Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

old.iliustruotasismokslas.lt

Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

tingai nei Australopithecusgenties, kuri, kiek žinoma, niekadanegyveno už Afrikos ribų.Ir LB1 viršutinės rankos dalieskaulas, ir šlaunikauliai yra beveikvienodo ilgio, o mūsų šiektiek skiriasi, todėl ši „hobitų“ anatominėsavybė rodo, kad jie kilę išankstesnių laikų nei Homo.Jų riešas yra primityvus, beveik tokiospat sandaros kaip žmogbeždžionių,bet gerokai skiriasi, pavyzdžiui, nuo neandertaliečiųar mūsų. Keisčiausios yrapėdos. Jos milžiniškos. Mūsų pėdos ilgisyra maždaug 55 proc. šlaunikaulio ilgio,o „hobitai“ rėmėsi 70 proc. šlaunikaulioilgio pėdomis. Stambūs kojųpirštai buvo gana trumpi, ir nepanašu,kad pėdos būtų buvusios išlinkusios.Taigi „hobitams“ greičiausiai buvobūdinga keista eisena – neproporcingospėdos versdavo juos aukštai keltikelius, – panaši į žmogaus, vaikštančiosu klouno batais arba plaukmenimis.Tačiau kaip šis primityvus žmogaustipas taip toli nukeliavo? Vargu ar yraantropologų, tikinčių, kad, pavyzdžiui,Australopithecus, iš Afrikos galėjo atkeliautiį mažą salą Azijoje ir pakeliui nepaliktijokių pėdsakų.Nėra ženklų,kad smegenys buvo nesveikosNemažai mokslininkų šiuos radiniusinterpretuoja daug paprasčiau. JiemsFloreso žmonės nėra nauja rūšissu savita evoliucijos istorija.Anot jų, „hobitai“ paprasčiausiaiyra išsigimėliai, jų keistą anatomijąnulėmė nepavydėtinos sąlygos,dėl to jie sirgo mažagalvyste– liga, kai neišsivystokaukolė ir smegenims trūkstavietos, – o ji paprastai neatsiejamanuo protinio atsilikimo. Beto, vienintelė rasta LB1 kaukolėyra labai nesimetriška, tai galėjobūti sunkios ligos ir neišsivystymopasekmė.Tokia teorija sukėlė daug ginčųdėl „hobitų“ smegenų. Galibūti, kad kaukolė buvo nelygiaisuspausta žemėje. Rastos skeletodalys buvo minkštos ir gležnoskaip šlapias popierius, todėlprieš nuodugniau tiriant josbuvo kruopščiai užkonservuotos.Smegenų sandara gali atsakytiį klausimą, kas buvo jų savininkoprotėviai.Mokslininkai ėmėsi tyrinėti„hobito“ smegenų modelį ir lyginojį su ligonių, sirgusių mažagalvyste,smegenimis. Atlikękompiuterinę tomograf iją,mokslininkai įrodė, kad skirtumų esamadaugiau nei panašumų ir kad mažagalvystėnebūtinai pasireiškia aiškiaiapibrėžiamais anatominės struktūrospožymiais, o galvos forma ir smegenųdydis gali būti įvairūs.Tačiau to kritikams nepakako, buvoDean Falk/ScienceSmegenysiš viršausŽmogus,sergantismažagalvysteSmegenysiš šono„Hobitas“LB1Šiuolaikinis žmogusHomo erectusŠimpanzėLB1 smegenų modelis lyginamas su šiuolaikiniožmogaus, Homo erectus, šimpanzės ir žmogaus,sergančio mažagalvyste, smegenimis. Iš šonoLB1 smegenys labai panašios į Homo erectus.pasiūlyta teorija, teigianti, kad „hobitai“sirgo kitomis ligomis, pavyzdžiui,Laro no sindromu (augimo hormonoIGF trūkumu) ir kretinizmu (sutrikusiaskyd liaukės funkcija). „Hobitų“ „šalininkai“nepritarė šiai „savaitę trunkančiosligos“ teorijai, jie teigė, kad smege-nų vidaus kompiuterinė tomografijanerodo sutrikusio vystymosi, o pačiossmegenys labai primena, pavyzdžiui,Homo erectus smegenis. Be to, nežinomaligų, lemiančių keistų primityvių galūniųanatominių bruožų atsiradimą. Tačiauir tai įtikino toli gražu ne visus.Vienas mokslininkas net pareiškė, kadrastas „hobitas“ buvo sudėliotas iš įvairiųskeleto dalių, priklausančių skirtingomsžmonių ar net žmogbeždžioniųrūšims – kaip dėlionė, kurios dalys paimtosiš skirtingų dėžučių, tačiau šisteiginys buvo greitai paneigtas.Gilesniame urvetikimasi aptikti DNRPagrindinė ginčo dėl „hobitų“ priežastisyra ta, kad mes nė nenutuokiame, kasnutinka žmogui mažėjant saloje ir tampantnykštuku. Ar tikrai smarkiai sumažėjair galva? Gal ji susitraukia palygintinedaug – tiek, kiek būdinga„normaliems“ nykštukams? Kodėl staigaturėjo atsirasti primityvios struktūrosbruožų, jeigu patys protėviai nebuvoprimityvūs? O ar gali embriono stadijosnykštukas vėl vystytis pagal seniai pamirštusanatomijos dėsnius? Atsakymųnežinome, todėl turime daug erdvėsįvairioms spėlionėms.Į šiuos klausimus, taip pat į klausimą,ar tai mūsų rūšies Homo sapiensminiatiūrinė versija, galima bus atsakyti,jeigu pavyks gauti tinkamą „hobito“fosilijos DNR pavyzdį.Į naujus radinius žiūrima skeptiškaiĮ naujus išmirusių žmonių rūšiųradinius mokslininkai retai reaguojasu entuziazmu. 1925 metaisPietų Afrikos anatomas RaymondasDartas paskelbė apie Australopithecusafricanus – pirmąjį mūsųpraeities rūšių radinį Afrikoje.Daugelis tuometinių mokslininkųmanė, kad žmogus vystėsi Azijoje,nes 1891 metais Javos saloje, o1903 metais netoli Pekino buvorasta Homo erectus – Javos ir Pekinožmonių liekanų.Darto radinys buvo išvadintasneįdomiu. Buvo manoma, kad jisaptiko tiesiog išnykusią šimpanzęarba gorilą, o genties pavadinimasAustralopithecus vedamajamežurnalo „Nature“ straipsnyjebuvo išjuoktas kaip negražus lotynųir graikų kalbų hibridas. Tikmaždaug šeštąjį dešimtmetį, kaibuvo aptikta kitų senovinių žmoniųfosilijų, Dartas galiausiai buvoįvertintas ir pripažinta, kad žmonijoslopšys buvo „juodasis žemynas“.Pirmieji neandertaliečiai, rastiXIX amžiaus viduryje, buvo laikomiliekanomis žmogaus, priklausiusiovienai iš genčių, kuriasnugalėjo germanų gentys, arbaliekanomis luošio, idioto arba netNapoleono kariuomenės kazokomongolo, kuris sunkiai sužeistasnuropojo į urvą mirti. Tik didžiojojeEuropos dalyje ir Rusijoje radusdaugiau panašių skeleto dalių,neandertaliečiai pripažinti atskiruledynmečio žmogaus tipu.N. garbutt/naturePLBorneo saloje nykštukiniai drambliai 18 tūkst. metų gyvenoatskirti nuo kitų gentainių ir yra mažiausi Azijos drambliai.Salų nykštukai ir milžinaiSalų nykštukai žinomi daugelyje gyvūnų grupių. Pavyzdžiui, Floresosaloje maždaug prieš 800 tūkst. metų gyveno vos 300 kgsveriantis nykštukinis dramblys. Viduržemio jūros regione anksčiautaip pat būta nykštukinių dramblių, nedidelių begemotų.Būti mažam salose gali būti pranašumas, nes išteklių kiekis ribotas.Todėl mutacijos, lemiančios mažėjimą, lengvai plinta, ir ilgainiuiindividai mažėja. Tai greičiausiai ir nutiko „hobitų“ protėviams,atsikėlusiems gyventi į salą.Keista, tačiau salose daug ir milžinų. Floreso saloje gyvenamilžiniškų žiurkių rūšis, jos dvigubai didesnės nei rudosios žiurkės.Gyvatės šiame rojuje taip pat didelės. Čia taip pat gyvena iki2 m dydžio ir 150 kg svorio Komodo varanai. Išaugę tokie dideli,jie gali misti labai skirtingu maistu. Ši mutacija plinta izoliuotosesalose, nes gyvūnų čia labai nedaug ir jie neturi konkurentų.O jeigu pasirodys, kad DNR neturipanašumų su mūsų rūšimi ir kad genaigreičiausiai priklauso Homo erectus arbadar primityvesniems žmonių tipams,bus dar įdomiau. Tuomet „hobitai“ leispažvelgti į mums visai nežinomą pasaulį.Jau bandyta iš „hobito“ kaulo išskirtiDNR, tačiau, deja, nepavyko, nes fosilijosbuvo smarkiai sunykusios. Vis dėltoviltis neprarasta. Aptiktas naujasdaug gilesnis urvas Liang Bua urve,jame gali būti gerai išsilaikiusių gyvūnųir „hobitų“ liekanų. Tikimasi, kad josbus sausesnės ir iš jų bus galima gautiDNR.www.iliustruotasismokslas.ltP. Plailly/LookatSciencePirmasis rastasneandertalietisbuvo laikomasNapoleono kariuomenėskazoku.Forskerholdet varikke i tvivl om, at dehavde gjort et vigtigtnyt fund, og de22Iliustruotasis mokslas 2008/12 (15)

More magazines by this user
Similar magazines