Spectrum Nr. 1(6)/2007 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

naujienos.vu.lt

Spectrum Nr. 1(6)/2007 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

ISSN SN 1822-0347VILNIAUSUNIVERSITETO ÞURNALAS 1(6)/2007


TurinysNaujienos 2perspektyvaGydysimës Santariðkiø medicinos miestelyje 4TyrinëjimaiProf. Gintautas TAMULAITISApðvieskim Nepalo kaimuspuslaidininkiniais ðviestukaisProf. Mykolas MICHELBERTASKaip puoðësi treèiojoamþiaus moterysProf. Mykolas MICHELBERTASKaip puoðësi treèiojo amþiaus moterys 5Prof. Gintautas TAMULAITISApðvieskim Nepalo kaimuspuslaidininkiniais ðviestukais 8Prof. Birutë GALINIENËBûsto rinka Lietuvoje 12Prof. Danutë GAILIENËAr lietuviø tauta labai traumuota? 16Mieli skaitytojai,ðiemet ilgai nesulaukæ sniego nutarëmeekspertø paklausti, ar dar bus Lietuvojeþiema. Kartu su atsakymu, kaipsakoma, kai davë, tai ir drëbtelëjo... Poatviru dangum nebemiegosi þvaigþdelesskaièiuodamas, reikia stogo. O bûstokaina, kaip teigia prof. B. Galinienë,168Prof. Danutë GAILIENËAr lietuviø tauta labaitraumuota?pastaraisiais metais gerokai pakilo ir visdar kyla greièiau nei atlyginimai, o irbûstø paklausa smarkiai virðija pasiûlà.Bet iðgyventi Lietuvoje turbût kol kaslengviau nei Nepalo kalnuose ar SubsacharinëjeAfrikoje, kur, anot prof.G. Tamulaièio, moterims kasdien tenka5 kilometrus neðti á namus po 20 kilogramømalkø, nes ten nëra elektrinio apðvietimo.Tad Lietuvos fizikai dalyvauja5projekte ENLIGHTEN ir kuria metodinespriemones bei eksperimentinæárangà Nepalo Katmandu universitetostudentams, kad puslaidininkiniø ðviestukøðviesa pasiektø kuo daugiau planetosgyventojø.III amþiuje Lietuvos moterys puoðësigraþiais þalvariniais ir sidabriniais papuoðalais,þaliava jiems buvo veþama netið Romos imperijos provincijø, pasakojaprof. M. Michelbertas. Ðiandienosmoterys siekia karjeros moksle ir vis darsusiduria su maskulinistiniu poþiûriu beidiskriminacija, teigia dr. D. Ðatkovskienë,todël Lietuvoje dar neturim në vienosfizikës profesorës.Sudëtinga XX a. Lietuvos istorija –50 metø okupacijos ir aneksijos – palikoryðkius pëdsakus daugelio ðalies gyventojøsàmonëje. Prof. D. Gailienë áklausimà, ar lietuviø tauta labai traumuota,atsako: „Taip, labai.“ Bet ir sunkiausiaismomentais nepalûþti padëdavodvasinës vertybës, tikëjimas Dievà.Tad sàþiningai ávertinæ savo praeitá ir dabartáviltingai paþvelkime á ateitá – „Perspektyvos“ir „Naujienø“ rubrikos Justikrai tam ákvëps...„Spectrum“ redakcija


sveikataAudiniø bankas – þingsnis vëþio iðgydymo link 20þvilgsnisOna MACKONYTËKodël mokslininkëms vyrai sako:„Jûs protingos, bet...“ 22ávertinimaiNobelio premija – uþ moters protà 26IT erdvëOna MACKONYTËKova su kompiuteriniais virusais – amþina 28retos kalbosVioleta DEVËNAITËJaponologija –viena populiariausiøspecialybiø 30Audiniø bankas – þingsnis vëþio iðgydymo link20Nobelio premija –uþ moters protà26Violeta DEVËNAITËJaponologija –viena populiariausiø specialybiø 30parodaSilvija STAKULIENËNeatskleista gydytojoVincento Smakausko gyvenimo pusë 32paveldasVytautas GRICIUSÁraðas Konstantino Sirvydo þodyne –graþus draugystës ir lietuvybës pavyzdys 35tai ádomu10 mokslo hipoteziø.Kas tiesa, o kas – tik mitas? 36alumnaiGeras tyrimas visada pigiaunei klaidingas sprendimas 38atsako ekspertai 40akademinës istorijos 41naujos knygos 42SPECTRUMVilniaus universiteto þurnalas2007 VASARISNr. 1 (6)LeidëjasVilniaus universitetas,Informacijos ir ryðiøsu visuomene skyriusRedakcijaNijolë BulotaitëLiana BinkauskienëIndrë Dalia KlimkaitëOna MackonytëRimas KudelisVida LapinskaitëEdita KirlytëFotografasVidas NaujikasDailininkas maketuotojasSkaidra SavickasAdresasSPECTRUM,Informacijos ir ryðiøsu visuomene skyrius,Vilniaus universitetas,Universiteto g. 3,LT-01513 VilniusTel. (8~5) 2687001,faks. (8~5) 2687096Dël publikacijø ir reklamosþurnale kreiptisel. paðtu spectrum@cr.vu.ltLeidinys platinamas nemokamaiSpausdino UAB “Akritas”,Geleþinio Vilko g. 2, Vilnius.Tiraþas 1500 egz.ISSN 1822-0347© VILNIAUS UNIVERSITETAS,2007Platinant ðio leidinio informacijànuoroda á SPECTRUM bûtina


naujienosá v e r t i n i m a iÐv. Kristoforo statulëlë – VU profesoriuiÐv. Kristoforo statulële uþ nuopelnus mokslui pagerbtas Vilniausuniversiteto Teorinës fizikos katedros profesorius KæstutisPyragas.K. Pyrago darbai áneðë apèiuopiamà indëlá á pasauliná mokslà.Ðio mokslininko sukurta chaoso valdymo teorija naudojamaávairiausiose mokslo srityse – ne tik fizikoje, bet ir matematikoje,chemijoje, biologijoje, ekonomikoje. Per 15 metø, kaipasaulis þino „Pyrago chaoso valdymo metodà“ (Pyragas’ ChaosControl Method), daktaras ávairiuose straipsniuose buvo cituotasbeveik 2000 kartø. Tai turbût didþiausias „citavimo indeksas“Lietuvoje, o bûtent ðis indeksas pripaþástamas patikimiausiutiksliøjø mokslø atstovø darbø naudingumo, jø átakospasaulinio mokslo progresui rodikliu.Þurnale „Science“ – bendri Lietuvos ir Danijos mokslininkø atradimaiPrestiþinio mokslo þurnalo „Science“ 2007metø sausio mënesio 19 d. numeryje publikuojamasstraipsnis, kuriame pristatomasnugaros smegenø motoneuronø aktyvavimoÁvertinti nuopelnailietuviø kalbai2006 m. gruodþio 10 d. Nacionaliniamedramos teatre Kalbos vakare Vilniaus universitetoprofesorei, habilituotai daktareiReginai Koþeniauskienei áteikta FelicijosBortkevièienës premija uþ nuopelnus puoselëjantlietuviø kalbà. Skulptorës DaliosMatulaitës sukurto kûrinio „Vyturys“ kopijaáteikiama uþ svarbius darbus kalbos ir kultûriniopaveldo srityje, ávertinant nominantolabdaringus darbus lietuviø kalbos ir lituanistiniopaveldo puoselëjimui.V. Naujiko nuotr.mechanizmas. Straipsná paskelbë Vilniausuniversiteto Gamtosmokslø fakultetoBiochemijos ir biofizikoskatedros docentasdr. AidasAlaburda kartu sukolegomis ið Kopenhagosuniversitetodr. Rune‘u W.Bergu ir prof. JornuHounsgaardu.Nugaros smegenø motoneuronai yra neuronai,kuriø aktyvumas priverèia susitrauktiraumenis. Iki ðiol buvo manoma, kad nugarossmegenø motoneuronai yra sinapsiðkaiaktyvuojami tada, kai raumuo turi susitraukti,bei sinapsiðkai slopinami, kai raumuo turibûti atsipalaidavæs. Remiantis gautais eksperimentørezultatais nustatyta, kad raumeniuisusitraukiant já valdantys motoneuronaiyra sinapsiðkai aktyvuojami ir slopinamivienu metu. Ðis atradimas verèia ið naujo apmàstytihipotezes, kuriomis bandoma aiðkintinugaros smegenø neuronø tinklo organizavimàbei veikimà.A. Þygavièiaus nuotr.Profesorei Irenai Balèiûnieneiáteiktas nusipelniusio Lietuvossveikatos apsaugos darbuotojoGarbës þenklas2006 m. gruodþio 21 d. Lietuvos RespublikosSeime sveikatos apsaugos ministras irSeimo Sveikatos reikalø komiteto pirmininkasáteikë VU Medicinos fakulteto prof. IrenaiBalèiûnienei nusipelniusio Lietuvos sveikatosapsaugos darbuotojo Garbës þenklà.Lietuvio fiziko darbai –prestiþiðkiausiame moksliniame JAV leidinyjeJAV Nacionalinis mokslø akademijosleidinys „PNAS“ (Proceedings ofthe National Academy of Sciences of theUnited States of America) spausdinalietuvio fiziko straipsná. Buvæs Vilniausuniversiteto auklëtinis ir darbuotojasDarius Abramavièius kartusu keliais kolegomis ið uþsienio paskelbëmoksliná darbà apie dviejø dimensijøvibruojanèius optinius zondus,skirtus peptidø tyrinëjimams. Straips-ná „Two-dimensional vibrational opticalprobes for peptide fast folding investigation“galima perskaityti internetinëjeleidinio versijoje adresu:http://www.eurekalert.org/pio/tipsheetdoc.php/237/zpq4328.pdf.1914 m. ásteigtas JAV mokslo populiarinimoleidinys, kurio mokslo spektrasapima biologinius, fizikinius ir socialiniusmokslus, pasirodo kiekvienàsavaitæ.2


Tarp Lietuvos ðviesuoliø –ir Universiteto þmonësProf. L. ValkûnasLietuvos televizija jau treèià kartà apdovanojoLietuvos ðviesuolius. Iðkilmingamekoncerte „Daugiau saulës, daugiau ðviesos“,vykusiame 2006 m. lapkrièio 26 dienà Kaunomuzikiniame teatre, 10 Lietuvos televizijosþvaigþdþiø apdovanojo 30 ðviesiausiøLietuvos þmoniø. Tarp jø buvo pagerbti irVilniaus universiteto darbuotojai – folkloroansamblio „Ratilio“ meno vadovë Zita Kelmickaitëir Fizikos fakulteto Teorinës fizikoskatedros vedëjas prof. habil. dr. LeonasValkûnas.Zitai Kelmickaitei, jau 35-erius metus tiesianèiaikelià liaudies dainai festivalyje„Skamba skamba kankliai“; þiûrovø sprendimubuvo áteikta Ðviesuolës statulëlë.Diplomu „Uþ ðviesiausià mintá ir idëjà“buvo apdovanotas VU Fizikos fakulteto Teorinësfizikos katedros vedëjas prof. habil.dr. Leonas Valkûnas. Taip ávertinti profesoriausdarbai, atlikti kartu su mokslininkaisið Kalifornijos universiteto bei Lorenco nacionalinëslaboratorijos Berklyje. Tyrimaiaiðkina fotosintezës savireguliavimo mechanizmà.Jø rezultatai buvo paskelbti 2005 metøpradþioje prestiþiniame moksliniame þurnale„Science“ ir plaèiai komentuojami internetebei Lietuvos spaudoje.Kultûros ministerijosM. Maþvydo premija –doc. Arvydui PacevièiuiGruodþio 21 d. Kultûros ministerijojeMartyno Maþvydo premija uþ nuopelnusLietuvos valstybës kalbai, raðtijos istorijai irknygos menui áteikta VU Komunikacijos fakultetodëstytojui doc. Arvydui Pacevièiui.p r o j e k t a i„Idëja 2006“ – neribotøgalimybiø pasaulis2006 m gruodþio 6 d. VU Ekonomikos fakultetevyko studentø organizuojama reklamosir marketingo paroda „Idëja 2006“. Neginèijamaisparodos lyderiais tapo VU Ekonomikosfakulteto antro kurso studentø komanda„LVL-Tecnologies“, pristaèiusi rinkaisavo produktà – naujos kartos kompiuterinæpelæ „Pelina 3000“. Gaminys laimëjone tik pagrindiná parodos prizà „GrandPrix“, bet ir buvo nepralenkiamas „Geriausioprodukto ir jo marketingo“, „Liaudiesbalso“ bei „Lauko reklamos“ nominacijose.Antroji vieta „Lauko reklamos“ nominacijojeatiteko komandai „p.atrauklumas“.Geriausià vaizdo reklamà sukûrë komanda„Sketus“ su produktu „Skito“ – greitai iðdþiûstanèiuskëèiu. „Geriausio stendo“ nominacijàlaimëjo originaliai prisistaèiusi „2PO 10“ komanda, pasiûliusi „Prielipà“ –daugkartiná skiriamàjá 70 km/val. þenklà, klijuojamàant automobilio. Aktualiausiu pri-VU filologai ir informatikai ðiuo metuvykdo projektà „Baltnexus“, laimëjusá VMSfondo finansavimà pagal prioritetinæ kryptá„Tautinio identiteto iðsaugojimas globalizacijossàlygomis“. Vykdomas projektas skirtaságyvendinti tarptautinæ lituanistikosmoksliniø tyrimø sklaidà pasitelkus moderniasinformacines technologijas. Moderniomisinformacinëmis technologijomis siekiamaplëtoti humanitarinæ kultûrà – vienà iðsudedamøjø ðvietimo daliø: daryti jà priei-paþintas komandos „Tix“ produktas – knyga,skirta vaikams, besimokantiems skaityti.„Baltnexus“ – lituanistikos moksliniø tyrimø sklaidainamesnæ ir atviresnæ ne tik LR pilieèiams,bet ir uþtikrinti ryðius su Vakarø kultûra, padëtiintegruoti á bendrà kultûros erdvæ humanitarinëskultûros atstovus ið Vakarø, perimantjø ágytà patirtá ir plëtojant bendrasnaujos kultûros formas. Sukûræ tinklà Lietuvosbaltistai ir lituanistai sutvirtins savo kaipmokslo lyderiø pozicijas tarptautiniame baltistikoskontekste, be to, jiems turëtø atsivertirealios ES struktûriniø fondø finansavimo galimybës.VU ligoninës medikai pirmà kartà Lietuvoje atlikominimaliai invazinæ pilvo aortos iðsiplëtimo operacijàVU ligoninës Santariðkiø klinikose2007 m. sausio 11 d. pirmàkartà Lietuvoje pilvo aortosiðsiplëtimas iðoperuotas minimaliaiinvaziniu bûdu. Ðià operacijàatliko VUL SK Kraujagysliø rekonstrukcinësir endovaskulinëschirurgijos centro medikai dr.Gintaris Vilkevièius ir dr. MarijusGutauskas bei Kardiologijosir angiologijos centro gydytojaiValdas Bilkis ir Nerijus Misionis,padedant profesoriui ið ItalijosRobertui Pacchioniui ið Mantovoligoninës.Didájá prizà laimëjo kompiuterio pelë“Pelina 3000”3


perspektyvaGydysimësSantariðkiømedicinosmiestelyjeNetolimoje ateityje bus sukurtasaukðèiausio lygio sveikatosprieþiûros paslaugas teikiantisuniversitetinës medicinoskompleksas – Santariðkiø medicinosmiestelis (SMM). Vilniausmiesto savivaldybë jaupatvirtino Santariðkiø medicinosmiestelio detaløjá planà.Bûsimojo Santariðkiø medicinos miestelio schemaNe tik Vilniuje, bet ir visame RytøLietuvos regione iki ðiol nëragydymo ástaigos, kur atvykæspacientas galëtø vienoje vietoje rasti reikalingasvisø srièiø paslaugas: diagnostikà,tyrimus, gydymà, reabilitacijà. Ávertinustokio komplekso bûtinumà ir atsiþvelgusá dabartinæ situacijà, akivaizdu,kad reikia pasinaudoti turima baze. Tadnuspræsta kurti Santariðkiø medicinosmiestelá, suvienijus visø èia jau esanèiøgydymo ástaigø ir planuojamø perkeltipadaliniø potencialà.Dabar Santariðkiø teritorijoje veikiaðios gydymo ástaigos: VUL Santariðkiøklinikos, VU Onkologijos institutas, VUVaikø ligoninë, Valstybinis patologijoscentras. Á kuriamà SMM planuoja per-sikelti Respublikinë tuberkuliozës ir infekciniøligø universitetinë ligoninë, Vilniausuniversiteto Medicinos fakultetasbei ðio fakulteto studentø bendrabuèiai,Lietuvos medicinos biblioteka, Vilniausuniversiteto ligoninë Þalgirio klinika,Vilniaus universiteto Eksperimentinësir klinikinës medicinos institutas. Á SMMþada ásilieti ir èia jau esanèiø gydymoástaigø padaliniai, esantys kitose Vilniausmiesto vietose. Jie turëtø ásikurtinaujuose, moderniuose, gydymo ástaigomspritaikytuose pastatuose. Vienaspirmøjø pavyzdþiø – jau baigiamas statytiVU Onkologijos instituto moksliniampadaliniui skirtas pastatas.Pagal numatytus planus gerokai iðsiplësVU Vaikø ligoninë – po vienu stogunaujame Pediatrijoscentre ásikurtø ligoninës padaliniaiið Antakalnio irÞvëryno. Senasis Pediatrijoscentro pastatas bûtø rekonstruotasir paverstasSantariðkiø medicinosmiestelio vieðbuèiu, kuriamegalës apsistoti ið tolimesniøðalies kampeliø atvykæpacientø artimieji. ParengtasVU ligoninës Santariðkiøklinikø Akuðerijosir chirurgijos korpuso projektas– gimdyviø lauks erdviospalatos, moderniosoperacinës. Þvëryne, Birutësgatvëje esanèiuose senuosepastatuose (jø susidëvëjimas– iki 70 proc.) ásikûrusiosRespublikinës tuberkuliozësir infekciniø ligøligoninës padalinys taip pat persikelsá naujas patalpas Santariðkëse. Jau baigtasdabar èia esanèio RTILUL pastatorekonstrukcijos projektas.Ágyvendinus numatytà SMM plëtrosplanà, Vilnius turës modernø, ðiuolaikiðkàuniversitetinës medicinos ástaigøtinklà, teikiantá aukðèiausio lygio visøprofiliø sveikatos prieþiûros paslaugassuaugusiems ir vaikams. Ðiame kompleksebus sudarytos patogios gydymosisàlygos pacientams, geros darbo sàlygosástaigø darbuotojams bei gerokai patobulësmokymosi galimybës VU Medicinosfakulteto studentams, nes ðaliaásikûræs VU Medicinos fakultetas garantuosglaudø medicinos mokslo irpraktikos ryðá.4


tyrinëjimaiProf. Mykolas MICHELBERTASDaþnai ádomiausi ir svarbûs archeologijosmokslui radiniaiaptinkami tada, kai maþiausiaito galima tikëtis. Taip atsitikoir nepaprastai karðtà 2006 m.liepà, Vilniaus universiteto archeologamstyrinëjant Kurðiøkaimo (Tytuvënø seniûnija,Kelmës r.) pilkapyno likuèius.Kaip puoðësitreèiojo amþiausmoterysLiepos 12-oji archeologamsbuvo laimingaMinëtasis Þemaitijos pilkapynas archeologamsbuvo þinomas jau XIX a. pabaigoje. Tuometu pilkapyje, vadinamame Milþinkapiais,dar buvo likæ keliolika sampilø. 1887 m. vienàpilkapá iðtyrë vienas pirmøjø lietuviø archeologøTadas Daugirdas. Jame buvo aptiktapavieniø I–IV m. e. amþiø daiktø. Dar keletàdaiktø jis gavo ið vietiniø gyventojø. Ðiuometu radiniai saugomi Kauno Vytauto DidþiojoKaro muziejuje. Tarp radiniø yra geleþiniødarbo árankiø, ávairiø þalvariniø papuoðaløir labai retas daiktas – sidabrinë labaiprofiliuota segë, patekusi ið Romos imperijosPadunojës provincijø. Vëliau pilkapynasbuvo nuolat ardomas. Kai kuriø pilkapiøsampilai, iðëmus vainikø akmenis, buvoP. Repðio paminklinë lenta Lituanistikos centre5


tyrinëjimainuarti. XX a. pabaigoje buvo likæ vostrys pilkapiai. Apie 1996–1998 m. pilkapyne„kasinëjo“ lobiø ieðkotojai, netnedideliu ekskavatoriumi dviejø pilkapiøsampiluose iðrausë didþiules duobes.Nuo 2004 m. Kurðiø pilkapyno likuèiustyrinëjo Archeologijos katedrosekspedicija. 2004–2005 m. buvo iðtirtidu minëti labai apardyti pilkapiai. Sampilølikuèiuose dar buvo aptikti septynisenojo geleþies amþiaus (I–IV a.) nedegintømirusiøjø kapai su ávairiomis ákapëmis.Daugiausia atkasta vyrø kapø,kur rasta geleþies darbo árankiø (kirviø,peiliø), ginklø (ietigaliø), keletas papuoðalø(þalvarinë apyrankë, geleþinissmeigtukas). Mergaitës kape aptikti tikpapuoðalai – þalvarinë apyrankë, ávija,geleþinis smeigtukas. Pagal radiniusabiejø tirtø pilkapiø kapai datuojami IIIamþiumi.2006 metø vasarà tyrinëtas paskutinis,treèias Kurðiø pilkapis, kuris atrodë geriausiaiiðlikæs (1 nuotr.). Jo sampilo dydisbuvo apie 10x11 m, aukðtis – 0,8–0,9 m.Nuëmus velënà nuo sampilo pavirðiaus,kastuvais plonais sluoksneliais„skutamas“ pilkapio plotas. Jau 25–20cm gylyje aptikti pirmieji radiniai – þalvariniscilindrëlis, greièiausiai priklausæskaklo apvarai, ir iðjudinta ið vietosapirusi þmogaus kaukolë. Ðie radiniaimûsø nenudþiugino, nes jie rodë, jogsampilà jau kaþkas kasë. Taip keletà dienø,studentiðka terminologija tariant,buvo „ariama“ be jokiø apèiuopiamø rezultatø.Ir ðtai liepos 12-osios rytas. Sampilovakariniame pakraðtyje subirbë metalodetektorius. Kastuvai buvo padëti áðalá, á rankas imamos mentelës, ðepetëliai.Valomas pirmasis radinys – þalvarinëapyrankë, ðalia jos kita, treèia... Taipper kelias valandas, keiksnojant karðtáir braukiant nuo akiø prakaità, buvo atidengtosmoters kapo liekanos (2 nuotr.).Moters kape – gausiosir prabangios ákapësMirusiosios griauèiai buvo sunykæ, iðskyruskelis dantis, smulkius kaukolëskaulø fragmentus, raktikaulius, kelis stuburoslankstelius, rankø dilbiø kauløfragmentus, kelis rankø pirðtø kauliukus.Kaulai buvo iðlikæ dël to, kad buvoðalia metaliniø daiktø, kurie juos uþkonservavo.Nustebino nepaprastai gausios ákapës.Ið viso kape buvo aptiktas 21 daiktas,tarp jø 20 þalvariniø papuoðalø. Mirusiosioskaklà puoðë profiliuotø kabuèiøir karoliø apvara (1 pav.), dvi antkaklëskûginiais galais. Krûtinës srityjeaptikti net trys smeigtukai. Du vadinamiejistatinëliniai smeigtukai buvo sujungtigrandinële, kurios viduryje pritvirtintipusmënulio pavidalo kabuèiai. Treèias– ritinis smeigtukas – yra bene puoðniausias(2 pav.). Jo galvutës kilpelëjeyra grandelë, prie jos pritvirtintas branktelis,þemiau – trys grandinëlës, kuriosapaèioje sujungtos aþûriniais kabuèiais– skirstikliais. Visi smeigtukai yra unikalûsdaiktai ne tik Lietuvos, bet ir visobaltø arealo archeologinëje medþiagoje.Ir dar vienas ðiek tiek netikëtas radinys– laiptelinë segë. Ir smeigtukai, irsegës buvo naudojami ne tik kaip papuoðalai,– ðiais daiktais buvo susegamidrabuþiai. Matyt, trijø smeigtukø susegtidrabuþiams nepakako, buvo panaudotadar ir segë. Greièiausiai smeigtukaisir sege buvo susegti moters drabuþiai.Deja, apie drabuþius galima spræsti tikið nedideliø audiniø fragmentø, uþsikonservavusiøpo smeigtukais. Archeologijoskatedros doktorantës Elvyros Peèeliûnaitës,tyrinëjanèios archeologiniøaudiniø liekanas, nuomone, tai buvojuodos spalvos (greièiausiai daþyto) vilnonioaudinio liekanos.Neáprastai gausiai buvo papuoðtos mirusiosiosrankos. Ant abiejø rankø buvonet po ðeðias skirtingas, ávairiai ornamentuotasapyrankes (2 pav.). Tokiokiekio apyrankiø iki ðiol nebuvo aptiktanë viename Lietuvos ir viso baltø genèiøarealo senojo geleþies amþiaus moterskape! Beje, ant vienos rankos buvoir juostinis uþdaras ornamentuotas þiedas.Vienintelis darbo árankis, ádëtas á ðámoters kapà, buvo geleþinë yla su mediniokotelio liekanomis. Ylos dëjimasá kapà galëjo turëti ir kità prasmæ. Kartaisá senovës kapus specialiai bûdavodedami smailûs daiktai, daiktai su aðtriaisaðmenimis, tikint, kad jie padës mirusiajamapsiginti nuo ávairiø piktøjødvasiø.Pagal ákapiø kieká tai pats turtingiausiasmoters kapas didþiulëje Þemaitijos,Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pilkapynøpaplitimo teritorijoje, vienas iðpaèiø turtingiausiø kapø visame baltøgenèiø paplitimo areale. Ákapës rodo,kad jame buvo palaidota neeilinë mo-1 nuotr. 2 nuotr.6


teris. Be jokios abejonës, ðá kapà galimaskirti gentinës diduomenës atstovei.Kapo kompleksas iðsiskiria ne tik savogausumu, bet ir kai kuriais unikaliaispapuoðalais. Suprantama, kad vargu arðiame kape palaidota moteris visus papuoðalusbûdama gyva neðiojo kartu.Matyt, tik laidotuvëms ji buvo aprengtagraþiausiais drabuþiais, á kapà sudëti josbrangiausi daiktai.Kapo radiniai suteikia þiniøir apie madà1 pav.2 pav.Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedros darbuotojo medicinosdr. Arûno Bartkaus preliminariais motersgriauèiø tyrinëjimø duomenimis,Kurðiø III pilkapio kape buvo palaidotaapie 20–25 m. amþiaus moteris.Kapo chronologija didesniø abejoniønekelia. Pagal radiniø kompleksà(smeigtukø tipus, segæ, apyrankes) mirusiojièia buvo palaidota III a. pirmaisiaisdeðimtmeèiais.Tenka tik apgailestauti, kad likusiamepilkapio plote kapø neaptikta – kaþkasjuos jau buvo suradæs. Vis dëlto ir ðisiðskirtinis kapas pasako labai daug apiebaltø genèiø moterø neðiosenà, papuoðalus,kartu ir apie vietiniø juvelyrø sugebëjimus,jø meniná skoná. Kaip rodokape aptikti unikalûs daiktai, kai kuriepapuoðalai jau buvo gaminami pagal individualøuþsakymà. Naujai pagamintiþalvariniai papuoðalai spindëjo auksospalva ir jø deriniai leido senojo geleþiesamþiaus moterims demonstruoti savoskoná, madas ir turtà.Galima spëti, kad Kurðiø pilkapyjebûta ir daugiau gentinës diduomenës atstovøkapø. Apie tai kalba minëtoji romëniðkasidabrinë segë, saugoma KaunoVytauto Didþiojo Karo muziejuje.Galima pabrëþti dar vienà dalykà. IIa. antroji pusë – III a. buvo laikotarpis,kada baltø gentys intensyviausiai prekiavosu Romos imperijos provincijomis,kada á mûsø kraðtà mainais uþ gintaràdidþiuliais kiekiais buvo áveþama spalvotøjømetalø þaliava. Ið jos èionykðèiaimeistrai gamino papuoðalus, kuriø formøávairovæ diktavo ir vietinës – „baltiðkos“mados.7


tyrinëjimaiApðvieskimNepalo kaimuspuslaidininkiniaisðviestukaisProf. Gintautas TAMULAITIS,ALEX ZAHND nuotraukosKà atsakytumët, jei jûsø papraðytøiðvardyti didþiausias globaliasnûdienos problemas, susijusiassu energetika? Dauguma paminëtøaplinkos tarðà, kuri katastrofiðkaididëja sparèiau deginantiðkastiná kurà (2004 metais beveik80% energijos pasaulyje buvoiðgauta deginant iðkastiná kurà),ir auganèià daugelio ðaliøpriklausomybæ nuo naftos iðtekliø,kuriø apie 75% yra sutelktaViduriniuosiuose Rytuose. Kaipsakoma, savi marðkiniai – arèiaukûno, todël neretai uþmirðtame,kad apie du milijardus Þemës gyventojønuolatos kenèia dël kurotrûkumo.Iðgyventi Himalajuosesunku ir medþiams, irþmonëms8


Kadangi energetika yra svarbiausiasveiksnys, lemiantis gamybosiðsivystymà ir gyvenimo kokybæ,tad beveik treèdalis þmonijos yrapasmerktas skurdui. Ypaè kenèia moterys.Joks lyèiø lygybës centras nelabaikà padës daugumai Subsacharinës Afrikoskaimuose gyvenanèiø moterø, kurioms,be kitø darbø, kasdien vidutiniðkaitenka 5 km neðti á namus po 20 kgmalkø. Virð ketvirèio Þemës gyventojøneturi elektros apðvietimui, nors daugumojeAfrikos ar besivystanèiø Azijos ðaliøapie 95% visos suvartojamos elektrosenergijos tenka apðvietimui (Europojevidutiniðkai 15%, JAV – 20%). Nemaþadalis elektrinio apðvietimo neturinèiøþmoniø gyvena atokiose vietovëse,kurias elektros tiekimo linijos pasiekstikrai negreitai. Kaip padëti ðiems þmonëms?Technines galimybes tokiai pagalbaiteikia naujosios technologijos. Visøpirma – ðviestukinis apðvietimas.Tradicinë Nepalo kalnieèiø virtuvëPuslaidininkiniai ðviestukai –efektyvus ðviesos ðaltinisMaþdaug 1993-iaisiais metais iðmoktagaminti efektyvius ir ilgaamþius mëlynusðviestukus (puslaidininkinius ðviesosdiodus). Ðviestukas – tai maþesnisnei smeigtuko galvutë darinys ið puslaidininkiniømedþiagø. Tekant per ðviestukàelektros srovei, jis skleidþia ðviesà.Ðviestuko emituojamos ðviesos bangosilgis (tos ðviesos spalva) priklauso nuopuslaidininkinës medþiagos, ið kuriosdarinys pagamintas. Praëjusio deðimtmeèioviduryje sukûrus mëlynus ðviestukus,ðiuo metu galima sakyti, kad pramoniniubûdu jau gaminami visø spalvøðviestukai. Jie naudojami ðviesoforuose(tuose, kurie yra gerokai ryðkesni,ilgaamþiðkesni, naudoja maþiau elektrosenergijos nei anksèiau naudoti ðviesoforaisu kaitrinëmis lemputëmis irspalvotais filtrais), taip pat naujø automobiliøuþpakaliniuose þibintuose,ðvieslentëse (tokiose kaip ant Operos irbaleto teatro Vilniuje), architektûriniameapðvietime, mobiliøjø telefonø ekranamsapðviesti (ðiuo metu tai didþiausiaðviestukø panaudojimo rinka) ir kituosenaujuose prietaisuose. Jau sukurtiir balti ðviestukai. Jø galia sparèiai auga,kaina dar sparèiau maþëja, todël labairealu, kad jie neilgai trukus pakeiskaitrines ir liuminescencines lempas,ðiuo metu naudojamas bendrajam apðvietimui.Tik maþdaug 5% elektrosenergijos kaitrinëje lemputëje virstaðviesa, 95% virsta ðiluma. Ðviestukai –þymiai efektyvesnis ðviesos ðaltinis. Nërafizikiniø prieþasèiø, trukdanèiø ðviestukønaðumà padidinti iki 100%. Technologinësproblemos kol kas slopina tokáoptimizmà, taèiau 50% naðumas yrarealus tikslas. Mokslinëse laboratorijosejau sukurti balti ðviestukai, kuriø naðumas40%, o þibintuvëlá su 20% naðumobaltu ðviestuku jau gali nusipirkti betkas (tai verta padaryti, nes ta pati baterijatarnaus apie 8 kartus ilgiau nei analogiðkameþibintuvëlyje su kaitrine lempute).Norint baltus ðviestukus panaudotibendrajam apðvietimui, teks dar pagerintikai kurias jø savybes. Viena ið tokiøsavybiø – spalvinë atgava. Ji parodo,kaip „tikroviðkai“ suvokiamos daiktøspalvos, apðvietus dirbtiniu ðviesosðaltiniu, lyginant su apðvietimu Saulësðviesa. Kol kas baltø ðviestukø spalvinëatgava yra nepakankama, kad juos bûtøgalima naudoti mûsø butuose ir gamybinësepatalpose, taèiau atokiuosekalnø kaimeliuose ðiuo metu pramoniniubûdu gaunami balti ðviestukai galitapti pakankamu (ir vieninteliu prieinamu)elektriniu ðviesos ðaltiniu.Idëja virto realybePo vieðnagës Tribhuvan universiteteNepalo sostinëje Katmandu ðios idëjosádiegimo rimtai ëmësi Kalgario universitetoKanadoje profesorius Dave Irvine-Halliday.Jis inicijavo veiklà Ligt UpThe World („Apðvieskime pasaulá“). Ðiveikla – ne organizacija ir ne projektas.Tai savalaikë ir naudinga iniciatyva. Á ðiàveiklà jau ásitraukë daug organizacijø,mokslininkø, inþinieriø, ávykdyta daugprojektø, finansuotø ið labai ávairiø ðaltiniø.Nuo programos vykdymo pradþios1997 metais ðviestukinis apðvietimasárengtas daugiau kaip 5000 namø Nepale,Afganistane, Ðri Lankoje, Peru, Indijoje,Dominikos Respublikoje, Gvatemaloje,Filipinuose, Meksikoje. Daugiauapie tai galima rasti internetinëjesvetainëje http://www.lutw.org/.Patraukliausios ðviestukø savybës panaudojantjuos atokiose vietovëse yra jødidelis efektyvumas, ilgaamþiðkumas irtai, kad jø maitinimui reikalingos þemosÐviestukinës lemputësskaitymui pakanka9


tyrinëjimaiNaujas virtuvinis komplektas su metaline virykle ir ðviestukine lempute palubëje10átampos. Ádiegiant ðviestukiná apðvietimàatokiame kaime pakanka panaudotigana maþos galios energijos ðaltinius:fotovoltinius elementus, Saulës energijàtiesiogiai verèianèius elektros energija,vëjo sukamus elektros generatoriusar maþas hidroelektrines. Vidutinio dydþiokaimo ðviestukiniam elektrifikavimuipakanka maþutës, kokiø 200 W galioshidroelektrinës (tokià galià vartojadvi áprastos kaitrinës lemputës).Viena ið ðios veiklos nuostatø yraátraukti á jà mokslininkus, inþinierius, organizatorius,gamybines firmas tose ðalyse,kuriose ádiegiamas ðviestukinis apðvietimasatokiuose kaimuose. O ðiamtikslui pasiekti yra labai svarbu specialistøparengimas ðioje naujoje ir sparèiaibesivystanèioje technologijø srityje.Tikriausiai ðios aplinkybës ir paskatinoEuropos Sàjungos programos „Europos–Azijosryðys“ (Europe–Asia Link)vertintojus paskirti finansavimà projektui,kurá pasiûlëme kartu su Helsinkiotechnologijø universiteto profesore LiisaHalonen ir Katmandu universitetoElektronikos fakulteto dekanu BhupendraChhetri. Mûsø trejø metø trukmësprojekto „Bazës mokomajam ir tiriamajamtinklui tarp Europos ir Nepalo sukûrimasinicijuojant bendradarbiavimàapðvietimo ir energetikos technologijødiegime“ (ENLIGHTEN) pagrindinistikslas – perduoti patirtá ðviestukø fizikosir jø taikymo praktikoje srityje Katmanduuniversiteto dëstytojams ir studentams.Rengiame elektronines mokymopriemones, organizuojame seminarus,paskaitø ciklus, keièiamës informacija.Pirmasis ðio projekto renginys ávyko2005 m. lapkritá Katmandu universitete.Universitetas jaunas, vos prieð deðimtmetáákurtas specialiai jam pastatytuosepastatuose ant vaizdingos kalvosapie 15 km nuo Katmandu. Universitetostruktûra, mokymo programos ir darboorganizavimas labai racionalûs, parengtipagal uþsienio universitetø patirtá,bet atsiþvelgiant á vietinæ specifikà.Beveik visi dëstytojai labai jauni, kai kuriestudijavæ uþsienio universitetuose,kai kurie vos prieð metus baigæ Katmanduuniversitetà. Laboratorijose aparatûroskol kas nëra daug, taèiau ji nauja,daþniausiai gaunama vykdant tarptautiniusprojektus. Mokslinë veikla daugiausiair nukreipta tomis kryptimis, kuriasvystyti leidþia eksperimentinë bazë,taèiau visur labai jauèiasi orientacija átas mokslines problemas, kurios aktualiosNepalo ekonomikai. Nemaþa patirtiesjau sukaupta ir kaimo elektrifikacijossrityje. Universitete kuriamos maþosgalios hidroelektrinës, srovës konvertoriai,maþos vëjo jëgainës, surinkinëjamosðviestukinës lempos, tuose darbuoseaktyviai dalyvauja studentai.Mokslininkams tenkaspræsti ir maisto gamybosbei sveikatos problemasVykdydami ðá projektà ir mes daug koiðmokome. Ypaè ið tø þmoniø, kurie tiesiogiaivadovauja ðviestukinio apðvietimoádiegimui kaimuose, iki kuriø nuoartimiausio automobiliu pravaþiuojamokelio pësèiomis reikia eiti keliolika dienø.Ðiems þmonëms tenka spræsti ávairias,kartais labai tolimas nuo moderniøjøtechnologijø problemas. Ið pirmoþvilgsnio viskas atrodo paprasta: árengiamvëjo jëgainæ, maþà hidroelektrinæar Saulës elementø baterijà, prijungiamtà elektros ðaltiná prie akumuliatoriaus,iðvedþiojam á kiekvienà trobà laidus(átampa tokioje elektros tiekimo linijojeyra nedidelë, keleto voltø eilës, tai irproblemos nedidelës), prijungiam ðviestukineslempas, ir laimingi nepalieèiaiðoka ið dþiaugsmo ðlovindami moderniàsiastechnologijas. Tai juk þymiai geriaunei iki ðiol naudota jharro – sakingøpuðø balanos. Pamaþu degdamos ðitos„dþaro“ skleidþia ne tik ðiek tiek ðviesos,bet ir labai daug dûmø. Todël naudodamiðviestukus kaimieèiai gyvens netik ðviesiau, bet ir sveikiau. Taèiau dûmusskleidþia ne tik jharro, bet ir atviriugniakurai, iki ðiol naudojami daugumosNepalo kalnieèiø bûstuose. Pasaulinëssveikatos organizacijos atliktais


Naujas virtuvinis komplektas su metaline viryklevertinimais oro tarða gyvenamøjø bûstøviduje yra ðeðtas pagal svarbà veiksnys,kenkiantis þmoniø sveikatai besivystanèioseðalyse ir per metus nusineðantisapie 1,6 mln. gyvybiø. Taigi mûsø kolegosdiegia ne tik ðviestukiná apðvietimà,bet ir metalines krosneles apðildymuiir maisto gamybai. Ne bet kokiakrosnelë tiks ðiam tikslui, ne bet kokiàpriims ir kalnø kaimelio gyventojai. Todëlkonstruojamos ir gaminamos ne tikapðvietimo sistemos, bet ir krosnelës,atitinkanèios vietinæ specifikà. Kai kuriereikalavimai krosnelëms aiðkûs: nedidelissvoris, ilgaamþiðkumas. Taèiauatsiranda ir labai specifiniø reikalavimø.Pavyzdþiui, paplotëlá iðkepus ant ugniakuroakmenø, jo kraðteliai paruduoja.Paplotëlius kepant ant pirmøjø á Nepalokalnø kaimus atgabentø metaliniøkrosneliø, kraðteliai neparuduodavo.Teko árengti oro cirkuliacijà keièianèiàpapildomà angà, kad paplotëliai atitiktøvietinius kulinarinius standartus. Taèiaukai kuriuos vietinius standartus bûtinakeisti, ypaè vietines higienos normas,labai laisvai traktuojanèias gamtiniøreikalø atlikimo vietà. Paradoksalu,bet dauguma kaimø tokiame gamtosprieglobstyje kaip Nepalo kalnai labaikenèia nuo geriamo vandens uþterðtumo,kurá sukelia patys kaimieèiai. Daugumavaikø ir moterø turi kirminø, sergaávairiomis su geriamu vandeniu patekusiøbakterijø sukeltomis ligomis.Ávedus ðviestukiná apðvietimà atsiradusiagalimybe mokytis skaityti nepasinaudosblogai besijauèiantys ligoniai. Taigisveikatos apsauga irgi yra ðios bendrosapðvietimo ir ðvietimo programos dalis.Nereikia uþmirðti ir to, kad visai apðvietimoárangai, jos instaliavimui reikalingomsstatybinëms medþiagoms ir krosnimsnugabenti á tà atokø kaimà yra vienintelisbûdas – malûnsparnis. Tai brangu.Á toká atokø kaimà atgabentas cementaspraktiðkai tampa 15 kartø brangesnisnei sostinëje Katmandu. Reikiaið kaþkur gauti finansavimà, susiorganizuotimalûnsparniø transportà. Be to,projekto vykdytojai turi mokëti vietinækalbà, þinoti vietinius paproèius, kad neuþgautøkaimieèiø religiniø jausmø, nepaþeistøtradicijø, kad kaimo seniûnastokiai veiklai pritartø, kad neprieðtarautøþyniai, kad þmonës á ðià veiklà þiûrëtøpalankiai. Tokiø inþinieriø, logistø irdiplomatø viename asmenyje yra nedaug,bet yra. Be tokiø þmoniø jokiostechnologijos nepadëtø ðviestukus panaudotiatokiø kaimø apðvietimui, o tokiøþmoniø neatsirastø be stiprios asmeninësnuostatos.Galbût dël tokio unikalaus profesiniøir asmeniniø savybiø derinio AlexZahnd praneðimas ðiø metø spalá Vilniujevykusiame projekto ENLIGHTENseminare sulaukë didþiausio ðio seminarodalyviø susidomëjimo. Taèiau tokiepasiðventæ savo misijai savanoriai iðÐviesos reikia visiemsiðsivysèiusiø ðaliø gali tik suteikti pradináimpulsà ðviestukinio apðvietimo diegimui,bet jokiu bûdu neatneð ðviesos ákas ketvirtà bûstà visame pasaulyje. Ðiàmisijà turi priimti tø ðaliø, kuriose elektrinisapðvietimas vis dar yra problema,þmonës. Pats A. Zahnd, septynerius metussu savo ðeima pragyvenæs Nepalokaimuose, dabar vadovauja nevalstybineiorganizacijai, kurios pagrindinis tikslas– uþtikrinti, kad ðviestukinio apðvietimodiegimas Nepale nenutrûktø. Otam reikalingos nepalieèiø þinios, patyrimas.Todël tikimës, kad ðiltai sëdëdamiSaulëtekio alëjos treèiajame korpuse,kvëpuodami gaiviu Antakalnio puðynøoru ir kurdami metodines priemonesbei elementarià eksperimentinæ mokymoárangà Katmandu universitetostudentams ir mes ðiek tiek prisidedameprie to, kad ðviesa pasiektø kuo daugiauplanetos gyventojø.11


tyrinëjimaiProf. Birutë GALINIENËApsirûpinimas bûstu yra vieno iðbûtiniausiø poreikiø patenkinimoprocesas, ne tik darantisátakà gyvenimo lygiui, bet ir lemiantisekonominius, socialinius ir demografiniusprocesus, susijusius su þmogausteisiø garantijomis bei þmogiðkøjø iðtekliøiðsaugojimu bei ugdymu. Taèiau pereinamojolaikotarpio valstybëse (tarptokiø yra ir Lietuva), siekianèiose savoekonominio iðsivystymo lygiu priartëtiprie Europos Sàjungos vidurkio, ðis procesasnëra sklandus ir daþnai sunkiai paaiðkinamas.Per pastaruosius keleriusmetus vienas ið labiausiai pastebimøveiksniø, pakeitusiø Lietuvos NT rinkà,buvo staigus NT kainø augimas. Su kuogi tai siejama? Ar ámanoma adekvaèiaiávertinti nekilnojamojo turto (mûsø atvejubûsto) rinkos bûklæ, numatyti pagrástusrinkos ir rinkos kainø pokyèiøprognozavimo instrumentus?Bûsto rinkos raidaNT rinkos raida Lietuvoje skirstomaá kelis etapus. Pirmasis (1992–2002 m.)sietinas su komercinës paskirties nekilnojamojoturto aktyvesne rinka. Ðiamedeðimtmetyje nekilnojamojo turto rinkosdalyviai orientavosi á prekybos centrø,biurø ir multifunkciniø pastatø statybà.Tai lëmë rentabilesnës ir lengviauprognozuojamos komercinës paskirtiesNT sàlygos, didelis ðiuolaikiðkø patalpøverslui stygius ir pasikeitæs verslininkøpoþiûris á klientø aptarnavimo sàlygas,darbo ir verslo aplinkà. Antrajametapui (2002–2005 m.) bûdingas gyvenamosiospaskirties NT paklausos au-Bûsto rinkaGyvenimo kokybæ sàlygoja daugelis dalykø – ekonominis ðaliesiðsivystymas, tvirti socialiniai ryðiai, saugumas, gera asmeninësveikata, pozityvi aplinka ir kt. Daugelis gyvenimokokybæ lemianèiø veiksniø paprastai siejami su nekilnojamuojuturtu (toliau – NT) ir pirmiausia su gyvenamuoju bûstu,t. y. privaèia erdve ir jo aplinka – vieðàja erdve.gimas. Ðá laikotarpá NT rinkos bei bankøanalitikai daþnai pavadindavo NTrinkos „perkaitimo“ laikotarpiu. NT rinkojebuvo stebimas per daug spartus,daþnai nepagrástas kainø kilimas. Trejusmetus ið eilës NT kainos augo 30–50%. NT kainø ðuolá lemia tiek objektyvûsveiksniai – makroekonominiai (gerëjanèiosbûsto kreditavimo sàlygos,darbo uþmokesèio augimas, ûkio plëtrostempas ir kt.), tiek subjektyvûs – spekuliatyviniaiveiksniai. Treèiasis etapas(2005 m. antroji pusë – 2006 m. pradþia)– bûsto rinkos apogëjus. Ðis etapas siejamassu laukto euro átaka, statybø brangimuir darbo jëgos trûkumu, Lietuvosgyventojø emigracija ir uþsienyje uþdirbtøpinigø investavimu Lietuvoje, maþëjanèiasklypø pasiûla ir kt. 2005 m. LietuvosNT rinkos augimas pasiekë rekordà.Vidutinis butø kainø augimas didþiuosiuoseðalies miestuose siekë apie50%, o kai kuriuose segmentuose – net120% per metus. Ketvirtasis etapas (prasidëjæsnepasiteisinus euro lûkesèiams)– tai NT rinkos stabilizavimosi etapas.Pastaràjá deðimtmetá bûsto kainos kylane tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulioðaliø, augimo tempais ir trukme paneigdamosdaugelio analitikø prognozes.Lietuvos bankø analitikø duomenimis,nuo 1996 metø kainos euro zonojepadidëjo daugiau nei 30%, JAV –50%, o Didþiojoje Britanijoje – 115%.Vëlesniais metais nekilnojamojo turtokainø augimo tendencijos atsirado irnaujose ES narëse. 2005 m. Latvijojepadidëjo 55%, Lietuvoje – 40%, Estijoje– 28%, Danijoje – 22%, Ispanijoje– 18%, Prancûzijoje – 17%, JungtinëjeKaralystëje – 14% ir t. t.Svyravimai bûsto rinkoje jau nieko nestebina,taèiau paskutinis kilimo laikotarpisyra iðskirtinis. Kainø augimo mastai,trukmë ir tai, kiek ðaliø palietë ði NTkarðtligë, neturi istoriniø precedentø.Pirmà kartà per pastaruosius trisdeðimtmetø NT kainos pastebimai atitrûkoVieno m 2 buto kainos vidurkis Vilniuje, Kaune ir Klaipëdoje (Lt/m 2 )Ðaltinis: UAB „Ober-Haus“ duomenysSenos statybos name gyvenamajame rajoneNaujos statybos name gyvenamajame rajoneMiesto centre12


Lietuvojesiûlos.nuo ekonominio (verslo) ciklo: pavyzdþiui,euro zonos ekonomika auga vangiai,o NT kainos nesustodamos kyla ávirðø. Ðios situacijos prieþasèiø analitikaisiûlo ieðkoti rekordiðkai þemø palûkanønormø, finansavimo sàlygø pagerëjimobei finansiniø rinkø liberalizavimoderinyje. Taèiau kainø augimui nesibaigiantkyla abejoniø, ar nesivadovaujamavien spekuliaciniais motyvais, skubantprisipirkti turto ir tikintis vëlesniopabrangimo.Bûsto rinkos kitimoLietuvoje veiksniaiVargu ar galëtume ávardinti tam tikràspecifikà, bûdingà tik Lietuvai. Visoseðalyse bûsto kainø ðuolá lemia ir objektyvûs,ir subjektyvûs veiksniai. Be abejonës,prioritetas tenka fundamentaliemsveiksniams, kuriuos apibûdinamakroekonominiai ðalies rodikliai, jø kitimotendencijos. Lentelëje puslapioapaèioje pateiktos pagrindiniø makroekonominiørodikliø kitimo tendencijosLietuvoje.NT rinkos augimui geras sàlygas sudarorealus BVP augimas, kuris keliskartus virðija euro zonos rodiklá, ir darbouþmokesèio didëjimas. Lietuvai, palygintisu euro zona, bûdingos itin þemospalûkanø normos, palankios kreditavimosàlygos, taikomos ávairios mokesèiølengvatos (pavyzdþiui, pajamømokesèio lengvata) norintiems ásigytibûstà.Vis dëlto, palyginti su ES vidurkiu,bûsto paskolø skvarba mûsø ðalyje darmaþa. Kitose Vakarø Europos ðalyse60–70% bûsto ásigyjama paëmus paskolà.Baltijos ðaliø bûsto paskolø apimtysdar labai atsilieka nuo kitø ES ðaliø.Lietuvos bankininkø teigimu, paskolørinka toliau sparèiai augs, juolab kadLietuvoje bûsto paskolø sàlygos yra vienosgeriausiø Europoje. Pasaulio ekonomikosforumo paskelbtame 117 valstybiøsàraðe Lietuva pagal paskolø prieinamumàuþima 5 vietà. Be to, Lietuvosbankai suteikia paskolas net 40 metø,nors kitose ðalyse numatyta 25–30metø riba. Lietuviams, pasiryþusiemspasiskolinti ið bankø, reikia maþiau savølëðø, o kai kuriems jø suteikiamosðimtaprocentinës paskolos. Taèiau reikianepamirðti, kad palûkanø normømaþëjimo dugnas jau pasiektas ir prasidedajø kelias aukðtyn. Europos centriniobanko padidinta bazinë palûkanønorma ir rinkoje plintanèios kalbos apieLietuvos bankø ketinimà grieþtinti paskoløiðdavimà gali ateityje lemti bûstopaklausos pokyèius.Bûsto rinkos kainø ðuolá lemia akivaizdusatotrûkis tarp paklausos ir pa-Taigi, ar pakankamai statomaLietuvoje? Akivaizdu, kad nepakankamai.Lietuvoje daugiau kaip treèdalá visoðalies gyvenamojo fondo sudaro senipastatai. Be to, vienam gyventojui vidutiniðkaitenka beveik perpus maþiaunaudingo ploto nei Europos Sàjungosðalyse senbuvëse. Pastaraisiais metais visgarsiau kalbama apie statybos bumà, taèiaudabartiniai statybos mastai neprilygstasovietmeèio statybø apimtims.2004 m. ðalyje pastatytø butø skaièiustik priartëjo prie 1994 m. lygio. Kokiosprieþastys lëmë tokià situacijà? Paþymëtina,kad Lietuvoje gana sudëtingos irilgai trunkanèios teritorijø planavimoprocedûros, iðlieka nuosavybës teisiø ágyvenamuosius namus atkûrimo problema,lëtos statybos leidimø iðdavimo procedûros,trûksta darbo jëgos statybossektoriuje, lëtas kai kuriø ðalies rajonødetaliøjø ir bendrøjø planø tvirtinimas,lemiantis þemës sklypø trûkumà rinkoje.Neretai analitikai þiniasklaidoje reiðkiaávairias nuomones apie bûsto rinkàir joje vykstanèius procesus, kurie daþniausiaiávardinami kaip nekilnojamojoturto kainø burbulas. Nekilnojamojoturto kainø burbulas turi pasiþymëti staigiuspekuliatyviu nekilnojamojo turtovertës didëjimu, kai didëjanèios kainossukuria tolesnio didëjimo lûkesèius irtaip yra pritraukiama dar daugiau rinkosdalyviø, kurie bûstà ásigyja perpardavimui,ir kainø lygis pasiekia ekonomiðkaiir socialiai nepagrindþiamasaukðtumas.Remiantis nekilnojamojo turto agentûrøir statybos bendroviø, spekuliuojanèiønaujo bûsto rezervavimo teise,duomenimis, ypaè iki tikëto euro ávedi-Ðaltinis: Lietuvos ekonominë ir socialinë raida 2006/10. Statistikos departamentas.Rodikliai2000200120022003200420052005 palygintisu 2000 proc.Bendrasis vidaus produktas (BVP),45673,848584,651971,256804,062586,771200,1155,9veikusiomis kainomis, mln. LtBVP, , tenkantis vienam gyventojui,130521395614981164451821720854159,8veikusiomis kainomis, LtÐalies ûkio darbuotojø vidutinis692,2699,4728,4786,4835,5916,7132,4mënesinis neto darbo uþmokestis, LtMaterialinës investicijos, mln. Lt6553,17824,08124,38677,710096,812186,0185,9Pastatyta naujø butø436736964470453068045933135,8Pastatytø naujø butø naudingasis498,8376,0451,5482,6699,1651,6130,6plotas, tûkst. kv. . m.Vidutinë paskolø litais palûkanø11,038.136,085,075,674,70norma (metø pabaigoje), proc.oc.13


tyrinëjimaimo buvo pakankamai daug ir jie galëjobûti rezervavæ net iki 25 procentø rinkojesiûlomø naujos statybos butø. Didëjantispekuliantø dalis – neigiamasreiðkinys, nes dël to ne tik nepagrástaiiðauga paklausa, bet ir perpardavinëtojørankose uþðaldoma dalis NT. Taèiaueuro ávedimo atidëjimas ðias tendencijasgerokai pakoregavo.Në vienoje euro zonos valstybëje euroávedimo faktas neturëjo aiðkios átakosnekilnojamojo turto, visø pirma bûsto,kainoms. Lietuvoje euro ávedimas lûkesèiusátakojo perdëtai teigiamai. SEBVilniaus banko prezidento patarëjo dr.G. Nausëdos þodþiais tariant, euro ávedimoatidëjimas sugràþino NT rinkà á„sveiko proto“ kelià ir iðryðkino ekonominiøveiksniø vaidmená. PerspektyvojeNT rinkos plëtrà ið esmës lems fundamentalûsveiksniai: naujo bûsto, kitospaskirties NT pasiûlos pokyèiai; paskoløpalûkanø normø dydis; atlyginimø,kitø pajamø augimo tempai; nedarbolygio pokyèiai ir kt.Lietuvos bûsto rinkà veikia ir tarptautinëbei vidaus migracija, demografinëðalies padëtis. Ekonominiai emigrantairinkoje vis aktyvesni. Uþsidirbæ pinigøuþsienyje jie vis daþniau siekia ásigyti turtogimtinëje norëdami pelningai investuotilaisvas lëðas. Daþniausiai perkaminaujos statybos butai ir sklypai namamsstatyti.Statistikos departamento duomenimis,2001–2005 metais ið Lietuvos emigravo56 100 (oficiali emigracija) pilieèiø,ið jø 2005 m. – 15 571.Kaip gyvename ir kaipatrodome ES erdvëje?Lietuva, kur tûkstanèiui gyventojø vidutiniðkaitenka 2 nauji butai, dar gerokaiatsilieka nuo kitø ES ðaliø, kur statybosmastai yra du tris kartus spartesni.Lietuvà lenkia ir kaimynës – Estija(2,3), taèiau mes ðiek tiek lenkiame Latvijà(1,6). Mûsø ðalis prie ES lygio turëtøpriartëti per artimiausià deðimtmetá,taèiau tik tuo atveju, jeigu kasmet buspastatyta apie 12–15 tûkst. butø per metus.Visoje iðsiplëtusioje ES vidutiniðkaitûkstanèiui gyventojø tenka 431 butas,nors senbuvëse bendrijos ðalyse ðis rodiklissiekia 462. Lietuva, kur tûkstanèiuigyventojø tenka 375 butai, atsiliekair nuo Latvijos (417), ir nuo Estijos(460).Kitos Baltijos valstybës Lietuvà lenkiair pagal vidutiniðkai vienam gyventojuitenkantá naudingà plotà. Erdviausiaigyvena estai, ið kuriø vienam gyventojuitenka 28,2 m 2 , o lietuviai ir latviaigyvena susispaudæ – atitinkamai jiemstenka 23 m 2 ir 23,9 m 2 . Pagal ðá rodikláEstija yra labiausiai priartëjusi prie ESðaliø vidurkio, siekianèio 40 m 2 vienamgyventojui. Patogiausiai ir erdviausiaigyvena danai, ið kuriø kiekvienas turi uþëmæs52 m 2 . Tik ðiek tiek maþiau plototenka Liuksemburgo, Ðvedijos ir Olandijosgyventojams.Lietuvoje yra dideli bûsto poreikio patenkinimoregioniniai skirtumai. Kaimogyventojø apsirûpinimo gyvenamuojuplotu lygis yra gerokai aukðtesnis neimieste. Ið didþiøjø miestø Kauno ir Panevëþiogyventojø apsirûpinimas gyvenamuojuplotu yra didesnis nei vidutiniðkaiðalyje.Lietuvos miestuose dauguma gyventojøyra ásikûræ daugiabuèiuose namuose,o ES ðalyse pirmenybë teikiama in-dividualiam namui, kuris ðiuo metu Lietuvojedar vis laikomas prabangos dalyku.Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojøgyvena nuosavame, o ne iðsinuomotamebûste (pagal gyventojø, gyvenanèiønuosavame bûste, dalá Lietuva pirmaujatarp ES nariø). Lietuva – 98%,Rumunija, Bulgarija – po 97%, Estija –85%, Latvija, Ispanija – po 83%. MaþiausiaiÐveicarija – 43%, Ðvedija, Èekija– po 49%, Jungtinë Karalystë –74%.Gyvenamojo ploto nuomos rinkos pasiûlosstruktûrà Lietuvoje suformavotai, kad hiperinfliacijos ir finansiniø institucijønestabilios veiklos laikotarpiunekilnojamojo turto, ypaè bûsto, pirkimastapo patikimiausia gyventojø pajamasapsauganèia investicija á turtà, kurágalima iðnuomoti, o esant gyvenamojoploto deficitui, parduoti. Taèiau Lietuvojebûstu já nuomodami rinkoje apsirûpinatik 8–10% namø ûkiø. Gyvenamojoploto nuoma po privatizacijos netapolegaliu ir valstybës remiamu verslu,nes daugelis bûsto nuomos rinkojeveikianèiø subjektø slepia nuo valstybëssavo veiklà ir ið ðios veiklos gaunamaspajamas.Ar bûstas áperkamas?Pastaruoju metu vis daþniau diskutuojama,ar bûstas yra áperkamas vidutinespajamas gaunanèiam gyventojui?Vidutinio darbo uþmokesèio dydis parodo,kiek þmonës uþdirba, taèiau no-rint suþinoti, ar jie gali ápirkti bûstà, ESðalyse yra skaièiuojamas bûsto kainøáperkamumo indeksas. Jis apskaièiuojamasimant vidutines butø, parduodamøantrinëje rinkoje, kainø uþ m 2 (vidutiniubutu laikomas 2 kambariø 55 m 2bendrojo ploto butas) ir vidutinio brutodarbo uþmokesèio santyká ðalies sostinëje.Lietuvoje NT kainos kyla gerokaisparèiau nei atlyginimai: 2003 m. vasaràvieno kambario butas Vilniaus mie-14


gamajame rajone kainavo apie 70 tûkst.Lt, o paëmus atitinkamà paskolà 25 metams,mënesinës ámokos bankui sudarëvidutiniðkai 380 Lt arba apie 45% vidutinioneto darbo uþmokesèio. 2005 m.gruodá analogiðkas butas kainavo jauapie 160 tûkst., o mënesinës ámokos dydissiekë 850 Lt, arba apie 80% vidutinioneto darbo uþmokesèio.Lietuvos atveju minëto rodiklio taikymàriboja tai, kad bûstø kainø istorijayra trumpa. Lietuvos bûsto rinka nërainformatyvi: Lietuvoje, prieðingai neidaugelyje kitø ðaliø, nëra sudaromas oficialusbûsto kainø indeksas. Todël nenuostabu,kad taip iðsiskiria rinkos dalyviøar net analitikø nuomonës dël bûstokainø ekonominio pagrástumo. Vienavertus, tai apsunkina galimybes atliktipatikimà ekonominæ analizæ bei pateiktipasiûlymus ekonominei politikaiformuoti. Kita vertus, tai trukdo rinkosdalyviams ir sudaro sàlygas formuotisdaþnai minimam kainø burbului, kadanginëra patikimø duomenø ekonominiamssprendimams priimti.Bûsto rinkos aktyvumasir kokybëStaigus nekilnojamojo turto rinkos kilimastiek kainø, tiek paklausos prasmeneskatina gerinti kokybës. Dominuojagreita statyba: monolitinis perdengimas,kolonos, stiklo fasadas ir pan. Kiek ilgaitokie statiniai uþtikrins ðiluminæ varþà,kiek jie priimtini garso izoliacijos poþiûriu,kaip jie pritaikyti prie aplinkos –á ðiuos klausimus galima atsakyti tik eksploatuojantpastatà.Rinkos aktyvumas miestuose skatinatankinti uþstatymà. Vis opesnës tampaautomobiliø parkavimo, bendrø erdviøir atskiro objekto (individualybës) sàveikos,o daugeliu atvejø ir vieðojo bei privatausintereso sàlyèio problemos. Vartotojasvisada siekia gauti ne tik konkretausprivataus objekto kokybæ, betir aplinkos kokybæ, ir pasiruoðæs uþ jàatitinkamai mokëti. Aplinkos vertybës,egzistuojanèios uþ privaèios ar individualioserdvës, yra ypatingos. Jos turi netik tiesioginës ekonominës naudos, betir ekologiná bei estetiná aspektus. Jeimiesto vystytojai, planuotojai, investuotojaineskiria dëmesio vieðajam interesui,kenèia ir privatus interesas, ir turtokokybë.Kasmet 215-oje pasaulio miestø atliekamastyrimas, kuriuo bandoma iðsiaiðkinti,kuriame pasaulio mieste gyvenimasyra kokybiðkiausias. Iki ðiol geriausiugyvenimui miestu pripaþástamas Ciurichas.Vilnius ðiame sàraðe yra 84-tas.Lietuvos sostinës gyvenimo kokybë vertinamageriau nei Varðuvos (88 vieta),Talino (98 vieta) bei Rygos (101 vieta),taèiau kiek prasèiau nei Prahos (79 vieta)(Navickaitë R., Gumuliauskienë J.Gyvenimo kokybës siekimas – pagrindinisLietuvos bûsto rinkos variklis // Namasir að, 2004, Nr. 11, p. 90–91). Aplinkosturtas neperkamas ir neparduodamasrinkoje. Jis paprasèiausiai turibûti ðalia ir rinkos dalyviø yra atitinkamaiávertinamas. Tokio ávertinimo iðraiðkayra vis aktyvesnis Lietuvos didmiesèiøgyventojø verþimasis á graþias priemiesèiøzonas, kurortinius miestus.Real Estate Marketin LithuaniaProf. Birute GalinieneThe quality of life is facilitated by anumber of factors: economic developmentof the country, social relations, security,personal health, environmentand others. The majority of factors determiningthe quality of life are relatedto the real estate, i. e. to the private livingspace and its environment, the publicspace. Real estate ownership not onlyinfluences the living standards, but alsodefines economic, social and demographicprocesses, which guarantee theprotection of human rights, sustainabilityand development of human resources.In the past five years the increase ofprivate property prices in Lithuania hasbeen exceptional and hardly motivatedby the fundamental economic factors orgeneral tendencies of their change. Propertyprices have dramatically deviatedfrom the economic (business) cycle: theeconomy of the country has grown at amuch slower pace than the market pricesof real estate. As factors to be considered,analysts propose the record lowinterest rates, improvement of mortgageconditions, the liberalization of financialmarkets, as well as the dominantspeculative market trends, direct foreigninvestment into local real estate, the gapbetween real estate demand and supply,etc.In all countries the steep rise in pricesis facilitated by both objective (fundamental)and subjective factors. Undoubtedlythe emphasis in Lithuania ison the fundamental factors, i. e. the supplyof newly built real estate, standardinterest rates, increase of GDP, growthof salaries and other types of income aswell as changes in unemployment tendencies.On the other hand, given Lithuania’sspecific historic experience,cultural heritage and mentality, the fundamentalfactors may be qualified byspecific factors, such as a relatively greateremigration scale in comparisonwith other post-Soviet countries, anticipatoryspeculative actions in real estatemarket before the introduction ofthe Euro, administrative restrictionswhich create adverse conditions in realestate development sector, etc. Thusdue to the abovementioned reasons theassessment of change in real estate marketprices is merely hypothetical.15


tyrinëjimaiProf. Danutë GAILIENË2000–2003 m. . Vilniilniaus s universiteteto Klinikinës psisichchologijogijos s katedredra karartu su Lietuetuvos s gyventojøgenociocido o ir reziszistencijcijos s tyryrimimocentrtru tyrë politiniø repreresijø psi-chosociocialiniualinius s padarariniuinius. . Taippat t atlikttliktas s tyryrimimas s siekiekianant t áver-tinti vyrø, 1979–179–1989 989 metetais atli-kusiø privivalalomàjà kararo tararnybàsovivietinëjetinëje e karariuiuomenëjnëje ir karariaa-vusiø Afganisanistanane, , trauminá patyrimàir jo padarariniuinius.Politiniø represijø patirtisXX a. viduryje Lietuvos nepriklausomavalstybë þlugo. Per penkiasdeðimt metø,nuo 1940 iki 1990 m., Lietuva patyrë vienàpo kitos sovietø, naciø ir antràjà sovietøokupacijà bei aneksijà. 1940–1953 m.daugiau nei milijonas, t. y. apie 30 proc.Lietuvos gyventojø buvo nuþudyta, iðtremta,ákalinta, priversta emigruoti (Anuðauskas,1996). Kraðte plito pasyvumas ir savidestruktyvielgsena (alkoholizmas, saviþudybës).Politinës represijos buvo nukreiptos pirmiausiaprieð socialiai, politiðkai ir ekonomiðkaiaktyviausius visuomenës nariusir jø ðeimas.Represuotieji – politiniai kaliniai irtremtiniai – patyrë daug smurto ir kanèiø,neteko namø, ðeimø. Net pasibaigusákalinimo ar tremties laikui, likusieji gyviAr lietuviø tautalabai traumuota?16


daþniausiai buvo ir toliau persekiojami(tuo sovietiniø represijø aukos skiriasinuo naciø aukø, kuriuos persekioti nustotapasibaigus karui). Okupacinë valdþiasuprato, kad laisvai màstantys þmonësir toliau kelia grësmæ reþimui, todëldaugeliui politiniø kaliniø ir tremtiniøgráþti á Lietuvà buvo uþdrausta. Jie bûdavopriversti apsigyventi Rusijoje arbastengdavosi atsidurti kuo arèiau Lietuvos– Latvijoje, Kaliningrado srityje.Net ir gráþæ á Lietuvà, daugelis negalëjosusirasti darbo ir nuolatinës gyvenamosiosvietos, nes buvo laikomi „liaudiesprieðais“ ir „banditais“. Jie buvo priverstislëpti savo praeitá, nes bûdavo persekiojamine tik jie patys, bet ir jø vaikai(pvz., jiems neleisdavo studijuoti).Mes, gráþæ ið lageriø, ir toliau gyvenomkaip kokiam suspaustam slëgy, suspaustojkameroj, ir taip – dvi trys kartos. Visasmûsø traumø bagaþas, tolimesnio gyvenimoir prisitaikymo problemos sunkiaislëgë ir mûsø artimuosius.(Stasiðkis, 2002)Dabar Lietuvoje gyvena apie 53 tûkstanèiaiþmoniø, oficialiai pripaþintø nukentëjusiaisiaispagal Lietuvos Respublikosasmenø, nukentëjusiø nuo 1939–1990 metø okupacijø, teisinio statusoástatymà.Politiniø represijø poveikisaukø sveikatai2000–2003 m. Vilniaus universitetoKlinikinës psichologijos katedra kartusu Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijostyrimo centru tyrë politiniø represijøpsichosocialinius padarinius (Gailienë,Kazlauskas, 2004). Ið viso tyrimedalyvavo apie 1500 represuotø asmenø.Kontrolinæ grupæ sudarë to paties amþiausrepresijø nepatyræ þmonës. Ádomu,kad apklausoje sutiko dalyvauti net80 proc. pakviestø represuotøjø. Tai rodo,kad jie nori kalbëti apie savo patirtá,svarbià iki ðiol.Nors kontrolinæ grupæ sudarë taip patsovietiná reþimà kentæ asmenys, tyrimorezultatai rodo, kad tiesiogiai patyræ politinesrepresijas yra daug labiau traumuotiþmonës. Jø trauminë patirtis þymiaisunkesnë nei kontrolinës grupës:1 pav. Politiniø kaliniø ir kontrolinës grupës asmenø patirtysjie iðgyveno kur kas daugiau kankinimø,grasinimø, paþeminimø, gyvybei grësmingøsituacijø. Pavyzdþiui, kankinimuspatyrë beveik 74 proc. politiniø kaliniøir tik 5 proc. kontrolinës grupës asmenø,persekiojimus – atitinkamai 59,8proc. ir 7,6 proc. (1 pav.)Net pasibaigus oficialiam ákalinimo irtremties laikui represuotieji deðimtmeèiusnegalëjo gráþti á Lietuvà, o gráþæ buvopriimami labai prastai (ið jø tik 7 proc.prisitaikë palyginti gerai). Represijos sutrukdëjiems siekti numatytø profesiniøir mokslo tikslø (83 proc.), pakenkë jøsveikatai (87 proc.), dauguma per represijasneteko savo artimøjø (55 proc.).Gulago lagerius ir tremtá iðgyvenæ þmonësyra prastesnës sveikatos nei represijønepatyræ asmenys. Palyginti su topaties amþiaus represijø nepatyrusiaisasmenimis, jie daþniau patiria trauminiøprisiminimø proverþius, sapnuojakoðmarus, daþniau iðgyvena liûdesá, vieniðumà,nuolatinæ átampà. Dël patirtøsunkiø traumø dalis nukentëjusiøjø yralabiau nepasitikintys, jautresni, jauèiasipaþeminti. Daugiau jø yra mëginæ þudytis.Bendraujant su represuotais asmenimisreikëtø turëti daug kantrybësir takto. Ypaè reikðmingas jiems yra pagarbusjø kanèiø pripaþinimas.Stiprybës ðaltiniaiTaèiau negalima sakyti, kad visi nukentëjusiejibûtinai yra ligoti, sutrikæþmonës. Dauguma represuotøjø, net irpatyræ sunkiausias traumas, gyvena visavertágyvenimà, sukûrë ðeimas, uþauginovaikus, yra ðviesûs ir tvirti þmonës.Beje, ðeima kai kuriems ið jø yra ypaèsvarbi – politiniø kaliniø grupëje iðtuokøskaièius beveik tris kartus maþesnisnei kontrolinëje.Mûsø tyrimas parodë, kad tikëjimasDievà, dvasinës vertybës, tarpusavio solidarumas,kanèios áprasminimas represuotiemsþmonëms buvo labai svarbûsveiksniai, padedantys iðtverti sunkumus.Buvæ politiniai kaliniai ir tremtiniai labaidaþnai pasakoja, kad kalëjimuose irtremtyje juos palaikë tikëjimas Lietuvosiðsilaisvinimu ir tikëjimas savo moraliniupranaðumu prieð okupantus. Politinisaktyvumas ir politiniai ásitikinimai,bendravimas su kitais nukentëjusiaisiaisjiems ir ðiandien yra svarbus stiprybësðaltinis.„Tyrimas parodë, kad tikëjimas Dievà, dvasinës vertybës,tarpusavio solidarumas, kanèios áprasminimas represuotiemsþmonëms buvo labai svarbûs veiksniai, padedantysiðtverti sunkumus.“17


tyrinëjimaiAfganistano karo veteranaiir po daugelio metøsapnuoja koðmarusDar viena ypatingus sunkumus patyrusiøþmoniø grupë Lietuvoje – vadinamieji„afganai“.1979–1989 metais Afganistane vykokaras tarp mudþahedø (musulmonøpartizanø) ir Afganistano prosovietinësvyriausybës, kuriai „padëjo“ Sovietø Sàjungoskariuomenë. Lietuvos Afganistanokaro veteranø organizacijos duomenimis,ðiame karebuvo priversti dalyvautiir apie 5tûkst. Lietuvos vyrø.Visi jie tuomet atlikoprivalomàjà karotarnybà ir dauguma áAfganistanà vyko nesavo noru. Karas Afganistanetruko deðimtámetø, nusineðëdaugelio jaunø vyrøgyvybes, daugelá suluoðinoir baigësi pralaimëjimu.Sovietiniaismetais jis buvoslepiamas. NepriklausomybæatkûrusiojeLietuvoje ðio karo veteranai taip pat buvoilgai ignoruojami (Lukðys, 2004).Atlikome tyrimà, siekdami ávertinti„afganø“ trauminá patyrimà ir jo padarinius(Domanskaitë-Gota ir kt., 2004).Tyrime dalyvavo 268 vyrai, 1979–1989metais atlikæ privalomàjà karo tarnybàsovietinëje kariuomenëje. Jie sudarë dvigrupes: 174 vyrai, tarnavæ Afganistaneper karà, ir kontrolinë grupë – 94 asmenys,karo tarnybà atlikæ SSRS teritorijoje.Tyrimo dalyviø grupës buvoreprezentatyvios, tolygiai pasiskirsèiusiospagal amþiø (vidurkis 40 metø), gyvenamàjàvietà ir kitus kintamuosius. Tyrimasatliktas praëjus vidutiniðkai 17metø po vyrø sugráþimo ið Afganistanokaro ir 18 metø – ið tarnybos SovietøSàjungos kariuomenëje. Tyrimas patvirtino,kad „afganø“ patyrimas yra daugsunkesnis nei kare nedalyvavusiø vyrø.Pavyzdþiui, net 94 proc. Afganistano karetarnavusiø vyrø yra dalyvavæ ávairiosekarinëse operacijose, tuo tarpu 99proc. kontrolinës grupës vyrø nëra dalyvavæjokiuose karo veiksmuose.Tyrimas parodë, kad net ir praëjus vidutiniðkaiseptyniolikai metø, 30 proc.Lietuvos „afganø“ turi potrauminiostreso sutrikimà (karo nepatyrusiø, norsir kariuomenëje tarnavusiø kontrolinësgrupës vyrø – tik 2 proc.). „Afganai“ taippat daþniau patiria depresijos ir nerimosimptomus, jiems daþniau kyla bendravimosunkumø, miego sutrikimø (pavyzdþiui,naktiniø koðmarø), agresijos proverþiø.Bet þinot, kas baisiausia, kad sugráþusniekas nesibaigë... Að ðaukdavau naktimis– beveik kiekvienà naktá, vaistai nepadëjo.Tai, kà ten iðgyvenau, nepalikomanæs ir èia – naktá að klajodavau tomispaèiomis vietomis, kur liko mano draugai,girdëdavau sprogimø garsus, þmoniøvaitojimus. Dienà taip pat bûdavo sunku,net vaiko riksmas sugràþindavo á mûðiolaukà. Koðmarai nesibaigë... Pradëjaugerti, tapau agresyvus... Daug metø praëjo,o að negaliu pamirðti – ðaudai þmones,nekaltus... jûs nesuprasit, kaip galimaðaudyti á nekaltus.... moteris, vaikus...o kà tu gali padaryti? Kitam to net ir nepapasakosi,kuris ten nebuvo... Gyvenomkaip kaþkokiam kitam iðmatavime: atrodë,dar truputis – ir pabusim ið to koðmaro,viskas taip baisu, kad negali bûti realu,tai negali bûti þmoniø pasaulis... Ne,negaliu að apie tai kalbëti... galvojau kadjau galiu, bet negaliu...(ið „afgano“ pasakojimo)Okupacijos padariniaivisuomenës dvasineisveikataiTaigi atlikti tyrimai ðá tà mums pasakoapie kai kurias mûsø visuomenës grupes,kentëjusias daugiausia. Ir apie tai,kad trauminiai iðgyvenimai ið tikro paveikiaþmoniø psichosocialinæ bûklæ nevieniems metams. Bet dar daug ko neþinome.Kaip paveikti represuotøjø vaikai,kurie irgi buvopersekiojami, spaudþiami?Kaip musveikë ir veikia tai,kad okupuotamekraðte ilgus metusvisi gyvenome dvigubojerealybëje?Komunizmas nepripaþintasnusikalstamaideologija– nei pasaulyje,nei Lietuvoje. Komunistiniørepresijøpsichologiniaipadariniai labaimaþai tyrinëjami.Sovietinis reþimassukûrë natûraliassàlygas formuotis iðmokto bejëgiðkumosindromui (Draguns, 1998),naikino þmoniø iniciatyvumà, atsparumàpsichosocialiniam stresui ir gebëji-2 pav. Saviþudybiø rodikliai (ðimtuitûkst. gyventojø) Lietuvoje irLenkijoje 1930–1950 ir 2002 m.18


mà áveikti visuomeniniø pokyèiø keliamusiððûkius. Todël radikalios reformosatkûrus Nepriklausomybæ kai kuriemsþmonëms buvo nepakeliamas stresas irturëjo labai skaudþiø padariniø, kuriuosjauèiame iki ðiol.Daugelis visuomenës psichinæ, dvasinæsveikatà liudijanèiø rodikliø (saviþudybiøpaplitimas, alkoholio suvartojimas,„sovietinis“ mirtingumo modelis(Jasilionis, 2003) Lietuvoje labai blogi.Pavyzdþiui, saviþudybiø rodiklis nuo1996 m. yra aukðèiausias pasaulyje. Beje,lygindami Lietuvos ir Lenkijos saviþudybiørodiklius XX a. viduryje ir dabar(2 pav.), akivaizdþiai matome, kadSovietø Sàjungos neuþimtai Lenkijaikomunistinio reþimo padariniai buvomenkesni nei Lietuvai.Pavojus –„aukos sindromas“Betgi ðitaip galima ir pradëti perdëtaisavæs gailëtis. Bûtent tai ir turëjomegalvoje knygos „Sunkiø traumø psichologija:politiniø represijø padariniai“moto pasirinkdami profesoriaus VytautoKubiliaus mintá:Ar neatëjo metas analitinei ir kritiðkaiistorinei refleksijai – kas mes buvome irkas esame? Gal turime þengtelëti toliauið uþdaro lituanocentristinio apskritimo(kur mes patys svarbiausi) ir pamatyti saveviso regiono ir visos Europos istorijosproceso verpetuose... Iðraðykime kuo autentiðkiauviskà, kà patyrëme Sibiro lageriuoseir partizanø bunkeriuose, bet nemanykime,kad buvome vienintelë XX a.totalitarizmo auka. Pasaulinë revoliucijair imperinis didþiavalstybingumas varë irtebevaro daugybæ tautø Golgotos keliu.Kanèios visuotinumas suteiktø lietuviðkam„kraujo laðeliui“ universalumo prasmæ,jei sugebëtumëm pamatyti savo kruvinaspëdas Sibiro sniege kaip nesibaigiantáistorijos koðmarà(V. Kubilius, Apie istorinæ savimonæ,Knygø aidai, 2003, 1–2, p.4)Taigi sàþiningai ávertinti savo istorijàir jos padarinius turime patys.Nuotraukos ið Genocido aukømuziejaus archyvoIs the Lithuanian NationVery Traumatized?In the middle of the 20 th century theindependent State of Lithuania fell. Inthe course of 50 years, in the period 1940-1990 Lithuania suffered from Soviet,Nazi and again Soviet occupation andwas subsequently annexed. In the period1940-1953 more than a million, i.e. approx. 30 percent of the inhabitantsof Lithuania were murdered, exiled, imprisoned,or forced to emigrate. Therepressed ones, political prisoners orexiles, went through considerableviolence andsuffering, lost their homesand families. Evenafter the completion oftheir imprisonment orexile sentences, the survivorswould continueto be persecuted. It isthis that distinguishesthe victims of the Sovietrepressions fromthose of the Nazi regime,since the persecutionof the latterwas over with the endof the war. The victims were treatedas “enemies of the nation” and “bandits”,they had to keep silent about theirpast, as the repressions would extendonto their children as well.The Department of Clinical Psychologyof Vilnius University, together withthe Research Centre of the Genocideand Resistance Movement of the Citizensof Lithuania has carried out researchin relation to some highly traumatizedgroups of individuals: political prisonersand exiled persons, as well as participantsof war in Afghanistan. Thoughthe focus groups included people whohad endured the Soviet regime, the findingsproved that the persons under ob-Prof. Danute Gailieneservation were much more traumatizedand that they were still coping with thepsychosocial consequences of the traumas.In comparison with the personswho had not experienced repressions,those individuals would experience outbreaksof traumatic memories, nightmares,and states of depression, alienation,or continuous tension. Because ofthe heavy traumas some of the victimsare less confident, more sensitive, theyfeel humiliated. 30 percent of Lithuanian“Afghans” havea post-traumatic stress disorder,while in the groupof ex-servicemen whodidn’t serve at war the disorderis registered at aslow as 2 percent.The factors that have helpedthe victims to survivethrough the hardships are:trust in God, spiritual values,mutual solidarity and findingvalue in suffering.In general, the psychologicalconsequences of Communistrepressions are investigatedon a small scale, as Communism hasnot been recognized as a criminal ideologyeither internationally or in Lithuania.It is obvious, however, that the spiritualhealth of society is still recoveringfrom the impact of the regime. Its presentstatus is reflected in the highestnumbers of suicides in the world, veryhigh rates of alcohol abuse, spread ofviolence, etc. Further investigationshould be carried out, for instance, onwhat effects the repressions have hadon families and children; the societyshould engage in more profound reflectionon the impacts of recent historicaltraumas.19


Genomas – þmogaus gyvybës informacija,uþkoduota kiekvienoje làstelëje.Iððifravus visà genomà paaiðkëjo, kadjame yra apie 30 tûkst. genø. Jie lemialàsteliø funkcionavimà. Skirtingose làstelëseveikia tik dalis genø, esanèiø genome.Todël, nepaisant to, kad visø làsteliøgenomai vienodi, mes turime skirtingaslàsteles: smegenø, odos, kaulø irkt. Taip pat „perskaièius“ þmogaus gesveikataAudiniø bankas –Jau kelerius metus VU Onkologijosinstituto specialistai dirbaES ðaliø tyrëjø grupëse, kuriosatlieka antrosios ir treèiosiosfazës klinikinius tyrimusgydant vietiðkai iðplitusá plauèiøvëþá. Viena ið pagrindiniøprielaidø ðiems tyrimams vykdyti– navikø audiniø banko sukûrimas.Apie ðià biomedicinosnaujovæ pasakoja VU Onkologijosinstituto Vëþio biologijoslaboratorijos vedëjasdr. Kæstutis SUÞIEDËLIS.Vëþys – ne tik medicinosproblemaJau seniai ásivyravusi nuomonë, kadvëþys nëra vien tik medicinos problema,o kartu ir biologijos. Apie vëþá labaidaug þinome ið molekuliniø tyrimø. Deja,net ir turint daug þiniø apie molekulinesprieþastis, sukelianèias vëþá, ði ligaiki ðiol neáveikta. Þinoti, suprasti, kaipiðsivysto vëþys, ir pasiûlyti, kaip já iðgydyti,pasirodë visai ne tas pats.Ilgà laikà molekuliniai tyrimai buvonukreipti á prieþastis, kodël atsiranda vëþys.Vëliau, deja, paaiðkëjo, kad tø prieþasèiøiðsiaiðkinimas dar neatskleidþia,kaip padëti pacientui. Laimë, ðiuo metumes gyvename pogenominëje eroje.Genomø iððifravimasleido sukurti naujastechnologijasþingsnis vëþioiðgydymo linknomà ir palyginus já su kitø gyvø organizmøgenomais nustatyta, kad bûtentgenø funkcionavimas, o ne genø struktûralemia làsteliø ypatybes, tarp jø irþmogaus. Atrodo, bûtø logiðka „perskaièius“genomø sekas teigti, kad gyvenamepogenominëje eroje.Vis dëlto svarbiausia prieþastis, kodëlgalime kalbëti apie pogenominæ erà, yrata, kad genomø iððifravimas leido sukurtinaujas technologijas, kurios labai paspartinoir atvërë naujus kelius biologijoje,medicinos moksluose, taip pat irvëþio tyrimuose, davë pagrindà naujomsviltims iðgydyti vëþá.Audiniø bankas – á pagalbàtyrëjamsNaujos technologijos leidþia planuojanttyrimà tyrëjams nesirinkti, kokià làstelësdalá, kuriuos genus tirti, o tirti visàlàstelæ ið karto, neabejojant, ar jis teisingaipasirinko objektà. Anksèiau neteisingaipasirinkus objektà tyrëjas suþinodavo,kad hipotezë buvo klaidinga,tik atlikæs tyrimà, o pakartoti jo negalëdavo,kadangi bûdavo sunaudota ið pacientoorganizmo paimta tiriamoji medþiaga.Tyrimui pakartoti reikëdavolaukti, kol gamta pasiûlys naujà tokià galimybæ.Pogenominës eros technologijosleidþia tirti ið karto visà làstelæ ir stebëtibei po tyrimo nustatyti, kokia gi làstelësdalis yra atsakinga uþ vienoká arkitoká gydymo efektà ir kokia làstelësdalis yra atsakinga uþ vëþio atsiradimà.Vëþinëse làstelëse kai kuriø genøfunkcijos, arba genø raiðka, yra kitokianegu normaliose làstelëse. Tyrëjai tà jauþinojo. Ðiandieniniø moksliniø tyrimørezultatø dëka jau galime ðiek tiek individualizuotipacientø gydymà. Pvz., nustaèius,kad paciento HER-2 raiðka pa-didëjusi, galima tikëtis, kad gydymasherceptinu tokiam pacientui bus labaiefektyvus. Deja, labai efektyviai gydomiherceptinu tiktai 50–25 proc. pacientø,pasiþyminèiø padidëjusia HER-2raiðka. Kodël taip yra? Á ðá klausimà galëtumeatsakyti atlikæ viso genomo arbaglobalius genomo raiðkos tyrimus.Neabejojame, kad dël kitø genø raiðkosskirtumø vienam pacientui gydymasherceptinu yra efektyvus, o kitam neveiksmingas.Turëdami pogenomines technologijasmes galime siekti ne tik atsakyti, kodëlskirtingai reaguojama á gydymà, bet irsiûlyti, kaip pakeisti, modifikuoti gydymàpacientui, kuris gijo prasèiau. Sukûrusnaujas technologijas tyrëjams nereikiaspëlioti, kuris genas galëtø bûti atsakingasuþ vienà ar kità vëþinës làstelëssavybæ. Jiems paprasèiausiai reikiatirti visà genomà, visus genus, ir tyrimorezultatai atsakys, kuris genas lemiavëþines làstelës savybes.Taigi ðiandien, turint pacientus,kurie gyja skirtingai,nors jiems taikomasvienodas gydymas,mums nereikiaspræsti, kasuþ tai atsakingas.20


Tereikia imti navikines làsteles, tirti irpalyginti, kuo jos skiriasi. Kai pacientaspradedamas gydyti, mes dar neþinome,kokia bus jo làsteliø reakcija á gydymà.Jeigu navikas bus iðoperuotas ir neturësimepasilikæ naviko medþiagos, tai,suþinojæ, kad vienas pacientas gijo geriauuþ kità, mes neturësime kà tirti. Koreikia tokiems tyrimams, kai jau sukurtospogenominës technologijos? Audiniøbanko.Tyrimams naudojant pogenominestechnologijas reikia turëti paciento audiniø(piktybinio naviko) medþiagà. Ðtaikaip viskas vyksta. Pacientai ateina á klinikà,jiems, jeigu ámanoma, skiriamaschirurginis gydymas, navikai iðoperuojami,o gydymo rezultatus, kaip minëta,mes suþinosime po pusës metø, o darlabiau tikëtina, kad po metø. Tik tuometmes galësime tirti ir logiðkai aiðkinti,kà reiðkia vieno ar kito paciento genøraiðka, koká gydymo rezultatà lëmë vienoar kito paciento genø raiðka. Kitaiptariant, neþinodami, koks yra gydymoefektas, mes tirtume iðoperuotus navikusneefektyviai, kadangi iðtyræ jø genøraiðkà neþinotume, kà reiðkia ðis rezultatasgydymui.Taigi, kaip minëjau, po metø mumsreikëtø sugráþti ir tirti pacientø navikus.Navikinë medþiaga iki ðiol buvo saugomaValstybiniame patologijos centre –parafino blokuose formaline fiksuoti audiniai.Deja, ðie audiniai netinkami pogenominiøtechnologijø tyrimams. Pogenominiøtechnologijø tyrimams reikalingiuþðaldyti navikiniai audiniai. Kitaipsakant, turi bûti sukurtas tokiø audiniøbankas.Tikimasi, kad bus kaupiamivisi navikaiÐaldytø navikiniø audiniø bankas yralabai þemos temperatûros (–80 0 C) ðaldytuvas.Uþðaldymui reikalingas skystasazotas, nes navikinius audinius reikia uþðaldytidar þemesnëje temperatûroje:–180 0 C. Vëliau uþðaldyti audiniai perkeliamisaugoti –80 0 C temperatûroje.Prieð uþðaldymà bûtina iðtirti, kiek vëþiniølàsteliø yra naviko audinyje, kurisuþðaldomas. Tam bûtinas bendradarbiavimassu Valstybiniu patologijos centru.Taigi ðiuo metu bendradarbiaujant dviemástaigoms – VU Onkologijos institutuiir Valstybiniam patologijos centrui– kaupiami audiniai, kurie tinkami pogenominiøtechnologijø tyrimams.Pradëjome kaupti plauèiø, ðlapimopûslës ir krûties navikø pavyzdþius. Iðmûsø kolegø uþsienyje patirties þinome,kad plauèiø navikus kaupti ypaè sudëtinga.Buvo pastebëta, kad plauèiø navikusreikia uþðaldyti ypaè greitai. Jeiguuþtrunkama ilgiau, uþðaldyti plauèiø navikaiyra nebetinkami tyrimams.Taigi nuo plauèiø navikø mes ir pradëjometodël, kad norëjome sukurtimetodà, kuris mumsE. Paukðtës nuotr.leistø kaupti visus navikus (artimiausiumetu ketiname kaupti ir gimdos kaklelio,tiesiosios þarnos navikus). Þinodami,kad sugebame uþðaldyti tinkamuspogenominiams tyrimams plauèiø navikus,mes esame ásitikinæ, kad galësimekaupti bet kuriuos navikus.Europos Sàjungos paramaleis sustiprinti tyrimø bazæÐiuo metu Onkologijos institutas vykdonet tris Europos Sàjungos struktûriniøfondø paramos projektus, kurie leislabai sustiprinti instituto tyrimø bazæ.Du projektai skirti bûtent pogenominiøtechnologijø infrastruktûrai kurti. Tai suBiochemijos institutu vykdomas proteominiø(visø làstelës baltymø) tyrimø infrastruktûroskûrimas ir su Vilniaus universitetuvykdomas projektas, kuris leismums sukurti DNR mikrogardeliø tyrimøtechnologijos infrastruktûrà. Ði infrastruktûraleis tirti genø raiðkos pokyèiusne baltymø, bet RNR lygiu.Infrastruktûrà sudaro áranga tyrimuiatlikti (DNR mikrogardelës gamybai –þmogaus genø fragmentø sukaupimoant stiklo plokðtelës, mikrogardelës sàveikaisu vëþiniø làsteliø komponentais)ir gautiems rezultatams analizuoti. Proteominësinfrastruktûros projekto kûrimometu Onkologijos institute bus sukurtasterminalas, kuriame bus paruoðtimëginiai baltymø analizei masiø spektrometru.Sukaupti pogenominëms technologijomsreikalingus ðaldytus audinius, susikurtiinfrastruktûrà mûsø institute, kurileistø vykdyti pogenomines technologijas,mes tikimës jau 2007 metais. Todëldabar ir pradëtas kaupti ðaldytø audiniøbankas, tad turësime ne tik sukauptusaudinius, bet ir klinikinæ informacijàapie pacientø gydymà. VykdydamiEuropos Sàjungos paramos projektus,sukûræ tyrimø infrastruktûras, bûsimepasirengæ atlikti pogenominës erostyrimus mûsø institute. Na, o jeigu jø irnepavyks ið karto efektyviai atlikti, ðaldytøaudiniø bankas mums leis veiksmingaibendradarbiauti su kolegomisuþsienyje, kurie jau naudoja pogenominiotyrimo technologijas, ir, bendradarbiaudamisu kolegomis, ir patys iðmoksimenaudoti ðias technologijas.VU Onkologijos instituto Vëþio biologijos laboratorijos vedëjasdr. Kæstutis Suþiedëlis (kairëje) ir Valstybinio patologijos centrogydytojas Raimundas Meðkauskas prie navikiniø audiniø ðaldiklioParengta pagal Vilniaus universitetoOnkologijos instituto laikraðtá„Onkologo puslapiai“21


þvilgsnisOna MACKONYTËMokslo pasaulis nuo seno buvo vyrøveiklos sritis. Taèiau moterys netik nenusileidþia vyrams protiniaisbei kûrybiniais sugebëjimais, betdaþnai juos ir lenkia. Nepaisant to,kad gyvename XXI amþiaus demokratiðkamepasaulyje, moterys visdar turi árodinëti vyrams, jog yra gabiosir gali daug nuveikti. Kas lemiatoká vyrø sieká dominuoti – baimëprieð moterá prarasti pozicijas ar nenoraspripaþinti moters gabumus,o gal tiesiog supratimo stoka? Kodëlmoteriai mokslininkei vis dartenka iðgirsti: „Tu protinga, bet...“Kodëlmokslininkëmsvyrai sako:„Jûs protingos,bet...“V. Naujiko nuotr.22


þvilgsnismokslà bei skirstant finansinius resursus,apie kokias lygias galimybes moksle kalbame:fizika, chemija, biofizika – daþniausiaieksperimentiniai mokslai. Eksperimentuireikia sudëtingos ir daug kainuojanèiosaparatûros, o lëðos jai skirstomostarybose ir komitetuose, kur moterysneásileidþiamos.“Visuomenëje egzistuojantys patriarchaliniaistereotipai suformuoja moterspagalbininkësávaizdá, o aukëjimas ir mokymosistema neskatina gabiø tiksliesiemsmokslams merginø siekti mokslinëskarjeros aukðtumø. Norëdama uþimtità patá karjeros laiptelá moteris turi pademonstruotidaug geresnius pasiekimus.Japonø tyrimai parodo, kad jie daugiaunei du kartus turëtø virðyti á atitinkamàpostà pretenduojanèiø vyrø pasiekimus.Dar viena problema – vadinamieji„bendradarbiavimo tinklai“, á kuriuosmoterys irgi vangiai átraukiamos. Mokslinëjevisuomenëje svarbu bûti matomam.Todël mokslinës karjeros pradþiojeyra siûloma rinktis, pavyzdþiui, ryðkiàsavo pasiekimais grupæ ir remiantá vadovà,kuris jau ankstyvuose karjeros etapuosepasiûlytø jaunam mokslininkui pristatytisavo ir net grupës rezultatus mokslineivisuomenei, sudarytø sàlygas dalyvautikonferencijose, konkursuose, vëliaukomitetuose, tarybose ir taip padëtøsusidaryti „matomo“ mokslininkoávaizdá. Tokiems mokslininkams lengviaugauti tyrimams reikalingus resursus, sukurtidideles mokslines grupes, galinèiasspræsti didesniø pastangø reikalaujanèiusðiuolaikinius uþdavinius. Negalëdamos1 pav. Lyèiø skirtumai ávairiose mokslinëse pozicijosepasidþiaugti tokiu vyrø „palaikymu“, moteryslieka nematomomis vyrø idëjø ágyvendintojomis,o ambicingosios priverstosrinktis mokslo sritá, kurioje gali dirbtivienos.„Taèiau situacija kinta moterø naudai.Mokslinis eksperimentas vis daþniau modeliuojamaskompiuteriu, jam atliktinaudojami fabrikiniai prietaisai, todël vyriðkajëga, buvusi svarbiu faktoriumiankstyvuose eksperimentinio mokslo vystymosietapuose, vaidina vis menkesnávaidmená. Taigi ateina laikas, kai iðsilavinusi,darbðti ir protinga moteris turi visdaugiau galimybiø uþimti tinkamà vietàpo saule. Dël ðios prieþasties artimiausiojeateityje turëtø pakisti ir moksleáprastos vyriðkos „þaidimo“ taisyklës. Taileistø geriau atsiskleisti moters gebëjimamsir sudarytø jai sàlygas be vyriðkoselgsenos metodø sëkmingai siekti karjerosmoksle“, – svarsto doc. D. Ðatkovskienë.D. Ðatkovskienë sako, kad diskriminacijaypaè jauèiama tada, kai vyksta konkurencinëkova dël postø, galinèiø paveiktifinansinæ ar dalykinæ mokslininkolaisvæ. Ðtai èia ir pradeda veikti sociologønet atskiru terminu ávardintas „senøberniukø klubo“ principas: ávairiose atrankosir vertinimo komisijose posëdþiaujantysvyrai palaiko vyrus. Daugelismoterø su tuo susitaiko ir per daugaktyviai karjeroje nesiekia. Juolab kad josir nemokomos to nuo maþens. Taèiau tos,kurios apgynusios daktaro disertacijaspasitraukia ið tiksliøjø mokslø, paprastaipadaro puikià karjerà versle, politikojear kitose veiklos srityse.„Ateina laikas, kai iðsilavinusi,darbðti ir protinga moteristuri vis daugiau galimybiø uþimtitinkamà vietà po saule.“Trys Baltijos ðalys spræsmoterø moksle problemasNeseniai Lietuvos fizikës inicijavo irlaimëjo Europos Komisijos 6-osios bendrosiosprogramos finansuojamà tarpregionináprojektà „Baltijos ðaliø bendradarbiavimotinklas: moterys tiksliuosiuosemoksluose ir aukðtosiose technologijose“(BASNET). Projektas skirtasmokslininkiø problemoms Baltijos ðalysespræsti. Jo dalyviai pasiryþæ sukurti moterømoksle strategijà – pirmà tokià netik ðalyje, bet ir visoje Rytø Europoje.Kodël bûtent tikslieji mokslai? Atsakymaspaprastas – tikslieji mokslai yra labaisvarbûs suvokiant pasaulá, kuriamegyvename. Ðios srities mokslininkai savopasiekimais daro didelæ átakà ekonominiam,kultûriniam vystymuisi ir þmoniøgyvenimo kokybei. Tikslieji mokslairemiasi matematine logika, yra ganëtinaiiðvystyti ir dirbanèiø ðioje srityjemokslininkø darbo rezultatai gali bûti ganaobjektyviai ávertinti. Be to, moterø ðiojesrityje yra ypaè maþai, jei lyginsime sukitomis mokslo sritimis. Tad jeigu diskriminacijapagal lytá egzistuoja, èia ji turibûti matoma ryðkiausiai. Taigi objektastyrimui pasirinktas gana vykusiai.Anot BASNET projekto koordinatorësdoc. Dalios Ðatkovskienës, visos trysBaltijos valstybës turi panaðià, paveldëtàið Sovietø Sàjungos, mokslo struktûrà.Panaði ir regiono mokslo vystymosiistorija. Todël galima tikëtis, kad ir moterøproblemos èia panaðios. „Numato-24


„Ðiuolaikiniam mokslui yrabûtinas gabiø tiksliesiemsmokslams moterø indëlis.“ma iðtirti, kaip ávairûs faktoriai veikiamoters mokslininkës karjerà. Tikimasigauti atsakymus á klausimus, kuo moterispatraukia tikslieji mokslai, koks mokytojøir tëvø vaidmuo renkantis bûsimàprofesijà, kaip veikia moters karjeràjos vyro poþiûris á mokslà, bendravimokultûra moksliniame kolektyve ir,aiðku, egzistuojanti mokslo sistema. Taippat tikimasi rasti atsakymà á klausimus,ar vienodai lyèiø lygybës problemàmoksle suvokia vyrai ir moterys, dirbantystiksliuosiuose moksluose. „Deja,mokslininkai nedaug dëmesio skiria savoproblemoms nagrinëti, lyg jø ið visonebûtø“, – sako Dalia Ðatkovskienë.Projekte numatyta atlikti iðsamius sociologiniustyrimus visose trijose Baltijosðalyse, kurie leistø nustatyti faktorius,lemianèius neproporcingai maþàmoterø skaièiø moksle. Tyrimø rezultataibus panaudoti moterø moksle strategijaikurti. Pasak docentës, ðiuolaikiniammokslui yra bûtinas gabiø tiksliesiemsmokslams moterø indëlis. Tarpprojekto partneriø – ne tik pagrindiniaiBaltijos ðaliø universitetai, moksliniø tyrimøinstitutai, bet ir visø trijø Baltijosðaliø Mokslo ir ðvietimo ministerijos.Projekte taip pat dalyvauja Lenkijos fizikødraugija ir Bukareðto universitetasbei technikos universitetai, kuriuosetiksliuosiuose moksluose dirba moterys.Sukûrus Baltijos ðaliø bendradarbiavimotinklà, jungiantá moterø mokslininkiødarbo grupes, profesines mokslininkøsàjungas bei atitinkamas valstybinesinstitucijas, atsakingas uþ mokslo politikà,bus galima koordinuoti nacionalinesir regionines pastangas formuojantpolitikà moterø moksle problemaispræsti.Strategija turëtø padëti moteriai jaustisjaukiau mokslo pasaulyje, sudarytøsàlygas jai lygiomis teisëmis su vyrais dalyvautisprendþiant mokslo klausimus.„Mes negalime pakeisti tradicijø, taigiturime keisti mokslo sistemà“, – aiðkinodocentë D. Ðatkovskienë.Uþsimezgæs bendradarbiavimas turëtønenutrûkti ir pabaigus projektà. SukurtaBaltijos ðaliø mokslininkiø duomenøbazë ir informacinë sistema sudaryspagrindà platesniam profesiniambendradarbiavimui regione, o periodiðkaiatliekamas situacijos monitoringasleis nustatyti naujos strategijos privalumusir trûkumus.Moterø diskriminacijamoksle – pasaulinëproblemaApie moterø ir vyrø nelygybæ moksleLietuvoje prabilta neseniai. Prieð keleriusmetus Atviros Lietuvos fondo iniciatyvabuvo atliktas tyrimas apie akademinëskarjeros vystymàsi lyèiø lygybëspoþiûriu. Tyrimo iðvadose skelbiama,kad „neþiûrint á pakankamai svarømoterø reprezentavimà moksle – tiktreèdalis mokslininkø Lietuvoje yra moterys.Lietuvos mokslo bendruomenëjeegzistuoja neformali moters mokslininkësprofesionaliosios karjeros stabdymopraktika, kuri pasireiðkia ne tiek aukðtesniomokslinio laipsnio ágijimo tvarka,kiek aukðtesnio mokslinio vardo beipozicijos suteikimo praktika. Pastarojodeðimtmeèio moterø mokslininkiø, turinèiøpedagoginius vardus, skaièiausakivaizdus maþëjimas leidþia daryti prielaidà,kad moterys Lietuvos aukðtojomokslo darbo rinkoje yra diskriminuojamos.Moters diskriminacijos ðaknys visøpirma glûdi Lietuvos patriarchalinëjekultûroje. Moters asocijavimas visøpirma su pareigomis ðeimai yra tarpsvarbiausiø subjektyviø ir objektyviøprieþasèiø, stabdanèiø moters profesinækarjerà, tuo paèiu ir moksle“.Tarptautiniu tarpvalstybiniu lygiu lyèiølygybës problema moksle pirmà kartabuvo iðkelta 1995 m. Pekine vykusiameJungtiniø Tautø moterø kongrese.Ðiam klausimui didelá dëmesá skiria EuroposSàjunga. Strateginiame EuroposKomisijos veiklos plane numatoma iki2010 metø Europos Sàjungoje sukurtikonkurencingiausià mokslinëmis þiniomispagrástà ekonomikà. Pastaraisiaismetais Europos komisija inicijavo du dideliuseuropinius projektus lyèiø lygybësmoksle klausimams Vakarø ir RytøEuropos ðalyse: ETAN ir ENWISE. Europojenuolat atliekamas moterø mokslestatistinis monitoringas. Prie EuroposKomisijos nuo 1999 m. veikia Helsinkiogrupë „Moterys moksle“, sudarytaið ekspertø ir valstybiø-nariø atstovø, daranèiødidelæ átakà nacionalinei, regionineiir Europinei mokslo politikai. Ðiosgrupës pastangø dëka ðaliø bendru sutarimuðiemet buvo priimtas ambicingasiððûkis – siekti, kad artimiausiu metumoterø skaièius mokslo valdymo organuosepadidëtø iki 26 proc.Apie moterø mokslininkiø diskriminavimà2006 metais prakalbo ir EuroposKomisija. Vasario mënesá buvo iðplatintasvieðas praneðimas, kuriame teigiama,kad daugelis talentingø Rytø Europosir Baltijos ðaliø mokslininkiø neturigalimybës dalyvauti gerai finansuojamuosetyrimø projektuose, nes jø vietàuþima kolegos vyrai. EK tokià padëtápavadino „talentø eikvojimu“. NaujojeEuropos Komisijos ataskaitoje teigiama,kad nors daugiau kaip treèdalis RytøEuropos ir Baltijos ðaliø mokslininkøyra moterys, daugelis jø dirba srityse,kuriø tyrimams ir taikomajai veiklaiskiriamas menkas finansavimas. Todëlmoterys yra iðstumiamos ið konkurencingøir gerai finansuojamø programø,ir taip kenkiama visai talentingø mokslininkiøkartai.Nustatyta, kad vyrai triskart daþniaunei moterys uþima aukðtus akademiniuspostus. Nors moterys ir sudaro daugumàuniversitetø dëstytojø, jø karjeradaþnai baigiasi þemesnëmis pareigomis.2007-ieji paskelbti Europos lygiø galimybiømetais. Tad moterø moksle problemair Vilniaus universiteto koordinuojamasBASNET projektas ágaunaypatingà prasmæ.V. Naujiko nuotr.25


ávertinimaiNobelio premija –Emmy NoetherAlfredas Nobelis, nusprendæsskirti savo milijonus premijaiuþ mokslo pasiekimus, pageidavo,kad jà kasmet gautø þmonës,atneðæ pasauliui daugiausianaudos. Taèiau tarp keliøðimtø laureatø moterys sudarovos tris procentus. Tarp apdovanotøtiksliøjø mokslø atstovømoterø vos kelios. Ðiandienosdemokratiðkame pasaulyje pasigirstanuomoniø, kad bûtøkur kas daugiau Nobelio premijoslaureaèiø, jei ne ilgus metustrukusi jø diskriminacija.Trumpa paþintis su moterimis,padariusiomis ryðkiausius atradimustiksliøjø mokslø istorijoje,taèiau ne visada vyrøtinkamai ávertintomis.Maria Skùodowska-Curie(1867–1934) – lenkø irprancûzø mokslininkë, vienaið radiologijos sritiespradininkiø, du kartus apdovanotaNobelio premija.Pirmoji moteris, gavusi Nobeliopremijà: 1903 m.áteikta Nobelio premija fizikossrityje uþ radiacijos tyrimus,o 1911 metais – Nobeliopremija chemijos srityjeuþ polonio ir radþio atradimà,izoliavimà ir savybiøtyrimus. Ji savo atradimaisnutiesë kelià atominei fizikaibei vëþio gydymui. Cheminiselementas kiuris (96elementas, Cm) pavadintasjos ir jos vyro garbei.(1882–1935) – vokieèiømatematikë, dirbusi profesoreVokietijoje, Goethe‘suniversitete. Ji plëtojo naujàalgebros kryptá, vadinamàbendràja arba abstrakèiàjaalgebra. Noether varduyra pavadinta fundamentaliteorinës fizikos teorema(Noether teorema).Jos matematiná ánaðà á fizikà,kaip be galo svarbø irreikðmingà, ávertino jau tometo didieji fizikai, taèiaupo ilgø diskusijø Nobeliopremija matematikei skirtanebuvo.Irene Joliot-Curie(1897–1956) – garsiosiosMarijos Curie dukra. Mamosmeilæ mokslui paveldëjusimokslininkë, Sorbonosuniversiteto profesorë,1935 m. pagerbta Nobeliopremija chemijos srityje uþnaujø radioaktyviø elementøsintezæ.26


uþ moters protàGerty Radnitz Cori(1896-1957) – Australijosir Amerikos biochemikë,1947 metø Nobelio premijoslaureatë medicinos srityjeuþ glikogeno tyrimus irjo savybiø atskleidimà beipoveiká þmogaus organizmui.Fiziologai pripaþino,kad ðis moters atradimasyra „vienas svarbiausiøðiuolaikinës biochemijospasiekimø“, kuris tapo hormonøbei fermentø veikimokoncepcijos pagrindu.Dorothy Crowfoot HodgkinRita Levi-Montalcini(1909– ) – italø ir amerikieèiøbiologë, 1986 m. gavusiNobelio premijà medicinossrityje. Karo metais,bijodama susidorojimo,mokslininkë slaptai vykdëtyrimus savo namuose. Vëliauiðvykusi á JAV tapo Vaðingtonouniversiteto profesoreir atskleidë nerviniø làsteliøaugimo faktoriø. Josatradimas padarë perversmàneurobiologijos srityje, ypaètai padëjo tiriant klinikinessmegenø traumas.(1910–1994) –Nobelio premijoslaureatë chemijos srityje.Apdovanojimà 1964 m.pelnë iðplëtojusi medþiagøanalizæ rentgeno spinduliais.Po aðtuoneriø metø tyrimøiððifravo vieno svarbiausiøvitaminø – B 12– struktûrà.Mokslininkë tapo antràjamoterimi Anglijos istorijoje,gavusia ordinà „Uþ ypatingusnuopelnus“.Maria GoeppertMayer(1906–1972) – vokieèiø iramerikieèiø fizikë, tyrusibranduolio sandarà. Kalifornijosuniversiteto profesorë1963 m. tapo Nobeliopremijos laureate fizikossrityje uþ atskleistà branduolioapvalkalo struktûrà.Lise Meitner(1878–1968) – fizikë,Makso Planko asistentë, sukolegomis vyrais tyrusi ra-Barbara McClintock(1902–1992) – amerikieèiømokslininkë, 1983 m.gavusi Nobelio premijà medicinossrityje uþ atradimusir indëlá á genetikos mokslà.Moteris atskleidë mobiliuosiusgenetinius elementus,kurie paaiðkino daugelá genetiniøorganizmø procesø.Jos amþininkai paþymi, kadmokslininkë visuomet darbuodavosiviena, taèiau savodarbuose ir iðvadose kànors teigdama visada raðydavo„mes su kolegomis“.dioaktyvumà. 1918 m. atradonaujà radioaktyvø elementàprotaktiná (Pa), apiekurá mokslininkës kolegapaskelbë tik po Antrojo pasauliniokaro. Vykstant karuiþydø kilmës mokslininkëL. Meitner dirbo Nobelioinstitute, kur atskleidënaujà atomo skilimo tipà iriðaiðkino branduolinësgrandininës reakcijos sistemà.Taèiau Nobelio premijàuþ iðradimà gavo jos kolega.Tuo metu tai sukëlë nevieno nusipelniusio mokslininkopasipiktinimà.Pagal http://carbon.cudenver.edu/stc-link/bkrvs/satclass/nobel.htm parengë Ona MACKONYTË27


IT erdvëKova su kompiuteriniaisvirusais – amþinaOna MACKONYTËOnos Mackonytës nuotr.28Kompiuteriniø virusø niekas niekadaneiðnaikins. Taip mano vienos garsiausiøpasaulyje antivirusinës programoskûrëjas rusas Jevgenijus Kasperskis.Jau daugiau nei septyniolika metø kovojantissu kompiuteriø virusais specialistastikina, kad kol pasaulyje gyvuospinigai, bus kuriami ir virusai.veik visi sukuriami kompiuteriniai virusaiyra kriminaliniai. Sukèiai kuria virusus,kuriø pagalba galëtø bet kokiais bûdaisgauti pinigø. O bûdø esama labaiávairiø. Vieni virusai ið þmoniø asmeniniøar ámoniø kompiuteriø surenka informacijàapie bankø sàskaitas, jø numerius,slaptaþodþius ir perduoda virusøkûrëjui. Ðis, turëdamas reikiamà informacijà,gali vogti pinigus. Kiti virusaivagia informacijà apie kompiuteriniusþaidimus. Rytø ðalyse kompiuteriniaiþaidimai yra klaikiai populiarûs, rytieèiaitiesiog pasimaiðæ dël ðiø þaidimø.Esmë ta, kad kai þmogus pradeda þaistikompiuteriná þaidimà, kuriame pagrindinávaidmená atlieka koks nors personaþas,jis ið pradþiø neturi nieko – taspersonaþas yra „basas“. Vëliau jis kovojasu kitais personaþais ir po truputáJûs jau beveik du deðimtmeèiuskuriate antivirusines programas.Kaip kilo mintis kovoti su virusais?Pirmasis kompiuterinis virusaspasaulyje atsirado 1981 metais.Já sukûrë amerikieèiø studentas.Tas virusas nebuvo nei pavojingas,nei kenksmingas – jis tiesiogá kompiuterio ekranà iðmesdavopaveiksliukus bei kità grafinæmedþiagà, kuri trukdydavo dirbti.O að pats asmeniðkai su kompiuteriniaisvirusais susidûriau 1989 metais.Tuo metu pasaulyje buvo apie deðimtskirtingø virusø, ir vienas ið jø kaþkaipatsitiktinai „áðliauþë“ á mano kompiuterá.Net neásivaizduoju, kaip jis pas maneatsirado. Ið kompiuterio virusà að paðalinau,bet ið smalsumo iðsisaugojau já.Kai paþaidþiau su virusu ir já patyrinëjau– patiko. Taip ëmiau vienà po kito„kolekcionuoti“ randamus virusus. Ir visdar renku juos iki ðiol. Dabar mano kolekcijojedaugiau nei milijonas egzemplioriø.Kodël þmonës kuria kompiuterinius virusus?Prieð kokius 10 ar 15 metø virusus kurdavomoksleiviai ir studentai. Tai buvotik nekaltas chuliganizmas. Dabar virususraðo tie, kurie siekia pasipelnyti. Bekaupiaturtus – namus, þemes,pinigus. Þaidimo esmë – kad pagrindinisherojus sukauptø kuodaugiau turtø. Kai kurie ðiø þaidimøþaidëjai nenori laukti, kolkompiuterinis personaþassukaups turtø, jie nori ið kartopradëti þaidimà su jau pajëgiuherojumi. Taigi yra specialioskompanijos, kurios ðiuos þaidimusþaidþia – t. y. þaidþia tol, kolpersonaþas tampa turtingas ir tada jau„áþaistà“ þaidimà parduoda þaidimø mëgëjams.Kompiuteriniai virusai, kuriesurenka informacijà apie kompiuteriniusþaidimus, prasibrauna á tokiø þaidëjøkompiuterius ir pavagia jau „paruoðtà“– turtingà – personaþà. Kai pavagia– programiðiai parduoda já kitiemsþaidëjams. Tai dar vienas puikus bûdaspasipelnyti.Kuo tuomet skiriasi programiðius nuokompiuteriniø virusø kûrëjo?Ir skiriasi, ir nesiskiria. Skirtumas tikterminuose. Programiðiais anksèiau buvovadinami programuotojai, kurie gilinosiá kompiuterines programas, jas studijavo,kûrë ir puikiai iðmanë. „Programiðius“anksèiau buvo labai pozityvusterminas, juo besivadinantis þmogus galëjobûti laikomas profesionaliu kom-


piuteriø specialistu. Panaðiai kaip gerasspecialistas mechanikas, kuris tobulai iðmanoautomobilio sandarà ir veikimà.Dabar terminas „programiðius“ ágavo neigiamàatspalvá. Jei anksèiau programiðiøgalima buvo palyginti su profesionaliumechaniku, tai dabar jis vis daþniau lyginamassu profesionaliu automobiliø vagimi,kuris, kaip minëjau, tobulai iðmanoautomobilio sandarà ir veikimà, bet savoþinias naudoja nedorais tikslais.Ar labai sudëtinga rasti þmogø, kuris sukûrëvirusà?Priklauso nuo to, ar tas þmogus protingas.Atsakymas á ðá klausimà gali bûti lygiaitoks pat, kaip ir „ar sudëtinga surastiþmogø, kuris apiplëðë butà“? Daþniausiaiákliûva kvailesni vykdytojai, o jiems vadovaujantysvirusø kûrëjai sugeba iðsisukti.Bausmë visiðkai tokia pati kaip ir uþ apiplëðimàar pagrobimà – ið kriminaliniø nusikaltimøserijos. Trys Rusijos programiðiaispalio mënesá ákalinti aðtuoneriemsmetams. Kali tokie kompiuteriniai nusikaltëliaikaip ir kiti kaliniai – neturi galimybësnaudotis nei kompiuteriais, nei kitomissusisiekimo priemonëmis. Rusijoje,turiu pastebëti, kalëti yra labai blogai,nes rusiðki kalëjimai ir jø vidinë tvarka nëkiek nepakito – sàlygos klaikios. Amerikieèiøprogramiðiai kali ilgiau, bet sàlygosjø kalëjimuose yra geresnës.Taip pat galiu pastebëti, kad ðitokie pavieniaikompiuteriniø nusikaltëliø suëmimai– tik ledkalnio virðûnëlë. Programiðiøyra labai daug, taèiau juos pagauti labaisudëtinga, nes daþniausiai tokios piniginësmachinacijos yra tarptautinës. Pavyzdþiui,rusai puola anglus, ið Izraelio pasipylëvirusai taip pat á Didþiàjà Britanijà,Brazilijos programiðiai nusitaikë á Ispanijà,kinai puola JAV. Bëda ta, kad nusikaltimaivykdomi kitos ðalies teritorijoje.Kai, pavyzdþiui, Ispanijoje kas nors pasigendadidelës pinigø sumos banke, pareiðkimasapie nusikaltimà yra perduodamasIspanijos pareigûnams, taèiau patsnusikaltimo þidinys yra Brazilijoje. TaigiIspanø teisësauga turi susisiekti su brazilais.Atskleisti tokius tarptautinius nusikaltimusreikia nemaþai laiko. Daþniausiaijie lieka neatskleisti.Kiek laiko reikia sukurti antivirusinæ programà?Sukurti antivirusinæ programà apskritai– viso gyvenimo esmë. Paraðyti programàkonkreèiam virusui nukenksmintitrunka nuo keliø minuèiøiki savaitës.Sudëtingiausia sukurtine konkretausviruso antivirusinæ programà, o tokià,kuri nuolat palaikytø vis atsinaujinanèiustos paèios rûðies virusus neutraliojebûsenoje. Per dienà gauname ðimtuslaiðkø su virusais. Juos siunèia kompiuteriøvartotojai, taèiau tai dar ne viskas.Virusus internete rankiojame ir patys.Turime kelias programas, vadinamuosius„lipdukus“, kurie prie savæs pritraukiavirusus ir siunèia á mûsø duomenøbazæ. Taip pat yra programa „Valkata“,kuri valkiojasi po internetà ir ieðko paèiøávairiausiø virusø.Kiek laiko jums tenka praleisti prie kompiuterio?Anksèiau prie kompiuterio prasëdëdavaupo dvylika–keturiolika valandø,vëliau – nuo aðtuoniø iki deðimties. Pastaruojumetu, kai tenka keliauti po pasaulá,pakanka poros valandø pasitikrintielektroniná paðtà. Dabar stengiuosi daugiaubendrauti su þmonëmis ir neuþsisëdëtiprie kompiuterio ilgiau nei ðeðiasvalandas.Kokios, jûsø manymu, antivirusiniøprogramø perspektyvos ateityje?Tikriausiai tradiciniai virusai, kuriødabar pilnas internetas, gyvens ir toliau,taèiau nieko ypatingai baisaus vartotojamsjie nepadarys. Kriminaliniai virusaivis labiau stiprës, darysis vis sunkiaususekami ir kovoti su jais bus vis sunkiau.Taip yra dël to, kad ir programiðiøpasaulyje vyksta natûrali atranka – kvailinusikaltëliai pakliûna uþ grotø, o protingilieka nesusekti. Jie kurs vis naujastechnologijas, kurios leistø vogti pinigus.Antivirusiniø programø kûrëjai niekadanesugebës sukurti tobulai saugiosoperacinës sistemos. Jei tokia ir bûtø sukurta– ji bûtø labai sausa ir neádomi.Tai galima palyginti su oro uostu – tenþmonës apieðkomi ir gali jaustis saugûs,taèiau ar jie jauèiasi gerai, kai ið jø atimavisus kitiems keleiviams grësmæ kelianèiusdaiktus? Ko gero, ne. Taip ir susaugia operacine sistema – jei ji bus tobulaiapsaugota nuo bet kokio viruso,dirbti su ja bus tiesiog neámanoma, nesapsauga labai apribos visas sistemos galimybes.Taigi tenka rinktis: arba saugumas,arba laisvë. 100 procentø saugumonebus niekada.„Þymiausi“ virusai„Brain“ (1986) – manoma, kad tai yrapirmasis PC kompiuteriø genèiai skirtasvirusas. Jis nieko kenksmingo nedarë, tik„paderindavo“ kompiuterá taip, kad kraudamasisjis iðvestø á ekranà vienos programinësárangos parduotuvës Pakistanekontaktus. Netrukus parduotuvei tekokeisti savo telefono numerá...„Morris Worm“ (1988) – pirmasis „kirminas“.Autorius irgi nenorëjo niekam pakenkti,taèiau dël jo padarytos klaidos(kirminas pakartotinai „apsigyvendavo“jau uþkrëstame kompiuteryje) „pakibo“nemaþa dalis tuometinio interneto serveriø.CIH (Èernobylio virusas) (1998) laikomasvienu ið pavojingiausiø plaèiai paplitusiøvirusø, nes galëjo paþeisti ne tik kompiuteriøkietuosiuose diskuose esanèià informacijà,bet ir BIOS – vidinæ programà,be kurios kompiuteris nepasikrauna.„Melissa“ (1999) – virusas, plintantis„Microsoft Word“ failuose, þaibiðkai paplitoper vienà savaitgalá, sukeldamas nemaþøproblemø el. paðto serveriams beimilþiniðkas interneto apkrovas.„Loveletter“ („I Love You“) (2000) –iðplito dar greièiau uþ „Melisà“. Dël þaibiðkaipakilusiø paðto serveriø apkrovø irdaugybës sugadintø duomenø laikomasbrangiausiai kainavusiu kompiuteriniu virusuistorijoje.„Klez“ (2001) – nors el. paðtu virusaiplito ir anksèiau, ðis buvo turbût pirmasis,maskuojantis tø laiðkø siuntëjà. Dëlto buvo labai sunku identifikuoti, ið ko atëjouþkrëstas laiðkas.„MyDoom“ (2004) – laikomas greièiausiaiel. paðtu plintanèiu virusu. Nepraëjusnë kelioms valandoms po jo vieðo debiuto,visame pasaulyje tinklalapiø krovimogreitis sulëtëjo daugmaþ perpus.Parengë Rimas KUDELIS29


etos kalbosretos kalbosJaponologija –viena populiariausiøspecialybiøVioleta DEVËNAITËSusidomëjimas japonø kultûrabei kalba suintensyvëjoLietuvai atgavus Nepriklausomybæ.Prie to tikriausiainemaþai prisidëjoJaponijos vyriausybiniø organizacijøbei ávairiø fondøpastangos populiarinti savoðalies kultûrà Lietuvoje.Daug þmoniø domisi tradicineJaponija, taèiau pastaruojumetu galima pastebëtiir kità tendencijà – atsirandavis daugiau jaunimo,besiþavinèio ðiuolaikinëskultûros elementais, pavyzdþiui,manga (japoniðki komiksai)ir anime (japoniðkianimaciniai filmai).Vienintelë vieta Lietuvoje, kur galimastudijuoti japonologijà, yra Vilniaus universitetoOrientalistikos centras, siûlantisjaponologijà kaip vienà ið lyginamøjø Azijosstudijø specializacijø. Orientalistikoscentras atkurtas 1993 metais. Ið pradþiøbuvo dëstomi ávairûs kalbiniai ir kultûriniaikursai, o nuo 2000 metø rudens glaudþiaibendradarbiaujant su socialiniaispartneriais, ávairiomis valstybinëmis institucijomispradëta lyginamøjø Azijos studijøpagrindiniø (bakalauro) studijø pakoposprograma, pagal kurià rengiami arabistikos,sinologijos, japonologijos ir indologijosspecialybiø studentai. Japonologijosspecializacija nuo pat pirmosios 2000metais priimtos studentø laidos buvo vienaið populiariausiø specialybiø Vilniausuniversitete. Todël èia studijuoja tik patysgabiausi jaunuoliai. Priëmimas vyksta kasantrus metus. Programos tikslas – rengtispecialistus, gebanèius analizuoti ir tirti pagrindiniusðalies kultûrinës raidos dësningumus,tarpkultûrinio bendravimo ypatumusir strateginio bendradarbiavimo su Japonijaperspektyvas.Tam, kad ágytø fundamentaliø þiniø apieJaponijos kultûriná savitumà, suvoktø savitasregiono problemas ir gebëtø jas analizuoti,japonologijos specializacijos stu-30


dentai, be kalbos studijø, klauso ir ávairiøspecialybës paskaitø tiek apie tradicinæ,tiek apie ðiuolaikinæ Japonijà. Privalomøjødalykø sàraðe yra japonø literatûra,Japonijos istorija ir civilizacija,Japonijos kultûrinë archeologija, Japonijosvaizduojamojo meno istorija, Azijoskultûrinë antropologija, bendrojiAzijos istorija, religijotyros ávadas ir pan.Orientalistikos centras yra pasiraðæsbendradarbiavimo sutartis su trimis Japonijosuniversitetais, todël geriausi studentaikiekvienais metais turi galimybæiðvaþiuoti á Japonijà studijuoti kalbà irkultûrà.Orientalistikos centre veikianti bibliotekayra atvira tiek centro studentams,tiek visiems, besidomintiems Azijos regionu.Ji kiekvienais metais yra gausiaipapildoma tiek vyriausybiniø Azijos ðaliøfondø, tiek pavieniø filantropø dëka.Be teoriniø kursø, intensyviai dëstomair japonø kalba, kuriai skiriamas didelisdëmesys – ji tampa árankiu besigilinantá konkreèià pasirinktà temà, nestam neiðvengiamai reikia turëti ágûdþiøstudijuoti literatûrà originalo kalba. Kalbosmokymuisi ypaè pasitarnauja ir moderniosauditorijos, árengtos Japonijosfondo bei kitø fondø lëðomis. Galimybæiðmokti ðià kalbà turi ne vien tik Orientalistikoscentro japonologijos specializacijosstudentai. Orientalistikos centrastaip pat siûlo ir japonø kalbos kursus visiemsbesidomintiems, dëstomus centroRytø kalbø mokykloje.Japonø kalba yra agliutinacinë, pasaulyjeja kalba virð 130 milijonø þmoniø.Nëra vieningos teorijos, aiðkinanèios japonøkalbos kilmæ – manoma, kad ji yraizoliuota, taèiau galima rasti vienokiø arkitokiø sàsajø su kinø bei korëjieèiø kalbomis.Viena sudedamøjø Japonijos raðtosistemos daliø – hieroglifai – buvo perimtiið Kinijos per Korëjà ir raðytinëjekalboje pradëti taikyti maþdaug VII amþiuje.Dabartinëje japonø kalboje vartojamaapie 5000 hieroglifø, taèiau, norintlaisvai skaityti laikraðèius bei groþinæliteratûrà, pakanka mokëti 2000. Norsjaponø kalba daugeliui asocijuojasi bûtentsu hieroglifais, be jø japonø raðtosistemoje yra ir dvi skiemeninës abëcëlës– hiragana ir katakana. Katakana skirtaskoliniams ið visø uþsienio kalbø (iðskyruskinø) uþraðyti. Ji taip pat naudojamauþsienietiðkiems geografiniams pavadinimams,uþsienieèiø vardams ir pavardëmsir pan. uþraðyti. Hiragana reikalingagramatinëms dalelytëms, kaitomøþodþiø galûnëms bei þodþiø, turinèiøper daug sudëtingà hieroglifinæ iðraiðkà,uþraðyti.Nors su pirmàja kliûtimi – tarimo problemomis– pradëjus mokytis japonøkalbos nesusiduriama, nes ðios kalbos tarimasyra labai paprastas, japonø kalbayra gana sunki dël sudëtingos gramatikosbei raðto sistemos, taip pat dël keliøkalbos stiliø egzistavimo ir ðnekamosiosbei raðytinës kalbos leksikos skirtumø.Raðytinëje japonø kalboje sutinkame nemaþaikiniðkos kilmës þodþiø kango. Jiesudaromi ið dviejø ar daugiau hierogliføir tariami pagal on‘yomi – kiniðkos kilmëstarimà, tik pakeistà pagal japonøkalbos fonetikà. Tuo tarpu ðnekamojojekalboje dominuoja japoniðkos kilmës þodþiaiwago.Japonø kalbà mokanèiø bei ðá regionàiðmananèiø specialistø Lietuvoje visdar trûksta: visø pirma dël to, kad japonologijayra gana jauna specialybë mûsøðalyje. Japonologijos absolventai galidirbti kvalifikuotais specialistais kultûros,ðvietimo, valstybës valdymo, þiniasklaidosir verslo srityse, kur reikalingosgeros Azijos regiono kalbos, kultûros, istorijos,filosofijos, religijos, meno þiniosbei kritinio màstymo gebëjimai.31


parodaNeatskleista gydytojoVincentogyvenimo pusëSilvija STAKULIENËVilniaus universiteto Medicinos fakulteto fojë prie Didþiosiosauditorijos eksponuojama kilnojamoji paroda „Medicinosmokslø sklaida senajame Vilniaus universitete 1781–1832metais“, skirta 225-osioms Medicinos fakulteto metinëms.Dokumentinë, ikonografinë ir spausdintinë XVIII–XIX a.medþiaga suteikë galimybæ giliau paþvelgti á aukðtojo medicinosmokslo iðtakas Lietuvojelabai trumpu, bet reikðminguistoriniu laikotarpiu(1781–1832), supaþindinti Vilniausuniversiteto bendruomenæir visus besidominèiusmedicinos istorijos paveldu sudar maþai þinomais faktais.Plaèiau pasakojame apie ikiðiol dar menkai mûsø visuomenëjepopuliarintà þymø tometo dailininkà ir medicinosgydytojà Vincentà Smakauskà(1797–1876).Vincentas Smakauskas.Autoportretas.Aliejus, drobë.Iki ðiol istoriografijoje nepakankamaiatskleista V. Smakausko meninë kûrybair jos átaka nûdienos medicinai bei dailei.Ðio menininko ir gydytojo gyvenimeatsispindi meto tarp dviejø 1831 m. ir1864 m. sukilimø koloritas. Þymus menotyrininkasV. Drëma (1910–1995), konepusæ gyvenimo po kruopelytæ rinkæsfaktus apie ðá kûrëjà ir iðleidæs monografijà(V. Drëma. Vincentas Smakauskas.V. 2001), pavadino já „asmenybe tarsiið bedugnës iðkelta“. Savo kûryba dailininkas80 metø pralenkë pasaulinësdailës raidà ksilografijos srityje, nes autorineksilografija Europoje susidomëtatik paèioje XIX a. pabaigoje, kai imta32


SmakauskoVincentas Smakauskas. Steponas Batoras ásteigia Vilniaus akademijà. Aliejus, drobë.33


parodaVincentas Smakauskas. Þydø vestuvës. Aliejus, drobë.34tojo darbas bûsiàs patikimiausias pajamøðaltinis, 1831 m. ástojo á Vilniaus universitetoMedicinos fakultetà, kurá baigë1836 m. Medicinos praktikà V. Smakauskasatliko dirbdamas dvaro gydytojuÐvenèioniø apskrityje, Paliesyje.1841 m. gráþo á Vilniø tikëdamasis ási-V. Smakausko laiðkas I. J. Kraðevskiui(fragmentas)þavëtis spalvotais japonø medþio raiþiniais.Tad 1842–1846 m. V. Smakauskasbuvo vienintelis dailininkas Europoje,pats raiþæs savo pieðinius ið medþio. Kûrëjasliko nesuprastas to meto Lietuvosvisuomenës, niekas nepirko ir nesidomëjojo kûryba, nors darbuose „prasiverþëvisas jo emociniø iðgyvenimø iraistrø vulkanas“ (V. Drëma, p. 228). Ðisimpulsyvios, jautrios prigimties, neeiliniøgabumø menininkas pastebëtas tikpraskleidus poros ðimtø metø uþdangà.V. Smakauskas Vilniaus universitete1817–1822 m. studijavo tapybà, 1823–1829 m. tæsë studijas Peterburgo dailësakademijoje, kur uþ tapybos darbus apdovanotaskeliais sidabro medaliais, ouþ kompozicijà „Epaminondo mirtis“(1827 m.) – maþuoju aukso medaliu.1830–1832 m. Vilniaus universitete dirboJ. Rustemo asistentu, dëstë pieðimàir tapybà. Negalëdamas pragyventi iðlaisvos kûrybos, manydamas, kad gydydarbintigydytoju. Èia negavæs darbo, iðvykoið Lietuvos ir 1841–1856 m. dirboVarðuvos miesto gydytoju. Atsakydamasá kritikø priekaiðtus, kad dël medicinosatsiþadëjo tapybos, V. Smakauskas raðë:„Argi galiu kam pakenkti, kad dirbukelis darbus: gydau, pieðiu, tapau, raiþauið medþio, raðau straipsnius...“ (V.Drëma. V. Smakauskas, p. 53). Laisvalaikiujis tapë portretus, peizaþus, daugpieðë. Medþio raiþiniais iliustravo J.Kraðevskio „Vitolio raudà“ (1846 m.),sukûrë iliustracijø L. Rëzos dainø rinkiniui.Bendradarbiavo periodinëjespaudoje. Paraðë moksliniø darbø apieTrakø pilies freskas, dailininkus A. Orlovská,J. Rustemà, V. Vankavièiø, dailëskritikos straipsniø. Istorinëms kompozicijomsir kitiems aliejumi tapytiemsV. Smakausko paveikslams bûdingi klasicizmobei akademizmo bruoþai. Knygøiliustracijoms ir pieðiniams nemaþàátakà turëjo romantizmas.


paveldasI ð V U B M o k s l o m u z i e j a u s f o n d øÁraðas Konstantino Sirvydoþodyne – graþus draugystësir lietuvybës pavyzdysVytautas GRICIUSVUB Mokslo muziejuje saugomitrys Konstantino Sirvydo 1713metø laidos lenkø–lotynø–lietuviøkalbø þodyno egzemplioriai. Kiekvienasið jø, kaip lietuviø raðtijospaminklas, turi didelæ iðliekamàjàmuziejinæ ir mokslinæ vertæ. Betvienà visada atsiverèiu su ypatingujauduliu ir pagarba. Prieþastis– áraðas knygos prieðlapyje:„Mieùam taworcziuj JustinuiSenkowskiui þenkli prietelistesafierawo Ignacas Sudymt’s 1865metunse Birþiele 23 diena Wylniawssymunario“ (Mielamdraugui Justinui Senkovskiuidovanojo draugystës vardan IgnotasSudimtas 1865 metaisbirþelio 23 dienà Vilniaus seminarijoje).Tame paèiameprieðlapyje puoðnus buvusioknygos savininko ranka raðytasekslibrisas: „Ex Libris IgnatiiSudymtt“.Nuo daþno skaitymo þodynasbuvo gerokai nukentëjæs:áriðimas, spëju, iðiræs, „suskaityti“titulinis ir du paskutiniailapai. Prieð dovanojant knygabuvo naujai áriðta, kelipriekiniai lapai paklijuoti,gale áriðti du tuðti lapai trûkstamamtekstui. Áriðimas tipiðkai „vilnietiðkas“,Ignoto Sudimto ekslibrisasir dovanojimo áraðas þodyno prieðlapyjeXIX a. vidurio: virðeliai kartoniniai,o nugarëlë – odos. Áriðimasrankø darbo, labai meniðkassavo paprastumu: knygàmalonu paimti á rankas ir skaityti,joks mûsø dienø áriðimasjam neprilygs. Naujasis þodynosavininkas Justinas Senkovskisranka áraðë trûkstamà tituliná lapàir du paskutinius þodyno lapus.Tekstai transkribuoti tiksliai,matyt, naudotasi kitu geriau iðlikusiuegzemplioriumi. Titulinis lapastranskribuotas kitoje prieðlapiopusëje, nes áriðant tam nepaliktaatskiro tuðèio lapo. Transkripcijosdarytos Vilniuje 1866 m. balandþio2 dienà. Jas suraðë naujasisknygos savininkas Justinas Senkovskis,apie tai byloja áraðas knygosgale: „Scripsi id año 1866 M. aprili2 die Vilna J. Sæk.“.Kaip raðo savo dovanojimo áraðeIgnotas Sudimtas ir Justinas Senkovskis,visa tai vyko 1865–1866 metaisVilniaus diecezinëje kunigø seminarijoje,kuri buvo ásteigta 1582 m. irveikë iki 1944 m. Tai graþus seminaristødraugystës pavyzdys, liudijantisto meto jaunø þmoniø susidomëjimàgimtàja kalba, prasmingai parodytapagarba Vilniaus universiteto profesoriuiKonstantinui Sirvydui.35


tai ádomu10 mokslo hipoteziø.Kas tiesa, o kas – tik mitas?XIX bei XX amþiais, daugëjantmokslo iðradimø, atsiradoir su jais susijusiø spëjimø– kas laukia ateityje vienoar kito sukurto „stebuklo“.Buvo iðkelta ðimtai hipoteziø,atsirado ir ðimtaiskeptikø, bandanèiø paneigtinaujoviø naudà. Pateikiameádomiausius praëjusioamþiaus spëjimus, kuriuoskomentuoja Vilniaus universitetoMokslo reikalø prorektoriusprofesoriusJuozas Vidmantis Vaitkus.361. GarveþiaiRimti mokslininkai árodinëjo, kad karvës,matydamos garveþius, nebeduospieno ir nebesidaugins, o garveþiui pasiekusdidesná nei 20 km/val. greitá vagonuosedings oras ir keleiviai paprasèiausiaiuþdus.Komentaras. Spëjimas nepasitvirtino,o kartu galima manyti, kad ðie pseudomokslininkainebuvo itin rimto elgesioir labai iðsimokslinæ.2. Kosminës raketosKildamos nuo Þemës raketos atmosferojedarys skyles, pro kurias á Þemæsklis radiacija bei dalelës ið kosmoso.Komentaras. Ið dalies tai tiesa, nesmokslininkai yra pateikæ hipoteziø apieraketø sukeltus virðutiniø atmosferossluoksniø dinamikos pakitimus, taip patterðiant atmosferà maþëja ozono sluoksnis,ir dël to trumpabangëultravioletinëspinduliuotë lengviaupasiekia Þemës pavirðiø(bet tai neþymuspoveikis lyginant su kitaisþmoniø veiklos poveikiaistam sluoksniui).Kitoms dalelëmsir spinduliuotei ðie atmosferostrikdymai realiosátakos nedaro.3. Mikrobangø krosnelëPaðildytos deðrelës spinduliuojaskrandyje, o spinduliai, kurie paklius ámaistà ruoðiant já mikrobangø krosnelëje,kaupsis þmogaus organizme ir sukelsvëþinius susirgimus.Komentaras. Ðis teiginys nëra patvirtintas,nors atskiros frazës tezës teisingos:tikrai paðildyta deðrelë spinduliuojadaugiau negu nepaðildyta (kaip irkiekvienas kûnas), taèiau mikrobangos,kurias sugeria maistas, já tik ðildo. Mikrobangødaþniai nesukelia papildomøbiocheminiø reakcijø, kurios lemtø vëþiniussusirgimus. Manyèiau, kad agurkaiyra pavojingesni negu mikrobangos,nes esu tikras, kad visi sergantys vëþiuyra valgæ agurkø, ir ne visi sergantys vëþiuyra valgæ maisto, pagaminto mikrobangøkrosnelëse.4. RobotaiBuvo teigiama, kadprotingos maðinos sugebësiðsilaisvinti nuoþmoniø priklausomybës,vëliau visai atsikratysjais ir ims valdytipasaulá. Kûrëjai buspriversti vergauti robotams.Komentaras. Kol kas teiginys nepasitvirtino,nes dar nëra sukurtas dirbtinisintelektas, taèiau kartais ir dabartinësmaðinos bei informacinës technologijospaverèia þmones vergais. Ar dabartinisjaunas þmogus ásivaizduoja intelektinæveiklà be interneto?


5. SkiepaiSkiepø pavojus gyvybei – labiausiaipaplitusi baimës rûðis: pirmoji vakcinabuvo pasiûlyta 1796 metais, o 1990-aisiaisRusijoje ið baimës masiðkai buvoatsisakoma skiepytis.Komentaras. Skiepai suteikia galimybæið dviejø blogybiø pasirinkti maþesnæ.Be to, skiepai skiepams nelygûs.Daþniausiai skiepø poveikis yra teigiamas,o jei masiðkai buvo atsisakomaskiepytis, tai, matyt, ne mokslininkamsrekomenduojant.6. Aplinkos uþterðtumasLabiausiai uþterðtumo buvo baiminamasitada, kai buvo teigiama, jog 2020metais pramonës ir buitinëmis atliekomisaplinka bus uþterðta taip, kad þmonësims mirti nuo deguonies trûkumo irnuodingø atliekø garø.Komentaras. Vargu ar kas galëtø paneigti,kad Þemëje nëra vietø, kurioseaplinka uþterðta tiek, kad tose vietosegyventi pavojinga gyvybei. O visuomenësbaimës labiausiai iðauga tada, kaiyra suinteresuotø jas skatinti. Pavyzdþiui,branduolinës energetikos baimëlabai iðaugo, kai buvo atrasti dideli dujøklodai.7. MobilusistelefonasMobilieji telefonaispinduliuoja irtaip paþeidþia smegenis,kurios ilgainiuiima skystëti. Paradoksalu,taèiau mobiliøjø telefonø baimë nesustabdëjø plitimo po visà pasaulá.Komentaras. Radijo bangø poveikisbiologiniams audiniams nëra patikimainustatytas, taèiau pripaþástama, kadjoms susigeriant smegenø audinyje beitai, kad jos gali indukuoti elektrinius signalus,verèia telefonø gamintojus siekti,kad telefono spinduliuotës poveikisvartotojui bûtø kuo maþesnis. Teiginiogàsdinantys argumentai nëra teisingi irnëra sugalvoti mokslininkø.8. AsbestasSmulkiausios jodalelës, pakliuvusiosá plauèius, sukeliavëþá. Asbestasplaèiausiai iðgaunamasKanadoje irbuvusioje Tarybø Sàjungoje. Kai dël ðiosþinios kilo isterija, kurià sàmoningai sukëlëkonkurentai, Kanados asbesto pramonëpatyrë bankrotà. Tarybø Sàjungojedarbai tebevyko. Tuose miestuose, kurbuvo iðgaunamas asbestas, vëþiniø susirgimøyra nekà daugiau nei bet kuriojekitoje pasaulio vietoje.Komentaras. Yra duomenø, kad asbestodariniai, ypaè jo dulkës, yra pavojingossveikatai, jame yra kancerogeniniømedþiagø. Yra duomenø, kurie patvirtina,kad vëþiniø susirgimø asbestu uþterðtosevietose daugiau. Faktas, kad asbestoplaukeliai sutrikdo làsteliø veiklàtiek mechaniðkai, tiek chemiðkai, todëljau prieð maþdaug 30 metø jis pripaþintassveikatai pavojinga medþiaga ir yrakeièiamas saugesnëmis. Taèiau, kol nëraaiðki vëþiniø susirgimø kilmë (mechanizmas),negalima kaltinti tik asbestà, one visà poveikiø kompleksà. Svarbiausia,suvokta, kad kenkia ne asbestas, ojo plauðeliai, ir ieðkoma bûdø, kaip maþintijø iðsiskyrimà á aplinkà. Dûlëjantysðiferio stogai yra kenksmingi, bet nemaþiaukenksmingos yra ir automobiliostabdþiø kaladëlës.9. Ozono skylësInertinës dujos(freonai), naudojamiðaldytuvø irdezodorantø gamyboje,pakliuvæ áatmosferà, naikinaozono sluoksná.Ozonas saugo Þemæ nuo praþûtingø ultravioletiniøspinduliø. Ozono sluoksnioplonëjimas padidins vëþiniø susirgimøbei kitø mirtinø ligø skaièiø.Komentaras. Freonø iðsiskyrimas á atmosferàðiuo metu gerokai sumaþintas.Ozono sluoksnio dinamika ir jà sàlygojanèiosprieþastys nëra pakankamai iðtirtos.10. Visuotinis atðilimasÁ atmosferà iðmetamas anglies dioksidassukuria „ðiltnamio efektà“, dël kurioklimatas Þemëje gerokai atðils. Imstirpti ledynai ir vandens lygis vandenynepakils 1 metru.Komentaras. Klimatas Þemëje jau dabargerokai atðilo, ðiaurinë Þemës poliarinëkepurë jau ryðkiai sumaþëjo, klimatasatðils dar labiau. Dël vandens lygio:teko girdëti vertinimø, kad vidutinisvandens lygis pakils 60 cm. Ateitisparodys, kiek pakils, taèiau Baltijos regionoþemës pluta kasmet pakyla maþdaug3 milimetrus, todël dar anksti kalbëtiapie tai, kas bus. Be to, „ðiltnamioefekto“ tyrinëtojai teigia, kad vietomisklimatas gali ir atvësti, jei susidarys perdaug stori debesys ar pasikeis jûros sroviøkryptys.Pagalhttp://www.inauka.ru/cgi/lenta.cgi?id=323parengë Ona MACKONYTË37


alumnaiGeras tyrimas visadapigiau nei klaidingassprendimasDoc. dr. Mindaugas DEGUTISdaugiau kaip prieð deðimt metøsu kolegomis ásteigë rinkosir vieðosios nuomonës tyrimøkompanijà, kuri ðiuo metu vadinasi„TNS-Gallup“ ir priklausoantrai pagal dydá pasaulyjerinkos tyrimø grupei TNS.Filosofijos fakulteto absolventasdabar yra ðios kompanijostyrimø direktorius bei valdybosnarys, ESOMAR (EuropeanSociety for Opinion andMarketing Research) atstovasLietuvoje, nuo 2004 m. EuroposKomisijos uþsakymu rengiaKomisijos atliekamo „Eurobarometro“tyrimo Lietuvosataskaitas. GlaudusM. Deguèio ryðys su Vilniausuniversitetu – deðimt metødocentas dirbo moksliniu darbuotojuVU Tarptautiniø santykiøir politikos mokslø institute:dëstë socialiniø tyrimø metodologijoskursus bakalauroir magistro programø studentams,ir dabar dalyvauja ávairiuosebendruose moksliniuoseprojektuose.Nuotrauka ið asmeninio albumo38


Kam reikalingi sociologiniai tyrimaiir kodël jie atliekami?Plaèiàja prasme sociologiniai tyrimaikaip mokslo ðaka visø pirma yra skirtipaèioms ávairiausioms visuomenës problemomstyrinëti. Sunku bûtø ginèytisdël jø reikalingumo, nes suprasti visuomenëjevykstanèius procesus yra bûtinasiekiant vienokios ar kitokios átakosjiems. Ar galima valdyti emigracijos arimigracijos procesus, jei neþinome jøprieþasèiø? Ar galima sëkmingai kovotisu nusikalstamu elgesiu, jei nesuvokiamedeviacijos prigimties? Tokiø klausimøyra begalë, ir visi jie pateisina sociologiniøtyrimø reikalingumà.Siauràja – vieðosios nuomonës ir rinkostyrimø – prasme sociologija taip patyra neabejotinai reikalingas uþsiëmimas.Daþnas sprendimas versle yra vertasðimtø tûkstanèiø ar net milijonø litø.Priimti toká sprendimà nepatikrinus,kaip á tai reaguos rinka, gali kainuoti labaidaug. Neteisingas sprendimas galisuþlugdyti ilgai kurtà prekës þenklà arpaleisti pinigus vëjais. Todël geras tyrimasyra visada pigiau nei klaidingassprendimas.Ðiandien reta didesnë kompanija iðsiverèiabe sociologiniø tyrimø. Palankiusrezultatus daþnai panaudoja kurdamosávaizdá ir prisistatydamos visuomenei.Tad sociologiniai tyrimai – madaar bûtinybë?Daþniausiai tai, kokius tyrimø rezultatuspamato visuomenë, tëra ledkalniovirðûnë. Be abejo, pastaraisiais metaisverslas ypaè susidomëjo vieðaisiais ryðiaisir kiekvienà sau palankø faktà bandotiems ryðiams panaudoti. Jei tyrimasdaromas tik ðiuo tikslu, galbût ir galimabûtø áþvelgti mados aspektà. Taèiau 99procentai visø tyrimø turi visai kità paskirtá,bûtent padëti priimti sprendimus,ávertinti atliktus veiksmus ar planuoti ateitiesstrategijà. Todël ðiuo poþiûriu tyrimaiyra bûtinybë.Ar sociologø pateikti atsakymai visadatenkina politikø ar verslininkø lûkesèius?Ðiuo poþiûriu, matyt, tarp verslo beipolitikos srièiø ir yra didþiausias skirtumas.Politikai tyrimø rezultatus visø pirmasiekia panaudoti vieðiesiems ryðiams.Tad bet kokia nepalanki nuomonëpriimama labai skaudþiai. O versle,nors vieðieji ryðiai taip pat yra svarbusaspektas, tyrimai atliekami visø pirmatam, kad bûtø galima priimti sprendimus,keisti, tobulinti savo kompanijosveiklà. Tad versle neigiama tyrimø informacija,atskleidþianti problemas,daþnai yra net vertingesnë uþ palankiusskaièius.Ar visuomenë gali pasitikëti sociologiniaistyrimais, ar jø rezultatai atspindirealià padëtá?Manau, kad pakankamai tiksliai Lietuvojeir pasaulyje prognozuojami rinkimørezultatai ar rinkos tendencijos –geriausias árodymas, kad tyrimais galimapasitikëti. Vieðosios nuomonës tyrimasyra gana sudëtingas mokslinis procesas,kuriame reikia daug ágûdþiø, pradedantklausimyno kûrimu, respondentøatranka, paèiu apklausos procesu irbaigiant duomenø analize. Kiekvienameetape yra daug subtilybiø ir galimosklaidos. Kiekviename etape reikalinganuolatinë kokybës kontrolë. Tam ir reikalingosprofesionalios tyrimø kompanijos,sugebanèios sukurti efektyviai veikianèiàapklausø sistemà.Abejonës dël sociologiniø tyrimø patikimumodaþniausiai kyla tada, kai tøtyrimø rezultatai yra kam nors nepalankûs.Jeigu tyrimai „neuþkabintø“ niekienointeresø, manau, ir abejoniø dël jøpatikimumo nekiltø. Visuomenë tiekpat maþai þino, tarkime, apie biotechnologiniø,kalbotyros arba archeologiniøtyrimø virtuvæ, taèiau abejoniø dëljø patikimumo kyla retam.Þiniasklaidoje pastaruoju metu pasirodonemaþai „pasidaryk pats“ tipo tyrimø,atliekamø tai internetu, tai telefonukeliuose miestuose, kurie bandomipateikti kaip rimti vieðosios nuomonëstyrimai. Tai taip pat gali klaidinti visuomenæ.Net ir man daþnai trûksta metodologinësinformacijos, kad galëèiauávertinti, ar ðie tyrimai yra patikimi.Kokie gebëjimai reikalingi Jûsø darbe,kokios þinios reikalingos rinkos tyrimøspecialistui?Èia perðasi kito sociologo – P. Bergerio– mintis, kad sociologas visø pirmaturi bûti smalsus. Jei tai, kas nëra akivaizdu,kas paslëpta uþ uþrakto, nekelianoro iðsiaiðkinti ir iðtirti, geriau sociologijosnesirinkti.Kalbant rimèiau, bene svarbiausiasgebëjimas yra sugalvoti, kaip áveikti tàuþraktà, surasti tyrimo bûdà, klausimus,indikatorius, instrumentà problemai iðspræsti.Kruopðtumas, teksto ar matematinësanalizës sugebëjimai, gebëjimasbendrauti su þmonëmis, ásigilinti á visiðkaiskirtingas sritis ar problemas – visatai bûtina rinkotyros specialistui. Dirbantrinkos tyrimø srityje, reikalingos irrinkodaros þinios bei geras tyrimø metodologijossupratimas. Bendraujant suverslu svarbûs ir gebëjimai konsultuoti,pateikti áþvalgas, grástas skaièiais ar kitaistyrimo duomenimis.Uþsiimantis tyrimais gauna labai daugádomios patirties. Beveik kiekvienasprojektas yra nauja sritis arba nauja problema,kurià spræsdamas ágyji naujos patirties.Neseniai spaudoje teko skaitytiuþsienio ekspertø vertinimus – rinkos tyrimøspecialisto profesija yra tarp deðimtiesgeriausiø profesijø. Sunku bûtøprieðtarauti ðiam teiginiui.Kaip Jums ðiandien atrodo Filosofijosfakultetas, jo mokslo ir studijø lygis?Ásikëlæs á istorines savo patalpas Vilniaussenamiestyje, Filosofijos fakultetaságavo dar daugiau tradicinës Universitetodvasios. Jame puikios auditorijosir áranga. Taèiau svarbiausia, kad èia tebedirbanuostabûs þmonës, gebantys uþdegtistudentus þiniø troðkimu.Ðiandienos Filosofijos fakultetas yraiðsaugojæs vienà didþiausiø savo privalumø– platø akiratá. Taip pat per 17 metøjis iðugdë daugybæ mokslininkø, kuriegilina þinias ir atlieka tyrimus specializuotosesrityse. O tai reiðkia, kadstudijos paremtos ne tik teorine medþiagaar uþsienio mokslininkø darbais, betir tyrimø, atliktø Lietuvoje, patirtimi.Neabejotina ir tai, kad ðiandienos sociologijosstudentai ágyja gerokai daugiaupraktiniø ágûdþiø, reikalingø tolesnëjeprofesinëje veikloje.Universitetas ir jo þmonës gali duotilabai daug, tereikia norëti tai paimti irsugebëti priimti.KalbinoLiana BINKAUSKIENË39


atsako ekspertaiKoká apðvietimà ekonomiðkiausiair sveikiausia naudoti?Atsako VU Medþiagotyros ir taikomøjø mokslø instituto direktoriushabil. dr. Artûras ÞUKAUSKAS, LMA narys ekspertas.Apðvietimo pasirinkimà lemia ðviesosðaltinio kaina, elektrinis naðumas (eksploatacijosiðlaidos), aptarnavimo iðlaidosir ðviesos kokybë. Pastaroji labiausiaisusijusi su spalvine atgava – ðviesosspektro lemiamu gebëjimu pakartoti apðvieèiamøobjektø spalvas, taip pat suspalvine temperatûra (þemos spalvinëstemperatûros ðviesos spektre dominuojaraudona komponentë, o aukðtos – mëlyna).Kaitinamosios lempos yra labai pigios,taèiau neekonomiðkos (spindulinis naðumastesiekia 5–7%), lempos trumpaitarnauja (800–1000 val., dël to jas tenkadaþnai keisti), pasiþymi stipria infraraudonàjaspinduliuote. Nepaisant paèiølempuèiø pigumo, visa jø generuojamoðviesos kiekio vienetokaina yra didþiausia.Kaitinamøjø lempø privalumas– labai geraspalvinë atgava. Ypaègera apðvietimo kokybepasiþymi halogeninëskaitinamosios lemputës,kurios ilgiau tarnauja iryra aukðtesnës spalvinës temperatûros.Fluorescencinës lempos yra daug naðesnës(iki ~30%), ilgaamþiðkesnës (~20tûkst. val.) ir dël to, nepaisant aukðtesnëspaèiø lempø kainos, generuoja paèiàpigiausià baltà ðviesà. Jø pagrindiniaitrûkumai – maþesnë spalvø atgava ir utilizavimoproblemos (vamzdelio vidujeyra gyvsidabrio), mirgëjimas, dël to gyvenamosiosepatalpose jø vengiama.Gyvsidabrio lempos yra galingas ir santykinainebrangus ðviesos ðaltinis, taèiaujø spalvinë atgava labai þema (spektrestinga raudonos komponentës). Aukðtoslëgio natrio lemos pasiþymi labai þemaspalvine atgava (jø ðviesa yra gelsvaioranþinës spalvos ir apsunkina spalvøskyrimà). Tai yra pigiausios ðviesos ðaltinis.Ðviestukai (ðviesos diodai) yra naujoskartos kietakûniai apðvietimo prietaisai,kuriø veikimo principas ateityje leis pasiekti100% spinduliná naðumà ir labai didelesspalvø atgavas. Ðiuo metu moderniausibalti ðviestukai pagal naðumà irspalvø atgavà prilygsta fluorescencinëmslempoms, taèiau yra ilgaamþiðkesni. Be to,jie yra kompaktiðki, nedûþtantys, naudojaþemà átampà, nemirga, nespinduliuojanepageidautinose spektro dalyse, neturikenksmingø medþiagø ir praktiðkai neperdega(50–100 tûkst. val. eksploatacijostrukmë atitinka tik srauto sumaþëjimà iki70% pradinës vertës). Pagrindinis trûkumas– aukðta ðviestukø kaina.Pasirenkant apðvietimo bûdà, tenka ieðkotikompromiso tarp kaðtø ir kokybës.Jei kaðtai nëra svarbûs,bendrajam apðvietimuibûste geriausiai tinkakaitinamosios ir halogeninëslempos (pastarosiosturi bûti su iðoriniuarba ámontuotu stikliniufiltru, kad maþiau spinduliuotøultravioletinëjesrityje). Taupant elektros energijà dalá jøgalima pakeisti kompaktinëmis fluorescencinëmislempomis arba ðviestukø moduliais.Pastarieji taip pat pasiteisina, kaiðviestuvai árengti sunkiai prieinamose vietosearba norima visiðkai iðvengti infraraudonosir ultravioletinës spinduliuotës(pavyzdþiui, apðvieèiant meno kûrinius).Kai dël ðviesos stokos kankina depresija,reikia pasirinkti aukðtesnës spalvinës temperatûrosðaltinius, pavyzdþiui, fluorescencineslempas.Negyvenamø pastatø viduje labiausiaitinka fluorescencinës ir metalø halidølempos. Pastarosios irgi labai tinka vieðomserdvëms apðviesti. Ten, kur ðviesoskokybë visiðkai nesvarbi ir nereikia skirtispalvø, tinkamiausios yra aukðto slëgionatrio lempos (gatviø apðvietimas).Ar podvideðimtiesmetø Lietuvoje darbus þiema,ar per Kalëdassulauksime sniego?Atsako VU Hidrologijos ir klimatologijoskatedros prof. habil. dr.Arûnas BUKANTIS.Pastovioji sniego danga 1971–2000 m. laikotarpiuLietuvos ðiaurës rytuose vidutiniðkaisusidaro gruodþio treèiame deðimtadienyje,o pajûryje – pirmosiomis sausio dienomis,pajûryje iðsilaiko vidutiniðkai 60 dienø,o rytuose – apie 90–100 dienø (pastovia laikomatokia sniego danga, kuri iðsilaiko ilgiaunei 30 parø su ne didesne nei 3 dienø pertrauka).Sniego danga maksimalø storá (15–25 cm) pasiekia vasario viduryje. Lietuvojedaþnos þiemos, kai pastovi sniego danga ið visonesusidaro. Rytuose tokiø þiemø bûna apie15%, Vidurio Lietuvoje ir Þemaièiø aukðtumoje20–30%, o Pajûrio þemumoje – net45%.Ateities klimato pokyèiai daugiausia siejamisu vadinamøjø ðiltnamio dujø koncentracijosatmosferoje didëjimu (stiprëja „ðiltnamioefektas“). Klimato modeliavimo rezultataiparodë, jog XXI amþiuje numatomasspartus oro temperatûros augimas, ypaè ðaltuojumetø laikotarpiu. Þiemos mënesiø temperatûraturëtø kilti po 0,3-0,9 °C per deðimtmetá,laukiamas ir krituliø kiekio didëjimas.Kylant temperatûrai iðkris daugiau miðrausfazinio bûvio ir lietaus pavidalo krituliø, maþësmaksimalus sniego storis bei dienø su snieguskaièius. Todël pastovios sniego dangos susidarymotikimybë per artimiausius 20 metøsumaþës 5–10%.40


1960 metais VU buvo ketinama pradëtiruoðti geografus-hidrologus. Tamreikëjo pasikviesti puikø hidrologijosspecialistà Antanà Barisà, patirties pasisëmusáKirgizijoje, Tian Ðanyje. Vilniujejam reikëjo surasti bûstà, mat mokslininkasketino kurti ðeimà. Tais laikais GFdarbuotojai gyvendavo paèiame fakultetopastate, ir kolega Eduardas Èirvinskasnusprendë bûsimai ðeimai uþleisti savovieno didoko kambario butà, sutarësu GF dekanu ir VU rektoriumi. Taèiauviskas pasirodë kiek kebliau... PasakojaKaip studentai profesoriøkeptu ðamu gydëPasakoja GMF dekanas prof. habil. dr.K. Kilkus: „Daug metø buvau topografinësir hidrologinës praktikø vadovas.Vienà itin karðtà ir sausà vasarà praleidauprie Nemuno þemiau Merkinës.Studentø grupë – darbðti, draugiðka, didesniørûpesèiø neturiu, bet likus savaiteiiki praktikos pabaigos pradëjo kamuotiskausmai pilve. Galvoju – apsinuodijau,praeis. Praeina diena, antra,treèia, o skausmai nesiliauja. Studentaikaip iðmanydami mane „gydo“. Arbatos,þuvienës – niekas nepadeda. Ir ðtaivienà rytà á palapinæ ákiða galvà prisiekæsþvejys studentas Andrius ir sako:„Dëstytojau, paragaukit kepto ðamo, kàtik pagavau.“ Ðamo niekad gyvenime nebuvauvalgæs, taigi paragavau ir tuoj patpasigailëjau, nes akyse viskas pradëjotemti. Ðitaip „vadovaudamas“ sulaukiauir praktikos pabaigos, o sugráþæs á Vilniø,tà paèià dienà patekau á Greitosiospagalbos ligoninæ. Diagnozë buvo liûdna:„Gangrenuojanti tulþies pûslë, akmenys– reikia skubiai operuoti.“ Pasakysit– toks èia ir nuotykis... Ir að taipmanyèiau, jei ne atmintinë, kurià iðvykdamasá namus gavau ið gydytojo. Sàraðo,kokio maisto turëèiau vengti, pradþiojebuvo... ðamas!Pagal „Universitas Vilnensis“akademinës istorijosSkysta hidrologø duonaEduardas Èirvinskas:„... kitame atskirame kambaryje buvoásikûrusi GF Zoologijos katedros patalpøvalytoja su dviem paauglëm mergytëmisir nesveikuojanèiu jau pagyvenusiuvyru. Ðeima neturtinga, labai susispaudusi,be jokiø patogumø ir virtuviø.Vakare, prieð pat mûsø iðsikraustymà,jau pradëjus temti, kartà vos atidariusvirtuvës duris á koridoriø, per jas su iðanksto paruoðtais ir prie mûsø durøsukrautais neðuliais beidaiktais ásiverþia visaIevos PutienësChamas ar akiplëða?Studijuodamas Universitete dabar þinomasTV laidø vedëjas ir prodiuserisArûnas Valinskas lankë kalbininko ArnoldoPiroèkino paskaitas. Kartà dëstytojasið auditorijos iðpraðë garsiai ðurmuliuojantástudentà ir jam pavymuisuðuko: „Chamas!“ Uolus studentasA. Valinskas pakëlë rankàir pataisë docentà: „Akiplëða.“A. Piroèkinas sureagavo:„Taip! Kaip, beje, irjûs.“ Taèiau tai A. Valinskoáskaitai neturëjo jokiosátakos, – jà studentasgavo be jokio vargo.Pagal „TV antenà“ðeima. Á mûsø protestus ir praðymus iðeiti– jokio dëmesio. Kà daryti? Stumdytisir muðtis? Tai ne mûsø bûdui. (...)Iðauðus rytui valytoja Putienë nuskubëjoá Centrinius VU rûmus pas rektoriøV. Kubiliø. Vos atsidariusi jo kabinetoduris, iðtiesë abi rankas á prieká ir su aðaromisakyse bei suklupusi ant keliø, grindimislëtai ðliauþia artyn prie rektoriausstalo ir praðo malonës. (...) Jis leidþia Putieneipasilikti mûsø bute, o A. Barisuilaikinà prieglobstá tuoj pat paþada suteiktikuriame nors studentø bendrabutyje.Tuo metu pats geriausias buvo „Tauro“studentø bendrabutis, pastatytasprieð karà, jo palëpëje ir apsigyveno AntanoBariso ðeima. Deja, toje vietoje bendrabuèiostogas nebuvo sandarus. Stipriaupalijus arba po þiemos tirpstantsniegui ir ledui, nuo lubø á kambará daugkur pradëdavo varvëti ar net tekëti vanduo.Tokiais atvejais GF Hidrologijos irklimatologijos katedroje iðkilmingai, betkartu ir su liûdnoka ðypsena veide Antanaspareikðdavo: „Ðtai ir vël ið dangausgausiai liejasi skysta hidrologø duona –vandenëlis... Savo kambaryje mes visi judameieðkodami sausesnës vietos. Uþaugæsmûsø sûnelis gal bus þymus keliauninkas?“Pagal K. Kilkaus ir G. Valiuðkevièiausknygà „Antano Bariso hidrologija“V. Naujiko nuotr.41


naujos knygosFilosofijaAngelas Daugirdas.Raðtai: logika, paþinimo teorija,moralës filosofija„Margi raðtai“, 2006Angelas Daugirdas (AniolDowgird) – Apðvietos epochoslietuviø filosofas, Vilniaus universitetofilosofijos ir Vilniausdvasinës akademijos profesorius.Jo paskaitø klausësi bûsimieji lietuviøkultûros ir visuomenës veikëjai.A. Daugirdas pirmasis Lietuvojepateikë argumentuotà subjektyvizmofilosofijoje kritikà, gynë paþintinárealizmà, reiðkë genetinio empirizmo,vadinamojo sveiko proto filosofijos idëjas.Ið lenkø kalbos R. Pleèkaièio versti„Raðtai“ apima vertingiausià A. Daugirdofilosofiná palikimà.Politika, politologijaRûta Þiliukaitë, Ainë Ramonaitë,Laima Nevinskaitë.Neatrasta galia: Lietuvos pilietinësvisuomenës þemëlapis.„Versus Aureus“, Pilietinësvisuomenës institutas, 2006Knyga tiems, kurie neabejingipilietiðkumojausmo iðsaugojimui.Studijoje bandoma iðsiaiðkinti,kaip áveikti Lietuvosvisuomenæ apëmusábejëgiðkumo jausmà.Be to, pateikiamikonkretûs metodai, galintyspadëti. Knyga paraðyta remiantis Pilietinësvisuomenës instituto eksperèiø tyrimu.Lietuva globalëjanèiame pasaulyje„Logos“, 2006Knygoje autoriai nagrinëja lietuviðkosdemokratijos, tautinio tapatumo, skirtingøpasaulëþiûrø, religijø, tikëjimø konfliktoir bendradarbiavimo globalizacijossàlygomis problemas.Gediminas Vitkus.Diplomatinë aporija: tarptautinëLietuvos ir Rusijos santykiønormalizacijos perspektyva.„Vilniaus universiteto leidykla“, 2006Monografijoje nagrinëjama, kokiair kodël Lietuvos diplomatinëtaktika Rusijos atþvilgiu pasiteisinolabiausiai, kokias priemones irmetodus, siekdama savo tikslø,42IstorijaVladas Drëma.LDK miestaiir miesteliai.„Versus Aureus“, 2007Leidinyje publikuojamosiðkilaus LDK kultûros tyrëjo VladoDrëmos sukauptos archyvinës þiniosapie 747 vietoves, miestelius, baþnytkaimius,apie jø baþnyèias, vienuolynus ardvarus. Nemaþai medþiagos yra papildytafotografijomis, grafika: brëþiniais,pieðiniais, raiþiniø fragmentais. Tai neiðsenkamasðaltinis tolesniems tyrinëjimamstiems, kurie domisi LDK ir dabartinësLietuvosmiestais ir miesteliais.Maþosios Lietuvoskultûros paveldas„Vilniaus universitetoleidykla“, 2006Ði knyga iðleista siekiantiðsaugoti MaþosiosLietuvos kultûrosistorijos paveldà. Joje sudëti 2005 m. vykusiojekonferencijoje „Maþosios Lietuvoskultûros istorijos paveldas“ pristatytiLietuvos, Vokietijos, Lenkijos, RusijosFederacijos, Latvijos bei kitø ðaliømokslininkø praneðimai. Dauguma jø –iliustruoti.Jewish CulturalHeritagein Lithuania„Versus Aureus“, 2006Alfredo Jomanto sudarytojeknygoje jungiamamokslinë analizë, istoriniaifaktai ir asmeninëatmintis. Pateikiamas21 straipsnis apie ávairiusþydø kultûros paveldo aspektus. Lietuvojeþydø kultûros kelias ðakojasdviem kryptimis – vienas veda á iðkilusiassinagogas, kapines, á miesteliø turgausaikðtes su jais supanèiais þydø statiniais,iðtisus buvusius þydø kvartalus.Kita ðaka – visa, kà iðmokome ir gavomeið þydø savo buièiai ir dvasiai.Rusija naudojo Lietuvos irkitø Baltijos ðaliø atþvilgiu;kuria linkme Rusijos uþsieniopolitika artimiausiø kaimynøatþvilgiu keitësi perpastaruosius metus. Mëginamaatsakyti á klausimà, kaipLietuvai toliau reikëtø plëtotisantykius su Rusija.Vytautas Merkys.Tautiniai santykiai Vilniausvyskupijoje. 1798–1918 m.„Versus Aureus“, 2006120 metø trukusi Vilniausvyskupijos istorija susijusi netik su Baþnyèia, bet ir su Imperijossantykiais, t. y. politika.Taèiau Baþnyèia – ne vienuniversaliosios katalikybësvertybës, jø sklaida, bet ir katalikøbendruomenë, neatsiejamanuo savo socialinës prigimties, etninëskultûros ir etniðkumo. KnygojeV. Merkys atskleidþia ðias etniðkumo,tautiðkumo ir katalikybës sàsajas. Veikaleiðsamiai ir argumentuotai aptariamavyskupijos gyventojø tautinës sudëtiesraida, etninis katalikø baltarusiø irtuteiðiø fenomenas, lietuviø katalikø padëtis,vyskupijos dvasininkø veikla, tikybosmokymo kalba mokyklose, katalikøtautinës asimiliacijos modeliai ir bandymaiBaþnyèià rusifikuoti.Algirdas Jakubèionis,Stasys Knezys,Arûnas Streikus.Okupacija ir aneksija:pirmoji sovietinëokupacija (1940–1941).„Margi raðtai“, 2006Arvydo Anuðausko sudarytoje knygojespausdinamos trijø istorikø studijosapie tragiðkus pirmosios sovietinës okupacijospadarinius. A. Jakubèionio darbeaptariama Lietuvos vidaus politinëpadëtis okupacijos iðvakarëse. S. Knezysdetaliai analizuoja Lietuvos kariuomenëslikvidavimo eigà ir parodo represijøprieð karininkus ir karius mastà.A.Streikus savo darbe aptaria religiniogyvenimo þlugdymo peripetijas. Didþiàjàdalá knygos sudaro archyviniai dokumentai.Arvydas Anuðauskas.Teroras ir nusikaltimaiþmoniðkumui:pirmoji sovietinëokupacija (1940-1941).„Margi raðtai“, 2006Knygoje spausdinamostrys istorinës studijos, skirtospirmosios sovietinësokupacijos metu pradëtoLietuvos gyventojø teroro ir genocidomastui nustatyti. Pirmoje studijoje remiantisgausiais archyviniais dokumentaisaptariami areðtai ir kitos prievartosformos, antroje – tremtis, o treèioje – kariðkiøir civiliø gyventojø þudynës.


AsmenybësAtsiminimaiapieM. K. Èiurlioná„Aidai“, 2006Vyginto Broniaus Pðibilskio sudarytameleidinyje atsiminimai apie M. K.Èiurlioná pateikiami chronologine tvarka,stengtasi iðsaugoti autentiðkà atsiminimøpateikëjø kalbà, laikotarpio stiliø,charakterá.Ekonomikos mokslaiMakroekonomika„Vilniaus universiteto leidykla“, 2006Vadovëlyje aptariamisvarbûs makroekonomikosklausimai – nacionalinisproduktas ir pajamos,visuminë pasiûla irpaklausa, visuminës iðlaidosir fiskalinë politika.Apibûdinamos verslo cikloir visuminës paklausoteorijos, ekonomikos plëtros modeliai.Supaþindinama su bankø sistema, pinigøpolitika ir kt. Naudingas visiems besidomintiemsmakroekonomika.Gamtos mokslaiPrisimenant profesoriø Jonà Dagá(1906–1996)„Vilniaus universiteto leidykla“, 2006Jonas Dagys – vienas iðkiliausiøXX a. Lietuvosmokslininkø, palikæs þymæaugalø fiziologijos moksle.Jo darbai buvo vertinamiávairiø ðaliø mokslininkø beipakylëjo Lietuvos eksperimentinæbotanikà á tarptautinálygá. Prof. J. Dagys buvo aktyvusmoksliniø tyrimø organizatorius Lietuvoje,didelis jo ánaðas tiriant mikroelementøfiziologinæ funkcijà augaluose.Kæstutis Kilkus,Gintaras Valiuðkevièius.Antano Bariso hidrologija.„Vilniaus universiteto leidykla“, 2006Monografijoje analizuojamaA. Bariso moksliniøidëjø hidrologijojeraida, iðryðkinamas jo indëliskuriant naujas nuotëkioskaièiavimo ir matavimometodikas, apta-DemografijaGindra Kasnauskienë.Demografijos pagrindai„Vilniaus universiteto leidykla“, 2006Leidinyje plaèiai aptariamikiekybiniai demografinësanalizës metodai, pateikiamipasaulio gyventojusapibûdinantys duomenys.Daug dëmesio skiriamaLietuvos demografinei situacijaiir perspektyvoms ávertinti. Siekiamasupaþindinti su naujausiomis demografinëmiskoncepcijomis, gyventojøskaièiaus bei struktûrø istorinëmis irðiuolaikinëmis tendencijomis, demografiniøprocesø evoliucija ir jø padariniais.ChemijaPolimerø sintezë ir tyrimas„Vilniaus universitetoleidykla“, 2006Pasaulyje ðiuo metu nëraþmogaus veiklos srities, pramonës artechnikos ðakos, kurioje nebûtø naudojamipolimerai ar jø gaminiai. Tad bûtinaaukðtosiose mokyklose ruoðiamuschemikus supaþindinti su ðiuolaikinëmispolimerø þiniomis. Jas vadovëlyje pateikiapolimerø mokslo specialistai.riama intensyvi pedagoginë veikla. Detaliainagrinëjami jo pasiûlytieji naujinuotëkio rodikliai bei tyrimo metodai,kurie vertingi ir ðiandien. Prieduose pateikiamiartimai A. Barisà paþinojusiøþmoniø prisiminimai, fotonuotraukos.Robert Mokrik, Jonas Maþeika.Hidrogeochemija.„Vilniau universiteto leidykla“, 2006Pirmasis bendrosios hidrogeochemijosvadovëlislietuviø kalba. Hidrogeochemija– jauna kompleksiniøtyrimø kryptis, tiriantiávairiausiuose objektuoseesanèio skirtingo bûviogamtinio vandens cheminæir izotopinæ sudëtá. Hidrogeochemijosþinios yra svarbios hidrologijaiir hidrogeologijai, geochemijaiir ekologijai, vandens iðtekliø tvarkybaiir aplinkos apsaugai.Gediminas Motuza.Magminiø ir metamorfiniøuolienø metrologija.„Vilniaus universiteto leidykla“, 2006Vadovëlyje nagrinëjama magminiø irFilologijos mokslai, knygotyraKnygotyra„Vilniaus universiteto leidykla“, 2006Autoriø kolektyvo parengtaspirmasis Lietuvojeknygos mokslo vadovëlis,kuriame dëstoma knygotyrosteorija ir metodologija,knygos kûrybos irgamybos procesai, jossklaidos bûdai ir informavimoapie knygà sistema,skaitytojo ir vartotojo santykissu tradicine ir skaitmenine knyga,paveldo reikðmë iðsaugant kultûros tapatumà.Audronë Kairienë,Mindaugas Strockis.Graikø lyrikai.„Vilniaus universiteto leidykla“, 2006Knygoje apþvelgiamas þymiausiøsenovës Graikijoslyrikø gyvenimas ir jø kûrybinispalikimas, cituojamieiliø fragmentai ir nagrinëjamoskalbos ypatybës. Leidinyspravers visiems, besidomintiemsAntikos literatûra,istorija bei kultûra.Groþinë literatûraTomas Kaèerauskas.Arkada.Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2006Filosofo, humanitariniø mokslø daktaroT. Kaèerausko (g. 1968) literatûrinisdebiutas. Romanà autorius suvokiakaip savo filosofiniøapmàstymømeninæ iðraiðkà.Romane, kaip irmonografijoje „Filosofinëpoetika“,já domina tikrovësir pramano santykis,tik èia jis reiðkiamasmeno vaizdais.metamorfiniø uolienøpetrologija. Pateikiamosbendros þiniosapie uolienø skirstymà(sistematikà), atskirøuolienø rûðiø ypatybes– cheminæ ir mineralinæsudëtá, sandarà, susidarymà,paplitimà.43


Kitame numeryje skaitykite:Snieguolë MisiûnienëReklamos skelbimai –ádomûs ir juokingiLinas JablonskisIð VU grafikos kolekcijosRûta SargautytëAr galima iðmatuoti skausmà?SigitasPodënasGintaro inkliuzai –praeities klimatoatspindysF o t o g r a f i j ø k o n k u r s a s„VU atributika – uþ Lietuvos ribø“Visus Vilniaus universiteto akademinës bendruomenës narius, susirengusiusá kelionæ, raginame nepamirðti fotoaparato ir Jums mielo suvenyro su VUatributika. Áamþinkite tai egzotiðkose ar labiausiai ásimintinose vietovëse. Nuotraukassiøskite „Spectrum“ redakcijai el. paðtu spectrum@cr.vu.lt.Bûtina nurodyti nuotraukos autoriaus pavardæ, trumpai apraðyti nuotraukosturiná. Þurnale atspausdintø nuotraukø autoriai bus apdovanoti specialiuprizu. Keliaukite, fotografuokite ir siøskite mums.Kuprinë prie Roslino biocentro, o, kuriame pirmàkartà pasaulyje buvo klonuotas þinduolis – avis Dolë.„Spectrum“ redakcijaKembridþo universiteto (JK) kiemelyje prie Niutono obels.Ði obelis iðauginta ið sëklos tos obels, kurios obuolys krisda-mas trinktelëjo Niutonui á pakauðá. Po ðio nuotykio jis sukûrëNiutono matematinæ fizikos teorijà. Prof. of. D.Kirvelis sëdi ir lau-kia, gal kada nors ir jam toks obuolys trinktels á pakauðá...Doc. Dobilo Kirvelio (GMF)nuotraukos


KRYÞIAÞODISAtsakykite á klausimus ir suraðykite atsakymus á lentelæ. Visas sunumeruotasraides suraðæ á maþàjà lentelæ apaèioje perskaitysite frazæ – kryþiaþodþioatsakymà. Visi atsakymai prasideda raidëmis „c“ ir „è“. Atsakymà siøskitespectrum@cr.vu.lt. Pirmieji trys teisingai iðsprendæ bus apdovanoti.Vertikaliai: 1. Procesoriaus prekinis þenklas.2. Á palmæ panaðus medis. 3. Vietnamo piniginiovieneto dongo deðimtoji dalis. 5. Citrinø irapelsinø þieveliø virðutinis sluoksnis. 6. Cheminiselementas Nr. 30. 7. TSRS valstybës bankobilietas, lygus 10 rubliø. 8. Musulmonø kelionëá Mekà arba Medinà. 10. Baþnytinës vokalinësmuzikos forma. 11. Lietuvos dalininkas, kompozitorius,visuomenës ir kultûros veikëjas. 13.Trigalvis ðuo, saugojæs áëjimà á poþemio karalystæHadà. 18. Staèiatikiø maldos namai. 19.Romos valstybës veikëjas (100–44 m. pr. m. e.).20. Raudonai gelsvi daþai. 22. Ðiuolaikinë iðsivysèiusiøpasaulio ðaliø kultûra. 23. Humoristinërusø liaudies dainelë. 24. Valstybë CentrinëjeAfrikoje. 28. Svirpiantis vabzdys, paplitæs atogràþøklimato juostoje. 31. Pilieèio charakteristikapagal amþiø, iðsilavinimà,turtà. 32. Lietuvos estrados princas.33. Australijos aborigenøkulto reikmuo. 34. Vidurys.Horizontaliai: 4. Sûris, gamintas Anglijoje jaunuo XVI a. 8. Didþiausias þinomas Saulës sistemosasteroidas. 9. Þuvis Chimaera monstrosa,paplitusi Atlanto vandenyne ir Vidurþemio jûroje,gebanti keisti kûno spalvà. 11. Prieskoninëdarþovë. 12. Antras pagal dydá Ukrainos miestas.14. Ðimto kareiviø bûrys Senovës Romoje.15. Stogø dangos medþiaga (dgs.). 16. Vyriðkasgalvos apdangalas. 17. Pagrindinis „kario“ ir kaikuriø kitø prieskoniniø miðiniø komponentas irvienas mëgiamiausiø prieskoniø Rytuose. 18.Ûminë uþkreèiamoji þarnyno liga, sukeliama vibriono.19. Galva (lotynø k.). 21. Ilgio vienetas,lygus 25,4 mm. 25. Miestas, kuriame ávyko baisiausiaatominës energetikos katastrofa. 26. Vienasþinomiausiø XX a. aktoriø ir reþisieriø, turëjæs Valkatospravardæ. 27. Lietuviø raðytojas, satyrinio romano„Frank Kruk“ autorius. 29. Simpatiðkas burundukasið animacinio serialo vaikams. 30. Drieþas,galintis keisti kûno spalvà. 33. Lietuvos politikaspabuvojæs ir ûkio, ir susisiekimo ministru. 35.Áþûlus padorumo, dorovës nepaisymas, begëdiðkumas.36. Stuburiniø aðinio skeleto dalis. 37. Reiðkiniø,procesø, darbo operacijø tyrimas. 38. Sibiro tauta,kalbanti viena tiurkø kalbø. 39. Mokslas, tiriantismedþiagø sudëtá, sandarà, savybes ir vienø medþiagøvirtimà kitomis. 40. Þinomiausias M. Gorbaèiovovaldymo laikø þudikas maniakas.Kryþiaþodþio, iðspausdinto praëjusiame „Spectrum“ numeryje, atsakymai:1. Unirema. 2. Nolivudas. 3. Rokoðas. 4. Mantisë. 5. Archëjus. 6. Tb. 7. Sàstatas. 8. Metopa. 9. Tupajos.10. Plaèkelnës. 11. Kamþa. 12. Hanza. 13 (V). Sankcija. 13 (H). Stanca. 14. Espada. 15. Akinakas. 16. Lipoma.17. Kvarèa. 18. Hufa. 19. Perikarditas. 20. Obea. 21. Tupetas. 22. Asemija. 23. Muaras. 24. Marðos.25. Lamija. 26. Rafidës. 27. Inkaso. 28. Marokenas. 29. Tyras. 30. Labradorai. 31. Edafonas. 32. Tonadilja.33. Borealis. 34. Balistitas. 35. Lansada. 36. Kodonas. 37. Lornetas. 38. Gastrulë. 39. Jëgeris. 40. Tonaþas.41. Ambitus. 42. Vadë. 43. Pypkë. 44. Gmina. 45. Musë. 46. Moneta. 47. Iridis. 48. Seksta. 49. Guanas. 50. dl.51. Biustas. 52. Psalmës. 53. Noksas.Paþymëtuose langeliuose: Juokas yra gera draugystës pradþia, juoku verta jà ir uþbaigti.Kryþiaþodá, spausdintà „Spectrum“2006 m. Nr. 2(5), pirmoji teisingai iðsprendëIF alumnë, magistrantë Milda Mendelevièiûtë.Ji apdovanota S. C. Rowello knyga„Ið viduramþiø ûkø kylanti Lietuva“.Sudarë Vida LAPINSKAITË

More magazines by this user
Similar magazines