„KARIO“ INTERVIUsø biudþeto procento dalis.Vis dëlto atsiliepiame ádaugelá tø kvietimø, kuriønepastebi arba vengia kiti.Prie panaðiø projektø galëtøaktyviau prisidëti ir nevyriausybinësorganizacijosar privatûs verslininkai.Þinoma, remiami projektaivienaip ar kitaip yra susijæsu kraðto apsauga, betpats mûsø dalyvavimo juosefaktas yra svarbus ir visokeriopaipalaikytinas.Net ir tuo atveju, jeigu kamnors mums tø pinigø pritrûktø.Tuo labiau kad jø,kaip minëjau, reikia visainedaug. Kraðto <strong>apsaugos</strong>sistema tarnauja visuomeneiir ateityje turi iðsaugotiryðá su ja – su mûsø istorijair kultûra. Juk ir patys esamebendro kultûrinio fonoveikëjai, tautos istoriniopalikimo dalis. Net paprastakario uniforma – taip patyra tam tikras istorinio paveldofragmentas. Man patinka,kad daugelyje Lietuvoskariniø daliniø stengiamasisurinkti ir iðsaugotine tik karinës istorijos, betir kraðtotyros medþiagà,senus, istorinæ vertæ turinèiusdaiktus, dokumentus.Be to, mes glaudþiai bendradarbiaujamesu KatalikøBaþnyèia, kultûros srityje– taip pat.O dël ðiø metø biudþetoturiu pasakyti: mûsøbiudþetas ið tiesø padidëjogana þenkliai. Palygintisu praëjusiø metø biudþetu,jis padidintas 12,5 proc.Tai kone didþiausias ðuolisper visà mûsø Kraðto <strong>apsaugos</strong>sistemos istorijà. Oskaièiais tai bûtø daugiaukaip 100 mln. litø. Taèiaunepamirðkime fakto, kadðiuo metu sparèiai augamûsø ekonomika, o valstybësbiudþetas – dar labiau,nes gaunamos EuroposSàjungos finansinësáplaukos, tebesitæsianèioprivatizavimo lëðos, realizuojamitarptautiniø institucijøremiami ûkiniai projektai,kuriuose mes nedalyvaujameir negalësimedalyvauti. Todël mûsø egzistavimàlemia tik biudþetodidinimas. Kitø institucijø,tarkime, þemës ûkio lëðosðiemet iðaugo 39 proc.,nes jø fondus papildë EuroposSàjungos pinigai.Vis dëlto biudþeto lëðøskirstymas – valstybës vidausreikalas, o mes turimepraneðti Briuseliui,kiek mums bus atriekta iðbendrojo vidaus produkto.Ðiemet galësime pasigirti,kad gynybai skirtø lëðøbent nesumaþinome. Ir taijau gerai, nes prieð tai mûsøbiudþetas kasmet ðiektiek sumaþëdavo. Taèiauað dar turiu viltá, kad perskirstant2006 m. biudþetàmes vis dëlto galësimeávykdyti ir planuotà KASbiudþeto padidinimà 0,05proc.Tarptautiniu lygiu akcentuojamasmûsø kariømobilumas, ryþtas dalyvautitaikos operacijose,o pagrindinë kariuomenësfunkcija – kraðto apsauga,– kaip savaime suprantamasdalykas, likoðeðëlyje. Kà vis dëlto visuomenëturëtø þinotiapie pakitusià kraðto <strong>apsaugos</strong>doktrinà? O galjos tiesiog nëra? Ar abstrakèiosuþduoties „atlaikytipirmàjá smûgá ir lauktiNATO pagalbos“ – pakankavalstybës saugumui?– Jûsø klausime yra iratsakymas. Kodël liko ðeðëlyje?Todël, kad ið tiesødaug raðoma apie mûsøkariø dalyvavimà tarptautinëseoperacijose. Pirmiausiatai – patrauklesnëmedþiaga þurnalistams.Maþiau kà domina, pavyzdþiui,Lietuvoje vykdomi iðminavimodarbai arba ákomplikuotas situacijaspatekusiø civiliø gelbëjimas.O tokiø ir panaðiø darbøðiemet atlikta iðties nemaþai.Vis dëlto nacionalinëmûsø funkcija – kraðtoapsauga – net be þiniasklaidosdëmesio në kiek nesumenkoir lieka tokia patMinistras pasveikino ið Afganistanosugráþusius Lietuvos karius.yra pernelyg formalus. Þodþiu,á ðá klausimà kol kasturbût niekas nesiryþtø kategoriðkaiatsakyti. Manau,yra labai daug politiniøprieþasèiø kuriam laikui atidëtiðio klausimo sprendimà.Darbotvarkëje dominuojakiti klausimai – bûsimaNATO plëtra, naujø nasvarbi.Þinoma, kaip Aljansonariai, esame kolektyvinësgynybos sistemosdalyviai, ir mûsø indëlis èiabus visàlaik þenklus. Oproblema dël „pirmojosmûgio“ uþkardos yra labaisudëtinga. Mes kartusu kolegomis estais ir latviaisiki ðiol diskutuojame,koks turëtø bûti veiksmøplanas. Kaip þinote, NATOsutartyje yra 5 kolektyvinësgynybos straipsnis,sutarties tekste aptarti ir kitibendros gynybos klausimai,– daugelis ðaliø tuo irtenkinasi. Kitos ðalys, pavyzdþiui,Lenkija, ástodamaá Aljansà anksèiau uþmus pageidavo, kad „pirmojosmûgio“ uþkardosplanas bûtø sudarytas, irjis egzistuoja. Ar jis bus sudarytasir visoms kitomsnaujosioms NATO narëms– tai bûsimø diskusijø Aljansetema. Þinau,kad lenkaituo planu nëra visiðkaipatenkinti, jø nuomone, jisriø integracija ir kt. JukNATO – ne vien gynybinisAljansas, bet ir labai rimtasgeopolitinis veiksnys. Ábendrà geopolitinæ situacijàneatsiþvelgti NATO vadovainegali. Ðiaip ar taip,doktrinos generuojamos ir,pavyzdþiui, svarstantNATO reformà, jos diskutuojamos.Lietuva ðiosediskusijose aktyviai dalyvauja.Jauni Lietuvos kariaiiðtvermingai tarnauja Kosove,Irake ar Afganistanedrauge su kolegomisið kitø ðaliø ir maþumëlæpavydi jø sutarties sàlygosenumatyto uþdarbio,draudimo, socialiniø garantijøar elementarausaprûpinimo kad ir atsarginiaisvisureigiø ratais. Arkariuomenës tarptautiniamprestiþui pakankabeatodairiðko ryþto dalyvautitaikos ávedimo programose,nepaisant kukliøekonominiø iðgaliø?4