aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo tyrimas

ldb.lt

aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo tyrimas

EUROPOS SĄJUNGAEuropos socialinis fondasAKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOSPRIEMONIŲ EFEKTYVUMO TYRIMASIV-ojo mokslinio tyrimo etapo ataskaitaVilnius 2007


EUROPOS SĄJUNGAEuropos socialinis fondasTURINYSĮvadas ........................................................................................................................ 41. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių vieta šiuolaikinėje darbo rinkoje ....... 51.1. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių vaidmuo įgyvendinantLisabonos strategijos tikslus ................................................................................ 51.2. ADRP klasifikavimas Eurostat/OECD darbo rinkos politikos(DRP) duomenų bazėje ....................................................................................... 51.3. ADRP priemonių įvairovė ............................................................................ 61.4. ADRP vertinimo problematika ..................................................................... 71.5. ADRP raida .................................................................................................. 82. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių apklausos rezultatų analizė .. 102.1. Bendrosios apklaustų aktyvios darbo rinkos politikospriemonių dalyvių charakteristikos ....................................................................... 102.2. ADRP priemonių efektyvumo vertinimas atskiromsdarbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėms .......................................... 192.3. Įsidarbinimas po priemonių ........................................................................... 242.4. Papildomai remiamų asmenų grupėms taikomų priemoniųtikslingumo vertinimas priemonių dalyvių atţvilgiu ........................................... 302.5. Papildomos pagalbos poreikis priemonių metu ............................................ 333. Priemones įgyvendinančių darbdavių apklausos rezultatų analizė ..................... 373.1. Priemones įgyvendinančių darbdavių bendrųjų apklausos rezultatųanalizė .................................................................................................................. 373.2. Priemonių, taikomų darbo rinkoje remiamų asmenų grupėms,efektyvumo vertinimas darbdavių apklausos duomenimis ................................. 403.3. Skirtingų priemonių įgyvendinimo vertinimas, darbdavių apklausosduomenimis ......................................................................................................... 483.4. Bedarbių nukreipimo į priemones tikslingumas, darbdaviųapklausos duomenimis ........................................................................................ 583.5. Papildomos pagalbos poreikis ...................................................................... 614. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominio efektyvumovertinimas ir jo skaičiavimo metodinės rekomendacijos .......................................... 624.1. Ekonominio efektyvumo samprata ir jo skaičiavimas ................................. 624.2. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominio efektyvumovertinimas ir jo skaičiavimo metodinės rekomendacijos .................................... 634.2.1. Ekonominio efektyvumo pagrindinių komponentų skaičiavimai irrekomendacijos ............................................................................................ 634.2.2. ADRP priemonių ekonominio efektyvumo skaičiavimas,remiantis 2006 m. rugpjūčio 1 d. – 2007 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis ... 745. Išvados dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimobei siūlymai dėl jų efektyvumo didinimo ................................................................ 875.1. Išvados (ADRP priemonių dalyvių bei darbdavių, įgyvendinančių2


ADRP priemones, sociologinių apklausų analizės pagrindu) ............................... 875.1.1. ADRP priemonių dalyvių apklausų rezultatų analizės išvados ........ 875.1.2. Darbdavių, įgyvendinančių ADRP priemones, apklausųrezultatų analizės išvados ........................................................................... 885.2. Išvados dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumovertinimo (remiantis atliktų apklausų duomenimis).............................................. 895.3. Išvados dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominioefektyvumo vertinimo ........................................................................................... 955.4. Rekomendacijos dėl aktyvios darbo rinkos politikospriemonių organizavimo tobulinimo .................................................................... 975.5. Rekomendacijos dėl teisės aktų, reglamentuojančių aktyviosdarbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo, organizavimoir finansavimo tvarką, tobulinimo ........................................................................ 99Literatūra .................................................................................................................... 115Priedai ........................................................................................................................ 1161 priedas. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių – ieškančių darboasmenų, bei jas įgyvendinančių darbdavių sociologinių apklausų rezultatųkoreliacinės lentelės .................................................................................................. 1172 priedas. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominio efektyvumoskaičiavimas .............................................................................................................. 1593 priedas. Priimti Lietuvos Respublikos uţimtumo rėmimo įstatymo bei kai kuriųaktyvios darbo rinkos politikos priemonių sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimai ...... 1653


ĮVADASAktyvios darbo rinkos politikos priemonės laikomos svarbiu Lisabonosstrategijos įgyvendinimo įrankiu. Pastaruoju metu jos vis daţniau taikomos siekiantplatesnių makroekonominių, uţimtumo bei socialinės politikos tikslų. Kartu reikiapaţymėti, jog pripaţįstant aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimosvarbą, būtina uţtikrinti ir jų efektyvumą.Ši ataskaita yra mokslinio tyrimo „Aktyvios darbo rinkos politikos priemoniųefektyvumo”, kuris atliekamas Lietuvos darbo birţai įgyvendinant ESF finansuojamąprojektą „Lietuvos darbo birţos paslaugų efektyvumo tyrimai ir personalokompetencijų tobulinimas” (BPD2004-ESF-2.1.0-02-05/0001), IV-asis darbų etapas.Darbą sudaro 7 skyriai. Pirmajame skyriuje apţvelgiama aktyvios darbo rinkospolitikos priemonių vieta šiuolaikinėje darbo rinkoje.Antrajame bei trečiajame darbo skyriuose analizuojami nagrinėjamųpriemonių (įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdţių įgijimo rėmimo, viešųjų darbų,darbo vietų steigimo subsidijavimo, savarankiško uţimtumo rėmimo, darbo rotacijos)dalyvių (ieškančių darbo asmenų) bei darbdavių sociologinių apklausų rezultatai.Analizuojant apklausų rezultatus ypatingas dėmesys buvo skiriamas tokiemspriemonių efektyvumo aspektams, kaip priemonių organizavimas, tikslingumas,atitikimas esamiems poreikiams, jų daromas poveikis, teikiama nauda. Ketvirtajamedarbo skyriuje pateikiamos išvados (atliktų ADRP priemonių dalyvių bei darbdavių,įgyvendinančių šias priemones, tyrimų rezultatų analizės pagrindu).Penktajame darbo skyriuje išskiriami aktyvios darbo rinkos politikospriemonių efektyvumo vertinimo rezultatai (remiantis tyrimo metu atliktų apklausų –darbuotojų, įgyvendinančių ADRP priemones, ieškančių darbo asmenų bei darbdavių– duomenimis).Šeštajame darbo skyriuje atliekamas aktyvios darbo rinkos politikos priemoniųekonominio efektyvumo vertinimas bei pateikiamos efektyvumo skaičiavimometodinės rekomendacijos.Septintajame darbo skyriuje pateikiamos rekomendacijos bei siūlymai dėlteisės aktų tobulinimo, siekiant priemonių efektyvumo.Ataskaitą rengė: vyr. m. d. dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, doc. dr.Boguslavas Gruţevskis, m. d. Julija Moskvina, prof. habil. dr. A.Šileika, dr. ArūnasPocius, specialistė Kristina Šlekienė.4


1. AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONIŲ VIETAŠIUOLAIKINĖJE DARBO RINKOJE1.1. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių vaidmuo įgyvendinantLisabonos strategijos tikslusPer paskutinius 10-15 metų pastebimas didėjantis dėmesys aktyvios darborinkos politikos (toliau ADRP) priemonėms kaip uţimtumo politikos instrumentui beiperėjimas nuo pasyvių prie aktyvių priemonių. Paskutiniaisiais metais biudţetiniųapribojimų, Europos gyventojų senėjimo, globalizacijos iššūkių, novatoriškumo irnaujų organizacinių modelių įtakoje imta orientuotis į tai, kaip padaryti programasefektyvesnes, taip gerinant jų dalyvių perspektyvas darbo rinkoje.Lisabonos strategijoje ADRP yra įvardinama kaip politiniai instrumentai,siekiantys šių tikslų:18 gairė. Skatinti požiūrį į darbą kaip į visą gyvenimą trunkantį ciklą.19 gairė. Užtikrinti imlias darbo rinkas, didinti darbo patrauklumą, padarytidarbą finansiškai patrauklų ieškantiesiems darbo, įskaitant socialiai nuskriaustus irneveiklius žmones.20 gairė. Gerinti darbo rinkos poreikių atitiktį.23 gairė. Plėtoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir gerinti jų panaudojimą.24 gairė. Švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti naujiems kompetencijųreikalavimams.ADRP vaidina svarbų vaidmenį daugeliui bedarbių palengvinant greitąįsidarbinimą ir sukuriant tinkamas sąlygas kai kuriems ekonomiškai neaktyviemsgyventojams sugrįţti į darbo rinką, taip pat ir sprendţiant socialiai paţeidţiamųdarbuotojų problemas darbo rinkoje. Galutiniai ADRP tikslai turėtų būti ne tikuţimtumo rodiklių gerinimas, gyventojų ekonominio aktyvumo didinimas beipriklausančių nuo socialinių išmokų asmenų skaičiaus maţinimas, bet taip pat ir darbovietų kokybės, produktyvumo bei socialinės sanglaudos didinimas. Ţinoma, pastarųjųtikslų labiausiai siekiama per švietimo, darbo rinkos reguliavimo, mokesčių irsocialinių išmokų sistemas, kurios taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį prisidedantprie socioekonominių Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo.1.2. ADRP klasifikavimas Eurostat / OECD darbo rinkos politikos (DRP)duomenų bazėjeSiekiant rinkti ir kaupti tarp šalių palyginamus duomenis apie DRPįgyvendinimą, buvo suformuota taip vadinama „naujoji” DRP duomenų bazė. Ji buvosukurta kaip vienas iš Europos Integruotos Socialinės Apsaugos Sistemos Statistikos(ESSPROS) modulių (Eurostat, 2005).DRP priemonės šioje duomenų bazėje yra klasifikuojamos dvejopai: pagalveiklos ir išlaidų būdą.Klasifikavimas pagal veiklos būdą1. Darbo rinkos politikos paslaugos.1.1 Paslaugos klientams.1.2 Kitos veiklos.5


Aktyvios priemonės2. Profesinis mokymas apima profesinio mokymo priemones, kuriomissiekiama mokymų pagalba didinti bedarbių ir kitų tikslinių grupių įsidarbinimogalimybes ir kurios yra finansuojamos iš valstybinių šaltinių. Ši priemonių grupė turiįtraukti ir kai kuriuos auditorinio mokymo elementus arba, jei mokymas vyksta darbovietoje, įtraukti supervizijas (besimokančiųjų instruktaţą).3. Darbo rotacija ir dalijimas apima priemones, kurios palengvina bedarbiųar kitų tikslinių grupių įdarbinimą į jau egzistuojančias darbo vietas, siekiant pakeistiten dirbusius darbuotojus.4. Uţimtumo rėmimas apima priemones, kurios palengvina bedarbių ir kitųtikslinių grupių įdarbinimą ar padeda išlikti darbo vietoje asmenims, kuriems gresiadarbo praradimas (atleidimas). Paprastai darbdavys padengia didţiausią dalį darbokaštų.5. Neįgaliųjų integracija apima priemones, kurios skatina neįgalių asmenųintegraciją į darbo rinką. Skirtos asmenims, kuriems oficialiai yra pripaţintasneįgalumas.6. Tiesioginis darbo vietų kūrimas apima priemones, kurios sukuriapapildomas darbo vietas, siekiant įdarbinti ilgalaikius bedarbius ir kitus sunkiai įdarbo rinką integruojamus asmenis. Paprastai didţiausia darbo kaštų dalis padengiamavalstybės lėšomis.7. Pradedančiųjų savo verslą (start-up) rėmimas apima priemones, kuriosskatina verslumą, tai yra skatina bedarbius ir kitas tikslines grupes pradėti savonuosavą verslą ar patiems susikurti sau darbo vietą.Neaktyvios priemonės8. Nedirbančiųjų pajamų palaikymas bei parama jiems.9. Ankstyvas išėjimas į pensiją.Klasifikavimas pagal išlaidų būdą1. Išmokos individams: valstybės išlaidos skiriamos tiesiogiai privatiemsasmenims ir išmokamos grynaisiais arba per mokestinių prievolių sumaţinimą.2. Išmokos darbdaviams: valstybės išlaidos skiriamos tiesiogiai darbdaviamsir išmokamos grynaisiais ar per mokestinių prievolių sumaţinimą.3. Išmokos paslaugų teikėjams: valstybės išlaidos skiriamos tiesiogiaipaslaugų teikėjams, kurie teikia paslaugas privatiems asmenims ir darbdaviams(Employment in Europe, 2006).1.3. ADRP priemonių įvairovėMokslinėje literatūroje paţymima, jog aktyvios darbo rinkos politikospriemonės turi apimti visą tikslų (nebūtinai formaliai įtvirtintų) įvairovę. Tai yra:- Darbo vietų kūrimas. Maţinant registruotų bedarbių skaičių orientuojantisį trumpalaikį efektą arba kuriant darbo vietas, išliekančias ir pointervencijos periodo, pavyzdţiui, darbai viešajame sektoriuje.- Darbo vietų perskirstymas. Vadovaujantis lygybės principu visiemsieškantiems darbo, o ypatingai ilgalaikiams bedarbiams, suteikti galimybęįsidarbinti į tas darbo vietas, kurios būtų pasiūlytos kitiems asmenims, taipsuteikiant rizikos grupėms galimybę įsijungti į darbo rinką.- Įgūdžių įgijimas ir žmogiškojo kapitalo stiprinimas. Tai nebūtinai iš kartosuteiks darbo vietą, tačiau sustiprins bedarbių, kurių įgūdţiai nukentėję6


nuo ilgo nedarbo laikotarpio, darbinius įgūdţius, pakels jų darbingumą irproduktyvumą.- Elgsenos / nuostatų pokyčiai, įveikiantys ieškančiųjų darbo nedrąsumą iratitolimą / susvetimėjimą, taip stiprinant jų motyvaciją ir norą dirbti, tuopačiu ir skatinant darbdavius atsisakyti išankstinių nusistatymų ir vengiantstigmatizacijos.- Iš darbo gaunamų pajamų didinimas (trumpą ar ilgą laikotarpį), įveikiantskurdą ir nedarbo spąstus, ypatingai ţemas pajamas gaunančiųjų irnekvalifikuotos darbo jėgos segmentuose.- Platesni makroekonominiai tikslai, tokie kaip potencialios darbo jėgospasiūlos didinimas, struktūrinio nedarbo maţinimas bei didėjančios„atlyginimų spaudimo” infliacijos (wage push inflation).- Atsižvelgimas į platesnius socialinius tikslus, tokius kaip visuomenėssveikatos gerinimas, kova su nusikalstamumu ir socialinės sanglaudosskatinimas bendruomenėse.1.4. ADRP vertinimo problematikaAtsiţvelgiant į ADRP kitimą, tikslų ir grupių, kurios yra įtraukiamos į šiaspriemones, įvairovę iškyla klausimų dėl ADRP vertinimo koncepcijos. Tačiaudaţniausiai sutariama, kad vertinimo proceso metu turi būti atsiţvelgta į šiuosaspektus:- Kaštų / naudos vertinimas. Ar priemonėje dalyvauja maksimalus dalyviųskaičius esant maţiausiems įmanomiems kaštams?- Programos efektyvumas. Ar programa ilgalaikėje ar trumpalaikėjeperspektyvoje padeda dalyviams pasiekti geresnių darbingumo rezultatų argauti didesnį darbo uţmokestį?- Politinis aktualumas / atitikimas politiniams tikslams. Ar programaatitinka platesnius politikos tikslus ir prisideda prie bendros politikosįgyvendinimo? Ar programos poveikis neprieštarauja kitų programųtikslams? Ar yra suderinamumas su kitų asmenų uţimtumo galimybėmis?- Platesnė socialinė vertė. Ar programa prisideda prie platesnių socialiniųtikslų įgyvendinimo, tokių kaip socialinė sanglauda, skurdo maţinimas,demokratija ir dalyvavimas sprendimų priėmime?Vertinant taip pat turėtų būti atsiţvelgiama į šiuos faktorius:- ADRP vertę gali būti sunku įvertinti dėl to, kad šios priemonės yrasukurtos siekti kelių tikslų tuo pačiu metu, o tie tikslai ne visada yraaiškiai apibrėţti ir išdėstyti pagal svarbą, taip pat kartais jie gali būtinesuderinami, tai yra vienas kitam prieštaraujantys. Pavyzdţiui, programagali daryti gana maţą poveikį darbo vietoms ir atlyginimams, tačiau vistiek būti svarbi ir reikalinga, jei ji padeda jos dalyviams išsilaikyti darborinkoje.- Daugybė individualių programų turi sunkybės (dead-weight), substitucijos(substitution) ar išstūmimo (displacement) poveikį, dėl ko išsikreipia jųmakroekonominis poveikis. Tai būdinga per daug generalizuotomsprofesinio mokymo priemonėms, netikslingai skirstomoms darbo vietųsubsidijoms ar kai kurioms jaunimo programoms, kurios nėra aiškiainukreiptos į konkrečias sunkumų darbo rinkoje turinčias grupes.7


- Dauguma programų yra įvertinamos tik pagal jų trumpalaikį poveikį.Pavyzdţiui, maţai yra ţinoma apie daugumos profesinio mokymopriemonių poveikį, kuris ilgalaikėje perspektyvoje gali padidintiprogramos dalyvių konkurencingumą ir darbo produktyvumą.- Programos, kurios naudingos tam tikrai asmenų grupei su jiems būdingaisbruoţais ir savybėmis, gali būti visiškai neveiksmingos kitoms grupėms.Nepaprastai sunku sukurti bendrus sėkmės kriterijus, kuriuos būtų galimapritaikyti daugumoje situacijų.- Sunku įvertinti poveikio mastą. Programos, kurios buvo sėkmingos maţumasteliu ir „vietinėmis sąlygomis”, gali būti nesėkmingos ar kainuoti perbrangiai imtos taikyti nacionaliniu mastu.- Dėl tų pačių anksčiau išdėstytų prieţasčių yra nepaprastai sunku tas pačiasprogramas perkelti ir naudoti keliose skirtingose šalyse, kuriose yraskirtingos socialinės - ekonominės sąlygos.- Toks vertinimas turi tendenciją būti šališku ir daugiausia atsiţvelgia įdarbo rinkos mokymų ar darbo vietų subsidijavimo programas, daugmaţiau dėmesio skirdamas „švelnesnėms” ADRP, kaip, pavyzdţiui,profesiniam orientavimui ar novatoriškoms programoms. Todėl sunkuįvertinti bendrą optimalų visų ADRP poveikį.1.5. ADRP raidaEuropos Komisijos tyrinėjimai atskleidė šias ADRP programų raidostendencijas, kurios pasireiškia kaip siekių stiprinti ADRP efektyvumą rezultatas:- Perėjimas nuo tradicinių, į darbo jėgos paklausą orientuotų, uţimtumosubsidijavimo ir kitų darbo vietų sukūrimo schemų prie į pasiūląorientuotų mechanizmų, nukreiptų į ţmogiškųjų išteklių vystymą irprofesinį orientavimą.- Kalbant apie į darbo jėgos paklausą orientuotas priemones, daugiaudėmesio skiriama netiesioginėms priemonėms (pvz., subsidijos irpaskatinimai, tokie kaip “in-work” išmokos 1 ar dalies bedarbiuipriklausančios nedarbo išmokos pervedimas jį įdarbinusiam darbdaviui,atsiskaitančiam uţ darbą rinkos kainomis) negu masinėms tiesioginiųdarbo vietų sukūrimo schemoms.- Daugiau dėmesio skiriama „švelnioms” į darbo jėgos pasiūlą orientuotomspriemonėms (tokioms kaip profesinis orientavimas, konsultavimas,pagalba ieškant darbo bei individualių įsidarbinimo planų taikymas).Augant skepticizmui dėl ADRP makroekonominio efektyvumo beibrangumo, nutolstama nuo nepakankamai tikslingai nukreipto profesiniomokymo ar ilgalaikių bedarbių perkvalifikavimo.- Visuotinis judėjimas link labiau suplanuotų ir individualizuotų priemonių,tiek pasiūlos, tiek paklausos poţiūriu, nes tapo akivaizdu, jog „plačios” irvisiems bendrai taikomos schemos yra maţai efektyvios.- Augantis susidomėjimas priemonėmis, kurios pagrįstos decentralizavimu,t.y. sprendimo priėmimo galių perdavimu vietiniam lygmeniui, naujųpartnerių/suinteresuotų veikėjų pritraukimu, koncentravimusi į naujasbendruomeniškumu pagrįstas iniciatyvas ir partnerystes.1 Išmokos, skirtos padidinti dirbančiųjų pajamas.8


- Augančios pastangos taikyti integralų poţiūrį, apjungiant profesinįmokymą su darbine praktika, plečiant intervencijos lauką tiek priemonių,tiek laiko prasme, taip siekiant gauti ilgiau trunkančią ir didesnę įtakądarbo rinkai.- Kai kuriose šalyse stebimas padidėjęs dėmesys „sutarties” principui arbaindivido ir valstybės tarpusavio sąveikai. Didesnis priemonių„aktyvumas”, iš vienos pusės, numato valstybės pareigą suteiktiieškantiems darbo galimybes, o iš kitos pusės – paties individoatsakomybę šiomis galimybėmis pasinaudoti.- Siekiant efektyviau kovoti su nedarbu bei socialine atskirtimi, stebimasaugantis susidomėjimas ankstyvu individo problemos identifikavimu irpagalbos profiliavimu (Lonnroth, 2000).9


2. AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONIŲ DALYVIŲAPKLAUSOS REZULTATŲ ANALIZĖ2.1. Bendrosios apklaustų aktyvios darbo rinkos politikos priemoniųdalyvių charakteristikosTyrimo metu buvo apklausta 2313 teritorinėse darbo birţose uţsiregistravusiųieškančių darbo asmenų 2 . Apklausa buvo vykdoma 2007 m. kovo – rugpjūčiomėnesiais. Pagal susitarimą su Uţsakovu, siekiant nenukrypti nuo tyrimo metuuţsibrėţtų tikslų, tyrimo metu buvo apklausti asmenys, dalyvavę priemonėse ankščiautiriamojo laikotarpio (t.y. 2006 bei 2005 metais). Tai ypatingai liečia viešųjų darbųpriemonės dalyvius, kadangi 2007 m. ši priemonė tam tikru laikotarpiu nebuvovykdoma.Tyrimo metu buvo uţtikrinta, kad į apklausą patektų pakankamas visųaktyvios darbo rinkos politikos (toliau - ADRP) priemonių dalyvių skaičius, kad gautiduomenys atitiktų patikimumo kriterijų.2.1 diagramaRespondentų pasiskirstymas pagal atskiras ADRP priemones (proc.)Darbo vietųsteigimosubsidijavimo6%Viešųjų darbų27%Darbo rotacijos4%Darbo įgūdžiųįgijimo rėmimo23%Savarankiškoužimtumo rėmimo1%Įdarbinimosubsidijuojant39%Diagrama rodo, kad daţniausiai tiriamuoju laikotarpiu ADRP priemoniųdalyviai buvo nukreipiami į įdarbinimą subsidijuojant. Tokį pasiskirstymą galimapaaiškinti jau minėta situacija, kuomet nemaţa dalis potencialių viešųjų darbųpriemonės dalyvių 2007 m. pirmąjį pusmetį buvo nukreipti į įdarbinimosubsidijuojant priemonę.Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar ankščiau priemonių dalyviamsteko dalyvauti darbo birţos siūlomose priemonėse. Dauguma jų (60 proc.) nurodė,kad priemonėse dalyvauja ne pirmą kartą.2Bendras reikalingas apklausti respondentų skaičius buvo nustatytas remiantisbendrametodologiniais statistiniais pagrindais. Minimalus reikiamas apklausti skaičius esant 40 000generalinei visumai yra 380 asmenų (nagrinėjamo tyrimo atveju generalinę visumą sudarė 38605asmenys). Atsiţvelgiant į tyrimo tikslus ir siekiant didesnio patikimumo analizuojant apklausųduomenis pagal priemones, apklaustųjų skaičius buvo padidintas iki 2000. Reikiamas apklaustirespondentų skaičius pagal atskiras priemones kiekvienoje TDB buvo nustatytas remiantis LDBpateiktais planiniais ir faktiniais duomenimis.10


Moterys yra aktyvesnės ADRP priemonių dalyvės. Tai natūralu, nes bedarbiųtarpe jų yra daugiau nei vyrų (2007 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, LDB buvoįregistruota moterų - 62,9 proc., vyrų – 37,1 proc.)2.4 diagramaRespondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.)Vyras38%Moteris62%Tyrime dalyvavusių asmenų teritorinis pasiskirstymas yra netolygus. 54 proc.apklaustųjų gyveno didţiuosiuose šalies miestuose, beveik trečdalis (31 proc.) -kaimuose, 14 proc. – miesteliuose, 2 proc. – vienkiemiuose.2.5 diagramaRespondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (proc.)Kaimas31%Vienkiemis2%Miestelis14%Miestas(savivaldybėscentras)53%Nagrinėjant respondentų pasiskirstymą pagal išsilavinimą, galima darytiišvadą, jog respondentai, nepasirengę darbo rinkai dėl profesinio pasirengimoneturėjimo (arba jo nepakankamumo), sudarė net trečdalį visų apklaustųjų. Reikiapaţymėti, jog profesinis pasirengimas yra vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančiųindivido sėkmę dalyvaujant darbo rinkoje.12


Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc.)2.6 diagramaPradinis, nėra pradinio4Pagrindinis (8, 9, 10 kl.)10,8Pagrindinis (8, 9, 10 kl.) suprofesiniu mokymu13Vidurinis19,3Vidurinis su profesiniumokymu31,4Aukštesnysis (technikumas,spec. vidurinis)15,2Aukštasis6,40 5 10 15 20 25 30 35Ţemiau lentelėje pateikiamos daţniausiai sutinkamos respondentų profesijos.Galima pastebėti, jog palyginus nemaţa ieškančiųjų darbo bei dalyvaujančių(dalyvavusių) priemonėse asmenų dalis priemonės dalyvavimo metu turėjo šaliesdarbo rinkoje paklausią profesiją (specialybę). Tačiau esant pakankamai dideleiteritorinei ūkio struktūros bei darbo jėgos paklausos diferenciacijai jie neturėjogalimybių susirasti darbo vietos savo gyvenamojoje vietovėje. 674 asmenys nurodė,kad profesijos neturi (tai sudaro 29 proc. visų apklaustųjų), dar 76 asmenys (3 proc.) įklausimą neatsakė.Lietuvos darbo birţos duomenimis, 2007 m. didţiausią paklausą tarpspecialistų turėjo pardavimo vadybininkai, bendrojo ugdymo mokytojai, jaunesniejisocialiniai darbuotojai, buhalteriai, administratoriai, verslo paslaugų vadybininkai,auklėtojai, socialiniai pedagogai, bendrosios praktikos slaugytojai, kt. specialistai.Aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams, turintiemspardavėjo, virėjo, siuvėjo, padavėjo ir bufetininko, mūrininko, kepėjo ir konditerio,šaltkalvio – remontininko, plataus profilio statybininko bei kitas kvalifikacijas,galimybės įsidarbinti palyginus su kitais ieškančiais darbo asmenimis taip pat buvodidesnės.Teritoriniai darbo paklausos ir pasiūlos neatitikimai trukdo efektyviaupanaudoti pakankamą kvalifikaciją turinčių nedirbančių asmenų potencialą.2.1 lentelėApklaustųjų pasiskirstymas pagal profesiją(daţniausiai pasitaikančios profesijos)Anketos klausimaiSkaičiusAtsakymų pasiskirstymai% (nuo bendroapklaustųjųskaičiaus)% (nuoatsakiusiųjų įklausimą)Pardavėjas 131 5,7 5,9Siuvėjas, siuvėjas-operatorius 112 4,8 5,0Virėjas, virėjas - konditeris 96 4,1 4,3Traktorininkas; traktorininkas-mašinistas 89 3,8 4,0Buhalteris, apskaitininkas 88 3,8 4,0Vairuotojas 50 2,2 2,2Stalius, stalius – staklininkas 50 2,2 2,213


Anketos klausimaiSkaičiusAtsakymų pasiskirstymai% (nuo bendroapklaustųjųskaičiaus)% (nuoatsakiusiųjų įklausimą)Med. sesuo, slaugytojas; slaugos specialistas; bendrosios praktikosslaugytojas 31 1,4 1,4Šaltkalvis, autotransporto priemonių remonto šaltkalvis 30 1,3 1,3Technologas, maisto pramonės technologas 26 1,1 1,2Agronomas 25 1,1 1,1Zootechnikas 25 1,1 1,1Barmenas – padavėjas, padavėjas 24 1,0 1,1Technikas, technikas mechanikas 24 1,0 1,1Konditeris 22 1,0 1,0Apdailininkas 21 0,9 0,9Suvirintojas 20 0,9 0,9Prekių ţinovas 16 0,7 0,7Auklėtojas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas 16 0,7 0,7Ekonomistas 15 0,6 0,7Daţytojas 15 0,6 0,7Veterinaras, veterinaras felčeris 15 0,7 0,7Mūrininkas 14 0,6 0,6Medienos apdirbimo staklininkas 13 0,6 0,6Inţinierius 13 0,6 0,6Verpėjas 13 0,6 0,6Kirpėjas 13 0,6 0,6Administratorius 12 0,5 0,5Socialinis darbuotojas; jo padėjėjas 11 0,5 0,5Floristas 11 0,5 0,5Elektrikas 11 0,5 0,5Sekretorius 10 0,4 0,4Mechanikas 10 0,4 0,4Miško pjovėjas 9 0,4 0,4Vadybininkas 9 0,4 0,4Operatorius (krosnies, katilų, metalo apdirbimo įrenginiųoperatorius,telefonų) 8 0,3 0,4Tekintojas 8 0,3 0,4Verslo organizatorius 8 0,3 0,4Sodininkas darţininkas 8 0,3 0,4Plytelių klojėjas 7 0,3 0,3Valytojas 7 0,3 0,3Kompiuterių vartotojas 7 0,3 0,3Tinkuotojas 7 0,3 0,3Santechnikas 7 0,3 0,3Avalynininkas 7 0,3 0,3Mokytojas, pedagogas; edukologas 7 0,3 0,3Elektros įrenginių prieţiūros ir taisymo elektromonteris 7 0,3 0,3Automobilių mechanikas 7 0,3 0,3Technikos technologas 7 0,3 0,3Dalis asmenų, turinčių pakankamai aukštą kvalifikaciją, turi maţai galimybiųįsitvirtinti šiuolaikinėje šalies darbo rinkoje. Čia galima paminėti asmenis, savo laikudirbusius ţemės ūkio sektoriuje – agronomai, traktorininkai, zootechnikai, veterinarai,kt. Šiuo metu ţemės ūkyje paklausios yra profesijos, nereikalaujančios kvalifikacijos,t.y. nekvalifikuoti ţemės ūkio darbininkai. Nenorint prarasti nagrinėjamos grupėsţmogiškojo kapitalo, siūlytume ištyrus šios ieškančiųjų darbo asmenų vidinio14


mobilumo galimybes, įtraukti į kitų teritorijų priemones (pvz., vietinių uţimtumoiniciatyvų projektus).Apklausoje dalyvavo visų darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupiųatstovai. Reikia pasakyti, jog nemaţa dalis jų (apie trečdalį) turėjo daugiau negu vienąpapildomo uţimtumo rėmimo poţymį.2.2 lentelėRespondentų pasiskirstymas pagal darbo rinkoje papildomai remiamųpoţymių turėjimą 3Anketos klausimaiSkaičiusAtsakymų pasiskirstymai% (nuo bendroapklaustųjųskaičiaus)% (nuoatsakiusiųjų įklausimą)14. Nurodykite, kokius uţimtumo rėmimo poţymius turite?1. Neįgalieji, kuriems nustatytas 20–40 procentų darbingumo lygis(iki 2005 m. liepos 1 d. I – II invalidumo grupė) arba vidutinisneįgalumo lygis 149 6,4 6,62. Neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis(iki 2005 m. liepos 1 d. III invalidumo grupė) arba lengvasneįgalumo lygis 232 10,0 10,43. Baigę profesinės reabilitacijos programas 24 1,0 1,14. Pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją(dalyvaujantys darbo įgūdţių įgijimo rėmimo programoje) 480 20,8 21,45. Ilgalaikiai bedarbiai 502 21,7 22,46. Vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys 691 29,9 30,87. Nėščios moterys, šeimos pasirinkimu vaiko motina (įmotė) arbatėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas, faktiškai auginantis vaikąiki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d.pripaţintą vaiku invalidu) 356 15,4 15,98. Grįţusieji iš laisvės atėmimo vietų, kurių laisvės atėmimolaikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai 97 4,2 4,39. Iki įsiregistravimo teritorinėje darbo birţoje nedirbę 2 ir daugiaumetų 380 16,4 17,010. Asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitųpsichiką veikiančių medţiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar)profesinės reabilitacijos programas 3 0,1 0,111. Prekybos ţmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir(ar) profesinės reabilitacijos programas 1 0,0 0,0Nenurodė 72 3,1 -Viso 2313 129,1 130,1Reikia paţymėti, kad tik 22,4 proc. apklaustųjų nurodė, jog iki įsitraukiant įdarbo birţos siūlomas priemones jie nedirbo ilgiau nei dvejus metus. Tačiauanalizuojant respondentų atsakymus apie tai, kiek laiko jie nedirbo, šiai grupei būtųgalima priskirti net 33,3 proc. apklaustųjų, o prie nedirbusių ilgiau nei vienerius metus– daugiau negu pusę (51 proc.).Toliau pateiksime respondentų pasiskirstymą pagal papildomą uţimtumorėmimo poţymį bei ADRP priemones.3 Respondentai galėjo ţymėti kelis atsakymo variantus.15


Įdarbinimas subsidijuojantĮ įdarbinimo subsidijuojant priemonę daţniausiai patenka asmenys, vyresni nei50 metų amţiaus, ilgalaikiai bedarbiai bei sunkesnę ar lengvesnę negalią turintysasmenys.2.3 lentelėĮdarbinimo subsidijuojant priemonės dalyviai pagal priklausomybędarbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėmsĮdarbinimas subsidijuojant organizuojamas asmenims, priklausantiems šioms darbo proc.rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėms:neįgaliesiems, kuriems nustatytas 20–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 9,5d. I–II invalidumo grupė) arba vidutinis neįgalumo lygisneįgaliesiems, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 12,5d. III invalidumo grupė) arba lengvas neįgalumo lygisbaigusiems profesinės reabilitacijos programas 1,1ilgalaikiams bedarbiams 23,0vyresniems kaip 50 metų darbingiems asmenims 32,4nėščioms moterims, šeimos pasirinkimu vaiko motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), vaiko 20,2globėjui, rūpintojui, faktiškai auginančiam vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų(iki 2005 m. liepos 1 d. pripaţintą vaiku invalidu)grįţusiems iš laisvės atėmimo vietų, kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 6,6mėnesiaiiki įsiregistravimo teritorinėje darbo birţoje nedirbusiems 2 ir daugiau metų 18,0asmenims, priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių 0,3medţiagų, baigusiems psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programasprekybos ţmonėmis aukoms, baigusioms psichologinės socialinės ir (ar) profesinės 0,1reabilitacijos programasDarbo įgūdžių įgijimo rėmimasDarbo įgūdţių įgijimo priemonės dalyviai yra asmenys, baigę profesinėsreabilitacijos programą, tačiau, kaip galima matyti iš atsakymų pasiskirstymų, į šiąprogramą tiriamuoju laikotarpiu pateko ir kitus uţimtumo rėmimo poţymius turintysasmenys (nėščios moterys, motina (tėvas), faktiškai auginantys vaiką iki 8 metų arbaneįgalų vaiką iki 18 metų, ilgalaikiai bedarbiai, kt.).2.4 lentelėDarbo įgūdţių įgijimo rėmimo priemonės dalyviai pagal priklausomybędarbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėmsDarbo įgūdžių įgijimo rėmimas organizuojamas asmenims, priklausantiems šioms darbo proc.rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėms:baigusiems profesinės reabilitacijos programą; 2,1pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją (absolventai, po profesinio 83,4mokymo)Viešieji darbaiĮ viešųjų darbų priemonę daţniausiai yra siunčiami vyresnio amţiaus asmenysbei ilgalaikiai bedarbiai. Šioje priemonėje dalyvauja ypatingai daug asmenų, turinčiųilgesnę nei 2 metų darbo pertrauką.16


2.5 lentelėViešųjų darbų* priemonės dalyviai pagal priklausomybę darbo rinkojepapildomai remiamų asmenų grupėmsproc.neįgaliesiems, kuriems nustatytas 20–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 2,7d. I–II invalidumo grupė) arba vidutinis neįgalumo lygisneįgaliesiems, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 9,2d. III invalidumo grupė) arba lengvas neįgalumo lygisbaigusiems profesinės reabilitacijos programas 0,0pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją (absolventai, po profesinio 0,8mokymo)ilgalaikiams bedarbiams 37,4vyresniems kaip 50 metų darbingiems asmenims 51,4nėščioms moterims, šeimos pasirinkimu vaiko motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), vaiko 7,7globėjui, rūpintojui, faktiškai auginančiam vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų(iki 2005 m. liepos 1 d. pripaţintą vaiku invalidu)grįţusiems iš laisvės atėmimo vietų, kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 4,5mėnesiaiiki įsiregistravimo teritorinėje darbo birţoje nedirbusiems 2 ir daugiau metų 23,6asmenims, priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių 0,0medţiagų, baigusiems psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programasprekybos ţmonėmis aukoms, baigusioms psichologinės socialinės ir (ar) profesinės 0,0reabilitacijos programas.*Pastaba: Pirmenybė dirbti viešuosius darbus teikiama:- bedarbiams, negaunantiems nedarbo socialinio draudimo išmokos irauginantiems bendrojo lavinimo ar kitokias švietimo sistemos mokyklų grupeslankančius vaikus(-ą), taip pat moksleiviams ir studentams iš nepasiturinčių šeimų,gaunančių socialinę piniginę paramą, ilgalaikiams bedarbiams;- nustatyta tvarka įsiregistravusiems teritorinėje darbo birţoje bankrutuojančiųir bankrutavusių įmonių darbuotojams, nenutraukusiems darbo santykių, betnegaunantiems darbo uţmokesčio (suderinus su darbdaviu);- kitiems ieškantiems darbo asmenims trišalės komisijos prie teritorinės darbobirţos siūlymu.Darbo vietų steigimo subsidijavimasDarbo vietų steigimo subsidijavimo priemonė skirta neįgaliųjų įdarbinimui.2.6 lentelėDarbo vietų steigimo subsidijavimo priemonės dalyviai pagalpriklausomybę darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėmsSubsidija skiriama darbdaviams, įdarbinantiems asmenis, priklausančius šioms darbo proc.rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėms:neįgaliesiems, kuriems nustatytas 20–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 26,5d. I–II invalidumo grupė) arba vidutinis neįgalumo lygis;neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 35,6d. III invalidumo grupė) arba lengvas neįgalumo lygis;baigusiems profesines reabilitacijos programas 2,3Darbo rotacijaBedarbiai įdarbinami darbo rotacijos būdu, jeigu toks įdarbinimas yranumatytas nustatyta tvarka parengtuose jų Individualiuose įsidarbinimo planuose.Daugiau nei pusė darbo rotacijos priemonės dalyvių sudaro 25-44 metųamţiaus miestų gyventojai; be to, absoliuti dauguma (93,1 proc.) šioje priemonėjedalyvaujančių yra moterys. Analizuojant darbo rotacijos priemonės dalyvių struktūrą17


pagal jų priklausomybę darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėms,matome, kad daţniausiai joje dalyvauja nėščios moterys, šeimos pasirinkimu vaikomotina (įmotė), vaiko globėjas, rūpintojas, faktiškai auginantis vaiką iki 8 metų arbaneįgalų vaiką iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripaţintą vaiku invalidu). Šiaitikslinei grupei priklausantys asmenys sudaro apie pusę visų šios priemonės dalyvių.Reikia pasakyti, jog darbo rotacijos priemonė, palyginus su kitomispriemonėmis, nėra skaitlinga dalyvių atţvilgiu. Šį faktą galima paaiškinti josnaujumu.Savarankiško užimtumo rėmimasSubsidija skiriama savarankiškam uţimtumui remti, kai:- buvę bedarbiai, pradėję savo verslą, steigia darbo vietą per 36 mėnesiųlaikotarpį nuo jų įsteigtos mikroįmonės įregistravimo dienos bedarbiui įdarbinti;- pradedantys savo verslą neįgalieji, kuriems nustatytas 20–40 procentųdarbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. I–II invalidumo grupė) arba vidutinisneįgalumo lygis, steigia sau darbo vietą.Kasmet savarankiško uţimtumo rėmimo priemonėje dalyvaujančių asmenųskaičius maţėja; LDB duomenimis 2007 m. pirmąjį pusmetį į šią priemonę buvonukreipti tik 7 asmenys. Tokią situaciją galima paaiškinti pakankamai grieţta šiospriemonės įgyvendinimo tvarka, kuomet priemonės dalyvis turi turėti nuosavybėsteise ar kitais pagrindais valdomą nekilnojamąjį turtą, būtiną darbo vietoms įsteigti irjoms išlaikyti ne trumpiau kaip 3 metus po numatomo darbo vietos įsteigimo dienos.Daţniausiai pradėti savarankišką verslą pasinaudojant darbo birţos teikiama paramaryţtasi buvę bedarbiai, turėję ilgalaikio nedarbo uţimtumo rėmimo poţymį beivyresnio amţiaus asmenys.18


2.7 diagramaRespondentų pasiskirstymas pagal tikslines grupes bei dalyvavimą priemonėse(proc.)Rizikos grupių asmenysNėščios moterys, vaiko motina arba tėvas, auginantis vaikąiki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metųVyresni kaip 50 metų darbingi asmenysIlgalaikiai bedarbiaiPradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesijąBaigę profesinės reabilitacijos programasNeįgalieji (45–55 proc. arba lengvas neįgalumo lygis)Neįgalieji (20–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinisneįgalumo lygis)0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Įdarbinimo subsidijuojant Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo Viešųjų darbųDarbo vietų steigimo subsidijavimo Darbo rotacijos Savarankiško užimtumo rėmimo2.2. ADRP priemonių efektyvumo vertinimas atskiroms darbo rinkojepapildomai remiamų asmenų grupėmsSiekiant įvertinti priemonių efektyvumą dalyvių atţvilgiu, apklausos metubuvo siekiama išsiaiškinti atskirų tikslinių grupių atstovų nuomonę apie naudą, kuriąjie gavo dalyvaudami priemonėse.Kalbant apie visus apklausoje dalyvavusius asmenis, gaunamo darbouţmokesčio teikiama nauda yra vertinama labiausiai. Naujų profesinių gebėjimųįgijimas taip pat labai gerai vertinamas apklausos dalyvių. Dar 15 proc. apklaustųjųpaţymėjo, kad jie patobulino savo profesinius gebėjimus. Ketvirtadalis respondentųpastebi, kad po dalyvavimo pagerėjo jų psichologinė būsena (pagerėjo nuotaika,pagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi), kas šeštas pradėjo drąsiau ţiūrėti įateitį ir savo gebėjimus darbo rinkoje, sustiprėjo ir prasiplėtė jų socialiniai ryšiai(atsirado naujų draugų, paţįstamų).19


2.8 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą „Kokią naudą iš dalyvavimo priemonėjepastebite (pastebėjote)?” pasiskirstymas (proc.) 4Gaunu darbo užmokestį78,7Įgijau naujų profesinių gebėjimų31,5Pagerėjo nuotaika25,9Pagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi23,1Pagerėjo bendravimo įgūdžiaiPradėjau drąsiau žiūrėti į ateitį ir į savo galimybesdarbo rinkojePatobulinau jau turimus profesinius gebėjimus1716,315,6Atsirado daugiau draugų, pažįstamų15,5Atsirado noras kažką keisti gyvenime11,7Pagerėjo santykiai su draugais, artimaisiais9,5Atsirado noras įgyti profesiją/ patobulinti kvalifikaciją/persikvalifikuoti50 10 20 30 40 50 60 70 80Detaliau analizuojant skirtingoms tikslinėms grupėms priklausančiųrespondentų vertinimus pastebimi tam tikri skirtumai. Neįgalieji, kaip ir daugumaapklaustųjų, ypatingai išskiria gaunamų pajamų svarbą. Tačiau vidutinį neįgalumolygį turintiems asmenims psichologinė ir socialinė dalyvavimo priemonėje svarba yradaug stipresnė nei lengvesnę negalią (45-55 proc. darbingumo lygis) turintiems darbobirţos klientams bei kitoms tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims. Daugiaunegu trečdalis jų akcentavo pagerėjusį savęs vertinimą, geresnę nuotaiką.Baigusieji profesinės reabilitacijos programas šiek tiek daţniau nei kitipriemonių dalyviai akcentavo naujų profesinių gebėjimų įgijimą bei pagerėjusiusbendravimo įgūdţius. Nors darbo uţmokestis šiai apklaustųjų grupei yra svarbiausiaspriemonių naudą nusakantis veiksnys, tačiau ne toks svarbus kaip kitiemsrespondentams.Pradedantieji darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją - tai vienintelėtikslinė grupė, kurioje gaunamas atlyginimas nėra svarbiausias veiksnys, apibrėţiantisdalyvavimo priemonėje naudą. Jiems svarbiausia – naujų profesinių gebėjimųįgijimas. Šį faktorių išskyrė daugiau nei du trečdaliai nagrinėjamai grupeipriklausančių apklaustųjų. Reikia paţymėti, jog pagal įgytą specialybę darbinę veikląpradedantys asmenys, kurių daugumą sudaro jauni ţmonės, labiau nei kiti4 Respondentai galėjo ţymėti kelis atsakymų variantus.20


Italiel Volontariat / Echangeswww.gioventuinazione.itAgence italienne du programme Jeunesse en action :informations sur les échanges de jeunes et le SVE,recherche de partenaires ou de séminaires.Informations généraleswww.france-italia.itAmbassade de France en Italie.l Information Jeunessewww.eurodesk.itwww.comune.torino.itwww.portaledeigiovani.itInformations pratiques pour les jeunes. Coordonnéesdes centres d’information jeunesse italiens.l Étudeswww.studenti.itInformations sur l’enseignement post-universitaire,les programmes de Master et les bourses d’études.www.masterin.itTout sur les Masters.www.etudierenitalie.orgGuide en ligne pour aider les étudiants françaisen partance pour l’Italie. Informations pratiques,organisation du séjour, système universitaire italien, etc.l Stagewww.ccielyon.comwww.4stars.itwww.carrierain.itwww.tuttostage.coml Emploiwww.lavoro-in-italia.comOffres d’emploi répertoriées par régions et parprovinces. Conseils pour les entretiens, la rédactionde CV et de lettres de motivation.> Offres :www.bollettinodellavoro.ithttp://stepstone.lastampa.itwww.secondamano.ithttp://lavoro.corriere.itwww.annuncilavoro.com/www.assioma.orgwww.cliccalavoro.itwww.jobonline.itwww.lavoroturismo.itl Logementwww.ostellionline.orgAuberges de jeunesse.www.studenti.itLogement étudiant.www.bedandbreakfast.itGuide en ligne des chambres d’hôtes.www.hotel.itHôtels en Italie.www.santasusanna.orgCouvents italiens proposant un hébergement à prixabordables.www.speedyhotel.itTous types de logements, accueil de groupes compris.l Transportswww.aeroporti.comAéroports italiens.www.trenitalia.itChemins de fer italiens.Cap sur l’Europe - 19


jog jų galimybės labai sumaţėtų, o net 13 proc. mano, jog be dalyvavimo priemonėsejie kitų galimybių darbo rinkoje neturi. Ketvirtadalis apklaustųjų kiek optimistiškiauţiūri į savarankiškas pastangas susirasti darbą (jie paţymėjo atsakymą „galimybėsneţymiai sumaţėtų”), tačiau vis dėlto pripaţįsta, jog darbo birţos pagalba jiems yrareikalinga.2.9 diagramaGalimybių įsidarbinti be darbo birţos pagalbos vertinimas (proc.)PadidėtųLiktų tokios0%pačios13%Nežinau1%Be dalyvavimopriemonėje kitųgalimybiųįsidarbinti neturiu13%Nežymiaisumažėtų26%Labai sumažėtų47%Analizuojant skirtingoms tikslinėms grupėms priklausančių respondentųatsakymus, pastebimi tam tikri skirtumai. Galima teigti, kad labiausiai darbo birţossiūlomos ADRP priemonės, pačių dalyvių nuomone, yra reikalingos neįgaliesiems beibaigusiems profesinės reabilitacijos programas asmenims, dalyvaujantiemsviešuosiuose darbuose, darbo vietų steigimo subsidijavimo bei įdarbinimosubsidijuojant priemonėse. Lyginant skirtingo išsilavinimo asmenų atsakymuspastebimas ryškus skirtumas tarp ţemesnį ir aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų –penktadalis aukštąjį išsilavinimą turinčių apklaustųjų mano, kad jų šansai įsitvirtintidarbo rinkoje liktų tokie patys kaip ir dalyvaujant ADRP priemonėse. Tuo tarpubeveik pusei (46 proc.) pagrindinį bei ţemesnį išsilavinimą turintiems asmenimsdalyvavimas darbo birţos organizuojamose priemonėse, jų pačių vertinimais, yravienintelė galimybė įsidarbinti.Optimistiškiausiai savo padėtį darbo rinkoje vertina nėščios moterys, šeimospasirinkimu vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas,faktiškai auginantis vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų (iki 2005 m.liepos 1 d. pripaţintą vaiku invalidu); 39 proc. jų mano, kad jų galimybės įsidarbintisumaţėtų neţymiai, jeigu nebūtų galimybės dalyvauti priemonėje.Šiek tiek detaliau respondentai vertino savo pasitenkinimą dalyvavimu darbobirţos organizuojamose priemonėse. Apklausos metu priemonių dalyvių vertinimuibuvo pateikti teiginiai, charakterizuojantys informacinį bei organizacinį priemoniųaspektus. Absoliuti dauguma apklaustųjų buvo visiškai patenkinti tuo, kaip jie buvoinformuojami apie reikalingas atlikti darbo funkcijas, darbo sąlygas bei saugaus darbotaisykles darbo vietoje. Taip pat dauguma išreiškė savo pasitenkinimą aprūpinimubūtinomis darbo priemonėmis bei saugumą darbe uţtikrinančiomis priemonėmisADRP priemonių metu.22


2.10 diagramaPriemonių organizavimo ir įgyvendinimo bendrasis vertinimas (proc.)Aprūpinimas saugumądarbe užtikrinančiomispriemonėmisAprūpinimas būtinomisdarbo priemonėmis(įrankiais, medžiagomis,įranga, kt.)Informavimas apie saugausdarbo taisykles darbo vietojeInformavimas apie darbosąlygasInformavimas apiereikiamas atlikti darbofunkcijas0 10 20 30 40 50 60 70 80 90PatenkintasLabiau nepatenkintas negu patenkintasLabiau patenkintas negu nepatenkintasNepatenkintasAnalizuojant aukščiau nurodytų organizavimo bei įgyvendinimo veiksniųvertinimą pagal atskiras priemones, ţymesnių skirtumų nepastebėta. Tą patį galimapasakyti ir apie pakankamai vieningą skirtingų tikslinių grupių atstovų nuomonę.Taigi, apibendrintai galima teigti, jog ADRP priemonėse dalyvavę asmenys jųefektyvumą vertina labai palankiai, kadangi dalyvavimas priemonėse suteikia jiemsapčiuopiamą tiek materialinę, tiek psichologinę ir socialinę naudą. Taip pat,respondentų vertinimais, priemonės organizuojamos ir įgyvendinamos kokybiškai(praktiškai visi apklaustieji nurodė gerą priemonių organizavimą ir informavimąpriemonės metu).Tačiau dar reikia pasakyti, jog darbo birţos klientų dalyvavimas priemonėseturi poveikį ir jų šeimos/namų ūkio nariams. Daugiausiai apklaustųjų gyveno dviejų -trijų asmenų namų ūkiuose (beveik 60 proc.), 15 proc. – buvo vieniši asmenys.Palyginti daug priemonių dalyvių gyveno gausiose šeimose, kuriose buvo 4 irdaugiau asmenų (27 proc.), o vidutinis šeimos (namų ūkio) dydis siekė 2,8. Beveiktrečdalis uţimtumo rėmimo priemonių dalyvių gyvena šeimose, kur yra nuolatinėsprieţiūros reikalaujančių vaikų ar neįgalių ţmonių, kuriems reikalinga parama. Tai,ţinoma, riboja ieškančių darbo asmenų galimybes sėmingai konkuruoti darbo rinkoje.23


2.11 diagramaRespondentų pasiskirstymas pagal šeimos (namų ūkio) dydį (proc.)1 asmuo14,9%4 ir daugiauasmenų 27,3%2-3 asmenys57,8%Apklaustųjų namų ūkiuose tyrimo metu dirbančių asmenų skaičiaus vidurkissiekė 1,6. Daugumos jų šeimose dirbo vienas arba du asmenys. Apskaičiuota, kaduţimtumo rėmimo programų dalyvių šeimose septyniems dirbantiesiems teko išlaikytividutiniškai penkis asmenis, o jeigu darbo birţos klientas neturėtų galimybėsdalyvauti priemonėje, šis santykis būtų artimas 6:5.2.3. Įsidarbinimas po priemoniųTyrimo metu buvo apklausti asmenys, kurie buvo baigę ADRP priemones(arba priemonės įgyvendinimas buvo sustabdytas priemonei nepasibaigus).Atsiţvelgiant į tai, jog tyrimas vyko laikotarpiu, kai naujasis Uţimtumorėmimo įstatymas buvo tik įsigaliojęs, didţioji dauguma respondentų, kuriųdalyvavimas priemonėse buvo pasibaigęs, buvo apklausti nepraėjus pusei metų popriemonės baigimo. 75,3 proc. iš 1209 apklausos atlikimo laikotarpiu priemonesbaigusių asmenų paţymėjo, kad praėjo maţiau nei 6 mėnesiai nuo to laiko, kaipasibaigė jų dalyvavimas priemonėje (vidutiniškai 5 mėnesiai).Reikia pasakyti, kad per tą laiką tose pačiose įmonėse (įstaigose arorganizacijose), kur vyko priemonė, pavyko įsitvirtinti net 45,4 proc. asmenų, dar12,8 proc. jų sugebėjo susirasti darbo vietą kitose įmonėse.Ypatingai reikia pabrėţti faktą, kad su dauguma toje pačioje įmonėjeįsidarbinusių asmenų buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kas padidinaįsidarbinusiųjų socialinį saugumą bei leidţia tikėtis jų ilgalaikio dalyvavimo darborinkoje.Ţemiau pateikiami įsidarbinimo rezultatai pagal atskiras ADRP priemones.24


2.12 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą „Kuo šiuo metu uţsiimate?”pasiskirstymaspagal atskiras priemones (proc.)Įdarbinimas subsidijuojantDirbu toje pačiojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje), kurvyko priemonė,pagal terminuotądarbo sutartį15,4%Kita3,9%Persiregistravaudarbo biržoje25,0%N=408Dirbu toje pačiojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje), kurvyko priemonė,pagal neterminuotądarbo sutartį43,3%Dirbu kitojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje)12,5%Įdarbinimo subsidijuojant bei darbo įgūdţių įgijimo rėmimo priemonės rodogeriausius įsidarbinimo po priemonių rezultatus – atitinkamai priemonei pasibaigusįsidarbino 75 proc. bei 82 proc. dalyvių. Reikia pasakyti, jog didţiąją dalį įdarbinimosubsidijuojant priemonės dalyvių sudarė vyresni nei 50 metų amţiaus asmenys beiilgalaikiai bedarbiai, kurių šansai savarankiškai (be darbo birţos pagalbos) įsidarbintitiek pačių bedarbių, tiek darbdavių bei TDB darbuotojų buvo vertinami nepalankiai.Tuo tarpu darbo įgūdţių įgijimo rėmimo priemonės dalyviai daţniausiai yrapradedantys darbinę veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją asmenys, kuriųsavarankiško įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybės buvo vertinamos palankiausiai.Tokiu būdu, atsiţvelgiant į priemonių dalyvių struktūrą bei charakteristikas,įdarbinimo subsidijuojant priemonė yra viena efektyviausių, padedančių integruotis įdarbo rinką asmenims, kurių įsidarbinimo galimybės yra labai maţos.25


Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas2.13 diagramaDirbu toje pačiojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje), kurvyko priemonė,pagal terminuotądarbo sutartį16%Kita5%Persiregistravaudarbo biržoje18%N=319Dirbu toje pačiojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje), kurvyko priemonė,pagal neterminuotądarbo sutartį42%Dirbu kitojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje)19%Kaip parodė apklausos rezultatai, viešieji darbai suteikė galimybes susirastiterminuotą arba neterminuotą darbą 27 proc. šios priemonės dalyvių. Atsiţvelgiant įtai, jog viešieji darbai yra laikino uţimtumo priemonė, tai labai geras rezultatas.2.14 diagramaViešieji darbaiDirbu toje pačiojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje), kurvyko priemonė,pagal neterminuotądarbo sutartįDirbu kitoje 8,6%įmonėje (įstaigoje,organizacijoje)8,8%Dirbu toje pačiojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje), kurvyko priemonė,pagal terminuotądarbo sutartį8,6%Kita6,7%N=380Persiregistravaudarbo biržoje67,2%Kalbant apie darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonę, reikia prisiminti,jog ši priemonė yra ilgalaikė ir apklausų atlikimo metu dar nebuvo praėję pakankamailaiko, kad būtų galima įvertinti šios priemonės dalyvių situaciją subsidijos mokėjimoterminui pasibaigus.26


Darbo vietų steigimo subsidijavimas2.15 diagramaN=48KitaPersiregistravaudarbo biržojeDirbu kitojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje)Dirbu toje pačiojeįmonėjeNors darbo rotacijos priemonės dalyvių įsidarbinimo rezultatai yra puikūs, visdėlto yra reikalingi tolesni ilgalaikiai stebėjimai, kurie apimtų didesnį darbo rotacijospriemonės dalyvių skaičių.2.16 diagramaDarbo rotacija 5Dirbu toje pačiojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje), kurvyko priemonė,pagal terminuotądarbo sutartįKitaPersiregistravaudarbo biržojeN=38Dirbu toje pačiojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje), kurvyko priemonė,pagal neterminuotądarbo sutartįDirbu kitojeįmonėje (įstaigoje,organizacijoje)Kaip jau buvo minėta, savarankiško uţimtumo rėmimo priemonė yramaţiausiai skaitlinga tarp kitų ADRP priemonių, todėl apie jos rezultatus galimaspręsti tik pagal labai skurdţius duomenis, o kiekvieną sėkmingo arba nesėkmingopriemonės įgyvendinimo atvejį reikėtų nagrinėti individualiai.5 Dėl maţo respondentų skaičiaus duomenų patikimumas yra maţas.27


Savarankiško užimtumo rėmimas 62.17 diagramaN=16Dirbu toje pačiojeįmonėjeKitaPersiregistravaudarbo biržojeReikia paţymėti, jog apklausos metu gauti rezultatai iš esmės atitinka LDBpateikiamus statistinius duomenis apie asmenis, įsidarbinusius po priemonių baigimo.2.7 lentelėBaigusiųjų bei įsidarbinusių po priemonių asmenų pasiskirstymas (LDBduomenimis)PriemonėBaigusių atitinkamąpriemonę asmenųskaičius (laikotarpiunuo 2006 08 01 iki2007 08 01)Kiek iš jųįsidarbinopopriemonėsbaigimoKiek iš jųįsidarbino popriemonėsbaigimo(proc.)Įdarbinimas subsidijuojant 1752 756 43,2Darbo įgūdţių įgijimo rėmimas 1149 836 72,8Viešieji darbai 26739 6389 24,0Darbo vietų steigimo subsidijavimas ** ** **Darbo rotacija 73 45 61,6Savarankiško uţimtumo rėmimas ** ** **Analizuojant atsakymo „kita” į klausimą “Kuo šiuo metu uţsiimate” variantus,galima pastebėti, kad po dalyvavimo priemonėje nemaţa asmenų dalis (kas šeštas)dirba pagal verslo liudijimą, aktyviai ieško darbo arba vėl dalyvauja darbo birţospriemonėse (dirba viešuosius darbus).Didţioji dauguma (86 proc.) po priemonių baigimo įsidarbinusių respondentųtyrimo metu dirbo tą patį darbą kaip ir priemonės metu. Beveik kas šeštas apklaustasisdirbo kitą darbą. Apklausos metu tarp dirbusių kitą darbą buvo daugiausiai darbininkųir pagalbinių darbininkų, sargų, pardavėjų, valytojų bei pakuotojų. Sprendţiant ištyrimo duomenų, didelę jų dalį sudaro nekvalifikuotą darbą dirbantys asmenys.6 Dėl maţo respondentų skaičiaus duomenų patikimumas yra maţas.28


2.18 diagramaDalyvavimą priemonėse baigusių asmenų darbo pobūdis (proc.)Ne14%N=746Taip, dirba tą patįdarbą, kaip irpriemonės metu86%Analizuojant skirtingų papildomai darbo rinkoje remiamų grupių atstovųįsidarbinimo po priemonės rezultatus, galima matyti tam tikrus skirtumus. Geriausiaipo dalyvavimo priemonėse sekėsi įsidarbinti pradedantiems darbo veiklą pagal įgytąspecialybę ar profesiją – tik 12,5 proc. jų persiregistravo darbo birţoje. Taip patpuikūs yra neįgaliųjų, kuriems nustatytas 20-40 procentų darbingumo lygis,įsidarbinimo rezultatai – net 77 proc. šiai tikslinei grupei priklausančių asmenųįsidarbino toje pačioje įmonėje, kur vyko priemonė, o dar 2 proc. įsitvirtino kitojeįmonėje (įstaigoje, organizacijoje).Labai panašūs buvo lengvesnę negalią turinčių, profesinės reabilitacijosprogramas baigusių bei nėščių moterų, vaikus auginančių tėvų įsidarbinimo popriemonės rezultatai.29


2.4. Papildomai remiamų asmenų grupėms taikomų priemoniųtikslingumo vertinimas priemonių dalyvių atţvilgiuSiekiant įvertinti priemonių tikslingumą skirtingoms darbo rinkoje papildomairemiamų asmenų grupėms, tyrimo metu buvo naudojami keli būdai. Vienas iš jų –lūkesčių atitikimo priemonės keliamiems tikslams bei po priemonės pasiektiemsrezultatams vertinimas.2.19 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą „Ko šiuo metu tikitės (tikėjotės) iš dalyvavimopriemonėje?” pasiskirstymas (proc.)Tikiuosi (-jausi) pasilikti šioje darbovietėje nuolatiniam darbui59,1Tikiuosi (-jausi) susirasti bent jau laikiną pajamų šaltinį (užsidirbti)36,5Tikiuosi (-jausi) įgyti darbo patirties23,3Tikiuosi (-jausi) įgyti darbui/ profesinei veiklai reikalingų žinių irįgūdžių18,8Tikiuosi (-jausi) įgyti trūkstamą darbo stažą, reikalingą senatvėspensijai gauti16,9Tikiuosi (-jausi) susirasti kitą nuolatinę darbo vietą14,8Noriu (-jau) grįžti į darbo/ profesinės veiklos aplinką14,4Tikiuosi (-jausi) atnaujinti turimas žinias bei įgūdžius11,1Tikiuosi (-jausi) įsidarbinti pagal specialybę7,5Noriu (-jau) susipažinti su darbo/ profesinės veiklos aplinka5,1Tikiuosi (-jausi), jog po dalyvavimo priemonėje man bus lengviauapsispręsti, kokią specialybę, profesiją, kvalifikaciją norėčiau įgyti3,40 10 20 30 40 50 60Nagrinėjant respondentų atsakymus į klausimą „Ko tikitės (tikėjotės) išdalyvavimo priemonėje?”, kuris iliustruoja darbo birţos klientų poreikius teikiamųpaslaugų turiniui, ryškėja tam tikri skirtumai. Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į tai,30


kad visoms tikslinėms grupėms priklausantys apklaustieji tikėjosi pasiliktidarbovietėje, kurioje buvo vykdoma priemonė, nuolatiniam darbui. Tačiau šismotyvas ne visoms apklaustųjų grupėms buvo vienodai svarbus. Daţniausiai taiakcentavo sunkesnę negalią turintys asmenys (74,5 proc.) bei pradedantieji darboveiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją. Kaip parodė dalyvavimą priemonėjebaigusių asmenų apklausa, daţniausiai toje pačioje įmonėje (įstaigoje, organizacijoje)darbui ir likdavo minėtoms grupėms priklausantys asmenys (atitinkamai nuolatiniamir terimuotam darbui pasiliko 77 proc. 20-40 darbingumo lygį turinčių bei 66,4 proc.pradedančių darbinę veiklą asmenų). Tuo pat metu tik pusė visų ilgalaikių bedarbiųgrupei save priskyrusių asmenų tikėjosi surasti nuolatinį darbą priemonėsįgyvendinimo vietoje (51,9 proc.). Dar maţiau (49,1 proc.) vyresnio amţiauspriemonių dalyvių išreiškė tokį lūkestį apklausos metu. Šiai tikslinei grupei labiau neikitiems priemonių dalyviams rūpėjo susirasti bent jau laikiną pajamų šaltinį(uţsidirbti). Tokį atsakymo variantą pasirinko 48,6 proc. vyresnių nei 50 metųamţiaus apklaustųjų. Uţsidirbti tikėjosi ir labai didelė dalis ilgalaikių bedarbių grupeisave priskyrusių asmenų (45,6 proc.).Lyginant su kitomis tikslinėmis grupėmis, įgyti darbui / profesinei veiklaireikalingų ţinių ir įgūdţių labiausiai tikėjosi pradedantieji darbo veiklą pagal įgytąspecialybę ar profesiją (49,4 proc.). Šis siekis taip pat buvo aktualus daugiau netrečdaliui profesinės reabilitacijos programas baigusių asmenų (37,5 proc.).Atsiţvelgiant į prieš tai pateiktus respondentų atsakymus į klausimą, kokią naudą išdalyvavimo priemonėse jie pastebi, galima teigti, jog darbo birţų klientų lūkesčiaibuvo visiškai įgyvendinti.Siekis įgyti darbo patirties labiau būdingas jaunesnio amţiaus respondentamsarba asmenims, turėjusiems ilgą darbo pertrauką – pradedantiems darbinę veiklą pagalįgytą specialybę ar profesiją (38 proc.), nėščioms moterims, tėvams, auginantiemsvaikus (32,7 proc.), taip pat rizikos grupės asmenims, profesinės reabilitacijosprogramas baigusiesiems.Specifinis vyresnio amţiaus priemonių dalyvių bruoţas yra tas, kadpakankamai didelė dalis jų nėra nusiteikę tęsti savo darbinės veiklos sulaukę pensinioamţiaus, tačiau daugiau nei trečdalis jų yra suinteresuoti įgyti trūkstamą darbo staţą,reikalingą senatvės pensijai gauti.Reikia pasakyti, kad nemaţa dalis apklaustųjų tyrimo metu akcentavo didelįaktyvios darbo rinkos politikos priemonių vaidmenį resocializacijos procese. Kaspenktas rizikos grupėms priklausantis bei profesinės reabilitacijos programas baigęsasmuo tikėjosi grįţti į darbo/profesinės veiklos aplinką.2.8 lentelėRyškesni respondentų lūkesčiai bei daţniausiai pastebima nauda išdalyvavimo priemonėseLūkesčiaiNaudaneįgalieji, kuriems nustatytas 20–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. I–II invalidumo grupė) arbavidutinis neįgalumo lygispo priemonių 79 proc. dirbaTikiuosi (-jausi) pasilikti šioje darbovietėje nuolatiniam Gaunu darbo uţmokestįdarbuiPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiTikiuosi (-jausi) susirasti bent jau laikiną pajamų šaltinį Pagerėjo nuotaika(uţsidirbti)Įgijau naujų profesinių gebėjimųAtsirado daugiau draugų, paţįstamų31


neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. III invalidumo grupė) arbalengvas neįgalumo lygispo priemonių 67,6 proc. dirbaTikiuosi (-jausi) pasilikti šioje darbovietėje nuolatiniamdarbuiTikiuosi (-jausi) susirasti bent jau laikiną pajamų šaltinį(uţsidirbti)Gaunu darbo uţmokestįPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiPagerėjo nuotaikaĮgijau naujų profesinių gebėjimųbaigusieji profesinės reabilitacijos programaspo priemonių 50 proc. dirbaTikiuosi (-jausi) pasilikti šioje darbovietėje nuolatiniam Gaunu darbo uţmokestįdarbuiĮgijau naujų profesinių gebėjimųTikiuosi (-jausi) įgyti darbui/ profesinei veiklai reikalingų Pagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiţinių ir įgūdţiųPradėjau drąsiau ţiūrėti į ateitį ir į savo galimybes darboTikiuosi (-jausi) įgyti darbo patirtiesrinkojeNoriu (-jau) grįţti į darbo/ profesinės veiklos aplinką Pagerėjo bendravimo įgūdţiaipradedantieji darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją (absolventai, po profesinio mokymo)po priemonių 83 proc. dirbaTikiuosi (-jausi) pasilikti šioje darbovietėje nuolatiniam Įgijau naujų profesinių gebėjimųdarbuiGaunu darbo uţmokestįTikiuosi (-jausi) įgyti darbui/ profesinei veiklai reikalingų Pagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiţinių ir įgūdţiųPatobulinau jau turimus profesinius gebėjimusTikiuosi (-jausi) įgyti darbo patirtiesPradėjau drąsiau ţiūrėti į ateitį ir į savo galimybes darborinkojeilgalaikiai bedarbiaiTikiuosi (-jausi) pasilikti šioje darbovietėje nuolatiniamdarbuiTikiuosi (-jausi) susirasti bent jau laikiną pajamų šaltinį(uţsidirbti)Tikiuosi (-jausi) įgyti trūkstamą darbo staţą, reikalingąsenatvės pensijai gautivyresni kaip 50 metų darbingi asmenysTikiuosi (-jausi) pasilikti šioje darbovietėje nuolatiniamdarbuiTikiuosi (-jausi) susirasti bent jau laikiną pajamų šaltinį(uţsidirbti)Tikiuosi (-jausi) įgyti trūkstamą darbo staţą, reikalingąsenatvės pensijai gautipo priemonių 45,4 proc. dirbaGaunu darbo uţmokestįPagerėjo nuotaikaPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiĮgijau naujų profesinių gebėjimųGaunu darbo uţmokestįPagerėjo nuotaikapo priemonių 45,7 proc. dirbanėščios moteris, šeimos pasirinkimu vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas, faktiškaiauginantis vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripaţintą vaiku invalidu)po priemonių 65 proc. dirbaTikiuosi (-jausi) pasilikti šioje darbovietėje nuolatiniamdarbuiTikiuosi (-jausi) įgyti darbo patirtiesTikiuosi (-jausi) susirasti bent jau laikiną pajamų šaltinį(uţsidirbti)rizikos grupės asmenysTikiuosi (-jausi) pasilikti šioje darbovietėje nuolatiniamdarbuiTikiuosi (-jausi) susirasti bent jau laikiną pajamų šaltinį(uţsidirbti)Tikiuosi (-jausi) įgyti darbo patirtiesGaunu darbo uţmokestįĮgijau naujų profesinių gebėjimųPagerėjo nuotaikaPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiPagerėjo bendravimo įgūdţiaipo priemonių 70 proc. dirbaGaunu darbo uţmokestįPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiPagerėjo nuotaikaApibendrintai pateikiame daţniausiai priemonių dalyvių išreiškiamuslūkesčius bei didţiausią iš dalyvavimo priemonėse gaunamą naudą. Lentelėje32


maţėjančios svarbos tvarka pateikiami atsakymų variantai, kuriuos pasirinko nemaţiau kaip 20 proc. atitinkamai tikslinei grupei priklausančių asmenų.Galima pateikti dar keletą pastebėjimų dėl miesto ir kaimo gyventojų lūkesčiųskirtumų – kaimo gyventojai šiek tiek daţniau nei kiti respondentai akcentavo siekįuţsidirbti bei materialinę dalyvavimo priemonėse naudą.Lyginant skirtingo amţiaus apklaustųjų atsakymus, taip pat galima pastebėtitam tikrus skirtumus. Pvz., naujų profesinių gebėjimų įgijimą ar tobulinimą daugdaţniau akcentavo jauni iki 25 metų amţiaus apklaustieji, tuo tarpu gaunamu darbouţmokesčiu labiausiai dţiaugėsi 50 metų ir vyresni asmenys.Kalbant apie jaunimą, galima pastebėti, kad iš dalyvavimo priemonėsedaţniausiai jie siekia įgyti darbo patirties.Įdomu pastebėti, kad palyginus su kitomis amţiaus grupėmis, jaunimas iki 24metų amţiaus daţniau vertino dalyvavimo priemonių metu įgytą didesnį pasitikėjimąsavo profesine ateitimi, pagerėjusius bendravimo įgūdţius. Tokie jaunų respondentųatsakymai leidţia teigti, jog savo laiku šiai grupei priklausantys darbo birţos klientainegavo atitinkamų paslaugų, pvz., profesinio orientavimo ir konsultavimo,psichologinės paramos, nesusiformavo būtini socialiniai gebėjimai. Peršasi išvada, jogesant pakankamai paramai socializacijos procese šis jaunimas nebūtų patekęs į darbobirţą ir pats sugebėtų integruotis į darbo rinką.Analizuojant gautus atsakymus pagal respondentų išsilavinimo lygį, taip patgalima aptikti ryškesnių skirtumų. Materialinė dalyvavimo priemonėse nauda daugaktualesnė yra ţemesnį išsilavinimą turintiems asmenims.Įdomu pastebėti, kad asmenys, turintys nepakankamą sėkmingam dalyvavimuidarbo rinkoje išsilavinimą, daug rečiau teigė siekiantys įgyti darbui / profesineiveiklai reikalingų ţinių bei įgūdţių. Išryškėjo tendencija – kuo aukštesnisišsilavinimas, tuo labiau ADRP priemonių dalyviai yra suinteresuoti praturtinti savoprofesinius įgūdţius bei gebėjimus.Toliau nagrinėjant priemonės dalyvių išskiriamą naudą taip pat pastebimiryškesni skirtumai tarp skirtingą išsilavinimą turinčių priemonių dalyvių. Aukščiaubuvo minėta, jog labiau išsilavinę asmenys daţniau siekia patobulinti savo profesiniusgebėjimus, jie taip pat labiau nei kiti apklaustieji vertina būtent naujų ar patobulintųprofesinių ţinių ir įgūdţių įgijimą priemonių metu. Tuo tarpu teigiamą socialinįpsichologinį priemonių efektą vienodai jaučia bet kokį išsilavinimą turintysrespondentai.2.5. Papildomos pagalbos poreikis priemonių metuAnalizuojant priemonių dalyvių atsakymus, anksčiau jau buvo pastebėta, jogpakankamai didelė dalis darbo birţos klientų susiduria su papildomais sunkumaisįsitraukiant į darbo rinką – daţniausiai tai psichologinės bei socialinės problemos,tokios kaip nepasitikėjimas savo jėgomis, socialinių įgūdţių nepakankamumas. Dėlšios prieţasties buvo siekiama išsiaiškinti, ar darbo birţos klientai jaučia poreikįpapildomai pagalbai prieš priemonę, priemonės įgyvendinimo metu arba priemoneipasibaigus. Kiek daugiau nei trečdalis respondentų nurodė, jog pagalbos jiems reikia(39,7 proc.).33


Papildomos pagalbos poreikis (proc.)2.20 diagrama60,339,7Pagalbos reikiaPagalbos nereikiaPagalbos labiausiai pageidauja asmenys, baigę profesinės reabilitacijosprogramas bei rizikos grupėms priklausantys asmenys. Maţiausiai pagalba reikalinganėščioms moterims, tėvams, auginantiems vaikus, bei asmenims, pradedantiemsdarbinę veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją.Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokia pagalba būtų reikalinga ADRPpriemonių dalyviams siekiant lengviau įsitvirtinti darbo vietoje. Labiausiaiapklaustieji pageidautų patarimų dėl socialinių išmokų, kompensacijų, panašauspobūdţio klausimų. Tokių konsultacijų labiausiai pageidaujama prieš prasidedantpriemonei arba per visą kliento registracijos darbo birţoje laikotarpį. Galima teigti,jog klausimų dėl socialinių išmokų, kompensacijų daţniausiai kreiptųsi rizikosgrupėms priklausantys asmenys, nėščios moterys, vaikus auginantys tėvai. Taip pattokia pagalba labai aktuali ilgalaikiams bedarbiams bei vyresnio amţiaus asmenims.Taip pat prieš pradedant dalyvauti priemonėje apklaustieji norėtų tiesiogpasikalbėti su kitais ţmonėmis, kurie jau dalyvavo priemonėse. Toks pasidalinimaspatirtimi galėtų suteikti daug praktinės naudos turintiems klausimų dėl priemonėsorganizavimo, vykdymo bei numatomų rezultatų. Pokalbio su kitais ţmonėmis, kuriejau dalyvavimo priemonėje, labiausiai pageidautų asmenys, pradedantys darbinęveiklą, bei neįgalieji (ypatingai turintys sunkesnę negalią).2.21 diagramaRespondentų atsakymų pasiskirstymai pagal pageidaujamos pagalbos pobūdį(proc. nuo respondentų, nurodţiusių, kad pagalba yra reikalinga, skaičiaus)Pokalbio su kitais žmonėmis, kurie jau dalyvavopriemonėje63,6Profesijų / karjeros planavimo konsultanto pagalbos47,1Patarimo dėl socialinių išmokų, kompensacijų, kt.67Priklausomybių specialisto pagalbos (dirbančio suasmenimis, priklausomais nuo alkoholio, narkotikų,kt.)23,2N=919Psichologinės pagalbos55,80 10 20 30 40 50 60 70 80Reikia pasakyti, kad psichologinės pagalbos labiausiai reikia sunkesnę negaliąturintiems asmenims, baigusiems profesinės reabilitacijos programas, taip pat rizikos34


grupėms priklausantiems darbo birţos klientams. Įdomu pastebėti, kadpriklausomybių specialisto pagalbos šiek tiek daţniau nei kitų grupių atstovaipageidavo asmenys, auginantys vaikus. Darome prielaidą, kad tokios pagalbos jiepageidavo prevenciniais tikslais (pvz., siekiant padėti savo artimiesiems).Psichologinės pagalbos poreikis (proc. nuoatitinkamai grupei priklausančių asmenų,kuriems reikalinga pagalba, skaičiaus)2.22 diagramaPriklausomybių specialisto pagalbos poreikis(proc. nuo atitinkamai grupei priklausančiųasmenų, kuriems reikalinga pagalba, skaičiaus)Rizikos grupių asmenysNėščios moterys, tėvas/motina,auginantis vaiką(-us)Vyresni kaip 50 metų asmenysRizikos grupių asmenysNėščios moterys, tėvas/motina,auginantis vaiką(-us)Vyresni kaip 50 metų asmenysIlgalaikiai bedarbiaiIlgalaikiai bedarbiaiPradedantys darbo veikląBeigę profesinės reabilitacijosprogramasNeįgalieji (45-55 proc.darbingumo lygis)Neįgalieji (20-40 proc.darbingumo lygis)0 20 40 60 80 100Pradedantys darbo veikląBeigę profesinės reabilitacijosprogramasNeįgalieji (45-55 proc.darbingumo lygis)Neįgalieji (20-40 proc.darbingumo lygis)0 20 40 60 80 100Patarimai dėl socialinių išmokų, kompensacijų bei kitos paramos galimybiųyra vienodai aktualūs visoms tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims.Profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugų daţniausiai pageidavoasmenys, pradedantys darbinę veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją bei baigęprofesinės reabilitacijos programas. Tikėtina, kad būtent šių grupių atstovai yrageriausiai susipaţinę su profesinio konsultavimo paslaugomis, todėl suprasdami jųnaudą, pageidautų dar daugiau kontaktų su profesijų konsultantais. Tačiau, iš kitospusės, galima teigti, kad įgiję profesines ţinias ir įgūdţius asmenys neturi pakankamaiinformacijos apie savo įgytų ţinių ir įgūdţių panaudojimo galimybes.35


Patarimo dėl socialinių išmokų, kompensacijų,kt. poreikis (proc. nuo atitinkamai grupeipriklausančių asmenų, kuriems reikalingapagalba, skaičiaus)Rizikos grupių asmenysNėščios moterys, tėvas/motina,auginantis vaiką(-us)Vyresni kaip 50 metų asmenys2.23 diagramaProfesijų / karjeros planavimo konsultantopagalbos poreikis (proc. nuo atitinkamai grupeipriklausančių asmenų, kuriems reikalingapagalba, skaičiaus)Rizikos grupių asmenysNėščios moterys, tėvas/motina,auginantis vaiką(-us)Vyresni kaip 50 metų asmenysIlgalaikiai bedarbiaiIlgalaikiai bedarbiaiPradedantys darbo veikląBeigę profesinės reabilitacijosprogramasNeįgalieji (45-55 proc.darbingumo lygis)Neįgalieji (20-40 proc.darbingumo lygis)0 20 40 60 80 100Pradedantys darbo veikląBeigę profesinės reabilitacijosprogramasNeįgalieji (45-55 proc.darbingumo lygis)Neįgalieji (20-40 proc.darbingumo lygis)0 20 40 60 80 100Pokalbis su buvusiais priemonių dalyviais atrodo universali tiek informavimo,tiek psichologinės paramos priemonė visoms tikslinėms grupėms priklausantiemsasmenims.2.24 diagramaPokalbio su kitais ţmonėmis, kurie jau dalyvavo priemonėje poreikis (proc. nuoatitinkamai grupei priklausančių asmenų, kuriems reikalinga pagalba, skaičiaus)Rizikos grupių asmenysNėščios moterys, tėvas/motina,auginantis vaiką(-us)Vyresni kaip 50 metų asmenysIlgalaikiai bedarbiaiPradedantys darbo veikląBeigę profesinės reabilitacijosprogramasNeįgalieji (45-55 proc.darbingumo lygis)Neįgalieji (20-40 proc.darbingumo lygis)0 20 40 60 80 10036


3. PRIEMONES ĮGYVENDINANČIŲ DARBDAVIŲ APKLAUSOSREZULTATŲ ANALIZĖ3.1. Priemones įgyvendinančių darbdavių bendrųjų apklausos rezultatų analizėADRP priemones įgyvendinančių darbdavių tyrime dalyvavo 767 asmenys.Darbdavių tyrimas parodė, kad aktyvios priemonės buvo naudingos įvairaus statusoįmonėms. Tarp darbo birţos paslaugų naudotojų, įgyvendinančių ADRP priemones,daugiausia buvo uţdarųjų akcinių bendrovių darbdavių bei individualių įmoniųdarbdavių (atitinkamai 51 ir 21 proc.). Taigi apytikriai kas antra aktyvias priemonesįgyvendinanti įmonė buvo uţdaroji akcinė bendrovė, kas penkta – individuali įmonė.Kitų įmonių buvo gerokai maţiau. Todėl galima teigti, kad ADRP priemonesįgyvendinančios įmonės pagal jų statusą pasiskirsto labai netolygiai (ţr. 3.1diagramą). Palyginti nedaug ADRP priemones įgyvendinančių apklaustųjų buvovalstybinių institucijų darbdaviai (4 proc.).3.1 diagramaRespondentų pasiskirstymas pagal įmonės, įstaigos, organizacijos statusą (proc.)AB3,8UAB51IĮ20,9Viešoji įstaiga4,5Labdaros ir paramos fondasAsociacija0,31,3Savivaldybės institucija6,7Švietimo įstaigaValstybinė įstaigaVerslo liudijimasŪkininko ūkisKooperatinė bendrovė/ kooperatyvasŢŪBReliginė organizacija2,64,30,42,40,90,80,10 10 20 30 40 50Dauguma darbo birţos paslaugų naudotojų, įgyvendinančių ADRP priemones,buvo miestų įmonių darbdaviai – trys ketvirtadaliai, tik 15 proc. – kaimo, dešimtadalis– miestelių. Daugiausia buvo apklausta vidutinių įmonių darbdavių (sąrašiniųdarbuotojų skaičiaus metinis vidurkis siekė 10-49 ţmones ) – 39 proc., maţiau –smulkių įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų – 32 proc. Tačiau gana daugįgyvendinančių ADRP priemones įmonių turėjo 50 ir daugiau darbuotojų (29 proc.).37


Tai reiškia, kad aktyvios priemonės yra naudingos ir stambesnėms įmonėms, sukuriomis aktyviai bendradarbiauja TDB. 7Tyrimo metu daugiausiai darbdavių dalyvavo įgyvendinant įdarbinimosubsidijuojant bei darbo įgūdţių rėmimo priemones (atitinkamai keturi dešimtadaliaiir ketvirtadalis). Palyginus daug apklaustųjų įgyvendino viešųjų darbų programas – 16proc. Kitas aktyvias priemones įgyvendinančių darbdavių dalis buvo gerokai maţesnė(iki 10 proc.).Sprendţiant iš tyrimo duomenų, ADRP priemones įgyvendinantiemsdarbdaviams buvo ypač naudinga darbo birţos teikiama informacija apie šiaspriemones. Net 90 proc. darbdavių suţinojo apie galimybę įgyvendinti ADRPpriemones iš darbo birţos darbuotojų. Tačiau siekiant pritraukti kuo daugiaudarbdavių į ADRP priemonių įgyvendinimą, buvo naudingos ir kitos darbo birţosvykdomos priemonės. Daugiau nei penktadalis darbdavių į šią veiklą įsitraukė potikslinių susitikimų su darbdaviais, 16 proc. respondentų apie ADRP priemonessuţinojo iš internetinio darbo birţos puslapio, 15 proc. tyrime dalyvavusių darbdaviųgavo informacinį laišką iš darbo birţos, kitų priemonių reikšmė buvo maţesnė.3.2 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą “Iš kur suţinojote apie galimybę įgyvendintipriemones?” pasiskirstymas (proc.)Iš darbo birţos darbuotojų90,3Iš darbo biržos internetinio puslapioGavote darbo birţos siųstą informacinįlaiškąTiksliniai susitikimai su darbdaviais15,915,221,6Iš kolegų, paţįstamų darbdaviųIš ieškančių darbo uţimtumo rėmimopriemonės dalyviųIš spaudos6,93,77,8Kita0,40 20 40 60 80 1007 Būtina pabrėţti, kad tyrime pateiktas pasiskirstymas pagal įmonių dydį yra sąlyginis, siekiantatskleisti darbdavių nuomonių diferenciaciją, kadangi Lietuvoje vyrauja smulkios įmonės, o absoliutinėdauguma į tyrimą patekusių ūkio subjektų pagal ES standartus būtų priskirti smulkių (iki 50darbuotojų) ir vidutinių (50-250 darbuotojų) įmonių grupėms.38


Ţemiau esančioje diagramoje pateiktas vidutinis dalyvių skaičiauspasiskirstymas tyrime dalyvavusių darbdavių įmonėse pagal atskiras priemones.Įmonėse, kuriose buvo įgyvendintos ADRP priemonės, daugiausiai asmenų dalyvavoviešuosiuose darbuose (vidutiniškai 12), kitose priemonėse dalyvavusių bedarbiųskaičiaus vidurkis apytikriai svyravo nuo 1 iki 2 ţmonių.3.3 diagramaVidutinis apklausos metu priemonėse, kurios buvo vykdomos įmonėje, įstaigoje,organizacijoje, dalyvavusių asmenų skaičiusĮdarbinimo subsidijuojantDarbo įgūdžių įgijimorėmimo2,111,88Viešųjų darbų11,75Darbo vietų steigimosubsidijavimoDarbo rotacijos1,581,54Viso3,430 3 6 9 12 15Į ADRP priemones buvo įtraukti įvairioms bedarbių tikslinėms grupėmspriklausantys asmenys. Daugiausiai į ADRP priemones įtrauktų asmenų priklausėvyresnių nei 50 metų amţiaus darbingų ţmonių tikslinei grupei (juos įtraukė 32 proc.darbdavių). Kiek maţiau buvo įtraukta ilgalaikių bedarbių bei pradedančių darbinęveiklą asmenų (po 27 proc.). Maţiausiai ADRP priemonėmis pasinaudojo socialinėsrizikos grupėms 8 priklausantys asmenys (šią tikslinę grupę išskyrė tik 4 proc.darbdavių).8 Socialinės rizikos grupei šiame tyrime priskiriami asmenys, grįţę iš laisvės atėmimo vietų,kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai; asmenys, priklausomi nuo narkotinių,psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medţiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinėsreabilitacijos programas; prekybos ţmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar)profesinės reabilitacijos programas.39


3.4 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą „Kokiai (kokioms) iš ţemiau išvardintųtikslinių grupių priklauso asmuo (asmenys), dalyvaujantis (-ys) priemonėje Jūsųįstaigoje?” pasiskirstymas (proc.)Neįgalieji20,4Pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę arprofesijąIlgalaikiai bedarbiai27,527,3Vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys31,7Nėščios moterys, motina arba tėvas, auginatis vaiką iki 8metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų21,1Socialinės rizikos grupėsNežinau43,10 10 20 30 40Bendrųjų apklausos rezultatų apibendrinimasADRP priemones įgyvendinantiems darbdaviams buvo ypač naudinga darbobirţos teikiama informacija apie šias priemones. Net devyni dešimtadaliaidarbdavių suţinojo apie galimybę įgyvendinti ADRP priemones iš darbo birţosdarbuotojų.ADRP priemonės yra naudingos ir kiek stambesnėms įmonėms, su kuriomisaktyviai bendradarbiauja TDB. Gana daug įgyvendinančių ADRP priemonesįmonių (beveik trys dešimtadaliai) turėjo 50 ir daugiau darbuotojų.Daugiausiai į ADRP priemones įtrauktų asmenų priklausė vyresnių nei 50 metųamţiaus darbingų ţmonių tikslinei grupei (juos įtraukė 32 proc. darbdavių). Šiektiek maţiau buvo įtraukta ilgalaikių bedarbių bei pradedančių darbinę veikląasmenų (po 27 proc.).3.2. Priemonių, taikomų darbo rinkoje remiamų asmenų grupėms, efektyvumovertinimas darbdavių apklausos duomenimisTyrimas rodo darbo birţos vykdomų ADRP priemonių naudingumo įvairovę.Tačiau objektyviai vertinant, skirtingi naudos aspektai yra nevienodai reikšmingi.Vieni naudos aspektai yra svarbesni uţ kitus. Be to, jie vaidina nevienodą vaidmenįbedarbiams dalyvaujant skirtingose ADRP priemonėse. Absoliuti dauguma apklaustųdarbdavių paminėjo vienokią ar kitokią priemonių dalyvių naudą įsidarbinus jųįmonėje (net 99 proc.) ir tik 1 proc. apklaustųjų informacijos šiuo klausimu nepateikė.Tarp akcentavusiųjų priemonių naudą daugiausiai darbdavių paţymėjo, kad padidėjoADRP priemonių dalyvių galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėje (64 proc.). Kiti labaisvarbūs naudos aspektai, darbdavių poţiūriu, yra tokie: priemonės dalyviai uţsitikrinabent jau laikiną pajamų šaltinį, įgyja darbui / profesinei veiklai reikalingų ţinių irįgūdţių bei įgyja darbo patirties (juos paţymėjo atitinkamai trečdalis ir ketvirtadalis40


darbdavių). Tačiau, pasak palyginus didelės dalies darbdavių, ADRP priemonėspadeda jų dalyviams atnaujinti ryšį su darbo / profesinės veiklos aplinka, padidina jųgalimybes susirasti kitą nuolatinę darbo vietą, atnaujina turimas ţinias bei įgūdţius(šiuos atsakymų variantus paţymėjo 17-18 proc. apklaustųjų). Kitus galimusatsakymus darbdaviai pasirinko rečiau.3.1 lentelėRespondentų atsakymų į klausimą „Kokią naudą iš dalyvavimo priemonėjegauna jos dalyviai, šiuo metu dirbantys Jūsų įmonėje?” (proc.)Skaičius %1. Padidėja jų galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėje 486 63,92. Padidėja jų galimybės susirasti kitą nuolatinę darbo vietą 133 17,53. Uţsitikrina bent jau laikiną pajamų šaltinį 348 45,84. Įgyja darbui / profesinei veiklai reikalingų ţinių ir įgūdţių 252 33,25. Atnaujina turimas ţinias bei įgūdţius 129 17,06. Atnaujina ryšį su darbo / profesinės veiklos aplinka 140 18,47. Susipaţįsta su darbo / profesinės veiklos aplinka 83 10,98. Padidėja jų galimybės įsidarbinti pagal specialybę 92 12,19. Po dalyvavimo priemonėje jiems bus lengviau apsispręsti,kokią specialybę, profesiją, kvalifikaciją norėtų įgyti 31 4,110. Įgyja darbo patirties 186 24,511. Įgyja trūkstamą darbo staţą, reikalingą senatvės pensijaigauti 116 15,312. Kita 3 0,4Viso 760 263,0Lyginant atskiras priemones, išryškėjo naudos skirtumai. Vertindami skirtingųADRP priemonių naudą, daugiausiai darbdavių paţymėjo (nuo 61 iki 73 proc.), jogpadidėjo aktyvių priemonių dalyvių galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėje.Vienintelė išimtis – viešieji darbai, kurių dalyvių galimybių įsitvirtinti darbo rinkojepadidėjimą išskyrė tik 27 proc. darbdavių. Tačiau daugiausiai – net 82 proc. –darbdavių nurodė, kad viešųjų darbų dalyviai uţsitikrina bent jau laikiną pajamųšaltinį. Plačiau šis pasiskirstymas nagrinėjamas vertinant ADRP priemoniųtikslingumą.41


3.5 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą „Kokią naudą iš dalyvavimo priemonėsegauna jos dalyviai, šiuo metu dirbantys Jūsų įmonėje?” pasiskirstymas pagalatskiras priemones (proc.)Padidėja jų galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėjePadidėja jų galimybės susirasti kitą nuolatinę darbo vietąUžsitikrina bent jau laikiną pajamų šaltinį (užsidirba)17,513,621,723,412,718,833,224,8Įgyja darbui/ profesinei veiklai reikalingų žinių ir įgūdžių5,623,836,21725,2Atnaujina turimas žinias bei įgūdžius9,55,622,220,318,420,2Atnaujina ryšį su darbo/ profesinės veiklos aplinka4,828,230,217,410,97Susipažįsta su darbo/ profesinės veiklos aplinka20,18,912,75,812,19,6Padidėja jų galimybės įsidarbinti pagal specialybę21,22,411,14,115,93,6Po dalyvavimo priemonėje jiems bus lengviau apsispręsti, kokią 3,2specialybę, profesiją, kvalifikaciją norėtų įgyti8,11,64,324,522,2Įgyja darbo patirties31,216,928,623,215,318,5Įgyja trūkstamą darbo stažą, reikalingą senatvės pensijai gauti32,324,327,445,84344,453,663,973,270,463,866,77382,30 10 20 30 40 50 60 70 80Darbo rotacijos Darbo vietų steigimo subsidijavimo Viešųjų darbųDarbo įgūdžių įgijimo rėmimo Įdarbinimo subsidijuojant VisoADRP priemonių tikslingumą rodo darbdavių nuomonių pasiskirstymas apiejų nuostatas įdarbinti savo įmonėje vienos ar kitos darbo rinkoje remiamos grupėsasmenis. Beveik kas antras darbdavys įdarbinant prioritetą teiktų pradedantiesiemsdarbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją, kas trečias – vyresniems kaip 50 metųdarbingiems asmenims, apytikriai kas ketvirtas įdarbintų nėščias moteris, motinas42


arba tėvus, auginančius vaikus iki 8 metų arba neįgalius vaikus iki 18 metų. Kitiatsakymų variantai buvo paminėti gerokai rečiau. Paţymėtina, kad darbdaviai nenoriaiįdarbintų socialinės rizikos grupės asmenis (tik 1,2 proc. apklaustųjų šios probleminėstikslinės grupės atstovus įdarbintų pirmiausia). 50 proc. nurodţiusiųjų “kita” įdarbintųtikrai norinčius dirbti (nesvarbu, kuriai grupei priklausančius), 35 proc. – turinčiusdarbinės patirties.3.6 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą „Jeigu nedalyvautumėte priemonėje, kokiomsgrupėms priklausančius asmenis esant būtinumui įdarbintumėte savo įmonėjepirmiausiai?” pasiskirstymas (proc.)Neįgalieji10Pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę arprofesiją49,1Ilgalaikiai bedarbiai14,7Vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys33,5Nėščios moterys, motina arba tėvas, auginatis vaiką iki8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų21Socialinės rizikos grupės1,2NežinauBe dalyvavimo priemonėje nenorėčiau įdarbinti neivienai iš nurodytų grupių priklausančių asmenų12,610,6Kita3,50 10 20 30 40 50Priemonės dalyvio/-ių galimybių savarankiškai susirasti darbą įvertinimas.Tyrimas parodė, kad daugiausiai darbdavių mano, jog priemonės dalyvio/-iųgalimybės savarankiškai susirasti darbą, jeigu jis/ji nedalyvautų priemonėje, labaisumaţėtų. Tai daţniausiai darbdavių paminėtas pozityvus kriterijus, kurį galimalaikyti padėties vertinimo pagrindu išreiškiant ADRP priemonių tikslingumą. Jįpasirinko nuo 19 iki 44 proc. darbdavių priklausomai nuo tikslinės bedarbių grupės.Netaikant šių priemonių, darbdavių nuomone, daugiausiai sumaţėtų neįgaliųjųįsidarbinimo galimybės, kurie yra itin paţeidţiami darbo rinkoje, maţiausiai –pradedančių darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją. Antras pagal rodikliųreikšmių dydį yra neutralus atsakymų variantas „neţinau, neteko įdarbinti šiai grupeipriklausančio asmens”, kai kurioms tikslinėms grupėms jis netgi viršija atsakymą„labai sumaţėtų”. Jį daţniausiai pasirinko darbdaviai, neturintys patirties įdarbinantatskirų tikslinių grupių bedarbius (ypač tai liečia socialinės rizikos grupių asmenis).Kiti atsakymų variantai pasirinkti gerokai rečiau.43


3.7 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą „Įvertinkite, kaip pasikeistų priemonėsdalyvio/-ių galimybės savarankiškai susirasti darbą, jeigu jis/ji nedalyvautųpriemonėje?” pasiskirstymas (proc.)NeįgaliejiPradedantys darbo veiklą pagal įgytąspecialybę ar profesijąIlgalaikiai bedarbiaiVyresni kaip 50 metų darbingi asmenysNėščios moterys, motina arba tėvas,auginantis vaiką iki 8 metų arba neįgalųvaiką iki 18 metųSocialinės rizikos grupės2,91,81,50,82,40,42,65,313,75,13,40,46,610,111,912,918,421,620,824,723,922,319,326,82031,831,230,437,738,730,936,94447,60 10 20 30 40 50Labai sumažėtųNežymiai sumažėtųLiktų tokios pačiosPadidėtųBe priemonės kitų galimybių įsidarbinti neturiNežinau, neteko įdarbinti šiai grupei priklausančio asmensADRP priemonių tikslingumas atskiroms papildomai remiamų bedarbiųgrupėms. Šių programų tikslingumą rodo jau minėtas kriterijus, kuris parodopriemonės dalyvio/-ių galimybių savarankiškai susirasti darbą sumaţėjimą, jeigu jis/jinedalyvautų priemonėje. Viena iš grupių, kurių įsidarbinimo galimybės buvovertinamos – neįgalūs asmenys. Daugiausiai darbdavių mano, kad labai sumaţėtųneįgaliųjų įsidarbinimo galimybės nedalyvaujant darbo vietų steigimo subsidijuojantADRP priemonėse (63 proc. darbdavių), maţiausiai – viešųjų darbų ir darbo rotacijos(atitinkamai 32 ir 36 proc.). Taigi darbo vietų steigimo subsidijuojant programoslabiausiai padidina neįgaliųjų tikslinės grupės įsidarbinimo galimybes.44


3.8 diagramaDarbdaviai, vertinantys, kad priemonės dalyvio/-ių galimybėssavarankiškai susirasti darbą labai sumaţėtų, jeigu jis/ji nedalyvautųkonkrečioje priemonėje (įsidarbinimo galimybių sumaţėjimo rodiklis) (proc.)Neįgalieji asmenysĮdarbinimosubsidijuojant49,8Viešųjų darbų32,2Darbo vietų steigimosubsidijavimo62,9Darbo rotacijos35,50 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Vertindami pradedančiųjų darbinę veiklą pagal specialybę ar profesiją padėtį,daugiausiai darbdavių mano, kad labai sumaţėtų jų įsidarbinimo galimybėsnedalyvaujant darbo įgūdţių ir savarankiško uţimtumo rėmimo ADRP priemonėse(atitinkamai 36 ir 31 proc.). Minėti skaičiai netiesiogiai rodo jų įsidarbinimogalimybių padidėjimą. Spendţiant iš tyrimo rezultatų, galima teigti, kad ADRPpriemonės labiau padidina neįgalių asmenų įsidarbinimo galimybes. Taip yra todėl,kad neįgalieji turi ribotas galimybes savarankiškai įsitvirtinti darbo rinkoje ir labiaujaučia ADRP priemonių paramą, lyginant su kitais ADRP dalyviais, kurių galimybėsįsidarbinti savarankiškai yra gerokai didesnės.3.9 diagramaPradedantys darbinę veiklą pagal įgytą specialybęDarbo įgūdžių įgijimorėmimo36,2Viešųjų darbų9,9Darbo rotacijos19,40 10 20 30 40 50 60 70 80 90 10045


Dvi aktualiausios ADRP priemonės ilgalaikiams bedarbiams taikomųpriemonių, tikslingumo poţiūriu – viešieji darbai bei įsidarbinimas subsidijuojant.Darbdavių, vertinčių, kad ilgalaikių bedarbių galimybės savarankiškai susirasti darbąlabai sumaţėtų, jeigu jis/ji nedalyvautų viešųjų darbų bei įsidarbinimo subsidijuojantprogramose, dalis siekė atitinkamai 48 ir 41 proc., analogiška tvarka pagal vertinimosvarbą pasiskirstė ir vyresnių kaip 50 metų darbingų asmenų grupės rodikliai (37 ir 34proc.). Tai rodo, kad tiek ilgalaikių bedarbių, tiek vyresnių kaip 50 metų darbingųasmenų grupėms naudingiausios ADRP priemonės yra tos pačios. Tačiau didesnėsrodiklių reikšmės ilgalaikiams bedarbiams rodo, kad darbo birţos galimybės didinantjų įsidarbinimą yra didesnės, lyginant su vyresniais nei 50 metų darbingais asmenimis,kurie turi daugiau galimybių susirasti darbo vietą patys.3.10 diagramaIlgalaikiai bedarbiai ir vyresni kaip 50 metų darbingi asmenysĮdarbinimosubsidijuojant34,140,6Viešųjų darbų37,148,3Darbo rotacijos25,433,90 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Ilgalaikiai bedarbiaiVyresni kaip 50 metų darbingi asmenysTyrimas parodė, kad daugiausiai darbdavių mano, jog labai sumaţėtųsocialinės rizikos asmenų įsidarbinimo galimybės jiems nedalyvaujant įsidarbinimosubsidijuojant ir darbo rotacijos priemonėse (išskiriant jas, minėtą atsakymo variantąpaminėjo beveik 40 proc. apklaustųjų). Galima daryti išvadą, kad veiksmingiausiosšios socialinės rizikos grupės asmenų įtraukimo į darbo rinką priemonės – įdarbinimassubsidijuojant bei darbo rotacija.46


Socialinės rizikos grupės3.11 diagramaĮdarbinimo subsidijuojant38,8Viešųjų darbų28,1Darbo rotacijos38,70 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Daugiausiai darbdavių (kas trečias apklaustasis) mano, jog labai sumaţėtųnėščių moterų bei tėvų, auginančių vaikus, įsidarbinimo galimybės jiemsnedalyvaujant įdarbinimo subsidijuojant priemonėje. Maţamečius vaikus auginantysasmenys (daugiausiai moterys) turi derinti darbą su vaikų prieţiūra ir didesniu krūviunamų ūkyje. Šiuo poţiūriu, jų uţimtumo augimo galimybės yra maţesnės nei kitųtikslinių grupių. Tai ir rodo darbdavių tyrimo duomenys. Pavyzdţiui, galima teigti,kad pagal atskiras priemones įsidarbinimo galimybių sumaţėjimo rodiklis nėščiomsmoterims, motinoms arba tėvams, auginantiems vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaikąiki 18 metų, yra maţesnis nei anksčiau minėtoms socialinėms rizikos grupėmspriklausantiems asmenims.3.12 diagramaNėščios moterys, motina arba tėvas, auginantis vaiką iki 8 metų arbaneįgalų vaiką iki 18 metųĮdarbinimosubsidijuojant23,8Viešųjų darbų12Darbo rotacijos14,30 10 20 30 40 50 60 70 80 90 10047


Priemonių efektyvumo vertinimo apibendrinimasSvarbiausia nauda ADRP priemonių dalyviams, darbdavių nuomone:Padidėja galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėje.Uţsitikrinamas bent jau laikinas pajamų šaltinis.Įgyjama darbui / profesinei veiklai reikalingų ţinių ir įgūdţių.Atnaujinamas ryšys su darbo / profesinės veiklos aplinka.Padidėja galimybės susirasti kitą nuolatinę darbo vietą.Atnaujinamos turimos ţinias bei įgūdţiai.Įgyjamas trūkstamas darbo staţas, reikalingas senatvės pensijai gauti.Nedalyvaujant priemonėse įsidarbinimo galimybės, darbdavių nuomone,labiausiai sumaţėtų:Neįgaliesiems – darbo vietų steigimo subsidijavimo ir įdarbinimo subsidijuojantpriemonėse;Pradedantiems darbinę veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją – darbo įgūdţiųatnaujinimo rėmimo priemonėje;Ilgalaikiams bedarbiams – viešųjų darbų ir įdarbinimo subsidijuojant priemonėse;Vyresniems kaip 50 metų darbingiems asmenims – viešųjų darbų ir įdarbinimosubsidijuojant priemonėse;Socialinės rizikos grupėms priklausantiems asmenims – darbo rotacijos irįdarbinimo subsidijuojant priemonėse;Nėščioms moterims bei tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus – įdarbinimosubsidijuojant priemonėje.3.3. Skirtingų priemonių įgyvendinimo vertinimas, darbdavių apklausosduomenimisOrganizacinių priemonių vertinimas. Apskritai, galima teigti, kad ADRPpriemonių organizaciniai aspektai darbdavių vertinami gerai. Labai gerai darbo birţosdarbuotojų profesionalumą įvertino net apie du trečdaliai darbdavių. Šešidešimtadaliai apklaustųjų labai gerai vertino jų informavimą apie konkrečią uţimtumorėmimo priemonę. Darbuotojų profesionalumas ir informavimas apie priemonę –geriausiai darbdavių vertinami organizaciniai aspektai, įgyvendinant ADRPpriemones. Vertindami kitus uţimtumo rėmimo priemonių organizacinius aspektus,apklaustieji daţniausiai pasirinko atsakymų variantą „gerai” (49-55 proc.apklaustųjų). Apytiksliai kas antras darbdavys gerai vertino reikalingų dokumentųparuošimo/pateikimo tvarką, laikotarpį tarp pareiškimo dalyvauti ir faktiškodarbuotojo dalyvavimo pradţios, priemonės finansavimą bei jos trukmę.Apibendrinant galima teigti, kad dauguma darbdavių organizacinius darbo birţospriemonių įgyvendinimo aspektus vertino gerai ir labai gerai.Iš aptariamo darbdavių tyrimo duomenų pasiskirstymo išryškėjo, jog maţėjantapklaustųjų daliai, pozityviausiai vertinančių ADRP priemonių organizaciniusaspektus (atsakymo variantas „labai gerai”), padidėjo atsakymų variantų „gerai” ir„patenkinamai” lyginamasis svoris. Iš atsakymų variantų „patenkinamai”, „blogai” ir„labai blogai” galima būtų spręsti, kad egzistuoja uţimtumo rėmimo priemoniųįgyvendinimo organizacinės kliūtys. Tačiau negatyvių vertinimų „blogai” ir „labaiblogai” darbdaviai beveik nepasirinko, todėl sprendţiant iš atsakymų varianto„patenkinamai” galima teigti, kad su ADRP priemonių įgyvendinimo organizacinėmis48


kliūtimis darbdaviai susidūrė ruošiant ir pateikiant reikalingus dokumentus, galimosproblemos išryškėjo laikotarpyje tarp pareiškimo dalyvauti ir faktiško darbuotojodalyvavimo pradţios, finansuojant priemonę ir nustatant jos trukmę.Kaip rodo tyrimas, daugiausiai galimų klausimų darbdaviams iškyla dėlADRP priemonių finansavimo ir jų trukmės (šiuos priemonių organizacinius aspektuspatenkinamai vertino atitinkamai 18 ir 15 proc. darbdavių).3.13 diagramaRespondentų atsakymai į klausimą „Įvertinkite priemonės, kurios šiuo metu yravykdomos įgyvendinant Jūsų įmonėje organizacinius aspektus” (proc.)Informavimas apie priemonę3,436,859,70,1Darbo birţos darbuotojųprofesionalumas0,12,232,665Reikalingų dokumentų paruošimo/pateikimo tvarka0,10,38,737,353,6Laikotarpis tarp pareiškimo dalyvauti irfaktiško darbuotojo dalyvavimopradžiosPriemonės finansavimas0,80,51,20,514,415,131,634,252,748,9Priemonės trukmė0,80,317,725,955,40 10 20 30 40 50 60 70Labai blogai Blogai Patenkinamai Gerai Labai geraiOrganizacinių aspektų įvertinimas pagal atskiras ADRP priemones.Įdarbinimo subsidijuojant priemonės dalyvius įdarbinantys darbdaviai geriausiaivertino darbo birţos darbuotojų profesionalumą bei informavimą apie priemonę(atsakymo variantą „labai gerai” pasirinko gerokai daugiau nei pusė darbdavių).Darbdaviai, įdarbinę minėtos priemonės dalyvius, pozityviai vertino ir kitus darbobirţos vykdomų priemonių organizacinius aspektus.49


3.14 diagramaDarbdavių, labai gerai įvertinusių įdarbinimo subsidijuojant priemonėsorganizacinius aspektus, lyginamojo svorio pasiskirstymas (proc.)Informavimas apie priemonę62,5Darbo birţos darbuotojų profesionalumas68,2Reikalingų dokumentų paruošimo/ pateikimo tvarka39,8Laikotarpis tarp pareiškimo dalyvauti ir faktiškodarbuotojo dalyvavimo pradžios34,4Priemonės finansavimas40Priemonės trukmė33,70 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Darbo įgūdžių rėmimo priemonės dalyvius įdarbinantys darbdaviai geriausiaivertino darbo birţos darbuotojų profesionalumą (atsakymo variantą „labai gerai”pasirinko gerokai daugiau nei pusė – 67 proc. – darbdavių). Panašiai buvo vertinamasinformavimas apie priemonę. Jį labai gerai įvertino 58 proc. darbdavių. Kiti atsakymųvariantai buvo paminėti rečiau. Tačiau, iš kitos pusės, tyrimas parodė, kad svarbureguliuoti darbo įgūdţių rėmimo priemonės laikotarpį, kadangi palyginus maţaidarbdavių – tik apie penktadalis – jos trukmę vertino labai gerai.3.15 diagramaDarbdavių, labai gerai įvertinusių darbo įgūdţių rėmimo priemonėsorganizacinius aspektus, lyginamojo svorio pasiskirstymas (proc.)Informavimas apie priemonę58,3Darbo birţos darbuotojų profesionalumas67Reikalingų dokumentų paruošimo/ pateikimo tvarka38,3Laikotarpis tarp pareiškimo dalyvauti ir faktiškodarbuotojo dalyvavimo pradžios29,9Priemonės finansavimas36,4Priemonės trukmė19,30 10 20 30 40 50 60 70 80 90 10050


Analogiškai, kaip ir ankstesniais atvejais, darbo vietų steigimo subsidijavimopriemonės dalyvius įdarbinantys darbdaviai geriausiai vertino darbo birţos darbuotojųprofesionalumą bei informavimą apie priemones (atsakymo variantą „labai gerai”pasirinko gerokai daugiau nei pusė darbdavių). Blogiausiai darbdaviai vertino darbovietų steigimo subsidijavimo priemonės trukmę (tik apytikriai ketvirtadalisapklaustųjų ją vertino labai gerai).3.16 diagramaDarbdavių, labai gerai įvertinusių darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonėsorganizacinius aspektus, lyginamojo svorio pasiskirstymas (proc.)Informavimas apie priemonę56,9Darbo birţos darbuotojų profesionalumas56,3Reikalingų dokumentų paruošimo/ pateikimotvarkaLaikotarpis tarp pareiškimo dalyvauti irfaktiško darbuotojo dalyvavimo pradžios28,634,9Priemonės finansavimas37,5Priemonės trukmė25,80 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Viešųjų darbų priemonės dalyvius įdarbinantys darbdaviai taip pat geriausiaivertino darbo birţos darbuotojų profesionalumą bei informavimą apie priemones(atsakymo variantą „labai gerai” pasirinko daugiau nei pusė darbdavių). Ypač ţymiųskirtumų tarp skirtingus organizacinius aspektus apibūdinančių veiksnių matomelyginant kitas ţemiau esančioje diagramoje išskirtas priemones. Blogiausiaidarbdaviai vertino viešųjų darbų priemonės laikotarpį ir jos finansavimą (tik apytikriaipenktadalis apklaustųjų aptariamus dalykus vertino labai gerai).51


3.17 diagramaDarbdavių, labai gerai įvertinusių vykdomų viešųjų darbų priemonėsorganizacinius aspektus, lyginamojo svorio pasiskirstymas (proc.)Informavimas apie priemonę54,8Darbo birţos darbuotojų profesionalumas58,1Reikalingų dokumentų paruošimo/ pateikimo tvarka35Laikotarpis tarp pareiškimo dalyvauti ir faktiškodarbuotojo dalyvavimo pradžiosPriemonės finansavimas21,829Priemonės trukmė21,30 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Darbo rotacijos priemonės dalyvius įdarbinantys darbdaviai geriausiai vertinodarbo birţos darbuotojų profesionalumą bei informavimą apie priemones.Informavimą apie darbo rotacijos programas labai gerai vertino 62 proc. darbdavių.Itin didelį darbo birţos darbuotojų profesionalumą paţymėjo atitinkamai 65 proc.apklaustųjų, kurie įdarbino darbo rotacijos priemonės dalyvius. Blogiausiai buvovertinama priemonės trukmė ir finansavimas.3.18 diagramaDarbdavių, labai gerai įvertinusių darbo rotacijos priemonės organizaciniusaspektus, lyginamojo svorio pasiskirstymas (proc.)Informavimas apie priemonę61,8Darbo birţos darbuotojų profesionalumas65,2Reikalingų dokumentų paruošimo/ pateikimotvarkaLaikotarpis tarp pareiškimo dalyvauti irfaktiško darbuotojo dalyvavimo pradžios32,429,4Priemonės finansavimas17,6Priemonės trukmė14,30 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Apibendrinant rezultatus, galima teigti, kad tyrimas išryškino didelį darbobirţos darbuotojų profesionalumą bei darbdavių informavimo lygį teritorinėms darbo52


irţoms taikant uţimtumo rėmimo priemones. Tačiau vertinant organizacinespriemones, išryškėjo atskiros problemos. Palyginus nedaug darbdavių darbo rotacijospriemonės trukmę ir finansavimą vertino labai gerai (atitinkamai 14 ir 18 proc.). Tairodo, kad būtina reguliuoti šios priemonės trukmę bei jos finansavimą.Vienas iš siauresnių ADRP priemonių įgyvendinimo organizacinių aspektų –priemonių trukmė. Atsiţvelgiant į tai, kad, tyrimo duomenimis, palyginus daugdarbdavių (18 proc.) ADRP trukmę vertina tik patenkinamai, šį svarbų tyrimo aspektąpanagrinėkime plačiau.Priemonių įgyvendinimo trukmė. Kaip parodė anksčiau pateiktų pasiskirstymųanalizė, itin svarbi ADRP priemonių įgyvendinimo charakteristika – jų trukmė.Tyrimo metu darbdaviai buvo klausiami, kiek laiko vidutiniškai trunka priemonė,įgyvendinama jų įmonėse (organizacijose). Ţemiau pateiktoje diagramoje pavaizduotirespondentų atsakymai į klausimą dėl vidutinės priemonių trukmės.Būtina pabrėţti, kad, apklausos duomenimis, darbo įgūdţių rėmimo ir darbovietų steigimo subsidijavimo priemonių trukmės remiantis darbdavių atsakymaisfaktiškai sutampa su įstatymais numatytomis šių priemonių trukmėmis. Kitaisatvejais, priemonių trukmės, apklausos duomenimis, yra maţesnės nei įstatymaisnumatyta maksimali priemonių trukmė.3.19 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą „Nurodykite vidutinę priemonėsįgyvendinimo trukmę” pasiskirstymas pagal atskiras priemones(vidutiniškai mėn. )Įdarbinimosubsidijuojant10,53Darbo įgūdžių įgijimorėmimo5,92Viešųjų darbų3,97Darbo vietų steigimosubsidijavimo22,47Darbo rotacijos9,590 5 10 15 20 25 30Reikia pasakyti, kad, lyginant apklausos metu gautus atsakymus su 2007 01 01– 2007 09 30 laikotarpio Lietuvos darbo birţos statistiniais duomenimis, pastebimineţymūs skirtumai. Tokią situaciją galima paaiškinti tuo, jog skiriasi tyrimo metunagrinėjamas laikotarpis, be to, darbdaviai atsakydami į klausimą nurodydavoapytikslį priemonių įgyvendinimo mėnesių skaičių.53


3.2 lentelėVidutinės dalyvavimo priemonėse trukmės LDB duomenimis (2007 01 01 – 200709 30; neįskaitant atvejų, kai priemonė buvo nutraukta sutarčiai nepasibaigus)PriemonėVidutinė trukmė (mėn.)Darbo rotacijos 7,1Viešųjų darbų 2,1Darbo įgūdţių įgijimo rėmimo 5,1Įdarbinimo subsidijuojant 9,2Didelė dalis pasirinkusių konkretų atsakymo variantą apklaustųjų mano 9 , kadatskiros priemonės trukmė leidţia darbuotojui įgyti / atnaujinti jų įmonėje (įstaigoje,organizacijoje) atliekamų funkcijų (pareigybės) atlikimui reikalingas profesines ţiniasbei įgūdţius (jie pasirinko atsakymą „taip”).3.20 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą „Ar priemonės trukmė leidţia darbuotojuiįgyti/ atnaujinti Jūsų įmonėje atliekamų funkcijų atlikimui reikalingas profesinesţinias bei įgūdţius?” pasiskirstymas (proc.)Neįgalieji48,43,23,616,328,5Pradedantys darbo veiklą pagalįgytą specialybę ar profesiją32,34,5 2,718,542Ilgalaikiai bedarbiai35,43,53,424,233,5Vyresni kaip 50 metų darbingiasmenys32,14,81,92437,1Nėščios moterys, motina arbatėvas, auginantis vaiką iki 8 metųarba neįgalų vaiką iki 18 metų42,93 2,118,633,4Socialinės rizikos grupės67,41,14,112,814,60 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Nežinau, neteko įdarbinti šiai grupei priklausančio asmensDar sunku spręsti, priemonė nesibaigusiNeIš daliesTaip9 Duomenys analizuojami atmetus atsakymo variantą „neţinau, neteko įdarbinti šiai grupeipriklausančius asmenis”, kadangi jis konkrečios informacijos apie priemonės trukmės vertinimąnesuteikia. Todėl tiriant situaciją, išskiriami darbdavių atsakymai, kuriuose pateikiami konkretūspriemonių trukmės vertinimai.54


Geriausiai darbdaviai vertino pradedančių darbą pagal įgytą specialybę arprofesiją bei vyresnių kaip 50 metų darbingų asmenų priemonių trukmę. Jie manė,kad konkrečios priemonės trukmė leidţia darbuotojui įgyti / atnaujinti jų įmonėje(įstaigoje, organizacijoje) atliekamų funkcijų (pareigybės) atlikimui reikalingasprofesines ţinias bei įgūdţius (atsakymą „taip” atitinkamai pasirinko 42 ir 37 proc.apklaustųjų). Trečdalis darbdavių gerai įvertino ilgalaikiams bedarbiams beinėščioms moterims, motinoms arba tėvams, auginantiems vaiką iki 8 metų arbaneįgalų vaiką iki 18 metų, taikomų priemonių įgyvendinimo trukmę. Tuo tarpusocialinės rizikos grupės asmenims skirtų priemonių trukmę gerai vertino(pasirinkdami atsakymą „taip”) tik 15 proc. apklaustųjų. Tai rodo galimybę reguliuotipriemonių trukmę šiai tikslinei grupei. Kitus atsakymų variantus apklaustieji pasirinkogerokai rečiau. Negatyvų vertinimą (atsakymą „ne”) pasirinko vos 2-4 proc.apklaustųjų.Darbuotojui reikalingų ţinių atnaujinimo poţiūriu galima nagrinėti konkrečiųpriemonių trukmės pakankamumą atskiroms apklaustų darbdavių įmonėse įdarbintųasmenų grupėms. Sprendţiant iš ţemiau pateiktos diagramos, geriausiai darbdaviaivertino įdarbinimo subsidijuojant priemonės trukmę vyresniems kaip 50 metųdarbingiems asmenims ir nėščioms moterims, motinoms arba tėvams, auginantiemsvaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų (atitinkamos atsakymo varianto „taip”reikšmės siekė 49 ir 43 proc.). Jie manė, kad konkrečios priemonės trukmė leidţiadarbuotojui įgyti / atnaujinti jų įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) atliekamų funkcijų(pareigybės) atlikimui reikalingas profesines ţinias bei įgūdţius. Išryškėjęsdėsningumas – maţa pozityviai vertinančių atskirų priemonių trukmę darbdavių dalissocialinės rizikos grupėms. Minėtą teigiamą atsakymų variantą pasirinko apytikriaikas penktas asmuo, priskirtas šioms grupėms.55


3.21 diagramaDarbdavių, vertinančių, kad įdarbinimo subsidijuojant priemonės trukmėleidţia darbuotojui įgyti/ atnaujinti jų įmonėje atliekamų funkcijų atlikimuireikalingas profesines ţinias bei įgūdţius (apklaustųjų, pasirinkusių atsakymovariantą „taip”, pasiskirstymas, proc.)Neįgalieji33,9Ilgalaikiai bedarbiai42,7Vyresni kaip 50 metų darbingiasmenys48,8Nėščios moterys, motina arbatėvas, auginantis vaiką iki 8metų arba neįgalų vaiką iki 18metų42,2Socialinės rizikos grupės190 20 40 60 80 100Tyrimas parodė, kad darbdaviai geriau vertina viešųjų darbų trukmęilgalaikiams bedarbiams ir vyresniems kaip 50 metų asmenims. Palyginti didelė dalis– trečdalis – apklaustųjų, pasirinkdami atsakymo variantą „taip”, mano, kadpriemonės trukmė leidţia darbuotojui įgyti / atnaujinti jų įmonėje (įstaigoje,organizacijoje) atliekamų funkcijų (pareigybės) atlikimui reikalingas profesines ţiniasbei įgūdţius. Tačiau palyginus nedidelė jų dalis pasirinko atsakymą „taip” vertindamineįgaliųjų dalyvavimą viešuosiuose darbuose (apytikriai kas penktas darbdavys).Galima teigti, kad išryškėjo didelis darbdavių vertinimų skirtumas lyginant ilgalaikiųbedarbių ir vyresnių kaip 50 metų darbingų asmenų viešųjų darbų trukmę su šiospriemonės trukme neįgaliems asmenims.56


3.22 diagramaDarbdavių, vertinančių, kad viešųjų darbų priemonės trukmė leidţiadarbuotojui įgyti/ atnaujinti jų įmonėje atliekamų funkcijų atlikimui reikalingasprofesines ţinias bei įgūdţius (apklaustųjų, pasirinkusių atsakymo variantą „taip”,pasiskirstymas, proc.)Neįgalieji18,8Pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę arprofesiją21,9Ilgalaikiai bedarbiai34,5Vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys33Nėščios moterys, motina arba tėvas, auginantis vaikąiki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų26,6Socialinės rizikos grupės13,80 20 40 60 80 100Apskritai darbo rotacijos priemonės trukmė darbdavių vertinama gerai.Darbdaviai geriausiai vertino (atsakymą „taip” pasirinko 46 proc. apklaustųjų)pradedančiųjų darbinę veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją darbo rotacijospriemonės trukmę. Jų nuomone, priemonės trukmė leidţia darbuotojui įmonėjeatnaujinti reikalingus įgūdţius bei ţinias. Santykinai daugiau apklaustųjų – beveikketuri dešimtadaliai – pasirinkdami atsakymą „taip” manė, kad priemonės trukmėleidţia nėščioms moterims arba tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus, jųįmonėje atnaujinti reikalingus įgūdţius bei ţinias. Kitų vertinimų reikšmės buvogerokai ţemesnės.57


3.23 diagramaDarbdavių, vertinančių, kad darbo rotacijos priemonės trukmė leidţiadarbuotojui įgyti/ atnaujinti Jų įmonėje atliekamų funkcijų atlikimui reikalingasprofesines ţinias bei įgūdţius (apklaustųjų, pasirinkusių atsakymo variantą „taip”,pasiskirstymas, proc.)Neįgalieji19,6Pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę arprofesiją46,4Ilgalaikiai bedarbiai24,5Vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys28,3Nėščios moterys, motina arba tėvas, auginantis vaikąiki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų38,6Socialinės rizikos grupės11,30 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100Skirtingų priemonių įgyvendinimo vertinimo apibendrinimas, darbdaviųapklausos duomenimisPriemonių trukmė leidžia tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims įgyti aratnaujinti reikalingas profesines žinias bei įgūdžius labiausiai:Įdarbinimo subsidijuojant priemonėje - vyresniems kaip 50 metų darbingiemsasmenims, ilgalaikiams bedarbiams bei nėščioms moterims bei tėvams, auginantiemsnepilnamečius vaikus;viešuosiuose darbuose - vyresniems kaip 50 metų darbingiems asmenims,ilgalaikiams bedarbiams ir nėščioms moterims bei tėvams, auginantiemsnepilnamečius vaikus;darbo rotacijos priemonėje – pradedantiesiems darbinę veiklą pagal įgytą specialybęar profesiją, nėščioms moterims ir tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus, beivyresniems kaip 50 metų darbingiems asmenims.3.4. Bedarbių nukreipimo į priemones tikslingumas, darbdavių apklausosduomenimisPriemonių tikslingumas išryškėja lyginant atskirų uţimtumo rėmimopriemonių teikiamą naudą. Ţemiau pateiktoje diagramoje išskirtas uţimtumo rėmimopriemonių tikslingumas pagal skaitlingiausias naudos rūšis (išskiriant penkiaspagrindines, darbdavių apklausos duomenimis). Daţniausiai darbdaviai akcentavo tai,jog padidėjo aktyvių priemonių dalyvių galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėje. Kitidaţnai paminėti naudos aspektai: priemonės dalyviai uţsitikrina bent jau laikinąpajamų šaltinį, įgyja darbui / profesinei veiklai reikalingų ţinių ir įgūdţių bei įgyja58


darbo patirties. Kiti atsakymų variantai tarp pagrindinių penkių naudos punktųdarbdavių buvo paminėti rečiau.3.24 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą „Kokią naudą iš dalyvavimo priemonėjegauna jos dalyviai, šiuo metu dirbantys Jūsų įmonėje?” pasiskirstymas pagalatskiras priemones (išskiriant penkias pagrindines naudos rūšis) (proc.)Padidėja jų galimybės įsitvirtinti šiojedarbovietėje27,473,270,47363,861,5Padidėja jų galimybės susirasti kitąnuolatinę darbo vietą21,723,4Uţsitikrina bent jau laikiną pajamųšaltinį (uţsidirba)Įgyja darbui/ profesinei veiklaireikalingų ţinių ir įgūdţių4324,344,438,524,823,836,230,825,253,666,782,3Atnaujina turimas ţinias bei įgūdţius20,3Atnaujina ryšį su darbo/ profesinėsveiklos aplinka28,230,230,8Po dalyvavimo priemonėje jiems buslengviau apsispręsti, kokią specialybę,profesiją, kvalifikaciją norėtų įgytiĮgyja darbo patirties22,231,228,623,238,5Įgyja trūkstamą darbo staţą, reikalingąsenatvės pensijai gauti32,3Savarankiško užimtumo rėmimoDarbo vietų steigimo subsidijavimoDarbo įgūdžių įgijimo rėmimo0 10 20 30 40 50 60 70 80Darbo rotacijosViešųjų darbųĮdarbinimo subsidijuojant59


Vertinant priemonių tikslingumą, naudos aspektai išdėstyti jų reikšmingumomaţėjimo tvarka. Skirtingos priemonės savaip naudingos aktyvių priemoniųdalyviams, todėl naudos aspektų išdėstymo eilė ţymiai skiriasi.Pagrindinė ADRP priemonių teikiama naudaDarbo vietų steigimo subsidijavimasPadidėja galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėjeUţsitikrina bent jau laikiną pajamų šaltinįAtnaujina ryšį su darbo / profesinės veiklos aplinkaĮgyja darbo patirtiesDarbo įgūdţių įgijimo rėmimasPadidėja galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėjeĮgyja darbui / profesinei veiklai reikalingų ţinių ir įgūdţiųĮgyja darbo patirtiesDarbo rotacijaPadidėja galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėjeUţsitikrina bent jau laikiną pajamų šaltinįĮgyja darbui / profesinei veiklai reikalingų ţinių ir įgūdţiųViešieji darbaiUţsitikrina bent jau laikiną pajamų šaltinįĮgyja trūkstamą darbo staţą, reikalingą senatvės pensijai gautiPadidėja galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėjeAtnaujina ryšį su darbo / profesinės veiklos aplinkaĮdarbinimas subsidijuojantPadidėja galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėjeUţsitikrina bent jau laikiną pajamų šaltinįApibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, kad ADRP priemonės atitinkajoms keliamų tikslų įgyvendinimą. Šiose priemonėse dalyvaujantys asmenys padidinasavo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Visos uţimtumo rėmimo priemonėsbedarbiams padidina galimybes įsitvirtinti konkrečioje įmonėje. Kitaip tariant, gerokaiišauga tikimybė, kad darbdaviai ADRP priemonių dalyvius įdarbins pas save. Tačiauuţimtumo rėmimo priemonės ne tik padeda bedarbiams įsitvirtinti darbo rinkoje,tačiau ir uţtikrina jiems pragyvenimo šaltinį.Laikino pragyvenimo šaltinio įgijimas – esminė viešųjų darbų nauda. Kaipparodė tyrimas, ADRP priemonių dalyviai ţymiai patobulėja profesiniu poţiūriuįgydami profesinei veiklai reikalingų ţinių bei įgūdţių ir darbo patirties bei atnaujinaryšį su darbo / profesinės veiklos aplinka. Ypač naudinga bedarbių profesiniamtobulėjimui darbo įgūdţių ir atnaujinimo programa. Net du trečdaliai apklaustųdarbdavių paţymėjo, kad šios priemonės dalyviai įgyja darbui / profesinei veiklaireikalingų ţinių, išskirdami šią bene svarbiausią naudos rūšį iš kitų galimų atsakymų.60


3.5. Papildomos pagalbos poreikisFormuojant rekomendacijas dėl ADRP priemonių tobulinimo, pakankamaisvarbus klausimas yra apie pagalbos suteikimą jose dalyvaujantiems asmenims.Daugiau nei pusė darbdavių (55 proc.) manė, kad pagalbos dalyvavimo priemonėsemetu šiems asmenims nereikia, 15 proc. apie tai neturėjo nuomonės, likę apklaustieji(30 proc.) nurodė šios pagalbos svarbą. Daugiausiai įmonių vadovų manė, kad ADRPpriemonių dalyviams trūksta psichologinės pagalbos (13 proc.), maţiau jų nurodėpatarimų dėl socialinių išmokų ir kompensacijų (10 proc.) bei profesijų (karjeros)konsultanto paslaugos būtinumą (9 proc.). Maţiausiai darbdavių nurodėpriklausomybių specialisto pagalbos svarbą (tik 6 proc.).Daugiausiai psichologinės pagalbos reikia viešųjų darbų ir įdarbinimosubsidijuojant priemonės dalyviams (jos svarbą nurodė atitinkamai 18 ir 16 proc.darbdavių), patarimų dėl socialinių išmokų ir kompensacijų - viešųjų darbų (17 ir 15proc.), profesijų (karjeros) konsultanto paslaugos - darbo vietų steigimo subsidijavimo(17 proc.), priklausomybės specialisto pagalbos – dalyvaujantiems viešuosiuosedarbuose (19 proc.).3.25 diagramaRespondentų atsakymų į klausimą „Kokios, Jūsų manymu, pagalbos reikia šiuometu pagal priemonę Jūsų įmonėje dirbančiam asmeniui (asmenims)?”pasiskirstymas pagal atskiras programas (proc.)15,7Įdarbinimosubsidijuojant4,97,99,2Darbo įgūdžių įgijimorėmimo3,26,59,710,217,9Viešųjų darbų6,5`14,618,7Psichologinės pagalbosDarbo vietų steigimosubsidijavimoDarbo rotacijos3,15,87,88,710,910,9Priklausomybių specialisto pagalbosPatarimo dėl socialinių išmokų,kompensacijų, kt.Profesijų/ karjeros planavimokonsultanto pagalbos17,40 10 20 3061


4. AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONIŲEKONOMINIO EFEKTYVUMO VERTINIMAS IR JO SKAIČIAVIMOMETODINĖS REKOMENDACIJOS4.1. Ekonominio efektyvumo samprata ir jo skaičiavimasEkonomikos terminų ţodyne efektyvumas apibrėţiamas kaip ištekliųpanaudojimo veiksmingumas, kai norimas rezultatas pasiekiamas maţiausiomisįmanomomis sąnaudomis arba naudojant turimus išteklius pasiekiamas maksimalusįmanomas rezultatas.Efektyvumas gali būti (ir yra) matuojamas įvairiose srityse: atskirosoperacijos, konkrečios technologijos ar darbo organizavimo priemonės įdiegimo,ekonominės veiklos padalinio, įmonės, ekonomikos šakos ar net viso šalis ūkio mastu.Reikia paţymėti, kad kuo nagrinėjamas objektas yra platesnis, tuo efektyvumovertinimas yra sudėtingesnis. Tačiau tai nereiškia, kad ekonominės veiklos, regiono,šalies ar net pasaulio ekonomikos efektyvumas negali būti vertinamas. Be to, jis galibūti įvertintas ir kokybiškai.Darbo rinkoje – vienoje iš svarbiausių socialinės sferos sričių, bendrasįgyvendinamos darbo rinkos politikos efektyvumas yra skaičiuotinas tiek kiekybine,tiek kokybine išraiška. Taigi darbo birţos įgyvendinamų aktyvios darbo rinkospolitikos priemonių ir uţimtumo rėmimo programų efektyvumas vertintinas kaipkiekvienos priemonės bei programos ekonominis bei socialinis efektyvumas.Ekonominis efektyvumas parodo, kiek vienas investuotas litas uţdirbopajamų. Kitaip tariant, reikia apskaičiuoti, kiek vienas litas, išleistas bedarbioįdarbinimui (įskaičiuojant bedarbio konsultavimo, jo dalyvavimo perkvalifikavimoir/arba darbo įgūdţių įgijimo programoje išlaidas bei kompensuojant darbdaviuiįdarbinto asmens darbo uţmokesčio ir kitas išmokas) „uţdirbo“ pajamų, t. y. kiekmokestinių pajamų pervesta į šalies konsoliduotą biudţetą (jį sudaro valstybėsbiudţeto, savivaldybių biudţetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudţetopajamų suma), o taip pat kiek Lietuvos darbo birţos (toliau – LDB) sistemojesutaupyta lėšų dėl bedarbių įdarbinimo (realizuojant tiriamas aktyvios darbo rinkospolitikos priemones). Kiekybiškai ekonominis efektyvumas (mokslinės literatūrosšaltiniuose šis rodiklis dar vadinamas rentabilumo norma) skaičiuojamas dalijantrezultatus (pajamas) iš sąnaudų (kaštų) ir išreiškiant procentine išraiška:Ekonominis efektyvumas (E) =RezultataiSąnaudos× 100% =Pajamos (P)Kaštai (K)× 100% (1).Pastaraisiais metais daugumos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių(toliau – ADRP priemonės) įgyvendinimas iš dalies yra finansuojamas ES struktūriniųfondų lėšomis, todėl siekiant apskaičiuoti, kiek papildomai pajamų gaus šalieskonsoliduotas biudţetas finansuodamas ADRP priemonių įgyvendinimą, tikslingaišskaidyti kaštus pagal finansavimo šaltinius. Tais atvejais ekonominis efektyvumasskaičiuotinas taip:PE =× 100% (2).K 1 + K 2čia: P – šalies konsoliduoto biudţeto pajamos bei sutaupytų lėšų suma,įdarbinus vieną asmenį;K 1 – šalies konsoliduoto biudţeto kaštai vieno asmens įdarbinimui;62


K 2 – ES struktūrinių fondų kaštai vieno asmens įdarbinimui.Tokiu pat principu (1) formulėje pateikti rodikliai (P ir K) gali būti skaidomi įdidesnį skaičių pajamų ir kaštų elementų: (P 1 , P 2 , ... P n ,) ir (K 1 , K 2 , ... K n ,), siekiantįvertinti kiekvieno finansavimo šaltinio papildomai gautas pajamas ir patirtus kaštus,įgyvendinant ADRP priemones.Socialinis efektyvumas plačiausia prasme suprantamas ne kaip ekonominiųrezultatų (pajamų) ir sąnaudų (kaštų) palyginimas, bet daugiau kaip šalies gyventojųaukštesnio asmeninių poreikių tenkinimo laipsnio pasiekimas (įskaitant ne tik fizinius,bet ir dvasinius intelektualinius bei socialinius poreikius) ir tuo pačiu visuomeninėsgerovės augimas. Šis rodiklis, atsiţvelgiant į tyrimo tikslus, jo logiką, detaliai yranagrinėjamas 2 ir 3 skyriuose.2.1 priede pateikiama schema, kurioje parodyti ekonominio ir socialinioefektyvumo rodikliai.Apibendrinant efektyvumo skaičiavimo teorines nuostatas, reikia paţymėti,kad įgyvendinamos šalies darbo rinkos politikos visuminis efektyvumas vertintinaskaip atskirų ADRP priemonių ir uţimtumo rėmimo programų ekonominioefektyvumo rodiklių ir socialinio efektyvumo rodiklių visuma.Atsiţvelgiant į tyrimo tikslus, toliau bus pateikiami ADRP priemonių(įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdţių įgijimo rėmimas, viešieji darbai, darbovietų steigimo subsidijavimas, savarankiško uţimtumo rėmimas, darbo rotacija)ekonominio efektyvumo skaičiavimai, remiantis šiame skyrelyje pateiktu pajamų irkaštų lyginimo principu, papildomai pateikiant metodines rekomendacijas kiekvienosADRP priemonės ekonominio efektyvumo vertinimui.4.2. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominio efektyvumovertinimas ir jo skaičiavimo metodinės rekomendacijos4.2.1. Ekonominio efektyvumo pagrindinių komponentų skaičiavimai irrekomendacijosŠiame skyrelyje pateikiamos ADRP priemonių efektyvumo skaičiavimuireikalingų komponentų įvertinimo metodinės rekomendacijos, remiantis 2006 m. ir2007 m. pirmojo pusmečio Uţimtumo fondo lėšų panaudojimo ataskaitomis, LDBpateiktais faktiniais įgyvendinamų ADRP priemonių finansavimo ir bedarbių beiieškančių darbo asmenų dalyvavimo ADRP priemonėse (nuo LR uţimtumo rėmimoįstatymo įsigaliojimo pradţios 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d.)duomenimis.Skaičiavimuose naudojami darbo uţmokesčio išlaidas įtakojantys rodikliai irminimalieji LR Vyriausybės patvirtinti dydţiai pateikti 2.2 priede. Kadangi kai kuriedydţiai nagrinėjamu laikotarpiu kito, skaičiuojant efektyvumą tam tikrų dydţiųįvertinimui naudojamos svertinio vidurkio formulės.Skaičiavimuose taip pat naudojami Darbo ir socialinių tyrimų instituto 2007m. atlikto ADRP priemonių dalyvių apklausos rezultatai.1. Dėl kaštų (K) komponentų skaičiavimo:Atsiţvelgiant į tai, kad ADRP priemonių įgyvendinimas iš ES struktūriniųfondų lėšų priklauso nuo LDB įgyvendinamuose projektuose numatytų atitinkamųADRP priemonių ir jų realizavimui skirtų lėšų, skaičiuojant ADRP priemoniųekonominį efektyvumą į kaštus turi būti įskaičiuojamos per nagrinėjamą laikotarpį63


panaudotos Uţimtumo fondo lėšos (įskaitant lėšas, panaudotas ES struktūrinių fondųfinansuojamiems ir kitiems tarptautiniams projektams).Remiantis LDB duomenimis (ţr. 2.3 priedą), galima apskaičiuoti, kieknagrinėjamu laikotarpiu (2006 m. rugpjūčio 1 d. – 2007 m. rugpjūčio 1 d.) tam tikrosADRP priemonės dalyviui vidutiniškai per mėnesį buvo panaudota Uţimtumo fondoir ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų ADRP priemonių įgyvendinimui.Reikia paţymėti, kad 2.3 priede pateiktos vienam ADRP priemonės dalyviuitenkančios lėšos sudaro tik dalį visų kaštų. Skaičiuojant tam tikros ADRP priemonėsekonominį efektyvumą į kaštus turėtų būti įtraukiamos ne tik šios ADRP priemonėsįgyvendinimui skirtos lėšos, tenkančios vienam ADRP priemonės dalyviui(apskaičiuotos 2.3 priedo 2 lentelėje), bet taip pat ir vienam bedarbiui per mėnesįtenkančios gyventojų uţimtumo rėmimo paslaugoms ir programoms panaudotos lėšos(skirtos bedarbių ir ieškančių darbo asmenų bendrosioms paslaugoms, bedarbiųneformalaus švietimo ir profesinio mokymo programoms) bei per mėnesį vienambedarbiui tenkančios LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos.Antra vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis kaštų skaičiavimo metodastaikytinas tais atvejais, kai norima apskaičiuoti ekonominį efektyvumąretrospektyviniu poţiūriu (t. y. remiantis faktiniais duomenimis įvertinti tam tikropraėjusio laikotarpio ADRP priemonių ekonominį efektyvumą) ir kai ADRPpriemonių realizavimas trunka ilgesnį laikotarpį nei vieneri metai (skaičiuojant nuoADRP priemonės atsiradimo ar teisės aktų pakeitimo) bei jų įgyvendinimo irfinansavimo tvarkos yra nusistovėjusios.Tais atvejais, kai nėra faktinių duomenų apie ADRP priemonės įgyvendinimuiskirtas lėšas (pvz., rengiant teisės aktų pakeitimus ir siekiant įvertinti numatomųpakeitimų įtaką šalies konsoliduotam biudţetui) arba, kai nagrinėjamu laikotarpiubuvo pakeista ADRP priemonės finansavimo tvarka ir išmokų dydis, ADRPpriemonės įgyvendinimui skirtas lėšas reikėtų skaičiuoti remiantis kiekvienolaikotarpio teisės aktuose nustatyta šios ADRP priemonės finansavimo tvarka, į kaštusįtraukiant tam laikotarpiui nustatytas kompensacijas darbdaviams ir įdarbintiemsasmenims, subsidijas darbo vietai steigti ir kitas išmokas. Kiti kaštų elementai(Uţimtumo fondo lėšos, skirtos bedarbių ir ieškančių darbo asmenų bendrosiomspaslaugoms, bedarbių neformalaus švietimo ir profesinio mokymo programoms, beilėšos, skirtos LDB išlaikymui ir vystymui), kai nėra nagrinėjamo laikotarpio faktiniųduomenų, gali būti apskaičiuojami remiantis ankstesnių metų faktiniais duomenimis.Atsiţvelgiant į tai, kad šiame tyrime ADRP priemonių ekonominisefektyvumas vertinamas nuo LR uţimtumo rėmimo įstatymo įsigaliojimo pradţios irnagrinėjamu laikotarpiu (2006.08.01 – 2007.08.01) kai kurių ADRP priemoniųįgyvendinimo bei finansavimo tvarkos buvo keičiamos, taip pat siekiant išsiaiškintiADRP priemonių ekonominio efektyvumo didinimo rezervus, skaičiavimuose LDBpateikti duomenys apie ADRP priemonių realizavimui panaudotas lėšas yraišskaidomi, įvertinant kiekvieną kaštų komponentą vadovaujantis LR uţimtumorėmimo įstatymu ir ADRP priemonių įgyvendinimo bei finansavimo tvarkomis.Toliau pateikiami kaštų komponentų, reikalingų ADRP priemoniųefektyvumui įvertinti, skaičiavimo pavyzdţiai ir metodinės rekomendacijos, kaiatskirai vertinamas kiekvienas kaštų komponentas.1.1. Vienam bedarbiui tenkančios Uţimtumo fondo lėšos, panaudotosgyventojų uţimtumo rėmimo paslaugoms ir programoms: bendrosiomspaslaugoms (informavimui, konsultavimui, tarpininkavimui įdarbinant, uţimtumorėmimo individualios veiklos planavimui), bedarbių neformalaus švietimo ir64


profesinio mokymo programoms, LDB vykdomiems ES struktūrinių fondų ir kitiemstarptautiniams uţimtumo rėmimo projektams.2006 m. minėtoms gyventojų uţimtumo rėmimo paslaugoms ir programomspanaudota 53017,4 tūkst. Lt 10 . Apskaičiuojame vidutiniškai vienam bedarbiui (2006m. vidutinis metinis bedarbių skaičius – 73 235 asmenys 11 ) per metus tenkančiasišlaidas: 53 017,4 × 1000 / 73 235 = 723,94 Lt. Per mėnesį vienam bedarbiui tenkantiišlaidų suma sudaro: 723,94 Lt / 12 mėn. = 60,33 Lt / mėn.2007 m. sausio – liepos mėn. 12 gyventojų uţimtumo rėmimo paslaugoms irprogramoms panaudota 33478,93 tūkst. Lt. Vidutiniškai vienam bedarbiui (2007 m. Ipusm. vidutinis metinis bedarbių skaičius – 72,9 tūkst. asmenų 13 ) per 2007 m.septynis mėnesius tenkančios išlaidos yra: 33478,93 tūkst. / 72,9 tūkst. = 459,24 Lt.Per mėnesį vienam bedarbiui tenkanti išlaidų suma sudaro: 459,24 Lt / 7 mėn. = 65,61Lt/ mėn.Apskaičiuojame nagrinėjamu laikotarpiu (2006 m. rugpjūčio 1 d. – 2007 m.rugpjūčio 1 d.) vidutiniškai vienam bedarbiui per mėnesį tenkančias gyventojųužimtumo rėmimo paslaugoms ir programoms panaudotų išlaidas: (60,33 Lt × 5mėn. + 65,61 Lt × 7 mėn.) / 12 = 63,41 Lt.1.2. LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos, tenkančios vienambedarbiui2006 m. LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos sudaro 65127,3 tūkst.Lt 14 , o vidutiniškai vienam bedarbiui (2006 m. vidutinis metinis bedarbių skaičius –73 235 asmenys) per metus tenkančios išlaidos sudaro: 65127,3 × 1000 / 73 235 =889,29 Lt. Per mėnesį vienam bedarbiui tenkanti išlaidų suma sudaro: 889,29 Lt / 12mėn. = 74,11 Lt / mėn.2007 m. sausio – liepos mėn. 15 LDB išlaikymui ir vystymui panaudota33753,8 tūkst. Lt. Vidutiniškai vienam bedarbiui (2007 m. I pusm. vidutinis metinisbedarbių skaičius – 72,9 tūkst. asmenų) per 2007 m. septynis mėnesius tenkančiosišlaidos yra: 33753,8 tūkst. / 72,9 tūkst. = 463,02 Lt. Per mėnesį vienam bedarbiuitenkanti išlaidų suma sudaro: 463,02 Lt / 7 mėn. = 66,15 Lt/ mėn.Apskaičiuojame nagrinėjamu laikotarpiu (2006 m. rugpjūčio 1 d. – 2007 m.rugpjūčio 1 d.) vidutiniškai vienam bedarbiui per mėnesį tenkančių LDB išlaikymui irvystymui panaudotų išlaidų sumą: (74,11 Lt × 5 mėn. + 66,15 Lt × 7 mėn.) / 12 =69,46 Lt.1.3. Kompensacija darbdavio išlaidoms, patirtoms įdarbinto asmens darbouţmokesčio išlaidomsŠio rodiklio skaičiavimas ir įtraukimas į ekonominio efektyvumo formulępriklauso nuo ADRP priemonės finansavimo tvarkos. LR uţimtumo rėmimo įstatymenumatyti du darbo uţmokesčio kompensavimo būdai:10 2006 metų Uţimtumo fondo lėšų panaudojimo ataskaitos duomenys.11 Leidinio „Lietuvos darbo rinka skaičiais 2001 – 2006 metais“ duomenys.12 Skaičiuojama remiantis 2007 m. pirmojo pusmečio Uţimtumo fondo lėšų panaudojimoataskaitos duomenimis ir Uţimtumo fondo 2007 metų lėšų sąmata. 2007 m. liepos mėn. išlaidomislaikomos vidutiniškai vienam mėnesiui tenkančios 2007 metams skirtos išlaidos.13 LDB interneto tinklalapyje pateikti duomenys.14 2006 metų Uţimtumo fondo lėšų panaudojimo ataskaitos duomenys.15 Skaičiuojama remiantis 2007 m. pirmojo pusmečio Uţimtumo fondo lėšų panaudojimoataskaitos duomenimis ir Uţimtumo fondo 2007 metų lėšų sąmata. 2007 m. liepos mėn. išlaidomislaikomos vidutiniškai vienam mėnesiui tenkančios 2007 metams skirtos išlaidos.65


1.3.1. kompensacija darbo uţmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbosutartyje, ir nuo šio darbo uţmokesčio apskaičiuotoms draudėjo valstybinio socialiniodraudimo įmokoms (toliau – VSD įmokos). Šios subsidijos dydis negali viršytiVyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydţio (toliau – MMA).Nagrinėjamu laikotarpiu šis dydis kito: nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. liepos1 d. (iš viso 11 mėn.) MMA buvo 600 Lt, o nuo 2007 m. liepos 1 d. – 700 Lt. Taigikompensacijos dydis priklauso nuo ADRP priemonės įgyvendinimo laikotarpiuVyriausybės patvirtintos MMA dydţio.Norint įvertinti 2006.08.01 – 2007.08.01 laikotarpiu vidutinį kompensacijosdarbo uţmokesčiui ir draudėjo VSD įmokoms dydį per mėnesį, atsiţvelgiant įpasikeitusį MMA, skaičiuojamas svertinis vidurkis: (600 Lt × 11 mėn. + 700 Lt × 1mėn.) / 12 mėn. = 608,33 Lt.1.3.2. uţ faktiškai dirbtą laiką pagal Vyriausybės patvirtintą minimalųvalandinį atlygį (toliau - MVA) apskaičiuoto darbo uţmokesčio kompensacija. Šiuoatveju vidutiniškai kompensacija uţ vieną įdarbintą asmenį per mėnesį, kainagrinėjamu laikotarpiu MVA dydis kito (nuo 2006 m. rugpjūčio – gruodţio mėn. (išviso 5 mėn.) – 3,65 Lt/val., nuo 2007 m. sausio – birţelio mėn. (iš viso 6 mėn.) – 3,66Lt/val., nuo 2007 m. liepos 1 d. – 4,19 Lt/val.) ir laikantis prielaidų, kad vidutinismėnesio darbo dienų skaičius yra 21 diena ir asmuo dirbo visas darbo dienas po 8valandas per dieną, sudarys:(3,65 Lt/val.×5 mėn.)+(3,66 Lt/val.×6 mėn.)+(4,19 Lt/val.×1 mėn.) ×21d.d.× 8val.= 621,6 Lt.12 mėn.1.4. Kompensacija darbdavio išmokoms uţ įdarbinto asmensnepanaudotas kasmetines atostogas.Įdarbintam asmeniui (dirbusiam vieną mėnesį) priklausanti išmoka uţnepanaudotas atostogas skaičiuojama taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienųsuma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienosdarbo dienos uţmokesčio.Nepanaudotų kasmetinių minimaliųjų atostogų dienų skaičius per mėnesįsudaro: 28 dienos / 12 mėn.= 2,3 dienos.Neįgaliajam Darbo kodekse numatyta kasmetinių minimaliųjų atostogųtrukmė – trisdešimt penkios kalendorinės dienos. Taigi darbuotojo, turinčio negalią,nepanaudotų atostogų dienų skaičius per mėnesį sudaro: 35 dienos / 12 mėn.= 2,9dienos.Vidutinis vienos dienos darbo uţmokestis apskaičiuojamas vidutinį darbouţmokestį dalijant iš vidutiniškai per mėnesį dirbtų dienų skaičiaus (skaičiavimuosenaudojama 21 diena):• kai įdarbinto asmens darbo uţmokestis lygus MMA (ţr. 1.3.1 punktą),vidutinis vienos dienos darbo uţmokestis sudaro: 608,33 Lt / 21 = 28,97 Lt;• kai įdarbinto asmens darbo uţmokestis apskaičiuojamas pagal MVA (ţr.1.3.2 punktą), vidutinis vienos dienos darbo uţmokestis sudaro: 621,6 Lt / 21 = 29,6Lt;Metinis darbo dienų koeficientas kasmet yra tvirtinamas Socialinės apsaugos irdarbo ministro įsakymu. 2006 - 2007 m. esant penkių darbo dienų savaitei jis buvo0,7 (apskaičiuojamas metų darbo dienų skaičių dalinant iš metų kalendorinių dienų iršventinių dienų skirtumo).66


Išmoka uţ nepanaudotas atostogas per mėnesį == nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma ×× metinis darbo dienų koeficientas ×× vidutinis vienos darbo dienos uţmokestis1.4.1. Išmoka uţ nepanaudotas kasmetines atostogas per mėnesį (kai mokamaMMA):2,3 × 0,7 × 28,97 = 46,64 Lt;1.4.2. Išmoka uţ nepanaudotas kasmetines atostogas per mėnesį (kai mokamapagal MVA):2,3 × 0,7 × 29,6 = 47,66 Lt;1.4.3. Išmoka neįgaliajam uţ nepanaudotas kasmetines atostogas per mėnesį(kai mokama MMA):2,9 × 0,7 × 28,97 = 58,81 Lt;1.4.4. Išmoka neįgaliajam uţ nepanaudotas kasmetines atostogas per mėnesį(kai mokama pagal MVA):2,9 × 0,7 × 29,6 = 60,09 Lt.1.5. Kompensacija darbdavio mokamoms VSD įmokoms, apskaičiuotomsnuo įdarbinto asmens darbo uţmokesčio.Darbdavio mokamos VSD įmokos 2006 – 2007 m. sudaro 30,7% darbuotojuipriskaičiuoto atlyginimo 16 . Taigi įdarbinus vieną asmenį darbdavio sumokėtos VSDįmokos per mėnesį, skaičiuojamos taip:1.5.1. kai darbuotojui mokama MMA, darbdavio sumokėta VSD įmokų uţįdarbintą asmenį suma per mėnesį sudaro: 608,33 × 0,307 = 186,76 Lt;1.5.2. kai darbuotojui mokamas darbo uţmokestis pagal MVA, darbdaviosumokėta VSD įmokų uţ įdarbintą asmenį suma per mėnesį sudaro: 621,6 Lt × 0,307= 190,83 Lt.1.6. Kompensacija darbdavio mokamoms VSD įmokoms, apskaičiuotomsnuo išmokų uţ nepanaudotas kasmetines atostogas, gaunama įvertinus vidutinįišmokos uţ nepanaudotas atostogas dydį per mėnesį (ţr. 1.4 punktą):1.6.1. Darbdavio sumokėtos VSD įmokos uţ įdarbintą asmenį (nuo išmokosuţ nepanaudotas atostogas), kai mokamas MMA: 46,64 Lt × 0,307 = 14,32 Lt;1.6.2. Darbdavio sumokėtos VSD įmokos uţ įdarbintą asmenį (nuo išmokosuţ nepanaudotas atostogas), kai darbuotojui mokamas darbo uţmokestis pagal MVA:47,66 Lt × 0,307 = 14,63 Lt;1.6.3. Darbdavio sumokėtos VSD įmokos uţ įdarbintą neįgalų asmenį (nuoišmokos uţ nepanaudotas atostogas), kai mokamas MMA: 58,81 Lt × 0,307 = 18,05Lt;1.6.4. Darbdavio sumokėtos VSD įmokos uţ įdarbintą neįgalų asmenį (nuoišmokos uţ nepanaudotas atostogas), kai darbuotojui mokamas darbo uţmokestispagal MVA: 60,09 Lt × 0,307 = 18,45 Lt.Pastaba. Atkreipiame dėmesį, kad 1.4 ir 1.5 punktuose nurodytos darbdaviomokamos VSD įmokos ekonominio efektyvumo skaičiavimuose gali būti tiek pajamų(P), tiek kaštų (K) komponentais. Kai darbdavys sumoka VSD įmokas, tai tampa šalies16 Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojo draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, sveikatos, ligos irmotinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų 30,7% dydţio tarifas. Šis tarifo dydis yra tvirtinamasįstatymu kalendoriniams metams. 2007 metams įstatymu patvirtintas toks pats tarifas kaip ir 2006 m.(30,7%). (2000 – 2005 m. galiojo 31% dydţio tarifas).67


konsoliduoto biudţeto pajamų elementu, tačiau, jei VSD įmokos darbdaviui yrakompensuojamos – minėta įmokų suma tampa ir kaštų elementu.1.7. Kompensacija darbo organizavimo išlaidoms darbo vietoje.LR uţimtumo rėmimo įstatyme numatoma dalinė kompensacija darbo įgūdţiųįgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidoms. Jos dydis negali viršyti 20%darbdaviui mokamos kompensacijos darbo uţmokesčio ir draudėjo VSD įmokoms.Kadangi kompensacija darbo uţmokesčio ir draudėjo VSD įmokoms negali būtididesnė uţ LR Vyriausybės patvirtinto MMA, remiantis 1.3.1 punkte apskaičiuotanagrinėjamo laikotarpio vidutiniu MMA dydţiu (608,33 Lt), kompensacija darboorganizavimo išlaidoms darbo vietoje per mėnesį sudarys: 608,33 Lt × 0,2 = 121,67Lt.1.8. Išlaidos, tenkančios vienam asmeniui, dalyvavusiam profesinėsreabilitacijos programoje.Profesinei reabilitacijai 2006 m. panaudota 1617,4 tūkst. Lt valstybės biudţetolėšų, o šioje programoje dalyvavo 0,21 tūkst. asmenų. Apskaičiuojame, kad vienamasmeniui tenka 7701,9 Lt (1617,4 tūkst. Lt / 0,21 tūkst. asmenų) valstybės biudţetolėšų per metus.1.9. Subsidija darbo vietai steigti ir išlaikyti.LR uţimtumo rėmimo įstatyme numatoma parama darbo vietoms steigti :vienai darbo vietai maksimali subsidija yra paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutiniomėnesinio darbo uţmokesčio 22 dydţiai.Įvertinant tai, kad Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės (toliau –STD) praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo uţmokestį paskelbia kitoketvirčio antrojo mėnesio pabaigoje, remiantis 2.2 priede pateiktais STD paskelbtaisšalies ūkio darbo uţmokesčio rodikliais, apskaičiuojame nagrinėjamu laikotarpiu(2006 m. rugpjūčio 1 d. – 2007 m. rugpjūčio 1 d.) vidutinį mėnesinį šalies ūkio brutodarbo uţmokestį: (1437 Lt × 1 mėn. + 1519,7 Lt × 3 mėn.+ 1653,5 Lt × 3 mėn. +1731,3 Lt ×3 mėn. + 1737,8 Lt × 2 mėn.) / 12 = 1635,51 Lt.Kadangi subsidijos dydis yra šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbouţmokesčio 22 dydţiai, gauname, kad nagrinėjamu laikotarpiu subsidija dydis yra: 22× 1635,51 Lt = 35 981,22 Lt.1.10. Kompensacija įdarbintų asmenų ir bedarbių kelionės išlaidoms įdarbo vietą ir atgal.Tam tikrų ADRP priemonių dalyviams kelionės išlaidos į darbą ir atgal yrakompensuojamos pagal pateiktus kelionės bilietus arba pagal gyvenamoje teritorijojegaliojančius vieno kilometro paprastuoju autobusu ar paprastuoju traukiniu įkainius(šiuos įkainius kiekvieno rajono keleivių perveţimo paslaugas teikiančios bendrovėsir AB „Lietuvos geleţinkeliai“ suderina su Valstybine kainų ir energetikos komisija).Kadangi minėti įkainiai atskirose teritorijose yra skirtingi, atlikus 2006 m. – 2007 m.I pusm. galiojusių keleivių perveţimo įkainių įvairiose teritorijose analizę, nuspręstaskaičiavimuose naudoti vidutinę vieno kelionės kilometro kainą – 0,20 Lt.Kadangi teisės aktuose nėra apibrėţta maksimalus kelionės atstumas, todėlpriimame prielaidą, kad vidutinis kelionės į darbą atstumas - 20 km, tuomet vienosdienos kelionės į darbą ir atgal kaina sudarys: 20 km × 0,2 Lt / km × 2 = 8 Lt, ovidutinė per mėnesį vienam asmeniui tenkanti kelionės išlaidų į darbą ir atgalkompensuojama suma sudarys: 8 × 21 darbo diena = 168 Lt.68


Reikia paţymėti, kad šis skaičiavimas yra preliminarus ir skaičiuojant ADRPpriemonės efektyvumą konkrečioje teritorijoje, reikėtų taikyti toje teritorijojegaliojančius keleivių perveţimo tarifus ir vidutinius kelionės atstumus tarp tosteritorijos gyvenviečių. Bet to, šios išlaidos gali būti ţymiai maţesnės konkrečiojeteritorijoje (pvz., Vilniaus mieste kelionės miesto transportu vardinio mėnesiniobilieto kaina yra 45 Lt). Taigi optimalus kelionės išlaidų skaičiavimo variantas –vertinimas remiantis faktine praėjusio laikotarpio vienam asmeniui tenkančiakompensacijos kelionės išlaidoms suma.2. Dėl pajamų (P) komponentų skaičiavimo:Kaip minėta, ADRP priemonių ekonominio efektyvumo skaičiavimuose tamtikri skaičiuotini komponentai atskirais atvejais gali būti tiek pajamų (P), tiek kaštų(K) elementais. Šiame skyrelyje pateikiamos į ADRP priemonių ekonominioefektyvumo skaičiavimus įtraukiamų pajamų skaičiavimai ir metodinėsrekomendacijos.2.1. Įdarbinto asmens sumokėtas gyventojo pajamų mokestis (toliau –GPM) į valstybės ir savivaldybių biudţetus per mėnesį skaičiuojamas taip:Sumokėtas GPM per mėnesį = (MMA – NPD) × GPM tarifo koef.Nagrinėjamu laikotarpiu GPM tarifas sudarė 27%, pagrindinisneapmokestinamas pajamų dydis (NPD) kito: 2006 m. rugpjūčio – gruodţio mėn. (5mėn.) jis buvo 290 Lt, 2007 m. sausio – liepos mėn. (7 mėn.) – 320 Lt.Apskaičiuojame nagrinėjamo laikotarpio vidutinį NDP: (290 Lt × 5 mėn. + 320 Lt × 7mėn.) / 12 mėn. = 307,5 Lt.Taigi sumokėta GPM suma per mėnesį sudaro:2.1.1. kai darbuotojui mokama MMA: (608,33 Lt - 307,5 Lt ) × 0,27= 81,22Lt;2.1.2. kai darbo uţmokestis mokamas pagal MVA: (621,6 Lt - 307,5 Lt ) ×0,27= 84,41 Lt.2.2. Įdarbinto asmens sumokėtas GPM į valstybės ir savivaldybiųbiudţetus per mėnesį nuo išmokų uţ nepanaudotas kasmetines atostogasskaičiuojamas naudojant 2.1 punkte nurodytą 27% GPM tarifą bei 1.4 punkteapskaičiuotą kompensaciją darbdavio išmokoms uţ įdarbinto asmens nepanaudotaskasmetines atostogas. Laikomasi prielaidos, darbdavys išmokas uţ nepanaudotaskasmetines atostogas darbuotojui sumoka kartu su darbo uţmokesčiu, taigi NPD jauįvertintas skaičiuojant sumokėtą GPM nuo darbo uţmokesčio ir antrą kartą uţ tą patįmėnesį nėra taikomas.Taigi sumokėta GPM suma per mėnesį sudaro:2.2.1. kai darbuotojui mokama MMA: 46,64 Lt × 0,27= 12,59 Lt;2.2.2. kai darbo uţmokestis mokamas pagal MVA: 58,81 Lt × 0,27= 15,88 Lt;2.2.3. kai neįgaliajam mokama MMA: 47,7 Lt × 0,27= 12,88 Lt;2.2.4. kai neįgaliajam darbo uţmokestis mokamas pagal MVA: 60,09 Lt ×0,27= 16,22 Lt.69


2.3. Įdarbinus vieną asmenį sumokėta VSD įmokų suma per mėnesįskaičiuojama taip:Sumokėta VSD įmokų suma per mėnesį == įdarbinto asmens sumokėta VSD įmokų suma ++ darbdavio sumokėta VSD įmokų uţ įdarbintą asmenį suma == MMA × 0,03 + MMA × 0,307Darbuotojo mokamos VSD įmokos sudaro 3% jo darbo uţmokesčio,darbdavio mokamos VSD įmokos sudaro – 30,7% darbuotojo darbo uţmokesčio.VSD įmokos pateikiamos detalizuotai, nes LR uţimtumo rėmimo įstatyme,įgyvendinant tam tikras ADRP priemones yra numatyta kompensacija darbdaviosumokėtoms VSD įmokoms. Kai kuriais atvejais nėra numatoma kompensacija VSDįmokoms, todėl efektyvumo skaičiavimuose pajamomis (P) yra darbuotojo irdarbdavio sumokėtų VSD įmokų suma.2.3.1. Kai darbuotojui mokama MMA:Darbuotojo sumokėta VSD įmoka (kai mokama MMA) = 608,33 × 0,03 =18,25 Lt;Darbdavio sumokėta VSD įmokų uţ įdarbintą asmenį suma (kai mokamaMMA) = 608,33 × 0,307 = 186,76 Lt; (pateikta 1.5.1 punkte)Sumokėta VSD įmokų suma per mėnesį (kai mokama MMA) = 18,25 Lt +186,76 Lt = 205,1 Lt.2.3.2. Analogiškai skaičiuojamos sumokėtos VSD įmokos per mėnesį, kaidarbo uţmokestis mokamas pagal MVA:Įdarbinto asmens sumokėta VSD įmoka (kai mokama pagal MVA) = 621,6 ×0,03 = 18,65 Lt;Darbdavio sumokėta VSD įmokų uţ įdarbintą asmenį suma (kai mokamapagal MVA) = 621,6 × 0,307 = 190,83 Lt; (pateikta 1.5.2 punkte).Sumokėta VSD įmokų suma per mėnesį (kai mokama pagal MVA) =18,65 Lt + 190,83 Lt = 209,48 Lt.Pastaba. Atkreipiame dėmesį, kad kai kurioms ADRP priemonėms LRuţimtumo rėmimo įstatyme numatyta kompensacija darbdavio sumokėtoms VSDįmokoms už įdarbintą asmenį. Tokiais atvejais, skaičiuojant ADRP priemonėsekonominį efektyvumą, kompensacija darbdavio sumokėtai VSD įmokai uţ įdarbintąasmenį turėtų būti įtraukta į pajamas (P) ir kaštus (K), nes ši suma yra tiek pajamų,tiek kaštų komponentu.2.4. Sumokėtos VSD įmokos per mėnesį (nuo išmokos uţ nepanaudotaskasmetines atostogas) apskaičiuojama įvertinus vidutinį išmokos uţ nepanaudotasatostogas dydį per mėnesį. Darbdavio sumokėtos VSD įmokos uţ įdarbintą asmenį(nuo išmokos uţ nepanaudotas atostogas) apskaičiuota 1.5 punkte. Analogiškaiskaičiuojama, kiek įdarbintas asmuo sumokės VSD įmokų, kurios taps šalieskonsoliduoto biudţeto pajamomis:2.4.1. Įdarbinto asmens sumokėtos VSD įmokos (nuo išmokos uţnepanaudotas atostogas), kai mokamas MMA: 46,64 × 0,03 = 1,4 Lt;2.4.2. Įdarbinto asmens sumokėtos VSD įmokos (nuo išmokos uţnepanaudotas atostogas), kai darbo uţmokestis mokamas pagal MVA: 47,66 × 0,03 =1,43 Lt;2.4.3. Įdarbinto neįgaliojo sumokėtos VSD įmokos (nuo išmokos uţnepanaudotas atostogas), kai mokamas MMA: 58,81 × 0,03 = 1,76 Lt;70


2.4.4. Įdarbinto neįgaliojo sumokėtos VSD įmokos (nuo išmokos uţnepanaudotas atostogas), kai darbo uţmokestis mokamas pagal MVA: 60,09 × 0,03 =1,8 Lt.Paţymime, kad darbdavio sumokėtų VSD įmokų uţ įdarbintą asmenį (nuoišmokos uţ nepanaudotas atostogas) įtraukimas į pajamas priklauso ADRP priemonėsfinansavimo tvarkos (ţr. 2.2 punkte pateiktą pastabą). Tais atvejais, kai darbdaviuinėra numatyta kompensacija sumokėtoms VSD įmokoms, apskaičiuotoms nuoišmokos uţ nepanaudotas kasmetines atostogas, skaičiuojant ADRP priemonėsekonominį efektyvumą į pajamas (P) įtraukiamos bendros (darbuotojo irdarbdavio) sumokėtos VSD įmokos uţ įdarbintą asmenį (nuo išmokos uţnepanaudotas atostogas):2.4.5. sumokėtos VSD įmokos uţ įdarbintą asmenį (nuo išmokos uţnepanaudotas atostogas), kai mokamas MMA: 14,32 + 1,4 Lt = 15,72 Lt;2.4.6. sumokėtos VSD įmokos uţ įdarbintą asmenį (nuo išmokos uţnepanaudotas atostogas), kai darbuotojui mokamas darbo uţmokestis pagal MVA:14,63 Lt + 1,43 Lt = 16,06 Lt;2.4.7. sumokėtos VSD įmokos uţ įdarbintą neįgalų asmenį (nuo išmokos uţnepanaudotas atostogas), kai mokamas MMA: 18,05 Lt + 1,76 Lt = 19,82 Lt;2.4.8. sumokėtos VSD įmokos uţ įdarbintą neįgalų asmenį (nuo išmokos uţnepanaudotas atostogas), kai darbo uţmokestis mokamas pagal MVA: 18,45 Lt + 1,8Lt = 20,25 Lt.2.5. Sumokėtos įmokos į Garantinį fondą 17 sudaro 0,2% nuo priskaičiuotodarbuotojams darbo uţmokesčio. Kadangi ADRP priemonių dalyviams yra mokamasminimalus darbo uţmokestis, todėl darbdavio mokamos įmokos į Garantinį fondą yramaţos:2.5.1. Kai darbuotojui mokama MMA, įmokos į Garantinį fondą per mėnesįsudaro: 608,33 × 0,002 = 1,22 Lt;2.5.2. Kai darbo uţmokestis mokamas pagal MVA, įmokos į Garantinį fondąper mėnesį sudaro: 621,6 × 0,002 = 1,24 Lt.2.6. ADRP priemonių finansavimui skirtų lėšų ekonomija parodoalternatyviuosius kaštus arba sutaupytas lėšas: kiek vidutiniškai vienam bedarbiuibūtų išleista gyventojų uţimtumo programoms skirtų lėšų per nagrinėjamą laikotarpį,jei bedarbis nebūtų įdarbintas.Remiantis leidinyje „Lietuvos darbo rinka skaičiais 2001 – 2006 metais“pateiktais duomenimis, 2006 m. į ADRP priemones buvo nusiųsta 99815 asmenų, ogyventojų ADRP priemonių finansavimui 2006 m. išleista 96120,7 tūkst. Lt (į šiąsumą įtrauktos ADRP priemonių įgyvendinimui, uţimtumo rėmimo bendrųjųpaslaugų, bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų profesiniam mokymuiir neformaliam švietimui panaudotos lėšos) 18 .Taigi vidutiniškai vienam bedarbiui ADRP priemonėms finansuoti per metusskiriama: 96120,7 × 1000 / 99815 = 962,99 Lt, o per mėnesį atitinkamai vienambedarbiui tenka 962,99 Lt / 12 mėn. = 80,25 Lt/mėn.17 Garantinio fondo lėšos yra kaupiamos Lietuvos banko Valstybės iţdo sąskaitoje. Šio fondolėšos skiriamos išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiemsdarbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius subankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi.18 2006 m. Uţimtumo fondo lėšų panaudojimo ataskaitos duomenys.71


Paţymėtina, kad skaičiuojant kiekvienos ADRP priemonės ekonominįefektyvumą, siekiant tikslumo, ADRP priemonių finansavimui skirtų lėšų ekonomijagali būti skaičiuojama detalizuotai, t.y. atskirai vertinant:▪ vienam bedarbiui tenkančias išlaidas, patirtas uţimtumo rėmimo bendrosiomspaslaugoms (informavimui, konsultavimui, tarpininkavimui įdarbinant bei uţimtumorėmimo individualios veiklos planavimui) finansuoti. Taip pat reikėtų įvertinti tai, kadbendrosios paslaugos teikiamos ir kai kurios ADRP priemonės yra taikomos ne tikbedarbiams, bet ieškantiems darbo asmenims. Tokiems vertinimams yra reikalingipapildomi tyrimai, siekiant nustatyti, kokiomis proporcijomis pasiskirto bendrųjųpaslaugų išlaidos bedarbiams ir ieškantiems darbo asmenims;▪ vienam bedarbiui tenkančias išlaidas, patirtas profesiniam mokymuifinansuoti;▪ vienam ADRP priemonėje dalyvaujančiam asmeniui tenkančias ADRPpriemonėms finansuoti skirtas lėšas.2.7. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudţeto išlaidų ekonomijaapskaičiuojama remiantis Statistikos departamento skelbiamais duomenimis apieValstybinio socialinio draudimo fondo biudţeto (toliau – VSDF biudţetas) išlaidas irtam tikrų socialinių išmokų gavėjus.VSDF biudţeto išlaidų ekonomija per mėnesį == socialinių pašalpų ekonomija + kompensacijų būsto šildymo išlaidoms irišlaidoms vandeniui ekonomija + iš savivaldybių biudţeto mokamų vienkartiniųpašalpų socialiai remtiniems asmenims ekonomija + nedarbo socialiniodraudimo išmokų ekonomija2.7.1. 2006 m. išlaidos socialinėms pašalpoms sudarė 43800,1 tūkst. Lt, osocialinių pašalpų gavėjų buvo 37849. Apskaičiuojame, kad vienam asmeniui permėnesį tenkanti socialinių pašalpų suma sudarė: 43800,1 Lt / 37849 / 12 mėn. = 96,44Lt / mėn.2.7.2. Analogiškai skaičiuojame vienam asmeniui tenkančią kompensacijąbūsto šildymo išlaidoms ir išlaidoms vandeniui per mėnesį: 2006 m. minėtomskompensacijoms iš VSDF biudţeto išleista 30250 tūkst. Lt. Kadangi minėtųkompensacijų gavėjų skaičius STD duomenų bazėje nėra pateikiamas, apskaičiuojame,kad vienam gyventojui (2006 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius buvo 3394082asmenys) per metus kompensacijų būsto šildymo išlaidoms ir išlaidoms vandeniui teko30250 ×1000 / 3394082 = 8,91 Lt. Darant prielaidas, kad ADRP priemonėsedalyvavusio asmens šeimos dydis atitinka šalies vidutinį namų ūkį (šalyje vidutiniškaivieną namų ūkį sudaro 2,55 asmens), o vidutinės vieno ADRP priemonių dalyviošeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, neviršija šalies gyventojo pajamųvidurkio, apskaičiuojame, kad vienam asmeniui, tenkanti kompensacijų suma permetus sudaro: 8,91 × 2,55 = 22,73 Lt, per mėnesį ši suma sudaro 22,73/12 = 1,89 Lt /mėn.2.7.3. Skaičiuojant VSDF biudţeto išlaidų ekonomiją rekomenduotina įvertintiiš savivaldybių biudžeto mokamas vienkartines pašalpas socialiai remtiniemsasmenims: 2006 m. išlaidos minėtoms pašalpoms sudarė 8372,4 tūkst. Lt, o jas gavo49034 asmenys. Taigi vienam remtinam asmeniui tenkanti vienkartinė pašalpa išsavivaldybių biudţetų sudarė 14,23 Lt. Pastaba. Nepaisant to, kad ši išmoka yravienkartinė, skaičiuojant bendrą VSDF biudţeto išlaidų ekonomiją, susidarančią permėnesį, šis rodiklis dalijamas iš 12 mėn. ir sudaro 1,19 Lt/ mėn.72


2.7.4. Dar viena VSDF biudţeto išlaidų, kurios gali būti sutaupomosįgyvendinamų ADRP priemonių metu įdarbinant bedarbius, - nedarbo socialiniodraudimo išmokų ekonomija. Nors nedarbo draudimo išmokos yra mokamos išUţimtumo fondo, tačiau šioms išmokoms skirtos lėšos yra pervedamos iš VSDFbiudţeto, todėl galime teigti, kad yra sutaupomos VSDF biudţeto lėšos.Remiantis leidinyje „Lietuvos darbo rinka skaičiais 2001 – 2006 metais“pateiktais duomenimis, 2006 m. nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos15532 bedarbiams, o tai nuo visų 2006 m. bedarbių (73235) sudaro 21,2%. Darantprielaidą, kad tokia pat procentinė dalis ADRP priemonių dalyvių (2006 m. jų buvo99851) gavo nedarbo draudimo išmokas, gauname, kad 21168 (99851× 0,212) įADRP priemones nusiųstiems asmenims iki dalyvavimo ADRP priemonėse pradţiosbuvo mokamos nedarbo draudimo išmokos. 2006 m. šalyje vidutinė nedarbodraudimo išmokos mokėjimo trukmė buvo 3,6 mėn., o vidutinė nedarbo draudimoišmoka sudarė 399,7 Lt 19 . Apskaičiuojame, kiek vidutiniškai VSDF biudţeto lėšų tekonedarbo draudimo išmokoms per mėnesį vienam ADRP priemonių dalyviui: 21168asmenys × 399,7 Lt × 3,6 mėn. / 12 mėn. / 99851 asmenys, nusiųsti į ADRPpriemones = 25,42 Lt/mėn. Taigi preliminariais skaičiavimais įdarbinus vieną asmenįįgyvendinant ADRP priemones, nedarbo socialinio draudimo išmokų ekonomija permėnesį yra 25,42Lt. Paţymime, kad skaičiuojant šį rodiklį konkrečios teritorijos irtam tikros ADRP priemonės atveju rekomenduotina remtis detaliais duomenimis, t.y.apskaičiuojant tikslų iki dalyvavimo ADRP priemonėje pradţios gavusių nedarbodraudimo išmokas asmenų skaičių ir vidutinę šių asmenų nedarbo draudimo išmoką.Susumavę 2.7.1 – 2.7.4 punktuose apskaičiuotus rodiklius, gauname bendrąVSDF biudžeto išlaidų ekonomiją per mėnesį: 96,44 Lt +1,89 Lt +1,19 Lt + 25,42 Lt= 124,94 Lt.Vertinant ADRP priemonių ekonominį efektyvumą teritoriniu lygmeniu irturint daugiau duomenų apie ADRP priemonių dalyvius, papildomai galėtų būtivertinama ir kitų VSDF biudţeto išlaidų ekonomija (pvz., įvertinus tai, kokia dalisADRP priemonių dalyvių įsidarbinusių neterminuotai, turi mokyklinio amţiaus vaikų,galima apskaičiuoti išlaidų nemokamam moksleivių maitinimui ekonomiją).Apibendrinat reikia paţymėti, kad socialinių pašalpų ir būsto šildymo išlaidųbei išlaidų vandeniui kompensacijų ir kitų socialinių išmokų suma bei gavėjų skaičiusskirtingose teritorijose nėra vienodas, todėl skaičiuojant ADRP priemonių efektyvumąkonkrečioje teritorijoje (apskrityje, savivaldybėje), tikslinga šį rodiklį apskaičiuoti,naudojant tos teritorijos socialinių pašalpų ir kitų socialinių išmokų bei kompensacijų,tenkančių vienam asmeniui, rodiklius.19 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbti duomenys (www.socmin.lt)73


4.2.2. ADRP priemonių ekonominio efektyvumo skaičiavimas,remiantis 2006 m. rugpjūčio 1 d. – 2007 m. rugpjūčio 1 d. duomenimisRemiantis II.1 skyrelyje pateiktais ADRP priemonių ekonominiamefektyvumui įvertinti naudotinais pajamų ir kaštų komponentų skaičiavimais irvadovaujantis LR uţimtumo rėmimo įstatyme numatyta ADRP priemoniųfinansavimo tvarka, šiame skyrelyje pateikiami ADRP priemonių ekonominioefektyvumo skaičiavimai, naudojant nagrinėjamo laikotarpio (2006 m. rugpjūčio 1 d.– 2007 m. rugpjūčio 1 d.) faktinius duomenis bei remiantis Darbo ir socialinių tyrimųinstituto atliktos ADRP priemonių dalyvių apklausos rezultatais.Atsiţvelgiant į ADRP priemonių pobūdį ir tikslus, tais atvejais, kai ADRPpriemonės tikslas – įdarbinimas, ekonominio efektyvumo skaičiavimuoserekomenduotina įvertinti ADRP priemonės dalyvių, pasibaigus dalyvavimui ADRPpriemonėje, įsidarbinimo koeficientą. Šis rodiklis yra įvertinamas skaičiuojant tųADRP priemonių ekonominį efektyvumą, kurių įgyvendinimo ir finansavimo tvarkoseyra numatytas įdarbinamo asmens darbo įgūdţių įgijimo rėmimas ar šio asmens darbouţmokesčio ir kitos kompensacijos darbdaviui. Įsidarbinimo koeficientas yranaudojamas skaičiuojant šių ADRP priemonių ekonominį efektyvumą: „Įdarbinimassubsidijuojant“, „Darbo įgūdţių įgijimo rėmimas“, „Viešieji darbai“, „Darborotacija“.Skaičiuojant ADRP priemonių „Darbo vietų steigimo subsidijavimas“ ir„Savarankiškas uţimtumo rėmimas“ ekonominį efektyvumą, įsidarbinimokoeficientas nėra įtraukiamas, nes šių ADRP priemonių pagrindinis tikslas – paramadarbo vietoms steigti. Šiomis ADRP priemonėmis iš esmės siekiama tam tikrą laikąišlaikyti įsteigtas darbo vietas, įdarbinant į jas darbo birţos siunčiamus asmenis irnevertinant šių asmenų įsidarbinimo lygio pasibaigus dalyvavimui ADRP priemonėje.1. ADRP priemonės „ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT“ ekonominisefektyvumasKadangi šios ADRP priemonės finansavimas ir tikslai priklauso nuo darborinkoje papildomai remiamų asmenų grupių, ekonominis efektyvumas skaičiuotinasatskirai.1.1. Kai ADRP priemonės „Įdarbinimas subsidijuojant“ įgyvendinimo metuįdarbinami neįgalieji, kuriems nustatytas iki 40% darbingumo lygis (iki 2005 m.liepos 1 d. I – II invalidumo grupė) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis,siekiant jiems sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje, darbdaviui kiekvienąmėnesį už kiekvieną dirbantį asmenį per visą jų darbo laikotarpį mokama užfaktiškai dirbtą laiką pagal Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį atlygįapskaičiuoto darbo užmokesčio subsidija. Kadangi subsidijos mokėjimo trukmė yraneribota efektyvumui skaičiuoti taikomi II.1 skyrelyje apskaičiuoti mėnesiniairodikliai:ADRP priemonės „Įdarbinimas subsidijuojant“ ekonominis efektyvumas, kaiįdarbinamas neįgalusis asmuo, skaičiuojama taip:‣ Į kaštus (K) įskaičiuojami šie rodikliai: vienam bedarbiui tenkančios Uţimtumo fondo lėšos, panaudotosgyventojų uţimtumo rėmimo paslaugoms ir programoms: 63,41 Lt (apskaičiuota 1.1punkte); LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos, tenkančios vienambedarbiui: 69,46 Lt (apskaičiuota 1.2 punkte);74


subsidija darbo uţmokesčiui, apskaičiuotam pagal MVA: 621,6 Lt(apskaičiuota 1.3.2 punkte);‣ Į pajamas (P) įskaičiuojami šie rodikliai: visi sumokėti mokesčiai nuo darbo uţmokesčio (įskaitant darbdavio irįdarbinto asmens VSD įmokas, sumokėtą GPM ir įmokas į Garantinį fondą): 295,53Lt (apskaičiuota 2.4 priedo 2 lentelėje); visi sumokėti mokesčiai, apskaičiuoti nuo išmokos uţ nepanaudotaskasmetines atostogas: 36,59 Lt (apskaičiuota 2.5 priedo 2 lentelėje); ADRP priemonių finansavimui skirtų lėšų ekonomija per mėnesį: 80,25 Lt(apskaičiuota 2.6 punkte);Pritaikę ekonominio efektyvumo skaičiavimo formulę, gauname:E =295,53 + 36,59 +80,2563,41 + 69,46 + 621,6× 100% = 54,66%.Gavome, kad apie 55% šalies konsoliduoto biudţeto išlaidų neįgaliojo asmensįdarbinimui pagal ADRP priemonę „Įdarbinimas subsidijuojant“ yra „susigrąţinamos“mokestinių pajamų ir išlaidų ekonomijos pavidalu.Toks aukštas ekonominio efektyvumo rodiklis gaunamas todėl, kad neįgaliojoasmens integravimui į visuomenę ir darbo rinką skiriama santykinai daugiau lėšų (kaijos sutaupomos skaičiavimuose laikoma pajamomis) nei išleidţiama kompensuojantdarbdaviui neįgaliojo darbo uţmokesčiui patirtas išlaidas.1.2. Kai ADRP priemonės „Įdarbinimas subsidijuojant“ įgyvendinimo metuįdarbinami kiti darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, (nurodyti LR uţimtumorėmimo įstatymo 26 punkte) darbdaviui kiekvieną mėnesį mokama subsidija darbouţmokesčiui iki 12 mėnesių, jei įdarbinama neterminuotai. Tais atvejais, kai suįdarbintais asmenimis sudaromos terminuotos darbo sutartys, subsidijos mokėjimotrukmė negali būti ilgesnė kaip 3 mėnesiai. Darbdaviui kiekvieną mėnesį uţ kiekvienądirbantį asmenį mokama subsidija darbo uţmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmensdarbo sutartyje, ir nuo šio darbo uţmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojovalstybinio socialinio draudimo įmokoms. Šios subsidijos dydis negali viršytiVyriausybės patvirtintos MMA dydžio.Kai darbdaviui subsidija neterminuotai įdarbinto asmens darbo uţmokesčiuikompensuoti mokama 12 mėnesių, skaičiuojama taip:‣ Į kaštus (K) įskaičiuojama šie rodikliai: vienam bedarbiui tenkančios Uţimtumo fondo lėšos, panaudotosgyventojų uţimtumo rėmimo paslaugoms ir programoms: 63,41 Lt (apskaičiuota 1.1punkte) × 12 mėn. = 760,92 Lt; LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos, tenkančios vienambedarbiui: 69,46 Lt (apskaičiuota 1.2 punkte) × 12 mėn. = 833,52 Lt; subsidija darbo uţmokesčiui ir draudėjo VSD įmokoms per metus.Kadangi ši subsidija per mėnesį negali viršyti MMA – 608,33 Lt (apskaičiuota 1.3.1punkte), tai per metus darbdaviui bus išmokėta: 608,33 Lt × 12 mėn. = 7299,96 Lt;‣ Į pajamas (P) įskaičiuojami šie rodikliai: laikantis prielaidos, kad darbo sutartyje nurodytas darbo uţmokestis lygusMMA, visi sumokėti mokesčiai, apskaičiuoti nuo darbo uţmokesčio (GPM, VSDįmokos ir įmokos į Garantinį fondą): 287,45 Lt (apskaičiuota 2.4 priedo 1 lentelėje) ×12 mėn. = 3449,38Lt;75


visi sumokėti mokesčiai, apskaičiuoti nuo išmokos uţ nepanaudotaskasmetines atostogas: 28,4 Lt (apskaičiuota 2.5 priedo 1 lentelėje) × 12 mėn. = 340,86Lt; ADRP priemonių finansavimui skirtų lėšų ekonomija per metus: 80,25Lt×12 mėn. = 963 Lt (apskaičiuota 2.6 punkte); VSDF išlaidų ekonomija per metus: 124,94 Lt (apskaičiuota 2.7 punkte) ×12 mėn. = 1499,28 Lt;Remiantis Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktos ADRP priemoniųdalyvių apklausos duomenimis, po dalyvavimo šioje ADRP priemonėje 71,3%asmenų buvo įsidarbinę, o 28,7% asmenų nedirbo. 20Pritaikę ekonominio efektyvumo skaičiavimo formulę, įtraukiant įsidarbinimokoeficientą (0,713) gauname:E = 3449,38 + 340,86 + 963 + 1499,28 × 0,713 × 100% = 50,12%.760,92 + 833,52 + 7299,96Šis rodiklis rodo, kad investavus 1 Lt iš šalies konsoliduotos biudţeto ADRPpriemonės „Įdarbinimas subsidijuojant“ įgyvendinimui, į jį mokestinių pajamų irišlaidų ekonomijos būdu „sugrąţinama“ 0,5 Lt.Skaičiuojant tam tikro laikotarpio ADRP priemonės „Įdarbinimassubsidijuojant“ ekonominį efektyvumą konkrečios teritorijos atveju, rekomenduojamaįvertinti kiekvienos tikslinės grupės neterminuotai įdarbintų asmenų skaičių, baigusiųdalyvavimą ADRP priemonėje, ir nustatyti, kiek mėnesių faktiškai dirboneterminuotai įdarbinti asmenys pasibaigus dalyvavimui ADRP priemonėje, kadangi,remiantis teritorinių darbo birţų specialistų apklausomis, tam tikra dalis priemonėjedalyvavusių asmenų (darbdavio iniciatyva, dėl nustatyto darbuotojo darbingumolygio, kitų prieţasčių) nutraukia darbo sutartis.Kadangi subsidijos mokėjimo trukmė yra diferencijuojama pagal įdarbinimotrukmę, rekomenduojama skaičiuoti du ekonominio efektyvumo rodiklius (kaisubsidija mokama 12 mėnesių ir kai ji mokama 3 mėnesius), įvertinant kiekvienuatveju įsidarbinusių asmenų skaičių pasibaigus dalyvavimui ADRP priemonėje.Remiantis LDB duomenimis apie 2006.08.01 – 2007.08.01 laikotarpiu ADRPpriemonės įgyvendinimo metu terminuotai įdarbintų asmenų, kurie įsidarbinopasibaigus dalyvavimui ADRP priemonėje, procentinę dalį (43,1%), apskaičiuojameekonominio efektyvumo rodiklį, kai darbdaviui subsidija įdarbinto asmens darbouţmokesčiui mokama 3 mėnesius:‣ Į kaštus (K) įskaičiuojama šie rodikliai: vienam bedarbiui tenkančios Uţimtumo fondo lėšos, panaudotos gyventojųuţimtumo rėmimo paslaugoms ir programoms: 63,41 Lt (apskaičiuota 1.1 punkte) ×3 mėn. = 190,23 Lt; LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos, tenkančios vienam bedarbiui:69,46 Lt (apskaičiuota 1.2 punkte) × 3 mėn. = 208,38 Lt; subsidija darbo uţmokesčiui ir draudėjo VSD įmokoms kompensuoti per 3mėnesius: 608,33 Lt × 3 mėn. = 1824,99 Lt;‣ Į pajamas (P) įskaičiuojami šie rodikliai:20 LDB duomenimis 2006.08.01 – 2007.08.01 laikotarpiu ADRP priemonėje dalyvavo 10687asmenys, iš jų 8614 (80,6%) įdarbinta neterminuotai, 2073 asmenų (19,4%) įdarbinta terminuotai. Iš1752 asmenų (kurie ADRP priemonėje buvo įdarbinti terminuotai ir baigė nagrinėjamu laikotarpiudalyvavimą šioje ADRP priemonėje), įsidarbino 756 asmenys (43,1%).76


visi sumokėti mokesčiai, apskaičiuoti nuo darbo uţmokesčio: 287,45 Lt(apskaičiuota 2.4 priedo 1 lentelėje) × 3 mėn. = 862,34 Lt; visi sumokėti mokesčiai, apskaičiuoti nuo išmokos uţ nepanaudotaskasmetines atostogas: 28,4 Lt (apskaičiuota 2.5 priedo 1 lentelėje) × 3 mėn. = 85,21Lt; ADRP priemonių finansavimui skirtų lėšų ekonomija: 80,25 Lt(apskaičiuota 2.6 punkte) × 3 mėn. = 240,75 Lt; VSDF išlaidų ekonomija: 124,94 Lt (apskaičiuota 2.7 punkte) × 3 mėn. =374,82 Lt;Pritaikę ekonominio efektyvumo skaičiavimo formulę, įtraukiant įsidarbinimokoeficientą (0,431) gauname:E = 862,34 + 85,21 + 240,75 + 374,82 × 0,431× 100% = 30,3%.190,23 + 208,38 + 1824,99Taigi terminuoto įdarbinimo atveju ekonominis efektyvumas yra ţymiaimaţesnis nei įdarbinus neterminuotai, nes esant terminuotam įdarbinimui yra ţymiaitrumpesnė dalyvavimo ADRP priemonėje trukmė, todėl pasibaigus dalyvavimuipriemonėje ir įsidarbinimo koeficientas yra ţymiai maţesnis.Skaičiuojant ekonominį efektyvumą, kai įdarbinama terminuotai,rekomenduotina įvertinti vidutinę terminuoto įdarbinimo trukmę pasibaigusdalyvavimui ADRP priemonėje. Tai yra svarbu tuo atveju, kai norima palygintiskirtingų ADRP priemonių ekonominį efektyvumą ir apskaičiuoti, kurios priemonėsįgyvendinimas daugiausiai „uţdirba“ (mokestinių pajamų ir išlaidų ekonomijos būdu)šalies konsoliduoto biudţeto pajamų.Apibendrinant reikėtų įvertinti bendrą ADRP priemonės ekonominįefektyvumą. Šiam tikslui pasiekti naudojami LDB pateikti statistiniai duomenys apieADRP priemonės „Įdarbinimas subsidijuojant“ dalyvių skaičių 2006.08.01 –2007.08.01 laikotarpiu: neterminuotai įdarbinta 8614 asmenų (tai sudaro 80,6% visų įšią ADRP priemonės dalyvių); terminuotai įdarbinti 2073 asmenys (19,4% visų šiosADRP priemonės dalyvių). Kadangi neterminuotai įdarbinti asmenis sudaro neįgalieji(kai darbdaviams subsidijos mokėjimas yra neterminuotas) ir kiti asmenys (kaidarbdaviams subsidijos mokamos iki 12 mėnesių), skaičiuojame neterminuotaiįdarbintų asmenų ekonominio efektyvumo rodiklių vidurkį. Vertinant bendrąjį ADRPpriemonės „Įdarbinimas subsidijuojant“ ekonominį efektyvumą, įvertinameneterminuotai ir terminuotai įdarbintų asmenų dalį:(54,66 + 50,12 ) / 2 × 0,806 + 30,3 × 0,194 = 48,1%,čia:54,66 - ekonominis efektyvumas (%), kai įdarbinus neįgalųjį subsidijamokama neterminuotai;50,12 - ekonominis efektyvumas (%) neterminuotai įdarbintų kitų darborinkoje papildomai remiamų asmenų atveju;0,806 - neterminuotai įdarbintų asmenų dalis nuo visų šios ADRP priemonėsdalyvių;30,3 - ekonominis efektyvumas (%) terminuotai įdarbintų kitų darbo rinkojepapildomai remiamų asmenų atveju;0,194 - terminuotai įdarbintų asmenų dalis nuo visų šios ADRP priemonėsdalyvių.77


Taigi vidutinis ADRP priemonės „Įdarbinimas subsidijuojant“ ekonominisefektyvumas nagrinėjamu laikotarpiu yra 48,1%. Tai reiškia, kad šios ADRPpriemonės įgyvendinimo laikotarpiu į šalies konsoliduotą biudţetą yra „sugrąţinama“(mokestinių pajamų ir išlaidų ekonomijos pavidalu) beveik pusė ADRP priemoneiįgyvendinti patirtų išlaidų.Skaičiuojant ADRP priemonės „Įdarbinimas subsidijuojant“ ekonominįefektyvumą, tikslinga fiksuoti šios ADRP priemonės dalyvių vidutinį darbo uţmokestį(dalyvavimo priemonėje metu ir po jo), kas leistų dar plačiau įvertinti socialinį beiekonominį poveikį priemonės dalyviui bei šalies mastu.2. ADRP priemonės „DARBO ĮGŪDŢIŲ ĮGIJIMO RĖMIMAS“ekonominis efektyvumasADRP priemonė „Darbo įgūdţių įgijimo rėmimas“ organizuojama asmenims,baigusiems profesinės reabilitacijos programas bei pradedantiems darbo veiklą pagalįgytą specialybę ar profesiją. Šios ADRP priemonės tikslas – suteikti trūkstamusdarbo įgūdţius tiesiogiai darbo vietoje. Darbo įgūdţių įgijimo remiama trukmė – iki 6mėnesių. Darbdaviams kiekvieną mėnesį uţ kiekvieną dirbantį asmenį mokamasubsidija nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo uţmokesčioapskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Šiossubsidijos dydis negali viršyti Vyriausybės patvirtintos MMA dydžio. Taip patdarbdaviui iš dalies kompensuojamos darbo įgūdţių įgijimo tiesiogiai darbo vietojeorganizavimo išlaidos, bet ne daugiau kaip 20% visos mokamos subsidijos.Skaičiuojant ekonominį efektyvumą į kaštus (K) įtraukiami šie rodikliai: kadangi maksimali subsidijos mokėjimo trukmė – 6 mėn., vienambedarbiui tenkančios Uţimtumo fondo lėšos, panaudotos gyventojų uţimtumo rėmimopaslaugoms ir programoms: 63,41 Lt (apskaičiuota 1.1 punkte) × 6 mėn. = 380,46 Lt; LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos, tenkančios vienambedarbiui: 69,46 Lt (apskaičiuota 1.2 punkte) × 6 mėn. = 416,76 Lt; subsidijos dydis negali viršyti MMA, į kaštus (K) įskaičiuojama darbdaviuiper 6 mėn. išmokėta subsidija: 608,33 Lt (apskaičiuota 1.3.1 punkte) × 6 mėn. =3649,98 Lt;Į pajamas (P) įskaičiuojami šie rodikliai: laikantis prielaidos, kad darbo sutartyje nurodytas darbo uţmokestis lygusMMA, visi sumokėti mokesčiai, apskaičiuoti nuo darbo uţmokesčio (GPM, VSDįmokos ir įmokos į Garantinį fondą): 287 Lt (apskaičiuota 2.4 priedo 1 lentelėje) × 6mėn. = 1724,69 Lt; visi sumokėti mokesčiai, apskaičiuoti nuo išmokos uţ nepanaudotaskasmetines atostogas: 28,4 Lt (apskaičiuota 2.5 priedo 1 lentelėje) × 6 mėn. = 170,43Lt. Šie mokesčiai įtraukiami į pajamas, nes darbdaviui nėra kompensuojamosišmokos darbuotojams uţ kasmetines atostogas; ADRP priemonių finansavimui skirtų lėšų ekonomija per 6 mėn.: 80,25 Lt(apskaičiuota 2.6 punkte) × 6 mėn. = 481,5 Lt;Remiantis Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktos ADRP priemoniųdalyvių apklausos duomenimis, po dalyvavimo šioje ADRP priemonėje 72,5%asmenų dirbo tą patį darbą kaip ir dalyvavimo ADRP priemonėje metu, 7,9% dirbokito pobūdţio darbą (iš viso įsidarbinusių buvo 80,4%), o 19,6% nedirbo 21 .21 LDB duomenimis 2006.08.01 – 2007.08.01 laikotarpiu ADRP priemonėje dalyvavo 4160asmenų, iš jų 2519 (60,55%) įdarbinta neterminuotai. Tačiau šuo atveju neįvertinama tai, kad78


Pritaikę ekonominio efektyvumo skaičiavimo formulę, įtraukiant įsidarbinimokoeficientą (0,804) gauname:E =1724,69 + 170,43 + 481,5380,46 + 416,76 + 3649,98× 0,804 × 100% = 42,97%.Remiant darbo rinkai pasirengusių asmenų (baigusių profesinės reabilitacijosprogramas ir pradedančių darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją) įdarbinimą,šalies konsoliduotas biudţetas per metus „susigrąţina“ apie 43% lėšų, išleistų šiųasmenų įdarbinimui įgyvendinant ADRP priemonę. Akivaizdu, kad dalyvavimasADRP priemonėje „Darbo įgūdţių įgijimo rėmimas“ padidino šių asmenų gebėjimuskonkuruoti darbo rinkoje, nes 80,4% asmenų po dalyvavimo ADRP priemonėje buvoįsidarbinę.Skaičiuojant ADRP priemonės „Darbo įgūdţių įgijimo rėmimas“ ekonominįefektyvumą, tikslinga įvertinti, kokia vidutinė terminuotai įdarbintų asmenų darbotrukmė, pasibaigus dalyvavimui ADRP priemonėje; fiksuoti šios ADRP priemonėsdalyvių vidutinį darbo uţmokestį (dalyvavimo priemonėje metu ir po jo), kas leistųdar plačiau įvertinti socialinį bei ekonominį poveikį priemonės dalyviui bei šaliesmastu. Be to, tikslinga ekonominį efektyvumą vertinti atskirai pagal tikslines grupes,nes baigusiųjų profesinės reabilitacijos programas įdarbinimo kaštai yra ţymiaididesni nei absolventų.3. ADRP priemonės „VIEŠIEJI DARBAI“ ekonominis efektyvumasADRP priemonė „Viešieji darbai“ skirta ieškantiems darbo asmenims padėtigreičiau integruotis į darbo rinką, sudarant jiems sąlygas uţsidirbti pragyvenimuibūtinų lėšų. Ieškančio darbo asmens bendra viešųjų darbų trukmė per 12 mėnesiųlaikotarpį negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Su dirbančiais viešuosius darbusasmenimis yra sudaromos terminuotos darbo sutartys viešųjų darbų atlikimolaikotarpiui. Viešieji darbai bedarbiams gali būti derinami su profesiniu mokymu arneformaliu švietimu.Paţymėtina, kad ADRP priemonės „Viešieji darbai“ įgyvendinimo irfinansavimo tvarka nagrinėjamu laikotarpiu buvo ţymiai pakeista. Pakeitimaiįsigaliojo nuo 2007 m. birţelio 1 d., todėl ekonominio efektyvumo skaičiavimuoserodikliai uţ 2006.08.01 – 2007.05.31 laikotarpį (10 mėn.) bus skaičiuojami pagal tuometu galiojusią tvarką, o uţ 2007.06.01. – 2007.08.01 laikotarpį (2 mėn.) –vadovaujantis priimtais teisės aktų pakeitimais.Pagal iki 2007 m. birţelio 1 d. galiojusią tvarką, darbdaviams,dalyvaujantiems šioje ADRP priemonėje, buvo kompensuojama 50% įdarbintiemsasmenims uţ faktiškai dirbtą laiką pagal Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinįatlygį apskaičiuoto darbo uţmokesčio ir nuo šio darbo uţmokesčio apskaičiuotųdraudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos bei 50%piniginės kompensacijos uţ nepanaudotas atostogas. Nuo 2007 m. birţelio 1 d.minėtos kompensacijos padidintos iki 100%, ir papildomai atsirado kompensacijadraudėjo VSD įmokoms, apskaičiuotoms nuo išmokos uţ nepanaudotas kasmetinespasibaigus dalyvavimui priemonėje asmuo galėjo būti įdarbintas panašaus pobūdţio darbui kitojeįmonėje. Iš terminuotai įsidarbinusių 1641 asmenų, po dalyvavimo ADRP priemonėje įsidarbino 836asmenys. Taigi gauname, kad iš viso įsidarbinusių yra 2519 + 836 = 3355 asmenys, o tai sudaro80,65% šios ADRP priemonės dalyvių.79


atostogas. Minėtas kompensacijas darbdaviams moka teritorinė darbo birţa (50%) irsavivaldybė (50%).Pagal iki 2007 m. birţelio 1 d. galiojusią tvarką, dirbantiems viešuosius darbusasmenims buvo kompensuojama 50% jų kelionės į darbą ir atgal išlaidų pagalpateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus ir apmoka visas privalomojo sveikatostikrinimo ir skiepijimo nuo uţkrečiamųjų ligų. Nuo 2007 m. birţelio 1 d. minėtoskompensacijos padidintos iki 100%. Be to, numatyta papildomai: darbdaviui iš dalieskompensuoti kitas su viešųjų darbų atlikimu susijusias išlaidas, mokant kompensaciją,kurios dydis neviršija 3% nustatytos savivaldybės darbdaviui kompensuojamos lėšųsumos.Atsiţvelgiant į minėtus teisės aktų pakeitimus, ADRP priemonės „Viešiejidarbai“ ekonominį efektyvumą tikslinga skaičiuoti atskirai pagal kiekvienulaikotarpiu galiojusią tvarką.Į ADRP priemonės „Viešieji darbai“ ekonominio efektyvumo 2006.08.01 –2007.05.31 laikotarpiu į kaštus (K) įtraukiami šie rodikliai: vienam bedarbiui tenkančios Uţimtumo fondo lėšos, panaudotos gyventojųuţimtumo rėmimo paslaugoms ir programoms: 63,41 Lt (apskaičiuota 1.1 punkte) ×6 mėn. = 380,46 Lt; LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos, tenkančios vienambedarbiui: 69,46 Lt (apskaičiuota 1.2 punkte) × 6 mėn. = 416,76 Lt; kompensacija darbdaviui, kurią sudaro 50% įdarbinto asmens darbouţmokesčio, skaičiuojamo pagal MVA. Laikantis prielaidos, kad įdarbintas asmuodirba 21 dieną per mėnesį ir 8 val. per dieną, įvertinant tai, kad maksimali viešųjųdarbų trukmė – 6 mėn., gauname, kad kompensacija darbdaviui sudaro: 621,6 Lt(apskaičiuota 1.3.2 punkte) × 6 mėn. × 0,5 = 1864,8 Lt; kompensacija darbdaviui, kurią sudaro 50% draudėjo VSD įmokų nuoįdarbinto asmens darbo uţmokesčio: 190,83 Lt (apskaičiuota 1.5.2 punkte) × 6 mėn. ×0,5 = 572,49 Lt; kompensacija darbdaviui, kurią sudaro 50% išmokos uţ nepanaudotaskasmetines atostogas, kai darbo uţmokestis mokamas pagal MVA: 47,66Lt(apskaičiuota 1.4.2 punkte) × 6 mėn. × 0,5 = 142,97 Lt; kompensacija dirbantiems viešuosius darbus asmenims, kurią sudaro 50%jų kelionės į darbą ir atgal išlaidų. Per 6 mėn. ši kompensacija sudarys: 168 Lt(apskaičiuota 1.10 punkte) × 6 mėn. × 0,5 = 504 Lt;Į pajamas (P) šios ADRP priemonės įgyvendinimo 2006.08.01 – 2007.05.31laikotarpiu įtraukiami šie rodikliai: visi sumokėti mokesčiai (GPM, VSDF įmokos ir įmokos į Garantinįfondą), apskaičiuoti nuo įdarbinto asmens darbo uţmokesčio per 6 mėn.: 295,53 Lt(apskaičiuota 2.4 priedo 1 lentelėje) × 6 mėn. = 1773,18 Lt; visi sumokėti mokesčiai (GPM, VSDF įmokos ir įmokos į Garantinįfondą), apskaičiuoti nuo išmokos uţ nepanaudotas kasmetines atostogas: 29,03 Lt(apskaičiuota 2.5 priedo 1 lentelėje) × 6 mėn. = 174,16 Lt; ADRP priemonių finansavimui skirtų lėšų ekonomija per 6 mėn.: 80,25 Lt(apskaičiuota 2.6 punkte) × 6 mėn. = 481,5 Lt; VSDF išlaidų ekonomija per 6 mėn.: 124,94 Lt (apskaičiuota 2.7 punkte) ×6 mėn. = 749,64 Lt.80


Remiantis Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktos ADRP priemoniųdalyvių apklausos duomenimis, pasibaigus dalyvavimui ADRP priemonėje 26,04%asmenų dirbo (terminuotai ir neterminuotai), o 73,96% nedirbo. 22Pritaikę ekonominio efektyvumo skaičiavimo formulę, įtraukiant įsidarbinimokoeficientą (0,2604), gauname:Kaštai = 380,46 Lt + 416,76 Lt + 1864,8 Lt + 572,49 Lt + 142,97 Lt + 504 Lt+10 Lt = 3881,48 Lt;Pajamos = 1773,18 Lt + 174,16 Lt + 481,5 Lt + 749,64 Lt = 3178,48 Lt;E =3178,483881,48× 0,2604 × 100% = 21,32%.Analogiškai skaičiuojamas ekonominis efektyvumas ADRP priemonės„Viešieji darbai“ įgyvendinimo 2007.06.01. – 2007.08.01 laikotarpiu. Šiuo atvejupajamas sudarantys komponentai nesikeičia, o kaštai padidėja dėl teisės aktuosenumatytų didesnių kompensacijų darbdaviams ir naujų kompensacijos rūšių.Į kaštus įskaičiuojami šie rodikliai: vienam bedarbiui tenkančios Uţimtumo fondo lėšos, panaudotos gyventojųuţimtumo rėmimo paslaugoms ir programoms: 63,41 Lt (apskaičiuota 1.1 punkte) ×6 mėn. = 380,46 Lt; LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos, tenkančios vienambedarbiui: 69,46 Lt (apskaičiuota 1.2 punkte) × 6 mėn. = 416,76 Lt; kompensacija darbdaviui, kurią sudaro 100% įdarbinto asmens darbouţmokesčio, skaičiuojamo pagal MVA. Laikantis prielaidos, kad įdarbintas asmuodirba 21 dieną per mėnesį ir 8 val. per dieną, įvertinant tai, kad maksimali viešųjųdarbų trukmė – 6 mėn., gauname, kad kompensacija darbdaviui sudaro: 621,6 Lt(apskaičiuota 1.3.2 punkte) × 6 mėn. = 3729,60 Lt; kompensacija darbdaviui, kurią sudaro 100% draudėjo VSD įmokų nuoįdarbinto asmens darbo uţmokesčio: 190,83 Lt (apskaičiuota 1.5.2 punkte) × 6 mėn. =1144,99 Lt; kompensacija darbdaviui, kurią sudaro 100% išmokos uţ nepanaudotaskasmetines atostogas, kai darbo uţmokestis mokamas pagal MVA: 47,66Lt(apskaičiuota 1.4.2 punkte) × 6 mėn. = 285,94Lt; kompensacija darbdaviui, kurią sudaro 100% draudėjo VSD įmokų nuoišmokos uţ nepanaudotas kasmetines atostogas, kai darbo uţmokestis mokamas pagalMVA: 14,63 Lt (apskaičiuota 1.6.2 punkte) × 6 mėn. = 87,78 Lt; kompensacija darbdaviui viešųjų darbų organizavimo išlaidoms, kuriąsudaro 3% nustatytos savivaldybės darbdaviui kompensuojamos lėšų sumos. Kadangisavivaldybė kompensuoja 50% visos mokamos kompensacijos (įdarbinto asmensdarbo uţmokesčio ir išmokos uţ nepanaudotas kasmetines atostogas ir nuo šių abiejųsumų apskaičiuotas draudėjo VSD įmokų), o kitus 50% kompensuoja teritorinė darbobirţa, apskaičiuojame taip: (3729,60 Lt + 1144,99 Lt + 285,94 Lt + 87,78 Lt) × 0,5 ×0,03 = 78,72 Lt; kompensacija dirbantiems viešuosius darbus asmenims, kurią sudaro 100%jų kelionės į darbą ir atgal išlaidų. Per 6 mėn. ši kompensacija sudarys: 168 Lt(apskaičiuota 1.10 punkte) × 6 mėn. = 1008 Lt;22 LDB duomenimis 2006.08.01 – 2007.08.01 laikotarpiu iš 26739 asmenų, baigusių dalyvavimąADRP priemonėje „Viešieji darbai“, 6389 asmenys (23,89%) turėjo darbą.81


Pritaikę ekonominio efektyvumo skaičiavimo formulę, įtraukiant įsidarbinimokoeficientą (0,2604), gauname:Kaštai = 380,46 Lt + 416,76Lt + 3729,60Lt + 1144,99Lt + 285,94Lt + 87,78Lt+ 78,72 Lt +1008Lt = 7132,25 Lt;Pajamos = 3178,48 Lt (apskaičiuotos anksčiau);E = 3178,48 × 0,2604 × 100% = 11,6 %.7132,25Kadangi nuo 2007 m. birţelio 1 d. kompensacijos darbdaviams buvopadidintos, gavome maţesnį ekonominio efektyvumo rodiklį.Apskaičiuojame vidutinį 2006.08.01 – 2007.08.01 laikotarpiu įgyvendinamosADRP priemonės „Viešieji darbai“ ekonominį efektyvumą: (21,32 × 10 mėn. + 11,6 ×2 mėn.) / 12 mėn. = 19,7%. Taigi įgyvendinant ADRP priemonę „Viešieji darbai“nagrinėjamu laikotarpiu iš šalies konsoliduoto biudţeto išleidus vieną litą, į jįmokestinių pajamų ir išlaidų ekonomijos pavidalu „susigrąţinama“ apie 0,2 lito.Skaičiuojant ADRP priemonės „Viešieji darbai“ ekonominį efektyvumą,tikslinga būtų įvertinti faktinę ADRP priemonėje dalyvavimo trukmę (skaičiavimuosenaudojome maksimalią trukmę – 6 mėn.).4. ADRP priemonės „DARBO VIETŲ STEIGIMO SUBSIDIJAVIMAS“ekonominis efektyvumasADRP priemonės „Darbo vietų steigimo subsidijavimas“ yra vienas išparamos darbo vietoms steigti būdų. Ši ADRP priemonė organizuojama neįgaliesiemsir asmenims, baigusiems profesinės reabilitacijos programas, taip pat bedarbiųneterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (pritaikant esamas) darbo vietasmikroįmonėse, kurių steigėjais yra buvę bedarbiai, bei neįgaliųjų, kuriems nustatytasiki 40% darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. I ir II invalidumo grupė) arbasunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis, savarankiškam uţimtumui remti.Darbdaviams yra mokama subsidija, kurios dydis vienai darbo vietai steigtinegali viršyti paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darboužmokesčio 22 dydžių. Darbdaviai privalo apmokėti ne maţiau kaip 35% darbovietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietąišlaikyti ne maţiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo birţų atsiųstų asmenųįdarbinimo, o jeigu panaikina tokią darbo vietą, turi teritorinei darbo birţai grąţinti:1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per pirmųjų 12 mėnesiųlaikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo);2) 80% subsidijos, kai darbo vieta panaikinama per laikotarpį nuo 12 iki 24mėnesių nuo jos įsteigimo (pritaikymo);3) 50% subsidijos, kai darbo vieta panaikinama per laikotarpį nuo 24 iki 36mėnesių nuo jos įsteigimo (pritaikymo).Atsiţvelgiant į išdėstytus LR uţimtumo rėmimo įstatyme numatytusreikalavimus ir sąlygas įgyvendinant ADRP priemonę „Darbo vietų steigimosubsidijavimas“, rekomenduotina įvertinti išmokėtų ir sugrąţintų subsidijų sumas beiatsiţvelgti į tai, kad šios ADRP priemonės tikslinės dalyvių grupės yra ganaskirtingos.Vertinant šios ADRP priemonės ekonominį efektyvumą į kaštus (K)įskaičiuojami šie rodikliai:82


vienam bedarbiui tenkančios Uţimtumo fondo lėšos, panaudotos gyventojųuţimtumo rėmimo paslaugoms ir programoms: 63,41 Lt (apskaičiuota 1.1 punkte) ×36 mėn. = 2282,76 Lt; LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos, tenkančios vienambedarbiui: 69,46 Lt (apskaičiuota 1.2 punkte) × 36 mėn. = 2500,56 Lt; subsidija darbo vietai steigti: 35981,22 Lt (apskaičiuota 1.9 punkte); išlaidos profesinei reabilitacijai: 7701,9 Lt (apskaičiuota 1.8 punkte).Į pajamas (P) įskaičiuojami šie rodikliai: per nagrinėjamą laikotarpį įdarbinus darbo birţos siųstus asmenis, į šalieskonsoliduotą biudţetą sumokėti mokesčiai. Tarkime, kad darbo sutartyje nurodytasdarbo uţmokestis lygus MMA, jie dirbą visą darbo dieną ir 3 metus MMA dydisnebus keičiamas, tuomet visi sumokėti mokesčiai (GPM, VSD įmokos ir įmokos įGarantinį fondą) per 36 mėn. sudarys: 287,45 Lt (apskaičiuota 2.4 priedo 1 lentelėje)× 36 mėn. = 10348,13 Lt; ADRP priemonių finansavimui skirtų lėšų ekonomija per 36 mėn.: 80,25 Lt(apskaičiuota 2.6 punkte) × 36 mėn. = 2889 Lt; nedarbo draudimo išmokų ekonomija: 25,42 Lt (apskaičiuota 2.7.4 punkte)× 36 mėn. = 915,12 Lt. Laikomės prielaidos, kad neįgaliesiems netgi tuomet, kai jiebus įsidarbinę bus mokamos socialinės pašalpos, kompensacijos būsto šildymoišlaidoms ir išlaidoms vandeniui bei vienkartinės išmokos iš savivaldybių biudţetų.Todėl minėtų išlaidų ekonomijos rodiklių į pajamas netraukiame.Pritaikę ekonominio efektyvumo skaičiavimo formulę, gauname 23 :E =10348,13 + 2889 + 915,122282,76 +2500,56 + 35981,22 + 7701,9× 100% = 29,2%.Šis rodiklis rodo, kad subsidijuojant vienos darbo vietos steigimą, į šalieskonsoliduotą biudţetą mokestinių pajamų ir išlaidų ekonomijos pavidalu bus„susigrąţinta“ apie 29% patirtų išlaidų.Skaičiuojant ADRP priemonės „Darbo vietų steigimo subsidijavimas“ekonominį efektyvumą, rekomenduojama fiksuoti, kuriais atvejais bei dėl kokiųprieţasčių daţniausiai likviduojama darbo vieta nepraėjus 36 mėn. laikotarpiui beikokia grąţintų subsidijų suma. Svarbu vykdyti stebėseną, ar į subsidijuojamą darbovietą asmenys įdarbinami visai darbo dienai, ar subsidijuojama darbo vieta visąnumatytą laikotarpį (3 metus) yra uţimta, vidutiniškai per kiek laiko, nutraukus darbosutartį su vienu ADRP priemonės dalyviu, įdarbinamas kitas darbo birţos siųstasasmuo.Antra vertus, negalima pamiršti, kad ši ADRP priemonė yra skirta neįgaliųasmenų uţimtumui ir socialinei integracijai didinti, o tai daţniausiai reikalaujasantykinai daugiau lėšų nei kitų bedarbių įdarbinimo atveju.5. ADRP priemonės „SAVARANKIŠKO UŢIMTUMO RĖMIMAS“ekonominis efektyvumasADRP priemonė „Savarankiško uţimtumo rėmimas“ organizuojamaieškantiems darbo asmenims, siekiantiems pradėti savo verslą. Teritorinės darbo23 Remiantis II.2 skyrelio pradţioje pateiktomis rekomendacijomis, skaičiuojant šios ADRPpriemonės ekonominį efektyvumą, įsidarbinimo koeficientas nėra vertinamas.83


irţos ieškantiems darbo asmenims, siekiantiems savarankiško uţimtumo, teikiainformaciją apie verslo pradţios sąlygas, jo vystymą, darbuotojų priėmimą į darbą,veiklos pagal verslo liudijimus galimybes, rengia verslo pradmenų mokymą. Ši ADRPpriemonė gali būti taikoma steigiant darbo vietas mikroįmonėse, kurių steigėjais yrabuvę bedarbiai, taip pat neįgaliesiems, tačiau šiuo atveju netaikomas reikalavimasdengti ne maţiau kaip 35% darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų.Skaičiuojant šios ADRP ekonominį efektyvumą, į kaštus (K) įtraukiami šierodikliai: vienam bedarbiui tenkančios Uţimtumo fondo lėšos, panaudotos gyventojųuţimtumo rėmimo paslaugoms ir programoms: 63,41 Lt (apskaičiuota 1.1 punkte) ×36 mėn. = 2282,76 Lt; LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos, tenkančios vienambedarbiui: 69,46 Lt (apskaičiuota 1.2 punkte) × 36 mėn. = 2500,56 Lt; subsidija darbo vietai steigti: 35981,22 Lt (apskaičiuota 1.9 punkte); išlaidos profesinei reabilitacijai: 7701,9 Lt per metus (apskaičiuota 1.8punkte) × 3 metai = 23105,7 Lt.Į pajamas (P) įskaičiuojami šie rodikliai: Per nagrinėjamą laikotarpį įdarbinus darbo birţos siųstus asmenis arbabedarbiui savarankiškai pradėjus savo verslą, į šalies konsoliduotą biudţetą bussumokėti nuo darbo uţmokesčio skaičiuojami mokesčiai. Tarkime, kad darbosutartyje nurodytas darbo uţmokestis lygus MMA, jie dirbą visą darbo dieną ir 3metus MMA dydis nebus keičiamas, tuomet visi sumokėti mokesčiai (GPM, VSDįmokos ir įmokos į Garantinį fondą) per 3 metus sudarys: 287,45 Lt (apskaičiuota 2.4priedo 1 lentelėje) × 36 mėn. = 10348,13 Lt; ADRP priemonių finansavimui skirtų lėšų ekonomija per 36 mėn.: 80,25 Lt(apskaičiuota 2.6 punkte) × 36 mėn. = 2889 Lt; VSDF išlaidų ekonomija: 124,94 Lt (apskaičiuota 2.7 punkte) × 36 mėn. =4497,84 Lt.Pritaikę ekonominio efektyvumo skaičiavimo formulę, gauname 24 :E =10348,13 + 2889 + 4497,842282,76 + 2500,56 + 35981,22 + 23105,7× 100% = 27,77%.Šis rodiklis rodo, kad subsidijuojant vienos darbo vietos steigimą, kai asmuoįsidarbina savarankiškai, šalies konsoliduoto biudţetas susigrąţins apie 28% išlaidų,patirtų įgyvendinant šią ADRP priemonę.Vertinant „Savarankiško uţimtumo” priemonę, rekomenduojame fiksuotipapildomus duomenis apie tai, kiek darbo vietų pasibaigus nurodytam 36 mėn.laikotarpiui nebuvo likviduota, ir kaip pasiskirstė per 36 mėn. laikotarpį likviduotosdarbo vietos pagal darbo vietų išsaugojimo trukmę ir grąţintų subsidijų sumas. Taippat rekomenduojama vykdyti stebėseną, kiek darbo vietų, pasibaigus 3 metųlaikotarpiui, išlieka ir kokia vidutinė darbo vietos išsaugojimo trukmė.Skaičiuojant ADRP priemonės „Savarankiško uţimtumo rėmimas“ ekonominįefektyvumą, rekomenduojame įvertinti pagrindines prieţastis, dėl kurių yranutraukiamas dalyvavimas šioje ADRP priemonėje.24 Remiantis II.2 skyrelio pradţioje pateiktomis rekomendacijomis, skaičiuojant šios ADRPpriemonės ekonominį efektyvumą, įsidarbinimo koeficientas nėra vertinamas.84


6. ADRP priemonės „DARBO ROTACIJA“ ekonominis efektyvumasADRP priemonė „Darbo rotacija“ organizuojama darbuotojų tikslinių atostogųmetu ar kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais darbuotojus laikinai pakeičiantieškančiais darbo asmenimis. Darbo rotacija gali trukti ne ilgiau kaip 12 mėnesių.Darbdaviams, darbo rotacijos būdu įdarbinusiems bedarbius, kiekvieną mėnesį užkiekvieną dirbantį asmenį pagal faktiškai dirbtą laiką mokama Vyriausybėspatvirtintos MMA 0,5 dydžio kompensacija.Tarkime, kad pagal šią ADRP priemonę asmenys yra įdarbinami 12 mėn.laikotarpiui.Skaičiuojant ekonominį efektyvumą į kaštus (K) įtraukiami šie rodikliai: vienam bedarbiui tenkančios Uţimtumo fondo lėšos, panaudotos gyventojųuţimtumo rėmimo paslaugoms ir programoms: 63,41 Lt (apskaičiuota 1.1 punkte) ×12 mėn. = 760,92 Lt; LDB išlaikymui ir vystymui panaudotos lėšos, tenkančios vienambedarbiui: 69,46 Lt (apskaičiuota 1.2 punkte) × 12 mėn. = 833,52 Lt; darbdaviui išmokėta darbo uţmokesčio subsidija: 608,33 Lt (apskaičiuota1.3.1 punkte) × 0,5 × 12 mėn. = 3649,98 Lt;Į pajamas (P) įskaičiuojami šie rodikliai: laikantis prielaidos, kad darbo sutartyje nurodytas darbo uţmokestis lygusMMA, o darbdaviui kompensuojama 50% MMA, taigi pajamomis yra 50% visųsumokėtų mokesčių, kurie skaičiuojami nuo MMA (GPM ir VSD įmokos ir įmokos įGarantinį fondą): 287,45 Lt (apskaičiuota 2.4 priedo 1 lentelėje) × 0,5 × 12 mėn. =1724,69 Lt; visi sumokėti mokesčiai, apskaičiuoti nuo išmokos uţ nepanaudotaskasmetines atostogas: 28,4 Lt (apskaičiuota 2.5 priedo 1 lentelėje) × 12 mėn. = 340,86Lt. Šie mokesčiai įtraukiami į pajamas, nes darbdaviui nėra kompensuojamosišmokos darbuotojams uţ kasmetines atostogas; ADRP priemonių finansavimui skirtų lėšų ekonomija per metus: 80,25 Lt(apskaičiuota 2.6 punkte) × 12 mėn. = 963 Lt; VSDF išlaidų ekonomija per metus skaičiuojama, neįtraukiant išlaidųsocialinių pašalpoms ekonomijos rodiklio: 28,5 Lt (apskaičiuota 2.7 punkte) × 12mėn. = 342 Lt;Remiantis Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktos ADRP priemoniųdalyvių apklausos duomenimis, pasibaigus dalyvavimui ADRP priemonėje 65,7%asmenų dirbo (pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis), o 34,2% šiospriemonės dalyvių nedirbo. 25 Pritaikę ekonominio efektyvumo skaičiavimo formulę,įtraukiant įsidarbinimo koeficientą (0,657), gauname:E = 1724,69 + 340,86 + 963 + 342 × 0,657× 100% = 42,22%.760,92 + 833,52 + 3649,98Šis rodiklis rodo šalies konsoliduoto biudţeto išlaidų, patirtų įgyvendinantADRP priemonę „Darbo rotacija“, grąţą. Kadangi mokama subsidija yra santykinai25 LDB duomenimis 2006.08.01 – 2007.08.01 laikotarpiu ADRP priemonėje „Darbo rotacija“dalyvavo 383 asmenys, iš jų 73 asmenys (19,06%) tyrimo metu buvo baigę dalyvavimą priemonėje. Išviso 45 asmenys (61,6% baigusiųjų) po dalyvavimo priemonėje įsidarbino.85


maţa, ekonominis efektyvumas gana aukštas: investavus 1 Lt, į šalies konsoliduotobiudţetą „susigrąţinama“ 0,42 Lt.Akivaizdu, kad ADRP priemonė „Darbo rotacija“, kuria darbdaviai skatinamibent laikinai įdarbinti darbo birţos siunčiamus asmenis jiems mokant ganėtinai menkądarbo uţmokesčio subsidiją, yra labai naudinga darbo rinkos politikos poţiūriu:bedarbiai įgyja arba atnaujina darbinius įgūdţius, sutaupomos šalies konsoliduotobiudţeto lėšos uţimtumo programoms, VSDF lėšos socialinėms išmokoms ir gaunapapildomų pajamų mokesčių pavidalu. Dar didesnė ADRP priemonės „Darborotacija“ nauda yra tai, kad po dalyvavimo šioje priemonėje daugiau nei 65% asmenųįsidarbina (arba paliekami dirbti toje pačioje įmonėje).Skaičiuojant ADRP priemonės „Darbo rotacija“ ekonominį efektyvumą,tikslinga įvertinti įsidarbinimo rodiklį po priemonės baigimo praėjus 6 mėn. Taip patrekomenduotina atlikti tyrimą, kaip kito įdarbintų asmenų darbo uţmokestisdalyvavimo priemonėje laikotarpiu ir po jo, kas leistų dar plačiau įvertinti socialinį beiekonominį poveikį priemonės dalyviui bei šalies mastu.Apibendrinimas. Šiame tyrime ADRP priemonių ekonominis efektyvumasbuvo vertinamas lyginant šalies konsoliduoto biudţeto 26 pajamas ir išlaidas. GautiADRP priemonių ekonominio efektyvumo rodikliai svyravo nuo 19,7% iki 48,1%.Taigi investicijos į analizuotų ADRP priemonių įgyvendinimą yra vienos išefektyviausių investicijų darbo rinkos politikoje. Antra vertus, vertinant ADRPpriemonių efektyvumą, reikia paţymėti, kad šį efektą tikslinga vertinti ir įdarbintoasmens bei jo šeimos pagerėjusios ekonominės padėties poţiūriu, o tai, be abejo,neatsiejama ir nuo socialinės naudos – nedarbo socialinių pasekmių individuimaţėjimo, socialinės paramos gavėjų skaičiaus maţėjimo, asmens, kaip individotobulėjimo, jo gyvenimo kokybės gerėjimo ir t.t.26 Į šalies konsoliduotą biudţetą įtrauktos valstybės biudţeto (įskaitant Uţimtumo fondo lėšasbei lėšas skirtas ES finansuojamiems projektams įgyvendinti), savivaldybių biudţetų ir Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudţeto pajamos.86


5. IŠVADOS DĖL AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONIŲĮGYVENDINIMO BEI SIŪLYMAI DĖL JŲ EFEKTYVUMO DIDINIMO5.1. Išvados (ADRP priemonių dalyvių bei darbdavių, įgyvendinančiųADRP priemones, sociologinių apklausų analizės pagrindu)5.1.1. ADRP priemonių dalyvių apklausų rezultatų analizės išvados1. ADRP dalyvių apklausa parodė, jog priemonėse dalyvaujantys asmenys turinemaţai sunkumų siekdami įsitvirtinti darbo rinkoje. Pirmiausiai reikia paminėti jųnepakankamą profesinį pasirengimą (trečdalis respondentų neturėjo jokio profesiniopasirengimo); jie išgyveno ilgą nedarbo laikotarpį, buvo neįgalūs arba turėjo kitųpapildomo rėmimo darbo rinkoje poţymių.2. Priemonių dalyviai gerai vertina dalyvavimo priemonėje naudą. Pirmiausiaijie akcentuoja materialinę naudą (gaunamą darbo uţmokestį) sau bei savo šeimai.Taip pat išskiria teigiamus pokyčius įgyjant ar tobulinant profesinius gebėjimus.Visoms tikslinėms grupėms priklausantys priemonių dalyviai pastebi teigiamąpsichologinį poveikį - pagerėjo nuotaika, savęs vertinimas, padidėjo pasitikėjimassavimi, jie pradėjo drąsiau ţiūrėti į ateitį ir savo gebėjimus darbo rinkoje, sustiprėjo irprasiplėtė jų socialiniai ryšiai.3. Priemonių dalyvių vertinimais, galimybė dalyvauti ADRP yra ypatingaisvarbi sąlygą siekiant uţimtumo. Net 13 proc. respondentų nurodė, jog be dalyvavimopriemonėse jie kitų galimybių darbo rinkoje neturi. Darbo birţos siūlomos ADRPpriemonės, pačių dalyvių nuomone, yra reikalingiausios neįgaliesiems bei baigusiemsprofesinės reabilitacijos programas asmenims. Beveik keturi iš penkių šioms grupėmspriklausančių asmenų teigė, jog jų galimybės savarankiškai susirasti darbą yra labaimaţos arba jų praktiškai nėra. Su dideliais sunkumais siekiant savarankiškai be darbobirţos pagalbos įsitvirtinti darbo rinkoje taip pat susiduria vyresni nei 50 metųamţiaus asmenys, ilgalaikiai bedarbiai, rizikos grupėms priklausantys asmenys.Optimistiškiausiai savo padėtį darbo rinkoje vertina nėščios moterys, šeimospasirinkimu vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas,faktiškai auginantis vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų (iki 2005 m.liepos 1 d. pripaţintą vaiku invalidu); 39 proc. jų mano, kad jų galimybės įsidarbintisumaţėtų neţymiai, jeigu nebūtų galimybės dalyvauti priemonėje.4. Respondentų vertinimais, priemonės organizuojamos ir įgyvendinamoskokybiškai – praktiškai visi apklaustieji paţymėjo gerą priemonių organizavimą irinformavimą priemonės metu.5. Vienas svarbiausių ADRP efektyvumo rodiklių yra jų dalyvių įsidarbnimaspo priemonių. Įdarbinimo subsidijuojant bei darbo įgūdţių įgijimo rėmimo priemonėsrodo geriausius įsidarbinimo po priemonių rezultatus – atitinkamai priemoneipasibaigus įsidarbino 75 proc. bei 82 proc. dalyvių. Po viešųjų darbų, apklausosduomenimis, įsidarbina 27 proc. šios priemonės dalyvių. Du trečdaliai darbo rotacijospriemonės dalyvių taip pat surado savo vietą darbo rinkoje. Reikia atkreipti dėmesį,jog dauguma priemonių dalyvių dirba tą patį darbą, kaip ir priemonės metu.6. Daugiau nei trečdalis respondentų (39,7 proc.) jaučia poreikį papildomaipagalbai (socialinei, materialinei, psichologinei, kt.) prieš priemonę, priemonėsįgyvendinimo metu arba priemonei pasibaigus. Pagalbos labiausiai pageidaujaasmenys, baigę profesinės reabilitacijos programas, bei rizikos grupėms priklausantysasmenys. Maţiausiai pagalba reikalinga nėščioms moterims, tėvams, auginantiems87


vaikus, bei asmenims, pradedantiems darbinę veiklą pagal įgytą specialybę arprofesiją.5.1.2. Darbdavių, įgyvendinančių ADRP priemones, apklausų rezultatųanalizės išvados1. Sprendţiant iš darbdavių apklausos duomenų, ADRP priemonesįgyvendinantiems darbdaviams buvo ypač naudinga darbo birţos teikiama informacijaapie šias priemones. Net devyni dešimtadaliai darbdavių suţinojo apie galimybęįgyvendinti ADRP priemones iš darbo birţos darbuotojų.2. Vertinant priemonių naudą jos dalyviams, daugiausiai darbdavių paţymėjo,kad padidėjo ieškančiųjų darbo galimybės įsitvirtinti šioje darbovietėje (64 proc.).3. Darbdavių apklausos duomenimis, įsidarbinimo galimybės neįgaliesiemslabai sumaţėtų jiems nedalyvaujant darbo vietų steigimo subsidijavimo programoje(63 proc. darbdavių). Darbo vietų steigimo subsidijavimo programa labiausiaipadidina neįgaliųjų tikslinės grupės įsidarbinimo galimybes.4. Veiksmingiausia socialinės rizikos grupės asmenų įtraukimo į darbo rinkąpriemonė, darbdavių nuomone, yra savarankiško uţimtumo rėmimas, tačiau ypačreikšmingos priemonės yra ir įsidarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdţių rėmimo irdarbo rotacijos priemonės (išskiriant jas, minėtą atsakymo variantą paţymėjo beveik40 proc. apklaustųjų).5. Apibendrinant rezultatus, galima teigti, jog tyrimas išryškino didelį darbobirţos darbuotojų profesionalumą bei aukštą darbdavių informavimo lygį teritorinėmsdarbo birţoms taikant ADRP priemones. Darbuotojų profesionalumas ir informavimasapie priemonę – geriausiai darbdavių vertinami organizaciniai aspektai įgyvendinantįvairias ADRP priemones.6. Apibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, kad įgyvendinamos ADRPpriemonės atitinka joms keliamus tikslus. Šiose priemonėse dalyvaujantys asmenyspadidina savo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Daţniausiai darbdaviai akcentavotai, kad dalyvaujant priemonėse padidėjo priemonių dalyvių galimybės įsitvirtintikonkrečioje darbovietėje. Taip pat daţnai labai gerai vertinami šie dalyvavimo ADRPrezultatai: priemonės dalyviai uţsitikrina bent jau laikiną pajamų šaltinį, įgyja darbui/ profesinei veiklai reikalingų ţinių ir įgūdţių bei įgyja darbo patirties. Kiti atsakymųvariantai tarp pagrindinių penkių naudos aspektų darbdavių buvo paminėti rečiau.Esminės ADRP priemonių įgyvendinimo problemos, darbdavių apklausosduomenimisIštyrus ADRP priemonių organizacinius aspektus, išryškėjo, kad darbdaviaiitin palankiai vertina darbo birţos darbuotojų profesionalumą bei jų informavimą apiešias priemones. Nepaisant to, tyrimas išryškino ir atskiras problemas.1. Galima teigti, kad su ADRP priemonių įgyvendinimo organizacinėmiskliūtimis darbdaviai susidūrė ruošiant ir pateikiant reikalingus dokumentus, galimosproblemos labiausiai išryškėjo finansuojant priemonę ir nustatant jos trukmę.2. Darbdaviai mano, kad daugumos ADRP priemonių trukmė atskiromstikslinėms grupėms leidţia darbuotojui įgyti / atnaujinti jų įmonėje (įstaigoje,organizacijoje) atliekamų funkcijų (pareigybės) atlikimui reikalingas profesines ţiniasbei įgūdţius. Tačiau darbdavių vertinimais, socialinės rizikos grupių asmenimspriemonės metu labiausiai iš visų tikslinių grupių nepakanka laiko įsisavinti darbuiįmonėje / organizacijoje būtinas ţinias bei įgūdţius. Darbdaviai blogiau vertino88


viešųjų darbų ir darbo įgūdţių rėmimo ADRP priemonių trukmės pakankamumąneįgaliems asmenims bei darbo rotacijos programos trukmės pakankamumąilgalaikiams bedarbiams.3. Tyrimas parodė pagalbos ADRP priemonių dalyviams svarbą. Numatomąpagalbą tikslinga diferencijuoti ir detalizuoti atsiţvelgiant į jos poreikio specifiką.Darbdavių apklausos rezultatai rodo, kad teikiant pagalbą ADRP priemoniųdalyviams, esminis prioritetas turėtų būti suteikiamas bedarbiams, įsidarbintiemsviešuosiuose darbuose, kadangi tai gana problematiškas kontingentas, integracijosdarbo rinkoje poţiūriu.5.2. Išvados dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumovertinimo (remiantis atliktų apklausų duomenimis)Kaip rodo atliktų apklausų rezultatai (darbuotojų, įgyvendinančių ADRPpriemones, priemonių dalyvių bei darbdavių), Lietuvos darbo birţos siūlomospriemonės yra vertinamos kaip labai naudingos visiems jose dalyvaujantiemsasmenims bei priemones įgyvendinantiems darbdaviams.ADRP priemonių efektyvumas atskiroms darbo rinkoje papildomai remiamųasmenų grupėmsSiekiant ištirti ADRP efektyvumą, skirtingoms respondentų grupėms buvopasiūlyta įvertinti įvairius nagrinėjamų priemonių aspektus – nuo priemoniųorganizavimo iki dalyvių įsidarbinimo rodiklių priemonėms pasibaigus.Priemonių organizavimo vertinimas.Absoliuti dauguma priemonių dalyvių buvo patenkinti priemoniųorganizavimu. Respondentai buvo paprašyti įvertinti aprūpinimą saugumą darbeuţtikrinančiomis priemonėmis, būtinosiomis darbo priemonėmis, informavimą apiesaugaus darbo taisykles, darbo sąlygas bei reikiamas atlikti darbo funkcijas. Visomstikslinėms grupėms priklausantys asmenys minėtus aspektus įvertino puikiai.Neţymius skirtumus galima pastebėti tik analizuojant rezultatus pagal skirtingaspriemonių dalyvių amţiaus grupes. Galima pastebėti, jog jaunesni respondentai šiektiek grieţčiau nei vyresnio amţiaus apklaustieji vertino priemonių įgyvendinimoaspektus. Taip pat šiek tiek grieţtesnius vertinimus pateikė miesto gyventojai arbaasmenys, turintys pradinį ir ţemesnį išsilavinimą. Pastarasis faktas verčia susimąstytiapie naujų bendravimo su ţemesnį išsilavinimą turinčiais darbo birţos klientais būdųpaieškas.Priemonių teikiamos naudos vertinimas. Analizuojant dalyvavimo ADRPpriemonėse naudą skirtingoms tikslinėms grupėms, galima pastebėti tam tikrusskirtumus. Nors dauguma apklaustųjų gaunamą darbo uţmokestį vertino kaiplabiausiai vertinamą dalyvavimo ADRP rezultatą, tokie sėkmę integruojantis į darborinką lemiantys dalykai kaip naujų profesinių gebėjimų įgijimas bei pagerėjęsocialiniai įgūdţiai taip pat yra labai gerai vertinami.‣ neįgalieji, kuriems nustatytas 20–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m.liepos 1 d. I–II invalidumo grupė) arba vidutinis neįgalumo lygisGaunu darbo uţmokestįPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiPagerėjo nuotaikaĮgijau naujų profesinių gebėjimųAtsirado daugiau draugų, paţįstamų89


‣ neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m.liepos 1 d. III invalidumo grupė) arba lengvas neįgalumo lygisGaunu darbo uţmokestįPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiPagerėjo nuotaikaĮgijau naujų profesinių gebėjimų‣ baigusieji profesinės reabilitacijos programasGaunu darbo uţmokestįĮgijau naujų profesinių gebėjimųPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiPradėjau drąsiau ţiūrėti į ateitį ir į savo galimybes darbo rinkojePagerėjo bendravimo įgūdţiai‣ pradedantieji darbinę veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją (absolventai, poprofesinio mokymo)Įgijau naujų profesinių gebėjimųGaunu darbo uţmokestįPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiPatobulinau jau turimus profesinius gebėjimusPradėjau drąsiau ţiūrėti į ateitį ir savo galimybes darbo rinkoje‣ ilgalaikiai bedarbiaiGaunu darbo uţmokestįPagerėjo nuotaikaPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiĮgijau naujų profesinių gebėjimų‣ vyresni kaip 50 metų darbingi asmenysGaunu darbo uţmokestįPagerėjo nuotaika‣ nėščios moterys, šeimos pasirinkimu vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis),vaiko globėjas, rūpintojas, faktiškai auginantis vaiką iki 8 metų arba neįgalųvaiką iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu)Gaunu darbo uţmokestįĮgijau naujų profesinių gebėjimųPagerėjo nuotaikaPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiPagerėjo bendravimo įgūdţiai‣ rizikos grupės asmenysGaunu darbo uţmokestįPagerėjo savęs vertinimas, pasitikėjimas savimiPagerėjo nuotaikaIšanalizavus priemonių rezultatus skirtingoms tikslinėms grupėms, galimateigti, jog ADRP uţtikrina pagrindinę asmens funkcionavimo visuomenėje sąlygą –materialinį pagrindą. Tačiau darbo birţos siūlomos priemonės atsako ne tik įdabartinius jos dalyvių poreikius, bet kartu per darbo įgūdţių formavimą bei savęsvertinimo stiprinimą sudaro pagrindą šių poreikių tenkinimui ilgalaikėjeperspektyvoje.90


Įsidarbinimas po priemoniųDalyvių apklausa po priemonių baigimo leido nustatyti atskirų tikslinių grupiųįsidarbinimo rezultatus. Geriausiai po priemonių baigimo įsidarbinti sekasi sunkesnęnegalią turintiems asmenims. Didţiausius sunkumus patiria ilgalaikiai bedarbiai beivyresni kaip 50 metų asmenys. Reikia pasakyti, jog didelė dalis ADRP dalyvių turiabu šiuos uţimtumo rėmimo poţymius tuo pačiu metu, kas dar labiau apsunkina jųintegracijos į darbo rinką procesą.5.1 lentelėPapildomai darbo rinkoje remiamų asmenų įsidarbinimas po priemoniųTikslinė grupėproc. nuo priemones baigusiųtikslinei grupei priklausančiųasmenųNeįgalieji (20-40 proc. darbingumo lygis) 79Neįgalieji (45-55 proc. darbingumo lygis) 67,6Baigusieji profesinės reabilitacijos programas 27 50Pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją 83Ilgalaikiai bedarbiai 45,4Vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys 45,7Nėščios moterys, šeimos pasirinkimu vaiko motina (įmotė) arba65tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas, faktiškai auginantis vaikąiki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d.pripaţintą vaiku invalidu)Rizikos grupių asmenys 70Palyginus ţemesnius pagyvenusių asmenų bei ilgalaikių bedarbių įsidarbinimorodiklius iš dalies galima paaiškinti silpnesne jų motyvacija ilgesniam laikuiįsitvirtinti darbo rinkoje. Apie tai galime spręsti pagal pakankamai daţnaipasitaikančius atsakymų variantus “tikiuosi įgyti trūkstamą darbo staţą, reikalingąsenatvės pensijai gauti”.Priemonių dalyvių nukreipimo į ADRP kriterijų analizės rezultatai beirekomendacijos dėl nukreipimo į šias priemones kriterijų tobulinimoSiekiant išanalizuoti nukreipimo į ADRP priemones kriterijus, buvo atliktaTDB darbuotojų apklausa, kurios metu išaiškėjo tam tikri dėsningumai. Vadovaujantisformaliais (norminiuose dokumentuose nustatytais) siuntimo į priemonesreikalavimais, teritorinių darbo birţų specialistai pretendentams dalyvauti priemonėsenaudoja ir papildomus kriterijus. Svarbiausi iš jų – kliento rodoma motyvacija, kitųpapildomų uţimtumo rėmimo poţymių turėjimas, nedarbo trukmė, gyvenamoji vieta /atstumas nuo potencialios darbovietės, nepilnamečių vaikų skaičius bei klientoreputacija 28 .Kartu darbo birţos darbuotojai pateikė savo nuomonę dėl kriterijų, kuriaisremiantis į priemones patektų tinkamiausi kandidatai. Šiais kriterijais/poţymiaisdaţniausiai buvo laikomi kliento motyvacija, kelių uţimtumo rėmimo poţymiųturėjimas, nedarbo trukmė, kliento reputacija bei nepilnamečių vaikų skaičius.27 Dėl maţo respondentų skaičiaus duomenų patikimumas yra maţas.28 Tyrimo dalyviai (darbo birţų darbuotojai) kliento reputaciją vertino remdamiesi savo darbopatirtimi, subjektyvia nuomone.91


PriemonėspavadinimasĮdarbinimassubsidijuojant5.2 lentelėSiūlomi papildomi kriterijai dėl darbo ieškančiųjų nukreipimo į ADRPpriemonesTDB darbuotojų naudojami papildomisiuntimo dalyvauti priemonėsekriterijai Kliento rodoma iniciatyva/motyvacija Kitų papildomų uţimtumo rėmimopoţymių turėjimas Nedarbo trukmėDarbo įgūdţių Kliento rodoma iniciatyva/įgijimo rėmimas motyvacija Nedarbo trukmė Kitų papildomų uţimtumo rėmimopoţymių turėjimasViešieji darbai Vaikų/ nepilnamečių vaikųskaičius Nedarbo trukmė Gyvenamoji vieta/ atstumas nuopotencialios darbovietėsDarbo vietų Kliento rodoma iniciatyva/steigimomotyvacijasubsidijavimas Kitų papildomų uţimtumo rėmimopoţymių turėjimas Nedarbo trukmėDarbo rotacijos Kliento rodoma iniciatyva/motyvacija Nedarbo trukmė Gyvenamoji vieta/ atstumas nuopotencialios darbovietėsSavarankiško Kliento rodoma iniciatyva/uţimtumo rėmimas motyvacija Nedarbo trukmė Kliento reputacija (asmeninėscharakteristikos)Požymiai, TDB darbuotoju nuomone,padėsiantys atrinkti tinkamiausiuskandidatus dalyvavimui priemonėse Dviejų ir daugiau papildomųuţimtumo rėmimo poţymiųturėjimas 29 Kliento rodoma iniciatyva/motyvacija Nedarbo trukmė Vaikų/ nepilnamečių vaikųskaičius Kliento rodoma iniciatyva/motyvacija Trijų ir daugiau uţimtumorėmimo poţymių turėjimas Nedarbo trukmė Trijų ir daugiau uţimtumorėmimo poţymių turėjimas Vaikų/ nepilnamečių vaikųskaičius Nedarbo trukmė Dviejų ir daugiau papildomųuţimtumo rėmimo poţymių turėjimas Kliento rodoma iniciatyva/motyvacija Nedarbo trukmė Kliento rodoma iniciatyva/motyvacija Trijų ir daugiau uţimtumorėmimo poţymių turėjimas Nedarbo trukmė Kliento rodoma iniciatyva/motyvacija Trijų ir daugiau uţimtumorėmimo poţymių turėjimas Kliento reputacija (asmeninėscharakteristikos)Išanalizavę siūlomus nukreipimo kriterijus, išskyrėme du pagrindinius,siuntimą į priemones lemiančius aspektus:kliento motyvacija / asmeninės charakteristikos;kliento socialinę atskirtį (arba grėsmę patekti į socialinę atskirtį) lemiantysfaktoriai - materialinė padėtis, apie sunkumus darbo rinkoje liudijantys poţymiai,išlaikytinių skaičius, gyvenamoji vieta ir pan.29 Remiantis atliktų apklausų duomenimis, du ir daugiau uţimtumo rėmimo poţymius turėjo kaspenktas priemonių dalyvis, tris ir daugiau poţymių turėjo 4 proc. respondentų.92


Laikomės nuomonės, kad pirmenybė turi būti skiriama nukreipimo kriterijams,atspindintiems socialinę atskirtį sąlygojančius veiksnius bei jų sunkumą /kompleksiškumą.Akivaizdu, jog dalyvavimo priemonėje sėkmė didele dalimi priklauso nuodarbo birţos kliento motyvacijos. Tačiau kliento motyvaciją sąlygojantys veiksniaigali būti koreguojami pasitelkus skirtingas psichologinės bei socialinės pagalbospriemones (pvz., psichologo, socialinio darbuotojo, priklausomybių specialisto ir pan.pagalba). Tokiu būdu, nustačius, kad darbo ieškančio asmens motyvacija yranepakankama, būtina imtis atitinkamų veiksmų (pagalbos teikimas) siekiantatitinkamai paruošti darbo birţos klientą dalyvavimui priemonėje.ADRP priemonių tikslingumas darbo rinkoje papildomai remiamų asmenųgrupėmsGalimybės savarankiškai įsitvirtinti darbo rinkoje. Siekiant nustatyti ADRPpriemonių tikslingumą atskiroms tikslinėms grupėms, pirmiausiai tyrimo metu buvosiekiama išsiaiškinti darbo ieškančiųjų poreikį darbo birţos teikiamoms paslaugoms.Šis poreikis išreiškiamas tiek priemonių dalyvių galimybėmis savarankiškai, be darbobirţos pagalbos integruotis į darbo rinką, tiek jų lūkesčiais priemonių atţvilgiu.Išanalizavus visų trijų respondentų grupių (TDB darbuotojų, darbdavių beipriemonių dalyvių) apklausos rezultatus, galima išskirti šias darbo rinkojepaţeidţiamiausias asmenų grupes (tikslinės grupės išdėstomos nuo maţiausiai šansųsavarankiškai įsidarbinti prie daugiau šansų turinčiųjų):Bedarbiai pagal galimybę savarankiškai įsitvirtinti darbo rinkoje (visųrespondentų grupių apklausų duomenimis)1. Neįgalieji2. Vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys3. Ilgalaikiai bedarbiai4. Rizikos grupių asmenys5. Pradedantieji darbinę veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją6. Nėščios moterys, šeimos pasirinkimu vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis),vaiko globėjas, rūpintojas, faktiškai auginantis vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaikąiki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripaţintą vaiku invalidu)Įdomu pastebėti, kad patys darbo ieškantys asmenys savo galimybes darborinkoje vertina ypač pesimistiškai, tuo tarpu šiek tiek geriau jų šansus savarankiškaiįsidarbinti vertina TDB atstovai, o pakankamai didelė dalis darbdavių mano, kadpriemonių dalyviai tikriausiai galėtų susirasti savo vietą uţimtume ir nesinaudodamidarbo birţos paslaugomis.Turime pastebėti, jog tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įsitvirtinimodarbo rinkoje gebėjimų vertinimas yra sąlyginis ir labiau paremtas darbo birţųdarbuotojų nuomone. Darome prielaidą, jog darbdaviai bei priemonių dalyviai savoatsakymus grindė asmenine arba maţai skaitlingų atvejų patirtimi, tuo tarpu TDBdarbuotojai savo atsakymuose galėjo apibendrinti rezultatus, atspindinčius ţymiaididesnį atvejų skaičių. Visoms respondentų grupėms priklausantys apklaustiejivieningai sutaria, jog sunkiausiai šiuolaikinės darbo rinkos sąlygomis yra įsidarbintineįgaliems asmenims; ypatingai, kai kalbama apie sunkesnę negalią turinčius asmenis.Antra pagal savarankiškos integracijos į darbo rinką sunkumą pripaţįstama vyresniųkaip 50 metų amţiaus asmenų grupė. Ilgalaikių bedarbių galimybės integruotis į darborinką be darbo birţos pagalbos taip pat vertinamos gana prastai.93


Geriausiai visų respondentų grupių vertinimu sekasi pradedantiesiems darbinęveiklą pagal įgytą specialybę/profesiją bei nėščiosioms ir tėvams, auginantiemsvaikus.Nors neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės buvo vertinamos prasčiausiai, tačiaupo priemonių šios tikslinės grupės atstovai įsidarbina tik šiek tiek prasčiau uţ darbinęveiklą pradedančius asmenis. Tai reiškia, jog neįgaliesiems skirtos ADRP priemonėsyra labai efektyvios, ir šių priemonių taikymo tikslingumas aptariamai grupei yraakivaizdus. Tą patį galima pasakyti ir apie rizikos grupėms priklausančius asmenis –jų įsidarbinimo rezultatai daug geresni nei būtų galima tikėtis analizuojant jųgalimybių darbo rinkoje vertinimus.Tokiu būdu paaiškėja, kad ilgalaikiai bedarbiai bei 50 metų amţiaus ir vyresniasmenys susiduria su didţiausiais sunkumais ir subsidijuojamoje darbo rinkoje. Reikiapasakyti, kad didelė dalis šioms grupėms priklausančių asmenų dalyvauja laikinouţimtumo priemonėse, kurios nesuteikia jiems platesnių galimybių ilgesniam laikuiįsitvirtinti uţimtume. Taigi, siekiantiems susirasti nuolatinę darbo vietą ir turintiemsstiprią motyvaciją įsitvirtinti darbo vietoje vyresnio amţiaus asmenims yra tikslingasudaryti palankesnes galimybes dalyvauti, pavyzdţiui, profesinio mokymo kursuosebei vėliau darbo įgūdţių įgijimo rėmimo priemonėse.Dalyvių lūkesčių bei pasiektų rezultatų atitikimo vertinimas. Kaip parodėpriemonių dalyvių apklausa, skirtingų ADRP dalyvių lūkesčiai savo dalyvavimodarbo birţos organizuojamose programose atskleidţia jų poreikius siekiant įsidarbinti.Didţioji dauguma tikslinių grupių atstovų tikėjosi pasilikti darbovietėje, kuriojeįgyvendinama priemonė, nuolatiniam darbui. Prieš tai buvo pateikti priemonių dalyviųįsidarbinimo rezultatai, parodantys, jog dalyvavimas priemonėse šiuos lūkesčiuspateisino.Poreikis uţsidirbti pinigų yra antras pagal svarbą faktorius priemonėsedalyvaujantiems asmenims. Kaip parodė apklausų rezultatai, visos tikslinės grupėspripaţįsta, kad labiausiai matoma, greičiausiai apčiuopiama ADRP nauda yragaunamas darbo uţmokestis.Nemaţa dalis respondentų tikėjosi per dalyvavimą priemonėse pasiekti irtikslų, kurių pasiekimas duoda ilgalaikę naudą – įgyti profesinei veiklai reikalingųţinių bei įgūdţių, įgyti darbo patirties. Geriausiai šiuos tikslus įgyvendinti sekėsineįgaliesiems, baigusiems profesinės reabilitacijos programas asmenims, ilgalaikiamsbedarbiams, pradedantiems darbinę veiklą asmenims bei nėščiosioms ar vaikusauginantiems tėvams.Teigiamą psichologinę naudą jaučia visos tikslinės grupės, kas irgi padidina jųgalimybes išlikti darbo rinkoje ilgalaikėje perspektyvoje (ţinoma, su sąlyga, jogpozityvi patirtis bus ir toliau palaikoma).Kai kurių ADRP priemonių įgyvendinimo problemų analizėTyrimas leido atskleisti kai kurias ADRP priemonių įgyvendinimo problemas.Pirmiausia reikia paţymėti, kad jos daţniausiai atsiranda bendradarbiavimo sudarbdaviais srityje. Pirmiausiai reikėtų paminėti nepakankamą darbdaviųpunktualumą (pvz., tvarkant dokumentus). Tai pastebi uţ visas nagrinėjamaspriemones atsakingi TDB darbuotojai. Taip pat jie pabrėţia nepakankamą darbdaviųaktyvumą įsitraukiant į priemonių įgyvendinimą.Kaip rodo darbdavių apklausa, pakankamai didelė dalis respondentų nebuvolabai patenkinti priemonės trukme (ypatingai tai galima pasakyti apie darbo rotacijos,94


darbo įgūdţių įgijimo rėmimo, viešųjų darbų priemones įgyvendinančius darbdavius).Tačiau tuo pat metu jie pakankamai palankiai vertina priemonės trukmę atsiţvelgiant įdarbuotojų galimybes įgyti / atnaujinti reikalingas profesines ţinias bei įgūdţius.Galima daryti prielaidą, jog darbdaviai įgyvendinant priemones siekia šiek tieksumaţinti įmonės (organizacijos) veiklos kaštus, tačiau yra nelabai suinteresuotiinvestuoti į patį darbuotoją, didinant jo uţimtumo gebėjimus, stiprinant jo profesineskompetencijas.Apklausų rezultatai parodė, jog priemonės trukmės pakankamumas arbanepakankamumas priklauso ne tiek nuo pačios priemonės turinio, kiek nuo to, kokiaitikslinei grupei priklauso joje dalyvaujantys asmenys. Tokiu būdu, reguliuojantatskirų ADRP priemonių trukmę, siūlome atsiţvelgti į individualius jojedalyvaujančių asmenų poreikius bei galimybes.Kalbant apie ADRP priemonių organizavimą, galima išskirti dar keletąaspektų, kuriuos būtų galima tobulinti – tai priemonių taikymo operatyvumas beilankstumas vietos darbo rinkos poreikių atţvilgiu bei skirtingų TDB skyriųdarbuotojų, susijusių su priemonės įgyvendinimu, atsakomybės paskirstymas.Pastarajam klausimui išspręsti siūlome sudaryti darbo grupę, į kurią patektų skirtingųdarbo birţų atstovai. Darbo grupės uţduotimi būtų nustatyti problemos mastus beicharakteringiausius bruoţus, kartu numatyti sprendimo būdus.5.3. Išvados dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominioefektyvumo vertinimo1. Tyrime ADRP priemonių ekonominis efektyvumas buvo vertinamaslyginant šalies konsoliduoto biudţeto pajamas ir išlaidas. Gauti ADRP priemoniųekonominio efektyvumo rodikliai svyravo nuo 19,7 proc. iki 48,1 proc. Tai reiškia,kad įgyvendinant tam tikrą ADRP priemonę į šalies konsoliduotą biudţetą mokestiniųpajamų ir išlaidų ekonomijos būdu „grįţta“ nuo beveik penktadalio iki pusės šiosADRP priemonės įgyvendinimui skirtų lėšų. Kitaip tariant, jei ADRP priemonėsefektyvumas sudaro 20 proc., tai rodo, kad investavus vieną litą iš šalies konsoliduotobiudţeto šios ADRP priemonės įgyvendinimui, mokestinių pajamų būdu (nuoįdarbinto asmens darbo uţmokesčio mokamas gyventojų pajamų mokestis irprivalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos) ir išlaidų ekonomijos būdu(įdarbintam asmeniui nebemokama bedarbio pašalpa, nebemokama arba mokamamaţiau socialinių pašalpų ir kt. išmokų) į šalies konsoliduotą biudţetą kasmet „grįţta“0,2 Lt.Antra vertus, vertinant ADRP priemonių efektyvumą, reikia paţymėti, kad šįefektą tikslinga vertinti ir įdarbinto asmens bei jo šeimos pagerėjusios ekonominėspadėties poţiūriu, o tai, be abejo, neatsiejama ir nuo socialinės naudos – nedarbosocialinių pasekmių individui maţėjimo, socialinės paramos gavėjų skaičiausmaţėjimo, asmens kaip individo tobulėjimo, jo gyvenimo kokybės gerėjimo ir t.t.2. Reziumuojant mūsų tyrime gautus ADRP priemonių ekonominioefektyvumo rezultatus, paţymėtina, kad investicijos į analizuotų ADRP priemoniųįgyvendinimą yra vienos iš efektyviausių investicijų darbo rinkos politikoje. Be to, irpasaulinė praktika patvirtina, kad investicijos, skirtos ţmonių įdarbinimui, oplačiausia prasme – investicijos į ţmogiškuosius išteklius, yra ţymiai efektyvesnės neikitose srityse (pvz., į fizinį ar finansinį kapitalą).3. Tais atvejais, kai ADRP priemonės yra skirtos padėti bedarbiams beiieškantiems darbo asmenims įsitvirtinti darbo rinkoje, o ekonominio efektyvumoskaičiavimuose yra vertinamas ADRP priemonių dalyvių įsidarbinimo lygis95


(pasibaigus dalyvavimui priemonėje), gaunami ekonominio efektyvumo rodikliai yralabai aukšti. Pavyzdţiui, ADRP priemonės „Įdarbinimas subsidijuojant“ bendrasekonominis efektyvumas sudaro net 48,1 proc., „Darbo įgūdţių įgijimo rėmimas“ –42,97 proc. Tai rodo, kad darbo rinkos politikos poţiūriu yra labai naudingafinansiškai skatinti darbdavius įdarbinti darbo rinkoje papildomai remiamus asmenis,padedant šiems asmenims įsitvirtinti darbo rinkoje. Realizuojant ADRP priemones yrane tik sumaţinamas bedarbių skaičius, didėja uţimtumas, bet tuo pat metu į šalieskonsoliduotą biudţetą mokestinių pajamų ir išlaidų ekonomijos būdu per metus„susigrąţinama“ beveik pusė šių ADRP priemonių įgyvendinimui skirtų investicijų.Tais atvejais, kai ADRP priemonės yra skirtos remti darbo vietų steigimą(„Darbo vietų steigimo subsidijavimas“ ir „Savarankiško uţimtumo rėmimas“),ekonominio efektyvumo rodikliai yra truputį ţemesni, nes šiuo atvejuneskaičiuojamas ilgalaikis efektas – įsidarbinimas pasibaigus dalyvavimui ADRPpriemonėje.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirtingų ADRP priemonių ekonominioefektyvumo rodiklių tarpusavio palyginimas yra maţai naudingas, nes kiekvienosADRP priemonės pobūdis ir tikslai yra specifiniai bei gana skirtingos yra ir tikslinėsdalyvių grupės. Pavyzdţiui, ADRP priemonė „Savarankiško uţimtumo rėmimas“(ekonominis efektyvumas sudaro 27,7 proc.) yra skirta neįgaliesiems ir buvusiemsbedarbiams, steigiantiems darbo vietas, kurių konkurencinės galimybės darbo rinkojeyra gana menkos. Kitas pavyzdys – ADRP priemonė „Viešieji darbai“ (ekonominisefektyvumas sudaro 19,7 proc., skirta bedarbiams uţsidirbti pragyvenimui būtinų lėšųir organizuojama tam tikriems trumpalaikiams, daţniausiai sezoniniams, darbamsatlikti, todėl negalima tikėtis aukšto šių ADRP priemonių ekonominio efektyvumo.5. Apibendrinant tyrimo medţiagą, visų pirma, reikia paţymėti, kadkiekvienos ADRP priemonės efektyvumo skaičiavimas yra naudingas, o tai leidţiapriimti sprendimus siekiant racionalesnio finansinių išteklių panaudojimo bei šiųpriemonių įgyvendinimo tobulinimo. Todėl rekomenduotina kiekvienos teritorinėsdarbo birţos lygmeniu atlikti ADRP priemonių ekonominio efektyvumoskaičiavimus, išanalizuojant į šias priemones nusiunčiamų asmenų grupes irkiekvienos darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupės dalyvavimo ADRPpriemonėje ekonominį efektyvumą. Tokio tyrimo rezultatai padėtų teritorinių darbobirţų specialistams optimizuoti ADRP priemonių pasirinkimą konkrečiam bedarbiui.6. LR uţimtumo rėmimo įstatyme numatyta viena iš LDB veiklos sričių –darbo rinkos stebėsena, į kurią be kitų funkcijų (ieškančių darbo asmenųregistravimas ir apskaita, laisvų darbo vietų registravimas, padėties darbo rinkojevertinimas ir jos pokyčių prognozavimas) įtrauktas ir užimtumo rėmimo priemoniųįgyvendinimo efektyvumo vertinimas. Siekiant didinti šios funkcijos įgyvendinimokokybę bei įvertinus šiame skyriuje prie kiekvienos ADRP priemonės ekonominioefektyvumo skaičiavimų pateiktas rekomendacijas, rekomenduotina papildyti/fiksuotiLDB turimą darbo rinkos rodiklių duomenų bazę, įtraukiant į ją tokius rodiklius:‣ įsidarbinimo praėjus 6 mėnesiams po ADRP priemonių baigimo fiksavimas(priemonės finansavimui pasibaigus), atliekant asmenų, baigusių priemones apklausasbei taikant atrankinius tyrimo metodus. Apklausiant priemones baigusius asmenisnetikslinga naudoti ištisines apklausas - siūlome analizei atsitiktiniu būdu pasirinkti 3-5 teritorines darbo birţas;‣ skaičius darbo vietų, įsteigtų įgyvendinant ADRP priemonių „Darbo vietųsteigimo subsidijavimas“ bei „Savarankiško uţimtumo rėmimas“, bet likviduotųpriemonės finansavimo laikotarpiui nepasibaigus (intervalais iki 1 metų, nuo 12 iki 2496


mėnesių bei nuo 24 iki 36 mėn.). Turint šiuos duomenis būtų galima apskaičiuotinelikviduotų darbo vietų vidutinę išsaugojimo trukmę;‣ vidutinė vieno asmens dalyvavimo tam tikroje ADRP priemonėje trukmė.Darbo rinkos rodiklių duomenų bazės išplėtimas būtų tikslingas ne tik dėlduomenų, reikalingų skaičiuojant ADRP priemonių ekonominį efektyvumą. Sukauptadetalesnė informacija apie vykdomas ADRP priemones būtų naudinga tiek visos LDBvykdomos veiklos ilgalaikio efektyvumo vertinimui, tiek socialinės politikosvisumoje tobulinimui (mokslinių tyrimų tikslais).5.4. Rekomendacijos dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemoniųorganizavimo tobulinimo1. Nors ADRP pirmiausiai yra nukreiptos į pagalbą ieškantiesiems darbo,būtina atsiţvelgti ir į platesnius šalies bei ES darbo rinkos politikos tikslus. Šiamekontekste tikslinga apsvarstyti platesnes ADRP taikymo galimybes siekiantįgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus.Kalbant apie 18 gairę “Skatinti požiūrį į darbą kaip į visą gyvenimą trunkantįciklą”, būtina atsiţvelgti į šalyje vykstančius demografinius procesus (gyventojųsenėjimas, gimstamumo maţėjimas, emigracija) bei šių procesų įtaką nacionalineidarbo rinkai (darbo jėgos maţėjimas, darbo jėgos senėjimas). Minėti procesai verčiaieškoti papildomų darbo jėgos resursų tarp ekonomiškai neaktyvių šalies gyventojų.Darome prielaidą, jog ADRP taikymas platesnėms gyventojų grupėms galėtų grąţintiį darbo rinką dalį ekonomiškai neaktyvių gyventojų.Tokiu būdu siūlome apsvarstyti galimybes ADRP dalyvauti ieškantiems darbopensinio amţiaus asmenims bei profesinėse ir aukštosiose mokyklose besimokantiemsasmenims.2. Priemonėse dalyvaujantys asmenys, net ir priklausydami tai pačiai tikslineigrupei, vis dėl to skiriasi tarpusavyje pagal savo charakteristikas. Taigi norminiuoseaktuose išskiriamos papildomus uţimtumo rėmimo poţymius turinčios grupės nėrahomogeniškos. Dėl šios prieţasties siūlome siunčiant darbo ieškančius asmenisdalyvauti ADRP priemonėse ne taip grieţtai laikytis priemonių sąlygų ir tvarkosaprašuose nurodytų reikalavimų, bet didesnį dėmesį kreipti į tyrimo metu išskirtuspapildomus poţymius, nurodančius socialinės atskirties grėsmę kiekvienam atskiramasmeniui bei jo namų ūkio nariams.3. Tyrimas parodė, kad ADRP priemonių dalyviams reikalinga papildomapagalba. Tą pripaţįsta ir patys darbo ieškantys asmenys, ir darbo birţų darbuotojai beipakankamai didelė dalis darbdavių. Atsiţvelgiant į aukščiau išdėstytus teiginius dėlbūtinumo tam tikrą dalį darbo birţos klientų paruošti dalyvavimui priemonėse, tampaakivaizdu, jog visos tyrime aptariamos pagalbos rūšys (psichologinė, materialinė,socialinė, kt.) prisidėtų prie ADRP priemonių efektyvumo padidinant jų dalyviųįsidarbinimo gebėjimus.Organizuojant papildomos pagalbos teikimą, mūsų nuomone, tikslingapasinaudoti teritorijose egzistuojančių socialinių paslaugų institucijų infrastruktūra.Pavyzdţiui, nustačius poreikį priklausomybės specialisto pagalbai, tikslinga įindividualų įsidarbinimo planą įtraukti vietinės AA grupės lankymą. Taip pat pagalporeikį siūlome apsvarstyti galimybę į įsidarbinimo planus įtraukti lankymąsisocialinės paramos centre, sudaryti galimybę daţniau lankytis pas psichologą,profesijų konsultantus, kt. Atsiţvelgiant į socialinių paslaugų institucijų tinklotankumą bei teikiamų paslaugų įvairovę kiekvienos teritorinės darbo birţosaptarnavimo zonoje, galima aptarti socialinių paslaugų pirkimo iš atitinkamų97


institucijų galimybes. Siekiant teisiškai įtvirtinti tokią galimybę, siūlome parengtitvarką, kuri reglamentuotų minėtų paslaugų pirkimo galimybę. Uţ šios tvarkosparengimą galėtų būti atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.Atliktos apklausos parodė, kad tokių savipagalbos būdų, kaip pokalbis supriemonėse dalyvavusiais bei sėkmingai darbo rinkoje įsitvirtinusiais asmenimis,taikymas bedarbių integracijos į darbo rinką procese galėtų padėti ieškantiesiemsdarbo sklandţiau įveikti perėjimo iš nedarbo į subsidijuojamą uţimtumą laikotarpį.Kartu ši priemonė turėtų terapinio poveikio tiek asmeniui, kuris tik ruošiasi dalyvautipriemonėje, tiek tam, kuris dalinasi savo patirtimi (papildoma galimybė apsvarstytipriemonės teikiamą naudą, savo profesinę patirtį, galimybes toliau planuoti profesinęveiklą). Be to, ši priemonė nereikalauja ypatingų materialinių išlaidų.4. Teritorinių darbo birţų darbuotojų apklausos rezultatai parodė, kadsėkmingas bendradarbiavimas su darbdaviais yra vienas iš priemonių efektyvumąlemiančių veiksnių.Išanalizavus apklausų duomenis tapo aišku, jog pakankamai didelė dalisADRP priemones įgyvendinančių darbdavių neturi vidinių galimybių labiau prisidėtiprie darbo ieškančių asmenų profesinių gebėjimų stiprinimo. Dėl šios prieţastiessiūlome numatyti papildomas finansinio skatinimo galimybes darbdaviams,skiriantiems profesinės veiklos supervizorius pagal priemonę įdarbintiems asmenims.Toks asmuo galėtų būti ir pagrindinis kontaktinis asmuo su darbo birţa. Šį pasiūlymąsiūlome išbandyti vienoje (ar keliose) daugiau kaip 50 darbuotojų turinčioje bei nemaţiau nei 3 priemonių dalyvius priėmusioje įmonėje.Darome prielaidą, jog sprendimą dėl priemonės dalyvio įdarbinimo darbdavyspriima dar priemonei nepasibaigus. Dėl to siūlome daţniau susisiekti su priemonęįgyvendinančiu darbdaviu bei pasiteirauti apie jo nuostatas dėl konkretaus priemonėsdalyvio įdarbinimo priemonei pasibaigus. Priemonės eigoje išsiaiškinus, kaddarbdavys neketina įdarbinti dalyvio, būtina išsiaiškinti prieţastis bei numatyti šiųprieţasčių šalinimo priemones. Į šį procesą turėtų būti įtraukti visi suinteresuotidalyviai – darbo birţos darbuotojas, dalyvis bei darbdavys.5. Atsiţvelgiant į šiuolaikinės šalies darbo rinkos pokyčius bei išliekančiąregioninę diferenciaciją, siūlome taikyti lankstesnį ADRP finansavimo būdą, kuometatskiroms TDB apibrėţtam laikotarpiui būtų skiriamos tikslinės lėšos, kurios pagalporeikį būtų įsisavinamos priklausomai nuo tuo laikotarpiu susidariusios paklausosdarbo birţos teikiamoms paslaugoms (šiuo atveju ADRP priemonėms). Taikant šįfinansavimo būdą ADRP pasirinkimo bei į jas nukreiptų asmenų skaičiaus nustatymoklausimas būtų sprendţiamas vietiniu lygiu. Manome, kad toks pagalbos ieškantiemsdarbo asmenims teikimo būdas bus operatyvesnis.98


5.5. Rekomendacijos dėl teisės aktų, reglamentuojančių aktyvios darbo rinkospolitikos priemonių įgyvendinimo, organizavimo ir finansavimo tvarką,tobulinimoSiūlymai teikiami dėl šių teisės aktų ir jų pakeitimų (priimtų iki 2007 m.rugsėjo mėn.) tobulinimo:‣ Lietuvos Respublikos uţimtumo rėmimo įstatymas, 2006 m. birţelio 15 d.Nr. X-694;‣ Įdarbinimo subsidijuojant sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas 2006 m.liepos 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministroįsakymu Nr. A1-220;‣ Darbo įgūdţių įgijimo rėmimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas 2006m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministroįsakymu Nr. A1-219;‣ Viešųjų darbų organizavimo sąlygų tvarkos aprašas, patvirtintas 2006 m.liepos 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministroįsakymu Nr. A1-214;‣ Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas2006 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darboministro įsakymu Nr. A1-222;‣ Darbo rotacijos sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas 2006 m. liepos 31 d.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-221.Siūlymai teikiami atlikus minėtų teisės aktų analizę bei remiantis atliktaisekspertiniais bei sociologiniais tyrimais.„Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas“ (priimtas 2006 m.birţelio 15 d. Nr. X-694; Ţin., 2006, Nr. 73-2762) – pagrindinis teisės aktas, kuriuoreglamentuojamas ieškančių darbo asmenų uţimtumo rėmimo sistemos teisiniaipagrindai, jos tikslas, uţdaviniai, uţimtumo rėmimo politiką įgyvendinančiųinstitucijų funkcijos, uţimtumo rėmimo priemonės ir jų įgyvendinimo organizavimasbei finansavimas. Šis teisės aktas įsigaliojo nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. ir pakeitė nuo1996 m. galiojusį „Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą“.2007 m. geguţės 10 d. priimtas „Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimoįstatymo 4, 26, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas“ (Nr. X-1116; Ţin., 2007, Nr. 59-2278), kurio pagrindiniai pakeitimai yra: darbo rinkojepapildomai remiamų asmenų grupių papildymas ir jų įtraukimas į uţimtumo rėmimopriemones bei viešųjų darbų organizavimo ir finansavimo tvarkos pakeitimas. Nuo2007 m. birţelio 1 dienos įsigalioję Lietuvos Respublikos uţimtumo rėmimoįstatymo pakeitimai apţvelgiami 3.1 priede.Siūlymai dėl LR uţimtumo rėmimo įstatymo tam tikrų straipsnių, susijusių suaktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo, organizavimo irfinansavimo reglamentavimu, keitimo pateikiami atskirai prie kiekvienos aktyviosdarbo rinkos politikos priemonės siūlymų dėl teisės aktų tobulinimo.99


BENDRI SIŪLYMAI DĖL TEISĖS AKTŲ TOBULINIMOAtlikus teritorinių darbo birţų specialistų ir darbdavių apklausų rezultatųanalizę, nustatyta, kad daţniausiai nurodytos prieţastys, sunkinančios aktyvios darborinkos politikos priemonių įgyvendinimą ir maţinančios jų efektyvumą: teisės aktuosenumatytos nevienodos finansavimo galimybės, nepakankamai aiškiai apibrėţta šiųpriemonių įgyvendinimo tvarka. Todėl teikiame šiuos siūlymus:1. Dėl priemonių finansavimo:1.1. Siekiant tolygiai didinti visų priemonių įgyvendinimo plėtrą ir bedarbiųdalyvavimą jose, siūlome teisės aktuose priimti pakeitimus, numanant, kad tosepriemonėse, kur darbdaviui numatyta subsidija įdarbinto bedarbio darbo uţmokesčioišlaidoms kompensuoti, papildomai būtų numatyta subsidija nuo šio darbouţmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialiniodraudimo įmokoms kompensuoti. Keičiant priemonių finansavimo tvarką, taip patsiūlome įvertinti galimybę mokėti darbdaviui subsidiją bedarbio kasmetinių atostogųmetu, nes darbo uţmokestis uţ kasmetines atostogas taip pat yra darbdavio faktiškaipatirtos išlaidos darbo uţmokesčiui (pastaba: LR Užimtumo rėmimo įstatyme tikADRP priemonėje „Viešieji darbai“ darbdaviams yra numatyta piniginėkompensacija išmokoms už nepanaudotas atostogas, sumokėtoms įdarbintam darbobiržos siųstam asmeniui). Todėl siūlome teisės aktuose priimti pakeitimus, numatant,kad tose priemonėse, kur darbdaviui numatyta subsidija įdarbinto bedarbio darbouţmokesčio išlaidoms kompensuoti, taip pat būtų numatyta subsidija įdarbintobedarbio kasmetinių atostogų ir nepanaudotų kasmetinių atostogų išlaidomskompensuoti, įskaitant draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokųsumą.2. Dėl priemonės organizavimo (administravimo, priežiūros, stebėsenos):2.1. Atsiţvelgiant į darbdavių pastabą, kad per ilgai vykdomos dokumentų dėldalyvavimo priemonėse įforminimo procedūros, siūlome suvienodinti aktyviosdarbo rinkos politikos priemonių organizavimą, įgyvendinimą ir finansavimąreglamentuojančiuose sąlygų ir tvarkos aprašuose terminus, nurodant, kad:2.1.1. išmokos (subsidijos, kompensacijos) darbdaviams mokamos per 10darbo dienų nuo tos dienos, kai darbdavys pateikia teritorinei darbo birţai reikiamusdokumentus;2.1.2. sutartys su darbdaviu dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonėsorganizavimo ir finansavimo sudaromos per 5 darbo dienas nuo darbo birţossprendimo sudaryti tokią sutartį priėmimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai darbdaviopageidavimu sutarties pasirašymo terminas atidedamas vėlesniam laikui;2.1.3. teritorinė darbo birţa informuoja darbdavį vienu iš pasirinktų būdų(ţodţiu, raštu, telefonu ar elektroniniu paštu) apie darbo birţos priimtą sprendimą dėldarbdavio dalyvavimo organizuojant bedarbiams aktyvios darbo rinkos politikospriemones per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos.2.2. Teritorinių darbo birţų specialistų teigimu, tikslinga aiškiai apibrėţtitvarką, kas teritorinėje darbo birţoje priima sprendimus dėl darbdaviodalyvavimo tam tikroje priemonėje ir siūloma nustatyti, kad šiuos sprendimuspriimtų specialistas, atsakingas uţ priemonės įgyvendinimą, kartu su skyriaus vedėju.Todėl siūlome papildyti visų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą100


eglamentuojančius aprašus, detalizuojant, kas teritorinėje darbo birţoje (sudarytakomisija, skyriaus vedėjas ar TDB specialistas) yra įgaliotas teikti siūlymus (įsakymųprojektus) TDB direktoriui sprendimų dėl darbdavio dalyvavimo tam tikrojepriemonėje priėmimui, apibrėţiant šio darbo tvarką ir konkrečius kriterijus, kuriaisvadovaujantis priimamas sprendimas.2.3. Siūlome nustatyti tvarką, kaip teritorinės darbo birţos specialistaiprivalo patikrinti darbdavį, ar jis neskolingas valstybės ir savivaldybiųbiudţetams, fondams. Pateikiame 2 alternatyvius siūlymus:2.3.1. priemonių įgyvendinimo tvarką reglamentuojančiuose aprašuosenurodyti, kokius dokumentus ir kada darbdavys privalo pateikti teritorinei darbo birţai(teritorinių darbo biržų specialistų siūlymas);2.3.2. įvertinti galimybę ir jai esant nurodyti, kad teritorinės darbo birţosspecialistas internetu atitinkamoms institucijoms privalo uţsakyti paţymas apiekonkretaus darbdavio įsiskolinimus valstybės ir savivaldybių biudţetams, fondams(darbdavių siūlymas).2.4. Darbdavių teigimu, priemonių įgyvendinimo prieţiūra per daţnaiatliekama, o stebėsena yra daugiau formali. Todėl siūlome įvertinti šių patikrųbūtinumą, numatyti optimalų jų skaičių bei didinti jų efektyvumą.2.5. Atsiţvelgiant į darbdavių pastabas, siūlome įvertinti galimybę ir jai esantnumatyti, kad:2.5.1. mėnesio finansines ataskaitas darbdaviai galėtų pateikti darbo birţai ikikito mėnesio 10 dienos (šiuo metu numatyta iki 5 dienos);2.5.2. mėnesio darbo laiko apskaitos ţiniaraščius būtų galima darbo birţainusiųsti faksu ar elektroniniu paštu (šiuo metu darbdaviai įpareigoti kas mėnesįpateikti darbo birţai šiuos dokumentus įteikiant popierinį variantą).Siekiant didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimoefektyvumą ir tam tikrų priemonių „patrauklumo“ darbdaviams didėjimą, siūlomepriimti teisės aktų pakeitimus, susijusius su finansavimu ir papildomų bedarbių grupiųįtraukimu į tam tikras priemones. Taip pat labai svarbu detaliai apibrėţti kiekvienospriemonės įgyvendinimo, organizavimo ir finansavimo tvarkos procedūras.Toliau pateikiami konkretūs siūlymai dėl kiekvienos aktyvios darbo rinkospolitikos priemonės teisės aktų tobulinimo.ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANTSiekiant didinti papildomai remiamų asmenų uţimtumo garantijas, LRuţimtumo rėmimo įstatyme numatyta aktyvios darbo rinkos politikos priemonė –įdarbinimas subsidijuojant.Ši remiamojo įdarbinimo priemonė apibrėţta LR uţimtumo rėmimoįstatyme 26 straipsniu, kuris buvo pakeistas, papildant įstatymo 4 str. naujaipapildytomis papildomai remiamų asmenų grupėmis, kurioms nuo 2007 m. birţelio 1d. gali būti taikomas įdarbinimas subsidijuojant: rūpintiniai, kuriems iki pilnametystėsbuvo nustatyta rūpyba šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje, – iki jiemssukaks 25 metai; turintys teisę į papildomas uţimtumo garantijas pagal Lietuvos101


Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomųuţimtumo ir socialinių garantijų įstatymą.Bedarbių įdarbinimo subsidijuojant sąlygas ir įdarbinimo subsidijuojantorganizavimo tvarką reglamentuoja Įdarbinimo subsidijuojant sąlygų ir tvarkosaprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas 2006 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikossocialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-220, kuris buvo keistas 2 kartusnuo jo paskelbimo datos (ţr. 3.2 priedą).Įvertinus teritorinių darbo birţos specialistų ir darbdavių siūlymus,rekomenduojame tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius įdarbinimo subsidijuojantAprašą, aiškiau apibrėţiant šios priemonės įgyvendinimo tvarką ir taip didinant jostaikymo plėtrą ir teisinių aktų suprantamumą.SIŪLYMAI:1. Siekiant didinti įdarbinimo subsidijuojant priemonės patrauklumą irsudaryti didesnes galimybes asmenims, turintiems sunkumų integruotis į darbo rinką,siūlome:1.1. prailginti subsidijos mokėjimo laiką iki 24 mėn. darbdaviams,neterminuotam laikui įdarbinusiems neįgaliuosius, kuriems nustatytas 45 – 55 proc.darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. III invalidumo grupė) arba lengvoneįgalumo lygis. Tam reikėtų pakeisti LR uţimtumo rėmimo įstatymo 26 str. irAprašo 14 punktą.1.2. darbdaviams įdarbinusiems neįgaliuosius, kuriems nustatytas iki 40 proc.darbingumo lygis, mokėti subsidiją draudėjo privalomojo valstybinio socialiniodraudimo įmokoms kompensuoti. Tam reikėtų papildyti Aprašo 13 punktą išdėstant jįtaip:„Darbdaviams, įdarbinusiems bedarbius, nurodytus šio Aprašo 4.1 punkte,kiekvieną mėnesį uţ kiekvieną dirbantį asmenį per visą jų darbo laikotarpį mokamauţ faktiškai dirbtą laiką pagal Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį atlygįapskaičiuoto darbo uţmokesčio subsidija, kurios dydis negali viršyti darbdaviofaktiškai patirtų išlaidų šio asmens darbo uţmokesčiui ir nuo šio darbo uţmokesčioapskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokomskompensuoti.“2. Siūlome riboti darbdavių subsidijavimą, jei jie darbo birţos siunčiamusasmenis įdarbina tik laikinai ir nepalieka jų dirbti pasibaigus subsidijavimolaikotarpiui. Šiuo atveju tikslinga diferencijuoti subsidijos dydį ir / arba subsidijosmokėjimo laiką. Atsiţvelgiant į tai, kad Įdarbinimo subsidijuojant organizavimo irfinansavimo sutartis su darbdaviu sudaroma dėl kiekvieno darbo birţos siunčiamoasmens, darbdaviai gali naudotis šia sąlyga ir pasibaigus subsidijos mokėjimolaikotarpiui, atleisti įdarbintą asmenį, vietoj jo priimat kitą darbo birţos siunčiamąasmenį, siekiant vėl gauti subsidiją. Taip pat tikslinga numatyti, kad darbdavysprivalo grąţinti dalį gautos subsidijos, jei jis nevykdo įsipareigojimų (pasibaigussubsidijos gavimo laikui atleidţia darbuotoją nesant darbuotojo kaltės). Šiuo tikslusiūlome Aprašo 14 punktą papildyti taip:„14.1. Tais atvejais, kai darbdaviui subsidija buvo mokama ilgiau kaip 3 mėn.,bet ne ilgiau 6 mėn., darbdavys, pasibaigus subsidijos gavimo laikui, privalo įdarbintoasmens neatleisti iš darbo 12 mėn., o darbuotojui išėjus iš darbo darbuotojopareiškimu ar dėl darbuotojo kaltės – priimti kitus darbo birţos siunčiamus asmenis,kad bendras darbo birţos siųstų asmenų įdarbinimo laikas, skaičiuojant nuo subsidijos102


gavimo pabaigos, būtų ne trumpesnis nei 12 mėn. Jei darbdavys nevykdo šioįsipareigojimo, jis privalo grąţinti 3 mėn. dydţio subsidiją uţ kiekvieną asmenį, uţkurį buvo gauta subsidija.14.2. Tais atvejais, kai darbdaviui subsidija buvo mokama ilgiau kaip 6 mėn.,bet ne ilgiau 9 mėn., darbdavys, pasibaigus subsidijos gavimo laikui, privalo įdarbintoasmens neatleisti iš darbo 18 mėn., o darbuotojui išėjus iš darbo darbuotojopareiškimu ar dėl darbuotojo kaltės – priimti kitus darbo birţos siunčiamus asmenis,kad bendras darbo birţos siųstų asmenų įdarbinimo laikas, skaičiuojant nuo subsidijosgavimo pabaigos, būtų ne trumpesnis nei 18 mėn. Jei darbdavys nevykdo šioįsipareigojimo, jis privalo grąţinti 6 mėn. dydţio subsidiją uţ kiekvieną asmenį, uţkurį buvo gauta subsidija.14.3. Tais atvejais, kai darbdaviui subsidija buvo mokama ilgiau kaip 9 mėn.,darbdavys, pasibaigus subsidijos gavimo laikui, privalo įdarbinto asmens neatleisti išdarbo 24 mėn., o darbuotojui išėjus iš darbo darbuotojo pareiškimu ar dėl darbuotojokaltės – priimti kitus darbo birţos siunčiamus asmenis, kad bendras darbo birţossiųstų asmenų įdarbinimo laikas, skaičiuojant nuo subsidijos gavimo pabaigos, būtųne trumpesnis nei 24 mėn. Jei darbdavys nevykdo šio įsipareigojimo, jis privalogrąţinti 9 mėn. dydţio subsidiją uţ kiekvieną asmenį, uţ kurį buvo gauta subsidija.“3. Sudaryti galimybę mokėti darbdaviui subsidiją bedarbio kasmetiniųatostogų metu, nes darbo uţmokestis uţ kasmetines atostogas taip pat yra darbdaviofaktiškai patirtos išlaidos darbo uţmokesčiui. Tam reikėtų pakeisti Aprašo 1 priedo2.2. punktą, nes jis neleidţia subsidijuoti darbdavio patirtų išlaidų darbo uţmokesčiuiuţ kasmetines atostogas, o kiti Aprašo punktai tam neprieštarauja. Siūlome Aprašo 1priedo 2.2. punktą išdėstyti taip:„2.2. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo dokumentų, nurodytų šios sutarties 1.5punkte, gavimo dienos uţ kiekvieną darbuotoją pagal faktiškai dirbtą laiką pervestisubsidiją, kaip nurodyta šio Aprašo 13 ir 14 punktuose.“Taip pat siūlome aiškiai reglamentuoti, ar mokama subsidija įdarbintobedarbio kasmetinių atostogų metu ir išlaidoms uţ nepanaudotas kasmetines atostogas(įskaitant privalomojo socialinio draudimo įmokas) kompensuoti, papildant Aprašo14 punktą.4. Įvertinti galimybę kompensuoti kelionės išlaidas asmenims, įdarbintiemspagal įdarbinimo subsidijuojant priemonę. Tam reikalinga papildyti LR uţimtumorėmimo įstatymo 26 straipsnį ir Aprašą, nurodant, kad:„Teritorinė darbo birţa, asmenims, įdarbintiems pagal įdarbinimosubsidijuojant priemonę, vaţinėjantiems iš gyvenamosios vietos į darbą tolimojo ar(ir) vietinio (priemiestinio ir miesto) susisiekimo maršruto transportu, ne rečiau kaipvieną kartą per mėnesį, gavusi iš darbdavio informaciją apie faktiškai dirbtas darbodienas, kompensuoja jų kelionės išlaidas į darbo vietą ir atgal pagal mokėjimo mėnesįgaliojančius vaţiavimo paprastu autobusu, troleibusu ar traukinio bendrame vagonetarifinius įkainius.“5. Įvertinti galimybę darbdaviams dalinai kompensuoti papildomo darbuotojo,priţiūrinčio asmenis, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis ir jie įdarbintipagal įdarbinimo subsidijuojant priemonę, darbo uţmokesčio išlaidas. Tam reikalingapapildyti LR uţimtumo rėmimo įstatymo 26 straipsnį ir Aprašą.103


6. Siekiant aiškaus įdarbinimo subsidijuojant priemonės organizavimo irįgyvendinimo tvarkos reglamentavimo, vienareikšmiško teisės aktų nuostatųsupratimo ir jų praktinio įgyvendinimo lankstumo, teikiame šiuos siūlymus:6.1. Pakeisti Aprašo 1 priedo 1.1 punktą, neapibrėţiant konkretaus bedarbiųįdarbinimo laikotarpio, nes ne visada įmanoma numatyti tikslią įdarbinimo datą, kuriąreikia įrašyti sudarant įdarbinimo subsidijuojant organizavimo ir informavimo sutartį.Siūlome apibrėţti įdarbinimo laikotarpio trukmę ir išdėstyti taip:il.r.„1.1. įdarbinti subsidijuojant darbo birţos siųstus _________bedarbius į šiaspareigas:ENDarbo pavadinimas (pareigos)(skaičius)Įdarbinimo laikotarpis(trukmė mėnesiais)6.2. Atsiţvelgiant į darbdavių pateiktas pastabas, kad per ilgai trunka bedarbiųmotyvacijos kursai, siūlome papildyti Aprašo 8 punktą nurodant terminus, kadadarbdavys turi pateikti prašymą įgyvendinti įdarbinimo subsidijuojant priemonę:„Darbdaviai, norintys įdarbinti subsidijuojant bedarbius ne vėliau kaip likus20 darbo dienų iki pageidaujamos bedarbio įdarbinimo pradţios darbo birţaipateikia prašymą “6.3. Papildyti Aprašą nauju punktu, nurodant kada ir kaip darbo birţainformuoja darbdavį, kai yra nutraukta Sutartis su bedarbiu pagal Aprašo 12 punktenumatytas sąlygas, apie kitą siunčiamą bedarbį, atitinkantį nurodytus reikalavimus.6.4. Pakeisti Aprašo 20.3 punktą pagal LR Uţimtumo rėmimo įstatymo 4 str.1 dalies 1 punkto pakeitimus, nurodant neįgaliųjų darbingumo lygį „0 – 40 proc.“6.5. Pripaţinti netekusiu galios Aprašo 1 priedo 4.2 punktą, atsiţvelgiant įAprašo 12 punkto pakeitimus (2007-02-20). Apraše nurodyta, kad „atleidus įdarbintąasmenį, įdarbinimo subsidijuojant organizavimo ir finansavimo sutartisnutraukiama.“, o Aprašo 1 priedo 4.2 punkte nurodyta, kad darbdavys gali nutrauktišią Sutartį, kai „darbo birţa neatsiunčia asmenų, atitinkančių nustatytuskvalifikacinius reikalavimus, į atsilaisvinusias darbo vietas.“DARBO ĮGŪDŢIŲ ĮGIJIMO RĖMIMASDabartinė Lietuvos darbo rinkos situacija, pasiţyminti kvalifikuotos darbojėgos trūkumu ir darbo paklausos ir pasiūlos nesuderinamumu, reikalauja lankstauspoţiūrio ir efektyvių priemonių, siekiant padėti įsitvirtinti darbo rinkoje asmenims,įgijusiems profesiją ar atnaujinusiems profesines ţinias pagal jų turimą kvalifikaciją,remiant jų darbo įgūdţių įgijimą. Teritorinių darbo birţų atstovų ir darbdaviųnuomone, darbo įgūdţių įgijimo rėmimo priemonės taikymas yra nelankstus irnepakankamai aiškiai reglamentuotas.Darbo įgūdţių įgijimo rėmimas kaip aktyvios darbo rinkos politikos priemonėapibrėţta LR uţimtumo rėmimo įstatyme 27 straipsniu, kurio turinys nebuvo104


keistas nuo įstatymo įsigaliojimo datos (pakeitimai susiję su įstatymo 4 straipsnio 1dalies atitinkamų punktų numeracijos pakeitimais).Darbo įgūdţių įgijimo rėmimo sąlygas, organizavimo ir finansavimo tvarkąreglamentuoja Darbo įgūdţių įgijimo rėmimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau –Aprašas), patvirtintas 2006 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugosir darbo ministro įsakymu Nr. A1-219, kuris taip pat nebuvo keistas nuo jopaskelbimo datos.Įvertinus teritorinių darbo birţos specialistų ir darbdavių siūlymus,rekomenduojame tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius darbo įgūdţių įgijimorėmimo priemonės įgyvendinimo sąlygas ir organizavimo tvarką, taip didinant šiospriemonės taikymo plėtrą ir lankstumą.SIŪLYMAI:1. Dėl LR Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo ir papildymo:1.1. LR uţimtumo rėmimo įstatyme ir Apraše nėra apibrėţta, kada asmuonetenka statuso „pradedantis darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją“. Todėlsiūlome LR uţimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą papildyti,nurodant, po kiek laiko asmuo netenka šio statuso, jei neturėjo darbo praktikos pagalįgytą specialybę ar profesiją, po kokių studijų ar kvalifikacijos kėlimo arperkvalifikavimo kursų baigimo jis vėl įgyja šį statusą (pvz., pagal įgytą specialybębedarbis dirbo prieš 3 metus, šiuo metu jis baigė neformalaus švietimo profesiniųţinių ir (ar) praktinių įgūdţių atnaujinimo programą. Siūlome sudaryti galimybępriemonėje dalyvauti: bedarbiams, baigusiems neformalaus švietimo profesinių žiniųir (ar) praktinių įgūdžių atnaujinimo programas, nes jose dalyvauja turintys profesiją,bet 2 metus ir daugiau pagal profesiją nedirbę arba visiškai pagal profesiją nedirbęasmenys ar ilgalaikiai bedarbiai, kurie yra praradę darbinius įgūdţius; absolventams,neturintiems darbo patirties, nepriklausomai nuo jo įgytos profesijos ar specialybės.Siūlome 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip:„5) pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją. Šiemsasmenims priskiriami: mokymo įstaigų absolventai pagal įgytą profesiją arspecialybę; mokymo įstaigų absolventai, pradedantys darbinę veiklą,nepriklausomai nuo įgytos profesijos ar specialybės; bedarbiai, baigę profesinįmokymą pagal įgytą kvalifikaciją; bedarbiai, baigę neformalaus švietimoprofesinių ţinių ir (ar) praktinių įgūdţių atnaujinimo programas. Asmuonetenka pradedančiojo darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją praėjus 6mėnesiams po specialybės įgijimo arba profesinio mokymo ar neformalausšvietimo profesinių ţinių ir (ar) praktinių įgūdţių atnaujinimo programosbaigimo.“1.2. LR uţimtumo rėmimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nenurodyta, kamtaikomas nurodytas terminas – įmonei ar bedarbiui. Taip pat, įvertinus darbdaviųpastebėjimus, kad 6 mėn. yra nepakankamas laikas darbo įgūdţių įgijimui, siūlomeprailginti darbo įgūdţių įgijimo trukmę iki 12 mėnesių, iš jų 6 mėnesius darbdaviuimokant 26 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydţio subsidiją ir iš dalies kompensuojantdarbo įgūdţių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidas, o kitus 6mėnesius – mokant 0,5 dydţio 26 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydţio subsidija.Siūlome 27 straipsnio 2 ir 3 dalis pakeisti ir išdėstyti taip:105


„2. Darbo įgūdţių įgijimo remiama trukmė iki 6 mėnesių. 2. Bedarbiui darboįgūdţių įgijimas gali būti remiamas ne ilgiau kaip 12 mėnesių.3. Darbdaviams, įdarbinusiems asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1dalies 4 ir 5 punktuose, darbo įgūdţiams įgyti, pirmuosius 6 mėnesius kiekvienąmėnesį uţ kiekvieną dirbantį asmenį mokama šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyjenurodyto dydţio subsidija ir iš dalies kompensuojamos darbo įgūdţių įgijimotiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos, bet ne daugiau kaip 20 procentų visosmokamos subsidijos. Kitus 6 mėnesius darbdaviui uţ kiekvieną dirbantį asmenįmėnesį mokama 0,5 dydţio šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydţiosubsidija.“1.3. Teritorinių darbo birţų specialistų teigimu, tikslinga riboti darbdaviųrėmimą, jei jie bedarbius įdarbina tik tam laikotarpiui (6 mėnesiams), kuriam įstatymenumatytas subsidijavimas. Taip pat paţymime, kad LR uţimtumo rėmimo įstatyme irApraše nėra nurodyta, kaip finansuojamos „darbo įgūdţių įgijimo tiesiogiai darbovietoje organizavimo išlaidos“ (ne daugiau kaip 20 proc. nuo subsidijos darbouţmokesčiui ir draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokųkompensacijos). Aprašo 3 priede (Paţymos apie darbo įgūdţių įgijimo tiesiogiai darbovietoje organizavimo išlaidas formoje) nurodyta vienintelė galima išlaidų rūšis –subsidija vadovo įsakymu paskirto darbuotojo, atsakingo uţ įdarbinto asmens darboįgūdţių įgijimą tiesiogiai darbo vietoje, priemokai kompensuoti. Kadangi šiosaktyvios darbo rinkos politikos priemonės tikslas – remti darbo įgūdţių įgijimą, todėl,įvertinę darbo birţų specialistų pastabas, siekiant vienareikšmiško teisės aktųsupratimo, tikslinga LR uţimtumo rėmimo įstatymo 27 straipsnio 3 dalį papildyti irišdėstyti taip:„3. Darbdaviams, įdarbinusiems asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1dalies 4 ir 5 punktuose, darbo įgūdţiams įgyti, pirmuosius 6 mėnesius kiekvienąmėnesį uţ kiekvieną dirbantį asmenį mokama šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyjenurodyto dydţio subsidija ir iš dalies kompensuojamos darbo įgūdţių įgijimotiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos, bet ne daugiau kaip 20 procentų visosmokamos subsidijos. Kitus 6 mėnesius darbdaviui uţ kiekvieną dirbantį asmenįmėnesį mokama 0,5 dydţio šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydţiosubsidija. Kompensuojamas darbo įgūdţių įgijimo tiesiogiai darbo vietojeorganizavimo išlaidas gali sudaryti: darbdavio įsakymu paskirto darbuotojo,atsakingo uţ įdarbinto asmens darbo įgūdţių įgijimą tiesiogiai darbo vietoje,priemokai patirtos išlaidos ir bedarbio praktinių įgūdţių įgijimui būtinopapildomo mokymo išlaidos. Darbdavys įsipareigoja, pasibaigus darbo įgūdţiųįgijimo rėmimo laikotarpiui, kiekvieną remiamą darbo vietą išlaikyti ne maţiaukaip 12 mėnesių, paliekant joje paskutinį įdarbintą bedarbį arba kitą darbobirţos siųstą asmenį.“2. Dėl Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau –Aprašas) keitimo ir papildymo:2.1. Papildyti Aprašo 5.2. punktą, jei bus priimti LR Uţimtumo rėmimoįstatymo 4 str. 1 dalies 5 punkto siūlomi pakeitimai:„5.2.3. baigusiems bedarbių neformalaus švietimo profesinių ţinių irpraktinių įgūdţių atnaujinimo programas;5.2.4. mokymo įstaigų absolventams, pradedantiems darbinę veiklą,nepriklausomai nuo įgytos profesijos ar specialybės.“106


2.2. Atsiţvelgiant į darbdavių siūlymą sutrumpinti laikotarpį tarp darbdavioprašymo dalyvauti priemonėje pateikimo ir faktiško darbuotojo įdarbinimo datos,siūlome Apraše nurodyti terminus, kada darbdavys turi pateikti prašymą dalyvautidarbo įgūdţių įgijimo rėmimo priemonėje. Tam reikėtų papildyti Aprašo 8 punktą:„8. Darbdaviai, norintys įdarbinti asmenis darbo įgūdţiams įgyti, darbo birţaine vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki pageidaujamos dalyvavimo darbo įgūdţiųįgijimo rėmimo priemonėje pradţios, pateikia prašymą kuriame nurodo norinčiųjųnorimą įdarbinti bedarbių skaičių, jų pareigas, kvalifikacinius reikalavimus, darbo irdarbo apmokėjimo sąlygas bei terminus.“Pastaba. Jei iki dalyvavimo darbo įgūdţių įgijimo rėmimo priemonėjepradţios bedarbis ar ieškantis darbo asmuo turi dalyvauti neformalaus švietimoprofesinių ţinių įgijimo ir (ar) praktinių įgūdţių atnaujinimo programoje, darbdaviuinurodomas terminas pateikti prašymą dėl dalyvavimo darbo įgūdţių įgijimo rėmimopriemonėje galėtų būti ilgesnis. Šis terminas turėtų būti prailginamas atsiţvelgiant įneformalaus švietimo profesinių ţinių įgijimo ir (ar) praktinių įgūdţių atnaujinimoprogramų trukmę.2.3. Jei bus priimti LR uţimtumo rėmimo įstatymo 27 straipsnio 3 daliessiūlymai, papildyti Aprašo 8 punktą, nurodant, kad prašyme darbdavys įsipareigoja,pasibaigus darbo įgūdţių įgijimo rėmimo laikotarpiui, kiekvieną remiamą darbo vietąišlaikyti ne maţiau kaip 12 mėnesių, paliekant joje paskutinį įdarbintą bedarbį arbaįdarbinant kitą darbo birţos siųstą asmenį.2.4. Remiantis apklausos rezultatais, siūlome nustatyti tvarką ir terminus, kaipdarbo įgūdţių įgijimo rėmimo sutarties galiojimo laikotarpiu nutraukus su įdarbintubedarbiu darbo sutartį, į atsilaisvinusią darbo vietą yra siunčiamas kitas bedarbis. Tuotikslu siūlome papildyti Aprašą 14, 15 ir 16 punktais, o buvusius 14 – 18 punktuslaikyti 17 – 21 punktais ir išdėstyti taip:„14. Darbdavys per 3 darbo dienas privalo darbo birţai:14.1. pranešti apie darbo sutarties nutraukimą nepasibaigus Darbo įgūdţiųįgijimo rėmimo sutarties terminui;14.2. raštu pateikti darbo birţai išvadas apie bedarbio ar ieškančio darboasmens įgytus darbo įgūdţius bei jo galimybes įsidarbinti toje pačioje arba kitojeįmonėje pasibaigus sutarties galiojimo terminui.15. Darbo birţa, gavusi darbdavio pranešimą pagal Aprašo 14.1 punktenurodytą sąlygą, siunčia kitą bedarbį ar ieškantį darbo asmenį, atitinkantį nurodytusreikalavimus.16. Darbdavys, gavęs informaciją apie darbo birţos siunčiamą asmenį pagalAprašo 15 punkte nurodytą sąlygą per 5 darbo dienas turi sudaryti su darbo birţasutartį arba darbo birţai pranešti apie atsisakymą sudaryti sutartį dėl siunčiamoasmens.“2.5. Pakeisti dabartinį Aprašo 15 punktą jei bus priimtas LR Uţimtumorėmimo įstatymo 27 str. 3 dalies siūlomas pakeitimas.2.6. Pakeisti dabartinį Aprašo 16 punktą nurodant terminą, per kurį darbobirţa sumoka darbdaviui subsidijas, ir išdėstyti taip:107


„16. Subsidija bei kompensacija darbo įgūdţių įgijimo tiesiogiai darbo vietojeorganizavimo išlaidoms padengti mokamos darbdaviui per 10 darbo dienų nuo tosdienos, kai darbdavys pateikia pateikus darbo birţai: “2.7. Pakeisti Aprašo 3 priedą, jei bus priimti LR uţimtumo rėmimo įstatymoir Aprašo siūlomi pakeitimai.VIEŠIEJI DARBAILR uţimtumo rėmimo įstatyme remiamojo įdarbinimo priemonė – viešiejidarbai, apibrėţti plačiausiai, lyginant su kitomis priemonėmis, tačiauanalizuojant šio įstatymo pakeitimus, nustatyta, kad šią priemonęreglamentuojantis įstatymo straipsnis taip pat daugiausiai pakeistas.Viešieji darbai kaip aktyvios darbo rinkos politikos priemonė apibrėţta LRuţimtumo rėmimo įstatyme 28 straipsniu, o viešųjų darbų organizavimo irfinansavimo sąlygas ir tvarką bei viešųjų darbų finansavimo tvarką reglamentuojaViešųjų darbų organizavimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas),patvirtintas 2006 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darboministro įsakymu Nr. A1-214, pakeitimas – 2007 m. geguţės 28 d. įsakymas Nr. A1-146.LR uţimtumo rėmimo įstatyme priimti pakeitimai, susiję su viešųjų darbųreglamentavimu (28 straipsnis) pateikti 3.1 priede, Aprašo pakeitimų apţvalgapateikta 3.3 priede.Įvertinus teritorinių darbo birţos specialistų siūlymus ir darbdaviųatsiliepimus, nustatyta, kad viešųjų darbų patrauklumas darbdaviams ir ieškantiemsdarbo asmenims yra gana didelis, todėl tikslinga kuo aiškiau reglamentuoti viešųjųdarbų organizavimo ir finansavimo sąlygas ir tvarką.SIŪLYMAI:1. Dėl kelionės išlaidų finansavimo. Įsigaliojus LR uţimtumo rėmimoįstatymo 28 str. pakeitimui, atitinkamai buvo pakeistas Aprašo 30 punktas,panaikinant anksčiau šiuose teisės aktuose numatytą kelionės išlaidų kompensavimąpagal miesto autobusų ir troleibusų bilietus (pakeitimų palyginimas pateiktas 3.4priede). Todėl siūlome pakeisti LR Uţimtumo rėmimo įstatymo 28 str. 11 dalies 1punktą ir Aprašo 30 punktą, nurodant, kad taip pat gali būti kompensuojamoskelionės į darbą ir iš jo išlaidos miesto transportu ir juos išdėstyti taip:„11. Teritorinė darbo birţa viešuosius darbus dirbantiems asmenimskompensuoja:1) vaţinėjantiems iš gyvenamosios vietos į darbą tolimojo ar (ir) vietinio(priemiestinio ir miesto) susisiekimo maršruto transportu – kelionės išlaidas į darbovietą ir atgal pagal mokėjimo mėnesį galiojančius vaţiavimo paprastu autobusu,troleibusu ar traukinio bendrame vagone tarifinius įkainius;“„30. Teritorinė darbo birţa dirbantiems viešuosius darbus asmenims,vaţinėjantiems iš gyvenamosios vietos į darbą tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinioir miesto) susisiekimo maršruto transportu, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį,gavusi iš darbdavio informaciją apie faktiškai dirbtas darbo dienas, kompensuoja jų108


kelionės išlaidas į darbo vietą ir atgal pagal mokėjimo mėnesį galiojančius vaţiavimopaprastu autobusu, troleibusu ar traukinio bendrame vagone tarifinius įkainius.“2. Dėl kitų išlaidų, susijusių su viešųjų darbų atlikimu, kompensavimo. LRuţimtumo rėmimo įstatyme 28 str. nėra nurodyta ir Aprašo 2 priede (dvišalėjesutartyje) nėra numatyta, kad dalyvaujant viešųjų darbų projekte, darbdavys gautųpapildomą kompensaciją kitoms išlaidoms, susijusioms su viešųjų darbų atlikimu (iki3 proc. nuo kompensacijos padengti įdarbinto asmens darbo užmokestį, Sodrosįmokas ir nepanaudotas atostogas), kurią gauna darbdaviai, dalyvaujantys viešųjųdarbų programoje (pagal trišalę sutartį). Tokiu atveju darbdaviai, kurie dalyvaujaviešųjų darbų projekte yra tam tikra dalimi diskriminuojami, lyginant su tais, kuriedalyvauja viešųjų darbų programoje, nes Aprašo 1 priede (trišalėje sutartyje) pagalAprašą yra numatyta minėta kompensacija. Taip pat dalyvavimo viešųjų darbųprogramoje atveju minėta kompensacija yra numatyta LR uţimtumo rėmimo įstatymo28 str. 8 dalyje (naujoje redakcijoje):„8. Darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo birţos siųstą asmenįviešiesiems darbams, savivaldybė iš dalies kompensuoja kitas su viešųjų darbųatlikimu susijusias išlaidas. Šioms išlaidoms kompensuoti skiriama lėšų suma neturiviršyti 3 procentų šio straipsnio 7 dalyje nustatytos savivaldybės darbdaviuikompensuojamos lėšų sumos. Kompensuojamų kitų su viešųjų darbų atlikimususijusių išlaidų sąrašą ir jų kompensavimo tvarką nustato savivaldybė.“Siūlome įvertinti galimybę, darbdaviams, dalyvaujantiems viešųjų darbųprogramoje, mokėti papildomą kompensaciją kitoms išlaidoms, susijusioms su viešųjųdarbų atlikimu, numatant finansavimo šaltinį ir tvarką. Priėmus teigiamą sprendimą,turėtų būti papildyti: LR uţimtumo rėmimo įstatymo 28 str. 9 dalis Aprašo 28 punktasir Aprašo 2 priedas papildant 3.3 punktu bei išdėstant taip:„3.2. vadovaujantis Aprašo 28 punktu ____________________ savivaldybėsnustatyta(savivaldybės pavadinimas)tvarka iš dalies kompensuoti darbdaviui kitas su viešųjų darbų atlikimususijusias išlaidas;“.DARBO VIETŲ STEIGIMO SUBSIDIJAVIMAS IRSAVARANKIŠKO UŢIMTUMO RĖMIMASSiekiant didinti socialinę integraciją ir padėti įsitvirtinti darbo rinkojeasmenims, kuriems sunku konkuruoti darbo rinkoje, LR uţimtumo rėmimoįstatyme numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonė – parama darbovietoms steigti. Parama darbo vietoms steigti teikiama: darbo vietų steigimosubsidijavimui, savarankiško uţimtumo rėmimui ir vietinių uţimtumo iniciatyvųprojektų įgyvendinimui (pastarajai priemonei siūlymai jos vykdymąreglamentuojančių teisės aktų tobulinimui neteikiami).Darbo vietų steigimo subsidijavimas kaip aktyvios darbo rinkos politikospriemonė apibrėţta LR uţimtumo rėmimo įstatyme 30 straipsniu, kurio turinysnebuvo keistas nuo įstatymo įsigaliojimo datos (pakeitimai susiję su įstatymo 4straipsnio 1 dalies atitinkamų punktų numeracijos pakeitimais).Savarankiško uţimtumo rėmimo priemonė apibrėţta LR uţimtumo rėmimoįstatyme 32 straipsniu, kuris nebuvo keistas nuo įstatymo įsigaliojimo datos.109


Abiejų minėtų paramos darbo vietai steigti priemonių finansavimo sąlygosapibrėţtos LR uţimtumo rėmimo įstatyme 29 straipsniu, o subsidijų darbo vietomssteigti skyrimo sąlygas ir mokėjimo tvarką, atsakomybę ir atskaitomybę uţ darbovietai steigti (pritaikyti) skirtą subsidiją reglamentuoja Darbo vietų steigimosubsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas 2006 m.liepos 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.A1-222, kuris buvo keistas 2 kartus nuo jo paskelbimo datos (ţr. 3.4 priedą).Įvertinus teritorinių darbo birţos specialistų ir darbdavių siūlymus,rekomenduojame tobulinti šiame skyrelyje minėtus teisės aktus, reglamentuojančiusdarbo vietų steigimo subsidijavimo ir savarankiško uţimtumo rėmimo priemoniųįgyvendinimo sąlygas ir organizavimo tvarką, taip didinant šių priemonių taikymoplėtrą ir teisinių aktų suprantamumą.SIŪLYMAI:1. Dėl LR Užimtumo rėmimo įstatymo 30 str. pakeitimo:1.1. Savarankiško uţimtumo priemonės įgyvendinimas būtų efektyvesnis, jeisubsidija būtų skiriama ne tik neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-40 proc.darbingumo lygis, bet ir neįgaliesiems, kurie nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis.Siūlome LR Uţimtumo rėmimo įstatymo 30 str. 1 dalį papildyti ir išdėstyti taip:„1. Darbo vietų steigimo subsidijavimas organizuojamas šio įstatymo 4straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų, bedarbių, šio įstatymo 32straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis įdarbintų mikroįmonėje, neterminuotamįdarbinimui remti steigiant naujas (pritaikant esamas) darbo vietas ir šio įstatymo 4straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punktuose nurodytų asmenų savarankiškamuţimtumui remti.[Priėmus šį pakeitimą, atitinkamai turėtų būti keičiami kai kurie Aprašopunktai].2. Dėl Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo keitimo irpapildymo:2.1. Teritorinių darbo birţų specialistų teigimu, Aprašas yra labai sudėtingas,todėl pageidaujama, kad jis būtų paprastesnis. Aprašas reglamentuoja dviejųpriemonių įgyvendinimo tvarką, todėl yra gana sudėtinga suprasti kiekvienospriemonės vykdymo procesų eigą, nes dokumente „šokinėjama“ nuo vienospriemonės įgyvendinimo aiškinimo prie kitos. Todėl siekiant teisės aktų aiškumo,siūlome parengti atskirus kiekvienai priemonei aprašus, tuomet bus išlaikytasminčių dėstymo apie priemonės vykdymo eigą nuoseklumas.2.2. Siekiant aiškumo apibrėţiant priemonių įgyvendinimo eigą, tikslingapapildyti Aprašą naujais punktais, nurodant kada ir kaip darbo birţa informuojadarbdavį apie į darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonę siunčiamus asmenis, taippat kada ir kaip darbdavys informuoja darbo birţą apie bedarbį, kuris nutraukė darbąsubsidijuojamoje darbo vietoje.Pavyzdys: „Likus ne daugiau kaip 2 darbo dienoms iki sutartyje numatytoįdarbinimo pagal darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonę termino pradţios,110


teritorinė darbo birţa vienu iš pasirinktų būdų (ţodţiu, raštu, telefonu ar elektroniniupaštu) informuoja darbdavį apie siunčiamą į šią priemonę asmenį.„Darbdavys dėl darbuotojo kaltės, darbuotojo pareiškimu ar šalių susitarimuatleidęs teritorinės darbo birţos siųstą bedarbį, įdarbintą pagal darbo vietų steigimosubsidijavimo priemonę, privalo:1. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po atleidimo raštu apie tai praneštiteritorinei darbo birţai;2. įdarbinti kitą teritorinės darbo birţos atsiųstą bedarbį, atitinkantį nustatytusreikalavimus, per 3 darbo dienas nuo teritorinės darbo birţos pranešimo apiesiunčiamą asmenį gavimo dienos.“2.3. Papildyti Aprašo 6.1 punktą, nurodant kokią akcijų dalį privalo turėtibuvęs bedarbis, kad būtų laikomas mikroįmonės steigėju.2.4. Aprašo pakeitimo įsakymu (2007 m. vasario 20 d.) Aprašas papildytas 9.4ir 9.5 punktais, papildant išlaidų kategorijas, kurioms finansuoti skiriama subsidija.Aprašo 1 priedo 7.1 punkto lentelė papildyta tik viena iš nurodytų išlaidų. Todėl reikiaAprašo 1 priedo 7.1 punkto lentelę papildyti nauja 6 eilute:.6Išlaidos reklamai2.5. Aprašo pakeitimo įsakyme (2007 m. vasario 20 d.) 22 ir 24 punktaispatikslintos Aprašo 1 priedo pastabos „ 1 darbo vietos turi būti įsteigtos per 10mėnesių nuo sutarties pasirašymo.“, tačiau neteisingai nurodyti Aprašo priedopunktai, kuriems priklauso minėtos pastabos. Siūlome Aprašo pakeitimo įsakymo 22ir 24 punktus išdėstyti taip:„22. Išdėstau 1 priedo 3.5 1 punkto pastabą taip:„ 1 darbo vietos turi būti įsteigtos per 10 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.“„24. Išdėstau 2 priedo 3 1 punkto pastabą taip:„ 1 darbo vietos turi būti įsteigtos per 10 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.“DARBO ROTACIJATeritorinių darbo birţų atstovų teigimu, bendravimo su darbdaviais praktikarodo, kad susidomėjimas darbo rotacijos priemone yra gana maţas, nes darbo birţagali pasiūlyti darbdaviams kitas, ţymiai patrauklesnes aktyvios darbo rinkos politikospriemones, kurių didesnį patrauklumą lemia LR uţimtumo rėmimo įstatymenumatytos didesnės finansavimo galimybės. Kadangi darbo rotacijos priemonė svarbisiekiant atnaujinti ir išlaikyti bedarbių ir ieškančių darbo asmenų darbinius įgūdţius,todėl tikslinga didinti šios priemonės patrauklumą darbdaviams, didinant šiospriemonės finansavimą.Darbo rotacija kaip aktyvios darbo rinkos politikos priemonė apibrėţta LRuţimtumo rėmimo įstatyme 33 straipsniu, kuris nebuvo keistas nuo įstatymoįsigaliojimo datos. Taip pat reikia paţymėti, kad nebuvo uţregistruota įstatymopakeitimo projektų, susijusių su darbo rotacijos įgyvendinimo, organizavimo arfinansavimo tvarkos pakeitimu.111


Darbo rotacijos sąlygos ir įdarbinimo darbo rotacijos būdu tvarka nustatytaDarbo rotacijos sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame 2006 m.liepos 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.A1-221, kuris taip pat nebuvo keistas nuo jo paskelbimo datos.Įvertinus teritorinių darbo birţos specialistų siūlymus ir darbdaviųatsiliepimus, nustatyta, kad darbo rotacijos priemonės patrauklumą darbdaviams lemiane tik per maţas finansavimas, bet ir ribotos šios priemonės taikymo galimybės beinepakankamai aiškiai reglamentuota įdarbinimo darbo rotacijos būdu organizavimotvarka.SIŪLYMAI:1. Dėl LR Užimtumo rėmimo įstatymo 33 str. pakeitimo ir papildymo:1.1. Siekiant praplėsti šios priemonės taikymo galimybes ir didinti josefektyvumą, siūlome papildyti 1 dalį ir išdėstyti taip:„1. Darbo rotacija organizuojama darbuotojų tikslinių atostogų, kasmetiniųatostogų (jei numatoma darbo rotacijos trukmė ne trumpesnė kaip vienasmėnuo), darbuotojo ligos atveju (jei darbuotojo nedarbingumo laikotarpisilgesnis nei 5 darbo dienos ir numatoma nedarbingumo trukmė ne trumpesnėkaip vienas mėnuo) ar kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais darbuotojuslaikinai pakeičiant bedarbiais arba ieškančiais darbo asmenimis.“1.2. 2 dalyje nenurodyta, kam taikomas nurodytas terminas – įmonei arbedarbiui. Siekiant aiškumo ir vienareikšmiško teisės aktų nuostatų supratimo,siūlome 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:„2. Darbo rotacija gali trukti ne ilgiau kaip 12 mėnesių. 2. Bedarbiodalyvavimas darbo rotacijos priemonėje gali trukti ne ilgiau kaip 12 mėnesių.“1.3. Siekiant didinti darbo rotacijos kaip aktyvios darbo rinkos politikospriemonės patrauklumą, ir atsiţvelgiant į tai, kad organizuojant kitų priemoniųįgyvendinimą darbdaviams numatomos didesnės kompensacijos darbuotojo darbouţmokesčio išlaidoms padengti, siūlome 3 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:„3. Darbdaviams, darbo rotacijos būdu įdarbinusiems bedarbius, kiekvienąmėnesį uţ kiekvieną dirbantį asmenį pagal faktiškai dirbtą laiką mokamaVyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos 0,5 dydţio kompensacija. :1) Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydţiokompensacija;2) draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokųkompensacija, apskaičiuota nuo šios dalies 1 punkte nurodytos darbouţmokesčio kompensacijos;3) kompensacija įdarbinto asmens kasmetinių atostogų išlaidoms irnepanaudotų kasmetinių atostogų išlaidoms, įskaitant draudėjo privalomojovalstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, padengti.“2. Dėl Darbo rotacijos sąlygų ir tvarkos aprašo keitimo ir papildymo:2.1. Papildyti Aprašo 2 punktą ir Aprašo 1 priedo 2.2 punktą, jei buspriimtas LR uţimtumo rėmimo įstatymo 33 str. 3 dalies pakeitimas.112


2.2. Papildyti Aprašo 5 punktą, jei bus priimti LR uţimtumo rėmimoįstatymo 33 str. 1 dalies ir 2 dalies pakeitimai:„5. Darbo rotacija gali būti organizuojama esant šioms sąlygoms:5.1. darbuotojų tikslinių atostogų metu;5.2. darbuotojų kasmetinių atostogų metu, jei darbo rotacijos trukmė netrumpesnė kaip vienas mėnuo);5.3. darbuotojo ligos atveju (jei darbuotojo nedarbingumo laikotarpisilgesnis nei 5 darbo dienos ir numatoma nedarbingumo trukmė ne trumpesnėkaip vienas mėnuo);5.2. 5.4. kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais.“2.3. Siekiant nuosekliai planuoti darbo rotacijos priemonės organizavimą irįgyvendinimą, darbdavys privalo iš anksto pateikti darbo birţai prašymą įgyvendintidarbo rotacijos priemonę ir reikalingus dokumentus. Todėl siūlome papildyti Aprašo8 punktą nurodant terminus:„Darbdaviai, norintys įdarbinti ieškančius darbo asmenis darbo rotacijos būdu,ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki pageidaujamos bedarbio dalyvavimodarbo rotacijos priemonėje pradţios (išskyrus tuos atvejus, kai darbo rotacijaorganizuojama dėl ligos atsilaisvinusiai darbo vietai uţimti), teritorinei darbobirţai pateikia:“2.4. Papildyti Aprašą nauju punktu, nurodant, kada ir kaip darbo birţainformuoja darbdavį apie į darbo rotacijos priemonę siunčiamus asmenis:Pavyzdys: „Likus ne daugiau kaip 2 darbo dienoms iki sutartyje numatytosdarbo rotacijos pradţios, teritorinė darbo birţa vienu iš pasirinktų būdų (ţodţiu, raštu,telefonu ar elektroniniu paštu) informuoja darbdavį apie siunčiamą į šią priemonęasmenį. Taip pat teritorinė darbo birţa privalo informuoti darbdavį tais atvejais, kailikus 2 darbo dienoms iki sutartyje numatytos darbo rotacijos pradţios teritorinėjedarbo birţoje nėra bedarbių ir ieškančių darbo asmenų, atitinkančių nustatytusreikalavimus.“2.5. Siekiant, kad kuo daugiau bedarbių atnaujintų ir išlaikytų praktinius darboįgūdţius, tais atvejais, kai darbuotojas – rotacijos būdu įdarbintas bedarbisatleidţiamas iš darbo nepasibaigus laikui, kurį darbdavys gali įgyvendinti darborotacijos priemonę, tikslinga įdarbinti kitus darbo birţos siunčiamus asmenis, siūlomeAprašo 12 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:„12. Darbdavys dėl darbuotojo kaltės, darbuotojo pareiškimu ar šaliųsusitarimu atleidęs teritorinės darbo birţos siųstą bedarbį, įdarbintą darbo rotacijosbūdu, jo pareiškimu, dėl jo kaltės arba šalių susitarimu, privalo:12.1. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po atleidimo raštu apie tai praneštiteritorinei darbo birţai;12.2. per 30 darbo dienų priimti įdarbinti kitą teritorinės darbo birţos atsiųstąbedarbį, atitinkantį nustatytus reikalavimus, per 3 darbo dienas nuo teritorinėsdarbo birţos pranešimo apie siunčiamą asmenį gavimo dienos.“2.6. Siekiant aiškaus darbo rotacijos priemonės organizavimo tvarkosreglamentavimo, tikslinga detalizuoti Aprašo 13 punktą, jį išdėstant taip:113


„13. Jei darbdaviui, nutraukusiam darbo sutartį su teritorinės darbo birţossiųstu bedarbiu, nėra galimybės pasiūlyti kito bedarbio, atitinkančio nustatytusreikalavimus:13.1. teritorinė darbo birţa siūlo terminuotai (iki to laiko, kai darbo birţoje busregistruotas nustatytus reikalavimus atitinkantis bedarbis) įdarbinti darbo birţojeapskaitomą ir nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškantį darbo asmenį, nemokantdarbdaviui Aprašo 2 punkte numatytos kompensacijos;13.2. ieškantis darbo asmuo turi būti įdarbintas pagal Aprašo 12.2 punktenurodytus reikalavimus, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo tosdienos, kai darbdavys gauna teritorinės darbo birţos pranešimą apie siunčiamąbedarbį, atitinkantį nurodytus reikalavimus. Darbdavys pateikia teritorinei darbobirţai darbo sutarties kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos pasirašymodienos.13.3. jei darbdavys yra įdarbinęs teritorinės darbo birţos siųstą ieškantį darboasmenį pagal Aprašo 13.1 punkto reikalavimus, ir iki sutartyje numatyto darborotacijos organizavimo šioms pareigoms termino pabaigos likus ne maţiau kaipvienam mėnesiui teritorinėje darbo birţoje atsiranda bedarbis, atitinkantis nustatytusreikalavimus, teritorinė darbo birţa per 2 darbo dienas privalo informuoti darbdavįapie galimybę pasinaudoti darbo uţmokesčio kompensacija, įdarbinant nurodytusreikalavimus atitinkantį bedarbį;13.4. darbdavys, gavęs teritorinės darbo birţos pranešimą apie siunčiamąbedarbį, atitinkantį nustatytus reikalavimus, per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimodatos privalo įdarbinti rotacijos būdu siunčiamą bedarbį į sutartyje numatytaspareigas. Iki tol įdarbintas ieškantis darbo asmuo, jo ir darbdavio susitarimu bei teisėsaktų nustatyta tvarka, gali būti perkeliamas į kitas pareigas arba atleidţiamas;13.5. Aprašo 13.4 punkto reikalavimas – atleisti iš sutartyje numatytų pareigųįdarbintą ieškantį darbo asmenį, vietoj jo įdarbinant teritorinės darbo birţos siunčiamąbedarbį, netaikomas likus maţiau kaip vienam mėnesiui iki sutartyje numatyto darborotacijos organizavimo šioms pareigoms termino pabaigos.“Atitinkamai reikėtų koreguoti Aprašo 1 priedą.2.7. Siekiant didinti darbdavių atsakomybę įgyvendinant darbo rotacijospriemonę, papildyti Aprašą 14 punktu, o buvusias Aprašo 14 – 17 punktus laikyti15 – 18 punktais.„14. Jei darbdavys nevykdo Aprašo 12 ir 13 punktuose numatytų reikalavimų,darbo birţa nutraukia su darbdaviu sudarytą Darbo rotacijos organizavimo irfinansavimo sutartį.“2.8. Siekiant suvienodinti visose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėseišmokų darbdaviams mokėjimo terminus, Aprašo 1 priedo 2.2 punkte frazę „nevėliau kaip per 10 dienų“ pakeisti „per 10 darbo dienų“, o Aprašo 15 punkte frazę„per 5 darbo dienas“ pakeisti „per 10 darbo dienų“.114


LITERATŪRAEmployment in Europe 2006, European Commission, Directorate-General forEmployment, Social Affairs and Equal Opportunities, Unit D.1, ISBN 92-79-02642-9,European Communities, 2006Lonnroth, J. (2000), "Active labour market policies: continuity and change",Policies towards Full Employment, OECD, Paris, 2000 pp.175-89Public employment service employment indicators. Imperfect convergence: alist of the difference in the various indicators for the purpose of operationalmeasurement. Blue Paper Print 04 06 01Sharone, O. The work of Unemployment: New Economy Job Search Practicesand Self-help Discourses. Paper presented at the annual meeting of the AmericanSociological Association, Marriott Hotel, Loews Philadelphia Hotel, Philadelphia,PA, Aug 12, 2005 [2006-10-05, prieiga per internetą].Lietuvos darbo birţos statistinė informacija115


PRIEDAI116