Malonaus skaitymo! - VU naujienos - Vilniaus universitetas

naujienos.vu.lt

Malonaus skaitymo! - VU naujienos - Vilniaus universitetas

naujienosTrumpaiAkademikas Jonas Kubiliustapo devintuoju Vilniaus miestogarbës pilieèiuRugsëjo 7 dienà Vilniaus rotuðëje surengtoje iðkilmingojeceremonijoje sostinës meras Artûras Zuokas áteikëakademikui Jonui Kubiliui Vilniaus miesto garbës pilieèiomedalá ir liudijimà, kuris áregistruotas Garbës pilieèiøknygoje. Akademikui Jonui Kubiliui Vilniaus miesto garbëspilieèio vardas suteiktas uþ ypatingus nuopelnus Lietuvaiir Vilniaus miestui.Jonas Kubilius – habilituotas fizikos mokslø daktaras,Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino III laipsnio ordinokavalierius, Vilniaus universiteto Matematikos fakultetoTikimybiø teorijos ir skaièiø teorijos katedros profesorius,Lietuvos mokslø akademijos narys, Greifsvaldo,Prahos, Latvijos ir Zalcburgo universitetø garbës daktaras,Lietuvos matematikø draugijos vadovas. J. Kubiliusyra nusipelnæs Lietuvos mokslo ir kultûros veikëjas,du kartus Lietuvos valstybinës premijos laureatas. J. Kubiliusparaðë veikalà „Tikimybiø metodika skaièiø teorijoje“,4 uþdavinynus, 2 vadovëlius, apie 100 moksliniøstraipsniø, kelis ðimtus publicistiniø straipsniø. Vilniausuniversitetui akademikas vadovavo beveik 33 metus.PripaþinimasA. Þygavièiaus nuotr. Profesorius J. Kubilius –devintasis Vilniaus miesto garbës pilietis.Medicinos fakulteto dekanë prof. habil.dr. Zita Auðrelë KUÈINSKIENË iðrinktaLietuvos mokslø akademijos nareeksperte.Fizikos fakulteto Kvantinës elektronikoskatedros prof. Rièardas RO-TOMSKIS paskirtas LR Ðvietimo irmokslo ministerijos atstovu á EuroposSàjungos nanomedicinos technologinæplatformà.Apdovanoti mokslo populiarinimo darbøkonkurso nugalëtojaiÐvietimo ir mokslo ministrë paskelbëir apdovanojo mokslo populiarinimodarbø konkurso nugalëtojus. Dviem pirmosiosvietos premijomis – Auðrà Maldeikienæuþ leidiná „Iðmokite skaièiuotisavo pinigus“ ir Viliø Stakënà uþ leidiná„Ðifrø istorijos“ ir ðiam leidiniui skirtàinternetiná puslapá.Antrosios vietos premijomis apdova-noti Jonas Grigas uþ mokslo populiarinimostraipsniø ciklà „Mokslas visuomenei“ir Rûta Sargautytë uþ leidiná„Kad skausmas nebûtø prieðu“.Paskatinamosiomis premijomis apdovanotiEugenijus Butkus uþ darbø ciklàapie naujausius chemijos pasiekimus irmokslo vaidmens visuomenëje sklaidà;Audrius Dubietis – uþ straipsná „Natûralûsir dirbtiniai þaibai“.2006 m. rugsëjo 29 d. vykusiame Lietuvoslaisvosios rinkos instituto (LLRI)seminare „Ludwig von Mises: Lietuvojedar neatrastas ekonomikos genijus“buvo paskelbti ir apdovanoti LLRI raðiniokonkurso „Laisvës studijos“ nugalëtojai.Ðiø metø konkursas, kurio prizinisfondas – 6000 litø, buvo skirtas iðkilausXX a. ekonomisto ir filosofo Ludwigovon Miseso 125-osioms gimimometinëms. I vietà vertinimo komisijaskyrë Povilui LASTAUSKUI (Vilniausuniversitetas) uþ darbà „Mokslo padëtiesLietuvoje analizë, plëtojant Ludwigovon Miseso laisvosios rinkos principus,arba Contra absurdum“.2OrdinasLenkijos Kavalieriaus kryþiaus ordinuapdovanotas istorikas MeèislovasJUÈAS.StudijosRugsëjo 4 dienà VU Orientalistikoscentre buvo inauguruota nauja pagrindiniølyginamøjø Azijos studijø programosspecialybë – iranistika. Studentaimokysis farsi, dari, arabø kalbø, paþinsávairius Irano kultûros, religijos, istorijos,literatûros aspektus. Jie studijuos irsenàjà Avestos kultûrà, persø civilizacijosir raðtijos istorijà, ir dabartinæ islamotradicijà. Ðià programà planuojamavykdyti padedant Kopenhagos universitetoIranistikos departamento specialistamsERASMUS programos pagrindu.EgzaminaiVU studentai po dvejø metø bus egzaminuojaminauju kompiuterizuotu bûdu.Vilniaus universitetas ðiuo metu vykdoprojektà „Þiniø ir specialiøjø kompetencijøvertinimo sistemos vystymasákuriant VU Egzaminavimo centrà“. Egzaminavimocentre kompiuteriø pagalbabus egzaminuojami studentai, kaupiamastudentø raðto darbø duomenø bazëir vykdoma plagiavimo prevencija.


Nauja galimybë mokytispenkiø reèiau mokomøEuropos kalbøRugsëjo 28 d. atidaryti nauji estø, suomiø,lenkø, portugalø ir lietuviø kalbøinternetiniai kursai – ágyvendinta Vilniausuniversiteto Filologijos fakultetoLituanistiniø studijø katedros idëja. Taipatraukli, ðiuolaikiðka, nemokama, patogi,prieinama kiekvienam vartotojuikompiuterinë priemonë pasimokytibendrauti estiðkai, suomiðkai, lenkiðkai,portugaliðkai, lietuviðkai.Projektà finansavo Europos Sàjungosprograma „Socrates Lingua 2“. Kursainëra labai akademiðki, juose daug linksmø,patraukliø uþduoèiø, kaip savotiðkastestas – kompiuterinis kalbinis þaidimas,imituojantis realià kalbø vartosenà.Interneto svetainëje www.oneness.vu.ltásikûrë „ONENESS miestelis“,kur „Kalbø mokykloje“ galima pasimokytibendravimo fraziø, gramatikos,þodyno, „Informacijos centre“ susipaþintisu Suomijos, Estijos, Lenkijos, Portugalijosir Lietuvos kultûromis, „Internetokavinëje“ pabendrauti su kitaiskursø lankytojais.Internetiniø kursø kompiuterinæ dalákûrë Elektroninës leidybos namai, estøkalbos medþiagà rengë Tartu universitetodëstytojai, suomiø – visuomeninëstelevizijos YLE ir leidyklos „Finlectura“specialistai, lenkø – Krokuvos Jogailosuniversiteto lenkø kaip uþsieniokalbos dëstytojai ir leidyklos „Universitas“darbuotojai, portugalø – Lisabonosuniversiteto portugalø kalbos specialistai,lietuviø kalbos – Vilniaus universitetoLituanistiniø studijø katedros ir VytautoDidþiojo universiteto dëstytojai.Kinijoje iðleista lietuviø mokslininkø knygaKinijos leidykla „Chemical IndustryPress“ iðleido knygos „Ávadas á kietakûnáapðvietimà“ (A. Þukauskas, M. S.Shur, R. Gaska, Introduction to Solid-State Lighting, John Wiley & Sons, 2002,anglø k.) vertimà á kinø kalbà. Naujausiomsðviesos technologijoms skirtosknygos du ið trijø autoriø yra lietuviai –Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvosmokslø akademijos narys ekspertasArtûras Þukauskas ir Vilniaus universitetoauklëtinis, JAV bendrovës„Sensor Electronic Technology, Inc.“prezidentas Dr. Remigijus Gaðka (RemisGaska). Treèiasis knygos autorius –Renselerio politechnikos instituto(JAV) profesorius Michaelis S. Shuras.Kietakûniø ðviesos ðaltiniø (puslaidininkiniøðviesos diodø, ðviestukø) srityjelietuviai mokslininkai yra sukaupædaug þiniø ir patirties. Prof. A. Þukauskasdirba puslaidininkiø, skirtø optoelektronikai,medþiagotyros bei naujausiøðviestukø taikymo srityse. Dr. R.Gaðka – aukðtøjø technologijø bendrovës,pasaulyje pirmaujanèios ultravioletiniøðviestukø gamyboje, vadovas.Kinijoje dëmesys á ðià knygà atkreiptasneatsitiktinai. Ðioje ðalyje sparèiaiplëtojamos optoelektronikos technologijos,tarp jø puslaidininkiniø ðviestukøgamyba. Didþiausioje pasaulio valstybëjerealizuoti milþiniðki kietakûnio apðvietimoprojektai – ðviestukais apðviestidangoraiþiai, senovës architektûros pa-Ðvietimo ir mokslo ministerija draugesu Studijø kokybës vertinimo centruskatina raðyti kokybiðkus aukðtojomokslo vadovëlius. Birþelio pabaigojeuþ vadovëlius premijos skirtos ðiems Vilniausuniversiteto dëstytojams: pirmàsiaspremijas uþ vadovëlá „Fizika biomedicinosir fiziniø mokslø studentams“ –2 dalys, iðleistà 2003–2004 m., gavo GintarasDikèius, Roaldas Gadonas, JadvygaJasevièiûtë, Violeta Karenauskaitë,Valdas Sirutkaitis, Valerijus Smilgevièius.Antrosios premijos uþ vadovëlá„Matematika: vadovëlis su taikymo ekonomikojepavyzdþiais“, iðleistà 2001 m.,minklai, dalis Didþiosios kinø sienos.VU ðviestukø tyrimai atliekami ir jietaikomi Europos Komisijos remiamamekompetencijos centre SELITEC.Èia bendradarbiaujant su kitomis Lietuvosmokslo institucijomis ir verslopartneriais kuriamos bendrojo apðvietimo,augalø kultivavimo, biofluorescencijosjutikliø, organiniø ðviestukø irkitos fotonikos technologijos.Per kelerius metus lietuviø autoriø„Ávadas á kietakûná apðvietimà“ tapo plaèiaiþinomas – ðià knygà galima rastidaugelio ðaliø universitetø bibliotekose,ja naudojasi mokslininkai ir inþinieriai,dirbantys puslaidininkinës optoelektronikossrityje.Áteiktos premijos vadovëliø autoriamsáteiktos Antanui Apyniui ir EugenijuiStankui. Uþ vadovëlá „Vaikø ligos: IIItomas“, iðleistà 2004 m., premija skirtaAlgimantui Raugalei (sudarytojui), VytautuiBaèiuliui (po mirties), Petrui Ðalteniui,Robertui Kemeþiui ir Linai Ragelienei.Uþ vadovëlá „Þmogaus histologija“,iðleistà 2003 m., – Janinai Þukienei.Treèiosios premijos skirtos PetruiGolokvosèiui uþ vadovëlá „Diferencialinëslygtys“, iðleistà 2000 m., VaiduèiuiAntanui Ðalnai uþ vadovëlá „Optika“,iðleistà 2004 m., ir Antanui FeliksuiOrliukui uþ vadovëlá „Superjoniniailaidininkai“, iðleistà 2004 m.3


VU ir pasaulisEuropos miniatiûrø parke Briuselyjeatidengtas Vilniaus universitetomaketasLiepos 6 dienà, minint Valstybës – Lietuvoskaraliaus Mindaugo karûnavimo – dienà, þymiausiusEuropos architektûros ir istorijospaminklus pristatanèiame „Mini Europos“parke Briuselyje atidengtas Vilniaus universitetoansamblio maketas. 25 kartus sumaþintasVilniaus universiteto modelis tapo pirmuojuaukðtosios mokyklos modeliu tarp beveik300 parke eksponuojamø maketø.„Vilniaus universitetas – seniausia irdidþiausia Lietuvos aukðtoji mokykla,vienas seniausiø universitetø Centrinëjeir Rytø Europoje. Manau, kad Lietuvapasirinko ðá objektà labai iðmintingai,nes tai ne tik europinio lygio architektûrosansamblis, bet ir kultûros,mokslo centras, áprasminantis europinæLietuvos patirtá, primenantis apie èiadirbusias Europos mokslo áþymybes“, –teigë Universiteto rektorius akad. BenediktasJuodka. Vilniaus universitetoansamblio makete iki smulkiausiø detaliøatkurti 6 ið 13 Universiteto kiemø.Universiteto maketas yra vienas didþiausiømodeliø „Mini Europos“ parke.Jo ilgis – daugiau nei 9 metrai, plotis– 6,6 metro, o Universiteto Ðv. Jonøbaþnyèios bokðto aukðtis siekia beveik3 metrus. Maketas sukurtas moderniomistechnologijomis ið ultravioletiniamsspinduliams atspariø medþiagø. GretaVilniaus universiteto maketo árengtas irinteraktyvus teleskopo modelis, kuriuolankytojai gali iðvysti besikeièianèiusvaizdus ið Universiteto observatorijos istorijos.Ðalia maketo stovinèiame stendetaip pat galima rasti pagrindinius faktusapie Lietuvà.Liepos 6 d. iðkilmingame maketo atidarymedalyvavo Vilniaus universitetorektorius akad. B. Juodka, Lietuvos,Belgijos bei Europos Sàjungos institucijøpareigûnai, uþsienio diplomatai, lietuviøbendruomenës Belgijoje atstovai.Lietuvai atstovaujanèio modelio kûrimàkartu su „Mini Europos“ parko direkcijaorganizavo Lietuvos institutas, LietuvosRespublikos Kultûros ministerija, Lietuvosnuolatinë atstovybë Europos Sàjungojeir LR ambasada Belgijos Karalystëje.LR Vyriausybë maketui sukurti skyrë daugiaunei pusæ milijono litø.„Mini Europos“ parkas Briuselyje durislankytojams atvërë 1989 m. Ðiuo metuið viso jame eksponuojama beveik 300 maketøið 23 Europos ðaliø. Kasmet parkà aplankodaugiau nei 300 tûkst. lankytojø.4


Prof. habil. dr. Remigijus ÈIEGISGamtos pusiausvyra, pasiektaper tûkstanèius milijonø metøtrukusià evoliucijà, buvosmarkiai pakeista paskutináðimtmetá. Per joká kità palygintitrumpos þmonijos egzistencijosðimtmetá þmonëmsneteko taip stipriai ir skaudþiaipasimokyti dël to, kadjie visiðkai ignoravo gamtosdësnius. XX a. pasaulinei gamybaiiðaugus daugiau negu50 kartø, aiðkiai iðryðkëjoprieðtaravimai tarp materialiniøgërybiø gausëjimo ir nesustabdomogamtos iðtekliøiðsekimo bei aplinkos terðimo.Gamyba visose industrinëseðalyse ëmë reikalauti visdaugiau sànaudø, ëmë vis labiauardyti ir alinti gamtà, ogalø gale pradëjo kenkti paèiamþmogui. Mokslininkaiáspëja – jeigu ir toliau tæsis ðinevaldoma techno-sferos ekspansija,bus visiðkai sunaikintigyvybinæ veiklà uþtikrinantyselementai (ozono sluoksnis,dirvos humusas, gëlo vandensatsargos ir pan.).Dabarties ekonomika keliarimtø problemøEsant labai nedidelëms gamtos iðtekliøbei ekologiniø gërybiø kainoms, technikosir technologijø plëtros kryptá, galimasakyti, lëmë tik darbo ir kapitaloekonomijos interesai, maksimalaus gamybosefekto siekimas. Todël neatsitiktinaitechnosfera sutrikdë gamtinius biocheminiusprocesus, kuriø poþiûriu visuomenë,lyginant su gamta, dabar jaunegali bûti laikoma maþa(o tuo labiau – nereikðminga).Apibendrinantgalima teigti,kad ardymo procesaipasiekë toká mastà, joghomo sapiens aktyvumaspirmà kartà jo istorijoje susilyginosu mûsø planetos gamtiniø jëgø veikla:su geologiniais, cheminiais ir biologiniaisprocesais...Taigi galiausiai tapo akivaizdu, kad jeiguir toliau tæsis ði nevaldoma technosferosekspansija, bus visiðkai sunaikintigyvybinæ veiklà uþtikrinantys elementai(ozono sluoksnis, dirvos humusas,gëlo vandens atsargos ir pan.). Vis geriaupradëta suvokti koreliacija tarp stichiðkogamybos formavimo, iðtekliø sekimo,bado plitimo skurdþiausiose ðalyse,gyventojø skaièiaus augimo ir gamtinësaplinkos uþterðtumo. Be jokiø abejoniø,pramonës plëtra sukûrë geresnesgyvenimo sàlygas ðimtams milijonøþmoniø, ypaè gyvenantiems Vakarø ðalyse.Taèiau yra ir kita ðios realybës pusë:visiðkame skurde gyvenanèiø þmo-tyrinëjimaiDarnus vystymasisir ekonomika„Privatûs interesaitampa „nematomapëda, trypianèiavisø gerovæ.“niø skaièius ne tik nesumaþëjo, bet augogreièiau nei pasaulio bendrasis ekonominisproduktas.Taèiau tradiciniai plëtros modeliai,taikantys ekspertø þinias socialinëmsreikmëms, vis sunkiau sugeba susidorotisu sudëtingo pasaulio poreikiais. Tenkapripaþinti, kad mûsø ekonomika ir toliaugrindþiama ekonomikos teorijos„tëvo“ A. Smitho modeliu, sukurtu darprieð du ðimtus trisdeðimt metø. Ðiuolaikinësvien á rinkà orientuotos ekonomikosteorijai bûdinga ignoruoti þmogauspriklausomybænuo gamtos. Tiesa, kolgamtos iðtekliø netrûko,garsiàjà A. Smithoformulæ (atskirø þmoniøindividualios naudossieká rinka – „nematomaranka“ – nukreipia taip, kad jisvisos visuomenës interesams tarnautøefektyviau, negu þmonëms savo veiklojebesivadovaujant jais tiesiogiai) buvogalima pateisinti. Taèiau baigtinëje materialiaiuþdaroje sistemoje, kokia yraekosfera, susidûrus su ðiø iðtekliø ribotumu,ði formulë nepadeda nustatytileistinø ekonomikos mastø ir virsta savopaèios prieðybe. Privatûs interesaitampa „nematoma pëda, trypianèia visøgerovæ“Turime uþtikrintidarnø vystymàsiTodël, ko gero, neatsitiktinai amerikieèiøekonomistas H. Daly kelia klausimà:„Koks yra tinkamas ekonomikos5


tyrinëjimaidydis?“ Jeigu (nepaisydami daugumosekonomistø neoklasikø nuomonës, kadekonomika nëra subsistema, o visa sistema,ir kad bûtent „aplinka“ yra subsistema,ekonomikos sektorius, kuriameiðtekliai gali bûti paskirstyti kaip irbet kuriame kitame sektoriuje) mes globaliàauganèià ekonomikà laikome nedidëjanèiosglobalios biosferos dalimi,ðis klausimas tampa tikrai prasmingasbei akivaizdus (þr. 1 pav.).mografinio ir ekonominio augimo pasaulisjau yra subrendæs ir „pilnas“ (atsiradobûtinybë kokybiðkai gerinti ryðiustarp jo komponentø, kooperuotis ir uþtikrinti„uþdaro rato“ atliekø srautus),ir ðie limitai vis labiau riboja (þr. 2 pav.).Ið esmës ûkis tapo gamtos parazitu –jo augimas ir gyvybingumas vis daþniaupasiekiami ekosferos bûklës bloginimosàskaita.H. Daly átikinamai argumentavo, kadnakryptis procesas. Ji gali bûti efektyvesnë,bet negali bûti gráþtamoji.Taèiau jeigu mes nesiimsime ið esmëskeisti mûsø ekonominio modelio, tai ir toliauturësime tik á iðlaidas orientuotà ekonomikà,tegalinèià ðiaip taip reaguoti á problemas,kurias ji pati ir sukelia. Þemë irjos gyventojai vël privalo tapti ekonominiopasaulio centru. Todël dabartinis plëtrosmodelis turi bûti pakeistas tokiu, kurisið tiesø uþtikrintø darnø vystymàsi.1 pav. Ûkio ir aplinkos sàryðisIstoriðkai Þemës ekologinës sistemosribotas gebëjimas tiekti iðteklius ir absorbuotiterðalus ekonominës veiklos ilgàlaikà neribojo, kadangi atvira ekonominësubsistema, lyginant su bendrasistema, buvo santykinai nedidelë, ir pasaulisbuvo „tuðèias“ (tuðèias nuo þmoniøir jø dirbtiniø produktø, bet pilnasgamtinio kapitalo). Buvo akcentuojamasspartus augimas, konkurencija ir atviriatliekø ciklai. Taèiau dabar dël de-2 pav. „Tuðèias“ ir „pilnas“ pasauliai6begalinis augimas ribotoje sistemoje negalimas,t. y. kad ekonominis augimasuþ biosferos talpumo (gebëjimo asimiliuotiterðalus ir atsikurti) ribø neiðvengiamaisukeltø aplinkos þlugimà. Galimadaryti iðvadà, kad ekonomikos(ûkio) mastai jau dabar yra tokie, kadtolesnë jos plëtra, matyt, nebetikslinga.Todël ir ekonomikos teorija galiausiaituri pripaþinti bazinius mokslo principus,tarp jø entropijà, ir sutikti, kad ekonomikayra ne amþinasis variklis, o vie-Kelias á darnumà – ilgas irnelengvas1987 m. Jungtiniø Tautø Pasaulinë aplinkosir plëtros komisija (WCED), 1984m. ákurta JT Generalinës Asamblëjos rezoliucijospagrindu ir vadovaujamos tuometinësNorvegijos ministrës pirmininkësGro Harlem Brundtland, pateikë praneðimà„Mûsø bendra ateitis“. Jis lëmë, kaddarnaus vystymosi koncepcija tapo kertiniudiskusijø apie aplinkos ir plëtros ryðáakmeniu. Praneðime, kurá rengiant dalyvavo823 specialistai ir 84 organizacijos,nurodoma, kad bûtina siekti darnaus socialinioekonominio vystymosi, ávertinanèioir ekologinius veiksnius. Taèiau tamreikia kokybiðkai naujo ekonomikos(ûkio) augimo – spartaus ir kartu socialiaibei ekologiðkai darnaus.Darniam vystymuisi bûtina ir kokybiðkainauja ekonomika, pripaþástanti biosferosraidos procesus bei ribas, garantuojantiekonominës ir ekologinës sistemøpusiausvyrà bei balansà. Ðià mintá ameri-


kieèiø mokslininkas L. Brownas iðreiðkëlabai vaizdþiai: jei mes neiðsaugosimebiologiniø sistemø, savo gyvybiniaissyvais maitinanèiø pasaulinæ ekonomikà,visos mûsø ekonominës sistemos yrapasmerktos þlugti. Taèiau þmonija, siekdamatuoj pat gauti naudos, ir toliau beveiknesusimàstydama niokoja gamtinæaplinkà. JAV mokslininkø duomenimis,þmonija uþ Þemës teikiamus turtus, tarpjø naudingàsias iðkasenas, orà, vandenásuformuluotas Brundtland komisijospraneðime: „Darnus vystymasis – taitoks vystymasis, kuris patenkina dabartinësepochos poreikius, nesudarydamaspavojaus bûsimoms kartoms patenkintisavuosius“.Taigi darnaus vystymosi koncepcijojesusiejami du labai svarbûs tikslai: a) uþtikrintitinkamà, saugø, gerà gyvenimàvisiems þmonëms (tai – vystymosi tikslas)ir b) gyventi ir dirbti, atsiþvelgiant ábesikeièiantis kartu su þiniomis ir asmeninëmisbei visuomenës vertybëmis irprioritetais, kurie nustatomi atsiþvelgusá aplinkos kokybæ ir ateities technologijøgalimybes.Be to, ar ið tiesø darnaus vystymosiágyvendinimas bus sëkmingas, daug priklausysnuo to, kaip radikaliai turtingosðalys yra pasirengusios sumaþinti savopretenzijas á aplinkos iðteklius. O tai savoruoþtu labai priklausys nuo to, ar dar-ir maistà, Þemei kasmet ásiskolina po33 trilijonus JAV doleriø.Pati darnaus vystymosi koncepcijosesmë yra gana aiðki. Taèiau nepaisantto, tikslus darnaus vystymosi apibrëþimassukëlë daug diskusijø. Ekonominëjebei aplinkosauginëje literatûroje dabarpateikiama keliðimtai darnaus vystymosiapibrëþimø,iðreiðkianèiø ganaskirtingas darnausvystymosi koncepcijas,kurias bûtø galimasuskirstyti á trisdideles grupes, iðskiriantekonominá,ekologiná ir socialiná-kultûrinápoþiûrá(þr. 3 pav.).Në vienas ið literatûroje pateiktø darnausvystymosi apibrëþimø tiksliai neaprëpiavisø nagrinëjamos koncepcijosaspektø, taèiau iki ðiol tinkamiausiasapibrëþimas, geriausiai iðreiðkiantis paèiàdarnaus vystymosi idëjà, matyt, yra3 pav. Poþiûriai á darnø vystymàsi„Þmonija uþ Þemës teikiamusturtus, tarp jønaudingàsias iðkasenas,orà, vandená ir maistà,Þemei kasmet ásiskolinapo 33 trilijonus JAV doleriø.“biofizines aplinkos ribas (tai – darnumotikslas). Nors ið pirmo þvilgsnio atrodo,kad ðie tikslai vienas kitam prieðtarauja,jø abiejø turi bûti siekiama vienumetu.Kadangi visuomenei pasauliniu mastutenka susidurti su tokia didele trumpalaikiøporeikiø bei ilgalaikiøtiksløávairove, net neámanomakalbëtiapie vieninteláuniversaliai teisingàdarnaus vystymosikelià. Beto, ir pats perëjimasá darnumàturtingose ðalysevyks vienaip, oskurdþiose – visai kitaip. Darnumo negalimapasiekti vienà kartà ir visiems laikams.Kiekviena visuomenë bus darnisavaip, bet në viena ið jø negarantuosabsoliutaus darnumo. Jis nëra nekintamasar galutinis kelionës tikslas, kuristuri bûti pasiektas. Tai mobilus tikslas,naus vystymosi scenarijai bus pakankamaipatrauklûs turtingoms ðalims. Antravertus, neámanoma pradëti pertvarkymøturtingose ðalyse, neávertinant besivystanèiøðaliø interesø. Juk politika,grindþiama regionø apsirûpinimu, uþdaraisgamybos procesø ciklais ir energijosvartojimo esminiu sumaþinimu, turësmilþiniðkà poveiká Ðiaurës ir Pietøsantykiams. Gamtos iðtekliø vartojimosumaþëjimas turtingose ðalyse, bûtinassiekiant darnaus vystymosi, sukels auganèiànedarnià situacijà Pietuose. Ðieprieðtaravimai gali bûti iðspræsti, kai aplinkosiðtekliø naudojimo maþëjimàÐiaurëje lydës efektyvus Pietø pretendavimasá tà patá aplinkos iðtekliø kieká(þr. 4 pav.).Tai gali ávykti, kai besivystanèios ðalyspasuks nuo dabartinës ekonomikos,orientuotos eksportui, á ûká, labiau grindþiamàvidine rinka, ir kada joms busprieinamos technologijos, leidþianèiosdarniai naudoti aplinkos iðteklius.Svarbus momentas ágyvendinant tokáscenarijø teks globaliam teisingumui.7


4 pav. Darnaus vystymosi modelisGalvojant apie pasauliná darnaus vystymosiscenarijø, tiek turtingos industrinësðalys, tiek neturtingos Pietø ðalys turiimtis priemoniø efektyviausiai naudotiribotà aplinkos iðtekliø kieká. Ðio globalausteisingumo scenarijaus patraukliausiapusë yra ta, kad ið esmës gana aukðtasgerovës lygis gali bûti uþtikrintas netø ðaliø, kurios nori plëtotis, sàskaita.Galiausiai kiekviena ðalis gali pasiektità patá gerovës lygá. Ekonominis augimasnebegalës bûti grindþiamas visdidëjanèiu þaliavø ir energijos naudojimu,bet turës remtis iðradingumu irþiniomis apie tai, kaip efektyviau naudotiribotà aplinkos erdvës kieká. Ðisekonominio augimo tipas, aiðku, taippat turi savo ribas, bet yra dar daugerdvës ir laiko, kol ðios ribos bus pasiektos.Ar þinote, kad...Uþterðto vandensnuotekø Lietuvojenuo 1995 m. sumaþëjobeveik perpus – nuo313,5 mln. m 3 iki 177,5mln. m 3 2004-aisiais.Ðiltnamio efektà sukelianèiø dujøiðmetimas nuo 16 259 tûkst. tonø CO 21996 m. sumaþëjo iki 16 234,1 tûkst.tonø 2003 m.Aplinkà terðianèiø medþiagø iðmetimasá orà nuo 522,0 tûkst. tonø (1995metais) sumaþëjo iki 438,7 tûkst. tonø(2004 metais).Daugiausiai terðalø (NO x, CO, SO 2) áorà iðmetama Kauno, Ðiauliø, Telðiø,Klaipëdos ir Vilniaus apskrityse.Popieriaus ir kartono perdirbimas iðaugonuo 61,2 proc.(1995-aisiais) iki 95proc. (2004-aisiais),o stiklo perdirbimassumaþëjo nuo 96,6proc. iki 85,5 proc.Remigijus Èiegis.Ekonominiø teorijø istorija.8Vilniaus universiteto leidykla, 2006VU KHF Verslo ekonomikos ir vadyboskatedros profesoriaus, socialiniømokslø habilituoto daktaro RemigijausÈiegio vadovëlyje nuosekliaiaptariama ekonominë mintis iki kapitalistinësrinkos susiformavimo (SenovësRytai, Senovës Graikija ir Roma,viduramþiø ekonominë mintis irkt.), dëstoma ekonominiø teorijø raidanuo kapitalistinës ekonomikos susiformavimoiki XX a. ketvirtojo deðimtmeèiovidurio, pabrëþiant jø svarbàûkio plëtrai. Pateikiami ávairiømoksliniø mokyklø, palikusiø ryðkøpëdsakà ekonominiø mokymø istorijoje,svarbiausi teoriniai teiginiai irmetodologinës nuostatos. Pateikiamiir þymiø ekonomistø biografijos faktai,kurie ekonominiø teorijø istorijàdaro gyvesnæ.Atsinaujinanèiø iðtekliødalis bendrosiose energijossànaudose iðaugonuo 5,7 proc. iki 8,07 proc.,o biologiniø degalø, kuriepradëti naudoti tik 2003-iaisiais, 2004-aisiais jau buvo 0,06 proc.Saugomø gamtos teritorijø plotas iðaugonuo 727,8 tûkst. ha (1995 m.) iki932,1 ha (2004 m.).Ekologiniø ûkiø plotas Lietuvoje iðaugonuo 476 ha (1995 m.) iki 42 955 ha(2004 m.), o kaimo turizmo sodybø2004-aisiais buvo uþregistruota 361.Santykinio skurdo lygis nuo 1995 m.sumaþëjo dviem procentais – nuo 18proc. 1995-aisiais iki 16,1 proc. 2004-aisiais.Kompiuterá namuose1996 metaisturëjo tik 1,2 proc.Lietuvos gyventojø,tuo tarpu 2005-aisiais– jau 29 proc.Parengta pagal Statistikos departamentoskelbiamus „Darnaus vystymosi rodiklius“


Sustainable Development and EconomyProf. Remigijus ÈIEGISThe last century has drastically changedthe balance of nature which wasachieved through the evolution of overthousand million years. In the 20c. theworld production increased more than50 times bringing up a striking disagreementbetween the flood of material valuesand irresistible exhaustion of naturalresources alongside with the pollutionof the environment. Scientists warnagainst continuing such an uncontrolledexpansion of techno-sphere leadingto a complete destruction of the elementsensuring the vital processes (e.g.the Ozone layer, humus, resources offresh water, etc.)Due to limited natural resources andreasonable prices of ecological treasures,the trend of technique and technologydevelopment were mainly determinedby the interests of capital economyand pursuit of a maximum productioneffect. Furthermore, destroyingprocesses have reached such a level thatthe first time in history the activity ofhomo sapiens was equaled to the activityof natural powers of the planet suchas geological, chemical and biological.It cannot be denied that correlationamong chaotic production, decreasingresources, expanding famine in thecountries of poverty, soaring birthrateand pollution of nature has been understood.Moreover, there is no doubt thatindustrial development has created betterliving conditions to thousand millions,especially to the inhabitants ofwestern countries. Although there is theother side of the coin: the number ofpeople living in total poverty has startedincreasing faster than general economicproduct.We have to admit that our economyhas been based on A.Smith’s model presentedtwo hundred and thirty years ago.Market orientated contemporary economytended to human being’s dependencyon nature. It seemed to be successfuluntil there was no shortage ofnatural resources. However, in a completematerially closed system such asour ecosystem confrontation with the limitsof resources makes the formula actopposite to its content.American economist H. Daly raisesthe question: “What is the appropriatedimension of economy?” This questionbecomes reasonable and obvious if weconsider increasing global economy aspart of the stable global biosphere. Historically,the Earth’s limited ability tosupply resources and absorb pollutantswas not an obstacle at all because theopen economic subsystem was relativelysmall and the world itself was notovercrowded. Consequently, the issuesof rapid development, competition andopen waste cycles were highlighted. However,moving on to the present situation,due to demographic and economicsurge the world has become matureand overcrowded , thus, more andmore limited. Actually, agriculture hasbecome a parasite to the nature sinceits expansion and vitality are oftenachieved at the expense of deterioratingthe condition of ecosphere.H. Daly’s argument for endless developmentin a limited system to be impossibleturned out to be convincing. Weshould also understand that the capacityof economy has reached its peak andits further development would lead tonowhere. Economy cannot substitute aneternal engine because it is a one-wayprocess; it could be more or less effectivethough never reversible. It is high timewe started changing the model ofour economy: the Earth and its dwellersmust become the centre of the worldagain, therefore, contemporary modelof development should ensure its harmoniousdevelopment.A way towards harmony is not easy.In 1987 the World Commission of Environmentand Development at UNchaired by the former PM of NorwayGro Harlem Brundtland delivered thepresentation under the title “Our CommonFuture”. It became a keystone fordiscussions on environment and development.823 professionals and 84 organizationscontributed to the preparationof the presentation and all of themagreed that it was necessary to seek forsustainable social economic developmenttaking into account the ecologicalagents as well. Sustainable developmentneeds a new quality economy appreciatingthe processes of biosphere developmentand its limits, ensuring the balancebetween economic and ecological systems.The very concept of sustainable developmentis quite clear, nevertheless, its definitionraised many contradictions. Thetextbooks on economy and nature conservationdisplay several hundreds of definitionsof the term which fall into threemajor groups defending economic, ecologicaland social-cultural view-points.The best definition, however, still remainsto be the one presented by Brundtlandat the above mentioned conference: “Sustainabledevelopment is such a developmentwhich satisfies the needs of the contemporaryépoque and causes no dangerto the future generations to satisfy theirown needs.” Thus, the concept of sustainabledevelopment aims ata) ensuring appropriate, secure and goodlife to all the people (the aim of development);b) living and working with considerationto the limits of biophysical environment(the aim of harmony).The way towards harmony cannot beuniversal, besides, a certain transitionalperiod in rich and poor countries will takeplace in different ways. Harmony cannotbe achieved once and forever: everysociety will be sustainable in its own way.In order to implement such a scenario ofsustainability the main role should be givento the global justice. Both rich industrialcountries and poor South countrieshave to take measures in order to exploitthe limited quantity of natural resources.It is possible that every country can achievethe same level of welfare. Economicdevelopment will not be based on the increasinguse of resources and energy, it hasto be based on resourcefulness and knowledgehow to use the limited space of theenvironment in the most effective ways.It has to be added that this type of economicdevelopment has got its own boundariesbut there is much space and timefor us to make them complete.Vertë Loreta CHODZKIENË,UKI direktorës pavaduotoja9


tyrinëjimaiAukðtatemperatûriaisuperlaidininkai ið cheminiø garøProf. habil. dr. Adulfas ABRUTISVilniaus universitetoChemijos fakultete, prof.habil. dr. A. Abruèio vadovaujamojeMOCVD laboratorijoje,jau apie 13metø tiriama, kaip galimaauginti ðiuolaikiniømedþiagø plonus sluoksniusið cheminiø garø fazës.Tai daugiausia oksidinësmedþiagos, pasiþyminèiosávairiomis funkcinëmis savybëmis,kurias galima plaèiai taikyti ðiuolaikinësetechnologijose. Ákurti naujà laboratorijà irpradëti naujà mokslo kryptá Lietuvoje buvonelengva, taèiau átemptà deðimtmeèio darbàvainikavo sëkmë. Laboratorija dabar turi moderniàtechnologinæ ir tyrimø árangà, yra sukûrusinaujø technologijø ir jau gerai þinomapasaulyje. Laimëti keturi Europos Sàjungosbendrøjø mokslo programø grantai (FP4,du FP5 ir FP6), sudaryti naudingi moksliniøtyrimø kontraktai su uþsienio aukðtøjø technologijøfirmomis. Paskelbta apie 60 moksliniødarbø tarptautiniuose þurnaluose, kartusu prancûzø mokslininkais uþpatentuotos dvitechnologijos, kuriø viena jau ádiegta pramoniniuosereaktoriuose (vokieèiø firma „Aixtron“).Laboratorijoje daktaro disertacijas apsigynëV. Kubilius, A. Teiðerskis, S. Pasko,V. Plauðinaitienë. Laboratorijoje ðiuo metudirba dr. V. Kubilius, dr. Z. Ðaltytë, dr. V. Plauðinaitienë,doktorantai A. Bartaðytë-Kizienëir L. Parafianoviè. Didþiausi laboratorijos laimëjimaisusijæ su aukðtatemperatûriø superlaidininkøplonø sluoksniø ir jø daugiasluoksniøsandarø su kitais oksidais sinteze ið cheminiøgarø fazës.Kas yra superlaidininkai iraukðtatemperatûriai superlaidininkai?Superlaidininkas netenka pasiprieðinimo elektros srovës tekëjimui(varþos) atauðinus já iki tam tikros superlaidþiai medþiagaibûdingos temperatûros, vadinamos krizine (T c). Iki 1986m. superlaidumo reiðkinys buvo nustatytas tik metaluose ir lydiniuose.Norint pervesti tokias medþiagas á superlaidø bûvá,reikia labai brangaus ðaldanèio agento – skysto helio, ir tai labairiboja tokiø superlaidininkø praktiná pritaikymà. Ilgai nepavykogauti medþiagø su þymiai aukðtesne krizine temperatûra,kol 1986 m. ðveicarø mokslininkai J. G. Bednorzas ir K. A.Mülleris (Nobelio premija 1987 m.) susintetino La-Ba-kupratà(La 1.85Ba .15)CuO 4, kurio krizinë temperatûra 30 K. Tai buvo revoliucinisatradimas, parodæs, jog superlaidumo reiðkinys galibûti bûdingas ir metalø oksidams. Pradëjus intensyviai tirti oksidinesmedþiagas,buvosusintetintadaug superlaidþiøoksidø,tarp jø irYBa 2Cu 3O 7-x(YBCO, 1987m.), kurio krizinëtemperatûragerokaivirðijo skysto Pav. 1. Superlaidininkø krizinësazoto virimo temperatûros T c(K) augimastemperatûrà (77 K arba –196 °C).Skystas azotas yra pigus ðaldomasis agentas, tad taip sintetinantatsivërë didþiulës superlaidininkø praktinio pritaikymo galimybës.Aukðtatemperatûriais superlaidininkais (ATS) dabarvadinami superlaidininkai, kuriø krizinë temperatûra aukðta,virðija skysto azoto virimo temperatûrà. Per keletà metø buvosusintetinta daug kitø oksidiniø faziø, pasiþyminèiø dar aukðtesnëmiskrizinëmis temperatûromis (1 pav.). Dabar þinomadaugybë superlaidininkø, taèiau didþiausiomis krizinëmis temperatûromisvis dar pasiþymi vario turintys junginiai (kupratai).Dël santykinai lengvesnës sintezës, stabilumo, maþesniokomponentø toksiðkumo bei didelio krizinio srovës tankioYBCO superlaidininkas ir dabar sulaukia daugiausia dëmesio.10


Superlaidininkøtaikymai: nuo itin greitøtraukiniø iki magnetiniorezonanso skeneriøViena ið srièiø, kurioje superlaidininkøpanaudojimas gali duoti didþiausiàekonominá efektà – dideliø sroviø technikaarba elektros energetika. Dël superlaidininkøgebëjimo iðlaikyti dideliussrovës tankius didelio galingumo magnetiniuoselaukuose juos galima panaudotielektros energijos generavimo,transportavimo ir vartojimo objektuose(2 pav.). ATS gali bûti taikomi poþeminiamsdidelës galios elektros kabeliamsgaminti. Tokie kabeliai gali benuostoliø transportuoti 3–5 kartus didesnessroves negu áprasti kabeliai. IðATS pagaminti daugiagysliai kabeliaiyra lankstûs, stiprûs ir patvarûs. TransformatoriaiATS pagrindu yra efektyvûs,lengvi, kompaktiðki ir ekologiðki, tadmanoma, kad jie greitai nukonkuruosalyvinius transformatorius. Dël panaðiøprieþasèiø ATS yra labai perspektyvûsgaminant ðiuolaikiniø motorø rotoriø irelektros generatoriø vijas. Tikimasi, kad„superlaidûs“ magnetinës levitacijostraukiniai (MAGLEV) iðvystys 500 km/val. ar net didesná greitá. Greitaveikiaisrovës saugikliai (srovës ribotuvai) ATSvijø pagrindu gali efektyviai apsaugotiárangà nuo perkrovos sroviø. Vienasáspûdingiausiø superlaidininkø pritaikymøatvejø – magnetinio rezonanso skenavimoáranga, naudojama medicinoje.gali tekëti tik tuo atveju, kai medþiagoskristalitai yra orientuoti viena kryptimiir tarp jø nëra didelio kampo sandûrø.Polikristaliniame masyviame medþiagospavyzdyje kristalitai iðsidëstæ chaotiðkai,tad silpnos jungtys tarp jø nulemia nedidelækrizinæ srovæ.Atrodytø, kad idealus bûtø superlaidininkomonokristalas, turintis vientisàkristalinæ struktûrà. Taèiau krizinis srovëstankis superlaidininko monokristalenëra didelis, nes didelë krizinë srovëpasireiðkia tik superlaidininke, turinèiamestruktûroje pakankamai defektø,tarnaujanèiø vadinamaisiais „pinning“centrais, prie kuriø „prirakinami“ á superlaidininkàprasiskverbiantys magnetiniaisûkuriai. Plonà superlaidininkosluoksná, parinkus sàlygas ir padëklà, galimauþauginti epitaksiðkai, t. y. jamegauti vieningà, padëklo struktûros nulemtàkristalitø orientacijà, be to,sluoksnyje ámanoma sukurti mikromedicinoje,optikoje ir t. t. Tai ávairûsdavikliai, pasyvûs ar aktyvûs mikrobangiaikomponentai (elektromagnetiniaiekranai, superaukðto daþnio (SAD) irimpulsiniø signalø komutatoriai, moduliatoriai,superjautrûs SAD parametriniaistiprintuvai, maiðytuvai, videodetektoriai),analoginës ir loginës schemos(supergreiti preciziniai stroboskopiniaianaloginiai-skaitmeniniai keitikliai, supergreitiloginiai valdikliai, kompiuteriai).Be to, ATS ploni sluoksniai galibûti panaudoti ir didelës galios elektromagnetinëjeárangoje. Pvz., vietoj laidø,kabeliø, suformuotø ið polikristalinio superlaidininko,galima panaudoti jo plonussluoksnius, nusodintus ant ilgølanksèiø metaliniø juostø. Jei ant metalojuostos nusodintas ATS sluoksnis yraorientuotas, jo krizinës srovës tankis galivirðyti 1 MA/cm 2 stipriame magnetiniamelauke, t. y. jis yra 3–4 eilëmis didesnisnegu ið polikristalinio superlaidinin-Kodël reikalingiploni superlaidininkøsluoksniaiDaugelio medþiagø specifinës funkcinëssavybës, svarbios praktikai, ypaèiðryðkëja ar net atsiranda tik jø labai plonuosesluoksniuose (nuo keliø nanometrøiki keliø mikrometrø storio). Pvz.,aukðtatemperatûriø superlaidininkø(YBCO ir kitø) savybë, labai svarbipraktiniam taikymui, yra kuo didesniskrizinis srovës tankis, leidþiantis benuostoliø transportuoti dideles sroves.Taèiau didelës srovës superlaidininkePav. 2. Ávairûs galimi superlaidininkø pritaikymo atvejai didelës galios árangoje:a) superlaidûs kabeliai, b) daugiagysliai lankstûs superlaidûs kabeliai, c) transformatoriai,d) motorai, e) srovës generatoriai, f) magnetinës levitacijos traukiniai,g) srovës ribotuvai, h) magnetinio rezonanso skeneriai. Ðaltinis:http://www.ornl.gov/sci/htsc/documents/superconductivityposter.pdfstruktûros defektus („pinning“ centrus),padidinanèius krizinæ srovæ.Plonuose sluoksniuose pasiekiami didþiausikriziniai srovës tankiai. TodëlATS taikymo perspektyvos labiau siejamossu jø panaudojimu plonø plëveliøforma ávairiose srityse: mikroelektronikojeir metrologijoje, informacijos ir ryðiøsistemose, radioastronomijoje, biokopagaminto laido. Tai leidþia gerokaipadidinti elektromagnetinës árangos galià.Pastaruoju metu tyrimai ðioje vadinamojoje„coated conductors“ srityjevykdomi labai intensyviai, investuojamosdidþiulës lëðos. Perspektyvi ir plaèiaitiriama plonø sluoksniø taikymø sritis– panaudoti ATS plonasluoksniuosedidelës galios srovës ribotuvuose.11


tyrinëjimaiSuformuoti ATSstruktûrà nelengvaATS struktûra yra gana sudëtinga(3 pav.), tai daugiakomponenèiai oksidai,sudaryti ið 3–6 cheminiø elementø.Tai sluoksniuotos struktûros medþiagos,kurias galima ásivaizduoti kaip didþiulásumuðtiná. Jame Cu ir O atomø sluoksniaikaitaliojasi su kitø elementø sluoksniais.Suformuoti tokià sudëtingà struktûràant padëklo auginamame plonamesluoksnyje, iðgauti vieningà kristalitøorientacijà (epitaksijà), nuo kurios priklausodidelis krizinis srovës tankis, nëralengvas uþdavinys. Sluoksniø auginimometodas turi leisti tiksliai kontroliuotidaugiakomponenèio oksidosluoksnio sudëtá, augimo greitá, storá, beto, praktiniams taikymams svarbi galimybëtolygiai padengti didelius ir daþnaine plokðèius pavirðius, taip pat technologijoskaina. Ðiuo metu ATS sluoksniaidaþniausiai auginami ið fiziniø garø(PVD – Physical Vapour Deposition) archeminiø garø (CVD – Chemical VapourDeposition).CVD technologijø privalumas –lankstesnë sluoksnio sudëties ir augimogreièio kontrolë, didesni augimo greièiai,þymiai tolygesnis erdviniø elementøpadengimas integralinëse schemose,maþesnë árangos kaina (nereikia gilausvakuumo). Todël CVD metodai patrauklesnipramoniniams taikymams neguPVD metodai. CVD principas ið pirmoþvilgsnio gana paprastas. Elementø– sluoksnio komponentø – dujiniai junginiaiarba junginiø garai ið jø ðaltiniøtransportuojami (ðildomais takais) dujøsrautu á kolektoriø, kur jie sumaiðomi,po to miðinys neðamas á reaktoriøprie karðto padëklo, ant kurio pavirðiausgarai skyla ir auga oksido plëvelë.Auginant aukðtatemperatûriø superlaidininkøsluoksnius (pvz., YBCO) pradiniaisjunginiais daþniausiai naudojamikieti metalø (Y, Ba, Cu) organiniaijunginiai (MO junginiai), kurie garinamikaitinant, o garai transportuojami áreaktoriø prie karðto padëklo. ToksCVD atvejis vadinamas MOCVD (Metal-OrganicChemical Vapour Deposition).Norint gauti reikiamos sudëties irstruktûros sluoksná, bûtina tiksliai kontroliuotigarø fazës sudëtá ir daug kitøparametrø. Daugiakomponentës medþiagossintezëje naudojami skirtingømetalø MO junginiai pasiþymi skirtingomissavybëmis (stabilumu, terminiupatvarumu, lakumu ir kt.), kurias nëralengva suderinti tame paèiameMOCVD procese. Tinkamø MO junginiøilgos paieðkos buvo pagrindinëprieþastis, dël kurios pirmi aukðtos kokybësATS sluoksniai MOCVD bûdubuvo gauti vëliau negu PVD metodais.Pav. 3. YBa 2Cu 3O 7struktûra. Kairëje – elementarusis ortorombinës gardelës narvelis,deðinëje – perspektyvinis gardelës vaizdas. Nedideli geltoni rutuliukai – Y 3+jonai, didesni oranþiniai – Ba 2+ jonai, maþi mëlyni – Cu jonai ir maþi raudoni – O 2-jonai. Mëlynos piramidës vaizduoja vario jonus, koordinuotus penkiaisoksido jonais.VU mokslininkaidemonstruoja aukðtàtechnologinámeistriðkumàProf. A. Abruèio laboratorijai bendradarbiaujantsu Grenoblio politechnikosinstituto Medþiagø laboratorija, 1993 m.buvo sukurta nauja MOCVD modifikacija– impulsinis injekcinis MOCVD,kuris abiejose laboratorijose buvo iðvystytasiki universalios nusodinimo ið cheminiøgarø technologijos, tinkanèiosávairiausiø funkciniø oksidø sluoksniamsir jø daugiasluoksnëms sandaromsnusodinti. Ðis metodas pagrástasnaujais technologiniais principais, kurieleidþia iðvengti MO junginiø cheminiokitimo garinant, bûdingo klasikiniamMOCVD metodui, be to, þymiai palengvëjagarø fazës sudëties kontrolë. Tai leidopadidinti sluoksniø savybiø pasikartojimà.Ðio metodo ypatybë – sluoksnisauginamas impulsais, kuriø kiekvienasatitinka tam tikrà uþauginto sluoksniostorá, kurá galima kontroliuoti nuo angstremodaliø iki nanometrø. Keièiant injekcijosparametrus, galima plaèiose ribose(~1-1000 nm/min) keisti sluoksnioaugimo greitá.Panaudojant naujà MOCVD metodà,prof. A. Abruèio laboratorijoje buvo paruoðtadaug technologijø aukðtos kokybësðiuolaikiniø funkciniø medþiagøsluoksniams bei jø daugiasluoksnëmssandaroms ir supergardelëms nusodinti.Pvz., esant 800–825 °C temperatûrai,buvo uþauginti aukðtatemperatûrio superlaidininkoYBCO (ir SmBCO) epitaksiniaisluoksniai, pasiþymintys aukðtakrizine temperatûra (T c~92-93 K), labaistaigiu virsmu á superlaidþià bûsenà(DT~0.1-0.2 K), rekordiniais kriziniaissrovës tankiais (J c~6 MA/cm 2 esant 77K). Metodas leidþia uþauginti panaðiøcharakteristikø tolygius YBCO sluoksniusant didelio pavirðiaus (3 coliø diametro)monokristaliniø padëklø. NusodintiYBCO sluoksniai turëjo didelæ paklausàtaikomiesiems tyrimams (Vilniauspuslaidininkiø fizikos institutas,SIEMENS ir THEVA firmos, Prancûzijos,JAV, Izraelio mokslo ástaigos ir firmos).Laboratorijoje buvo atlikta daugtyrimø ir YBCO padengtø laidininkø12


Pav. 4. „Aixtron AG“ TRICENT reaktorius oksidø sluoksniø MOCVDnusodinimuisrityje didelës galios pritaikymams. Gautiorientuoti YBCO sluoksniai ant lanksèiønikelio padëklø pasiþymëjo dideliukriziniu srovës tankiu (~ 1 MA/cm 2 ).Vilniaus universiteto MOCVD laboratorijojebuvo atlikta daug tyrimø, siekiantsujungti á daugiasluoksnæ sandaràaukðtatemperatûrá superlaidininkàYBCO ir kolosaliu magnetovarþiniuefektu pasiþymintá lantano manganitàLa 1-xSr xMnO 3. Ðis manganitas feromagnetiniamebûvyje turi gerokai didesnáelektronø poliarizacijos laipsná negu kitimetaliniai ar oksidiniai laidininkai. Pirmàkartà MOCVD bûdu buvo gautosferomagnetiko/dielektriko/superlaidininkostruktûros, ið kuriø pagamintameprietaise buvo nustatytas poliarizuotøkvazidaleliø injekcijos ið feromagnetikoá superlaidininkà reiðkinys, pagrástas kvazidaleliøtuneliavimu per plonà (~5 nm)dielektriko sluoksná. Ðio reiðkinio egzistavimasstruktûrose leidþia efektyviaivaldyti superlaidumo parametrus ir yraperspektyvus taikymams spintronikoje(elektronø sukiniø manipuliavimu pagrástojeelektronikoje).Bendradarbiaujant su Grenoblio politechnikosinstituto mokslininkais buvouþaugintos aukðtos kokybës epitaksinësoksidinës supergardelës. Tokios supergardelëslabai reikalingos tiek fundamentaliemstyrimams, tiek praktiniamspritaikymams. Ðios superstruktûrosyra sudarytos ið pakaitomis einanèiødviejø medþiagø plonø sluoksniø(nuo keliø iki keliasdeðimt nanometrø),turinèiø tam tikrà skaièiø kristalinës gardelëselementariø narveliø. Tokia dviejømedþiagø (pvz., superlaidininkas/dielektrikas)struktûriniø elementø kombinacijasandaroje gali bûti pakartotanorimà skaièiø kartø. Ðitokiø superstruktûrødirbtinis konstravimas yra rimtastechnologinis iððûkis, tad jø pagaminimasdemonstruoja didelá technologinámeistriðkumà.Europoje ir JAV uþpatentuotas metodasjau ádiegtas pramonëje. Vokieèiøfirma „Aixtron AG“, viena stambiausiøMOCVD árangos gamintoja pasaulyje,ásigijo patento licencijà ir ádiegë metodàsavo gaminamuose TRICENT reaktoriuose(4 pav.). Ðis reaktorius yra sudëtingasklasteris, skirtas didelës dielektrinëskonstantos dielektrikø ir kitø integraliniøschemø komponentø nusodinimuinaujos kartos silicio puslaidininkinëmstechnologijoms.Pastaraisiais metais Vilniaus universitetoMOCVD laboratorijoje atliekamadaug kitokiø technologiniø tyrimø.Tiriama vis daugiau medþiagø. Tiriamididelës dielektrinës konstantos dielektriniaioksidai, skirti ateities silicio puslaidininkinëmstechnologijoms. Auginamosplonasluoksnës deguoniui laidþiosoksidinës membranos, naudojamosdeguonies selektyviam iðskyrimuiið oro ir membraniniuose cheminiuosereaktoriuose. Taip pat tiriami fotokatalitiniuaktyvumu pasiþyminèiø oksidøsluoksniai bei oksidiniø laidininkøsluoksniai bioelektrokatalizei. Pradëtipjezoelektriniu efektu pasiþyminèiø oksidøir jø daugiasluoksniø sandarø sukitomis funkcinëmis medþiagomis tyrimai.Bendradarbiaujama su ávairiomisVakarø ðaliø ir Lietuvos laboratorijomis.Iki ðiol laboratorijoje atliekamø tyrimøobjektai buvo funkcinës oksidinës medþiagos,taèiau nuo 2006 m. laboratorijapradëjo vykdyti naujà ES FP6 programosprojektà, kuriame tyrimo objektas yra iðGe, Sb ir Te sudarytos puslaidininkinësmedþiagos, kuriø ploni sluoksniai gali bûtipritaikyti naujo tipo fazës keitimosi atmintims.Ðiuo metu MOCVD laboratorija turimodernià technologinæ ir tyrimø árangà.Laboratorijoje pastatyti 5 originalioskonstrukcijos MOCVD reaktoriai (5pav.), be to, laboratorijoje sukonstruotireaktoriai ádiegti ir Vakarø ðaliø universitetuose.Galima teigti, kad Universitetetechnologijos mokslai sparèiai stiprëja,o medþiagø inþinerijos srityje Vilniausuniversitetas tampa stipriu centru ne tikLietuvoje, bet ir Europoje.Pav. 5. VU MOCVD laboratorijoje sukonstruoti originalûs MOCVD reaktoriaioksidø sluoksniams auginti13


tyrinëjimaiPakeleivingiejinûdienos darbosantykiuoseIrma RYBNIKOVAApie autoræBaigusi organizacinës psichologijosmagistro studijasVilniaus universitete IrmaRYBNIKOVA gilinasi á personalovadybos temas ekonominiømokslø doktorantûrojeDresdeno technologijosuniversitete. Tyrimø sritys– darbuotojø motyvacija,psichologinë darbo sutartis,alternatyviosios darbosutartys ir jø pasekmës darbuotojams.Disertacijos tema:vadovai kaip laikiniejidarbuotojai (interim management).Kaip asmeniniame gyvenime „sutuoktinius iki grabo lentos“vis daþniau pakeièia „sugyventiniai“, taip ir nûdienosdarbo santykiuose vietoj darbo visam gyvenimui visdaþniau siûlomi darbai pagal projektà tai vienoje, tai kitojefirmoje. Pati darbo politika keièiasi ið esmës. Prieðkelias deðimtis metø darbdaviai pradëjo plaèiai praktikuotivadinamuosius „alternatyvius darbo santykius“. Visdaþniau darbuotojai ádarbinami pagal terminuotas ar vadinamàsias„autorines sutartis“. Tapo madinga „nuomotis“darbuotojus staiga jø prireikus, t. y. ádarbinti kitojefirmoje dirbanèius þmones. Kas paskatino tokià personaloparadigmø kaità? Kà reiðkia alternatyvûs darbo santykiaidarbdaviams ir kokie tokiø santykiø padariniai?14


Du vaizdeliai –ið praeities ir dabartiesVaizdelis ið praeities. Baigus inþinerijosstudijas Jonui buvo pasiûlyta asistentovieta vienoje gamykloje. Daugmaþádomus darbas, padorus atlyginimas, komunalinisbutas. Neilgai trukus – ir ðeima,priedai prie atlyginimo, kolegøplekðnojimai per petá sulaukus pirmagimio,karjera, ðûsnis padëkos raðtø... sutuo paèiu ámonës atspaudu. Kasryt Jonoþvilgsnis vis dar slys tos paèios gamykloskontûrais, nors jo mintys neramiaisuksis apie artëjanèià pensijà, kaiteks atsisveikinti ir su senais mielais kolegomis,ir per ðitiek metø iki kartumopaþástamomis biuro sienomis.Vaizdelis ið dabarties. Dar studijø metaisRobertas kà nors suprogramuodavoar uþ nedidelá atlyginimà sukurdavointernetiná puslapá tai vieniems, tai kitiemsuþsakovams. Baigæs studijas susiradodarbà nedidelëje firmoje. Pakalbintaspaþástamo jà paliko ir iðëjo vykdytivieno projekto. Autorinë sutartis bejokiø socialiniø garantijø, bet geras atlygis.Pabaigus projektà – neáprasta tuðtuma.Perskambino visus paþástamus –jokio naujo darbelio. Pateikë dokumentusatrankoms – nieko padoraus, në vienasdarbdavys nenusiteikæs mokëti tokiosalgos, kokios Robertas jautësi vertas.Po kiek laiko pasitaikë pasiûlymasið uþsienio – vienas nedidelis, bet geraiapmokamas projektëlis, dirbi namuose,siunti programëles uþsakovui ir seki savobanko sàskaità. Beveik idealu. Tikmintis, kas bus, kai ir tai baigsis, bauginajau dabar. Tuoj pat pasipainios kitassmagus projektas ar teks susiimti keliemsmënesiams?Didysis posûkisdarbo santykiuoseÐie schemiðki pavyzdþiai – viso labobandymas iliustruoti tai, kà þmogiðkøjøresursø specialistai kartais vadina didþiuojuposûkiu (big turn) darbo santykiuose.Iki XX amþiaus pabaigos buvoáprasta dirbti turint neribotà darbo sutartá,karjeros galimybes, o kam pasisekdavo– ir kreditus jaunoms ðeimoms,ámonës vaikø darþelius, sveikatingumocentrus ir kitokias privilegijas ámonësdarbuotojams. Taèiau vaizdas XX amþiauspabaigoje ëmë smarkiai keistis. Netik specialios programos darbuotojø vaikamsar sveikatai ëmë darytis retenybë,– darbdaviai ëmë vis labiau trumpintidarbo sutartis. Kaip asmeniniamegyvenime „sutuoktinius iki grabo lentos“vis daþniau pakeièia „sugyventiniai“,taip ir darbo santykiuose vietojdarbo visam gyvenimui vis daþniau siûlomidarbai pagal projektà tai vienoje,tai kitoje firmoje. Ir Vakarø ðalyse darne taip seniai buvo „normalu“ visà gyvenimàdirbti vienam darbdaviui. Taèiauprieð kelias deðimtis metø Vakaruosepradëta plaèiai praktikuoti vadinamuosius„alternatyvius darbo santykius“. Visdaþniau darbuotojai ádarbinami pagalterminuotas ar vadinamàsias „autorinessutartis“. Tapo madinga „nuomotis“darbuotojus staiga jø prireikus, t. y. ádarbintikitoje firmoje dirbanèius þmones.Darbdaviams patogiau ir pigiau ádarbinti„projektiná personalà“ ir atleisti já, kaiprojektas baigiasi. Nei sukti galvà, kà darytisu personalu, jei uþsakymai baigsis,nei dideliø iðlaidø. Kai kurie analitikaidël to kalba apie yranèius tradiciniusdarbo santykius.Kai kurie analitikai teigia, kad ðiandienjau iki 30 proc. dirbanèiøjø saistotik vadinamosios „alternatyvios“, arbakontingentinës darbo sutartys, t. y. bejokiø socialiniø ar darbo garantijø ateityje.Tai ir samdomi darbuotojai, ir darbuotojaisu terminuotomis sutartimis, irvadinamøjø „laisvøjø menø“ atstovai:raðytojai, vertëjai, architektai, juristai,programuotojai.Kodël kinta darbosantykiai ir kokieto padariniaiDaugybë knygø priraðyta bandant atsakytiá klausimà, kas paskatino personaloparadigmø kaità. Vieni autoriai ieðkoprieþasèiø demografinëse tendencijose,neva darbingø þmoniø gausëjimasVakarø ðalyse ir potencialiø darbuotojøperteklius leidþia darbdaviams bûtivis iðrankesniems ir neprisiriðti prie darbuotojø.Kiti manosi radæ prieþastá þaibiðkametechnologijos vystymesi: kuosparèiau firma keièiasi, tuo prasmingiauádarbinti darbuotojus trumpam laikui,nes neþinia, kokiø kvalifikacijø reikës kitaismetais ar jau kità mënesá. Taèiau èianesigilinsime á prieþastis, o trumpai apþvelgsime,kokius padarinius pasikeitædarbo santykiai turi darbdaviams ir darbuotojams.Kà reiðkia alternatyvûs darbo santykiaidarbdaviams? Visø pirma jokiø ásipareigojimødël personalo ateities. Darbuotojaiádarbinami tol, kol jie reikalingi.Kai tik jø uþduotis atlikta ar juos galimapakeisti kitu, pigesniu personalu,darbuotojø paslaugø galima nesunkiaiatsisakyti. Dël to darbdaviai vis maþiaulinkæ investuoti á darbuotojø kvalifikacijà,daug mieliau ieðko iðsilavinusio irpatyrusio personalo, kurio nereikia neiapmokyti, nei jo kvalifikacijos kelti. Tai,pavyzdþiui, ne tik akivaizdþiai rodo ekonominiaiJAV duomenys, kur darbdaviøinvesticijos á darbuotojø kvalifikacijàper pastaruosius deðimt metø drastiðkaisumaþëjo. Lietuvoje ði tendencija„Blaðkydamiesi nuo vienos terminuotos sutartiesprie kitos, nuo vieno projekto prie kito mes esamesavo darbdaviams tokie pat pakeleiviai, kaip ir jiemums: ðiandien – gerai, o rytoj þiûrësim.“15


taip pat ryðki. Vien pasiskaièius darboskelbimus nelieka abejoniø, kad ir lietuviðkosfirmos ieðko darbuotojø ne tiksu geru iðsilavinimu, bet ir su darbo patirtimi– daþnai netgi didele, ne maþiaunei 5 metø. Retas darbdavys nusiteikæsádarbinti ir apmokyti ðvieþius universitetøabsolventus, neturinèius praktiniøágûdþiø. Pasak ámoniø atstovø, në geriausistudijø paþymiai nekompensuospraktikos trûkumo. Negana to, darbdaviaisavo ruoþtu nesuteikia jokiø ilgalaikiødarbo garantijø. Iðsirinkdamos jaupatyrusius kvalifikuotus darbuotojus irjuos ádarbindamos terminuotoms ar autorinëmssutartims, firmos, þinoma, taupopersonalo iðlaidas. Ðitaip darbuotojus,lygiai kaip ir technologijà, biuroárangà ar kitus resursus, galima bet kadapakeisti, atnaujinti ar netgi gerai parduoti,o gal pelningai perleisti (tarpininkauti)kitoms firmoms. Per trumpà laikàdarbuotojai paprastai neuþmezga jokiøgiliø ryðiø, neuþsikreèia „grupësjausmu“. Prieðingai – neretai atsirandakonkurencija tarp kolegø, mat kiekvienastikisi, kad asmeniniais pasiekimaisgalës átikinti darbdavá pratæsti darbo sutartá.Ar tikrai alternatyviejidarbo santykiaiiðlaisvina?„Alternatyvûs trumpalaikiai darbo santykiai ir neðimtaprocentinis uþimtumas leidþia daug prasmingiaupaskirstyti savo laikà taip, kad ir ðeimai, ir asmeniniamsinteresams, ir darbui jo uþtektø.“Kà naujosios tendencijos reiðkia darbuotojams,kol kas tarpusavy nesusitarianei mokslininkai, nei praktikai. Vienianalitikai pranaðauja, kad tokie trumpalaikiai,neápareigojantys darbo santykiaidarbuotojus iðlaisvina. Juo maþiauprisiriðæs prie vieno darbdavio, juo daugiauturi laisvës rinktis. Ne veltui gyvasenoji tituluotë „laisvøjø menø atstovai“,ávardinanti aktorius, dizainerius, raðytojus,vertëjus, stilistus, kurie tradiciðkaiilgai pas vienà darbdavá neuþsibûna. Tosnaujos laisvës tuo paèiu neva reiðkia irnaujus ar daugiau praktiniø ágûdþiø, lyginantsu sësliu darbu vienam darbdaviui:klajojant po ávairias firmas, kiekvienojegalima patirti kà nors nauja, susidurtisu naujomis uþduotimis.Galime manyti, kad ir paèios uþduotys,kurias tokie „darbo nomadai“ firmoseatlieka, yra ádomesnës ir ne tokiosrutininës, mat tokie specialistai turi susitelktisavo ypatingai, atsakingai uþduoèiaiir ðitaip „atsipirkti“ firmai. Be to,galime ásivaizduoti, kad tokie pakeleivingidarbuotojai iðrankiau ieðko darbdavio– paþinæ ávairias firmas, jie gali sauleisti atsisakyti darbo pasiûlymø, jei ðiejiems pasirodo átartini, neágyvendinamiar darbo aplinka nemaloni. Kita vertus,þinojimas, kad neuþsibûsi ilgai, tai patgali „iðlaisvinti“. Kad ir koks nemalonusdarbdavys, guos mintis, kad projektaspas já greitai baigsis. Laukdami naujødarbø, uþduoèiø ar projektø tokiedarbuotojai esà turi pakankamai laikoir persikvalifikuoti, ir papildomai mokytis,kelti kvalifikacijà ar net ilgai atostogauti.Trumpai tariant, pereidami iðvieno darbo á kità jie gali plësti savo horizontà.Kai kurie autoriai teigia, kad tokiealternatyvûs trumpalaikiai darbosantykiai ir ne ðimtaprocentinis uþimtumasleidþia daug prasmingiau paskirstytisavo laikà taip, kad ir ðeimai, ir asmeniniamsinteresams, ir darbui jo uþtektø.Taèiau kita medalio pusë nëra tokiapatraukli. Tarp akademikø, tyrinëjanèiødarbo santykius, egzistuoja grupë vadinamøjø„institucionalistø“, kurie skeptiðkaivertina naujàsias tendencijas. Pasakjø, toks laikinas darbas galbût ir suteikiatam tikrø laisviø, bet toli graþu nevisiems ir ne be dideliø problemø. Pavyzdþiui,tiriant „nuomojamus“ darbuotojuspasirodë, kad laikinieji nuomojamidarbuotojai su aukðta kvalifikacijapaklausesni, þymiai geriau apmokami,ádarbinami ilgesniam laikui ir kompetentingesnëmsuþduotims nei samdomidarbuotojai be aukðtos kvalifikacijos ardidelës darbo patirties. Firmos daþnaisamdosi þemos kvalifikacijos, nemaloniomsar pavojingoms uþduotims (pavyzdþiui,atominiø atliekø likvidavimui)ir moka minimalias dienines iðmokas.Kitaip tariant, trumpalaikiuose darbo16


santykiuose skirtumai tarp kompetentingøspecialistø ir maþiau kompetentingopersonalo dar didesni nei tradiciniuosedarbuose. Vieniems blizgesys, kitiems –skurdas.Taèiau ne viskas auksas, kas auksu blizga.Alternatyvios darbo sutartys gali gerokaiapsunkinti. Darbdaviø reikalavimaiir terminai tampa vis grieþtesni, paramaið kolegø – nebe savaime suprantama,nes, tarp darbuotojø tokiomis sàlygomisdaþnai vyrauja konkurencija. Be to, kvalifikacijoskëlimas ir su tuo susijusios finansinësiðlaidos tampa kiekvieno darbuotojoasmeniniu rûpesèiu.Trumpalaikës sutartys apsunkina ir gyvenimà.Tyrimai rodo, kad specialistai,dirbantys pagal autorines sutartis, prieðingainei manyta, patiria daug didesnæátampà ir turi daug maþiau laisvo laikonei „tradiciniai darbuotojai“. Jie paprastaine tik dienà naktá dirba, bet ir visà likusálaikà turi skirti darbui: naujø uþsakovøpaieðkoms, dalyvavimui teminësekonferencijose, pasiruoðimui naujoms atrankomsir pan. Galø gale iðnyksta ribatarp darbo laiko ir laisvalaikio. Dirbantpagal terminuotas sutartis sunku planuotiasmeniná gyvenimà. Ðeima, vaikø auginimasir socialiniai ryðiai reikalauja geografinioir finansinio stabilumo, laiku iðmokëtøatlyginimø ir finansiniø garantijø.Taèiau tokiø garantijø negali suteiktinet ir solidþiausia kvalifikacija, mat niekadaneþinia, ar pasibaigus projektui atsirasnaujas, ar ilgalaikis darbdavys nepakeissavo verslo strategijos taip, kad ligðiolinësdarbuotojo kvalifikacijos taps nereikalingos.Ar esame lojalûsdarbdaviams?Þinoma, kyla klausimas, ar darbuotojai,baimingai laukiantys savo terminuotosdarbo sutarties pabaigos ir kassavaitæ perþvelgiantys ðeðtadieninio„Lietuvos ryto“ darbo skelbimus, galibûti ásipareigojæ savo darbdaviui ar firmai,gali identifikuotis su ja. Turbût vargiai.Dauguma pastaraisiais metais atliktøtyrimø patvirtina, kad darbuotojailinkæ labiau ásipareigoti ne firmai, o savokonkreèiai uþduoèiai, profesijai: programavimui,redagavimui, buhalterijaiar pan. Pati firma, kurioje jie ðià uþduotáatlieka, netenka svarbos. Kai kurie tyrimairodo, kad ir „Lietuvos darbuotojøprisiriðimo lygis yra vienas þemiausiøne tik Baltijos ðalyse, bet ir visoje Europoje“(L. Paukðtytë, „Vadovo pasaulyje“,2005 m.). Ðitokiu emociniu atsiribojimudarbuotojai reaguoja á pragmatiðkàdarbdaviø politikà. O gal ðiuolaikiniamsdarbdaviams darbuotojø ásipareigojimasar prisiriðimas prie firmos –sena pasaka? Dar devintajame deðimtmetyjebuvo svarbu, kad kiekvienasIBM dirbantis programuotojas jaustøsi„IBM-ininku“, gyventø IBM kultûra.Tuo tarpu ðiais laikais daug svarbiau, kadprogramuotojas kokybiðkai ir greitai atliktøsavo uþduotá. Þaibiðkø permainø irtrumpalaikiø darbo rezultatø eroje ilgalaikisprisiriðimas ar santykis su darbdaviu, rodos,netgi kliudo greitiems finansiniams laimëjimams.Tik ar tikrai darbdaviai gali beto apsieiti? Ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviamsreikia tam tikrø garantijø, kad svarbûsspecialistai neiðeis pas konkurentà.Darbdaviams reikalingos naujos darbuotojøidëjos. Jiems reikalingi ir darbuotojai, kurieprireikus puoselëtø organizacijos ávaizdá– tiek vieðumoje, tiek ir privaèiame gyvenime;kurie reorganizuojant firmà prisitaikytøprie naujoviø, o ne viskà metæ iðeitøkitur. „Prisiriðimas prie organizacijos“, „ásipareigojimasorganizacijai“ – tokie buvosëkmës receptai, kuriuos organizacijø psichologaiiki ðiol dalijo firmoms, norinèiomsmotyvuoti darbuotojus. Taèiau jie trumpalaikiødarbo santykiø eroje sunkiai pritaikomi.O kaip atrodo naujieji receptai, darneaiðku.Alternatyviosiosdarbo sutarys EuropojeI. Nyderlandai – 44,6 proc. dirbanèiøjøII. Ispanija – 39,6 proc. dirbanèiøjøIII. Didþioji Britanija – 34 proc. dirbanèiøjøIV. Portugalija – 30,1 proc. dirbanèiøjøV. Danija – 28,3 proc. dirbanèiøjø(Ðaltinis: „Eurostat“, 1998 m.)„Þaibiðkø permainø ir trumpalaikiø darbo rezultatøeroje ilgalaikis prisiriðimas ar santykis sudarbdaviu, rodos, netgi kliudo greitiems finansiniamslaimëjimams.“17


tyrinëjimaiMokytojø patiriamostreso tyrimaiPastaraisiais metais padaugëjo mokytojøpatiriamo streso tyrimø. Jie liudija,kad mokytojo darbas – ganëtinaiátemptas.Ðiuos tyrimus skatina, viena vertus,mokytojø kaip profesinës grupës padëtis– jø sveikatos bûklë, pasitenkinimasdarbu, ketinimai keisti darbà. Kita vertus– rûpestis moksleiviø paþangumo këlimu.Tyrëjai jau seniai pripaþino, kadmoksleiviø paþangumas labai smarkiaipriklauso nuo mokytojø psichologinëssavijautos ir pasitenkinimo savo darbu.Suomijoje atlikti tyrimai parodë, kad55 proc. visø darbuotojø patiria „perdegimo“simptomus – ypaè emociná iðsekimà.27 proc. mokytojø jauèia rimtusiðsekimo simptomus (cit. pagal RaskuA., Kinnunen U., 2003). 1997 metøÐvedijos statistikos departamento duomenimis,mokytojavimas – daugiausiastreso kelianti specialybë. 64,3 proc. mokytojøprisipaþino, kad beveik pusæ savodarbo laiko jie kenèia nuo streso.Tarp kitø aukðtàjá iðsilavinimà turinèiødarbuotojø ðis skaièius vidutiniðkai siekia46,8 proc. (Jacobsson C., PousetteA., Thylefors I., 2001). Anglijoje atliktømokytojø apklausø rezultatai rodo,kad treèdalis mokytojø kenèia nuo stiprausstreso arba „perdegimo“ sindromo(cit. pagal R. van Dick, U. Wagner,2001). Nacionalinës mokyklos direktoriøasociacijos Anglijoje 2000 metais atliktaapklausa parodë, kad 40 proc. apklaustømokyklos direktoriø pastaraisiaismetais kreipësi á gydytojus del stresosukeltø problemø, 20 proc. mano, kadjie vartoja per daug alkoholio, ir net 15proc. átaria, kad jie jau yra alkoholikai.25 proc. mokyklos direktoriø patiriarimtø streso sukeltø sveikatos problemø,tokiø kaip hipertenzija, nemiga,depresija bei skrandþio ir virðkinamojotrakto ligos (Matt Jarvis, 2002). Ir amerikieèiai,ir australai teigia, kad daug mokytojødël streso keièia darbà ar iðeina ápensijà anksèiau laiko.Doc. Laimutë BULOTAITËKaip manote, ar þmoniøminioje galima paþinti fizikà,psichologà ar ekonomistà?Manau, daugumaatsakytø neigiamai. O argalima paþinti mokytojà?Turbût pradedate ðypsotisir pritariamai linkèioti galvomis.Teigiamai á ðá klausimàatsako ir patys mokytojai.Deja, paþinti juos galimene dël sklindanèio iðjø gerumo ar iðminties...18Diagnozë:


Mokytojø patiriamostreso prieþastysMokytojø darbe nëra vienos pagrindinësstreso prieþasties. Jø yra daug, irjos keièiasi. Apþvelgus mokytojø patiriamostreso tyrimus, streso prieþastisgalima suskirstyti á 6 grupes:1. Ðvietimo sistemos ir socialiniai pokyèiai.2. Vaidmenø konfliktai ir vaidmenøsumaiðtis.3. Prastos fizinës ir socialinës darbosàlygos.4. Problemø keliantys mokiniai.5. Prasti profesiniai santykiai ir bendradarbiavimosu kolegomis problemos.6. Problemø keliantys mokytojai (ðikategorija maþiau aptariama. Tai mokytojai,kurie nenori keistis, nenori permainø,jø kvalifikacija yra þemesnë,prastesnis pasirengimas dirbti ir pan.)Kyriacou ir Sutcliffe’as (1979), apklausæ218 mokytojø ðeðiolikoje vidutiniodydþio mokyklø Anglijoje, nustatë14 reikðmingø ryðiø tarp streso prieþasèiøir pasitenkinimo darbu, nebuvimodarbe daþnumo ir ketinimo mesti mokytojavimà.Streso prieþastys pagalminëtus autorius buvo neigiamai susijæsu pasitenkinimu darbu ir teigiamai –su pamokø praleidimo daþnumu bei norukeisti darbà. Kai kurie autoriai pabrëþia,kad veiksniai, sukeliantys mokytojamsstresà, yra labai subtilûs, gali bûtilaikini ir labai asmeniðki. Todël tyrimørezultatai kartais gali bûti ir prieðtaringi(Sutton G. W., Huberty T. J., 2001.)Atsparumas stresuiir streso áveikaPastaruoju metu gana plaèiai tyrinëjamasmokytojø atsparumas stresui. Jukne visi mokytojai, patirdami beveik tokápatá stresà, vienodai á já reaguoja ir jauèiasi.Ypaè plaèiai tiriami kognityviniaikintamieji, turintys átakos mokytojø paþeidþiamumuiarba jautrumui stresui.Chorney’us (1998) apklausë 41 mokytojà.Jie turëjo paraðyti, kà turi daryti,kad bûtø geri mokytojai. 92 proc. atsakiusiøjøvartojo tokias sàvokas kaip „privalau“ar „bûtina“. Tai rodo, kad mokytojaikelia sau labai aukðtus reikalavimus,kurie susijæ su dideliu stresu. Ávairiosapklausos rodo, kad jauni mokytojaiidealistiðkai supranta mokytojavimà,kelia sau nerealius tikslus.Kyriacou (2001) mokytojø streso áveikosbûdus suskirstë á dvi kategorijas: paliatyviniaiveiksmai ir tiesioginiai veiksmai.Paliatyviniai veiksmai nenukreiptiá streso prieþastis, jø tikslas – sumaþintistreso poveiká. Daugelis paliatyviniøveiksmø yra disfunkciniai. Tai ir besaikisgërimas, ir rûkymas, ir atsiribojimas.Kai paliatyvinës priemonës nepadeda,mokytojai palieka darbà ir/arba ieðkomedikø pagalbos. Kai kam padeda ir tokiosstreso áveikos strategijos kaip sportas,mëgstamas uþsiëmimas ar atsipalaidavimotechnikos. Ir kiti autoriai (pvz.,Wilson V., 2002) paþymi, kad daþniausiaimokytojai naudoja paliatyvines áveikosstrategijas, nes mano, kad negali paðalintitikrøjø streso prieþasèiø. Taigidauguma mokytojø naudojamø stresoáveikos strategijø yra neefektyvios ar netþalingos jø fizinei bei psichikos sveikatai.Lietuvos mokytojøpatiriamas stresas2005 m. mokytojø streso tyrimai buvoatlikti ir Lietuvoje. Apklausta 300mokytojø ið ávairiø Lietuvos miestø beirajonø – Vilniaus, Elektrënø, Panevëþio,Ukmergës, Këdainiø. Tiriamøjøamþiaus vidurkis – 42,3 metø (jauniausiasbuvo 28 metø, vyriausias – 68 metø).Darbo mokykloje staþas – nuo 1 metøiki daugiau nei 20 metø. Apklaustos268 moterys ir 32 vyrai.Mokytojai vertino ávairius savo darboaspektus pagal keliamà stresà nuo 1(visai nekelia streso) iki 4 (nuolat keliastresà). Þemiau pateikiami kai kuriøvertinimø vidurkiai:• ataskaitø ir kitø „popieriø“ gausa 3,02;• maþas atlyginimas 2,62;• mokytojo vaidmenø gausa (mokyti, auklëti, priþiûrëti…) 2,55;• ðvietimo sistemos reforma 2,53;• aukðti reikalavimai mokytojui 2,52;• netinkamas moksleiviø elgesys 2,50;• mokymosi motyvacijos stoka 2,48;• visuomenës poþiûris á mokytojo darbà 2,42;• nuolatiniai tikrinimai, komisijos 2,23;• didelë atsakomybë 2,22;• moksleiviø egzaminai 2,01;• darbo krûvis 1,92;• darbo sàlygos 1,91.mokytojasV. Naujiko nuotr.Mûsø gauti rezultatai sutampa su kitøautoriø atliktø tyrimø duomenimis.Didþiausià stresà mokytojams kelia reikalavimai,keliami mokytojams (didelëatsakomybë, mokytojø vaidmenø gausa,ataskaitø ir kitø dokumentø gausa,moksleiviø egzaminai). Maþiausià stresàkelia darbo aspektai, kuriuos galimepavadinti „psichologiniu klimatu mokykloje“(santykiai su administracija, kitaismokytojais ir pan.). Rezultatai parodë,kad mokytojø patiriamas stresas19


susijæs su jø pasitenkinimu darbu. Kuodidesná stresà mokytojams kelia ávairûsjø darbo aspektai, tuo jie maþiau patenkintisavo darbu.Lietuvos mokytojøsveikatos bûklëSavo sveikatos bûklæ 43,3 proc. apklaustømokytojø apibûdino kaip gerà,53 proc. ávertino patenkinamai, o 3,7proc. – prastai.Deðimtbalëje sistemoje mokytojøsveikatos vertinimo vidurkis – 6,93 (moterø– 6,92, o vyrø ðiek tiek didesnis –7,30).Daþniausiai mokytojai skundësi nuovargiu.Net 95,6 proc. apklaustøjø teigëjá patiriantys bent kartà per savaitæ. Antrojevietoje – galvos skausmai. Reèiauar daþniau galvos skausmà patiria 68,3proc., miego sutrikimus – 66,8 proc. mokytojø.Rezultatai parodë, kad dauguma mokytojøpatiriamø simptomø nëra tiesiogiaisusijæ su amþiumi ir darbo staþu. Vyresnioamþiaus mokytojai daþniau skundþiasitik átampa sprande bei peèiø srityjeir aukðtu kraujo spaudimu.Taèiau bendrai savo sveikatos bûklæbëgant metams mokytojai vertina blogiau.Bendras mokytojø sveikatos vertinimovidurkis 10 balø skalëje yra 6,93,jaunesniø nei 30 metø mokytojø grupëje– 7,59, 31–45 metø amþiaus grupëje –6,92, 46–55 metø amþiaus grupëje –6,97, o vyresniø nei 55 metø amþiausgrupëje – 6,44.Ðio tyrimo rezultatai parodë, kad mokytojøpatiriamas stresas susijæs su jøsveikatos bûkle. Mokytojai, darbe patiriantysdaugiau streso, turi daugiau sveikatossutrikimø.Koks turi bûti„geras mokytojas“Lietuvos mokytojai paminëjo ðias„gero mokytojo“ savybes:• sàþiningas;• smalsus;• gebantis patarti;• rûpestingas;• darbðtus;• kritiðkas;• visada pasitempæs;• geras pavyzdys kitiems;• supratingas;• gebantis atleisti;• ambicingas;• pasiaukojantis;• darboholikas;• vadovaujantis;• atsakingas;• turintis humoro jausmà;• viskuo besidomintis;• ðiuolaikiðkas;• visapusiðkas;• mylintis vaikus;• visapusiðkai iðsilavinæs;• Mokytojas didþiàja raide.Tokie aukðti ir ne visada ágyvendinamireikalavimai sau irgi kelia stresà.Dauguma mokytojø pripaþásta, kad mokytojavimasjiems tampa „gyvenimo bûdu“.Net ir namuose, laisvalaikiu jie neleidþiasau atsipalaiduoti, nes visada irvisur turi bûti „geru pavyzdþiu kitiems“.Streso maþinimoir valdymo programosNors tyrimai atskleidþia veiksnius, turinèiusátakos stresui bei jo padariniams,mokytojams skirtø streso valdymo programøyra labai maþai. Ávairûs autoriainurodo tiek iðorines, organizacines, tiekasmenines prieþastis, kodël trûksta tokiøprogramø. Iðorinëmis kliûtimis galëtumelaikytiðvietimo sistemosnelankstumàbei nuomones,kad stresas,kaip ir kitos sveikatosproblemos,yra asmeninis mokytojø reikalas,ir kad mokytojo darbas visada këlë irkels stresà, ir nieko èia nepakeisi. Asmeninekliûtimi laikomas ásitikinimas,kad tik silpniems þmonëms reikia pagalbos.Mokytojø streso valdymo programoseypaè pabrëþiamas mokytojø ðvietimasstreso klausimais bei bendradarbiavimoir kolegiðkos paramos sistemos mokyklojesukûrimas. Parama mokytojams turibûti prieinama tiek sprendþiant kasdieniusklausimus, tiek krizinëse situacijose.Mokytojai taip pat mokomi ávairiøatsipalaidavimo technikø, problemø„Ne taip svarbu, kas su tavimivyksta, svarbu, kaip tu taipriimi.“Hans Selye, 1956sprendimo, bendravimo ágûdþiø. Pastaruojumetu pabrëþiama ir vadinamojokognityvinio restruktûravimo svarba, –jo tikslas yra pakeisti mokytojø lûkesèiusir mokytojavimo sampratà (AckerleyS. C., Menke A., Cox A. S., 2004).Ðios programos padeda mokytojams ugdytirealistines ir pozityvias nuostatas ámokytojavimà bei skatinti rûpintis fizinesveikata. Y. Gold pripaþásta, kadveiksniai, sukeliantys mokytojams stresà,yra subtilûs, nepastovûs ir labai asmeniðki.Todël mokytojus reikia mokintinustatyti savo streso prieþastis ir pozityviaiiðnaudoti patiriamà stresà. Savosukurtoje ir ádiegtoje streso valdymoprogramoje ði autorë siûlo tokias procedûras:1) apibrëþti kiekvieno mokytojoasmeninius ypatumus, susijusius sustreso áveika; 2) „inventorizuoti“ visàmokytojø veiklà ne mokykloje (pradedantmiegu, valgymu ir baigiant sportu,hobiais ir pan.) ir iðsiaiðkinti, kaip ðiosveiklos sumaþina ar padidina stresà; 3)suraðyti visus stresà kelianèius ávykiustiek mokykloje, tiek asmeniniame gyvenime;4) planuoti veiksmus, kaip keistisavo reakcijà á stresà (pvz., valgymoáproèiø keitimas, atsipalaidavimas ardarbo laiko tvarkymas) ir plësti socialinësparamos galimybes.Vargu ar galime sumaþinti reikalavimusmokytojams ar labai pagerinti materialinesjø darbo sàlygas, buitá. Be to,kaip rodo tiek mûsø,tiek kitose ðalyseatlikti tyrimai,tai nëra pagrindinësmokytojø patiriamostreso prieþastys.Todël svarbiausiudalyku, siekiant sumaþinti mokytojøpatiriamà stresà, laikomas mokytojøðvietimas.V. Naujiko nuotr.20


tyrinëjimaiRealybës TVðokasDoc. dr. Þygintas PEÈIULISÞodis realybë ðiandien televizijojetariamas taip daþnai ir be jokiosaiðkesnës prasmës. Panaðiai, kiekprasmës tikimës sutikto paþástamoklausdami „kaip gyvenimas“.Realybës ðou – vis dar nepraeinantitelevizijos mada, kelianti laidø reitingusir þiûrovø kraujospûdá, suprieðinantijaunus su pagyvenusiais, vyrus su moterimis,intelektualus su maþaraðèiais.Ko gero, televizija dar niekada nebuvopatekusi á tokià nuoþmià prieðtaringøvertinimø ugná. Vieni plûsta á realybësðou atrankas arba godþiai stebi jødalyviø likimus televizijos ar kompiute-riø ekranuose. Kiti raðo peticijas, rengiaprotesto akcijas, reikalaudami uþdraustiðituos stiklinius þvërynus, patinëliøir pateliø veislynus, gerø manierø kalëjimus.Skandalai tik á naudà, nes populiariausiejirealybës ðou formatai („DidysisBrolis“, „Ferma“, „Iðgyvenimas“, „Ekspedicija„Robinzonas“, „Þvaigþdþiøakademija“) rodomi visame pasaulyje.Ispanijoje piktintasi, kad realybës ðouvirðijo visas ámanomas purvo televizijojenormas, Rumunijoje ðiurpta nuo jøvulgarumo, Norvegijoje ir Lenkijojereikalauta visiðkai uþdrausti. Taèiau italø„Grande Fratello“ tapo geriausia kultûroslaida, o prancûzø „Loft story“ pripaþintasmetø filmu.Televizijos klasikair barokasÐiandieninio realybës ðëlsmo prieþasèiøpaieðkokime televizijos raidos istorijoje.Visa televizijos istorija paprastaidalijama á tris etapus: paleo (televizijosklasika), neo (barokas) ir realybës arbaposttelevizija (rokoko).Senoji (paleo) televizija Europoje gyvavoapie keturis deðimtmeèius. Tuometnebuvo konkurencijos, veikë tik visuomeniniaiar valstybiniai kanalai. Televizijastengësi bûti mokytoja, ðvietëja,transliuojanti teisingas, reikalingas, betkartais labai nuobodþias idëjas. Televizijosstudija buvo beveik ðventa vieta, ákurià teisæ patekti turëjo vien iðrinktieji– intelektualai, politikai, tam tikrø srièiøprofesionalai.21


tyrinëjimaiPrieð dvideðimt metø monopolis þlugoir Europos eterá uþtvindë sunkiai savoambicijas ir entuziazmà tramdanèioskomercinës stotys. Atëjo intymiojo televizijosbaroko metas. Jau buvo uþaugusikarta, kuriai televizija neatrodë joks stebuklas.Nuvainikuojamas televizijos didingumas,nepasiekiamumas. Ji virstalinksmintoja ir guodëja, primygtinai kvieèianèiapaèius þiûrovus kurti laidas ir josedalyvauti.Televizija tampa masinës terapijos arena(psichologiniai ðou), imasi pramoginioteisingumo (teismo procesø imitacija),tampa misioniere, sprendþianèia þiûrovoproblemas (dingusiø be þinios paieðkosir paþinèiø tarnybos).Solidþius debatus iðstumia pokalbiøðou, kuriuose nuo ðiol vieðai sprendþiamosvalstybës problemos, iðklausomi eiliniøpilieèiø liudijimai.Taigi jau neotelevizija iðaukðtina eilináþmogø, paversdama já savo herojumi.Gyvenimas ekranePaèioje praëjusio amþiaus pabaigojeOlandijoje sukurtas „Didþiojo Brolio“formatas pradëjo naujausià televizijosetapà, kurá galëtume vadinti realybës televizija.Aktoriø vaidybà, ið anksto sukurtàdramaturgijà keièia gyvenimo teatras,kurio scenoje veikia tikri þmonës. Skirtingainuo tradicinës dramaturgijos, realybësðou (real life soap) dramos baigtiesneþino nei þiûrovai, nei kûrëjai, neipatys dalyviai.Vël kinta televizijos stilistika. Neotelevizijosherojams buvo bûdingas depresyvusisindividualizmas (vieniðumo,skausmo, netekties liudijimas), su naujaisiaisrealybës ðou ateina pozityvusis individualizmas(ekrane nereikia niekuo iðsiskirti,uþtenka bûti savimi).Vadinasi, televizijos raida pamaþu judëjoprie vis didesnio tikrovës eksponavimo.Paleotelevizijos oficialumà ir nepasiekiamumàiðstûmë jausmingas teatralizuotasneotelevizijos spektaklis, kuriosvarbiausiuoju herojumi tapo problemøturintis þmogus. Pagaliau ðiandieninëTV mëgina átikinti, kad tai, kà ji rodo,ir yra tikrasis gyvenimas, kad ekranenet nebûtina apsirengti ar susiðukuoti.Televizijoje galima tiesiog gyventi.Manoma, kad televizija viena pirmøjøávertino kintanèius visuomenësporeikius, naujus saviraiðkosbûdus vieðai demonstruojantsave. Pirmiesiems ir kliûvadaugiausia.Realybës ðou mëgdþiojamivisuomenës elgsenos modeliai,daþniausiai juos apverèiantaukðtyn kojom. Ðtai kertine sumanymoidëja tapo G. Orwelloromane „1984“ apraðyta totalaussekimo visuomenë ir josherojus Didysis Brolis. Norëtabauginti þiûrovà vadinamuojudemokratiniu arba komunikaciniutotalitarizmu. Taèiau tai auditorijainepadarë jokio áspûdþio.Kodël? Nes moderniøjø technologijøamþiuje stebëjimas tapo áprastasaugumo uþtikrinimo priemone (TV kamerosgatvëse, bankuose, parduotuvëse,ástaigose).Fiksuoti vaizdai yra tapæ kasdienybe(buitinës vaizdo kameros, asmeniniai fotografijøalbumai), jaunimas nebijo bendrauti,eksponuoti save ir atskleisti daláprivataus gyvenimo.Laboratorijos monstraiKodël èia dalyvaujama? Realybës ðougalima laikyti tam tikros TV krizës apraiðka,kita vertus, tai yra ðiuolaikinësvisuomenës saviraiðkos bûdas. Realybësðou sëkmæ lemia individø baimë likti neþinomais,nepripaþintais. Televizija suteikiagalimybæ iðreikðti save ir pripaþinimoðansà. Tai – nauja egoizmo forma:sugebëti tvarkytis asmeniniusreikalus pasinaudojantmasinës komunikacijoskanalais.Taèiau televizija ðià galimybæmielai suteikia,nes pati ið to turi naudos.Realybës ðou lydiskandalai, taèiau jieskatina dar didesná susidomëjimà.Kodël taiþiûrima? Todël, kad èiadaug imitacijø, manipuliacijø,leidþianèiøkiekvienam surasti kànors artimo sau. Osvarbiausia – þiûrovui22


suteikiamos nepaprastos galios.Realybës ðou susipina daug legaliosapgaulës formø. Visø pirma kuriamasrealaus gyvenimo mitas. Ið tiesø tai tërafikcija, tokia pat kaip vaidybinis filmasar serialas, taèiau realybës ðou turi stipresnátikroviðkumo uþtaisà. Ekspertønuomone, realybës ðou ne tik nerodotikrovës, o prieðingai, jà naikina, nes norintpamatyti visà gyvenimo sudëtingumà,reikia tam tikro atstumo. Kuo labiauprie tikrovës artinamasi, tuo labiauji tolsta.Realybës ðou nuolat pabrëþiamas dalyviøautentiðkumas, taèiau jis nëra natûralus.Mëginama suderinti nesuderinamusdalykus: bûti uþdarytam, eksponuojamam,gyventi be galimybës pasislëptiir dar sugebëti likti natûraliu. Atsiraduspatirèiai suvokiama, kaip reikiaelgtis, kokius þenklus siøsti þiûrovams,kad nebûtum eliminuotas. Dalyviai vaidinatam tikrus savo vaidmenis, taèiauilgainiui ima manyti, kad ið tikrøjø tokieyra. Jie tampa savotiðkais realybësðou fantomais, pretenduojanèiais bûtisavimi.Daugumos tironijaRealybës ðou – rizikingas socialiniseksperimentas, galintis turëti neprognozuojamøpadariniø.Dalyviai panardinamiá dirbtinæ uþdaràerdvæ, neturinèià ryðiosu iðoriniu pasauliu.Jø elgesys nuolatskatinamas, provokuojamas,nes natûralieiga televizijaibûtø pernelyg lëta.Tai kartais sukelianetikëtas socialinesmutacijas, galinèiasiðauginti laboratoriniusmonstrus.Kai kurie ekspertaimano, kad realybësðou patrauklumofenomenà kuria ne dalyviøekshibicionizmas, o þiûrovø mëgavimasisjiems suteikta galia.Ðtai D. Orwello Didysis Brolisyra vieniðas anoniminis tironas.Televizinëje totalaus sekimoversijoje kolektyviniu DidþiuojuBroliu tampa auditorija, ákûnijantidaugumos tironijà, kuriaistebëjimas ir balsavimas tampamaloniu uþsiëmimu.Yra mananèiø prieðingai. Teigiama,kad bûtent virtualieji kaliniai(dalyviai) ákalina priþiûrëtojus(þiûrovus), hipnotizuodami ir valdydamiauditorijà. Televizija tarsi apverèiaaukðtyn kojom panoptikumo (kalëjimo,kuriame kaliniai yra nuolat stebimi)idëjà.Panaðiai apverèiami ir kiti realybësðou pasitelkti simboliai. Svarbiu realybësðou elementu tampa dalyviø iðpaþintis,taèiau ji veikiau parodijuojama.Juk iðpaþinties paslaptis yra viena svarbiausiøkatalikø dogmø. Televizijojenuodëmës iðpaþástamos tûkstanèiø armilijonø þmoniø akivaizdoje. TV kameraákûnija Dievo aká, o auditorija paverèiamaanoniminiu nuodëmklausiu. Auditorijaisukeliamas stiprus anoniminësgalios jausmas, lyginamas su romënøgladiatoriø kautynëmis, kuomet publikaspræsdavo – þudyti ar pasigailëti.Realybës pesimistaiir optimistaiSkeptikai mano, kad realybës ðougriauna susiklosèiusius visuomenës santykius.Realybës ðou pasaulyje yda tampapranaðesnë uþ vertybæ, melas geriaunei sàþinë, ginèas – nei sutarimas, konfliktas– nei taika, chaosas – nei harmonija.Patrauklios visuomenës atvirumo,perðvieèiamumo idëjos kësinasi á þmogausprivatumà beveik kaip totalitarinësdiktatûros. Átikima, kad viskà lemiadauguma, vadinasi, þmogus nieko vertas.Totalinë lygybë, arogancija, nesusikalbëjimas,atsakomybës stoka iðstumiasenienas: civilizuotumà, mandagumà,kuklumà, elgesio ir kalbos kultûrà.Optimistai áþvelgia daug teigiamø realybësðou savybiø. Ið jo jaunimas mokosisocialiniø santykiø, gauna elgesio,iðeièiø ieðkojimo pamokø. Pramoginisþaidybinis varþybiðkumas naujajai generacijaiatrodo patrauklus ir visiðkai natûralussaviraiðkos bûdas.Viena ið realybës þanrø populiarumovisame pasaulyje prieþasèiø laikoma vadinamojiheteroglasija, pateikiama problemø,nuomoniø, situacijø ávairovë.Realybës ðou – tarsi indas, á kurá galimasupilti ávairiø kultûrø ir socialiniø grupiøpatirtá.Nors þanro populiarumas ðiek tiekblësta, realybës ðou tëvu vadinamasolandø prodiuseris Johnas de Molis nusiteikæsoptimistiðkai. „Jeigu bûtø paskelbta,kad TV prodiuseriai ieðko norinèiøskristi lëktuvu, kuris nukris, taèiauvienam águlos nariui nëra paraðiuto,savanoriø nebûtø galima atsiginti“,– ásitikinæs jis. „Bet að to niekada nedarysiu“,– priduria.Nuotraukos ið LNK archyvo23


Reality TV shockDoc. Þygintas PEÈIULIS24lunteers willing to fly by the plane whichis going to crash and there is one parachutefor the crew missing, there wouldbe no shortage of applicants”, he assured.To tell the truth, the reality spree ontelevision has been related to not onlywith the drastic projects during the lastseveral years. If we refer to the providenceof Umbert Eco, the developmentof TV history can be divided into twostages of paleo- and neo-television. Thestage of “old” television lasted for fortyyears. It began when public and nationaltelevision monopoly was consolidatedand there was no competitionamong different TV channels. The missionof television was to teach, educateand broadcast fair but at the same timevery boring ideas.Twenty years ago when the monopolybroke down and commercial programmesspread widely, the neotelevisionera started. Television became aprankster, entertainer, it invited viewersto create TV shows themselves. Peoplecould take part in it themselves by sendinghome video shots, participating ingames, lotteries.In the 80’s television became an are-Nowadays the word “reality“ is so frequentlyused on television that often itloses its clear meaning. It happens tobe almost the same as to ask a familiarperson “How are you doing” with no expectationto receive a frank answer.Reality show is still a non-retreatingtelevision fashion which increases TVratings and viewers’ blood pressure,contrasts the old with the young, menwith women, intellectuals with the illiterate.It seems like television has neverbeen in such a fierce crossfire before.Thousands swarm to the pick of realityshows or greedily follow the participants’destinies on TV or computerscreen. Meanwhile, others write petitions,organize protest actions demandingto forbid these “glass zoos”, “males’and females’ nursery”, “prisons ofgood manners”. Reality shows are alsocalled creeping neo-Nazism, mockery ofhuman dignity, they are also accused ofanti-constitutional observation of the citizen.Various scandals turn to good, as themost popular reality show formats (“BigBrother”, “Bar”, “Survival”, “Star Academy”)are shown all over the world.Reactions are different. People inSpain and Romania are disgustedwith the vulgarity of such realityshows, furthermore, others in Norwayand Poland even demand toprohibit them. On the otherhand, the Italian “Grande Fratello”has become the bestcultural programme similarto the French show “LoftStory” which was acknowledgedas a film of theyear.One of the pioneers ofthis genre, Dutchman Johande Molly sounds optimistic:“If we announcedthat TV producerswere searching for vonaof mass therapy (psychological shows),later it took up the role of recreationaljustice (the imitation of judicial processeson TV screen), created lonely-heartclubs, searched for the missing.Sedate debates were quickly replacedby talk shows, where national problemscould be discussed in public and the earwas open to everyone’s opinion. Neotelevisionexhales ordinary people and makesthem short-time heroes while the intellectualsrage to have lost their influenceon television.At the very end of the last century theso-called “big Brother” conception wascreated which started the newest televisionformat known as reality TV. Performanceof the dramaturgy written in advancewas changed by life theatre with thereal people acting on its stage lively. Tocompare with classic dramaturgy, thereality show has no planned end beforehand,neither viewers nor participants ororganizers know what the ending of thedrama will be like.It is a risky social experiment with unpredictableconsequences. Nevertheless,the researchers of this phenomenon distinguishsome positive features as well.Reality show is like a vessel which can befilled with the experience of different socialand cultural groups. This experiencebecomes a good lesson of decency andsearch for the way out to the younggeneration. Supposedly, the televisionwas the first to evaluate thechanging needs of the society, newways of self-expression in the processof communication with nofear to show oneself in publicand compete with others.It is the first who pay the highestprice.Translated byDarius JUÐKEVIÈIUS,Faculty of Natural Sciences,Speciality of Molecular Biology,2nd year student


projektai„Lietuvos Grid“ („LitGrid“) –lygiagreèiø ir paskirstytøskaièiavimø tinklasAlgimantas JUOZAPAVIÈIUS (VU),Dalius MAÞEIKA (VGTU)Lietuvoje ðiuo metu aktyviai vykdomi du perspektyvûs projektai– „LitGrid“ ir „BalticGrid“ (lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimøtinklai), kuriø tikslas – jungti geografiðkai nutolusiuskompiuteriø resursus á vientisà tinklà. Tai leis skaièiuojamaisiaisir duomenø saugyklø resursais naudotis taip paprastai,kaip dabar visiems áprasta naudotis elektros tinklais. Ðis tinklasyra atviras ir gali suteikti netrivialias ir kokybiðkas elektroninespaslaugas, o jame naudojamos technologijos grindþiamosatvirais standartais ir protokolais.Projektas „LitGrid“ (ið dalies ir Baltijosðaliø projektas „BalticGrid“) apimavisus stambesnius aktyviai dalyvaujanèiusmokslo tyrimuose Lietuvos universitetusbei mokslo tyrimo institutus.Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikosfakultetas yra Lietuvos lygiagreèiøir paskirstytø skaièiavimø tinklo„LitGrid“ koordinatorius bei projekto„BalticGrid“ taikymø lyderis. „LitGrid“yra skirtas Lietuvos akademinës visuomenësporeikiams tenkinti. Ðá projektàinicijavo Valstybinis mokslo ir studijøfondas.Grid technologijos turësrevoliuciná poveiká moksluiir pramoneitemø ir skirta paskirstytiems kompiuteriniamsresursams efektyviai naudoti beiintegruoti, skaièiavimo procesus beiduomenø analizës metodus lygiagretintiir valdyti.Ðiuolaikiniai mokslo ir aukðtøjø technologijøplëtros procesai remiasi trimispagrindinëmis komponentëmis: teoriniaistyrimais, eksperimentu, moksliniaistiriamaisiais skaièiavimais. Todëlartimiausius kelerius metus grid turës revoliucinápoveiká mokslui, pramonei, visuomenei,nes tiriamøjøskaièiavimøporeikis yra didelis.Grid technologijosLietuvos mokslininkams,specialistamsir versloþmonëms suteikiaplaèias galimybes. Jie gali dalyvauti bendruoseprojektuose ir stambiose ES programose(ypaè technologinëje platformoje„Programinë áranga ir paslaugos– NESSI“, kuri numatyta bendrojojeprogramoje 7FP), vienyti mokslo tyrimøir taikymø pastangas. Grid technologijøpagrindu gali interaktyviai komunikuotispecialistø grupës ir atskiri þmonës,gali bûti vykdomi bendri tyrimai ir„Artimiausius keleriusmetus grid turës revoliucinápoveiká mokslui, pramonei,visuomenei.“Lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimøtinklai (angliðkai grid arba grid computing,grid technologijos) yra sparèiai populiarëjantiir besivystanti infrastruktûra,kuri keièia kompiuteriø, kompiuteriniøsistemø ir kompiuteriniø technologijønaudojimo sampratà.Grid arba grid technologijos suvokiamoskaip virtuali infrastruktûra, sudarytaið heterogeniniø kompiuteriø sisprojektai,bendrai naudojama techninëáranga, kuriamos, diegiamos ir plëtojamospaslaugos. Atsiveria prieiga prie teramasto kompiuteriniø resursø, jungiamøplaèiajuosèiais tinklais, prie programiniøproduktø ir duomenø, kurie yraLietuvos ir/arba kitø valstybiø bei tarptautiniøinstitucijø kompiuteriø telkiniuose;taip pat prieiga prie labai dideliøduomenø baziø (fiziniø, biologiniø,cheminiø ir biocheminiø tyrimø duomenø,meteorologiniø, klimato modeliavimo,aplinkos apsaugosir monitoringoduomenø baziø, kt.).Ðias duomenø bazesgalima analizuoti,sprendþiant Lietuvaisvarbius uþdavinius,analizës rezultatus galimainteraktyviai vizualizuoti (ypaè medicinojeir aplinkos apsaugos uþdaviniuose),naudotis kitomis elektroninëmispaslaugomis.Projekto „LitGrid“ tikslas – sukurtigrid technologijø (lygiagreèiø ir paskirstytøskaièiavimø) infrastruktûrà ðalyje,integruoti jà á intensyviai besivystanèiàEuropos Sàjungos ðaliø grid infrastruktûrà,suteikti Lietuvos mokslininkams ir25


specialistams grid technologijø þinias irnaudojimo galimybes, kad jie galëtø sëkmingaipasiekti labiau iðvystytø ES ðaliølygá, bei skatinti Lietuvos mokslininkusir specialistus dalyvauti kaip visaverèiuspartnerius tolesnëje grid technologijøplëtroje.„BalticGrid“ ir EGEE –nuo Baltijos jûrosekosistemos tyrimø ikivirtualaus versloÐiuo metu keli Lietuvos universitetaiir mokslo institutai dalyvauja ir projekteES 6BP „BalticGrid“, kuriuo Baltijosðalims padedama spræsti infrastruktûriniusuþdavinius – sudaromos sàlygosfiziðkai dalintis kompiuteriø atmintimi,skaièiavimø galia, duomenø perdavimosrautais, interaktyviai valdyti moksliniøtyrimø prietaisus, kurti ir diegti taikomuosiusuþdavinius. Projekte „Baltic-Grid“ kuriamø ir vystomø uþdaviniø tematikatokia: matematinis ir kompiuterinisaukðtos energijos fizikos uþdaviniømodeliavimas, medþiagotyros uþdaviniaiir naujø medþiagø konstravimas, informatikosir bioinformatikos uþdaviniai.Vykdant projektà „BalticGrid“ kuriamosir diegiamos specialiøjø interesøgrupës (SIG), kurios vertinamos kaip labaiperspektyvios elektroninës paslaugos,suteikianèios mokslininkams ir specialistamskomunikavimo ir bendroárangos panaudojimo infrastruktûrà.Tarp SIG dalykiniø srièiø yra Baltijos jûrosekosistemos modeliavimas, kalbosir tekstø tyrimai, atomo ir astrofizikostyrimai ir skaièiavimai, gamtos procesømodeliavimas ir kt. Taip pat manoma,kad SIG bus svarbios ir socialiniø beihumanitariniø mokslø atstovams. SIGnumatoma diegti ir „LitGrid“ veikloje,– ið tikrøjø „BalticGrid“ ir „LitGrid“projektai papildo vienas kità tiek dalykinëmisbei taikomosiomis sritimis, tiekinfrastruktûros sprendimais.Europos Sàjunga, vykdant programas5BP ir 6BP, finansuoja arba jau finansavoapie 22 ávairios paskirties ir tematikosgrid projektus, kuriuose, deja, Lietuvosmokslininkai dalyvauja labai maþai.Jø tematika apima aukðtos energijosfizikinius tyrimus, duomenø analizæPav. 1. EGEE átaka ir santykis su kitais grid(data mining), biologinius ir medicinostyrimus, chemijà ir biochemijà, aplinkosreiðkiniø modeliavimà (potvynius, meteorologijà,hidrologijà), mobiliàsiastechnologijas, finansus ir verslo modelius(virtualø verslo organizavimà). Daugelisðiø srièiø yra aktualios ir Lietuvosmokslininkams. Tarp ES finansuojamøgrid programø dominuoja didþiausiaspasaulyje daugiateminis projektasEGEE (Enabling Grids for E-sciencE),gavæs ir didþiausià finansavimà. Ðis projektaspirmiausia aprûpina EuroposPav. 2. Grid projektø bendradarbiavimas su EGEEbranduoliniø tyrimø centro (CERN) tyrimus,taèiau lygiai taip pat aktyviai veikiair kitose mokslo srityse: medþiagotyroje,biotechnologijose ir kt. EGEE átakakitiems grid ir santykis su jais parodyti1 pav.Kartu EGEE veikia kaip atviras grid, –ne tik teikia kitiems grid technologiðkusir iðvystytus sprendimus programinësárangos, taikomøjø uþdaviniø, infrastruktûrossrityse, bet ir naudodamasis tokiøgrid sukuriamu potencialu. Ðis bendradarbiavimopotencialas parodytas 2 pav.26


2006 m. balandþio 25–28 d.d. Lietuvojevykusioje konferencijoje „Baltic-Grid Open Days“ EGEE programos direktoriusBobas Jonesas pristatë Europosgrid iniciatyvà (EGI), kuri skatinsnacionaliniø ir dalykiniø grid programøkûrimà, vystymà, jø tarpusavio veiksmøir sàsajø derinimà. EGEE projektui,kaip stambiausiam ir universaliausiam,èia atitektø kertinio akmens vaidmuo.Prelegento pristatymuose ir diskusijosetaipogi dalyvavo Lietuvos moksløakademijos, Lietuvos mokslo tarybos,LR Ðvietimo ir mokslo ministerijos atstovai.Iniciatyvos veiklos rezultatas bûtøEuropos grid organizacijos (EGO)sukûrimas. Natûralu, kad programa„Litgrid“ galës atstovauti Lietuvai ðioseiniciatyvoje ir organizacijoje. Toks dalyvavimasLietuvai yra gyvybiðkai svarbus,nes gerokai padëtø ðalies mokslininkamsir specialistams pasiekti labiaupaþengusiø ES ðaliø lygá, skatintø Lietuvosmokslininkus ir specialistus dalyvautikaip visaverèius partnerius tolesnëjegrid technologijø plëtroje.Projektuose „BalticGrid“ ir „LitGrid“naudojami pagrindiniai EGEE sprendimai:testuojama ir diegiama operacinëvaldanèioji programinë áranga (middleware)gLite, pagal EGEE metodikà jungiamiir testuojami kompiuteriø klasteriai,organizuojamos bendros EGEE,„LitGrid“ bei „BalticGrid“ projektø virtualiosorganizacijos (jungianèios bendrustyrimus atliekanèius mokslininkus).VU darbuotojas ir pagrindinis „Lit-Grid“ administratorius Rolandas Naujikaspagal specialø sutarimà su CERNdirba Þenevoje ir dalyvauja vystant gLiteir taikomøjø uþdaviniø programinæ árangà.Ðitokios bendravimo formos suteikiaesminës patirties Lietuvos specialistams,leidþia greitai ir efektyviai kurti„LitGrid“ komponentes.Be to, sukurta ir ádiegta grid vartotojøsertifikavimo komponentë (CA), besiremianti„BalticGrid“ CA (http://ca.balticgrid.orgarba http://grid.mif.vu.lt), kuriyra uþregistruota ir europinëje EUgridPMAasociacijoje (http://www.eugridpma.org)kaip regioninë sertifikavimoagentûra. Tai leidþia „LitGrid“ vartotojamsregistruotis beveik visuose Europosgrid. Papildomai „LitGrid“ vartotojamsyra suprojektuotas ir ádiegtas internetinisportalas (http://www.litgrid.lt)– turinio valdymo sistemos pagrindukaip vartotojø palaikymo sistemos variantas.Projekto „LitGrid“reikðmë LietuvaiVykdant programà „LitGrid“ kuriamiðie produktai ir paslaugos: lygiagreèiøir paskirstytø skaièiavimø infrastruktûrair jø naudojimo ar palaikymo funkcijos;„LitGrid“ dalyviø moksliniuose tyrimuosenaudojamø skaièiavimø, matematiniømodeliø ir algoritmø, duomenøkaupimo, apdorojimo ir analizës procedûrølygiagretûs ir paskirstyti variantaibei nauji algoritmai; vartotojø apmokymo,techninës ir metodinës paramospaslaugos; taikomøjø uþdaviniø projektavimoir diegimo „LitGrid“ aplinkojemetodika; „LitGrid“ funkcionavimo,valdymo ir administravimo metodika.„LitGrid“ veikloje ðiuo metu dalyvauja11 akademiniø partneriø (ir 1 verslopartneris):•VU Matematikos ir informatikos fakultetas(koordinatorius),•Biotechnologijos institutas,•Fizikos institutas,•Vilniaus Gedimino technikos universitetas,•Kauno technologijos universitetas,•Klaipëdos universitetas,•KMU Psichologijos ir reabilitacijosinstitutas,•Matematikos ir informatikos institutas,•Ðiauliø universitetas,•Vytauto Didþiojo universitetas,•VU Teorinës fizikos ir astronomijosinstitutas.Ðie partneriai atiduoda á „LitGrid“bendram naudojimui savo turimus kompiuteriøklasterius, kurie sudaro ið visoper 200 procesoriø ir apie 10 TB diskinësatminties. Be to, VU Matematikosir informatikos fakultetas ðiais metaisperka didelës galios daugiaprocesorinákompiuterá, kuris irgi bus skirtas „Lit-Grid“ vartototojø poreikiams.„LitGrid“ projektuojamas ir kuriamaskaip atviras Lietuvos mokslininkams irspecialistams grid tinklas, realizuojantisávairius ir aktualius jø taikymus.„LitGrid“ ir akademiniskompiuterinis tinklas„Litnet“„LitGrid“ funkcionavimui labai svarbiduomenø perdavimo tinklo tarp kompiuteriøklasteriø greitaveika. „LitGrid“daugiausia remiasi akademiniu kompiuteriøtinklu „Litnet“, kurio intensyviausiasryðys Vilnius–Kaunas ðiuo metunaudojasi 1 Gbps (WAN) pralaidumu.Netolimoje ateityje numatoma pertvarkytiá 1 Gbps pralaidumà ir telekomunikacináþiedà, jungiantá penkis didþiausiusLietuvos miestus ir leisiantá turimiemsir iðplëstiems „LitGrid“ klasteriamskomunikuoti tokiu pat pralaidumu.Ðiais metais ryðá su Europos akademiniutinklu GEANT-2 irgi numatomapadidinti iki 2,5 Gbps pralaidumo.Numatoma, kad „LitGrid“ padidins„Litnet“ tinklo naudojimo efektyvumà,taip pagerindamas jo plëtros galimybesEuropos tyrimø erdvëje.„Litnet“ yra tinkamiausia terpë realizuotigrid komunikacinæ struktûrà, nesjis turi ðiuos privalumus:•visi pagrindiniai „LitGrid“ ir „BalticGrid“mazgai yra GEANT-2 tinkle;•grid struktûra leis Lietuvos akademinëmsinstitucijoms naudotis ir kitø Europosgrid tinklø resursais;•Vilniaus universitetas, kaip ir kiti„LitGrid“ partneriai, taps skaièiavimoresursø tiekëju kitiems grid tinklø vartotojams;•turint tokius pralaidumus, galima tikëtisrimtos partnerystës su kitø ðaliøgrid projektø dalyviais.Remiantis ðiais ir kitais aukðèiau iðdëstytaisargumentais, „LitGrid“ sëkmingamfunkcionavimui reikia sukurtioperaciná darbo reþimà ir ásteigti ðá tinklàkaip nuolat veikiantá nacionaliná projektà,panaðiu statusu, kaip dabar yraapiforminti projektai „Litnet“ ir ITMIS.27


sveikataSoliariumo ádegismadingas,bet pavojingasApie dirbtiniø ir natûraliø ultravioletiniøspinduliø keliamà pavojø þmoniø sveikataipasakoja gydytoja onkologëJolita GIBAVIÈIENË.Pasaulinës sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, soliariumaikelia odos vëþio rizikà, ir þmonës iki 18 metø turëtø jøvengti. Nustatyta, kad jauniems þmonëms, kurie kaitinasiUV spinduliuose, vëliau didëja rizika susirgti melanoma, opastarojo meto tyrimai atskleidþia tiesioginá ryðá tarp naudojimosisoliariumø paslaugomis ir vëþio atsiradimo.„Po þiemos pablyðkusià odà daugelismoterø ir merginø linkusios pagraþintisoliariume. Taèiau patartume nepiktnaudþiautidirbtinës saulës voniomis,nors, tiesà sakant, reikëtø vengti irdirbtiniø, ir natûraliø ultravioletiniøspinduliø. Ádegis ið paþiûros paslepiaiðsiplëtusias kraujagysles ir kitus odostrûkumus, taèiau moksliðkai árodyta,kad ádegusi oda – tai paþeista oda.Taip pat daþnai moterys klaidingaimano, kad parudavus soliariume galimanesisaugoti tiesioginiø saulës spinduliø,nes ádegusiai odai jie esà ne tokiepavojingi. Mes, gydytojai dermatologaiir onkologai, esame ásitikinæ, kadmëgavimasis soliariumø lempomis,kaip ir padangiø saule, yra toks pat þalingasáprotis kaip rûkymas ar piktnaudþiavimasalkoholiu.“Mada ar priklausomybë?Ádegusio kûno madà Europoje pradëjopopuliarinti garsioji prancûzë CocoChanel. 7–8-ame praëjusio amþiausdeðimtmetyje soliariumai daugelyje ðaliøëmë dygti kaip grybai po lietaus iriki ðiol lankytojø trûkumu nesiskundþia.„Deja, naujausi tyrimai atskleidþianetikëtà soliariumø populiarumo prieþastá– priklausomybæ. Manoma, kadpasikaitinus soliariume organizme suaktyvëjaendorfinø gamyba, ir dël to28prie jø priprantama“, – teigia gydytojaonkologë.1996 m. Amerikos dermatologø asociacijapaskelbë oficialø praneðimà,kuriame buvo teigiama, kad lankymasisisoliariumuose kosmetikos tikslais yraþalingas. Taèiau ðis pareiðkimas soliariumøpopuliarumo nesumaþino.Þinoma, jog ultravioletiniai (UV)spinduliai skirstomi á UVA, UVB irUVC. Teigiama, kad UVA spinduliai –maþiau pavojingi, rudinantys, UVB –labiau pavojingi, deginantys. UVCspinduliai stipriausi, taèiau mûsø jienepasiekia – juos atmosferoje sulaikoapsauginis ozono sluoksnis. Soliariumuosenaudojamos dirbtinës ðviesoslempos, skleidþianèios daugiausia UVAspinduliø. UVB spinduliø higienos normosleidþia naudoti iki 1 proc. UVCspindulius soliariumuose naudoti draudþiama.„Tyrimai patvirtino, kad A ir B tipoultravioletiniai spinduliai yra kenksmingi,– sako gydytoja J. Gibavièienë. –UVA spinduliai ásiskverbia giliai á odossluoksnius, pakeièia odos pigmentomelanino struktûrà ir kartu sukeliastaigø odos patamsëjimà. Ðie spinduliaimaþina odos elastingumà, gilina raukðles,sukelia pirmalaiká odos senëjimà,silpnina jos atsparumà infekcijai ir didinarizikà susirgti odos vëþiu.“Dël UVB spinduliø poveikio padidëjamelanino granuliø dydis ir skaièius, okartu storëja ir odos epidermis.„Jautresnæ blyðkià odà turintiemsþmonëms pabuvus soliariume gali atsirastinet keratomø, vadinamø senatvinëmisarba kapiniø gëlëmis, ar aktinininëskeratozës þidiniø. Ilgalaikiai paþeidimaigali bûti viena ið odos vëþio atsiradimoprieþasèiø“, – perspëja gydytoja.Jaunø moterø ligaAnot gydytojos J. Gibavièienës, moksliniaidarbai, kuriuose bandoma árodyti,kad ultravioletiniai spinduliai þmoguikenkia, pasirodë netrukus po to, kai buvonustatyta, jog ðie spinduliai gali sukeltiá melanomà panaðø pigmentiná navikàPietø Amerikos sterblinei þiurkei. Ðeðimoksliniai tyrimai vis dëlto statistiðkainepatvirtino, kad naudojimasis soliariumugreitina odos vëþio ir melanomosatsiradimà.Pasak J. Gibavièienës, árodyti ðiasmoksliniø eksperimentø iðvadas epidemiologiniaistyrimais gana sunku, nesdaugiausia soliariumø gerbëjø yra tarpjaunø þmoniø, ir jiems ryðkesniø odospokyèiø gali atsirasti tik po keliø deðimèiømetø.Taèiau, Tarptautinio odos vëþio fondoduomenimis, jaunø moterø dël melanomospasaulyje mirðta daugiau nei dëlvisø kitø piktybiniø navikø ir ðioje amþiausgrupëje melanoma pralenkë netkrûties vëþá.


Jautriausios – blyðkiaodës„Pacientës ir dabar daþnai manæs klausia, galimaeiti á soliariumà ar ne, – pasakoja gydytoja J. Gibavièienë.– Á ðá klausimà atsakyti ne taip paprasta – jukgyvenime nebûna tik juodø ir baltø spalvø.Vienos ðeðiolikmetës, atëjusios su mama ir primygtinainorëjusios suþinoti soliariumo naudà sveikatai,pasiûliau paklausti motinos, ar verta pradëti rûkyti.Abi sumiðo. Panaðiai yra ir su soliariumais: ávertinæsgalimà rizikà, þmogus apsisprendþia pats. Mûsø, medikø,pareiga nuolat priminti apie ultravioletiniøspinduliø þalà.“Þmoniø jautrumas saulës spinduliams skiriasi priklausomainuo odos tipo. Þinant apie neigiamà ultravioletiniøspinduliø poveiká odai, susiruoðus á soliariumàar á paplûdimá, patartina pasikonsultuoti su gydytojudermatologu.„Jeigu specialistas ir neatkalbës nuo deginimosi, taibent padës iðsiaiðkinti, kokio tipo jûsø oda ir kokiaspinduliø dozë bus jai minimaliai þalinga“, – teigiaJ.Gibavièienë. Sàlygiðkai skiriami ðeði odos tipai. Pirmajampriklauso þmonës, kuriø oda ðviesi, akys mëlynos,plaukai ðviesûs ar rusvi. Ðiø þmoniø oda labaijautri, jie ne ádega, o nudega. J. Gibavièienë tvirtina,kad ðio odos tipo þmonëms, kurie niekad neádegasaulëje, neádegs ir soliariume. O moksliniø tyrimøduomenimis, didþiausia rizika susirgti melanoma pastebimatarp þmoniø, turinèiø ðviesià odà, rusvus arðviesius plaukus, strazdanø, daug apgamø, polinkánudegti, o ne ádegti saulëje.Parengta pagal Vilniaus universitetoOnkologijos instituto laikraðtá „Onkologo puslapiai“Ar þinote, kad...PSO duomenimis, visame pasaulyje kasmet diagnozuojama maþdaug132 tûkst. melanomos atvejø. Norvegijoje ir Ðvedijoje ðios ligos atvejø per45 metus patrigubëjo, o JAV per 30 metø padvigubëjo. Mada ir noras bûtiádegusiems skatina naudotis soliariumais ir yra pagrindinë prieþastis, skatinantiodos vëþio atsiradimà.Daugiausia melanomomis sergama tose ðalyse, kur þmonës yra itin ðviesiosodos ir kur ádegio kultûra labiausiai ásiðaknijusi. Tai Australija, NaujojiZelandija, Ðiaurës Amerika ir Ðiaurës Europa.„Pastaraisiais metais vis didesná susirûpinimà kelia tai, kad þmonës, oypaè paaugliai, lankosi soliariumuose norëdami ádegti, nes visuomenëjeklesti tokia mada. Taèiau dël tokio daþno lankymosi soliariumuose staigiaipadaugëjo susirgimø odos vëþiu, – teigia dr. Kerstin Leither, PSO generaliniodirektoriaus pavaduotoja, atsakinga uþ sveikatà, susijusià su aplinka.– Todël mes norime atkreipti dëmesá á ðá faktà ir tikimës, kad mûsø rekomendacijapaskatins prieþiûros institucijas ávesti grieþtesnæ naudojimosisoliariumais kontrolæ.“Ðiuo metu tik keliose ðalyse efektyviai kontroliuojama soliariumø veikla.Belgijoje, Prancûzijoje ir Ðvedijoje iðleisti ástatymai, ribojantys maksimaliàUVB spinduliø (tai pats pavojingiausias UV spinduliavimo komponentas)proporcijà iki 1,5 proc. (panaðus kancerogeniniø UV spinduliølygis, kurá skleidþia saulë).Prancûzijoje ástatymai reikalauja, kad visi UV spindulius skleidþiantysárengimai bûtø deklaruoti sveikatos prieþiûros vadovybei, paaugliams iki18 metø draudþiama lankytis soliariumuose, gerai parengtas personalasprivalo stebëti reklamà ir bet kokia uþuomina apie naudà sveikatai draudþiama.Kalifornijoje taip pat draudþiama asmenims iki 18 metø lankytissoliariumuose. PSO ragina ávairias valstybes kurti ástatymus, kurie leistøgeriau kontroliuoti soliariumus ir draustø tokià soliariumø veiklà, kuri nëratinkamai priþiûrima.Be to, dël per didelio UV spinduliø kiekio silpnëja imuninë sistema, irtai didina infekciniø ligø rizikà. UV spinduliavimas gali paskatinti kataraktà,akiø uþdegimus. Ðtai kodël primygtinai rekomenduojama soliariumenaudotis specialiais apsauginiais akiniais.PSO kartu su Tarptautine nejoninës radiacijos apsaugos komisija, JungtiniøTautø aplinkos programa ir Pasaulinë metereologijos organizacijasukûrë Pasauliná saulës UV indeksà, kuris dabar taikomas daugelyje ðaliø:Argentinoje, Australijoje, Èekijoje, Suomijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje,Graikijoje, Izraelyje, Meksikoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje,Ðvedijoje ir Ðveicarijoje, neseniai já imta taikyti JAV ir Kanadoje.Vilniaus medicinos istorijos almanachas„Medicina Vilnensis“, 2006Tai tæstinis leidinys, skirtas ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos medicinosistorijos, medicininës lituanikos tyrinëjimams. Antrasis jo tomasskirtas ðiais metais minimai jubiliejinei Medicinos fakulteto 225-eriø metø sukakèiai. Todël leidinio ðerdis – Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto istorija, ypaènaujausioji – dinamiðkas Nepriklausomybëspenkiolikmeèiotarpsnis.Leidinyje publikuojamos ávairausþanro publikacijos apie fakultetostruktûriniø padaliniø raidà,iðkilius mokytojus bei kolegas, neseniaiatðvæstà Vilniaus medicinosdraugijos 200 metø jubiliejø, Lietuvosmedicinos istorijà.Leidinys skirtas plaèiajai akademineivisuomenei, juo kaip mokomàjaknyga galës naudotis ir medicinàstudijuojantis jaunimas.29


þvilgsnisAr iðsaugosimehumanitarinækultûrà?2006 metø pavasará prakalbus apie VU Filologijos fakulteto reformà,susimàstyta ne tik apie lituanistikos, baltistikos, filologijos,bet ir kitø socialiniø ir humanitariniø mokslø padëtá Lietuvoje,jø problemas ir perspektyvas. Paskelbtas profesoriø irstudentø kreipimasis „Dël krizës Vilniaus universiteto Filologijosfakultete“ visuomenëje sukëlë plaèias diskusijas apie humanitariniømokslø reikðmæ visuomenei, tautai, valstybei, joskultûrai, jaunuomenës ugdymui, kalbos ir ðalies prestiþui. Apietai kalbamës su dviem jaunais dëstytojais, mokslininkais – Baltistikosir bendrosios kalbotyros katedros mokslo darbuotojadr. Daiva SINKEVIÈIÛTE ir Lietuviø literatûros katedros mokslodarbuotoju dr. Mindaugu KVIETKAUSKU.30jektø 2005 m. paramos negavo, kitiemspraðytø lëðø „nubraukta“ maþdaug treèdaliu.Didelis trukdis – labai trumpi terminai,skiriami lituanistiniams projektamsávykdyti, kurie dar sutrumpëja dëlilgø lëðø skyrimo ir pervedimo procedûrø:ðtai projektà BALTNEXUS turimeágyvendinti per nepilnus keturis mënesius!Kokiø rezultatø taip galima pasiekti?Kita kliûtis, trukdanti suintensyvintityrimus naudojantis projektiniu finansavimu,– didþiulë biurokratinë maðina. Ohumanitarø iniciatyvà juk reikia iðlaisvinti.Tyrimams norisi sutelkti þmones ne tikið savo Universiteto, bet ir ið kitø, taip patkviesti uþsienyje dirbanèius lituanistus,baltistus. Mokslas, kultûra, menas turëtøturëti savo laisvà terpæ. Mûsø tikslas –telkti akademinæ bendruomenæ, kad ðigeneruotø naujas idëjas.Daiva Sinkevièiûtë. Norëdami parodyti,kad lituanistika svarbi pasauliui irmums, norëdami iðplësti tyrimus, padarytilituanistikà lygiaverte kitiems humanitariniamsmokslams, turime turëti pakankamasir materialines, ir dvasines sàlygas.Kol kas jø nëra. Vykdant projektusdaug laiko atima techniniai dalykai,tada ir darbo rezultatai atrodo menki. Taèiaumanau, kad dëmesys lituanistikai turibûti rodomas ne vien tik finansavimu,Valstybinëje aukðtojo mokslo strategijojedeklaruojamas dëmesys lituanistikai, baltistikai.Ar filologai, humanitarai jauèia realøvalstybës dëmesá?Mindaugas Kvietkauskas. Negalimasakyti, kad valstybës dëmesio nëra. Lituanistikosmokslà valstybë áraðiusi kaip prioritetàvisuose mokslo plëtros dokumentuose,Lietuvos valstybinis mokslo ir studijøfondas nuo ðiø metø turi atskirà programàlituanistikai kaip prioritetinei srièiai,finansuojamas ir projektas „Tautinioidentiteto iðsaugojimas globalizacijos sàlygomis“,kurá vykdo ne tik lituanistai, betir istorikai, kultûrologai, sociologai. Taèiaukitas dalykas – tos paramos turinys,kiek siûloma lëðø, kokios jø naudojimosàlygos. Akivaizdu, kad sumos dar neatitinkarealiø poreikiø. Fundamentiniai humanitarømoksliniai tyrimai Lietuvoje,palyginti su kitomis Europos valstybëmis,kol kas finansuojami labai kukliai. Þinoma,humanitariniai mokslai neturi tokiødideliø iðlaidø eksperimentinei árangai arlaboratorijoms, bet norint normaliai dirbti,norint atlikti lauko tyrimus, rengti ekspedicijas,atlikti archyviná darbà (ir uþsienyje),propaguoti moksliniø tyrimø rezultatus,kad jie pasiektø ir tarptautinæterpæ, lëðø akivaizdþiai maþa. Maþdaugpusë fondui pateikiamø lituanistiniø proskiriamomislëðomis ávairiems projektamsvykdyti – tai, aiðku, yra gerai, bet irkitu bûdu – daug aktyviau propaguojanthumanitarinæ kultûrà universitetuose, t.y. traukiant lituanistikos dalykus ir á tiksliuosius,socialinius ar kt. mokslus studijuojanèiøstudentø bendrøjø dalykø sàraðus.Gal tada ir poþiûris á humanitariniusdalykus ir paèius humanitarus greièiaukeistøsi, atsirastø daugiau ir realausvisuomenës dëmesio kultûrai?M. K. Egzistuoja ir ðviesioji pusë – filologøvykdytas projektas LITTERA parodë,kad mokslininkai humanitarai jauèiaporeiká telktis á bendruomenæ, kadtrûksta laisvø diskusijø, bendravimo.Rengëme seminarus tarpdalykine lietuviøtautinës tapatybës tema, kurià nagrinëjoir literatai, ir kalbininkai, ir folkloristai,klasikai, taip pat filosofai, fenomenologai,religijotyros specialistai. Atsivërëta ypatinga laisvë diskutuoti, kristalizuotinaujas idëjas, ne tik „atidirbti“ valandasstudentams, ne tik kaþkà dirbti pagalpareigas, o turëti tà „Akademo sodà“, kurpatiri tikrus intelektualinius ieðkojimus.Vykdydami projektà suvokëme, kaipðiandien suaktualëjo tautinës tapatybëstyrimai, iðryðkëjo skirtingø humanitariniøkoncepcijø takoskyros. Ið to ir kyla impulsaiatnaujinti dëstomas programas,


átraukti á jas naujus poþiûrius, naujà literatûrà.Toks ir turëtø bûti akademinis gyvenimas,be jo niekaip negali iðaugti naujosmokslininkø kartos. Beje, manau, kadvykdant Filologijos fakulteto reformà,formaliai skaièiuojant dëstytojø krûvius,toks tikslas – iðlaikyti ir kurti filologø akademinágyvenimà – buvo pamirðtas.Kiek jûsø nagrinëjamos tautinës tapatybësproblemos ðiandien aktualios eiliniamLietuvos pilieèiui? Ar ámanoma paveiktiplaèiøjø masiø màstysenà, kai deklaruojama,kad „mus vienija alus ir pergalës“?D. S. Pirmiausiai mûsø vykdomi tyrimaiaktualûs paèiai VU bendruomenei– mûsø rengiami seminarai buvo atviri,juose dalyvavo ávairiø srièiø tyrëjai, Lietuviøliteratûros ir tautosakos, Lietuviøkalbos, Lietuvos istorijos institutø atstovai.Idëjø sklaida akademinëje visuomenëjevyksta. Tikimës, kad tai platesniobendravimo uþuomazgos.M. K. Sunku pasakyti,koks turëtøbûti intelektualiniøsvarstymø ir plaèiosiosvisuomenës ryðys.Mûsø svarstomasproblemaspuikiai supranta inteligentija,ðviesiojivisuomenës dalis,kuriems nëra „vis tiek“. Ar ámanoma pakeistiplaèiøjø masiø màstysenà, kuriemstautinë tapatybë – krepðinis ir alus? Èiakitimas vyksta labai pamaþu; neiðleisilankstinukø ir nepadarysi televizijos laidos,kuri akimoju viskà pakeistø. Domëtisliteratûra, dvasine kultûra, lietuvybesovietmeèiu buvo lyg garbës reikalas, mada.Sunku pasakyti, ar tai visada buvo autentiðka,ar tik pavirðutiniðkas politiniospaudimo padarinys. Dabar ðá domëjimàsipakeitë populiariosios kultûros formos,sukibusios su komerciniais interesais, supinigais.Kad su mûsø tautinës kultûros sàmonenëra gerai, árodo visuomenës sociologiniaityrimai. Esame patyræ labai dideliøtraumø, ir to iki galo dar nesuvokiam.Anglai, vokieèiai, prancûzai, netgi mûsøkaimynai lenkai neturi tokiø tautinës saviniekosproblemø, negalvoja, kad tautosar nacijos kultûrinë tapatybë – atgyvena,tuðèia sàvoka.D. S. Visa ko pradþia – mokykloje. Okas mokykloje dirba, kas rengia mokinius?Kokie tie þmonës, koks jø identitetas,paveldas, kultûrinë patirtis? Kartaissusidaro uþburtas ratas – tautiðkumuiabejingi moksleiviai stoja á aukðtàsias, irsu tokia neigiama nuostata gráþta dëstytiá mokyklas. Gráþtame prie lituanistikos –„Lituanistai, menininkai,filosofai – jø visadayra maþuma, bet jei jiejauèia tam paðaukimà,tai ir turëtø tà daryti.“kur ji dar gali ir turi bûti reikðminga, jeine Lietuvoje? Valstybës dëmesys turëtøreikðtis ne tik finansiðkai, bet ir atsispindëtimokyklos programose.Lituanistai, filologai kaip dvasinës kultûroskûrëjai turbût aðtriausiai jauèia visuomenëspragmatiðkëjimà, nutolimà nuodvasinës kultûros, nuo tautos savasties.M. K. Norisi tikëti, kad tai tik pereinamasisetapas, tarpinë bûsena. Jei visuomenëdar turi gyvybiniø galiø, jai negalinerûpëti pamatinës vertybës, tradicijos.Galbût mûsø visuomenës problema labaielementari – esame dar labai iðalkægerovës. Sovietmeèio visuomenë buvo alkana,skurdi, suniekinta, tad skubamaprisiragauti gerovës. Ilgainiui turi ateitisuvokimas, kad jau paragauta, turi atsirastikitoks gyvenimo turinys. Juk gyvenimodþiaugsmas neámanomas be meniniøir kultûriniø þaidimø. Gal tai ir yrahumanitaro misija – priminti plaèiajai visuomenei,kad egzistuojaádomi dvasinëkultûra, kurioje galimair reikia dalyvauti.Humanitariniaimokslai moko gyvodialogo su istorija,tradicija, þadina kûrybingumà.O já pritaikytigalima ávairiosesrityse – diplomatikoje, politikoje, versle,reklamoje, kultûroje, ðvietime.Koks yra nûdienos lituanisto, literatoprestiþas? Ar jo nemenkina þiniasklaidosformuojama vieðoji nuomonë?M. K. Pavasará diskutavome su studentaislituanistais apie tai, kaip jie suvokiasavo perspektyvas. Visiems aiðku, kadstudijos neprestiþinës. Taèiau studentaisako – mes kitaip negalim. Iðvada tokia –jei negali kitaip, reikia tiesiog bûti, kuoesi. Reikia gyventi kultûra, studijuoti literatûrà.Galiausiai prestiþo dalykai tam tikrosdalies þmoniø neveikia. Ir valstybë turëtøsuteikti þmonëms galimybæ bûti tokiais,kokiais jie nori bûti.Taip, dël vieðosios nuomonës kyla problemø.Lituanistams daþnai kabinama kalbostaisytojø arba „eilëraðèiø skaitytojø“etiketë. Tiesa, filologams sunku þaisti konkurencijossàlygomis, jiems dar trûksta vadybinësnuojautos, bet rezervø yra daugybë– naujoji literatûra, kalbos paveldasteikia daugybæ galimybiø, esama ir jaunøþmoniø, kurie turi uþsispyrimo gyventi visavertiðkai,taip jaustis ir kitø mokslø, kitøprofesijø apsuptyje.D. S. Kai esi pasirinkæs mokslininko kelià,prestiþas nebesvarbu. Að tuo mokslugyvenu, man svarbu, kà galiu perduoti studentui,kuo pasidalinti su kolegomis. Ovalstybë tik patirtø nuostolá ið to, jei þmogusnegalëtø dirbti norimo darbo. Lituanistai,menininkai, filosofai – jø visada yramaþuma, bet jei jie jauèia tam paðaukimà,tai ir turëtø tà daryti. Kol kas dël valstybësir Universiteto dëmesio reikia kovoti.Jei jo pakaktø, gal pasikeistø ir poþiûrisá humanistikà, humanitarinæ kultûrà,gal ji nebûtø nuvertinama. Turime nemaþairyðkiø asmenybiø, taèiau gal stinganoro eiti á plaèiàsias mases. Reikëtø pradëtinuo „savø“, nuo Universiteto, nuo kitømokslø atstovø. Savo prestiþà reikiakurti paèiam – jo kûrimas yra susijæs ir supasitikëjimu savo jëgomis, ir su gebëjimuvieðai kalbëti, ir vykdoma mokslo veikla,ir gebëjimu ja uþkrësti kitus. Todël mansvarbiausia atrodo dirbti toká darbà, kurisyra ádomus ir atrodo prasmingas paèiam.Ðiuo metu Lietuvoje sparèiai pleèiasi knygøleidyba, knygos labai perkamos. Gal ðiojesferoje trûksta svaraus, kompetentingo specialistoþodþio?Dr. D. Sinkevièiûtë ir dr. M. Kvietkauskas jauèia paðaukimà lituanistikaiir neþada jos atsisakytiV. Naujiko nuotr.31


M. K. Toks poreikis tikrai randasi, o mes savo fakultete turime literatûrosvertintojø sluoksniuose labai garsiø specialistø, kritikø. Taèiauprofesionalai, vertindami populiariàjà literatûrà, kelia savo reikalavimus,negali jø nutylëti (tai bûtø nusiþengimas profesinei etikai), o leidybosstrategijai, reklamai reikia pagiriamøjø þodþiø. Problema tokia– kaip surasti kalbëjimo bûdà, kuris neizoliuotø nuo vieðumos, bet leistøpareikðti ir savo nuomonæ. Gyvenimas ið lituanistø reikalauja lankstumo,nes kitaip lituanistika pavirsta izoliuota teritorija, atsiskyrusia sala.D. S. Kalbininkø bendravimas su visuomene taip pat kinta. Pati kalbayra kintantis procesas. Tà reikia ne tik deklaruoti, bet ir ásisàmoninti,þiûrëti, kà galime padaryti, kà naudingo duoti visuomenei. Kalbininkasneturi bûti tas, kuris tik barasi, moko, veikiau turëtø uþimtipatarëjo pozicijà. Vien tik taisyti ir kuopi klaidas kalbininkui per maþai.Gynybinë pozicija yra pasenusi. Lietuviø kalba tikrai iðliks, gal jibus kitokia, pasikeis. Jau dabar jauèiame, kad studentai, jaunimas tarpusavyjebendrauja kaþkokia puskalbe, bet gal tai nëra taip blogai,tiesiog formuojasi kalbos atðaka, rûðis. Svarbu, kad jie mokëtø oficialiàjàbendrinæ kalbà ir jaustø, kad tai prestiþiðka, stengtøsi ja kalbëtibent vieðai.Ar VU filologai skiriasi nuo kitose aukðtosiose mokyklose rengiamø?M. K. Kol kas VU yra vienintelë vieta, kuri gali suteikti toká turtingàfilologiná ir humanitariná iðsilavinimà, taèiau studentai teigia, kad 20kreditø – per maþai, jie norëtø dar ávairesniø kursø, dar gilesniø þiniø.Trûksta galimybës laisvai rinktis paskaitas pagal savo intelektualiniusinteresus, o juk studentams norisi ávairovës, intrigos. Bet tai jau visosðvietimo sistemos, jos reformos klausimas.D. S. VU duoda platesná iðsilavinimà, èia didesnë pasirinkimo laisvëir bendrøjø, ir laisvøjø dalykø. Studentai lituanistikos studijas VU renkasibûtent dël to, èia sklando akademinës laisvës dvasia.Lietuvoje darosi opi magistrantûros studijø problema. Bakalauro studijasbaigæ absolventai daþnai nebetæsia studijø magistrantûroje, iðvyksta áuþsiená. Ar netrûksta Filologijos fakultete magistrantø? O gal humanitarinësstudijos tampa prabangos dalyku?D. S. Taip, magistrantø trûksta, bet tai ne VU, o visos Lietuvos problema.Ji susijusi ne su paèiomis siûlomomis programomis, veikiau taihumanitaro vertës suvokimo problema. Gavus ketveriø metø iðsilavinimàsiekiama pasimokyti pelningesnio dalyko. Lituanistika ádomu,bet ar ið to gyvensiu? Kai kurie studentai atsisako idealizmo, nes gyvenimasþiauresnis, sunkiau prisitaikyti.M. K. Spræsti ðià problemà padëtø studijø reforma. Pagal dabartiniusnuostatus studijuojant neámanoma derinti dviejø specialybiø, pvz.,„pragmatinës“ su humanitarine. Tokia dvigubos specialybës, dvigubodiplomo galimybë turëtø atsirasti. Galbût tada iðsispræstø daug humanitariniømokslø problemø (pvz., maþo dëstytojø krûvio, darbo vietøtrûkumo jaunimui). Kol kas humanitarinius mokslus nelanksti aukðtojomokslo sistema yra tiesiog „áðaldþiusi“.Ar Lietuvos baltistø, lituanistø darbai ádomûs uþsieniui? Ar esama tarptautiniøryðiø?M. K. Baltistikos, lituanistikos centrø uþsienio universitetuose yranemaþai. Dabar aktualiausias klausimas – kaip tuos centrus, veikianèiusEuropos valstybëse, Amerikoje, net Japonijoje, paversti veikianèiutinklu, struktûra – tai irgi valstybinës politikos problema. Lituanistikosir baltistikos mokslo sklaida priklauso nuo propagavimo, kurisveikia ir per valstybines institucijas. Antai Vokietijos kultûrà propaguojaGoethe‘s institutas, veikiantis ávairiose pasaulio ðalyse. Lietuvanegali sau tiek leisti, bet iðlaikykim bent tuos centrus, kurie yra ásteigti.D. S. Uþsienyje veikiantiems baltistikos centrams esame reikalingi,jie þiûri á mus, laukia þiniø. Pasaulinës baltistikos centras yra, buvo irbus VU lituanistinë mokykla. Taèiau vieni dëstytojai savo pastangomis,savo entuziazmu to nepadarys, reikia valstybës paramos, tinkamovalstybës dëmesio.KalbinoIndrë KLIMKAITË32Kas yraBLOGAS?Arnoldas ROGOZNYJ,http://www.blogas.lt/zudykreklamaPirmadienis, 22:10.Kas yra interneto dienoraðtis(enciklopedija Vikipedija)„Blogas“ (anglø k. trumpinys ið web log arba web logging)– interneto dienoraðtis arba automatiðkai formatuojaminaujienø puslapiai. Dël savo trumpumo prigijobûtent pirmasis pavadinimas.Interneto dienoraðèiais laikomos specializuotos internetosvetainës arba bendrøjø svetainiø sritys (dalys),kuriose talpinamos daþnai raðomos publikacijos, iðdëstytoschronologine tvarka, kuriose autoriai, vadinamieji„blogeriai“ (dienoraðtininkai), iðsako savo mintis, ávykius,pastebëjimus, idëjas.Tai palyginti naujas internetinës subkultûros reiðkinys,tenkinantis socialinius, psichologinius bei informaciniusbendravimo poreikius. Á interneto dienoraðèiusgalima þiûrëti kaip á (asmens arba grupës asmenø) dienoraðèioir interneto þinyno hibridà, kuriame asmensgyvenimiðka patirtis susipina su jo patirtimi internete.Kai kuriø savo srities specialistø interneto dienoraðèiaiilgainiui virsta „Ekspertø klubu“.Ðaltinis: enciklopedija VikipedijaAntradienis, 21:15.Kas yra interneto dienoraðtis (II dalis)XV a. viduryje Johano Gutenbergo sukurtas spaudospresas buvo spaudos klestëjimo pradþia ir kibirkðtisinformacijos revoliucijai. Sakoma, be ðio iðradimonebûtø nei protestantø reformacijos, nei vakarietiðkosdemokratijos. Taigi tik tie iðrinktieji, kurie ástengë ásigytispausdinimo presus, turëjo teisæ skleisti savo spaus-


dintà tiesà ir versti medþius popieriumi.Jie sprendë, kokià informacijà gausþmoniø masës. Dël to tai ir vadinamamasine þiniasklaida (þiniasklaida masëms).Toks masinës þiniasklaidos pasaulistebëra gyvas iki ðiol. Bet interneto dienoraðèiaiviskà verèia aukðtyn kojom.Nemokamai uþsiregistravæ BLOGas.ltar kitose interneto dienoraðèiø portaluoselabai greitai suprasite, kad Jumsnebereikia pirkti spausdinimo presø, nebereikiasavaitëmis laukti atsakymo iðredakcijos, ar Jûsø straipsnis bus spausdinamas.Dabar kiekvienas, turintiskompiuterá ir interneto ryðá, gali tapti þiniasklaidosleidëju per deðimt minuèiø(tiek laiko prireiks uþsiregistruoti).Aiðku, dauguma interneto dienoraðèiøyra labai primityvûs. Bet esmë ne èia.Paþvelkite: tokie leidiniai kaip ðis spausdinainformacijà. Bet kuris þmogus galipraðyti publikuoti jo straipsná. Taèiausprendþia ðio leidinio redakcija. Nërademokratijos ir raðant laiðkus redakcijai.Turbût 99 proc. jø lieka neiðspausdinti.Dabar vietoj nuomonës, reiðkiamosper redakcijà, dienoraðtininkas galikurti savo redakcijà, savo þiniasklaidà.Ir tik nuo dienoraðtininko sumanumopriklauso, kokià auditorijà internete pasieksjo turinys. Ar pastebite, kad atotrûkistarp þiniasklaidos ir visuomenëssumaþëjo? Ar pastebite, kad þiniasklaidamasëms virsta masiø þiniasklaida?..Remtasi þurnalu „Business Week“Treèiadienis, 18:56.Apie interneto dienoraðèiø fenomenàPirmiausia keletas skaièiø. Pasaulyjeyra daugiau nei 100 milijonø internetodienoraðèiø, kasdien sukuriama apie 75tûkst. naujø, per valandà pridedamaapie 50 tûkst. naujø áraðø. DidþiausiameLietuvos interneto dienoraðèiø portaleBLOGas.lt yra apie 24 tûkst. dienoraðèiøbei daugiau nei 100 tûkst. áraðø.Vieni raðo poezijà, antri jà apraðo,treti raðo apie konstitucinæ teisæ, bet tenkapripaþinti, kad dauguma internetodienoraðèiø yra kvailoki ir neverti dëmesio.„Na ir kas? Kvaila apie tai raðyti,aiðku kvaila...“, – raðo nosferatus; „Kaipmanot is ko padarytos svajoniø pilys?“, –raðo rozine; arba „Sirgimas turi akivaizdþiàmaterialinæ naudà – per savaitgaláiðleista 0 Lt ant alkoholiniø patiekalø“, –raðo qemm, vienas populiariausiø dienoraðtininkøportale BLOGas.lt. Tarkime,kad 99,9 proc. interneto dienoraðèiøyra visiðkas ðlamðtas. Tuomet vienBLOGas.lt portale lieka 24 dienoraðèiai,kurie yra verti didelio dëmesio.Pripaþinkime ir tai, kad didþioji dalisinformacijos ðiais laikais yra skaitmeninë:nuotraukos, darytos mobiliuoju telefonu,Power Point prezentacijos, naujiástatymai, pajamø deklaracijø formos,milijonai el. laiðkø, SMS, MMS... Uþtenkavos keliø spragtelëjimø pele, ir visainformacija tampa prieinama visiemsnorintiems bei interneto prieigà turintiemsþmonëms. Ir jei ta informacija yraskandalinga, jei tai – karðèiausios þiniosar nuotraukos ið ávykio vietos, tuometjos sklinda þaibo greièiu, arba, dabar geriausakyti, interneto greièiu.Kodël interneto dienoraðèiai tokie populiarûs?Nes þmonës nori, kad jø istorijabûtø iðgirsta. Patekti á Nomedos laidàsunku, o susikurti interneto dienoraðtádaug lengviau. Google valdomodienoraðèiø portalo Blogger atstovai tvirtina,jog didþiausias naujø registracijøskaièius buvo bûtent 2001 m. rugsëjo 12dienà. Nes tuomet þmonës turëjo savoistorijà.Statistika ið eMarketer.comKetvirtadienis, 19:35. Apie internetodienoraðèiø tipusInterneto dienoraðèiø yra daug ir ávairiø.Pradëjæs giliau þvelgti á ðá internetofenomenà, iðskyriau kelis interneto dienoraðèiøtipus:„Blogas“ kaip dienoraðtis. Jaunuoliai,raðantys dienoraðèius, patvirtins, kaddienoraðtis uþrakinamoje knygelëje yranuobodu. Raðai sau, o po keleriø metøuþmirðti, pameti ar iðmeti. Ir tiek to dienoraðèio...Dienoraðtis interneteyra kur kas „rimèiau“.Interneto dienoraðèiusturintys paaugliai apiesavo kanèias ir laimes raðone tik sau, bet ir visiems norintiemsuþjausti, padëti,iðkeikti. Nustatyta, kad dienoraðtáinternete raðantispaauglys daug greièiau pasveikstanuo depresijos!Interneto dienoraðtis kaipÞymiausi pasaulio irLietuvos internetiniaidienoraðèiaiIT erdvëmarketingo priemonë.Kompanijos, siekdamossavo tikslø, interneto dienoraðèiusiðnaudoja ávairiaisbûdais. „Blogai“ daþnaiyra pigi vieta reklamuotis.Suprasdamos informacijos„ið lûpø á lûpas“skleidimo svarbà, kompanijosdaþnai stengiasi átiktidienoraðtininkams ir tikisi,kad jie paskleis naudingàinformacijà. Pavyzdþiui, NOKIAdienoraðtininkams duoda iðbandyti savonaujausius telefonus ir pan. Kompanijosdaþnai ir paèios turi savo internetodienoraðèius. Kompanijø darbuotojaiinterneto dienoraðèiø pagalba bendraujasu klientais, gerina kompanijøávaizdá. Taèiau pasitaiko atvejø, kai darbuotojaiatleidþiami ið darbo, nes internetodienoraðèiuose ðmeiþia savo darbovietæ.Interneto dienoraðtis kaip politinis árankis.Politikams turëti savo interneto dienoraðtápravartu dël keliø prieþasèiø. Visøpirma tai tiesioginis bendravimas susavo elektoratu. Kiekvienas rinkëjas galilaisvai ir nevarþomai iðsakyti savo nuomonæ,nusiskundimus ir pageidavimus.Politikas atrodo daug patikimesnis, kaikasdien pasakoja apie savo nuveiktusdarbus, atvirauja apie naujas idëjas irsiekius. Lietuvoje tik pora politikø turisavo interneto dienoraðèius. Þymiausiaspolitikas dienoraðtininkas yra Vilniausmeras A. Zuokas. Savo interneto dienoraðtátaip pat turi viena Kauno miestoTarybos narë.Interneto dienoraðtis kaip CV kûrimopriemonë. Per kiek laiko galima sukurptisavo CV? Per porà valandø. O kà pasakysiteapie CV, kuris buvo raðomas trejusmetus? Asmeninis interneto dienoraðtisgali bûti puikus árankis reprezentacijai.Turbût kiekvienas darbdavys nudþiugtøgavæs galimybæ paskaityti savobûsimo darbuotojo dienoraðtá, ypaè jeijis profesinis.Ðeðtadienis, 12:07. Jei tai bûtøtikras internetinis dienoraðtisJei tai bûtø tikras internetodienoraðtis (ðis straipsnis,turiu omeny), viskas bûtø kitaip.Jûs turbût jau bûtumëtparaðæ komentarà, o að galnetgi jau bûèiau atsakæs á já.Jei tai bûtø tikras internetodienoraðtis, jame bûtø pilnaklaidø, o stilius bûtø dar baisesnis.Bet procesas nuo idëjosiki iðspausdinto straipsniobûtø 30 kartø greitesnis.Todël vieni galvoja, kad internetodienoraðtis yra tiekpat svarbûs, kiek spaudospreso iðradimas, kiti mano,jog tokie dienoraðèiai – pataikavimassavo silpnybëms,kai nuobodûs þmonës klaidingaitiki, kad turi kà ádomauspasakyti.33


etos kalbosVilniaus universitetestudentai turi galimybæmokytis kinø kalbosVytis SILIUSLietuviø, mokanèiø kinø kalbà, vis dar labai nedaug, todël daugumaimûsø ji – „egzotiðka“, arba tiesiog „paukðèiø“ kalba, kuriosmokytis pasiryþta retas. Taip pat nedaug kas yra girdëjæ,kad tokia galimybë realiai egzistuoja, mat kinø kalba yra dëstomair Lietuvoje, seniausioje aukðtojoje mokykloje – mûsøVilniaus universitete. Juk tai – viena labiausiai pasaulyje paplitusiø,taip pat viena ið ðeðiø oficialiø Jungtiniø Tautø Organizacijos(JTO) kalbø.Kinø kalba priklauso kinø-tibetieèiøkalbø ðeimai. Tai, kà mes bendriausiaivadiname vienu vardu „kinø kalba“, iðtiesø tëra viena ið Kinijoje paplitusiø kalbø,tapusi bendrinës kinø kalbos pagrindu.Tai yra vadinamøjø „etniniø kinø“,arba chaniø (vardas kilæs nuo Kinijos imperijosvienos pirmøjø Han dinastijospavadinimo) kalba (hanyu), tuo tarpu kitosvadinamos dialektais, nors skirtumaitarp jø daþnai itin ryðkûs, kaip tarp skirtingøkalbø. Neámanoma Kinijoje aiðkiainustatyti ribos tarp to, kas vadintina dialektu,o kas atskira kalba, mat greta daugybësðnekamosios kalbos variacijø tûkstantmeèiusegzistavo bendrinë ir vieningaraðto sistema – kinø hieroglifai. Dëlðios prieþasties Kinijoje labai aiðkiai skiriamaraðytinë kinø kalba (zhongwen)nuo sakytinës ar ðnekamosios kinø kalbos(hanyu arba huayu).Paprastai skiriami septyni pagrindiniaikinø kalbos dialektai. Ðiaurinis dialektas– labiausiai paplitæs, todël tapæs bendrinëskalbos pagrindu, dabar daþniausiaiir ávardijamas kaip chaniø (angliðkaisakoma „mandarin“). Kiti dialektai:wu, xiang, gan, hakka (arba kejia), kantono(arba yue) ir min. Kinø kalba pasaulyjeðneka virð 1 mlrd. þmoniø Kinijoje(áskaitant Taivanà, Honkongà, Makao),Singapûre, Indonezijoje, Malaizijoje,Tailande. Singapûre tai taip pat vienaið keturiø oficialiø kalbø. Didelës kiniðkaiðnekanèiøjø diasporos gyvenaAustralijoje, JAV, taip pat ir Vakarø Europoje.Kaip ir dauguma kinø-tibetieèiø kalbø,kinø kalba yra toninë. Tai reiðkia, kadskiemenys, kurie iðtariami skirtinga specifinetonacija, þymi visiðkai skirtingasreikðmes ir uþraðomi skirtingais hieroglifais.Bendrinëje kinø kalboje yra keturitonai ir vienas neutralus, t. y. ið visopenki bûdai iðtarti vienà skiemená, taèiaukai kurie pietiniai dialektai turi net iki10 tonø. Pavyzdþiui, bendrinëje kinø kalbojeskiemuo „ma“, priklausomai nuo34


fø? Á pirmàjá kinø kalbos þodynà, sudarytàdar III a. pr. m. e., buvo átraukti 3300hieroglifai, naujausiame „Didþiajameðiuolaikinës kinø kalbos þodyne“ jø jauyra 56 000. Vis dëlto apie 40 proc. ðá þodynàsudaranèiø hieroglifø yra to patiesraðmens variacijos, o tam, kad bûtø galimaraðyti ir skaityti ðiuolaikine kinø kalba,uþtenka mokëti 3–4 tûkstanèius hieroglifø.Jau XIX a. antrojoje pusëje Kinijojeuþsimezgë diskusijos apie tai, kad dël ganasudëtingos ideografinës raðto sistemosgali bûti daugiau neraðtingø þmoniø,taèiau didelio masto raðto reformaimta vykdyti tik ákûrus Kinijos LiaudiesRespublikà. 1955 metais vyriausybëssprendimu buvo supaprastinti kiniðkiraðmenys. Buvo panaikinti kai kurie hieroglifai,jø reikðmës imtos þymëti skoliniais,maþinamas brûkðneliø skaièius vienamehieroglife. Ðiuo metu egzistuojaabi raðymo formos, kurios á Vakarø kalbasne visai tiksliai verèiamos kaip „tradicinë“(naudojama Honkonge, Makao,Taivane) ir „supaprastinta“ (naudojamaþemyninëje Kinijoje bei Singapûre).Daugybæ negandø Kinijai ir jos þmonëmsatneðusios Kultûrinës revoliucijosmetais bûta energingø raginimø panaikintihieroglifus ir pereiti prie fonetinioraðto sistemos. Vis dëlto tokiø planø nie-tono, gali reikðti „mama“, „kanapë“, „arklys“,„barti“ arba þymëti pagalbinæ dalelytæ,tiesioginá sakiná verèianèià á klausiamàjá.Kiniðkiems garsams uþraðyti kitomiskalbomis yra naudojami ávairûs perraðosbûdai. Jø sukurta labai daug, bet ðiuometu populiariausia ir ið esmës visuotinaipriimta yra Pinyin perraðos sistema,1958 metais pasiûlyta Kinijos LiaudiesRespublikos lingvistø. Ji naudojama irkinø kalbos mokant uþsienieèius, taip patperraðant kiniðkus vardus ar pavadinimusuþsienio spaudoje ar literatûroje.Kinø kalbos ir raðto istorija ilga. Seniausiraðytiniai ðaltiniai Kinijoje datuojamiapie 1700 m. pr. m. e. Hierogliføatsiradimas aiðkinamas legenda apie kinøvaldovà Fu Xi, kuris pirmuosius þenklus„iðskaitæs“ ið dangaus „raðtø“ ir taipuþraðæs pirmuosius hieroglifus – trigramas,naudojamas „Permainø knygoje“(Yijing), viename paèiø svarbiausiø ir seniausiøKinijos raðtijos paminklø. Raðmenøpavidalas per amþius kito, didëjojø skaièius. Raðto sistemà pirmà kartàunifikavo pirmasis Kinijos imperatoriusQin Shi Huang III a. pr. m. e. pabaigoje.Nuo to laiko ið esmës jø raðymo formanebesikeitë iki pat ðiø laikø. Raðytinëkinø kalba (dar vadinama wenyan)nuo daugybës sakytinëskalbos dialektø skyrësi ir stiliumi,ir gramatika, ir þodynu,jà mokëjo tik iðsilavinæþmonës. Tokià situacijàgalima palyginti su lotynøkalbos vaidmeniuviduramþiø Europoje.Raðytinë kinø kalbataip pat ilgà laikà buvonaudojama ir Japonijoje,Korëjoje oficialiuosedokumentuose,literatûroje. Tik XX a. Kinijoje kilus GeguþësKetvirtosios judëjimui, literatûraimta raðyti ir „paprastø“ þmoniø kalba(baihua).Taip pat egzistuoja didelë hierogliføuþraðymo stiliø ávairovë, kurià lëmë ypatingaskinø dëmesys kaligrafijos menui.Skiriami zhuanshu (antspaudø), caoshu(þolës), lishu (oficialus), kaishu (standartinis)stiliai.Daþnai kinø ar besimokanèiø kinø kalbosklausiama: kiek ið viso yra hieroglikadanebuvo imtasi rimtai ágyvendinti.Dabar jau gana akivaizdu, kad ne sàlyginisraðto sudëtingumas daugiausia nulemianeraðtingumo rodiklius atskirosevalstybëse. Pagal 2005 metø JTO duomenisneraðtingumas Honkonge buvomaþesnis nei Portugalijoje ar Maltoje, oþemyninëje Kinijos dalyje maþesnis neiMeksikoje ar Turkijoje.Kinø kalbos Lietuvoje mokoma Vilniausuniversiteto Orientalistikos centre,atkurtame 1993 metais, vienijanèiameRytø kultûrø tyrinëtojus Lietuvoje beiruoðianèiame Azijos ir Artimøjø Rytøspecialistus. Pirmoji sinologijos krypties,t. y. Kinijos istorijà, kalbà, kultûrà studijuojanèiøbakalauro pakopos studentøkarta Orientalistikos centre buvo priimta2000-aisiais. Iðleistos jau dvi bakalaurøkartos, ðiuo metu dviejuose kursuose sinologijàstudijuoja dar per 20 studentø.Jiems dësto ir lietuviai, ir kinai dëstytojai,paskaitos vyksta moderniose, su Kinijosar kitø ðaliø vyriausybiø,ambasadø, organizacijøpagalba árengtoseauditorijose. Kinø kalboskursai siûlomi ir visiemsto norintiems prieOrientalistikos centro ákurtojeRytø kalbø mokykloje.Jaunus þmones studijuoti kinøkalbà, kaip ir kitas mûsuoseretas kalbas, pirmiausia skatinanaujø ðaliø, svetimø kultûrø paþinimotroðkulys. Tæsiant studijas atrandamosir aiðkesnës niðos, kuriosegalima panaudoti ágytas þinias, iðmoktàkalbà. Jau parengti specialistai ásilieja ávalstybës valdymo aparatà, ávairias nevyriausybinesorganizacijas ar privaèiaskompanijas, kurios savo veiklà sieja suKinija.Kinø kalbos kursai organizuojamiir rudens, ir pavasario semestrais, sudaromosskirtingø lygiø grupës. Platesnësinformacijos galima kreiptis áOrientalistikos centro (OC) administratoriøVytá SILIØ arba á OC vyriausiàjàspecialistæ Marijà TARASOVÀtelefonu 268 72 56 arbael. paðtu oc@cr.vu.lt.Kvieèiame apsilankyti ir mûsøinternetinëje svetainëjehttp://www.oc.vu.lt.35


tradicijosJo Ðventenybë keturioliktasis Dalai Lama, C. Röntgenas, M.Gorbaèiovas, M. Planckas, I. Pavlovas, R. Kochas, S. Lagerlöff,Motina Teresë, È. Miloðas, G. Grassas, A. Sacharovas,M. L. Kingas, A. Solþenycinas, W. Churchillis – tai tikkeletas ið 776 laureatø, uþ ávairius nuopelnus pagerbtø Nobeliopremija. Pateikiame skaitytojams ádomesniø faktø apieðá aukðèiausià apdovanojimà mokslo srityje.Noriu Nobelio!Premija kasmet teikiamagruodþio 10 d.,Nobelio mirties dienà.Jà ásteigë ðvedø iðradëjasir pramonininkasAlfredas Nobelis,susikrovæs turtus ið dinamito.Galbût ðios medþiagos taikymaskarinëje srityje ir paskatino Nobelá testamentuskirti lëðas taikaus mokslo paþangai– „tiems, kurie praëjusiais metaisdaugiausia pasitarnavo þmonijai“.Nobelio fondas ákurtas 1900 m. birþelio29 dienà, praëjus ketveriems metams poNobelio mirties, o pirmosios premijospradëtos teikti 1901 m.Kodël nëra premijosuþ matematikospasiekimusNobelio premija skiriama asmenims,daugiausia pasiekusiems penkiose srityse– fizikos, chemijos, fiziologijos arbamedicinos, literatûros ir taikos. Taèiaumatematikai uþ nuopelnus neapdovanojami.Kodël? Pikti lieþuviai kalba,kad taip atsitiko todël, jog Nobelispykosi su matematiku Gösta Mittag-Leffleriu, kuris, esà, buvo uþmezgæs romanàsu Nobelio þmona. Taèiau ði hipotezëklaidinga, mat Nobelis niekadanebuvo vedæs. Oficialiø duomenø apieNobelio ir Mittag-Lefflerio nesantaikàtaip pat nëra. Taigi faktà, jo premija nëraskiriama matematikams, galima paaiðkintinebent tuo, kad praktikas No-36belis niekuomet nemëgo „pagalbiniø“mokslø, matematikos nelaikë mokslu,skatinanèiu þmonijos paþangà. VëlesnáNobelio komiteto pasiûlymà ásteigti tokiàpremijà garsiausieji matematikai atmetë,kad nebûtø skatinama mokslininkøkonkurencija... Uþtat matematikaituri Fieldso medalá ir Abelio premijà.Kas vertas Nobelio?Laureatus ið Nobelio komiteto pasiûlytøkandidatø renka skirtingos institucijos,jie paskelbiami kiekvienais metaisspalio pradþioje. Fizikos ir chemijos laureatusrenka Karaliðkoji Ðvedijos moksløakademija; Fiziologijos ir medicinos– Karolinska instituto Stokholme Nobeliosusirinkimas, literatûros – Ðvedijosakademija, o taikos premijos laureatus– penkiø nariø Norvegijos parlamentokomitetas. Taikos premija teikiama Osle,visas kitas áteikia Ðvedijos karaliusStokholme.Visi premijos laureatai gauna diplomà,auksiná medalá ir tam tikrà pinigøsumà. Ðioji priklauso nuo to, kiek fondopalûkanø uþauga per metus. 1901 metaispremija siekë 150 800 kronø, 2004-aisiais iðaugo iki 1,1 mln. eurø.Nepaisant to, kad Nobelio komitetaslabai gerbiamas, pasitaiko ir klaidø.Ypaè daþnai paþeidþiamas paties Nobelionurodymas apdovanoti mokslininkusuþ naujausius atradimus, ir premija skiriamauþ viso gyvenimo darbus. Kadangipremija neteikiama po mirties, daþnaijos negauna nusipelnæ mokslininkai.Stokholmo koncertø salë, kurioje vykstaðventinës Nobelio premijos teikimoceremonijosKartais nuskriaudþiamos ir moterys –ðtai chemikë Lisa Meitner dirbo kartusu kolega Ottu Hahnu, bet Nobelá gavotik jis.Medalio,áteikto Wolfgangui Paului, kopija(eksponuojama Vokieèiø muziejuje Bonoje)


Satyrinë premija„Ig-Nobel“Jei nesiseka pelnyti Nobelio premijosrimtais moksliniais laimëjimais, nenusiminkite.Turite dar vienà ðansà – gauti satyrinæpremijà „Ig-Nobel“ (ang. ignoble –þemas, niekingas, gëdingas), savotiðkà antinobelá,kurá uþ nenaudingus, nesvarbiusar keistus mokslinius darbus skiria Harvardouniversitetas. Premija teikiama nuo1991 metø. Svarbiausiai sàlyga – kad „pasiekimonebûtø galima arbaNEREIKËTØ pakartoti“. Kaip raðomamokslo þurnale „Nature“, premija teikiamauþ tuos darbus, kurie pirma prajuokina,o po to priverèia susimàstyti. Pirmasis„Ig-Nobelio“ premija 1991 metaisbuvo apdovanotas nesugyvenamo charakterioJAV mokslininkas Edwardas Telleris,atkakliai siekæs sukurti greta atominioginklo dar ir vandenilio bombà, vadinamàsuperbomba. Premija jam áteikta uþ„viso gyvenimo pastangas pakeisti taikossampratà“. Vëliau premijà gavo ir Merfiodësniø kûrëjas.Nuo 1994 m. teikiama ir „Ig-Nobelio taikospremija“, ja 2005 m. apdovanoti C.Rindas ir P. Simmonsas uþ tyrimus, kaipreaguoja skëriø smegenys þiûrint „Þvaigþdþiøkarus“.Ði premija jau seniai neuþtraukia gëdos,mokslininkai jà mielai priima – keleriusmetus jà áteikia netgi tikrieji Nobelio premijoslaureatai. Beje, ir ruoðtis ilgai nereikia– padëkos kalba turi bûti ne ilgesnënei 7 þodþiai...Taigi pirmyn – gal ir jus ákvëps ðie apdovanotiejimokslininkai. E. Cussleris irB. Gettelfingeris lygino þmogaus plaukimogreitá vandenyje ir sirupe; J. Clarke árodë,kad kàsná, kuris nukritæs ant grindøneiðgulëjo 5 sekundþiø, dar galima suvalgyti;K. Kruszelnickis atliko iðsamius tarpdisciplininiusþmogaus bambos tyrimus;matematikai P. Sreekumaras ir G. Nirmalanassugalvojo, kaip apskaièiuoti tikslø Indijosdramblio kûno plotà; E. Segura sukûrëskalbiamàjà maðinà ðunims ir katëms,Lichtenðteino ekonomistai sugalvojoiðnuomoti visà ðalá gimtadieniams ir vestuvëmsðvæsti, o S. Ghirlanda, L. Janssonir M. Enquistas árodë, kad viðtos labiaumëgsta graþius þmones...Parengë Indrë KLIMKAITËFAKTAI IR SKAIÈIAI776 laureatai!Nobelio premija jau yra áteikta 758 asmenimsir 18 organizacijø. Kai kurie laureataistapo daugiau nei vienà kartà.Tik 33 moterys!Nobelio premija yra áteikta 725 vyrams irtik 33 moterims.Jauniausias ir vyriausias laureataiLawrence‘as Braggas, gavæs Nobelio premijà1915 metais uþ fizikos mokslo pasiekimusdrauge su tëvu Henry‘iu Braggu, – jauniausiasNobelio premijos laureatas. TuometLawrence‘ui buvo 25-eri. RaymonduiDavisui buvo beveik 88-eri, kai 2002 m. gavoketvirtá Nobelio premijos uþ nuopelnusastrofizikai.Du laureatai atsisakë Nobelio!Tai buvo egzistencialistas Jean-Paulis Sartre‘as,1964 m. atsisakæs Nobelio premijosuþ literatûrà dël asmeniniø nuostatø. Raðytojasatsisakydavo visø oficialiø pagerbimø.Vietnamo vadovas Le Duc Tho 1973 m.atsisakë Nobelio taikos premijos, kuri buvoskirta jam ir JAV sekretoriui Henry‘iui Kissingeriuiuþ pasiektà Vietnamo ir JAV taikà(beje, jie patys ir pradëjo karà, pareikalavusámilijono aukø). Motyvas – situacija Vietname.Atsisakyti premijos vertë valdþiaVokieèiø mokslininkams nuo 1937 iki1945 metø buvo „visiems laikams“ uþdraustapriimti Nobelio premijà dël politiniø motyvø;vietoj jos ásteigta Vokietijos nacionalinëmeno ir mokslo premija, taèiau ji buvo áteiktatik 1937 ir 1938 metais.Adolfas Hitleris uþdraudë trims vokieèiamspriimti Nobelio premijà – chemikuiRichardui Kuhnui (uþ karatenoidø ir vitaminøtyrimus, 1938), chemikui Adolfui Butenandtui(uþ lytiniø hormonø tyrimus,1939) ir medikui Gerhardui Domagkui (uþprontozilio antibakterinio poveikio atradimà,1939). Visi jie vëliau gavo medalius irdiplomus, taèiau negavo pinigø.Raðytojui Borisui Pasternakui Nobelio literatûrospremija buvo paskirta 1958-aisiais,jis jà priëmë, bet vëliau, verèiamas sovietøvaldþios, turëjo gràþinti.Kelis kartus pagerbtiejiTaikos Nobelio premijà du kartus yra gavæsJungtiniø Tautø Komisariatas pabëgëliøreikalams (1954 ir 1981 metais). Ðia premijataip pat buvo apdovanota ir ðios institucijospirmtakë – tarptautinis Naseno biuraspabëgëliø reikalams (1938) ir jo vadovasFridtjofas Nasenas (1922). O ðtai TarptautinisRaudonojo Kryþiaus komitetas uþtaikos sieká apdovanotas net tris kartus(1917, 1944, 1963). Beje, Raudonojo Kryþiausákûrëjas Henry‘is Dunantas buvo pirmasisNobelio premijos laureatas, 1901 m.gavæs premijà kartu su prancûzø pacifistuFrédéricu Passy.JAV chemikas Linusas Paulingas yra gavæsdvi skirtingas Nobelio premijas: 1954m. – uþ pasiekimus chemijos srityje, 1962m. – taikos premijà uþ ryþtingà kovà, kadnebûtø atliekami atominio ginklo bandymai.JAV fizikas Johnas Bardeenas Nobeliopremijà uþ pasiekimus fizikos srityje gavo1956 ir 1972 metais, chemikas FrederickasSangeris – 1958 ir 1980 metais uþ insulinostruktûros ir nukleininiø rûgðèiø tyrimus.Laimingosios ðeimosGarsieji mokslininkai Curie – labai fortûnosmylima ðeima. Marie Curie yra gavusidvi Nobelio premijas (1903 m. uþ fizikà,uþ radioaktyvumo tyrimus, kartu su vyruPierre‘u Curie ir Antoine‘u Henri Becquereliu).Po aðtuoneriø metø (1911) poniaCurie gavo Nobelio premijà chemijossrityje uþ radþio ir polonio elementø atradimàir jø tyrimus. Beje, Marie Curie atsisakëuþpatentuoti ðiø elementø iðgavimobûdus, kad bûtø galima tæsti tyrimus. Curieduktë Iréne Joliot-Curie 1935 metais draugesu savo vyru Frédéricu Joliot taip pat gavopremijà uþ darbus chemijos srityje, uþradioaktyviøjø elementø sintezæ.1947 m. premijà medicinos srityje laimëjosutuoktiniai Gerty Cori ir Carlas Cori, oðvedai Alva Myrdal ir Gunnaras Myrdalasgavo premijas skirtingose nominacijoje – diplomatëir raðytoja Alva Myrdal 1982 m.gavo Nobelio taikos premijà, jos vyras GunnarasMyrdalas – uþ indëlá á ekonomikosmokslus.Esama ir kitokiø duetø: tëvas NielsasBohras 1922 m. apdovanotas uþ atomo tyrimus,o jo sûnus Aage‘as N. Bohras – 1975m. uþ atomo branduolio tyrimus. TëvasHansas von Euler-Chelpinas 1929 m. gavoNobelio premijà uþ cukraus fermentacijosir fermentuotø baltymø tyrimus, jo sûnusUlfas von Euleris – 1970 m. uþ pasiekimusmedicinos moksle. Apdovanoti fizikai tëvasir sûnus Manne‘as Siegbahnas (1924 m.)ir Kai M. Siegbahnas (1981 m.), JosephasJohnas Thomsonas (1906 m.) ir George‘asPaget Thomsonas (1937 m.). Nobelá gavoir broliai Janas Tinbergenas (1969, uþ ekonomikosdinamikos modelius) ir psichologasNikolaas Tinbergenas (1973, uþ elgesiotyrimus).Nuotraukø ðaltiniai: http://de.wikipedia.org ir http://www.nobelpreis.org37


alumnaiLabai gerais paþymiais baigëte vidurinæmokyklà ir pasirinkote tais laikais neprestiþinæspecialybæ – chemijà. Kas Justraukë?Rinkausi specialybæ, kurià bûtø ádomustudijuoti. Kadangi tais laikais nebuvotokio didelio pasirinkimo, koks yradabar, man pasirodë, kad biochemijayra ádomiausia. Stojau á chemijà ir labaibijojau, kad nepateksiu á biochemikøgrupæ. Bet likimas buvo man maloningas– patekau á norimà specialybæ paskutinis,dvyliktas. Chemija man niekadanepatiko, o ðtai biochemija – visaikas kita. Mane traukë ðis mokslas kaipkaþkas nauja, kaip keliø mokslø sandûra.Kas Jûs esate – þurnalistas, leidëjas,mokslo populiarintojas, laidø vedëjas, chemikas?Kokioje pozicijoje jauèiate esàsstipriausias?Visos pozicijos savaip þavios ir patrauklios.Matyt, tai priklauso nuo laikotarpio,kada ir kà að dariau. Buvo laikas,kai raðiau moksliná darbà, 1992 m.Kijeve apsigyniau disertacijà ið molekulinësbiologijos, paskui dësèiau Kaunomedicinos universitete libanieèiams beilietuviams ir dirbau moksliná darbà. Vëliaupatraukiau á televizijà ir á leidybà.Tai tuo laikotarpiu ir dabar buvau ir esuturbût nebe mokslininkas, o þurnalistasir galbût mokslo populiarintojas.Rolandas Maskoliûnas daugeliui paþástamasið ávairiø televizijos laidø, kaipmokslo populiarintojas ir fantastikosmëgëjas, netgi kino kritikas. Biochemikasiðkeitë mokslininko darbà laboratorijojeá në kiek ne lengvesná mokslopopuliarintojo darbà. Ðiuo metu RolandasMaskoliûnas yra þurnalo „Mokslasir technika“ vyriausiasis redaktorius,neseniai praûþusio mokslo festivalio„Erdvëlaivis „Þemë“ organizatorius, televizijoslaidos „Negali bûti“ vedëjas.Svanebûti38


Kas skatina domëtis mokslu, jo naujovëmisir pasiekimais, kodël nepasirinkotedarbo laboratorijoje?buIð pradþiø dirbau laboratorijoje, taèiaupamaèiau, kad tokio lygio darbø,kokius atlieka pasaulio mokslininkai,mûsø laboratorijose neámanoma padaryti.O iðvykti staþuotis nelabai norëjau,kadangi tuo metu pradëjau domëtis fantastikabei visokiais kitokiais ádomiaisdalykais ir supratau, kad ið manæs moksvarnalininko nebus. Domina ávairios mokslosritys. Dabar pavyko puikiai viskà suderinti– galiu domëtis tuo, kas man ádomu,ir apie tai pasakoti kitiems, tuo paèiuir populiarinu mokslà. Ádomiausia –medicina. Ði mokslo sritis ir dar farmacijaaktualios visiems, nes visi nori gyventiilgai ir bûti sveiki.Ar nesijauèiate „balta varna“, kai sumaterialëjusiojevisuomenëje domitësmokslu? Ar lengva misija – populiarintimokslà?Apie misijà negalvoju, nesitikiu uþ ðádarbà gauti premijø, apdovanojimø ardar kaþko. Darau tai, kas man patinka.Yra þmoniø, kurie pastebi ir ávertina tai,kà að darau. Tuomet pagalvoju, kad tasmano darbas gal ir turi prasmæ... Svarbunebûti varna, balta – galima.Aiðku, labai norëtøsi, kad pati visuomenëlabiau domëtøsi mokslu. Bet èiajau reikia þmoniø, kurie tà informacijàpateiktø, turi bûti tradicijos, tokios kaip,pavyzdþiui, Anglijoje, keliø ðimtø metø.Tada atsiranda profesionalø. Að dartik mokausi populiarinti mokslà.Kas ðiuo metu labiausiai rûpi Lietuvos,Europos ir pasaulio mokslininkams, kokiomsproblemoms skiriama daugiausiadëmesio?Jau dabar mokslininkø galvas „okupavæs“galvosûkis – kaip pasiekti energetinænepriklausomybæ. Taigi energetikosklausimas pasaulio mokslininkamsyra klausimas Nr. 1. Mokslininkai taippat labai domisi medicina, mobiliosiomistechnologijomis, klimato pokyèiøapskaitos stebëjimais, saugumo ið Þemësstebëjimais. Vis daþniau mokslininkaikalba apie kosmines problemas,Marso uþkariavimà.Jeigu Lietuva nenori atsilikti technologiðkai,ji turi dalyvauti kartu su kitomisðalimis konsorciumuose, nes vienasmoksle nieko nepadarysi. Ypaè jei kalbameapie kosmosà. Lietuvoje turi bûtiákurta kosmoso agentûra, nes praktiðkaivisos Europos ðalys jas jau turi. Tuometatsirastø galimybë naudotis naujausiomistechnologijomis. Karo, kosmoso,saugumo tikslams yra skiriama daugiausialëðø ir tai suteikia galimybæ didþiausiemsne tik tos srities, bet ir gretutiniømokslo srièiø postûmiams ir vystymuisi.Tad reikia Lietuvai kuo greièiauásijungti ir dalyvauti tuose projektuose.Kokia, Jûsø manymu, ðalies mokslo bûklë,kokia Lietuvos mokslo ateitis?Lietuvos mokslininkai turi realias galimybesuþdirbti ið mokslo. Pagal bendrosiosEuropos mokslo judëjimo programosduomenis lietuviai gana aktyvûs.Tik, þinoma, be techninës bazës mûsøniekas á rimtà kompanijà nepriims. Ðtailazeriø specialistus priëmë, bet jie turigerà árangà, kurià padëjo ásigyti Kraðtoapsaugos ministerija. Kol kas tokie atvejai– pavieniai. Turëtø bûti skiriamaþymiai daugiau lëðø árangai.Reikia pasirinkti kelis prioritetus irbandyti kurti infrastruktûrà, kad moderniaaparatûra ar technine baze galëtøpasinaudoti ávairiø mokslo srièiø specialistai.Taigi yra du keliai – arba efektyviauiðnaudoti tai, kà turime, arba dauginvestuoti á tas sritis, kuriose Lietuva galikaþkà nuveikti.Kol kas Lietuvos mokslo situacija labaividutiniðka. Turime tik kelias sritis,kurios yra tradiciðkai stiprios (biotechnologijø,lazeriø, informaciniø technologijø).Nëra geros árangos, arba jos maþai.Kokia mokslo ateitis – Jûs pesimistas aroptimistas?Reikia labai glaudaus mokslininkø irpolitikø bendradarbiavimo, ypaè dabartiniameetape. Viename seminare buvosuformuluotas mokslininko, mokslopopuliarintojo arba politiko patarëjomokslo klausimais devizas – að noriu padëtiJums priimti kuo teisingesná sprendimà.Toks turëtø bûti mokslininko,mokslo populiarintojo ar politiko patarëjonoras ir tokia misija. Nuo politikøsprendimø priklauso tolesnis mûsø vystymasis,paþanga – gali bûti padarytoslemtingos klaidos arba ávykti audringiproverþiai.KalbinoLiana BINKAUSKIENË39


naujos knygosFilosofija, psichologijaArûnas Sverdiolas.Apie pamëklinæ bûtáir kiti etiudai.Vilnius, „Baltø lankø“ leidyba, 2006Devyni ðià knygà sudarantysetiudai suskirstyti átris dalis. Pirmoje surinktitekstai, skirti Lietuvoskultûros istorijos metodologinëms,veikiau – kultûrosistoriko savivokos problemoms.Antroje dalyjesudëti etiudai susijæ supraneðimais, skaitytaisSantaros-Ðviesos konferencijose, atviroseaktualiai visuomeninei problematikai;juose aptariami dabartinës Lietuvos kultûrosbei vieðosios erdvës bruoþai. Treèiojedalyje svarstomi keliø dabarties filosofiniøir parafilosofiniø idëjø recepcijos beitransformacijos Lietuvoje ypatumai, iðryðkëjælabiau akademinio pobûdþio seminaruose.40Tomas Kaèerauskas.Filosofinë poetika.Vilnius, „Versus aureus“, 2006Monografija skirta filosofineipoetikai, kuri plëtojama kaip egzistencijosfilosofijos, hermeneutikos (supratimoteorijos) ir fenomenologijos tàsa.Nors filosofinë poetika paremta atskirameno ðaka (poezija), ji taikoma ávairiomskultûros raiðkos sritims interpretuoti.Filosofinës poetikos modelio pagalbapateikiamas poþiûris á gyvenamàjá pasaulákaip á þmogaus kûrybinæ erdvæ. Vadovaujantisðiuo poþiûriu, apmàstomas nevien menas, bet ir pasaulëvaizdis, religija,dorovë ir kultûra apskritai.Egzistencijos paradoksai:Kierkegaardo filosofinësinterpretacijosVilnius, „Versus aureus“, 2006Ði knyga – naujo Kultûros, filosofijosir meno instituto Komparatyvistinëskultûrologijos skyriaus tæstinioprojekto „neklasikinë filosofija“pirmasis leidinys sudarytas remiantis190-osioms didþiojo danømàstytojo gimimo metinëmspaþymëti skirtas konferencijos praneðimas.Knygos autoriai (ávairiø kartø Lietuvojeir uþsienyje gyvenantys lietuviø filosofaiir kitø humanistikos srièiø specialistai)pateikia savitas pagrindiniø Kierkegaardomokymø ir idëjø interpretacijas.Aivaras Stepukonis.Pavergto màstymo problema:Maxas Scheleris ir þinojimosociologijos iðtakosVilnius, Kultûros,filosofijos ir meno institutas, 2005Apybraiþoje nagrinëjamaMaxo Schelerioþinojimo sociologija,kuri pirmaisiais XXamþiaus deðimtmeèiaisVakarø humanitariniuosebei visuomenësmoksluose atvërë durisnaujo naujo pobûdþiosociologiniams tyrimams, taip patapibendrino paties Schelerio paskutiniomokslinës veiklos deðimtmeèioteorinius vaisius – deðimtmeèio, praleistonarpliojant ávairius kultûrosklausimus, tyrinëjant politines bei socialinesPirmojo pasaulinio karoprieþastis.Istorija, archeologijaJonë Rukðënienë,Dalia Jonynaitë.Vilniaus universitetoherbariumo senoji kolekcija.Vilnius, Lietuvos nacionalinëUNESCO komisija, 2006Ðis leidinys – unikalausprojekto „Vilniausuniversiteto herbariumosenøjø pieðiniørestauravimas ir iðsaugojimas“baigiamojistudija. 1997 m. pradþiojebuvo aptiktasvertingas XIX a. augalø ir grybø pieðiniørinkinys. 2004–2005 metais VUherbariumo senieji botaniniai pieðiniaibuvo nuosekliai iðtyrinëti, restauruotiir paruoðti saugoti, iðleisti pieðiniø atvirukai.Leidinyje dëstoma augalø ir grybøpieðiniø kolekcijos istorija, padësiantiásigilinti á XIX–XX a. pr. botanikosmokslo istorijà.1009 metai: ðv. BrunonoKverfurtieèio misijaVilnius, „Aidai“, 2006GamtaMeilutë Kabailienë.Gamtinës aplinkos raidaLietuvoje per 14000 metø.Vilniaus universiteto leidykla, 2006Knygoje nagrinëjamosLietuvos teritorijoje vëlyvajameledynmetyje ir holocenebuvusios paleoekologinëssàlygos. Knygos autorëjau keliasdeðimt metø tiriaLietuvos eþerø, pelkiø ir senoviniøBaltijos jûros baseinønuosëdø storymiø þiedadulkesir diatomëjas. Ðieduomenys panaudoti paleoekologinëmsrekonstrukcijoms, eþerø ir pelkiøraidai nagrinëti. Knygoje pateikiamaankstesniøjø tyrimø apþvalga nuoseniausiø iki ðiø dienø darbø, apibûdinamosfizinës geografinës sàlygos(reljefas, klimatas, dirvoþemiai, auga-1009 m. prasidëjo naujas misijøpliûpsnis. Vienuolis ir vyskupas Brunonasið Kverfurto iðkeliavo á Rytø Europàir þuvo – ta progaviename vokieèiømetraðèiø pirmàkartpaminëtas Lietuvosvardas... Pirmàjá Lietuvospaminëjimàiki ðiol gaubia paslaptys.Kur ið tikrøjø– á Prûsijà ar Rusijà– nukeliavoðventasis Brunonas?Kà jis veikë pas peèenegus? Kokia joþûties prieþastis? Galiausiai kà reiðkë„Lietuva“ naujo tûkstantmeèio auðroje?Pirmas toks iðsamus ðaltiniø apieBrunono misijà rinkinys paskatins ieðkotinaujø atsakymø á ðiuos klausimusarba vers tikrinti senus. Prof. EdvardoGudavièiaus ávadinë studija puikiaipristato tai, kà þino tyrëjai ðiandienir kà dar turës iðsiaiðkinti...Mykolas Michelbertas.Akmeniø ir Perkûniðkëspilkapiai.Vilniaus universiteto leidykla, 2006Monografijoje skelbiamaAkmeniø ir Perkûniðkëspikalpynø(Kelmës r.), tirtø dar1967 ir 1968 m., archeologiniøtyrinëjimø medþiaga,atskleidþianti senojogeleþies amþiauslaidojimo paproèius,Þemaitijos amatininkø


lija) ávairiose Lietuvos dalyse, detaliainagrinëjami paleoekologiniøsàlygø tyrimo bei atkûrimo metodaiir jø duomenø interptretavimoproblemos. Didelæ darbo dalá sudaroiðtirtøjø eþerø ir pelkiø tyrimøduomenø charakteristika. Apraðytaaugalijos, klimato ir dirvoþemiøkaita ávairiais laikotarpiais, iðnagrinëtieþerø ir pelkiø raidos dësningumai,Baltijos jûros pakrantës raida,apibûdintas þmogaus poveikisaplinkai ir jo tyrimo metodai.Guoda Mackevièienë.Astakologijos raidaLietuvoje.Vilniaus universiteto Ekologijosinstitutas, 2005Knygoje aptariama Lietuvos astakologijos(vëþiø tyrimø) raidanuo mokslo iðtakø senovëje iki 2002m. nepriklausomoje Lietuvoje.SociologijaOikos: lietuviø migracijosir diasporos studijos.Vilnius, „Versus aureus“, 2006Pirmuosius þingsnius þengiantis þurnalas„Oikos“ skirtas pasaulio lietuvybës, lietuviømigracijos ir emigracijos problemøbei su tuo susijusios politikos analizei, iðeivijosistorijos ir kultûros tyrinëjimamspublikuoti, skleisti, populiarinti. Globalizacijosir gyvenimo pasaulyje be sienø iððûkiaipasitiko Lietuvà, kaip ir kitas pokomunistinesðalis, kultûriðkai ir socialiai nepasirengusias.Ekonominiai pereinamojolaikotarpio sunkumai patyrë tokià emigracijosbangà, kurios mastai kol kas neiFilologija, kalbos mokslaiDaiva Deltuvienë.Baltiðki MaþosiosLietuvos XIV-XVIII a.oikonimai.Vilniaus universiteto leidykla, 2006moksliðkai, nei kaip kitaip nëraávertinti. Taèiau Lietuvoje nacionaliniumastu nëra deramaiávertinamos ðio spartaus procesoiðdavos, rimèiau nesusimàstoma,kà tai reiðkia ir kà gali ateityjereikðti mûsø kultûrai ir tapatumui.Þurnalo misija – atliepti ðiems iððûkiams,ásilieti á bendrà Europos Sàjungosmigracijos diskursà, palaikyti lietuvybësidëjà JAV, Australijos, Didþiosios Britanijosar kitø kraðtø visuomenëse, ankstesnëseir naujose iðeivijos bendruomenëse,kuriø geografija itin iðsiplëtë. Vadinasi,siekti intelektualiai prisidëti prie mûsø tautinioatsparumo, imuniteto globalizacijaistiprinimo.Iðsamioje monografijoje aptariami ávairiuosevokiðkuose raðytiniuose ðaltiniuoseir spausdintiniuose XIV–XVIII a. ðaltiniuoseuþfiksuotø Maþosios Lietuvos oikonimø(gyvenamosios vietos vardø) vokietinimodësningumai, bendriausi jøstruktûros bruoþai, pateikta jø klasifikacijapagal kilmæ.sugebëjimus, gyventojø kultûrinius irprekybinius ryðius su artimesnëmis ir tolimesnëmisgentimis, geriau paþinti senøjøbaltø bendruomenes.Valdemaras Ðimënas.Etnokultûriniai procesai VakarøLietuvoje pirmojo mûsø erostûkstantmeèio viduryje.Vilniaus universiteto leidykla, 2006Etninë baltø genèiø istorija pastaruojumetu sulaukiavis daugiau tyrinëtojøir visuomenësdëmesio. Skiriamadaug dëmesio baltøgenèiø susidarymui,rytø ir vakarøbaltø genèiø iðsiskyrimui,atskirøbaltø genèiø teritorijønustatymui,lietuviø tautybësbei valstybës formavimuisi.Knygoje minimos pagrindinëstyrinëjimø kryptys, etapai ir autoriai,kuriø darbai ar mintys ðiandien yraaktualûs ir susijæ su nagrinëjama tema.Dëmesys sutelktas á perëjimà ið senojo ávidurinájá akmens amþiø (I m. e. tûkstantmeèiovidurys), kai vyko didþiausimaterialinës kultûros pakitimai, iðsiskyrënaujos baltø gentys.Virginija Jurënienë.Lietuviø moterø judëjimasXIX amþiaus pabaigoje -XX amþiaus pirmojoje pusëje.Vilniaus universiteto leidykla, 2006VU KHF Filosofijos ir kultûros studijøkatedros daktarës monografijojeaptariama Lietuvos feministiniojudë jimo istorijanuo 1919 m.,kai Lietuvos moterysgavo politines teises.Aptariami feministiniojudëjimo uþdaviniai,akademinis irkultûrinis judëjimas.Tai pirmasis bandymasviename darbe iðnagrinëtivisà lietuviø moterø judëjimànuo jo susiformavimo iki raidos nutraukimoXX a. viduryje. Ði analizë padëssuvokti procesus, vykstanèius dabartiniamemoterø judëjime, áveikti visuomenëjeegzistuojanèius stereotipus ir formuotimoters partnerës ávaizdá.Rûta Guzevièiûtë.Tarp Rytø ir Vakarø: XVI–XIX a.LDK bajorø kostiumo formavimoaplinkybës ir pavidalai.Vilnius, „Versus aureus“, 2006Ðis tyrinëjimas gali bûti priskirtastrims mokslo kryptims: etnologijai, istorijaiir menotyrai. Jo reikðmingumà irnaujumà lemia pasirinktas studijos objektas– LDK bajorø kostiumai. Esminisautorës siekis – susieti istorinæ LDKsituacijà su jos aprangoskaita, su kitø greta ir toliaugyvavusiø tautø kostiumoistorija. Tai bandymasne tik konstatuoti,kad vienokia ar kitokiarûbo forma buvo dëvima,bet ir iðanalizuoti, kaip irkodël, kokiø aplinkybiøir tarpkultûriniø átakøveikiama ji atsirado mûsøpadangëje, kaip vykopermainos ir kada istorinis kostiumas,orientuotas á Rytus, radikaliai pasisukoprieðinga Vakarø kryptimi.Ignas Konèius.Mano eitasis kelias:atsiminimai.Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus,2001–2006Þinomo lietuviø kultûrininko ir mokslininkoknygoje publikuojamos etnografinësapybraiþos apie Þemaitijà, atsiminimaiapie Vilniaus Stepono Batoro universitetoperëmimà ið lenkø 1939 m., lietuviøkaliniø evakuacijà Antrojo pasauliniokaro metais á Èervenæ ir kelionænamo, apie Savitarpinës pagalbos organizacijosveiklà 1941–1944 m.41


paveldasI ð V U B M o k s l o m u z i e j a u s f o n d øXVIII a.nedarbingumo lapelisVytautas GRICIUSÐiuo savo liudijanèiu dokumentu praneðuvisiems, kam apie tai þinoti bûtina, apietai, kad að, þemiau pasiraðæs gydytojas,slaugantis kunigà Januarijø Ðvabovièiø,Vilniaus karmelitø, reziduojanèiø prie Ðv.Jurgio baþnyèios, vyresnájá, teisingai liudiju,kad tas kunigas vyresnysis taip smarkiainuo kojø nupuolë ir jomis serga, kadprivalo lovoje gulëti ir dël pavojaus gyvybeiniekur keliauti negali. Tà tiesà liudijuir savo raðtà paraðu tvirtinu. Raðyta Vilniuje1781 metais.Efraimas Koðas.Vilniaus medikas chirurgas.Tai labai retas, ádomus XVIII a. Vilniausmediko dokumentas ið VUB Mokslo muziejausrinkiniø. Simboliðka, kad jis raðytas 1781m., Medicinos fakulteto atidarymo Vilniausuniversitete metais. Vilniaus mediko chirurgopaþymoje pacientui, Vilniaus karmelitøvyresniajam kunigui Januarijui Ðvabovièiui,raðoma, kad kunigas serga sunkia kojø liga irdël pavojaus gyvybei niekur keliauti negalás.Mediko raðtas pasiþymi sodria kalba, o vartojamiposakiai dvelkia baroku. Paþymà tvirtinagydytojo paraðas su asmeniniu antspauduraudoname vaðke. Ðis dokumentas mus priartinaprie senø laikø, leidþia geriau pajustitø laikø dvasià. Kur reikëjo keliauti kuniguiJanuarijui Ðvabovièiui, kas nutiko jo kojoms?Visa tai liks paslaptyje, mes to nebesuþinosime.Aiðku tik, kad dar prieð atidarantMedicinos fakultetà Vilniuje dirbo kvalifikuotimedikai, miestelënams buvo teikiama medicinospagalba ir, reikalui prispyrus, net iðduodamosnedarbingumo paþymos.42


Knygas slëpëfilologø „karvelidëje“Prof. Zigmas Zinkevièius pasidalijoprisiminimais, kokiomis aplinkybëmissusipaþino su Marija Ðlapeliene, kaippadëjo jai 1945–1946 m. gelbëti knygas.Tuomet dar VU Lietuviø kalbos katedroslaborantas Z. Zinkevièius vertingesniuslituanistinius knygyno leidinius sudëjoá lentynas kartu su seminaro bibliotekosknygomis arba paslëpë uþ jø.Knygoms slëpti buvo panaudota nedidelëFilologijos fakulteto rûmø IV aukðtoauditorija (jà vadino „karvelide“) –èia buvo suneðta dauguma slepiamøVaþiuok ant namø...Profesorius Juozas Balèikonis buvodidþiausias „kirvis“ nelietuviðkai prakalbusiamstudentui. Prastai atsakinëjusiamjis sakydavo: „Atsakei ant dviejø,imk, tamsta, studijø knygelæ, eik ant namø,pasiimk savo èemodanà, eik ant stoties,lipk ant traukinio, vaþiuok ant namø“.knygø, naktimis slëpdavosi ir bijantysdeportacijos á Sibirà studentai, miegodavoant M. Ðlapelienës suneðtø knygø.Pavojui praëjus M. Ðlapelienë knygas iðLietuviø kalbos katedros atsiëmë.akademinës istorijosMedalis studentui,iðgelbëjusiamprofesoriaus gyvybæ1782 m. buvo nukaltas bronzinis medalisUniversiteto studentui AnupruiOrlovskiui, iðgelbëjusiam profesoriausÞano Emanuelio Þiliberogyvybæ. Þ. Þiliberas –botanikas, Universitetobotanikossodo ákûrëjas,pirmasis iðtyræsLietuvos augmenijàir iðleidæsV tomø veikalà„Lietuvos flora“.Þ. Þilibero giminaitis,kurá jis buvo priglaudæs savo namuose,norëjo suvilioti profesoriaus þmonà. Pastebëjæs,kad giminaitis nori profesoriønunuodyti, jo studentas Anupras Orlovskisáspëjo Þ. Þiliberà ir taip iðgelbëjojam gyvybæ. Medalis, kuriame vaizduojamaskaralius Stanislovas Augustas Poniatovskis,saugomas VUB Mokslo muziejuje.AR ÞINOTE, KAD...• VU bibliotekos lobiai telpa 166 kilometruoselentynø – jei jos stovëtø antkelio, tai jis siektø nuo Vilniaus iki Rokiðkio.• Vilniaus universiteto bibliotekojesaugomas vienas ið dviejø pasaulyje þinomøpirmosios lietuviðkos knygos –Martyno Maþvydo „Katekizmo“ – egzemplioriø.• Maþiausia Vilniaus universitetobibliotekoje saugoma knyga yra 10x11mm dydþio.• Vilniaus universiteto bibliotekojesaugomas seniausias iðlikæs rankraðtinistekstas lietuviø kalba (XVI a.).• XIX a. viduryje Vilniaus universitetobibliotekos P. Smuglevièiaus salëjeveikæs Senienø muziejus davë pradþiàLietuvos nacionaliniam muziejui.• Garsiausia vagystë ávyko XVII a.,kai, pasak padavimo, Vilniaus universitetobibliotekoje pasirodþiusi piktojidvasia iðneðë èia atskiroje lentynoje saugotàir prie sienos grandinëmis prirakintàgarsaus kerëtojo Tvardausko magijosknygà.• Ðiemet buvo atrasti iki ðiol buvæ neþinomikompozitoriaus M. K. Èiurlioniomuzikos kûriniø rankraðèiai (11 lapønatø).• Bibliotekoje ákurtas Kompetencijoscentras þmonëms su negalia, kuriameárengtos specialiai pritaikytos kompiuterizuotosvietos silpnaregiams, akliesiemsir þmonëms su smulkiaisiaismotorikos sutrikimais. Taip pat centregalima naudotis elektronine lupa, Brailiospausdintuvu ir kt.• VUB Mokslo muziejuje saugomasVilniaus arba Rybiðkiø lobis – didþiausiaXIII a. vidurio sidabro lydiniø, lietuviðkøilgøjø kolekcija.• VUB Mokslo muziejuje saugomimasonø loþës „Uolusis lietuvis“ apeiginiaidaiktai. Loþë veikë 1780–1789 ir1812–1822 metais Vilniuje, jai priklausëkai kurie VU profesoriai ir adjunktai.• VU bibliotekoje saugoma þymiøLietuvos ir pasaulio mokslo bei kultûrosveikëjø, karaliðkøjø ðeimø ir LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës valdovøautografø kolekcija.• Prie bibliotekos veikia Vilniausknygriðiø gildija, kuri yra nuo XVI amþiausiki 1893 metø tuo paèiu pavadinimugyvavusios gildijos tradicijø tæsëja.Jà atkûrë knygriðiai restauratoriai.Pateikë VU biblioteka43


Kitame numeryje skaitykite:Birutë GalinienëNekilnojamojo turtorinka LietuvojeMykolas MichelbertasKaip puoðësibaltø genèiø moterys III amþiujeDanutë GailienëAr lietuviø tautalabai traumuota?Violeta DevënaitëJaponologija traukia gabiausiusOna MackonytëKodëlmokslininkëmsvyrai sako:„Jûs protingos, bet...“Jos Didenybës Didþiosios Britanijoskaralienës vizito Lietuvojeproga Vilniaus universitetobiblioteka parengë parodàBRITANNIA ANTIQUA, kuriojeeksponuojamos XVI–XVIII a. anglø filosofø, istorikø,mokslininkø knygos, unikalûsXVIII a. literatûriniaidienraðèiai bei senieji DidþiosiosBritanijos þemëlapiai,Londono planai. Eksponuojamasir 1593 m. Vilniaus jëzuitøakademijos studentø poetiniøbandymø rinkinys Threno-diae, iðleistas Vilniaus akademijosspaustuvëje. Vienasið rinkinyje publikuotø giesmiøautoriø – akademijojestudijavæs anglas SamuelisLeuknoras. „Trenodijos“buvo sukurtos mirus Alytausir Nesvyþiaus kunigaikðèiui,Lietuvos didþiojomarðalkos Mikalojaus KristupoRadvilos Naðlaitëlio(1549–1616) broliui, rûmømarðalkai Albertui Radvilai(1558–1592).44


KRYÞIAÞODISAtsakykite á klausimus ir suraðykite atsakymus á lentelæ. Visas sunumeruotas raides suraðæ á maþàjà lentelæapaèioje, perskaitysite atsakymà – O. Vaildo frazæ. Atsakymà siøskite el. paðtu spectrum@cr.vu.lt.Pirmieji trys teisingai iðsprendæ bus apdovanoti.Kryþiaþodþio,spausdintopraëjusiamenumeryje, atsakymai:1. Bulimija. 2. Vedos. 3. Korsaras.4. Cukrus. 5. Odisëjas. 6. Lento.7. Dionisas. 8. Supernova. 9. Bedekeris.10. Sombreras. 11. Emisija.12. Ëduonis. 13. Kapitolijus. 14.Ksenofilija. 15 (V). Simptomas. 15(H). Senatas. 16. Osmanai. 17. Intencija.18. Ðasi. 19. Bra. 20. NASA.21. Runos. 22. Migrena. 23. Doina.24. Bastonados. 25. Oficiantas. 26.DNR. 27. Bienalë. 28. Rada. 29. Artritas.30. Pepsinas. 31. Avokadas.32. Jena. 33. Neuronas. 34. Skiemuo.35. Pjuvena. 36. Gratis. 37.Brendis. 38. Nepas. 39. Katedra. 40.Elfai. 41. Irigacija. 42. Napalmas.43. Kaimanas.Paþymëtuose langeliuose:Visø mokslø raktas yra klaustukas.Teisingai kryþiaþodá iðsprendë iratsakymà atsiuntë dr. AldonaSkuèaitë (MIF). Jai áteiktas CDdëklas su VU atributika.1. Irklinis karo laivas su viena eile irklø. 2.JAV – Holivudas, Indijoje – Bolivudas, o Afrikoje– ... 3. Ðlëktø suvaþiavimas. 4. Deðimtainiologaritmo trupmeninë dalis. 5. Þemësgeologijos istorijos prekambro eono ankstyvojiera. 6. Terbis. 7. Eðalonas arba ... 8. Dorëninioorderio frizo elementas. 9. Pusbeþdþionës,paplitusios Malajø salyne, Filipinuoseir Indijoje. 10. Ðarovarai arba ... 11. Katalikøkunigo liturginis drabuþis. 12. Miestø politinëir prekybinë sàjunga, gyvavusi XIII–XVII a. 13 (V). Poveikio ar kontrolës priemonë.13 (H). Lyrikos þanras, trumpos dainospobûdþio eilëraðtis. 14. Matadoras. 15.Trumpas dviaðmenis kalavijas. 16. Nepiktybinisriebalinio audinio navikas. 17. Malaviopiniginis vienetas. 18. Þemës ploto vienetas,vartotas Vokietijoje. 19. Ðirdiplëvës uþdegimas.20. Bûrimas ar raganavimas, susijæs sugyvaèiø dievybe Obi. 21. Vyriðkas perukas,dengiantis tik virðugalvá. 22. Kalbos ir þenklønesupratimas ir negalëjimas jais naudotis. 23.Popierius su iðkiliu pieðiniu. 24. ÞemumosÐiaurës jûros pakrantëse (Vokietijoje, Olandijoje).25. Vampyrë, burtinininkë, èiulpiantivaikø ir jaunuoliø kraujà. 26. Adatø pavidalokalcio oksalato kristalai augalø làstelëse.27. Atsiskaitymø tvarka, kai bankas apsiimaatlikti tiekëjo pavedimà gauti jam mokëjimàið gavëjo (mokëtojo). 28. Specialausiðdirbimo oþio oda. 29. Seniausias germanødievas. 30. Angliðka medþiokliniø ðunø veislë.31. Dirvoþemio flora ir fauna. 32. XVIII–XIX a. linksmo pobûdþio opera su ðokiais irsolo dainomis. 33. Ðiaurës paðvaistë arba Aurora... 34. Bedûmis parakas.35. Cirko numeris: lanko pavidalo sklandusarklio ðuolis. 36. Trijø gretimø nukleotidøseka, koduojanti vienà aminorûgðtá. 37.Monoklis. 38. Daugialàsèiø gyvûnø gemaloraidos stadija. 39. Medþioklës ûkio pareigûnas.40. Laivo patalpø tûris. 41. Intervalastarp þemiausiojo ir aukðèiausiojo melodijosgarso. 42. Dykumø sausas slënis, kuriuo periodiðkaiarba laikinai teka upë. 43. Rûkymoátaisas. 44. Lenkijos þemutinis administracinisteritorinis vienetas. 45. Pietryèiø Lietuvosupë, Neries intakas. 46. Metalinis pinigas.47. Cheminis elementas Nr. 77. 48. Ðeðtasisdiatoninës gamos laipsnis. 49. Tràða –iðdþiûvæs paukðèiø mëðlas. 50. Decilitras. 51.Skulptûros forma. 52. Religinës giesmës. 53.Nesisteminis apðviestumo vienetas.Sudarë Vida LAPINSKAITË


UAB „Baltø lankø leidyba“Auðros Vartø g. 29/1, LT-01129 Vilnius,tel. (8 5) 240 86 73, 240 79 06, faks. (8 5) 240 74 46El. paðtas: leidykla@baltoslankos.lt, www.baltoslankos.lt

More magazines by this user
Similar magazines