Malonaus skaitymo! - VU naujienos - Vilniaus universitetas

susijæs su jø pasitenkinimu darbu. Kuodidesná stresà mokytojams kelia ávairûsjø darbo aspektai, tuo jie maþiau patenkintisavo darbu.Lietuvos mokytojøsveikatos bûklëSavo sveikatos bûklæ 43,3 proc. apklaustømokytojø apibûdino kaip gerà,53 proc. ávertino patenkinamai, o 3,7proc. – prastai.Deðimtbalëje sistemoje mokytojøsveikatos vertinimo vidurkis – 6,93 (moterø– 6,92, o vyrø ðiek tiek didesnis –7,30).Daþniausiai mokytojai skundësi nuovargiu.Net 95,6 proc. apklaustøjø teigëjá patiriantys bent kartà per savaitæ. Antrojevietoje – galvos skausmai. Reèiauar daþniau galvos skausmà patiria 68,3proc., miego sutrikimus – 66,8 proc. mokytojø.Rezultatai parodë, kad dauguma mokytojøpatiriamø simptomø nëra tiesiogiaisusijæ su amþiumi ir darbo staþu. Vyresnioamþiaus mokytojai daþniau skundþiasitik átampa sprande bei peèiø srityjeir aukðtu kraujo spaudimu.Taèiau bendrai savo sveikatos bûklæbëgant metams mokytojai vertina blogiau.Bendras mokytojø sveikatos vertinimovidurkis 10 balø skalëje yra 6,93,jaunesniø nei 30 metø mokytojø grupëje– 7,59, 31–45 metø amþiaus grupëje –6,92, 46–55 metø amþiaus grupëje –6,97, o vyresniø nei 55 metø amþiausgrupëje – 6,44.Ðio tyrimo rezultatai parodë, kad mokytojøpatiriamas stresas susijæs su jøsveikatos bûkle. Mokytojai, darbe patiriantysdaugiau streso, turi daugiau sveikatossutrikimø.Koks turi bûti„geras mokytojas“Lietuvos mokytojai paminëjo ðias„gero mokytojo“ savybes:• sàþiningas;• smalsus;• gebantis patarti;• rûpestingas;• darbðtus;• kritiðkas;• visada pasitempæs;• geras pavyzdys kitiems;• supratingas;• gebantis atleisti;• ambicingas;• pasiaukojantis;• darboholikas;• vadovaujantis;• atsakingas;• turintis humoro jausmà;• viskuo besidomintis;• ðiuolaikiðkas;• visapusiðkas;• mylintis vaikus;• visapusiðkai iðsilavinæs;• Mokytojas didþiàja raide.Tokie aukðti ir ne visada ágyvendinamireikalavimai sau irgi kelia stresà.Dauguma mokytojø pripaþásta, kad mokytojavimasjiems tampa „gyvenimo bûdu“.Net ir namuose, laisvalaikiu jie neleidþiasau atsipalaiduoti, nes visada irvisur turi bûti „geru pavyzdþiu kitiems“.Streso maþinimoir valdymo programosNors tyrimai atskleidþia veiksnius, turinèiusátakos stresui bei jo padariniams,mokytojams skirtø streso valdymo programøyra labai maþai. Ávairûs autoriainurodo tiek iðorines, organizacines, tiekasmenines prieþastis, kodël trûksta tokiøprogramø. Iðorinëmis kliûtimis galëtumelaikytiðvietimo sistemosnelankstumàbei nuomones,kad stresas,kaip ir kitos sveikatosproblemos,yra asmeninis mokytojø reikalas,ir kad mokytojo darbas visada këlë irkels stresà, ir nieko èia nepakeisi. Asmeninekliûtimi laikomas ásitikinimas,kad tik silpniems þmonëms reikia pagalbos.Mokytojø streso valdymo programoseypaè pabrëþiamas mokytojø ðvietimasstreso klausimais bei bendradarbiavimoir kolegiðkos paramos sistemos mokyklojesukûrimas. Parama mokytojams turibûti prieinama tiek sprendþiant kasdieniusklausimus, tiek krizinëse situacijose.Mokytojai taip pat mokomi ávairiøatsipalaidavimo technikø, problemø„Ne taip svarbu, kas su tavimivyksta, svarbu, kaip tu taipriimi.“Hans Selye, 1956sprendimo, bendravimo ágûdþiø. Pastaruojumetu pabrëþiama ir vadinamojokognityvinio restruktûravimo svarba, –jo tikslas yra pakeisti mokytojø lûkesèiusir mokytojavimo sampratà (AckerleyS. C., Menke A., Cox A. S., 2004).Ðios programos padeda mokytojams ugdytirealistines ir pozityvias nuostatas ámokytojavimà bei skatinti rûpintis fizinesveikata. Y. Gold pripaþásta, kadveiksniai, sukeliantys mokytojams stresà,yra subtilûs, nepastovûs ir labai asmeniðki.Todël mokytojus reikia mokintinustatyti savo streso prieþastis ir pozityviaiiðnaudoti patiriamà stresà. Savosukurtoje ir ádiegtoje streso valdymoprogramoje ði autorë siûlo tokias procedûras:1) apibrëþti kiekvieno mokytojoasmeninius ypatumus, susijusius sustreso áveika; 2) „inventorizuoti“ visàmokytojø veiklà ne mokykloje (pradedantmiegu, valgymu ir baigiant sportu,hobiais ir pan.) ir iðsiaiðkinti, kaip ðiosveiklos sumaþina ar padidina stresà; 3)suraðyti visus stresà kelianèius ávykiustiek mokykloje, tiek asmeniniame gyvenime;4) planuoti veiksmus, kaip keistisavo reakcijà á stresà (pvz., valgymoáproèiø keitimas, atsipalaidavimas ardarbo laiko tvarkymas) ir plësti socialinësparamos galimybes.Vargu ar galime sumaþinti reikalavimusmokytojams ar labai pagerinti materialinesjø darbo sàlygas, buitá. Be to,kaip rodo tiek mûsø,tiek kitose ðalyseatlikti tyrimai,tai nëra pagrindinësmokytojø patiriamostreso prieþastys.Todël svarbiausiudalyku, siekiant sumaþinti mokytojøpatiriamà stresà, laikomas mokytojøðvietimas.V. Naujiko nuotr.20