<strong>VU</strong> ir pasaulisEuropos miniatiûrø parke Briuselyjeatidengtas <strong>Vilniaus</strong> universitetomaketasLiepos 6 dienà, minint Valstybës – Lietuvoskaraliaus Mindaugo karûnavimo – dienà, þymiausiusEuropos architektûros ir istorijospaminklus pristatanèiame „Mini Europos“parke Briuselyje atidengtas <strong>Vilniaus</strong> universitetoansamblio maketas. 25 kartus sumaþintas<strong>Vilniaus</strong> universiteto modelis tapo pirmuojuaukðtosios mokyklos modeliu tarp beveik300 parke eksponuojamø maketø.„<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong> – seniausia irdidþiausia Lietuvos aukðtoji mokykla,vienas seniausiø universitetø Centrinëjeir Rytø Europoje. Manau, kad Lietuvapasirinko ðá objektà labai iðmintingai,nes tai ne tik europinio lygio architektûrosansamblis, bet ir kultûros,mokslo centras, áprasminantis europinæLietuvos patirtá, primenantis apie èiadirbusias Europos mokslo áþymybes“, –teigë Universiteto rektorius akad. BenediktasJuodka. <strong>Vilniaus</strong> universitetoansamblio makete iki smulkiausiø detaliøatkurti 6 ið 13 Universiteto kiemø.Universiteto maketas yra vienas didþiausiømodeliø „Mini Europos“ parke.Jo ilgis – daugiau nei 9 metrai, plotis– 6,6 metro, o Universiteto Ðv. Jonøbaþnyèios bokðto aukðtis siekia beveik3 metrus. Maketas sukurtas moderniomistechnologijomis ið ultravioletiniamsspinduliams atspariø medþiagø. Greta<strong>Vilniaus</strong> universiteto maketo árengtas irinteraktyvus teleskopo modelis, kuriuolankytojai gali iðvysti besikeièianèiusvaizdus ið Universiteto observatorijos istorijos.Ðalia maketo stovinèiame stendetaip pat galima rasti pagrindinius faktusapie Lietuvà.Liepos 6 d. iðkilmingame maketo atidarymedalyvavo <strong>Vilniaus</strong> universitetorektorius akad. B. Juodka, Lietuvos,Belgijos bei Europos Sàjungos institucijøpareigûnai, uþsienio diplomatai, lietuviøbendruomenës Belgijoje atstovai.Lietuvai atstovaujanèio modelio kûrimàkartu su „Mini Europos“ parko direkcijaorganizavo Lietuvos institutas, LietuvosRespublikos Kultûros ministerija, Lietuvosnuolatinë atstovybë Europos Sàjungojeir LR ambasada Belgijos Karalystëje.LR Vyriausybë maketui sukurti skyrë daugiaunei pusæ milijono litø.„Mini Europos“ parkas Briuselyje durislankytojams atvërë 1989 m. Ðiuo metuið viso jame eksponuojama beveik 300 maketøið 23 Europos ðaliø. Kasmet parkà aplankodaugiau nei 300 tûkst. lankytojø.4
Prof. habil. dr. Remigijus ÈIEGISGamtos pusiausvyra, pasiektaper tûkstanèius milijonø metøtrukusià evoliucijà, buvosmarkiai pakeista paskutináðimtmetá. Per joká kità palygintitrumpos þmonijos egzistencijosðimtmetá þmonëmsneteko taip stipriai ir skaudþiaipasimokyti dël to, kadjie visiðkai ignoravo gamtosdësnius. XX a. pasaulinei gamybaiiðaugus daugiau negu50 kartø, aiðkiai iðryðkëjoprieðtaravimai tarp materialiniøgërybiø gausëjimo ir nesustabdomogamtos iðtekliøiðsekimo bei aplinkos terðimo.Gamyba visose industrinëseðalyse ëmë reikalauti visdaugiau sànaudø, ëmë vis labiauardyti ir alinti gamtà, ogalø gale pradëjo kenkti paèiamþmogui. Mokslininkaiáspëja – jeigu ir toliau tæsis ðinevaldoma techno-sferos ekspansija,bus visiðkai sunaikintigyvybinæ veiklà uþtikrinantyselementai (ozono sluoksnis,dirvos humusas, gëlo vandensatsargos ir pan.).Dabarties ekonomika keliarimtø problemøEsant labai nedidelëms gamtos iðtekliøbei ekologiniø gërybiø kainoms, technikosir technologijø plëtros kryptá, galimasakyti, lëmë tik darbo ir kapitaloekonomijos interesai, maksimalaus gamybosefekto siekimas. Todël neatsitiktinaitechnosfera sutrikdë gamtinius biocheminiusprocesus, kuriø poþiûriu visuomenë,lyginant su gamta, dabar jaunegali bûti laikoma maþa(o tuo labiau – nereikðminga).Apibendrinantgalima teigti,kad ardymo procesaipasiekë toká mastà, joghomo sapiens aktyvumaspirmà kartà jo istorijoje susilyginosu mûsø planetos gamtiniø jëgø veikla:su geologiniais, cheminiais ir biologiniaisprocesais...Taigi galiausiai tapo akivaizdu, kad jeiguir toliau tæsis ði nevaldoma technosferosekspansija, bus visiðkai sunaikintigyvybinæ veiklà uþtikrinantys elementai(ozono sluoksnis, dirvos humusas,gëlo vandens atsargos ir pan.). Vis geriaupradëta suvokti koreliacija tarp stichiðkogamybos formavimo, iðtekliø sekimo,bado plitimo skurdþiausiose ðalyse,gyventojø skaièiaus augimo ir gamtinësaplinkos uþterðtumo. Be jokiø abejoniø,pramonës plëtra sukûrë geresnesgyvenimo sàlygas ðimtams milijonøþmoniø, ypaè gyvenantiems Vakarø ðalyse.Taèiau yra ir kita ðios realybës pusë:visiðkame skurde gyvenanèiø þmo-tyrinëjimaiDarnus vystymasisir ekonomika„Privatûs interesaitampa „nematomapëda, trypianèiavisø gerovæ.“niø skaièius ne tik nesumaþëjo, bet augogreièiau nei pasaulio bendrasis ekonominisproduktas.Taèiau tradiciniai plëtros modeliai,taikantys ekspertø þinias socialinëmsreikmëms, vis sunkiau sugeba susidorotisu sudëtingo pasaulio poreikiais. Tenkapripaþinti, kad mûsø ekonomika ir toliaugrindþiama ekonomikos teorijos„tëvo“ A. Smitho modeliu, sukurtu darprieð du ðimtus trisdeðimt metø. Ðiuolaikinësvien á rinkà orientuotos ekonomikosteorijai bûdinga ignoruoti þmogauspriklausomybænuo gamtos. Tiesa, kolgamtos iðtekliø netrûko,garsiàjà A. Smithoformulæ (atskirø þmoniøindividualios naudossieká rinka – „nematomaranka“ – nukreipia taip, kad jisvisos visuomenës interesams tarnautøefektyviau, negu þmonëms savo veiklojebesivadovaujant jais tiesiogiai) buvogalima pateisinti. Taèiau baigtinëje materialiaiuþdaroje sistemoje, kokia yraekosfera, susidûrus su ðiø iðtekliø ribotumu,ði formulë nepadeda nustatytileistinø ekonomikos mastø ir virsta savopaèios prieðybe. Privatûs interesaitampa „nematoma pëda, trypianèia visøgerovæ“Turime uþtikrintidarnø vystymàsiTodël, ko gero, neatsitiktinai amerikieèiøekonomistas H. Daly kelia klausimà:„Koks yra tinkamas ekonomikos5