Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

old.iliustruotasismokslas.lt

Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

Loginis mąstymasNUMATYMASmikkel juul jensenŽmonių giminė išskirtinė – nors galir ne tokia unikali, kaip mums atrodo.Per pastarąjį dešimtmetį buvoatlikta daugybė įdomių eksperimentų,jie įrodė, kad varnos turi neįtikėtinų protiniųgebėjimų. Protu jos prilygsta žmogbeždžionėmsir galbūt net jas pranoksta.Varnos, krankliai, šarkos ir kiti varniniųšeimos paukščiai sugeba planuotiLOGINIS MĄSTYMASKRANKLIAI GINASINUO VAGIŲJAV Vermonto universiteto mokslininkasBerndas Heinrichas ir austrų mokslininkasThomas Bugnyaras įrodė, kad krankliai netik prisimena, kokį maistą ir kur paslėpė,bet ir kas juos tuomet stebėjo. Tyrimometu vienas kranklys slapstė atsargas, okiti du krankliai tupėjo šalia narve. Pusėnarvo buvo uždengta, todėl vienas jametupintis paukštis nieko nematė, o kitasgalėjo stebėti, kur iškaišiotos atsargos.Kai tyrinėtojai išleido paukščius iš narvo,maistą paslėpęs kranklys elgėsi agresyviaisu krankliu, katras viską stebėjo pronarvo grotas. Į kitą kranklį jis nekreipėdėmesio, net kai šis grėsmingai priartėjoprie slėptuvės. O viską matęs paukštisvi saip stengėsi neišsiduoti žinąs, kurpaslėptas maistas.ateitį, logiškai mąstyti ir išspręsti sudėtingasnaujas problemas. Jie atpažįstakitus gyvūnus, moka bendradarbiauti irprisitaikyti įrankių, kokių nemoka susirastinet šimpanzės. Ir tai dar ne viskas.Atrodo, šie paukščiai suvokia kitų gyvūnųsiekius ir tikslus – tokį gebėjimąmokslininkai vadina psichikos teorija(angl. theory of mind) ir dažnai laiko galutiniusąmoningumo įrodymu.Kad varnos ir krankliai yra protingipaukščiai, puikiai žino sodininkai ir medžiotojai,jie pasakoja, pavyzdžiui, kadšie sumanūs paukščiai nesiartina priežmogaus su ginklu. Arba kad paukščiaiskaičiuoja, kiek žmonių suėjo į trobą, irnesiartina, jei lauke yra likęs nors vienas.Skandinavų mitologijoje vyriausiojo dievoOdino akis Žemėje atstojo krankliaiHuginas ir Muninas.Vienas kranklysslepia maistą, kitasstebi, o trečiasisnieko nemato.Maisto atsargas paslėpęskranklys agresyviai elgiasisu slėptuvę mačiusiupaukščiu.18 Iliustruotasis mokslas 2009/6 (21)jeff walls/uni. of washingtonVARNOS niekadanepamiršta priešųVašingtono universiteto biologasJohnas Marzluffas su studentųgrupe įrodė, kad ne tiklaboratorinės, bet ir laukinėsvarnos atpažįsta žmones, sukuriais joms bent kartą tekoVarnos atpažindavo „priešokaukę“ net tuomet, kaityrėjai užsidėdavo skrybėlę.susidurti.Užsimovę vienodas teatrokaukes, tyrinėtojai sugavo irpažymėjo kelis paukščius. Varnosįsiminė, kokias kaukesbuvo užsidėję jų gaudytojai.Vos tik kuris tyrinėtojas prisidengdavokauke ir pasirodydavovarnų teritorijoje, jos visossukrusdavo ir garsiai kranksėdamosmėgindavo jį nuvyti. Įkitas kaukes varnos visiškainekreipdavo dėmesio. Be to,per kelis mėnesius toje vietovėjenet padaugėjo piktų varnų.Anot Johno Marzluffo, tyrimasįrodo, kad varniniai ne tikprisimena priešus, bet ir perduodašią informaciją kitiemspaukščiams.Viena yra juokai ir mitai, visai kaskita – mokslinių tyrimų rezultatai, verčiantysmokslininkus naujai pažvelgti įmūsų pačių intelektą. Paukščių ir žmoniųevoliucijos linijos išsiskyrė prieš dinozaurųerą, beveik prieš 300 milijonųmetų. Jei paukščiai turi vaizduotę, gebakelti hipotezes ir numatyti ateitį, vadinasi,žmonės nėra vienintelė protinga gyvybėsforma. Eksperimentai su paukščiaisrodo, kad aukštas intelektas ir sąmonėnepriklausomai susiformavo skirtingosegyvūnų raidos linijose. Įdomu, kokieveiksniai paskatino varninių šeimospaukščių ir žmonių protinių gebėjimųvystymąsi.Viena autoritetingiausių paukščių tyrinėtojųprofesorė Nicola Clayton draugesu vyru, profesoriumi Nathanu J. Emery,ir psichologu Anthony Dickinsonu – visitrys dirba Kembridžo universitete – atlikonemažai originalių eksperimentų irpateikė stulbinamų duomenų apiepaukščių protą.1998 metais Clayton ir Dickinsonasnovatorišku tyrimu įrodė, kad kėkštamsbūdinga tam tikro pobūdžio atmintis,vadinama epizodine atmintimi, mokslininkųlaikoma unikalia žmogaus savybe.Epizodinė atmintis – tai gebėjimas prisimintikonkretų laiką bei konkrečias vietasir susieti su išgyvenimais, jausmaisbei konkrečiomis žiniomis.Kėkštai atsimenamaisto galiojimo laikąNet šimpanzių tyrinėtojams sunku įtikintikitus biologus, kad žmoginėms beždžionėmsbūdinga epizodinė atmintis.Todėl kai Clayton pateikė įrodymų, jog jibūdinga ir paukščiams, tarp mokslininkųužvirė karštos diskusijos.Tuo metu mokslininkai įniko tirti, aratsargas kaupiantys kėkštai apskritai prisimena,kur paslėpė maistą, ar tiesiog jįaptinka atsitiktinai. Clayton atkreipė dėmesįį tai, kad kėkštai slepia ir greitaigendantį maistą, todėl iškėlė hipotezę,kad jie prisimena ne vien slėptuvės vietą.Kartą konferencijoje ji susipažino su AnthonyDickinsonu, šis nenorėjo sutikti,kad paukščiams būdinga epizodinė atmintis,todėl jiedu nutarė išspręsti ginčąatlikdami tyrimą.Clayton ir Dickinsonas davė krūminiamskėkštams dviejų rūšių lesalo – ilgaibettmann/corbis/polfotoKai priartėdavo tyrinėtojai sutam tikromis kaukėmis, varnospasidarydavo agresyvios.keith brustišsilaikančių riešutų ir greitai gendančiųlervų. Gavę užtektinai laiko, paukščiaipaslėpė atsargas, o tuomet buvo perkeltiį kitą narvą. Sugrįžti į pirmąjį narvąjiems buvo leidžiama praėjus kuriam laikui– nuo keturių valandų iki penkiųdienų. Paaiškėjo, kad paukščių pasirinkimą,katras atsargas išsikasti, lėmė praėjusiolaiko trukmė. Po keturių valandųSkandinavų mitologijoje vyriausiojodievo Odino akis Žemėje atstojokrankliai Huginas ir Muninas.19


LOGINIS MĄSTYMASLANKSTUMASjie teikė pirmenybę lervoms, tačiau popenkių dienų vengė net priartėti prie lervųslėptuvių. Akivaizdu, kad jie prisiminė,kur ir ką paslėpę, ir žinojo, ar maistoatsargos vis dar tinkamos.Tyrimas privertė abejoti tarp mokslininkųvyravusia nuomone, kad paukščiainėra labai protingi, ir įrodė, jog apskritaijie yra daug sąmoningesni už visus kitusgyvūnus. Iki šiol mokslininkai dažniausiaityrinėjo artimiausių žmogaus giminaičių– šimpanzių ir makakų – sąmoningumąir protinius gebėjimus. Kitaisgyvūnais beveik nesidomėjo dėl paprastospriežasties – nesitikėjo atrasią ką norsnauja. Pirmieji etologai net nedrįso prabiltiapie gyvūnų sąmoningumą ir visądėmesį skyrė aprašyti elgesiui, būdingamįvairioms rūšims. Šiuolaikinės etologijospradininkais laikomi Nobelio premijoslaureatai Nico Tinbergenas ir KonradasLorenzas tyrinėjo, kurie įgūdžiai yra išmokti,o kurie – įgimti, tačiau netyrė gyvūnųsąmoningumo.Paukščiai apsigyveno viešbutyjeClayton atradimas paskatino iškelti daugybęnaujų hipotezių ir mokslininkainedelsdami ėmė jas tikrinti. 2006 metaisClayton kartu su kolegomis įrodė, kadpaukščiai ne tik prisimena, ką ir kur paslėpė,bet ir kas juos pastebėjo slepiančiusatsargas. Prisiminę, kas juos matė,paukščiai nusprendžia, ar reikia perneštiatsargas į kitą vietą.Neseniai Clayton ir Dickinsonas įrodė,kad šarkos geba mintimis nukeliauti įateitį ir tuo grindžia savo veiksmus. Eksperimentometu mokslininkai leidopaukščiams apsigyventi tam tikrame trijųkambarių paukščių viešbutyje ir būtijame ištisą dieną. Sutemus paukščiai užmigdavo,o naktį mokslininkai juos perkeldavoį vieną iš dviejų kambarių. Pirmajamekambaryje atsibudusių paukščiųPAUKŠČIAI SUGEBA MĄSTYTI ABSTRAKČIAI2008 metais biologai Heinrichas ir Bugnyaras įrodė, kad NaujosiosKaledonijos varnos geba abstrahuoti. Tyrimo metu varnosturėjo pagaliuku išstumti arba ištraukti maisto iš plastikiniovamzdelio. Vamzdelio apačioje, prieš skanėstą ir už jo, buvo duįdubimai, juos tyrinėtojai pakaitom uždengdavo dangteliu.Netrukus visos varnos išmoko nepaisyti įdubimų, o traukti maistąiš išorės. Kai mokslininkai pakeitė vamzdelį dėžute, kuri atrodėvisiškai kitaip, tačiau buvo sukonstruota pagal tą patį principą,varnų, regis, turėjo laukti tikras išbandymas. Bet jos visos iš kartosuprato užduotį ir ištraukė lesalą iš reikiamos dėžutės dalies.Paukščiai sugebėjo abstrakciją „įdubimas“ pritaikyti pasikeitusiomisaplinkybėmis, šimpanzės šio testo neišlaiko.Varnų smegenys tobulėjoPalyginti su kūno dydžiu, varninių smegenys yra didesnėsnegu daugumos kitų paukščių. Santykinis jų smegenų dydisyra toks pats kaip žinduolių ir net primatų. Pirmasis šiamesąraše yra žmogus, po jo – jūrų kiaulė (banginis). Santykinissmegenų dydis rodo, kiek tam tikra rūšis stengėsi „išvystyti“smegenis, tai tam tikras protingumo rodiklis.A. TAYLOR/uni. of aucklandVarnos turėjo pagaliuku išstumti arba ištraukti lesalą iš plastikiniovamzdelio taip, kad maistas neįkristų į įdubimą.A. TAYLOR/uni. of aucklandSusidūrusios su tuo pačiu principu per kitą bandymą, varnosprisiminė išmoktą pamoką.d. usher/mindenr. nussbaumer/naturepltom vezo/mindenp. entwistle/flpad. usher/ardeaw. rolfes/mindenSmegenų masė (g)10 410 310 2101Kovas Amerikinė varnaKranklysKuosa Juodoji varnaKėkštasKolibrisKovasKuosaKėkštasAmerikinėvarnaJuodoji varnaKranklysGeltonpilvėmėlynoji araŽaliasparnė ara10 -1 10 -3 10 -2 10 -1 1 10Jūrų kiaulė (banginis)ŽmogusStrutisPrimataiPaukščiaiŽuvysPalyginti su kūno svoriu,varnų smegenys labai didelės.Santykinis stručių smegenųdydis yra labai mažas.Žinduoliai10 2 10 3 10 4 10 5mikkel juul jensenvisuomet laukdavo pusryčiai, o antrajamekambaryje atsibudusieji lesalo turėdavolaukti kelias valandas. Kartą mokslininkaileido paukščiams dienos metupasislėpti dalį maisto. „Blogajame“ antrajamekambaryje šarkos prikaupė tris kartusdaugiau lesalo negu pirmajame kambaryje,nors nežinojo, kuriame kam baryjegali atsibusti.Tyrimas įrodo, jog šie paukščiai sugebanumatyti savo poreikius. Iki tol psichologaimanė, kad judėti laike mintimisbūdinga tik žmonėms.„Pasirodo, varninių gebėjimai beveikprilygsta šimpanzių gabumams. Manovyras juos net vadina plunksnotosiomisžmogbeždžionėmis“, – pasakoja NicolaClayton.Sutuoktiniai Nicola Clayton ir NathanasEmery mano, kad gamtoje ir varniniųšeimos paukščiai, ir žmonės turi nugalėtilabai panašius sunkumus.Mokslininkai remiasi Nicholo Humphreyišvadomis, paskelbtomis 1976 metais ištyruslaukinių šimpanzių elgseną: socialinisgyvenimas reikalauja daugiau smegenųdarbo negu sudėtingi techniniaisprendimai. Susiorientuoti, kas, kaip, sukuo ir kodėl bendravo, sugebėti užmegztiir palaikyti ryšius bei vykdyti mainus– visa tai, anot Humphrey, smarkiai skatinaproto evoliuciją. Visos šios priežastysgalėjo turėti įtakos ir varninių šeimospaukščiams, vieniems iš bendruomeniškiausių.Šių paukščių, kaip ir papūgų,smegenys, palyginti su kūno mase, yravienos iš didžiausių.Varnos sukčiauja ir apgaudinėjaPastaraisiais metais Clayton ir kiti mokslininkainuodugniai tyrinėjo įvairius varniniųintelekto aspektus. Šių paukščiųsocialiniame gyvenime itin svarbų vaidmenįatlieka vagystės ir apgaulės. Daugelisvarninių šeimos paukščių slepia maistoatsargas – kai kurios rūšys paslepiadaugiau kaip 30 tūkstančių maisto gabaliukų,– tačiau ir aiškiai supranta, kadgali pasilengvinti gyvenimą išplėšdamigiminaičių sukauptas atsargas.Sakoma, vagis mano, kad vagia visi.Tai pasakytina ir apie varninių šeimospaukščius. Paukštis vagišius nepamirštanusikaltimo – priešingai, jis puikiai suvokia,kad ir kiti gali sumanyti gvelbtimaistą, tad prasideda įspūdingas strategi-nis psichologinis žaidimas, tam tikrosproto lenktynės – vagis bando apgautivagį. Anot Clayton, šitoks psichologinis„apgauk arba pats būsi apgautas“ žaidimaskovojant dėl gyvybiškai svarbiųištek lių – tai varžybos, kurios lavinapaukščių protinius gebėjimus.Mokslininkai įrodė, kad intelektasgali pasireikšti ir kitaip – paukščiai sugebakelti hipotezes. Vieno įsimintino tyrimometu biologai Thomas Bugnyaras irBerndas Heinrichas patikrino krankliųišradingumą: prie šakos pririšo virvutęsu mėsos gabaliuku ir stebėjo, kaip krankliaijį pasiims. Nė vienas kranklys nebuvobandęs nieko panašaus, bet penki iššešių greitai sumetė, kad reikia atsitūptiant šakos ir prisitraukti virvutę. Atrodo,paprasta, tačiau tam reikia atlikti daugveiksmų tam tikra eilės tvarka: sugriebtivirvutę snapu, pakelti, tvirtai prispaustinagais, paleisti virvutę iš snapo, sugriebtižemiau ir t. t.Įspūdingiausia tai, jog keli krankliaiiš pradžių kurį laiką stebėjo įrenginį, poto nutūpę ant šakos prisitraukė mėsosgabalėlį. Paukščių gebėjimas mintyse iškeltiir patikrinti hipotezes prieš prii-Kūno masė (kg)Iliustruotasis mokslas 2009/6 (21)21


RIEDLER/ANZENBERGERPatraukti virvutę. Tvirtai sugriebti nagais. Vėl patraukti virvutę ir t. t. Kad pasiektų prie virvutės galo pririštą mėsos gabalėlį,krankliai turėjo atlikti daug veiksmų. Dauguma paukščių iš pradžių ištyrinėjo įrengimą, paskui pasiekė maistą pirmu bandymu.LOGINIS MĄSTYMAS LANKSTUMAS VAIZDUOTĖKRANKLIAI IŠKELIA HIPOTEZESKrankliai prieš pradėdami veikti sugeba apsvarstyti problemąmintyse ir pasverti įmanomus sprendimus. Norėdami ištirti, kaippaukščiai pasiims maistą, mokslininkai Thomas Bugnyaras ir BerndasHeinrichas pririšo mėsos gabalėlį prie virvutės galo ir pakabinoant šakos. Nė vienas kranklys nebuvo bandęs nieko panašaus,bet penki iš šešių greitai sumetė, kad reikia atsitūpti ant šakos irmant teisingą sprendimą liudija aukštąintelektą. Tik ar jie išties elgėsi logiškai,ar jiems tiesiog pasisekė? Vienas paukštisužduoties atlikti nesugebėjo, o kiti gal tiksureagavo į tai, jog kartą patraukus užvirvutės mėsa priartėdavo.Todėl mokslininkai atliko dar vienąbandymą. Jie pakabino mėsą taip, kad,priešingai intuicijai, norėdami patrauktimėsos gabaliuką aukštyn, krankliai turėjotimptelėti virvutę žemyn. Virvutėbuvo permesta per kitą šiek tiek aukščiaupritvirtintą šakelę kitapus tinklelio, kadpaukščiai negalėtų patraukti už virvutėskitoje vietoje. Visi penki pirmajame bandymedalyvavę paukščiai greitai perpratoir išsprendė užduotį. Pirmosios užduotiesneatlikę krankliai sutriko ir su antrąjanesusidorojo.gaminti įrankių. Visų nagingiausiasmeistras – Naujosios Kaledonijos varna.Salose, kuriose gyvena šios varnos, susiformavodvi skirtingos kultūros, panašiosį mūsų protėvių įrankių naudojimo kultūras.Vienos kultūros paukščiai pagaliukogale išlenkia kabliuką ir iš plyšių beiskylių, kurių nepasiekia snapu, išsikrapštolervų ir vabzdžių. Kitos kultūrosprisitraukti virvutę, t. y. atlikti daug sudėtingų veiksmų tam tikraeilės tvarka.Įspūdingiausia tai, jog keli krankliai iš pradžių kurį laikąstebėjo mechanizmą. Turbūt išsprendę galvosūkį mintyse, jienutūpdavo tiesiai ant šakos ir visai nesunkiai prisitraukdavomėsos gabalėlį.Bendradarbiavimaspriklauso nuo lytiesAnt lentelės, kurios kovai negalėjo pasiekti,mokslininkai padėjo kelis skanėstus.Vienintelis būdas juos pasiekti buvopatraukti dvi virvutes. Kadangi virvutėsnebuvo surištos, du paukščiai turėjo jastruktelėti vienu metu. Įdomu, jog visoskovų poros išsprendė užduotį taip patgreitai, kaip šimpanzės.Vis dėlto vienas skirtumas buvo. Šimpanzėsįvertina, ar viena iš jų suspės suėstivisą maistą, jei jis, pvz., sukrautasvienoje padėklo pusėje. Kovai to nėmažneįvertina. Be to, atrodo, kad kovai nevisiškaisuvokia bendradarbiavimo vertę,nes, kai vienas eidavo pro dureles, kitasnedelsdamas truktelėdavo už virvutės. Ošimpanzės supranta, kad turi palauktiporininkės. Šitokį elgesį mokslininkaiaiškina tuo, kad beždžionės geriau suvokia,kaip bendradarbiauti.Mokslininkai mano, kad skirtingą elgesįlemia nevienodas šimpanzių ir varniniųšeimos paukščių poravimosi pobūdis.Nors kovai gyvena dideliais būriais,jie turi pastovius partnerius. O šimpanpaukščiailape iškandžioja dantukus irnaudoja jį tuo pačiu tikslu. Šie du įrankiaiyra sudėtingesni už tuos, kuriuosšimpanzės pasidirba termitams išsikrapštyti,anot Naujosios Zelandijos Oklandouniversiteto profesoriaus Russello Gray,juos pranoksta tik akmeniniai kirviai,kuriuos prieš pusantro milijono metųpasidirbo mūsų pačių protėviai.Tyrimo metu varnos trumpu pagaliuku išsikrapštydavo ilgą, o šiuo išsitraukdavomaistą. Jokie kiti gyvūnai nesinaudoja įrankiais, kad pasiektų kitus įrankius.A. TAYLOR/uni. of aucklandKartu su doktorantu Alenu Tayloruatlikęs daug eksperimentų, Gray įrodė,kad varnos sugeba įvykdyti tokias užduotis,kurių, be žmogaus, neįveikia jokiekiti gyvūnai. Varnos pritaiko įrankiuskitiems įrankiams gauti, o kiti gyvūnaiįrankius naudoja tik maistui pasiekti.2007 metais mokslininkai atliko eksperimentą:kad išsikrapštytų maisto iš plyšio,paukščiams reikėjo ilgo pagaliuko, tačiaujiems buvo duotas tik trumpas, o ilgasgulėjo dėžutėje už grotelių. Daug negalvojusios,šešios iš aštuonių varnų iškartnustraksėjo prie reikiamos dėžutės irsnape laikydamos trumpą pagaliuką greitaiišsikrapštė ilgąjį, tada parstraksėjoatgal ir ilguoju pagaliuku išsitraukė išplyšio maistą.Žinoma, neįmanoma sužinoti, ką varnosiš tikrųjų galvoja ir ar jų nuovokaprilygsta žmogaus nuovokai. Vis dėltotyrimai aiškiai įrodė, kad aukštas intelektasnėra išskirtinis žmogaus ir jo artimiausiųgiminaičių bruožas. Įdomu būtųsužinoti, ar išoriškai tokie nepanašūs įmus paukščiai yra išties mums artimi.Tam reikėtų atlikti nemažai lyginamųjųtyrimų, apie vieną iš jų, apie kovų bendradarbiavimą,neseniai paskelbė NicolaClayton ir Nathanas Emery.Dvi įrankių naudojimo kultūrosEksperimentas su virvute ir prie jos pririštumėsos gabaliuku įrodė, kad paukščiaipuikiai suvokia gamtos dėsnius, sugebaišspręsti naujas užduotis, o įgytasžinias pritaiko vėliau.Taigi tikriausiai nėra ko stebėtis, kadvarninių šeimos paukščiai išmoko pasiziųporos ir konkurentai nuolat kinta.Šimpanzėms būtina bendradarbiauti suįvairiais partneriais, o kovams užtenkavieno.Vaikus lygins su paukščiaisNors sudėtinga lyginti labai skirtingas gyvūnųrūšis, Clayton pradėjo daug žadantįtyrimą: trejų–penkerių metų amžiaus vaikamsji ketina skirti tokias pačias atmintiesužduotis, kokias išbandė su šarkomis,tik vietoj lervų duoti žaislų. „Jei prieš dešimtmetų manęs kas būtų paklausęs, arkada nors imsiuosi tyrinėti vaikus, būčiaugarsiai nusijuokusi ir atsakiusi „niekada“,– pasakoja Nicola Clayton.Jos eksperimentai su paukščiais įkvėpėdaug kitų mokslininkų domėtis gyvūnųprotiniais gebėjimais.„Tyrinėti galima papūgas, delfinus irdaug kitų gyvūnų. Tikiuosi, kad pagaliauliausimės ieškoję protingiausių ir imsimeieškoti rūšių panašumų“, – teigia Clayton.H. prior/goethe universitätLOGINIS MĄSTYMASŠARKOS IŠLAIKĖVEIDRODŽIO TESTĄVos dvejų metų amžiaus vaikai ir primatai atpažįstasave veidrodyje. Vokiečių mokslininkai pirmąkartįrodė, kad atpažinti save veidrodyje sugebane tik žinduoliai. Vokietijos Goethe’s universitetopsichologas Helmutas Prioras kartu su kolegomisiš Rūro universiteto atliko eksperimentą su veidrodžiuir penkiomis paprastosiomis šarkomis. Jie priklijavoant paukščių plunksnų spalvotų lipdukų irpatupdė juos priešais veidrodį. Paukščių reakcijabuvo akivaizdi – jie bandė lipdukus nukrapštyti.Jei lipdukai būdavo plunksnų spalvos, šarkos niekonedarydavo. Anot mokslininkų, toks šarkųelgesys įrodo, kad jos supranta veidrodyjematančios save.Ji viliasi, kad etologiniai tyrimai sukursteorinį pagrindą ir leis suskaidyti intelektąį smulkesnes dalis.Ir Clayton, ir Nathanas Emery jau dabarpabrėžia, kad šimpanzės ir varniniųšeimos paukščiai turi vienodus protiniusgebėjimus, t. y. geba logiškai mąstyti, yralankstaus proto, turi vaizduotę ir galimintimis judėti laike. Vadinasi, aukštesnęsąmonę ir intelektą evoliucija yra suteikusine kartą ir labai skirtingoms smegenims.Galbūt būsimi moksliniai tyrimai atskleis,ar panašiais protiniais gebėjimaispasižymi ir kiti gyvūnai ir ar socialiniaiveiksniai yra vienintelis intelekto raidoskelias. Šiaip ar taip, šiandien paukščiaipaneigė nuomonę, kad juo gyvūnas tolimesnisžmogaus giminaitis, tuo jis kvailesnis.www.iliustruotasismokslas.ltŠarkos veidrodyje pastebėdavolipduką ir bandydavo jį nusikrapštyti.h. prior/goethe universität22 Iliustruotasis mokslas 2009/6 (21) Iliustruotasis mokslas 2009/6 (21)

More magazines by this user
Similar magazines