Spectrum Nr. 2(7)/2007 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

naujienos.vu.lt

Spectrum Nr. 2(7)/2007 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

žvilgsnisSnieguolė MISIŪNIENĖReklama? Tai įdomu! 22Hindi kalba 28kolekcijaNijolė BULOTAITĖMeno vertybės mokslo šventovėje 26retos kalbosDeimantas VALANČIŪNASHindi kalba 28bibliotekojePapildytas kultūros paveldo fondas 31akademinės istorijos 31istorijaProf. habil. dr. Eugenija ULČINAITĖ„Gaudeamus igitur“: studentų himno istorija 3238Tarp dvidešimt septyniųTokijo universitetochemijos doktorantų – VUabsolventė36Žmogaus anatominiaipiešiniai Vilniaus universitetoMedicinos istorijos muziejujeProf. habil. dr. Vygintas Bronius PŠIBILSKISPirmieji Universiteto akademinio choro žingsniai 33paveldasSilvija STAKULIENĖ,Danguolė VENCKIENĖŽmogaus anatominiai piešiniai Vilniaus universitetoMedicinos istorijos muziejuje 36alumnaiLiudmila KATIŠOVATarp dvidešimt septynių Tokijo universitetochemijos doktorantų – VU absolventė 38atsako ekspertai 40tai idomuKur, po galais, dingsta šaukšteliai? 41naujos knygos 42SPECTRUMVilniaus universiteto žurnalas2007 SPALISNr. 2 (7)LeidėjasVilniaus universitetas,Informacijos ir ryšiųsu visuomene skyriusRedakcijaNijolė BulotaitėLiana BinkauskienėLiudmila KatišovaIndrė Dalia KlimkaitėVida LapinskaitėEdita KirlytėAdresasSPECTRUM,Informacijos ir ryšiųsu visuomene skyrius,Vilniaus universitetas,Universiteto g. 3,LT-01513 VilniusTel. (8~5) 2687001,faks. (8~5) 2687096Dėl publikacijų ir reklamosžurnale kreiptisel. paštu spectrum@cr.vu.ltLeidinys platinamas nemokamaiSpausdino UAB „Akritas“,Geležinio Vilko g. 2, Vilnius.Tiražas 1500 egz.ISSN 1822-0347Dailininkas maketuotojasSkaidra Savickas © VILNIAUS UNIVERSITETAS,2007Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į SPECTRUM būtina


naujienosTrumpaiVasario 21 dieną Niujorke (JAV) vykusiameJungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijosvalstybių dalyvių vienuoliktajamesusitikime VU docentas, Vaiko raidoscentro klinikos vadovas Dainius Pūras išrinktasvienu iš devynių naujų JT Vaikoteisių komiteto narių. Dainius Pūras yrapirmasis Lietuvos atstovas, išrinktas į vienąiš JT ekspertų komitetų, skirtų žmogausteisių apsaugos konvencijų įgyvendinimuiprižiūrėti.Kovo 17 d. Varšuvos universiteto Potockiųrūmuose buvo įteikti „PrzeglądWschodni“ apdovanojimai Lenkijos ir užsieniošalių istorikams. Vieno žymiausiųEuropos istorikų prof. A. Gieysztoro vardonominacija atiteko VU Istorijos fakultetoprofesoriui Alfredui Bumblauskui.Švedijos akademija skyrė specialią premijąuž švedų kalbos ir kultūros sklaidąLietuvoje Skandinavistikos centro vedėjaidocentei dr. Erikai Sausverdei.Europos trauminio streso tyrinėjimųasociacija ESTSS (European Society forTraumatic Stress Studies) geriausio jauno-jo mokslininko premiją skyrė VU Klinikinėsir organizacinės psichologijos katedrosdėstytojui dr. Evaldui Kazlauskui už disertacinįdarbą „Politinių represijų ilgalaikėspsichologinės pasekmės“.Birželio 21 dieną VU Filologijos fakultetoLietuvių kalbos katedros profesoreihabil. dr. Reginai Koženiauskienei Švietimoir mokslo ministerijoje įteikta premijauž vadovėlį „Juridinė retorika“. Vadovėlis„Juridinė retorika“ – pirmasis juridinėsretorikos vadovėlis lietuvių kalba, naudojamasvisose teisininkus rengiančioseaukštosiose mokyklose.Garbės daktaraiGegužės 31 d. iškilmingame VU Senatoposėdyje Vilniaus universiteto Garbėsdaktarų vardai suteikti profesoriui ReinharduiBittneriui (Tiubingeno universitetoakademinė Štutgarto Marijos ligoninė)bei Krokuvos Jogailaičių universitetoprofesoriui, vienam žymiausių ir reikšmingiausiųpasaulio baltistų ir indoeuropeistųWojciechui Smoczyńskiui.V. Naujiko nuotr.VU mokslininkai parsivežė Belgijos krištolą ir apdovanojimo raštąRugpjūčio 6–11 dienomis Belgijoje(Lježe) vyko aštuntoji tarptautinė konferencija„Kompiuterinio prognozavimosistemos“ (Computing Anticipatory Systems).Joje dalyvavo arti 200 specialistų iš50 šalių. Iš šios konferencijos VU gamtininkaidoc. Dobilas Jonas Kirvelis irKastytis Beitas parsivežė Belgijos krištoląir apdovanojimo raštą. Geriausio praneši-Balandžio 25 d. LR Prezidento rūmųKolonų salėje buvo apdovanoti geriausiųpraėjusiais metais Lietuvoje apgintų disertacijųautoriai. Iš 12 apdovanotųjų net 7jaunieji mokslininkai yra iš Vilniaus universiteto.Už geriausias fizinių, technologijos irbiomedicinos mokslų disertacijas buvoapdovanoti šie Vilniaus universiteto jaumoapdovanojimą pelnė jų bendras darbas„Informacinė uždarojo-ciklinio kodavimo-dekodavimovaldymo koncepcija,kaip gyvųjų ir organizuotų sistemų funkcinėsorganizacijos pagrindas“. Pranešimasgeriausiu buvo pripažintas 7-ajamesimpoziume „Biologinės ir medicininėssistemos, genetiniai, evoliuciniai, ekologiniai,aplinkos modeliai“.Pirmą kartą šalyje iškilmingai pagerbti jaunieji mokslininkai –geriausių disertacijų autoriaiVU jaunieji mokslininkai buvo pagerbti Prezidentūroje. V. Naujiko nuotr.nieji mokslininkai: Rytis Butkus (fizika),Julius Ruseckas (fizika), Mindaugas Zaremba(biochemija).Už geriausias humanitarinių ir socialiniųmokslų disertacijas apdovanoti MindaugasKvietkauskas (filologija), MantėLenkaitytė (filologija) ir Aurimas Švedas(istorija).Už geriausią tarpdisciplininę disertacijąapdovanotas Justas Kažys (geografija).Studentės pranešimas pelnėtarptautinės mokslinėskonferencijos priząVilniaus universiteto Fizikos fakultetostudentė Elena Tamaševičiūtė tarptautinėjekonferencijoje „Netiesinė dinamikair chaosas: pasiekimai ir perspektyvos“,kuri vyko rugsėjo 17–21 dienomis Aberdynouniversitete (JK), laimėjo pirmąvietą už geriausią stendinį pranešimą. Jospranešimas „Nestabilių periodinių orbitųstabilizavimas“ apdovanotas paskatinamąjapremija, kurią skyrė Londono matematikosdraugijos žurnalas „Netiesiškumas“ir leidykla „IOP Publishing“.2


Senojoje bibliotekoje – modernusinformacijos centrasRugsėjo 7 dieną buvo atidarytas Humanistikosinformacijos centras (HIC)„Artes Liberales“. HIC skaitykla atitinkamodernių studijų ir tyrimų reikalavimus,reprezentuoja bendrąsias ir metodologineshumanistikos studijų kryptis. Skaitytojaičia ras racionalią ir vartotojų reikmesatitinkančią bibliotekinio-informacinioaprūpinimo sistemą. Humanistikos informacijoscentre galima bus ne tik gilintis įatvirai prieinamus skaityklos fondus, betir rengti diskusijas arba poezijos vakarus.HIC lankytojų laukia keturios įvairios paskirtiespatalpos: skaitykla su laisvai prieinamaisfondais (Sidabrinė salė), Seminarųkambarys (Apelsininė salė), Informaciniųtechnologijų centras (Riešutinė salė) irPeriodikos skaitykla (Pavasarinė salė).R. Malaiškos nuotr.Gegužės 19 dieną VU Teatro salėje iškiliemsLietuvos žmonėms įteiktos Nacionalinėspažangos premijos.Mokslo pažangos premija įteikta kalbininkui,baltistui, dialektologui akademikuiprof. habil. dr. Zigmui Zinkevičiui užkalbotyros metodų pritaikymą Lietuvos irlietuvių kalbos istorijos pažinimui ir tautinioorumo stiprinimui. Akad. Z. Zinkevičius– buvęs ilgametis VU profesorius,dirbęs čia nuo 1946 metų.Partnerystės pažangos premiją, skiriamąuž indėlį į gyvenimo kokybės gerinimąir šalies konkurencingumodidinimą,pasidalino dr. RomualdasDanielius,Kęstutis Jasiūnas,Rimantas Kraujalisir akademikas prof.habil. dr. AlgisPetras Piskarskas.Šiai mokslininkųir verslininkų grupeipremija skirtauž Lietuvos lazeriųmokslo ir pramonėssutelkimą proveržiuiį pasaulinesVU mokslininkai, bendradarbiaudamisu Europosbranduolinių tyrimų organizacijaCERN, prisideda prieeksperimento, galinčio sukeltirevoliuciją mokslo pasaulyje.CERN organizacijoje esančiameDidžiajame hadronųkolaideryje (Large HadronCollider – LHC) – ilgiausiamepasaulyje (27 kilometrų)greitintuve – iki milžiniškos(7 TeV) energijos bus pagreitintidu priešpriešiais lekiantysprotonai.Pasak Lietuvos mokslininkų grupėsvadovo profesoriaus Juozo V. Vaitkaus,eksperimentas daromas tam, kad geriausuprastume visą pasaulio sandarą. Greitintuvaspradės veikti 2008 m. pavasarį, opatikimus rezultatus tikimasi gauti po 10metų.Tai unikalus eksperimentas, kurio metuoriginali Vilniaus universitete sukurtaaparatūra bus išbandoma Helsinkio greitintuve.Po to ji bus nugabenta į CERN irnaudojama toliau. Lietuvos mokslininkųgrupė, vadovaujama VU grupių CERNRD39 ir RD50 programose vadovo prof.Juozo V. Vaitkaus, į bendradarbiavimoIškiliems Lietuvos mokslo žmonėms – Nacionalinės pažangos premijosEksperimentas, galintis sukelti revoliuciją mokslo pasaulyje, pristatytas VUrinkas. Dr. R. Danielius – Vilniaus universitetoKvantinės elektronikos katedrosLazerinių tyrimų centro vyresnysis mokslinisdarbuotojas, Lazerinės firmos „Šviesoskonversija“ mokslinis vadovas, 2005m. už „Faros“ lazerio išradimą paskelbtasLietuvos šviesuoliu, akad. A. P. Piskarskas– VU Fizikos fakulteto Kvantinėselektronikos katedros Lazerinių tyrimųcentro vedėjas, K. Jasiūnas ir R. Kraujalisdirba privačiame sektoriuje, abu VU auklėtiniai.Partnerystės pažangos premijos nominantai.V. Naujiko nuotr.V. Naujiko nuotr.su CERN programas įsitraukė 2002 metais.CERN bendradarbiavimo programosyra grindžiamos pagrindiniu principu: nedemonstruoti, ką kiekvienas mokslininkassugeba padaryti atskirai, bet susiburtiį komandą, kuri vieningai siekia bendrotikslo.Kazimieras Černis – tarp pirmosiosSOHO periodinės kometos atradėjų2007 m. rugsėjo25 d. buvo oficialiaipatvirtinta,kad prie Saulės kasketveri metai priartėjatrumpaperiodė(SOHO) kometa,kuri arčiausiai išvisų – vos už 0,054 a. v. – praskrieja proSaulę. Vienas iš šios kometos atradėjų yrair Lietuvos mokslininkas Kazimieras Černis.Pirmą kartą šią kometą SOHO nuotraukose1999 m. rugsėjo 5 d. atrado australųastronomas Terry‘is Lovejoy‘us – ji buvopavadinta C/1999 R1 (SOHO). Lygiai poketverių metų, 2003 m. rugsėjo 8 d., VUTeorinės fizikos ir astronomijos institutoastronomas Kazimieras Černis SOHOnuotraukose atrado kometą C/2003 R5(SOHO), kuri skriejo panašia orbita, kaipir Lovejoy‘aus atrastoji. Kiek vėliau prieitaišvados, kad tai gali būti ta pati kometa,aplink Saulę skriejanti trumpu ketveriųmetų periodu, ji pavadinta P/2007 R5(SOHO). Astronomai įvertino, kad ji turėtųbūti maždaug 100–200 m skersmens.Kol kas kometą galima stebėti tik nuotraukose,gautose iš kosminės observatorijos,tačiau ateityje ją bus bandoma įžvelgtiir nuo Žemės paviršiaus. Astronomai išMažųjų Planetų Centro (JAV) apskaičiavonaują šios įdomios kometos orbitąpagal jos apsilankymus prie Saulės. Kitaspasimatymas su „lietuviškąja“ trumpaperiodinekometa laukia po ketverių metų– 2011 m. rugsėjo mėn.Parengta pagal www.mokslasplius.lt3


tyrinėjimaiGMO:įsileistinegalimauždraustiPrieš pusmetį dvi užsienio kompanijos (vokiečių „BASF“ iramerikiečių genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) gigantė„Monsanto“) prašė leidimų Lietuvoje lauko sąlygomis moksliniaistikslais auginti genetiškai modifikuotas kultūras: rapsusVėžaičiuose, Klaipėdos rajone, ir kukurūzus Dotnuvoje, Kėdainiųrajone. Mokslininkai neabejoja, kad mėginimų gauti panašiusleidimus dar bus.Vienareikšmio atsakymo, ar GMO blogai, ar gerai, nėra. Viena,ką tikrai galima pasakyti apie GMO ir GMP: jų poveikis žmogaussveikatai, aplinkai nėra užtektinai ištirtas. „Nė vienas ekspertasranką prie širdies pridėjęs negali pasakyti, kad šie organizmaiyra visiškai saugūs“, – sako VU docentė Lilija Kalėdienė.Laura GINTALAITĖRemigijaus Vasiliausko nuotr.4


Docentė L. Kalėdienė sako, kad Lietuva prarado unikalią galimybę ištirti GM kukurūzų poveikį Lietuvos bioįvairovei.Nuotr. iš asm. albumo.Kas matėte mokslininko „Ferrari“?GMO ekspertų komitetas ir GMO valdymopriežiūros komitetas, veikiantys prieAplinkos ministerijos, pritarė genetiškaimodifikuotų kultūrų auginimui Lietuvoje(išskyrus „žaliųjų“ atstovą) ir žiniasklaidojebuvo apkaltinti parsidavimu minėtomskompanijoms. „Faktų, kad mokslininkaipapirkti, nėra. Nė vienas GMO ekspertųkomiteto narys ar GMO valdymo priežiūroskomiteto narys neatsistojo ir nepasakė„aš balsuoju už GMP, nes jis yra nuostabus,geras, puikus“. Visi svarstė, ar leisdamiauginti GMO kam nors nepakenksime,– pasakoja GMO ekspertų komiteto narė,Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto(VU GMF) Augalų fiziologijos irmikrobiologijos katedros docentė, biomedicinosmokslų daktarė Lilija Kalėdienė.– Vėliau susitikus vienoje konferencijojeamerikiečių firmos atstovai klausė: kurjūsų „Ferrari“, jei mes jus papirkom, kaipbuvo teigiama spaudoje?“Paprastai tyrimus apmoka kompanijos,suinteresuotos, kad jų produktai patektųį rinką, tačiau docentė čia nemato niekobloga. Paklausta apie galimybę suklastotityrimų rezultatus, doc. L. Kalėdienėatsakė, kad tyrimus atlieka mokslininkųkolektyvai, ir jei vienas mokslininkas arviena tyrėjų grupė pateiktų ne tokius duomenis,yla greitai išlįstų iš maišo: „Tyrimaiatliekami ne vieną kartą, dažnai skirtingoselaboratorijose, rezultatai lyginami,tikrinami.“„Tyrimai paprastai vykdomi pirmiausialaboratorijoje, po to šiltnamyje, tada laukosąlygomis. Nuo kultūros sukūrimo ikijos išleidimo į rinką praeina 10–15 metų.GM rapsai, kuriuos norėta auginti Lietuvoje,tiriami aštuntus metus“, – raminadocentė.Reikia ištirti patiems,kad galėtume pasipriešintiLietuvos atsisakymą mokslo tikslais augintiGM kultūras docentė L. Kalėdienėvertina kaip prarastą unikalią galimybę ištirtišių kultūrų poveikį Lietuvos aplinkai,bioįvairovei, sužinoti, kokią įtaką GMOgali daryti augalams, mikroorganizmų,bestuburių, vabzdžių populiacijoms,paukščių skaičiui. Tyrimuose galėjo dalyvautiįvairių Lietuvos mokslo institucijųmikrobiologai, entomologai, zoologai,molekulinės biologijos specialistai, biochemikai,ekologai, žemdirbystės specialistai.Pasak GMO ekspertų komiteto narės,neturėdami savų tyrimų, spręsti, kiek GMrapsai ar kukurūzai yra rizikingi Lietuvosbioįvairovei, galime „iš lubų“. Pasak docentėsL. Kalėdienės, patiems ištirti GMkultūrų poveikį labai svarbu norint tiksliauįvertinti GMO riziką ir sustabdyti jųteikimą į Lietuvos rinką, jeigu jie nėrasaugūs: „Jeigu Europos Sąjunga nuspręs,kad GMO gali patekti į ES valstybių rinką,neturėdami savomų, patvirtinančių,kad, pavyzdžiui,GM rapsai, auginamiLietuvoje, galisusikryžminti su giminingaisaugalais irpaplisti, daryti įtakąaplinkai ir bioįvairovei,negalėsimeargumentuotai pasipriešintibendraiES pozicijai. Jie busįvežti ir auginami,jei turės leidimąpatekti į ES rinką.“Pasak mokslininkės,tyri-tikėtina, kad lietuvių mokslininkai būtųaiškiai parodę, kaip ir kiek rapsai gali išplistiir pakenkti bioįvairovei.Vienas iš užsienio kompanijų tikslų –patikrinti, kaip GM kultūros augtų Lietuvossąlygomis. Pasak VU GMF docentės,tokie tyrimai atliekami ne tik su GM kultūromisir vadinami rajonavimu. „Truputįšiauriau ar piečiau ir klimato sąlygos keičiasi.Tai turi įtakos sėklų susiformavimui,brandai. Užtektų pažymėti, kad Lietuvanetinka būtent šiai kultūrai, ir ji nebūtųauginama Lietuvoje“, – apie galimą tyrimųnaudą kalba docentė. Tačiau priduria,kad „BASF“ ar kitos kompanijos, kurdamosGMO, tikisi, kad jie pateks į rinką.Doc. L. Kalėdienė ramina: „Tai nereiškia,kad jei bus pasakyta „tinka“, visą Lietuvąužvers GMO. Tam sukurtos institucijos,vertinančios ne tik kultivavimo galimybes,bet ir GMO riziką.“Prof. Č. Kalenda taip pat mano, kada priori atmesti galimybę neleisti Lietuvojeauginti GM kultūrų vargu ar būtųtinkamas sprendimas. Tačiau, jo nuomone,skubėti neverta, reikėtų atidžiau patyrinėtikitų šalių patirtį auginant GMOir visapusiškai įvertinti rezultatus: „Jukdabar tokių kultūrų yra didžiuliai plotai,mokslininkai juos stebi ir tiria, ir kai kasaiškėja, jei, žinoma, mokslininkai, veikiamiverslo kompanijų, neslepia ir neiškraipoinformacijos.“Apsauga nieko nepraleidžia?„Susijaudinta buvo dėl 1,8 aro(180 kvadratinių metrų) GM rapsų.Spaudoje buvo klaidinama, kad busužsėti dideli plotai. Į 1,8 aro atskristųnedaug bičių, apie žalą ekologiniamsūkiams ir bitininkams juokinga kalbėti,– aiškina docentė L. Kalėdinė. – Bitėskeliauja nuo žiedo prie žiedo. GMžiedadulkes jos būtų palikusios antįprastinių, genetiškai nemodifikuotųrapsų, kuriais planuota apriboti GMrapsų lauką 10 metrų aplink.“Lietuvos žemdirbiai, ypač ekologinėsžemdirbystės atstovai, nuogąstavo, kadGM rapsai gali susikryžminti su įprastiniais,mat ekologiškoje produkcijoje draudžiamiGMO. Žemės ūkio ministerija taippat prieštaravo GM augalų auginimui Lietuvoje.„Susijaudinta buvo dėl 1,8 aro (180 kvadratiniųmetrų) GM rapsų. Spaudoje buvoklaidinama, kad bus užsėti dideli plotai. Į1,8 aro atskristų nedaug bičių, apie žaląekologiniams ūkiams ir bitininkams juokingakalbėti, – aiškina docentė L. Kalėdienė.– Bitės keliaujanuo žiedo prie žiedo.GM žiedadulkes josbūtų palikusios antįprastinių, genetiškainemodifikuotų rapsų,kuriais planuota apribotiGM rapsų lauką10 metrų aplink.Buvo paruoštos žiedadulkiųgaudyklės– vėjo nešiojamosžiedadulkės turėjokristi ant nevaisingų,neduodančių sėklų,vadinamųjų vyriško5


tyrinėjimaiGM bulvių laukai Švedijoje. GM bulvės dažniausiai beveik neturi žiedų.sterilumo rapsų. Bet kokios giminingoskultūros, t. y. kiti kryžmažiedžių šeimosatstovai – garstyčios, svėrės aplink nemažiau 50 metrų atstumu būtų buvusiosišravėtos, mechaniškai išrinktos. GiminingųGM rapsams kultūrų nebūtų kilometroatstumu. GM rapsų auginimui buvoparinktas toks regionas, kuriame vyraujapievos, ganyklos, o jose pagrindinės kultūrosyra motiejukas, dobilas – jos negalikryžmintis su rapsais.“Pasak mokslininkės, nėra jokių – nei teorinių,nei praktinių – galimybių, kad toksplotas pakenks Lietuvos florai ir faunai.Kėdainių rajone kukurūzus planuota auginti25 aruose (2500 kvadratinių metrų).„Buvo numatyta, kad plotus, skirtus GMaugalams, iš trijų pusių sups miškas, šalianebus dirbamų laukų su ta pačia kultūra,todėl laukuose turėtų lankytis mažiau įvairiųvabzdžių. Plotai būtų aptverti tvora,kad iš miško atėję gyvūnai negraužtų pasėlių,– apie apsaugą nuo GMO paplitimopasakoja docentė L. Kalėdienė. – Buvonumatyta techniką atvežti ir išvežti vilkikais,nenaudoti kituose plotuose. Derliusbūtų buvęs surenkamas į atskiras talpas, josužantspauduojamos ir išvežamos į Švedijątyrimams. Plotas, kuris būtų buvęs užsėtasGM kultūromis, po to ketverius metusbūtų nenaudojamas, turėjo būti paliktaspūdymas, išrenkant sudygusius užsilikusiųsėklų daigus.“L. Kalėdienės nuotr.voje: „Tik gerai įvertinus, atlikus tyrimusiš įvairių medicinos šakų bus galima pasakyti,ar GM kultūros galėtų būti auginamosLietuvoje. Turės praeiti daug laiko,kad alergologai tam pritartų. Be to, irLietuvos visuomenė tam dar nesubrendusi“,– aiškina profesorė R. Dubakienė. Beto, ji mano, kad iš „ubagystės“ Lietuvosmokslininkai gali ir parsiduoti užsienioGMO kompanijoms.Mokslininkė įsitikinusi, kad žmogausėjimas prieš gamtą atsisuka prieš jį patį.Yra teorijų, kad ir AIDS virusą sukūrėžmogus. Kompiuterinius virusus taip patkuria žmonės. „Žmogaus prigimtis yraPasak Lietuvos mokslų akademijosAlergologijos komisijos pirmininkės, Respublikinioalergologijos centro vadovės,Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto(VU MF) profesorės habil. dr. RūtosDubakienės, alergologai pasisako prieš tai,kad GM kultūros būtų auginamos Lietunevaldoma.Taip pat ir su genų inžinerija…“– svarsto prof. R. Dubakienė. Josnuomone, manipuliacijos, susijusios sugyvybės pagrindu, turi būti griežtai reglamentuotosir kontroliuojamos.Respublikinio alergologijos centro vadovėsako, kad yra didžiulė grėsmė, jogGMO gali būti nauji alergenai. „Alergijayra neįprasta reakcija į aplinkoje esančiasįprastas medžiagas: maisto produktus,namų dulkes, augalų žiedadulkes ir kt.Alergiją sukeliančios medžiagos – alergenai– yra baltymai. Jeigu įterpi į augaląnaują geną, galutinis produktas bus naujasbaltymas. Jis gali būti potencialus alergenas“,– aiškina prof. R. Dubakienė. Tačiauar tikrai yra būtent taip, ar alergijąsukėlė GMP, alergologai kol kas negalitiksliai pasakyti, mat tai įrodančių tyrimųnėra. Tiesa, Austrijos mokslininkai bandysnustatyti GMP alergeniškumą. Anotprofesorės, GMO nesudaro nė vieno procentoproblemų, kylančių dėl alergijų.„Genetiškai modifikuodamas, vienuatveju į geną įterpi ką nors, kitu atveju– išimi. Galima išimti tam tikrus baltymus„Tik gerai įvertinus, atlikus tyrimusiš įvairių medicinos šakų bus galimapasakyti, ar GM kultūros galėtų būtiauginamos Lietuvoje. Turės praeitidaug laiko, kad alergologai tam pritartų.Be to, ir Lietuvos visuomenėtam dar nesubrendusi.“Alergologai – priešGMO auginimą Lietuvoje6


ir padaryti maisto produktus be alergenų– alergijos nesukeliančius žemės riešutus,vėžiagyvius, kivius, obuolius ir kitus skanumynus.Šiuo metu tuo užsiima Austrijosmokslininkai“, – pasakoja VU MFprofesorė.Achilo kulnas – genų žymenys„GMO vadinami transgeniniais organizmais,nes į jų genomą įterpiamas svetimasDNR „gabaliukas“. Kai sugalvojama,kad reikalinga viena ar kita savybė,įterpiamas genas, atsakingas už tos savybėsraišką. Norint nustatyti, ar norimas genaspersikėlė, ar ne, jį reikia pažymėti. Dažniausiainaudojamas žymuo – genas, kurisnulemia atsparumą antibiotikams. SuDažniausiai GMO turiproduktai iš šių augalų:rapsųkukurųmedvilnėsbulviųsojųL. Binkauskienės nuotr.Genai gali būti „pernešami“ ir rankiniu genų šautuvu – įaugalą mechaniškai įšaunamos bakterijos, virusai ar DNRdalys, kurios turi reikalingą geną. Jos paprastai būna apvelkamosaukso arba platinos dulkėmis, kad būtų kietesnės.L. Kalėdienės nuotr.Remigijaus Vasiliausko nuotr.įterptu genu keliauja ir žymuo. Vertindamimodifikuotų mikroorganizmų augimąant terpių, kurių sudėtyje yra antibiotikų,sužinome, ar genas sėkmingai persikėlė“,– genetinio modifikavimo technologijąpaaiškina GMO ekspertų komiteto narėdoc. L. Kalėdienė.Kaip žymenys pasirenkami genai, atsakingiuž atsparumą antibiotikams, nenaudojamiemsarba retai naudojamiemsgydymo tikslais, pavyzdžiui, kanamicinui,neomicinui, paromicinui ir kt. Į GM kukurūzus,kuriuos norėta auginti Lietuvoje,buvo įdėtas kanamicino žymuo, į rapsus– neomicino. Pastarasis kartais naudojamasveterinarijoje. Docentė L. Kalėdienėpasakoja, kad seniau, pradėjus darytigenetines modifikacijas, kaip žymenysbuvo įterpiami genai, atsakingi už atsparumąplačiai vartojamiems antibiotikams,pavyzdžiui streptomicinui, tetraciklinui.„Jeigu GMO kūrimui panaudotas genasatsakingas už atsparumą plačiai medicinojenaudojamiems antibiotikams, toksGMO nepateks į ES rinką. Dabartiniumetu naudojant šiuolaikines technologijassiekiama, kad prieš GMO teikimą į rinkągenų žymenys, atsakingi už atsparumą antibiotikams,būtų „iškerpami“, – aiškinamokslininkė.Pasak docentės L. Kalėdienės, genųžymenys yra Achilo kulnas kalbant apiegenetines modifikacijas: „Transgenų pernašaį kitas rūšis gali suteikti joms neprognozuojamųar net žalingų savybių,pavyzdžiui, atsparumą antibiotikams. Taireiškia, kad atsiranda antibiotikams atsparūsmikroorganizmai, ir mes galime nebepajėgtisusitvarkyti su patogenais – ligųsukėlėjais, nuo kurių apsaugoti tradiciniaiantibiotikai nepajėgs.“„Dabar stengiamasi naudoti kitokiusnaujos kartos žymenis, pavyzdžiui, fluorescuojantįgeną, kurio raiška matoma,saugi, niekam nekenkia“, – su GMO naujovėmissupažindina mokslininkė. Tačiaukol kas dauguma genų žymenų tebėra genai,lemiantys atsparumą antibiotikams.Superpiktžolių pavojus„Gamtoje natūraliai egzistuoja bakterijaBacillus thuringiensis, kurios ląstelėje yrakristalo pavidalo toksinas – vabzdžiamsnuodinga medžiaga. Jeigu geną, kuris atsakingasuž šio toksino gamybą, įterpiameį augalą, vabzdžiai, paragavę tokio lapo,žūsta, – apie vabzdžiams atsparius GMaugalus pasakoja doc. L. Kalėdienė. – Tačiautoks GM augalas gali sunaikinti ne tikžalingus, bet ir į Raudonąją knygą įrašytusvabzdžius. Šalia naudos yra rizika, kuriąvisada reikia įvertinti.“ GM augalai, kuriuosedėl įterpto geno susidaro baltymas– toksinas – taip pat gali sukelti žmogaussveikatos sutrikimus – toksikozę, alergiją.„Kai iš atsparių herbicidams GM augalųgenas, atsakingas už šį atsparumą, patenkaį giminingus augalus, šie taip pat gali taptiatsparūs herbicidams. Jei tie giminingi augalaiyra piktžolės, vystosi vadinamosiossuperpiktžolės. Kovai su jomis tenka imtispapildomų priemonių, – apie su GMaugalais susijusius pavojus kalba docentė.– Norint jas išnaikinti, reikia naujų herbicidųar didesnių esamų chemikalų kiekių.Atsiranda pavojus padidintai chemizacijai– į aplinką patektų dideli ją teršiantys chemikalųkiekiai.“Apie trečiųjų šalių GMP – jokių žiniųDocentė L. Kalėdienė pati sako kolkas nenaudojanti GMP: „Nėra pakankamaityrimų, kad jie visiškai saugūs. GMaliejus, krakmolas, cukrus teoriškai turėtųbūti saugūs, nes genas yra įterpiamas tik įbaltymą.“7


tyrinėjimaiGMO pasiskirstymas pagal savybes:atsparumas herbicidams 69 proc.atsparumas vabzdžiams 21 proc.abi aukščiau paminėtos savybės 7 proc.atsparumas virusams 3 proc.derliaus kokybės gerinimas 0,2 proc.Šalys augintojosDaugiausia GM augalų laukų yra Amerikoje, Kinijoje,Brazilijoje, Meksikoje, Argentinoje, Kanadoje,iš ES šalių – Ispanijoje, Prancūzijoje, Olandijoje.Šaltinis: doc. L. Kalėdienės prezentacijaGM rapsai, kuriuos norėta auginti Lietuvoje,nuo įprastinių rapsų skiriasi tuo,kad juose yra daugiau nesočiųjų rūgščių.Aliejus iš tokių rapsų, anot doc. L. Kalėdienės,pagal kokybę prilygtų alyvuogiųaliejui, kuris yra sveikesnis. „Ištirta, kadpalmių aliejus dėl savo sudėties nėra tinkamasnaudoti kasdien. Klausimas, kasblogiau – ar palmių, ar GM rapsų aliejus“,– svarsto biomedicinos mokslų daktarė.Docentė pasakoja, kad Kinijoje auginamadaug GM augalų, o jų produktai neturilydraščių, ar yra pagaminti iš GMO. Pasakdoc. L. Kalėdienės, neturint informacijos,kokia genetinė modifikacija buvo padaryta,neįmanoma nustatyti, ar ji apskritaibuvo padaryta, o tyrimai yra labai brangūs.„Kai produktai įvežami iš trečiųjųvalstybių be jokios informacijos, be jokiųdokumentų, mus gali užversti kuo nori, irneturime jokio ginklo tam pasipriešinti“,– apibendrina VU GMF docentė. Pasakmokslininkės, produktų iš GMO taip patneprivaloma ženklinti Ukrainoje, Bulgarijoje,Turkijoje.Europoje ant maisto produktų žymima,ar jų sudėtyje yra GMO, tačiau privalomižymėti tik tie produktai, kuriuose GMOyra daugiau nei 0,9 proc.Genetinio modifikavimotechnologijos – vaistų gamybaiGMO ekspertų komiteto narė doc. LilijaKalėdienė pasakoja „Eurobarometro“apklausose randanti „linksmų“ dalykų:apie 30 procentų apklaustų žmonių mano,kad genus turi tik GMO. „Įdomiausia, kadŠvedijoje iš GM kukurūzų gaminamas alus „Kenth“L. Kalėdienės nuotr.žmonės palaiko biotechnologijųvystymąsi, farmacijosvystymąsi, kurisusijusi su GMO, tačiauyra nusiteikę prieš GMOkūrimą“, – komentuojadocentė.Kai genetinės modifikacijostechnologija naudojamavaistų gamybai,apskritai nediskutuojama,ar jie gali būti naudojami,ir, pasak docentės, iš dviejų blogybiųrenkamasi mažesnė: „Jeigu žmogusserga vėžiu ir jam pasako, kad gyventi likometai, bet yra galimybė pratęsti gyvenimą,pagerinti jo kokybę, naudojant tokiusvaistus, kas svarstys? Kai reikia išgelbėtižmogaus gyvybę, negali būti kalbama,leisti ar neleisti.“ Biomedicinos mokslųdaktarė pabrėžia, kad tai, jog vaistams gamintinaudojama genetinės modifikacijostechnologija, nereiškia, kad vaistų sudėtyjeyra GMO: „Paprastai vaistuose yraGMO veiklos produktai. Paprastas insulinasir pagamintas naudojant GMO yravisai identiški.“Naujausios biotechnologijos kuriantvaistus, kuriuose naudojami GMO, įdiegtosir Lietuvos įmonėje „Sicor Biotech“,gaminančioje preparatus, skirtus gydytionkologinius, virusinius susirgimus, augimosutrikimus.Tokių pat vaistų galima pagaminti išnatūralių medžiagų, bet, anot mokslininkėsL. Kalėdienės, vaistų kiekis būtųmažesnis, o savikaina – didelė. „Pradedantgaminti vaistus naudojant genų inžinerijostechnologijas buvo tikimasi, kadjų bus pagaminama žymiai daugiau ir jiebus pigesni, pagalba bus suteikta žymiaididesniam skaičiui ligonių. Tačiau vaistųtyrimai, kontrolė, registracija užtrunkagana ilgai, tam reikia brangios įrangos, taiatitinkamai padidina jų savikainą“, – pasakojabiomedicinos mokslų daktarė.Grėsmė ekosistemai?„Indijoje žmonės dažniausiai valgo ryžius.Kadangi luobelės nuimamos, ryžiainupoliruojami, prarandama labai daug vitaminų.Genetiškai modifikuojant – įterpusgeną, atsakingą už„Kai genetinės modifikacijostechnologija naudojamavaistų gamybai, apskritainediskutuojama, arjie gali būti naudojami ir,pasak docentės L. Kalėdienės,iš dviejų blogybiųrenkamasi mažesnė.“„Spręsdami ekonominesproblemas – siekdami GMmaistu pamaitinti badaujančius– galime sukeltinepalankių ekologiniųpokyčių, šalia dabar egzistuojančiųgamtosauginiųproblemų gali iškilti naujosir kur kas pavojingesnės.“provitamino A sintezę– buvo sukurti auksiniairyžiai, ir tai išsprendėavitaminozės klausimą“,– pasakoja doc. L. Kalėdienė.VU Filosofijos katedrosprofesorius ČeslovasKalenda sako, kadsprendžiant su GMO susijusiusklausimus reikialaikytis utilitaristinės etikos(pagrindinę jos nuostatąatspindi Jeremy‘io Benthamoteiginys: „kuo didesniožmonių skaičiaus kuo didesnėlaimė“ principo – vertintipagal padarinius. Tačiau šisvertinimas neturi apsiribotiatsižvelgimu vien į tikėtinągerovę dabartinei žmonijai,bet apimti ir ateities kartas.Bioetikos, ypač ekologinėsjos dalies specialistas svarsto,kad spręsdami ekonomines problemas– siekdami GM maistu pamaitinti badaujančius– galime sukelti nepalankių ekologiniųpokyčių, šalia dabar egzistuojančiųgamtosauginių problemų gali iškilti naujosir kur kas pavojingesnės: „Žmogus kišasi įevoliucijos procesą. Genų inžinerija leidžiažmogui kurti naują pasaulį, kurio raidosdėsniai nežinomi ir kuris išliks amžiams.Dėl GMO poveikio gali iš esmės pakistiekosistema, o šie pokyčiai pasiekti tokį tašką,kad mes sulauksime neprognozuojamųpadarinių. Tad utilitaristų principo negalimaabsoliutinti, nes kol kas mokslo pažanganeteikia galimybės viską tiksliai numatyti.Lietuvai, kuri kol kas išsaugojo palygintigerą natūralią aplinką ir kuri orientuojasiį ekologinio žemės ūkio plėtrą, ekologinisGMO aspektas ypač aktualus.“„Amerikiečių mokslininkė Siuzana Vurteltyrimais įrodė, kad GMO natūraliojeaplinkoje sukelia negatyvias pasekmes.JAV ir Didžiojoje Britanijoje dideli plotaibuvo apsėti GM grūdinėmis kultūromis.Tų augalų žiedadulkės, perneštos į kitusaugalus, pavyzdžiui, karpažolę, išskyrėpienines sultis ir jomis nužudė peteliškiųrūšį Monarchas“, – pavyzdį pateikia profesorius.Docentė L. Kalėdienė sako, kadtaip atsitiko, nes genetinio modifikavimotechnologijos dar nebuvo pakankamai ištobulintos.Dėl tos pačios priežasties, anotmokslininkės, nuo GMP mirė daug pavojingomisalergijomis susirgusių žmonių.„Apdairumas, atsargumas, toliaregiškumas,humaniškumas, visuomenės informavimasir švietimas, atsižvelgimas įžmonių nuomonę, jų teisių ir interesųpaisymas“, – tokius moralinius principus,kuriais turėtų remtis auginantys, tiriantysir nusprendžiantys tiekti į rinką GMO,vardija bioetikos problemastyrinėjantis mokslininkas.Kartu profesorius pabrėžia,kad nepakanka etinių principų,reikia tiksliai teisiškaireglamentuoti, numatyti,kas bus atsakingas už GMOpadarinius ekosistemai beižmogui ir kas kompensuosnuostolius. Jo manymu,apie GMO turi spręsti ne tiksiauras specialistų ratas, betir visuomenė.8


Light in lightProf. Dr. Hab. Audrius DUBIETIS,Marta PIGAZZINI,Prof. Dr. Paolo DI TRAPANIDifferent colours of the sky, the sun, clouds, rainbows, halos andmany other objects are related to common atmospheric phenomena.Some phenomena are so frequent, that we seldom recognize their beautyanymore. The others, such as the glorious sight of a rainbowwith its vivid colours never cease to amaze. Halos, coronas and cloudiridescence are often overlooked because they are unknown to the observer.Closer insight into fine details allows to rediscover the beautyand nature of the atmospheric phenomena. Besides the artistic beautyof the world in sunlight, atmospheric phenomena can be treated scientifically.Although ideas on understanding the light and colour in naturecan be traced back to the Greek antiquity, the real breakthroughin scientific treatment came just during the ages of Renaissance andEnlightenment, owing to strong relation between the science and art.Artificial rainbow reflected from a single glass sphere.9


tyrinėjimaiThere was no great distinction betweenscientists and artists in those days, andthe paintings, contemporary accounts,have become primary source documentsin the atmospheric and optical sciencestightly linking the history of science andart. Artists as alert and precise observers ofthe sky were among the first explorers ofmany manifestations of the atmosphericphenomena. Certain meteorological issues,such as the signs of changing weatherand diversity of cloud shapes and coloursnoticed by many artists throughout manycenturies had led to historical treatmentsof meteorology and eventually to generalcloud classification scheme by Luke Howardin 1802.An excellent opportunity of attractingpublic attention towards a longstandingconnection between the science and art,visibility of which has nearly been lost nowadays,is given in the context of the SixthEU Marie Curie Chair project STELLA.Besides the scientific actions, the projectaims at investigating natural atmosphericphenomena by means of a spectacularexhibit, which discloses a unique andunexpected impact of scientific knowledgeon our everyday “artistic” perceptionof nature in the field of outdoor lightand-colourphenomena. The approach,which has never been attempted before inany art or science museum, exploits deepenjoyment of naturalistic-art masterpiecesthat can be experienced when interestin the observed phenomena is supportedby a comprehension of the underlyingphysical effects. The goal is attained bynature, the visitor’s eyes will be “opened”and everyday experiences will be seen intheir true colours. The significance is thatthe result will be attained via a fundamentalscientific approach.An exhibition is planned to start onNovember 10, 2007 in Vilnius, organizedas a theatre action performed in sevenseparate rooms, whose content is brieflydescribed here below. Further informationis available at www.vino-stella.eu.The Science and Art TheatreOne of the most pervading optical phenomenain our everyday life is the strikinglyblue colour of the sky. Throughoutthe recorded history of the mankind,numerous efforts to reach a plausibleexplanation of origins of the sky`s bluenesshave been made. The first scientifictreatment of the issue was creditedto the great Italian master and inventorLeonardo da Vinci, who provided tantalizinginsights into the origins of the sky`sblueness. Da Vinci`s curiosity and interestoriginated from his artistic perceptionand the problems he faced in landscapepainting. Almost two centuries later, IsaacNewton was not able to provide a betterexplanation for the blue colour of the sky.The centuries-old enigma was completelysolved only in 1899, when lord Rayleighdiscovered the law of light scattering bymeans of particles of the size much smallerthan the wavelength. Above all, heunderstood that those particles were notdrops of water or dust grains suspendedin the air, but the air molecules or justdensity fluctuations in the air.The great French scientist and philosopherRene Descartes probably was thefirst who applied the scientific approachto atmospheric phenomena on a largescale. His famous Discours de la Methode…(Discourse on the method for rightlydirecting one`s reason and searching fortruth in the sciences) was written in threeparts: Dioptrics, Meteorology and Geometry.Descartes set the law of refractionin meteorology, made a clear distinctionbetween the rainbows and halos. He wasthe first who performed ray tracing givingbirth to modern atmospheric optics andhis methodology has been still in use today.Ancient theatre of Epidaurus, Greece. Photo by Emanuele Favarato.What is scientific knowledge, and howdoes it impact on our everyday perceprealizinga spectacular science-and-art,light-show exhibition, proposing an indoorreconstruction of natural atmosphericphenomena (for the first time worldwide).Various natural events leading to thecolour of the sky, the sun, the air, fog,shadows, clouds, summer storms, rainbowsetc. are all recreated indoors usingunderwater landscapes, movable pools,light-scattering solutions, white-light projectors,lasers, water jets, glass wires andmicro-spheres. Each “simulation” aims ata vivid demonstration of a specific, nontrivial,optical phenomenon (such as theblue shadow in the sunset, or the dark skyabove the rainbow), i. e., those outdooreffects that most people, except artists, oftendo not notice. By being made aware ofthe artist’s ability to capture real – thoughrare or almost imperceptible – features oftion of nature? In amphitheatre visitorsattend a performance where the actor introducesthe very “experience” of light tothem. Pieces by architects, poets, writers,and scientists, commented with the aid ofmusic and art-photography, allow them tocompare art with science and look at bothactions as a theatre performance.The RainbowHow can we see the sun in the rainbow?The reflection and refraction of light in awater droplet is put on the stage by a powerfuldischarge projector, shined towarda large water-filled glass sphere. Visitorsare made to scan a large water cylinder bya colourful laser beam by means of computer-controlledmotorized systems, thus10


Natural (left) and artificial (right) rainbow reflected from a waterfall. The simulation allows enhancement of the fine details: the interference fringes, the bright arch below the rainbowand the dark zone (Alexander’s dark band) above.Colours of the Airto learn how water droplets behave. Along array of cylinders outlines collectiveeffects produced by several droplets. Finally,a shining rain shower recreates thetrue rainbow indoor, where features rarelyseen in the open air, are disclosed. In thisscenario, the rainbow appears as a spectacular,virtual image of the sun, whoseunique characteristics happen to appear inmany contexts in our everyday experienceof sunlight.Is the air just a transparent object? Whydo painters tinge distant objects in blue?Visitors learn about the unique light-diffusingproperty of the atmosphere wherevery small particles can be seen to diffusethe blue component of the impingingwhite light by comparing (natural and urban)landscapes immersed in pure waterand in suspension of glass nano-spheresin water. The sky is seen not just overour heads, but among us and the objects,even at distances as short as inside town.Art masterpieces, presented with musicalplayback, teach visitors how to seethe sky even in their own houses. Spectacularminiaturized reconstruction ofVilnius, suitably placed under glass-watersuspension, allow visitors to discoverthe unique beauty of the sky inside theirhome town.Simulation of light diff using in the atmosphere: top left – no atmosphere, top right – simulated underwater atmosphere, bottom – photos showing how distant objects turn blue.11


tyrinėjimaiReconstruction of lunar (top) and terrestrial (bottom)landscapes illuminated by the sunlight. Diff erent coloursof the sky, objects and their shadows appear due to thepresence of the atmosphere.Light in the History of ArtLet us consider why “to see” and “tounderstand” mean almost the same inseveral languages. The crucial importanceof “light and vision” as structural elementsin several cultures is revisited by14-panel excursion over “light in the historyof art”, from ancient Egypt cultureuntil modern times.Reflection of the sunlight: artist`s impression(Vincent Van Gogh) and a modern photograph.Colours of the ShadowIs the shadow a grey object? Is the skyred at sunset? Objects are indeed seen tobecome reddish in the sun-setting lightby letting the light to traverse a long pathin the reconstructed, underwater atmosphere.The sky, however, maintains itsblue colour and shines intense blue lightover the scene. Under the sky, shadowsare never grey, but blue, the effect becomesmore and more evident when the sunis setting down. Visitors are allowed tochange the length of the ray path in theatmosphere, to insert clouds at the horizonor just over the scene, and to changerelative intensity of the sun and sky lightby means of computer-controlled motorizedsystems. Music and poems about lighthelp to grasp the origin of various coloursduring different hours, seasons and meteorologicalconditions. Underwater modelsallow visitors to re-discover Vilnius architectureunder sky and sunlight.Detail of the wall painting on the tomb of Nefertari, Valley of the KingsThe Cathedral of Rouen by Claude Monet (left) and the indoor reconstruction with the afternoon illumination (right).Sky and SunWhy do the eyes enjoy the merging ofblue with red-yellow tones? Why is such acolour approach used so often by paintersin classical as well as modern art? In theshow, a model of the Rouen cathedral isilluminated by seven coloured projectors,which reconstruct the sun and sky lightduring the course of the day. Several hundredpaintings are revisited with the helpof music and poetry, starting with thefamous “cathedral series” by Monet andending with contemporary masterpieces.Surprisingly, their beauty is found to beentangled with the by-chromatic inherentnature of the outdoor light, coming fromthe sun and the sky.12


tyrinėjimaiAr galimaišmatuotiskausmą?Doc. dr. Rūta SARGAUTYTĖ„Nekentėk skausmo tyloje“, – ragina Europosskausmo draugijų federacija, 2004 m.Ženevoje priėmusi deklaraciją, kuria įtvirtinamakiekvieno žmogaus teisė į skausmomalšinimą. Spalio 11-oji paskelbta visuotinekovos su skausmu diena, skausmas pripažintaspenktuoju gyvybiniu rodikliu, kuriamiskausmo gydymo standartai. Prie šio judėjimoprisideda ir Lietuvos skausmo draugija,sutelkusi įvairių specialybių atstovus.Nors skausmo problema svarbi daugeliuimūsų ir labai aktuali visuomeniniupožiūriu, mokslas šioje srityje gerokai lenkiapraktinę pagalbą kenčiantiems skausmus,ypač ilgalaikius, įsisenėjusius. Darvisai neseniai pirmojo Lietuvoje skausmoSkausmo medicinos pradininkasanesteziologas JohnasBonica pavadino skausmąXX a. amžiaus epidemija,M. J. Cousinsas – tyliąja XXIamžiaus epidemija. Vidutiniškai20 proc. europiečių nuolatkenčia lėtinius skausmus, –Europai per metus tai kainuojadešimtis milijardų eurų.Mikaelio Syvajarvi nuotr., growingart.segydymo centro įkūrėja gydytoja Janė Baublienėteigė, kad skausmas tebėra vienas išblogiausiai malšinamų simptomų ir viena išvisuomenės nusivylimo medicinos pagalbapriežasčių (Baublienė, 2006). Skausmo gydymokliūčių atsiranda dėl ligonio baimių,klaidingų gydytojo nuostatų ir teisinių barjerų.14


Skausmas – ir naudingas,ir žalingasSkausmas yra daug sudėtingesnis reiškinys,negu buvo manoma anksčiau. Žinoma,neklysta tie, kurie mano, kad skausmas– sveikatos sarginis šuo, kaip jį apibūdinodar senovės graikai. Skausmas informuojamus apie kūno sistemų funkcionavimą irįspėja apie organizmui gresiantį pavojų,verčia ieškoti pagalbos.Moksliniai sportininkų tyrimai (Vaisetaitė,Sargautytė, 2005) rodo, kad skausmasne visuomet suvokiamas kaip žalingas.Pavyzdžiui, skausmas sporte – ne tikgrėsmės ar žalos ženklas, bet perspėja,kai peržengiamos galimybiųribos, moko pasirinkti treniruočiųkrūvį.Tačiau medicinos specialistai visamepasaulyje pradeda suprasti, kadįsisenėjęs skausmas, liovęsis būtisveika nervų sistemos funkcija, tampaproblema ir turi būti gydomaskaip savarankiška liga (Baublienė,2006).Reikia pabrėžti esminį skirtumątarp ūminio ir lėtinio skausmo– ūminis skausmas praeina gyjantaudiniams, be to, jis dažniausiai atitinkaaudinių pažeidimo lygį, tuotarpu lėtiniam skausmui daro įtakąvisai kiti veiksniai, ne pažeidimas.Ne visuomet iki galo aišku, kodėlskausmas tampa lėtiniu, žinoma tik,kad kuo ilgiau tęsiasi skausmas, tuodaugiau pavojų jam įsigalėti, – irdėl skausmo signalo įvesties į nervųsistemą netgi nepažeidus audinių,ir dėl fizinio aktyvumo stokos (kaiprarandama gera fizinė būklė), ir dėlžmogaus minčių apie skausmą, ir dėltokių emocinių būsenų kaip depresijaar nerimas. Netgi pašalinus priežastį,lėtinis skausmas nebeišnyksta.Specifiškumo ir „vartų kontrolės“teorijosPrancūzų filosofas Rene Descartesas1664 m. pirmasis pavaizdavo „skausmokelią“ ir suteikė pagrindą vadinamajaispecifiškumo teorijai. Pagal ją skausmointensyvumas yra tiesiogiai susijęs su audiniųpažeidimo laipsniu. Dabar manoma,kad specifiškumo teorija galioja tik tamtikriems pažeidimo tipams, nes žmogausskausmą veikia daug „pašalinių“ veiksnių:kontekstas (pvz., sportininkas žaidimoįkarštyje gali nepajusti rimto sužalojimo),lūkesčiai (gerai žinomas placebo efektasmedicinoje, kai teigiamas medicininispoveikis pacientui atsiranda ne dėl specifiniogydymo cheminėmis ar fizinėmispriemonėmis, bet greičiau dėl aplinkybių).Specifiškumo teorija nepaaiškina irfantominio galūnės skausmo, kai patyręamputaciją pacientai ir toliau jaučia lėtinįAndriaus Bulotos nuotr.mas. Pagal ją iš periferinės nervų sistemosateinantis signalas apie skausmą, priešpakliūdamas į galvos smegenis, atsiduriaties „vartais“ stuburo smegenyse, kurieatsidaro ar užsiveria priklausomai nuodaugelio veiksnių (tarp jų ir dėl „nurodymųiš aukščiau“, t. y. iš galvos smegenų).Vartams atsidarius skausmo signalai lengvaiperduodami ir skausmas bus stiprus,o vartams užsidarius skausmo signalamsneleidžiama pasiekti galvos smegenų irskausmas nepajuntamas. Taigi sensoriniai,kognityviniai ir emociniai veiksniai gali irsustiprinti skausmo sukeliamą kančią, irpadėti ją sumažinti ar visai išvengti.R. Melzacko ir P. Wallio teorija keičiapožiūrį į tai, kaip gali būti suprantamas,apibūdinamas ir gydomas lėtinis skausmas.1973 m. įsikūrusi Tarptautinė skausmotyrimų asociacija apibrėžia skausmą kaipnemalonų sensorinį ir emocinį potyrį,susijusį su esamu ar galimu (potencialiu)skausmą galūnėje, kurios neteko.Į šiuos klausimus atsakė nauja skausmoteorija, paaiškinanti psichikos ir galvossmegenų svarbą suvokiant skausmą. Tai„vartų kontrolės“ teorija, kurios autoriai– kanadiečių psichologas Ronaldas Melzackasir britų neurofiziologas PatrickasWallis (įstabus tarptautinio ir tarpdisciplininiobendradarbiavimo pavyzdys!). Šiteorija, paskelbta 1965 m. žurnale „Science“,tarsi atvėrė vartus psichologiniamsskausmo tyrinėjimams.„Vartų kontrolės“ teorija suteikia fiziologinįpagrindą tokiam sudėtingam (iš esmėspsichologiniam – nes skausmas yrasubjektyvus potyris) reiškiniui kaip skausaudiniųpažeidimu arba nusakomą tokiopažeidimo terminais. Ši skausmo samprataatspindi šiuolaikišką požiūrį į skausmoproblemą, kai bet koks skausmas laikomasrealiu, net jei jo priežastys psichologinėsar socialinės.Skausmo matavimo problemaSkausmas – subjektyvus potyris, nematomas,negirdimas ir neapčiuopiamas. Pagrindinisžinių apie skausmą šaltinis – patsžmogus, jo elgesys – žodinė ir nežodinėišraiška, kuri gali svyruoti nuo spartietiškostoicizmo iki ašarų ir isterinių reakcijų.Pacientai vaizduoja skausmą palyginimais„lyg“, „panašiai kaip“ ir kt. Nesugebėjimastiksliai perduoti savo išgyvenimųtrukdo įtikinti kitus, kadskauda.Medicinoje nuo seno ieškoma„objektyvių“ skausmo įvertinimobūdų, bet niekam nepavyko išrastiskausmo indikatoriaus – paprastomatavimo prietaiso, analogiškotermometrui ar barometrui. Laboratorijoseskausmas sukeliamasįvairiais dirgikliais – mechaniniais,terminiais, cheminiais, elektriniais– ir matuojamas to dirginimo intensyvumu.Stengiamasi išgrynintiskausmo pojūtį, darant prielaidą,kad skausmo dydis proporcingasdirginimo intensyvumui. Gyvenimeši logika ne visuomet pasitvirtina.Skausmas nėra paprastas pojūtis,pavaldus psichofiziniams dėsniams,ir skirtinga skausmo dozė žmonėmssukelia nevienodą kančią. Medicininėdiagnozė bando pateikti subjektyvųskausmo potyrį anatominėmisfiziologinėmiskategorijomis, o taine visuomet pavyksta.Vienmatės skausmo skalėsKlinikoje svarbiausia suprasti skausmopriežastis ir jį kontroliuoti. Po Antrojopasaulinio karo, atsiradus poreikiui nustatytifarmakologinio gydymo efektyvumą,visiškai pakako vienmačių skalių – skaitmeninių,žodinių, grafinių. Kas, jei ne pacientas,gali nupasakoti savo skausmą?1948 m. K. D. Keelis pasiūlė labai paprastąžodinių apibūdinimų skalę: „stiprusskausmas“, „vidutinis skausmas“, „silpnasskausmas“, „nėra skausmo“. Žodinio rangavimoskalių populiarumą lemia jų paprastumas,tačiau tyrimai nurodo ir jųtrūkumus. Visų pirma skausmo matavimąriboja žodžių pasirinkimas, tad pacientaskartais priverstas pasirinkti netinkamąžodį. Apskaičiuota, kad Lietuvos populiacijojeoptimali skalė turėtų būti sudarytaiš 4 žodinių skausmo apibūdinimų: „silpnas“,„nei silpnas, nei stiprus – vidutiniointensyvumo“, „stiprus“, „nepakeliamas“skausmas (Pakula, 1984). Analogiškai sudarytosir skaitmeninio rangavimo skalės,15


tyrinėjimaikai paciento prašoma įvertinti savo skausmointensyvumą kelių balų sistema, pvz.,nuo 0 iki 10 ir pan.Medicinos moksle ir praktikoje ypačpopuliari E. C. Huskissono (1974) vizualausatitikmens skalė (Visual AanalogueScale – VAS). Tai 100 mm ilgio tiesės atkarpa,kurios kraštinės reikšmės – „nėraskausmo“ ir „nepakeliamas skausmas“.Paciento prašoma pažymėti šiame intervalesavo jaučiamą skausmą, o po to liniuoteišmatuojamas nurodytos atkarpos ilgis.Taip gaunama skaitmeninė skausmo intensyvumoišraiška leidžia įvertinti skausmopokyčius gydymo metu. VAS galibūti ir horizontali, ir vertikali, o pastaruojumetu parengtos patogios „kišeninės“VAS, primenančios 10 cm ilgio liniuotę,kurioje pacientas judindamas permatomąslankiklį su vertikaliu brūkšneliu pažymivaizdinį savo skausmo atitikmenį, o tyrėjaskitoje liniuotės pusėje fiksuoja VASrodmenį. Panašios į VAS ir vaizdinio rangavimoskalės, tik išilgai 100 mm atkarposdar užrašomi tarpinio intensyvumo žodiniaiapibūdinimai „silpnas“, „vidutinis“,„stiprus“. VAS pranašumas – ji jautresnėskausmą malšinančių priemonių poveikiui,padeda nustatyti mažiausius pasikeitimus,be to, šis metodas itin paprastas irpatogus. Ir dar – ši skalė nepriklausomanuo kalbos. VAS rekomenduojama naudotivaikams nuo 7 metų amžiaus, o mūsųpatirtis rodo, jog menko išsilavinimo irlabai konkretaus mąstymo tiriamieji nevisuomet supranta VAS sąlyginumą, todėllabai svarbu aiškiai suformuluoti instrukciją(Sargautytė, 1992).Tačiau sunku įvertinti skausmą žmonių,kurie žodžiais nesugeba išsakyti savojutimų (kūdikiai ir maži vaikai, turintyskalbos sutrikimų ar ribotų protinių gebėjimųasmenys). Jiems geriau suprantamosįvairios „veidukų“ skalės, kai prašomapasirinkti iš skirtingos mimikos nupieštųveidukų tą, kuris labiausiai atitinka tiriamojosavijautą.Daugiamatės skausmo skalėsVienmatėmis skausmo skalėmis matuojamaskiekybinis skausmo aspektas– „kiek“. Tuo tarpu R. Melzackas (1975)teigė, kad „vaizduoti skausmą tik intensyvumoterminais – tai tas pats, kas vaizduotiregimąjį pasaulį vien šviesa ir šešėliais,neatsižvelgiant į formą, spalvą, faktūrą irdaugybę kitų vizualaus potyrio matmenų“.Beje, ir skausmas turi savo „spalvą“– taikant spalvinį santykių testą patiriantiemslėtinį sąnarių skausmą ligoniamsgauta, kad 52 proc. tirtų suaugusių ligoniųdidžiausią skausmą, kurį kada nors patyrė,sieja su juoda spalva, o 23 proc. – su raudona(Sargautytė, 1993). Toliau pagal pasirinkimodažnį sekė pilka, tamsiai mėlynair kitos spalvos. Įdomu, kad juoda spalvabuvo siejama su skausmo sąlygota emocinebūsena („nesinori gyventi“, „viskasjuoda“), o raudona – tai „kraujas“, „uždegimas“,„aštrus skausmo pobūdis“.Remdamiesi „vartų kontrolės“ teorija,R. Melzackas ir W. S. Torgersonas sukūrėskausmo vertinimo instrumentą, populiarųir taikomą visame pasaulyje – McGilloskausmo klausimyną. Jį sudaro žodžiai,apibūdinantys skausmą pagal skirtingusjo išgyvenimo aspektus: sensoriniai-diskriminaciniai(pvz., pulsuojantis, aštrus irkt.), motyvaciniai-afektiniai (pvz., baisus,keliantis nerimą) ir kognityvieji-vertinamieji(pvz., silpnas, stiprus) skausmo apibūdinimai.Kadangi tikslius atitikmenis 78skausmą apibūdinantiems žodžiams sunkurasti, tiesioginis vertimas į kitas kalbas neįmanomas– kiekvienoje kalboje skausmasturi savitą semantinį lauką. Faktiškai Mac-Gillo skausmo klausimynas kiekvienoješalyje turėtų kuriamas iš naujo, remiantisautorių nurodytais principais.Iš 77 dažniau ir rečiau vartojamų lietuviškųžodžių skausmui apibūdinti atrinkomeseptynis sensorinio ir aštuonisemocinio atspalvio žodžius, kuriuos dažniausiaipasirinko sergantieji sąnarių ligomispacientai savo skausmui apibūdinti(Sargautytė, 1992). Ranguojami keturiaisintensyvumo laipsniais nuo „visai ne“ iki„labai“, žodžiai ir sudarė pagrindą Sąnariųskausmo klausimynui. Šis klausimynaspadeda įvertinti kiekybinius ir kiekybiniussąnarių skausmo aspektus, gydymo efektyvumą.Lietuvoje tik 2004 m. sveikatos apsaugosministro įsakymu nustatyta būtinosiosmedicinos pagalbos paslaugų teikimoesant skausmui tvarka, patvirtintos lietuviškosiosskausmo intensyvumo vertinimoskalės.Vilniaus universitete Klinikinės ir organizacinėspsichologijos katedroje nuo1990 m. vykdomi skausmo psichologiniųaspektų tyrimai.Matuoti skausmąar vertinti asmenį?Psichologijos mokslas ir praktika praplėtėsupratimą apie skausmą. Skausmas– realus žmogaus patyrimas, tad kiekvienuatveju reikia ieškoti atsakymo – kodėlskauda, kaip skauda ir ką daryti toliau.Įsisenėjusio skausmo sunku atsikratyti, ir1 pav. Skausmo reikšmė ir jo metu kylančios mintys onkologiniams ligoniams (procentais)Skausmas – ligos progresvimasMintys apie mirtįSkausmas trukdo užsiimti norima veiklaSusitaiko su likimu, tikisi pasveiktiGydymas nepadedaBaimė, kad skausmas sustiprėsMintys, kaip greičiau sumažinti skausmątik bendromis medikų, šeimos narių ir pacientopastangomis, dalyvaujant ilgalaikėseprogramose, galima ištrūkti iš užburtorato.Be abejo, skausmo vertinimas yra subjektyvus.Kartais skausmas vaizduojamaslabai skurdžiai, stereotipiškai, o kartais– itin išraiškingai, o tai ir yra vidinės būsenosprojekcija. Pavyzdžiui, gydytojaikineziterapeutai kartais naudojasi „skausmopiešiniu“ – paties paciento prašomaant pateikto žmogaus figūros kontūro pažymėtiskaudamas vietas. Pastebėta, kadskausmo piešinys teikia informacijos ne tikapie skausmo lokalizaciją ir intensyvumą,bet ir apie kai kurias asmenybės ypatybes,emocinę būseną (Ransford, 1976).Jau pats skausmo intensyvumo ir modalumovertinimas neabejotinai gali turėtiir tam tikrą terapinį poveikį, nes rodo pasitikėjimąpacientu, įtraukia jį į gydymoprocesą, didina saviveiksmingumą. Psichologiniupožiūriu svarbu, kad ligonispažvelgtų į savo skausmą tyrėjo akimis,tarsi iš šalies, ypač kai skausmas įsisenėjair tampa tarsi neatsiejami asmens dalimi.Svarbus principas šiuolaikinėje skausmosampratoje – vertinti ne skausmą, oskausmą patiriantį asmenį. Pripažįstama,kad psichologijos mokslas turėtų atliktipagrindinį vaidmenį tiriant, vertinant ir16


Andriaus Bulotos nuotr.malonios veiklos („Man skausmas trukdo,nebegaliu kaip anksčiau visur išvažiuoti.Labai mėgau keliauti po kalnus... Kitavertus, gal ir gerai, kad skauda – dabarnebereikės važiuoti į sodą... Visas vasarasten teko praleisti, dabar – nebereikės“(neurologinis ligonis).Apibendrinant apklausos duomenis galimapasakyti, kad įvertinti ir efektyviaimalšinti skausmą trukdo kai kurie ligoniųnuogąstavimai: analgetikų (ypač opioidinių)sukeliami šalutiniai reiškiniai; skausmogydymas esą gali atitraukti gydytojodėmesį nuo ligos gydymo; kad tik nepasirodytųkaip nuolat besiskundžiantis irnepaklusnus pacientas; skausmas, rodantisgydymo neveiksmingumą; skausmas,reiškiąs ligos progresavimą; skausmas esąsneišvengiamas.Skausmo medicina ir psichologijaKadangi skausmas – subjektyvus pojūtis,o jo fizinė priežastis ne visuomet išaiškinamaarba neatitinka paciento skausmoišraiškos ir emocinio išgyvenimo, jo vertinimasdidžiąja dalimi yra psichologinis. Opsichologiškai vertinamas ne tiek skausmas,kiek skausmą patiriantis pacientasir jo aplinka. Be skalių, informacijai apieskausmą papildyti naudojami klausimynai,psichometriniai testai, elgesio stebėjimas,ligos istorija ir fiziologiniai rodikliai.Neretai skausmas tampa gyvenimobūdu, kai vietoje natūralių emocijų irveiksmų savotišku aplink vykstančių įvykių„barometru“ tampa skausmo jutimai.Vakarietišką algofobiją – skausmo baimęir pastangas jo išvengti – keičia naujas požiūrisį skausmą. Pripažįstama, kad skausmasyra sudėtinė gyvenimo dalis ir visadaturi prasmę.Taigi subrendo būtinybė aiškiau atskirtiskausmo matavimą nuo skausmo vertini-valdant skausmą. Svarbu įvertinti ir situaciją,kurioje kyla ar paūmėja skausmas,ir mintis apie skausmą, ir su skausmu susijusiasemocijas. Psichologinis pacientoįvertinimas gali prognozuoti net skausmomalšinimo rezultatus, pvz., savo bejėgiškumosuvokimas prieš gydymo kursąbuvo susijęs su aukštesniais savo skausmoįverčiais po gydymo vaistais (Sargautytė,Krapavickaitė, 1999).Vilniaus universitete atliktame tyrime(Birbilaitė, Sargautytė, 2005), apklausus26 onkologinius ir tiek pat neurologiniųpacientų, jautusių skausmą, atsiskleidė jųsupratimas apie skausmo prasmę. Tyrimopusiau struktūruotu interviu rezultataiparodė akivaizdžius grupių skirtumus.Dauguma onkologinių ligonių (70 proc.)nurodė, kad skausmas jiems reiškia ligosprogresavimą ir jų būklės blogėjimą (žr.1 pav.). „Skausmas nieko gero nereiškia.Reiškia tik, kad gydymas nėra veiksmingas,auglys nemažėja, kad man blogėja“(iš onkologinio paciento pasakojimo).Onkologiniai ligoniai daug galvoja apiemirtį (57 proc.), baiminasi, kad skausmasgali sustiprėti (35 proc.), dėl to kaikuriems pacientams kyla minčių net apieeutanaziją.Ką skausmas reiškia neurologiniams ligoniamsir ką jie galvoja: skausmas trukdoužsiimti norima veikla (92 proc.); kaipgreičiau sumažinti skausmą (70 proc.);skausmas padeda išvengti nemalonios veiklos(8 proc.). Ir tik 3 proc. neurologiniųligonių, kenčiančių apatinės nugaros daliesskausmus, teigė susitaikę su likimu– matyt, jie jaučiasi pajėgesni malšintiskausmą, labiau pasikliauja savimi. Apatinėsnugaros dalies skausmo varginamiligoniai dažniau teigė, kad skausmas jiemstrukdąs užsiimti norima veikla ir tik kaikurie tiriamieji teigė, kad skausmas jiemsesąs ir naudingas, nes padedąs išvengti nemo.Matavimas – tai kiekybės, masės nustatymasstandartiniais vienetais, naudojanttinkamą priemonę. Taikant tam tikrąsistemą, matuojamas kuris nors skausmoelementas, paprastai – jo intensyvumas.Vertinimas apima ne tik matavimą, bet irpotyriui suteikiamą subjektyvią reikšmę.Kai vertinami su žmogaus kančia susijędalykai, pavyzdžiui, skausmas, svarbu išsiaiškintijo visapusišką įtaką žmogaus gyvenimui.Vertinimo apimtis gali būti labai įvairi.Pvz., esant ūmioms klinikinėms būklėms,didesnis dėmesys teikiamas sensoriniamsskausmo komponentams, lokalizacijai,įsisenėjus skausmui – psichosocialiniamsveiksniams.Kognityvusis skausmo aspektassporteTyrimo (Vaisetaitė, Sargautytė, 2005)tikslas buvo išsiaiškinti, kaip sportininkaisuvokia skausmą bei kokie skausmo suvokimoir skausmo įveikos strategijų naudojimodažnumo ryšiai. Buvo apklausta50 sportininkų (lengvaatlečių, irkluotojų,dviratininkų ir plaukikų). Jie pildė anketas,sudarytas iš vizualaus atitikmens skalių,semantinio diferencialo metodikos(Suslavičius, 1988) ir PMS-I (Kleinert,2002) klausimyno.Semantinio diferencialo metodiką sudarė9 skalės su būdvardžiais: blogas/geras,žalingas/naudingas, bjaurus/malonus, silpnas/stiprus,lengvas/sunkus, nenusakomas/ūmus,atpalaiduojantis/įtempiantis,silpnėjantis/stiprėjantis, raminantis/varginantis(čia –3 reiškė labai artimą sąsają sukairėje nurodytu būdvardžiu, o +3 – labaiartimą sąsają su dešinėje nurodytu).Rezultatai parodė, kad raumenų skausmointensyvumas vertinamas vidutiniškai42,64 balo, gyjančios traumos – 60,51balo, o įsisenėjęs skausmas – 57,81 balo.Raumenų skausmas įvertintas kaip silpnesnisnei gyjančios traumos ar įsisenėjęs(abiem atvejais skirtumas statistiškai patikimas).Pagal semantinio diferencialo skalesskausmas nepriklausomai nuo jo tiposuvokiamas kaip blogas, bjaurus, stiprus,sunkus, ūmus, įtempiantis, silpnėjantis irvarginantis. Raumenų skausmas suvokiamaskaip naudingas, o gyjančios traumosir įsisenėjęs skausmas – kaip žalingas. Taippat buvo nustatyti skausmo intensyvumoįverčių, skausmo suvokimo pagal semantiniodiferencialo skales ir skausmo įveikosstrategijų naudojimo dažnumo ryšiai.Gauta išvada, kad sportuojant dominuojašie patiriamo skausmo suvokimo neigiamiaspektai – jis suvokiamas kaip blogas,bjaurus, stiprus, sunkus, ūmus, įtempiantis,silpnėjantis ir varginantis. Skausmoįveikos strategijų pasirinkimas susijęs suskausmo intensyvumo suvokimu, tačiaušie ryšiai priklauso nuo skausmo tipo beiįveikos strategijų.17


tyrinėjimaiGintaro inkliuzai –praeities informacijossaugyklaPilvakojo moliusko (Gastropoda) kriauklė. Baltijos gintarepasitaiko labai retai.Liana BINKAUSKIENĖGintaras nuo seno vadinamas Lietuvos auksu.Skaidriame gintaro gabale sustingę inkliuzaitraukia ne tik prekeivių, pirkėjų, betir mokslininkų dėmesį. Jau beveik dvidešimtmetų gintaro inkliuzus tyrinėja Vilniaus universitetoZoologijos katedros profesorius, VUEkologijos instituto vyriausiasis mokslinisbendradarbis, Lietuvos entomologų draugijosnarys Sigitas Podėnas. Jo rankos lietė gintarogabalus iš viso pasaulio kasyklų. Tačiaumokslininko tyrimų objektas yra ne gintaras,o dvisparniai vabzdžiai. Juose prieš milijonusmetų užkoduota informacija šiandienosmokslininkams suteikia vis naujų žinių.Prof. Sigitas Podėnas jau dvidešimt metų tyrinėja gintaro inkliuzus. V. Naujiko nuotr.18


Milijonų metų senumo informacijadomina nūdienos mokslininkusGintaro inkliuzai – populiariausias irdėkingiausias paleontologinių tyrimųobjektas ne tiek dėl ypatingo liekanų užsikonservavimobūdo, kiek dėl to, kadjos nepaprastai gerai išlikusios. Gintaroinkliuzais domimasi ir šiandien, nes augalijosir gyvūnijos liekanos yra geriausitolimos geologinės ir biologinės praeitiesliudytojai. Žinome, kad inkliuzai – taiprieš milijonus metų sakuose sustingusiosfosilijos, o „saugyklomis“ virtusių gintarogabalų vertę lemia ir svarba mokslui, ir estetinėssavybės.Profesorius S. Podėnas gintarą tyrinėjajau beveik dvidešimt metų. Jis sako neskaičiavęs,kiek tonų gintarų jam yra tekęperžiūrėti – mokslininkas dirba su gintaroir kitų fosilinių sakų inkliuzais iš viso pasaulio(Baltijos, Birmos, Dominikos, Kolumbijos,Libano, Jordanijos, Madagaskaro,Meksikos, Nju Džersio, Ukrainos,Vokietijos ir kt.). Baltijos gintaro, nors irvadinamo mūsų šalies auksu, didžioji dalisį Lietuvą patenka iš Kaliningrado kasyklų.Mokslininko rankos lietė net 250milijonų metų amžiaus gintarus. Profesoriusjuokauja, kad yra lietęs ir gerokaisenesnių gintarų, net beveik 350 milijonųmetų, bet jų susidarymo būdas yra kitoksnegu Baltijos, Dominikos ar Nju Džersiogintarų, juose visai nėra inkliuzų, todėl šiegintarai profesoriui nėra labai įdomūs.Ką slepia inkliuzai?Mokslininko tyrimo objektas yra dvisparniaivabzdžiai, jis juos sistemina, aprašinėja,lygina su dabartine fauna ir pan.S. Podėnas domisi keliomis vabzdžių šeimomis,kurioms dabartinėje pasaulio faunojepriklauso apie 16 tūkst. rūšių ir apie250 iškastinių, bet tai labai nepilni duomenys.Realiai gamtoje egzistuoja daugybėmokslui nežinomų rūšių, kurių galibūti bent dvigubai ar net trigubai daugiau.Fosilinių rūšių taip pat žinoma darlabai nedaug, tad būsimų tyrinėtojų laukiadaug darbo. S. Podėnas sako, kad jampradėjus dirbti su šia vabzdžių grupe buvomanoma, jog ji jau ištyrinėta. Pagyvėjusiprekyba gintaru mokslininkui atvėrėnaujas erdves tyrinėjimams. Tyrinėdamasprekeivių pateiktus gintarus mokslininkasžinomų rūšių skaičių padidino dar bentpenkiasdešimčia procentų.„Yra nuostata, kad dabartinius vabzdžiustyrinėja zoologai, o iškastinius, t. y. gintarą,paleontologai. Paleontologija visaislaikais tradiciškai yra arčiau geologijos, tačiauzoologija ir paleontologija iš tiesų yralabai artimai susijusios. Kartais paleontologinėjemedžiagoje negali visko matyti,reikalinga patirtis. Matai tai, kas yra tavogalvoje. Žinau pavyzdžių, kai mokslininkai,dirbantys su dabartiniais vabzdžiais,bet neturintys patirties su gintaru, yra padaręlabai rimtų klaidų vien dėl patirtiesstokos. Štai tyrinėdamas dabartinį vabzdį,gali jį apžiūrinėti iš visų pusių, preparatąpasidaryti, o su gintaru taip nėra. Kartaispenkiasdešimties milijonų metų Baltijosgintare ne iš karto pastebėsi kokius norspakitimus. Reikalinga patirtis“, – teigiaprofesorius.Kokią informaciją slepia inkliuzai? Gintarasformavosi kelis milijonus metų ir turisavo formavimosi seką, kurioje atsispindivabzdžių vystymasis. „Aš, kaip mokslininkas,daug ką matau inkliuze – matau,ar skirstymai buvo teisingi, kaip vystėsitam tikri požymiai ir kt. Žmonės mano,kad yra viena musių ir viena uodų rūšis,o man tokios kalbos juokingos“, – sakoS. Podėnas. Pasirodo, Lietuvoje dabar yrabeveik du tūkstančiai uodų rūšių. Mokslininkaiuodais vadina daugybę dvisparniųSuaugusi cikadelė (Hemiptera, Cicadellidae). Siurbiantysvabzdžiai, mintantys augalų syvais.Lapsamanės fragmentas. Augaliniai inkliuzai Baltijos gin-tare sudaro mažiau nei 0,4% visų randamų inkliuzų.Voras (Aranei). Vorai Baltijos gintare nėra reti. Muziejųkolekcijose jie sudaro apie 8% visų gintaro inkliuzų.Musė zvimbeklė Paracorsomyza crassirostris (Diptera, Bombyliidae). Tai vienas iš pavyzdžių, kadadetalūs gintaro tyrimai ne tik duoda atsakymus į rūpimus klausimus, bet ir iškelia naujų problemų.Šiuo atveju artimiausi šių musių giminės dabartiniu metu yra tik Pietų Afrikoje aptinkama (ir niekurdaugiau) gentis Corsomyza, , kuriai priklauso apie 40 rūšių. Kokie ryšiai eoceno laikotarpiu (maždaugprieš 50 milijonų metų) egzistavo tarp dabartinės Baltijos teritorijos ir Pietų Afrikos, kol kas neaišku.Paukščių plunksnos Baltijos gintare randamos labai retai, tačiau ir iš plunks-nos galima pasakyti, koks paukštis ją paliko.19


tyrinėjimaivabzdžių, kurie net nekanda ir nesiurbiakraujo.Dabartiniai uodai labai skiriasi nuo tų,kurie gyveno prieš milijonus metų ir randamiinkliuzuose. Tačiau tą skirtumą galiįžvelgti tik mokslininkai, išsamiai studijavętą vabzdžių grupę. Prof. S. Podėnassako, kad pamatęs uodą, jis gali pasakyti,kuo šis įdomus, bet kad tai pamatytum,reikia išsamių studijų ir mokėti skaitytiinformaciją, kuri tarsi užkoduota tamevabzdyje.Pagal randamus inkliuzus mokslininkassako galįs nustatyti, koks tuo metu buvomiškas, stovintis ar tekantis vanduo, artame miške buvo daug irstančiosorganikos, kokios buvo ekologinėssąlygos. Tačiau kad ir kaiptoli būtų pažengta tyrimų srityje,dar ir šiandien mokslininkaikelia klausimus, į kuriuos kolkas nėra atsakymų. Iki šiol ieškomaatsakymo, kaip į tekančiusgintarmedžių sakus pateko tikrišalčiamėgiai vabzdžiai, nes susidarantBaltijos gintarui klimatasbuvo labai šiltas ir drėgnas. S.Podėno neįtikina net vokiečiųmokslininkų mintis, kad tojigrupė tiesiog prisitaikė prie pakitusiųklimatinių sąlygų ir pakeitėsavo įpročius.Gintaro formavimosisubtilybėsAmaras ( (Hemiptera, Aphidinea). Labai gerai matosi pilve-lio gale esantys į viršų užsirietę sifonai. Šie vabzdžiai prieš50 milijonų metų siurbė gintarmedžių miško augalų syvus.Baltijos gintaras vertingiausias, nes jį lengviausiaapdirbti, jis kietesnis.Dominikos gintaras susidaręs ne iš spygliuočių, o iš lapuočiųmedžių.Jordanijos, Libano, Nju Džersio gintaras įdomus tikmokslininkams, jis nenaudojamas juvelyriniams dirbiniamsgaminti, nes yra labai smulkus ir labai lengvaiskyla palietus poliravimo arba šlifavimo disku.Japonijoje yra gintaro telkinių, tačiau patys japonaiapie savo gintarą žino nedaug, ten rastas netgi vienasiš didžiausių gintaro gabalų.Birmos gintaras – didžiausias skaidraus gintaro gabalassvėrė net 16 kilogramų.Neseniai pradėtas kasti ir Ukrainos gintaras. Buvo manoma,kad jis iš to paties Baltijos šaltinio, bet dabaraiškėja, kad gali būti ir iš kitų vietovių.„Prieš penkiasdešimt milijonųmetų dabartinės Lietuvos teritorijojeklimatas buvo daug šiltesnis, čiabuvo subtropikai. Klimatinės juostos buvoper penkiolika platumos laipsnių pasislinkęlink ašigalių. Vidutinė metinė temperatūrakartu buvo taip pat žymiai aukštesnė.Pasibaigus eocenui klimatinės juostosstipriai pasislinko link pusiaujo. AtsiskyrusAntarktidai nuo Australijos ir plūstelėjusšaltam vandeniui, greitai atšalo klimatas.Klimato atšalimas tiesiog nušlavė daugybęrūšių, jos išnyko, arba jų paplitimo arealaistipriai pasislinko link pusiaujo.Gintaras formavosi, kai buvo labai karštair drėgna. Gintaras yra medžių sakųdarinys. Sakai skirti pirmiausia augaloapsaugai, juose yra labai daugbaktericidinių konservuojančiųmedžiagų, kurios labai gerai išsaugoorganizmą, ir jeigu orasnepatekdavo ilgą laiką, dalį medžiagųsakai prarasdavo, tvirtėjo,polimerizavosi ir po truputį virtokopalu. Pasaulyje yra nemažaikopalų pavyzdžių. Tam, kad iškopalo susidarytų gintaras, reikiamilijono metų“, – sudėtingągintaro formavimosi kelią aiškinaprof. S. Podėnas. Į gintarąmokslininkas žiūri kaip į vienąmolekulę – jo jau neišlydysi,jungtys tarp molekulių yra nepaprastaistiprios. Lydant gintarostruktūra suyra, jis jau praktiškainebegrįžta į pradinę padėtį. Kopalądar galima išlydyti. Gintarasišlieka tik apsaugotas nuo deguoniespoveikio.Gintarai skiriasi pagal savo susidarymosąlygas: vieni susidaręKupriukas (Raphidioptera). Retai Baltijos gintare randamas plėšrus šilumamėgis vabzdys.20


Plėšrus šimtakojis (Chilopoda), aktyviai medžiojantis įvairiusvabzdžius po medžių žieve ir paklotėje, šalia jo skruzdėlė.Kadangi sakai išsiskyrinėdavo porcijomis, tai pasitai-kydavo taip, kad vienas sakų sluoksnis spėdavo apdžiūti irsukietėti įkalindamas į jį patekusius vabzdžius. Sukietėjusiusluoksniu prie aukų kūnų lengvai prieidavo skruzdėlės irjomis maitindavosi. Staiga ištekėjusi nauja sakų porcijaneretai užliedavo ir pasimaitinti atėjusias skruzdėles.Nuotraukos iš prof. S. Podėno archyvomedžio viduje, kiti – išorėje. Visuose išorėjesusiformavusiuose Baltijos gintaruoserandama ąžuolo pūkelių. Baltijos gintaruoserandamos bent penkių ąžuolų rūšiųliekanos. Pavasarį besiskleidžiantys ąžuolųpumpurai būna padengti pūkeliais, šie pūkeliaidabar padeda įsitikinti, kad tai iš tikrųjųBaltijos gintaras. Yra netgi sakoma,kad ąžuolo pūkeliai – tai Baltijos gintaropirštų anspaudai.Visi sakai, kurie liko po miško paklote,sudūlėjo, išliko tik tie, kurie buvo nuneštiį jūrą, palaidoti ir taip apsaugoti nuodeguonies poveikio. Taigi praktiškai visirandami gintarai atkeliavo iš kitų teritorijų,tie, kurie liko sakų išsiskyrimo vietose,sudūlėjo.Mūsų pamėgtas Baltijos gintaras susiformavotaip pat ne ten, kur jis randamas– jis atkeliavo iš didžiulės teritorijos. Pasaulyjedabar yra žinoma apie šimtas gintarotelkinių. Baltijos gintaro telkinys yrapats didžiausias.Gintaro kainą lemia informacijos kiekisjame. Tai, kas vertinga mokslui, galibūti visiškai nevertinga komercijai, tai,kas vertinga komercijai, mokslui gali būtinevertinga. Gintaro kainą lemia ir mada.Tačiau profesorius S. Podėnas sako, kadjo nedomina komersantų ir kolekcininkųproblemos, gintaro kainos ir kt. Jį dominatik tai, ką jis randa gintaro gabale pasidėjęsjį po mikroskopu.Mokslininkai padedakomersantams, komersantai –mokslininkamsVilniaus universiteto Gamtos mokslųfakultete kol kas nėra laboratorijos prof.S. Podėno tyrimams atlikti. Profesoriusdirbdavo namuose, tačiau darbas su gintaruyra sudėtingas, reikia geros ventiliacijos.Tad jau šiais metais jis džiaugiasigalėsiąs VU Ekologijos institute įrengtojelaboratorijoje parodyti studentams darbosu gintaru ypatumus. Mokinių, kurie domėtųsigintaru, profesorius turi nemažai,bet daugelį jų traukia komercija, mokslejie nelieka dėl mažų atlyginimų.Bendradarbiavimą su komersantaisprof. S. Podėnas juokais vadina abipusiainaudinga veikla – jiems reikia jo žinių, oprofesorius iš jų gauna medžiagos savo tyrinėjimams.Įamžinta ilgakojų musių (Diptera, Dolichopodidae)„meilė“.Tikras ar ne?Prof. S. Podėnas negąsdina gintaristųįvairiausiais metodais, kaip apgauti pirkėją.„Manęs neapgaus niekas, nes savoinkliuzus, vabzdžių grupę, kurią tyrinėju,žinau labai gerai. Gali padirbti gintarą,bet vabzdžio, gyvenusio prieš 50 milijonųmetų, neįkiši“, – juokiasi profesorius. Jisprisiminė atvejį, kai jam pakliuvo padirbtasgintaras su inkliuzu. Jis iš karto pasakė,kad tai netikras gintaras, ir padirbtasKlaipėdoje. Iš netikėtumo išpūtusiemsakis klientams paaiškino, kad dirbinį išdavėmusė – būtent tokia vabzdžių rūšisgyvena tik toje vietovėje ir niekur kiturnesiveisia. Kitas panašus atvejis buvoAmerikoje, profesoriui atsiuntė esą Kinijojerasto gintaro pavyzdžių, o ten – tikrasBaltijos gintaras.Vienas iš paprasčiausių būdų, kaip atskirtitikrą gintarą nuo netikro, – įmestiį vandenį. Gintaras nuskęs, nes jo lyginamasissvoris yra truputį didesnis negugėlo vandens. Prisotintame druskos tirpaletikras gintaras iškils į paviršių. Gintaraijūroje į paviršių neišplaukia, nes jūrojedruskos kiekis ne toks – turi būti prisotintasdruskos tirpalas. Padirbti gintaraiir gėlame, ir prisotintame druskos tirpalearba nuskęs, arba iškils į paviršių abiejuosetirpaluose. Tokiu būdu sunkiau patikrintipapuošalus, nes juose yra papildomų priedų(sidabro, aukso).21


žvilgsnisSnieguolė MISIŪNIENĖReklama?Seniausi reklamos būdaiReklamos užuomazgos siekia priešistoriniuslaikus. Seniausias reklamos būdasbuvo sakytinis žodis. Gatvės prekiautojaibei pirkliai vaikščiodavo miestų gatvėmisir garsiai šaukdami reklamuodavosavo prekes. Tokia ji buvo iki vėlyvųjųviduramžių. Kai šaukliai jau nebegalėjopatenkinti informacijos sklaidos reikmių,pradėtos gaminti iškabos. Jos būdavo labaiįvairios: raižiniai medyje, piešiniai audekle,skulptūros dirbiniai. Iškaba buvo vienintelisorientyras augančiuose miestuose.Jos suteikdavo namui išskirtinį pavadinimąir atstojo reklamos priemonę, nurodančią,kas tame name gaminama ir kągalima nusipirkti.Ypatingas įvykis žmonijos raštijos, kartuir reklamos raidos istorijoje buvo JohannesoGutenbergo spaudos renkamaisiaisspaudmenimis išradimas XV amžiuje.Plėtojantis pramoninei gamybai formavosiprekių rinkos ir stiprėjo gamintojų konkurencija.Reklama pasidarė labai svarbi,o sparčiai steigiantis spaustuvėms susidarėprielaidos naujoms spausdintoms informacijospriemonėms atsirasti. Reklama vislabiau plėtojosi: be komercinės reklamos,kūrėsi socialinė, kultūrinė, politinė ir asmeninėreklama.Reklama (lot. reclamare – šaukti) – žinių, duomenų apie ką norsskleidimas norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą.Įvairiose epochose reklamos tikslas – supažindinti vartotojąsu prekėmis, paslaugomis, idėjomis. Reklamos skelbimųgalima rasti visur. Kartais jie būna įkyrūs, kartais įdomūs arbajuokingi, bet dažniausiai naudingi. Kaip kitaip sužinosi apie naująproduktą ar paslaugą? Tik skaitydamas reklamos skelbimus.Vilniaus universiteto bibliotekoje buvo surengta paroda „Reklama?Įdomu!“ Bibliotekos lankytojų akį traukė parodoje eksponuojamosreklamų iš įvairių lietuviškų žurnalų ir laikraščiųkopijos. Paroda sudomino ir reklamos, dizaino verslo atstovus,studentus bei žiniasklaidą.Pasaulio ir Lietuvos reklamos istorija plačiai aprašyta Vilniausuniversiteto Ekonomikos fakulteto doc. dr. Bronislovo Čereškosmonografijoje „Reklama: teorija ir praktika“ (2004), pagal kuriąir buvo parengtas parodos pristatymas.22Reklamos istorija LietuvojeLietuvos reklamos užuomazgą galimasieti su Lietuvos didžiojo kunigaikščioGedimino 1323 m. gegužės 26 d. laiškuVakarų Europos miestų valdytojams, piliečiams,pirkliams ir amatininkams. Kreipimasisdavė rezultatų: į Vilnių atvykonemažai meistrų iš Italijos, Vengrijos, Čekijos,Lenkijos, Vokietijos ir kitų kraštų.Amatininkų cechai Lietuvoje atsiradotik XV a. viduryje, kai augantiems miestamsbūdavo suteikiamos Magdeburgoteisės. Cechai turėjo savo vėliavas, herbusir kitą atributiką – simbolinius ženklus,pagal kuriuos buvo lengvai randami.Tai laikytina pirmaisiais išorinės reklamospožymiais. Šalia cechų kūrėsi ir pavieniaiamatininkai bei pirkliai. Jie savo gaminiustaip pat žymėdavo, kad pirkėjas žinotų,kieno gaminį perka. Tai dar nebuvo reklama,tik informacija, bet iš jos išsivystėkomercinė reklama, kuri sparčiau pradėjoplisti nuo XVI amžiaus.


Tai įdomu!Lietuviškos reklamos ištakų spaudojerandama XIX a. pabaigoje Tilžėje leistuoseperiodiniuose leidiniuose „Aušra“(1883–1886), „Varpas“ (1889–1905),„Ūkininkas“ (1890–1905) ir kt.Atgavus lietuvišką spaudą (draustą1864–1904 m.), prasidėjo tautinis atgimimas.Po spaudos draudimo panaikinimo1904 m. Petras Vileišis pradėjo leisti pirmądienraštį lietuvių kalba „Vilniaus žinios“,kuriame jau buvo lietuviškos reklamosužuomazgų. Apie reklamą Lietuvoje iki1918 metų išliko mažai žinių. 1918 metaispaskelbus Lietuvos Nepriklausomybępradėjo formuotis vakarietiško tipo reklama.1923 metais Lietuvoje jau veikė reklamosverslas ir egzistavo konkurencija.Lietuvoje atsirado reklamos profesionalų,greičiausiai iš JAV grįžusių emigrantų,nes didesnės reklamos patirties Lietuvojeiki tol nebuvo (Vakarų Europa ją taip patskolinosi iš Amerikos). Tarpukario Lietuvojereklama toliau plėtojosi pagal JAVir Vakarų Europos šalių laisvosios rinkosdėsnius. Leidžiami laikraščiai ir žurnalai,knygos ir žinynai, plakatai ir skrajutėsbuvo pilni reklaminių skelbimų.Antrasis pasaulinis karas, ilgi sovietųokupacijos dešimtmečiai pakeitė Lietuvosekonominį, politinį, socialinį, kultūrinįgyvenimą. Reklamos tuo metu beveiknebuvo, ji apsiribojo informacija parduotuviųir kitų įstaigų langų vitrinose ir iškabose.Nebuvo konkurencijos, stigo prekiųir paslaugų, todėl ji netobulėjo. Tokia padėtistruko iki Lietuvos Nepriklausomybėsatkūrimo 1990 metais. Po 1990 metųreklama pradėjo plėtotis labai intensyviai.Šalia būtinos ir padorios reklamos bei informacijosbuvo labai daug neteisingos,klaidinančios, paslėptos po „įtikinamu“tekstu ir net nusikalstamos reklamos. Betvartotojai greitai suprato, kokia informacijajiems reikalinga bei ėmė kritiškiauvertinti reklaminius skelbimus.Praėjusio šimtmečio reklamosverslas – nuo dantų pastosiki nekilnojamojo turtoDabar egzistuojantis reklamos verslasištobulintas, regis, iki begalybės. Įvairiųsričių specialistai kuria reklamos strategijas,sudarinėja prognozes, stebi tendencijas,plėtoja integruotas marketingo komunikacijas,įgyvendina planavimą iš vidausį išorę, kuria reklamą tikslinėms vartotojųgrupėms ir t. t. Bet palikime tai reklamosspecialistams, lai jie ir toliau pluša, kuriakuo įdomesnes ir įtaigesnes reklamas, omes, vartotojai, žvilgterėkime į praėjusiošimtmečio reklaminius skelbimus – kas irkaip buvo reklamuojama. Paskaitę pamatysime,kad ir tada, kaip ir dabar, žmonėmsrūpėjo tie patys dalykai: kuo ilgiau išliktijauniems, gražiems ir sveikiems. Kosmetikospramonės reklamuojami gaminiai žadėjo,kad tą norą tikrai padės įgyvendinti,ypač „Florance“ fabriko muilas: „Jaunatvėvisuomet nugali! Jai palaikyti yra tik vienapriemonė: fabriko „Florance“ JAUNYS-TĖS muilas. Jį vartodami visuomet būsitejauni, gražūs, nenugalimi“. „Ačiū! Manoveido spalva yra jauna ir graži. Bet dėl toaš turiu būti dėkinga „Florance“ JAU-NYSTĖS muilui!“ – sako jauna mergina.„Jaunystė tai jėga, todėl tik „Florance“JAUNYSTĖS muilas!“ – teigia jaunasvyriškis, demonstruodamas stiprius raumenis.Dar daugiau žada šis skelbimas:„Jums atsibodo gyvenimas, ir padarykitejį maloniu, naudokitės juo plačiai, žydėkiteir kurkite žavesio aplinkiniams. Jeigujūs esate sodžiaus gražutė – neatsilikit nuomiestietės gražuolės ir jums pasisekimaspatikrintas. Šis pasisekimas labai nedaugko reikalingas, tik naudoti senai ištirtąstebukladaringą jaunystės ir žydinčiosjaunatvės kremą „Phylodermin“. Tiktaikremas „Phylodermin“ suteiks greitai neabejojamąpasisekimą draugijoj!“ Turintysproblemišką odą turėjo atkreipti dėmesį įšį skelbimą: „ODEVEN panaikina galvospleiskanas ir stiprina plaukų augimą. Geriausiasvaistas nuo rudų bei geltonų dėmių,spuogų, šlakų, dedervinių, nuo odossuskilimo, niežtėjimo ir raukšlių.“ Norite,kad plaukai gražiai atrodytų? Pabandykitešią priemonę: „Jis – bijo... sveikintis, nestuomet jo plaukai pasišiauš ir iš jo gražiosšukuosenos nieko neliks. Čia padeda neriebalinė„GLAUDIN“ plaukų tepimopriemonė. Tik vieną kartą iš ryto patepkiteplaukus „Glaudin“ ir Jūsų rytinė šukuosenayra užlaikyta visai dienai. Jūs galit bėginėtiore, sportuoti, šokti ir Jūsų šukuosenabus pavyzdinėje tvarkoje! „Glaudin“yra nematomas plaukų tinklelis.“XX amžiaus pradžioje Klaipėdos kraštospaudoje buvo galima rasti tokį skelbimą:„5000 markių dovanų bebarzdžiams irbeplaukiams. Barzda ir plaukai tikrai ataugsį 8 dienas, jei vartosi tikrąjį danišką„MOS-BALSAM“. Seniems ir jauniems,vyrams ir moterims tereikia tiktai „Moe-Balsam‘o“ užsiželdymui barzdos, antakiųir plauksnėsa yra išmėginta, jog „Mos-Balsam“yra vienutėlis vaistas naujai moksloišrastas, kurs į 8–14 dienų, atgaivindamasplaukų šaknis, priverčia nuplikusiusplaukus išnaujo pradėti želti. Bekenksmėgarantuota. Jei tatai neteisybė, męs užmokame* 5000 markių grynais pinigais *kiekvienam bebarzdžiui, plikagalviui arbaplonaplaukiui, kurs šešias savaites bus vartojęs„Mos-Balsam“ be pasekmių“. Istori-23


žvilgsnisja nutyli, kiek tūkstančių markių Danijosfirma „Mos-Magasinet“ išmokėjo bebarzdžiamsir plikagalviams....Sveiki ir balti dantys, graži šypsena buvosvarbu ir tais laikais: „Moderniosios medicinostyrimai jau įrodė, kad daugelio ligųpriežastimi būna liguisti dantys. BALTA-DANT 100 % apsaugos jūsų dantis nuokenksmingo gedimo“, todėl kitame skelbimesakoma: „Ji gali juoktis! – nes nuolatvartoja dantų pastą BALTADANT“. Baltidantys net gali padėti susirasti vyrą: „Vyraižiūri kritiškai... Tačiau koks vyras galėtųatsilaikyti prieš besijuokiančią burną sugražiais baltais dantimis? Taigi išsaugokiteir Jūs savo dantis baltus ir sveikus, reguliariaivartodami pastą „Chlorodont“. Šivisų mėgiama dantų pasta, kad ir turėdamadidelį valomąjį pajėgumą, visai nepaliečiajautrios dantų emalės, stiprina dantųsmegenis ir turi malonų gaivinantį pipirmėtėsskonį“. Moterys tuštino savo vyrųkišenes, nes norėjo būti gražios ir madingos:„Vėl suknelės eina trumpyn! Todėlvisos malonios moterys noriai dėvi „SulkoStar“ plonučias, dailias, šilkines kojines“.Vyrams pinigus uždirbti padėjo...tabako fabriko „Bravol“ papirosai: „Naujipapirosai „BALTIKA“ – būtina priemonėnašiam darbui“. Sušlubavus sveikataiį pagalbą ateidavo daktarai ir stebuklingivaistai. XIX a. pabaigoje daugelį ligų gydytisį Paryžių kvietė „d-ras Bella, sąnarismoks. draugyscziu ir t. t.“: „Paslēptasligas gydau pagal naujausią moksliszkąisztyrimą ir piksziausiůse atsitikimůse, pavadinimonegaiszindamas; taip pat ir piktasiassilpnybes paslēptu jaunystēs grēku(onanijos), gysleliu (nervų) sugaiszimoir negalējimo (impotencijos). Didżiausiasużtylėjimas“. Kitam gal užtektų ir vaistų:„Skystimas nuo aptiekoriaus Thierry.Prieš menką valgymą, arba po valgio atsirandantįatspirtį, gerklės degimą, pilvoišputimo, pilvo užkimšimo, turint rukštuir pilnus vidurius, kosėjimą ir t. t. butugerai ir sveikai, kad kožnas žmogus 20–40lašų tikrojo „stebėtinai greitai gelbančiojoskystimo“ aptiekoriaus Thierry įimtųdėl prašalinimo nuo vidurių ir kosėjimo“.Prekiautojas vynu Albertas Paarmanas išTilžės siūlė „garantavojamai tikra tokajiszka“vyną naudoti kaip vaistą: „Medicinal– tokajiszkis. Tasai tinka ne vien stiprinancziaprieprova pasigaunantiemsiems,kudikiams ir seniams, bet gal buti vartojamasvynu, ryte bei vakare po valgiogeriamu.“ XX a. trečiajame dešimtmetyjesveikatą taisyti buvo galima Kaune puikiaiįrengtoje ligoninėje: „Dr. A. Gylio vidausir nervų ligų privatinė ligoninė. Naujostyrinėjimo ir gydymo priemonės. RENT-GENO KABINETAS, laboratorija įvairiemsanalizams, Knipingo aparatas maistokaitai tirti, elektrocardiografas širdiestrūkumams ženklinti. Gydymui vartojamahydrotetapija, elektroterapija, helioterapija,RADIUMO terapija, gydomasisMASAŽAS ir gydomoji GIMNASTIKA.LIGONINĖN PRIIMAMI ALKOLIKAIIR MORFINISTAI“. Kovoti reikėjo irsu įvairiais parazitais, nešiojančiais ligas.Chemijos-farmacijos fabrikas „GerMa-Po“ Kaune siūlė kelias priemones: „Naikinkimežiurkes tik nuodais „GILTINĖ“.Žiurkės – didelis žmogaus priešas! „Giltinė“preparato kvapas labai vilioja žiurkesir todėl jos smalsiai ėda šiais nuodaispateptą duoną ar kitus kokius produktus“.Tas pats „GerMaPo“ platino ir japoniškusmiltelius vabzdžiams naikinti: „Dabar ašesu linksma! Radusi tikrąjį būdą, kurismus nuo visokių gniūsų paliuosuoja. Jisvadinasi „KATOL“! Neliks nei vienosblakės, nei blusos, nei musės, nei kandžių,nei tarakonų jei tik jūs su KATOL veiksiteprieš šiuos kankintojus“.Kažin ar atsirastų nors vienas, nenorintisnaujausios laidos automobilio, pavyzdžiui,„Buick 24-4-35 Five Passenger Touring“:„Ar Tamsta matei 1924 m. „Buick“? BU-ICK šiandie išdirba geriausius automobilius.Greiti, tvirti, lengvai valdomi, jieišpildo kiekvieną pageidavimą prityrusioir kritiško motoristo. Jų išvaizda nepaprastaigraži. Jų įrengimas kuo pilniausis.Tormozai ant visų keturių tekinių padarojuos saugiausius nepaisant, kaip greitai sujais važiuosi. Mums šiomis dienomis atėjopirmas 1924 metų Buickas. Kiekvienasmotoristas Lietuvoje turėtų laikyti sau užpareigą su atyda apžiūrėti naują „Buick“.Arba: „Mercedes–Luxus“ Elegantiškasapdirbimas. Plieniniai ratlankiai, ašys irresorai. Duodama raštiška garantija“ – tai24


kitos transporto priemonės – vaikų vežimėlių– reklama. „Mercedes“ vardą turėjone tik automobiliai, vaikų vežimėliai,bet ir rašomosios mašinėlės: „Ar žinote,kad naujausios konstrukcijos rašomosmašinėlės MERCEDES-EXPRESS yrapigiausios ir lengviausios darbui. MER-CEDES-EXPRESS lengvai išardomos.MERCEDES-EXPRESS – tinka visomskalboms. MERCEDES-EXPRESS laike2 minučių pakeičia šriftą“. Kad būtų galimaįsigyti šias ir kitas prabangias prekes,Lietuvos tarptautinis bankas, kurio „tikslas– padėti Lietuvos piliečiams saugiai taupyti“siūlė: „DOLERIAI. Nemaža Lietuvospiliečių turi dolerių. Nors litas pastovus,bet jiems geriau turėti dolerius ir gana.Namie laikyti dolerius nevien pavojinga,bet ir nuostolinga. Namie dolerius gali kaspavogti, arba jie gali sudegti, ar supelėti.Staiga mirus jie gali likti užmiršti kur norspaslėpti. Tokiems piliečiams turime vienąpraktišką patarimą: Padėkite savo doleriusį banką“. Buvo ir kitas būdas užsidirbtipinigų, tiesa, jį adresatas Nr. 66 siūlė tikprovincijos žmonėms: „!!!Pasisekimo paslaptis!!!Sau gražių pinigų turėsi, jei šiuoadresu parašyti nepatingėsi. Geriausiasbūdas šeimoms užsidirbti pripuolamiemsreikalams“. Planuojantiems įsigyti nekilnojamąturtą puikus pasiūlymas: „Svarbu,ypač Amerikiečiams! Parduodama pigiaiRusnėje (Klaipėdos kraštas) didelis mūrinisnamas, kuriame restoranas (saliūnas)ir vieta dirbtuvei, su daržu, ties rinka,prie pat bažnyčios, greta teismo rūmų ir8 margai žemės. Miestelis prie Nemunokranto, gražioje vietoje, netoli Kuršių marių.“Reklamuojama buvo ir šiandien žinomųgarsių firmų prekės: „Elektrolux“„elektriški ir žibaliniai šaldytuvai, dulkiasiurbiaiir parketui vaškuoti mašinos“;turėdamas firmos „GoodYear“ padangasautomobiliams „būsi tikras, kad jos ilgaiTamstai tarnaus“, o naudodamas kosmetikosfirmos „Nivea“ kremus ir kitos kūnopriežiūros priemones išliksi jaunas ir gražus,„Philips“ savo gaminius pristatydavotrumpai: „Philips Radio – reiškia aukščiausiąkokybę“ arba „Grožio ir kokybėssimbolis“; „Vichy“ mineralinis vanduo,skalbimo milteliai „Persil“ ir daugelis kitų.Tai tik keli lašeliai skelbimų pavyzdžių išdidelės reklamos skelbimų jūros. Reklamosskelbėjai naudojo įvairias gudrybespirkėjams privilioti: kviesdavo tik užeitiir pažiūrėti, sakė, kad pirkti nebūtina;jeigu atsineši skelbimą apie prekę, gauninuolaidą; kiekvienai pirkėjų grupei buvokuriamas kitoks reklamos tekstas.Apie reklamos naudą ir reikšmęReklamos verslas buvo ir yra priklausomasnuo ekonominės krašto padėties.Bet dar labiau nuo to, ar gamintojas tikraisupranta reklamos naudą. Antai Lietuvosprekybos ir pramonės rūmų patarėjas irdirektorius Domas Gruodis straipsnyje„Reklamos krizė“ rašo: „Labai didelėdauguma mūsų pramonininkų ir prekybininkų,visuomet žiūrėjusių į reklamą kaipį nereikalingas luxus‘o išlaidas, dabar visaisusilaiko nuo šių išlaidų, nors jos galir gerai pasidengtų. Tik nedidelis skaičiusfirmų, savo biznį išplėtusių ir praturtėjusiųsumaniai tvarkytos reklamos dėka, josreikšmę puikiai supranta ir atėjus sunkesniamlaikui su sumažėjusia apyvarta nuoreklamos neatsisako, labiau žiūrėdamos,kad skiriamos lėšos būt racionaliai išleistosir geriau savo tikslą pasiektų“ (Lietuvosaidas, 1932, spalio 8, p. 4). Gal taipir atsirado šūkis „Pirk prekę lietuvišką!“,kuris naudojamas ir šiandien. Lietuvospramonės įmonės, ragindamos pirkti savokrašto gaminius, rūpinosi prekių kokybe,ragino pirkėjus atkreipti dėmesį į fabrikoar įmonės ženklą.Gerai įsižiūrėjus matyti, jog šiuolaikinėreklama nuo anų laikų reklamos skiriasitik tuo, kad naudoja įvairias elektroninestechnologijas, padedančias išraiškingaipateikti paslaugą ar prekę, o jos turinyskartais tikrai kelia šypseną, kaip ir senųjųreklamų tekstai.Reklama gali būti įkyri, gali nusibosti,bet tyrinėtojams ji daug ką pasako – jojeatsispindi mūsų istorija, tautinės pramonėsplėtros istorija, papročių, įpročių, tradicijųkaita, meno stilių bei mados kaita ir daugeliskitų dalykų.25


kolekcijaMeno vertybėsV UB i b l io t e k o sIš pradžių šiek tiek istorijos. Kaip atsiradoši kolekcija? Kokia jos pradžia?1969 m. tuometinio Universiteto bibliotekosdirektoriaus J. Tornau iniciatyvabuvo įsteigtas Grafikos kabinetas,nes bibliotekoje buvo saugomi seniausiLietuvoje grafikos rinkiniai. Grafikosdarbai pradėti kaupti XIX a. pradžioje,kai Universitete buvo Dailės fakultetas,po to, lenkų laikais, buvo įkurtas Raižiniųskyrius. Tų rinkinių pagrindu atkurtakolekcija, išsaugotas tęstinumas. VU bibliotekojesaugomi seniausi ir didžiausirinkiniai, pranokstantys Dailės muziejaus,Mokslų akademijos ir Nacionalinės bibliotekoskolekcijas. Svarbią kolekcijosdalį (apie 10 tūkst. atspaudų) sudaro senojiXVI–XIX a. grafika. Didžioji kolekcijosdalis – šiuolaikinių lietuvių dailininkųgrafikos atspaudai, knygų iliustracijos,piešiniai, eskizai, plakatai.Ar turi panašias kolekcijas kitų Lietuvos,pasaulio universitetų bibliotekos?Lietuvoje tokios tradicijos nėra. 1969metais rinkinys buvo atkuriamas pagalprancūzų tradicijas. Prancūzijos nacionalinėjebibliotekoje yra labai garsus estampųkabinetas, jo kolekcija turtingesnė net užLuvro muziejaus. Vokietijos universitetųbibliotekose taip pat yra grafikos kabinetai,jie formavosi natūraliai, nes grafikayra vaizdinė medžiaga, glaudžiai susijusisu knyga. Tik po Antrojo pasaulinio karografika tapo atskira meno šaka. Anksčiautai buvo informacijos perteikimo būdas,naudotas dar prieš įsigalint fotografijai.Kas Jūsų kolekcijoje vertingiausia?Vertingiausia tai, kas aktualiausia Lietuvaiir jos kultūrai. Tai vietinių, regioniniųmenininkų darbai, jų vaizduojamaarchitektūra, portretai. Meninė kokybėir pasaulinio garso vardai mums nėra pagrindiniskriterijus. Tai vaizdinė, istorinėmedžiaga, turinti vertę Rytų Europoskontekste.Kaip formuojate kolekciją?Kolekcijos pagrindą sudaro senieji rinkiniai,jie išliko per visas suirutes, karus.Tai senoji grafika – nuo XVII a. iki XXa. pradžios. Kai kabinetas atsikūrė, pradėtarinkti šiuolaikinę Lietuvių grafiką, orientuojantisį bibliotekos poreikius. Dailininkaidovanodavo bibliotekai savo darbus.Tai, matyt, pasaulyje analogų neturintisatvejis. Dabar šis periodas jau baigėsi, norskartais pavieniai asmenys dar dovanojaGal ne visi skaitytojai žino, kad Vilniaus universiteto bibliotekoje yraGrafikos kabinetas, kuriame saugoma 85 tūkst. dailės kūrinių. KalbinameGrafikos kabineto vedėją dailininką Liną JABLONSKĮ.darbus. Dailininkai matydavo, kad darbaigerai prižiūrimi, tad mielai juos dovanodavo.O bibliotekoje būdavo rengiamosparodos, ir darbai tokiu būdu išliko.Iki atkuriant Nepriklausomybę ir pirmaisiaisNepriklausomybės metais darnelabai kas pirko meno kūrinius, o Dailėsmuziejus pirkdavo tik pripažintų dailininkųdarbus.Amadeo Modigliani (1884–1920). Portretas. Pieštukas, akvarelė.Kaip įsivaizduojate Grafikos kabinetoateitį vykstant VU bibliotekos restruktūrizacijai?Ši kolekcija yra paveldo dalis. Ji irgi keičiasi.Ateityje tai bus ne tiek meno vertybiųmuziejus, kiek vizualinės informacijoscentras. Rengiamas internetinis katalogas,ir studentai matys, kas yra kolekcijoje. Taibus funkcionuojantis vizualus centras, ša-26


mokslo šventovėjeg r a f i k o s k o l e k c i j aVictor Adam, Louis Bichebois pagal Joną Damelį. Aikštė priešais rotušę. 1846. Litografija.Leon Tarasewicz (1650–1703). [ET EGO QVO IBO]. Vario raižinys, paspalvintas ranka.lia kuriasi mediateka, kur kaupiama kultūrinė,mokslinė dokumentika.Ar palaikote ryšius su panašiais užsieniouniversitetų kabinetais?Daugiausia bendraujame su įvairiaismuziejais. Rengiant parodas skolinamedarbus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.Glaudesnius ryšius palaikome su lenkais– Torūnės universitetu, Krokuvos uni-Viktoras Petravičius.Iliustracija Liūnės Janušytės romanui „Korektūros klaida“.1938. Linoleumo raižinys.versiteto Grafikos kabinetu. Tačiau taidaugiau epizodiški kontaktai, o Lietuvojenuolat vyksta mainai, gana dažnai skolinameparodoms įvairius darbus.Kas Jūsų lankytojai?Lankosi Dailės akademijos, VU Istorijosfakulteto studentai, istorikai, ieškantysmedžiagos savo darbams, rengiantys parodas.Neseniai lankėsi vienos parodos kuratoriusiš Švedijos. Taline vyks tarptautinėgrafikos trienalė, o jis nori pateikti šiai parodaidalį „Lietuvių grafika 1977–1987“.Šio laikotarpio grafikos darbų VU Grafikoskabinete rado daugiausia. Taigi mūsų lankytojai– meno žmonės, istorikai, žurnalistai,kuriems reikia vaizdinės medžiagos.Grafikos kabinetas veikia jau beveik 40metų. Prie mūsų fondų lengviausia prieiti,skolintis darbus ar juos fotografuoti. Dailėsmuziejuje prieiti prie meno kūrinių gansudėtinga, ir besidomintys tai žino. Kultūrinisratas nėra toks platus.Mūsų didžiausia vertybė – senieji fondaiir šiuolaikinė dailė, trijų dešimtmečių grafika,ekslibrisai ir piešiniai, eskizai. Būnaatradimų, kai specialistai kažko ieško irranda tai, ko kitur nėra.Ar dabar turite lėšų kolekcijai komplektuoti?Ar dovanoja autoriai?Darbų dovanojimo tradicija gyva, kolekcijapapildoma nuolat, bet gerokai kukliau.Šiuo metu bibliotekos prioritetai kiti. Jeiatsiras lėšų, bus galima kokybiškiau, kryptingiaurinkti, formuoti kolekciją.Ar komplektuodami teikiate pirmenybęsu Universitetu susijusiems darbams?Komplektacija rūpinasi Grafikos kabinetas,Rankraščių skyrius arba Universitetomokslo muziejus. Pastarasis renka senesniuskūrinius, o mes komplektuojamešiuolaikinį meną. Turime visus kūrinius,sukurtus VU 400 metų jubiliejaus proga.Ar grafikos darbams saugoti reikalingosspecifinės sąlygos?Svarbu, kad būtų tvarkingai saugoma.Darbai įvyniojami į specialų popierių, saugomiaplankuose, lentynose. Yra bendramuziejinė praktika. Senesnius, apirusiusdarbus restauruoja bibliotekos restauratoriai.Dabar priežiūra ir saugojimo sąlygosvisai neblogos. Dailės muziejus ir Nacionalinismuziejus mus giria, nes jie neturitokių sąlygų.Šiuo metu parodas rengiate pereinamamekoridoriuje šalia kopijavimo technikos.Gal ketinate rasti geresnę vietą?Manau, po rekonstrukcijos atsiras vietosrestauruotose patalpose, galbūt prie Lituanistikosskaityklos. Dabar vyksta didelipertvarkymai. Nemaža mūsų darbų eksponuojamakitose parodose Vilniuje ir užsienyje.Visi čia esantys darbai „gyvena“, keliaujapo Europą. Tai tikrai solidus rinkinysLietuvos mastu.Kalbino Nijolė BULOTAITĖ27


etos kalbosLietuvoje vis daugiau norinčiųjųišmokti vieną išlabiausiai pasaulyje paplitusiųšnekamųjų kalbų, oficialiąIndijos kalbą – hindi.Vilniaus universiteto Orientalistikoscentre hindi kalbadėstoma nuo 1995 metų,šiuo metu veikia ir lyginamųjųAzijos studijų indologijosspecializacijos bakalauroprograma.Deimantas VALANČIŪNASHindi kalba28


Indijoje gausu šnekamųjų kalbų – reglamentuotos22 regioninės kalbos beidaugiau nei 800 dialektų. Oficiali Indijoskalba yra hindi: ją gimtąja kalba laikodaugiau nei 40 proc. Indijos gyventojų.Hindi kalba populiari ir kitose valstybėse:Nepale, Fidžyje, Gajanoje, JungtinėseAmerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje.Pagal kalbančių žmonių skaičių (496milijonai) hindi kalba užima antrąją vietątarp populiariausių pasaulio kalbų.Hindi vartojama dešimtyje (iš 28) Indijosvalstijų – šiaurinėje ir centrinėje Indijoje.Hindi turi 17 dialektų, tačiau oficialihindi kalba grįsta dialektu, kuriuo kalbamaDelio ir Agros rajonuose.Sudėtinga hindi kalbos vystymosiistorijaHindi kalba, kaip ir lietuvių, priklausoindoeuropiečių kalbų šeimai, todėl europiečiamskyla mažiau tarimo problemųmokantis hindi kalbos nei kitų Azijos kalbų.Hindi kabos pavadinimas kildinamasiš sanskritiško žodžio sindhu (Sindo upėsir jos lygumų pavadinimas). Pirmieji terminąhindi ėmė vartoti persai, kurie žodįsindhu tarė kaip hindu ir taip vadino žmones,gyvenusius prie Sindo upės.Hindi kalboje naudojamas paveldėtas išsanskrito ir nedaug tepakeistas devanagariraidynas (devanāgarī: deva „dieviškas“+ nāgarī „miestas“). Šiame raidyne nėradidžiųjų ir mažųjų raidžių. Visos raidėsrašomos vienodame aukštyje iš kairės įdešinę ir viršuje sujungiamos brūkšneliu,vadinamu danda („lazda“), taip sudarantatskirus žodžius. Žodžiai atskiriami tarp jųpaliekant tarpelius. Skyrybos ženklai beveiktokie patys, kaip ir daugelyje Europoskalbų, tik vietoje taško sakinio pabaigojevartojama vertikali danda „I“. Hindiabėcėlėje 11 balsių ir 35 priebalsiai. Devanagariraštas yra skiemeninis. Kiekvienapriebalsė skaitoma kaip skiemuo, susidedantisiš priebalsio ir balsio a, pvz.: ka, ga,na ir pan. Iš abėcėlės raidžių sudaromi irkiti junginiai, vadinami ligatūromis.Nors dabartinė hindi kalba buvo sunormintatik XIX a. antroje pusėje, jos ištakossiekia senus laikus. Hindi kalba išsivystė išsenosios Indijos literatūrinės-sakraliosioskalbos sanskrito, perėmė jos raidyną, dalįgramatikos bei žodyno. Sanskritas buvovartojamas giedant šventuosius himnusnet 1500 m. pr. Kr. Iki mūsų dienų išlikoX a. pr. Kr. sukurtas vediškojo sanskritoliteratūrinis paminklas – „Rigveda“. Pirmojisanskrito gramatika buvo parašytaV a. pr. Kr. Jau tais laikais sanskritas Indijojebuvo pagrindinė dvasininkų, filosofų,mokslininkų, poetų kalba. Paprastiemsžmonėms sanskritas buvo per sudėtingas.Jie kalbėjo prakritais, kurie dėl savo paprastumovis labiau ėmė skverbtis ne tikį šnekamąją kalbą, bet ir į literatūrą. Šnekamojikalba buvo pavadinta „apabhranš“,arba „laužyta kalba“. Kiekvienas prakritasturėjo savo apabhranšą, o kiekviena apabhranšosforma padėjo pamatus naujai dabartineiindų kalbai – hindi, radžasthani,gudžaratų, biharų, bengalų ir kt. ApieX a. pradėjo vystytis dabartinės šnekamosioskalbos.Hindi kalbos istorijai didelį poveikį turėjoir musulmonai užkariautojai, pradėjęskverbtis į Indiją XIII–XV a. ir kalbėjęarabų, persų, tiurkų kalbomis. Mogolųimperijos administracinis centras buvoDelis, tad stengdamiesi užmegzti ryšį suvietiniais gyventojais užkariautojai pradė-29


jo vartoti vietinį (šauraseni apabhranša)dialektą, įpindami į jį nemaža farsi, arabųbei tiurkų kalbų žodžių. Pamažu tokiamišri kalba tapo populiari vietinių gyventojųir musulmonų užkariautojų bendravimokalba, kuri vėliau buvo pavadintakhariboli (kharī bolī), t. y. „standartinekalba“. Ši kalba taip pat buvo vadinamiir hindustānī kalba. Manoma, kad pirmiejikhariboli kalba pradėjo rašyti musulmonųpoetai, naudoję persišką grafinių ženklųsistemą – taip gimė bendrinė urdu kalba.Ta pačia khariboli kalba rašė ir indų poetai,naudoję devanagari raštą. Taip gimėbendrinė hindi kalba. 1947 m. susikūrėPakistano valstybė, kurios oficialia kalbatapo urdu. Indijai atgavus nepriklausomybęnuo britų, oficialia kalba tapo hindi.Urdu ir hindi kalbomis kalbantys galinesunkiai suprasti vienas kitą, skiriasi tiknaudojama rašto sistema ir žodynas.Hindi kalbos žodynas yra labai gausus.Didžiąją jo dalį sudaro sanskritiškos kilmėsžodžiai. Norminant hindi kalbą ir remiantissanskritu buvo sudaryta nemažainaujadarų įvairiems šiuolaikiniams terminamsžymėti (pvz., mudrāsphiti – infliacija).Nemenką dalį žodžių hindi kalbojesudaro farsi, arabų ir urdu kalbų žodžiai.Iki pat 1947 m. Indija buvo britų kolonija,tad daugelis angliškų žodžių (adaptuojantpagal hindi kalbos tarimo ypatumus)vartojami lygiagrečiai su sanskritiškaisiais(pvz., skūl – mokykla, peinsil – pieštukas,aspatāl – ligoninė, dāktar – gydytojas irpan.). Indijoje populiarus ir hindi kalbosslengas, vadinamas „hingliš“ (hinglish) –kai sakinio struktūra konstruojama pagalhindi kalbos gramatiką, tačiau į ją įpinamianglų kalbos žodžiai. Slengas yra populiarustarp verslininkų, IT specialistų, jaunimo.Neretai jo galima išgirsti ir šiuolaikiniuosevadinamojo Bolivudo filmuose.Hindi kalbą studijuojantys studentaišvenčia ir tradicines Indijos šventes(pirmas iš dešinės – lektorius D. Valančiūnas)Kur Lietuvoje išmokti hindi kalbą?Norinčiųjų studijuoti Indijos kultūrą irkalbas kasmet daugėja – konkursai stojant įVU Orientalistikos centro lyginamųjų Azijosstudijų indologijos specializacijos bakalauroprogramą dideli. Indijos ambasada Lenkijojefinansiškai parėmė hindi kalbos auditorijossu šiuolaikiška vaizdo ir garso technika įrengimą,skyrė lėšų ir pirmojo Baltijos šalysehindi kalbos vadovėlio leidybai, kurį parengėOrientalistikos centro hindi kalbos dėstytojaRasa Ranjan. 2006 m. vasarą Orientalistikoscentre įvyko antroji regioninė rytųir centrinės Europos mokslininkų konferencija„New Perspectives in Education aboutIndia“, kurioje mokslininkai iš daugelio Europosšalių dalijosi patirtimi ir naujais ne tikkalbų, bet ir kultūrinių disciplinų mokymometodais.Centrinis hindi kalbos institutas Agroje– puiki vieta studentams tobulinti hindi kalbosįgūdžius, kadangi Agra (miestas, esantisapie 200 km nuo Delio) laikoma viena iššvariausią hindi kalbą turinčių vietų Indijoje.Pagal sutartį su Agros centriniu hindikalbos institutu kasmet išvažiuoja po du studentus.2006 m. buvo pasirašyta ir tarpuniversitetinėsutartis su vienu iš prestižiškiausiųIndijos universitetų – Jawaharlal Nehruuniversitetu Delyje.Studentai aktyviai dalyvauja ir popaskaitinėjeveikloje – filmų hindi kalba peržiūroseir diskusijose, švenčia tradicines Indijosšventes. 2006 m. rudenį studentai pagalvisas tradicijas šventė vieną iš pagrindiniųIndijos švenčių – Diwali, vadinamą šviesųir ugnies švente.Galimybę mokytis hindi kalbos turi ne tikindologijos specialybės studentai. Orientalistikoscentro įkurtoje kalbų mokykloje hindi,sanskritą bei kitas Azijos kalbas kursuosegali mokytis kiekvienas norintis. Paprastaikiekvienos kalbos kursai trunka 4 semestrus.Daugiau informacijos apie Orientalistikoscentro lyginamųjų Azijos studijų programasir kalbų mokyklos kursus galite rasti tinklalapyjehttp://www.oc.vu.lt.30


Adomo Mickevičiaus kūrybosmūza – chemijos paskaitosMinint pirmojo chemijos profesoriaus AndriausSniadeckio (1768–1838) vardo ir gimimodieną, Švietimo ir mokslo ministerijosOvaliojoje salėje buvo pristatyta dr. BirutėsRailienės knyga „Andrius Sniadeckis“. Renginyjenuskambėjo knygoje išspausdintos AndriausSniadeckio studento Adomo Mickevičiauseilės, įkvėptos chemijos paskaitų:Ko gi laukt reikėtų,Žmonėms į šį pasaulį išmestų,Be šviesos, šilumos, magnetųIr elektros spindulių?Kas nutiktų? Spėti nesunku:Tamsu, šalta, chaosas – baisu.Tad gyvuok, šeimynėle saulės vaikų,Valio šviesai spindulių!Bet kam kibirkštėlės šviesa,Kai viskas aplinkui stingsta?Šalta šviesa ir širdis šalta.Tad šilumai valio, te ji nedingsta!Sužavėtas šviesos aistrųDažnai blaško vėtrų valia,Kad sujungus juos kartu,Kaip magnetu. Tegyvuoja magneto galia!Papildytas kultūros paveldo fondasKai sulinksiu į riestainįNuo magnetų suglaustų,Tai iš Leideno stiklainioPokštelsiu: elektra – šaunu!Iš „Universitas Vilnensis“ archyvųHidrologinės nesąmonėsMelagio dienąBuvusios hidrologo A. Bariso studentės DanutėGriniūtė ir Genutė Griniūtė-Mikalajūnienėapie dėstytoją pasakoja: „Jis mokė musuž gausybės formulių, diferencialų matyti gyvąupelį, upę, ežerą, jų gyvenimą. (...) Taip patjis mums įkvėpė didelį tikėjimą tuo, ką darai.Kad mes tikime Juo beatodairiškai bei viskąakademinės istorijossuprantame, kas dėstoma, „šauniai“ įrodėmeper vieną formulingą paskaitą balandžio 1-ąją:bent pusvalandį sunkiai dūsuodami rašėmės nuolentos į sąsiuvinius Jo pateikiamas įmantrias formulesbei klausėmės (gal ir nelabai, nes norėjosiryte miego) paaiškinimų, ir nuolankiai linkčiodamigalvomis (kaip avinukai) sakydavome, kadviskas yra aišku, jam paklausus, ar supratome...Tačiau kai po šio įtempto ir nuobodoko darboišgirdome Mokytoją sakantį, kad tai buvo paskelbtoshidrologinės nesąmonės Melagio dieną,norėjome skradžiai žemėn, na Lietuvoje, tai Biržųkrašto grimzlėn (smegduobėn), prasmegti.“Pagal K. Kilkaus ir G. Valiuškevičiaus knygą „AntanoBariso hidrologija“Kaip pasieniečiai rektorių vijosiVilniaus universiteto rektorius akademikasBenediktas Juodka susitikime su Kaliningradovalstybinio universiteto rektoriumi A. Klemešovupasakojo apie savo kelionę į Kaliningradą. Pasirodo,rektoriui labai patinka vairuoti automobilį.Kartą jis važiavo į Sviatlogorską. Pasienyje,užpildęs reikiamus dokumentus, važiavo toliauir gėrėjosi nuostabiais vaizdais. Staiga jį, mirksėdamašvyturėliais, aplenkia ir stabdo kažkokiamašina lietuviškais numeriais, panaši į visureigį.Kadangi rektorius važiavo miško keliu, pamanė,kad galbūt jį vejasi kokie plėšikai, ir dar padidinogreitį. Bet jį ir vėl pasiveja, aplenkia ir dar kartąstabdo. Matydamas, kad persekiotojai neatstos,rektorius sustoja. Pasirodo, tai pasieniečiai, kurieakademikui liepė grįžti atgal, nes užpildė ne visusreikiamus dokumentus...Iš „Universitas Vilnensis“ archyvųbibliotekojeŠių metų rugsėjį Vilniaus universitetobiblioteka praturtėjo dviem retais leidiniais.Pirmasis – rankraštinė knyga „Pflanzen– Atlas enthaltend die Darstellung sämmtlicher,in der Provinz Preussen vorkommenden,phanerogamischen Feldpflanzen / gezeichnetvon Rector E. G. J. Waldhauer, Lehrer ander hoehern Bürgerschule zu Memel (Augalųatlasas, vaizduojantis visus Prūsijosprovincijoje sutinkamus fanerogaminiuslauko augalus / piešė aukštesniosios Klaipėdosmiesto mokyklos mokytojas, rektoriusE. G. J. Waldhaueris).Biblioteka knygą įsigijo už bendras Vilniausuniversiteto ir Vilniaus universitetoTarptautinio verslo mokyklos lėšas. DėkojameVilniaus universiteto bendruomenėsnariams ir Tarptautinio verslo mokyklosdirektoriui J. Niedvarui, suteikusiems galimybęįsigyti leidinį.Antrasis bibliotekosįsigytas leidinysyra „Ferrarius, Joannes(1485–1558). Inusus feudorum collectaneaquodammodomethodica tyronibusin iuris disciplinaversantibus non inutilia...Francoforti...,1554. Forster, Valentin(1530–1608). Desuccessionibus quaeab intesto deferruntur,libri quinque...Basileae, ...1566“.Leidinys, susidedantis iš dviejų skirtingųautorių knygų, yra vertingas XVI amžiausteisės veikalas. Knygą biblioteka įsigijo išprivataus žmogaus ir už tai turėjo atlyginojam knygomis iš bibliotekos atsarginiofondo. Tikimės,kad knyga pasitarnausteisesmokslų istorijostyrinėtojams.Lietuvoje privačiųasmenųrankose dar yrane viena moksloir kultūros istorijaivertingaknyga, todėl labaisvarbu, kad jospraturtintų Lietuvosbibliotekųkultūros paveldofondus.Vilniaus universiteto bibliotekos fonduosesaugoma per penkis milijonų leidinių,iš jų per 178 tūkst. – XV–XIX a.spaudinių ir per 200 tūkst. – XII–XIX a.rankraščių.31


istorija„Gaudeamus igitur“:studentų himno istorijaProf. habil. dr. Eugenija ULČINAITĖŠiandien daugelyje Europosuniversitetų giedamostudentų himno „Gaudeamusigitur“ istorija ganailga. Himnas kilęs iš klajojančiųstudentų (vagantų)užstalės dainos ir žinomasnuo XIII amžiaus. Paryžiausnacionalinėje bibliotekojesaugomas seniausias šiohimno lotyniškas rankraštisdatuotas 1267 metais. Tekstasper ilgą laiką keitėsi, iršiuo metu egzistuoja keletasilgesnių bei trumpesnių jovariantų. 1717 metais JohanasChristianas Günterisišvertė šį himną į vokiečiųkalbą ir pritaikė dainos„Brüder laßt uns lustig sein“(„Linksminkimės, broliai“)melodiją.Dabartinį nusistovėjusįlotyniškąjį himno kanoną,remdamasis viduramžiųtekstu, sukūrė vokiečių poetasC. W. Kindlebenas irpublikavo Halėje 1781 m.Jam buvo pritaikyta XV a.flamandų kompozitoriausJohanneso Okenheimo melodija.Pirmą kartą į lietuvių kalbą himnas buvo išvertas ir pavadinimu„Linksminkimies“ paskelbtas Mažojoje Lietuvoje. Vertė Tilžėsgimnazijos mokytojas Frydrichas Bekeris (1805–1890), lietuviškųtekstų chrestomatijos autorius. Tekstą ant lapelio išspausdinoJuliaus Reylenderio ir sūnaus spaustuvė Tilžėje. Data lapelyje nenurodyta,spėjama, kad išspausdintas 1872 m. arba kiek vėliau.Vertimas, matyt, buvo skirtas Tilžės gimnazistams. Lapelio išlikotik vienas egzempliorius. Jis saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakosinstituto bibliotekoje (signatūra: B 12897).Šiame tekste harmoningai dera jaunatviško nerūpestingodžiaugsmo šlovinimas ir filosofinė gyvenimo prasmės refleksija,žemiškosios ir pomirtinės būties sąsajos, savosios Alma Mater, josnarių pagerbimas.Prasmingi šio teksto žodžiai (dabar dažniausia giedamos tiktrys paryškintos strofos) verčia susimąstyti apie gyvenimo prasmę,apie mokslo svarbą, apie akademinės bendruomenės ryšiųtvirtumą. Taigi – gaudeamus igitur!1. Taigi džiaukimės,Kol jauni esame:Po malonios jaunystės,Po sunkios senatvėsMus priglaus žemė.2. Mūsų gyvenimas trumpasGreitai jis pasibaigs:Ateis mirtis staigiai,Pagrobs mus nuožmiai,Nieko nepasigailės.3. Kur dabar, kurie prieš musŠiam pasauly buvo:Eikite danguosna,Eikit pragaruosna,Jei matyt juos norit.4. Tegyvuoja Akademija,Tegyvuoja profesoriai,Tegyvuoja kiekvienas narys,Tegyvuoja visi nariai,Tegu visada žydi.5. Tegyvuoja merginos,Mielos ir žavios,Tegyvuoja moterys,Švelnios ir meilios,Geros ir darbščios.6. Tegyvuoja respublika,Ir kas ją valdo,Tegyvuoja mūsų miestas,Mecenatų dosnumas,Kuris mus saugo.7. Težūsta liūdesys,Težūsta nekentėjai,Težūsta velnias,Kiekvienas bursistų priešasIr [jų] išjuokėjai.8. Koks čia šiandien susibėgimasAkademinės bendruomenės?Iš toli susiėjo,Iš visur susirinkoĮ bendrą susirinkimą.9. Tegyvuoja mūsų bendrija,Tegyvuoja studentai,Testiprėja bendra tiesa,Težydi broliškumasTėvynės gerovė.10. Težydi Alma Mater,Kuri mus išugdė,Ir mylimus bendražygius,Po toliausius kraštusIšblaškytus suvienija.Gaudeamus igitur1. |: Gaudeamus igitur,Juvenes dum sumus; :|Post jucundam juventutem,Post molestam senectutem|: Nos habebit humus! :|2. |: Vita nostra brevis est,Brevi finietur, :|Venit mors velociter,Rapit nos atrociter,|: Nemini parcetur. :|3. |: Ubi sunt qui anteNos in mundo fuere? :|Vadite ad superos,Transite ad inferos,|: Hos si vis videre. :|4. |: Vivat academia,Vivant professores, :|Vivat membrum quodlibet,Vivant membra quaelibet,|: Semper sint in flore! :|5. |: Vivant omnes virginesFaciles, formosae, :|Vivant et mulieres,Tenerae, amabiles,|: Bonae, laboriosae! :|6. |: Vivat et respublicaEt qui illam regit, :|Vivat nostra civitas,Maecenatum caritas,|: Quae nos hic protegit! :|7. |: Pereat tristitia,Pereant osores, :|Pereat diabolus,Quivis antiburschius,|: Atque irrisores! :|8. |: Quis confluxus hodieAcademicorum? :|E longinquo convenerunt,Protinusque successerunt|: In commune forum; :|9. |: Vivat nostra societas,Vivant studiosi :|Crescat una veritas,Floreat fraternitas,|: Patriae prosperitas. :|10. |: Alma Mater floreat,Quae nos educavit; :|Caros et commilitones,Dissitas in regiones|: Sparsos, congregavit; :|Pažodinis vertimas prof. E. Ulčinaitės32


Pirmieji Universitetoakademinio chorožingsniai Prof. habil. dr. Vygintas Bronius PŠIBILSKISReorganizuojant Universitetąakademiniu gyvenimu rūpinosipatys studentaiNuo fašistinės Vokietijos ir bolševikinėsSovietų Sąjungos smūgių 1939 m.rugsėjį subyrėjo Lenkijos valstybė. Primestadraugystės ir bendradarbiavimosutartimi SSRS atidavė Lietuvai Vilniųir dalį Pietryčių Lietuvos. Nebeegzistuojančiosvalstybės įsteigtą ir dvidešimtmetų veikusį Stepono Batoro universitetą(SBU) nedelsiant reikėjo pertvarkytiį lietuviškąjį Vilniaus universitetą(VU). Kol Lietuvos Vyriausybės paskirtasSBU valdytojas prof. Ignas Končiustvarkė sudėtingus perėmimo reikalus,numatytų į Vilnių perkelti Vytauto Didžiojouniversiteto (VDU) Humanitariniųmokslų ir Teisių fakultetų studentaisusirūpino būsimojo Universiteto akademiniugyvenimu. 1939 m. gruodžio28 d. išrinktas Vilniaus universitetoStudentų atstovybės prezidiumas (pirmininkasAntanas Kučys, revizijos komisijospirmininkas Jonas Gudavičius)numatė studentų namuose Tauro gatvėjeatidaryti valgyklą, skaityklą, klubą,įsteigti ir globoti Universiteto studentųmišrų chorą. Pastarasis veiklos baras patikėtasJ. Gudavičiui – aktyviam VDUchoro dainininkui, choro valdybos nariui.Lietuvoje ir užsienyje nuolat laimintis įvairių konkursųlaureatų vardus, plačiai garsinantis Vilniaus universitetąpasaulyje mišrusis akademinis choras gali didžiuotissavo ilga ir turtinga istorija. Jos pradžia nebuvo lengva.Rygoje, Stokholme, Prahoje, Paryžiuje.Vadovauti Vilniaus universiteto choruibuvo pakviestas K. Kaveckas. 1940metų sausio 17 d. į pirmąją repeticijąstudentų namuose susirinko 67 dainininkai,o netrukus jau repetavo apie100 merginų ir vaikinų. Pirmapradįkolektyvo branduolį sudarė buvę VDUchoristai, todėl darbas vyko sparčiai. Perdešimt dienų buvo paruoštos 8 dainos, osausio 27 d. surengtas bendras Vilniausir Kauno universitetų akademinių chorųkoncertas. Jame dainavo Valstybinėsoperos solistai Vladislava Grigaitienė irAntanas Sodeika. (Šaltinis: Akademiniųchorų koncertas // Studentų dienos,1940, vasario 10 d., nr. 2.)Vilniaus universiteto mišrusis choras. 1940 pavasaris.Antrasis atsakingas Vilniaus universitetomišraus choro koncertas įvyko1940 m. vasario 8 d. Centrinių rūmųMažojoje auloje per Universiteto rektoriausprof. Mykolo Biržiškos inauguracijosiškilmes. K. Kavecko diriguojamaskolektyvas pirmą kartą ilgaamžėje Vilniausuniversiteto istorijoje sugiedojo„Tautos himną“, atliko keletą lietuviškųdainų. (Šaltinis: Matjošaitis S. IškilmėsVilniaus universitete // Vilniaus balsas,1940 vasario 9, nr. 33. Parašas: St. M.)Per netrukus įvykusį pirmąjį UniversiteteVasario 16-osios minėjimą akademiniochoro koncertą iš Teatro salėstransliavo Vilniaus radijas.Rektoriaus inauguracijosiškilmėse sugiedotas„Tautos himnas“Dar 1925 m. Nikodemo Martinonioiniciatyva įkurtas Lietuvos universitetoakademinis choras turėjo gražias tradicijas,rengė lietuvių kompozitorių autorinėsmuzikos vakarus. Nuo 1933 m.vadovaujamas po studijų Paryžiuje sugrįžusioKonrado Kavecko, VDU akademinischoras pasiekė aukštą meninįlygį, koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir33


istorijaChoru rūpinosi ir studentai,ir garsūs žmonėsAugo Vilniaus universiteto akademiniochoro ir chorvedžio meistriškumas, gerėjodarbo sąlygos. Choru nuoširdžiai rūpinosilietuvių dainų tyrinėtojas rektorius prof.M. Biržiška, kuris dar 1905 m. dalyvavoMiko Petrausko Vilniuje sutelkto choroviešuose pasirodymuose. Choro veikląvisaip rėmė oficialus studentų namųir choro globėjas prof. Mykolas Römeris.Jaudinanti ir skatinanti buvo VDU choristųparama – iš kuklių studentiškų lėšųbesikuriančiam VU chorui jie paskyrė1000 litų.Vilniaus universiteto akademinis mišruschoras dainavo paskutiniajame Lietuvosmuzikų draugijos suvažiavime (1940 m.kovo 2 d.), drauge su VDU choru surengėataskaitinį koncertą (1940 m. gegužės19 d.), kuriame pateikė ypatingai sudėtingąlietuvių kompozitorių Juozo Naujalio,Stasio Šimkaus, Juozo Tallat-Kelpšos irkt. dvidešimties dainų programą. (Šaltinis:II Akademinis koncertas // Studentųdienos. 1940 birželio 1, nr. 8.)Po mėnesio, kai Vilniaus universitetostudentai, tarp jų ir choristai, kupini gražiųkūrybinių sumanymų skirstėsi į savotėviškes atostogauti, Vilniaus ir Kaunogatvėmis džerškėdami riedėjo sovietiniaitankai.K. Kaveckas – pirmasis VU choro dirigentas1940 m. rudenį studentai rado Vilniausuniversitetą smarkiai pasikeitusį. LikviduotosVUSA vietoje įkurtame Studentųkomitete (pirmininkas Antanas Linka) irvisame Universitete šeimininkavo komjaunuoliai– jiems buvo patikėta dėstytojųir studentų ideologinė priežiūra. Dar vasarąVU choro dirigento pareigų buvo atsisakęsK. Kaveckas, nes vadovauti dviemtolokai vienas nuo kito esantiems choramsbuvo sudėtinga. Į jo vietą prof. BalioSruogos iniciatyva buvo pakviestas Tauragėsgimnazijos choro vadovas AntanasIlčiukas. Dirigento paruoštas kolektyvas1940 m. vasarą dainavo Kaune, Trakuose,Vilniaus radiofone ir universiteto Aktų salėje.Po pastarojo koncerto B. Sruoga dirigentuipranešė, jog K. Kaveckas nebenorivažinėti iš Kauno į Vilnių ir pasiūlė imtisvadovauti Vilniaus universiteto akademiniamchorui. „Širdyje iškart sutikau su pasiūlymu,bet neramino baimė ir abejonės,kaip aš taip staigiai kelsiuosi iš Tauragėsį Vilnių, tuo labiau iš gimnazijos į Universitetą“,– vėliau prisiminė A. Ilčiukas.(Šaltinis: Gustaitis A. Vilniaus universitetostudentų choras // Naujoji Lietuva.1942 birželio 26, nr. 149. Parašas: KęstutisGardinas) 1940 m. rudenį gavęs B. Sruogostelegramą, dirigentas atvyko į Vilnių,buvo pristatytas rektoriui M. Biržiškai,gavo pagalbininką. Juo tapo Universitetoprorektorius prof. Zigmas Žemaitis, kuris1903–1908 m. studijuodamas OdesosTauragės gimnazijos choro vadovą A. Ilčiuką VU choruivadovauti pakvietė prof. Balys Sruogauniversitete trejus metus vadovavo savosuburtam chorui, o profesoriaudamasKaune globojo VDU dainininkus. 1936metais prof. Z. Žemaitis buvo išrinktasVDU akademinio choro Garbės nariu.Nuoširdus A. Ilčiuko patarėjas buvoprof. B. Sruoga, choro darbu ir problemomisnuolat domėjosi prof. Vincas Mykolaitis-Putinas.Už lietuviškas dainas – nuobaudosNespėjus choro repertuaro pritaikyti„naujiems gyvenimo reikalavimams“,užgriuvo bolševikinio perversmo, vadintoDidžiąja Spalio socialistine revoliucija,metinių minėjimas. Pabandžius paskubomispramokti keletą privalomų sovietiniųdainų, nutarta pasitenkinti „Internacionalu“ir lietuviškomis dainomis. Jas Universitetokolona smagiai traukė iškilmių dienąlaukdama savo eilės ir eidama pro tribūną.Gatvėje susirinkę vilniečiai pritarė, šaukė„Valio“. Dėl to rektoriui teko aiškintisVilniaus miesto partiniams vadovams, ochoro globėjas prof. Z Žemaitis netekopareigų. Po šio įvykio Universiteto chorasilgai nedrįso viešai koncertuoti.A. Ilčiukas pirmą kartą su choru pasirodėGegužės 1-osios mitinge-koncerte(1941 m. balandžio 30 d.), kuriame taippat dalyvavo Jeronimo Kačinsko vadovaujamasVilniaus radijo simfoninis or-34


kestras, dainavo solistai Juozė Augaitytė irAntanas Kučingis. Nors ir teko pramoktikeletą sovietinių, Staliną ir bolševikų partijąšlovinančių dainų, koncerte dažniauskambėjo lietuvių autorių kūriniai. 1941metų gegužės 25 d. Filharmonijos salėjeįvyko choro „pirmasis tarybinis akademiniskoncertas“.Himno žodžius chorui parašėB. SruogaProf. Balys Sruoga sukūrė himno žodžius chorui ir pirmą kartąpats juos perskaitė studijų metų atsisveikinimo pobūvyjeKvietimas į pirmąjį tarybinį choro koncertąkinimo pobūviu, kuriame dalyvavo Universitetorektorius prof. M. Biržiška. Iššvietimo generalinio tarėjo Prano Germanto-Meškauskospecialaus fondo gavęskelis šimtus markių, jis 21 choristui įteikėatminimo dovanėles. Pobūvyje prof. BalysSruoga pasakė trumpą, jausmingą kalbąir perskaitė jau seniai žadėto parašytichorui himno žodžius. Eilėraščio posmaiskambėjo taip:Mūsų žemiškąjį keliąAmžiuos rėždama,Užaugino mus žemelėLietuvos sena.Kaip motulė, kaip širdelė,Slegiama vargų,Įtikėjo savo daliąRūpesčiui vaikų.Kelsis saulė Vilniaus sodaisAr šalna suzmegs –Širdys aukurais vienodaisTe motulei degs!Susiglauskim, sesės, broliai,Meilėj Lietuvos –Mums rytojaus tamsūs toliaiSaule suliepsnos!Gedimino kalno ženklasTe mus žygin ves, –Te darbuos paliks paminklas,Kad gyvenom mes!Netrukus VU akademinio choro valdybosnarys Algirdas Gustaitis eilėraštį paskelbė„Naujojoje Lietuvoje“. (Šaltinis:Gustaitis A. Vilniaus universiteto studentųchoras // Naujoji Lietuva, 1942 birže-1941 m. birželio 14–15 dienomis prasidėjusmasiniams Lietuvos žmonių trėmimams,į Sibirą buvo išvežta kelios dešimtysVilniaus universiteto dėstytojų irstudentų, tarp jų keturi akademinio choronariai. Netrukus Lietuvoje ėmę šeimininkautinaciai kultūrai paliko daugiau laisvėsnegu bolševikai. Todėl 1941 metų rudenįsusirinkę choristai, nepaisydami sunkiųsąlygų, mokėsi lietuviškų dainų. Ypačintensyviai imta dirbti tada, kai 1942 m.pavasarį prie dirigento pulto vėl stojoAntanas Ilčiukas. Buvo sudaryta AnicetoLeipaus vadovaujama veikli choro valdyba,paskelbtas pavyzdingiausių choristųkonkursas. Per trumpą laiką atgaivintassenasis repertuaras, miesto visuomeneisurengta Akademinė meno šventė (1942metų balandžio 26 d.), koncertuota Vilniausapylinkėse. Vien balandžio–birželiomėnesiais šešis kartus dainuota per Vilniausradiją; čia atlikta net 31 daina.Studijų metus choristai baigė atsisveilio26, nr.149. Parašas: Kęstutis Gardinas).Choro vadovybė buvo numačiusi eilėraščiuipritaikyti muziką ir padaryti himnu,tačiau, anot A. Gustaičio, karo sūkuriaineleido įgyvendinti sumanymo. (Šaltinis:Gustaitis A. Prof. Sruoga suimtas su visaisrankraščiais // Balys Sruoga mūsų atsiminimuose,Chicaga, 1974, p. 439) Tuotarpu buvęs choro dirigentas A. Ilčiukas1977 m. minėjo, kad parašyti chorui specialiądainą profesorius B. Sruoga „sutikotik su sąlyga, jog aš parašysiu muziką. Pažadąįvykdėm abu. Dainos natas aš ir dabartebeturiu“. (Šaltinis: Ilčiukas A. Susitikimaisu Baliu Sruoga // Kultūros barai,1977, nr. 11, p. 63.)Akademinė muzika – kultūrineirezistencijai1943 m. kovo mėn. grupė lietuvių inteligentų,tarp jų ir Vilniaus universitetoprofesorius B. Sruoga, buvo suimti ir išsiųstiį Štuthofo koncentracijos stovyklą, oaukštosios mokyklos uždarytos. Įtrauktas įsąrašus išvežti darbams į Vokietiją AntanasIlčiukas pabėgo į Žemaitiją, kur slapstėsi.Artėjant sovietinei reokupacijai į Vakaruspasitraukė nemaža dalis Universiteto akademiniochoro dainininkų. Gavę paramąiš Lietuvių bendruomenės, jie drauge subuvusiais VDU choristais susibūrė į Pabaltijouniversiteto Hamburge (vėliau Pineberge)lietuvių studentų chorą. Pirmasischoro pasirodymas įvyko 1946 m. gegužės16 d. per universiteto atidarymo iškilmes.Sovietinės ir nacių okupacijos metaisVilniaus universiteto akademinis choras,kiek leido sąlygos, populiarino lietuviųkompozitorių dainas, lavino atlikėjų irklausytojų muzikinį skonį, skiepijo patriotiniusjausmus. Akademinė muzika pasitarnavokultūrinei rezistencijai.35


paveldasŽmogaus anatominiaiuniversiteto MedicinosSilvija STAKULIENĖ,Danguolė VENCKIENĖRaižinys prieš restauracijąRaižinys po restauracijosVilniaus universiteto Medicinosfakulteto 225-uosius jubiliejiniusmetus vainikavo staigmenos. Vienaiš jų – VU bibliotekos Mokslo irkultūros paveldo centro Retų spaudiniųskyrius perdavė Medicinos istorijosmuziejui ypatingos meninėsvertės žmogaus anatominius raižinius.Rinkinį sudaro devyni anatominiaipiešiniai: septyni žmogausgriaučių bei du – žmogaus kaulųir vidaus organų. Piešinių aukštisarti 2 metrų, plotis – 70 cm.Raižinys po restauracijosKruopštūs restauravimo darbaiŠią kolekciją tvarkydami Retų spaudiniųfondus aptiko vedėja Virginija Galvanauskaitėir Vidas Račius. Ilgus metusraižiniai nepastebimai buvo šalia Vilniausmedicinos draugijos fondo ir, jei ne atidūsdarbuotojai, galėjo išbūti dar gana ilgai.Piešiniai atrodė apgailėtinai: nešvarūs,suodini, aptrupėję. Paveikslus restauravoVU bibliotekos Restauravimo skyrius, vadovaujamasA. Kunkulio. Labai kruopštus,daug profesinių įgūdžių ir patirties reikalaujantisdarbas truko pusmetį. Žmogausanatominius raižinius tvarkė devynios šioskyriaus restauratorės.Šie raižiniai atlikti ant gelsvai rusvo,gana tvirto popieriaus. Lakštai deformuoti,jų pakraščiai apiplyšę, kai kuriuose trūkofragmentų. Popierius sueižėjęs, sulūžęs,lūžių vietose įsigėręs purvas. Matėsidaugybė paviršinių nešvarumų: suodžių,dulkių, vabzdžių ekskrementų, kai kur –ryškios rudos pigmentinės pelėsių dėmės,rusvos patakos.Iš pradžių buvo atliktas mechaninisvalymas: vatos tamponais nuo paviršiausnuvalytos dulkės, suodžiai; piešiniai buvovalomi įvairaus kietumo trintukais. Akiniuskalpeliu, nepažeidžiant popieriauspaviršiaus, pašalinti vabzdžių ekskrementai.Toliau imtasi dezinfekavimo. Nuvaliusir dezinfekavus lakštus plyšimai irtrūkstamos piešinių dalys buvo atstatytosjaponišku popieriumi, klijuota kviečiųmiltų klijais.Baigus darbus graviūrų viršuje ir apačiojepritvirtinti pagal spalvas suderintižali mediniai rėmeliai. Atlikus restauravimodarbus atsargiai susuktos į popieriųgraviūros buvo perduotos Medicinosistorijos muziejui. Anatominių piešiniųkolekcija labai įspūdingai prisiderino prieMedicinos istorijos muziejaus interjero:tai 1928–1929 m. pagal lenkų architektoK. Kloso projektą specialiai pastatytas pastatasAnatomijos katedros korpuse M. K.Čiurlionio gatvėje.36


piešiniai Vilniausistorijos muziejujeŽmogaus kūno sandara domimasinuo Antikos laikųKyla klausimas, kas yra tikrieji šių raižiniųautoriai? Norint atsakyti, reikia specialiųlyginamųjų meno istorijos studijų,nes žmogaus anatominių piešinių istoriografijayra gana gausi. Jau nuo Antikoslaikų Aristotelis (beje, pirmasis žinomasanatomas) pradėjo domėtis žmogaus kūnosandara. Vėliau šie tyrinėjimai išsiplėtė,ypač kai garsus graikų filosofas Platonaspaskelbė, kad yra skirtumas tarp žmogaussielos ir kūno, o žmogaus kūnas yra „sielosbuveinė“.Kai kurie iš muziejuje eksponuojamųanatominių piešinių grąžina mus į Renesansolaikus, kai vyko aštrūs disputai, ginčaiir liepsnojo inkvizicijos laužai „laisvamaniams“,gynusiems kitokią nuomonęnei oficialioji bažnyčia. Vienas iš jų – AndrejusVezalijus (1514–1564), neeiliniųgabumų Atgimimo laikų anatomas. Jisišdrįso pasipriešinti bažnyčios dogmomsir sukritikavo scholastinį nuo Romos laikųnepažeidžiamą autoritetą – gydytojąGaleną – bei jo požiūrį į žmogaus kūnosandarą. Savo tiesą Vezalijus įrodė 1543metais Bazelyje išleidęs nemirtingą veikalą„Žmogaus kūno sandara“, susidedantįiš septynių dalių. Šį darbą iliustravo Ticianomokyklos dailininkas olandas JanasJoestas van Kalkaras (1460–1519), beveiknežinomas, „atrastas“ tik 1874 m. Keletasiš mūsų turimų piešinių labai artimi šiemsdailininko darbams. Toliau gilinantis įgraviūras tyrinėjimai „nuvedė“ prie garsausXVII a. Leideno (Olandija) anatomoBernardo Siegfriedo Albinuso (1697–1770) darbų iliustruotojo dailininko JanoWandelaero (1690–1759) kūrybos.Piešiniai buvo naudojamistudentams mokytiApibendrinus šiuos pastebėjimus galimaiškelti hipotezę, kad mūsų turimos graviūros– įvairių garsių XVI–XVIII a. Europosdailininkų darbų kopijos. Tai galėjo būtiir atskirų medicinos knygų iliustracijų klišės,vėliau panaudotos ir išleistos kaip atskiriplakatai – mokomieji piešiniai. Ir jųpaskirtis tikriausiai buvo labai pragmatiška– naudoti kaip aiškinamąsias metodinespriemones studentams medikams mokyti.Graviūras, nusipirkę Europoje, prieš šimtąar daugiau metų galėjo naudoti mūsųUniversiteto medicinos profesoriai, mokydamistudentus žmogaus anatomijos.Prie originalių žmogaus anatominiųpiešinių galime priskirti ir Medicinos istorijosmuziejuje saugomą 1699 m. Leipcigeišleistą Philippo Verheyno mokomąjąanatomijos knygą „Corporis humani anatomia“,gausiai iliustruotą žmogaus anatominiaisbei vidaus organų piešiniais.Raižinys prieš restauracijąRaižinys po restauracijosRaižinys prieš restauracijąRaižinys po restauracijos37


alumnai28-erių metų Inga GrigaravičiūtėVilniaus universitete baigė chemijosmagistrantūros studijas, medžiagų inžinerijoskrypties daktaro disertacijąapsigynė Tokijo technologijos universiteteJaponijoje. 2006 m. ji grįžo į Lietuvąir dabar yra Vilniaus universitetomokslų daktarė. Priežastys, paskatinusiosjaunąją mokslininkę skubėtiį tėvynę, paprastos: „Labai ilgėjausiLietuvos. Žinojau, kad noriu gyventiLietuvoje ir dirbti Vilniaus universitete“,– nuoširdžiai prisipažino ji.Tarp dvidešimt septyniųTokijo universiteto chemijosdoktorantų – VU absolventėKodėl nusprendėte studijuoti chemijąVilniaus universitete?Mano mama chemikė. Tiesa, ji baigėMinsko technologijos institutą. Manęsnetraukė technologijos, todėl nestojau įKauno technologijos universitetą (KTU),o nusprendžiau iš Kėdainių važiuoti mokytisį Vilnių. Bet tada dar rinkausi: studijuotichemiją ar istoriją. Mokykloje labaipatiko istorija. Bet kai atvažiavau į Vilniųtvarkyti dokumentų, tai juos padaviau tikį chemiją. Nors kai mokykloje prasidėjochemijos pamokos (aštuntoje klasėje), jiman buvo nelabai aiški ir net truputėlįbaugino, bet vėliau mane jau reikėjonet stabdyti nuo susidomėjimo chemija.Ėmiau knygas iš bibliotekos ir pradėjaudomėtis šiuo dalyku daugiau nei mokyklojereikėjo žinoti.Ar nė karto nesuabejojote pasirinkusišią specialybę?Tikrai niekada nesigailėjau, kad nepasirinkaustudijuoti istorijos, bet kyla visokiųkitokių minčių. Pasvarstau, kad priešstodama mažai galvojau apie ateitį, reikėjodaugiau domėtis, kokios specialybės yrapaklausios, kokios įsidarbinimo galimybėsjas baigus. Tačiau rimtai gailėtis, kad pasirinkauchemijos studijas, niekada neteko.Kaip atsitiko, kad doktorantūros studijastęsėte Tokijo technologijos universitete?Iš tiesų vienus metus doktorantūrojemokiausi Lietuvoje. Profesorius AivarasKareiva buvo mano disertacijos vadovas.Jis turėjo kolegą Tokijo technologijos uni-versitete, kuris ieškojo studentų, norinčiųatvažiuoti studijuoti į Tokiją. Sudalyvavaukonkurse, ir man pasisekė. Žinojau, kadparašyti gerą darbą Lietuvoje yra sudėtinga– nebuvo reikiamos technikos tyrimams.Todėl apsisprendžiau labai greitaiir 2004 metais išvažiavau į Japoniją, kurstudijavau 2 metus.Kuo skiriasi doktorantūros studijosTokijo technologijos ir Vilniaus universitete?Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Tokijouniversitete labai daug eksperimentiniodarbo laboratorijose. VU jo yra mažiau,nes mažiau ir techninių galimybių. Beto, Tokijuje kas savaitę turėjau atsiskaitytisavo darbo vadovui, ką jau esu padariusi,ką planuoju veikti kitą savaitę. O Lietuvo-38


Geriausios akimirkos praleistos su kolegomis iš Tokijo universitetoNuotraukos iš asm. albumoje, kadangi profesūra žino, kad studentųdarbo galimybes riboja menkai įrengtoslaboratorijos, jie negali reikalauti tokiųdažnų periodinių ataskaitų, nes tyrimųrezultatai gali būti tik po kelių mėnesių.Doktoranto rašomas darbas Lietuvoje yradaugiau savarankiško pobūdžio su žymiairetesne atsiskaitymo darbo vadovui sistema.Kada supratote, kad norite tapti mokslininke?Studijų metais man buvo labai įdomumokytis chemijos. Žinoma, ir aplinkiniųspaudimas veikė. Ne kartą teko atremtiklausimų „Ką tu su tokia specialybe darysi?“laviną, bet jaučiau labai didelį šeimospalaikymą. Todėl nusprendžiau tęsti chemijosstudijas doktorantūroje.Ar niekada nekilo mintis mokslinękarjerą pradėti Japonijoje?Ne, Japonijoje tikrai nekilo tokių minčių.Labai ilgėjausi Lietuvos, skubėjaugrįžti. Į Japoniją norėčiau grįžti kaip turistė,aplankyti draugus, kuriuos ten sutikau,bet gyventi ir dirbti ten nenorėčiau.Kas paliko giliausią įspūdį iš doktorantūrosstudijų Tokijuje?Sutikti žmonės. Kolegų, studentų niekadanepamiršiu. Daugiausia jie buvo atvykęiš Azijos, Skandinavijos šalių, Anglijos,Rusijos.Kodėl profesinę ateitį nusprendėte susietisu VU?Žinojau, kad noriu grįžti į Lietuvą, gyventiLietuvoje ir dirbti Vilniaus universitete.Kadangi man patiko studijuoti čia,tai ir dirbti norėjau šiame Universitete.Dabar dėstau pirmakursiams, dalyvaujuprojektuose. Ypač patinka darbas su studentais,nes tai man yra naujovė.Man patinka tai, ką dabar darau, vientodėl, kad dirbu pagal specialybę. Esu tikra,kad artimiausioje ateityje mano darbosritis tikrai nesikeis. Man smagu perteiktižinias studentams, dalytis patirtimi, kuriąįgijau studijų metais VU ir Tokijo universitete.Niekada nesustoju vietoje ir stengiuosisužinoti, suprasti vis kažką naujo.Mokslo pasaulis buvo ir dabar tebelaikomasvyrų veikos sritimi. Kaip Jūs išasmeninės patirties vertinate, ar sunkubūti moterimi mokslininke?Aš dar per trumpai dirbu mokslinį darbą,kad galėčiau pasakyti. Bet galiu pasakytine iš savo patirties, o bendras tendencijas,kurios viską pasako. Pasaulyje yraviena neorganinės chemijos profesorė.Aš Tokijo technologijos universiteteiš 27 chemijos doktorantų grupės buvauvienintelė mergina, o visame 11 aukštųuniversiteto pastate dirbo daugiausia 5merginos. Net moteriški tualetai buvo tikkas trečiame aukšte, o vyriški – kiekviename.Tikiu, kad toks mažas moterų mokslininkiųskaičius susijęs su baime, vyraujančiaisstereotipais. Bet, žinoma, moteriainėra lengva būti mokslininke. Pats požiūrisį moterį trikdo. Japonijoje dirbome sustudentais laboratorijoje ir kartais aš parodydavaupraktiškų dalykų (pvz., kaipgreičiau išvalyti mėgintuvėlius), tai visiklausdavo „Kas tau parodė?“. Niekam netnekildavo mintis, kad moteris pati gali sugalvotitokius dalykus.Kaip manote, ką veiksite po 10 metų?Žinoma, reikia turėti gyvenimo viziją,bet gal kol kas aš ją pasiliksiu sau. Nenoriutuščiai kalbėti, noriu tiesiog būti čia irdaryti tai, ką sugebu geriausiai.Dėkoju už pokalbį!Kalbino Liudmila KATIŠOVA39


atsako ekspertaiAr saugiosindų plovimopriemonėsir kaip jas naudoti?Atsako VU Gamtos mokslųfakulteto Augalų fiziologijos irmikrobiologijos katedrosdocentė dr. Lilija KALĖDIENĖ.Skalbiklius ir valiklius galima laikytividutinio pavojingumo ir labai pavojingomispriemonėmis. Paprastai jų pakuotėsbūna pažymėtos įspėjamaisiais užrašaisarba ženklais. Vidutinio pavojingumopriemonės – indų plovikliai, baldų, kilimųvalikliai. Kanalizacijos vamzdžių, orkaičių,WC valikliai – labai pavojingospriemonės. Skalbimo priemonės gali sukeltialergijas, dirginti odą. Valiklių cheminėsudėtis ir toksinės savybės labai įvairios.Juos sudaro veikliosios ir pagalbinėsmedžiagos. Veikliosios medžiagos valo,o pagalbinės medžiagos suteikia valikliuikvapą, spalvą, konsistenciją. Mažai pavojingos– universalūs valikliai, indų plovikliai,baldų, kilimų valikliai, tačiau ir jųsudėtyje taip pat yra tam tikrų pavojingųcheminių medžiagų: amonio hidroksido –medžiagos, dirginančios odą, kvėpavimotakus, akis; perchloretileno,žinomo kaip kancerogenas.Kai kurių priemonių sudėtyjeyra natrio silikato, natriotrifosfato, kartais natrio hidroksidoir kitų. Orkaičių,grilių valikliuose esančiosveikliosios medžiagos turi ardomąjįpoveikį. Jų sudėtyje yrastiprių bazinių medžiagų. Audiniųminkštiklių sudėtyje yra labiausiaitoksiškų medžiagų: chloroformo,benzilacetato, pentano.Daugumoje buitinės chemijospreparatų yra antibakterinių komponentų.Jų dėka nuvalomi ar nuplaunami patysįvairiausi paviršiai. Šios priemonės veikianespecifiškai – naikina visus mikroorganizmus.Jos ardo ir šalina riebalus, purvąir mikrobus ne tik nuo kietų paviršių,bet taip pat ir nuo odos. Antibakteriniaipreparatai lieka paviršiuje, sudarydamisąlygas atsirasti naujoms, šioms priemonėmsatsparioms bakterijoms. Jei valotevirtuvę antibakteriniu plovikliu, jo dalelėslieka ir po valymo bei toliau naikinabakterijas. Tačiau ne visi mikrobai žūsta.Kai kurios bakterijos, turinčios tam tikrąapsaugos mechanizmą, išgyvena ir dauginasi.Kartu su atsparumu antibakteriniamspreparatams gali vystytis ir atsparumas antibiotikams.Šis poveikis buvo pastebėtastiriant triklozano – vieno populiariausiųantibakterinių preparatų, dedamų į muiląbei indų ploviklius – poveikį. Bakterijos,ilgai veiktos triklozanu, mutuoja ir tampaatsparios izoniazidui – antibiotikui, kuriuogydoma tuberkuliozė. Ploviklių gerainenuplovus nuo maistui naudojamų indųpaviršių dalis antibakterinių medžiagųgali patekti į žmonių žarnyną ir neigiamaipaveikti naudingos žarnyno mikroflorosvystymąsi. Teigiama, kad norint pašalintiindų ploviklio „Fairy“ likučius nuo lėkščiųpaviršiaus jas reikia skalauti net 10kartų. Ilgai naudojant indų ploviklį, kuriopaskirtis pašalinti riebalų likučius ir nešvarumusnuo indų, pašalinami ir apsauginįmūsų odos sluoksnį sudarantys riebalai.Rankos gali išsausėti, pasidaryti šiurkščios,pradėti skilinėti ir lūžinėti nagai.Norėdami pateikti geresnį produktą,perdirbėjai imasi įvairių priemonių, diegianaujas technologijas. Kai kurios pienoperdirbimo įmonės teigia, kad naudoja„Bactocatch“ technologiją, kuri „išgaudo“iš pieno bakterijas. Tačiau iš antibiotikaisir kitais inhibitoriais užteršto pienonepagaminsi nieko. Tačiau neretai pienotiekėjai, užuot pirkę brangius reglamentuoseleidžiamus taros plovimo preparatusarba gerai karštu vandeniu išplovę tarą,naudoja „Fairy“, kuris pasižymi geromisantibakterinėmis savybėmis.Dauguma gyventojųrinkdamiesi ploviklius nesidomijų chemine sudėtimi.Pagrindinis prioritetasrenkantis ploviklius yra jųefektyvumas ir kaina, o nepoveikis aplinkai ir sveikatai.Dauguma gyventojųploviklius dozuoja „išakies“. Dabartiniai plovikliaiveiklūs net mažais kiekiais,todėl galima teigti, kad visadapanaudojama daugiau ploviklionei jo reikėtų, todėl jaisstipriai teršiama aplinka.Aukšto ūgiogenas atrastas?Spaudoje neseniai pasirodėinformacija, kad mokslininkai atradogeną, nuo kurio priklauso žmogausūgis. Į klausimus atsako Vilniausuniversiteto Medicinos fakultetoŽmogaus ir medicininės genetikoskatedros vedėjasprof. habil. dr. Vaidutis KUČINSKAS.Kas lemia žmogaus ūgį?Šis tyrimas atkreipiadėmesį į konkretų geną.Jau XX a. pradžioje šisklausimas buvo analizuojamasir buvo įrodyta,kad žmogaus ūgisdidele dalimi nulemtasgenų. Apie 90 procentųnormalaus žmogausūgio įvairovės lemiagenai, ir tik 10 procentų – aplinka. Tuometu mokslininkai susiginčijo, ir kai kurieteigė, kad skirtingo žmonių ūgio negalimapaaiškinti genais. Matematikas Fišerisįrodė, kad ūgio įvairovę galima paaiškintigenais, jei darome prielaidą, kad ūgį lemiakelių genų kombinacija. Tuo metu suformuluotaidėja, kad žmogaus ūgį lemia keletasgenų, ir vėliau patikslinta, kad įtakosturi ir genai, ir aplinka. Tokio pobūdžioyra ir daugelis žmogaus ligų, kurios nėragriežtai paveldimos.Komentuojamas tyrimas leido geriaupažinti vieną geną, kuris jau buvo žinomas.Tyrimai parodė, kad to geno variacijagali lemti nedidelius žmogaus ūgioskirtumus. Genas HMGA2 buvo atrastas1995 metais. Jis nustatytas žmogaus 12-oje chromosomoje (žmogus turi 23–24skirtingas chromosomas). 12-toje chromosomoješiandien žinoma 1400 genų. Išjų 487 siejami su konkrečiomis žmogausligomis. Šis genas pradžioje buvo susietassu ligomis: pasirodė, kad jei šitoje vietojechromosoma nutrūksta, tai gali nulemtiįvairius piktybinių auglių tipus: seiliųliaukų adenomas, gimdos liomiomas, endometriniuspolipus, kaulų auglius etc.Todėl šis genas buvo pradėtas tyrinėti kaipgenas, lemiantis onkologinių ligų atsira-40


dimą. Tyrinėdami šį geną mokslininkaiaptiko, kad jo analogas pelėse (nes daugelisžmogaus ir pelių genų yra identiški)siejamas su mažu ūgiu. Todėl šį genąpavadino pigmėjų genu, nors pigmėjai togeno pakitimų neturi. Tai davė postūmįtyrinėti šį geną ir tą chromosomų vietą.2005 metais mokslininkai aprašė 8 metųberniuką, kuris buvo žymiai aukštesnis užnormą – 1,69 cm. Tam vaikui buvo diagnozuotassmegenų auglys. Todėl buvomanoma, kad genas HMGA2 susijęs suaugimo sutrikimais. Ištyrus geno įvairovętarp normalių sveikų žmonių paaiškėjo,kad žmonės turi skirtingus šio geno nukleotidus.Paaiškėjo, kad turintys tam tikrąnukleotidą yra 1 cm aukštesni už kitus.Šis nukleotido variantas siejamas suaukštesniu ūgiu.Iki šiol buvo tik bendros teorijos dėlgenų ir aplinkos, o šis tyrimas – jau konkretusfaktas. Galime rasti tuos genus irparodyti, kaip genas ar jo struktūros variantaslemia žmogaus ūgį. Šis kelias perspektyvusanalizuojant žmogaus kokybiniuspožymius: intelektą, odos spalvą.Atskirą nukleotidą galima susieti su gyvenimoįpročiais, aplinka.tai įdomuKur, po galais, dingstašaukšteliai, arbaBiuro kasdienybėAustralijos Burnet instituto mokslininkai tyrė paslaptingą Visatosreiškinį. Kadangi instituto, kuriame dirba 140 darbuotojų,personalas nuolat skundėsi, kad nėra kuo pamaišyti cukrų kavoje,nutarta nuodugniai ištirti šaukštelių dingimo reiškinį.Ar galima tikėtis, kad ateityje bus galimalaisvai reguliuoti ūgį, na, kaip dabaratliekamos plastinės operacijos?Šis genas veikia ir kitus genus: gaminabaltymą, veikiantį kitus genus. Jei užblokuosimear aktyvuosime šio geno veiklą,tai kiti genai lems ūgio padidėjimą ar sumažėjimą.Taigi tai įmanoma net nekeičiantpačių genų, o veikiant reguliavimą.Ar žmonės norės tai daryti, sunku pasakyti.ParengėNijolė BULOTAITĖPo intensyvios smegenų šturmo sesijos(kuri vyko 2004 metų vyno derliausšventėje) aiškinantis, kodėl Burnet instituteprireikus neįmanoma rasti šaukštelio,nors sekretorė Margaretė prieš kelismėnesius nupirko visą jų krūvą, nutartaištirti šį reiškinį laiko patikrintaismetodais.Mokslininkai atliko longitūdinįkohortinį Camellia sinensis spathulatus(šaukštelių) persikėlimotyrimą.Buvo nupirkta 70 šaukštelių,jie pažymėti ir kas savaitę suskaičiuojami.Ieškant dingusių šaukšteliųbuvo skenuojami darbastaliai beikitos apžvelgiamos vietos. Po penkiųmėnesių 80 procentų šaukštelių neliko.Brangesni šaukšteliai dingo tokiupat greičiu, kaip ir pigesni. Suskaičiuota,kad norint išlaikyti darbingus140 instituto darbuotojų, kasmetreikia nupirkti 252 arbatiniusšaukštelius. Jei vienam darbuotojuitenkantį dingusių šaukšteliųskaičių pritaikytume viso Melburnomiesto dirbantiesiems(apie 2,5 mln.), tai galėtumeteigti, kad per metus Melburnedingsta 18 mln. šaukštelių.Surikiuoti į eilę tie šaukšteliainusidriektų 2700 km,o svertų 360 tonų – maždaugtiek, kiek sveria 4 suaugęmėlynieji banginiai.Pristačius tyrimo rezultatus Burnet institutodarbuotojams buvo atlikta apklausa,kurioje dalyvavo 94 darbuotojai, iš jų 36vyrai (38 procentai), 57 moterys(61 procentas), ir vienas/a neapsisprendęs/usi.Didelis nepasitenkinimasšaukštelių trūkumu, atskleistasapklausiant darbuotojus, rodo,kad šaukšteliai yra esminė įstaigosdarbo dalis. Dingus šaukšteliamsnaudojamos šakutės,peiliai, pagaliukai kavai ir cukruiišmaišyti, neišvengiamai sumažėjadarbuotojų pasitenkinimas. Be to,šaukštelių paieškai sugaištama nemažaibrangaus laiko. Dėl abiejų priežasčių sumažėjaDARBO NAŠUMAS.Viena iš teorinių versijų remiasi rezistencialistųteiginiu, kad visi negyvi daiktaituri prigimtinę antipatiją žmonėms: leschoses sont contre nous (daiktai yra priešmus). Taigi ne žmonės valdo daiktus,o daiktai vis labiau valdo žmones. Norsatrodo nelabai išmintinga teigti, kadšaukšteliai turi kokios nors įtakos Burnetinstituto darbuotojams (išskyrus tyrimoautorius), jų savybė migruoti ir pradingtirodo, kad mes jiems neturime įtakos.Šio tyrimo rezultatai buvo skelbiami„British Medical Journal“. Daugiau informacijos:http://www.bmj.com/cgi/content/full/331/7531/1498.Vertė Nijolė BULOTAITĖ41


naujos knygosFILOSOFIJA, ETIKA, ESTETIKAL. A. Seneka.Apie sielos ramybę.Vilnius, „Tyto alba“, 2007Vieno garsiausių Romos filosofų ir visuomenėsveikėjų stoicizmo filosofijamokė žmones neprisirišti priežemiškų turtų, kantriai pakeltigyvenimo negandas, susitelktiį vienintelės tikros vertybės– sielos – tobulinimą. Iš lotynųkalbos vertė Dalia Dilytė.Šv. Augustinas: tradicijos,kontekstai, interpretacijosVilnius, „Vilniaus universiteto leidykla“, 2006Šv. Augustinas yra didžiausias Vakarųkrikščionijos, kartu ir Europos mokytojas.1650 metų Augustino gimimo sukaktiesproga po jo minčių, darbų ir paveldo pasaulįžvalgosi Austrijos, Lietuvos,Prancūzijos, Šveicarijos irVokietijos mokslininkai. Moksliniųstraipsnių rinkinį sudarėD. Alekna.J. Sniadeckis.Raštai: filosofijos darbai.Vilnius, „Margi raštai“, 2007Knygoje spausdinami Apšvietos epochosLietuvoje ir Lenkijoje įžymybės, Vilniausuniversiteto rektoriaus Jano Sniadeckiofilosofinis paveldas – traktatai „Apie metafiziką“,„Apie filosofiją“, „Apie matematinįmąstymą“ ir kiti, taip patveikalas „Žmogaus intelekto filosofija“.Iš lenkų kalbos vertė,įvadą ir paaiškinimus parašė RomanasPlečkaitis.G. Simmel.Sociologija ir kultūros filosofija.Vilnius, „Margi raštai“, 2007Z. Norkaus sudarytoje knygoje spausdinamipagrindiniai žymaus vokiečių sociologoir filosofo darbai, atspindintys šioautoriaus kūrybos tematikos diapazoną,savitą požiūrį į įvairias visuomenėskasdienio gyvenimo ir veiklossritis. Svarstomi tokie klausimai:individo laisvė, gyvenimo stilius,didmiesčių gyvenimo dvasia,moters kultūra, mados filosofija,šiuolaikinės kultūros konfliktai ir krizė,etikos, religijos problemos ir kt. Iš vokiečiųkalbos vertė Albinas Lozoraitis.R. Šerpytytė.Nihilizmas ir Vakarų filosofija.Vilnius, „Vilniaus universiteto leidykla“, 2007Rita Šerpytytė – filosofė, Vilniaus universitetoprofesorė, nuo 2000 m. vadovaujaVU Religijos studijųir tyrimų centrui. Moksliniųinteresų sfera – religijos filosofija,filosofinė hermeneutika,M. Heideggeriofundamentinė ontologija,šiuolaikinė italų filosofija,filosofinė nihilizmo problematika.Z. Bauman.Globalizacija: pasekmės žmogui.Vilnius, „Apostrofa“, 2007Vienas žymiausių dabarties socialiniųmąstytojų, vadinamas postmodernybėspranašu, knygoje siekiaapčiuopti globalizacijos procesųesmę ir išryškina prieštaringą jųpoveikį žmogui bei jo gyvenamampasauliui.W. Tatarkiewicz.Šešių sąvokų istorija:menas, grožis, forma, kūryba,atkūrimas, estetinė pajauta.Vilnius, „Vaga“, 2007Žymus lenkų filosofas, filosofijosbei meno istorikas 1919–1921 metais Vilniaus universitetedėstė filosofijos istoriją.Veikale „Šešių sąvokų istorija“analizuojama svarbiausių estetikossąvokų kilmė, raida nuoantikos iki naujausių laikų ir reikšmė.A. Tereškinas.Esė apie skirtingus kūnus:kultūra, lytis, seksualumas.Vilnius, „Apostrofa“, 2007VU dėstytojas A. Tereškinas naujojeknygoje pateikia straipsniųiš vyrų maskulinizmo studijų,populiariosios kultūros tyrinėjimų,seksualumo ir queer studijų.Autorius provokuojančiu,bet kartu giliu analitiniu žvilgsniupreparuoja marginalinius subjektus,viešosios erdvės figūras, popkultūrą, verčianaujai pažvelgti į daugelį mums geraipažįstamų šiandienos reiškinių.EKONOMIKAV. P. Pranulis.Marketingo tyrimai:teorija ir praktika.Vilnius, „Vilniaus universiteto leidykla“, 2007Knygoje pateikiama marketingotyrimų teorijos ir praktikosmedžiaga, skirta verslovadybos ir marketingo specialybiųstudentams, taip patdirbantiems šiose srityse praktikams.Nagrinėjama marketingotyrimų paskirtis, proceso ir vykdymometodologiniai pagrindai; gilinamasiį marketingo tyrimų metodus ir specifinessritis, pateikiama praktinė marketingo tyrimųprojektų rengimo medžiaga.V. Liekis.Audito sistema:raida ir problemos.Vilnius, „Vilniausuniversiteto leidykla“, 2007Mokomojoje knygojeatskleidžiamas audito vaidmuo ekonominiamegyvenime, itin svarbus dvidešimtojoamžiaus pabaigoje ir dvidešimt pirmojopradžioje – audringu metu, kai vyko daugesminių ūkinio gyvenimo pokyčių.D. Štreimikienė,R. Čiegis, V. Jankauskas.Darnus energetikos vystymasis.Vilnius, „Vilniaus universiteto leidykla“, 2007Remiantis teorine energijosrinkos trūkumų analize beiužsienio šalių mokslininkųdarbais tyrinėjami įvairūs galimųenergijos rinkos trūkumųįveikimo būdai, siūlomos suderintospolitikos priemonėsdarnaus energetikos vystymosi politikaiįgyvendinti Lietuvoje.SOCIOLOGIJAPrijaukintos kasdienybės,1945–1970 metaiVilnius, „Vilniaus universiteto leidykla“,2007Knygoje sudarytoja DaliaMarcinkevičienė pateikia biografiniusLietuvos moterų interviu,kuriuose atsiskleidžia autentiškaistorinė atmintis.42


ISTORIJAJörn Rüsen.Istorika: istorikos darbų rinktinė.Vilnius, „Margi raštai“, 2007Knyga sudaryta iš įvairiųžymaus šiuolaikinio vokiečiųistoriko ir istoriografijos teoretikostraipsnių rinkinių. Pristatomidarbai, kuriuose atsispindinaujausios istoriografijosteorijos idėjos ir tendencijos, liudijančiosistorijos mokslo teorijos (istorikos) transformaciją.D. Dilytė.Senovės Graikijos kultūra.Vilnius, „Vilniaus universiteto leidykla“, 2007Senovės Graikijos kultūros istorija vadovėlyjeišdėstyta chronologiniuprincipu, pradedantnuo jos priešistorės,Kretos laikų, ir baigianthelenizmo epocha. Vadovėlisturėtų dominti tuos,kuriems rūpi pasaulio irsavosios tautos kultūrosistorija, nes lietuvių, kaip ir kitų Europostautų kultūra yra viena iš graikų kultūrosšaknų maitinto medžio šakų.MATEMATIKAA. Apynis.Lošimų teorija.Vilnius, „Vilniaus universiteto leidykla“, 2007Knygos pagrindas – lošimų teorijos beisocialinių ir gamtos reiškinių matematiniomodeliavimo paskaitos,autoriaus skaitytos 1986–2005metais Vilniaus universitetomatematikos krypties studijųprogramų studentams.KALBOTYRA, LITERATŪROS MOKSLASV. Daujotytė.Apglėbiantis mąstymas:literatūros teorijos mokomoji knyga.Kaunas, „Šviesa“, 2007Knyga tęsia fenomenologinėstradicijos aiškinimą ir aiškinimąsi,pradėtą tos pačiosautorės studijoje „Literatūrosfenomenologija“ (2003), gilinafenomenologinį literatūros supratimą,darydama jį skaidresnį ir plastiškesnį.POLITIKOS MOKSLAIR. Lopata, L. Bielinis,Vl. Sirutavičius,I. Stanytė-Taločkienė.Lietuvos užsienio politikos Rytųkryptis: santykių su RusijosFederacijos Kaliningrado sritimi,Baltarusija ir Ukraina perspektyva.TEISĖVilnius, „Vilniaus universitetoleidykla“, 2007Studijoje nagrinėjama ESir NATO plėtra Baltijosjūros regione ir tiesioginiopriartėjimo prie NVS valstybiųprocesas.T. Kontautas.Draudimo sutarčių teisė.Vilnius, „Justitia“, 2007Monografijoje, skirtojeteisės mokslininkams,studentams ir praktikams(teisėjams, advokatams,draudimo įmonių ir draudimotarpininkų darbuotojams,draudėjams ir jųteises ginančioms institucijoms),kompleksiškai analizuojama Lietuvosdraudimo sutarčių teisė, siekiamaatskleisti svarbiausių draudimo sutarčiųteisės institutų esmę ir prigimtį, vertinamipozityviosios draudimo sutarčių teisėsspragos ir trūkumai, pateikiami galimi jųsprendimo būdai.A. T. Veličkienė.Parnaso papėdėje.Vilnius, „Eugrimas“, 2007115-kos istorinių ir mitologiniųfrazeologizmų žodynasskirtas tiems, kurie supranta,jog Europos kultūrą, lygAtlantas ant savo pečių dangausskliautą, laiko iš Antikospasaulio sklidusi ir tebesklindantiišmintis, sąmojus ir saiko kultas,kurie yra žingeidūs lyg Odisėjas, ir noritapti iškalbūs kaip Ciceronas, taigi - mokiniams,studentams.E. Račius, A. Maskaliūnienė,D. Šlekys, V. Urbelis.Tarptautinės antiteroristinės kovosiššūkių Lietuvai analizė.Vilnius, „Vilniaus universitetoleidykla“, 2007Studijoje analizuojami tarptautinėsantiteroristinės kovosiššūkiai Lietuvai, aptariamasLietuvos pajėgumas šioje kovoje, žiniasklaidosvaidmuo formuojant terorizmogrėsmės suvokimą ir kt.G. Bužinskas, J. Grigienė.Teismingumas tarptautiniameciviliniame procese.Vilnius, „Teisinės informacijos centras“, 2007Tiriamos teismingumotarptautiniame civiliniameprocese taisyklės, teismingumonustatymo kriterijai,jų paskirtis ir ypatumai.Aptariami ir vertinamiLietuvoje galiojantys tarptautinioteismingumonustatymo kriterijai ir jųpagrįstumas, atsižvelgiama į tarptautiniusteisės aktus ir CPK taisykles.W. Smoczyński.Laringalų teorija ir lietuvių kalba.Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2006Laringalų teorija, išsirutuliojusi išSaussures`o dar XIX amžiaus pabaigojeiškeltų hipotezių, pirmoje XX amžiauspusėje radikaliai pakeitė indoeuropiečiųprokalbės rekonstrukcijos modelį, o antrojepraėjusio amžiaus pusėje tapo vyraujančiaindoeuropeistikos paradigma. Šiojeknygoje Wojciechas Smoczynskis pateikialaringalų teorijos apžvalgą ir parodo, kaipją galima pritaikyti lietuvių kalbos istorijostyrimams.43


Kitame numeryje skaitykite:Miglė DOVYDAITIENĖKaip vaikaiišgyvenatėvų skyrybas?LauraGINTALAITĖKodėlEltonas Džonasį tualetą nueislėčiau nei jūs?Algimantas LITVINASFarsi – Irano, Tadžikijos ir Afganistano kalbaVytautas GRICIUSJurgio Liūtauro ChreptavičiausportretasLiana BINKAUSKIENĖNavikų aukšto dažniotermoabliacija –pagalba vėžiusergantiems pacientamsF o t o g r a f i j ø k o n k u r s a s„VU atributika – uþ Lietuvos ribø“Visus Vilniaus universiteto akademinės bendruomenėsnarius, susirengusius į kelionę,raginame nepamiršti fotoaparato ir Jumsmielo suvenyro su VU atributika. Įamžinkitetai egzotiškose ar labiausiai įsimintinosevietovėse.Būtina nurodyti nuotraukos autoriaus pavardę,trumpai aprašyti nuotraukos turinį.Žurnale atspausdintų nuotraukų autoriaibus apdovanoti specialiu prizu. Keliaukite,fotografuokite ir siųskite mums.Nuotraukas siųskite „Spectrum“ redakcijaiel. paštu spectrum@cr.vu.lt.„Spectrum“ redakcija


KRYŽIAŽODISAtsakykite į klausimus ir surašykite atsakymus į lentelę. Visas sunumeruotasraides surašę į mažąją lentelę apačioje perskaitysite Ovidijaus sentenciją– kryžiažodžio atsakymą. Jį siųskite spectrum@cr.vu.lt. Pirmieji trys teisingaiišsprendę bus apdovanoti.1. Pastaba paraštėje prie citatos, tvirtinanti,kad taip yra originale, jog tai neklaida. 2. Indų filosofijos mokymas, apimantisįvairius fizinius ir mentaliniuspratimus. 3. Kaulų sudedamoji dalis. 4.Periodinės elementų lentelės VIII grupėscheminis elementas. 5. Vaizdų išsaugojimotechnologija, kai naudojami mechaniniai,cheminiai ar skaitmeniniai metodai.6. Pietų Afrikos Respublika. 7. AukščiausiaLietuvos eglė auga ... miške. 8.Tarpžvaigždinių dujų, dulkių ir plazmostelkinys. 9. Urbi et ... 10. Smulki senovėsRomos moneta. 11 (V). Skandinavųmitologinė būtybė. 11 (H). Gimnastikos,baleto kostiumas. 12. Žiemos dvikovėarba ... 13. Kelių aukštų laiptuotas statinyssu aikštele viršuje, skirtas religiniamstikslams. Būdingas Mesopotamijos kultūroms.14. Specializuota programa, sukuriantistandartinę sąsają tarp taikomosiosprogramos ir aparatinės ar programinėsįrangos. 15. Didžiausias Prancūzijos uostas.16. Prietaisas, registruojantis seisminiųbangų virpesius Žemės paviršiuje. 17.Specialūs kūrybos, atradimų, išradimųmetodai. 18. Laivo paskuigalis. 19. Grafas,tarp kurio bet kurių dviejų viršūnių egzistuojalygiai vienas kelias. 20. Vienas vertingiausiųpavasarinių valgomųjų grybų.21. Smuikininkas, dirigentas, Lietuvos kamerinioorkestro įkūrėjas. 22. Rusų gydytojas,fiziologas, gavęs medicinos Nobeliopremiją. 23. Viduramžių krikščioniškosiosfilosofijos kryptis. 24. Pusiasalis, kuriameišsidėsčiusi Italija. 25. Italijos politinėgrupuotė, XII–XIII a. rėmusi Šv. Romosimperijos imperatorius, kovojusius su popiežiaisir jų šalininkais gvelfais. 26 (V).Krosnis plienui lydyti iš ketaus ir plienolaužo. 26 (H). Pagarbus muzikos mokytojo,kompozitoriaus ir pan. vardas. 27.Ava. 28. Ankstyvųjų obelų veislė. 29. Lietuviųdainininkė. 30. Lietuvos avialinijos.31. Trumpas popiežiaus raštas antraeiliaisBažnyčios administracijos ar religijos klausimais.32. Fizikos sritis, tirianti energiją, šilumą,darbą, entropiją ir jų sąveikos procesus.33. Tekstilės dirbinys, panašus į pūkinį audinį.34. Šalis, kurios pavadinimas vietiniųgyventojų kalba reiškia „didelis kaimas“. 35.Senovės indų ugnies dievas. 36 (V). Spintapinigams, vertybiniams popieriams ir brangenybėmslaikyti. 36 (H). Atsiskaitymo negrynaisiaispinigais sistema, paremta bankųtarpusavio reikalavimais. 37. Intervalas, apimantisdevynis gamos laipsnius. 38. Programavimokalba. 39. Numizmatikos mokslošaka, tirianti ordinus, medalius, prizus beikitus pasižymėjimo ženklus. 40. InsekticidasDDT. 41. Persų ir indų liaudies muzikosinstrumentas. 42. Budistų maldos namai. 43.Kamuolio perdavimas kitam žaidėjui.Sudarė Vida LAPINSKAITĖPirmieji trys kryžiažodį, spausdintą „SpectrumNr. 6, teisingai išsprendė AudriusPetrikas, Laima Olevsonienė ir Donatas Poškys. Jie apdovanoti VU suvenyrais.Kryžiažodžio, spausdinto praėjusiame„Spectrum“ numeryje, atsakymai: 1. Celeron.2. Cikas. 3. Chao. 4. Čederis. 5.Cedra. 6. Cinkas. 7. Červoncas. 8 (V).Chadža. 8 (H). Cerera. 9. Chimera. 10.Choralas. 11 (V). Čiurlionis. 11 (H). Česnakas.12. Charkovas. 13. Cerberis. 14.Centurija. 15. Čerpės. 16. Čalma. 17. Ciberžolė.18 (V). Cerkvė. 18 (H). Cholera.19 (V). Cezaris. 19 (H). Caput. 20. Chna.21. Colis. 22. Civilizacija. 23. „Čiastuška“.24. Čadas. 25. Černobilis. 26. Čaplinas.27. Cvirka. 28. Cikada. 29. Čipas. 30.Chameleonas. 31. Cenzas. 32. Cicinas. 33(V). Čuringa. 33 (H). Čėsna. 34. Centras.35. Cinizmas. 36. Chorda. 37. Chronometražas.38. Chakasai. 39. Chemija. 40. Čikatila.Pažymėtuose langeliuose:Tas, kuris paaiškina viską, nepaaiškina nieko.


Charibdės leidykla, S.Konarskio 49, Vilnius charibde@takas.lt www.charibde.lt

More magazines by this user
Similar magazines