Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

old.iliustruotasismokslas.lt

Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

Mūsų genaiplinta po visą pasaulįR. Goldman/Getty Images & G. Hall/Corbis/ScanpixPalyginti neseniai pasaulis buvodidelis ir neaprėpiamas. ŠiandienŽemė pasidarė visai maža.Lėktuvu keliauti tapo taippaprasta, kad nebėra pasauliokampelio, kuris atrodytų tolimas.Kaip niekad anksčiau meskeliaujame ir kraustomės skersaiir išilgai Žemės, tačiau šis judėjimasturi pastebimų socialiniųpasekmių. Viso pasaulio žmonėstarsi verda dideliame skirtingųkultūrų katile. Kai kurie etniniaibruožai prasismelkia kaip stiprūsprieskoniai, o kiti tarsi ištirpstavandenyje arba išgaruoja.Gali būti, kad šitaip išnyks irdaugelis pasaulio kalbų – liks tikkelios didžiausios kultūros, kalbančiosviena, pavyzdžiui,anglų, kalba.procentai visų žmogaus genomo genų. Jeigu remdamiesišiais skaičiais mokslininkai apskaičiuotųvidutinį evoliucijos greitį per pastaruosius 6 milijonusmetų (maždaug tada žmogaus raidos linija atsiskyrėnuo šimpanzės), tuomet, palyginę žmogaus iršimpanzės genomus, jie turėtų aptikti apie 18 milijonųskirtumų. Tačiau taip nėra. Šių skirtumų yrarasta tik apie 40 000, tad pastarųjų 400–500 kartųevoliucija turėjo gerokai paspartėti.Tai stebina, nes daugelis mokslininkų tvirtina,kad mūsų evoliucija jau seniai sustojusi. Tačiau taipnėra. Pasak Hawkso, didelė dalis to, dėl ko žmonių„rasės“ skiriasi, yra palyginti naujas reiškinys. Pavyzdysgalėtų būti europiečių odos spalvą lemiantysgenai. Hawksas su kolegomis ištyrė, kad visos odosšviesėjimo mutacijos atsirado per pastaruosius 20000 metų. Jis taip pat nurodo tuos geno variantus,kurie reguliuoja OCA2 geną, suteikiantį akimsmėlyną spalvą, ir teigia, kad šie geno variantai atsiradoper pastaruosius 10 000 metų. Taigipasikeitėme labai pastebimai, ne tik neryškiomissavybėmis.Naujos ligos pakeičia genusPakito ne tik mūsų odos ir akių spalva, pasikeitė irkai kurios fizinės savybės, sumažėjo apatinisžandikaulis ir smegenų tūris. Šiuos pokyčius lemiakintančios gyvenimo sąlygos. Nežinia, kodėl mažėjasmegenų tūris, tačiau apatinis žandikaulis nykstatodėl, kad valgome labiau apdorotą, lengviau kram-Michael Forster Rothbart„Šiandien skandinavųgalvos ir smegenųtūris šiek tiek mažesninei jų protėviųvikingų vos prieš1000 metų“, – sakoJohnas Hawksas.tomą maistą.O odos spalva pakito, nes kadaise apsigyvenomemažiau saulėtuose šiauriniuose regionuose. Peršviesesnę odą, turinčią mažiau pigmento, lengviauprasiskverbia saulės šviesa, todėl oda gali pagamintidaugiau vitamino D.Tačiau ryškiausius genetinius pokyčius lemialigos. Mes tapome sėslūs, gyvename arčiau vienikitų ir labiau teršiame aplinką – o tai itin palankiossąlygos ligoms. Tai, kad prisijaukinome laukiniųgyvūnų, kuriuos anksčiau medžiodavome, nulėmė,kad mikroorganizmai, parazituojantys laukiniuosegyvūnuose, greitai pakito taip, kad peršoko rūšiesbarjerą ir ėmė pulti mus.Pavyzdžiui, choleros bakterijos gyvena su laukiniaisgyvūnais taip seniai, kad apnikusios savo šeimininkąjo nenužudo. Prisijaukinę laukinius gyvūnustapome pakitusių jų ligų sukėlėjų parazitųaukomis. Taigi akivaizdu – evoliucija atsigręžė priešmus.Visi genų variantai, apsaugantys nuo rimtų užkrečiamųjųligų, greitai paplinta populiacijoje irpalieka ryškų evoliucijos pėdsaką. Pavyzdžiui,šiandien Vakarų Afriką niokojanti Malaria falciparumprieš 5000 metų neegzistavo, o šiandienžinoma maždaug 20 genų variantų,suteikiančių atsparumą būtentšio tipo maliarijai.Lygiai taip taip ŽIV gali labaistipriai paveikti AfrikosSilpnieji turi pralaimėtiLes Stone/Sygma/Corbis/ScanpixGamta negailestinga. Dar visaineseniai paprasta žaizda galėjo taptilemtingos bakterinės infekcijosžidiniu. Kol nebuvo pasiekta didžiųjųmedicinos mokslo laimėjimų, liga,nelaimė ir mirtis buvo kur kasįprastesni kasdienio gyvenimoreiškiniai. Iki šiol besivystančiose šalysedaugelis žmonių gyvena tokiomissąlygomis – ir vaikai, ir suaugusieji yrabejėgiai prieš ligas, nuo kurių Vakarųšalyse galima gana lengvai apsisaugotidėl geresnių higienos sąlygų arbaapsilankius pas gydytoją.SPL/FociMedicinos mokslas skina pergalesMedicinos pažangapakeitė gyvenimo sąlygas, ogydytojo Aleksandro Flemingo 1928metais atrastas penicilinas pasauliui taponeįkainojamu ginklu kovoje su bakterijomis. Antibiotikai,skiepai ir sudėtinga chirurgija išgelbėjo milijonus žmonių.Masiškai skiepijant pavyko išnaikinti raupus ir keletą kitųsunkių infekcinių ligų.Šiandien mes galimepakeisti nesveikas kūno dalisir palengvinti žmonių negalespagalbinėmis priemonėmis, jos leidžiagyventi aktyvų gyvenimą. Tačiau medicinanesiliauja vysčiusis. 1953 metais atradus DNRstruktūrą medicinos mokslui atsivėrė tokiųgalimybių, apie kokias anksčiau nebuvoįmanoma nė pagalvoti. Netrukus galėsimemanipuliuoti paveldimąja medžiaga,sugebėsime keisti bloguosius genusarba saugoti atsargines kūno dalis,išauginamas iš kamieniniųląstelių.Gyvenimo džiaugsmasL. Baron/Bongarts/Getty/All Over


Alamy & ScanpixCorbis/ScanpixŽinios tampaprieinamosvisiemsSunki kova dėl maisto11 000 metų Žemės gyventojaižemę dirbo rankomis, padedaminaminių gyvulių, juos betkada galėjo ištikti badas.Net ir šiandien keliosepasaulio vietosemaisto gamybosnašumą ribojažmogausgebėjimai. Žmonėsminta maistu, kurįgali pasigamintipatys, todėlbadas yra realigrėsmė.Žmonijos kultūros raida ilgąlaiką vyko labai lėtai, nes žiniųsklaida buvo neefektyvi, jospasiekdavo tik nedaugelį –akmeninių lentelių, trapiųpapiruso ritinėlių arba nuolatranka perrašomo pergamentopavidalo.Tik 1450 metais, Gutenberguiatradus spaudos presą, kogero, svarbiausią istorijojekomunikacijos technologiją,kopijuoti pasidarė įmanomadideliais kiekiais, ir žinios tapovisiems prieinamos. Po keturiųšimtmečių, atsiradus ritininiampresui, buvo pradėtaspausdinti pirmąsias masinėsžiniasklaidos priemones – laikraščius.Šiandiennaudojamėskompiuteriais, 1989metais Timo Bernerso-Leesukurtas žiniatinklis (angl.World Wide Web) yra toks patreikšmingas atradimas kaip irspaudos presas. Prisijungęprie šio tinklo, galime ieškotiinformacijos „Vikipedijoje“,„Google“ ir periodinių žurnalųtinklalapiuose, susirasti irbendrauti su panašių pomėgiųturinčiais žmonėmistokiuose interneto puslapiuosekaip „Facebook“, nemokamaibendrauti „Skype“programa ir t. t.genofondo raidą – genai, suteikiantys atsparumąligai, ateityje išplis.Klysta tie, kurie mano, kad perėję iš pradžių priežemdirbystės, o vėliau prie technologinėsvisuomenės mes liovėmės vystęsi.Mokslininkų tyrimai rodo, kad dėl mūsų kultūrinėsraidos sparčiai randasi adaptyviųjų genetinių pokyčių.Tai lemia dar vienas svarbus veiksnys – kadmūsų skaičius Žemėje labai padidėjo, ypač per pastaruosius300 metų, o kuo daugiau žmonių, tuodaugiau gali atsirasti naujų naudingų mutacijų.Skaičiuojama, kad prieš 11 000 metų gyveno kelimilijonai žmonių, Jėzaus gyvenamuoju laikotarpiujų buvo 200 milijonų, o XVIII amžiuje,prieš prasidedant industrializacijai, šisskaičius išaugo iki 600 milijonų. Dėl žemdirbystėsindustrializacijos ir šiuolaikinės civilizacijos raidosžmonių skaičius Žemėje smarkiai pašoko ir šiandiensudaro 6,5 milijardo.Didžiausias genofondas –besivystančiose šalyseTaigi nėra jokio pagrindo manyti, kad vystymasisateityje sustos. Mūsų biologiniai procesai visą laikątaikosi prie aplinkos, o kadangi kultūra daugiausiaformuoja mūsų aplinką, galima teigti, kad žmoguspats spartina evoliuciją. Tuomet ar gali mokslininkainumatyti, kokie genai ateityje bus svarbiausižmonėms?Hawksas atsako neigiamai, jo nuomone, netištyrus dešimtis tūkstančių žmonių ir nustačius, kokiųgenų jie turi, suskaičiavus, kiek palikuonių susilaukė,būtų labai sunku pasakyti, kurie genai perduodamitoliau. Tolesnėje perspektyvoje šimtuiateities kartų tai nustatyti apskritai neįmanoma, nesšiandien retas bruožas ar geno variantas ateityje galilemti, kad žmonės susilauks daugiau vaikų. Žodžiu,neįmanoma tiksliai nustatyti genetinės raidos, jągalima tik prognozuoti.Evoliucijoje daugybė veiksnių atlieka tam tikrąvaidmenį, svarbiausi iš jų yra gebėjimas susilauktikuo daugiau palikuonių ir gebėjimas prisitaikyti.Remiantis šiais kriterijais, galima numanyti, kadlabiausiai prie mūsų genofondo prisidės žmonės,kurių gausėja sparčiausiai, t. y. Pietų Amerikos, Afrikosir Azijos gyventojai. Todėl didelę dalį tolimosateities kartų genomo veikiausiai sudarys dabar besivystančiųšalių gyventojų genai.Ateityje taps svarbios naujos savybėsGalima svarstyti, ar atradimai – nuo paprastų akiniųiki dirbtinio apvaisinimo – reiškia, kad mūsų geno-Vairuojantmašinąsu daugybės arkliogalių varikliu produktyvumassmarkiai padidėja, net ir žemės ūkyje.Maisto produktų gamyba gerokai pranokstajų paklausą, tad badas išsivysčiusiųpasaulio šalių žmonėms nebegresia.Žinios tampa svarbesnės nei raumenys.Žinios didina produktyvumąGetty ImagesMichael Forster Rothbart„Prieš 10 000 metų niekasneturėjo mėlynųakių, – sako JohnasHawksas, – nes tuomettoks geno variantas,kuris reguliuotų OCA2geną, neegzistavo.“fonodas prastėja. Jei skvarbus žvilgsnis ir didelisvaisingumas nebereikalingi išgyvenimui, šios savybėsnebebus perduodamos toliau.Mūsų intelektas stiprėja galbūt todėl, kad žiniosmūsų visuomenėje yra raktas į sėkmę, nesvarbu,kokį darbą atlieki. Nuolat atsiranda naujų veiksnių.Šiandieninis mūsų mobilumas gali reikšti, kad naujosužkrečiamosios ligos, kurios anksčiau buvopaplitusios tik tam tikroje vietoje, dabar žaibiškaiŠiandienmaisto yra užtektinai,nes žmones maistu aprūpinaspeciali pramonės šaka. Maistoproduktų pasiūla yra milžiniška, jiegabenami iš vieno pasaulio krašto į kitą.Pasaulis yra didelė prekyvietė, joje visi galiprekiauti su visais, o vargingiausieji –išsikapstyti iš skurdo. Naujoji žaliojirevoliucija, žadanti derlingesnių, atsparesniųir genetiškai modifikuotų javų, jau netoli,todėl ateityje bus įmanoma išmaitintisparčiai gausėjančią žmoniją.Parduotuvės lūžta nuo pertekliausLew Robertson/getty Imagespasklinda po visą Žemę. Vieni paskutinių pavyzdžiųyra SŪRS, paukščių gripo ir Vakarų Nilo virusai.Taigi aišku, kad ir technologijos raida, ir evoliucijatęsiasi. Nesvarbu, ar ateityje turėsime genetiškaimodifikuotų augalų, kuriais bus galima išmaitintikur kas gausesnę žmoniją, ir ar naujos energijos formosišspręs aktualias klimato kaitos problemas, –technologijos pažanga ir toliau lems mūsų kultūrąir evoliuciją. Galbūt kada nors žmonės apsigyvenstoli nuo Žemės, kolonizuos Marsą arba kitas Saulėssistemos planetas.Jeigu taip įvyktų, žmonija įžengs į naują irįdomų etapą – didžiulio atstumo atskirtos žmoniųpopuliacijos vystysis skirtingomis sąlygomis, jųgenofondai nesimaišys, todėl rasis naujų žmoniųrūšių.www.iliustruotasismokslas.lt

More magazines by this user
Similar magazines