Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

old.iliustruotasismokslas.lt

Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

81786 M. GEGUŽĖS 28 D.:Atvykimas, Havajai91787 M. RUGSĖJO 7 D.:Atvykimas, Petropavlovskas, Kamčiatka1786 M. LIEPOS 3 D.:Atvykimas, Port des Francais141787 M. GRUODŽIO 9 D.:Atvykimas, Samoa1815NEŽINOMA DATA:Laivai nuskendo prie Vanikoro161787 M. GRUODŽIO 28 D.:Atvykimas, Vavau salos71786 M. BALANDŽIO 9 D.:Atvykimas, Velykų sala101786 M. RUGSĖJO 23 D.:Atvykimas, Monterėjaus įlanka121787 M. SAUSIO 3 D.:Atvykimas, Makao11131786 M. GRUODŽIO 14 D.:Atvykimas, Marianų šiaurinės salos1787 M. VASARIO 28 D.:Atvykimas, Kavitė171788 M. SAUSIO 26 D.:Atvykimas, Botanio įlanka11785 M. RUGPJŪČIO 1 D.:Išvykimas, Brestas1785 M. RUGPJŪČIO 13 D.:Atvykimas, Madeira261786 M. VASARIO 27 D.:Atvykimas, Konsepsjonas51785 M. LAPKRIČIO 6 D.:Atvykimas, Santa Katarinos sala41785 M. SPALIO 17 D.:Atvykimas, Trinidado sala1785 M. RUGPJŪČIO 19 D.:Atvykimas, TenerifėPrancūzų keliautojas ir atradėjas Galaup de La Perouse’as 1788 m. jaubuvo apiplaukęs pusę Žemės rutulio ir atlikęs daug didelių atradimų.Tačiau staiga pradingo be pėdsakų. Tik dabar ima aiškėti jo likimas.claus lunau/the art archive3the art archiveKelionė pasibaigėlaivų sudužimuSu 114 vyrų įgula, suskirstyta į dulaivus, Jeanas Francois Galaup deLa Perouse’as 1785 m. išplaukė išPrancūzijos į mokslinę kelionęaplink Žemę. Žemėlapyje spėjopažymėti, be kitų, Šiaurės Amerikosvakarinę pakrantę ir Azijos Ramiojovandenyno pakrantę.Pradingusi ek spedicijaišnyra iš jūros gelmiųŠioje dauboje 1964 m. buvoaptikta Galaup de LaPerouse’o laivo „Boussole“pėdsakų. 2005 m. narai iškėlėdaugiau daiktų.teddy seguin/lirbrearbitre/lightmediation16Parengė Stine Overbye


Prieš Galaup laivų sudužimą dalisekspedicijos medžiagos buvoperduota vienam britų laivui.Čia matomas jo turėtas Ramiojovandenyno vakarinės dalies žemėlapis.David Rumsey Map CollectionKelionė nuo Prancūzijos iki Velykų salos sekėsi,netrukdė jokios kliūtys. Po gerų septynių jūrosepraleistų mėnesių fregatos „Astrolabe“ ir„Boussole“ išmetė inkarus prie nuošalios salos ir visadidžiulė 114 vyrų įgula, vadovaujama Jeano FrancoisGalaup de La Perouse’o, suplūdo į sausumą.Jam, kaip ir jo pavaldiniams, reikėjo pajusti tvirtąpagrindą po kojomis. Iš didelio atstumo vyrai buvoįžiūrėję milžiniškas akmenines figūras, pastatytaskalnų šlaituose, taigi dabar Galaup žmonės galėjo išmatuotistatulas, o jis pats norėjo pakalbinti salosgyventojus ir sužinoti apie jų gyvenimo būdą. Tačiauviešnagė nebuvo tokia, kokios tikėtasi. Galaup pasikvietėbūrį smalsių salos gyventojų pasišnekučiuoti įsavo laivą, bet jiems išėjus pastebėjo, kad dingo jokepurė. Pasigesta ir kitų daiktų, tad vos po dviejų dienųviešnagės šioje saloje Galaup nusprendė, kad atėjolaikas kelti bures. Auštant šios dvi 41 m ilgio fregatosvėl išplaukė į jūras, šį kartą – Šiaurės Amerikos vakarinėspakrantės link.Galaup ekspedicijos tikslas buvo aprašytas laiške,jį suformulavo Liudvikas XVI kartu su iškiliausiaisPrancūzijos mokslininkais. Po sėkmingų britų keliautojoJameso Cooko kelionių 1768–1779 metais prancūzaislapta suplanavo ištirti Ramiojo vandenynovietoves. Buvo parengti du laivai ir nuspręsta, kadbūtent Galaup bus žmogus, turėsiantis užpildyti likusiasbaltas dėmes žemėlapyje, kurias nepažymėtaspaliko Cookas. Galaup, kaip jūrų karininkas, buvoteddy seguin/lirbrearbitre/lightmediation2005 m. prancūzų ekspedicijasurado daugiau įrodymų, kadiškeltos liekanos, tarp jųsekstantas ir kompasas, yra išGalaup laivo.Vanikoro„Boussole“ ir „Astrolabe“nuskendo prie Vanikoro salos,esančios į šiaurės rytus nuoAustralijos. Dėl rifų ši salabeveik nepasiekiama.the art archivetarnavęs prancūzų kariniame jūrų laivyne, todėl į šiąkelionę atsirinko keletą ankstesnių savo laivyno kolegų.Šešiolikmetis korsikietis, artilerijos karininkasNapoleonas Bonapartas taip pat mėgino patekti į šiągrupę, bet per paskutinį atrankos etapą jo kandidatūrabuvo atmesta.10 Prancūzijos iškiliausių protų turėjo leistis į kelionę,į laivus sulipo: astronomas, geologas, botanikas,fizikas, trys gamtininkai ir trys dailininkai, menininkaiturėjo įamžinti žmones, gyvūnus,kraštovaizdžius. Be to, ekspedicija pasiėmė ir naujausiusmoksliniams tyrimams skirtus instrumentus,tarp jų teleskopą ir nepaprastai tikslų chronometrą,šis prietaisas turėjo būti naudojamas navigacijai.Matavimas kainavo 21 jūreivio gyvybęHavajuose pasivaišinę šviežiais vaisiais, 1786 m. vasarąekspedicijos dalyviai pasiekė labiausiai į vakarusnutolusią Šiaurės Amerikos dalį – dabartinę Aliaską.Čia Galaup ėmė matuoti kranto liniją ir tirti farvaterius.Mažomis valtelėmis vyrai priplaukė artyn prieraižytų pakrančių, o liepos 3 dieną visa įgula išsilaipinosausumoje, natūraliame uoste, jį Galaup pavadino„Port des Francais“ (Prancūzų uostu). Čia buvoatliekami astronominiai stebėjimai, buvo pasikeistajūrinių ūdrų kailiais su vietos gyventojais, tačiau irvėl prancūzai buvo apvogti. Palapinės, kurias jie buvopasistatę šiame krašte, buvo išraustos ieškant vertingųdaiktų. Galaup įgriso vagystės ir jis buvo pasiryžęsvėl išplaukti. Jam tetrūko pavienių pastabų, kad galėtųparengti detalų jūrinį žemėlapį, todėl 1786 m.liepos 13 dieną jis išsiuntė tris valtis matuoti vandensgylio. Praėjus 4 valandoms sugrįžo tik viena valtis, josįgula papasakojo tragišką istoriją: įplaukdama į nedidelęįlanką viena valtis apvirto, o bandydama šiaipadėti apvirto ir antroji. Iš viso 21 vyras dingo ledinėsebangose. Galaup sukrėtė šis įvykis, jis pradėjopaiešką, tačiau po dviejų savaičių turėjo pasiduoti iratsisakyti šios minties. Nepavyko rasti nė vieno išsigelbėjusioįgulos nario. Žuvusiesiems pastačiusi paminklą,ekspedicija pakėlė inkarą ir nustatė kursąpietų kryptimi.Vietovė, kuri dabar vadinama Kalifornija, europiečiamspasirodė lyg rojus. Čia buvo „neapsakomaiderlinga“, o laukiniai gyvūnai ekspedicijai palikoypač didelį įspūdį. Monterėjuje Galaup aplankė ispanųmisijos stotį, joje sutiko dviejų skirtingų genčiųindėnų. Jis kruopščiai rengė jų kalbų žodyną ir trumpaiaprašė jų gyvenimo būdą.Kitas ekspedicijos laukęs etapas buvo vienas ilgiausių– atvira jūra. Iš Monterėjaus laivai pasukoPortugalijos kolonijos Makao link, ties pietine Kini-19


the art archiveVelykų salojeesančios statulosmatmenys buvotiksliai atvaizduotivieno iš trijųekspedicijosdailininkų.jos pakrante. Tai buvo daugiau nei 100 dienų kelionė.Makao regione prancūzai mėgino parduoti Aliaskojeįsigytus kailių dirbinius, bet dėl atogrąžųklimato paklausa buvo ribota ir tik gerokai sumažinuskainas pavyko parduoti prekes. Uždarbis buvopadalintas po lygiai kiekvienam įgulos nariui, ir norsšis poelgis pakėlė entuziazmą, to nepakako išsklaidytiblogai nuotaikai, įsivyravusiai šiuose dviejuose laivuose.Ilga kelionė per Ramųjį vandenyną palikopėdsakus. Vyrai pradėjo rietis dėl smulkmenų, o tarpmokslininkų ir Galaup buvo itin didelė trintis.Mokslininkai priekaištavo, kad ilgų kelionių metujiems trūkdavo veiklos, ir pyko, kad nė karto nebuvopakviesti į priėmimus, kurie buvo rengiami uostuose.Prie Makao buvo bekylantis maištas,mokslininkai pagrasino išsilaipinsią sausumoje,tačiau Galaup ryžtingai užrakinoįpykusius vyrus laive vienai parai ir maištininkaipamažu nurimo.Pasamdžiusi 12 jūrininkų iš Kinijos irpasipildžiusi atsargas 1787 m. vasariomėnesį ekspedicija pajudėjo iš Makao.Dabar reikėjo ištyrinėti pietinę Kiniją irAzijos krantus. Čia Galaup padarė keletądidžiausių kelionės atradimų. Cookasplaukė laikydamasis rytinės Kurilų salųgrupės dalies ir Japonijos, o Galaup pasukoper Korėjos sąsiaurį, esantį tarp Korėjos irJaponijos, ir plaukė į šiaurę už Kurilųsalų prie Rusijos pakrantės, šią dalįjis pažymėjo žemėlapyje. Japonijosšiaurėje jis atrado sąsiaurį, šis buvopavadintas atradėjo vardu (La Perūzosąsiauris).1787 m. rugsėjo 7 dieną laivaiišmetė inkarus Kamčiatkos pusiasalyje,Petropavlovske, ten juos šiltaisutiko vietiniai gyventojai ir gubernatorius,jis iš karto surengėatvykėliams puotą. Kelionėje praleidę1788 m. nuskendusių Galaup laivų nuolaužos gausiaiapaugo koralais. Prancūzų narams teko gerokaipaplušėti, kad juos nuvalytų.daugiau kaip dvejus metus, vyrai buvo išsiilgę laiškųiš namiškių. Tik suskambus muzikai, kviečiančiaišokti, į šokių aikštelę staiga įsiveržė laiškanešys supilnu glėbiu laiškų. Prancūzai įsiaudrino, atplėšinėjolaiškus ir užmiršę viską pasaulyje akimis ryte rijo žodžius,parašytus jiems brangių žmonių. Be asmeniniopašto, atkeliavo ir oficialių laiškų iš Paryžiaus, o vienamejų buvo pranešama, kad Galaup paaukštinamasiki flotilės admirolo.Iš kito dokumento paaiškėjo, kad britai nusiuntėlaivyną į Botanio įlanką Australijoje ir kad Galaupturėtų kuo greičiau ten vykti ir išsiaiškinti britų ketinimus.Tad 1787 m. rugsėjo 29 dieną Galaup palikoKamčiatką. Vos 20-ia metų anksčiau kitas prancūzasLouis Antoine’as de Bougainville’is žemėlapyje buvopažymėjęs farvaterį ties Samoa, tačiau Galaup paste-teddy seguin/lirbrearbitre/lightmediationbėjo, kad tie jūrlapiai nepakankamai geri. Tuos trūkumusjam ir norėjosi ištaisyti, tad kai 1787 m. gruodžiopradžioje priplaukė prie Samoa, nedelsdamaspradėjo matuoti. Ir čia prancūzai buvo sutikti išskėstomisrankomis. Keliautojai buvo gausiai pavaišinti,o Galaup pakerėjo grožis, spindintis prieš jo akis.Žiaurios skerdynės pakrantėjePo kurio laiko ekspedicija buvo pasirengusi tęsti kelionę.Laivai buvo pasiėmę vandens, 500 kiaulių, šviežiųvaisių ir daugybę paukštienos, tačiau „Astrolabe“kapitonas de Langle’as įkalbėjo Galaup dar kartą išliptiį sausumą ir pasiimti daugiau gėlo vandens.Keturiomis valtimis 61 vyras nusiyrė į žemę ir pradėjopildyti vandens talpyklas, bet staiga pasirodėšimtai karingų salos gyventojų. Vienas jų metė akmenįir pataikė tiesiai į de Langle’ą, rojus bematant virtopragaru. Kontrpuolimą pradėjusiems prancūzamspro ausis skriejo uolų nuolaužos ir akmenys, netrukussmėlis paraudonavo nuo kraujo. Buvo nužudyta12 prancūzų, tarp jų ir de Langle’as, kovoje žuvo apie40 Samoa gyventojų. Galaup buvo priblokštas, betlabiausiai jį sukrėtė de Langle’o, kuris daugelį metųbuvo jo geriausias draugas, netektis. Pirmiausia jamnorėjosi atkeršyti, bet suvokęs, kad sumanymas bevaisis,pasuko laivus Australijos link.1788 m. sausio 23 dieną ekspedicija galiausiai horizontepamatė Australijos krantus, ir po trijų dienųGalaup laivai įplaukė į Botany Bay.vertėjui teko varginanti kelionė iš Kamčiatkos į ParyžiųKai 1787 m. Galaup ekspedicija palikoKamčiatkos pusiasalį, įgula taip pat atsisveikinosu vertėju Barthelemy de Lessepsu.Galaup patikėjo jam savo laivožurnalus bei jūrlapius ir paprašė nugabentijuos į Paryžių. Lessepsas nedvejodamassutiko atlikti šią užduotį. Lessepsasbuvo išrinktas prancūzųgubernatoriaus Rusijoje posto paveldėtojupo savo tėvo mirties, o ši kelionėper galingąją imperiją būtų suteikusijam, eisiančiam tokias pareigas, garbės.Žiūrint į žemėlapį, ši kelionė neatrodėsudėtinga, bet iškeliavęs jis suprato,kad kelias sniegu užklotu pusiasaliu busdidžiulis išbandymas. Vietovę kerta dvigreta besidriekiančios kalnų grandinėssu milžiniškais ugnikalniais, be to, jiskendi bekraščiuose miškuose, Kamčiatkojeteka didžiulės sraunios upės.Vienas iš svarbiausiųekspedicijos laimėjimų buvoŠiaurės Amerikos vakarinėspakrantės pažymėjimasžemėlapyje. Čia matyti krantolinija nuo Kalifornijos iki Aliaskos.David Rumsey Map Collection/the art archiveKeliauti pėsčiomis buvo neįmanoma.Pasitelkus šunų traukiamas roges sekėsišiek tiek geriau, tačiau smarkios sniegopūgos pridarė daug vargo.Gerus metus keliavęs, 1788 m. spalįjis atvyko į Versalį ir atgabeno vertingąbagažą su laivo žurnalais bei jūrlapiais,šį turtą vertėjas įteikė Liudvikui XVI. Tiktuomet Lessepsas sužinojo, kad ekspedicijapradingo be jokių pėdsakų. Vėliaupaaiškėjo, kad medžiaga, kurią jis atgabenonamo, buvo neįkainojama. Tai vieninteliaiišlikę įrašai iš ilgojo kelionėsetapo nuo Prancūzijos iki Rusijos.Lessepso kelionė per Kamčiatką buvo itin sunki. Šunų traukiamos rogės buvotinkamiausia transporto priemonė keliauti per atšiaurius tyrlaukius.lindy hall library


Plaukdamas palei Azijospakrantes Galaupžemėlapyje pažymėjoRusijos pakrantę ir atradosąsiaurį į šiaurę nuodabartinės Japonijos.David Rumsey Map CollectionPrancūzų nuostabai, įlankoje jau stovėjo karinisbritų laivynas. Vadinamasis „First Fleet“ buvo atvykęsvos šešiomis dienomis anksčiau įkurti britų kolonijos.Britai nustebo sulaukę draugijos tokiame atokiamežemės pakraštyje, bet vis tiek pasveikino prancūzus.Galaup pasakojo, kad atgal į Prancūziją jis ketinoplaukti palei Tongos salas, Naująją Kaledoniją, SantaCruso salas, Naująją Gvinėją ir Mauricijų, o kadangibritų laivas „Sirius“ turėjo sugrįžti į Europą anksčiauuž Galaup, jis perdavė laiškus, užrašus ir laivo žurnalus„Sirius“ kapitonui, o šis pažadėjo nugabenti juosį Prancūziją. 1788 m. kovo 10 dieną prancūzai palikoBotanio įlanką ir ekspedicija be pėdsakų pradingo.Pirmieji gelbėtojųlaivai nerado jokių pėdsakųPrancūzijoje buvo ilgai tikimasi išgirsti kokių norsžinių iš Galaup. Buvo viltasi, kad jis tiesiog per daugužsiėmęs ir neturi laiko pranešti apie save, tačiauslenkant mėnesiams susirūpinimą pakeitė baimė.Galaup žmona maldavo valdžios paskelbti paiešką.1791 m. buvo išsiųstas laivas „Recherche“, tačiau neijis, nei kitos vėlesnės gelbėtojų ekspedicijos Galauppėdsakų nerado.Tik praėjus 38 metams, kai „Boussole“ ir „Astrolabe“išplaukė iš Australijos, airių jūrininkas PeterisDillonas atsitiktinai aptiko prancūzų pėdsakus. 1826m. svečiuodamasis Santa Cruso salose jis pastebėjo,kad gyventojai turi europietiškų daiktų, o vietiniaipapasakojo, kad tie daiktai yra iš laivų, nuskendusiųprie kaimyninės Vanikoro salos. Prieš 33 metus,1793 m., „Recherche“ praplaukė pro šią salą, bet,neradę saugaus uosto, jūrininkai taip ir neišsilaipinoVanikoro saloje.Tačiau Dillonas išlipo saloje ir bemat surado, bekitų daiktų, žvakidę, inkarą ir laivo varpą, pagamintąPrancūzijoje. Kad įsitikintų, jog rasti daiktai yra išGalaup laivų, Dillonas nuvyko į Paryžių, ten susitikosu vertėju Lessepsu, kuris buvo išlaipintas Kamčiatkospusiasalyje ir liko vienintelis gyvas ekspedicijosdalyvis. Lessepsas iš karto atpažino daiktus iš „Astrolabe“laivo. Taip tapo aišku, kad „Astrolabe“ sudužoužplaukusi ant klastingo koralinio rifo prie Vanikoro,tačiau tik 1964 m. vienos ekspedicijos metu pavykorasti „Boussole“ laivo nuolaužų.Šis laivas sudužo netoli „Astrolabe“. Iš rastų daiktųir informacijos, kurią Dillonui pavyko sužinoti išVanikoro gyventojų, paaiškėjo visas šios ekspedicijoslikimas. Abu laivai nuskendo, „Boussole“ nuolaužosdar gana ilgai plūduriavo vandenyje, todėl jūrininkaidar galėjo išsigelbėti ir nuplaukti į sausumą. Čiajuos pasitiko čiabuviai, dauguma jūrininkų buvoužpulta ir nužudyta, o likusieji gyvi apsitvėrė ir pasislėpėapkasuose. Pasak salos gyventojų, prancūzaipasistatė mažytę valtį iš laivo duženų ir po devyniųmėnesių, praleistų saloje, išplaukė. Du vyrai pasiliko:vienas „vadas“ ir vienas „tarnas“. Praėjus maždaug20 metų, kai šalimais praplaukė „Recherche“,likus 2–3 metams iki Dillono atvykimo į Vanikorosalą šiedu vyrai mirė. Vienas iš jų galėjo būti Galaup.Daugybė nuotykių ieškotojų tyrinėjo plotus, kuriuosenuskendo „Boussole“ ir „Astrolabe“ laivai,tikėdamiesi surasti daugiau duomenų apie dramatiškusįvykius, nutraukusius atradėjų kelionę. 2005m. didelės prancūzų ekspedicijos metu buvo rastaspabūklas, porcelianinė lėkštė, kompasas ir sekstantas,nugrimzdę į dugną kartu su „Boussole“. Tačiauiki šiol niekas nežino, ar Galaup išliko gyvas nuskenduslaivams.www.iliustruotasismokslas.ltbridgemanBotanio įlanka nebuvo ideali vieta, todėl britai ėmė žvalgytis šiektiek šiauriau ir 1788 m. sausio 26 d. įkūrė Sydney Cove’o koloniją.Pirmasis laivynas atplukdė736 nusikaltėliusNaudodami specialųbalioną narai galėjoatsargiai iškelti vienąiš „Astrolabe“ laivobronzinių pabūklų.t. seguin/lirbrearbitre/lightmediationPrancūzų ekspedicijos laive „JacquesCartier“ apžiūrėjus pabūklą tvirtainuspręsta, kad jis priklausė Galaup.teddy seguin/lirbrearbitre/lightmediationKai 1788 m. sausio mėnesįGalaup atvyko į Botanio įlankąAustralijoje, ten inkarus išmetęjau stovėjo britų laivai, vadinamasisPirmasis laivynas – „TheFirst Fleet“. Šiuos laivus galimapavadinti nusikaltėlių Nojaus laivu,nes juose buvo 736 nuteistieji,jie kartu su tiek pat pareigūnų,jūrininkų ir kareivių turėjo būtipirmieji europiečiai naujakuriaiAustralijoje.Iš pradžių britai ketino įkurtisavo koloniją Botanio įlankos vietovėje,kurią 1770 m. JamesasCookas aprašė kaip vešlią ir tinkamągyventi, bet pamatė nežole apžėlusias besidriekiančiaslygumas ir derlingą dirvožemį,kiek akys aprėpė, britai išvydo tikišdegusią dykynę su pavieniaiskrūmais ir pilkšvai žaliais eukaliptais.Įlankoje praleidę keletą dienų,britai nusprendė paplauktimylią į šiaurę iki Port Džeksono,ten jie atrado puikų, natūralųuostą ir daug derlingos žemės.Surengę iškilmingą ceremoniją,1788 m. sausio 26 dieną PortDžeksone jie įkūrė koloniją, šiašventiška proga uostas buvo perkrikštytasSydney Cove’o vardu tometo britų vidaus reikalų ministrogarbei. Šiandien šis miestas,vadinamas tiesiog Sidnėjumi, yratapęs didžiausiu Australijos uostamiesčiu.

More magazines by this user
Similar magazines