Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

old.iliustruotasismokslas.lt

Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

Mūsų genaiplinta po visą pasaulįR. Goldman/Getty Images & G. Hall/Corbis/ScanpixPalyginti neseniai pasaulis buvodidelis ir neaprėpiamas. ŠiandienŽemė pasidarė visai maža.Lėktuvu keliauti tapo taippaprasta, kad nebėra pasauliokampelio, kuris atrodytų tolimas.Kaip niekad anksčiau meskeliaujame ir kraustomės skersaiir išilgai Žemės, tačiau šis judėjimasturi pastebimų socialiniųpasekmių. Viso pasaulio žmonėstarsi verda dideliame skirtingųkultūrų katile. Kai kurie etniniaibruožai prasismelkia kaip stiprūsprieskoniai, o kiti tarsi ištirpstavandenyje arba išgaruoja.Gali būti, kad šitaip išnyks irdaugelis pasaulio kalbų – liks tikkelios didžiausios kultūros, kalbančiosviena, pavyzdžiui,anglų, kalba.procentai visų žmogaus genomo genų. Jeigu remdamiesišiais skaičiais mokslininkai apskaičiuotųvidutinį evoliucijos greitį per pastaruosius 6 milijonusmetų (maždaug tada žmogaus raidos linija atsiskyrėnuo šimpanzės), tuomet, palyginę žmogaus iršimpanzės genomus, jie turėtų aptikti apie 18 milijonųskirtumų. Tačiau taip nėra. Šių skirtumų yrarasta tik apie 40 000, tad pastarųjų 400–500 kartųevoliucija turėjo gerokai paspartėti.Tai stebina, nes daugelis mokslininkų tvirtina,kad mūsų evoliucija jau seniai sustojusi. Tačiau taipnėra. Pasak Hawkso, didelė dalis to, dėl ko žmonių„rasės“ skiriasi, yra palyginti naujas reiškinys. Pavyzdysgalėtų būti europiečių odos spalvą lemiantysgenai. Hawksas su kolegomis ištyrė, kad visos odosšviesėjimo mutacijos atsirado per pastaruosius 20000 metų. Jis taip pat nurodo tuos geno variantus,kurie reguliuoja OCA2 geną, suteikiantį akimsmėlyną spalvą, ir teigia, kad šie geno variantai atsiradoper pastaruosius 10 000 metų. Taigipasikeitėme labai pastebimai, ne tik neryškiomissavybėmis.Naujos ligos pakeičia genusPakito ne tik mūsų odos ir akių spalva, pasikeitė irkai kurios fizinės savybės, sumažėjo apatinisžandikaulis ir smegenų tūris. Šiuos pokyčius lemiakintančios gyvenimo sąlygos. Nežinia, kodėl mažėjasmegenų tūris, tačiau apatinis žandikaulis nykstatodėl, kad valgome labiau apdorotą, lengviau kram-Michael Forster Rothbart„Šiandien skandinavųgalvos ir smegenųtūris šiek tiek mažesninei jų protėviųvikingų vos prieš1000 metų“, – sakoJohnas Hawksas.tomą maistą.O odos spalva pakito, nes kadaise apsigyvenomemažiau saulėtuose šiauriniuose regionuose. Peršviesesnę odą, turinčią mažiau pigmento, lengviauprasiskverbia saulės šviesa, todėl oda gali pagamintidaugiau vitamino D.Tačiau ryškiausius genetinius pokyčius lemialigos. Mes tapome sėslūs, gyvename arčiau vienikitų ir labiau teršiame aplinką – o tai itin palankiossąlygos ligoms. Tai, kad prisijaukinome laukiniųgyvūnų, kuriuos anksčiau medžiodavome, nulėmė,kad mikroorganizmai, parazituojantys laukiniuosegyvūnuose, greitai pakito taip, kad peršoko rūšiesbarjerą ir ėmė pulti mus.Pavyzdžiui, choleros bakterijos gyvena su laukiniaisgyvūnais taip seniai, kad apnikusios savo šeimininkąjo nenužudo. Prisijaukinę laukinius gyvūnustapome pakitusių jų ligų sukėlėjų parazitųaukomis. Taigi akivaizdu – evoliucija atsigręžė priešmus.Visi genų variantai, apsaugantys nuo rimtų užkrečiamųjųligų, greitai paplinta populiacijoje irpalieka ryškų evoliucijos pėdsaką. Pavyzdžiui,šiandien Vakarų Afriką niokojanti Malaria falciparumprieš 5000 metų neegzistavo, o šiandienžinoma maždaug 20 genų variantų,suteikiančių atsparumą būtentšio tipo maliarijai.Lygiai taip taip ŽIV gali labaistipriai paveikti AfrikosSilpnieji turi pralaimėtiLes Stone/Sygma/Corbis/ScanpixGamta negailestinga. Dar visaineseniai paprasta žaizda galėjo taptilemtingos bakterinės infekcijosžidiniu. Kol nebuvo pasiekta didžiųjųmedicinos mokslo laimėjimų, liga,nelaimė ir mirtis buvo kur kasįprastesni kasdienio gyvenimoreiškiniai. Iki šiol besivystančiose šalysedaugelis žmonių gyvena tokiomissąlygomis – ir vaikai, ir suaugusieji yrabejėgiai prieš ligas, nuo kurių Vakarųšalyse galima gana lengvai apsisaugotidėl geresnių higienos sąlygų arbaapsilankius pas gydytoją.SPL/FociMedicinos mokslas skina pergalesMedicinos pažangapakeitė gyvenimo sąlygas, ogydytojo Aleksandro Flemingo 1928metais atrastas penicilinas pasauliui taponeįkainojamu ginklu kovoje su bakterijomis. Antibiotikai,skiepai ir sudėtinga chirurgija išgelbėjo milijonus žmonių.Masiškai skiepijant pavyko išnaikinti raupus ir keletą kitųsunkių infekcinių ligų.Šiandien mes galimepakeisti nesveikas kūno dalisir palengvinti žmonių negalespagalbinėmis priemonėmis, jos leidžiagyventi aktyvų gyvenimą. Tačiau medicinanesiliauja vysčiusis. 1953 metais atradus DNRstruktūrą medicinos mokslui atsivėrė tokiųgalimybių, apie kokias anksčiau nebuvoįmanoma nė pagalvoti. Netrukus galėsimemanipuliuoti paveldimąja medžiaga,sugebėsime keisti bloguosius genusarba saugoti atsargines kūno dalis,išauginamas iš kamieniniųląstelių.Gyvenimo džiaugsmasL. Baron/Bongarts/Getty/All Over

More magazines by this user
Similar magazines