31(1–2) - Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir ...

sodininkyste.darzininkyste.lsdi.lt

31(1–2) - Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir ...

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRA STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAISCIENTIFIC WORKS OF THE DEPARTMENT OF AGRICULTURE ANDFORESTRY RESEARCH CENTER LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITYSODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ31(1–2)Eina nuo 1983 m.Published since 1983Babtai 2012


UDK 634/635 (06)Redaktorių kolegijaEditorial BoardDoc. dr. Česlovas BOBINAS – pirmininkas (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija),dr. Edite KAUFMANE (Latvija, Latvijos valstybinis sodininkystės institutas,biomedicinos mokslai, biologija),dr. Aleksandras KMITAS (ASU, biomedicinos mokslai, agronomija),dr. Pranas VIŠKELIS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Varšuvos ŽŪA, biomedicinos mokslai, agronomija),dr. Audrius SASNAUSKAS (LAMMC SDI, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (ASU, biomedicinos mokslai, agronomija).Redakcinė mokslinė tarybaEditorial Scientific CouncilDoc. dr. Česlovas BOBINAS – pirmininkas (Lietuva),prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (Lietuva), dr. Kalju KASK (Estija),dr. Edite KAUFMANE (Latvija), prof. habil. dr. Zdzisław KAWECKI (Lenkija),prof. habil.dr. Albinas LUGAUSKAS (Lietuva), habil. dr. Maria LEJA (Lenkija),prof. habil. dr. Lech MICHALCZUK (Lenkija), prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Lenkija),dr. Audrius SASNAUSKAS (Lietuva), prof. dr. Ala SILAJEVA (Ukraina),prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (Lietuva),prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (Lietuva),prof. dr. Viktor TRAJKOVSKI (Švedija).Redakcijos adresas:Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutasLT-54333 Babtai, Kauno r.Tel. (8 37) 55 52 10Faksas (8 37) 55 51 76El. paštas institutas@lsdi.ltAddress of the Editorial Office:Institute of Horticulture Lithuanian Research Centre for Agriculture and ForestryLT-54333 Babtai, Kaunas district, LithuaniaPhone +370 37 55 52 10Telefax +370 37 55 51 76E-mail institutas@lsdi.ltLeidinio adresas internete www.lsdi.ltLeidinys cituojamas CAB Abstracts, EBSCO Publishing, VINITI duomenų bazėseISSN 0236-4212© Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialasSodininkystės ir daržininkystės institutas, 2012© A Stulginskio universitetas, 2012


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRA STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2012. 31(1–2).Polifenoliniai junginiai obuoliuose: cheminė sudėtis,struktūros ypatumai, biologinis poveikis (apžvalga)Mindaugas Liaudanskas 1 , Pranas Viškelis 2 , Valdimaras Janulis 11Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijosFarmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra, Mickevičiaus g. 9,LT-44307 Kaunas, el. paštas farmakog@lsmuni.lt2Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas biochem@lsdi.ltObuoliai – vieni labiausiai vartojamų vaisių Lietuvoje ir visame pasaulyje. Jie yra svarbuspolifenolinių junginių šaltinis. Pagrindiniai obuoliuose nustatyti polifenoliniai junginiaiyra kvercetino grupės flavonoliai, flavan-3-oliai, dihidrochalkonai ir fenolinės rūgštys.Polifenoliniai junginiai yra antriniai augalų metabolitai, kurie atlieka biocheminių procesųmoduliatorių funkcijas, apsaugo augalus nuo nepalankių aplinkos poveikių. Polifenolinių junginiųbiologinis aktyvumas įvairiapusis. Vienas svarbiausių šių junginių veikimo būdų – stiprusantioksidacinis aktyvumas. Polifenoliniai junginiai, veikdami kaip natūralūs antioksidantai,suriša laisvuosius radikalus, slopina jų susidarymo procesus, skatina antioksidaciniu aktyvumupasižyminčių fermentų išsiskyrimą, todėl padeda išvengti oksidacinio streso, sukeliančiostruktūrinių organizmo molekulių pažaidas. Su antioksidaciniu polifenolinių junginių poveikiususiję ir kiti jų biologinio veikimo būdai: uždegimą slopinantis, antimikrobinis, antivėžinis,širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą gerinantis poveikis. Polifenolinių junginių turinčiųmaisto produktų vartojimas stiprina organizmą, padeda išvengti daugelio ligų ir susirgimų.Obuoliai, kaip polifenolinių junginių turtingas maisto produktas, turi būti įtraukiami į gyventojųracioną, jie yra perspektyvi maisto papildų gamybos žaliava.Reikšminiai žodžiai: antioksidacinis aktyvumas, obuoliai, polifenoliniai junginiai.Įvadas. Pastaraisiais metais vis didėja gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai,ekologiškiems maisto produktams, augalinės kilmės vaistams ir maisto papildams(Cohen, 2004). Maisto produktai, be pagrindinės funkcijos – aprūpinti organizmąreikiamomis maisto ir energinėmis medžiagomis, gali stiprinti žmogaus organizmą,veikti profilaktiškai, mažinti ligų riziką (Sekmokienė ir kt., 2007). Didėjantis susidomėjimasaugalinėmis žaliavomis plečia jų panaudojimo medicinoje, kosmetikosir maisto pramonėje galimybes, skatina šiuolaikiškais metodais įvertinti ir aprašyti3


1 pav. Dažniausiai obuoliuose nustatomų polifenolinių junginių formulėsFig. 1. Most common polyphenolic compound formulas found in applesBe polifenolinių junginių, obuoliuose yra ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų:organinių rūgščių (bendras kiekis – 75–100 mg/g) – vyno, obuolių, šikimo, gintaro,chinino, maleino, fumaro, citrinų rūgščių; angliavandenių (vidutiniškai – 14 mg/g) –fruktozės, gliukozės, sacharozės, galaktozės, maltozės, ksilozės, ribozės, sorbitolio,5


maltitolio, inozitolio, ksilitolio, krakmolo; pektinų (vidutiniškai – 5 mg/g); aminorūgščių– asparagino, serino, glutamino, glicino, histidino, arginino, prolino, alanino,cisteino, tirozino, treonino, valino, metionino, lizino, izoleucino, leucino fenilananino;riebiųjų rūgščių – palmitino, palmitoleino, stearino, oleino, linolio, linoleno, arachido,arachidono, eikozano ir kt.; vitaminų – askorbo rūgšties (vidutiniškai –120 µg/g),piridoksino, filochinono, mažesni kiekiai retinolio ir tokoferolio; mineralinių medžiagų– kalio (vidutiniškai – 1 440 µg/g), kalcio (70 µg/g), magnio (60 µg/g), fosforo(120 µg/g) (Wu ir kt., 2007; Gerhauser, 2008).Lentelė. Dažniausiai obuoliuose nustatomi polifenoliniai junginiaiTable. The most common polyphenolic compounds found in applesPolifenoliniai junginiaiPolyphenolic compoundsVisas obuolysWhole apple, µg/gLuobelėPeel, µg/gMinkštimasFlesh, µg/gKvercetin-3-O-galaktozidas (hiperozidas) 3,1–36,1 57,8–101,1 0,41–1,25Kvercetin-3-O-gliukozidas (izokvercitrinas) 0,6–10,9 11,8–89,2 0,31–2,85Kvercetin-3-O-ksilozidas (reinotrinas) 2,6–12,9 20,3–44,9 0,57–6,91Kvercetin-3-O-arabinozidas (avikuliarinas) 3,9–25,7 43,5–103,3 0,79–5,80Kvercetin-3-O-ramnozidas (kvercitrinas) 4,1–50,4 32,3–91,4 3,7–6,4Kvercetin-3-O-rutinozidas (rutinas) 2,0–3,6 2,0–61,0 0,04–0,6(+) Katechinas 2,3–97,6 38,1–123,9 1,1–55,2(-) Epikatechinas 5,1–339,2 165,6–591,6 27,6–142,3Procianidinas B1 2,8–110,3 46,6–254,4 31,9–172,8Procianidinas B2 6,4–324,3 196,5–468,1 81,9–212,6Floretin-2’-O-gliukozidas (floridzinas) 3,8–127,7 37,6–172,0 8,0–24,6Cianidin-3-O-galaktozidas 0,7–8,5 17,4–208,2 NenustatytaUnknownChlorogeno rūgštisChlorogenic acid14,4–700,2 19,3–233,6 103,1– 308,0P o l i f e n o l i n i ų j u n g i n i ų r e i k š m ė a u g a l a m s b e i j ų s t r u k t ū -r o s y p a t u m a i. Polifenoliniai junginiai – antriniai augalų metabolitai, aptinkamibeveik visuose induočiuose augaluose (Krazeisen ir kt., 2001; Lattanzio ir kt., 2006).Jų reikšmė augalams iki galo neištirta. Manoma, kad polifenoliniai junginiai atliekabiocheminių procesų moduliatorių funkcijas, dalyvauja ekranuojant UV spinduliavimąbei augalui prisitaikant prie nepalankių aplinkos sąlygų (Andersen, Markham, 2006).Jie apsaugo augalų ląsteles nuo oksidacinio bei deguonies trūkumo sukelto streso,sujungdami susiformavusius laisvuosius radikalus, dėl savo antimikrobinių savybiųsaugo augalą nuo patogeninių mikroorganizmų (Ghasemzadeh, Ghasemzadeh, 2011;Burchard ir kt., 2000). Dalis polifenolinių junginių yra spalvoti, jie suteikia atspalviusir spalvas įvairioms augalų dalims: lapams, žiedams, stiebams, vaisiams, todėl atliekasvarbų vaidmenį priviliojant vabzdžius, apdulkinančius augalus (Bruneton, 1999).Obuoliuose randami polifenoliniai junginiai priskiriami dviem didelėms polifenoliniųjunginių grupėms: flavonoidams ir fenolinėms rūgštims. Fenolinių rūgščių grupeipriskiriamo hidroksibenzenkarboksirūgštys ir hidroksicinamono rūgštys (Bravo, 1998).6


Hidroksibenzenkarboksirūgštys yra benzoinės rūgšties dariniai, turintys C 6–C 1struktūrą. Individualius rūgščių skirtumus šioje grupėje sąlygoja aromatinio žiedohidroksilo (-OH) ir metoksi- (CH 3O-) grupių pakaitai (Manach ir kt., 2004; Del Rioir kt., 2010). Obuoliuose nustatyti nedideli hidroksibenzenkarboksirūgščių grupeipriklausančių galo, protokatecho, siringo rūgščių kiekiai (Schieber ir kt., 2001).Hidroksicinamono rūgštims, dar vadinamoms fenilpropanoidais, būdinga C 6–C 3struktūra(Manach ir kt., 2004). Obuoliuose hidroksicinamono rūgštys aptinkamos laisvos(kavos, ferulo, p-kumaro ir sinapo rūgštys) arba kaip esteriai su chino, šikimo, vynorūgštimis, arba susijungę angliavandenių molekulėmis (Schieber ir kt., 2001; Kahleir kt., 2005). Chlorogeno rūgštis, susidaranti kavos ir chino rūgščių esterifikacijosmetu, yra viena labiausiai paplitusių fenolinių rūgščių augaluose (Ghasemzadeh,Ghasemzadeh, 2011). Obuoliuose ši rūgštis yra vienas dominuojančių polifenoliniųjunginių, obuolio minkštime chlorogeno rūgšties kiekis sudaro apie 90 proc. visųpolifenolinių junginių (Tsao ir kt, 2003).Flavonoidai yra didžiausia polifenolinių junginių grupė (Del Rio ir kt., 2010).Jiems priskiriama daugiau kaip pusė visų žinomų polifenolinių junginių (Balasundramir kt., 2006). Obuoliuose flavonoidai sudaro didelę polifenolinių junginių dalį (Price irkt., 1999). Flavonoidai yra mažos molekulinės masės junginiai. Jų aglikono pagrindasyra C 6–C 3–C 6struktūra, susidedanti iš dviejų aromatinių benzeno žiedų (A ir B žiedai),sujungtų trimis anglies atomais, paprastai per deguonies tiltelį suformuojančiais heterociklinįžiedą (C žiedas) (Andersen, Markham, 2006). Flavonoidų aglikono struktūrapavaizduota 2 paveiksle.2 pav. Flavonoidų aglikono struktūrinis pagrindasFig. 2. The principal structure of flavonoid aglyconeFlavonoidai pagal įvairias C žiedo modifikacijas skirstomi į 6 poklasius: flavonolius,flavonus, flavan-3-olius (katechinus), flavanonus, antocianinus ir izoflavonoidus(Andersen, Markham, 2006). Individualius skirtumus tarp to paties poklasio junginiųlemia įvairūs A ir B žiedų hidroksilo grupės pakaitai, kurie gali būti metilinti, acilinti,sulfatuoti, prenilinti ir glikozilinti (Manach ir kt., 2004). Obuoliuose paprastai aptinkamaflavonolių, flavan-3-olių ir antocianinų poklasių flavonoidų (Ćetković ir kt.,2008). Dažniausiai jie yra glikozidų pavidalo (Awad ir kt., 2000). Obuolių flavonoidų7


aglikonai dažniausiai yra susijungę su galaktoze, taip pat su gliukoze, ramnoze, ksiloze,arabinoze, rutinoze (Amzad ir kt., 2010). Laisvų flavonoidų aglikonų (kaip laisvokvercetino) obuoliuose nustatyti nedideli kiekiai (Schieber ir kt., 2001) .P o l i f e n o l i n i ų j u n g i n i ų b i o l o g i n i s p o v e i k i s .A n t i o k s i d a c i n i s p o v e i k i s. Polifenoliniai junginiai – svarbi augaliniųbiologiškai aktyvių junginių grupė, stiprinanti organizmą ir apsauganti nuo ligų (ElGharras, 2009; Sun ir kt., 2002). Vienas svarbiausių šių junginių veikimo būdų – stiprusantioksidacinis aktyvumas, su kuriuo susiję dauguma polifenolinių junginių biologiniųpoveikių (Scalbert ir kt., 2005). Daugelio polifenolinių junginių antioksidacinis aktyvumasyra daug didesnis nei gerai žinomų antioksidantų: askorbo rūgšties ir vitamino E(Prior, Cao, 2000). Organizme, dėl vidinių (uždegimų, aktyvios peroksidacijos peroksisomose,aktyvios fagocitozės, metabolinių reakcijų ir kt.) ir išorinių (rūkymas, UVar radiacinė spinduliuotė, aplinkos užterštumas, ozonas ir kt.) veiksnių įtakos susidaroaktyvios deguonies formos (Kohen, Nyska, 2002). Reaktyviausios deguonies formosyra laisvieji radikalai: hidroksiradikalas OH•, superoksido radikalas O2-•, azoto oksidoNO• ir lipidų peroksidų LOO• radikalai (Orrenius ir kt., 2007). Jie pažeidžia struktūrinesorganizmo makromolekules: baltymus, lipidus, angliavandenius, DNR, ir taipsąlygoja susirgimą daugeliu ligų (tokių kaip vėžys, Parkinsono ir Alzheimerio ligos,aterosklerozė ir kt.) (Halliwell, 2001; Markesbery, 1999; Steinberg, 1997). Polifenoliniųjunginių antioksidacinis poveikis pasireiškia per daugelį sudėtingų mechanizmų;1) tiesioginė laisvųjų radikalų surišimo geba. Tyrimais nustatyta, kad vienas svarbiausiųpolifenolinių junginių antioksidacinio poveikio mechanizmų yra šių junginiųgebėjimas sujungti ir inaktyvuoti laisvuosius radikalus (Halliwell ir kt., 1995). Laisvųjųradikalų sujungimas vyksta polifenoliniams junginiams atiduodant laisvos hidroksilogrupės vandenilio atomą, dėl to paprastai susidaro mažiau reaktyvūs ir stabilesni fenoksiloradikalai (Arora ir kt, 1998). Polifenoliniai junginiai gali efektyviai sujungtidaugelį reaktyvių žmogaus organizme susidarančių radikalinių (superoksido (•O 2¯),peroksilo (ROO•), hidroksilo (HO•), alkoksilo (RO•) ir azoto oksido (NO•) laisviejiradikalai) ir neradikalinių (vandenilio peroksidas (H 2O 2), singletinis deguonis ( 1 O 2),peroksinitrilas (NOO¯) bei hipochlorito rūgštis (HOCI)) oksidantų, taip apsaugodamistruktūrines organizmo makromolekules nuo pažaidų (Halliwell, 1991).2) aktyviųjų deguonies ir azoto formų susidarymo procesų slopinimas. Jis susijęssu polifenolinių junginių gebėjimu surišti metalų jonus. Pereinamųjų metalų (ypač Fe 2+ir Cu + ) jonai atlieka svarbų vaidmenį Fentono ir Haber-Veiso reakcijų metu formuojantisypač reaktyviems hidroksilo radikalams (Perron, Brumaghim, 2009). Fentonoreakcijos metu susidariusios lipidų peroksidazės (LOOH) suyra suformuodamos stipriusoksidantus, alkoksilo radikalus, sukeliančius grandinines lipidų peroksidacijosreakcijas (Fernandez ir kt; 2002). Polifenoliniai junginiai sujungia pereinamųjų metalųjonus ir taip apsaugo ląsteles nuo jų generuojamų laisvųjų radikalų sukelto oksidaciniostreso (Hider ir kt., 2001).Polifenoliniai junginiai inhibuoja fermentus, inicijuojančius uždegimus, kuriųmetu didėja laisvųjų radikalų gamyba (Al-Awwadi ir kt., 2005). Jie slopina oksidaciniųfermentų: ksantino oksidazės ir proteino kinazės C, generuojančių O2 •¯radikalus, NOsintazės, gaminančios NO• radikalus, mieloperoksidazės, atsakingos už HOCl susidarymą,aktyvumą, taip mažindami laisvųjų radikalų gamybą (Prochazkova ir kt., 2011;8


parestezijas, edemas, glaukomą (Havsteen, 2002).Yra nemažai duomenų apie polifenolinių junginių poveikį, esant padidėjusiamkraujospūdžiui. Tyrimų rezultatai rodo, kad, naudojant skirtingus hipertenzijosmodelius (spontanines hipertenzines žiurkes), kvercetinas, priklausomai nuo dozės(2–300 mg/kg per dieną), sumažino kraujospūdį, apsaugojo nuo morfologinių ir funkciniųširdies, kraujagyslių bei inkstų pažeidimų (Sesso ir kt., 2003). Manoma, kadtoks poveikis pasireiškia dėl to, kad polifenoliniai junginiai, ypač kvercetino grupėsflavonoidai, veikia kaip reaktyviųjų deguonies formų gaudyklė, sugeba reguliuotiNADPH oksidazę, atpalaiduoja kraujagysles. Polifenolinių junginių antioksidacinėssavybės po išemijos/reperfuzijos padarytų pažeidimų pasireiškia surišant O2-• ir OH•radikalus arba slopinant ksantino oksidazės aktyvumą ir lipidų peroksidacijos procesus(Hertog ir kt, 1993). Taip pat nustatytas tiesioginis kvercetino antihipertenzinispoveikis. Kvercetinas inhibuoja fosfodiesterazę, dėl šio fermento slopinimo padidėjainkstų filtracija, daugiau vandens pašalinama su šlapimu, mažėja arterinis kraujospūdis(Lakhanpal, Rai, 2007).A n t i v ė ž i n i s p o v e i k i s. Polifenoliniai junginiai yra svarbūs biologiškaiaktyvūs junginiai, saugantys nuo karcinogenezės ir mutagenezės bei padedantys gydytivėžį. Jie suriša laisvuosius radikalus, aktyvina arba slopina fermentus, apsaugo lipidus,baltymus ir nukleino rūgštis (Chang ir kt., 1994; Chithan ir kt., 2005). Polifenoliniaijunginiai slopina vėžinių ląstelių augimą bei jų transformaciją, navikų augimą, vėžiniųląstelių proliferaciją, angiogenezę, skatina vėžinių ląstelių apoptozę (Chithan ir kt.,2005; Lakhanpal, Rai, 2007). Taip pat jie inhibuoja tirozinui specifinius fermentus:baltymų kinazes, topoizomerazę I ir topoizomerazę II (Lopez-Lazaro, 2002). Dėl tovėžinių ląstelių augimas ir dalijimasis sulėtėja. Ne visi polifenoliniai junginiai turivienodą poveikį vėžinėms ląstelėms. Nustatyta, kad stipriausiu antivėžiniu veikimupasižymi kvercetino grupės flavonoliai (Chahar ir kt., 2011). Atlikus tyrimus in vitro,nustatyta, kad kvercetinas ir jo glikozidai slopina įvairių organų (prostatos, gimdoskaklelio, plaučių, krūties, storosios žarnos) vėžinių ląstelių augimą ir dalijimąsi(Havsteen, 2002; Ren ir kt., 2003). Gauti rezultatai buvo patvirtinti atlikus bandymussu gyvūnais: laboratorinių gyvūnų, šertų kvercetino turinčiu pašaru, vėžinių ląsteliųvystymasis ir dalijimasis sulėtėjo (Lamson, Brignall, 2000; Ren ir kt., 2003).Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kvercetinas ir jo glikozidai slopina karcinogenezėsprocesus – inhibuoja 12-O-tetradekanoilforbol-13-acetato (TPA) indukuotą ląsteliųtransformaciją ir transkripcijos aktyvatorius proteino 1 (AP-1) aktyvaciją (Havsteen,2002; Ren ir kt., 2003). Šis poveikis susijęs su o-dihidroksifenil- struktūra kvercetinoB žiede (Joshi ir kt., 2011). Jis būdingas kvercetinui ir jo glikozidams, karcinogenezęslopinantį poveikį išlaiko ir dauguma kvercetino metabolitų, tačiau manoma, kad jissilpnesnis nei laisvo kvercetino aglikono (Heim ir kt., 2002; Lopez-Lazaro, 2002).Flavonoidai, neturintys B žiede o-dihidroksifenil- struktūros, antivėžiniu aktyvumunepasižymi (Lopez-Lazaro, 2002).A n t i m i k r o b i n i s p o v e i k i s. Mokslinėje literatūroje aprašytas įvairių polifenoliniųjunginių grupių antimikrobinis poveikis (Gatto ir kt., 2002). Mikrobiologaiilgai diskutavo, koks yra šio jų poveikio mechanizmas. Atsižvelgiant į atliktus tyrimus,dabartinėje mokslinėje literatūroje linkstama daryti išvadą, kad polifenoliniai junginiaibakterijų nesunaikina, jų veikimas labiau bakteriostatinis (Crozer ir kt., 2010). Yra10


keletas šio poveikio mechanizmų:1) nukleorūgščių sintezės slopinimas. Atliktais moksliniais tyrimais nustatyta,kad polifenoliniai junginiai veiksmingai slopina Proteus vulgaris DNR sintezę.S. aureus bakterijose labiausiai slopinama RNR sintezė. Taip pat šiek tiek slopinamabakterijų lipidų ir baltymų sintezė, bet šie procesai nėra labai intensyvūs. Stipriausiainukleorūgščių sintezę slopina kvercetino grupės flavonoliai. Šis poveikis grindžiamastuo, kad flavonolių B žiedo hidroksilo grupės sudaro vandenilinius ryšius su nukleorūgčiųazotinėmis bazėmis. Ištyrus E. coli bakterijas paaiškėjo, kad šių bakterijų DNRgirazė slopinama 14 skirtingų flavonoidų. Taip pat nustatytas polifenolinių junginiųbakteriostatinis poveikis Staphylococcus epidermidis, Salmonella typhimurium irStenotrophomonas maltophilia bakterijoms. Tačiau svarbu pažymėti, kad stipriųkoreliacinių ryšių tarp DNR girazės slopinimo ir antibakterinio aktyvumo nebuvonustatyta, todėl manoma, kad antibakteriniam polifenolinių junginių poveikiui įtakosturi ir kiti mechanizmai (Cushnie, Lamb, 2005; Gatto ir kt., 2002);2) mikroorganizmų metabolizmo slopinimas. Antrasis ne mažiau svarbuspolifenolinių junginių bakteriostatinio poveikio mechanizmas yra mikroorganizmųmetabolizmo slopinimas. Haraguchi ir kt. nustatė, kad polifenoliniai junginiai (daugiausiaflavonoidai) inhibuoja bakterijų NADH-citochromo c reduktazę, dėl to slopinamaelektronų pernaša kvėpavimo grandinėje ir bakterijų energijos metabolizmas.Manoma, kad toks slopinimo mechanizmas labiausiai veikia Staphylococcus aureus,Micrococcus luteus mikroorganizmus, o Escherichia coli bakterijose jis nenustatytas(Gatto ir kt., 2002; Crozer ir kt., 2010; Cushnie, Lamb, 2005).A n t i o p i n i s p o v e i k i s. Polifenoliniai junginiai saugo nuo skrandžioopaligės atsiradimo ir vystymosi. Vienas iš skrandžio opaligę sukeliančių veiksniųyra padidėjęs ciklooksigenazės aktyvumas. Polifenolinių junginių opų prevencinispoveikis grindžiamas tuo, kad jie, panašiai kaip acetilsalicilo rūgštis, gali blokuotiaminorūgšties serino, esančio ciklooksigenazės aktyviajame centre, hidroksilo grupes.Tiesa, tokį poveikį daro ne visi, o tik acilo grupę savo struktūroje turintys (t.y. acilinti)polifenoliniai junginiai (Havsteen, 2002; Mota ir kt., 2009).Kita labai dažna skrandžio opaligės priežastis – Helicobacter pylori infekcija.Helicobacter pylori padermės sukeliama infekcija yra viena pagrindinių susirgimoskrandžio opalige ir skrandžio vėžiu priežasčių (González-Segovia ir kt., 2008).Manoma, kad polifenoliniai junginiai, ypač antocianinai ir kvercetino grupės flavonoliai,turi poveikį Helicobacter pylori padermės bakterijoms. Gydant Helicobacterpylori padermės bakterijų sukeliamas ligas ir kartu vartojant augalinės kilmės preparatus,kuriuose biologiškai aktyvios medžiagos yra polifenoliniai junginiai, galimapagerinti gydymo efektyvumą ir šiuos preparatus naudoti skrandžio opaligei gydyti irjos profilaktikai (González-Segovia ir kt., 2008; Mota ir kt., 2009). Nors polifenoliniųjunginių įtraukimas į opalige sergančių pacientų dietą akivaizdžiai pagerino pasveikimorodiklius (panašūs teigiami rezultatai gauti atlikus tyrimą su jūrų kiaulytėmis(González-Segovia ir kt., 2008), tikslus antibakterinio poveikio Helicobacter pyloribakterijoms mechanizmas nėra galutinai įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad polifenoliniaijunginiai turi bakteriostatinį poveikį nemažai daliai mikroorganzimų, tikėtina, kad jietaip veikia ir Helicobacter pylori bakterijas, tačiau norint tą patvirtinti, reikia atliktiišsamesnius tyrimus (Havsteen, 2002; Mota ir kt., 2009).11


Išvados. Obuoliai yra polifenolinių junginių turtingas maisto produktas. Didžiausišių junginių kiekiai kaupiasi vaisiaus luobelėje. Lietuvoje užaugintų obuoliųpolifenolinių junginių kokybinė ir kiekybinė sudėtis dar nėra tyrinėta, todėl svarbuatlikti tyrimus ir nustatyti Lietuvos sąlygomis užaugintų obuolių individualių polifenoliniųjunginių kokybinę ir kiekybinę sudėtį.Polifenoliniai junginiai yra svarbūs žmogaus organizmui, jie lemia daugelį biologiniųpoveikių. Vienas svarbiausių polifenolinių junginių veikimo būdų – stiprusantioksidacinis poveikis, todėl būtina šiuolaikiškais analizės metodais įvertinti obuoliųekstraktų antioksidacinį poveikį in vitro ir in vivo.Obuoliai yra perspektyvi augalinė maisto papildų gamybos žaliava, todėl svarbuparinkti efektyviausią polifenolinių junginių ekstrakcijos iš obuolių ėminių metodą.Skirtingų veislių obuolių cheminė sudėtis yra nevienoda, ji gali labai įvairuoti,todėl svarbu nustatyti potencialiai vertingas obelų veisles ir skatinti jų auginimąLietuvoje. Šių veislių obuoliai, turintys daug polifenolinių ir kitų biologiškai aktyviųjunginių, galėtų būti įtraukiami į polifenolinių junginių turtingų maisto produktų dietas,o jų ekstraktai naudojami maisto papildams gamintiPadėka. Darbą finansavo Lietuvos mokslo taryba (projekto Nr. SVE-02/2011).Gauta 2012 05 09Parengta spausdinti 2012 06 12Literatūra1. Al-Awwadi N. A., Araiz C., Bornet A., Delbosc S., Cristol J. P., Linck N., Azay J.,Teissedre P. L., Cros G. 2005. Extracts Enriched in Different PolyphenolicFamilies Normalize Increased Cardiac NADPH Oxidase Expression whileHaving Differential Effects on Insulin Resistance, Hypertension, and CardiacHypertrophy in High-Fructose-Fed Rats. J. Agric. Food Chem., 53(1): 151–157.2. Amzad H. M., Salehuddin S. M., Mizanur R. S. M., Kabir M. J. 2010. The effectof solvents on recovery of polyphenols from the pink fuji apple skin. AfricanJournal of Food, Agriculture, Nutrition and Development, 10: 2 556–2 569.3. Andersen Ø. M., Markham K. R. 2006. Flavonoids: Chemistry, Biochemistry,and Applications. CRC Press, New York.4. Arora A., Nair M. G., Strasburg G. M. 1998. Structure-activity relationships forantioxidant activities of a series of flavonoids in a liposomal system. Free Radic.Biol. Med., 24(9): 1 355–1 363.5. Awad M. A., de Jager A., van Westing L. M. 2000. Flavonoid and chlorogenicacid levels in apple fruit: characterisation of variation. Sci. Hortic., 83: 249–263.6. Balasundram N., Sundram K., Samman S. 2006. Phenolic compounds in plantsand agri-industrial by-products: antioxidant activity, occurrence, and potentialuses. Food Chem., 99: 191–203.12


7. Boots A. W., Lonneke C., Wilms L. C., Swennen E. L. R., Jos C. S.,Kleinjans J. C. S., Bast A., Haenen G. R. M. M. 2008. In vitro and ex vivo antiinflammatoryactivity of quercetin in healthy volunteers. Nutrition, 24: 703–710.8. Bors W., Michel C., Schikora S. 1995. Interaction of flavonoids with ascorbateand determination of their univalent redox potentials: a pulse radiolysis study.Free Radic. Biol. Med. 19(1): 45–52.9. Bravo L. 1998. Polyphenols: chemistry, dietary sources, metabolism, and nutritionalsignificance. Nutr. Rev., 56: 317–333.10. Bruneton J. 1999. Pharmacognosy phytochemistry medicinal plants. Lavoisierpublishing, Paris.11. Burchard P., Bilger W., Weissenbock G. 2000. Contribution of hydrocinnamatesand flavonoids to epidermal shielding of UV-A and UV-B radiation developingrye primary leaves as assessed by ultraviolet induced chlorophyll fluorescencemeasurements. Plant Cell Environ., 23: 1 373–1 380.12. Ceymann M., Arrigoni E., Schärer H., Nising A. B., Hurrell R. F. 2012.Identification of apples rich in health-promoting flavan-3-ols and phenolic acidsby measuring the polyphenol profile. Journal of Food Composition and Analysis,26(1–2): 128–135.13. Ćetković G., Čanadanović-Brunet J., Djilas S., Savatović S., Mandić A.,Tumbas V. 2008. Assessment of polyphenolic content and in vitro antiradicalcharacteristics of apple pomace. Food Chem., 109: 340–347.14. Chahar M. K., Sharma N., Dobhal M. P., Joshi Y. C. 2011. Flavonoids: A versatilesource of anticancer drugs. Phcog Rev., 5: 1–12. http://www.phcogrev.com/text.asp?2011/5/9/1/7909315. Chang W. S, Lee Y. L, Lu F. J, Chiang H. C. 1994. Inhibitory effects of flavonoidson xanthine oxidase. Anticancer Res., 13: 2 165– 2 170.16. Chithan K., Lung-Ta L., Ping-Ping H. L, Jiuan-Jiuan H, Ferng-Chun K, Ying-Tung H, Ming-Ting L. 2005. The Antitumor Activities of Flavonoids. In vivo,19: 895–910.17. Cohen M. H. 2004. Legal and ethical issues in complementary medicine: aUnited States perspective. Med. J. Aust., 181(3): 168–169.18. Crozier A., Del Rio D., Clifford M. N. 2010. Bioavailability of dietary flavonoidsand phenolic compounds. Molecular Aspects of Medicine, 31: 446–467.19. Cushnie T. P. T., Lamb A. J. 2005. Antimicrobial activity of flavonoids.International Journal of Antimicrobial Agents, 26: 343–356.20. Del Rio D., Borges G., Crozier A. 2010. Berry flavonoids and phenolics: bioavailabilityand evidence of protective effects. British Journal of Nutrition, 104:S67–S90.21. Duda-Chodak A., Tarko T., Satora P., Sroka P., Tuszyński T. 2010. The profileof polyphenols and antioxidant properties of selected apple cultivars grown inPoland. Journal of Fruit and Ornamental Plant Research., 18: 39–50.22. El Gharras H. 2009. Polyphenols: food sources, properties and applications – areview. International Journal of Food Science and Technology, 44: 2 512–2 518.23. FAO Stat Database. 2012. http:// faostat.fao.org13


24. Fernandez M. T., Mira M. L., Florêncio M. H., Jennings K. R. 2002. Ironand copper chelation by flavonoids: an electrospray mass spectrometry study.J. Inorg. Biochem., 92: 105–111.25. Gatto M. T., Falcocchio S., Grippa E., Mazzanti G., Battinelli L., Nicolosi G.,Lambusta D., Saso L. 2002. Antimicrobial and Anti-Lipase Activity of Quercetinand its C2-C16 3-O-Acyl-Esters. Bioorganic & Medicinal Chemistry, 10: 269–272.26. Gerhauser C. 2008. Cancer Chemopreventive Potential of Apples, Apple Juice,and Apple Components. Planta Med, 74: 1 608–1 624.27. Ghasemzadeh A., Ghasemzadeh N. 2011. Flavonoids and phenolic acids: Roleand biochemical activity in plants and human. Journal of Medicinal PlantsResearch, 5(31): 6 697–6 703.28. González-Segovia R., Quintanar J. L., Salinas E., Ceballos-Salazar R., Aviles-Jiménez F., Torres-López J. 2008. Effect of the flavonoid quercetin on inflammationand lipid peroxidation induced by Helicobacter pylori in gastric mucosaof guinea pig. Journal of Gastroenterology, 43(6): 441–447.29. Graversen H. B., Becker E. M., Skibsted L. H., Andersen M. L. 2008. Antioxidantsynergism between fruit juice and a-tocopherol. A comparison between highphenolic black chokeberry (Aronia melanocarpa) and high ascorbic blackcurrant(Ribes nigrum). Eur. Food Res. Technol. 226: 737–743.30. Halliwell B., Murcia M. A., Chirico S., Aruoma O. I. 1995. Free radicals and antioxidantsin food and in vivo: what they do and how they work. Crit. Rev. FoodSci., 35: 7–20.31. Halliwell B. 1991. Reactive oxygen species in living systems: Source, biochemistry,and role in human disease. The American Journal of Medicine, 91(3):14–22.32. Halliwell B. 2001. Role of free radicals in the neurodegenerative diseases. Drugsand Aging, 18: 685–716.33. Havsteen B. H. 2002. The biochemistry and medical significance of the flavonoids.Pharmacology & Therapeutics, 96: 67–202.34. Heim K. E., Tagliaferro A. R., Bobilya D. J. 2002. Flavonoid antioxidants: chemistry,metabolism and structure-activity relationships. Journal of NutritionalBiochemistry, 13: 572–584.35. Hertog M. G., Feskens E. J., Hollman P. C., Katan M. B., Kromhout D. 1993.Dietary antioxidant flavonoids and risk of coronary heart disease: the ZutphenElderly Study. Lancet., 342: 1 007–1 011.36. Hider R. C., Liu Z. D., Khodr H. H. 2001. Metal chelation of polyphenols.Methods in Enzymology, 335: 190–203.37. Hollman P. C., Hertog M. G., Katan M. B. 1996. Role of dietary flavonoids inprotection against cancer and coronary heart disease. Biochem Soc Trans., 24:785–789.14


38. Joshi U. J., Gadge A. S., D’Mello P., Sinha R., Srivastava S., Govil G. 2011.Anti-inflammatory, antioxidant and anticancer activity of Quercetin and its analogues.International Journal of Research in Pharmaceutical and BiomedicalSciences, 2(4): 1 756–1 766.39. Kahle K., Kraus M., Richling E. 2005. Polyphenol profiles of apple juices. Mol.Nutr. Food Res., 49: 797–806.40. Kettle A. J., Winterbourn C. C. 1997. Myeloperoxidase: a key regulator of neutrophiloxidant production. Redox. Rep. 3: 3–15.41. Kim H. P., Mani I., Iversen L., Ziboh V. A. 1998. Effects of naturally-occurringflavonoids and biflavonoids on epidermal cyclooxygenase and lipoxygenasefrom guinea-pigs. Prostaglandins Leukot. Essent. Fatty Acids, 58(1): 17–24.42. Kohen R., Nyska A. 2002. Oxidation of biological systems: oxidative stressphenomena, antioxidants, redox reactions, and methods for their quantification.Toxicol. Pathol., 30(6): 620–650.43. Krazeisen A., Breitling R., Möller G., Adamski J. 2001. Phytoestrogens inhibithuman 17β-hydroxysteroid dehydrogenase type 5. Molecular and CellularEndocrinology, 171: 151–162.44. Lakhanpal P., Rai D. K. 2007. Quercetin: A Versatile Flavonoid. Internet Journalof Medical Update, 2(2): 22–37.45. Lamson D. W., Brignall M. S. 2000. Antioxidants and Cancer III: Quercetin.Altern. Med. Rev., 5(3): 196–208.46. Lattanzio V., Lattanzio V. M. T., Cardinali A. 2006. Role of phenolics in theresistance mechanisms of plants against fungal pathogens and insects. In:F. Imperato (ed.), Phytochemistry: Advances in Research. Research Signpost,India, 23–67.47. Link A., Balaguer F., Goel A. 2010. Cancer chemoprevention by dietary polyphenols:Promising role for epigenetics. Biochemical Pharmacology, 80: 1 771–1 792.48. Lopez-Lazaro M. 2002. Flavonoids as Anticancer Agents: Structure-ActivityRelationship Study. Current Medicinal Chemistry – Anti-Cancer Agents, 2(6):691–714.49. Manach C., Scalbert A., Morand C., Remesy C., Jimenez L. 2004. Polyphenols:food sources and bioavailability. Am. J. Clin. Nutr., 79: 727–747.50. Markesbery W. R. 1999. Oxidative alterations in Alzheimer’s disease. BrainPathology, 9: 133–146.51. Marks S. C., Mullen W., Crozier A. 2007. Flavonoid and chlorogenic acid profilesof English cider apples. J. Sci. Food Agric., 87: 719–728.52. Morton L. W., Abu-Amsha Caccetta R., Puddey I. B., Croft K. D. 2000.Chemistry and biological effects of dietary phenolic compounds: relevance tocardiovascular disease. Clin. Exp. Pharmacol. Physiol., 27(3): 152–159.53. Mota K. S. L., Dias G. E. N., Pinto M. E. F., Luiz-Ferreira Â., Monteiro Souza-Brito A. R., Hiruma Lima C. A., Barbosa Filho J. M., Batista L. M. 2009.Flavonoids with Gastroprotective Activity. Molecules, 14: 979–1012.15


54. Nijveldt R. J., Nood E., Hoorn D. E. C., Boelens P. G., Norren K., Leeuwen P. A. M.2001. Flavonoids: a review of probable mechanisms of action and potential applications.Am. J. Clin. Nutr., 74: 418–425.55. Orrenius S., Gogvadze V., Zhivotovsky B. 2007. Mitochondrial oxidative stress:Implications for cell death. Annual Review of Pharmacology and Toxicology,47: 143–183.56. Pandey K. B., Rizvi S. I. 2009. Plant polyphenols as dietary antioxidants in humanhealth and disease. Oxid. Med. Cell. Longev., 2: 270–278.57. Perron N. R., Brumaghim J. L. 2009. A Review of the Antioxidant Mechanismsof Polyphenol Compounds Related to Iron Binding. Cell Biochem. Biophys., 53:75–100.58. Price K. R., Prosser T., Richetin A. M., Rhodes M. J. C. 1999. A comparison ofthe flavonol content and composition in dessert, cooking and cider-making apples;distribution within the fruit and effect of juicing. Food Chem., 66: 489–494.59. Prior R. L., Cao G. 2000. Antioxidant phytochemicals in fruits and vegetables:diet and health implications. Hortscience, 35: 588–592.60. Prochazkova D., Boušova I., Wilhelmova N. 2011. Antioxidant and prooxidantproperties of flavonoids. Fitoterapia, 82: 513–523.61. Ren W., Qiao Z., Wang H., Zhu L., Zhang L. 2003. Flavonoids: Promising anticanceragents. Medicinal Research Reviews, 23(4): 519–534.62. Scalbert A., Johnson I. T., Saltmarsh M. 2005. Polyphenols: antioxidants andbeyond. Am. J. Clin. Nutr., 81: 215S–217S.63. Schieber A., Keller P., Carle R. 2001. Determination of phenolic acids andflavonoids of apple and pear by high-performance liquid chromatography.J. Chromatotogr. A, 910: 265–273.64. Sekmokienė D., Liutkevičius A., Malakauskas M. 2007. Funkcionalusis maistasir jo veikliosios dalys. Veterinarija ir zootechnika, 37(59): 72–78.65. Sergent T., Piront N., Meurice J., Toussaint O., Schneider Y. J. 2010. Antiinflammatoryeffects of dietary phenolic compounds in an in vitro model of inflamedhuman intestinal epithelium. Chem Biol Interact.188(3): 659–667.66. Sesso H. D., Gaziano J. M., Liu S., Buring J. E. 2003. Flavonoid intake andthe risk of cardiovascular disease in women. The American Journal of ClinicalNutrition, 77:1 400–1 408.67. Skrede G., Wrolstad R. E. 2002. Flavonoids from Berries and Grapes. In: J. Shi,G. Mazza, L. M. Maguer (eds.), Functional foods. Biochemical and ProcessingAspects. CRC Press, USA, 72–123.68. Spencer J. P. E. 2010. The impact of fruit flavonoids on memory and cognition.British Journal of Nutrition, 104: S40–S47.69. Steinberg D. 1997. Low density lipoprotein oxidation and its pathobiologicalsignificance. The Journal of Biological Chemistry, 272: 20 963–20 966.70. Sun J., Chu Y., Wu X., Liu R. H. 2002. Antioxidant and antiproliferative activitiesof common fruits. J. Agric. Food Chem., 50: 7449–7454.16


71. Tsao R., Yang R., Young J. C., Zhu H. 2003. Polyphenolic Profiles in EightApple Cultivars Using High-Performance Liquid Chromatography (HPLC).J. Agric. Food Chem., 51: 6 347–6 353.72. Vita J. A. 2005. Polyphenols and cardiovascular disease: effects on endothelialand platelet function. Am. J. Clin. Nutr., 81: 292S–297S.73. Weichselbaum E., Wyness L., Stanner S. 2010. Apple polyphenols and cardiovasculardisease a review of the evidence. British Nutrition Foundation NutritionBulletin, 35: 92–101.74. Wu J., Gao H., Zhao L., Liao X., Chen F., Wang Z., Hu X. 2007. Chemical compositionalcharacterization of some apple cultivars. Food Chem., 103: 88–93.75. Zhu Q. Y., Huang Y., Tsang D., Chen Z. Y. 1999. Regeneration of alpha-tocopherolin human low-density lipoprotein by green tea catechin. J. Agric. FoodChem., 47(5): 2 020–2 025.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2012. 31(1–2).Polyphenolic compounds in apples – chemical composition, structure,biological activity (Review)M. Liaudanskas, P. Viškelis, V. JanulisSummaryApples are one of the most frequently consumed fruits in Lithuania and worldwide. They area significant source of polyphenolic compounds. The major polyphenolic compounds in applesare flavonols, flavan-3-ols, dihydrochalcones and phenolic acids. Polyphenolic compounds aresecondary plant metabolites. They act as modulators of biochemical processes, protect plantsagainst harsh environmental effects. Polyphenolic compounds have various biological activities.One of the most important effects of these compounds is strong antioxidative activity.Polyphenolic compounds are natural antioxidants which bind free radicals, inhibit their formationprocesses, stimulate production of antioxidative enzymes, therefore prevent oxidative stressthat damages structural organism molecules. Antioxidative activity is closely related to otherbiological effects of polyphenolic compounds: antimicrobial, anti-inflammatory, anticarcinogenicand cardiovascular protective activity. The consumption of apples strengthens organism,helps avoid various diseases. As a food rich in polyphenolic compounds, apples should be moreincluded in human diet, they are a promising source of raw material for food supplements.Key words: antioxidative activity, apple, polyphenolic compounds.17


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2012. 31(1–2).Herbicido Klinik Plus (v. m. glyphosate ir 2,4-D)efektyvumas obelų sodeLoreta Buskienė, Nobertas Uselis, Juozas Lanauskas,Darius Kviklys, Nomeda KviklienėLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas l.buskiene@lsdi.lt2010–2011 m. LAMMC filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute įvertintasherbicido Klinik Plus (v. m. glyphosate ir 2,4-D) efektyvumas dviskiltėms ir vienaskiltėmspiktžolėms naikinti obelų sodo pomedžiuose. Tirtos trys herbicido Klinik Plus normos: 4,0;5,0 ir 6,0 l ha -1 ; standartinis herbicidas – Roundup Classic 360 g/l (4,0 l ha -1 ).Nupurškus herbicidu, po 3 savaičių bendras piktžolių kiekis iš esmės sumažėjo, tačiauefektyviausiai (91–92 %) herbicidas Klinik Plus veikė, kai jo normos buvo 5,0 ir 6,0 l ha -1 .Praėjus 2 mėn. po purškimo, herbicido Klinik Plus efektyvumas, naikinant dviskiltes piktžoles,siekė 64–71 %. Vienaskiltėms piktžolėms po 2 mėn. herbicidai esminės įtakos neturėjo,nes pridygo naujų piktžolių, tačiau jų kiekį labai mažino Klinik Plus, purškiant didžiausiąnormą. Bendrą piktžolių kiekį herbicidas Klinik Plus tuo metu iš esmės sumažino, kai normosbuvo 6,0 bei 5,0 l ha -1 , jų efektyvumas siekė atitinkamai 70,1 ir 65,5 %. Purškiant herbicidais,fitotoksiškumo obelims nepastebėta.Reikšminiai žodžiai: dviskiltės ir vienaskiltės piktžolės, herbicidai, obelys.Įvadas. Apsaugai nuo piktžolių soduose plačiai naudojami sisteminiai herbicidai,kurių veiklioji medžiaga – glifosatas: Roundup 360 SL, Avans 480 SL (Lorentzir kt., 2011; Banaszkiewicz, Kopytowski, 2003; Lisek, 1995b; Lisek, 1995 c;Lisek, Chlebowska, 1993; Pasek, Kawecki, 1991). Tiriami ir efektyvesni už raundapąherbicidai bei jų mišiniai su MCPA (Banaszkiewicz, 2005; Kopytowski ir kt.,2005; Lipecki, 2005). Herbicidai soduose purškiami iki piktžolių sudygimo ir jomssudygus (Lisek, 2001). Dirviniai herbicidai vegetacijos pradžioje gana sėkmingaiapsaugo kultūrinius augalus nuo dygstančių piktžolių (Lisek, 1995 a). Tačiau augalainuo šių piktžolių apsaugomi ilgiau, derinant dirvinius herbicidus su kontaktiniais arsisteminiais, kurie naikina sudygusias piktžoles. Žymus Lenkijos herbicidų tyrėjasJ. Lisek (1995b), remdamasis tyrimų duomenimis, pažymėjo, kad glifosato pagrinduveikiantis sisteminis herbicidas Banish gerai naikina piktžoles obelų sode, tačiauefektyviausiai jis veikia, naudojamas kartu su dirviniu herbicidu Devrinol 450 SC.18


Taikant integruotą vaisių auginimo technologiją, herbicidai dirvoje turėtų suskiltiper trumpesnį negu 3 mėnesių laikotarpį. Pagal šią technologiją rekomenduojamanaudoti mažiau dirvinių herbicidų, o daugiau tiesiai ant piktžolių purškiamų herbicidų(Banaszkiewicz, 2005). Ekologiniu požiūriu labiau pageidautini ir kultūriniusaugalus mažiausiai pažeidžiantys yra kontaktiniai herbicidai: Basta, Reglone ir kt.bei įvairūs jų deriniai (Kawecki, Bieniek, 2001; Pasek, Kawecki, 1991). Daugiametėsvienaskiltės piktžolės soduose ir uogynuose paprastai naikinamos herbicidais FusiladeSuper, Agil ir pan. (Lisek, 1995 a; Kawecki, Kopański, 1991).Darbo tikslas – įvertinti herbicido Klinik Plus (v. m. glyphosate ir 2,4-D) efektyvumądviskiltėms ir vienaskiltėms piktžolėms naikinti obelų pomedžiuose, siekiantregistruoti naujus Lietuvos sodams tinkamus herbicidus.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Registracinis bandymas atliktas 2010–2011 m. LAMMC filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute. Herbicidai purkšti‘Štario’ veislės obelų sodo pomedžiuose ant sudygusių piktžolių pagal šią schemą:1. Nepurkšta (kontrolė);2. Roundup Classic 360 g/l (standartas) – 4,0 l ha -1 ;3. Klinik Plus – 4,0 l ha -1 ;4. Klinik Plus – 5,0 l ha -1 ;5. Klinik Plus – 6,0 l ha -1 .Purkšta nugariniu purkštuvu HARDI 4110-12 (slėgis – 3 atmosferos) obelųužuomazgų formavimosi pradžioje (70 BBCH). Purškiamo tirpalo kiekis – 375 l ha -1 .Laukelio dydis – 3 vaismedžiai; plotas – 10,2 m 2 (6 × 1,7 m). Bandymas darytas 4pakartojimais.Piktžolių apskaitos atliktos prieš herbicidų purškimą, praėjus 5 savaitėms ir2 mėnesiams po purškimo. Piktžolės pagal rūšinę sudėtį suskaičiuotos 4-iose bandymųlaukelio vietose 0,25 × 1,0 m dydžio apskaitinėse juostose. Nustatytas piktžoliųskaičius 1 m 2 . Buvo stebimas herbicido toksiškumas obelims. Derlius nevertintas.‘Štario’ veislės obelys pasodintos 1995 m. 4 × 2 m atstumais (1 250 vnt. ha -1 ).Priešsėlis – juodasis pūdymas. Dirvožemis – sekliai karbonatingas, giliau – glėjiškasrudžemis (RDg4-k1), priemolis. Pagrindiniai agrocheminiai dirvožemio rodikliai(0–40 cm gylyje): pH – 7,4 (KCL ištraukoje), humuso – 2,3 %, P 2O 5– 290 mg kg -1 ,K 2O – 180 mg kg -1 , Ca – 5 600 mg kg -1 , Mg – 1 500 mg kg -1 . Trąšų normos – N 30P 80K 100.2010 ir 2011 m. vegetacijos periodais meteorologinės sąlygos obelims augtibuvo palankios. 2010 m. iškrito daug kritulių per vegetaciją, ypač gegužės, liepos beirugpjūčio mėn.(1,4–1,7 karto daugiau už daugiametį vidurkį). 2011 m. labai lietingibuvo birželis ir liepa, kai kritulių iškrito atitinkamai 4 ir 2 kartus daugiau, palyginti sudaugiamečiu vidurkiu. Žymiai didesnis kritulių kiekis vegetacijos laikotarpiu sąlygojogausų piktžolių augimą ir naujų dygimą.Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti dispersinės analizės metodu randomizuotųpakartojimų blokams, duomenis transformuojant pagal formulę log (x + 2).Rezultatai. 2010 m. prieš purškimą herbicidais gegužės mėnesį obelų pomedžiuosedviskilčių ir bendras piktžolių kiekis visuose bandymo variantuose iš esmėsbuvo panašus, nors piktžolėtesni buvo tie laukeliai, kurie vėliau purkšti tiriamu nauju19


herbicidu Klinik Plus pagal didžiausią normą (1 ir 4 lentelės). Iš dviskilčių piktžoliųrūšių vyravo paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale L.) – jų buvo 55–74 %bendro dviskilčių piktžolių kiekio. Vienaskiltės piktžolės prieš purškimą sudarė30–44 % bendro piktžolių kiekio (2 ir 3 lentelės). 2011 m. gegužės mėnesį dviskilčiųpiktžolių kiekis atskiruose bandymo variantuose buvo sumažėjęs 57–66 %,vienaskilčių piktžolių – 74–95 %, o bendras piktžolių kiekis – 65–78 %, palyginti suprieš purškimą buvusių jų kiekiu 2010 metais.1 lentelė. Dviskilčių piktžolių skaičius obelų sode prieš purškimą herbicidais irpo joTable 1. Number of dicotyledonous weeds in apple orchard before spraying with herbicidesand after itVariantasVariantNepurkštaNot sprayedMetaiYear20102011vid.averageRoundup Classic 2010360g/l (standartas / 2011standard) 4 l ha -1 vid.averageKlinik Plus 4 l ha -1 20102011vid.averageKlinik Plus 5 l ha -1 20102011vid.averageKlinik Plus 6 l ha -1 20102011vid.averagePrieš purškimą,vnt. m -2Before spraying(unt. m -2 )359,0 ab150,0 ab254,5 ab332,0 ab143,0 ab237,5 ab352,0 ab137,0 ab244,5 ab382,0 ab182,0 b282,0 b418,0 b142,0 ab280,0 abPraėjus 3 sav.po purškimo3 weeks after sprayingvnt. m -2unt. m -2402,0 b73,0 c237,5 b55,2 a30,0 abc42,6 a66,0 a20,0 a43,0 a29,2 a20,0 a24,6 a24,8 a27,0 abc25,9 aefektyvumasefficiency, %–––86,358,982,183,672,681,992,772,689,693,863,089,1Praėjus 2 mėn.po purškimo2 months after sprayingvnt. m -2 efektyvumasunt. m -2 efficiency, %233,2 c108,0 d170,6 d201,2 bc83,0 bcd142,1 bcd165,5 abc14,0 a89,8 abcd122,8 abc1,0 a61,9 ab64,0 a35,0 ab49,5 a–––13,723,116,729,087,047,447,499,163,772,667,671,0Reikšmės stulpeliuose, pažymėtos bent viena ta pačia raide (tais pačiais tyrimo metais),statistiškai nesiskiria (p = 0,05) / Means in columns followed at least by one the same letter (inthe same year of investigation) are not significantly different (p = 0.05).20


2 lentelė. Paprastųjų kiaulpienių (Taraxacum officinale L.) skaičius obelų sodeprieš purškimą herbicidais ir po joTable 2. Number of common dandelion (Taraxacum officinale L.) in apple orchard beforespraying with herbicides and after itVariantasVariantNepurkštaNot sprayedMetaiYear20102011vid.averageRoundup Classic 2010360 g/l (standartas / 2011standard) 4 l ha -1 vid.averageKlinik Plus 4 l ha -1 20102011vid.averageKlinik Plus 5 l ha -1 20102011vid.averageKlinik Plus 6 l ha -1 20102011vid.averagePriešpurškimą,vnt. m -2Beforespraying(unt. m -2 )242 ab58,0 ab150,0 ab245 ab102,0 b173,5 b194 ab100,0 ab147,0 ab211 ab91,0 ab151,0 ab245 b99,0 ab172,0 abPraėjus 3 sav.po purškimo3 weeks after sprayingvnt. m -2unt. m -2273,8 b59,0 c165,4 b54,0 a30,0 abc42,0 a55,0 a20,0 a37,7 a20,0 a20,0 a20,0 a20,8 a24,0 abc22,4 aefektyvumasefficiency, %–––80,349,274,679,866,177,292,766,187,992,459,386,5Praėjus 2 mėn.po purškimo2 months after sprayingvnt. m -2unt. m -2121,2 ab62,0 bcd91,6 ab123,8 b83,0d103,4 ab101,2 ab13,0 ab57,1 ab93,5 ab1,0 a47,2 ab48,0 ab32,0 abcd40,0 abefektyvumasefficiency, %–––-2,1-33,9-12,916,579,037,722,998,448,560,448,456,3Reikšmės stulpeliuose, pažymėtos bent viena ta pačia raide (tais pačiais tyrimo metais),statistiškai nesiskiria (p = 0,05) / Means in columns followed at least by one the same letter (inthe same year of investigation) are not significantly different (p = 0.05).2010 m. atlikus piktžolių apskaitą praėjus 3 savaitėms po purškimo, nustatyta,kad herbicidai gana efektyviai naikino piktžoles obelų pomedžiuose. Parinkus 4 l ha -1Klinik Plus ir tokią pačią standartinio herbicido Roundup Classic normą, dviskilčiųpiktžolių sunaikinimo efektyvumas buvo 84–86 %, palyginti su nepurkštu variantu(1 lentelė). Išpurškus herbicidą pagal minėtas normas, paprastosios kiaulpienės buvosunaikintos 80 % (2 lentelė). Efektyviausiai dviskiltes piktžoles (ir paprastąsiaskiaulpienes) herbicidas Klinik Plus naikino, kai jo normos buvo 5 ir 6 l ha -1 – efektyvumassudarė apie 93—94 %, palyginti su nepurkštu variantu (1 ir 2 lentelės).2011 m. dviskilčių piktžolių (ir paprastųjų kiaulpienių) iš esmės sumažėjo, sodo pomedžiusnupurškus herbicidu Klinik Plus (normos – 4 ir 5 l ha -1 ) – efektyvumas siekėbeveik 73 % (1 lentelė).21


3 lentelė. Vienaskilčių piktžolių skaičius obelų sode prieš purškimą herbicidaisir po joTable 3. Number of monocotyledonous weeds in apple orchard before spraying withherbicides and after itVariantasVariantNepurkštaNot sprayedMetaiYear20102011vid.averageRoundup Classic 2010360 g/l (standartas / 2011standard) 4 l ha -1 vid.averageKlinik Plus 4 l ha -1 20102011vid.averageKlinik Plus 5 l ha -1 20102011vid.averageKlinik Plus 6 l ha -1 20102011vid.averagePrieš purškimą,vnt. m -2Beforespraying,unt. m -2146,0 ab104,0 b125,0 ab264,0 ab39,0 ab151,5 ab264,0 ab70,0 ab167,0 b176,0 ab13,0 ab95,0 ab284,0 b15,0 ab150,0 abPraėjus 3 sav.po purškimo3 weeks after sprayingvnt. m -2unt. m -2170,0 b6,0 ab88,0 b9,0 a7,0 b8,0 a15,0 a5,0 ab10,0 a0 a1,0 ab0,5 a1,2 a3,0 ab2,1 aefektyvumasefficiency, %–––94,7-16,790,991,216,788,610083,394,399,350,097,6Praėjus 2 mėn.po purškimo2 months after sprayingvnt. m -2unt. m -257,2 ab7,0 c32,1 b49,5 ab2,0 abc25,8 ab63,8 b2,0 abc32,8 ab16,0 ab0 a8,0 ab21,2 ab1,0 a11,1 abefektyvumasefficiency, %–––13,571,419,6-11,471,4-2,272,110075,162,985,765,4Reikšmės stulpeliuose, pažymėtos bent viena ta pačia raide (tais pačiais tyrimo metais),statistiškai nesiskiria (p = 0,05) / Means in columns followed at least by one the same letter (inthe same year of investigation) are not significantly different (p = 0.05).2010 m. atlikus vienaskilčių piktžolių apskaitą praėjus 3 savaitėms po purškimo,nustatyta, kad šias piktžoles labai efektyviai (91–100 %) naikino visų tirtų normų KlinikPlus ir standartinis herbicidas (3 lentelė). 2011 m. herbicidai nedarė esminio poveikiovienaskiltėms piktžolėms: jų bandymo laukeliuose buvo labai mažai.2010 m. bendras piktžolių kiekis, praėjus 3 savaitėms po purškimo, sumažėjo išesmės: 4 l ha -1 Klinik Plus ir tokios pačios normos standartinis herbicidas piktžoliųkiekį sumažino 86–89 %, o purškiant Klinik Plus (norma – 5 ir 6 l ha -1 ) – apie 95–96 %(4 lentelė). 2011 m. atlikus analogišką apskaitą nustatyta, kad bendras piktžolių kiekisiš esmės sumažėjo purškiant Klinik Plus, kai normos – 4 ir 5 l ha -1 : jų efektyvumasbuvo atitinkamai 68 ir 73 % (4 lentelė).22


4 lentelė. Bendras piktžolių skaičius obelų sode prieš purškimą herbicidais irpo joTable 4. Total number of weeds in apple orchard before spraying with herbicides and after itVariantasVariantNepurkštaNot sprayedMetaiYear20102011vid.averageRoundup Classic 2010360 g/l (standartas / 2011standard) 4 l ha -1 vid.averageKlinik Plus 4 l ha -1 20102011vid.averageKlinik Plus 5 l ha -1 20102011vid.averageKlinik Plus 6 l ha -1 20102011vid.averagePriešpurškimą,vnt. m -2Beforespraying(unt. m -2 )505,0 ab254,0 b380,0 ab596,0 ab182,0 ab389,0 ab616,0 ab207,0 ab412,0 ab558,0 ab195,0 ab377,0 ab702,0 b157,0 ab430,0 bPraėjus 3 sav.po purškimo3 weeks after sprayingvnt. m -2unt. m -2572,0 b79,0 c325,5 b64,2 a37,0 abc50,6 a81,0 a25,0 a53,0 a29,2 a21,0 a25,1 a26,0 a30,0 abc28,0 aefektyvumasefficiency, %–––88,853,284,585,868,483,794,973,492,395,562,091,4Praėjus 2 mėn.po purškimo2 months after sprayingvnt. m -2unt. m -2290,5 d115,0 d202,7 c250,8 bcd85,0 bcd168,0 bc229,2 bcd16,0 a122,6 abc138,8 ab1,0 a69,9 a85,2 a36,0 ab60,6 aefektyvumasefficiency, %–––13,726,117,121,186,139,552,299,165,570,768,770,1Reikšmės stulpeliuose, pažymėtos bent viena ta pačia raide (tais pačiais tyrimo metais),statistiškai nesiskiria (p = 0,05) / Means in columns followed at least by one the same letter (inthe same year of investigation) are not significantly different (p = 0.05).Praėjus 2 mėnesiams po obelų pomedžių purškimo herbicidais, 2010 m. nustatytasesminis dviskilčių piktžolių skaičiaus sumažėjimas, palyginti su kontroliniu variantu,parinkus didžiausią naujo herbicido Klinik Plus normą (1 lentelė). Šiame variante,palyginti su kontroliniu variantu, dviskilčių piktžolių sunaikinimo efektyvumas siekėbeveik 73 %. Purškiant standartiniu herbicidu, per 2 mėnesius po purškimo priaugodaug naujų piktžolių ir jų buvo 86 %, palyginti su nepurkštu variantu. Atlikus paprastųjųkiaulpienių apskaitą praėjus 2 mėnesiams po purškimo, esminių skirtumų tarp bandymovariantų nenustatyta, nors efektyviausiai šias piktžoles naikino Klinik Plus (norma –6 l/ha) (2 lentelė). Lyginant paprastųjų kiaulpienių kiekį, nustatytą praėjus 2 mėnesiamspo purškimo, su jų kiekiu, buvusiu iki purškimo, nustatyta: kai naujo herbicido normabuvo didžiausia, šių piktžolių buvo sunaikinta 80 %, kituose variantuose – 48–56 %.Panašūs rezultatai gauti 2010 m. atlikus vienaskilčių piktžolių apskaitą (3 lentelė).Palyginus šių piktžolių kiekį praėjus 2 mėnesiams po purškimo, esminių skirtumų tarp23


tirtų variantų nenustatyta. 2011 m. atlikus piktžolių apskaitą po 2 mėnesių, nustatyta,kad dviskiltes piktžoles labai efektyviai naikino visų tirtų normų naujas herbicidasKlinik Plus, ypač 5 l ha -1 : efektyvumas – 99 % (1 lentelė). Naikinant paprastąsias kiaulpienes,statistiškai patikima buvo 5 l ha -1 norma (2 lentelė). Po 2 mėnesių vienaskiltespiktžoles iš esmės efektyviausiai naikino herbicidas Klinik Plus, kai jo normos buvo6 ir 5 l ha -1 ( 86 ir 100 %) (3 lentelė).Įvertinus bendrą piktžolių skaičiaus sumažėjimą 2010 m. praėjus 2 mėnesiams poobelų pomedžių purškimo herbicidais, nustatyta, kad naujas herbicidas Klinik Plus buvoiš esmės efektyviausias, kai jo normos – 6 ir 5 l ha -1 (4 lentelė). Lyginant su nepurkštuvariantu nustatyta: kai Klinik Plus herbicido norma buvo 6 l ha -1 , jo efektyvumas siekė71 %, kai 5 l ha -1 – 52 %. Palyginus piktžolių kiekį, buvusį praėjus 2 mėnesiams popurškimo, su jų kiekiu prieš purškimą, nustatyta: kai Klinik Plus norma buvo 6 l ha -1 ,bendras piktžolių skaičius sumažėjo beveik 88 %, kai 5 l ha -1 – 75 %. 2011 m. bendrąpiktžolių skaičių iš esmės mažino visų tirtų normų herbicidas Klinik Plus; herbicidasbuvo efektyviausias (99 %), kai jo norma buvo 5 l ha -1 (4 lentelė).2011 m. gegužės mėn., įvertinus bendrą piktžolių kiekį praėjus metams po purškimoherbicidais, esminių skirtumų tarp variantų nenustatyta (4 lentelė), nes dėl gausauskritulių kiekio tam tikrais vegetacijos tarpsniais pridygo daug naujų piktžolių. Tačiaunustatyta tendencija: Klinik Plus buvo efektyviausias (sunaikino 38 % piktžolių) parinkusdidžiausią jo normą (6 l ha -1 ) (4 lentelė). Lyginant bendrą piktžolių kiekį bandymolaukeliuose praėjus metams po purškimo su jų kiekiu prieš purškimą, taip pat nustatyta,kad mažiausiai piktžolių (apie 22 %) liko parinkus didžiausią Klinik Plus normą.Ištyrus herbicido Klinik Plus 4, 5 ir 6 l ha -1 normas, fitotoksiškumo obelimsnepastebėta.Aptarimas. Viena dažniausių sodininkų problemų – didelis sodų piktžolėtumas.Siekiant sumažinti vaisių išauginimo sąnaudas ir naudoti kuo mažiau pesticidų,kuriami ir tiriami nauji preparatai, į kurių sudėtį įeina dvi arba kelios veikliosiosmedžiagos (Neve ir kt., 2011; Kopytowski ir kt., 2005). Tokiu būdu galima padidintipesticidų efektyvumą, sumažinti jų normas ir purškimų skaičių. Šiuo tiksluLAMMC filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute buvo atlikti registraciniainaujo herbicido Klinik Plus efektyvumo tyrimai. Apibendrinus dvejų tyrimo metųpiktžolių apskaitos praėjus 3 savaitėms po purškimo duomenis, nustatyta, kad herbicidaiiš esmės mažino dviskilčių piktžolių kiekį obelų sodo pomedžiuose, tačiauefektyviausias buvo Klinik Plus, kai jo normos – 6 ir 5 l ha -1 : efektyvumas siekėapie 89–90 %, palyginti su nepurkštu variantu. Analogiškos tendencijos nustatytosir naikinant paprastąsias kiaulpienes (1 ir 2 lentelės), kurios sudarė didesnę dviskilčiųpiktžolių dalį. Panašiai herbicidas veikė ir vienaskiltes piktžoles (efektyvumas –89–98 %). Purškiant herbicidais bendras piktžolių kiekis iš esmės sumažėjo, tačiauefektyviausiai (91–92 %) veikė naujas herbicidas Klinik Plus, kai jo normos buvo 5ir 6 l ha -1 (4 lentelė).Geriausiai bandomojo sodo piktžolėtumą ir panaudotų herbicidų bei jų normųefektyvumą parodė piktžolių apskaita, atlikta praėjus 2 mėnesiams po purškimo.Nustatyta, kad Klinik Plus jas naikino statistiškai patikimai, kai jo normos buvo 5 ir6 l ha -1 : jų efektyvumas siekė atitinkamai 64 ir 71 % (1 lentelė). Paprastųjų kiaulpieniųkiekiui tirti herbicidai esminės įtakos neturėjo, nes pridygo naujų piktžolių. Kaimyninių24


šalių mokslininkai, tyrinėdami piktžolių rūšinę sudėtį obelų sode per vegetaciją, taippat pažymėjo, kad ir naudojant keletą herbicidų antroje vegetacijos pusėje vis tiekpriželia naujų piktžolių, ypač paprastųjų kiaulpienių (Mahn, 1984; Lipecki, Janish,1999; Lipecki J., 2007). Vienaskiltėms piktžolėms herbicidai taip pat esminės įtakosneturėjo, nors jų kiekį Klinik Plus gerokai sumažino, parinkus didžiausias normas.Apibendrinus visus tyrimų rezultatus nustatyta, kad bendrą piktžolių kiekį naujasherbicidas Klinik Plus mažino iš esmės, kai jo normos buvo 6 ir 5 l ha -1 : efektyvumassiekė atitinkamai 70,1 ir 65,5 % (4 lentelė).Obelų pomedžiams apsaugoti nuo dviskilčių ir vienaskilčių piktžolių, purškiantvegetacijos metu ant sužėlusių piktžolių, rekomenduojama herbicido Klinik Plus(v. m. glyphosate ir 2,4 – D) norma – 5 l ha -1 , jeigu piktžolėtumas didesnis ir didesnėspiktžolės – 6,0 l ha -1 .Išvados. 1. Praėjus 3 savaitėms po purškimo, dviskilčių piktžolių kiekis obelųsodo pomedžiuose iš esmės sumažėja, naudojant visas tirtas herbicidų normas, betefektyviausios yra Klinik Plus 6 ir 5 l ha -1 normos – 89–90 %, palyginti su nepurkštuvariantu. Parinkus minėtas normas, herbicidai vienaskiltes piktžoles sunaikina89–98 %.2. Bendras piktžolių kiekis praėjus 3 savaitėms po purškimo iš esmės sumažėja,naudojant visas tirtas herbicidų normas, tačiau efektyviausiai (91–92 %) jas naikinaherbicidas Klinik Plus, kai normos – 5 ir 6 l ha -1 .3. Praėjus 2 mėnesiams po purškimo dviskiltes piktžoles efektyviausiai (64 ir71 %) naikina herbicidas Klinik Plus, kai normos – 5 ir 6 l ha -1 . Paprastųjų kiaulpieniųir vienaskilčių piktžolių kiekiui tirti herbicidai esminės įtakos neturi.4. Praėjus 2 mėnesiams nuo purškimo, bendrą piktžolių kiekį iš esmės mažinaherbicidas Klinik Plus, kai normos – 6 ir 5 l ha -1 : jų efektyvumas siekia atitinkamai70,1 ir 65,5 %.Gauta 2012 04 12Parengta spausdinti 2012 05 16Literatūra1. Banaszkiewisz T., Kopytowski J. 2003. Some aspects of glyphosate use in appleorchards. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(1): 41–46.2. Banaszkiewisz T. 2005. Zagroźenie dla organizmow źywych powodowane przezstosowanie herbicydow w ogrodnictwie. Materialy z XX spotkania zespoluherbologicznego komitetu nauk ogrodniczych PAN. Warszawa, Olsztyn, 5–8.3. Kawecki Z., Bieniek A. 2001. Dandelion (Taraxacum officinale Web.) as a persistentweed, culinary and feeding plant, medicinal, cosmetic and apiarian andrecultivating plant. 18th Meeting of Herb. Group, Polish Ac. of Sci. Lublin,Olsztyn, Poland, 13–22.4. Kawecki Z., Kopański K. 1991. Wpływ wybranych graminicydow na odchwaszczenieplantacji truskawek po zbiorach owocow. Proceedings of 13th Meetingof Herb. Group, Polish Ac. of Sci. Skierniewice, 7–9.25


5. Kopytowski J., Banaszkiewisz T., Markuszewski B. 2005. Chemiczne zwalczaniechwastow w szkolce jabloni a jakosc drzewek. Materialy z XX spotkaniazespolu herbologicznego komitetu nauk ogrodniczych PAN. Warszawa, Olsztyn,29–35.6. Lipecki J. 2007. Badania składu gatunkowego chwastow w pasach herbicydowychw latach 1998–1999 i 2006 w dwoch sadach jabłoniowych. Materialy zXXI spotkania zespolu herbologicznego komitetu nauk ogrodniczych PAN.Warszawa, Olsztyn, 20–24.7. Lipecki J. 2005. Chwasty dominujące w sadach świata – praca przeglądowa.Materialy z XX spotkania zespolu herbologicznego komitetu nauk ogrodniczychPAN. Warszawa, Olsztyn, 36–41.8. Lipecki J., Janish A. 1999. Effects of method of soil management on orchard weedoccurrence and distribution. Electronic J. Of Polish Agricultural Universities,Horticulture, 2(2): 1–10.9. Lisek J. 2001. Application of terbuthylazine (Click 500 SC) in mixtures withnon-residual herbicides in orchards. 18th Meeting of Herb. Group, Polish Ac. ofSci. Lublin, Olsztyn, Poland, 36–39.10. Lisek J., Chlebowska D. 1993. Efficiency of herbicide Avans 480 SL for weedcontrol prior to planting of small fruits and killing old raspberry plants. ActaHorticulture. Sixth International Symposium on Rubus and Ribes. Skierniewice,Poland, 579–585.11. Lisek J. 1995 a. Ocena możliwości odchwaszczania sadόw przy użyciu acetochloru.Materialy z XV spotkania zespolu herbologicznego komitetu nauk ogrodniczychPAN. Warszawa, Olsztyn, 26–35.12. Lisek J. 1995 b. Ocena przydatności nowej formulacji soli trimetylosulfoniowejglifosatu (Banish) do nizczenia chwastow w sadach. Materialy z XV spotkaniazespolu herbologicznego komitetu nauk ogrodniczych PAN. Warszawa,Olsztyn, 30–35.13. Lisek J. 1995 c. The evaluation of the new glyphosatetrimesium formulation(Banish) for weed control in orchards. Proc. 15th Meeting of Herb. Group,Polish Ac. Of Sci. Warszawa, Poland, 30–35.14. Lorentz L., Beffa R., Kraehmer H. 2011. Recovery of plants and histological observationson advanced weed stages after glyphosate treatment. Weed Research,51: 333–343.15. Mahn E. G. 1984. Structural changes of weed communities and populations.Vegetation, 58: 79–85.16. Neve P., Norsworthy J. K., Smith K. L., Zelaya L. A. 2011. Modeling evolutionand management of glyphosate resistance in Amaranthus palmeri. WeedResearch, 51: 99–112.17. Pasek E., Kawecki Z. 1991. The usefulness of Goal 2 E, Reglone and Roundupin controlling of dispensable sward in the black currants on alluvial salty soilsin Zulawy. Proc. 13th Meeting of Herb. Group, Polish Ac. of Sci. Skierniewice,Poland, 34–36.26


SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2012. 31(1–2).Efficiency of herbicide Klinik Plus (v. m. glyphosate ir 2,4-D) in apple orchardL. Buskienė, N. Uselis, J. Lanauskas, D. Kviklys, N. KviklienėSummaryThere was evaluated efficiency of herbicide Klinik Plus (v. m. glyphosate ir 2.4-D) fordestruction of dicotyledonous and monocotyledonous weeds in apple orchard areas under treesat LRCAF, Institute of Horticulture in 2010–2011. There were investigated three rates of herbicideKlinik Plus: 4; 5 and 6.0 l ha -1 ; standard herbicide – Roundup Classic 360 g/l (4.0 l ha -1 ).3 weeks after spraying with herbicide total weed amount significantly decreased, butherbicide Klinik Plus was the most effective (91–92 %) when its rates were 5 and 6 l ha -1 .2 months after spraying efficiency of herbicide Klinik Plus destroying dicotyledonous weedsreached 64–71 %. Herbicide didn’t influence significantly monocotyledonous weeds, becausemany new weeds sprouted, but their amount was very decreased by the biggest rate of KlinikPlus. Herbicide Klinik Plus significantly decreased total weed amount when rates were 5 and6 l ha -1 . Their efficiency reached correspondingly 70.1 and 65.5 %. Spraying herbicides phytotoxicityon apple trees wasn’t observed.Key words: apple trees, dicotyledonous and monocotyledonous weeds, herbicides.27


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2012. 31(1–2).Liejimo ir pagrindinio tręšimo normų įtakapramoniniu būdu auginamų svogūnųproduktyvumui ir kokybės rodikliamsOna Bundinienė, Roma Starkutė, Vytautas ZalatoriusLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas o.bundiniene@lsdi.ltAugalų aprūpinimas vandeniu ir maisto medžiagomis jų vegetacijos laikotarpiu yravienas pagrindinių derliaus formavimo veiksnių. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės instituto bandymų laukuose ir Biochemijos ir technologijos laboratorijoje2008–2009 metais. Dirvožemis – karbonatingasis sekliai glėjiškas priesmėlio ant lengvopriemolio išplautžemis – IDg8-k (Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc). Dirvožemioarmuo – 22–25 cm storio, mažo humusingumo, mažo ir vidutinio azotingumo, turtingas judriojofosforo, kalcio ir magnio, vidutinio kalingumo. Imant derlių svogūnai buvo rūšiuojami įprekinius ir neprekinius ir sveriami. Taip pat buvo paimti ir pagal variantus sudaryti bandiniai(apie 1,0 kg) biocheminės sudėties tyrimams atlikti.Didžiausias svogūnų prekinis derlius (98,6 t ha -1 ) ir prekinio derliaus išeiga (84,6 %) gautitręšiant pagal vidutinę kompleksinių trąšų (VKTN, N 80P 80K 160) normą ir laistant vidutiniškai(vandens norma – 60 m 3 ha -1 ). 1 kg išbarstytų kompleksinių trąšų, tręšiant pagal VKTN,padidino prekinį svogūnų derlių 66 kg. Išlaistytas 1 m 3 vandens prekinį svogūnų derlių padidino53,7 kg ha -1 . Mažiausi sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų bei cukrų kiekiai buvo rastisvogūnų ropelėse, kai vandens norma buvo didelė. Daugiausia askorbo rūgšties (vidutiniškai7,53 mg%) buvo laistant vidutiniškai. Didžiausias nitratų kiekis (vidutiniškai 86,71 mg kg -1 )taip pat nustatytas laistant vidutiniškai. Tręšiant vienanarėmis trąšomis ir kompleksinėmistrąšomis pagal įvairias normas abiejuose liejimo fonuose ir nelaistant, svogūnų sausųjų medžiagų,tirpių sausųjų medžiagų ir cukrų kiekiai svogūnų ropelėse mažėjo. Askorbo rūgšties irnitratų kiekiai ropelėse nuo trąšų didėjo, tačiau esminių skirtumų tarp tręšimo variantų nebuvo.Reikšminiai žodžiai: derlius, kokybė, liejimo normos, pagrindinis tręšimas, svogūnai.Įvadas. Augalų aprūpinimas vandeniu ir maisto medžiagomis jų vegetacijoslaikotarpiu yra vienas pagrindinių derliaus formavimo veiksnių (Imtiyaz ir kt.,2000; Abdel-Mawly, 2004; Araus ir kt., 2002). Pagrindinis drėgmės šaltinis yraatmosferos krituliai, kurie aprūpina dirvožemį reikalinga augalams drėgme, tačiauvegetacijos laikotarpiu jie pasiskirsto labai nevienodai ir iškritęs kritulių kiekis dažniausiainepatenkina augalų poreikių (Dirsė, 2001). Augalų poreikiai drėgmei atski-28


ais ontogenezės tarpsniais taip pat nėra vienodi ir priklauso nuo augalo vystymositarpsnio, šaknų sistemos galingumo, dirvožemio vandens fizikinių savybių, orotemperatūros bei laistymo technikos ir būdo (Аутко, 2004). Lietuvos klimato sąlygomisaugalai daugiausia vandens sunaudoja liepos–rugpjūčio mėnesiais (vidutiniškai5 mm per parą, arba 40–50 m 3 ha -1 ). Daržovės vegetacijos metu sunaudoja apie3 000–5 500 m 3 ha -1 vandens, o mūsų šalyje iškrinta vidutiniškai 2 400–3 000 m 3 ha -1(tai yra 240–300 mm) kritulių (Dirir kt., 2000).Svogūnai turi labai silpną, paviršiuje išsidėsčiusią šaknų sistemą ir intensyvausaugimo metu reikalauja daug drėgmės viršutiniame dirvos sluoksnyje, nors naudojają labai taupiai. Per vegetacijos laikotarpį svogūnai sunaudoja 2 700 m 3 ha -1 vandens.Daug drėgmės (75–80 % pilno dirvožemio lauko drėgmės imlumo) svogūnams reikiaiki ropelės formavimosi, o formuojantis ropelei, svogūnams, ypač laikyti skirtiemsdrėgmė nereikalinga (65–70 % pilno dirvožemio drėgmės imlumo), todėl likus 2–3savaitėms iki derliaus nuėmimo nebelaistoma (Аутко, 2004). Nelaistomi svogūnaimažiau išgarina vandens, bet ir derlius yra mažesnis. Optimaliam derliui gauti laistytireikia ropelėms augant, o vegetatyvinio augimo ir brendimo metu svogūnai drėgmėstrūkumui mažiau jautrūs (Sammis ir kt., 2000, Kadayifci ir kt., 2005). Sorensen irkiti (2002) pažymi, kad augalai, patyrę stresą dėl sausros per paskutines tris augimosavaites, išaugina 21 % mažesnį derlių nei augę normaliomis sąlygomis.Tinkamas laistymas turi įtakos ir svogūnų ropelių kokybės rodikliams (Mermoudir kt., 2005). Per gausus laistymas vegetacijos laikotarpiu gali sumažinti svogūnųproduktyvumą ir pabloginti kokybę (Doorenbos, Kassam, 1986). Kokybei įtakos turiir tręšimas azoto, fosforo, kalio ir sieros trąšomis. Per didelis trąšų naudojimas, ypačazoto, gali turėti neigiamos įtakos kai kurių savybių kitimui: gali padidėti nitratų kiekis,titruojamasis rūgštumas ir titruojamojo rūgštumo bei cukrų santykis ir sumažėtivitamino C, tirpiųjų sausųjų medžiagų ir tirpiųjų cukrų, magnio ir kalcio kiekiai (Wangir kt., 2008). Azoto kiekio didinimas daugiau nei 200 kg ha -1 , kaip pažymi Hendriksenir Hansen (2001), mažina sausųjų medžiagų kiekius subrendusiose ropelėse. Kitiautoriai (Halvorson ir kt., 2002) teigia, kad azoto koncentracija ropelėse nepriklausonuo azoto trąšų.Darbo tikslas – ištirti laistymo ir skirtingų liejimo bei pagrindinio tręšimo normųįtaką svogūnų produktyvumui ir kokybeiTyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Svogūnai auginti Lietuvos sodininkystėsir daržininkystės instituto bandymų laukuose 2008–2009 metais. Biocheminėssudėties (sausosios ir tirpios sausosios medžiagos, cukrūs, askorbo rūgštis, nitratai)tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos irtechnologijos laboratorijoje.Dirvožemis – karbonatingasis sekliai glėjiškas priesmėlio ant lengvo priemolioišplautžemis – IDg8-k (Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc). Dirvožemioarmuo – 22–25 cm storio, mažo humusingumo, mažo ir vidutinio azotingumo, turtingasjudriojo fosforo, kalcio ir magnio, vidutinio kalingumo (1 lentelė).29


1 lentelė. Dirvožemio agrocheminiai rodikliai prieš bandymo įrengimąTable 1. Soil agrochemical characteristics before layout of experimentMetaiYearspH KClDirvožemio agrocheminiai rodikliaiAgrochemical characteristics *Babtai, 2008, 2009 m.N min.j. P 2O 5j. K 2O Ca Mg Humusaskg ha -1 Humus, %mg kg -12008 m. 7,4 77,1 400 231 3 434 923 1,302009 m. 6,5 59,6 265 138 5 660 1 330 1,99*Mineralinio azoto kiekis ariamajame ir poarmeniniame dirvožemio sluoksniuose, kitirodikliai – ariamajame sluoksnyje.* Mineral nitrogen amount established in arable and subsoil layer, others indices – in arablelayer.Auginti ’Spirit’ F 1veislės svogūnai. Sėklos norma – 1 mln. vnt. ha -1 daigių sėklų,sėta lygiame paviršiuje. Priešsėlis – žieminiai kviečiai. Sėjos schema: 8 + 15 + 8 + 15 +8 + 15+ 8 (lysvės). Sėta tiksliai sėjančia universalia pneumatine daržovių sėjamąjaUPDS-2,8. Sėkla įterpiama 2–3 cm gylyje. Dirvos dirbimo ir pasėlių priežiūros darbaiatlikti pagal LSDI priimtas intensyvaus daržovių auginimo technologijas.Pradinis svogūnų laukelio plotas – 5,6 m 2 (ilgis – 4 m, plotis – 1,4 m), apskaitinis– 4,2 m 2 (ilgis – 3 m, plotis – 1,4 m). Bendras svogūnų bandymo plotas – 540 m 2 .T y r i m o s c h e m a / T h e i n v e s t i g a t i o n s c h e m e: Veiksnys / Factor A:Liejimo norma / Watering rates (iš karto išliejamas vandens kiekis / (water amount appliedat once):1. Nelaistoma / Without watering2. Vidutinė norma / Average rate (60 m 3 ha -1 )3. Didelė norma / High rate (200 m 3 ha -1 )Veiksnys / factor B: Pagrindinis tręšimas / Main fertilization1. Be pagrindinio tręšimo / Without main fertilization – N 0P 0K 02. Vienanarės trąšos, vadovaujantis LSDI priimtomis rekomendacijomis ir remiantisdirvožemio agrocheminių tyrimų duomenimis / Simple fertilizers, accordingto LIH recommendations and the data of soil agrochemical investigations (N 60P 45K 105) –Vienanarės / Simple3. Maža kompleksinių trąšų norma / Low rate of complex fertilizers (N 60P 60K 120) –MKTN / LRCF4. Vidutinė kompleksinių trąšų norma / Average rate of complex fertilizers(N 80P 80K 160) – VKTN / ARCF5. Didelė kompleksinių trąšų norma / High rate of complex fertilizers (N 100P 100K 200) –DKTN / HRCFVisas bandymų plotas pavasarį, išlyginus dirvą, patręštas humistaru (30 l ha -1 ir500 l ha -1 vandens). Kaip fosforo trąša naudota amofosas, kuriame yra 49 % P 2O 5ir12 % N, o trūkstamas azoto kiekis buvo išbertas tręšiant amonio salietra (N – 34 %).Kaip kalio trąša naudota kalio magnezija (K 2O – 30 %, kartu ir MgO – 10 %, S –17 %).30


3, 4, ir 5 variantuose buvo naudotos plačiai paplitusios kompleksinės trąšos (tyrimometais Cropcare 10 10 20 + 4,15 % MgO + 11 % S bei mikroelementai: B, Cu, Fe, Mn,Mo, Zn ir Se). Visuose variantuose svogūnai tręšti papildomai per lapus, naudojantFerticare 14 6 24, Folicare 5 10 40 ir Final K.Variantai laukuose kartoti 3 kartus. Laukeliai išdėstyti sistemine tvarka.Laistyta remiantis vakuuminių drėgmėmačių, įrengtų svogūnų pasėlyje 8 ir 20 cmgyliuose, sodmenimis. Liejama, kai dirvožemio drėgnis priartėja prie 70 % pilno dirvožemiodrėgmės imlumo. Per 2008 m. vegetacijos laikotarpį svogūnų pasėlis buvolaistytas 5 kartus (po 2 kartus gegužės ir birželio mėnesiais ir kartą – liepos mėnesį)ir 2009 m. – 3 kartus gegužės mėnesį. Vidutinė vienkartinė laistymo norma buvo60 m 3 ha -1 , didelė laistymo norma – 200 m 3 ha -1 vandens. Liejama mobiliu laistymoaparatu „Piccolo-3“ su sprinklerinio tipo liejimo purkštukais.Imant derlių (2008 m. rugpjūčio 29 d. ir 2009 m. rugsėjo 7 d.) ropelės buvo rūšiuojamosį prekines ir neprekines ir sveriamos. Taip pat buvo paimti ir pagal variantussudaryti bandiniai (apie 1,0 kg) biocheminės sudėties tyrimams atlikti. Nustatyta:sausosios medžiagos – gravimetriškai, išdžiovinus +105 ± 2 °C temperatūroje ikinekintamos masės (Food analysis, 1986), tirpios sausosios medžiagos – refraktometru(skaitmeninis refraktometras ATAGO) (Методы..., 1987), cukrus – AOAC metodu(AOAC, Official...,1990), vitaminas C – titruojant 2,6-dichlor-fenolindofenolio natriodruskos tirpalu, nitratai – potenciometriniu metodu su jonselektyviniu elektrodu(Metodiniai nurodymai..., 1990).Tyrimų duomenų dispersinė analizė atlikta programa ANOVA.M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. Visų vegetacijos laikotarpio mėnesių (balandžio–rugpjūčio)oro temperatūra abiem tyrimo metais buvo žemesnė už vidutinędaugiametę (2008 m. – 1,4 °C, 2009 m. – 1,7 °C) (1 pav.).1 pav. Meteorologinės sąlygos vegetacijos laikotarpiu.Babtų agrometeorologinės stotelės duomenys, iMETOS prognozavimo sistemaFig. 1. Meteorological conditions during vegetation period.Data of Babtai agrometeorological station, iMETOS prognostication system.31


Vidutinė 2009 m. vegetacijos laikotarpio oro temperatūra buvo žemesnė už2008 m. to paties laikotarpio oro temperatūrą, tačiau gegužės ir liepos mėnesiais orotemperatūra aukštesnė buvo 2009 metais. 2009 m. liepa buvo drėgna, o 2008 m. – sausa.Kritulių abiem tyrimo metais per vegetacijos laikotarpį iškrito mažiau už daugiametįvidurkį, bet 2009 m. buvo sausesni nei 2008 metai. Kritulių pasiskirstymasatskirais vegetacijos mėnesiais gerokai skyrėsi. 2008 m. gegužės, birželio ir lieposmėnesiai, kuomet augalams dygti ir augti reikalinga drėgmė, buvo sausesni už daugiamečiusvidurkius, o rugpjūčio mėnuo, kai svogūnams bręsti drėgmės nereikia,iškrito 26,2 % daugiau kritulių nei daugiametis vidurkis ir net du kartus daugiau nei2009 metais. 2009 m. balandžio ir gegužės mėnesiai buvo sausi, o birželio ir lieposmėnesiais iškrito 31 % kritulių daugiau nei daugiamečiai vidurkiai, todėl augalamsaugti drėgmės buvo net per daug. Rugpjūčio mėnuo buvo sausas ir svogūnams bręstisąlygos buvo geros.Rezultatai. P r e k i n i s d e r l i u s i r j o i š e i g a. Trąšos prekinį svogūnųropelių derlių padidino vidutiniškai 20,6 t ha -1 , arba 41,2 % (2 pav.), o prekinio derliausišeigą – 7,2 % (3 pav.).2 pav. Liejimo ir pagrindinio tręšimo įtaka svogūnų prekiniam derliuiFig. 2. Influence of watering and background fertilization on onion marketable yieldBabtai, 2008–2009 m.Geriausias svogūnų derlius visuose liejimo variantuose ir svogūnų nelaistant buvotręšiant pagal vidutinę kompleksinių trąšų normą. Prekinis svogūnų derlius, palyginti suaugintų be trąšų ir nelaistytų svogūnų derliumi, padidėjo vidutiniškai 36,4 t ha -1 , arba85,1 %. Labiausiai prekinis derlius nuo trąšų padidėjo laistant svogūnus, kai vandensnorma buvo vidutinė (vidutiniškai 34,7 t ha -1 , arba 75,8 %). Prekinio derliaus išeiga32


padidėjo 1,1 %. Svogūnų pasėlio nelaistant, trąšos prekinį derlių padidino vidutiniškai18,3 t ha -1 , arba 42,8 %. Trąšos buvo mažiausiai efektyvios, kai vandens norma buvodidelė. Prekinis derlius nuo trąšų padidėjo 8,8 t ha -1 , arba 14,4 %. Išlaisčius 1 m 3 vandens,prekinis derlius padidėjo 8,8 kg ha -1 . Prekinio derliaus išeiga padidėjo 4,2 %.3 pav. Liejimo ir pagrindinio tręšimo įtaka svogūnų prekinio derliaus išeigaiFig. 3. Influence of watering and background fertilization on output ofonion marketable yieldBabtai, 2008–2009 m.Laistymas svogūnų ropelių prekinį derlių padidino vidutiniškai 13,7 t ha -1 , arba23,8 %, prekinio derliaus išeigą – 8,6 %. Kai vandens norma buvo vidutinė (60 m 3 ha -1 ),prekinis ropelių derlius, palyginti su nelaistytų svogūnų derliumi, padidėjo vidutiniškai16,1 t ha -1 , arba 28,0 %. Išlaistytas 1 m 3 vandens prekinį svogūnų derlių padidino53,7 kg ha -1 . Prekinio derliaus išeiga padidėjo 11,6 %. Kai vandens norma buvo didelė(200 m 3 ha -1 ), prekinis svogūnų derlius, palyginti su nelaistytų svogūnų derliumi,padidėjo 11,2 t ha -1 , arba 19,5 %. Išlaisčius 1 m 3 vandens, gautas 11,2 kg ha -1 prekinioderliaus priedas. Prekinio derliaus išeiga padidėjo 5,6 %. Didinant vandens normą,prekinis derlius ir jo išeiga nedidėjo. Kai vandens norma buvo didelė , palyginti suvidutine, prekinis derlius sumažėjo 24,6 t ha -1 , arba 24,9 %, išeiga – 9,1 %.Didžiausias prekinis svogūnų derlius (98,6 t ha -1 ) gautas tręšiant pagal vidutinękompleksinių trąšų normą, kai vandens norma buvo vidutinė. Derlius, palyginti sunetręštų ir nelaistytų svogūnų derliumi, padidėjo 55,8 t ha -1 , arba 2,3 karto, o palygintisu netręštų ir gausiai laistytų (didelė vandens norma) – 37,0, arba 60,1 %. Didžiausiaprekinio derliaus išeiga taip pat gauta tręšiant pagal vidutinę kompleksinių trąšų normą,kai vandens norma buvo vidutinė. Prekinio derliaus išeiga padidėjo atitinkamai8,4; 37,8 ir 17,4 %.Tręšiant pagal vidutinę kompleksinių trąšų normą, prekinis svogūnų derlius,palyginti su augintų be trąšų svogūnų derliumi, padidėjo 52,8 t ha -1 , arba 2,2 karto,33


palyginti su tręštų vienanarėmis trąšomis, apskaičiuotomis pagal planuojamą išaugintiderlių ir agrocheminių tyrimų duomenis, – 38,2 t ha -1 , arba 63,2 %, palyginti su tręštųpagal mažą kompleksinių trąšų normą – 19,8 t ha -1 , arba 25,1 %, palyginti su tręštųpagal didelę kompleksinių trąšų normą – 14,4 t ha -1 arba 17,1 %. Prekinio derliausišeiga padidėjo atitinkamai 19,9; 6,4 ir 4,5 %. 1 kg išbarstytų kompleksinių trąšų,kai kompleksinių trąšų norma buvo vidutinė, prekinės svogūnų produkcijos derliųpadidino 66 kg.S v o g ū n ų r o p e l i ų b i o c h e m i n i a i r o d i k l i a i. Vandens normosdidinimas, tiek auginant svogūnus be trąšų, tiek tręšiant vienanarėmis ar įvairiomiskompleksinėmis trąšomis pagal įvairias normas, mažino sausųjų, tirpių sausųjų medžiagųir cukrų, bet didino askorbo rūgšties kiekį (2 lentelė). Sausųjų medžiagų kiekiailaistant, palyginti su nelaistytų svogūnų, sumažėjo vidutiniškai 2,3 %, tirpių sausųjųmedžiagų – 1,7 %, cukrų – 2,2 %. Mažiausi sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų beicukrų kiekiai buvo rasti gausiai laistant svogūnų pasėlį (didelė liejimo norma). Sausųjųmedžiagų kiekiai gausiai laistant, palyginti su nelaistytų svogūnų, sumažėjo vidutiniškai2,8 %, tirpių sausųjų medžiagų – 2,3 %, cukrų – 3,4 %. Nitratų kiekiai, kai vandensnorma buvo vidutinė, palyginti su nitratų kiekiu svogūnų pasėlio nelaistant, buvo didesni(vidutiniškai 86,71 mg kg -1 ), o kai vandens norma buvo didelė – 4,7 % mažesni.Daugiausia askorbo rūgšties (vidutiniškai 7,53 mg%) buvo laistant vidutiniškai.2 lentelė. Liejimo ir pagrindinio tręšimo normų įtaka svogūnų ropelių biocheminiamsrodikliams.Table 2. Influence of watering and background fertilization on biochemical indices ofonion bulbsBabtai, 2008, 2009 m.SM Tirpios SM Cukrūs Askorbo rūgštisDM, Soluble solids, Sugars, Ascorbic acids,% % % mg%1 2 3 4 5 6NelaistytaWithout watering (veiksnys / factor A)TręšimasFertilization (veiksnys / factor B)Be pagrindinio tręšimoWithout main fertilizationVienanarėsSimpleMKTNLRCFVKTNARCFDKTNHRCFVidutiniškai laistantAverage wateringNitrataiNitrates,mg kg -111,10 8,60 7,00 6,10 64,1010,20 8,10 6,76 6,80 73,0010,15 8,40 6,85 6,55 73,909,99 8,50 6,89 6,70 81,729,92 7,60 6,52 6,61 88,8310,28 8,20 6,80 6,60 76,3134


2 lentelės tęsinysTable 2 continued1 2 3 4 5 6Vidutinė vandens normaMedium watering rate (60 m 3 ha -1 , veiksnys / factor A)Be pagrindinio tręšimo10,48 8,40 6,95 7,47 79,40Without main fertilizationVienanarės10,15 8,50 6,71 7,88 87,37SimpleMKTN10,02 8,10 6,71 7,30 89,83LRCFVKTN9,94 7,90 6,98 7,45 88,67ARCFDKTN9,93 7,80 6,34 7,55 88,30HRCFVidutiniškai laistant10,06 8,10 6,74 7,53 86,71Average wateringDidelė vandens normaHigh watering rate (200 m 3 ha -1 , veiksnys / factor A)Be pagrindinio tręšimo10,02 8,27 6,41 6,20 76,31Without main fertilizationVienanarės9,95 7,73 6,53 7,23 77,96SimpleMKTN9,99 7,95 6,61 7,50 79,81LRCFVKTN9,91 7,97 6,52 7,03 79,13ARCFDKTN10,05 8,30 6,80 7,50 82,65HRCFVidutiniškai laistant9,98 8,00 6,57 7,09 72,69Average wateringVidutiniškai tręšiantAverage fertilizationBe pagrindinio tręšimo10,53 8,41 6,78 6,59 73,31Without main fertilizationVienanarės10,1 8,11 6,67 7,30 77,96SimpleMKTN10,05 8,15 6,76 7,12 79,81LRCFVKTN9,95 8,12 6,76 7,06 79,13ARCFDKTN9,79 7,90 6,56 7,32 82,65HRCFR 05/ LSD 05(A) 0,18 0,14 0,11 0,13 1,76R 05/ LSD 05(B) 0,25 0,19 0,16 0,18 2,48R 05/ LSD 05(A × B) 0,47 0,36 0,30 0,34 4,6435


Tręšiant vienanarėmis trąšomis ir kompleksinėmis trąšomis pagal įvairias normasabiejuose liejimo fonuose ir svogūnų nelaistant, sausųjų medžiagų, tirpių sausųjųmedžiagų ir cukrų kiekiai svogūnų ropelėse mažėjo (2 lentelė). Sausųjų medžiagųkiekis nuo trąšų sumažėjo vidutiniškai 5,0 %, tirpių sausųjų medžiagų – 4,0 %, cukrų– 1,45 %. Askorbo rūgšties ir nitratų kiekiai ropelėse nuo trąšų didėjo: askorborūgšties – vidutiniškai 9,2 % , nitratų – 9,0 %. Didžiausi šių medžiagų kiekiai aptikti,kai kompleksinių trąšų norma buvo didelė.Aptarimas. Rzekanowski ir kt. (2007) duomenimis, laistymas padidina ne tikbulvių derlių, bet ir 2–4 kartų padidėja 4–6 cm skersmens gumbų kiekis. Moldavijojeatliktų tyrimų duomenys rodo, kad laistymas yra efektyvus visiems augalams:daržo žirnių derlingumas padidėjo 1,7, pomidorų, augintų iš daigų – 1,4–2,7, pomidorų,sėtų tiesiai į dirvą, – 1,9–4, svogūnų – 5, morkų – 6,5 karto. Sumažinus vandensnormas 25 %, derliaus sumažėjimas neviršijo 6 %, sumažinus 50 % – neviršijo20 % (Gumanyk, 2006). Lenkų tyrėjų duomenimis (Borówczak, Grześ, 2002), laistantcukrinių runkelių šaknų derlius padidėja 17,3 %, lapų – 13,7 %. 1 mm sunaudotovandens derlių padidina 62,7 kg, taip pat padidėja azoto trąšų efektyvumas. Azoto,kalio ir sieros naudojimas (N 125K 175S 24), Mozumder ir kt. (2007) tyrimų duomenimis,didina svogūnų derlių. Tręšimas ir laistymas didina ‘Riviera’ F 1ir ‘Utopia’ F 1veisliųsvogūnų derlių (Rumpel ir kt., 2003). Mūsų tyrimų duomenys parodė, kad laistymasir tręšimas prekinį svogūnų derlių padidino vidutiniškai 55,3 %, prekinio derliausišeigą – 21,3 %. Nuo laistymo prekinis derlius padidėjo vidutiniškai 23,8 %, prekinioderliaus išeiga – 8,6 %. Nuo trąšų prekinis svogūnų derlius padidėjo vidutiniškai41,2 %, o prekinio derliaus išeiga – 7,2 %. Didžiausias svogūnų prekinis derlius irprekinio derliaus išeiga buvo gauti tręšiant pagal vidutinę kompleksinių trąšų normąir laistant vidutiniškai (vidutinė vandens norma – 60 m 3 ha -1 ). 1 kg išbarstytųkompleksinių trąšų, tręšiant pagal VKTN, prekinį svogūnų derlių padidino 66 kg.Išlaistytas 1 m 3 vandens prekinį svogūnų derlių padidino 53,7 kg ha -1 . Prekinio derliausišeiga padidėjo 11,6 %. Laistant gausiai (didelė liejimo norma) 1 kg išbarstytųtrąšų, tręšiant pagal VKTN, prekinės svogūnų produkcijos derlių padidino 35,6 kg.Išlaistytas 1 m3 vandens, kai vandens norma buvo didelė, prekinį svogūnų derliųpadidino 11,2 kg ha -1 .Kumar ir kt. (2007) pažymi, kad laistant gausiai, kai trąšų norma – 200 kg ha -1 ,gaunamas didesnis sausųjų medžiagų derlius. Metwally (2011), Sorensen ir Grevsen(2001) pažymi, kad geresnis prekinis svogūnų derlius gaunamas laistant mažiau ir kadvandens kiekio didinimas neigiamai koreliuoja su sausųjų medžiagų kiekiu ropelėseir lapuose. Stresas dėl drėgmės paskutiniu augimo laikotarpiu paankstina brendimą,sumažina prekinį derlių ir padidina sausųjų medžiagų kiekį (Sorensen ir kt., 2002).Mūsų tyrimų duomenys yra analogiški. Vandens normą didinant, sausųjų medžiagųkiekiai mažėjo. Analogiškai kito ir tirpių sausųjų medžiagų kiekiai. Svogūnų nelaistant,kaip rodo Tkacenko ir Korzun (1970) tyrimai, sausųjų medžiagų ir cukrų kiekiai buvodidesni nei svogūnų pasėlį laistant, bet derlius mažesnis. Mūsų tyrimų duomenys parodė,kad didinant vandens normą cukrų kiekis svogūnų ropelėse mažėjo ir mažiausiasbuvo laistant gausiai (didelė liejimo norma) (2 lentelė).Woldetsadik ir Workneh (2010) teigia, kad azoto lygio didėjimas neturi esminėsįtakos sausųjų medžiagų, tirpių sausųjų medžiagų, bendrojo cukraus kiekiui svogūno36


opelėje. Mūsų tyrimų duomenys parodė, kad didėjant trąšų normai mažėjo sausųjųmedžiagų, tirpių sausųjų medžiagų kiekiai, didėjo askorbo rūgšties ir nitratų kiekiai(2 lentelė). Didelės azoto normos, kaip nurodo Wang ir kiti (2008), gali padidintinitratų kiekius.Išvados. 1. Didžiausias svogūnų prekinis derlius (98,6 t ha -1 ) ir prekinio derliausišeiga (84,6 %) gauti tręšiant pagal vidutinę kompleksinių trąšų (N 80P 80K 160) normą irlaistant vidutiniškai (vandens norma – 60 m 3 ha -1 ).2. 1 kg išbarstytų kompleksinių trąšų, tręšiant pagal vidutinę kompleksinių trąšųnormą, prekinį svogūnų derlių padidino 66 kg. Išlaistytas 1 m 3 vandens prekinį svogūnųderlių padidino 53,7 kg ha -1 .3. Mažiausi sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų bei cukrų kiekiai buvo rasti svogūnųropelėse, kai vandens norma buvo didelė.4. Tręšimas abiejuose liejimo fonuose ir svogūnų auginimas nelaistant mažinosausųjų medžiagų, tirpių sausųjų medžiagų ir cukrų kiekius svogūnų ropelėse. Askorborūgšties ir nitratų kiekiai ropelėse nuo trąšų didėjo.Gauta 2012 04 02Parengta spausdinti 2012 05 07Literatūra1. Abdel-Mawly S. E. 2004. Growth, yield, uptake and water use efficiency ofcarrot (Daucus carota L.) plants as influenced by irrigation level and nitrogenfertilization rate. Asian university Bulletin of Environmental Research, 7(1):111–122.2. AOAC. 1990. Official methods of analysis. K. Helrich (ed.), 15 th ed. –Arlington,Virginia, 35B: 925.3. Araus J. L., Slafer G. A., Reynolds M. P., Royo C. 2002. Plant breeding anddrought in C3 cereals: what should we breed for? Annals of Botany, 89:925–940.4. Borówczak F., Grześ S. 2002. Influence of irrigation, foliar fertilization and nitrogenapplication on root yields and on economic effects of sugar beet cultivation.Bulletin IHAR, 222: 203–214.5. Dirsė A., Galminas Z., Kinčius L. 2000. Melioracija ir drėkinimas, 222.6. Dirsė A. 2001. Žemės ūkio augalų vegetacijos laikotarpių drėgmingumas. Žemėsūkio mokslai, 3: 51–56.7. Doorenbos J., Kassam A. H. 1986. Yield Response to Water. FAO Irrigation andDrainage Paper 33. Rome, 144.8. Food anаlysis: general techniques, additives, contaminants and composition.1986. Rome, FAO, 205.9. Gumanyk A. V. 2006. Irrigation and fertilizing of agricultural crops inconditions of insufficient humidifying: Dis. Doctor of habilitat of agriculturalsciences. Kishenev, 377.37


10. Halvorson A. D., Follett R. F., Bartolo M. E., Schweissing F. C. 2002. Nitrogenfertilizers use efficiency of furrow-irrigated onion and corn. Agronomy Journal,94: 442–449.11. Hendriksen K., Hansen S. L. 2001. Increasing the dry matter production in bulbonions (Allium cepa L.). Acta Horticulturae, 555: 147–152.12. Imtiyaz M., Mgadla N. P., Manase S. K., Chendo K., Mothobi E. O. 2000. Yieldand economic return of vegetable crops under variable irrigation. IrrigationScience Journal, 19(2): 87–93.13. Kadayifci A., Tuylu G. I., Ucar Y., Cakmak B. 2005. Crop water use of onion(Allium cepa L.) in Turkey. Agricultural Water Management, 72(1, 2): 59–68.14. Kumar S., Imtiyaz M., Kumar A. 2007. Effect of differential soil moisture andnutrient regimes on postharvest attributes of onion (Allium cepa L.). ScientiaHorticulturae, 112: 121–129.15. Mermoud A., Tamini T. D., Yacouba H. 2005. Impacts of different irrigationschedules on the water balance components of an onion crop in a semi-arid zone.Agriculture Water Management, 77: 282–295.16. Metodiniai nurodymai nitratams nustatyti augalininkystės produkcijoje. 1990.Vilnius, 41.17. Metwally A. K. 2011. Effect of water supply on vegetative growth and yield characteristicsin onion. Australian Journal of Basic and Applied Sciences, 5(12):3 016–3 023.18. Mozumder S. N., Moniruzzaman M., Halim G. M. A. 2007. Effect of N, K and Son the Yield and Storability of Transplanted Onion (Allium cepa L.) in the HillyRegion. Journal of Agriculture and Rural Development, 5(1, 2): 58–63.19. Rumpel J., Kaniszewski S., Dyśko J. 2003. Effect of drip irrigation and fertilizationtiming and rate on yield of onion. Journal of Vegetable Crop Production,9 (2): 65–73.20. Rzekanowski C., Rolbiecki S. and Rolbiecki R. 2007. Yields of potatoes grownon light soils under irrigation and nitrogen. Acta Horticulturae, 729: 347–351.21. Sammis T. W., Al-Jammal M. S., Ball S., Smeal D. 2000. Crop water use ofonion. Proceedings of sixth International Micro Irrigation Congress, Micro2000. 22–27 October, Cape Town, South Africa, 1–9.22. Sorensen J. N., Grevsen K., Booij R., Neeteson J. 2002. Nitrogen and waterstress affects sprouting in bulb onions stored over winter. Acta Horticulturae,571: 79–86.23. Sorensen J. N., Grevsen K. 2001. Sprouting in bulb onions (Allium cepa L.) asinfluenced by nitrogen and water stress. Journal of Horticulturae Science andBiotechnology, 76(4): 501–506.24. Tkacenko F. A., Korzun G. P. 1970. Biochemical characteristics of bulb onionvarieties. Vestnik sel’sko-khozyaistvennoi Nauki, 15(10): 2–8.25. Wang Z. H., Li S. S., Malhi S. 2008. Effects of fertilization and other agronomicmeasures on nutritional quality of crops. Journal of the Science of Food andagriculture, 88(1): 7–23.38


26. Woldetsadik S. K., Workneh T. S. 2010. Effects of nitrogen levels, harvestingtime and curing on quality of shallot bulb. African Journal of AgriculturalResearch, 5(24): 3 342–3 353.27. Аутко А. А. 2004. В мире овощей. Минск, 223–246.28. Методы биохимического исследования растений. 1987. Под редакциейА. И. Ермакова. Ленинград, 431.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2012. 31(1–2).Influence of watering and the main fertilization rates onproductivity and quality indices of industrially grown onionO. Bundinienė, R. Starkutė, V. ZalatoriusSummaryNutrients and water supply during plant vegetation is one of the main factors of yieldformation. Investigations were carried out in the experimental fields of Lithuanian Instituteof Horticulture and at the Biochemistry and Technology laboratory in 2008–2009. Soil – calcaricepihypogleyic luvisol of sandy loam on light loam soil IDg8-k (Calc(ar)i- EpihypogleycLuvisols – LVg-p-w-cc). Arable layer was 22–25 cm in thickness; it had little amount of humus,little and average amount of nitrogen, big amount of agile phosphorus, calcium and magnesium,average amount of potassium. During yield gathering onions were sorted into marketable andnot marketable and weighted. Besides, there were taken and according to variants composedsamples (approximately 1.0 kg) for the investigation of biochemical composition.The biggest onion marketable yield (98.6 t ha -1 ) and the output of marketable yield(84.6 %) were obtained fertilizing according to the average rate of complex fertilizers (VKTN,N 80P 80K 160) and applying average water rate (60 m 3 ha -1 ). 1 kg of scattered complex fertilizersaccording to the average rate of complex fertilizers increased marketable onion yield 66 kg.Applied 1 m 3 of water increased marketable onion yield 53.7 kg ha -1 . The least amounts of drymatter and dry soluble solids and sugars were found in onion turnips when water rate was big.The biggest amount of ascorbic acid was applying average water rate (7.53 mg%). The biggestamount of nitrates (on the average 86.71 mg kg -1 ) also was established applying averagewater rate. When onions were fertilized with simple and complex fertilizers according to therates in both backgrounds of watering and not watered, the amount of dry matter, dry solublesolids and sugars in onion turnips decreased. Fertilizers increased the amount of ascorbic acidand nitrates in turnips, but there were no significant differences among fertilization variants.Key words: yield, onion, quality, the main fertilization, watering rates.39


SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE OF HORTICULTURE,LITHUANIAN RESEARCH CENTRE FOR AGRICULTURE ANDFORESTRY AND ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITY.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2012. 31(1–2).Quality changes of green onions stored inmodified atmospherePranas Viškelis 1 , Ramunė Bobinaitė 1 , Liga Lepse 2 ,Janis Lepsis 2 , Jonas Viškelis 11Institute of Horticulture, Lithuanian Research Centre forAgriculture and Forestry, Kauno 30, LT-54333 Babtai,Kaunas distr., Lithuania, e-mail biochem@lsdi.lt2Pūre Horticultural Research Center, Abavas 2, Pūre,Tukumanovads, LV -3124 LatviaThe aim of this investigation was to evaluate the influence of modified atmosphere onthe quality of green onion cv. ‘Parade’.Respiration rate, natural mass loss, and the influence of carbon dioxide on physiologicalparameters of green onions were analyzed. Additionally, total phenolics content and CIEL*a*b*colour coordinates of green onions were measured.The total phenolics content of green onions after 20 days of storage in modified atmosphere(10.0 % of CO 2, temperature 0 ± 0.5 °C, relative humidity 95 %) reduced from 71.2 mg100 g -1 to 66.5 mg 100 g -1 , i. e. reduced only by 6.6 % from the initial phenolics content. Therewas no statistically significant difference between the radical scavenging capacity of greenonions before and after storing them in modified atmosphere.After the storage in modified atmosphere the lightness index of green onions slightlyincreased (from 49.07 to 49.92), i. e. the onions became lighter, whereas the intensity ofgreenness slightly decreased (from -12.98 to -12.52). During green onion storage period thecoordinate of yellowness increased (from 27.53 to 28.61), i. e. green onions were slightly moreyellow after the storage.According to the results of this study, 20 days of storage in modified atmosphere doesnot have a significant negative effect on the quality of green onions.Key words: green onion, modified atmosphere, storage.Introduction. Onions are one of the basic ingredients in cooking and theirhealth benefits have been known for centuries. Some Allium vegetables (e. g., garlic,onion, leeks, chives, scallions) have been employed for millennia in the traditionalmedical practice to treat cardiovascular diseases. They have been shown to have40


applications as antimicrobial, antithrombotic, hypolipidemic, antiarthritic and hypoglycemicagents (Corzo-Martinez et al., 2007; Sengupta et al., 2004). Recent epidemiologicalstudies have shown that higher intake of Allium vegetables is associatedwith reduced risk of several types of cancers (Galeone et al., 2006). The cancer-protectiveeffects of Alliums have been largely attributed to their content of organosulfurcompounds (diallyl sulfide, diallyl disulfide) (Boukouvalas, Albert, 2012; Powolny,Singh, 2008).Green onions are highly valued for their flavour and nutritional value in supplyingminor constituents, such as macro and micro minerals (potassium, calcium, magnesium,iron, selenium), and also vitamins (β-carotene, folate, vitamin A, vitamin C) (USDANational Nutrient Database for Standard Reference, 2011).Green onions contain high level of flavonoids (quercetin, kaempferol, luteolin)(Miean, Mohamed, 2001). Flavonoids are a large group of phenolic plant constituents.They have been shown to be highly effective scavengers of most types of oxidizingmolecules, including singlet oxygen and various free radicals, which are possibly involvedin DNA damage and tumor promotion (Le Marchand, 2002; Yao et al., 2004).The increasing popularity of minimally processed fruits and vegetables has beenattributed to the increasingly recognized health benefits associated with the consumptionof fresh produce, combined with the propensity of consumers to eat out or buyready-to-eat and convenience foods (Neetoo et al., 2011). Green onions provide aninteresting challenge as a minimally processed product. Green onions are comprisedof roots, a compressed stem (sometimes called stem plate), and leaves, which consistof a lower white leaf sheath and the hollow upper green tissues. Minimal processingincludes trimming of the leaves, cutting of the roots, and removal of all or part of thecompressed stem. Although this results in a convenient fresh cut product, cutting damage,discoloration, dehydration, and decay are common defects of the cut surfaces(Hong et al., 2000). Therefore, it is important to choose the optimal storage conditionsfor green onions in order to provide a high quality product for fresh market, export andprocessing. Storage potential of green onions mainly depends on the cultivar, growingconditions and storage methods.Modified atmosphere can be used to supplement the maintenance of optimumtemperature and relative humidity for preserving quality and reducing postharvest lossesof fruits and vegetables during transportation and storage (Kader, 1994). Modifiedatmosphere storage is a control of atmosphere during storage and is achieved by thephysiology of plant tissue either intentionally or unintentionally. There is less controlover atmosphere composition during modified atmosphere storage than during controlledatmosphere storage. Depleted O 2and/or enriched CO 2levels can reduce respiration,delay ripening, decrease ethylene production, retard textural softening, slowdown compositional changes associated with ripening, thereby resulting an extensionin shelf life (Daş et al., 2006).The tolerance to low O 2varies between species and cultivars and is also timedependent. Therefore, the aim of this investigation was to evaluate the influence ofmodified atmosphere on the quality of green onion cv. ‘Parade’. The influence of carbondioxide on physiological parameters of green onions was also analyzed.41


Object, methods and conditions. Green onion cv. ‘Parade’ was grown in thePūre Horticultural Research Center.In this study modified atmosphere was created passively through product respiration.For this purpose green onions were stored in hermetically closed glass containers,which were placed in the Besseling controlled atmosphere chambers (Besseling CAsystems BV, Zwaag, The Netherlands).Respiration rate of green onions was measured with gas analyzer EASI-1 (Absoger,Les Barthes, France).The extracts for the total phenolics assay were obtained by extracting 5 g of homogenizedgreen onions with 25 ml of methanol at ambient temperature for 1 h underconstant shaking. The solution was filtered and the residue was repeatedly extractedwith 25 mL of methanol for 1 h. The extracts were combined and diluted up to 50 mLwith methanol.Total phenolics in the methanolic extracts were determined with Folin-Ciocalteureagent according to the method of Slinkard and Singleton (1977). The absorbance ofthe samples was measured at 765 nm using the Genesys-10UV/Vis spectrophotometer(Thermo Spectronic, Rochester, USA). Results were expressed in mg of gallic acidequivalents (GAE) per 100 g of fresh weight.The extracts for the radical scavenging activity assay were obtained by extracting5 g of homogenized green onions with 25 ml of methanol at ambient temperaturefor 2 h under constant shaking. The radical scavenging activity of extracts againststable 2,2-diphenyl-1-picrylhydrazyl hydrate DPPH• (Sigma-Aldrich, Germany) wasdetermined by a slightly modified spectrophotometric method of Brand-Williams etal. (1995). DPPH• methanolic solution (2 mL, 6 × 10 -5 M) was mixed with 20 µLof prepared extract. The decreasing absorbance at 515 nm due to the scavenging ofDPPH • was measured with a spectrometer Genesys-10 UV/Vis. Simultaneously theabsorption of blank sample containing the same amount of methanol and DPPH •solution was measured.Antiradical activity of the samples was expressed as Trolox equivalent antioxidantcapacity TEAC. For this purpose calibration curve of Trolox was made in DPPHassay (r 2 = 0.999).Ascorbic acid was determined by the titrimetric method using 2,6-dichlorphenolindophenolsodium salt solution (AOAC, 1990).Soluble solids content was measured using a refractometer (ATAGO pR-32, AtagoCo., Ltd., Tokyo, Japan).Nitrate concentration was measured by a potentiometric method using the nitrateion selective electrode (ECNO30301B) (Metodiniai nurodymai..., 1990).The surface color of green onions was measured with a portable spectrophotometerMiniScan XE Plus (Hunter Associates Laboratory, Inc., Reston, USA). CIEL*a*b*colorparameters were recorded as L* (lightness), a* (+ redness/- greenness), b*(+ yellowness/-blueness). The chroma (C*) and hue angle (h°) were also calculated (McGuiere,1992).Experiment data were processed using Microsoft Office Excel (Microsof, USA).42


Results and discussion. Fresh vegetables are metabolically active for long periodafter harvesting due to both endogenous activity, such as respiration, and externalfactors such as physical injury, microbial flora, water loss and storage temperature(Phillips, 1996). Respiration is the oxidative breakdown of complex substrate moleculesnormally present in plant cells (starch, sugars, organic acids) to simpler moleculessuch us CO 2and H 2O. Since respiration rate is tightly related to the rate ofmetabolism, measurements of respiration provide an easy, non-destructive way tomonitor the metabolic and physiological state of tissues (Saltveit, 2004).The CO 2released during respiration proportionally reduce respiration rate ofgreen onions. Changes in respiration rate of green onions under modified atmospheremay be described by following polynomial equation y = 0.00001x 2 - 0.0117x + 3.399,R² = 0.84 (Fig. 1.).Fig. 1. Respiration rate of green onions at 0 ± 0.5 °C1 pav. Svogūnų laiškų kvėpavimo intensyvumas laikant 0 ± 0,5 °C temperatūrojeRespiration rate of green onions strongly depends on the storage temperature(Fig. 2.). Under normal atmospheric conditions (0.03 % CO 2, 21.03 % O 2) at 0 °Crespiration rate was 3.5 mg CO 2/(kg • h), and at 5, 10 and 20 °C was 7.05, 14.19 and57.56 mg CO 2/(kg • h), respectively.Moisture loss or transpiration is an important physiological process that affectsthe main qualities of fresh fruits and vegetables such as saleable weight, appearance,texture and flavour. A loss in weight of only 5 % often causes fresh produce to losefreshness and appear wilted (Kang, Lee, 1998). Transpiration rate is influenced byfactors such as surface area, respiration rate, temperature, humidity and air movement.43


Fig. 2. Respiration rate of green onions at different temperatures2 pav. Svogūnų laiškų kvėpavimo intensyvumas laikant skirtingoje temperatūrojeAs it is shown in Fig. 3, lower storage temperature and higher CO 2concentrationreduce respiration related mass loss of green onions.Fig. 3. Mass loss of green onions due to respiration atdifferent storage temperatures3 pav. Masės nuostoliai dėl kvėpavimo laikant svogūnųlaiškus skirtingoje temperatūroje44


Commodities that have high respiration rates require considerably more refrigerationthan more slowly respiring produce. Modified atmosphere storage reduces vitalheat by reducing respiration rate. Vital heat produced by the green onions at differentstorage temperatures under modified atmosphere (10 CO 2) is given in Fig. 4. Vitalheat of green onions at 20 °C was 22 times higher than that at 0 °C.Fig. 4. The influence of temperature on vital heat of green onions under amodified atmosphere (10 % CO 2)4 pav. Temperatūros įtaka specifinei kvėpavimo šilumai modifikuotojeatmosferoje esant 10 proc. CO 2Individual crops are known to display a substantial range in respiratory ratesand subsequent heat load placed on the cooling system (Peiris, Mallon, Kays, 1997).Therefore, the heat produced by respiration (vital heat), which is about 673 kcal foreach mole of sugar (180 g) utilized, can be a major factor in establishing the refrigerationrequirements (i. e., refrigeration capacity, air circulation, and ventilation) duringtransport and storage (Saltveit, 2004).The total phenolics content of green onions after 20 days of storage in modifiedatmosphere (10 % of CO 2, temperature 0 ± 0.5 °C, relative humidity 95 %) reducedfrom 71.2 mg/100 g to 66.5 mg/100 g, i. e. reduced only by 6.6 % from the initialphenolics content (Table 1). There was no statistically significant difference betweenthe TEAC values of green onions before and after storage in modified atmosphere(Table 1). Similarly, there were no significant differences between the ascorbic acid,soluble solids and nitrates contents of green onions before and after storage in modifiedatmosphere. Our results are in agreement with Sakaldaş et al. (2010), who reportedthat modified atmosphere packaging prevented the loss of vitamin C and degradationof phenolic compounds in dill leaves. In general, low O 2and high CO 2atmosphere45


cause a decrease in polyphenoloxidase and ascorbic acid oxidase activity (Tian, Li,Xu, 2005; Saxena, Bawa, Raju, 2009).Table 1. Biochemical composition and DPPH-TEAC of green onions before andafter storage in modified atmosphere1 lentelė. Svogūnų laiškų biocheminė sudėtis ir DPPH-TEAC prieš laikymą modifikuotojeatmosferoje ir po joGreen onionsSvogūnų laiškaiAscorbic acidAskorbo rūgštis,mg/100 gSoluble solidsTirpios sausosiosmedžiagos, %NitratesNitratai,mg/kgPhenolicsFenoliai,mg/100 gDPPHTEAC,µmol TE/gBefore storagePrieš laikymą8.4 ± 0.4 5.0 ± 0.10 197 ± 10 71.2 ± 6.2 1.12 ± 0.11After storagePo laikymo8.8 ± 0.6 4.8 ± 0.25 211 ± 12 66.5 ± 4.5 1.04 ± 0.08Data are expressed as means ± standard deviations (n = 3) / Duomenys pateikti kaip vidurkiai± standartiniai nukrypimai (n = 3)After the storage in modified atmosphere the lightness index (L*) of green onionsslightly increased (from 49.07 to 49.92), i. e. the onions became lighter. Whereas thecoordinate of greenness/redness (a*) reduced (from -12.98 to -12.52), which meansthat during the storage in modified atmosphere the intensity of green colour did notchange significantly (Table 2).Table 2. CIEL*a*b colour parameters of green onions before and after storagein modified atmosphere2 lentelė. Svogūnų laiškų CIEL*a*b spalvos rodikliai prieš laikymą modifikuotoje atmosferojeir po joGreen onionsL* a* b* C* h° ∆ESvogūnų laiškaiBefore storage49.07 ± 0.60 -12.98 ± 0.23 27.53 ± 0.94 30.45 ± 0.94 115.49 ± 0.45Prieš laikymą1.45After storage49.92 ± 1.23 -12.52 ± 0.65 28.61 ± 1.73 31.24 ± 1.83 114.17 ± 0.53Po laikymoData are expressed as means ± standard deviations (n = 3) / Duomenys pateikti kaip vidurkiai± standartiniai nukrypimai (n = 3)The coordinate of blueness/yellowness (b*) increased from 27.53 to 28.61, i. e.green onions were slightly more yellow after the storage in modified atmosphere.Loosing green pigmentation accompanied by the predominance of yellow pigmentsis a natural process in the senescence of many vegetables, and such changes can beaccelerated by ethylene (Kasim M. O., Kasim R., Erkal, 2008).46


The colour difference (∆E) between green onions before storage and after storagein modified atmosphere was only 1.45, which shows that storage in modifiedatmosphere did not have a significant influence on the colour of onions. In the rangeof 0 to 1 the colour differences (∆E) are not perceivable by the human eye; between1 and 2 there are slight differences perceivable to a person capable of distinguishingnuances of colours; the range of 2 to 3.5 includes moderately high differences, easilyperceived even by an inexperienced observer; values higher than 5 indicate large totalcolour differences (CIE, 1986).Conclusion. Modified atmosphere storage helps to preserve quality of greenonions, thus extending their shelf life. According to the results of our study, 20 daysof storage in modified atmosphere does not have a significant negative effect on thechemical composition and external quality of green onions.Acknowledgement. This work was supported by a grant from the EUREKA E!5363 BaltVegStor, No.VP1-3.1-ŠMM-06-V-01-003.Gauta 2012 04 04Parengta spausdinti 2012 05 16References1. AOAC. 1990. Vitamin C (ascorbic acid) in vitamin preparations and juices. In:K. Helrich (ed.), Official Methods of Analysis. 15th ed. AOAC Inc., Arlington,VA.2. Boukouvalas J., Albert V. 2012. Regiospecific synthesis of cepanolide, a cancerchemoprotective micronutrient found in green onions. Tetrahedron letters,53(24): 3 027−3 029.3. Brand-Williams W., Cuvelier M. E., Berset C. 1995. Use of a free radical methodto evaluate antioxidant activity. LWT – Food Science and Technology, 28(1):25−30.4. CIE. 1986. CIE Publication, Colorimetry. 2nd ed. Publication CIE No. 15.2.Vienna, Austria.5. Corzo-Martinez M., Corzo N., Villamiel M. 2007. Biological properties ofonions and garlic. Trends in Food Science and Technology, 18(12): 609−625.6. Daş E., Gürakan G. C., Bayindirli A. 2005. Effect of controlled atmosphere,modified atmosphere packaging and gaseous ozone treatment on the survival ofSalmonella Enteriditis on cherry tomatoes. Food Microbiology, 23(5): 430−438.7. Galeone C., Pelucchi C., Levi F., Negri E., Franceschi S., Talamini R., GiacosaA., La Vecchia C. 2006. Onion and garlic use and human cancer. The AmericanJournal of Clinical Nutrition, 82(5): 1 027−1 032.8. Hong G., Peiser G., Cantwell M. I. 2000. Use of controlled atmospheres and heattreatment to maintain quality of intact and minimally processed green onions.Postharvest Biology and Technology, 20: 53−61.47


9. Kader A. A. 1994. Modified and controlled atmosphere storage of tropical fruits.In: B. R. Champ, E. Highley and G. I. Johnson (eds.), Postharvest handlingof tropical fruits. Proceedings No. 50. The Australian Centre for InternationalAgricultural Research (ACIAR), Canberra, 239−249.10. Kang J. S., Lee D. S. 1998. A kinetic model for transpiration of fresh produce ina controlled atmosphere. Journal of Food Engineering, 35(1): 65−73.11. Kasim M. U., Kasim R., Erkal S. 2008. UV-C treatments on fresh-cut greenonions enhanced antioxidant activity, maintained green color and controlled ‘telescoping’.Journal of Food, Agriculture & Environment, 6(3&4): 63−67.12. Le Marchand L. 2002. Cancer preventive effects of flavonoids – a review.Biomedicine & Pharmacotherapy, 56(6): 296−301.13. McGuire R. G. 1992. Reporting of objective color measurement. HortScience,27(12): 1 254−1 255.14. Metodiniai nurodymai nitratams nustatyti augalininkystės produkcijoje. 1990.Vilnius.15. Miean K. H., Mohamed S. 2001. Flavonoid (myricetin, quercetin, kaempferol,luteolin, and apigenin) content of edible tropical plants. Journal of Agriculturaland Food Chemistry, 49(6): 3 106−3 112.16. Neetoo H., Nekoozadeh S., Jiang Z., Chen H. 2011. Application of high hydrostaticpressure to decontaminate green onions from Salmonella and Escherichiacoli O157:H7. Food Microbiology, 28(7): 1 275−1 283.17. Peiris K. H. S., Mallon J. L., Kays S. J. 1997. Respiratory rate and vital heatof some specialty vegetables at various storage temperatutes. HortTechnology,7(1): 46−49.18. Phillips C. A. 1996. Review: Modified Atmosphere Packaging and its effects onthe microbiological quality and safety of produce. International Journal of FoodScience and Technology, 31(6): 463−479.19. Powolny A. A., Singh S. V. 2008. Multitargeted prevention and therapy of cancerby diallyl trisulfide and related Allium vegetable-derived organosulfur compounds.Cancer Letters, 269(2): 305−314.20. Sakaldaş M., Aslim A. Ş., Kuzucu C. Ö., Kaynaş K. 2010. The effects of modifiedatmosphere packaging and storage temperature on quality and biochemicalproperties of dill (Anethum graveolens) leaves. Journal of Food, Agriculture &Environment, 8(3 & 4): 21–25.21. Saltveit M. E. 2004. Respiratory Metabolism. In: K. C. Gross, C. Y. Wang,M. E. Saltveit (ed.), The commercial storage of fruits, vegetables, and floristsand nursery stock. Agriculture Handbook, No. 66.22. Saxena A., Bawa A. S., Raju P. S. 2009. Phytochemical changes in fresh-cutjackfruit (Artocarpus heterophyllus L.) bulbs during modified atmosphere storage.Food Chemistry, 115(4): 1 443−1 449.23. Sengupta A., Ghosh S., Bhattacharjee S. 2004. Allium vegetables in cancer prevention:an overview. Asian Pacific Journal of Cancer Prevention, 5(3): 237−245.48


24. Slinkard, K., Singleton, V. L. 1977. Total phenol analysis: automation and comparisonwith manual methods. American Journal of Ecology and Viticulture,28(1): 49−55.25. Tian S. P., Li B. Q., Xu Y. 2005. Effects of O 2and CO 2concentrations on physiologyand quality of litchi fruit in storage. Food Chemistry, 91(4): 659–663.26. USDA National Nutrient Database for Standard Reference. 2011. Release 24:Vegetables and vegetable products. In: Nutrient Data Laboratory Home Page.http://ndb.nal.usda.gov/ndb/foods/list.27. Yao L. H., Jiang Y. M., Shi J., Tomas-Barberan F. A., Datta N., Singanusong R.,Chen S. S. 2004. Flavonoids in food and their health benefits. Plant Foods forHuman Nutrition, 59(3): 113−122.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2012. 31(1–2).Svogūnų laiškų kokybės pokyčiai laikant modifikuotoje atmosferojeP. Viškelis, R. Bobinaitė, L. Lepse, J. Lepsis, J. ViškelisSantraukaDarbo tikslas – įvertinti modifikuotos atmosferos įtaką ‘Parade’ veislės svogūnų laiškųkokybei. Ištirtas svogūnų laiškų kvėpavimo intensyvumas, natūralūs masės nuostoliai, angliesdvideginio koncentracijos įtaka fiziologiniams rodikliams, bendras fenolinių junginių kiekisbei CIEL*a*b* spalvų koordinatės.Nustatyta, kad bendras fenolinių junginių kiekis prieš laikymą buvo 71,2 mg 100 g -1 , opalaikius 20 dienų 0 ± 0,5°C temperatūroje esant 95 % santykiniam drėgniui modifikuotojeatmosferoje, kai CO 2– 10,0 %, sumažėjo iki 66,5 mg 100 g -1 , t. y. tik 6,6 % nuo pradiniokiekio. DPPH* radikalų surišimo aktyvumas beveik nepakito: prieš laikymą buvo 2,6 %, polaikymo – 2,8 %. Svogūnų laiškų šviesumo indeksas nuo 49,07 sąl. vnt. prieš laikymą padidėjo iki49,92 sąl. vnt., t. y. laiškai pašviesėjo, žalios spalvos koordinatė a nuo -12,98 sąl. vnt. padidėjoiki -12,52 sąl. vnt., t. y. žalios spalvos intensyvumas nežymiai sumažėjo, duomenys statistiškainepatikimi. Laikymo metu geltonos spalvos koordinatė b nuo 27,53 sąl. vnt. padidėjo iki28,61 sąl. vnt., t. y. svogūnų laiškai truputį pagelto. Taigi svogūnų laiškų laikymas (iki 20 dienų)modifikuotoje atmosferoje neturėjo reikšmingos neigiamos įtakos jų kokybei.Reikšminiai žodžiai: laikymas, modifikuota atmosfera, svogūnų laiškai.49


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2012. 31(1–2).Paprastojo krapo (Anethum graveolens L.)produktyvumo vertinimas irveislių parinkimas ekologiniams ūkiamsRasa Karklelienė, Audrius Radzevičius, Nijolė Maročkienė,Edita Dambrauskienė, Laisvūnė DuchovskienėLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas R.Karkleliene@lsdi.lt2010–2011 m. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute buvo tirtos ir vertintospaprastojo krapo (Anethum graveolens L.) keturios veislės: ‘Moravan’, ‘Szmaragd’, ‘Common’,‘Mammouth’. Krapai auginti ekologinėmis sąlygomis. Nustatyta, kad, auginant krapusekologiškai, derlingumu ir žaliavos kokybe iš kitų išsiskyrė šios krapų veislės: ‘Moravan’ ir‘Szmaragd’. ‘Szmaragd’ veislės techninės brandos krapų derlius 2010 m. buvo 22,3 t ha -1 ,’o2011 m. – 25,4 t ha -1 . ‘Moravan’ veislės krapai išaugino nuo 17,7 iki 22,8 t ha -1 derlių.Reikšminiai žodžiai: Anethum graveolens L., augalų aukštis, derlius, veislės.Įvadas. Vienas pagrindinių tiek verslinės, tiek mėgėjiškos daržininkystės uždavinių– išauginti ne tik kokybišką, bet ir sveiką produkciją, nedarant neigiamosįtakos aplinkai. Paprastasis krapas (Anethum graveolens L.) vertinamas ne tik kaipžalumyninė daržovė, bet ir kaip augalas, kaupiantis žmogaus organizmui reikalingusvitaminus (Huopalahti, Linko, 1983; Callan ir kt., 2007; Galoburda ir kt., 2012).Vertinant maistiniu aspektu vertingiausia šviežia krapų žolė (Lisievska ir kt., 2004;Дамбраускене ir kt., 2006). Krapų derliui ir kokybei ypatingos reikšmės turi dirvosfizinė sudėtis, klimato sąlygos, papildomas tręšimas ir kt. (Kmiecik ir kt., 2001,Michalik, 1993).Darbo tikslas – ištirti paprastojo krapo veisles, atrinkti derlingas ir tinkamasauginti ekologinėmis sąlygomis.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti 2010–2011 metaisLAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto bandymų lauko sėjomainoje,ekologiškoms daržovėms auginti skirtame lauke. Dirvožemis – priesmėlis ant lengvopriemolio, karbonatingasis sekliai glėjiškas išplautžemis (IDg 8-k, /Calc(ar)i –Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc) (Buivydaitė ir kt., 2001). Augintos keturiospaprastojo krapo (Anethum graveolens L.) veislės: ‘Moravan’, ‘Szmaragd’, ‘Com-50


mon’, ‘Mammouth’. Krapai kasmet sėti rankine sėjamąja 70 cm tarpueiliais dviemeilutėmis lygiame paviršiuje gegužės 10 d., o derlius nuimtas liepos 20 dieną. Išmatuotasaugalų aukštis, pasvertas krapų žalios masės derlius ir gauti duomenys apdorotidispersinės analizės metodu (Tarakanovas, Raudonius, 2003).Apskaitinio laukelio plotas – 5,6 m 2 . Bandymo variantai kartoti po tris kartus.Ekologiškai auginant krapus, naudota natūrali trąša – ekoplantas (300 kg/ha) ir papildomaiper lapus du kartus purkšta „Biokal 01“ (10 l/ha). Krapams augant, stebėtasaugalų sveikatumas.M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. 2010–2011 m. gegužės mėnesio vidutinėtemperatūra buvo panaši, todėl krapai sudygo gerai (1 lentelė). Birželio mėnuo 2010metams. buvo vėsus – oro temperatūra siekė 14,6 °C, arba buvo 1,3 °C žemesnė užvidutinę daugiametę. Todėl krapai formavo mažesnį derlių negu 2011 metais. 2011 m.vidutinė temperatūra birželio–liepos mėnesiais svyravo nuo 17,9 iki 19,3 °C ir buvo2,0 °C aukštesnė už vidutinę daugiametę. 2011 m. sausesnis buvo birželis (iškritotik 48 mm kritulių) ir daug lietingesnė liepa (203,6 mm kritulių), todėl krapų lapijapradėjo greičiau gelsti.1 lentelė. Meteorologinės sąlygos augalų vegetacijos metu (pagal iMETOS-Mprognozavimo sistemos duomenis) 2010–2011 metaisTable 1. Meteorological conditions during plant vegetation, 2010–2011MėnuoMonthGegužėMayBirželisJuneLiepaJulyOro temperatūraAir temperature, °CKrituliaiPrecipitation, mmdaugiametis vidurkis2010 m. 2011 m.multi-annual average 2010 m. 2011 m. daugiametis vidurkismulti-annual average13,5 14,4 12,3 71,4 51,6 50,714,6 17,9 15,9 72,6 48,0 71,219,9 19,3 17,3 119,2 203,6 75,3Rezultatai. Krapų derlius priklauso nuo augalo genetinės sudėties, t. y. veislėssavybių, auginimo ir tręšimo technologijų bei meteorologinių sąlygų. Abejais tyrimometais krapai sudygo gerai. 2010 m. birželio mėnuo buvo šaltesnis. Nors krituliųkiekis buvo artimas daugiamečiam vidurkiui, bet augalai suformavo mažiau atžalųir krapų derlius buvo mažesnis negu 2011 metais. 2010 m. iš esmės didžiausias buvo‘Szmaragd’ veislės krapų derlius (22,3 t ha -1 ). ‘Mammouth’ ir ‘Common’ veislių krapųderlius buvo panašus (16,7–16,81 ha -1 ).51


2 lentelė. Paprastojo krapo įvairių veislių derlingumasTable 2. Estimation of dill yieldVeislėsCultivarBabtai, 2010–2011 m.Suminis derliusTotal yield, t ha -12010 m. 2011 m.‘Moravan’ 17,7 22,8‘Szmaragd’ 22,3 25,4‘Common’ 16,8 21,5‘Mammouth’ 16,7 20,1R 05/ LSD 054,12 3,77Įvertinus ekologiškai augintų krapų lapiją, buvo nustatyta, kad aukštesni krapaiužauga, kai vegetacijos metu šilta ir pakanka kritulių. Didesnės reikšmės ‘Moravan’ ir‘Szmaragd’ veislių krapų aukščiui 2011 m. turėjo meteorologinės sąlygos. Šios krapųveislės yra priskiriamos prie vidutinio aukščio veislių. Aukščiausią lapiją išaugino‘Common’ veislės krapai (59–60,3 cm), žemiausią – ‘Moravan’ (28,3–31,0 cm) (Pav.).Pav. Paprastojo krapo antžeminės dalies aukštis, cmFig. The height (cm) of dill shoots above-groundAptarimas. Tyrimais nustatyta, kad augalų derlingumas ir kokybė priklausone tik nuo daržovių rūšies genotipo, bet ir nuo dirvožemio bei augimo sąlygų (Čižauskas,2003; Abukhovich, Kobryn, 2010; Karklelienė ir kt., 2007; Pekarskas ir kt.,2011). Ekologiškai auginant krapus nustatyta, kad žemesnės ir vidutinio aukščiokrapų veislės yra derlingesnės nei aukštesnės. Atlikus krapų produktyvumo tyrimus,nustatyta, kad ‘Szmaragd’ veislės krapai per dvejus metus išaugino iš esmės52


didžiausią derlių – atitinkamai 22,3 ir 25,4 t ha -1 . Aukščiausia lapija buvo ‘Common’veislės krapų – 59,0–60,3 cm. Kiti tyrėjai teigia, kad augalo aukštis labai priklausonuo auginimo sąlygų, ypač – tręšimo (Frąszczak ir kt., 2009, Frąszczak, 2012; Darzi,Hadi, 2012).Išvados. 1. Paprastojo krapo produktyvumui įtakos turi augalų genotipas ir augimosąlygos. Šiltesniais ir drėgnesniais metais augalai suformuoja vešlesnę lapiją.2. Nustatyta, kad derlingiausia yra ‘Szmaragd’ krapų veislė: 2010 metų vidutinisderlius – 22,3 t ha -1 , o 2011 metų – 25,4 t ha -1 .3. Aukščiausią lapiją formuoja ‘Common’ veislės krapai – 59,0–60,3 cm, žemiausią– ‘Moravan’ (28,3–31,0 cm).Gauta 2012 05 01Parengta spausdinti 2012 06 13Literatūra1. Abukhovich A., Kobryn J. 2010. Yield and changes in the fruit quality of cherrytomato grown on the cocofibre and rockwoolslabs for the second time. ActaScientiarum Polonorum, Hortorum Cultus, 9(4): 93–98.2. Buivydaitė V., Motuzas A., Vaičys M. 2001. Naujoji Lietuvos dirvožemių klasifikacija(1999). Akademija.3. Callan N. W., Jahnson D. L., Westcott M. P., Welty L. E. 2007. Herb and oilcomposition of dill (Anethum graveolens L.) effect of crop maturity and plantdensity. Industrial Crops and products, 25: 282–287.4. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) auginimo iš sėklų technologijoselementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.5. Darzi M. T., Hadi M. H. S. 2012. Effects of the application of organic manureand biofertilizer on the fruit yield and yield components in dill (Anethum graveolensL.). Journal of Medicinal Plants Research, 6(16): 3 266–3 271.6. Frąszczak B. 2009. Comparison of eight dill cultivars grown in containers indifferent light conditions. Herba Polonica, 55(3): 76–83.7. Frąszczak B. 2012. The effect of changes in diurnal temperature and photoperiodon growth and yielding of garden dill grown in pots. Acta ScientiarumPolonorum, Hortorum Cultus, 11(2): 217–228.8. Galoburda R., Kruma Z., Ruse K. 2012. Effect of pretreatment method on theContent of Phenolic Compounds, Vitamin C ant Antioxidant Activity of DriedDill. World Academy of Science, Engineering and technology, 64: 1 075–1 079.9. Huopalahti R., Linko R. R. 1983. Composition and content of aroma compoundsin dill, (Anethum graveolens L.), at three different growth stages. Agriculturaland Food Chemistry, 84: 331–333.10. Karklelienė R., Juškevičienė D., Viškelis P. 2007. Productivity and quality ofcarrot (Daucus sativus Rohl.) and onion (Allium cepa L.) cultivars and hybrids.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 208–216.53


11. Kmiecik W., Lisiewska Z., Jaworska G. 2001. Effect of storage conditions onthe technological value of dill (Anethum graveolens L.). Folia Horticulture,13:33–43.12. Lisiewska Z., Kmiecik W., Slupski J. 2004. Contents of chlorophylls and carotenoidsin frozen dill: efects of usable part and pre-treatment on content ofchlorophylls and carotenoids in frozen dill (Anethum graveolens L.), dependingon the time and temperature of storage. Food Chemistry, 84: 511–518.13. Michalik B. 1993. Hodowla Rošlin Warzywnych. Warszawa.14. Pekarskas J., Šileikienė D., Grigalavičienė I., Karklelienė R., Granstedt A.2011. The Effect of Organic Certified Materials on the Tendency of Yield andQuality Index of Potatoes. Proceedings of the fifth international scientific conferenceRURAL DEVELOPMENT. 24–25 November, Aleksandras StulginskisUniversity, Akademija, Kaunas distr., Lithuania, 200–205.15. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinėanalizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketoSELEKCIJA IR IRRISTAT. Akademija.16. Дамбраускене Э. Л., Рубинскене М. В., Вишкялис П. И. 2006. Урожайностьи качество сортов укропа (Anethum graveolens L.). Овощеводство, 12:215–218.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2012. 31(1–2).SummaryDill (Anethum graveolens L.) productivity evaluation and varietiesselection for organic growingIn 2010–2011 four varieties (‘Moravan’, ‘Szmaragd’, ‘Common’, ‘Mammouth’) of dill(Anethum graveolens L.) were tested and evaluated at the LRCAF Institute of Horticulture.There were chosen conditions of organically growing. The research showed that ‘Moravan’and ‘Szmaragd’ dill were more suitable to grow, according to the yield and crop quality. In2010 ‘Szmaragd’ variety harvest of technical maturity was 22.3 t ha -1 and in 2011 – 25.4 t ha -1 .Harvest of ‘Moravan’ variety reached 17.7–22.8 t ha -1 .Key words: Anethum graveolens L., yield, variety, more suited to grow, plant height.54


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2012. 31(1–2).Naturcomplet® – G trąšų įtaka ekologiškaiauginamų morkų produktyvumuiRoma Starkutė, Vytautas Zalatorius, Ona BundinienėLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas r.starkute@lsdi.ltTyrimai atlikti 2009–2010 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute priesmėlioant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k /Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc). Dirvožemio armuo buvo 20–25 cm storio.‘Svalia’ F 1veislės morkos augintos vagotame paviršiuje. Sėjos schema: 62 + 8 cm.Tirta Naturcomplet® – G trąšų normų įtaka morkų šakniavaisių derliui ir kokybei.Tręšiant Naturcomplet® – G trąšomis (norma – 70 kg ha -1 ), gautas didžiausias morkų pasėliotankis ir suminis derlius. Naturcomplet® – G trąšų normos neturėjo didesnės įtakos morkųvidutiniam šakniavaisio skersmeniui ir svoriui, tačiau tręšiant 80 kg ha -1 Naturcomplet® – Gmorkos šakniavaisis buvo vidutiniškai 1,9 mm ilgesnis nei netręštų morkų.Didžiausias prekinio derliaus priedas ir prekinio derliaus išeiga gauti tręšiant morkas80 kg ha -1 Naturcomplet® – G.Reikšminiai žodžiai: derlius, humatai, morkos, Naturcomplet® – G, normos.Įvadas. Morkų šakniavaisių kokybę lemia ne tik genotipas, bet ir augimo sąlygos,tręšimas, dirvožemis ir kt. Ekologiškai auginant morkas, labai svarbus jų tręšimas.Jei trūksta maisto medžiagų, išauginamas mažesnis ir prastesnės kokybės šakniavaisiųderlius. Kiekvienos veislės morkos skirtingai reaguoja į augimo sąlygas,sėjos laiką (Wiebe, 1987; Hogstad ir kt., 1997; Pekarskas, 2008; Salo ir kt., 2001;Gaučienė, Viškelis, 2001; Zalatorius ir kt., 2006). Todėl vienas svarbiausių uždaviniųšiuolaikiniame žemės ūkyje yra sukurti ekologiškai švarias daržovių auginimotechnologijas, neteršiančias aplinkos, nenualinančias dirvožemio, išsaugančias dirvožemiųderlumą ir leidžiančias auginti švarią ir kokybišką produkciją. Keičiantisūkio struktūrai, pereinant prie vienos krypties gamybos ir mažėjant gyvulių skaičiui,mažėja ir organinių trąšų kiekiai. Mėšlas tampa reta ir brangia trąša (Laurė,2008). Todėl į šiuolaikines daržovių auginimo technologijas turėtų būti įtraukti irnaudojami ekologiškai švarūs biologiniai stimuliatoriai, huminės trąšos, kurie ne tikdidintų daržovių derlių, bet ir gerintų jų kokybę, mažintų produkcijos išauginimo55


savikainą, išlaikytų sveiką, derlų ir natūralų dirvožemį (Шульгин, 2007).Huminės ir fulvo rūgštys mobilizuoja mikroelementus ir paverčia juos augalopasisavinamos formos. Humusinės medžiagos pagerina dirvožemio struktūrą, skatinahumuso irimo procesus, pagerina maisto medžiagų pasisavinimą (Peña-Mendez ir kt.;2005; Hartz; Bottoms, 2010), stimuliuoja sėklų dygimą, aktyvina augalų kvėpavimą,didina produktyvumą (Орлов, 1990), turi įtakos dirvožemio fermentų aktyvumui(Pranckietienė ir kt., 2008), o jų poveikis priklauso nuo augalo rūšies ir aplinkossąlygų (Dantas ir kt., 2007).Naturcomplet® – G – huminių rūgščių druskų turinčios iš leonarditų pagamintoskietos, granuliuotos natūralios kilmės huminės trąšos, ES registruotos ekologiniamsūkiams. Jos sulaiko dirvoje drėgmę, gerina oro apykaitą, skatina dirvožemio biologinįaktyvumą, pagerina dirvos struktūrą, mikrofloros vystymąsi ir veiklą, skatina šaknųvystymąsi ir sėklų dygimą, augalai geriau pasisavina maisto medžiagas, padidėjaderlius ir pagerėja jo kokybė.Darbo tikslas – nustatyti huminių Naturcomplet® – G trąšų normų įtaką morkųšakniavaisių produktyvumui.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Lauko bandymai atlikti 2009–2010metais Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ekologiškame plote. Dirvožemis– priesmėlis ant lengvo priemolio karbonatingasis sekliai glėjiškas išplautžemis(IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc). Dirvožemishumusingas (3,25 %), artimas neutraliam (pH KCL6,7), fosforingas (200–214 mg kg -1dirvožemio), vidutiniškai kalingas (121–146 mg kg -1 dirvožemio), jame gausu kalcio(3 928 mg kg -1 ) ir magnio (1 014 mg kg -1 ), tačiau mažai azoto (0–40 cm sluoksnyje –56,6 kg ha -1 N-NH4 + N-NO3). Armuo – 22–25 cm storio.Analizės atliktos LŽI Agrocheminių tyrimų centre.Dirvos dirbimo darbai atlikti pagal LSDI priimtus agrotechnikos reikalavimus:rudenį dirva giliai suarta, pavasarį išlyginta ir sukultivuota. Prieš sėją padarytos vagos.Morkos augintos vagotame paviršiuje. Morkų ‘Svalia’ F 1sėjos schema: 62 + 8 (tai yrasėta 70 cm tarpueiliais). Sėta universalia pneumatine daržovių sėjamąja UPDS-2,8,agreguota su traktoriumi VTZ. Sėkla įterpta 2–3 cm gylyje. Morkų priešsėlis – užimtasispūdymas.T y r i m a i a t l i k t i p a g a l s c h e m ą :1) Kontrolė (netręšta)2) 60 kg/ha Naturcomplet® – G trąšų norma3) 70 kg/ha Naturcomplet® – G trąšų norma4) 80 kg/ha Naturcomplet® – G trašų normaBandymų variantai kartoti po keturis kartus. Laukeliai bandymų lauke išdėstytisistemine tvarka. Pradinio laukelio plotas – 11,2 m 2 . Apskaitinio laukelio plotas –5,6 m 2 . Naturcomplet® – G trąšos išbarstytos pavasarį ir įterptos į dirvą kultivatoriumiprieš paskutinį dirvos dirbimą.Morkų šakniavaisių derlius nuimtas joms pasiekus techninę brandą. Šakniavaisiaibuvo surūšiuoti į prekinius ir neprekinius ir pasverti. Nuimant derlių nustatyti šakniavaisioproduktyvumo rodikliai (iš kiekvieno laukelio paimti ėminiai – po 10 vnt.,išmatuotas šakniavaisių skersmuo, ilgis, šakniavaisiai pasverti).Duomenų patikimumas įvertintas vienfaktorinės dispersinės analizės metodu.56


Tyrimų duomenų dispersinė analizė atlikta programa ANOVA (Tarakanovas, Raudonius,2003).M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. Morkų vegetacijos laikotarpio temperatūra2009 m. buvo žemesnė už vidutinę, o kritulių iškrito mažiau už daugiametį vidurkį(Lentelė). Augalams galėjo trūkti drėgmės gegužės mėnesį, kai mažesnis drėgmėskiekis negalėjo patenkinti išsėtų sėklų ir jaunų augalų poreikių, tačiau gausūs krituliaibirželio ir liepos mėnesiais užtikrino augalų augimą, o sausas rugpjūtis ir rugsėjissudarė tinkamas sąlygas bręsti ir kaupti maisto medžiagas.Lentelė. Meteorologinės sąlygos tyrimo metaisTable. Meteorological conditions during plant vegetationBabtų agrometeorologinės stotelės duomenys, iMETOS programa, 2009–2010 m.Data of Babtai agrometeorological station, program iMETOS, 2009–2010MėnuoMonthBalandisAprilGegužėMayBirželisJuneLiepaJulyRugpjūtisAugustRugsėjisSeptemberSpalisOctoberVidutiniškaiAverageOro temperatūraAir temperature, °CDaugiametėvidutinėKritulių kiekisPrecipitation, mmDaugiametisvidutinis2009 m. 2010 m. Perennial mean, °C 2009 m. 2010 m. Perennial mean, mm6,5 6,2 6,0 41,710,5 13,5 12,3 43,0 71,4 50,712,8 14,6 15,9 96,2 72,6 71,216,3 19,9 17,3 95,6 119,2 75,314,6 17,8 16,7 48,3 105,4 78,411,2 9,9 12,1 43,2 51,0 58,73,7 3,8 7,1 81,4 50,510,8 14,6 12,5 59,1 70,0 60,9Vegetacijos laikotarpis 2010 m. buvo šiltesnis ir drėgnesnis už daugiametį ir už2009 m. vegetacijos laikotarpį. Vidutinė vegetacijos laikotarpio temperatūra buvo2,1 °C aukštesnė už daugiametę vidutinę ir net 3,8 °C – už 2009 m. vidutinę vegetacijoslaikotarpio oro temperatūrą. Kritulių iškrito 9,1 mm daugiau nei daugiametis vidurkisir 10,9 mm daugiau nei 2009 metais. Morkoms augti sąlygos buvo geros.Rezultatai. Didinant trąšų Naturcomplet® – G normas, morkų pasėlio tankisdidėjo (1 pav.).Iš esmės tankesnis pasėlis buvo išberiant 60 ir 70 kg ha -1 Naturcomplet® – G:morkų pasėlio tankis, palyginti su netręštų morkų pasėlio tankiu, padidėjo atitinkamai19,2 ir 22,8 %.57


1 pav. Naturcomplet® – G trąšų normų įtaka morkų pasėlio tankiuiFig. 1. Influence of Naturcomplet® – G fertilizer rates on the density of carrot cropBabtai, 2009–2010 m.Išmatavus ir pasvėrus morkų šakniavaisius gauta, kad tręšiant Naturcomplet® – Gšakniavaisis buvo vidutiniškai 1,9 mm ilgesnis, palyginti su netręštų morkų šakniavaisiu,tačiau skirtumai buvo neesminiai. Morkos šakniavaisio skersmuo ir svoris buvoatitinkamai 4,8 mm ir 55,1 g mažesni (neesminis sumažėjimas). Matyt, tam turėjoįtakos pasėlio tankis. Netręštame ir retesniame pasėlyje užaugo stambesni, neprekinėsišvaizdos morkų šakniavaisiai.Vidutiniais tyrimų duomenimis, Naturcomplet® – G didino tiek suminį, tiekprekinį morkų šakniavaisių derlių (2 pav.). Palyginti su netręštomis morkomis, didžiausiasir esminis morkų šakniavaisių suminis derliaus priedas (5,9 t ha -1 ) gautas tręšiant70 kg ha -1 Naturcomplet® – G. Tręšiant 60 ir 80 kg ha -1 Naturcomplet® – G morkųšakniavaisių suminis derlius, palyginti su netręštais, buvo atitinkamai 4,2 ir 4,0 t ha -1didesnis (skirtumai neesminiai), tačiau 1,8 t ha -1 mažesnis, negu tręšiant 70 kg ha -1 .Morkų šakniavaisių didžiausias ir esminis prekinio derliaus priedas ir prekinioderliaus išeiga gauti tręšiant 80 kg ha -1 Naturcomplet® – G. Palyginti su netręštomismorkomis, gautas 3,0 t ha -1 prekinio derliaus priedas ir 0,9 proc. didesnė prekinioderliaus išeiga. Tręšiant morkas 70 kg ha -1 Naturcomplet® – G, palyginti su netręštomismorkomis, gauta 1,8 proc. mažesnė prekinio derliaus išeiga. Tam turėjo įtakostankesnis pasėlis: užaugo smulkesni morkų šakniavaisiai.58


2 pav. Naturcomplet® – G trąšų normų įtaka morkų produktyvumo rodikliamsFig. 2. Influence of Naturcomplet® – G fertilizer rates on the indices of carrot productivityBabtai, 2009–2010 m.3 pav. Naturcomplet® – G trąšų normų įtaka morkų derlingumuiFig. 3. Influence of Naturcomplet® – G fertilizer rates on carrot productivityBabtai, 2009–2010 m.59


Aptarimas. Tręšiant huminėmis trąšomis padidėja augalų daigumas ir derlingumas(Ермаков, Попов 2003), augalai geriau šaknijasi, šaknys būna ilgesnės (Keltingir kt, 1998 a). Be to, huminės medžiagos padeda mikro- ir mikroorganizmamspatekti į dirvožemį ir gerina augalų augimą. Trąšos su huminėmis rūgštimis stimuliuojamaisto medžiagų, ypač fosforo, pasisavinimą ir tokiu būdu gerina augalųaugimą, dėl to didėja derlius (Ayuso ir kt.; 1996, Cimrin, Yilmaz, 2005; Hartz; Bottoms,2010). Mūsų tyrimų duomenys parodė, kad tręšiant morkas 80 kg ha -1 . Naturcomplet®– G šakniavaisiai buvo ilgesni, gautas didesnis prekinis derlius ir prekinioderliaus išeiga.Humatinių preparatų stimuliuojantis poveikis jau yra nustatytas faktas, tačiaujų poveikio laipsnis yra ne visada stabilus. Literatūroje yra teiginių, kad tarp humatųir aplinkos sąlygų yra tvirtas ryšys. Guminskis S. I. (1968) teigia: kuo prastesnėsaplinkos sąlygos, tuo humatų poveikis didesnis. Atlikti tyrimai parodė, kad trūkstantdirvoje azoto, tačiau esant joje kalio ir fosforo, Naturcomplet® – G trąšos didinomorkų šakniavaisių derlių. Naturcomplet® – G esančios huminės ir fulvo rūgštyssuaktyvino dirvoje esančių mikroorganizmų veiklą. Huminės rūgštys stabilizuoja irgerina fosforo pasisavinimą, pagerina katijonų prieinamumą. Fulvo rūgštis stimuliuojašaknų vystymąsi, augalai geriau pasisavina maisto medžiagas (Peña-Mendez ir kt.;2005). Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl tręšti Naturcomplet® – G trąšomis gautasdidesnis morkų šakniavaisių derlius.Išvados. 1. Tręšiant Naturcomplet® – G (norma – 70 kg ha -1 ), morkų pasėliotankis bei gautas suminis derlius buvo didžiausi.2. Tręšimas Naturcomplet® – G neturėjo didesnės įtakos morkų šakniavaisioskersmeniui ir svoriui, tačiau tręšiant 80 kg ha -1 šakniavaisis buvo vidutiniškai 1,9mm ilgesnis nei netręštų morkų.3. Didžiausias prekinio derliaus priedas ir prekinio derliaus išeiga gauti tręšiantmorkas 80 kg ha -1 Naturcomplet® – G.Gauta 2012 06 14Parengta spausdinti 2012 07 27Literatūra1. Ayuso M., Hernάndez T., Garcia C., Pascual J. A. 1996. Stimulation of barleygrowth and nutrient absorption by humic substances originating from variousorganic materials. Bioresource Technology, 57(3): 251–257.2. Cimrin K. M., Yilmaz I. 2005. Humic acid applications to lettuce do not improveyield but do improve phosphorus availability. Acta Agriculturae Scandinavica,55(1): 58–63.3. Dantas B. F., Pereira M. S., Ribeiro de Sa L., Trajano Maia J. L., Bassoi L. H.2007. Effect of humic substances and weather conditions on leaf biochemicalchanges of fertigated guava tree, during orchard establishment. RevistaBrasileira de Fruticultura, 29(3): 63–638.4. Gaučienė O., Viškelis P. 2001. Tinkamiausių Lietuvoje auginti morkų (Daucuscarota L.) derlius ir kokybė. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(4): 17–24.60


5. Hartz K. T, Bottoms G. T. 2010. Humic substances generally ineffective inimproving vegetable crop nutrient uptake or productivity. Hortscience, 45(6):906–910.6. Hogstad S., Risvik E., Steinsholt K. 1997. Sensory quality and chemical compositionin carrots: a multivariate study. Acta Agriculture Scandinavica, 47: 253–264.7. Kelting M. J., Haris R., Faneli J., Appleton B. 1998. Biostimulants and soil amendmentsaffect two-year post transplant growth of red maple and WashingtonHawthorn. HortScience, 33: 819–822.8. Laurė R. 2008. The effects of biostimulants and mineral nutrition elements onthe yield of agricultural crops, their quality and soil biological activity: summaryof doctoral dissertation. Kaunas.9. Pekarskas J. 2008. Tręšimas ekologinės gamybos ūkiuose. Kaunas.10. Peña-Mendez E., Havel J., Patočka J. 2005. Humic substances compounds ofstill unknown structure: applications in agriculture, industry, environment, andbiomedicine. Journal of Applied Biomedicine, 3: 13–24.11. Pranckietienė I., Mažeika R., Šidlauskas G., Pranckietis V., Vagusevičienė I.,Dromantienė R., Cigienė A., Tranavičienė A. 2008. Humuso trąšų įtaka dirvožemiobiologiniam aktyvumui ir vasarinių rapsų produktyvumui. Vagos, 78(31):23–28.12. Salo T., Suojala T., Kallela M. 2001. The effect of fertigation on yield nutrientuptake of cabbage, carrot and onion. Acta Agriculturae Scandinavica, 51(3):137–142.13. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinėanalizė, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, Kėdainių r.14. Wiebe H. J. 1987. Effects of plant densities and nitrogen supply on yield harvestdate and quality of carrots. Acta Horticulturae, 198: 191–198.15. Zalatorius V., Zalatoriūtė A., Viškelis P. 2006. Optimalaus sėjos ir nuėmimolaiko įtaka morkų ‘Svalia’ F 1derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė,25(4): 201–210.16. Гуминский С. А. 1968. Современные точки зрения на механизм физиологическихэффектов, вызываемых в растительных организмах гумусовымисоединениями. Почвоведение, 9: 92–98.17. Ермаков Е. И., Попов А. И. 2003. Некорневая обработка растений гуминовымивеществами, как экологически гармоничная корректировка продуктивностии устойчивости. Вестник РАСХН, 4: 711.18. Орлов Д. С. 1990. Гумусовые кислоты почв и общая теория гумификации.Москва.19. Шульгин А. А. 2007. Комплексное исследование гумино – минеральныхудобрений, получаемых на основе переработки бурых углей. Горныйинформационно-аналитический бюллетень (научно-технический журнал),7: 165–172.61


SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2012. 31(1–2).Influence of Naturcomplet® – G fertilizers on productivity ofecologically grown carrotSummaryR. Starkutė, V. Zalatorius, O. BundinienėInvestigations were carried out in the experimental fields of Lithuanian Institute ofHorticulture in 2009–2010. Soil – calcaric epihypogleyic luvisol of sandy loam on light loamsoil IDg8-k (Calc(ar)i– Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc). Arable layer was 20–25 cm inthickness. Carrot cultivar ‘Svalia’ F 1was grown in furrowed surface. Sowing scheme 62 + 8 cm.There was investigated the influence of Naturcomplet® – G fertilizer rates on carrotyield and quality. Applying fertilizer Naturcomplet® – G (rate – 70 kg ha -1 ) there was obtainedthe biggest density and total yield of carrot crop. Naturcomplet® – G fertilizer rates didn’tinfluenced more significantly the average carrot root-crop diameter and weight, but applying80 kg ha -1 of Naturcomplet® – G carrot root-crops were on the average 1.9 mm longer thenthis of not fertilized ones.The biggest addition of marketable yield and the output of marketable yield were obtainedfertilizing carrots with 80 kg ha -1 of Naturcomplet® – G.Key words: carrots, humates, yield, Naturcomplet® – G, rates.62


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2012. 31(1–2).Beržų sulos kokybės rodiklių pokyčiai laikymo metuPranas Viškelis, Marina RubinskienėLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės irdaržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas biochem@lsdi.ltSiekiant sukurti ir pagaminti geros kokybės beržų sulos produktą, būtina ištirti šiosžaliavos savybes, jų pokyčius laikymo bei perdirbimo metu bei parinkti gamybos procesoparametrus. Šio produkto laikymo tyrimų Lietuvoje rezultatų mes neaptikome. Todėl mūsųdarbo tikslas buvo įvertinti beržų sulos biocheminės sudėties pokyčius laikymo ir fermentacijosmetu bei optimizuoti laikymo parametrus. Nustatyta, kad vartoti šviežią skirtąberžų sulą galima išlaikyti iki dviejų mėnesių. Tinkamiausia produkto laikymo temperatūra0 ± 0,5 °C, +2 ± 0,5 °C. Laikymo metu labiausiai kinta sulos titruojamasis ir aktyvusis(pH) rūgštingumas, mažiausiai tirpių sausųjų medžiagų kiekis. Beržų sulos savitojoelektrinio laidžio rodikliai mažiausiai kinta, kai laikymo temperatūra žema (0 ± 0,5 °C ir+2 ± 0,5 °C). Savitojo elektrinio laidžio koeficientui pasiekus 1,4 mS/m ribą, sula ima opalescuoti.Tačiau laikant skirtingoje temperatūroje, sulos spalvos kokybės pokyčiai nėra labairyškūs, o jų kitimo dinamika priklauso nuo laikymo temperatūros ir trukmės. Užšalimo temperatūrosdepresija leidžia manyti, kad šviežią sulą galima laikyti ir žemoje temperatūroje –iki -1,4 °C; tai padėtų pailginti jos laikymo trukmę.Reikšminiai žodžiai: beržų sula, biocheminė sudėtis, fizikiniai rodikliai, laikymas.Įvadas. Kasmet žmogus turėtų suvartoti ne mažiau kaip 8–10 l beržų sulos.Šis augalinis tirpalas padeda gydyti inkstų ir šlapimo takų, kvėpavimo takų ligas,skrandžio ir kepenų opas. Dėl „valomųjų“ savybių rekomenduojama ją vartoti gydantreumatą, radikulitą ir artritą. Svarbiausia, kad beržų sula skatina medžiagųapykaitą, taip pat ją rekomenduojama vartoti kaip gaivųjį gėrimą (Perkins, van denBerg, 2009; Sehm, 2007). Beržo suloje yra daug nikotino, obuolių ir kitų organiniųrūgščių (Shen ir kt., 2001; Windt, 2007). Joje yra nemažai mikro- ir makroelementų,iš jų – kalio, kalcio, magnio, geležies ir taninų (Harju, 1990; Zyryanova ir kt.,2010). Mūsų klimato sąlygomis šviežioje beržų suloje daugiausia aptikta kalio (K) –115 mg kg -1 (Viškelis, Rubinskienė, 2011). Šis cheminis elementas yra svarbus širdiesir kraujagyslių ligų profilaktikoje, tinka kraujospūdžiui reguliuoti, kartu su natriubūtinas vandens kiekiui ląstelėse palaikyti. Kalis svarbus nerviniam impulsui perduoti,energijai iš baltymų gaminti, riebalų ir angliavandenių medžiagų apykaitaivykti (Mark ir kt., 2008).63


Sulą beržai pradeda išskirti tirpstant sniegui, kai vidutinė paros oro temperatūrapakyla iki 4–6 laipsnių, kai pradeda brinkti lapų pumpurai – antrąjį arba trečiąjį kovomėnesio dešimtadienį. Jos rinkimo periodas gali trukti iki balandžio mėnesio pabaigos,kol visiškai išsiskleis medžių lapai. Kitaip nei iš klevų, iš beržų surenkami didesnisulos kiekiai. Sulos tekėjimo intensyvumas ir cheminė sudėtis taip pat priklauso netnuo paros laiko (Harju, Hulden, 1990).Beržų sula yra bespalvis skaidrus skystis. Rusijos tyrėjų duomenimis, jos tankiskinta priklausomai nuo tėkmės trukmės. Didžiausias tankis nustatytas išsiskyrimopradžioje ir viduryje – atitinkamai 1,0040 ir 1,0043 g cm -3 , į pabaigą šis rodiklispalaipsniui mažėja ir siekia 1,0028 g cm -3 (Zyryanova ir kt., 2010). Geriausia gertišviežią sulą, tačiau jos rinkimo sezonas yra labai trumpas.Nuo seno naudojami įvairūs šio natūralaus tirpalo perdirbimo būdai, siekiantišsaugoti tiek skonio, tiek maistines savybes. Pavyzdžiui, Rytų Europos ir Azijosšalyse šviežia beržo sula yra pasterizuojama, išpilstoma į butelius ir parduodamakaip „sveikatos gėrimas“. Pavasarį iš įvairių beržų rūšių (Betula spp.) surinkta sulaŠiaurės Europoje ir Šiaurės Amerikoje panaudojama sirupams gaminti. Iš įvairiųberžų rūšių sulos pagaminti sirupai skiriasi savo skoniu ir spalva. Prieš dešimt metųpradėta komercinė beržo sirupo gamyba šiomis dienomis turi didelį potencialą, nesšio produkto paklausa nuolat didėja. Klevų sirupe iš cukrų dominuoja sacharozė, oberžų sulos sirupe aptikta daugiau monosacharidų: 48 % gliukozės, 41 % fruktozės,0,6 % sacharozės ir 0,5 % galaktozės (Kallio ir kt. 1989). Vienam litrui beržų sirupopagaminti sunaudojama 100 l šviežios beržų sulos, o du kartus saldesnės šviežiosklevų sulos reikia atitinkamai mažiau (Peyton, 1994). Nors šiame produkte negausuaromatinių junginių, tačiau beržų sirupe jų nustatyta apie 70 (Kallio, 1989). Beržųsirupą, kaip pagrindinį ingredientą, galima naudoti įdarams, saldainiams, marinatams,salotų padažams ir kt. gaminti. Rytinėje JAV dalyje nuo seno gaminamas beržų alus.Gamybos technologijoje natūraliai fermentacijai palaikyti naudojami kukurūzų lukštai.Nuo seno Šiaurės Amerikoje gyvenantys indėnai, nepažindami modernios fermentacijosproceso, iš kelių beržų sulos rūšių paruošdavo beržų alų. Taip pat iš klevo sulos,naudodami įkaitintus akmenis ir ledo gabalus, gamindavo cukrų (Havard, 1896).Suomijoje beržų sula išskirta kaip specializuotas produktas (Pettenella, Maso, 2009).Rusijoje beržų sula naudojama parfumerijoje bei kosmetikoje, gaminant specialiosiospaskirties produktus. Pastaraisiais metais šiame regione didėja produktų, į kurių sudėtįįeina šis vertingas ingredientas, skaičius. Literatūroje randama duomenų, kad beržų suląrekomenduojama naudoti ir selekcijoje. Tyrimų duomenimis, žiedadulkių daigumuispartinti siūloma jas apdoroti šiuo tirpalu (Zyryanova ir kt., 2010).Norėdami kuo ilgiau išlaikyti sulą, mūsų senoliai išmoko daryti iš jos girą – jąraugindavo statinaitėse (Luczaj, 2011). Nuo seno Dzūkijoje išlaikydavo sulą net ikivasaros darbų. Lietuvoje toks gėrimas buvo ganėtinai populiarus iki XX a. vidurio.Šiandien mūsų parduotuvėse dažnai prekiaujama konservuota beržų sula, pagamintaBaltarusijoje ar Ukrainoje. Beržų sula savo vertingųjų ypatybių nepraranda ir konservuota.Siekiant sukurti ir pagaminti geros kokybės beržų sulos produktą, būtina ištirti šiosžaliavos savybes, jų pokyčius laikymo ir perdirbimo metu bei parinkti gamybos procesoparametrus. Laikymo tyrimų Lietuvoje rezultatų mes neaptikome, todėl manome, kad64


šio tyrimo rezultatai bus aktualūs ir vertingi tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu.Darbo tikslas – įvertinti beržų sulos biocheminės sudėties pokyčius laikymo irfermentacijos metu bei optimizuoti laikymo parametrus.Tyrimų objektai, metodai ir sąlygos. 2011–2012 metais tirti Lietuvoje surinktiberžų sulos bandiniai. Šviežios beržų sulos bandiniai buvo imami tris savaitesnuo balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio. Kiekvieną savaitę buvo atliekamašviežios beržų sulos cheminė analizė. Šviežioje beržų suloje ir laikymo metubandiniuose nustatyta: tirpios sausosios medžiagos – skaitmeniniu refraktometruATAGO; askorbo rūgštis titruojant 2,6-dichlorfenolindofenolio natrio druskos tirpalu(AOAC, 1990); titruojamasis rūgštingumas – titruojant 0,1 N NaOH tirpalu irperskaičiuojant į citrinos rūgšties kiekį (Ермаков ir kt., 1987). Beržų sulos spalvoskoordinatės vienodo kontrasto spalvų erdvėje buvo matuojamos spektrofotometru„MiniScan XE Plus“ (Hunter Associates Laboratory, Inc., Reston, Virginia, USA).Šviesos atspindžio režimu buvo matuojami parametrai L*, a* ir b* (atitinkamai šviesumas,raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIEL*a*b* skalę) ir apskaičiuojamasspalvos grynumas (C = (a* 2 + b* 2 ) 1/2 ) ir spalvos tonas (h° = arctan(b*/a*))(McGuiere, 1992). Dydžiai L*, C, a* ir b* matuojami NBS vienetais, spalvos tonash° – laipsniais nuo 0 iki 360 °. NBS vienetas – tai JAV nacionalinio standartų biurovienetas, atitinkantis vieną spalvų skiriamosios galios slenkstį, t. y. mažiausias spalvosskirtumas, kurį gali užfiksuoti treniruota žmogaus akis. Prieš kiekvieną matavimųseriją spektrofotometras buvo kalibruojamas su šviesos gaudykle ir baltosspalvos standartu, kurio spalvos koordinatės XYZ spalvų erdvėje: X = 81,3, Y =86,2, Z = 92,7. Duomenys pateikti kaip trijų matavimų vidurkiai. Spalvų koordinatėsapdorotos programa „Universal Software V.4-10“. L* vertė rodo baltos ir juodosspalvos santykį, a* vertė – raudonos ir žalios spalvos santykį, b* vertė – geltonos irmėlynos spalvos santykį. Tyrimai daryti CIEL*a*b* vienodo kontrasto spalvų erdvėje(CIE L*a*b*, 1996). Aktyvusis rūgštingumas (pH) buvo matuotas pH-metru„inoLab pH Level 1 su SenTix 81“ (WTW) elektrodu. Beržų sulos užšalimo taškasmatuotas termoporomis, duomenis kaupiant ir apdorojant duomenų kaupikliu OM-DAQPRO-5300 (Omega Engineering, Inc., Connecticut, USA).Publikacijoje pateikti vidutiniai tyrimo duomenys statistiškai įvertinti apskaičiuojantvidutinį standartinį nuokrypį ir koreliacijos koeficientą naudojant programųpaketą SELEKCIJA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).Rezultatai ir jų aptarimas. Beržų sulos bandiniai buvo laikomi šešiasdešimtparų (2 mėnesius) Biochemijos ir technologijos laboratorijoje šaldytuvuose, palaikant0 ± 0,5 °C, +2 ± 0,5 °C, +6 ± 0,5 °C, +10 ± 0,5 °C temperatūrą, ir patalpoje, esant+20 ± 0,5 °C oro temperatūrai. Nustatyta, kad sulos bandiniuose laikymo metumažiausiai kito tirpių sausųjų medžiagų kiekiai. Laikymo trukmė ir temperatūraneturėjo didelės įtakos šio rodiklio pokyčiams. Po šešiasdešimties parų, laikantbandinius skirtingoje temperatūroje, tirpių sausųjų medžiagų juose sumažėjo tik0,3 procento (1 pav.). Nustatyta, kad aštuoniolika parų įvairiomis sąlygomis laikytojesuloje tirpių sausųjų medžiagų kiekis nepakito.65


1 pav. Tirpių sausųjų medžiagų kiekio pokyčiai suloje laikymo metuFig. 1. Changes of dry soluble solids amount in birch sap during storageLaikymo metu labai kito beržo sulos titruojamasis rūgštingumas. Skirtingojelaikymo temperatūroje jo kitimo dinamika buvo skirtinga. Pastebėta, kad mažiausiaiorganinių rūgščių kiekis suloje pasikeičia laikant ją šaldytuve, kai temperatūra0 ± 0,5 °C ir +2 ± 0,5 °C (2 pav.). Dideli pokyčiai matyti keturiasdešimt antrą laikymoparą, kai dėl suaktyvėjusios fermentacijos proceso organinių rūgščių suloje padaugėja3–5 kartus (0 ± 0,5 °C) ir 5–6 kartus (+2 ± 0,5 °C). Kaip rodo tyrimai, aštuoniolikadienų sulos titruojamasis rūgštingumas kinta labai nežymiai, jei ji laikoma šaldytuve+6 ± 0,5 °C temperatūroje. Vėliau suloje suaktyvėja fermentacijos procesai, todėlstaiga padidėja organinių rūgčių kiekis (2 pav.). Po dvidešimt penkių dienų sulostitruojamasis rūgštingumas padidėja 9–16 kartų. Aukštesnėje laikymo temperatūrojetitruojamojo rūgštingumo pokyčiai tirpale yra dideli ir jų dinamika labai skiriasi nuopokyčių, kurie vyksta laikant sulą 0 ± 0,5 °C ir +2 ± 0,5 °C temperatūroje. Beržų sulos,laikomos kambario temperatūroje, titruojamasis rūgštingumas jau po dešimtiesdienų labai padidėja ir išlieka nepakitęs mėnesi. Tai leidžia tikėtis, kad natūralus sulosfermentacijos procesas jau pasibaigė. Tačiau laikymo pabaigoje, kai tirpalas skaidrėja,organinių rūgščių kiekis beržų suloje gerokai sumažėja (2 pav.).Laikymo metu labai kito beržų sulos aktyvusis rūgštingumas. Labiausiai skyrėsisulos, kuri buvo laikoma +6 ± 0,5 °C, +10 ± 0,5 °C ir +20 ± 0,5 °C temperatūroje,pH rūgštingumo dinamika. Po aštuoniolikos laikymo parų šis rodiklis pakito nuo5,22 iki 3,59 (+20 ± 0,5 °C temperatūra) ir nuo 5,11 iki 3,59 (+10 ± 0,5 °C temperatūra).Laikytos kambario temperatūroje (+20 ± 0,5 °C) sulos aktyvusis rūgštingumasgerokai pasikeičia ir dešimtą parą – nuo 5,71 iki 3,92 (3 pav.).66


2 pav. Sulos titruojamojo rūgštingumo pokyčiai laikymo metuFig. 2. Changes of birch sap titratable acidity during storage3 pav. Sulos aktyviojo rūgštingumo (pH) pokyčiai laikymo metuFig. 3. Changes of birch sap active acidity during storageLaikymo metu pastebimai kito beržų sulos fizikiniai rodikliai. Vienas jų – savitasiselektrinis laidis. Jis rodo tiriamos medžiagos gebėjimą praleisti elektros srovę. Iššios savybės galima spręsti apie įvairias kitas medžiagos savybes – tiek fizikines, tiekchemines. Nustatyta, kad specifinis elektrinis laidis turi savybę kisti priklausomai nuotiriamos medžiagos temperatūros. Taikant šiuolaikines pažangias technologijas, sukurtiįvairūs matavimo prietaisai, leidžiantys keisti savitąjį elektrinį laidį priklausomai67


nuo temperatūros, siekiant suvienodinti atskaitos sistemą ir gauti patikimą matavimorezultatą. Pavyzdžiui, vienas iš tyrimo metodų, kuriuo įvertinamas savitasis elektrinislaidis, yra naudojamas pieno užšalimo temperatūrai nustatyti (Daunoras, Knyš, 2005).Beržų sulos savitasis elektrinis laidis kito nuo 1,21 iki 1,85 mS/m (4 pav.). Žemojetemperatūroje (0 ± 0,5 °C ir +2 ± 0,5 °C) sulos savitojo elektrinio laidžio dinamikosrodikliai kito mažiausiu skirtumu. Beržų sula išliko skaidri apie dvidešimt parų ir joslaidžio koeficientai pakito nežymiai – 0,11–0,17 mS/m. Po keturiasdešimties laikymoparų pastebėtas tirpalo spalvos pokytis, drumstumas. Minėtoje temperatūroje laikytossulos savitojo elektrinio laidžio koeficientai po dviejų mėnesių pakito mažiausiai –0,47–0,48 mS/m. Esant +6 ± 0,5 °C laikymo temperatūrai, beržų sula išlieka skaidriapie savaitę. Po aštuoniolikos dienų tirpalas tampa drumzlinas ir savitojo elektriniolaidžio koeficiento skirtumas siekia 0,2 mS/m. Pastebėta, kad beržų sulos laidžiuipasiekus 1,4 mS/m, sula ima opalescuoti, įgyja kiek pienišką atspalvį. Laikant produktą0 ± 0,5 °C ir +2 ± 0,5 °C temperatūroje šis pokytis pastebimas po aštuoniolikosparų, laikant +6 ± 0,5 °C temperatūroje – nuo dešimtos paros ir trunka apie dešimtdienų, laikant +10 ± 0,5 °C temperatūroje – penktą parą ir trunka trumpai, o laikant+20 ± 0,5 °C temperatūroje pieniško atspalvio nepastebėta, nes jau po penkių laikymoparų tirpalas buvo drumzlinas. Laikant beržų sulą +10 ± 0,5 °C ir +20 ± 0,5 °C temperatūroje,jos savitojo elektrinio laidžio dinamika buvo analogiška ir koeficientų skirtumainuo laikymo pradžios iki tol, kol vyko tyrimas, buvo dideli. Jau po penkių laikymo+10 ± 0,5 °C ir +20 ± 0,5 °C temperatūroje dienų sulos koeficientų skirtumai siekė0,24–0,28 mS/m. Laikant kambario temperatūroje, pastebėta, kad po keturiasdešimtiesdienų tirpalas tampa skaidrus. Kaip minėta, produkte pкasideda kitokio pobūdžiorūgimo ar net puvimo procesai. Sula įgauna pašalinį nemalonų prieskonį.4 pav. Beržų sulos laidžio kitimo dinamikaFig. 4. Dynamic of changes of birch sap conductivity68


Atlikus beržų sulos analizę, nustatyta koreliacija tarp tirpalo savitojo elektriniolaidžio ir kitų cheminės sudėties rodiklių. Koreliacijos koeficientų reikšmės kintapriklausomai nuo laikymo temperatūros. Pastebėtas stiprus ir vidutinis neigiamaspriklausomumas tarp savitojo elektrinio laidžio ir tirpių sausųjų medžiagų bei pHrūgštingumo rodiklių. Tirpių sausųjų medžiagų pokyčiai beržų suloje laikymo metubuvo nedideli. Žemesnės kaip +6 °C temperatūros tirpale jų išlieka daugiau, tačiaulaikymo metu beržų suloje tirpių sausųjų medžiagų sumažėja ir tai turi įtakos joslaidžio rodiklių pokyčiams.5 pav. Beržo sulos laidžio ir biocheminių savybių tarpusaviokoreliacinis ryšys (LA –laidis; TSM – tirpios sausosios medžiagos;TR – titruojamasis rūgštingumas; pH – aktyvusis rūgštingumas)Fig. 5. Mutual correlational interdependency of birch sap conductivity andbiochemical properties (LA – conductivity; TSM – dry soluble solids;TR – titratable acidity; pH – active acidity)Laikant beržų sulą +6 °C, +10 °C temperatūroje, kai produkte intensyviau mažėjaaktyvusis rūgštingumas ir tirpių sausųjų medžiagų kiekis, labai padidėja jo savitasiselektrinis laidis. Tik laikant beržų sulą aukštesnėje temperatūroje (+20 °C), tirpalotitruojamasis ir aktyvusis rūgštingumas turi mažiau įtakos sulos laidžiui (5 pav.).Produktų užšaldymas yra senas ir vienas geriausių bei patikimų būdų saugotijuos nuo gedimo. Sulos užšaldymas nuo seno buvo taikomas Amerikoje. Taikant šįbūdą buvo siekiama ne tik ilgesnį laiką išlaikyti produktą, bet ir sumažinti vandenskiekį klevų suloje, kuri buvo skirta sirupui gaminti (Holman, Egan, 1985). Kadangišaltyje išsaugoma greitai gendančių produktų maistinė vertė ir kokybė, šiuo būdulaikėme beržų sulą. Beržų suloje yra įvairių cukrų, ištirpusių mineralinių medžiagųbei organinių rūgščių, todėl ji užšąla ne 0 °C temperatūroje kaip grynas vanduo, bet-1,4 °C temperatūroje (6 pav.).69


6 pav. Šviežios sulos užšalimo ir defrostacijos dinamikaFig. 6. Dynamic of fresh birch sap freezing and defrostingSulos užšalimo ir defrostacijos temperatūros sutampa, nepastebima jokios kreiviųhisterezės, o tai rodo, kad šis procesas paprastas, nesusijęs su destrukcija, agregacija arpolimerizacija. Užšalimo temperatūros depresija leidžia manyti, kad šviežią sulą galimalaikyti ir žemoje temperatūroje – iki -1,4 °C; tai padėtų pailginti sulos laikymo trukmę.Produkto spalva lemia jo išorinio patrauklumo įvertinimo rezultatus. Kadangiberžų sula yra nenuspalvintas natūraliomis dažančiomis medžiagomis skaidrusmaistinis tirpalas, mes palyginome jos spalvos rodiklius su distiliuoto vandens, kaipkontrolės varianto, spalvos charakteristikomis. Pastebėta, kad tarp šviežios beržų sulosir distiliuoto vandens šviesumo (L) ir spalvos grynumo (C) rodiklių skirtumai labaimaži – neviršija paklaidos. Didesni skirtumai nustatyti tarp vandens ir sulos spalvųtono (h°) bei spalvų koordinatės a (lentelė).Lentelė. Beržų sulos spalvos rodiklių pokyčiai laikymo metuTable. Changes of birch sap colour indices during storageSpalvos kokybės rodikliaiColour quality indicesL* a b C h°1 2 3 4 5 6Distiliuotas vanduo 51,13 ± 0,09 -0,81 ± 0,04 0,46 ± 0,06 0,93 ± 0,05 150,41 ± 2,85Distilled waterŠviežia beržų sulaFresh birch sap51,42 ± 0,11 -0,59 ± 0,05 0,56 ± 0,08 0,82 ± 0,08 136,42 ± 3,5770


Lentelės tęsinysTable continued1 2 3 4 5 60 ± 0,5 °C laikymo temperatūraStorage temperature 0 ± 0,5 °CPo 5 parų51,33 ± 0,11 -0,57 ± 0,07 0,42 ± 0,03 0,71 ± 0,06 143,62 ± 4,54After 5 daysPo 60 parų 51,43 ± 0,10 -0,55 ± 0,08 0,53 ± 0,04 0,76 ± 0,07 136,06 ± 3,99After 60 days+2 ± 0,5 °C laikymo temperatūraStorage temperature +2 ± 0,5 °CPo 5 parų51,56 ± 0,13 -0,61 ± 0,04 0,44 ± 0,08 0,75 ± 0,07 144,20 ± 4,01After 5 daysPo 60 parų 51,26 ± 0,10 -0,56 ± 0,05 0,50 ± 0,05 0,75 ± 0,06 138,24 ± 3,45After 60 days+6 ± 0,5 °C laikymo temperatūraStorage temperature +6 ± 0,5 °CPo 5 parų51,48 ± 0,15 -0,60 ± 0,09 0,48 ± 0,08 0,77 ± 0,06 141,34 ± 2,65After 5 daysPo 60 parų 51,82 ± 0,13 -0,58 ± 0,04 0,49 ± 0,06 0,76 ± 0,08 139,81 ± 2,34After 60 days+10 ± 0,5 °C laikymo temperatūraStorage temperature +10 ± 0,5 °CPo 5 parų50,94 ± 0,12 -0,54 ± 0,09 0,59 ± 0,04 0,80 ± 0,05 132,47 ± 3,33After 5 daysPo 60 parų 51,32 ± 0,11 -0,44 ± 0,03 0,49 ± 0,08 0,66 ± 0,09 131,92 ± 3,42After 60 days+20 ± 0,5 °C laikymo temperatūraStorage temperature +20 ± 0,5 °CPo 5 parų50,31 ± 0,17 -0,50 ± 0,09 0,90 ± 0,07 1,03 ± 0,07 119,05 ± 2,41After 5 daysPo 60 parųAfter 60 days51,78 ± 0,12 -0,57 ± 0,04 0,31 ± 0,05 0,65 ± 0,06 151,46 ± 3,01Po penkių laikymo dienų nepastebėta skirtumų tarp visų tirtų šviežios beržų sulosir sulos, kuri buvo laikoma 0 °C temperatūroje, spalvos rodiklių. Šiomis sąlygomis dumėnesius išlaikytoje beržų suloje labiausiai pakito spalvos koordinatės b ir produktotono (h°) rodikliai. Esminiai skirtumai tarp spalvų rodiklių: spalvos grynumo (C), tono(h°) ir koordinatės b, nustatyti beržų suloje, kuri buvo laikoma du mėnesius kambariotemperatūroje (lentelė). Laikant beržų sulos bandinius skirtingoje temperatūroje, spalvoskokybės pokyčiai nedideli, tačiau, kaip pastebėjome, jų kitimo dinamika priklausėnuo temperatūros ir laikymo trukmės.Išvados. 1. Nustatyta, kad vartoti šviežią skirtą beržų sulą galima išlaikyti ikidviejų mėnesių. Optimali produkto laikymo temperatūra yra 0 °C ir +2 °C.2. Laikymo metu labiausiai kinta sulos titruojamasis ir aktyvusis (pH) rūgštingumas,mažiausiai – tirpių sausųjų medžiagų kiekis.71


3. Beržų sulos savitojo elektrinio laidžio rodikliai mažiausiai kinta žemoje laikymotemperatūroje (0 ± 0,5 °C ir +2 ± 0,5 °C). Savitojo elektrinio laidžio koeficientuipasiekus 1,4 mS/m ribą, sula ima opalescuoti. Tačiau skirtingoje laikymo temperatūrojesulos spalvos kokybės pokyčiai nėra labai dideli, o jų kitimo dinamika priklauso nuolaikymo temperatūros ir trukmės.4. Užšalimo temperatūros depresija leidžia manyti, kad šviežią sulą galima laikytiir žemoje temperatūroje – iki -1,4°C; tai padėtų pailginti jos laikymo trukmę.Gauta 2012 07 20Parengta spausdinti 2012 08 23Literatūra1. AOAC. 1990. Vitamin C (ascorbic acid) in vitamin preparations and juice. In: K.Helrich (ed.), Official Methods of Analysis, 15 th edn. AOAC Inc., Arlington, VA,1 058.2. CIE L*a*b* Color Scale. 1996. HunterLab Applications Note, 8(7): 1–4.3. Daunoras J., Knyš A. 2005. Skysčių specifinio elektrinio laidumo nustatymas irjo kompensavimo sistema. Elektronika ir elektrotechnika, 7(63): 44–48.4. Harju L., Huldén S. G. 1990. Birch sap as tool for biogeochemical prospecting.Journal of Geochemical Exploration, 37(3): 351–365.5. Havard V. Drink Plants of the North American Indians. 1896. Bulletin of the TorreyBotanical Club, 23(2): 42–43. http://www.jstor.org/stable/2478422(2012.07.18)6. Kallio H. 1989. Aroma of Birch Syrup. J. Agric. Food Chem., 37: 1 367–1 371.7. Kallio H., Teerinen T., Ahtonen S., Suihko M. and Linko R. R. 1989. Compositionand properties of birch syrup (Betula pubescens). J. Agric. Chern., 37: 51–54.8. Luczaj L. 2011. Wild food plants used in Poland from the mid-19th century tothe present. Etnobiologia Polska, 1: 57–125.9. Mark C., Houston M. D, Karen J., Harper M. S, Pharm D. 2008. Potassium,Magnesium, and Calcium: Their Role in Both the Cause and Treatment ofHypertension. Journal of Clinical Hypertension, 10 (7): 3–11.10. McGuiere R. G. 1992. Reporting of objective color measurements. HortScience,27(12): 1 254–1 255.11. Peyton. J. L. 1994. The birch-bright tree of life and legend. In: William M.Ciesla (eds.), The McDonald and Woodward Publishing Co., Non-Wood ForestProducts 15. Non-wood forest products from temperate broad-leaved trees. Foodand Agriculture Organization of the United Nations, Rome, 42.12. Perkins T. D., van den Berg A. K. 2009. Maple Syrup – Production, Composition,Chemistry, and Sensory Characteristics. In: Advances in Food and NutritionResearch, Amsterdam, 56: 104–140.13. Pettenella D., Maso D. 2009. The Role of Networks in Non-Wood Forest Productsand Services Marketing in Europe. In: M. Palahi, Y. Birot, F. Bravo, E. Gorriz(eds.), Modelling, Valuing and Managing Mediterranean Forest Ecosystems forNon-Timber Goods and Services. EFI Proceedings, 57: 143–156.72


14. Sehm E. 2007. Birkensaft. Das Gesundheitselixier aus der Natur. Norderstedt:Books on Demand GmbH, 52.15. Shen Y. B., Kazusaka A., Fujita S. and Terazawa M. 2001. Preventative propertiesof birch sap against oxidative stress in rats. In: Terazawa M. (ed.), Tree SapII. Hokkaido University Press, Sapporo, 147–151.16. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų statistinė analizė taikantkompiuterines programas ANOVA, STAT iš paketo SELEKCIJA. Akademija.17. Viškelis P., Rubinskienė M. 2011. Beržų sulos cheminė sudėtis. Sodininkystė irdaržininkystė, 30(1): 75–81.18. Windt C. W. Nuclear Magnetic Resonance imaging of sap flow in plants. 2007.Thesis, Wageningen University, Nedherlands.19. Zyryanova O. A., Terazawa M., Takayoshi K., Zyryanov V. I. 2010. White BirchTrees as Resource Species of Russia: Their Distribution, EcophysiologicalFeatures, Multiple Utilizations. Eurasian Journal of Forest Research, 13(1):25–40.20. Ермаков А. И., Арасимович В. В., Ярош Н. П., Перуанский Ю. В.,Луковникова Г. А., Иконникова М. И. 1987. Методы биохимическогоисследования растений. Под ред. А. И. Ермакова. ВО Агропромиздат,Ленинград.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2012. 31(1–2).Changes of birch sap quality indices during storageP. Viškelis, M. RubinskienėSummaryIn order to create and produce good quality birch sap product, it is necessary to investigatethe properties of this raw matter, their changes during storage and processing and to choosethe parameters of production process. We didn’t find the results of investigation of this productstorage. Therefore, the aim of our study was to evaluate the changes of birch sap during storageand fermentation and to optimize storage parameters. It was established that birch sap for freshusage can be stored up to two months. The most suitable storage temperature for this product is0 ± 0.5 °C, +2 ± 0.5 °C. Titratable and active (pH) sap acidity during storage changes most ofall, the amount of dry soluble solids – least of all. The indices of birch sap distinctive electricalconductivity changes lest of all when storage temperature is low (0 ± 0.5 °C and +2 ± 0.5 °C).When distinctive electrical conductivity coefficient reaches the limit of 1.4 mS/m, sap beginsto opalesce. Nevertheless, storing at different temperature, the changes of sap colour qualityaren’t very significant and the dynamic of their change depends on storage temperature andduration. The depression of freezing temperature suggests that it is possible to store fresh sapalso in low temperature up to -1.4 °C. This would help to prolong the duration of its storage.Key words: birch sap, biochemical composition, physical indices, storage.73


LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2012. 31(1–2).Skystos organinės trąšos biojodžio įtakaekologiškų bulvių derliui ir kokybeiJuozas PekarskasAleksandro Stulginskio universitetas, LT-53361 Akademija,Kauno r., el. paštas juozas.pekarskas@asu.ltSkystos organinės trąšos biojodžio įtakos ekologiškai auginamų bulvių derliui ir jokokybei tyrimai atlikti 2005 ir 2007 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyjepriemolyje, sekliai glėjiškame karbonatingajame išplautžemyje – IDg8-k (Calc(ar)i-EpihypogleyicLuvisol – LVg-p-w-cc). Nustatyta, kad vegetacijos metu (BBCH 21–23 ir BBCH 51–53vystymosi tarpsniai) nupurškus biojodžiu tiek netręštas, tiek kalio trąšomis tręštas bulves,iš esmės padidėjo bulvių suminis (2,02–2,36 ir 2,38–2,59 t ha -1 ) ir prekinis (2,39–2,59 ir2,52–2,59 t ha -1 ) gumbų derlius. Biojodžio trąšų efektyvumas bulvėms, tręštoms kalio trąšomis,yra daug didesnis. Biojodis turėjo nedaug įtakos sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų bei vitaminoC kiekiui ekologiškai augintų bulvių gumbuose. Krakmolo kiekį netręštų kalio trąšomisbulvių gumbuose iš esmės padidino tiek 6, tiek ir 10 l ha -1 bendros biojodžio normos, o bulvespatręšus kalio trąšomis, iš esmės krakmolo kiekis padidėjo tik patręšus 10 l ha -1 biojodžio.Bulves nupurškus 10 l ha -1 biojodžio tręštame kalio sulfatu plote (K 90norma), iš esmės sumažėjonitratų kiekis gumbuose, palyginti su netręštomis ir biojodžiu nepurkštomis bulvėmis.Reikšminiai žodžiai: bulvės, derliaus kokybė, derlingumas, ekologinis ūkininkavimas,skysta organinė trąša biojodis.Įvadas. Europoje ekologine žemdirbyste verčiamasi nuo seno ir šiuo metuyra apie 167 tūkst. sertifikuotų ūkių, kurių plotas – daugiau nei 6,5 mln. hektarų.Europos Sąjungos šalyse ekologiškai ūkininkaujama 140 000 ūkių, kurių plotas –5,8 mln. ha plote, tai sudaro 3,4 % visų žemės ūkio naudmenų. Lietuvą ekologiniožemės ūkio idėjos pasiekė tik 1991 metais, o ekologiški produktai pradėti gaminti1993 metais. 2011 m. sertifikuoti 2 598 ūkiai, kurių bendras plotas – 157 995 hektarai.2002–2003 m. Lietuvos ekologinės gamybos ūkių pasėlių struktūroje vyravožalienos (37–49 %), o 2004–2005 m. – varpiniai ir ankštiniai javai. Lietuvos ekologinėsgamybos ūkių pasėlių struktūros esminių pokyčių per 2005–2010 m. neįvyko.Tiek 2005, tiek ir 2010 metais pasėlių struktūroje dominavo varpiniai javai(atitinkamai 45,2 ir 45,72 %), daugiametės žolės (nuo 26,9 iki 20,98 %), ankštiniaijavai (atitinkamai 7,6 ir 12,64 %) bei ankštinių ir varpinių javų mišiniai (atitinkamai74


7,7 ir 6,19 %). Lyginant 2005 ir 2010 metus, matyti, kad bulvių, daržovių ir pašariniųrunkelių plotai nedaug kito – nuo 0,30 iki 0,32 % (Pekarskas ir kt., 2008; Kriščiukaitienė,Namiotko, 2012).Lietuvoje beveik visos bulvės auginamos ūkininkų ūkiuose, tik labai nedidelėdalis – žemės ūkio bendrovėse. Dauguma bulvių augintojų yra smulkūs: apie 97 % visųūkių augina mažiau nei 1 ha bulvių. Vidutinis pasėlių plotas – tik 0,30 ha (Ražukas,2003).Vakarų Europos ekologiniuose ūkiuose bulvių auginimas užima svarbią vietąekologinėje žemdirbystėje. Bulvės auginamos ne tik vartoti maistui, bet ir perdirbti.Viena pagrindinių problemų yra ekologiškai auginamų bulvių tinkamas aprūpinimasmaisto medžiagomis. Šiais klausimais atlikta nemažai mokslinių tyrimų (Thybo ir kt.,2001; Wszelaki ir kt., 2005; Finckh ir kt., 2006; Haase ir kt., 2007).Ekologinėje žemdirbystėje labai griežtai reglamentuotas trąšų ir biologiniųpreparatų naudojimas. Griežtai draudžiama naudoti sintetines mineralines trąšas beiorganines trąšas, kurioms gaminti naudotos sintetinės mineralinės medžiagos (Tarybosreglamentas (EB) Nr. 834/2007, 2007; Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008,2008; Pekarskas, 2008 c).Bulvių gumbų derlius priklauso nuo tręšimo lygio, veislės, agrotechnikos, meteorologiniųsąlygų. Nustatytas tiesioginis bulvių derliaus ir krakmolo kiekio gumbuosepriklausomumas nuo vegetacijos periodo meteorologinių sąlygų. Sausringais metaisbulvių derlius būna mažas, gumbai smulkūs. Nuo sausrų labiausiai nukenčia ankstyvųjųir vėlyvųjų, mažiau – vidutinio ankstyvumo veislių bulvės (Makarevičiūtė, 2003;Rainys, Rudokas, 2005; Asakavičiūtė, Ražukas, 2011).Nustatyta, kad bulves auginant intensyvios gamybos ūkiuose gumbų derliui ircheminei sudėčiai įtakos turi tiek metų meteorologinės sąlygos, tiek ir trąšos. Visostrąšos sumažino krakmolo kiekį gumbuose, tačiau padidino bendrą cukraus ir nitratųkiekį. Daugiausia jų buvo bulvėse, kurioms skirta didžiausia azoto norma. Didžiausioskalio trąšų normos mažino sausųjų medžiagų ir krakmolo kiekį bulvėse (Repšienė,Mineikienė, 2006; Staugaitis ir kt., 2006; Baniūnienė, Žėkaitė, 2007).Ekologinės žemdirbystės sistemoje bulves patręšus fosforo ir kalio trąšų deriniuir vien tik kalio trąšomis iš esmės padidėjo bulvių gumbų suminis ir prekinis derlius,palyginti su tik fosforitmilčiais tręštomis bulvėmis. Patręšus fosforo ir kalio trąšų deriniuiš esmės padidėjo bulvių prekinis derlius, palyginti su kalio trąšomis tręštomisbulvėmis, o suminis derlius iš esmės nepakito. Fosforo ir kalio trąšos neturėjo didesnėsįtakos bulvių prekinio derliaus išeigai. Bulvių tręšimas fosforo ir kalio trąšomis išesmės sumažino nitratų kiekį bulvių gumbuose, bet neturėjo didelės įtakos krakmolo,sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų, redukuoto cukraus, azoto, fosforo ir kalio kiekiuibulvių gumbuose (Pekarskas, Šileikienė, 2009).Taikant intensyvias auginimo technologijas, tręšimas lapų trąšomis tampa neatsiejamašių technologijų dalimi ir yra skirtas nepalankių klimato, dirvožemio ir kitųsąlygų keliamiems stresams sušvelninti. Didesniam žemės ūkio augalų derliui išaugintireikia daugiau maisto medžiagų, tarp jų ir mikroelementų, o juos patogiau išpurkštisu lapų trąšomis. Tręšiant per lapus, sumažėja maisto medžiagų trūkumas augalamskritiniu momentu. Papildomai per lapus patręšti augalai apie 50 proc. maisto medžiagųpasisavina per pirmąsias šešias valandas (Budzynski ir kt., 2003; Knittel, Albert, 2003).Vokietijos mokslininkai nurodo, kad skystų trąšų veiksmingumas bulvėms priklauso75


nuo metų sąlygų, o ypač nuo azoto, magnio ir mikroelementų – mangano, cinko, varioir boro – kiekio jose (Knittel, Albert, 2003).2002–2004 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje atliktais tyrimaisnustatyta, kad lapų trąšos bulvių gumbų derliaus nedidino, kalcio, boro ir aminorūgščiųturinčios trąšos Boramin Ca, kalio ir azoto trąšos Final K mažino nitratų kiekį bulviųgumbuose, o amidinio azoto ir aminorūgščių turinčios lapų trąšos Delfan – didino.Lapų trąšos neturėjo įtakos krakmolo kiekiui gumbuose, o sausųjų medžiagų kiekįgumbuose iš esmės didino kalcio, boro ir aminorūgščių turinčios Boramin Ca trąšos(Staugaitis, Laurė, 2008).Skysta organinė trąša biojodis yra sukurta Ukrainos mokslininkų. Biojodį sertifikavustaikyti ekologinėje žemdirbystėje Lietuvoje, atliktais moksliniais tyrimaisnustatyta, kad jis labai efektyvus ekologiškai auginant daugumą žemės ūkio augalų.Jis ne tik turėjo įtakos ekologiškai auginamų žemės ūkio augalų derliaus didėjimui,gerino išauginamos produkcijos kokybę, bet ir saugojo augalus nuo ligų (Sliesaravičiusir kt., 2006; Gaurilčikienė, 2008; Pekarskas, 2008 a, b).Darbo tikslas – ištirti skystos organinės trąšos biojodžio įtaką ekologiškai auginamųbulvių derliui ir jo cheminei sudėčiai.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Skystos organinės trąšos biojodžioįtakos ekologiškai auginamoms bulvėms bandymai atlikti Lietuvos žemės ūkiouniversiteto bandymų stotyje 2005 ir 2007 metais. Bandymų atlikimo vietoje vyravopriemolis, sekliai glėjiškas karbonatingasis išplautžemis – IDg8-k (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol – LVg-p-w-cc). 2005 m. jis buvo artimas neutraliam,fosforingas, vidutinio kalingumo ir humusingumo, turintis 0,181–0,186 % bendrojoazoto, mineralinio azoto 0–40 cm sluoksnyje prieš bulvių sodinimą rasta8,15–8,25 mg kg -1 . 2007 m. dirvožemis buvo neutralus, didelio fosforingumo, vidutiniokalingumo, mažo humusingumo, mineralinio azoto prieš bulvių sodinimądirvožemyje rasta 9,76–9,83 mg kg -1 , o bendrojo azoto – 0,178 –0,180 % (1 lentelė).1 lentelė. Ekologiškų bulvių bandymo ploto dirvožemio agrocheminių savybiųcharakteristikaTable 1. The characteristics of soil agrochemical properties of organic potatoes test areaDirvožemio rodikliaiIndicator of soil2005 m. 2007 m.Humusas2,10–2,30 1,61–1,65Humus, %pH 6,6–6,7 7,0–7,1Bendrasis azotas0,181–0,186 0,178–0,80Total nitrogen, %Judrusis fosforas (P 2O 5)154–168 262–265Mobile phosphorus (P 2O 5), mg kg -1Judrusis kalis (K 2O)108–120 138–142Mobile potassium (K 2O), mg kg -1Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje prieš bulvių sodinimąThe amount of mineral nitrogen prior to sowing, mg kg -1 8,15–8,25 9,76–9,8376


Bulvių bandymo bendro laukelio plotas – 17,5 m 2 (5 × 3,5), apskaitinio – 10 m 2(4 × 2,5). Bandymų variantai kartoti po keturis kartus. Bulvės augintos po juodojopūdymo. Auginta vokiška bulvių veislė ‘Cosmos’. Pagal bandymų shemą 2, 5 ir 6variantai buvo tręšti kalio sulfatu (K 90). Prieš sodinimą bulvių gumbai, išskyrus pirir antrą variantus, buvo apipurkšti biojodžiu – 3 l t -1 . Augalų apsaugos preparatai nuoligų ir kenkėjų nenaudoti.Biojodžiu bulvės purkštos du kartus: pirmą kartą pagrindinių stiebų augimotarpsnyje (BBCH 21–23), antrą kartą – žiedynui pasirodžius (BBCH 51–53).B a n d y m o s c h e m a: 1) N 0P 0K 0; 2) N 0P 0K 90; 3) N 0P 0K 0+ purkšta biojodžiu po3 l ha -1 (BBCH 21–23 ir BBCH 51–53 augimo tarpsniai); 4) N 0P 0K 0+ purkšta biojodžiupo 5 l ha -1 (BBCH 21–23 ir BBCH 51–53 augimo tarpsniai); 5) N 0P 0K 90+ purkštabiojodžiu po 3 l ha -1 (BBCH 21–23 ir BBCH 51–53 augimo tarpsniai); 6) N 0P 0K 90+purkšta biojodžiu po 5 l ha -1 (BBCH 21–23 ir BBCH 51–53 augimo tarpsniai).Dirvožemio ėminiai agrocheminėms savybėms tirti imti iš 0–20 cm gylio 8–12skirtingų vietų, o mineralinio azoto kiekiui nustatyti – iš 0–40 cm gylio 6 skirtingoselaukelio vietose. Dirvožemio ėminiai imti iš kiekvieno varianto trijų pakartojimų.Dirvožemio pH nustatytas potenciometriniu (ISO 10390:2005), humusas – sausodeginimo (organinės anglies kiekis × 1,724) (ISO 10694:1995), judrieji fosforas irkalis – A-L (Egnerio-Rimo-Domingo) (GOST 26208-84), mineralinis azotas – kolorimetriniu,o bendrasis azotas – Kjeldalio (ISO 11261:1995) metodais.Nukasus bulves jos buvo surūšiuotos. Prekinėms bulvėms priskirti gumbai, kuriųskersmuo didesnis nei 5,5 cm. Mažesnio skersmens bulvės priskirtos sėklinių irpašarinių bulvių kategorijoms. Sausųjų medžiagų kiekis nustatytas kaitinant 105 °Ctemperatūroje iki nekintamos masės, krakmolas – pagal lyginamąjį svorį, vitaminas C –Miurri metodu, tirpios sausosios medžiagos – refraktometru, o nitratai – jonometriniumetodu.Biojodis pagamintas biohumuso vandeninio ekstrakto pagrindu, jame yra biologiškaiaktyvaus jodo, biotransformatorių, mikroelementų. Trąša apsaugo dygstantįaugalą nuo ligų, bioaktyviosios medžiagos skatina šaknų augimą, maisto medžiagųpasisavinimą. Biojodžio sudedamosios dalys – vandeninis biohumuso ekstraktas,biotransformatorius ir biologiškai aktyvus jodas. Prieš naudojant visos trys sudedamosiosdalys supilamos į vieną indą, palaikoma 24 valandas ir tuomet tirpalu purškiamiaugalai arba apdorojamos sėklos (Pekarskas ir kt., 2006; Sliesaravičius ir kt., 2006).Duomenys statistiškai įvertinti dispersinės analizės metodu naudojant programąANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).2005 m. gegužės mėnesį iškrito 22,8 mm kritulių daugiau nei daugiametis vidurkis,o temperatūra atitiko daugiametes reikšmes. Tai neleido laiku atlikti žemės dirbimodarbų, tinkamai paruošti dirvos bulvėms sodinti. Birželio ir liepos mėnesiai bulvėmsaugti buvo nepalankūs dėl per didelio drėgmės pertekliaus. Rugpjūčio mėnesio 9 ir10 dienomis praėjo liūtis, per šias dienas iškrito 109,7 mm kritulių. Liūtys turėjo neigiamosįtakos bulvėms. Vagose kaupėsi ir laikėsi vanduo. 2007 m. bulvės pasodintosgegužės mėn. pradžioje. Gegužės mėnuo buvo palankus bulvėms sudygti ir augti. Šiomėnesio temperatūra buvo 1,0 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį, o kritulių iškrito53,6 mm daugiau negu daugiametis vidurkis. Palankus buvo ir birželio mėnuo. Lieposmėnesio pirmąjį dešimtadienį vyravo šilti ir lietingi orai. Gausūs lietūs buvo nepalankūs77


ulvėms augti, nes vagose telkšojo vanduo. Labai lietingi orai vyravo rugpjūčio mėn.trečiąjį dešimtadienį – lijo kasdien. Tokie orai buvo labai nepalankūs bulvėms augti.Vėliau orai buvo ne tokie lietingi ir bulvėms kasti buvo vidutiniškai palankūs. 2005ir 2007 m. nebuvo palankūs ekologiškoms bulvėms augti.Rezultatai. Atliktais tyrimais nustatyta, kad 2005 m. vegetacijos metu (BBCH21–23 ir BBCH 51–53 tarpsniai) nupurškus biojodžiu tiek netręštas, tiek kalio trąšomistręštas bulves, iš esmės padidėjo suminis ir prekinis gumbų derlius, palygintisu nepurkštomis bulvėmis (2 lentelė). Nupurškus biojodžiu netręštų kalio trąšomisbulvių gumbų derlius padidėjo 2,89–3,21 ir 3,00–3,28, o patręšus kalio sulfatu –3,16–3,33 ir 3,10–3,15 t ha -1 . Bulves patręšus tik kalio trąšomis, iš esmės padidėjotiek bulvių suminis, tiek ir prekinis derlius, palyginti su kaliu netręštomis bulvėmis.Purškiant 10 l ha -1 biojodžio, gautas didesnis bulvių suminis ir prekinis derlius,nei purškiant 6 l ha -1 , bet derliaus skirtumas buvo nedidelis. Nupurškus biojodžiukalio trąšomis tręštų bulvių gumbų suminis derlius padidėjo 0,17, o prekinis – tik0,05 t ha -1 , o netręštų kalio trąšomis bulvių derliaus šie skirtumai buvo didesni – atitinkamai0,32 ir 0,28 t ha -1 . Palyginus atskirų biojodžio normų efektyvumą bulvėms,netręšiant ir tręšiant kalio trąšomis, nustatyta, kad biojodžio efektyvumas patręšuskalio trąšomis yra gerokai didesnis (2 lentelė).Tręšimas kalio trąšomis 4,5 proc.vnt. padidino ekologiškai auginamų bulvių prekinioderliaus išeigą, bet šis padidėjimas nebuvo esminis. Bulvių purškimas biojodžiudidino ekologiškų bulvių prekinio derliaus išeigą. Nupurškus biojodžiu netręštas kaliotrąšomis netręštas bulves, iš esmės 7,0–7,2 proc.vnt. padidėjo prekinio derliaus išeiga,o patręšus kalio sulfatu esminių prekinio derliaus išeigos skirtumų negauta.2007 m. bulvės buvo augintos kalingesniame dirvožemyje ir tręšimas kalio sulfatuneturėjo esminės įtakos bulvių suminiam ir prekiniam derliui. Nustatyta, kad vegetacijosmetu (BBCH 21–23 ir BBCH 51–53 tarpsniai) du kartus nupurškus skysta organinėtrąša biojodžiu tiek netręštas, tiek kalio trąšomis tręštas bulves, iš esmės padidėjo tieksuminis, tiek ir prekinis gumbų derlius. Nupurškus biojodžiu kalio trąšomis netręštasbulves, gumbų derlius padidėjo 1,14–1,52 ir 1,77–1,88, o patręšus kalio sulfatu – atitinkamai1,60–1,85 ir 1,96–2,04 t ha -1 . Purškiant 10 l ha -1 biojodžio, gautas didesnisbulvių suminis ir prekinis derlius, nei purškiant 6 l ha -1 , bet derliaus skirtumas buvonedidelis. Nupurškus biojodžiu kalio trąšomis tręštas bulves, suminis gumbų derliuspadidėjo 0,25, prekinis – 0,08 t ha -1 , o nupurškus netręštas bulves – atitinkamai 0,38ir 0,11 t ha -1 . Palyginus atskirų biojodžio normų efektyvumą bulvėms, netręšiant irtręšiant kalio trąšomis, nustatyta, kad nupurškus 6 l ha -1 biojodžio kalio trąšomis tręštasbulves iš esmės padidėjo suminis ir prekinis gumbų derlius, palyginti su kalio trąšomisnetręštomis bulvėmis. Purškiant 10 l ha -1 biojodžio tiek netręštas, tiek kalio trąšomistręštas bulves, iš esmės padidėjo prekinis gumbų derlius, bet esminių suminio derliausskirtumų negauta (2 lentelė).Tręšimas vien tik kalio trąšomis 2,3 proc.vnt. padidino ekologiškai auginamųbulvių prekinio derliaus išeigą, bet šis padidėjimas nebuvo esminis, palyginti su netręštomisbulvėmis. Purškimas biojodžiu iš esmės didino tiek kalio trąšomis tręštų,tiek netręštų ekologiškų bulvių prekinio derliaus išeigą. Palyginus skirtingas biojodžionormas tarpusavyje, esminių prekinio derliaus skirtumų nenustatyta. Purškiant6 l ha -1 , prekinio derliaus išeigos reikšmė buvo šiek tiek didesnė, nei purškiant 10 l ha -1 .78


2 lentelė. Skystos organinės trąšos biojodžio įtaka ekologiškai auginamų bulviųsuminiam ir prekiniam derliui bei prekinio derliaus išeigaiTable 2. Influence of liquid organic fertilizer Biojodis on the total and marketable yieldand output of marketable yield of organically grown potatoesLŽŪU bandymų stotis, 2005 ir 2007 m. vidutiniai duomenysTest station at the Lithuanian University of Agriculture, mean data in 2005 and 2007VariantaiTreatmentSuminis derliusTotal yield,t ha -1Prekinis derliusMarketable yield,t ha -1Prekinio derliaus išeigaOutput of marketable yield,%2005 m.1 12,02 8,15 67,82 13,02 9,41 72,33 14,91 11,15 74,84 15,23 11,43 75,05 16,18 12,51 77,36 16,35 12,56 76,8R 05/ LSD 050,88 0,66 5,732007 m.1 11,30 8,10 71,72 11,60 8,58 74,03 12,44 9,87 79,34 12,82 9,98 77,85 13,20 10,54 79,86 13,45 10,62 79,0R 05/ LSD 050,66 0,57 4,122005 ir 2007 m. vidutiniai duomenysMean data in 2005 and 20071 11,66 8,12 69,62 12,31 9,00 73,13 13,68 10,51 76,84 14,02 10,71 76,45 14,69 11,52 78,46 14,90 11,59 77,8R 05/ LSD 050,78 0,62 4,991 – N 0P 0K 0; 2 – N 0P 0K 90; 3 – N 0P 0K 0+ purkšta biojodžiu po 3 l ha -1 (BBCH 21–23 ir BBCH 51–53 augimotarpsniai) / N 0P 0K 0+ sprayed with Biojodis at 3 l ha -1 during BBCH 21–23 and BBCH 51–53 growth stages;4 – N 0P 0K 0+ purkšta biojodžiu po 5 l ha -1 (BBCH 21–23 ir BBCH 51–53 augimo tarpsniai) / N 0P 0K 0+sprayed with Biojodis at 5 l ha -1 during BBCH 21–23 and BBCH 51–53 growth stages; 5 – N 0P 0K 90+ purkštabiojodžiu po 3 l ha -1 (BBCH 21–23 ir BBCH 51–53 augimo tarpsniai) / N 0P 0K 90+ sprayed with Biojodisat 3 l ha -1 during BBCH 21–23 and BBCH 51–53 growth stages; 6 – N 0P 0K 90+ purkšta biojodžiu po 5 l ha -1(BBCH 21–23 ir BBCH 51–53 augimo tarpsniai) / N 0P 0K 90+ sprayed with Biojodis at 5 l ha -1 during BBCH21–23 and BBCH 51–53 growth stages.79


Vidutiniais tyrimų duomenimis, prieš bulvių sodinimą patręšus kalio sulfatu(K 90norma), iš esmės padidėjo suminis ir prekinis bulvių gumbų derlius, palyginti sukaliu netręštomis bulvėmis, o prekinio derliaus išeigai didesnės įtakos nenustatyta.Vegetacijos metu (BBCH 21–23 ir BBCH 51–53 tarpsniai) nupurškus biojodžiu tieknetręštas, tiek kalio trąšomis tręštas bulves, iš esmės padidėjo suminis (2,02–2,36 ir2,38–2,59 t ha -1 ) ir prekinis (2,39–2,59 ir 2,52–2,59 t ha -1 ) gumbų derlius. Palyginusbiojodžio normų efektyvumą, nustatyta, kad purškiant 10 l ha -1 gautas didesnis bulviųsuminis ir prekinis derlius nei purškiant 6 l ha -1 , bet derliaus padidėjimas buvo nedidelis.Nupurškus biojodžiu kalio trąšomis tręštas bulves, suminis gumbų derlius padidėjo0,21, o prekinis – tik 0,07 t ha -1 , o kalio trąšomis netręštų bulvių šie derliaus skirtumaibuvo didesni – atitinkamai 0,34 ir 0,20 t ha -1 . Palyginus biojodžio normų efektyvumą,netręšiant ir tręšiant kalio trąšomis, nustatyta, kad patręšus kalio trąšomis biojodžioefektyvumas yra gerokai didesnis (2 lentelė).Tręšimas kalio trąšomis 3,5 proc.vnt. padidino ekologiškai auginamų bulvių prekinioderliaus išeigą, bet šis padidėjimas nebuvo esminis. Bulvių purškimas biojodžiudidino ekologiškų bulvių prekinio derliaus išeigą. Netręštų kalio trąšomis bulvių purškimasbiojodžiu iš esmės 6,8–7,2 proc.vnt. padidino prekinio derliaus išeigą. Patręšuskalio sulfatu 6 l ha -1 biojodžio norma turėjo esminės įtakos prekinio derliaus išeigospadidėjimui, o 10 l ha -1 norma esminės įtakos neturėjo (2 lentelė).Tyrimais nustatyta, kad 2005 m., patręšus bulves kalio sulfatu, gumbuose šiektiek padidėjo tirpių sausųjų medžiagų kiekis, palyginti su netręštomis bulvėmis, betsumažėjo sausųjų medžiagų (3 lentelė). Tręšimas kalio trąšomis iš esmės padidinokrakmolo ir šiek tiek sumažino nitratų kiekį bulvių gumbuose. Nupurškus biojodžiukalio trąšomis tręštas bulves, sausųjų medžiagų kiekis gumbuose padidėjo 0,04–0,07,tirpių sausųjų medžiagų – 0,08–0,17 proc.vnt., o netręštų kaliu bulvių gumbuose šiųmedžiagų kiekiai padidėjo atitinkamai 0,06–0,08 bei 0,04–0,10 proc.vnt. Nustatyta,kad bulvių purškimas biojodžiu neturėjo esminės įtakos sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagųkiekiui bulvių gumbuose nei netręšiant, nei tręšiant kalio trąšomis. Nupurškusbiojodžiu kalio trąšomis netręštas bulves, vitamino C kiekis gumbuose nežymiaisumažėjo, o nupurškus kalio trąšomis tręštas bulves – nežymiai padidėjo. Purškiant10 l ha -1 biojodžio tiek kalio trąšomis tręštas, tiek netręštas bulves, krakmolo kiekisgumbuose labiau didėjo, nei purškiant 6 l ha -1 . Netręšiant kalio trąšomis, krakmolokiekį iš esmės padidino abi tirtos normos, o patręšus kalio trąšomis, – tik 10 l ha -1norma. Lyginant biojodžio normas tarpusavyje, tiek tręšiant, tiek netręšiant kalio trąšomis,didesnių krakmolo skirtumų nenustatyta. Bulvių purškimas biojodžiu šiek tieksumažino nitratų kiekį bulvių gumbuose. Nupurškus biojodžiu kalio trąšomis tręštasbulves, nitratų sumažėjo labiau, nei nupurškus netręštas bulves. Biojodis neturėjoesminės įtakos nitratų kaupimuisi ekologiškų bulvių gumbuose (3 lentelė).2007 m. atliktų tyrimų duomenimis, kalio sulfatas šiek tiek sumažino sausųjų irtirpių sausųjų medžiagų kiekį bulvių gumbuose, iš esmės padidino krakmolo ir iš esmėssumažino nitratų kiekį. Nupurškus biojodžiu tiek kalio trąšomis tręštas, tiek netręštasbulves, sausųjų medžiagų kiekis gumbuose šiek tiek didėjo. Nupurškus biojodžiu kaliotrąšomis tręštas bulves, tirpių sausųjų medžiagų kiekis truputį padidėjo, nupurškusnetręštas bulves – šiek tiek sumažėjo. Biojodis turėjo mažai įtakos tiek sausųjų, tiek irtirpių sausųjų medžiagų kiekiui bulvių gumbuose. Purškimas biojodžiu taip pat mažai80


veikė ir vitamino C kiekį ekologiškų bulvių gumbuose. Nupurškus biojodžiu tiek kaliotrąšomis tręštas, tiek netręštas bulves, iš esmės padidėjo krakmolo kiekis ekologiškųbulvių gumbuose. Purškiant 10 l ha -1 krakmolo kiekis labiau padidėjo, nei purškiant6 l ha -1 , bet esminio krakmolo kiekio padidėjimo nenustatyta. Bulvių purškimas biojodžiumažino nitratų kiekį bulvių gumbuose. Tręšiant kalio sulfatu, biojodis nitratųkiekį sumažino nežymiai, o netręšiant kalio trąšomis nitratų kiekis sumažėjo iš esmės,palyginti su biojodžiu nepurkštomis bulvėmis.3 lentelė. Skystos organinės trąšos biojodžio įtaka ekologiškai auginamų bulviųcheminei sudėčiaiTable 3. Influence of liquid organic fertilizer Biojodis on chemical composition of organicallygrown potatoesLŽŪU, 2005 ir 2007 m. vidutiniai duomenysTest station at the Lithuanian University of Agriculture, mean data in 2005 and 2007VariantaiTreatmentSausosiosmedžiagosDry matter, %Tirpios sausosiosmedžiagosDry soluble solids, %Vitaminas CVitamin C,mg kg -1KrakmolasStarch,%NitrataiNitrates,mg kg -12005 m.1 18,31 3,17 20,2 12,0 91,02 18,28 3,24 19,4 12,5 89,03 18,37 3,21 20,0 12,4 88,04 18,39 3,27 20,1 12,6 90,05 18,32 3,32 19,7 12,7 87,06 18,35 3,41 19,9 12,9 85,0R 05/ LSD 050,42 0,31 1,82 0,22 6,202007 m.1 19,80 5,37 23,1 13,3 30,12 19,74 5,31 22,6 13,6 26,43 19,84 5,32 23,1 13,6 26,04 19,87 5,30 23,2 13,7 26,35 19,76 5,33 22,8 13,9 25,86 19,78 5,38 22,9 14,1 25,1R 05/ LSD 050,37 0,27 1,64 0,21 3,522005 ir 2007 m. vidutiniai duomenysMean data in 2005 and 20071 19,06 4,27 21,6 12,6 60,62 19,01 4,28 21,0 13,1 57,73 19,11 4,26 21,6 13,0 57,04 19,13 4,28 21,6 13,2 58,25 19,04 4,32 21,2 13,3 56,46 19,06 4,40 21,4 13,5 55,1R 05/ LSD 050,40 0,29 1,73 0,22 5,0481


Vidutiniais tyrimų duomenimis, skysta organinė trąša biojodis turėjo mažai įtakossausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų bei vitamino C kiekiui ekologiškai augintų bulviųgumbuose, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo tręštos kalio trąšomis ar ne. Tręšimaskalio trąšomis iš esmės padidino krakmolo kiekį bei mažino nitratų kiekį. Bulviųpurškimas 10 l ha -1 biojodžio labiau didino krakmolo kiekį nei purškimas 6 l ha -1 tiektręšiant, tiek netręšiant kalio trąšomis. Netręšiant kalio trąšomis krakmolo kiekį išesmės padidino abi tirtos biojodžio normos, o bulves patręšus kalio trąšomis, – tik10 l ha -1 norma. Lyginant biojodžio normas tarpusavyje, tiek tręšiant, tiek netręšiantkalio trąšomis, didesnių krakmolo kiekio skirtumų nenustatyta. Bulvių purškimas biojodžiušiek tiek mažino nitratų kiekį bulvių gumbuose: tręšiant kalio trąšomis nitratųsumažėjo 1,3–2,6, netręšiant – 2,4–3,6 mg kg -1 . Kalio sulfatu (K 90norma) tręštas bulvesnupurškus biojodžiu (norma – 10 l ha -1 ), iš esmės sumažėjo nitratų kiekis, palygintisu netręštomis ir biojodžiu nepurkštomis bulvėmis (3 lentelė).Aptarimas. Yra dvi pagrindinės ekologiškų bulvių auginimo problemos: ligosir aprūpinimas maisto medžiagomis, nes trąšų ir augalų apsaugos preparatų naudojimągriežtai riboja ES reglamentai. Todėl tenka atsisakyti sintetinių trąšų ir augalųapsaugos preparatų ir ieškoti alternatyvių priemonių. Ekologiškoms bulvėms augintiEuropoje plačiai naudojamas mėšlas, srutos, žalioji trąša ir kitos organinės trašos(Van Delden, 2001; Gruber, 2003; Roinila ir kt., 2003; Finch ir kt., 2006). Skystibiologiniai preparatai dažniausiai naudojami labiau kaip augalų apsaugos preimonėsnei trąšos (Möller, Meinck, 2003; Musa-Steenblock, Forrer, 2005). Dauguma mokslininkųteigia, kad meteorologinės sąlygos bulvių vegetacijos laikotarpiu yra lemiamastiek derliaus, tiek jo kokybės veiksnys (Makarevičiūtė, 2003; Rainys, Rudokas,2005; Asakavičiūtė, Ražukas, 2011). Atliekant šį bandymą skirtingais metais gautasnevienodas bulvių gumbų derlius ir nevienodi kokybės rodikliai. Tai iš dalies lėmėskirtingos meteorologinės sąlygos.Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekologijos centre skystų organinių trąšųįtaka ekologiškoms bulvėms plačiai tyrinėjama. Atliktais tyrimais su biologiniaispreparatais „Biokal“, Fitokondi, Ruponics nustatyta, kad juos naudojant didėja tiekekologiškai auginamų bulvių derlius, tiek prekinio derliaus išeiga (Pekarskas ir kt.,2011). Panašūs rezultatai gauti ir šiais tyrimais.Biojodis yra efektyvi trąša daugumai ekologiškai auginamų augalų (Sliesaravičiusir kt., 2006; Pekarskas, 2008 a, b). Kalio trąšos yra labai efektyvios ekologiškomsbulvėms, bet skirtingos kalio trąšų formos turi nevienodą įtaką derliui ir jo kokybei.Efektyviausios yra bechlorės kalio trąšos: kalio sulfatas ir kalio magnezija (Pekarskasir kt., 2003, Jarienė ir kt., 2008). Todėl bulves patręšus kalio sulfatu ir purškiant biojodžiugautas daug didesnis derlius nei netręštų kalio trąšomis. Kalio trąšų derinys subiojodžiu turėjo didelę įtaką ir nitratų kaupimuisi.Išvados 1. Vegetacijos metu (BBCH 21–23 ir BBCH 51–53 tarpsniai) nupurškusbiojodžiu tiek netręštas, tiek kalio trąšomis tręštas bulves, iš esmės padidėja suminis(2,02–2,36 ir 2,38–2,59 t ha -1 ) ir prekinis (2,39–2,59 ir 2,52–2,59 t ha -1 ) gumbų derlius.Daug didesnė biojodžio įtaka kalio trąšomis tręštų bulvių derlingumui.2. Krakmolo kiekį netręštų kalio trąšomis bulvių gumbuose iš esmės didina tiek6, tiek 10 l ha -1 bendros biojodžio normos, o bulves patręšus kalio trąšomis, iš esmėskrakmolo kiekis padidėja tik patręšus 10 l ha -1 biojodžio. Lyginant skirtingas biojodžio82


normas tarpusavyje tiek tręšiant, tiek netręšiant kalio trąšomis, didesnių krakmoloskirtumų nenustatyta. Kalio sulfatu (K 90norma) tręštas bulves nupurškus biojodžiu(norma – 10 l ha -1 ), iš esmės sumažėja nitratų kiekis gumbuose, palyginti su netręštomisir biojodžiu nepurkštomis bulvėmis.3. Skysta organinė trąša biojodis turi nedaug įtakos sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagųbei vitamino C kiekiui ekologiškai augintų bulvių gumbuose.Gauta 2012 08 09Parengta spausdinti 2012 09 12Literatūra1. Asakavičiūtė R., Ražukas A. 2011. Oro temperatūros bei atmosferos kritulių įtakabulvių derlingumui ir krakmolingumui Pietryčių Lietuvoje. Sodininkystė irdaržininkystė, 30(1): 61–70.2. Baniūnienė A., Žėkaitė V. 2007. Organinių trąšų įtaka augalams bulvių sideracinėjegrandyje įprastinės ir tausojamosios žemdirbystės sąlygomis. Žemės ūkiomokslai, 14(2): 1–10.3. Budzynski W. S., Jankowski K. J., Szemplinski W. 2003. Cultivar–related andagronomic conditions of rye yielding on good rye soil suitability complex. PartI: Yield and its relationship with the yield components. Agronomy, 6(1): 1–11.4. Finckh M. R., Schulte-Geldermann E., Bruns C. 2006. Challenges to OrganicPotato Farming: Disease and Nutrient Management. Potato Research, 49: 27–42.5. Gaurilčikienė I., Supronienė S., Ronis A. 2008. The impact of the biologicalagent biojodis on the incidence of pathogenic fungi in winter wheat and springbarley. Žemdirbystė=Agriculture, 95(3): 406–414.6. Gruber H., Thamm U., Michel V. 2003. Effektive Nutzung des Leguminosenstickstoffsin der Fruchtfolge. Ökol Landbau, 127: 29–31.7. Haase T., Schüler C., Haase N.U., Heß J. 2007. Suitability of organic potatoesfor industrial processing: effect of agronomical measures on selected qualityparameters at harvest and after storage. Potato Research, 50: 115–141.8. Jarienė E., Sawicka B., Pranaitienė R., Pekarskas J. 2008. Kalio trąšų įtaka‘Cosmos’ veislės bulvių gumbų kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė,27(1):179–186.9. Knittel H., Albert E. 2003. Düger und Düngung. Bergen–Dumme, Agrimedia.10. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybosreglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktųženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės(OL L 250, 2008 9 18, p. 1) http://eur-lex.europa [accessed 21 09 2012].11. Kriščiukaitienė I., Namiotko V. 2012. Ekologinio ūkininkavimo sąlygų palyginimasES šalyse. Management theory and studies for rural business and infrastructuredevelopment, 2(31): 86–95.12. Makaravičiūtė A. 2003. Tręšimo įtaka bulvių derliui, krakmolo ir sausųjų medžiagųkiekiui gumbuose. Žemės ūkio mokslai, 2: 35–42.83


13. Möller K., Meinck S. 2003. Phythophtora infestans der Erreger der Kraut- undKnollenfäule. In: K. Möller, H. Kolbe, H. Böhm (eds.), Handbuch ÖkologischerKartoffelbau. Österreichischer Agrarverlag, Leopoldsdorf, 105–114.14. Musa-Steenblock T., Forrer H. R. 2005. Bio-PhytoPRE-a decision support systemfor late blight control in organic potato production in Switzerland. In: J. Heß,G. Rahmann (eds.), Ende der Nische. Beiträge zur 8. Wissenschaftstagung zumÖkologischen Landbau, 1–4 March, Kassel, 133–136.15. Pekarskas J. 2008 a. Biologinių preparatų biojodžio ir „Biokal 1“ įtaka ekologiškaiauginamoms morkoms. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 133–144.16. Pekarskas J. 2008 b. Biologinių preparatų biojodžio ir „Biokal 1“ įtaka ekologiškaiauginamų burokėlių derliui ir biocheminei sudėčiai. Sodininkystė ir daržininkystė,27(4): 145–15417. Pekarskas J., Kazlienė O., Gavenauskas A. 2008. Ekologinio ūkininkavimo problemosir perspektyvos Lietuvoje. Vadyba, 2(13): 135–138.18. Pekarskas J., Krasauskas A., Šileikienė D. 2006. Biologinių preparatų biojodis ir„Biokal“ panaudojimas ekologiškų grūdų apvėlimui. Vadyba, 2(9): 174–178.19. Pekarskas J., Pranaitienė R., Paltanavičius V. 2003. Kalio trąšų įtaka bulvių derliuiir kokybei ekologinėje žemdirbystės sistemoje. Žmogaus ir gamtos sauga,92–94.20. Pekarskas J., Šileikienė D. 2009. Fosforo ir kalio trąšų įtaka ekologiškai auginamųbulvių derlingumui ir derliaus kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(4):199–209.21. Pekarskas J., Šileikienė D., Grigalavičienė I., Karklelienė R., Granstedt A. 2001.The Effect of Organic Certified Materials on the Tendency of Yield and QualityIndex of Potatoes. Rural development 2011: proceedings of the Fifth internationalscientific conference, 5(2): 200–205.22. Pekarskas J. 2008 c. Tręšimas ekologinės gamybos ūkiuose. Kaunas.23. Rainys K., Rudokas V. 2005. Bulvių augimo sąlygų ir veislės įtaka derliui ir jokokybei. Žemdirbystė: mokslo darbai, 89: 67–80.24. Ražukas A. 2003. Bulvės. Biologija, selekcija, sėklininkystė. Akademija,Kėdainių r.25. Repšienė R., Mineikienė E. V. 2006. Meteorologinių sąlygų ir skirtingų žemdirbystėssistemų įtaka bulvių ‘Mirta’ gumbų ligotumui bei derlingumui. Žemėsūkio mokslai, 3: 16–25.26. Roinila P., Väisänen J., Granstedt A., Kunttu S. 2003. Effects if different organicfertilization practices and mineral fertilization on potatop quality. BiologicalAgriculture & Horticulture, 21(2): 165–194.27. Sliesaravičius A., Pekarskas J., Rutkovienė V., Baranauskis K. 2006. Grain yieldand disease resistance of winter cereal varieties and application of biologicalagent in organic agriculture. Agronomy Research, 4: 371–37828. Staugaitis G., Kučinskas J., Petrauskienė R., Dalangauskienė A. 2006. Trąšų įtakaankstyvosioms bulvėms. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 216–227.29. Staugaitis G., Laurė R. 2008. Lapų trąšų įtaka bulvių gumbų derliui, kokybei irpelningumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 169–177.84


30. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinėanalizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLAT iš paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, Kėdainių r.31. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškųproduktų ženklinimo, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189,2007 7 20, p. 1) http://eur-lex.europa [accessed 01 08 2012].32. Thybo A. K., Moelgaard J. P., Kidmose U. 2001. Effect of different organic growingconditions on quality of cooked potatoes. Journal of the Science of Foodand Agriculture, 82: 12–18.33. Van Delden A. 2001. Yield and growth of potato and wheat under organicN-Management. Agronomy Journal, 93: 1 370–1 385.34. Wszelaki A. L., Delwiche J. F., Walker S. D., Liggett R. E., Scheerens J. C.,Kleinheinz M. D. 2005. Sensory quality and mineral and glycoalkaloid concentrationsin organically and conventionally grown redskin potatoes (Solanumtubersoum L.). Journal of the Science of Food and Agriculture, 85: 720–726.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2012. 31(1–2).Influence of liquid organic fertilizer Biojodis on the yield andquality of organically grown potatoesJ. PekarskasSummaryThe research of the effect of liquid organic fertilizer Biojodis on potato yield and qualitywas carried out in the Experimental Station of the Lithuanian University of Agriculture on loam,shallowly calcareous gleyic Luvisol – IDg8-k (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol – LVg-p-w-cc)in 2005 and 2007. It was found that spraying of potatoes growing at BBCH 21–23 and BBCH51–53 growth stages with liquid organic fertilizer Biojodis, both in unfertilized and fertilizedwith potassium fertilizers background, has considerably increased total (2.02 to 2.36 and from2.38 to 2.59 t ha -1 ) and marketable (2.39 to 2.59 and from 2.52 to 2.59 t ha -1 ) yield. The efficiencyof Biojodis when potassium fertilizers are applied on potatoes is significantly higher.Biojodis had little influence on dry and soluble solids and vitamin C content in organicallygrown potato tubers. Under unfertilised with potassium fertilizers background starch contentin the potato tubers has essentially increased having applied both the studied 6 and 10 l ha -1rates of Biojodis, meanwhile, having fertilized potatoes with potassium fertilizer, starch contentessentially increased only after applying 10 l ha -1 rate. After spraying of potatoes with Biojodisat 10 l ha -1 rate, fertilized with potassium sulphate K90 rate, a substantial decrease of nitrateswas observed in comparison to unfertilized and untreated by Biojodis potatoes.Key words: crop quality, yield, organic farming, organic liquid fertilizer Biojodis,potatoes.85


ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMSĮ MOKSLO DARBUS „SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“Straipsnio rankraščio pateikimo–priėmimo procedūraStraipsnius redakcijai gali pateikti bet kurie Lietuvos ar užsienio šalies mokslodarbuotojai bei asmenys, dirbantys mokslinį darbą. Ne mokslo darbuotojo straipsnisturi būti parašytas kartu su mokslo darbuotoju.Rankraštis redakcijai siunčiamas paštu dviem egzemplioriais, atspausdintaskompiuteriu popieriuje, laikantis toliau tekste nurodytų reikalavimų. Pateiktasstraipsnio rankraštis užregistruojamas ir perduodamas redaktorių kolegijos nariui,kuruojančiam šią sritį. Jis įvertina, ar rankraščio turinys ir forma atitinkasvarbiausius periodiniams straipsniams keliamus reikalavimus. Rankraščiai, kuriebuvo atmesti pirmojo vertinimo metu, su aiškinamuoju raštu grąžinami autoriui.Jeigu straipsnio tinkamumas nekelia abejonių, redaktorių kolegijos narys skiriadu recenzentus.Pataisytą rankraštį autorius turi atsiųsti el. paštu arba paštu redakcijai kartu suelektronine laikmena (diskeliu arba kompaktiniu disku) per dešimt dienų.Struktūra ir apimtisRankraščio reikalavimaiRankraščio forma turi atitikti periodiniams moksliniams straipsniams keliamusreikalavimus. Teksto ir jo sudedamųjų dalių seka tokia:– Straipsnio pavadinimas (ne daugiau kaip 10 žodžių)Pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Augalų adaptacijosprie šalčio molekulinio mechanizmo aspektai).– Autoriaus vardas, pavardėVardas, pavardė – mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Viktor Sharma).Jeigu yra keli autoriai, rašoma mažėjančia jų autorystės indėlio tvarka.– Institucija, adresas, elektroninis paštasRašomi mažosiomis raidėmis kursyvu (Italic) (Lietuvos agrarinių ir miškųmokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas).Pagrindinis tekstas– Santrauka (iki 1 400 rašybos ženklų, arba 250 žodžių)Labai glaustai pateikiami tikslai, sąlygos, svarbiausi rezultatai.– Reikšminiai žodžiai (ne daugiau kaip 10)– ĮvadasTrumpai išdėstoma nagrinėjama problema, ankstesni kitų panašių tyrimųrezultatai, darbo reikalingumas, originalumas. Nurodomas darbo tikslas.– Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos86


– RezultataiTrumpai išdėstomi tyrimų metu surinkti duomenys, dokumentai (lentelės,grafikai).– AptarimasAptariami, bet ne kartojami „Rezultatų“ skyrelyje pateikti duomenys, palyginamisu kitų autorių duomenimis, aiškinamos tirtų reiškinių priežastys, keliamosnaujos idėjos, hipotezės.– Išvados– Padėka (neprivaloma)– LiteratūraRekomenduojama į sąrašą įtraukti ne mažiau kaip 10 naujausių literatūrosšaltinių rašoma tema.– Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis (600–1 400 sp. ženklų)Straipsnių, kurie parašyti remiantis netradiciniais bandymų duomenimis ir jųrezultatais, struktūrinės teksto dalys gali būti ir kitokios.Straipsnis turi būti ne daugiau kaip 10 puslapių apimties kompiuteriu rinktoteksto, įskaitant lenteles ir paveikslus (didesnės apimties straipsniai derinami suredaktorių kolegijos pirmininku).Teksto parengimasStraipsnis rašomas lietuvių ir anglų kalbomis ir spausdinamas MicrosoftWORD teksto redaktoriumi Windows 2000, XP ar VISTA operacinėse sistemose.Tekstas rašomas TIMES NEW ROMAN 12 dydžio šriftu, A4 formato(210 × 297 mm) lape, atstumas tarp rankraščio eilučių – 1 (single), išlyginamas išabiejų pusių. Paraščių plotis: viršuje – 2 cm, apačioje – 2 cm, dešinėje –1,5 cm,kairėje – 3 cm. Straipsnis pateikiamas elektronine laikmena.Paryškintai (Bold) rašoma: straipsnio pavadinimas visomis kalbomis, antraštėsbei svarbiausi struktūros elementai (įvadas, tyrimo objektas, metodai ir sąlygos,rezultatai, aptarimas, išvados, padėka, literatūra, santrauka). Kursyvu (Italic)rašomi lotyniškieji augalų rūšių, genčių, ligų, kenkėjų, mikroorganizmų ir kitųbiologinių objektų pavadinimai. Augalų veislių pavadinimai rašomi viengubosekabutėse (pvz., ‘Auksis’).Cituojamas šaltinis tekste nurodomas lenktiniuose skliaustuose (autoriauspavardė, metai).LentelėsLentelėse neturi būti kartojama paveiksluose ar kitose iliustracijose pateiktainformacija.Lentelių tekstas rašomas lietuvių ir anglų kalbomis TIMES NEW ROMAN12 dydžio šriftu, jeigu parašyti tekstai talpinami vienoje eilutėje, tarp jų dedamasženklas /. Lentelės teksto dalys vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis neatskiriamos.Horizontaliomis linijomis atskiriamos tik lentelės metrikos dalys ir lentelėspabaiga. Lentelės padėtis puslapyje tik vertikali (Portrait).87


Bandymų veiksnių gradacijos lentelėse neturi būti žymimos skaičiais, sudėtingomissantrumpomis, o pateikiamos visa arba suprantamai sutrumpinta aprašoforma. Pateikiama santrumpa turi būti paaiškinama pirmosios lentelės (paveikslo)apraše.Statistiniai duomenys, skaičiai ir skaitmenysPageidautina detaliai aprašyti taikytus tyrimų metodus ir nurodyti jų originaliusšaltinius. Labai svarbi informacija apie lauko, vegetacinių ir kt. bandymųišdėstymo schemą ir jos pasirinkimo motyvus. Lentelėse ir paveiksluose pateikiamiduomenys privalo būti statistiškai įvertinti. Rodiklių žymėjimo santrumpos turibūti paaiškintos, jeigu jos neatitinka tarptautinių ISO standartų.PaveikslaiVisa iliustracinė medžiaga – brėžiniai, grafikai, diagramos, fotografijos, piešiniaiir kt. – vadinami bendru paveikslų vardu. Tekstas juose rašomas lietuvių iranglų kalbomis.Paveikslai turi būti nespalvoti, padaryti Microsoft Office 2000, 2003, XP,VISTA paketų elektroninėje lentelėje EXCEL su suderintomis programomis irpradine informacija. Redakcija pasilieka teisę keisti jų formatą pagal straipsnioar viso leidinio dizainą.Įrašai ir simboliai paveiksluose turi būti parašyti ne mažesniu kaip 10 dydžioTIMES NEW ROMAN šriftu. Paveikslų blokų dalys turi būti sužymėtosraidėmis a, b, c ir t. t.LiteratūraĮ literatūros sąrašą turi būti įtraukiamos tik mokslinės publikacijos.Citavimo pavyzdžiai:Vieno autoriaus knyga:1. Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas,Kaunas.2. Blažek J. 2001. Pìstujeme jablonì. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.Kelių autorių knyga:1. Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.Wydawnictwo UWM, Olsztyn.2. Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė (sudaryt.).Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija, Kėdainių r.88


Straipsnis knygoje:1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the‘Bodensee’ area. In: A. de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.), Determination andPrediction of Optimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94. EuropeanCommission. Luxembourg, 15–20.2. Byme D. H., Sherman W. B., Bacon T. A. 2000. Stone fruit genetic pool andits exploitation for growing under warm winter conditions. In: A. Erez (ed.),Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer Academic Publishers,Netherlands, 157–230.3. Keller R. R. J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In:L. E. Towill, Y. P. S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and Forestry.Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.Straipsnis konferencijos medžiagoje:1. Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic resourcesfor sustainable production. Proceedings of the International Workshopon Protection of Genetic Resources of Pomological Plants and Selection ofGenitors with Traits Valuable for Sustainable Fruit Production. 22–25 August,Skierniewice, Poland, 147–158.Vieno autoriaus žurnalo straipsnis:1. Korban S. S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. Hort. Science, 21(1):41–48.Žurnalo straipsnis (du ir daugiau autorių):1. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation ofnew scab resistance apple in the first-fifth years in orchard. Sodininkystė irdaržininkystė, 21(3): 29–37.2. Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C. 2006.Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in Romania. ActaHorticulturae, 701: 207–214.Straipsnis e. žurnale:1. Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of phytohormonesand stratification on morphogenesis of Paeonia lactiflora Pall.isolated embryos. Biologija, 18(1). http://images.katalogas.lt/maleidykla/Bio71/Bio_027_030.pdfDuomenų bazė:FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/Disertacijos santrauka:1. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) auginimo iš sėklųtechnologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.89


GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND SUBMISSIONOF ARTICLES TO THE VOLUMES OF SCIENTIFIC WORKS“SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“Rules for Submission – Acceptance of PapersPapers can be contributed by any Lithuanian and foreign scientific workersand persons carrying out scientific research. The latter’s paper will be acceptedonly when the co-author is scientific worker.Manuscripts should be sent by mail typed on computer printed in two copieson paper taking in account following instructions. The manuscript will be registeredand submitted to the member of the Editorial Board in charge. He (she) willevaluate if the contents and the form corresponds to the main requirements forperiodical articles. Manuscripts rejected during the first evaluation will be returnedto the author with explanatory remarks. If the article is approved the member ofthe Editorial Board appoints two reviewers.The author must return the corrected manuscript to the Editorial Board in tendays by e-mail or by mail in a diskette or CD.Requirements to the manuscriptStructure and lengthThe form of a manuscript has to correspond to the requirements for periodicalscientific articles. The paper should be organized in the following order:– Title (should not exceed 10 words)Title should be written in small letters in bold (Aspects of plant color acclimationmolecular mechanism).– Author(s)’ name, surnameThe name and surname should be written in small letters in bold (ViktorSharma). If there is more than one author they are listed according to their inputto the paper.– Institution(s), address, email addressShould be written in small letters in Italic (Institute of Horticulture LithuanianResearch Centre for Agriculture and Forestry).The main text– Abstract (should not exceed 1 400 characters or 250 words)Should contain the statement of the aims, methods and main results inshort.– Key words (should not exceed 10 words)– IntroductionShould present the investigated subject, results of earlier related research,90


easons of the study, innovation. Should indicate the aim of the investigation.– Object, methods and conditions– ResultsShould present concisely the collected data during investigation, documentation(tables, figures).– DiscussionShould not repeat results presented in “Results” but should interpret themwith reference to the results obtained by other authors, explain the reasons of theinvestigated phenomena and raise new ideas, hypotheses.– Conclusions– Acknowledgements (optional)– ReferencesShould be kept to a minimum of 10 latest references on this theme.– Summary in Lithuanian and English (600–1 400 characters)Articles written based on non-traditional trial data and the obtained resultsmay have other than traditional structural parts of a paper.The article should not exceed 10 pages of computer text, tables and figuresincluded (longer articles are agreed with the chairman of the Editorial Board).Text preparationThe manuscripts should be submitted in Lithuanian and English, typed on aPC, used Microsoft WORD for Windows 2000 XP or VISTA word-processorformat. The font to be typed – TIMES NEW ROMAN size 12, on A4 paper(210 × 297 mm), single spaced, justified. Margins: top – 2 cm, bottom – 2 cm,right – 1.5 cm, left – 3 cm. Article should be submitted in electronic carrier.In bold there are written the title of the paper in all languages, headings and allmain structural elements (introduction, object, methods and conditions, results,discussion, conclusions, acknowledgements, references, abstract). In Italic thereare written Latin names of species, genera, diseases, pests micro-organisms andother biological objects. Names of plant cultivars should be placed within singlequotation marks (for example, ‘Auksis’).The quoted reference in the text is indicated in round brackets (author’s surname,year).TablesInformation given in figures or other illustrations, should not be repeated intables.Text in tables is written in Lithuanian and English languages. If Lithuanianand English texts are in one line they are separated by /. Do not use vertical andhorizontal lines to separate parts of the text. A horizontal line separates only headingsof columns and the end of the table. Orientation in a page only vertical(Portrait).Trial variants in tables should not be numbered or submitted in complicated91


abbreviations. Tables should be self explanatory, and if there are abbreviations,they should be understandable. The used abbreviation should be explained in thedescription of first table (figure).Statistical data, figures, numeralsIt is desirable to describe in detail the applied research methods and indicatetheir original references. The information on the scheme (design) of field,vegetative and other trials and motivation of their choice is very important. Datapresented in tables and figures must be statistically processed. Abbreviationsof parameters should be explained if they do not correspond to the internationalstandard abbreviations (ISO).FiguresAll illustrations – drawings, graphs, diagrams, photographs, pictures, etc. areconsidered as figures. The text in them is written in Lithuanian and English.Figures must be drafted in black colour in Microsoft Office 2000, 2003, XP,VISTA package, EXCEL electronic table with conformed programs and initialinformation. Editorial Board has the right to change their format according to thedesign of the article or the whole publication.Letters and symbols in figures should be not smaller than size 10 TIMESNEW ROMAN. Block parts of figures should be numbered consecutively byletters a, b, c, etc.ReferencesInto references it may be included scientific publications.Titles of foreign journals, volumes of conference articles, etc., are not abbreviated.The reference list should be arranged in alphabetical order.Examples of quotation:Book of one author:1. Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas,Kaunas.2. Blažek J. 2001. Pìstujeme jablonì. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.Books of several authors:1. Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.Wydawnictwo UWM, Olsztyn.2. Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė (sudaryt.).Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija, Kėdainių r.92


Article in book:1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the‘Bodensee’ area. In: A.de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.), Determinationand Prediction of Optimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94.European Commission. Luxembourg, 15–20.2. Byme D. H., Sherman W. B., Bacon T. A. 2000. Stone fruit genetic pool andits exploitation for growing under warm winter conditions. In: A. Erez (ed.),Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer Academic Publishers,Netherlands, 157–230.3. Keller R. R. J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In:L. E. Towill, Y. P. S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and Forestry.Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.Article in conference material:1. Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic resourcesfor sustainable production. Proceedings of the International Workshopon Protection of Genetic Resources of Pomological Plants and Selection ofGenitors with Traits Valuable for Sustainable Fruit Production. 22–25 August,Skierniewice, Poland, 147–158.Article in scientific journal:1. Korban S. S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. HortScience, 21(1):41–48.2. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation ofnew scab resistance apple in the first-fifth years in orchard. Sodininkystė irdaržininkystė, 21(3): 29–37.3. Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C. 2006.Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in Romania. ActaHorticulturae, 701: 207–214.Article in e. journal:1. Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of phytohormonesand stratification on morphogenesis of Paeonia lactiflora Pall.isolated embryos. Biologija, 18(1). http://images.katalogas.lt/maleidykla/Bio71/Bio_027_030.pdfDatabase:FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/Thesis abstract:1. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) auginimo iš sėklųtechnologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.93


Turinys – ContentsM. Liaudanskas, P. Viškelis, V. JanulisPolifenoliniai junginiai obuoliuose: cheminė sudėtis, struktūros ypatumai,biologinis poveikis (apžvalga).....................................................................................3Polyphenolic compounds in apples – chemical composition, structure, biologicalactivity (Review).......................................................................................................17L. Buskienė, N. Uselis, J. Lanauskas, D. Kviklys, N. KviklienėHerbicido Klinik Plus (v. m. glyphosate ir 2,4-D) efektyvumas obelų sode ............. 18Efficiency of herbicide Klinik Plus (v. m. glyphosate ir 2,4-D) in appleorchard ..................................................................................................................... 27O. Bundinienė, R. Starkutė, V. ZalatoriusLiejimo ir pagrindinio tręšimo normų įtaka pramoniniu būdu auginamų svogūnųproduktyvumui ir kokybės rodikliams.......................................................................28Influence of watering and the main fertilization rates on productivity and qualityindices of industrially grown onion ......................................................................... 39P. Viškelis, R. Bobinaitė, L. Lepse, J. Lepsis, J. ViškelisQuality changes of green onions stored in modified atmosphere..............................40Svogūnų laiškų kokybės pokyčiai laikant modifikuotoje atmosferoje .....................49R. Karklelienė, A. Radzevičius, N. Maročkienė, E. Dambrauskienė,L. DuchovskienėPaprastojo krapo (Anethum graveolens L.) produktyvumo vertinimas ir veisliųparinkimas ekologiniams ūkiams..............................................................................50Dill (Anethum graveolens L.) productivity evaluation and varieties selectionfor organic growing...................................................................................................54R. Starkutė, V. Zalatorius, O. BundinienėNaturcomplet® – G trąšų įtaka ekologiškai auginamų morkų produktyvumui ........ 55Influence of Naturcomplet® – G fertilizers on productivity of ecologically growncarrot..........................................................................................................................62P. Viškelis, M. RubinskienėBeržų sulos kokybės rodiklių pokyčiai laikymo metu..............................................63Changes of birch sap quality indices during storage.................................................73


J. PekarskasSkystos organinės trąšos biojodžio įtaka ekologiškų bulvių derliui ir kokybei ........ 74Influence of liquid organic fertilizer Biojodis on the yield and quality oforganically grown potatoes .......................................................................................85Atmintinė autoriams, rašantiems į mokslo darbus „Sodininkystė ir daržininkystė“ ...................................................................................................................................... 86Guidelines for the preparation and submission of articles to the volumes of scentificworks “Sodininkystė ir daržininkystė........................................................................90


ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialoSodininkystės ir daržininkystės instituto irAleksandro Stulginskio universiteto mokslo darbai„Sodininkystė ir daržininkystė“. T. 31(1–2). 1–96.Redagavo ir skaitė korektūrą Danguolė Vanagaitė, Jolanta KriūnienėKompiuteriu maketavo Larisa KazlauskienėSL 1070. 2012 11 28 6 sp. l. Tiražas 150 egz.Išleido Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialasSodininkystės ir daržininkystės institutas,LT-54333 Babtai, Kauno r.Spausdino UAB „Spaudos brokeris“ Vytauto pr. 27,LT-44352 KaunasUžsakymo Nr. 9747

More magazines by this user
Similar magazines