Tarnybos katile Jis ir Ji - Krašto apsaugos ministerija

kam.lt

Tarnybos katile Jis ir Ji - Krašto apsaugos ministerija

Tarnybos katileJis ir ji:ilgesio spąstuoseKario išvykimas į taikos palaikymo operaciją – didelis išbandymasjam ir šeimai, kurį karo sociologai vadina misijos emociniuciklu. Taip pat neabejojama, kad karių žmonos daro didelę įtakąsavo vyrų tarnybai.Užsienio šalių kariuomenėse jau seniai veikia paramos misijosetarnaujančių karių šeimoms centrai, o Lietuvoje žengiami tik pirmiejižingsneliai. Kokie jie?


Karių ir jų šeimų išgyvenimaiKaro akademijos Strateginių tyrimų centromokslininkai atliko tiriamąjį darbą „Kariuomenėstransformacija: karių šeimų socialinės problemos”(mokslinė vadovė prof. dr. J. Novagrockienė,atsakingoji vykdytoja dr. A. Maslauskaitė,vykdytoja E. Vileikienė). Darbe išanalizuotos ir įmisiją išvykstančių karių šeimų problemos.LKA mokslininkai nustatė, kad kario motyvacijavykti į misiją nėra vienalytė (lemia motyvų kompleksas:patirtis, karjera, materialinis atlygis), betšeima kariui gali tapti paskata ne tik vykti į misijas,bet ir atsisakyti į jas vykti. Šeima dažniau nepritarianei pritaria karių apsisprendimui vykti įmisiją, dauguma karių sunkiai išgyvena išsiskyrimąsu šeima. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, kariaipsichologines šeimos narių prisitaikymo priemisijos problemas vertina kaip labai opias. Be to,karys atlieka tarnybą geriau, jei žino, kad jo šeimabus pasirūpinta, jei prireiktų pagalbos.Misijos laikotarpiu karys ir jo antroji pusė(žmona/vyras, sugyventinė/sugyventinis) turi prisitaikytiprie pakitusios šeimos situacijos. Rizikair pavojus yra itin svarbūs psichologiniai stresoriai,kuriuos misijos metu patiria karys, bet žmonair vaikai, kurie tik numano apie galimą riziką,dažnai nedisponuoja išsamia informacija, todėldar labiau nerimauja dėl partnerio.Šis nerimo ir ilgesio periodas šeimoje prasidedaprieš kariui išvykstant į misiją. Karo sociologaiišskiria keturis tokio misijos emocinio ciklo etapus.Pirmasis etapas. Prieš išvykimą į misiją karysir jo partnerė turi pertvarkyti vaidmenis šeimoje iremociškai prisitaikyti prie jų laukiančios situacijos.Dauguma tyrimo metu kalbintų moterų prisipažino,kad nerimas išlieka per visą misijos laikotarpį,tačiau sunkiausia būna prieš išvykstant įmisiją ir misijos pradžioje.Antrasis etapas. Apima pirmą misijos mėnesį,kuriam būdingi emociniai ir organizaciniai šeimosgyvenimo sutrikimai: pasikeičia nusistovėjusigyvenimo rutina, partnerė (-is) ir vaikai emociškaiskausmingai išgyvena išsiskyrimą.Trečiasis etapas. Trunka nuo antro iki priešpaskutiniomisijos mėnesio. Šeima prisitaiko priesusiklosčiusios situacijos. „Tenka būti pačiai atsakingai,daugiau atsiranda pareigų, ir vaikaidaugiau padeda“, – pasakojo viena respondentė.Nors šeimos gyvenimas perorganizuojamas,partneriai išgyvena negatyvias su išsiskyrimu susijusiasemocijas – abi puses kankina ilgesys,vaikai dažnai išskiriami kaip labiau sustiprinantysilgesio jausmą. „Sunkiausia – paties žmogausPirmoji vaizdo konferencijasu Afganistanetarnaujančiais vyrais.Schema Nr. 1


Tarnybos katileNerimo periodas tęsiasikur kas ilgiau užmisiją.nebuvimas. Su buitiniais dalykais įmanoma susitvarkyti,juk mes, moterys, esam užgrūdintos,neišlepusios, bet šalia nėra žmogaus, trūkstabendravimo“, – savo patirtimi dalijosi respondentė.Taigi vaidmenų perorganizavimas, didesnibuitiniai ir vaikų priežiūros rūpesčiai subjektyviaivertinami kaip mažesnė problema už išsiskyrimosukeltas emocines problemas, kurių neįmanomaįveikti.Ketvirtasis etapas. Misijos pabaiga ir reintegracija,kuri trunka paskutinį misijos mėnesį irnuo dviejų iki šešių mėnesių po misijos. Šeimaibūdingos mišrios emocijos. Sugrįžimo laukimaspaprastai siejamas su džiaugsmu, pozityviomisnuotaikomis, bet sugrįžus kario ir jo šeimos nariųlaukia nauji išbandymai. Kariai siekia vėl prisiimtianksčiau šeimoje turėtus vaidmenis, tačiau misijosmetu šeimos vaidmenų sistema persitvarko,todėl jiems gali būti sunku susitaikyti su išaugusiažmonos nepriklausomybe. Papildomų problemųgali kelti ir santykiai su vaikais, nes misijosmetu susilpnėja tėvo autoritetas, vaikai įpranta,kad sprendimus dėl jų elgesio priima mama.„Buvo pereinamasis etapas. Taip. Sunku, kai šaliavėl vyras, o tu jau pripratai viena ir tvarkytis, irbūti. Prisiderinimo adaptacinis laikotarpis net ilgesnisnegu išsiskyrimo“, – pasakojo viena respondentė.Dauguma moterų pastebi po misijoskylančias problemas, o vyrai reintegracijos sunkumuslinkę nuvertinti. „Paprasčiausiai priimikaip natūralų dalyką (savotišką izoliaciją grįžus),tavo pasirinkta profesija sąlygoja tai. Vėlgi tai(įtampa grįžus) yra laikina“, – teigė vienas karys.Kiti kariai pripažino, kad misijos metu lyg ir prarandamišeiminio gyvenimo įgūdžiai.Kaip galima padėti misijose tarnaujančių kariųšeimoms?Pagalbos keliaiLKA mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kokieyra misijoje tarnaujančių Lietuvos karių šeimųporeikiai (žr. schemą Nr. 1).Kaip rodo užsienio valstybių patirtis, daugely-10


je šalių karių šeimoms teikiama informacinėparama (informacija apie situaciją misijoje) irsocialinė psichologinė parama (t. y. smulkiosneatidėliotinos paslaugos, taip pat psichologoir kapeliono paslaugos). Tuo tarpu Lietuvojetokios pagalbos atvejai – paviršutiniški irpavieniai. Dėmesys į šią sritį aukščiausiu lygiubuvo atkreiptas 2006 m. birželio 22 d., kuometkrašto apsaugos ministras įsakė sudarytidarbo grupę, kuriai pavedė išsiaiškinti problemas,su kuriomis susiduria tarptautinėse operacijosedalyvaujančių karių šeimos, ir pateiktisiūlymus, kaip jas spręsti. Šiemet šios darbogrupės pasiūlymai jau pasiekė KAS vadovybę,bet kiek dar praeis laiko, kol jie bus įgyvendinti,– sunku pasakyti.Darbo grupė nustatė paramos teikimo misijosetarnaujančių karių šeimoms kryptis.Psichologinė pagalba. Psichologinės šeimųproblemos, su kuriomis jos susiduria kariuiišvykus į misiją, pripažįstamos kaip opiausios,tačiau vengiama pripažinti psichologinėsparamos būtinybę. Prieš planuojant paramąį misijas išvykusiems kariams ir jų šeimoms,būtina įveikti kultūrinius ir visuomenėssukurtus barjerus tokioms paslaugoms. (Šiuometu jau yra parengtos ir patvirtintos psichologinėsparamos misijose dalyvaujantiemskariams ir jų šeimų nariams organizavimo gairės).Taip pat karių šeimoms galėtų būti prieinamair sielovadinė pagalba, jei jos to pageidautų.Informacinė parama. Šeimoms dažniaureikia ne finansinės paramos, o informacijos,žinojimo ir aiškumo, kad jų vyrams ar tėvamsnegresia pavojus, jie sveiki ir gyvi. 2005 m.Irake divizijos štabe tarnavusi kpt. ValentinaRakauskienė prisiminė, kad nežinia jos artimiesiemssukėlė problemų: „Likę Lietuvojemažiau supranta, kas vyksta misijoje, mažiaužinodami jie įsivaizduoja, kad viskas yra baisiau,nei yra iš tikrųjų. Ypač jautriai reagavoper televiziją pamatę karo vaizdus iš Irako.Kartą vyras per televiziją pamatė sprogdinimusBagdade. Kai paskambinau ir pasakiau,kad viskas gerai, kad mes esame įsikūrę toliau,iš pradžių jis nelabai norėjo manimi tikėti,manė, kad bandau slėpti tiesą. Paskui, jei perteleviziją rodydavo Iraką, perjungdavo kanalą“.Informacijos poreikį pabrėžė ir vyr. srž. RūtaLeikienė, kurios vyras vadovauja Provincijos atkūrimogrupei (PAG-4) Afganistane: „Manau,kad prieš misiją žmonoms reikėtų papasakotiapie pačią misiją, parodyti filmuotos medžiagos.Dėl informacijos stokos žmonos patiriastresą, nerimauja. Svarbu, ką ir kaip vyrasapie tai pasakoja. Galiu pasakyti, kad yra didelisskirtumas, kai mano vyras prieš 8 metusvyko į Bosniją ir dabar į Afganistaną, nes jaučiuvadų palaikymą, visada paklausia, gal koreikia.“Kaip būdą spręsti šią problemą darbo grupėpasiūlė karštąją telefono liniją, kuria kariųartimieji galėtų skambinti visą parą ir gauti informacijosapie įvykius misijoje. Taip patsvarstoma galimybė, kad paskambinus šiuotelefonu būtų teikiama ir psichologinė pagalba.„Būtinai reikia sukurti ir specialų tinklalapį,kuriame būtų pateikiama naujausia informacijaapie misiją, ir karių šeimų nariai galėtų tarpusavyjediskutuoti. Sociologinis tyrimas parodė,kad apskritai tarpusavyje kariams ir šeimomsgeriau bendrauti elektroniniu paštu, one telefonu – taip jie gali apgalvoti, ką parašyti,o kalbant gali išsprūsti nereikalinga emocijaar žodis, artimiesiems sukelsiantis dar didesnįnerimą“, – pasakojo darbo grupės vadovėSilva Jankevičienė.Žmonų bendravimas. Itin efektyvus paramosbūdas yra misijose tarnaujančių kariųžmonų susibūrimai. Jos susiduria su tomispačiomis problemomis ir gali viena kitą palaikyti.Pirmoji tokią iniciatyvą parodė KAM Viešųjųryšių departamento direktoriaus pavaduotojaRūta Putnikienė, subūrusi PAG-3 tarnaujančiųkarių artimuosius. Ji buvo vaizdoKarių žmonos vaizdokonferencijas įvertinopuikiai, nors jas suburtiiš pradžių buvonelengva.11


Tarnybos katileKpt. V. Rakauskienėįsitikinusi, kadnamie likę artimiejimisiją įsivaizduojabaisesnę,nei ji iš tikrųjų yra.12tilto tarp karių Afganistane ir jų šeimų narių organizatorė.Ši priemonė sulaukė didelio pasisekimoir pradėta organizuoti nuolat. „Buvotokių žmonų, kurios į vaizdo konferenciją nevažiavo,nes buvo per daug neįprasta taipbendrauti. Man buvo labai gera pamatyti savovyrą, nes per tiek laiko pradedi manyti, kad jisne realus, o virtualus. Žinoma, toks pabendravimassukelia įvairių emocijų, gal kam irašara ištryško, bet dauguma žmonų po tonesugeba sulaikyti džiaugsmo šypsenų, vyraianoje pusėje taip pat džiaugėsi. Toksemocinis atsišviežinimas turi būti“, – pasakojoR. Putnikienė.Žinoma, tokias vaizdo konferencijas suvyru būtų galima surengti naudojantis „Skype“programa, deja, kol kas interneto ryšyssu misijomis tokių dalykų paprasčiausiai„nepatempia“. Be to, akivaizdu, kad tik Afganistanetarnaujančių karių žmonos gebasusiburti ir kartu veikti, nes tokios iniciatyvosiki šiol neparodė Irake ir Kosove tarnaujančiųkarių artimieji. Šioje srityje savo veikląžada suaktyvinti birutietės.Kariuomenės dėmesys. Jis būtinas misijosetarnaujančių karių artimiesiems. Taigalėtų būti karių šeimos narių susitikimų irįvairių renginių, į kuriuos būtų kviečiamoskarių šeimos, organizavimas. Per PAG-4žmonų susitikimą kelis kartus pabrėžta, kaipmaloniai jos buvo nustebintos ir sujaudintos,gavusios kvietimus į Kariuomenės dienosminėjimą. Taip pat karių šeimos norėtųgauti pagalbos buityje, itin naudinga būtų irsuteikta galimybė nusisamdyti auklę.Karių grįžimas ir reabilitacija. „Reikėtųgeriau organizuoti karių sutiktuves. Užsienyjejos organizuojamos žymiai geriau. Pasmus jos būna skirtos ne kariams, o vadovybei.Dar vienas liūdnas pavyzdys: PAG-3tarnavusio kario žmona pasakojo, kad iš misijosgrįžę kariai praėjus tik savaitei po grįžimobuvo pakviesti į susitikimą, bet vieni, bežmonų, kurioms, kaip visada, liko virtuvė,vaikai ir visas kitas ūkis. Ta moteris sakė,kad išleisdama vyrą į pirtį pasijuto daug nelaimingesnė,nei išlydėdama į misiją“, – pasakojoS. Jankevičienė.Prevencinė karių ir jų šeimų reabilitacijapo misijų kol kas taip pat skylėta. Dėl vietųtrūkumo Karių reabilitacijos centre Druskininkuosevienam PAG-3 kariui, grįžusiam išmisijos lapkričio mėnesį, vieta atsirado tikkovą. Nelaukęs jis išvyko į Palangą, kur apgyvendinimoišlaidos kiekvienam jo šeimosnariui kainavo apie 108,4 Lt per dieną.Šeimos centrai. Koks bus galutinis pagalbosmisijose tarnaujančių karių šeimomsmodelis – dar svarstoma. Užsienio valstybiųpatirtis rodo, kad viena iš populiariausių paramosformų yra šeimos centrai, kuriuosesprendžiamos visos minėtos problemos, sukuriomis susiduria misijose dalyvaujančiųkarių šeimos. Dauguma misijoje tarnavusiųmūsų karių pritarė nuomonei, jog šeimaipadėtų paramos centrai, kurie galėtų rūpintisne tik misijoje tarnaujančiais kariais, betir padėti rotuojamiems, išeinantiems į atsargąkariams ir jų šeimoms spręsti kylančiasproblemas. Lietuvoje tokie centrai galėtųbūti išdėstyti regioniniu principu: Vilniuje,Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Rukloje.„Labai svarbu, kad parama karių šeimomsbūtų teikiama reguliariai, planingai, profesionaliai,o šioje srityje dirbtų specialiai parengtižmonės“, – įsitikinusi S. Jankevičienė.Pirmas žingsnis padedant karių, tarnaujančiųmisijose, šeimoms jau žengtas. Norintiš tiesų joms padėti, dar reikia tobulintiteisės aktus, surasti tinkamų specialistų irskirti finansavimą šioms programoms. Kariamsir jų šeimoms belieka tikėtis, kad KASvadovybė netrypčios vietoje ir šiuo keliuryžtingai eis ir toliau.Ilona SkujaitėG. Tiškos, S. Povilionio irA. Pliadžio nuotr.

More magazines by this user
Similar magazines