgiir tebevyksta be jokių radikalių pasikei-nutrauktų galūnių replantacijos operaci-mažiau) BVP – tai daug? Juk dar lieka be-timų, orientuojantis į situaciją ir priside-joms;veik 98 proc. BVP. Taigi kiek, Jo suprati-rinant prie galimybių. Svarbu, kad KOP■vykdo karių, krovinių bei ypač svarbiųmu, reikėtų skirti lėšų kariuomenei? O galdaugiafunkcinė struktūra apima ne tik ka-asmenų transportavimą;visai mums nereikia kariuomenės?rinę sritį (tarp jų tokius svarbius aspektus,■kartu su kitomis Baltijos šalimis užti-Toliau teigiama, kad „mūsų šalieskaip logistiką bei oro erdvės kontrolę irkrina priimančiosios šalies paramą NATOginkluotosios pajėgos, lyginant su NATOapsaugą), bet ir pasirengimą įvairaus po-pajėgoms, vykdančioms oro policijos mi-standartais, galima sakyti, yra beginklės“būdžio nekarinėms krizėms ir bendradar-siją Baltijos šalyse;(?). Kokiu požiūriu – absoliučiu ar santy-biavimą su civilinėmis institucijomis. Štai■įstatymų nustatyta tvarka teikia pa-kiniu – remiasi K. Purvinskas, taip ver-kokias funkcijas, užtikrinančias saugumągalbą policijai ir vietinei civilinei valdžiai.tindamas ir ką jis siūlo savo pastebėtamtiek NATO, tiek nacionaliniu mastu, šiuoSutikime, jog nuo to laiko, kai Krašto„trūkumui“ pašalinti?metu atlieka (ar prireikus pasirengusiosapsaugos departamente buvo įsteigtasŠtai kas rašoma toliau. „…palyginti suatlikti) KOP:vienintelis aviacijos specialisto etatas,NATO, visiškai beginklės yra ir karinėsoro pajėgos. Lietuva realią karinę jėgą■■paieškos ir gelbėjimo darbai;ligonių bei donorų organų gabeni-o aviacijos parką sudarė keliolika skraidančiųlėktuvų, įvyko gausybė pokyčių.ore galėtų turėti tik įsigijusi apie 100 irmas;Šiuo metu Lietuvai priartėjus prie bendrodaugiau moderniausių naikintuvų, kuriekainuotų apie 1,5–2 mlrd. dolerių“...Stebina ne tik loginės šių teiginiųprieštaros. Sugretinus juos, taip ir liekaneaišku, kokios pozicijos laikosi autorius.Iš vienos pusės, gynybos išlaidoskritikuojamos kaip per didelės (tuo paneigiantabsoliučios daugumos valstybiųpatirtį, planuojant savo „karinį biudžetą“).Kita vertus, reikėtų suprasti, jog išdar labiau apkarpyto gynybos biudžetosiūloma įsigyti „šimtą ar daugiau moderniausiųnaikintuvų“. Ar autorius žino realiątokios ginkluotės vertę, palikime spręsti■nepertraukiamas oro erdvės virš Lietuvosir jos išskirtinės ekonominės zonosstebėjimas;■oro gynyba virš valstybinės reikšmėsir rizikos objektų;■kartu su kitomis Baltijos šalimis užtikrinapriimančiosios šalies paramą NATOpajėgoms, vykdančioms oro policijos misijąBaltijos šalyse;■sudaro tinkamas sąlygas sąjungininkųkariuomenei Šiaulių kariniame aerodromą;■užtikrina karių, krovinių bei ypač svarbiųasmenų transportavimą.europinio standarto, mūsų aviacijos raida,kuri buvo nenatūraliai sustabdyta,dabar leidžia aviacijai neatsilikti ir toliauvystytis tiek plečiant techninį arsenalą irinfrastruktūrą, tiek rengiant specialistusir palaipsniui perimant tas funkcijas, kuriasatliko ar iš dalies dar atlieka sąjungininkai.■Darius SutkusK A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )37


Reikšmingasleidinys apie1941 m. birželiosukilimąIstoriko, kraštotyrininko ValdoStriužo monografija „1941 metų sukilimasRytų–Pietų Lietuvoje“ – įdomusir reikšmingas leidinys apie 1941m. Birželio sukilimą buvusioje Švenčioniųapskrityje, Vilniuje, Varėnos,Valkininkų ir Alytaus krašte. Leidinyjegausu dokumentų ir iliustracijų,pateikiami sukilimo dalyvių ir aukųsąrašai, atsiminimai, plati ligšioliniųtyrinėjimų apžvalga, straipsnių santraukos,archyvinės nuotraukos.k n y g ų l e n t y n o j e1941 m. sukilėliai svarbiausiątikslą pasiekė – Lietuva vėlbuvo paskelbta nepriklausomavalstybe. Tuo paneigtas bolševikų,komunistų melas, kad lietuviųtauta 1940 m. savo noru atsisakėlaisvės ir įstojo į SSRS.RecenzentųatsiliepimaiAnot vieno knygos recenzento doc. dr. Sigito Jegelevičiaus, „iki šiol rašantapie Birželio sukilimą Rytų Lietuvai nebuvo skiriama reikiamo dėmesio. Tyrimoapie sukilimą svarba ypač išryškėja turint mintyje tai, jog įvykiai 29-ojo šaulių korpusodaliniuose – tai dalis gen. št. mjr. Vytauto Bulvičiaus rengto sukilimo plano.Birželio sukilimas parodė, kad lietuviai kariai sukilime Rytų Lietuvoje atliko itinsvarbų uždavinį, ir tai patvirtina sukilimo rengimo vadovybės planų ir prognoziųrealumą. Pateiktuose atsiminimuose yra labai daug vertingos informacijos ir apiesukilimą ir apskritai apie šį laikotarpį“.Kitas recenzentas, dr. Stasys Knezys, pažymėjo, kad „monografijoje yra38


nemažai naujų, iki šiolei nepublikuotųpradžioje buvo stovyklose Pabradėje,šaudymas buvo klaida. Alytuje sukilėliaifaktų bei duomenų apie sukilimą, suki-Pažeimenėje, Švenčionėliuose. Sukilęaršiai susikovė su besitraukiančiais so-lėlių būrius, jų sudėtį ir veiksmus, su-ir pasitraukę, jie susibūrė į Pabradės,vietiniais okupantais, bet labai smarkiaidaryti kiek buvo įmanoma pakankamaiŠvenčionėlių ir Saldutiškio rinktines. Prienukentėjo nuo naujųjų okupantų – na-tikslūs sukilėlių būriuose kovojusiųjų irjų prisijungė dalis civilių, susibūrusių įcių. Vokiečiai Dzūkijoje sukilimo dieno-žuvusiųjų sukilimo metu sąrašai. Ypačsukilėlių grupes. Kovos su besitraukian-mis iš viso sušaudė apie 200 žmonių,vertintina tai, kad autorius surinko svar-čia sovietine kariuomene ir okupacinedaugiausia civilių įkaitų.bių duomenų, iš kurių galima spręstiadministracija veiksmai rytinėje Šven-Knygoje išsamiai nagrinėjami sukilė-apie sukilimo mastą tyrinėtuose Lietu-čionių apskrities dalyje tęsėsi ilgiausiailių veiksmai ir kitose Dzūkijos vietovėsevos rajonuose. Be to, svarus autoriausLietuvoje – iki savaitės ar net pusantros.– Daugų, Valkininkų, Varėnos apylinkė-indėlis, kad renkant medžiagą surinktaIšsigelbėjo ir sugrįžo į Lietuvą didesnėse. Apskritai Dzūkijoje sukilimo tinklasir apibendrinta nemažai duomenų apiedalis lietuvių karių, kurie prievarta buvobuvo gana platus. Dar 1940 m. rudenįžuvusių sukilimo dalyvių žūties aplinky-varomi į Rusiją. Švenčionių apskrityjeAlytaus patriotai susibūrė į pogrindinębes, kapavietes. Neabejotina autoriaussuimti keli šimtai bėgančių raudonar-Geležinio Vilko Lietuvos partizanų orga-išvada, kad prie sukilimo dalyvių priskir-miečių, sovietinių aktyvistų, represiniųnizaciją, 1941 m. vasarį tapusią Lietu-tini 29-ojo šaulių teritorinio korpuso beiorganizacijų atstovų. Švenčionių aps-vių aktyvistų fronto teritoriniu padaliniu.korpusui nepriklausiusios Vilniaus pės-krityje, kaip ir kitose vietovėse, sukilėliaiSukilimo metu veikė per trisdešimt šiostininkų karo mokyklos, buvusių Raudo-ryžtingai atkūrė vietinę administraciją,organizacijos skyrių daugelyje Alytausnosios armijos sudėtyje, lietuviai kariai.išsaugojo daug karinio ir kitokio turto,ir Trakų apskričiai priklausiusių valsčių.Korpusas ir karo mokykla, dislokuoti au-apsaugojo nuo sovietinių jėgos organi-Yra žinoma daugiau kaip 530 čia veiku-toriaus aptariamame regione, nulėmėzacijų represijų, keršto akcijų ir žudyniųsių sukilėlių.sukilimo ypatumus jame, nes kituoseLietuvos regionuose lietuviškų daliniųnebuvo. Taigi sukilimą šiame regionereikėtų vertinti kaip lietuvių karių ir vietosgyventojų sukilimą“.civilius gyventojus.Alytuje –vokiečiųsmurtasVilniusApsaugotas nuosugriovimoIki šiol mokslinėje literatūroje ganaSuformuotostrys rinktinėsV. Striužo monografija suskirstyta įkelias dalis, iš kurių bene stambiausiayra skirta sukilėlių veiksmams tuometinėjeŠvenčionių apskrityje. Aptardamassukilėlių veiksmus, autorius pabrėžia,kad Švenčionių apskrityje ir gretimoseteritorijose su besitraukiančiais sovietaiskovojo iki 2,3 tūkst. sukilėlių kariųir partizanų (o jei pridėtume kovojusiusgretimoje dabartinės Baltarusijos teritorijoje,sukilėlių skaičius siektų 3 tūkst.).Suburtos trys rinktinės, dvi kuopos, 36sukilėlių būriai. Pagrindiniu sukilėliųbranduoliu tapo apie pusantro tūkstančiolietuvių karių, tarnavusių po sovietinėsokupacijos Lietuvos kariuomenėspagrindu sudarytame 29-ajame šauliųteritoriniame korpuse. Šie kariai sukilimoAlytus vos prasidėjus karui tapo vokiečiųatakų iš oro taikiniu, mat miestebuvo gausi sovietų įgula, buvo sutelktadaug tankų. Vokiečiams intensyviaipuolant, sovietų daliniai pakriko, daliskareivių pradėjo plėšikauti, terorizuotiir netgi žudyti vietos gyventojus. Alytujeskubiai buvo suorganizuoti sukilėlių būriai,imta saugoti turtą nuo siautėjančiųkomunistų ir sovietinių karių, palaikytiviešąją tvarką, malšinti įsiplieskusiusgaisrus. Deja, Dzūkijos sostinėje neapseitabe tragiškų incidentų. Malūneįsitvirtinęs iki šiol nežinomas ginkluotųžmonių (sukilėlių? sovietinių aktyvistų?)būrys apšaudė vokiečius, o šie keršydaminuginklavo ir sušaudė 42 sukilėliųbūrį (įvairiais duomenimis, iš viso tomistragiškomis dienomis Alytuje galėjo žūti200–300 lietuvių). Tiesa, vėliau vokiečiųpareigūnai pripažino, kad sukilėlių su-menkai buvo nušviesti sukilėlių veiksmaiVilniuje. Anot V. Striužo, čia sukilėliai irpartizanai savo veiksmų iš pradžių nebuvosuderinę, tai padarė tiktai naktį išbirželio 23-iosios į 24-ąją. Nemaža dalisVilniuje dislokuotų 29-ojo šaulių teritoriniokorpuso lietuviškųjų dalinių kariųnepakluso įsakymui atsitraukti su kitaissovietinės kariuomenės daliniais ir perėjoį kautynes su raudonarmiečiais. Išatskirų padalinių buvo suburta Vilniausjungtinė rinktinė. Mūšiai vyko įvairiosesostinės vietose – prie T. Kosciuškosgatvės, geležinkelio stoties, aplink dabartinįKalnų parką, Gedimino kalną,Antakalnyje, ties Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.Neabejotinai didžiausias Vilniaussukilėlių laimėjimas tas, kad sovietinėkariuomenė buvo išvaryta iš miesto ikivokiečių pasirodymo. Taip buvo išvengtašturmo, kuriam rengėsi vokiečiai.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )39


Sukilėliams pradėjus kautynes su sovietiniais daliniaisokupantai ėmė panikuoti – jie pamanė, kad į miestą jau įsiveržėvokiečiai, ir ėmė paniškai bėgti. Kai susizgribo, kadkaunasi su lietuvių sukilėliais, o ne su vokiečiais, sostinė buvoapsaugota nuo galimo sugriovimo. Į miestą įžengę vokiečiailabai nustebo, miestą radę kontroliuojamą lietuvių. Gediminopilies bokšte plazdėjo Lietuvos trispalvė.SukilimoreikšmėApibendrindamas darbą, V. Striužas rašo: „Sukilimo laikotarpiu– nuo 1941 m. birželio 22 d. iki tų pačių metų liepospradžios – šalindami sovietinės diktatūrinės valdžios palikimą,atkurdami lietuvišką savivaldą, kovodami už laisvę guldėgalvas ar tapo nekaltomis aukomis (patekę į kautynių ir kerštosūkurį) sukilėliai kariai, savanoriai partizanai, civiliai gyventojai.Bet svarbiausia buvo nepriklausomybė, jos tikslas, siekis,nes „jeigu nėra kam žūti už idėjas, jos pačios žūva, pranyksta“.Sukilėliai svarbiausią tikslą pasiekė – Lietuva vėl paskelbtanepriklausoma valstybe. Tuo paneigtas bolševikų, komunistųmelas, kad lietuvių tauta 1940 m. savo noru atsisakė laisvėsir įstojo į SSRS. Rytų–Pietų Lietuvoje, kaip ir visoje valstybėje,sukilėliai kariai ir partizanai įrodė turį dvasinių ir fiziniųjėgų priešintis ir kovoti su pavergėjais. Šimtmetinis svetimųjųvaldymas, pragaištinga lietuvių nutautinimo politika „nors irlaikinai, buvo sustabdyta, engiamiesiems pažadinta tautinėsavimonė, padėjusi pakilti vėliau į Laisvės kovą, rezistenciją– sugebėta dar penkiasdešimt metų atsilaikyti prieš antrąrusų okupaciją“.Knyga – lygpaminklasIškilmingas knygos pristatymas buvo surengtas Lietuvoskariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Jame dalyvavoknygos autorius ir recenzentai, Lietuvos 1941 m. birželio22–28 d. sukilėlių sąjungos atstovai, plačioji visuomenė.V. Striužas maloniai nustebino susirinkusiuosius, paėmęs įrankas armoniką ir atlikęs keletą 1941 m. birželio sukilimodalyvių dainų.Ruošdamas leidinį, autorius ne tik kruopščiai rinko medžiagąarchyvuose, naudojosi periodikos bei mokslinės literatūrospublikacijomis, bet ir apklausė šimtus žmonių įvairioseLietuvos ir Baltarusijos vietovėse, užrašė jų atsiminimus,talkinamas vietos gyventojų aptiko keliolika pamirštų sukilėliųkapų. V. Striužas labai daug prisidėjo įmažinant 1941 m. sukilėliųatminimą. Tai be galo svarbus ir garbingas patriotinisir pilietinis darbas, o „Žaltvykslės“ leidyklos išleista V. Striužoknyga – ne tik svarbi istorinė studija, ji tarsi gyvas paminklas1941 m. sukilimo dalyviams.■Dr. M a n v y da s V i t kūnasAutoriaus nuotr.NUOŠIRDŽIAUSI LINKĖJIMAILAKS NARIAMSJUBILIATAMSL A K S K A U N OA P S K R I T I E S S K Y R I U StD m . v y r . l t n . A N T A N U I A R Š T I K A I Č I U Ir u g p j ū č i o 2 7 d .s u ė j o 9 5 .L A K S K L A I P Ė D O SA P S K R I T I E S S K Y R I U StD m . k p t . l t n . K A Z I U I A L Š A U S K U Ir u g p j ū č i o 8 d .s u ė j o 7 0 .k n y g ų l e n t y n o j eD m . v y r . l t n . H E N R I K U I J A R E C K U Il i e p o s 2 6 d .s u ė j o 7 5 .N U O Š I R D Ž I A U S I L I N K Ė J I M A IA K S N A R I A M S J U B I L I A T A M StA t s . p l k . V I T U I R A V I N S K U IL i e p o s 5 d .s u ė j o 6 0 .A t s . v y r . l t n . R O M U I T U Č K U Ir u g p j ū č i o 5 d .s u ė j o 5 5 .40


Skydoir k alavijoatmintisPasirengimas Žalgirio mūšio 600metų jubiliejui pastebimas ne vienojemūsų regiono valstybėje – ir ne tiktose šalyse, kurių kariai dalyvavoistorinėse kautynėse. Šių metų liepos10 d. lauke prie buvusio Griunvaldok a r o i s t o r i j o s k l u b ų s u r e n g t o sb a t a l i j o s s u l a u k ė t ū k s t a n č i ųžiūrovų, renginį transliavo daugeliošalių TV. (Nedidelį jo fragmentąKauno karo istorijos klubo tikslas – atkurti praeities amžių istorinę tiesą.p a r o d ė i r L T V „ P a n o r a m a “ ) .Masinės komunikacijos amžiuje tuopačiu metu galime stebėti įvairiose planetosvietose vykstančius mūšius, katastrofas,olimpines žaidynes ir kt. Todėlvisiškai suprantamas ir daugelio noraspažinti ir suvokti vieną ar kitą lemtingąistorijos įvykį ne iš knygų, o inscenizacijos,– jo atkūrimo metu. Senas posakis,jog geriau vieną kartą pamatyti, o nedešimtkart išgirsti, anaiptol nepasenęs.Tai gali patvirtinti ir Trakų pilies brolijos„Viduramžių pasiuntiniai“ atstovai, šiemetpirmieji iš lietuvių dalyvavę Žalgirio mūšiominėjimų batalijose, nors Lietuvos karoistorijos klubai savo patirtimi ir meistriškumujau antrą dešimtmetį nenusileidžiakitiems.Dar 1997 m. birželio 20 d. tūkstančiaikauniečių ties Napoleono kalnu nuoNemuno šlaitų stebėjo įspūdingą reginį– kairiajame upės krante susitelkusiusXIX a. pradžios uniformomis vilkinčiuskarius, besirengiančius laikinu tiltu keltisį kitą Nemuno pusę.(Pontoninis tiltas buvo pastatytasJuozo Vitkaus inžinerinio bataliono karių).Šis vienas iš pirmųjų Kauno karo istorijosklubo masinių renginių buvo organizuotasminint istorinio įvykio – Prancūzijoskariuomenės persikėlimo per Nemuną185-ąsias metines, dainos žodžiais „kaiper didžią upę kėlės didžio vado kareivėliai“.Skambant kariniams maršams į kitąNemuno pusę žygiavo artilerijos eskadronas,raiteliai ir pėstininkai – uniformuotiKauno, Rygos ir keleto Rusijos miestųkaro istorijos klubų atstovai. Kitą dienąKauno Santakoje buvo inscenizuotas vienintelisNapoleono karo metu Lietuvojevykęs Deltuvos mūšis. Ir čia aidint šūviamsgausiai susirinkusieji galėjo išgyventijaudinančias tų kautynių akimirkas:nuo Dainuojančios revoliucijos tebuvopraėję vos keleri metai, be to ir anais laikaisprancūzų kariuomenei laimint vienąmūšį po kito rusų okupuotoje LietuvosDidžiojoje Kunigaikštystėje tai pat buvoatgimusios išsivadavimo iš rusų okupacijosviltys – kartu su prancūzais 1812 m.kare prieš caro kariuomenę kovėsi ir nemažalietuvių.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )41


N e i š m o k t o s i s t o r i j o s p a m o k o s42Napoleono kare prieš caro kariuomenę (1807–1812)dalyvavo nemažai lietuvių. Kautynių inscenizacija Gdanske2000 m.Kas su kuoir prieš kąVienas iš svarbiausių ilgalaikių Kauno karo istorijos kluboprojektų – atkurti istorinę tiesą apie daugelį XVIII-XIX a. kautynių,kuriose dalyvavo Lietuvos kariai ir kurių vaidmuo dėl vienokiųar kitokių priežasčių dažnai buvo nutylimas.Paminėtinas šiuo atveju Lietuvos – Lenkijos sukilėlių 1831m. birželio 19 d. m. Vilniaus išvadavimo mūšis ne gerai įsitvirtinusiaisrusais. Labiau žinomuose istorikų darbuose jis minimaskaip lenkų kautynės su caro kariuomene. Iš tiesų pačiame centreatkakliausius priešo smūgius teko atlaikyti II lietuvių pėstininkųpulkui.Šio mūšio 170-ųjų metinių paminėjimas buvo svarbiausias2001 m. Kauno karo istorijos klubo renginys. Idėją palaikė ir padėjoįgyvendinti Krašto apsaugos ministerija. Paneriuose tų pačiųmetų birželio 17 d. per iškilmes apsilankė Lietuvos ir Lenkijoskrašto apsaugos ministrai L. Linkevičius ir K. Komarovskis, buvosaliutuota iš klubo pabūklų, atidengtas dar išvakarėse čia iškilęspaminklas žuvusiems lietuvių ir lenkų kovotojams. Taip patatstatytas anksčiau nugriautas paminklas rusų kareiviams.Toks požiūris į buvusį priešą šiandien pakankamai svarbus:atkurdami istorinę tiesą, privalome suvokti, kiek kainavošių dienų laisvė, tačiau tai neturi trukdyti civilizuotai bendrauti supalikuonimis tų, su kuriais teko sukryžiuoti kardus mūšio lauke.Juk niekam paslaptis, kad ir nešę Lietuvai Romos katalikų tikėjimąėjo ne vien su kryžiumi rankose. Piktnaudžiavimas kilniaisidealais niekam garbės neatnešė. Tačiau negalima pamiršti,kad, pavyzdžiui, kartu su naujuoju tikėjimu, pas mus įsitvirtinusiudaugeliui šimtmečių, Lietuvoje plito ir Vakarų civilizacija,krikščioniškasis humanizmas, kultūra. Jau Didieji Lietuvos kunigaikščiaiGediminas ir Vytautas tai gerai suprato.Ilgametis Kauno karo istorijos klubo vadovas Arvydas Pociūnaspastebi, kad nemažai lietuvių apie savo istorinę praeitįšiandien girdėję ne daugiau, negu Lietuvoje apsilankę turistai.Ypač tai pasakytina apie išgyvenusius sovietmetį bendrapiliečius,kuriems ilgam buvo nutrūkęs tėvų ir protėvių siekių perimamumas,nemažą dalį jaunimo, besižavinčio tuščia vartotojiškakultūra.Realu, kad nepasinaudoję artėjančiais Lietuvos 1 000-mečioir Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejais tautinei savimonei gaivinti,daugiau panašių progų galime ir nesulaukti.Pasak A. Pociūno, Kauno karo istorijos klubas anaiptolnepasigenda populiarumo. Į jį prašosi priimami moksleiviai,studentai, verslininkai, profesionalūs kariai, šauliai. 2004 m.kauniečių klubas tapo visateisiu Europos karo istorijos klubųsąjungos (Union of European military-historical clubs) nariu. Šiorganizacija populiari daugelyje NATO šalių. Paslaptis paprasta– per karo klubų renginius istorinė atmintis sklinda ir tuosevisuomenės sluoksniuose, kuriuos ji pasiekia sunkiausiai.Prieš kelerius metus Lenkijos Europos integracijos ir kultūrosinstitutas pakvietė kauniečius į šventę „Gdanskas ir Napoleonas“.Be mūsiškių, joje dalyvavo karo istorijos klubai iš Prancūzijos,Rusijos, Baltarusijos, Latvijos.Iš pat ryto visų klubų atstovai, pasipuošę paradinėmis uniformomis,su vėliavomis ir kitomis regalijomis pražygiavo miestogatvėmis. Per priėmimą, surengtą miesto rotušėje karo istorijosklubų atstovų garbei, miesto galvos informavo, kad šia švente,be kitų tikslų, siekiama į Gdanską ir Sopotą pritraukti kuo daugiauturistų ir užsienio svečių. Mums ši mintis taip pat turėtų būtiaktuali, jeigu daugelio vakariečių akyse nenorime likti maža Europosparibio valstybėle, apie kurios garbingą praeitį ir savoje,ir svečiose šalyse ne daug kam žinoma.Su viduramžių riterių kovos būdais išsamiai susipažinęsLietuvos pankrationo federacijos generalinis sekretorius JurijusPivoriūnas. (Pankrationas – riterių kautynės ir peilių į taikinįsvaidymas, senovės Graikijos olimpinė sporto šaka.)


Pasak J. Pivoriūno, tai – ne tik patrau-Pasak dr. Vitos Ivanauskaitės, liaudiespartizanų kautynių su okupantais. Šaliaklus emocijas skatinantis renginys, bet irdaina, kurią žinome kaip kolektyvinę liau-einančių į mūšį su šautuvais, su skydaiselementariausių karybos pagrindų mo-dies talentų kūrybą, neretai yra ir auten-ir kalavijais visada surastų vietą dainuo-kykla. O tai, ką matome filmuose, vaiz-tiška istorijos liudytoja. Tai gali patvirtintijamosios poezijos, senosios muzikos at-duojančiuose viduramžių karų batalijasir Lietuvos veterinarijos akademijos etno-likėjai, profesionalūs aktoriai ir kt.ar nepatyrusių naujokų inscenizuotosegrafinio ansamblio dalyviai, surengę eks-A. Pociūno teigimu, tenka apgailes-grumtynėse, jo nuomone, tėra labai apy-pediciją į Dzūkijos kaimus, kuriuose vykotauti, kad reikšmingesnis Tėvynės gynėjųtikrė tikrų kovų imitacija.nuožmiausi mūšiai su NKVD baudėjais.paminėjimas nenumatytas Lietuvos tūks-Senovės riteriams apmokyti būdavoAnot kolektyvo vadovo Antano Bernato-tantmečio renginių programoje. Raciona-parengiamos iki smulkmenų apgalvotosnio, nustebino žmonėse tebeesanti gyvaliais nepavadinsi ir vieno šios programosmūšio ir lauke patikrintos programos. Vi-pokario kovų atmintis. Ir ne tik atmintis:kūrėjo ir kuratoriaus p. G. I. spaudoje pa-duramžių riterį galima prilyginti šiuolaiki-ne vienuose namuose ansambliečiamsskelbtų samprotavimų: „Manau, per di-niam šarvuočiui ar tankui, praskinančiamteko sklaidyti į paprastus mokyklinius są-delis gėrėjimasis savimi, plačiau žiūrint,kelią paskui jį einantiem kovotojams.siuvinius surašytus dainų rinkinius. Kaipir savo tauta, yra ne visai etiškas ir svei-Net ir labai iš prigimties stiprus riteris,pasakoja tą laiką atmenantys Pivašiūnų,kas. Kai keliaudamas po Europą mataikovodamas su lygiaverčiu priešininku, te-Marcinkonių, Alovės gyventojai, neretaibažnyčias, statytas prieš tūkstantį metų,gali ištverti apie penketą minučių. O kasžuvus vienam ar daugiau miško brolių,ir prisimeni, kad mes tuomet pirmą kartąpo to? Realiuose mūšiuose kardą abiemnetrukus kaime apie juos dainuodavoesame paminėti, susimąstai“.rankomis vienodai valdančiam riteriui tek-dainas – pagal pačių sudėliotus žodžiusLietuva – ne tik artojų ir dainų šalis.davo trumpam savo vietą užleisti kitam.ir melodiją, o kartais pastarąją pasiskoli-Mūsų krašte daugiau kaip tūkstantis pi-Jei tarp savųjų nėra lygiaverčio kovotojo,nus iš populiarios dainos.liakalnių ir pilkapių, kuriuose, poeto žo-priešą kurį laiką stabdydavo riterio gin-Be pokario metų partizanų dainųdžiais, „ilsisi žuvę dėl Tėvynės sūnūs-mil-klanešiai ir knechtai. Riteris privalėdavoneįsivaizduojamas V. Povilionienės kon-žinai, kur verkia jų kapai“...laikytis griežtų dorovės ir gyvenimo būdocertų repertuaras. Dažnai skamba ir josPrieš keletą metų kauniečių klubastaisyklių. Pavyzdžiui, jam prieš kautynesatliekamos įvairių laikotarpių karo dainos.dalyvavo istorinio mūšio, įvykusio 1807būdavo uždrausta gerti vyną (vietoj jo pa-Neseniai V. Povilionienė kartu su Garbėsm. Rytprūsiuose ties Preusisch-Eylauprastai būdavo vartojamas midus arbasargybos orkestru įrašė šių dainų kopak-(dabar Bagrationovskas, Kaliningradosultys).tinį diską.sritis) rekonstrukcijoje. Pažymėtina, kadSu viduramžių riterių kovos strategi-Be Lietuvos karo istorijos klubų pasi-maždaug prieš du šimtus metų šių bata-ja ir taktika pravartu išsamiau susipažintirodymų šiandien sunku įsivaizduoti vienąlijų lauke Prancūzijos imperatoriaus Na-ir šių dienų būsimiems vadams – kariū-ar kitą populiarų reikšmingo mūšio ar kitopoleono pusėje ir jungtinėje sąjunginin-nams: karyboje, žinia, egzistuoja nedaugistorinio įvykio paminėjimą. Imkime norskų Prūsijos ir Rusijos kariuomenėje vieniuniversalių taisyklių, kurios laikui bėgantir 1794 m. sukilimą, kuriame dalyvavo irprieš kitus kovėsi nemažai lietuvių...keičiasi nežymiai – paprastai tik adaptuojamosprie naujų situacijų.Daina kaipistorijosliudytojaA. Pociūnas prisiminė, kaip 1996 m.prie Kauno pilies buvo pirmąkart inscenizuotasŽalgirio mūšis. Jam pasibaigus,tariami žuvusieji kurį laiką liko gulėti kovoslauke. Ten suskambo Veronikos Povilionienėsatliekamos raudos. Mačiusiųir girdėjusių teigimu, įspūdis buvo nepaprastas.Lietuvos kariuomenė, ir baudžiauninkai,ir miestelėnai, ir bajorai. Šią visų vienybę,pavyzdžiui, galima paminėti ir VilniausAušros vartų gynybą. Taip pat būtųsveikintina, jei mūsų karo istorijos klubai,pasitelkę karių, savanorių, šaulių ir kitųgiminingų organizacijų atstovus, sostinėsVingio parke surengtų dar keleto mumsreikšmingų istorinių mūšių inscenizacijų– laimėto Durbės mūšio, 1514 metųOršos kautynių, kurių metu buvo sutriuškintaMaskvos kariuomenė, 1605 metaislaimėto Salaspilio mūšio su švedais, vienųar kitų labiau žinomų pokario metųAtsigręžiant į istoriją, iš tiesų susimąstytiyra dėl ko. Jeigu mes nesuvoksime,iš kur ateiname ir kas esame, tai irpo didžiųjų jubiliejų galime kaip ta senolėiš pasakos apie žveją ir auksinę žuvelętaip ir pasilikti prie suskilusios savo identitetogeldos.■■Kęstutis StarinskasRomo Eidukevičiaus nuotr.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )43


Stepių klajokliųįsiveržimų pėdsakaiLietuvos teritorijojeBaltų gentys, gyvendamos rytinėje Europos dalyje, ne kartą susidūrė su klajoklių genčių antpuoliais. Ypačdažnai stepių klajoklių būriai įsiverždavo į pietinę ir rytinę baltų genčių arealo dalį, dabartinių Baltarusijos,Ukrainos ir Rusijos teritorijose. Tačiau ir Lietuvos teritorijoje yra rasta akivaizdžių klajoklių įsiveržimų pėdsakų,leidžiančių nustatyti šių įsiveržimų laiką, klajoklių kilmę bei liudijančių, kad klajoklių įsiveržimų padariniai buvovietos gyventojams itin skaudūs. Baltams teko susidurti su visiškai kitokios kultūros, savitą karybos meną išmaniusiaisnomadiškosios (klajoklių) kultūros atstovais. Šio straipsnio tikslas – apibendrinti turimą informacijąapie klajoklių įsiveržimus į Lietuvos teritoriją nuo paskutinių amžių prieš Kristų iki XIII a. bei klajoklių įsiveržimųpadarytą įtaką čia gyvenusioms baltų gentims.k A R Y B O S i S T O R I J AHunų lengvasis raitelis (V a.). V.Taratorino piešinys.В.В.Тараторин. Конница на войне. Минск, 1999.F ortifikacijosatsiradimui įtakosturėjo skitai?Šiaurinėse Juodosios jūros pakrantėse nuo VIII a. pr. Kr.iki III a. klajojo karingos skitų gentys. Jos rengdavo antpuoliusį šiauriau gyvenusių baltų genčių teritorijas. Ypač dažnaiskitų pėdsakai aptinkami dabartinės Ukrainos šiaurinėje irBaltarusijos pietinėje dalyse, kur VII–III a. pr. Kr. gyveno baltiškosMilogrado kultūros atstovai. Archeologo dr. GintautoZabielos nuomone, skitų, taip pat Vidurio ir Vakarų Europojegyvenusių keltų įtvirtinimų raida šiek tiek veikė piliakalniųatsiradimą Lietuvos teritorijoje. Kadangi nei skitai, nei keltaisu Lietuvos teritorijoje gyvenusiomis gentimis nesiribojo,jų kultūrinė įtaka buvo perduota per tarpininkus. BaltiškaMilogrado kultūra tapo skitų įtakos tarpininke kitoms baltų44


gentims. Milogrado kultūros piliakalniaibuvo įrengti kranto kyšuliuose, nuo laukopusės įtvirtinti pylimais bei jų išorinėjepusėje iškastais grioviais. I tūkstm.pr. Kr. ir Lietuvoje jau buvo įtvirtinimų,kuriuos galima laikyti ankstyviausiaispiliakalniais. Taigi skitai galėjo turėtinetiesioginės įtakos seniausių fortifikacijosįrenginių – ankstyvųjų piliakalnių,atsiradimui Lietuvos teritorijoje.Skitiškiantgaliai –pietinėjeLietuvojeSunku pasakyti, ar būta tiesioginiųdabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusiųgenčių kontaktų su skitais. VieninteliaiLietuvoje rasti numanomi skitiškosginkluotės elementai yra ankstyvajamgeležies amžiui (V–I a. pr. Kr.) priskiriamibronziniai strėlių antgaliai, rastiMerkinėje ir šalia Druskininkų. Pateikiamasir kitas šių antgalių datavimas, priskiriantjuos bronzos amžiaus pabaigai(VII–VI a. pr. Kr.). Šie antgaliai gali būtitolimo skitų žvalgybinio ar plėšiamojoreido į baltų žemes pėdsakai.Labiau į pietus ir rytus esančiose senovėsbaltų žemėse randama daugiauskitiškos kilmės ginklų – strėlių antgalių,ietigalių. Unikalus radinys baltų žemėse– kovinis geležinis siauraašmeniskirvis, rastas Cholmeco piliakalnyje RusijosSmolensko srityje. Šis piliakalnispriskiriamas baltiškai Dniepro–Dauguvoskultūrai. Piliakalnyje aptiktas kirvisanalogiškas skitų kapuose randamiemskirviams.Palietė DidysistautųkraustymasisKur kas aiškesni nei skitų, Lietuvosteritorijoje yra kitos klajoklių genties– hunų, palikti pėdsakai. Archeologasprof. dr. Aleksejus Luchtanas netgi įvardijahunų įsiveržimą į Lietuvos teritorijąkaip „V amžiaus karą Lietuvoje“.I tūkstm. vidurio (senojo geležiesamžiaus (I–IV a.) pabaiga ir viduriniojogeležies amžiaus (V–VIII a.) pradžiabuvo milžiniškų pokyčių didžiojoje Europosdalyje metas. Tai Didžiojo tautųkraustymosi, iš esmės pakeitusio Europospolitinį žemėlapį, galutinai sužlugdžiusioRomos imperiją (išskyrus rytinęjos dalį – Bizantiją, buvusia atskiravalstybe) bei palietusio netgi tuometėsEuropos periferijoje gyvenusius etnosus,įskaitant baltus, laikmetis. Europojetuo metu vyko labai dinamiški politiniaiir etnokultūriniai procesai – vieni etnosai„stūmė“ kitus, iškildavo ir greitai vėlžlugdavo arba transformuodavosi valstybiniaidariniai. Dalis jų buvo įkurti išstepių atėjusių klajoklių. Žymiausios jų– Atilos valdomos hunų užimtos žemės(Atilos valdos V a. driekėsi nuo Baltijospakrančių ties Danija šiaurėje ir Dunojausupės pietuose bei iki Kaspijos jūrosrytuose; centras buvo dabartinėje Vengrijoje)ir Avarų kaganatas (gyvavo VI–VIII a. dabartinės Vengrijos, Austrijos,Kroatijos teritorijoje). Būtent su hunaisir avarais visų pirma siejami stepių klajokliųpėdsakai, aptinkami dabartinėsLietuvos teritorijoje.Tribriauniaistrėlių antgaliaiSvarbiausias artefaktas identifikuojantklajoklių antpuolius – klajokliamsbūdingos ginkluotės likučiai. Tai tribriauniaistrėlių antgaliai, taip pat – kai kurieietigalių tipai bei pavieniai kiti radiniai.Tribriauniai strėlių antgaliai Eurazijosstepėse pasirodė paskutiniais amžiaisprieš Kristaus gimimą ir buvo naudojamivisą pirmą tūkstantmetį. Strėlės su tokiaisantgaliais pasižymi geromis aerodinaminėmissavybėmis bei kaunamąjagalia. Jos skrieja, besisukdamos apiesavo ašį, o smigdamos į kūną, išplėšiadidesnę žaizdą nei įprasti dvibriauniaistrėlių antgaliai. Lietuvoje tokių antgaliųrandama ne tik piliakalnių kultūriniuosesluoksniuose, bet ir antpuolių metužuvusių žmonių palaikuose. Tribriauniųstrėlių antgalių, įsmigusių į žmonių kau-Aukštadvario piliakalnio įtvirtinimų, datuojamų I tūkstm. viduriu, fragmentas(rekonstrukcijos autoriai V. Daugutis ir S. Lasavickas).Lietuva iki Mindaugo (sudarytojai E. Jovaiša ir A. Butrimas). Vilnius, 2003.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )45


k a r y b o s i s t o r i j alus, randama plačioje Eurazijos erdvėje nuo Tuvos (Rusijosregionas prie sienos su Mongolija) iki Austrijos.Lietuvos teritorijoje tribriaunių strėlių antgalių rasta per pusęšimto. Daugiausia jų aptikta Aukštadvario piliakalnyje Trakųr. (35 vnt.) ir Aukuro kalno piliakalnyje Kernavėje, Širvintų r. (14vnt.), pavieniai – Kunigiškių–Pajevonio piliakalnyje Vilkaviškior., Plinkaigalio kapinyne Kėdainių r., Gedimino pilies kalnopiliakalnyje Vilniuje.V amžiauskarasLietuvojeA. Luchtanas, palaikydamas Henriko Lovmianskio prielaidą,jog dabartinės Lenkijos teritorijoje hunai turėjo savoatsparos taškus, iš kurių rengdavo plėšiamuosius žygius įšiauriau buvusias baltų žemes, sieja radinius Kunigiškių–Pajevonio,Aukštadvario, Kernavės Aukuro kalno piliakalniuose beiPlinkaigalio kapinyne su vienu hunų surengtu antpuoliu (anotA. Luchtano, „V amžiaus karu Lietuvoje“), kurio maršrutasiš dabartinės Lenkijos teritorijos driekėsi į Užnemunę, toliau– per Nemuną į Aukštadvarį, iš čia – į keliasdešimt kilometrųšiauriau, už Neries esančią Kernavę, o nuo jos – į Vidurio Lietuvą,Plinkaigalį. Toliau hunų pėdsakai dingsta.Tribriaunių strėlių antgalių kiekis atskirų piliakalnių kultūriniuosesluoksniuose labai skiriasi – nuo vieno antgalio Kunigiškių–Pajevoniopiliakalnyje iki 35 antgalių Aukštadvaryje.Galime numanyti, jog Kunigiškių–Pajevonio piliakalnis nebuvošturmuojamas, į jį prajojantys klajokliai tepaleido vieną kitąstrėlę, arba kad šio piliakalnio gynėjai pasidavė geruoju. Kitaversija – šis strėlės antgalis į piliakalnį pateko atsitiktinai (buvorastas kitoje vietoje ir atneštas į piliakalnį). Tuo tarpu Aukštadvariopiliakalnis neabejotinai buvo intensyviai apšaudomasir, atrodo, šturmo metu užimtas.Kaip klajokliaipuolėKernavę?Aiškūs klajoklių antpuolio pėdsakai aptikti tyrinėjant Kernavėsarcheologinių paminklų kompleksą. Jie rasti Aukurokalno piliakalnyje ir (gana neryškūs) Mindaugo sosto piliakalnyjebei Pajautos slėnyje. Aukuro kalno piliakalnyje rastasintensyvaus gaisro sluoksnis, perdegusi keramika, suanglėjęgrūdai, senyvo amžiaus vyro apatinis žandikaulis, 6–7 metųamžiaus vaiko suskaldytas apatinis žandikaulis. Piliakalnyjeaptikta 14 trisparnių strėlių antgalių. A. Luchtanas spėja, kadKernavėje pirmiausia buvo užimta silpnai įtvirtinta gyvenvietėMindaugo sosto piliakalnyje, o vėliau nuo jo ir nuo tuo metuneapgyvendinto Pilies kalno piliakalnio bei Pajautos slėniopusės (tai rodo įsmigusių į žemę strėlių antgalių išsidėstymas)buvo apšaudyta Aukuro kalno piliakalnyje stovėjusi įtvirtintagyvenvietė. Po to gyvenvietė buvo sudeginta. Tai liudija degėsiųsluoksnis, jame aptikti suskaldyti žmonių kaulai, nulūžęskovos peilio, galbūt priklausiusio hunų kariui, galas, taip patsiauraašmenio geležinio kirvio nuskilęs ašmenų fragmentas.Aukuro kalno piliakalnyje įsitvirtinę Kernavės gyventojai gynėsi,antraip nebūtų buvę reikalo apšaudyti piliakalnį. Tuo tarpuMindaugo sosto piliakalnyje rastas gaisro sluoksnis, tačiaunerasta trisparnių strėlių antgalių. Tyrinėjant III a.–V a. pirmosiospusės gyvenvietes Pajautos slėnyje taip pat pastebėta,kad jos apleistos staiga – palikta daug buities daiktų, puodaisudužę tose vietose, kur stovėjo. Manytume, kad Kernavėspuolimo schema buvo tokia: nuo Aukštadvario atjoję klajokliaipersikėlė per Nerį, tačiau buvo laiku pastebėti ir bent jaudalis gyvenviečių Pajautos slėnyje gyventojų spėjo išsislapstytiaplinkiniuose miškuose ir pelkėse, o kiti įsitvirtino Aukurokalno piliakalnyje ir kartu su jame gyvenančiais žmonėmisgynėsi. Mindaugo sosto piliakalnyje buvusi gyvenvietė buvoneginama arba pasipriešinimas buvo silpnas, ir šis piliakalnisbuvo be didelio vargo užimtas. Atkakliausiai priešinosi Aukurokalno piliakalnio gynėjai. Šią įtvirtintą gyvenvietę priešai apšaudė,puolė ir paėmė šturmu, gyventojus išžudė, apiplėšėir padegė.Kapinyne –išžudytižmonėsNe mažiau nei Kernavėje iškalbingi klajoklių antpuoliopėdsakai aptikti Kėdainių rajone, Plinkaigalyje, prie Šušvėsupės tirtame kapinyne. Jame rasti keli grupiniai kapai, kuriuosepalaidoti žmonės neabejotinai žuvo klajoklių antpuolių metu.Kape Nr. 162 aptikti ketveri griaučiai – vyresnio nei 55 metųvyro, 25–30 metų moters ir 8–9 bei 3,5–4 metų amžiaus vaikų.Abiejų suaugusiųjų kaukolės sutrupintos, o moters kairiajamešlaunikaulyje rastas įsmigęs tribriaunis strėlės antgalis. Tyrinėjimusatlikusio archeologo hab. dr. Vytauto Kazakevičiausnuomone, antpuolio metu ši šeima bėgo nuo užpuolikų ir buvoapšaudyta strėlėmis. Moteris buvo sužeista, o pasiviję priešaižmones užmušė kirviais arba vėzdais. Kitame grupiniame kapeNr. 336 rasti trijų žmonių palaikai: 45–50 metų vyro, 40–45metų moters bei 10–11 metų mergaitės. Vyro palaikuose rastastribriaunis strėlės antgalis, įsmigęs tarp stuburo slankstelių.Į vyrą buvo šauta iš priekio, strėlė perskrodė drabužiusir pilvo ertmę ir įsmigo į stuburą. Veikiausiai su tais pačiaistragiškais įvykiais sietinas ir kapas Nr. 223. Šiame kape palai-46


Plinkaigalio kapinyno kape Nr. 162 rasti moters palaikai. Į kairiojo šlaunikauliodidįjį gūbrį įsmigęs stepių klajokliams būdingas tribriaunis strėlės antgalis.Lietuva iki Mindaugo (sud. E. Jovaiša ir A. Butrimas). Vilnius, 2003.dotas 45–50 metų vyras, kurio kaukolėsskliautas buvo suskaldytas buku daiktu.Smūgis buvo mirtinas.PokyčiaibaltųžemėsePo didžiojo hunų vado Atilos mirtiesžlugus jo valstybei, hunų vietą Europospolitiniame žemėlapyje netrukus užėmėavarai, kurie, įsiveržę į Vidurio Europą VIa. pradžioje, netrukus pasirodė ir baltųžemėse. Didžiųjų Mozūrijos ežerų regione(dab. Šiaurės Rytų Lenkijoje), baltųgenties galindų žemėse įsikūrė avarų,sumišusių su germanais lengobardaisbei gepidais, kolonija, kurią sudarėamatininkai, kariai ir pirkliai, atgaivinętarpregioninę prekybą gintaru ir kitomisprekėmis. Manoma, jog būtent iš šiosMozūrijoje įsikūrusios kolonijos avaraipuldinėjo šiauriau, dabartinės Lietuvosteritorijoje buvusias baltų žemes. Dalistyrinėtojų ne hunams, bet avarams priskiriaLietuvoje randamus minėtus tribriauniusstrėlių antgalius.Reikšmingi etnokultūriniai pokyčiaiI tūkstm. viduryje vyko Nemuno žemupioregione. Anot šį regioną tyrinėjančioarcheologo doc. dr. Valdemaro Šimėno,V–VI a. čia pasirodo ateiviai, kurių laidojimopapročiuose ryškūs klajokliamsbūdingi bruožai. Keliuose Vidgirių kapinyno(Pagėgių sav.) kapuose aptiktikarstai, kuriems artimos analogijos žinomoshunų užimtose žemėse. Kai kurielaidojimo papročių elementai ir įkapėsturi analogų Skandinavijoje, Dunojausvidurupio ir šiaurinės Juodosios jūrospakrantės regionuose.Didysis tautų kraustymasis turėjo didelėsįtakos Lietuvos teritorijoje gyvenusiųbaltų genčių istorinei raidai. Buvosuardyti nusistovėję prekybiniai ryšiaisu gretimomis gentimis ir tautomis. Dėletnokultūrinių įtakų kito laidojimo papročiai,sparčiai plito mirusiųjų deginimas(kremacija). Karybos srityje taip pat atsiradonaujovių. Pasikeitė fortifikacijosbruožai – žmonės apleido daugelį piliakalniuosebuvusių įtvirtintų gyvenviečiųir persikėlė į papėdžių gyvenvietes, tuotarpu patys piliakalniai dažniau pradėtinaudoti kaip slėptuvės, kuriose nebuvonuolat gyvenama, jie naudoti išimtinaigynybos reikmėms. Daugelio genčiųto meto laidojimo paminkluose pagausėjaginklų. Ginkluotė tampa įvairesnėir tobulesnė, dažnai – gana puošni. Visuomeninėjestruktūroje aiškiau išsiskiriakariaunos, iš karo vadų tarpo iškylagentinė diduomenė.RytiniųbaltųlemtisDidysis tautų kraustymasis palygintimenkai palietė dabartinės Lietuvosbei Latvijos teritorijoje gyvenusiasbaltų gentis. Nepalyginamai didesnįpoveikį Eurazijoje vykę procesai turėjopietinėms ir rytinėms baltų gentims. Archeologodr. Gintauto Zabielos apibrėžimu,„visų panašių tautų kraustymųsibendras bruožas yra tas, kad kartu supagrindine judančia gentimi, kuri yratarsi viso judėjimo variklis, pajuda irgretimos, taip pat tos gentys, per kuriųteritoriją vyksta persikėlimas. Šis judėjimasbūna dvigubas – vienas gentispersikraustymas įtraukia į savo verpetąir nusitempia su savimi, kitas nustumia įšalį, sukeldamas miškų zonose tolygiaisilpstančią šalutinę bangą“.Didysis tautų kraustymas turėjo lemiamosįtakos pietinių ir rytinių baltųgenčių istorinei raidai. Dniepro vidurupyjegyvenusių baltų, priskiriamų Bancerovo–Tušemlioskultūrai, gyvenamasritis VI a. tapo iš pietų klajoklių genčių„pastumtų“ slavų ekspansijos zona.Po šimtmečio ligtolinėse baltų žemėseabipus Dniepro jau vyravo slavai. Taipbuvo „perskeltas“ vientisas baltų genčiųmasyvas, driekęsis nuo Baltijos jūrosvakaruose iki dabartinės Maskvosapylinkių rytuose.Dalies archeologų nuomone, pavieniaibaltų karių būriai galėjo patys dalyvautiDidžiojo tautų kaustymosi metuvykusiuose karo žygiuose. Tai liudytųbaltiškuose kapuose aptinkami radiniai,kildinami iš Padunojės, Juodosios jūrosšiaurinių pakrančių, t.y. tų vietų, kuriosevyko esminiai tautų kraustymosi procesai.Antra vertus, šie radiniai gali būtibaltų karo grobis, įgytas iš priešų, įsiveržusiųį baltų žemes ir čia nugalėtų.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )47


K a r y b o s i s t o r i j aMongolai pasiekėLietuvą?Apie pusę tūkstančio metų po didžiojo tautų kraustymosidabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenę baltai tiesioginių kontaktųsu stepių klajokliais, atrodo, neturėjo. Didžiulę Eurazijosdalį klajokliai vėl sudrebino XII–XIII amžiuje, kai į pietus irvakarus pajudėjo mongolai. Rytuose jie nesėkmingai bandėužkariauti Japoniją, pietryčiuose pasiekė Vietnamą, pietuose– Iraną, o vakaruose – Lenkiją. Žiaurius mongolų antpuoliusir skirtingą laiką trukusį jungą patyrė dabartinės Rusijos,Baltarusijos, Ukrainos teritorijoje gyvenę slavai. Tuo tarpu ikišiol ginčytinas lieka klausimas, ar mongolai savo žygių metupasiekė dabartinės Lietuvos teritoriją. Vienareikšmiškai galimateigti, jog šios žemės nepatyrė mongolų jungo, tuo tarputrumpalaikių antpuolių galimybės atmesti negalima.Lietuvių kovas su mongolais ir totoriais tyrinėjantis istorikasdr. doc. Romas Batūra, aptardamas 1258 m. karvedžioBurundajaus vadovaujamą žygį į Lietuvą, konstatuoja, jogneabejotinai buvo nusiaubtos dabartinėje Baltarusijos teritorijojeesančios žemės prie Nemuno aukštupio. Tuo tarpudabartinės Lietuvos teritorijoje mongolų pėdsakai aiškiau neidentifikuojami.Hab. dr. prof. Edvardo Gudavičiaus teigimu,pro Naugarduką mongolai įsiveržė į Mindaugo domeną – Lietuvosžemę (dabartinę Pietryčių Lietuvą ir gretimas teritorijasBaltarusijoje), Nalšios žemę (rytinį dabartinės Lietuvos pakraštį– Švenčionių, Ignalinos apylinkes, ir gretimas teritorijasBaltarusijoje), taip pat – į jotvingių genties žemes. KaraliusMindaugas vengė atviro mūšio su mongolais, nuolat grasinopulti priešus. Lietuvos ir Nalšios žemės bent iš dalies buvonusiaubtos, tačiau tai nepakeitė Lietuvos valstybės sienų irneprivertė Mindaugą paklusti Aukso ordos chanams.Kas užpuolė Kaukųpiliakalnį?Archeologinių tyrimų metu ryškesnių Burundajaus žygių pėdsakųnerasta. Išimtimi veikiausiai galime laikyti Kaukų piliakalnį(Alytaus r.). Šis piliakalnis buvo sunaikintas, prieš tai jį intensyviaiapšaudžius iš lankų. Piliakalnio pylime ir aikštelėje rasti 126 įvairiųtipų strėlių antgaliai. G. Zabiela čia stovėjusios pilies sunaikinimądatuoja XI a. ir sieja su Kijevo Rusios kunigaikščių žygiu į jotvingiųžemes. Šio straipsnio autoriaus nuomone, piliakalnio sunaikinimąreikėtų sieti su XIII a. mongolų-totorių žygiais į Rytų Europą. Peržvelgępiliakalnyje aptiktus strėlių antgalius, manome, kad bentdalis jų – anksčiau minėto mongolų įsiveržimo į jotvingių žemespėdsakai. Kai kurie antgaliai yra neabejotinai rytietiškos kilmės– jų analogai randami mongolų ekspansijos paliestose teritorijosenuo Sibiro ir Kinijos iki Europos. Analogiškų arba panašių strėliųMongolų-totorių sunkieji raiteliai (XIII a. vid.–XIV a. pr.).M. Goreliko piešinys.М.В.Горелик. Армии монголо-татар X–XIV вв. Москва, 2002.antgalių rasta kai kuriuose mongolų žygių metu sunaikintuoserytų slavų piliakalniuose ir miestuose, taip pat mongolų ir jiemsartimų genčių karių kapavietėse Centrinėje Azijoje. Rytietiškasstrėlės antgalis (tiksliau nedatuojamas) aptiktas ir Pajautos slėnyjeKernavėje. Analogų jam rasta Tuvoje.XIII a. viduryje lietuvių susidūrimai su stepių klajokliais nesibaigė.Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Aukso orda beivienas jos įpėdinių – Krymo chanatas, tapo nuožmiais varžovaiskovoje dėl teritorijų ir įtakos rytų slavų žemėse. Iš svarbiausių lietuviųsusidūrimų su mongolais-totoriais būtina paminėti 1363 m.mūšį prie Mėlynųjų Vandenų (dabartinėje Ukrainos teritorijoje),kuriame Algirdo vadovaujami lietuviai sudavė bene pirmą rimtąsmūgį Aukso Ordai Rytų Europoje. Po šio mūšio LDK išlaisvinoiš mongolų-totorių jungo Kijevą ir Podolę ir smarkiai išplėtė savovaldas. 1399 m. Vytauto vadovaujamas kryžiaus žygis priešAukso Ordą baigėsi tragišku pralaimėjimu Vorsklos mūšyje (dab.Ukrainoje). Po šios lietuvių ir jų sąjungininkų nesėkmės mongolaitotoriainusiaubė dalį LDK pietinių žemių, privertė Kijevą sumokėtiišpirką. Tačiau LDK sienos liko nepakitusios. Ilgainiui Aukso Ordažlugo, tačiau jos estafetę kovoje su LDK perėmė Krymo chanatas,nuožmiai puldinėjęs LDK žemes. Būtent klajoklių antpuolių grėsmėpaskatino Vilniaus gynybinės sienos statybą, pradėtą 1503m. Bet tai jau kitų publikacijų temos.■D r . M a n v y d a s V i t k ū n a s48


Pa s k atau g dy t ib ū s i m u sk a r i n i n k u s Viktoro Kubiliaus dukra Audronė Kubiliūtė–Misiūnienė ir karo akademijos bibliotekosvedėja Konstancija Janina Tupėnienė.Sovietų okupacija sujaukė jaunos LietuvosLietuvos karo akademijos bibliotekai.♦Dalia ir Vytas Gruodžiai,Respublikos gyvenimą, jos piliečių, taip pat ir ka-Š. m. liepos 20 d. V. Kubiliaus duktė Audronė♦Rūta ir Edmundas Kulikauskai,rininkų, likimus. Patriotiškai nusiteikusius lie-Kubiliūtė-Misiūnienė karo akademijos bibliotekai♦Gražina ir Vytautas Landsbergiai,tuvius okupantai išblaškė Sibiro platybėse, daugįteikė 36 400 litų auką. Pasak karininko dukros,♦Francoise ir Liūtas Mockūnai,partizanų žuvo kovose.biblioteka už šiuos pinigus gali nupirkti kariū-♦Marija ir Kazimieras Motiekos,Tie, kuriems pavyko išvengti lagerių, svetim-nams ir karininkams būtiniausių knygų.♦Nadia ir Eimuntas Nekrošiai,taučių kulkų, buvo priversti pasitraukti į Vakarus,Bibliotekos vedėja Konstancija Janina Tupė-♦Nadiežda ir Julius Novickai,vildamiesi, kad greit galės sugrįžti, nes karo pabai-nienė „Kardui“ sakė, kad už šias aukas perkant♦Audronė ir Vygintas Pšibilskiai,ga jau buvo nuspėjama. Deja, tas daugelio sugrį-knygas, ypatingas dėmesys bus skirtas būsimųjų♦Violeta Rakauskaitė-Shtromas,žimas labai užsitęsė. Tarp pasitraukusiųjų buvo irkarininkų pilietiškumui, lyderystei ugdyti, este-♦Silvija ir Saulius Sondeckiai,Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos XXtiniam ir dvasiniam jų tobulėjimui.♦Agnė ir Anatolijus Šenderovai,laidos artilerijos j. ltn. Viktoras Kubilius. 2005Audronė Kubiliūtė-Misiūnienė pranešė,♦Birutė, Romas ir Saulius Šležai,m. spalio pabaigoje jis su jis su žmona Aga grįžokad jos tėveliai Aga ir Viktoras Kubiliai karo♦Salomėja Valukas,į Lietuvą.akademijos bibliotekai paaukojo 25 000 litų.♦Liucija ir Regimantas Vedegiai,Tik grįžęs Viktoras Kubilius užmezgė glau-Aukas a. a. Viktoro Kubiliaus atminimui skyrė:♦Irena Veisaitė,džius ryšius su Generolo Jono Žemaičio LietuvosV a i k a i :V i l n i a u s p e d a g o g i n i okaro akademija. Dovanojo akademijos bibliotekai♦Audronė Kubiliūtė-Misiūnienėu n i v e r s i t e t o p r o f e s o r ė s :didelę enciklopedijos kolekciją anglų kalba, ver-♦Romas Misiūnas,♦Izolda Genienėtingų knygų karo mokslo ir istorijos klausimais.♦Aušra Kubilius ir♦Rožė Jasudavičiūtė2006 m. kovo 10 d. jis su dukra Audrone dalyvavo♦Seymour Kellerman,♦Elvyra Kondraškienėiškilmingame Lietuvos nepriklausomybės atkū-♦Uogintas Kubilius ir♦Gerda Judeikienėrimo dienos minėjime karo akademijoje. Tada,♦Wendy Zeldin;♦Valerija Norušaitienėsveikindamas jaunuosius kariūnus, karininkusG i m i n ė s :A n o n i m i n i a i a u k o t o j a iir dėstytojus Viktoras Kubilius didžiavosi, „kad♦Algirdas Kubilius,Iš viso paaukota 11 400 litų.kovo 11-osios dėka vėl turime garbingą Lietuvos♦Gediminas Kubilius,„Kardo“ puslapiuose akademijos bibliote-kariuomenę ir jos žiedą – Generolo Jono Žemai-♦Juozas Kubilius,kos vedėja Konstancija Janina Tupėnienė tariačio Lietuvos karo akademiją, vieną geriausių šalies♦Kostas Kubilius,pagarbų „ačiū“ Viktoro Kubiliaus žmonai Agai,institucijų, puoselėjančių svarbiausias vertybes:♦Laima ir Uogintas Kubiliai,dukroms Audronei ir Aušrai, sūnui Uogintui irpatriotizmą, meilę Tėvynei, drąsą, sąžiningumą,♦Danguolė ir Pijus Bielskai,jų šeimoms, draugiškiems, ne vien iš pareigos, betpasiaukojimą tarnybai, atsakomybę už save ir ki-♦Bronė ir Kazys Markai,ir iš supratimo auką suteikusiems Viktoro Kubi-tus“.♦Albinas Kasparaitis;liaus giminėms, draugams, jį pažinojusiems ir suŽadėjo bendradarbiauti, buvo daug planų...D r a u g a i :juo artimai bendravusiems garbiems asmenims. Šibet, deja! 2006 m. kovo 23 d. eidamas 90-uosius♦Mara ir Kazys Almenai,auka visai akademijos bendruomenei yra atramametus Viktoras Kubilius staiga mirė. Balandžio 2♦Elenutė Aglinskienė,ir paskata ugdyti būsimus karininkus kuo geriaudieną, paskutinio atsisveikinimo su juo Šv. Jonų♦Kazimiera ir Kazys Bradūnai,ir atsakingiau.bažnyčioje metu, vaikai, giminės ir draugai aukojo♦Joseph Grace,Parengė Arūnas Alonderis49


Nacionaliniskamufliažas:privalumai irtrūkumai¢Karinės aprangos raštai ir spalvos derinamos prie gamtos.k a r i n ė a p r a n g aKasdieniškai vartojamą žodį kamufliažasgalima suprasti dvejopai – kaip maskuojantįkelių spalvų derinį ir kaip iš tokiomaskuojančio audinio pasiūtą drabužį (beabejo, tai žargonybė, tačiau jį galima pateisinti– terminas „kamufliažinė apranga“yra ilgokas).Straipsnyje bandysime aptarti maskuojančiasšios aprangos savybes, fasono klausimuspaminėdami labai trumpai.Kamufliažinio rašto teoriniai aspektai irtai, kaip jie įkūnijami praktiškai, yra platitema, neišvengianti kai kurių prieštaravimų.Akivaizdus jų sugretinimas ir kai kuriospastabos gali būti naudingi ir dabar,kai nuošė jau antroji naujausio pavyzdžiokamufliažą vertinančių diskusijų banga,ir netolimoje ateityje.50


Kaip ir kiekvienoje gyvenimo srityje,kariuomenėje nuolat vyksta pokyčiai. Taipasakytina ir apie aprangą, tad jei anksčiauar vėliau atsiras naujos kartos kamufliažoporeikis, reikės detaliai išsiaiškinti,dėl kokių priežasčių šie pokyčiai būtini irkuo naujasis pavyzdys bus geresnis užsenąjį.Kariuomenėje naudojamos naujausiopavyzdžio uniformos įvestos prieš keleriusmetus. Visuotinis kariškių perrengimoprocesas vyko gana greitai ir be dideliųnesklandumų – tai pagirtina, turint omenyje,per kiek grandžių turi pereiti tarnybinisdrabužis, kol iš gamintojo patenkaį tiesioginio vartotojo rankas. Be kita ko,sparčiai įdiegta naujo pavyzdžio aprangabuvo greitai priimta ir pačių kariškių. Neigiamųvertinimų buvo nedaug, ir tie patysgrįsti daugiau emocijomis, mat kai kuriežmonės nepatikliai žiūri į bet kokias naujoves.Konstruktyvesni pasiūlymai prasidėjoiškart po to, kai naujosios uniformosgavo kovinį krikštą misijose.Kariškių nelepina buitis, todėl suprantamasjų noras dėvėti tokį drabužį, kurismaksimaliai atitiktų jų poreikius. Džiugu,kad dabartinė uniforma buvo kuriamane taip formaliai kaip ankstesni kariškoslauko aprangos modeliai. Pirmųjų pavyzdžiųbandymai lauko sąlygomis (deja,ilgesnės trukmės testavimams nebuvogalimybių), vėlesni jau esamo modeliopataisymai pagal grįžusių iš misijų kariškiųpastabas (patobulintos kišenės ir kt.)– visa tai rodo, jog tokia „smulkmena“,kaip individualūs kario poreikiai, neliekaglobalių, kaip dabar įprasta sakyti, iššūkiųšešėlyje.Oponentai paprieštarautų, jog aktyvausgrįžtamojo ryšio naujos uniformosnegalėjo sukelti – pirma, uniformų modeliųkaita yra tapusi vos ne Lietuvos kariuomenėstradicija, todėl ši rutina yrajau kone įprasta ir nieko nebestebina.Tačiau šiuolaikiškos karinės pajėgos nėraizoliuotas darinys, o atviros visuomenėsdalis. Todėl vien kariuomenės negalimakaltinti dėl dažnų uniformos pokyčių – jiedažnai yra tik visuomenės tradicijų ir pastovumobarometras.Antras kontrargumentas: kariškisįpratęs ne tik prie lauko sąlygų, bet ir laikytissubordinacijos ir vykdyti įsakymus,– žvelgiant iš statuto pozicijų, turi dėvėtiir prižiūrėti uniformą, o ne ją aptarinėti.Visa tai būtų labai teisinga, vertinant kariuomenęretrospektyviai. Didelei būtinosiostarnybos principu sukomplektuotaikariuomenei išties sunku pagaminti visapusiškaigerą aprangą. Tuo tarpu į profesionalopožiūrį reikia atsižvelgti – ir dėlkitokio požiūrio bei motyvacijos, ir dėl gilesniųžinių bei patyrimo, ir dėl pakitusiųkarinių veiksmų, kuriuose jam tenka (teks)dalyvauti, specifikos. Galiausiai profesionalas,kitaip nei šauktinis, yra labiau integruotasį visuomenę ir pasižymi didesniusąmoningumu. Todėl vienaip ar kitaip rasbūdų pareikšti savo pastabas dėl, jo nuomone,esamų individualios aprangos irekipuotės trūkumų. Jei jie išties nėra tikindividuali subjektyvi nuomonė, trūkumųaptarimas viešojoje erdvėje tampa bendratendencija, į kurią reikėtų atsižvelgtikuo greičiau. Kariuomenė, norinti lanksčiauir operatyviau reaguoti į grėsmes,turi mokėti susidoroti ir su smulkiomisproblemomis, nes kovos lauke jos galistaiga tapti svarbesnės nei kasdieninėjetarnyboje.K l asik a –v isa kopagrindasSpalva, slepianti karį aplinkos fone,karinio kostiumo istorijoje naudojama labaineseniai, tačiau per nepilną amžiųji jau spėjo nukonkuruoti spalvingąsiasuniformas, iš kovos lauko ir kasdieniodėvėjimo jas nušalindama į karybos užribius.Jas galima išvysti tik muziejuose,istorinės rekonstrukcijos renginiuose,geriausiu atveju – švenčių metu. Tačiaunet paraduose dėmėmis išmarginta laukouniforma jau įgavusi beveik lygias teisessu paradine apranga. Tai savotiškasparadoksas, kurį iš įpratimo jau nelabaiir pastebime: juk kamufliažinė aprangaskirta maskuotei ir jos panaudojimą ten,kur turėtų vyrauti dėmesį atkreipiančiosspalvos, galima paaiškinti tik tuo, kadkamufliažas tapo savotiška kariško šaunumomada. Deja, ji kartais priimamanekritiškai, neatsižvelgiant į istorinį kontekstą.Žinant maskuojamosios uniformosatsiradimo ir raidos peripetijas ir pagrindiniusjos tipus, tapusius klasika, galimaišvengti daug kurioziškų atvejų (vienasiš jų – pirmojo pavyzdžio kamufliažinėapranga su auksinės spalvos sagomis)arba tiesiog neišradinėti dviračio kuriantnaujus pavyzdžius.Maskuojamos spalvos ir jų deriniailabai paplitę gamtoje, tačiau šis gamtosaspektas ilgai buvo ignoruojamas ir netapokariškos kultūros dalimi. Tik XIX a. viduryjeįsitikinta, kad kariui prisitaikyti prieaplinkos parankiau, nei išsiskirti iš jos. Pirmiejimasiškai naudoti slepiamąją spalvąIndijoje pradėjo britai. Tą patvirtina ir jųpradėtos naudoti spalvos pavadinimas„chaki“, urdu kalba reiškiantis „dulkėtas“.Šviesiai baltos (kreminės) spalvos tropinėsuniformos buvo perdažomos murzinaipilkšva spalva su rusvu atspalviu;trūkstant pigmento, buvo naudojamasstiprus indiškų arbatžolių nuoviras.Kariuomenė tapo nematoma. Šis pokytisbuvo nelengvai priimtas psichologiškai– puošnumas ir karingumas tuometu buvo beveik sinonimai. Tačiau jauper karą su būrais britų kariškiai įsitikinonaujovės nauda tiek taktiniu požiūriu(sumažėjo žūčių ir sužeidimų, ypač nuosnaiperių šūvių), tiek ir didesnių koviniųoperacijų atvejais (minimas atvejis, kainepastebėtos britų pajėgos prisiartinoprie būrų kontroliuojamo miesto taip arti,kad netikėtumo sukeltas šokas privertėbūrų generolą duoti nurodymą atsitrauktibe mūšio). Galutinai įvairūs slepiamųatspalvių uniformų modeliai įsitvirtino Pirmojopasaulinio karo metu. Iš jų paminė-K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )51


technika, įskaitant tuometinę naujovę – tankus. Aprangos ilgainesiryžta išmarginti dėmėmis. Tuometinės tekstilės pramonėstechninės galimybės galėjo leisti pagaminti tokį audinį, bet tometo estetinės kategorijos bei kariško tvarkingumo standartaibuvo nesuderinami su šia galimybe.Manoma, jog pirmieji stereotipą sulaužė italai, apie 1929m. pagaminę trijų spalvų (geltonai rudos, rusvai rudos ir žalios)kamufliažinį audinį. Iš jo pasiūtomis uniformomis, gavusiomispavadinimą „Telo mimetico“, buvo pradėti aprūpinti italų parašiutininkai,bet šis reiškinys nebuvo masinis. Pora metų vėlesnis,bet nuodugniau parengtas ir masiškiau diegiamas buvo vokiečiųprojektas. Reichsvero, o vėliau ir Vermachto reikmėms apie 1931m. buvo sukurtas laužytas maskuojamas raštas (Splittertarn) – ištokio audinio buvo siuvamos palapinsiaustės. Savanoriškų SSkariuomenės (Waffen-SS) dalinių kariai bene pirmieji pradėjodėvėti aprangą iš kamufliažo, pritaikyto plačialapių lapuočiųmiškų gamtinei juostai – ąžuolo lapų maskuotę (Eichenlaubtarn)ir platanų lapų maskuotę (Platanentarn), kurių rašto atspalvissavo ruožtu buvo pritaikytas vasarai ir rudeniui. Taip pat buvo irkeli kiti maskuojamojo rašto pavyzdžiai – mažomis apvaliomisVienas iš II Pasaulinio karo kamufliažo pavyzdžių.k a r i n ė a p r a n g a52tini: pilkšvai melsva (Horizon bleu), naudota prancūzų, pilkšvaižalsva (Feldgrau) – vokiečių, gelsva su žalsvos spalvos priemaiša– japonų, taip pat daugelio kariuomenių šviesiai žalsvosir pilkos spalvų mišinys (amerikiečių vadintas Olive drab). Visusšiuos derinius siejo optinis neapibrėžtumas – neintensyvūs, tarsipadūmavę atspalviai gerai prisiderina prie natūralios aplinkos,susilieja su supančiu fonu.XX a. pradžioje imta ieškoti būdų padaryti karį dar labiau nepastebimą.Pagrindu pasirinktas kelių spalvų kontrasto derinimoprincipas. Du faktai itin svarbūs: pirmasis – 1915 m. vykdytasprancūzų projektas, kuriam vadovavo dailininkas dekoratoriusL. Guingot ir keli logistikos tarnybų viršininkai. Sukurtas spalvųderinys buvo daugiau teorinis, tačiau jis ir davė visuotinai paplitusįpavadinimą „kamufliažas“, vėliau tapusį bendriniu.Maždaug tuo pačiu metu keli vokiečių lakūnai pradėjomaskuoti savo lėktuvus – juos nudažė įvairiaspalviais daugiakampiais.Ši idėja buvo heraldinio elemento – įvairiaspalviaislangeliais (Lozenge) papuošto herbinio skydo – prototipas. Pagal1918 m. liepos mėnesį pasirodžiusio gen. E. Ludendorffopatvirtintą nurodymą vokiečių kariai, kovoję pirmosiose frontolinijose, taip pat pradėjo naudoti kamufliažinę maskuotę: ji atrodėkaip netaisyklingi įvairių spalvų (rudos, geltonos, žalios)plotai, atskirti piršto pločio juodomis linijomis, dažnai laužytoskonfigūracijos. Taip buvo perdažomi visų pirma šalmai ir kovinėPaskutinis vokiečių maskuojantis audinio raštas (Leibermustertarn).dėmėmis išmargintas audinys, gavęs „žirnių maskuotės“ (Erbsentarnmuster)pavadinimą, ir vadinamasis pelkinis kamufliažas(Sumpftarn). Minėtų kamufliažo raštų negalima laikyti diletantiškakūryba – šiam reikalui buvo įkurta atskira tarnyba, kuriojedarbavosi įvairių sričių specialistai, įskaitant profesūrą. Neginčytina– jos darbo rezultatas išgelbėjo ne vieną jį dėvėjusį karį,bet nusistovėjęs požiūris į karinės uniformos standartus buvogajus. Kai kurios veteranų prisiminimų nuotrupos liudija, kadaplinkinių vertinimo kriterijai dažnai remdavosi ne funkcinių kamufliažogalimybių įvertinimu, o būtent grožio supratimu. Kitųginkluotųjų pajėgų rūšių kariškiai Waffen-SS karius, dėvinčiusneįprastą aprangą, pajuokiamai praminė medvarlėmis. Vienaspaskutiniųjų pavyzdžių buvo profesoriaus Schick 1944–1945


m. sukurtas „Leibermustertarn“ (vienasminėtais „Eichen“ ir „Erbsentarn“ ir t. t.mų ir vystymo laboratorija, pagal kuriosgalimų vertimų – asmeninės maskuotėsBesidomintys kamufliažo istorija ir susi-abreviatūrą ir pradėtas vadinti „Woo-pavyzdys), praktiškai nenaudotas, tačiaupažinę su jo pavyzdžiais lengvai paste-dland“ prototipas kamufliažiniu raštuapie jo svarbą ir įtaką trečiosios kartosbės vieno ar kito kamufliažinio rašto sąsa-ERDL, kurio eksperimentinis pavyzdyskamufliažams bus užsiminta vėliau.jas, jų migracijos kelius, kurie kartais ne-išbandytas Vietname – pirmiausia spec.Kamufliažinis dvispalvis audinyspaiso politinio konteksto – gana svarbiospadalinių (nuo 1967 m.), vėliau ir jūrųapie 1938 m. pradėtas naudoti ir sovie-aplinkybės šaltojo karo metu. Pavyzdžiui,pėstininkų (nuo 1968 m. pabaigos). Totų kariuomenėje. Pagal specifinį dideliųsatelitinių SSRS valstybių kariuomenėsepaties autoriaus teigimu (kuris yra visaibanguotų dėmių raštą jis buvo vadina-naudotos uniformos, kurių maskuotėsįtikinamas), ERDL pavyzdys turėjo įtakosmas „ameba“ ir naudotas palapinsiaus-raštas mažai kuo skyrėsi nuo buvusiųkuriant SSRS pasirodžiusį dviejų (rudosčių gamybai; karo metu iš jų dažnai bu-nacistinėje Vokietijoje.ir žalios) atspalvių trispalvį kamufliažinįvo savarankiškai siuvamos uniformosTuo tarpu didžiosios supervalstybiųraštą, atskiruose koviniuose padaliniuosežvalgams ir snaiperiams. Tačiau po karo– JAV ir SSRS – kariuomenės neskyrėpradėtą dėvėti apie aštuoniasdešimtųjųtoks kamufliažas nustotas gaminti, ir apiepakankamai dėmesio kamufliažinei ap-ir devyniasdešimtųjų XX a. dešimtmečiųšešiasdešimtuosius pasirodę taktiniamsrangai, ir retos išimtys tik pateisino tai-sandūrą. Kitaip nei pora dešimtmečiųžvalgams ir pasieniečiams skirti kamuf-syklę. Perrengti didelę kariuomenę buvoanksčiau pagaminti smulkiai dantyti dvis-liažo komplektai (dviejų spalvų raštas,sunku techniškai ir reikalavo išlaidų. Bepalviai modeliai, trispalvis kamufliažasvadintas „berželiu“ arba „saulės zuiku-to, didžiavalstybinis mąstymas apeliavobuvo funkcionalesnis. Palyginti su ame-čiais“) su „amebos“ raštu stilistiškai niekoį globalius superginklus, o ne į aprangosrikietišku, jo rašto kontūrai tapo apvalesnibendra neturėjo. Pokario modeliai – jausmulkmenas. Požiūris staiga pakito apieir iš dalies atkartojo karo metų piešinį, tikatskiras kamufliažinės maskuotės raidosšešiasdešimtuosius. JAV specialieji pa-buvo daug smulkesni.etapas.daliniai Vietname pradėjo naudoti smul-Gali būti, kad šis ne pačios prasčiau-T rečio jik a muflia žok a rtaPer kelis pokario dešimtmečius įvairiausiųmodelių kamufliažinė apranga galutinaipripažinta ir pradėta naudoti daugelyjekariuomenių. Retesniais atvejaissenieji pavyzdžiai buvo naudojami niekonekeičiant (pavyzdžiui, „Telo mimetico“galima laikyti ilgiausiai naudotu kamufliažu– jo stažas siekia kone šešis dešimtmečius).Nors naudojami patys įvairiausikamufliažai, galima tvirtai pasakyti, jogpraktiškai visuose pavyzdžiuose juntamaklasikos įtaka – pavyzdžiui, belgiškas kamufliažas,vadinamas „Jigsaw“, yra aiškus„Telo mimetico“ analogas; švediškasraštas sukurtas remiantis tais pačiaisprincipais, kaip ir laužytas Splittertarn; topaties rašto brūkšniuotas fonas be dėmiųpasirinktas kaip buvusios VDR liaudiesarmijos kamufliažas (Sticheltarn). VFR„Flecktarn“, Danijos „Pletsloring“ modeliųkamufliažai akivaizdžiai siejasi su jaukiais dryžiais (Tiger Stripes) išmargintąaprangą. Šiam raštui, idealiai tinkančiamtankios augmenijos sąlygomis, įtakos turėjokolonijinės prancūzų kariuomenėsnaudotas 1953 m. tropinis „driežo“ arba„teptuko dryžių“ kamufliažas. Pėstininkaikol kas dėvėjo vienspalvę „OliveDrab“ aprangą, bet antšalmiai jau buvopradėti siūti iš specifinio rašto kamufliažinėsmedžiagos, kurios modifikacija, dėldėmių silueto komiškai vadinta „Širdys irtriušiai“ (Hearts‘n‘Bunnies), dar neseniaibuvo naudota Australijos ir kai kurių kitųvalstybių kariuomenėse.Klasikiniu trečiosios kartos kamufliažutapusiu „Woodland“ kamufliažu JAVkariuomenė buvo perrengta tik 1981 m.Kaip spėjama, šiam keturspalviui, ko gero,labiausiai žinomam ir kopijuojamamraštui įtakos turėjo ir jau anksčiau minėtasvokiškas „Leibermustertarn“. Karinės aprangostyrinėtojas H. Clausen mini, jog įpaskutinio modelio vokiško kamufliažiniorašto pavyzdį dėmesį jau 1948 m. atkreipėJAV kariuomenės inžinerinė tyrinėji-sios kokybės uniformos pavyzdys pasirodėper brangus visai milžiniškai SSRSkariuomenei. Apie devyniasdešimtuosiuskamufliažinės aprangos įvedimo klausimastapo svarbiu veiksniu kuriant naująpersitvarkančios kariuomenės įvaizdį. Buvosukurtas vadinamasis VSR (abreviatūraiš „Vooružonnyje sily Rossii“ – „GinkluotosiosRusijos pajėgos“) trijų spalvųšviesokas kamufliažas, o po to keliolika(!)kitų originalių modelių ar tiesiog danų, britųir kt. pavyzdžių plagiatų, bet vieningoskamufliažo koncepcijos iki šiol nėra.Postsovietinėse šalyse kariškiai dėllėšų stygiaus dažnai dėvėjo tai, kas buvopo ranka – t. y. buvusius kamufliažinėsaprangos pavyzdžius, tačiau tai galiojodaugiau Rytų bloko valstybėms. Jaunuosebuvusių SSRS respublikų ginkluotųjųpajėgų padaliniuose savanoriškai tarnavusiemsvyrams reikėjo aprangos, kurinebūtų panaši į okupacinės kariuomenėsstatusą įgavusios sovietinės armijos uniformą.Tai galima paaiškinti tiek teisiniu,tiek nacionalinių aspiracijų požiūriu. Ta-K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )53


k a r i n ė a p r a n g a54čiau šią temą detaliau aptarsime kitame poskyryje, nes tai susijęne tik su ketvirtąja kamufliažo raidos karta, bet ir su mums konkrečiairūpima nacionalinio kamufliažinio rašto problematika.N acionaliniok a muflia žoy pat um a iSusipažinusiam ne tik su mūsų kariuomenėje naudotais aprangosmodeliais, bet ir su klasikiniais kamufliažo raštų pavyzdžiais,tenka konstatuoti: iki paskutiniojo 2002 m. įvesto modeliomes, galima sakyti, neturėjome tikrai nacionalinio kamufliažo.Per dešimtmetį vykę pokyčiai, kurių metu kariuomenė persirengėkeletą kartų, iš esmės atkartoja ir tarpukario Lietuvos kariuomenėsistoriją, kai taip pat buvo ieškoma optimalaus varianto,siekiant sukurti patogią, higienišką, funkcionalią ir lietuviškaiunikalią uniformą.Trumpai peržvelkime dabartinių mūsų ginkluotųjų pajėgųuniformos raidą ir pabandykime panagrinėti atskirus pavyzdžius.Nors pirmosios KAD uniformos buvo juodos, jas galima laikytisavotišku politiniu kamufliažu, nes tuo metu bet kokios aliuzijosį karines organizacijas galėjo duoti pretekstą represijoms.Formaliai visada buvo galima paaiškinti, kad juoda uniforma yrakarinio-sportinio klubo nario apranga, dėvima dėl bendros disciplinos.Žinoma, galima pastebėti, jog pilkšvas atspalvis būtųbuvęs dar neutralesnis, nes juoda spalva sovietinio mentalitetosupratimu siejasi su SS smogikais; laimė, viskas apsiribojo tikemocijomis prokomunistinėje spaudoje.Vėlesnės (samaninės ir tamsiai žalios spalvos) uniformos– klasikinis slepiamosios spalvos pavyzdys.Apie 1992 m. pabaigą SKAT pradėjo siūdintis pirmąją kamufliažinęuniformą iš dviejų labai nežymiai faktūra ir dažų atspalviubesiskiriančių audinio tipų. Šio modelio kamufliažinėsaprangos modelis nėra paminėtas J. Vaičenonio knygoje „Lietuvoskarių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje“, bet jis buvoplačiai naudojamas savanorių iki antrojo pavyzdžio įvedimo irnet ilgiau. Pirmasis kamufliažinis audinio raštas buvo naujojosovietinio VSR trijų spalvų kamufliažo analogas. Medžiaga buvooriginali, perimta iš sovietinei kariuomenei skirtų resursų (kaikurių tuometinių liudininkų tvirtinimu – iš Marijampolėje buvusiųsandėlių). Deja, pasirodęs modelis jau tada nepateisino lūkesčių.Nors kamufliažinė apranga tuo metu buvo egzotika, o netyrinėjimų objektas, net nepatyrusia akimi buvo galima įžvelgtinemažai trūkumų. Nedetalizuojant jau minėtų blizgančių uniforminiųsagų ir maišinio fasono, šiam modeliui naudota medžiagair jos nudažymas buvo ne pačios geriausios kokybės,kamufliažas miško (ypač ūksmingo) sąlygomis buvo aiškiai peršviesus, o po kurio laiko jis dar labiau išblukdavo. Vienos modifikacijosaudinio šviesiai žalia spalva tapdavo beveik balta, oruda įgaudavo kone oranžinį ochros atspalvį. Prie šios aprangosbandyta priderinti ir galvos apdangalus, kurie buvo siuvami tikriausiairemiantis tarpukario Lietuvos kariuomenėje naudotaispošalmiais (ir, ko gero, beisbolo kepuraičių fasonu), tačiau ikitol naudota austriško-vokiško tipo kepė buvo ne tik estetiškesnė,bet ir patogesnė.Netrukus buvo įvestas kitas kamufliažinės aprangos modelis.Jį dėvėjo visa kariuomenė. Šį kartą kamufliažinis raštas buvopasirinktas sėkmingiau – tamsesnis koloritas ir spalvų kontrastaslabiau slėpė, tačiau pernelyg suapvalintų dėmių kontūrai buvogana primityvus pasirinkimas. Dėl šios priežasties šviesiausiapilkšva spalva tapo fonu, ant kurio buvo tamsesnės dėmės, – taine itin deformavo siluetą. Iš didesnių trūkumų galima paminėtitik medžiagos kokybę (ji nebuvo maloni dėvėti, o vienos modifikacijosaudinys greitai prasitrindavo ir labai traukdavo drėgmę).Be to, šiai kamufliažinei aprangai trūko unikalumo – jos atspalvisir raštas iš esmės buvo labai panašus į naudojamą Lenkijos kariuomenės.Pošalmis išliko toks pat – ne itin patogus, bet buvodėvimas tik lauko pratybose – kasdieninėje aplinkoje įsitvirtinoberetės.Jei galėdavo, kariškiai tuo metu mieliau rinkdavosi šiek tiekkitokio modelio gana kokybišką uniformą. Šis retas modelis buvosiuvamas Lietuvoje iš audinio, kuris vizualiai panašus į JugoslavijosFederacijos 1989 m. pavyzdžio kamufliažą.1997 m. buvo patvirtintas naujas kariuomenei skirtas kamufliažinėsaprangos modelis. Jos rašto tipas buvo JAV ir daugeliokitų valstybių kariuomenėse naudojamas keturių spalvų „Woodland“.Šį pasirinkimą galima laikyti itin vykusiu visais atžvilgiais– šis kamufliažas ne tik gerai slėpė, bet ir deklaravo Lietuvosvakarietiškumo siekius. Ketinimai kurti atvirą visuomenę ar taptiNATO nariais tikriausiai nebūtų buvę taip tiesiogiai suprantami,pasirinkus kitokį kamufliažo tipą, o ne „Woodland“.Apie 1995 m. besikuriant Ypatingos paskirties tarnybai(YPT), jos nariai iš karto pradėjo dėvėti aprangą, išskirtinę tiekmodeliu, tiek medžiaga. Pirmiausia buvo pasinaudota ekstremaliųprofesijų atstovų ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjų patirtimi – pirmenybėatiduota ne kelnėms, o kombinezonams su petnešomis,atvira viršutine dalimi. Pasirinkto audinio sudėtis ir audimas pernelygneišsiskyrė (medvilnė su poliesteriu), tačiau jo kamufliažinisraštas buvo tamsiai žalios, rudos ir juodos spalvų.Kadangi šio audinio raštas ne visai patenkino YPT poreikius,jo pagrindu buvo nuspręsta sukurti originalų kamufliažinį raštą,kuris tapo būsimųjų LK specialiųjų operacijų vizitine kortele, ovėliau, nežymiai pakeistas, pradėtas naudoti visos kariuomenėsmastu. Įdėta nemažai pastangų tobulinant naujojo kamufliažo


Dabartinis LK „miško“ kamufliažas.savybes. Rezultatas, ko gero, – optimalus Nors dabartinė mūsų kamufliažinėnorų ir galimybių balansas.apranga siuvama iš armuoto ribstopinioA u d i n y s . Kamufliažas – tai tik audinio, kuris yra tvirtesnis už įprastą iroptinė apgaulė, tačiau itin svarbus ir pagrindas,ant kurio ji kuriama – šiuo atveju atsiliepimų, kad jis dar skystokas, greitneleidžia plėstis įplyšimams, teko girdėtitai turi būti geros kokybės tekstilės produktas,kuris turi būti atsparus, tačiau kar-ne absoliutūs, o sąlyginiai palyginimaidėvisi ir praleidžia drėgmę. Žinoma, taitu ir minkštas, higieniškas ir nešlamantis – visada atsiras blogesnių ir geresnių pavyzdžių.Turint omenyje, kad aprangosjudant (tai pasiekiama ne tik parenkantreikiamą natūralaus ir sintetinio pluoštų komplektą buvo planuojama naudoti tikderinį, bet ir tinkamą jų suaudimą). vienerius metus, o po to nurašyti – šio laikoužtenka, kad audinys nesusidėvėtų.Nuo to priklauso ir dar vienas svarbusparametras – audinio termoreguliacinės Norint dar labiau pagerinti audinio savybes,iš pradžių buvo bandyta padengtisavybės ir pralaidumas orui ir vandeniui.Šiuo atveju iš sektinų pavyzdžių galima audinį vandens nepraleidžiančia PVCpaminėti skandinavų ir britų karinėms danga, tačiau tai nepasiteisino. Karinėsreikmėms naudojamus audinius, kurie ir kitos ekstremaliai veiklai lauke skirtospasižymi tikrai puikiu išvardytų savybių aprangos gamintojai praktiškai nebenaudojaPVC dangos – ją jau išstūmė mem-deriniu. Naudojami audiniai itin kokybiškivisais atžvilgiais.braniniai pralaidūs orui audiniai. Kadangijos nėra pigios, net ekonomiškai išsivysčiusiosevalstybėse manoma, kad netikslingavisą aprangą gaminti vien iš jos.Paprastai audinys gali būti apdorojamaslengvu impregnantu, netrikdančiu ventiliacijos,taip pat naudojami kiti preparatai,pavyzdžiui, turintys antiseptinių savybiųar sumažinantys aptikimo naktinio matymoprietaisais galimybę. Šiuo atvejunesame paskutiniai – kaip teigiama, šiostechnologijos naudojamos gaminant medžiagąir mūsų dabartinei uniformai.D a ž y m a s . Būtina atsižvelgti,kaip ant audinio laikysis dažai, ar nudažytasjis nekeis spalvos dėl išorinio poveikio(skalbimo, lyginimo, saulės radiacijos).Tai ypač aktualu dabar, kai mūsųkariai dažnai vykdo užduotis karštojoklimato zonoje, kur gamtos sąlygos yrapakankamai ekstremalios. Teko girdėti,jog pirmųjų laidų dykumos kamufliažinėuniforma dėl jų įgaudavo rožinį atspalvį.Net jeigu dėvima uniforma greitai blunka,tenka pagalvoti, ar išblukęs kamufliažasnėra per didelė prabanga – juk jis ne kągeresnis už paprastą slepiamosios spalvosaprangą.Kalbant apie kamufliažinį raštą, reikiaišskirti dvi kone priešingas jo funkcijas:viena jų – daryti karį kuo mažiau pastebimąaplinkos fone; antroji, priešingai,– lengvai identifikuoti jį kaip saviškį. Šiuoatveju ši funkcija yra išspręsta puikiai, net-Bandomasis lietuviškokamufliažo eskizas.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )55


gi su papildomu kontekstu – vyriausiojo LK dailininko L. Gedminoiniciatyva kamufliažiniame piešinyje galima įžiūrėti dvigubokryžiaus fragmentą (deja, dėl techninių priežasčių tekstilininkaipradėjo gaminti audinį, kuriame šis motyvas nėra aiškus).Daugiausia problemų kuriant originalų kamufliažinį raštą keliajo slepiamųjų charakteristikų paieškos. Maskuotės principopagrindas yra ne tiek gamtoje vyraujančios formos ir spalvos(kiekvienai jų neįmanoma sukurti atskiro rašto), kiek žmogausregėjimo ir suvokimo ypatybės. Šiuo atveju pradinis atspirtiestaškas turėtų būti ne gamtos mėgdžiojimas, o labai kruopštistruktūrizuota optinių parametrų – spalvų charakteristikų ir jųspalvinio suderinamumo – analizė. Kitas etapas – dėmių konfigūracijospasirinkimas ir jų ploto santykis. Kartais kamufliažiniorašto charakteristikos iš pirmo žvilgsnio visai neatitinka gamtiniųsąlygų, tačiau minėtų savybių (spalvos, konfigūracija, kontrastas)kuriamas optinis efektas pralenkia visus lūkesčius. Kaippavyzdį galima paminėti šveicarų kalnų kamufliažą, kuriamenemažą dalį užima raudona spalva, Afrikos savanos sąlygomislabiau už dykumos kamufliažą pasiteisinęs vadinamasis miestokamufliažas (efektą sukuria labai didelis tamsių ir šviesių dėmiųkontrastas stipraus apšvietimo sąlygomis). Galiausiai paminėtinavis labiau plintanti skaitmeninio kamufliažo mada – jame naudojamasgeometrinis ornamentas labiau atitinka optinio meno, one gamtos kriterijus. Tai sukuria raibuliuojantį erdvinės gilumosefektą ir dėl to puikiai maskuoja. Neseniai savą skaitmeninio tipokamufliažą sukūrė latviai, iki tol dėvėję „Woodland“ analogą.Reikia konstatuoti, kad mados nėra kriterijus, dėl kurio reikėtųskubiai keisti esamą modelį, bet didesnis kontrastingumasitin pagerintų ir mūsų kamufliažo savybes ne tik prisiderintiprie aplinkos, bet ir išskaidyti siluetą. Tai aktualu net blankausliažinio audinio pavadinime „Disrrupted Pattern Material“ kaiptik ir akcentuojama ši savybė). Kadangi prieblandoje sumažėjaspalvų skiriamoji geba, didesnę reikšmę įgauna būtent kontūrodeformavimas, o ne spalvinė gama. Šiaip ar taip, praktika (įskaitantir jau minėtą pirmąjį kamufliažą, dėvėtą savanorių) parodė,jog tamsesnių atspalvių apranga (turima omenyje apranga,pritaikyta mūsų klimato juostai) praktiškesnė negu boluojanti.Ji mažiau išsiskirianti, o kadangi universalaus kamufliažo nebūna,kariui visada lengviau jį pašviesinti, naudojant gamtinesparankines priemones.Teko girdėti nuomonių, kad dabartinio kamufliažo raštasgalėtų būti šiek tiek stambesnis. Dėmių konfigūracija iš tiesųparinkta tinkamai (rastas neblogas laužytų ir apvalių kreivių santykis).Gali būti, kad padidinus jas nuo vieno iki dviejų trečdaliųdabartinio dydžio, jų slepiamasis efektas padidėtų, bet tam, kogero, nėra būtinybės – daugelis pasaulinio garso kamufliažopavyzdžių turi panašaus smulkumo dėmes. Paprastai manoma,jog mažėjant matomumo riboms, turi smulkėti ir kamufliažoraštas. Kai kuriuose tipuose (įskaitant ir skaitmeninio kamufliažomodifikacijas), atsižvelgiant į spalvos ir kontrasto skiriamosiosgebos ypatybes, bandoma išgauti tokį efektą, kuris vienodaigerai slėptų ir iš toli, ir iš arčiau.Jokiai valstybei dar nėra pavykę sukurti universalaus kamufliažo.Tai, kad pirmieji iš trijų Baltijos respublikų sukūrėme,pagaminome ir išbandėme savo kamufliažinį raštą, yra nemažaslaimėjimas. Bandymą sukurti dviejų tipų savus originaliuskamufliažus galima laikyti pavykusiu. O jei atsirastų poreikis irgalimybės juos tobulinti – tektų labiau akcentuoti tik antraeilesdetales...■D a r i u s S u t k u sk a r i n ė a p r a n g aapšvietimo sąlygomis. Galima manyti, kad tai turėta omenyje,nes įsižiūrėjus tarp tamsių, tarpusavyje nekontrastuojančių dėmiųgalima aptikti šviesesnės žalios spalvos rudimentų; deja,jie per smulkūs, kad sukurtų reikiamą optinį efektą. Kontrargumentaišiam pastebėjimui: teigiama, jog mūsų klimato juostai iraugmenijos pobūdžiui (tamsoki eglynai) nebūtinas didelio kontrastingumokamufliažas. Be to, karys, norėdamas išlikti mažiaupastebimas, visada ieško tamsesnės priedangos. Iš dalies taiteisinga – pasaulinėje praktikoje būta pavyzdžių, kai buvo bandomanaudoti prieblandos kamufliažą (pvz., vokiškas „Schattentarn“),bet juose kontrastas išlieka, kad ir prislopintas. Priežastis:paviršinis fonas ir oro apšvietimas – du skirtingi dalykai.Net prieblandoje nėra vientiso tamsaus fono; kaip tik auštant irtemstant pagausėja įvairių atspindžių, be to, tuo metu žmogaussuvokimas jautresnis. Taigi tinkamai parinktos kontrastingosdėmės žmogaus akiai pažįstamus kontūrus išskaido ir menkoapšvietimo sąlygomis (oficialiame britų naudojamame jų kamuf-56

More magazines by this user
Similar magazines