prof. A. Bumblausko pranešimas - VU naujienos - Vilniaus ...

naujienos.vu.lt

prof. A. Bumblausko pranešimas - VU naujienos - Vilniaus ...

Vilniaus universiteto diplomas: universalus pripažinimas, universalusišsilavinimas, o gal universali galimyb÷ rinktis?Prof. dr. Alfredas Bumblauskas1. Praescriptum• Tez÷s buvo sugalvotos nukreipiant kritikos smaigalį į tuos, kurie nem÷gsta žodžio „ašnežinau“, nukreipta prieš siekį „karinius“ mokslus laikyti pavyzdiniais (o juo labiauįsakomaisiais), nes jais visuomet dom÷josi žvalgybos. Tuo pačiu buvo siekis ginti iš senojoVU ateinančią Vakarų civilizacijos misionieryst÷s tradiciją, kurią visų pirma puosel÷jodidieji VU poetai: nuo M. K. Sarbievijaus ir A. Mickevičiaus iki Cz. Miłoszo ir S. Gedos.Būtent jų knygos, bent Vilniaus universiteto tradicijoje, labiausiai atitinka „didžiųjų knygų“kriterijus, nebent dar pridurtume M. Smigleckio „Logiką“…• D÷l to visos tez÷s iš esm÷s buvo kuriamos kaip Laudatio M. P. Šaulauskui (toliau – MPŠ),o kritika – valdininkams (t. y. valdžios nor÷tojams), kurie svajoja apie „audito eksploziją“.o žr. žemiau mano pateikiamas vieno žymiausių pasaulio mokslotyrininkų, tuo metuCentrin÷s Europos universiteto Budapešte Prezidento Y. Elkana mintis, specialiaiatvežtas 2004 m. į Vilniaus universitetą. Iš jo gal÷jome suvokti universitetųprigimties bei pareigos principus – dialogiškumą ir visuomeniškumą.• O 2009-aisiais MPŠ pasiūl÷ koncepciją apie universitetų prigimtis ar siekius: prasm÷, tiesa(tiesos j÷ga ar j÷gos tiesa) ir turgus. Visa tai tarsi atitiktų apibendrintai „filosofų“, „fizikų“ ir„ekonomistų“ kuriamas visuomenes bei jų vertybes, ir tokias vertybes atstovaujančiusfakultetus.• O dabar permąstę, pateikiame ir polemiką su MPŠ koncepcija, suvokdami keblią mokslobiurokratų pad÷tį – ieškoti sprendimų intelektualų choro chaose. Juk būtent šiandien yrasurasta puiki gretutinių studijų galimyb÷, atverianti taip studijų programas, taip suteikiantistudentams (o ir d÷stytojams) tokias pasirinkimo galimybes, kokių iki šiol niekada nebuvo.Gerai tai ar blogai, kurioms studijų programoms tai tinka, o kurioms ne – tur÷tų nuspręstipatys fakultetai, o VU vaidmuo – tiems, kurie nusprendžia „atsiverti“ – suteikti visokeriopąparamą, o juk kaip tik siūlymas nesistemingai didinti BULą gali torpeduoti gretutinių studijųgalimybę.• Ypač keistai atrodo tai, BULo kreditų apimčių didinimo siūlytojai kažkod÷l deda lygyb÷sženklą tarp BULo modulių kreditų skaičiaus ir universitetinio lavinimo (universitetiniųstudijų) kokyb÷s! Jei gretutinių ir gilinamųjų studijų alternatyva jau yra pakankamai1


įsisąmoninta, tai drįstume manyti, kad to n÷ra dar vienos alternatyvos –bendrauniversitetinių studijų modulių bloko atžvilgiu.• Taigi, šiandien turime koliziją, kad daliai fakultetų (tų specialybių, kurios yra griežtaireglamentuotos) per daug atrodo net 15 kreditų, skirtų bendrauniversitetin÷ms studijoms(nes net toks skaičius kreditų mažina specialyb÷s studijų apimtį), o Filosofijos fakultetaslaiko, kad bendrauniversitetin÷ms studijoms reikia skirti žymiai daugiau kreditų.2. Problema: tad kas yra universiteto id÷ja?• Atrodo, kad lotyniškąjį universitas, apie ką mes šiandien čia ir šnekam, su tarptautiškuojuuniversity sieja tik tai, kad universitetas aukščiausių dvasinių galių yra įpareigojamasteikti diplomus, kurie yra pripažįstami visoje mums apr÷piamoje visatoje.• Bet tada vis tiek lieka klausimas, koks išsilavinimas teikia tam galimybes? Atsakoma:universalus išsilavinimas.• Bet tada iškyla amžinas klausimas:o geriau žinoti nedaug apie daug ką ir būti plataus akiračio bei išsilavinimo,o ar žinoti daug apie nedaug ką ir būti vadinamuoju savo srities profesionalu?• Taigi, kuo skiriasi universalumas nuo diletantizmo, o profesionalumas nuo profesiniokretinizmo? Kas geriau: gylis ar plotis? Palikime į šią abejonę kol kas neatsakę.• Vis d÷lto VU BUL koncepcija atsako – geriau yra plotis. Ji kalba apie „visapusišką irplatų išsilavinimą“, nesitenkinant „tik siauros specializacijos ir akiračio technokratųrengimu“. O taip pat BUL uždavinius: suprasti ir vertinti ir socialinį, ir gamtinį pasaulį,išmanyti bendruosius kultūrinius kontekstus, kūrybingai veikti daugiakultūrin÷jevisuomen÷je ir jausti atsakomybę už nacionalinę kultūrą etc., etc. Daug ir gražu, betviskas pradeda strigti kai kalbama apie įgyvendinimą.3. Pirmasis bandymas sukurti BULą – Didysis Protokolas 1• Perskaičius Didįjį Protokolą, kuris pateik÷ sprendimus d÷l BULo, kyla kelios išvados.• Visur kalbama apie platumo / siaurumo distinkciją, užmiršus diletantizmo problemą.Siaura pasidaro ne tik Lietuvos kultūra, ne tik krikščionyb÷s istorija, ne tikantisemitizmas, bet netgi evoliucijos teorija! Siūlomos keisčiausios dalykų jungimoid÷jos, pvz.: religijos filosofiją jungti su fenomenologija ir krikščionyb÷s istorija (ir d÷l toneprotestuoja komisijoje s÷dintis religijos istoriku save vadinantis!). Esama darkeisčiausių jungimų – tod÷l siūlau savąjį: prie aprobuotojo logikos kurso prijungti1 Pakviestas padaryti šį pranešimą ir paprašęs medžiagos įvesti į problematiką gavau būtent 2011 m. spalio 17 d.dokumentą, pavadintą: „Vilniaus universiteto modulinių studijų koncepcijos bendrauniversitetinio lavinimo moduliųdarbo grup÷. Pos÷džio protokolas“ Žr. VU informacin÷je sistemoje: http://www.intranet.vu.lt/studijudirekcija/posedziai.Vilniaus Būtent šio pos÷džio išvados ir medžiaga, kurią toliau vadinsime Didžiuoju Protokolu, kieksuprantu, ir inspiravo šį seminarą.2


visiems visiems aktualų mikologijos kursą. Taip sujungsime humanitariką, socialiką sugamtotyra. Ir gal net labiau priart÷sime prie BUL koncepcijos.• Nes Didžiajame Protokole n÷ra n÷ žodžio (!) apie BUL koncepcijos minimus mus supantįsocialinį pasaulį, daugiakultūrę visuomenę, savo valstybę ir nacionalinę kultūrą. Aišk÷ja,kad įvairiausio lygmens Lietuvos programiniuose dokumentuose užfiksuota, kadlituanistika yra Lietuvos mokslo prioritetas, VU BULo komisijai yra tik tušti žodžiai.Pvz., „Lietuvos kultūra: praeitis, simboliai ir ženklai“ – disciplina, orientuota būtent įšiomis dienomis Lietuvoje did÷jantį „vandenilio ir kvailumo“ elementų santykį (pagalFrank Zappa) – paskelbiama per siaura, kartojanti vidurin÷s mokyklos kursą. Taiklaidingas požiūris, nes Lietuvos kultūros dalykai vidurin÷je mokykloje tebed÷stomi arbaabsoliučiai empiriškai ir faktografiškai, arba per sovietinio ir nacionalistinio naratyvųdistinkciją. Naujos id÷jos į mokyklas ateis dar negreitai. Taigi, lituanistikos dalykųlaikymas siaurais ypač stebina tuo metu, kada Lietuva verda nuo senų tapatybiųatsisakymo ir naujų tapatybių formavimo bumo. Vyksta ištisas id÷jinį pilietinį karąprimenantis senųjų ir naujųjų identitetų konfliktas. Šiame kontekste – kokį vaidmenįatlieka Vilniaus universitetas? Jis tampa universitetu ufonautams, o ne Lietuvai!?4. Trys teorin÷s pamokos• BUL koncepcija yra normalus dokumentas, bet atviras interpretacijoms, kuriastur÷tų paryškinti nesunkiai prieinamos teorin÷s pamokos. Visų pirma apie gamtosir humanitarinių mokslų distinkciją, kurią kartoja visi autoritetai ir norminiaidokumentai, taip pat socialines ir humanitarines universitetų funkcionavimoprasmes.• Yehuda Elkana pamokos Vilniaus universitete 2004-aisiais 2 :o Gamtos ir humanitarinių mokslų distinkcija. Humanitarinių ir socialinių mokslųskirtumas tarp Rytų ir Vakarų yra didžiulis, nes sovietų režimas griežtai ribojoveiklą, susijusią su šiais mokslais.o Naujų mokslų sukūrimas visada atsilieka nuo visuomen÷s poreikių ir problemųo Į iššūkius atsako tarpdisciplininio pobūdžio disciplinoso Bet Rytų Europoje disciplinų ribos ypač ryškios, vengiama intelektualios rizikos,idealas yra paskaitos ex cathedra – puikus Y. Elkanos pavyzdys apie matematikosd÷stytoją, kurio veido jis taip ir nepamat÷, nes šis valandų valandas rašydavo ant2 Y. Elkana. New University Iniatives in Europe (Naujos universitetų iniciatyvos Europoje) // Tarptautin÷konferencija „Vilniaus universitetas Europoje: praeitis, dabartis, ateitis“, 2004 m. rugs÷jo 17 d. Vilnius, 2005, p. 44–58.3


lentos atsukęs nugarą studentams. Pridurtume: kuo prastesnis universitetas, tuodaugiau vadov÷lių.o Visada geriau žemo lygio dialogas nei aukšto lygio monologaso Už mokslą ir studijas reikia atsiskaityti visuomenei, tačiau šio atsiskaitymonepakeičia „audito sprogimas“ (audit explosion).o Svarbiausias šiuolaikinio universiteto uždavinys – dalintis su plačiąja visuomenesvarbiausiomis mokslo id÷jomis ir intelektualiais argumentais.• 2006 m. humanitarinių ir socialinių mokslų ir studijų misijos samprata, kuriąpateik÷ darbo grup÷, sudaryta Prezidento Valdo Adamkaus 3 .o HSM skiriasi nuo gamtos mokslų: HSM teorijos remiasi savitais metodais irn÷ra verifikuojamos taip, kaip gamtos mokslų teorijos;o Šiandien ydingai traktuojamas HSM pritaikomumas ir siekiami rezultatai: išHSM tikimasi vien technologiškai pritaikomų rezultatų, užmirštama ugdomojimoralin÷, socialin÷ ir kultūrin÷ šių mokslų misija; nekreipiamas d÷mesys į HSMvaidmenį formuojant tautin÷s ir politin÷s bendruomen÷s tapatumo pagrindus.o HSM yra politin÷s ir tautin÷s bendrijos egzistavimo pagrindas, nes:– HSM išryškina konkrečios politin÷s ir tautin÷s bendrijos ypatumus,atskleidžia jos istorinę kaitą, perduodami bendras vertybes ir prasmesformuoja, palaiko ir stiprina jos tapatybę;– HSM aktyviai dalyvauja nustatant, įtvirtinant ir atnaujinant konkrečiaibendrijai būtiną bendrojo švietimo apimtį ir turinius;– Lietuvos HSM skleisdamiesi lietuvių kalba yra arčiausiai Lietuvos politin÷s irtautin÷s bendrijos, kuriai tarnauja iš jos gaudami probleminius iššūkius, o jaiperduodami savo tyrimų rezultatus bei pasaulinę patirtį.o HSM per ugdymą palaiko visuomen÷s tapatumą, integruoja visuomenę ir perugdomą kritiškumą padeda visuomenei atsinaujinti.• Mariaus Povilo Šaulausko id÷jos Vilniaus universitete 2009-aisiais 4 :o Universitetas – vertybinis Vakarų civilizacijos (su kritine savigrinda, abejojančiužinojimu ir inovatyviu kūrimu) pagrindaso Vilniaus universitetas – tarp Bažnyčios, Napoleono ir Turgaus3 2006 m. spalio 5 d. LR Prezidento V. Adamkaus dekretu sudaryta darbo grup÷, 2006-12-04 pateik÷ dokumentą Nr.3D-103: N. Putinait÷, V. Ališauskas, D. Bublien÷, A. Jokubaitis, V. Pakalniškis, J. Poškien÷, V. Rubavičius, N. Šepetys.Pasiūlymai d÷l humanitarinių ir socialinių mokslų ir studijų misijos, mokslin÷s veiklos vertinimo kriterijų ir šių mokslųvaldymo principų. Žr. internete: lms.lt/files/active/0/hsm_pasiulymai.doc.4 M. P. Šaulauskas, A. Bumblauskas. The Threefold Step of Academia Europeana: a Case of Universitas Vilnensis(Trys Academia Europeana lemtys ir Universitas Vilnensis) // Problemos, 2009, t. 76, p. 9–27.4


o Universitetas kaip įvairov÷s vienis: „kaip įvairov÷s vienis jis [universitetas] yra irtegali būti tik istoriškai susiklosčiusių vertybinių klodų ir praktikų amalgama,atverianti ateitį dabartyje iš praeities ateinančios savasties pagrindu.“• Visos šios pamokos, regis, išgirstos nepakankamai, nes nekomentuojamos irneatsispindi Didžiajame Protokole.• Keltinas klausimas, kas BUL ar kokioje kitoje komisijoje gali būti iš viso svarstoma: armodulio turinys, ar modulio forma? Dabar gi BUL komisijos Protokolas verčia manyti,kad kažkas vis d÷lto negerai pačios komisijos darbe, nes apsiimta reguliuoti būtent turinį.O svarbiausia: jei daroma išvada, kad evoliucijos teorija arba krikščionyb÷s istorija yraper daug specializuoti dalykai ir d÷l to negali būti BUL, tai kažkas negerai yra ir suišvadomis, ir su pačia komisija.5. O gal universalus išsilavinimas – pasiruošimas ir sugeb÷jimas reaguoti į iššūkius?• Kas svarbu šiandien pasauliui ir Lietuvai? Kokiuose bendro universitetinio lavinimodalykuose bus svarstomos problemos, apie kurias negalima pasakyti – jos gilios arplačios?• Y. Elkanos klausimaio AIDS, socialiniai demokratinių sistemų aspektai, skurdas, visuotinis atšilimas.o Šiandien M. Starkevičiūt÷ priduria: pasaulin÷s problemos yra sen÷jimas irgeb÷jimo prisitaikyti ugdymas.• Pridurtume, kas diskutuota vien per pastarąjį pusmetį viešose paskaitosevisuomenei:o Ar egzistuoja ryšys tarp atomin÷s elektrin÷s ir „W“?o Kod÷l vieni nelaimingiausių Europoje – lietuviai? Kod÷l taip supriešintamentalitete prakilni praeitis su vargana dabartimi?o Ką reikia žinoti apie baltiškosios Atlantidos sąsajas su pasauliniu žydų masonųsąmokslu?o Naujas šaldytuvas ar „istorin÷ psichoterapija“?o Scientistinis gylis ar pseudomokslinis patriotizmas?o Konkurencingumas ar „laim÷s indeksas“? Kam skirta laim÷, jei bendruomen÷išsivaikščios?o „Veidas“ apie 20 metų reformas: „Tai, kas Lietuvoje vyko du dešimtmečiusbandant pab÷gti nuo Rytų ir tapti Vakarais, sukelia pagrįstą nusivylimo jausmą.Beveik nieko nepavyko įgyvendinti ar reformuoti taip, kad tuo gal÷tume džiaugtisir didžiuotis.“ Kod÷l nesididžiuojame reformomis, o gal nemokame jų daryti?5


o Tautin÷ ar civilizacin÷ tapatyb÷? Nepriklausomyb÷s prasm÷: savarankiškasvaldymasis ar civilizacinis virsmas? Ar žino intelektualinis elitas, kur vedavisuomenę?• Kod÷l šių dalykų nekomentuoja visažinantys, ypač tie, kurie žino, kokios istorijosmums reikia? O gal reik÷tų, kad humanitarai prad÷tų sakyti, kokios mums fizikosreikia? Juk pastaroji mums taip pat neatsako bent į dalį šiandien Lietuvosvisuomenę audrinančių problemų. Taigi, nenor÷tum÷me atsidurti situacijoje,kurioje būtume priversti kokiose nors reglamentuojančiose audito eksplozijoskomisijose svarstyti kitų mokslų paskirtį ir sąrangą.6. Vilniaus universitetas: prasmių universiteto paveldas ir Vakarų civilizacijos misionieriųtradicijos.• Apibendrinkime – universitetinių studijų ir mokslų siekiamyb÷: įvairov÷, dialogiškumas,visuomeniškumas. Kas čia gilu, kas čia platu? Kas čia fizikų, o kas čia lyrikųkompetencijoje?• Taigi, BUL – problemų, iškilusių pasauliui ir Lietuvai, sprendimų paieškų modulis, o nesenų mokslo tiesų modulis? Iliuzija?• Ar įmanoma šių klausimų svarstyme išgirsti fundamentalias prieigas, kurias mums teikiaVU mokslai nuo filosofijos iki fizikos? Ar įsijungs VU fakultetai į prestižinius didžiųjųšiuolaikinių problemų svarstymus?• Bet ar sužinosim apie tai – jei krikščionyb÷, Europa, universitetų tradicijos, Lietuva irVilniaus universitetas bus laikoma neaktualiais dalykais, o studijos apie šiuos dalykus –siaurų kompetencijų disciplinomis, be to atsineštomis iš vidurinio išsilavinimo?• Nežinau, kaip tokias nuotaikas iš Didžiojo Protokolo komentuotų A. Šliogeris (visą laikąistorikus barantis, kam mes mažai skiriame d÷mesio ir energijos senov÷s Graikijai irRomai). Kaip tai išgirstų Europos istoriografijos gyvasis klasikas Alexandras Demandtas,kiekviena savo paskaita klausiantis ir teigiantis, kam mums reikalinga Antika ir kammums reikalinga istorija „kas būtų, jeigu būtų“? Juk jo moralas – jei istorija gali ko norspamokyti, tai tik to, kad negalima tik÷ti tais, kurie žino „kaip bus“ ar „kaip tur÷tų būti“.7. D÷l to antra – sprendimų dalis arba kas netelpa į M. P. Šaulausko universitetizmą irhumanizmą• Logika ir taisykl÷s: siūlomi sprendimai, prieštaraujantys priimtoms taisykl÷ms, kuriųsvarstymo procedūras pramiegojo. ŠMM taisyklių mes nepakeisime – o jei nor÷tumekeisti, tai į ką keisti? Ko reik÷tų atsisakyti? Gretutinių studijų? Juk reikia priminti, kad6


šiandien d÷mesio objektu yra 15 kreditų (privalomų ir aksakalų nustatomų) bei 60 kreditų(paskirtų gretutin÷ms arba gilinamosioms studijoms arba bendrauniversitetiniamsmoduliams), apie ką, man regis, turi visi žinoti – išvengsime visiškai neproduktyviųdiskusijų.• Bent jau man atrodo svarbiausia išlaikyti gretutines studijas, kurias iš principo galitorpeduoti neapgalvotas ir nesusinchronizuotas siūlymas didinti BULo kreditus, jeinegalvojama apie jį kaip apie alternatyvą gretutin÷ms studijoms.• O dar svarbiau – maksimalaus BULo negalima įgyvendinti su atvykstančiaisdoktorantais. Aš pritarčiau, kad MPŠ gali d÷styti visam VU, pradedant Filosofijos įvaduir baigiant Filosofijos prasmių kursu, ir manyčiau, kad dinamišką kursą mes visiklausytume. Bet MPŠ sanklodos vaikinų ir merginų yra vienetai (pamin÷siu tik A.Šliogerį ir V. Daujotytę). Tokiais gal÷tų tapti įvairių VU komisijų nariai, kuriedažniausiai nori nurodin÷ti, o ne patys d÷styti. O gal apskritai universitete gal÷tų būtipriimta taisykl÷, kad norint tapti Dekanu ar Rektoriumi, reikia būti d÷stančiu pavyzdinįBULo kursą?• Svarbu ir kita: MPŠ dabar lyg ir atsisako 2009-ųjų kompromisin÷s VU fakultetų irmokslo krypčių įvairov÷s formul÷s, kurios sudar÷ ir sudaro VU amalgamą. O gal iš tikrokai kuriems fakultetams užteks 15 kreditų BULo? Šiuo atžvilgiu mes siūlome tikraikompromisinę formulę – tarp filosofų maksimalizmo ir profesines kompetencijasakcentuojančių fakultetų nuogąstavimo. Svarbu bent jau šiuos 15 kreditų užpildytisolidžiais kursais, kurių nereik÷tų privaloma tvarka primetin÷ti fakultetams.• VU IF patirtis: mes pastaruosius 10 metų per pirmus ir antrus studijų metus suteikiamestudentams galimybę rinktis 20 ( kreditų, kuriuos sudaro dažniausiai Filosofijos fakultetokursai (filosofija, logika, etika, psichologija, sociologija, estetika, edukologija, filosofijosistorija, religijų istorija, politologija), bet yra ir iš kitų fakultetų – d÷kingi ištikimam,nors ir „brangiam“ prof. B. Stundžiai už jo d÷stomą Baltistikos įvadą (niekadanenusipiginome ieškodami „pigių“ d÷stytojų). Beveik 20 metų dirbame ir sugamtamoksliais – ypač išskirtume išdiskutuotą ir užsakytą prof. J. R. Vaitkaus kursą„Gamtamokslin÷ pasaulio samprata“ (kurį jau keletą metų puikiai d÷sto ir prof. G.Tamulaitis), o taip pat doc. F. Kavoliūt÷s „Lietuvos gamtin÷ geografija“. Taigi, IF yravienas iš nedaugelio – jei ne vienintelis! - fakultetų, kuris yra pasiruošęs suformuoti ištisąbendrauniversitetinių studijų alternatyvą iš 75 (15+60) kreditų. Tačiau už šį atsiv÷rimąniekaip nebuvome skatinami, o tiesmukiškai tur÷jome užsimok÷ti kitiems fakultetams,visų pirma - Filosofijos fakultetui (o seminare net esame vieninteliai užsipulti filosofų7


vado, kažkod÷l nesidairančio į kitus fakultetus, tarp kurių esama visai nesuteikiančiųkreditų tokių kursų pasirinkimui).• Ir vis d÷lto nesiūlome šio modelio kitiems fakultetams (galbūt iš tiesų 15 kreditų yra tasminimumas, kuris ir taip yra sunkus kitiems fakultetams ir studijų programoms). Svarbuskatinti fakultetų mokslo krypčių ir studijų programų įvairovę ir fakultetų atvirumą, kadtai nebūtų susiję su finansiniais praradimais ir tai tur÷tų prižiūr÷ti BULo komisija. Kitaipviskas atrodo nusižengiant MPŠ tez÷ms. Iš to seka praktiniai sprendimai.8. Praktiniai sprendimai• Vietoje energijos eikvojimo karui su ŠMM ar SKVC, siūlau energiją nukreipti į VUišskirtinumo puosel÷jimą, o VU išskirtinis ir yra savo įvairove. Jei deklaruojame studijųprogramų įvairovę ir atvirumą, tai j÷gas ir meskime tam atvirumui ir įvairovei užtikrinti.BULo komisijos kompetencijas koreguojame – jos rekomenduojančios irkoordinuojančios, o ne reglamentuojančios.• Kursų atranką į 15 kreditų bloką paliekam VU BULo komisijos kompetencijai. Bet nejų konstravimo prasme – kas konstruoja, tas lai ir d÷sto – mielai pasiklausysim. BULokomisija tur÷tų aprobuoti fakultetų siūlymus, žiūr÷ti kursų metodinį parengimą, taip patsiūlyti fakultetams ruošti aktualiausias problemas atspindinčius kursus, ypač kaiproblemos yra interdisciplinarios. Tačiau dar svarbiau, kad fakultetai būtų suinteresuotipateikti bent po vieną kursą, kuris reprezentuotų fakultetą ir mokslo kryptį ir atitiktų Y.Elkanos ir MPŠ kriterijus: visuomeniškumas, dialogiškumas, aktualumas, o taip patprasm÷, tiesa ir nauda. Dabar šito suinteresuotumo gali pristigti, nes abejon÷sprofesin÷mis kompetencijomis šiuos suinteresuotumus sumažina iki minimumo – jeiaksakalai žino kaip geriau d÷styti, tai jie lai ir d÷sto.• 60 kreditų (kurie ŠMM modelyje yra numatyti arba gretutin÷ms, arba gilinamosioms,arba bendrauniversitetin÷ms studijoms) paliekam fakultetų kompetencijai. Kai prisiūlytųkursų universitetiniam 15 kreditų BULui bus daug ir BULo komisijos nariai d÷stys bentpo vieną pavyzdinį kursą, gal÷s įsijungti Fakultetų tarybos ir nuspręsti, ar gali šaliagretutinių ir gilinamųjų modulių būtų formuojamas stambus 60 kreditų BULo blokas,kurį galima pavadinti „laisvųjų menų“ BULu, kuris realizuotų studijas pagal „didžiąsiasknygas“.9. Emocinis Post Scriptum• Gal tada VU bendrojo universitetinio lavinimo studijose išgirsime:8


• ir apie VU žvaigždyną su vieninteliu nobelistu Czeslawu Miloszu, taigi su Vilniausuniversiteto, Vilniaus, Lietuvos ir Europos kultūros arba civilizacijos istorija.• ir apie tai, kad mes visi – iš sprogusių žvaigždžių vidaus. O tai sužinosime ne tik išlitvakų palikuonio Isaako Asimovo (gimęs Mogiliavo guberbijoje, dab. Smolensko sritis),o apie XX a. I pus÷s fizikos revoliuciją bei didžiąsias A. Einšteino ir N. Boro diskusijas,apie tikimybinio pasaulio sampratos kūr÷jus W. Heisenbergą, A. Schrödingerį bei kitussužinosime iš VU BULo…• Ir liksime prie didžios galimyb÷s rinktis: prasmes, tiesas ir naudas.• O virš viso to lai lieka šviesti:Haec domus Uraniae est:Curae procul este profanae:Temnitur hic humilis tellus:Hinc itur ad astra…Šis namas yra Uranijos,eikit šalin niekingi rūpesčiai!Čia paniekinama menka Žem÷,iš čia kylama į žvaigždes• Šie žodžiai buvo užrašyti tada, kai nebuvo poetų, fizikų ir filosofų priešstatų, kaiastronomija – žvaigždžių mokslas – tebepriklaus÷ laisviesiems menams, kai VUtebepriklaus÷ pasaulio universitetų šimtukui. Šių žodžių šviesoje kurkime savąjąAlma Mater, visą laiką prisimindami Sokrato žodžius, pakartotus ir Sigito Gedos:„žinau, kad aš nieko nežinau“.9

More magazines by this user
Similar magazines