Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

Gladiatorius laukiažiūrovių nuosprendžio:smogti mirtiną smūgį arpalikti jį gyvą?MEPL/Alamy/ImageselectStoras riebalų sluoksnis – apsaugaGladiatoriaibuvo vegetaraiRomos imperijos gladiatoriai anaiptol nebuvo liekni ir raumeningi kovotojai.Jie valgydavo specialų vegetarišką maistą, nes tai padėdavo jiems priaugtisvorio. Storas riebalų sluoksnis gladiatoriams būdavo apsauga nuo įvairiųduriamųjų ginklų. Šiuos faktus atskleidė naujas tyrimas. Paaiškėjo ir kitasfaktas – gladiatorių kovos buvo kur kas geriau organizuotos nei manytaanksčiau, o nugalėtoją gydydavo geriausi to meto gydytojai.Trišakio žymėVienas labiausiai paplitusių gladiatorių ginklų buvo ilgaskovos tridantis arba trišakis. Gladiatoriaus, ginkluoto trišakiu,priešininkas užsidėdavo didelį šalmą, dengiantįvisą galvą ir veidą. Tačiau ir tokia apsauga ne visadapadėdavo. Galbūt kovos įkarštyje šalmas nukrito, ir gladiatoriusžuvo. Ši kaukolė rasta masiniame kape, skylės jojevisiškai atitinka trišakio formą.Karl Grossschmidt/Medical University of Vienna45

J.R. Eyerman/Getty/All OVerkaudavosi ne chaotiškai, o pagalgriežtai nustatytas taisykles. Viena tokiųtaisyklių – gladiatoriai buvo suskirstomiporomis taip, kad jų pranašumai irtrūkumai atsvertų vienas kitą. Skirtingųgladiatorių tipų buvo net penkiolika,kiekvienas tipas kaudavosi tam tikrubūdu ir turėjo jam būdingus ginklus beiaprangą. Gladiatorių tipai buvo tokie,kad skirtingų tipų priešininkai būtų lygiaverčiai.Pavyzdžiui, gladiatorius bešalmo ir skydo, tačiau su didžiule irgrėsminga tridante ietimi stodavo į kovąprieš gladiatorių, ginkluotą šalmu, skyduir antblauzdžiais, tačiau su palygintinedideliais ginklais.Sužeistiejipribaigiami kūjo smūgiuKaulų pažeidimai rodo, kad gladiatoriaikovoje dažniausiai būdavo sužeidžiamismūgiais į šalmą, veido sritį šiek tiekvirš akių. Kiti kape palaidoti gladiatoriaibuvo sužaloti į kaukolę gladijauskirčiu – 30 centimetrų ilgio kalaviju,naudotu beveik visų tipų gladiatorių.Kelios kape surastos kaukolės buvokiaurai perdurtos trišakiu, taip pat populiariugladiatorių ginklu.Ištyrus kaulus taip pat paaiškėjo,kad sužeisti gladiatoriai mirdavo keliaisbūdais. Sunkiai sužeisto gladiatoriauslikimas atsidurdavo publikos rankose.Daugiatūkstantinė minia šaukdama galėdavoišgelbėti pralaimėjimą patyrusiogladiatoriaus gyvybę arba pasmerkti jįmyriop. Jeigu dauguma žiūrovų kartodavo„iugula“, tai būdavo ženklas, kadTurtingų ir iškilių Romos imperijos piliečių prabangių vilų sienas puošdavomozaikos su gladiatorių kovų scenomis.nugalėtasis kovotojas turi būti užmuštas.Negana to, pralaimėjęs ir pasmerktasmyriop gladiatorius turėdavo parodytivyriškumą ir ramiai bei oriai sutiktimirtį. Pagal sužeidimus kauluoseTapo sukilėlių vaduSpartakas (gyvenęs maždaug109–71 m. pr. Kr.) buvo kilęs išTrakijos. Trakija užėmė nemažąPietryčių Europos teritoriją, šiandienpadalytą Turkijai, Graikijai irBulgarijai. Romėnai Spartakąpaėmė į vergiją ir pardavė gladiatoriųmokyklai, įsikūrusiai įKirkas Douglasas atlikopagrindinį vaidmenį 1960m. filme „Spartakas“.matyti, kad žiūrovų nuosprendis būdavoįvykdomas dūriu į sprandą, krūtinęar tiesiai į širdį.Mokslininkai dešimtyje masiniamekape gulėjusių gladiatorių kaukolių aptikoketurkampes skyles. Tyrinėtojaišiaurę nuo Neapolio, Kapujoje.73 m. pr. Kr. vadovaujami Spartakomaždaug 70 vergų pabėgo.Spartakas iš vergų subūrėkariuomenę, tapo sukilėlių vaduir nugalėjo keletą romėnų konsulų.Sukilimas numalšintas tik71 m. pr. Kr., kai Spartakas pralaimėjomūšį prieš Romos karvedįMarką Licinijų Krasą (MarcusLicinius Crassus). Šiame mūšyježuvo ir pats Spartakas.The Art Archivemano, kad šie gladiatoriai buvo nužudytivienu sunkaus kūjelio smūgiu –gladiatoriai tokio ginklo tikrai nenaudojo.Mokslininkai padarė išvadą, kadšie gladiatoriai buvo labai sunkiai sužeisti,todėl publika jų pasigailėjo ir nutraukėkančias. Veikiausiai į arenąįžengdavo asistentas ir kūjelio smūgiu įgalvą užmušdavo sunkiai sužeistus gladiatorius.Likusius gyvus sužeistuosiusgydydavo geriausi gydytojai. Bent jautokią išvadą perša kaulų tyrimų rezultatai.Iš žymių kauluose matyti, kad žaizdosbuvo kruopščiai užgydytos, o vienamgladiatoriui buvo net atliktachirurginė amputacija.Tokie faktai byloja, kad gladiatoriaibuvo labai vertinami – juos ne tik rūpestingaigydydavo, duodavo jiems geriausiųvaistų, bet ir taikydavo fizioterapiją.Taigi jų savininkai veikiausiainegailėdavo investicijų ir visomis išgalėmisrūpindavosi, kad gladiatoriai būtųsveiki, stiprūs ir galėtų dalyvauti kovosekuo ilgiau.Flama atsisakė laisvėsGladiatoriai ir patys stengdavosi išgyventi.Jeigu gladiatorius dalyvaudamaskovose išgyvendavo trejus arba ketveriusmetus, jis galėdavo atgauti laisvę.Tačiau ne visi gladiatoriai trokšdavobaigti karjerą. Žymus ir labai populiarussekutorius vardu Flama pateko į istoriją,nes jam laisvė buvo suteikta keturiskartus ir jis visus keturis kartus josatsisakė!Flama buvo nugalėtas per 34-ąjąsavo kovą. Ant jo kapo Sicilijoje parašyta:„Flama, sekutorius, gyveno 30 metų,kovėsi 34 kartus, laimėjo 21 kartą, kovabaigėsi lygiosiomis 9 kartus, pralaimėjoketuris kartus, buvo sirų tautybės.“Nedaugelis gladiatorių tiek išgyvendavo.Mokslininkai suskaičiavo, kadvienos kovos metu tikimybė žūti būdavoviena iš trijų. Įdomu ir tai, kad gladiatoriai,bent jau Efese, ant arenos smėliokaudavosi basi. Rastieji gladiatoriųpėdų kaulai buvo labai tankūs, todėlmokslininkai daro išvadą, kad gladiatoriųpėdos buvo neapsaugotos – jie neavėjovadinamųjų gladiatorių sandalų arkitokio apavo, kaip kad vaizduojamamozaikose.www.iliustruotasismokslas.ltIš visų gladiatorių tipų bestiarijai, kovodavę su žvėrimis, užėmė žemiausiąrangą. Šiuolaikinės bulių kautynės – tai išlikusi bestiarijų kovos forma.Gladiatorių kovoskilo iš laidotuvių papročiųŽodis gladiatorius kilęs iš lotynų kalbos– gladius reiškia kalaviją. Dauguma gladiatoriųbuvo karo belaisviai arba vergai,arenoje, stebimi žiūrovų, kovodavęvieni su kitais arba su laukiniais žvėrimis.Gladiatoriais tapdavo ir laisvi žmonės,savo valia sudarydavę sutartis tamtikram kovų skaičiui ar keleriemsmetams. Tai dažniausiai būdavonuteisti kriminaliniai nusikaltėliai irvargšai, kurie tikėdavosi praturtėti irišgarsėti – kaip tik jie tapdavo publikosnumylėtiniais.Gladiatoriai kovoti mokydavosikelerius metus ir todėl buvo vertinami.Manoma, kad Romos imperijoje veikėdaugiau kaip šimtas gladiatorių mo ­kyk lų. Garsiausios iš jų buvo Kapujoje irPompėjoje, o didžiausia – Ravenoje.Priimtas į mokyklą, naujas gladiatoriuspirmiausia turėdavo duoti priesaiką,tada tapdavo bendruomenės, lotyniškaivadinamos familia gladiatoria,nariu. Gladiatoriai mokydavosi ne tikkautis, bet ir tinkamai ir įspūdingai mirti.Galimybės išgyventi pirmąją kovąbuvo labai menkos, tik nedaugelis gladiatoriųsulaukdavo trisdešimties.Pirmoji gladiatorių kova Romojeįvyko 264 m. pr. Kr. per vieno senatoriauslaidotuves, kitus 150 metų gladiatoriųkovos vykdavo tik per laidotuves.Vėliau ritualinė kovų reikšmė sumenko,o kovos paplito visoje Romos imperijoje.Efese, kuriame surasta masinė ka ­pa vietė, gladiatorių kovos prasidėjo 69m. pr. Kr. Tokios organizuotos žmoniųkovos buvo uždraustos tik 404 m. po Kr., tačiau kovos su žvėrimis egzistuojadar ir šiandien – tai bulių kautynės.48 Iliustruotasis mokslas 2009/6 (21) Iliustruotasis mokslas 2009/6 (21)49D. Castello/EFE/Corbis/Polfoto