žurnalo versiją - VU naujienos - Vilniaus universitetas

naujienos.vu.lt

žurnalo versiją - VU naujienos - Vilniaus universitetas

naujienosChemijos fakultete parengti moksleiviaiskina laurus tarptautinëse olimpiadoseVU Chemijos fakultetas yra vienasið pagrindiniø moksleiviø chemijosolimpiadø organizatoriø. Kasmet fakulteterengiama ir Lietuvos mokiniøkomanda, kuri dalyvauja tarptautinëjeolimpiadoje. Ðiemet olimpiada vy-Lietuvos mokiniø komanda su gide iðTaivano Funny PengRugsëjo 5–9 dienomis vyko XI-ojipasaulinë feroelektrikø konferencijaBrazilijoje, Foz Iguasu mieste. Ši konferencijavyksta kas ketveri metai. Pirmàkartà renginys vyko Pietø Amerikosþemyne. Dalyvavo per penkis šimtusmokslininkø beveik iš visø þemynø,iðskyrus Antarktidà. Lietuvai konferencijojeatstovavo VU darbuotojaiprof. J. Banys ir doc. V. Samulionis.Mûsø mokslininkø darbai susilaukë dideliosusidomëjimo, tad galima dþiaugtis,kad mûsø Universitetas yra tarp pa-ko Taivane, Taibëjaus mieste. Dalyvavo59 ðaliø komandos ir 8 ðaliø stebëtojai,dar neturintys teisës siøsti komandos.Kiekvienai šaliai atstovaujaketuriø mokiniø ir dviejø vadovø komanda.Ðiemet visi keturi mokiniai iðLietuvos pelnë bronzos medalius. Jauketvirti metai visi Chemijos fakulteteparuoðtos komandos nariaipelno apdovanojimus.Chemikø komanda pagaliðkovotus medalius pastaruosiusketverius metusyra pati „derlingiausia“.Visi pastarøjø metøtarptautiniø olimpiadøprizininkai ástojo studijuotiVU (Chemijos beiMatematikos ir informatikosfakultetuose). Trysðiø metø komandos nariaidabar yra ChF chemijosarba biochemijos studijøprogramos I kurso studentai.Pasaulinëje feroelektrikø konferencijojedalyvavo VU fizikaiSenasis Testamentas perkeltas ákompaktinæ plokðtelæVilniaus universiteto biblioteka ákompaktinæ plokðtelæ perkëlë vienà iðvertingiausiø senosios hebrajø raðtijospaminklø – tai XIV amþiaus rankraðtinëspergamentinës knygos – SenojoTestamento – skaitmeninë kopija.saulio lyderiø feroelektrikø dielektrinësspektroskopijos ir ultragarsinësspektroskopijos srityse. Kita pasaulinëferoelektrikø konferencija vyks2009 metais Kinijoje.VU Radiofizikos katedros doc. Vytautas Samulionis,prof. Julio A. Gonzalo Gonzalezas(Ispanija, Madrido universitetas) ir prof.Juras Banys prie garsiojo Iguasu krioklioV. Naujiko nuotr.Profesorë apdovanotauþ traumø tyrimusUþ naujos tyrimø tematikos plëtojimàir paskelbtus tyrimus fondas „Á laisvæ“kasmetine premija apdovanojoKlinikinës ir organizacinës psichologijoskatedros profesoræ Danutæ Gailienæ.Ilgà laikà tyrimà vykdæ psichologairezultatus paskelbë dviejose knygoselietuviø ir anglø kalbomis.Lietuviø kalba iðleistoje knygoje„Sunkiø traumø psichologija: politiniørepresijø padariniai“ nagrinëjamos nacizmoir komunizmo represijø pasekmësEuropoje, taip pat kolonijinio genocidoilgalaikiai padariniai Arktyje irAustralijoje. Knyga skirta psichikossveikatos specialistams bei tyrëjams –psichologams, psichoterapeutams, psichiatramsir visiems, kurie domisi totalitariniøreþimø padariniais.***Profesorius, Vilniaus universiteto ligoninësSantariðkiø klinikø Ðirdies chirurgijoscentro vadovas Vytautas Sirvydisiðrinktas Pasaulio ðirdies ir krûtinëschirurgø draugijos prezidentu.Vilniuje birþelio mënesá vykusio 15-ojopasaulio ðirdies ir krûtinës chirurgøkongreso metu jam áteikta ðiø pareigøregalija – auksu spindintis medalis, kurioaverse pavaizduotas skalpelis ir ðirdis,o reverse áraðytos visø ligtoliniødraugijos prezidentø pavardës.***Liepos 25 d. Vilniaus universitetoSantariðkiø ligoninëje profesoriausK. Strupo vadovaujama chirurgø brigadaatliko pirmàjà donoro kepenøpersodinimo operacijà.2


Vilniaus universiteto rûmaikupini staigmenøVasarà remontuojant administracijospatalpas antrojo aukðto koridoriujeir viename ið Finansø ir ekonomikosdirekcijos kabinetø rasti ir restauruotivertingi senojo dekoro fragmentai.Ypaè vertinga ir puoðni kabinetopuoðyba, kur restauratoriai atidengëtrijø dekoravimo etapø fragmentus.Rasta tik 5,7 kvadratinio metro senojotinko. Restauratoriai teigë, jog raðtainetrafaretiniai, tapytameistro ranka.Ankstyviausias atidengtasaugalinis motyvas,manoma, yra išXVIII a. Ypaè puoðnusvëlyviausias ornamentasauksuotu rëmu,kurio viduryje vëliaubuvo iðkirstaslangas. Ðios freskospuoðë kitokio, didesniotûrio kambará.Dekoro elementusrestauravo individualiÐarûno Jurðëno ámo-Þygintui Peèiuliui paskirta pirmosiosvietos premija uþ leidiná „Efektyvikomunikacija. Praktinis vadovas“,Laimai Bulotaitei –- treèiosios vietospremija uþ leidiná „Narkotikai ir narkomanija“,Jonui Grigui – treèiosiosvietos premija uþ darbø ciklà „Moks-V. Naujiko nuotr.në „Senoji freska“, kuri jau daugmetø bendradarbiauja su Vilniausuniversitetu.VU mokslininkai – geriausiø mokslo populiarinimo darbø autoriailas ir visuomenë“, Gediminui Vitkui –treèiosios vietos premija uþ leidiná„Europos mozaika: 25 Europos Sàjungosvalstybës“, Rimantui Jankauskui– paskatinamoji premija uþ darbà „NapoleonoDidþiosios armijos masinëskapavietës Vilniuje“.Synurella ambulans – studentø gamtininkø radinysPirmo kurso studentas R. Staponkuspirmasis rado ðáretà gyvûnàVU Gamtos mokslø fakulteto studentaišià vasarà netoli Puvoèiø esanèiameVersminio eþere rado Lietuvojedar nematytà ðoniplaukø (amphipoda)rûðá. Synurella ambulans – šoniplauka,daþniausiai aptinkama šaltiniuose.Pirmo kurso biologijos studentasRobertas Staponkus pirmasis rado5–6 mm dydþio ðoniplaukà.Plaukiojanèiø ðonu, nugara pirmynðoniplaukø kûnas suplotas, iðsirietæs,panaðus á raidæ „C“. Lietuvos vandenyseaptinkamos kelios ðoniplaukø rûðys,priklausanèios ðoniplaukø (amphipoda)bûriui.J. Blaðkeviè nuotr.Moneta, skirta VU425-eriø metø sukakèiai,suspindëjo ItalijojeVilniaus universiteto425-eriø metø sukakèiaiskirta proginë 50 litø monetalaimëjo Italijos tarptautinësnumizmatikos parodos„Vicenza Numismatica“ apdovanojimà.Lietuviø kûriniui paskirtas„International Prize Vicenza Palladio“apdovanojimas uþ architektûros vaizdavimà.Vertinimo komisija atkreipë dëmesáá VU architektûros ansamblio projekcijàmonetos reverse, monetos matinioir veidrodinio pavirðiø derëjimà,gyrë puikià sidabrinës monetos dizainodetaliø simetrijà. Pakreipus monetàvienu kampu matyti Alma Materákûrimo data, kitu kampu – 2004 metai.Tokia technologijalietuviðkø monetøkaldinimo istorijojebuvo panaudota pirmàkartà. Monetosdailininkas – RytasJonas Belevièius.Matematikai padeda onkologamsLietuvos mokslininkai sukûrë matematinesformules, kuriomis ið vienoaudinio pavyzdþio galima apskaièiuoti,kiek naviko làsteliø aktyviai dalijasi,o kiek yra „ramybës“ bûklës.Làsteliø augimo frakcijos reguliavimas– esminë onkologijos problema,kurià sprendþia ir Onkologijos institutomokslininkai, bendradarbiaudamisu VU Matematikos ir informatikos fakultetoir Imunologijos instituto specialistais.Ilgalaikio jø bendradarbiavimo rezultatas– metodas, kuriuo galima apskaièiuoti,kiek laiko praeina nuo vienovëþinës làstelës dalijimosi iki kitoir koks procentas naviko làsteliø dalyvaujadauginimosi procese.Naujam metodui matematines formulespasiûlë VU Matematikos ir informatikosfakulteto doc. RimantasEidukevièius. Svarbu tai, kad jomis làsteliødauginimosi parametrus galimaapskaièiuoti ið vieno pavyzdþio.Lietuvos mokslininkø pasiûlytà technologijàávertino Didþiosios Britanijosir Italijos mokslininkai. Rugsëjo 22dienà internetiniuose mokslo þurnaluosepristatyta naujove per savaitæ susidomëjobeveik tûkstantis pasauliomokslininkø.Parengta pagal www.delfi.lt3


perspektyvaNaujosios VU bibliotekos maketasBiblioteka, verta milijonøOna MACKONYTËVilniaus universitetas netrukus pradës statyti naujà modernià bibliotekà.Pastatas turëtø atitikti visus ðiuolaikinëms bibliotekoms keliamusreikalavimus, o pagal saugomø ðaltiniø skaièiø biblioteka bus solidþiausiaLietuvoje ir viena didþiausiø Europoje. Spalio pabaigoje turëtø bûtipatvirtintas naujos bibliotekos techninis projektas.4Pastatas imituos rieduliøkrûvàDabartinëje Universiteto bibliotekojenebetelpa keli milijonai spaudiniø.Be to, manoma, jog studentams bûtøpatogiau naudotis ne miesto centreesanèia biblioteka. Taigi sumanytanaujàjá pastatà statyti Saulëtekyje. Vilniausuniversitetui talkinantis architektasRolandas Palekas teigë, jog pastatasbus ðalia miðko, orientuotas áðiaurës rytus, dël to patalpose bus ðviesu.Bibliotekos interjerui planuojamanaudoti daug stiklo, keramikos, baltosspalvos, kuri asocijuojasi su knygos lapais.Bibliotekos pastato iðorë turëtøpriminti didelá rieduliø kalnà – tai lemsnestandartinis pastatø dizainas.Pasak VU bibliotekos direktorësB. Butkevièienës, gerai bibliotekai reikiavizijos ir geros komandos. Jà turisudaryti ne tik bibliotekininkai, bet irskaitytojai, architektai, statybininkai.Reikia kalbëtis, suþinoti, ko tikisi iðbibliotekos lankytojai. Biblioteka turibûti funkcionali – kad þmonës, knygosir kompiuteriai sudarytø visumà, derëtøtarpusavyje ir vienas kitam netrukdytø.Biblioteka turi bûti erdvi susibûrimovieta, savotiðkas kultûroscentras. Tai labai svarbus architektøuþdavinys.Svarbu numatyti kompiuterinëstechnikos kieká: gal nereikia daug tinklø,nes ateityje veiks bevielis ryðys?Gal reikia kilimø, kad nesklistø triukðmas?Organizuojant darbà bibliotekojereikia nepamirðti, kad darbo vietaèia – ne tik kompiuteris. Stalas turi bûtitoks, kad tilptø bent trisdeðimt knygø.Tai irgi architektø uþdavinys. Bibliotekaturi atitikti visus standartus, bet jineturi bûti vien jø atspindys. Architektasturi vadovautis vaizduote ir nepamirðti,kad biblioteka turi bûti tokiavieta, kurioje studentas galëtø dirbti 24val. per parà.„Mûsø bibliotekoje ámanoma padarytiviskà, nes ji bus ganëtinai didelë.Bûsimoji VU biblioteka bus pati graþiausia,nes kiti universitetai stato „dëþutes“miesto centruose, o mûsø bibliotekabus nestandartiniø formø, erdviir puikioje vietoje“, – dþiaugësi B. Butkevièienë.Milijonai prieš milijardusHelsinkio miesto biblioteka ðviesi ir erdviKai buvo suskaièiuota, kad VU bibliotekosstatyboms reikia apie 80 milijonølitø, rektorius su tokia suma nesutiko.Tada buvo ið naujo perþiûrëtosir maþintos pastato erdvës. Vienintelësàlyga, ko negalima maþinti – tai 5 milijonøspaudiniø saugyklos. VU yravalstybinës reikðmës biblioteka, taigireikia iðsaugoti bent po vienà kuo didesnioknygø skaièiaus egzemplioriø.B. Butkevièienë pasakojo, jog prieðdeðimt metø Vokietijos vyriausybë niekonenorëjo net girdëti apie bibliotekøprojektus. Dabar suprasta jø svarbair bibliotekos statomos. Vokietijosvyriausybëje yra sudaryta darbo grupë,kuri rûpinasi tik bibliotekø statybomis.Tuo tarpu VU biblioteka jau 15metø turi projektà, kurá Vyriausybë iðdalies finansuoja. Kitos aukðtosios mo-


Kanados Vankuverio biblioteka – didingas,ðventovæ primenantis pastataskyklos per tà laikà sëkmingai pasistatëar statosi bibliotekas. Taip yra todël,jog nëra jokios vyriausybinës bibliotekøpolitikos. Dabar statomos bibliotekosyra maþytës, jos nekainuojatiek, kiek bûsimoji Vilniaus universitetobiblioteka. Taigi Vyriausybei paprasèiaupastatyti kelias maþas bibliotekasir matyti rezultatà.Vokietijoje statant naujà bibliotekàkvadratinis metras atsieina 3 tûkst. eurø.VU bibliotekos kvadratinio metrostatybai ketinama skirti 3 tûkst. litø.Skirtumas akivaizdus. Taigi, pavyzdþiui,viena biblioteka Vokietijoje pastatytauþ 15 milijardø eurø, ji turi 5tûkstanèius skaitytojø ir 220 tûkstanèiøknygø. Palyginkime – Vilniaus universitetobibliotekoje skaito 25 tûkstanèiaiskaitytojø, èia saugoma 5 milijonaiknygø, o statybø kaina – maþdaug45 milijonai litø.Ðiuolaikinë bibliotekatarnaus studentuiVestfoldo bibliotekos Norvegijojesienos – ið stiklotekos vaidmuo keièiasi. Anot Bibliotekininkystësir informacijos moksløinstituto docentës Audronës Glosienës,taip yra todël, jog visø pirma keièiasistudijavimo pobûdis. Universitetasatsakomybæ perduoda studentui,nuo jo pastangø priklauso studijø sëkmë.„Paskaitoje negausi visko, ko reikia.Todël biblioteka yra nepakeièiamasinformacijos ðaltinis. Studentamsreikia erdvës mokytis ir bendrauti“, –sakë doc. A. Glosienë.Vis populiaresnis nuotolinis mokymasis– studentas nebûtinai turi ateitiá universitetà, jis gali mokytis namuose,taèiau biblioteka jam bûtina dëlknygø gausos. „Naujoji biblioteka turibûti kitokia, – tai turi bûti ne tik kny-Visuomenëje yra susiformavæs tradicinësbibliotekos ávaizdis – tai vieta,kur galima tam tikru laiku pagal tamtikrà tvarkà gauti knygà. Dabar bibliogøsaugykla, bet ir vieta, kur studentuibûtø miela, kur jis galëtø pavalgyti, iðeitiir vël sugráþti. Biblioteka turi dirbti24 valandas per parà, septynias dienasper savaitæ. Ðie namai turi bûti atidarytivisada, kai tik reikia studentui“,– dëstë naujàjà bibliotekos sampratàB. Butkevièienë.Biblioteka kaip prekyboscentrasÐiuolaikiniam þmogui patinka savitarna.Procesas, kai knygà reikia uþsisakyti,jos laukti – jau nebepriimtinas.Uþsienio bibliotekose vos áëjus pasitinkaschemos, kur kas sudëta – kaip didelësesavitarnos parduotuvëse. Yranet terminas – library market. Pasakdoc. A. Glosienës, mûsuose vis dar bibliotekininkasturi galià, o þmogus yrapraðytojas. Skandinavijoje jau keli deðimtmeèiaibibliotekose yra savitarna.Tai gerai dël to, jog atëjæs á bibliotekàþmogus gali pamatyti daugiau ðaltiniøið já dominanèios srities. „Lietuvoje reikiaþinoti, ko nori, nes knygø bibliotekosenematyti. O ten viskas atvira, kartaisnet nieko neþinodamas apie kokiànors knygà jà atrandi, nes ji guli„savitarnos“ lentynose. Ðiuolaikinëjebibliotekoje akcentai visiðkai kiti. Bibliotekininkasðiuo atveju yra pagalbininkasar konsultantas“, – pasakojodoc. A. Glosienë.Biblioteka jau nebëra ta tradicinëknygø ðventovë, kurioje informacijosðaltiniai iðskiriami – knygos, periodiniaileidiniai sudedami atskirai. Ðiuolaikinëjebibliotekoje knygos, elektroninëslaikmenos, kiti ðaltiniai, susijæ suviena ar kita sritimi, laikomi kartu. Galimaperskaityti knygà arba konkreèiasritimi pasidomëti pasiëmus vaizdajuostæ.Taip mokytis ar ieðkoti reikiamosinformacijos yra labai patogu.Anot A. Glosienës, ðiuolaikinë biblioteka– nebe knygø saugykla. Keièiasitradicinës metaforos. Biblioteka kaipðventykla ar mauzoliejus patogi tiems,kurie joje jau apsipratæ, taèiau naujokuiji sukelia svetimumo áspûdá. Esamabibliotekø-labirintø – pastatai klaidûs,þmogus yra priverstas ieðkoti. Iðskiriamasir bibliotekos-kalëjimo tipas,kur visi skaitytojai stebimi ið aptarnavimopultø. Dabar vis daugiau bibliotekøima panaðëti á jaukias svetaines,kur þmogus gali jaustis saugiai ir patogiai.Naujosios bibliotekos orientuojasiá savitarnà ir siekia, kad lankytojui bûtøpatogu, gera ir jis norëtø gráþti.5


tyrinëjimaiXXI amþiaus klimatas:Prof. dr. Arûnas BUKANTIS,doc. dr. Egidijus RIMKUSfaktai ir prognozësKlimato svyravimø tyrimas – uþdavinys su daug neþinomøjø,kurá bando spræsti viso pasaulio mokslininkai. Globaliosiosklimato svyravimo prieþastys susipina su regioninëmis,daþnai vienos kitas nustelbia, arba, atvirkðèiai, sustiprina.Vilniaus universiteto mokslininkai, dirbdami kartu su uþsieniouniversitetø partneriais, bando rasti atsakymus á vis daugiaunerimo þmonijai kelianèius klausimus: kodël ðiltëja klimatasir kas laukia mûsø vaikø.Klimato ðiltëjimas paskatinokurti naujas hipotezes6Nuo XIX a. pradþios dël sustiprëjusiosþmonijos ûkinës veiklos ið lëto pradëjokeistis atmosferos sudëtis. Atmosferojepastebimai gausëja anglies dvideginio(á aplinkà patenkanèio deginantmedá, anglá, naftà ir t.t.). Dar 1896metais ðvedø mokslininkas S. Arrheniusteigë, kad padidëjæs anglies dvideginiokiekis atmosferoje gali stipriaipaveikti apatinio atmosferos sluoksniotemperatûrà. Jis apskaièiavo, kad 50proc. padidëjus anglies dvideginio koncentracijaiatmosferoje, oro temperatûrasausumoje turëtø pakilti 4,1°C, ovirš vandenyno – 3,3°C. Mokslininkomanymu, toks klimato ðiltëjimas turëjobûti naudingas Ðiaurës ðaliø ekonomikai.Pastaraisiais deðimtmeèiais pasirodëdaug moksliniø publikacijø, kuriosenagrinëjamos klimato kaitos problemos.Aðtuntajame deðimtmetyje prasidëjæsglobalinis atšilimas paskatinokurti naujas hipotezes ir interpretacijas.Daugelis pasauliniø klimato tyrimøcentrø kuria sudëtingus klimatomodelius bei prognozuoja klimato pokyèiusXXI amþiuje. Amerikieèiømokslininkas E. Barronas XX amþiauspaskutinio deðimtmeèio pabaigojemoksliðkai pagrindë, kodël reikia klimatokaitos modeliø bei klimato prognoziø.Pirmasis iš jo argumentø – atliekantlaboratorinius eksperimentusnustatyta, kad kai kurios orà sudaranèiosdujos (vandens garai, anglies dioksidas,metanas, azoto suboksidas, freonaiir kt.) gerai sugeria ilgabangæ Þemësradiacijà bei paèios jà spinduliuoja.Didëjanti „ðiltnamio efektà“ sukelianèiødujø koncentracija didinaprieðprieðiná atmosferos spinduliavimà,todël kyla Þemës pavirðiaus temperatûra.Temperatûros augimo tempaipriklauso nuo procesà stiprinanèiøarba stabdanèiø gráþtamøjø mechanizmøpoveikio, ypaè vandens garø kiekiobei debesuotumo, kurie yra pagrindiniai„ðiltnamio efektà“ kontroliuojantysveiksniai, pasikeitimø. Gali kistitemperatûros augimo greitis, taèiaupokyèiø, kuriuos sàlygoja „ðiltnamioefektà“ sukelianèios dujos, padariniaiišlieka. Per pastaruosius 200 metø daugumos„ðiltnamio efektà“ sukelianèiødujø koncentracija ore smarkiai iðaugo.Anglies dvideginio koncentracijaper ðá laikotarpá padidëjo apie 30 procentø.Pagrindinis ðiuos pokyèius lemiantisveiksnys – þmogaus ûkinë veikla.Prognozuojama, jog anglies dvideginioir kitø „šiltnamio“ dujø emisijaartimiausiais deðimtmeèiais didës. Netjei visame pasaulyje staiga bûtø stipriaisumaþinta ðiø dujø emisija, prireiktøkeliø ðimtmeèiø, kol ðiø dujø koncentracijaore pasiektø prieðindustrinálygá. Intensyvios þmogaus ûkinësveiklos zonose nustatomos didþiausiosaerozoliø koncentracijos. Daugumagamtinës ir antropogeninës kilmës aerozoliø(ypaè sulfatai) atspindi trumpabangæSaulës radiacijà. Todël aerozoliøkiekio atmosferoje didëjimas galisusilpninti „ðiltnamio efektà“, nors aerozoliøpoveikio stiprumas, regioninispasiskirstymas bei emisijos praeityje irateityje nëra tiksliai ávertintos.Pastaraisiais metais visdaugiau globaliosiostemperatûros rekordøXIX–XX a. sandûroje atsirado galimybënustatyti vidutinæ Ðiaurës pusrutuliotemperatûrà. Vidutinë oro temperatûraprie Þemës pavirðiaus perXX ðimtmetá iðaugo apie 0,6°C. Pirmojeamþiaus pusëje Ðiaurës pusrutuliooro temperatûra sparèiai kilo, taèiautik 1920–1930 metais ðis procesas susilaukëdidesnio dëmesio, kadangi pastebëtiryðkûs atðilimo Arktyje poþymiai.Nuo 1944-øjø – ðilèiausiøjø pirmosiosXX amþiaus pusës metø – pusrutuliooro temperatûra pradëjo þemëti,tai truko iki 7-ojo dešimtmeèio pabaigos.Aðtuntajame deðimtmetyje vidutinëpusrutulio oro temperatûra vëlpradëjo augti, ji tebeauga iki ðiol. Jaudabar aiðku, kad ðis paðiltëjimas yra þymiairyðkesnis nei vykæs pirmojoje ðioamþiaus pusëje. Nuo 1990 metø net 13


D. Ðepeèio nuotr.kartø ið 15-os metinë Ðiaurës pusrutuliotemperatûra buvo aukðtesnë nei1944 metais. Nuo 1994 metø tokiosaukðtos temperatûros fiksuojamos kasmet.2004 m. vidutinë globali oro temperatûrabuvo 0,54°C aukðtesnë uþ1880–2003 m. vidurká. Ðilèiausi metainuo 1880 m. buvo 1998-ieji (+0,63°C),antràjà ir treèiàjà vietas dalijasi 2002 ir2003 m. Taigi per pastaruosius 10 metøuþfiksuoti visi globalios temperatûrosrekordai. Ðis atðilimas daugiausia susijæssu „šiltnamio efektà“ sukelianèiødujø koncentracijos atmosferoje didëjimu,taèiau neatmetami ir gamtiniaiklimato kaitos veiksniai (Saulës aktyvumas,vulkanø veikla, aerozoliø poveikisir kt.).Oro temperatûros kaitostendencijos ávairiuosekontinentuoseRemiantis Centrinëje Anglijoje jaudaugiau kaip 300 metø vykdomais orotemperatûros matavimais, nustatyta,kad jau tris ðimtmeèius oro temperatûrakyla, šio kilimo tempai ëmë spartëtiXIX a., t. y. prasidëjus industrineierai. Jis ypaè ryðkus þiemà (0,0032°C/metus), pavasario, rudens ir vidutinësmetinës temperatûros trendo reikðmës– apie 0,0019°C/metus, o vasaros sezono– 0,0004°C/metus. Visi ðie trendørodikliai yra statistiðkai patikimi.Panaðios oro temperatûros tiesiniotrendo reikðmës gautos ir remiantisDe Bilt (Olandija) XVIII–XX a. duo-menimis, tik rudens temperatûros kitimenustatytas neigiamas trendas –0,0004°C/metus.Analogiðki oro temperatûros trendaigauti pagal Tronheimo (Norvegija),Kopenhagos, Upsalos (Švedija), Stokholmo,Sankt Peterburgo, Tartu (Estija),Kaliningrado (Rusija) duomenis.Nustatyta, jog Ðiaurës Europoje labiausiaiðiltëja þiemos, o pavasario, vasarosir rudens sezonø temperatûraiVakaruose bûdingas teigiamas trendas,taèiau Rytuose jis ágauna nulinæar net neigiamà reikðmæ. Tokios orotemperatûros kitimo tendencijos bylo-Oro temperatûros kaitos tendencijosskirtinguose regionuose nëra vienodos.Kai kur, pavyzdþiui, šiaurinëje Atlantodalyje, pastaraisiais deðimtmeèiais orasvësta. Nustatyta, jog vidutinë þiemosperiodo oro temperatûra Ðiaurës pusrutulyjeXX amþiuje daugiausia pakilopoliarinëse Rytø Sibiro (daugiau nei2,5°C) bei Ðiaurës Amerikos srityse(daugiau nei 3,0°C). Vasarà labiausiaiiðaugo Pietvakariø Kanados oro temperatûra(daugiau nei 1,0°C).1 pav. Ðiaurës pusrutulio oro temperatûros svyravimai 1856–2004 metais (pateiktakiekvienø metø temperatûros nuokrypis nuo 1961–1990 m. vidurkio). Pastorinta linijaþymi slankiøjø vienuolikameèiø vidurkiø sekà.7


þvilgsnisja apie bendrà Ðiaurës Europos klimatokontinentalumo maþëjimà per paskutiniusdu tris ðimtmeèius – ryðkiaupastebimà Ðiaurës Rytø Europoje. PietøEuropoje oro temperatûros kitimotendencijos kiek kitokios: remiantisXX a. duomenimis, nustatyta, kad Vidurþemiojûros regiono vakarinëje dalyjetemperatûra kyla visais metø laikais(0,015°C/metus þiemà ir 0,01°C/metus vasarà); tuo tarpu Apeninø pusiasalyjeir ryèiau tik þiemos temperatûrostrendas teigiamas (0,005-0,01°C/metus), tuo tarpu vasaros – neigiamas-0,005 °C/metus. Statistiðkai reikðmingøtrendø, parodanèiø bendras krituliøkiekio pokyèiø tendencijas visojeEuropoje, nenustatyta. Metinis krituliøkiekis XX amþiuje labiausiai iðaugoÐiaurës Europoje (Fenoskandijojenet 50 proc.). Tuo tarpu kai kuriosevidurio Europos srityse krituliø kiekissumaþëjo (iki 20 proc.).Koks klimatas Lietuvoje?D. Ðepeèio nuotr.2 pav. Vidutinës metinës oro temperatûros kaita Vilniuje1778–2004 metais. Stora linija – kaitos tiesinis trendas.Lietuvoje kasdien matuoti oro temperatûràpradëta 1778 metais Vilniausuniversitete. Ði oro temperatûros sekayra viena ilgiausiø Vidurio Europoje.Nustatyta, jog vidutinë metinë orotemperatûra Vilniuje palaipsniui didëjo(2 pav.). Greièiausiai augo gruodþioir sausio mënesiø oro temperatûra, tuotarpu rugpjûèio ir rugsëjo mënesiais atvëso.Per pastaruosius du ðimtmeèius keitësiir klimato ekstremalumas. Metinësoro temperatûros svyravimø analizërodo, jog 1885–1933 metais vidutinëmetinë oro temperatûros kito vos2,9°C diapazone. Tai monotoniðko klimatolaikotarpis, kuriuo dël intensyvioscikloninio pobûdþio cirkuliacijosvyravo ðvelnios þiemos ir vësios vasaros.Ekstremalaus klimato periodaisgalima laikyti 1777–1840 metø laikotarpáir nuo 1940 metø iki ðiol besitæsiantálaikotarpá.Krituliø matavimai Vilniuje pradëti1887 metais. Iðryðkëjo krituliø kiekiodidëjimo ðaltuoju metø laikotarpiutendencija. Išsiskiria labai „drëgni“ 6ir 7 deðimtmeèiai bei paskutinis XX a.deðimtmetis. Tai siejama su daþnëjanèiaðiltø ir drëgnø oro masiø advekcijaþiemà, dël to intensyvëja krituliai, daþniaulyja. Ðiltojo metø laikotarpio krituliøkiekio kaitos trendas, analizuojantvisà matavimø laikotarpá, yra neutralus.Taèiau galima išskirti du pagrindiniuskaitos periodus: pirmuoju (nuoXIX a. pabaigos iki XX a. vidurio) iðryðkëjakrituliø kiekio didëjimo tendencija,antruoju (nuo 5-ojo deðimtmeèiopabaigos) iðkritusiø krituliø kiekisgana tolygiai maþëja. Taèiau dël ryðkauskrituliø kiekio ðaltuoju metø laikotarpiuaugimo metinës krituliø sumosneþymiai didëjo.Kokio klimato tikëtisateityje?Ateities klimato pokyèiai priklausysnuo „šiltnamio efektà“ sukelianèiø dujøkoncentracijø. Tarpvyriausybinë klimatokaitos grupë (The IntergovernmentalPanel on Climate Change,IPCC) 2000 metais paskelbë specialiàataskaità apie galimus „ðiltnamio efektà“sukelianèiø dujø emisijø scenarijus– SRES. Ataskaitoje buvo nagrinëtosketurios scenarijø grupës (3 pav.).Kiekvienos grupës pagrindinëse veikloskryptyse yra apibûdinta galima demografinë,politinë-ekonominë, socialinëir technologinë perspektyva. A1grupës scenarijai prognozuoja labaispartø ekonomikos augimà,maþà populiacijos augimà irspartø naujø bei efektyvesniøtechnologijø ádiegimà. Pagrindiniaiprioritetai yra ekonomika,kultûrinis susiliejimasir esminis turtiniø skirtumøtarp regionø maþëjimas.A2 grupës scenarijuoseprognozuojama, kad pasaulisbus labai heterogeniðkas.Stiprës regioniniø kultûrøidentiðkumas, pabrëþiant ðeimosvertybes ir vietines tradicijas,sparèiau augs populiacijair lëèiau vystysis ekonomika.B1 grupës scenarijaimato pasaulá be didesniø regioniniøskirtumø, kuriam bûdingi spartûs ekonominiaipokyèiai kartu su ekologiðkaiðvariø technologijø diegimu. B2grupës scenarijuose numatoma, kadpasaulyje bus akcentuojami vietiniaisprendimai, iðlaikantys ekologinæ pusiausvyràtarp ekonomikos, visuomenësir aplinkos. Šis pasaulis irgi yra heterogeniškas,jam bûdingi ne tokiespartûs ir ávairiapusiai technologijospokyèiai.8


Pasaulio klimato rekordaiOro temperatûraAbsoliutus oro temperatûros minimumas:-89,2°C, Antarktida.Absoliutus oro temperatûros maksimumas:+58°C, Libija.Aukðèiausia vidutinë metinë oro temperatûra:+34,4°C, Etiopija.Þemiausia vidutinë metinë oro temperatûra:-58°C, Antarktida.Staigiausias oro temperatûros kilimasnuo -20 iki +7°C per 2 min., Pietø Dakota,Ðiaurës Amerika, 1943 m. sausio23 d.Didþiausia paros amplitudë: 56°C(+7...-49°C), Montana, Ðiaurës Amerika,1916 m. sausio 23–24 d.3 pav. Scenarijø grupës: A1, A2, B1 ir B2.Remdamiesi pateiktais „ðiltnamioefektà“ sukelianèiø dujø emisijø scenarijais,stambiausi klimato tyrimo centraimodeliuoja XXI amþiaus klimatà.Pagrindiniai globalinio klimato modeliaiyra ðie: HadCM (Jungtinë Karalystë),ECHAM (Vokietija); CGCM (Kanada);GFDL-R15 (JAV); CSIRO-Mk(Australija), CCSR/NIES (Japonija).Pagal ávairius modelius skirtingai prognozuojamaglobalinio klimato reakcijaá anglies dvideginio koncentracijos padvigubëjimà(lyginant su prieðindustriniulygiu): laukiama, kad globalinë orotemperatûra iðaugs nuo 1,5 iki 3,0°C(„optimistinis“ ir „pesimistinis“ variantai).Labiausiai temperatûra turëtø iðaugtiaukðtosiose platumose. Jei Ðiaurëspusrutulio temperatûra padidëtø3°C, oro temperatûra ekvatorinëje zonojepakiltø 1,5–2°C, o poliarinëse sritysenet 6,5–8°C.Numatoma, jog Centrinëje Europojeper XXI amþiø vidutinë metinë orotemperatûra pakils 4–6°C (labiausiaiturëtø iðaugti þiemos temperatûra).Dauguma modeliø prognozuoja panaðiuspokyèius. Tuo tarpu krituliø kiekioprognozës labai skiriasi. Krituliø kiekisturëtø iðaugti ðiaurinëje Europos dalyje,tuo tarpu pietuose jø turëtø sumaþëti.Remiantis kai kuriais modeliaisprognozuojama, jog Pietø Europojekrituliø kiekis sumaþës net 70 proc. ÞiemàÐiaurës Europoje krituliø kiekis turëtøiðaugti net iki 40–50 proc.Lietuvos klimatas taip pat turëtøkeistis. Ir toliau ypaè stipriai ðils ðaltasismetø laikotarpis (lapkritis–kovas).Kai kuriais mënesiais vidutinë temperatûraðimtmeèio pabaigoje turëtø iðaugtidaugiau nei 6°C. Oro temperatûralapkritá ir gruodá antroje ðimtmeèiopusëje turëtø augti lëèiau, tuo tarpuvasario mënesio temperatûra nuolatdidës visà šimtmetá. Ðiltuoju metølaikotarpiu (balandis–spalis) pokyèiainebus tokie ryðkûs.Vilniaus oro temperatûros augimogreitis per pastaruosius 30 metø kai kuriaismënesiais (vasará, balandá, liepàir rugpjûtá) lenkia net ir „pesimistiniø“scenarijø prognozes. Tuo tarpu metøpabaigoje uþfiksuoti neigiami oro temperatûrostrendai yra prieðingi klimatomodeliø numatomiems pokyèiams.Metinis krituliø kiekis Lietuvoje taippat turëtø iðaugti, taèiau tik ðaltuojumetø laiku. Augant oro temperatûraikeisis ir fazinë krituliø sudëtis: þiemàvis daþniau sniegà keis ðlapdriba beilietus, 2–3 savaitëmis trumpiau laikysissniego danga. Vasarà gali padidëtisausringumas, nes didëjant oro temperatûrailabiau garuos drëgmë. Maþëjantismetinës oro temperatûros ir krituliøkiekio skirtumas tarp ðiltojo ir ðaltojosezono rodo, jog ateityje Lietuvosklimatas panaðës á dabartiná ÐiaurinësLenkijos ir Vokietijos klimatà.KrituliaiDidþiausias vidutinis metinis krituliøkiekis: 11873 mm, Meghalajos valstija,Indija.Maþiausias vidutinis metinis krituliøkiekis: 0,1 mm, Èilë.Didþiausias krituliø kiekis per parà:1870 mm, Rejunjono sala, Indijos vandenynas,1952 m. kovo 16 d.Ilgiausias periodas be krituliø: 14 metø,Atakamos dykuma, Èilë.Storiausia per metus susidariusi sniegodanga: 25,4 m, Reiniro vulkanas,Ðiaurës Amerika.Didþiausias kruðos ledëkas: 1,9 kg, Kazachstanas.Keli sulipæ ledëkai: 4 kg, Juvu, Kinija.Lietuvos klimato rekordaiAbsoliutus oro temperatûros minimumas:-42,9°C, Utena, 1956 m. vasario 1d.Absoliutus oro temperatûros maksimumas:+37,5°C, Zarasai, 1994 m. liepos30 d.Didþiausias vidutinis metinis krituliøkiekis: 820 mm, Laukuva.Maþiausias vidutinis metinis krituliøkiekis: 572 mm, Dotnuva.Didþiausias krituliø kiekis per metus:1109 mm, Ðilutë, 1981 m.Maþiausias krituliø kiekis per metus:409 mm, Klaipëda, 1975 m.Didþiausias krituliø kiekis per parà:138,6 mm, Nemajûnai, 1958 m. liepos17 d.9


tyrinejimai tyrinëjimaiNacija vakar, šiandien, rytojDoc. dr. Nortautas STATKUSXX amþiaus pasaulis – globalëjantis pasaulis: atstumai tapogreitai ir lengvai áveikiami, naujienas ir þinias galima perduotiá bet kurá pasaulio taðkà akimirksniu. Pasaulinæ ekonomikà,politikà ir kultûrà valdo ir formuoja tarptautinës organizacijos,bendrovës, transnacionaliniai susivienijimai bei korporacijos.Globalioje erdvëje vis daugiau bendraujama angløkalba.Politinë ir ekonominë nacionaliniø valstybiø átaka maþëja, kylaklausimai apie nacionaliniø valstybiø, tautø iðlikimo ar transformacijosperspektyvas: kas buvo nacija vakar, kas yra ðiandienir kuo ji tampa.10Ðis tas apie nacionalinætapatybæNacionalinës tapatybës sàvoka aprëpiapolitinæ, kultûrinæ bei etninæ tapatybes(etninë tapatybë apibûdina priklausomybætam tikram kolektyvui iryra grindþiama tariamos bendros kilmës,giminystës suvokimu, kultûriniaisir (ar) fiziniais bruoþais). Nacionalinëtapatybë ágijo prasmæ tik XIX amþiauspabaigoje, kai Europoje susikûrë nacionalinësvalstybës. Pirmà kartà istorijojenacija, teritorija ir valstybë pradëtossuvokti kaip vienalytis darinys.Nacija, arba tauta, ëmë reikðti ne tiktautinæ bei kultûrinæ priklausomybæ,bet ir politiðkai organizuotà etninæ grupæ,sukûrusià (ar siekianèià sukurti)nepriklausomà valstybæ. Po Pirmojopasaulinio karo nacionalinë valstybëtapo pagrindiniu tarptautinës politikosveikëju, o nacionalizmas – pagrindinenaujøjø valstybiø ideologija.Nacionalizmas apibrëþiamas kaipidealas ar ideologija, teigianti, kad etninësir politinës ribos turi sutapti irkad etniðkai vienalytë valstybë yra optimaliausiapolitinës organizacijos forma.Tuo tarpu nacijà galimà apibrëþtikaip politiðkai organizuotà etninæ grupæ,siekianèià iðsikovoti ar iðsaugotipolitinæ autonomijà arba nepriklausomàvalstybingumà. Atitinkamai nacionalinëtapatybë reiðkia etninës, kultûrinësir politinës tapatybiø hibridà.Nacionalizmo saulëlydisTaèiau Antrasis pasaulinis karas atskleidëtokios tarptautinës tvarkos trûkumus.Ðis karas parodë, kad galingabei patraukli ideologija gali ir suvienytilabai skirtingas tautas, ir suskaldytiiki tol buvusias vieningas. Kolektyviniosaugumo, ekonominës gerovësporeikis staiga ëmë goþti nacionalizmosvarbà ir sàlygojo bûtinybæ steigtitarptautines institucijas, galinèias uþtikrintiðio poreikio tenkinimà (Tarptautinisvaliutos fondas, Jungtinës Tautos,Pasaulio Bankas).Tai sudarë sàlygas globalizacijos procesui,kuris suvokiamas kaip ekonominisir socialinis fenomenas. Kitaip tariant,globalizacijos procesas, nulemtassparèios informaciniø ir komunikaciniøtechnologijø paþangos, yra savotiðkaslaiko ir erdvës susitraukimas.Ðiø procesø dëka ir kultûriniai ávairiøðaliø skirtumai tampa ne tokie ryðkûsar bent jau labiau suprantami.Globalizacija lemia du taip pat globaliusidentifikacijos procesus: vertikaliàsociokultûrinæ poliarizacijà ir horizontaliàkultûrinæ fragmentacijà (etnifikacijà).Sàvoka kultûrinë fragmentacijareiðkia aborigeniðkø, regioniniø,etniniø, neoreliginiø ir lyties identitetøsuklestëjimà, o sociokultûrinë poliarizacija– didëjanèià pajamø stratifikacijàtarp socialiniø sluoksniø ir kosmopolitiðkøpolitiniø bei ekonominiø elitøformavimàsi.Pasaulinis elitas ir naujostapatybësGlobalëjant ekonominiam, politiniam,kultûriniam atskirø valstybiø gyvenimui,kuriantis transnacionalinëmskorporacijoms, nevyriausybinëms organizacijoms,elitai tampa turtingesniir átakingesni ne tik gimtosiose ðalyse,bet ir pasaulyje. Ið transnacionaliniøkorporacijø vadybininkø, ávairiø ekspertø,tarptautiniø institucijø biurokratøir ðou verslo atstovø globaliumastu klostosi nauja tapatybë, kuriaibûdingas skirtingø kultûrø elementøsujungimas, t. y. tam tikras kultûriniskreolizmas.Taèiau absoliuti dauguma pasaulio


gyventojø gyvena gimtosiose vietose, tenmokosi, dirba, jiems rûpi regiono aktualijosir problemos. Daþnai moka tik vienà(gimtàjà) kalbà ir apie tarptautinesorganizacijas, kurioms priklauso jø ðalis,tesupranta labai pavirðutiniðkai. Jøporeikiai – tik gerinti buities sàlygas irkelti pragyvenimo lygá. Tai vadinama etnokultûrinëstapatybës lokalizacija. Taigilokalizacija yra neatsiejama globalizacijospalydovë, demonstruojanti tøpaèiø jëgø, kurios pagimdë ir globalizacijà,veikimà.Apibendrinant galima teigti, kad globalizacijakuria globalø elità ir lokalizuojamases (suaktualina autochtoninestapatybes). Kitaip tariant, vyksta identitetøglokalizacija (globalizacija+lokalizacija).Todël negalima teigti, kad etninëtapatybë iðnyks. Labiau tikëtina,kad formuosis naujos tapatybës, kuriosvis labiau ims sutapti su socialiniais irekonominiais sluoksniais, regionais,„pasauliniais miestais“ ir pan.Taigi, nors etninës tapatybës reikðmëir globaliame pasaulyje iðlieka vienasvarbiausiø, nacionalinës tapatybëssvarba keièiasi, nes kinta pilietybës suvokimas.Plinta dvigubos pilietybës institutas.Tai susijæ su globalizacijos sàlygotatarptautine migracija ir etnonacionaliniødiasporø kûrimusi.Nacionalinës valstybësbe sienø, tautos be vietos?Globaliame pasaulyje, kur laikas irerdvë yra lengvai áveikiami, o platuskomunikacijø tinklas leidþia laisvaibendrauti, atsiranda visos sàlygos iðlaikytitautiná identitetà net ir gyvenantemigracijoje. O virðnacionaliniø organizacijøgausa migrantams uþtikrinasàlygas puoselëti ir net propaguotigimtàjà kalbà, kultûrà, religijà. Todëletnosai vis labiau praranda savo teritorijà,o nacionalinës valstybës tampavis maþiau etniðkai homogeniðkos. Taibûdinga ir didþiosioms, ir maþosiomsvalstybëms.Kinta ir pilietybës samprata. Nacijostapsmà nacionaline valstybe keièianacionaliniø valstybiø tapsmas multikultûriniaisdaugiaetniniais politiniaisdariniais bei nacijø virtimas deteritorializuotaisetnosais (diasporomis).Diasporoje gyvenantys etnosai dëlvis labiau globalëjanèio pasaulio turidaugiau galimybiø iðlaikyti savo identitetà,palaikyti intensyvesnius ryðius sutëvyne. Todël pilietybës ir tëvynës sàvokosnet per keletà kartø iðlieka netapaèios.Ankstesnë tëvynës sàvoka,reiðkusi bendrà kalbà, teritorijà, kultûrà,vis labiau praranda svarbà, neskasdienis globalizacijos paveiktas gyvenimassukuria kokybiðkai naujus ryðius,tradicijas ir apskritai naujà gyvensenà– Þ. Attali þodþiais tariant, „klajokliðkàgyvenimo bûdà“.Dël globalizacijos palaipsniui diferencijuojasipilietybës ir etninës tapatybëssuvokimas, nacijos, kaip teritorinësetnokultûrinës politinës bendruomenës,skyla uþleisdamos vietànaujiems tarptautinës politikos veikëjams:tarptautinëms organizacijoms,supervalstybëms, kariniams, ekonominiamsblokams bei sàjungoms. Taèiauetniðkumas nepraranda savo aktualumo– kinta tik etnosø gyvavimo formos.Specialiame „Eurobarometer 54“ tyrime „Europeans and languages“(„Europieèiai ir kalbos“) akcentuojama, kad:93 proc. tëvø mano, kad jø vaikams yra svarbu mokytis kitø Europoskalbø;72 proc. europieèiø tiki, kad kitø uþsienio kalbø mokëjimas yra/galibûti jiems naudingas;71 proc. galvoja, kad kiekvienas Europos Sàjungos gyventojas, begimtosios kalbos, turi mokëti kità europieèiø vartojamà kalbà;53 proc. europieèiø sako, kad, be gimtosios kalbos, jie susikalbadar viena Europos kalba;26 proc. teigia, kad moka dar dvi Europos uþsienio kalbas.2001 m. Lietuvos gyventojø ir bûstø suraðymo duomenys apie gyventojus,mokanèius kità(-as) kalbà(-as), neskaièiuojant gimtosios kalbos.Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës2001 m. Lietuvos gyventojø ir bûstø suraðymo duomenys apie gyventojus pagal gimtàjà kalbà.Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës11


vokiamas kaip raudonas, o lapuoèiømiðke tas pats pomidoras turëtø bûtiþalias. Paveikslëlyje pateiktos trys tospaèios mergaitës nuotraukos, darytosesant skirtingø spalvø apðvietoms.Nuotrauka kairëje padaryta apðvietusmergaitæ áprasta elektrine kaitinimolempute, o deðinëje – apðvietimui naudojantfluorescuojanèià lempà, skleidþianèiàmelsvai þalsvà ðviesà. Matome,jog fiziniu prietaisu matuojamamergaitës spalva kinta – nuo raudonosiki þalios. Laimë, þmogaus suvokiamaspalva maþai priklauso nuo apðvietimoðaltinio spalvos. Esant bet kuriai apðvietaimergaitë suvokiama taip, lyg jibûtø apðviesta dienos ðaltinio ðviesa.Ðis reiðkinys vadinamas spalvos suvokimopastovumu. Jeigu mûsø regos sistemaneturëtø ðios savybës, bûtø sunkudirbti nuolat kintant sàlygoms.Taigi þmogaus suvoktas regimasisvaizdas labai skiriasi nuo to vaizdo, kurisyra jo tinklainëje, t. y. nuo to, kàmatytø fizikinis prietaisas, televizinëkamera. Suvokimas yra susijæs su procesais,kurie kompensuoja projekciniusiðkraipymus, leidþia ávertinti apðvietimospalvà.Suvokimo problemø tyrimaiVilniaus universiteteSuvokimo procesas sudëtingas, jisskiriasi nuo tø procesø, kurie naudojamitechninëse sistemose. Në vienojepasaulio mokslinëje ástaigoje nëra tiriamivisi suvokimo aspektai. Þiniosapie suvokimà renkamos po kruopelytæ,daugelio kolektyvø pastangomis.Norime papasakoti, kokios suvokimoproblemos tiriamos dviejuose Vilniausuniversiteto padaliniuose – Filosofijosfakulteto Psichologijos katedroje beiMedþiagotyros ir taikomøjø moksløinstitute. Norëdami paaiðkinti, kokiàreikðmæ suvokimo problemai turi vykdomidarbai, pateiksime bendrà hipotetinásuvokimo modelá ir parodysime,kokius procesus, vykstanèius ðiamemodelyje, mes tiriame.Šiuo metu labai populiarus aktyvaussuvokimo modelis, pasiûlytas Kanadosir Rusijos mokslininkø prieð trisdeðimtmetø. Ðio modelio schema parodytapirmame paveiksle.Regimieji vaizdai projektuojasi tinklainëje,t. y. tinklainës fotoreceptoriaiapðvieèiami ðviesa, atsispindëjusia nuoobjektø pavirðiaus (I blokas). Fotoreceptoriaiðviesos signalus transformuojaá elektrinius, patenkanèius á specializuotasgalvos smegenø struktûras(signalø apdorojimas ir poþymiø iðskyrimoblokas – (II)). Èia šie signalaianalizuojami, išskiriami vaizdo tinklainëjepoþymiai. Pagal ðiuos poþymiusatmintyje (III) vyksta vaizdinio, atitinkanèioregimà objektà, paieðka. Vykstantðiam procesui sudaroma hipotezë(hipotetinis vaizdas), kas tai galëtøbûti. Sudaryta hipotezë saugoma specialiojestruktûroje (IV). Hipotetinisvaizdas lyginamas su poþymiais, iðskirtaisanalizuojant. Jeigu hipotetiniovaizdo poþymiai sutampa su poþymiais,iðskirtais analizës bloke, tai jienuslopinami ir toliau jau neveikia atmintiesstruktûrø, t. y. ðie poþymiai hipotetiniamevaizde daugiau nebekinta.Kai visi hipotetinio vaizdo poþymiaisutampa su iðskirtais poþymiais, hipotezëtampa stabiliu suvoktu objektovaizdu.Ði schema sudëtinga – á jà átrauktadaug smegenø struktûrø. VU padaliniuosevykdomi tyrimai susijæ su ðiomodelio eksperimentiniu patikrinimu.Visø pirma tiriama, kaip ir kur vykstaprojekciniø iðkraipymø kompensacijair kaip uþtikrinamas spalvø suvokimopastovumas. Objekto dydþio suvokimaspriklauso nuo to, kokioje regoslauko dalyje jis matomas. Jeigu jis yraregos lauko centre ir jo vaizdas yra centrinësetinklainës dalyse, toks objektassuvokiamas didesnis negu to patiesobjekto vaizdas tinklainës periferijoje.Buvo manoma, kad tai centrinësnervø sistemos darbo rezultatai – svarbûsþmogui objektai yra regimo laukocentre ir dël savo svarbumo jie subjektyviaipadidinami. Ðá reiðkiná þinomasprancûzø psichologas Jeanas Piagetpavadino centravimo reiškiniu. Mumspavyko parodyti, kad ðis reiðkinys nedideliuoseatstumuose gali bûti susijæssu projekciniø iðkraipymø kompensavimu.Norint kompensuoti minëtusiðkraipymus þmogus turi taip nukreiptiþvilgsná, kad sumaþinti vaizdo fragmentaiprojektuotøsi á tinklainës centràir dël to subjektyviai bûtø didinami.Buvo sukurtas stereo regos analizatoriausmodelis, atskleidþiantis, kaipðis reiðkinys gali bûti susijæs su tinklainësnehomogeniðkumu (receptoriø13


tyrinëjimaitankis tinklainës centre yra didesnis).Jeigu ði hipotezë teisinga, tai projekciniøiðkraipymø kompensavimas atliekamastinklainëse. Akiø judesiø pagalbaišmokstame tinkamai naudoti tàmechanizmà.Spalvø suvokimo pastovumumokslininkai domëjosijau prieð ðimtmetáSpalvø suvokimo pastovumà mëginamaaiðkinti á pagalbà pasitelkiantprieð ðimtmetá vokieèiø mokslininkoJohanno von Krieso pasiûlytà modelá.Pagal ðá modelá fotoreceptoriø signalaikintant apðvietos spalvai specialiumechanizmu palaikomi pastovûs.Spalvø suvokimo pastovumo mechanizmaimûsø Universitete kartu suManèesterio (U.M.I.S.T.) mokslininkaistiriami beveik deðimt metø. Atlikuseksperimentus pasiûlytas dviejøpakopø spalvø suvokimo modelis. Pagalðá modelá regos sistema atlieka duspalvos „matavimus“. Pirmu „matavimu“nustatoma, kiek objekto spalvaskiriasi nuo fono spalvos, t. y. nustatomasobjekto kontrastas. Antru „matavimu“nustatoma fono spalva. Suvokiamaobjekto spalva yra dviejø „iðmatuotø“spalvø suma – objekto ir fonospalvø skirtumo ir paties fono spalvos.Pagal J. von Krieso pasiûlytà modeláspalvø skirtumas objektas/fonas nustatomasfizikinës fono spalvos atþvilgiu,taèiau mums pavyko nustatyti, kad jisávertinamas suvokiamos (ne fizikinës)fono spalvos atþvilgiu.Pirmasis „matavimas“, nustatant objekto/fonospalvø skirtumà, ávertinavaizdø spalvø skirtumus lokalioje tinklainëssrityje. Ðis spalvø skirtumasmaþai priklauso nuo apðvietos spalvos.Antrasis procesas susijæs su viso regoslauko vidutinës spalvos vertinimu. Ðisuvokiama spalva priklauso nuo apðvietosir nuolat kinta, artëdama prieneutralios spalvos. Kadangi suvokiamaobjekto spalva yra dviejø spalvø suma(fono spalvos ir objekto kontrasto), taiapðvietimo spalva veikia suvokiamàspalvà, taèiau ði átaka maþëja suvokiamaifono spalvai artëjant prie neutraliosspalvos.Ðiais tyrimais mëginama nustatyti,kaip regos sistemoje analizuojamasvaizdas. Kiti vykdomi tyrimai yra skirtinagrinëti vaizdams, kuriø suvokimasyra nestabilus.14Pagal aukðèiau pateiktà 1 schemà regossistema ið pradþiø iðskiria vaizdøpoþymius, o po to juos ávairiausiais bûdaisjungia, sudarydama ávairius vidiniusobjekto vaizdinius. Tai panaðu áþodþiø sudarymà. Dëliodami raides galimegauti tûkstanèius skirtingø þodþiø.Taèiau ne visi raidþiø dariniai ámanomi.Taigi vaizdo tinklainëje iðskiriamiávairûs poþymiai. Lyginant hipotezæ irvaizdà ant tinklainës nuslopinami tiepoþymiai, kurie sutampa. Nuslopintipoþymiai nepatenka á atminties blokà(IV). Nenuslopinti vaizdo poþymiai toliauaktyvuoja atmintá ir skatina ieðkotitokios hipotezës, kuri nuslopintø visusanalizuojamo vaizdo poþymius.Kaip vyksta suvokimoprocesasPanagrinëkime, kas vyksta, kai þmogusmato nestabiliai suvokiamà vaizdà.1 paveiksle pateiktas vaizdas yragana paprastas. Tarkime, kad ðá vaizdàgali nusakyti dvi (A ir B) plokðtumos,taèiau jø orientacija erdvëje galibûti skirtinga. Matomà vaizdà gali sukurtidvi plokðtumø kombinacijos. Vienuatveju plokðtumø iðoriniai (1 ir 3)kraðtai yra toliau negu vidiniai. Jeigubûtø taip, tai kampas (2) bûtø iðkilas.Antru atveju plokðtumø (1 ir 3) kraðtaiyra arèiau negu briauna (2). Ðiuoatveju (2) kampas turëtø bûti ádubæs.Taigi regos sistema iðskiria keturis vaizdøpoþymius: A ir B plokštumos, „iðoriniaikraðtai toliau uþ vidinius“ ir „iðoriniaikraðtai yra arèiau uþ vidinius“.Pagal ðiuos poþymius atmintyje galimarasti iðkilo kampo vaizdiná. Ðis vaizdinystampa hipotetiniu objektu ir jis lyginamassu iðskirtais vaizdo poþymiais.Lyginimo metu sutampa trys poþymiaiir jie nuslopinami. Taèiau ketvirtas poþymis,susijæs su plokðtumø kraðtø padëtimierdvëje, lieka neuþslopintas –neuþslopintas yra arba poþymis „iðoriniaikraðtai toliau uþ vidinius“, arba„iðoriniai kraðtai yra arèiau uþ vidinius“.Neuþslopintas poþymis patenkaá atmintá ir verèia pakeisti hipotezæ„kas tai turëtø bûti“. Taèiau nauja hipotezënutraukia kito poþymio slopinimà,ir situacija vël kartojasi. Dël tomûsø suvokimas tampa nestabilus. Yrair kitø modeliø, kurie nestabilø suvokimàaiðkina adaptacija: dirginant maþëjaneuronø jautrumas, t. y. maþëjasudirgintø neuronø atsakai. Vykdomityrimai leidþia ávertinti, kuris ið ávardintømodeliø yra teisingas ir kaip sudaromasvidinis objekto vaizdas.Þmogus sugeba laisvai interpretuotivaizdà tinklainëse – kartais ið keliøðykðèiø poþymiø sukuria labai sudëtingàvaizdà. Ðtai þemiau pateiktame paveiksleið pirmo þvilgsnio atsitiktinai iðmëtytaketuriolika taðkø. Turbût neatsirasnë vieno skaitytojo, kuris pasakytø,kad tai taðkai, nurodantys þmogaussànariø vietà. Taèiau kai tie taðkaipradës judëti taip, kaip juda þmogaussànariai, nesunkiai atpaþinsimejudantá þmogø. Þmogaus atmintyjesaugomas judanèio þmogaus vaizdas.Kyla klausimas, ar iðankstinë informacijaapie tai, kas tai galëtø bûti, padëspasirinkti tinkamà hipotetiná vaizdà irtuo paèiu palengvins objekto suvokimà?Daþniausiai sukaupta patirtis yrasusijusi su realiais veiksmais, kuriuosþmogus stebëjo ir pats atliko. Jeigutaip, tai gal realûs veiksmai gali padëtiatpaþinti vaizdà, susidaryti judanèioþmogaus vaizdà?Ðis klausimas yra labai svarbus, kadangijis patvirtina realiø veiksmø átakàapmokymui. Kartu jis leidþia nustatytiávairaus modalumo sensoriniø sistemøsàveikos prigimtá.Taikomoji tyrimø reikðmëKokià taikomàjà reikðmæ gali turëtitokie tyrimai? Sukûrus tinklainiø protezusneregiams, reikia uþtikrinti, kadinformacija ið dirbtinës tinklainës bûtøperduodama taip, kaip natûraliu bûdu.Minëti tyrimai leidþia gauti bûtinosinformacijos.Daþnai þmogus negali stebëti ávykiøten, kur jie vyksta (giliai po vandeniu,apþiûrint vidinius þmogaus organus,kenksmingoje þmogui aplinkoje ir t. t.).


Tam naudojamos ávairios techninës sistemos,kurios fotokameromis registruojavaizdà ir já perduoda á ekranus.Realiose sàlygose suvokiami objektaidaþnai nesutampa su jø fotografijomis,fizikiniais vaizdais ekrane. Tai ne tiknepatogu, bet ir gali tapti nepataisomøklaidø ðaltiniu. Reikia mokëti tokiusvaizdus ekrane koreguoti. Ateityjebus populiarûs ávairûs robotai, su kuriaisþmogui teks nuolat „bendrauti“.Bendravimas bus efektyvus, jeigu robotassugebës matyti pasaulá toká, kokájá suvokia þmogus.Tikimasi, kad smegenø paþeidimusateityje bus galima gydyti ávedus á smegeniskamienines làsteles, kurios pakeisþuvusias ir sudarys su iðlikusiomislàstelëmis reikiamus ryðius. Naujø ryðiøsudarymas negali bûti nekontroliuojamasarba chaotiðkas. Nekontroliuojaminauji ryðiai bûtø praþûtingiþmogui, visiðkai sugriautø jo gebëjimusadekvaèiai veikti, spræsti kilusius klausimus.Ðie procesai valdomi genetiniaisir apmokymo mechanizmais. Gal todëlrealiomis sàlygomis kamieninëslàstelës, nors ir nuolat gaminamossmegenyse, nedalyvauja atstatant ir„taisant“ paþeistas subrendusias smegenis.Jeigu þinotume, kokiais principaisveikia suvokimo procesai, taimums bûtø lengviau rasti bûdø, kaippanaudoti specifines mokymo procedûraspaþeistø làsteliø ryðiams atstatyti.Tokias problemas teks spræsti nelabaitolimoje ateityje.F o t o g r a f i j ø k o n k u r s a s„VU atributika – uþ Lietuvos ribø“Visus VU akademinës bendruomenës narius, susirengusius á kelionæ, raginamenepamirðti fotoaparato ir Jumsmielo suvenyro su VUþenklu. Áamþinkite já egzotiðkose ar labiausiai ásimintinose vietovëse.Nuotraukas siøskite „Spectrum“redakcijai el. paštu spectrum@cr.vu.lt.vu.lt.Bûtina nurodyti nuotraukos autoriaus pavardæ, trumpai apraðyti nuotraukosturiná. Þurnale atspausdintø nuotraukø autoriai bus apdovanoti specialiaisprizais. Keliaukite, fotografuokiteir siøskite mums.„Spectrum“ redakcijaProf. Gyèio Juðkos(VU Fizikos fakulteto Kietojo kûno elektronikos katedros vedëjo) nuotr.Á smegenis implantuotasregos protezas2003 metø lapkritá þurnale „VisionResearch“ buvo paskelbtas straipsnis,kuriame apraðomas regos protezas,implantuotas á smegenis þmogui, kurisdël ligos prarado fotoreceptorius.Buvo sukurta dirbtina tinklainë, pritvirtintaakies tinklainës viduje. Receptoriaibuvo sujungti su regos þieve.Kaip minëjome, toks sujungimas negalëjobûti atliktas bet kaip – reikëjoþinoti, á kokias þievës vietas tinklainëprivalo siøsti signalus. Jeigu receptoriaibûtø prijungti á kitas þievës vietas,þmogus matytø labai iðkraipytà vaizdà.Protezà pagamino ir á smegenis implantavogrupë JAV mokslininkø.Laukiniuose Amerikos kanjonuoseSu simpatiðka indëneKuprinë su VU simbolikaSlovakijojeJuozo Karmazos(Ekonomikos fakulteto IV k.studento) nuotr.15


tyrinëjimaiKur galima pritaikytiProf. habil. dr. Arûnas RAMANAVIÈIUSTurbût keistai skamba teiginys, kad ir polimerai gali bûti protingi.Deja, ðiuolaikinis technologijø iðsivystymo lygis dar neleidþiasukurti tokiø sintetiniø dariniø, kurie pasiþymëtø gyviemsindividams bûdingu intelektu. Taèiau dirbtinis intelektasyra kuriamas ir jau realizuojamas ávairiose programose.Vis daugiau mokslininkø pastangø skiriama „molekuliniams“lustams ir „molekuliniams“ kompiuteriams kurti, ðiuose naujoskartos elektroniniuose árenginiuose puslaidininkinëmis savybëmispasiþyminèioms medþiagoms ir toliau bus skiriamassvarbus vaidmuo.VU Chemijos fakulteto mokslininkai, tiriantys elektrai laidþius polimerus, daþnai dalyvaujatarptautinëse konferencijose. Prof. Arûnas Ramanavièius su 2000 metø Nobelio premijoslaureatu prof. Alanu J. Heegeriu.16Polimerai geba atpaþintichemines medþiagasPasirodo, galima programuoti ne tikkompiuterius, mikroschemas, bet irpolimerus – jiems suteikiamos tam tikrosintelektualios savybës, pvz., sugebëjimaslabai atrankiai (specifiškai) atpaþintisudëtingos struktûros cheminesmedþiagas. Kai kurias biologinëskilmës medþiagas atpaþinti áprastiniaischeminiais ir fizikiniais analizës metodaisyra labai sudëtinga, o kartais beveikneámanoma. Taèiau mokslininkaisugeba taip modifikuoti kai kuriuospolimerus, kad jie, atpaþinæ tam tikrasbiologines medþiagas, pakeièia savofizikines savybes, o tokius pokyèiusjau galima registruoti fizikiniais prietaisaisir paversti mums suprantamaissignalais.Kurti ir taikyti tokius „protingus“ polimerusintensyviau pradëta tada, kaibuvo pasitelkti vadinamieji elektrai laidûspolimerai. Elektrai laidþiais jie vadinamine veltui – jie, skirtingai neguvisos plastmasës, su kuriomis susiduriamekasdien buityje, pasiþymi elek-triniu laidumu. Uþ ðios unikalios savybëspastebëjimà, naujø elektrai laidþiøpolimerø sintezës metodø sukûrimà irjø taikymo aspektus 2000 m. trimsmokslininkams – Alanui J. Heegeriui,Alanui G. MacDiarmidui ir HidekiShirakawai – buvo suteikta Nobeliopremija. Taigi apie 1980 metus buvonustatyta, kad elektrai laidþius polimerusgalima sintetinti ne tik chemiškai,bet ir elektrochemiškai – nusodinantjuos ant ávairiø laidþiø pavirðiø. Ði galimybëbuvo panaudota konstruojantávairius puslaidininkinius mikroelektronikoselementus. Elektrocheminëelektrai laidþiø polimerø sintezë labaipravertë kuriant naujus biologinius jutiklius.Buvo árodyta, kad elektrochemiðkaisintetinant elektrai laidþius polimerus– polipirolà arba politiofenà– ið vandeniniø tirpalø á jø struktûràgalima sëkmingai áterpti ir biologiðkaiaktyviø medþiagø molekuliø. Kadangiorganinës kilmës biologiðkai aktyviømedþiagø molekulës „patogiai jauèiasi“organinës kilmës polimero matricoje,kurioje yra nemaþai vandens, reikalingoðiø molekuliø struktûrai palaikyti,todël tos medþiagos ilgai neprarandaaktyvumo. Tai labai svarbu, nespaprastai biologinës medþiagos yraypatingai brangios.Elektrai laidûs polimeraipanaudojami kuriantbiologinius jutikliusFermentai buvo pirmosios biologiškaiaktyvios medþiagos, kuriomisbuvo legiruoti elektrai laidûs polimerai.Fermentai – tai baltymø molekulës,kurios sugeba specifiðkai atpaþintikai kurias chemines medþiagas ir katalizuotijø virtimà kitomis cheminëmismedþiagomis. Esama ir tokiø fermentø,kurie katalizuodami cheminesreakcijas sukelia elektros srovës tekëjimàspecialiai pritaikytose elektrocheminësegrandinëse. Taèiau toká reiðkinádaþniausiai pavyksta stebëti tik tada,kai á elektrocheminëje celëje esantátirpalà pridedama elektrochemiðkaiaktyviø medþiagø, gebanèiø perneðtivadinamøjø redoks tarpininkø elektronus.Atliekant tyrimus buvo nustatyta,kad kai kurie elektrai laidûs polimerai,pvz., polipirolas, gali pagreitinti


„protingus“ polimerus?elektros krûvio perneðimà ið fermentoaktyvaus centro, ir papildomø redokstarpininkø naudoti nebereikia.Lietuviø mokslininkai (prof. A. Ramanavièiusir kt.) vieni pirmøjø pastebëjoir publikavo ðià unikalià elektrai laidauspolimero polipirolo savybæ. Prieelektrai laidaus polimero grandinëskovalentiðkai prijungus papildomas redokstarpininkø grupes galima dar pagerintielektrai laidþiø polimerø elektronøpernaðos savybes ir tada jie galiperneðti elektronus netgi ið labai giliaibaltymo globulëje paslëptø fermentøaktyviø centrø. Panaudojant elektrailaidþius polimerus, á kuriuos buvoáterptos fermentø molekulës, buvo sukurtadaug ávairiø biologiniø jutikliø(pvz., gliukozës ir alkoholiø nustatymui).„Protingieji“ polimeraipadeda identifikuoti virususir atpaþinti genetiškaipaveldimas ligasMedikus, maisto technologus bei kitustyrëjus ðiuo metu domina kelis ðimtuskartø didesnis nustatomø medþiagø(analièiø) skaièius negu bûtø galimanustatyti naudojant tik fermentus.Nors ðiuo metu fermentø yra iðgrynintair identifikuota labai daug, pasirodo,kad daug didesná analièiø skaièiøgalima nustatyti naudojant afiniðkumupasiþyminèias medþiagas, kurios atpaþástajoms giminingas medþiagas tokiupat principu, kaip spyna atpaþásta raktà,ir nekovalentiškai, bet pakankamaistipriai susijungia su tokiomis medþiagomis,sudarydamos afininius kompleksus.Tokiomis savybëmis pasiþymiantikûnai, vienagrandë DNR ir molekuliøáspaudais modifikuoti polimerai.Minëtas medþiagas tam tikrais bûdaisáterpus á elektrai laidþius polimerus arbajas kovalentiðkai prijungus prie ðiøpolimerø modifikuoto polimerosluoksnis ágauna biologiðkai aktyviosV. Naujiko nuotr.Lietuviø mokslininkai vieni pirmøjø pastebëjo kai kurias unikalias polimerø savybesmedþiagos savybiø ir gali specifiðkai atpaþintimus dominanèias medþiagas. Áelektrai laidþius polimerus imobilizavusvirusø iðorinio apvalkalo baltymuspavyko sukurti tokius biologinius jutiklius,kuriø pagalba galima kraujo serumeaptikti ðiems baltymams specifiniøantikûnø ir diagnozuoti, ar tiriamasisindividas buvo infekuotas tuo virusu.Á elektrai laidþius polimerus galimaáterpti ir vienagrandæ DNR. Taip modifikuotaspolimeras ágyja unikalià savybæatpaþinti imobilizuotajai DNRgrandinei komplementarias DNR sekas.Tokiø biologiniø jutikliø panaudojimogalimybës yra itin plaèios: jie galibûti naudojami identifikuojant virusus,bakterijas, augalus ir gyvûnus, ávairiusgenetiðkai modifikuotus organizmus irnustatant giminystës ryðius tarp individøbei diagnozuojant genetiškai paveldimasligas.Dar platesnës galimybës atsiveria kaikuriuos elektrai laidþius polimerus taikantmolekuliniø áspaudø technologijose.Formuojant molekuliø áspaudaismodifikuotus elektrai laidþius polimerusnaudojamos biologiškai aktyviosmedþiagos, taèiau kai jos paðalinamosið polimerinës matricos, polimeras ágyjadar vienà labai svarbià savybæ – jistampa þymiai stabilesniu lyginant sutais polimerais, kuriø struktûroje esamaáterptø biologiðkai aktyviø medþiagø.Viso pasaulio, taip pat ir Lietuvosmokslininkai toliau tiria elektrai laidþiøpolimerø sintezæ ir mëgina pritaikytijuos ávairiose biomedicinos ir biologiðkaiaktyviø medþiagø analizës srityse.Šiuo metu VU Chemijos fakultetomokslininkai kartu su partneriais iðChemijos instituto bei VU Imunologijosir VU Medþiagotyros ir taikomosiosfizikos institutø vykdo projektus„NanoBioPolymers“ (finansuojamasVMS fondo) ir „NanoBioEducation“(finansuojamas Leonardo da Vinèiofondo), kuriø metu numatoma sukurtinaujomis atpaþinimo savybëmis pasiþyminèiøelektrai laidþiø polimerø.Kombinuojant naujausias technologijas,struktûroms, kuriø pagrindas yrapolimerinës medþiagos, suteikiama visdaugiau unikaliø atpaþinimo savybiø,todël galima teigti, kad tam tikrø cheminiømodifikacijø metu „apmokyti“polimerai tampa vis protingesni.17


tyrinëjimaiPaukðèiø Tako galaktikaDoc. dr. Jokûbas SÛDÞIUSÞvelgdami á þvaigþdëtà dangøpabandykime suvokti, jog mûsøÞemë, gyvybë joje, vadinasi, irmes, þmonija, esame ilgos ir sudëtingosVisatos raidos vaisiai.Vaiskiomis tamsiomis naktimis dangujeypaè gerai matoma visà dangøjuosianti balzgana netaisyklingø kontûrøjuosta, lietuviø vadinama PaukðèiøTaku. Ðio vardo kilmë siejama susenovëje paplitusiu ásitikinimu, kadPaukðèiø Takas maþdaug rodo migruojanèiøpaukðèiø iðskridimo arba parskridimokryptá. Kitose Europos ðalyselabiau paplitæs Pieno Tako (lot. – ViaLactea) pavadinimas, kilæs ið graikiðkoþodþio galaksias (ãáëá÷ßáò) ir jo sà-sajos su pienu (ãÜëá). Iš ðio þodþio vëliaukilo ir astronominis terminas galaktika,apibûdinantis milþiniðkà gravitacijosjëgø susietà sistemà, kurià sudaroþvaigþdës bei tarpþvaigþdiniø dujøir dulkiø debesys. Paukðèiø Tako galaktika(daþnai vadinama tiesiog Galaktika)vadinama ta þvaigþdþiø sistema,kurioje yra mûsø Saulë su savo planetomis,o vienoje ið jø – Þemëje – gyvenamemes.Paukðèiø Take – apie100 milijardø þvaigþdþiøDar V amþiuje prieð Kristø antikinësGraikijos filosofas Demokritas teigë,kad Paukðèiø Takà sudaro nesuskaièiuojamadaugybë þvaigþdþiø. Ðisgenialus teiginys buvo patvirtintas tikprabëgus daugiau kaip dviem tûkstanèiamsmetø, XVII amþiaus pradþioje,kai garsusis italø mokslininkas Galilëjus(Galileo Galilei) pirmà kartà paþvelgëá Paukðèiø Takà pro tada neseniaiiðrastà ir dar netobulà teleskopà.Tuomet ir paaiðkëjo, kad Paukðèiø Takojuostà sudaro daugybë viena ðaliakitos besiprojektuojanèiø tolimøþvaigþdþiø ir ðviesiø ûkø fonas. Taèiaumûsø milþiniðkos þvaigþdþiø sistemos– Galaktikos – tikroji forma ir matmenysbei mûsø Saulës sistemos vieta jojenustatyta tik XX amþiaus viduryje.Mûsø Galaktika yra spiralinë; daugybætokiø galima pastebëti ir uþPaukðèiø Tako ribø. Jei tarsime, kadvisø jos sudëtyje esanèiø þvaigþdþiømasës vienodos ir maþdaug tokios,kaip mûsø Saulës, tai Galaktikoje turëtøbûti apie 100 milijardø þvaigþdþiø.Paukðèiø Tako galaktikos sandara(Credit: NASA/CXC/M.Weiss)Krabo ûkas. Tai tarpþvaigþdiniø dujø debesis, susidaræs prieð950 metø sprogus supernovai(Credit: European Southern Observatory (ESO))18


Dviejø spiraliniø galaktikø susidûrimas. Galaktikø susidûrimas yra gana daþnai pasitaikantis reiðkinys Visatoje.(Credit: NASA and The Hubble Heritage Team (STScI/AURA))ria spiraliniø vijø raðtas. Vijose telkiasipaèios jauniausios ir didþiausio ðviesioþvaigþdës, tarpþvaigþdiniø dujø irdulkiø debesys, kuriuose ir dabar gimstanaujos þvaigþdës. Ðiame diske, maþdaug26500 ðviesmeèiø nutolusi nuoGalaktikos centro, yra Saulë, kuri kartusu kitomis disko þvaigþdëmis skriejaaplink Galaktikos centrà.Plonàjá diskà supa kelis kartus uþ jástoresnë vadinamoji storojo disko populiacija.Jà sudaro maþesnio ðviesioir senesnës þvaigþdës nei plonajamediske. Sunkiøjø elementø storojo diskoþvaigþdëse yra keletà kartø maþiaunei Saulëje. Disko viduryje yra tankiþvaigþdþiø samplaika – centrinis telkinys,kuriame daugiausia senos þvaigþdës.Bet èia rasta ir jaunø þvaigþdþiø.Centriniame telkinyje yra radijo bangøspinduliavimo ðaltinis Ðaulio A, kuristapatinamas su Galaktikos centru.Manoma, kad Galaktikos centre yraitin masyvi, maþdaug 3 milijonø Sauliømasës juodoji skylë.Galaktikos diskà gaubia sferiðkasapie 200 tûkst. ðviesmeèiø skersmenshalas. Hale yra seniausios Galaktikosþvaigþdës, kuriø amþius didesnis nei 12milijardø metø. Dalis þvaigþdþiø telkiasikamuoliniuose spieèiuose. Iðskirlaktikojeyra matuojami ðviesmeèiais.Tai atstumas, kurá ðviesos spindulys nulekiaper vienerius metus (apie9,5×10 12 km). Milþiniðka erdvë tarpþvaigþdþiø nëra visai tuðèia. Joje yraávairiø dydþiø ir ta¹kiø tamsiø ir ðviesiødujø ir dulkiø debesø.Mûsø Galaktikossandaros bruoþaiAtsiþvelgiant á þvaigþdþiø su ávairiaisfiziniais parametrais erdvinio pasiskirstymoir judëjimo ypatumus, Galaktikojeskiriamos kelios jos struktûrinësdalys: Galaktikos centras, centrinistelkinys, storasis diskas, plonasisdiskas, halas ir vainikas.Geriausiai pastebimas paplokðèiasdiskas, kurio simetrijos plokðtuma sutampasu Paukðèiø Tako simetrijosplokðtuma; jo skersmuo siekia 100tûkst. ðviesmeèiø. Diske skiriamos dviobjektø populiacijos – storasis diskasir plonasis diskas. Santykinai jaunosþvaigþdës (kuriø amþius maþesnis nei7 milijardai metø), tarpþvaigþdiniø dujøir dulkiø debesys sudaro vadinamàjáplonàjá diskà, kurio storis – 1000ðviesmeèiø. Disko plokðtumoje iðsiski-Ið tikrøjø þvaigþdës bûna skirtingosmasës – nykðtukinës kelis ðimtus kartømaþesnës masës nei Saulë, o milþiniðkoskelias deðimtis kartø masyvesnësuþ mûsø Saulæ. Kiti jø fiziniai parametrai– ðviesis (spinduliavimo galia),pavirðiaus temperatûra, judëjimaserdvëje – taip pat labai skirtingi. Pagrindiniaicheminiai elementai, ið kuriøsudarytos þvaigþdës, yra vandenilisir helis – lengviausieji cheminiai elementai.Tik nedidelæ visos þvaigþdësmasës dalá sudaro sunkesnieji elementai.Pavyzdþiui, Saulës sudëtyje yraapie 71 proc. vandenilio, 27 proc. helioir tik maþdaug 2 proc. masës sudarosunkesni uþ helá elementai: anglis,azotas, deguonis, neonas, magnis, silicis,siera, geleþis ir kt. Nagrinëjantþvaigþdþiø cheminës sudëties skirtumusdaþniausiai turima galvoje bûtenttie 2 proc. sunkesniøjø elementø. Daugelioþvaigþdþiø cheminë sudëtis panaðiá Saulës, taèiau yra þvaigþdþiø, kuriosesunkiøjø elementø yra deðimt,ðimtà ar net tûkstanèius kartø maþiaunei Saulëje.Nors þvaigþdþiø Galaktikoje daug,atstumai tarp jø nepaprastai dideli.Áprastinis Þemëje naudojamas mataskilometras èia netinka. Atstumai Ga-19


tinis halo þvaigþdþiø bruoþas – jose yraðimtus kartø maþiau sunkesniøjø uþhelá elementø nei Saulëje. Halo ir centriniotelkinio þvaigþdës taip pat skriejaaplink Galaktikos centrà, bet jø orbitoschaotiðkos.Galaktikos halà gaubia vadinamosiosnematomos medþiagos vainikas.Jo buvimà árodo þvaigþdþiø orbitiniojudëjimo aplink Galaktikos centràgreièiai. Daroma iðvada, kad didesnëGalaktikos masës dalis sukoncentruotane jos centro kryptimi, o uþ diskoribø, kur nepastebima nei þvaigþdþiø,nei tarpþvaigþdinës medþiagos. Vainikomedþiaga pavadinta nematomàjatodël, kad jos spinduliavimas nestebimas.Nematomoji medþiaga turëtø sudarytiapie 90 proc. visos Galaktikosmasës. Taèiau jos prigimtis iki ðiol neatskleista.20Kaip gimstair mirðta þvaigþdësMums, Þemës gyventojams, artimiausiojiþvaigþdë – Saulë – yra svarbikaip ðviesos ir ðilumos ðaltinis, kuriodëka Þemëje gali klestëti ávairiausiosgyvybës formos. Taèiau ir gyvybei iðsivystytireikalinga cheminiø elementøávairovë atsirado þvaigþdëse vykstantbranduolinëms reakcijoms. Ðiais laikaisjau turima pakankamai daug árodymø,kad þvaigþdës formuojasi tarpþvaigþdiniuosedujø debesyse. Esanttam tikroms sàlygoms juose susidaromedþiagos samplaikos (gniuþulai), kuriøgravitacijos laukas ima traukti aplinkinesdebesies daleles. Pamaþu traukiantisgniuþulams jø gelmës kaista,kol pasiekiama milijonø laipsniø temperatûra.Tuomet prasideda termobranduolinësreakcijos – pagrindinisþvaigþdþiø energijos ðaltinis; tuometsakoma, kad gimë þvaigþdë. Þvaigþdësevoliucijos pradþioje jos centre ima„degti“ vandenilis: jungiantis vandenilioatomø branduoliams susidaro helisir iðsiskiria energija, kurios dëkaþvaigþdë ðvieèia. Tai ramiausias ir ilgiausiaitrunkantis þvaigþdës raidosetapas. Taèiau þvaigþdës gyvenimotrukmë priklauso nuo jos masës. Kuodidesnë þvaigþdë, tuo greièiau ji iðeikvojasavo branduolinio kuro atsargasir baigia gyvenimà. Pavyzdþiui, Saulësmasës þvaigþdëje vandenilio „degimas“trunka apie 10 milijardø metø.Uþ Saulæ maþesnës masës þvaigþdësePaukðèiø Tako galaktikos spiraliniø vijø pieðinys(Credit: NASA/CXC/M.Weiss)vandenilio „degimas“ gali trukti netgiilgiau nei dabartinis Visatos amþius.Taèiau didelës masës þvaigþdëse vandenilis„sudega“ þymiai greièiau. Jeiþvaigþdës masë yra lygi maþdaug penkiolikosSauliø masei, tai jos vandenilioatsargos iðeikvojamos per 10 milijonømetø. Iðsekus vandenilio atsargomspradeda degti helis ir gamintisanglis bei deguonis. Iðsekus helio kuruitokios þvaigþdës centre branduolinësreakcijos nutrûksta, jos centrinëdalis susitraukia ir virsta baltàja nykðtuke,o iðoriniai sluoksniai iðsipleèia,ilgainiui atitrûksta nuo þvaigþdës ir iðsisklaidopo tarpþvaigþdinæ erdvæ. Tuoir baigiasi aktyvus þvaigþdës gyvenimas.Taèiau didelës masës þvaigþdþiøgelmëse termobranduolinës reakcijosiðdegus heliui nesustoja. Tokiø þvaigþdþiøgelmëse temperatûra ir slëgis pakylatiek, kad jau gali uþsidegti pagrindiniaihelio degimo produktai – anglisir deguonis. Tada prasideda termobranduoliniøreakcijø ciklas, kurio metuþvaigþdëje gaminami vis sunkesnicheminiai elementai: nuo deguoniesiki geleþies. Kiekvienas naujas sunkesniselementas sunaudojamas vis sparèiau,þvaigþdës centrinë sritis traukiasiir tankëja, ir galiausiai ateina katastrofiðkaþvaigþdës gyvenimo pabaiga:kai þvaigþdës centrinëje dalyje prisigaminageleþies, þvaigþdë tampa nestabiliair sprogsta kaip supernova. Sprogimometu gaminami sunkesni uþ geleþáelementai. Sprogimo nuplëðtiþvaigþdës iðoriniai sluoksniai ilgainiuiiðsisklaido erdvëje ir tokiu bûdu praturtinatarpþvaigþdinius debesis sunkesniaisuþ helá elementais. Kadangididelës masës þvaigþdþiø evoliucijosciklas trunka tik milijonus metø, tai ðistarpþvaigþdiniø dujø debesø praturtinimosunkiaisiais elementais bûdas turëtøbûti gana efektyvus. Tokiuosetarpþvaigþdiniuose debesyse po kieklaiko vël gali prasidëti naujos kartosþvaigþdþiø formavimosi ir gyvenimociklas.Kaip atsirado ir vystësimûsø GalaktikaGana paprastas Galaktikos raidosmodelis sukurtas prieð keletà deðimtmeèiø.Tada buvo manoma, kad Galaktikair atskiros jos dalys vystësi kaipuþdara sistema, o jos struktûrinës dalyssusiformavo paèioje kosminës evoliucijospradþioje. Galaktikos pradëjoformuotis praëjus keliems ðimtams milijonømetø po Didþiojo Sprogimo, davusiopradþià Visatos plëtimuisi ir evoliucijai.Tuomet Visata buvo uþpildytaðaltomis dujomis, kurias sudarë vandenilis(75 proc.) ir helis (25 proc.), èianebuvo sunkiøjø elementø. Ilgainiuidujos ëmë telktis á lëtai besisukanèiusdebesis, kurie veikiant gravitacijos laukuiëmë trauktis ir tankëti; taip pradëjoformuotis galaktikos. Debesyse atsiradomaþesni sutankëjusiø dujø gniuþulai,kurie ëmë trauktis savarankiðkaiir ið kuriø toliau formavosi þvaigþdës.Pirmosios þvaigþdës (dabar paèios seniausios)uþpildë sferiðkà Galaktikoshalà. Kiek vëliau susiformavo centrinistelkinys. Vis greièiau besisukantisdebesis turëjo vis labiau spaustis iðilgaisukimosi aðies ir formuoti vis plonëjantádiskà. Þvaigþdþiø formavimosiprocesas turëjo pereiti á diskà ir pamaþuuþpildyti diskà þvaigþdëmis. Didelësmasës þvaigþdës, greitai áveiku-


sios savo evoliucijos kelià, sprogdavokaip supernovos, jø liekanos praturtindavopirmines tarpþvaigþdines dujassunkiaisiais elementais. Ið ðiø dujø formuodavosinaujos kartos þvaigþdës,kurios vël kartojo þvaigþdþiø evoliucijosciklà. Tokiu bûdu Galaktikos plonajamediske besiformuojanèiø þvaigþdþiøcheminë sudëtis panaðëjo á Saulëssudëtá. Prieð 4,6 milijardo metø Galaktikosplonajame diske susidarë irSaulë, o aplink jà susiformavo planetos.Taèiau vis gausëjantys stebëjimøduomenys neleidþia tvirtinti, kad Galaktikavystësi bûtent tokiu bûdu. Vienasið prieðtaravimø – Galaktikoje nerandamamaþos masës þvaigþdþiø, kuriospraktiðkai neturëtø sunkiøjø elementø,t. y. nerasta þvaigþdþiø, susidariusiøið pirmykðèio vandenilio ir heliomiðinio paèioje Galaktikos formavimosipradþioje. Kitas ádomus faktas –Galaktikoje per maþai maþos masësþvaigþdþiø su dideliu sunkiøjø elementøtrûkumu. O tokiø þvaigþdþiø turëtøbûti, nes jø evoliucija vyksta lëtai. Atsirandavis daugiau árodymø, kad Galaktikosstruktûrinës dalys vykstantevoliucijai veikia viena kità, ir jos evoliucijatebevyksta iki ðiol. Galaktikostraukos laukas drasko kaimynines maþesnesgalaktikas ir átraukia jø þvaigþdesir tarpþvaigþdiniø dujø debesis á savosudëtá. Tolimø galaktikø stebëjimairodo, kad galaktikø susidûrimai ir susiliejimaiyra gana daþnas reiðkinys.Neseniai nustatyta, kad Ðaulio nykðtukinëgalaktika ásilieja á mûsø Galaktikà.Tarpþvaigþdiniø dujø debesys, atskriejæið tarpgalaktinës erdvës, retkarèiais„ákrenta“ á Galaktikà. Jei ðie reiðkiniaistebimi dabar, tai jie turëjo vyk-ti ir nuo pat Galaktikos formavimosipradþios. Kiekviena ásiliejanti galaktikaarba tarpþvaigþdiniø dujø debesisgali turëti átakos þvaigþdþiø populiacijoscheminei sudëèiai ir judëjimui. Ðiøreiðkiniø mastai ir chronologija yra uþðifruotaGalaktikos þvaigþdþiø cheminëssudëties ir erdvinio judëjimo ypatumuose,kuriuos dar reikia nuodugniauiðtyrinëti.Ar „perraðysime“Galaktikos istorijàIeðkodami atsakymo á klausimus, iðko ir kaip sudaryta mûsø Galaktika irkokia jos raidos istorija, astronomai turisurinkti kuo tikslesniø duomenø apiekuo didesnio þvaigþdþiø skaièiaus temperatûras,ðviesius, cheminæ sudëtá, judëjimoypatumus, nuotolius. DabartinisGalaktikos sandaros ir evoliucijosvaizdas konstruojamas remiantis maþdaugmilijono þvaigþdþiø duomenimis.Tai labai maþas kiekis, palyginti su visuþvaigþdþiø skaièiumi Galaktikoje.Todël ðiems tyrimams reikalingos daugeliopasaulio ðaliø astronomø pastangos.Naudojami didþiausi pasaulio teleskopai,moderniausios kosminës observatorijos.Taèiau nemenkas ir tyrimø,atliekamø kuklesnëmis priemonëmis,indëlis. Prie ðiø tyrimø prisidedair Vilniaus universiteto astronomai. Jietyrinëja Galaktikos disko ir haloþvaigþdþiø cheminæ sudëtá, erdviná judëjimà– ieðko atsakymo á klausimà,kaip susidarë Galaktikos storojo diskoþvaigþdþiø populiacija. Tarpþvaigþdiniødujø ir dulkiø debesø fiziniø savybiøir erdvinio pasiskirstymo tyrimaipadeda tiksliau nustatyti þvaigþdþiø fiziniusparametrus ir nuotolius.Daugelis astronomø dideles viltissieja su Europos kosmoso agentûroskosmine observatorija „Gaia“, kuriosmokslinio projekto darbuose dalyvavoir Lietuvos astronomai. „Gaia“ planuojamapaleisti apie 2010 m. Ji galësiðmatuoti maþdaug milijardo þvaigþdþiøfizinius parametrus ir judëjimoypatumus, t. y. bus iðtirta 10 kartø daugiauþvaigþdþiø. Ðie nauji duomenystikriausiai pateiks naujø argumentø irfaktø, kaip reikia „perraðyti“ Galaktikosistorijà.Galaktika NGC 1232. Manoma, kad taipgalëtø atrodyti ir mûsø Galaktika ið milijonøðviesmeèiø atstumo. (Credit: EuropeanSouthern Observatory (ESO))TRUMPAI...Kokia galaktika mumsartimiausia?Daugelá metø astronomai manë, kad artimiausiojigalaktika yra Didysis MagelanoDebesis, esantis uþ 160 tûkst. ðviesmeèiø.1994 m. paaiðkëjo, kad þymiai arèiauyra Ðaulio nykðtukinë elipsinë galaktika,nutolusi nuo Þemës apie 80 tûkst. ðviesmeèiø.2003 m. pabaigoje buvo paskelbta,kad atrasta dar artimesnë galaktika – DidþiojoÐuns nykðtukinë galaktika, esanti tikuþ 25 tûkst. ðviesmeèiø nuo Þemës, t. y.arèiau nei iki Galaktikos centro. Minëtasnykðtukines galaktikas drasko mûsø Galaktikosgravitacijos jëgos. Astronomai nustatë,kad ið ðiø galaktikø link mûsø Galaktikosyra nutásæ þvaigþdþiø srautai, liudijantys,kad kaimyniniø galaktikø þvaigþdëspamaþu ásilieja á mûsø Galaktikà. Taigipatvirtinama hipotezë, kad mûsø Galaktikosþvaigþdþiø populiacijà nuolat papildosudraskomø kaimyniniø nykðtukiniøgalaktikø þvaigþdës.(Parengta pagal N. F. Martin et al. 2004.Monthly Notices of the Royal AstronomicalSociety, Volume 348)Juodøjø bedugniø ádomybësIki ðiol buvo þinomos arba maþø masiøjuodosios bedugnës (5–20 Saulës masiø)dvinarëse þvaigþdþiø sistemose, arba labaidideliø masiø bedugnës ( 10 6– 10 9 Saulësmasiø) galaktikø centruose. Atrodë, kadtarpiniø masiø bedugniø lyg ir nëra. Neseniaitarp rentgeno ðaltiniø atrastos vidutiniømasiø bedugnës (10²–10³ Saulës masiø).Jos susidaro tankiuose spieèiø centruosesusiduriant þvaigþdëms.Neseniai rasta maþiausios masës juodojibedugnë – tai rentgeno spinduliø ðaltinisGRO JO422+32 Persëjo þvaigþdyne.Paaiðkëjo, kad tai dvinarë sistema, sudarytaið þvaigþdës – raudonosios nykðtukës– ir tamsaus objekto, kurio masë turëtø bûti3–5 Saulës masës. Tai reiðkia, kad bedugnësdydis – 24 km. Tai maþiausia ir tankiausiabedugnë ið visø þinomø, nes juodosiosbedugnës dydis tiesiai proporcingasjos masei.Mûsø galaktikos centre yra 3 mln. Saulësmasiø bedugnë, jos spindulys yra 6 mln.km, o tankis – 1 kg/cm³.(Parengta pagal leidiná „Lietuvos dangus“,2005)21


tyrinëjimaiEkrano kalbos vertimas:Alina BARAVYKAITËDaþno þiûrovo, kino teatre ar per televizijà stebinèio nelietuviðkàmeniná filmà, ausiai nemiela originalo ir vertimo polifonija, oakis kliûva uþ titrø net ir tada, kai verèiama ið kalbos, kuriàpuikiai moki. Paisant vadinamosios kino tikrovës vientisumo vertëtøpasitelkti optimalø meninës regimybës perteikimo bûdà –dubliaþà, beje, reikalaujantá rizikingos lëðø bei laiko investicijos.Galbût dël to nuo Nepriklausomybës atkûrimo mûsø ðalyjelietuviðkai dubliuoti tik trys filmai („Ðrekas 2“, „Visa tiesa apieryklá“ ir „Zebriukas Dryþius“). Pirmenybë teikiama kitoms audiovizualausvertimo rûðims – sinchronizavimui ir titravimui.Kaip filmø vertimas atrodo ið mokslinio þiûros taðko?Meniniai kino filmai pasiekia didþiulesauditorijas ir neiðvengiamai veikiavartotojus. M. McLuhanas yra pastebëjæs,kad praëjusiame amþiuje per televizijàrodyti filmai su angliðkais subtitrais,aiðkinanèiais tarmes, Anglijojeatgaivino regioninius dialektus, o Vokietijojedubliuoti filmai, remiantisTh. Herbsto tyrimais, vokieèiø kalbai„ápirðo“ gausybæ anglicizmø. Lietuvojetokiø duomenø neturime, taèiauávertinus V. Vilkonèiaus mintá, jog pastarøjømetø vertimai linkæ á mûsø kalbainebûdingà abstrakèià raiðkà, bei literatûrologoV. Kubiliaus áþvalgà, kadverstinës knygos padarë lemiamà átakàlietuviø mentalitetui ir literatûrinëskalbos raiðkos galimybëms, perðasi iðvada,kad ðiuolaikinës lietuviø kalbosvartosenà bei raidà veikia ir gausiai demonstruojamiverstiniai filmai. Taisvarbi dabartinës lietuviø kalbos vartojimosritis, taèiau vertimo mokslo irkalbotyros dëmesio Lietuvoje jai nepelnytaistinga.22Lietuviškai ekranasprabyla kitaipAudiovizualus vertimas reikðmingastuo, kad èia vyksta ypatingos kalbostransformacijos, nulemtos skirtingøvertimo bûdø specifikos. Dubliuojant,arba originaliàjà pakeièianti vertimofonograma, ið aktoriø reikalaujamaágarsinti vertimo tekstà taip, kad sutaptøjø ir ekrane rodomø aktoriø artikuliacija.Èia svarbu panaðus originaloir vertimo skiemenø skaièius,abiejø tekstø garsynas. Neretai ieðkantaukso vidurio tarp artikuliacijos sinchroniðkumoir prasmës ekvivalentiðkumovertimo tekstà tenka netgi keisti.Dubliuojant visiðkai pakeièiamaoriginalioji fonograma, todëlbeveik neámanoma lyginti originaloir vertimo. Jø analizæ apsunkinair dubliaþui artimas sinchronizavimas– greta originalios fonogramosáraðytas vertimas. Jisdaþnai menkina meninæ originalovertæ, mat ne visada perteikiaaktoriø balso intonacijas, ypaè,jei filmà ágarsina vienas diktorius.Prieðingai nei daug laiko reikalaujantisdubliaþas (vien filmas„Zebriukas Dryþius“ dubliuotaspusantro mënesio!), sinchronizavimasuþima antra tiek filmotrukmës. Kadangi vertëjà spaudþiaspartûs gamybos terminai, okalbos redaktoriui nepaliekamalaiko lyginti vertimo su originaluir tartis su vertëju, galimi kokybeikenkiantys nukrypimai nuooriginalo.Kai filmà tenka... skaitytiNebyliojo kino laikus siekiantis titravimas(ekrane rodomi iðversti filmodialogø ir replikø áraðai) nuo kitø vertimobûdø skiriasi tuo, kad èia sakytinëkalba transformuojama á raðytinæ.Todël titrø formà ir turiná riboja bûtinasvaizdo ir teksto vienalaikiðkumas:vidutiniu greièiu skaitantis þmogus vienàtitrø eilutæ perskaito per 3 s, dvi –per 5 s. Tai verèia rinktis kondensuotàvertimo kalbos raiðkà, atsisakyti retøar dviprasmiðkø þodþiø, matus raðytiskaitmenimis ir pan. Titravimas iðsklaidomeninës filmo tikrovës regimybæ,tarsi leisdamas þiûrovui pamatyti vertimo„virtuvæ“: originalioji fonogramanepakinta, tad labai paranku lygintioriginalo ir vertimo tekstus bei vertintivertimo kokybæ. Neatsiþvelgiant á tai,kad kondensuota raiðka perteikia nebûtinaikalbos ekvivalentais iðreikðtàoriginalo prasmæ, titruoti filmai nepamatuotaisiûlomi kaip viena kalbosmokymo(si) priemoniø, nors jie vei-


ar išgirstame tai, kas buvo pasakyta?kiau praverstø nebent atgaivinti primirðtaskalbos þinias.Ar pavydëti filmø vertëjams?Atskiro aptarimo praðosi filmø pavadinimai.Sëkmingu filmo eksportusuinteresuoti gamintojai daþnai parengiaiðsamius originalo dialoguose pasitaikanèiøsudëtingesniø posakiø, frazeologizmø,þargonizmø, aliuzijø paaiðkinimus,pasiûlo keletà pavadinimø(kaip tokia pagalba apsidþiaugtø groþinësliteratûros vertëjai!). Veikiausiaitodël originalus filmo pavadinimas„Big Fish“ tampa „Mano gyvenimo þuvimi“,o „Quills“ – „Skandalingàjaplunksna“. Taèiau kai kurie komerciðkaipatrauklûs pavadinimai ne tik nutolstanuo pirminës kûrinio koncepcijos,bet ir apsunkina filmo suvokimàbei suþlugdo jo sëkmæ. Taip vokieèiøraðytojo P. Maaro knygø vaikams ekranizacija„Das Sams“ mûsø ðalyje pavirto„Berniuku parðiuku“, nors originaloherojus nëra nei viena, nei kita.Tai ðeðtadieniais atsirandantis belytispadaras á ðnipà panaðia nosimi, o jovardas Sams grástas þodþiø þaismu:vok. k. Sams yra daiktavardþio Samstag(šeštadienis) dëmuo. Tad lietuviðkasatitikmuo turëtø asocijuotis sudaiktavardþio šeštadienis dëmeniu –skaitvardþiu šeštas/šeši, pvz., Šešius,Šešis, Šeštys, Šeštadas... Taip filmo platintojøpasirinktame pavadinime (vietojvertëjos siûlyto „Ðeðtadienio kûdikio“)neatsispindinti veikëjo vardo motyvacijasugriovë vidiná loginá siuþetoryðá. Neverta në priminti, kad Vokietijojedidþiulio pasisekimo sulaukusiofilmo tæsiniai Lietuvoje rodomi nebuvo.Ar minëtø audiovizualaus vertimoproblemø ámanoma iðvengti? Remiantistyrimais, dël kondensuotos filmøvertimo kalbos titruojant patiriama vidutiniðkaiiki 15 proc. semantiniø arstilistiniø nuostoliø (kiekybës poþiûriuperteikiama 60–70 proc. originaloteksto). Dar didesniø prasmës nuostoliøpatiriama dël nepakankamos vertëjøkompetencijos, verèiant ið pagalbiniovertimo ar susidûrus su kultûrinëmisrealijomis, frazeologizmais, þodþiøþaismu, intertekstualizmais, norintperteikti dialektus, þargonizmus,intarpus kita kalba, akcentà. Sunkumøkyla ir dël to, kad verèiant filmus beveikneámanoma taikyti literatûriniamevertime tokiais atvejais naudojamuskomentarus, iðnaðas ar kitokiuspaaiðkinimus. Þinoma, esminá kûriniokomponentà sudarantá dialektà (filmo„Manitu batai“ herojai kalba vokieèiøbavarø tarme, kuri naudojama kaipvienas komiðkumo elementø) galimaversti lietuviðku dialektu, taèiau taipfilmui bûtø suteiktas nepageidaujamasnacionalinis koloritas. O kaip „sutarminti“titrus? Matyt, èia praverstø titravimostandartai, kurie suvienodintømetodikà ir palengvintø filmo suvokimà,bet iðspræstø tik dalá problemø.Vertimo matas – kokybëVertimø kokybës prieþiûra iðesmës yra vertimo kritikos prerogatyva.Deja, vertimo kritikosLietuvoje neturime, nes vertimoteorijos tradicijos mûsø ðalyje tebesiformuoja.Tai byloja ir faktai:VU Vertimo studijø katedraásteigta 1997 m., o lietuviø kalbaiðleista vos keletas mokslo irmokslo populiarinimo leidiniøvertimo tema. Tiesa, neseniaiákurta Lietuvos literatûros vertëjøsàjunga deklaruoja girtinà siekágerinti vertimo kokybës sampratàir puoselëti meninio vertimoteorijà bei kritikà, taèiau josinteresø sritis filmø vertimø neaprëpia.Nuolat gausëjanti kino filmørinka didina filmø vertëjø paklausàir jø ugdymo poreiká, to-dël Vakarø Europos aukðtosiose mokyklosejau gerà deðimtmetá dëstomafilmø vertimo teorija ir praktika. Deja,Lietuvoje dëmesio tam neskiriama.Nors pastaràjá deðimtmetá – didþiausiàátakà èia padarë tuometinis Lietuvosrengimasis narystei Europos Sàjungojeir NATO – ðalies aukðtosiosemokyklose imta ugdyti vertëjus ið uþsieniokalbø, prioritetas skiriamas tiksliajamvertimui, o meninio vertimo,prie kurio ðliejasi ir filmø vertimas,specialistai nerengiami. Tuo tarpu vertimøkokybë Lietuvoje rodo, kad bûtinaugdyti ir literatûrinio bei audiovizualausvertimo specialistus, formuotiir plëtoti vertimo teorijos bei vertimokokybæ skatinanèios vertimo kritikostradicijas.Kadrai ið filmø„Manitu batai“ir „Pavasaris, vasara, ruduo,þiema ir vël pavasaris“23


sveikataAlergijà galima áveikti þiniomisTuo ásitikinusi VU Medicinos fakulteto profesorë, habilituota daktarë,Lietuvos mokslø akademijos narë ekspertë Rûta DUBAKIENË,pirmoji Lietuvoje pradëjusi tyrinëti ekologinius alergijos veiksnius,pateikusi ið esmës naujas gydymo alergenais schemas beiiðleidusi pirmàjá Lietuvoje alergologijos vadovëlá.Parabenai – tai 4-hidroksibenzoinërûgðtis, jos druskos ir esteriai. Jieplaèiai naudojami kosmetikoje – kremuose,ðampûnuose, muiluose, taippat maisto produktuose. Parabenai tukiaiðvadas dël ðalyje gaminamø ar ðaliesrinkoje esanèiø kosmetikos gaminiøsaugumo. Profesorë – ðio komitetopirmininkë, turinti didþiulæ praktinæpatirtá, kurià ágijo vadovaudamaRespublikiniam alergologijos centrui,nuolat rûpindamasi visuomenës ðvietimu.„Spectrum“ kalbina profesoræ apiealergijas kosmetinëms medþiagoms.Ar alergologija – senas mokslas? Kadaþmonës pradëjo skøstis alerginëmisreakcijomis?Pirmà kartà grësminga alerginë reakcijaapraðyta Egipto papiruse. TaigiKeletas faktøapie alergenusAtranolis – vienas stipresniø þinomøalergenø. Tai àþuolo samanø ekstraktoatranorino skilimo galutinis produktas.Natûrali kvapioji medþiagaplaèiai naudojama gaminant kvepalus,losjonus, ploviklius. Jis sukelia alerginæreakcijà net tuomet, jei koncentracijatik 0,000015 proc.Arbatmedþiø aliejus – ávairiø medþiagømiðinys, gaunamas distiliuojantAustralijos arbatmedþiø þaliavà. Taimono- ir seskviterpenø aromatiniaikomponentai. Ið 100 terpenø, esanèiøProfesorë Rûta Dubakienë –2004 metø Lietuvos mokslo premijoslaureatë. Ði premija jaiskirta uþ darbø ciklà „Alergologija:ekologinës prielaidos, nauji diagnostikosir gydymo aspektai (1980–2003)“. Nuo 2004 metø profesorë –Europos Komisijos Mokslinio platausvartojimo produktø komiteto narë.2005 metø sausá Lietuvoje ákurtas Kosmetikosgaminiø mokslo komitetasprie Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministerijos. Ðis komitetasmoksliðkai vertina kosmetikos gaminiøsaugà bei rizikà vartotojø sveikatai, teiarbatmedþiøaliejuje, 60 visapusiðkaiiðtirti. Arbatmedþiø aliejus vartojamaskaip universalus vaistas gydant daugeláodos ligø: egzemà, herpesà, spuogus,burnos infekcijas ir uþdegimus, negyjanèiasþaizdas. Be to, arbatmedþiøaliejaus gali bûti vonios aliejuose, dantøpastoje, burnos skalavimo priemonëse.Gerai þinomos ðio aliejaus antimikrobinëssavybës. Taèiau jis, nors irneturi toksinio, teratogeninio poveikio,daþnai sukelia alerginá kontaktinádermatità.ri silpnà estrogeniná poveiká, o estrogenaigali paskatinti krûties vëþio iðsivystymà.Gausiai naudojant parabenøturinèius produktus krûtinës srityje, jiegali kauptis krûtyse ir sukelti vëþá.Plaukø daþø sudedamosios dalysir jø átaka þmogaus sveikatai – mokslininkøtyrinëjimo objektas. Jie árodinëja,kad plaukø daþai, ypaè oksiduojantyspermanentiniai daþai – leukemijos,Hodþkino limfomos, ðlapimo pûslësvëþio prieþastis. Ðiuo metu EuroposSàjungoje yra registruotas 261 plaukødaþas, 61 ið jø yra visiðkai naujos medþiagos.2002 m. Europos rinkoje buvo89 pavadinimø plaukø daþø sudedamosiosdalys. Ið 229 medþiagø 21 yraávardinta kaip alergenas. Vienas stip-24


þmonës jau seniai skundësi alerginëmisligomis ir ieðkojo bûdø bei priemoniø,kaip jas iðgydyti. Alergijos terminaspirmà kartà paminëtas 1906 metais.Nuo tada prasideda alergologijosera. Lietuvoje irgi galime pasigirti garbingaðio mokslo istorija. 1926 metaisakad. V. Laðas paraðë pirmàjà savo monografijà„Anafilaksija. Eksperimentiniaityrimai“.Kodël kai kurios medþiagos sukeliaalergijas?Pati medþiaga nekalta. Alergija – taiþmogaus organizmo reakcija á ávairiasáprastines aplinkos medþiagas. Ið ankstonegalima þinoti, kad medþiaga busalergeniðka. Þmogus gali sureaguoti ábet kurià cheminæ medþiagà. Tai þmogausimuninës sistemos problema. Yraárodyta, kad kai kurios medþiagos sukeliareakcijas didesniam þmoniø skaièiui.Kada maþiau galimybiø susirgti alergija– ar naudojant brangø garsios firmosproduktà, ar maþai þinomos, nebrangø?Kokybës prasme – kuo brangesnis,tuo geresnis produktas, bet dël alergiðkumo– ne. Alergijà gali sukelti tieklabai aukðtos kokybës, tiek prastesnisproduktas.Lietuviðka kosmetika natûralesnë,trumpesnis ir jos galiojimo laikas. Norsalergija kosmetikai dar nëra labai paplitusi,bet greitai gali tapti visuotineproblema, nes jaunimas daþniau naudojakosmetikà: daþus, dekoratyvinækosmetikà, darosi tatuiruotes. Kai kuriosmedþiagos, pvz., parafenilendiaminojunginiai, yra ypaè alergeniðkos.Ar alergijø daugëja?Deja, taip. Didëja uþterðtumas, blogëjaþmogaus genofondas. Aplinkosuþterðtumas, ekologiniai dalykai ir pasikeitælietuviø mitybos áproèiai yra labaisvarbûs veiksniai. Turime daugalergijos maistui atvejø. Kad ir kaipbûtø keista, alergija maistui daþniaukankina suaugusiuosius, o ne vaikus.Net 85 procentai alergiðkø þmoniøalergijà paveldi. Daþniausiai kenèiaantroji karta.Ar ámanoma iðgydyti alergines ligas?Daugeliu atvejø polinkis á alergijàglûdi genuose, niekur nedingsi. Yra gerybiðkoseigos: galimi savaiminiai pasveikimai,nes alerginiø ligø eiga yrabanguojanti. Padaryti galima daug, yradaug gydymo metodø, koreguojanèiøimuninæ sistemà. Taèiau svarbiausiayra þinoti. Alergijos esmë tokia: yrakonkretus alergenas ir prieð já gaminasiantikûnai. Alerginë reakcija vykstasàveikaujant alergenui ir antikûnui.Jei nëra alergeno, alerginë reakcija nevyksta.Bet jei negali iðvengti tø alergenø,galima maþinti antikûnø kieká –tai vadinamoji specifinë imunoterapija.Esate Europos Komisijos Mokslinioplataus vartojimo produktø komiteto narë,ar galite ávertinti Lietuvos dëmesá alerginëmsligoms?Tokio dëmesio ðiai problemai, koksskiriamas dabar Lietuvoje, tikrai permaþai. Bet mûsø mokslininkai pasiekëtarptautiná lygá, iðleistas vadovëlis.Greta Vilniaus universiteto ir Kaunomedicinos universitete stiprëja bazë,iðugdëme daug jaunø gerø specialistø.Þinoma, seniai laikas bûtø, pvz., prieVilniaus universiteto Imunologijos institutoákurti moksliná alergologijos centràar klinikà. Kaip ir visoje Europoje,Lietuvoje alergologija turëtø uþimtideramà vietà ðalia kitø medicinos srièiø,juo labiau kad ádirbis yra, esamevertinami, rengiame Europos alergologøir klinikiniø imunologø mokyklas,dalyvaujame Europos mokslinëse alergologijosprogramose.Ðiuo metu rengiu klinikinës alergologijosvadovëlá. Na, o Valstybinëmokslo premija uþ darbà ðioje srityje– didelis ávertinimas.Kalbino Nijolë BULOTAITËriausiø alergenø – parafenilendiaminas.Jo ypaè gausu tamsiai rudos, juodosir tamsiai mëlynos spalvos daþuose.Paraamonio fenolas (PAP) – netik stiprus alergenas, bet ir labai toksiškamedþiaga. Svarbu þinoti, kad šimedþiaga, patekusi ant þmogaus odos,skyla á paracetamolá, gerai þinomà temperatûrosmaþintojà, nuskausminantávaistà.Aliuminis. Pats aliuminis nëra alergenas,taèiau jis naudojamas alerginiøligø diagnostikai. Yra nuomoniø, kadaliuminio druskos sukelia anemijà irAlzheimerio ligà. Neseniai vienameJAV medicinos þurnale buvo paskelbtidu straipsniai apie aliuminio pavojønaudojant prakaitavimà maþinanèiaspriemones. Aliuminio chlorohidratasyra aktyvusis antiperspirantø komponentas,slopinantis prakaito iðsiskyrimàið prakaito liaukø. Manoma, kadaliuminio druskos pakenkia per odànaudojant prakaitavimà slopinanèiuskremus, kuriø sudëtyje yra lipofiliniøsudedamøjø daliø, palengvinanèiøaliuminio absorbcijà. Mokslininkainuogàstauja, kad aerozoliniai perspirantaiyra daug skvarbesni nei tepamieji,todël pavojingesni.Peroksidas, esantis dantø balinimopriemoniø sudëtyje, pastaraisiais metaiskelia mokslininkø susidomëjimà,nes vis daþniau apraðomai atvejai, kaibalinimo priemonës sukelia burnosvëþá.Ði medþiaga gana plaèiai naudojamair kosmetikoje.Lietuvos alergologø atliktø tyrimøduomenimis, net deðimtadalis Lietuvosstomatologø, chirurgø, medicinosslaugytojø jautriai reaguoja á vandenilioperoksidà. Medikai daþnai bûnaalergiðki cheminëms medþiagoms. Net23 proc. Lietuvos stomatologø jautrûsakrilatams – medþiagoms, esanèiomishelio plombose. Dezinfekuojanèiomsmedþiagoms, pavyzdþiui, glutaraldehidui,jautrûs 2,5 proc., benzalkonijauschloridui – 3,4 proc. gydytojø.VU Medicinos fakulteto profesorëRûta DUBAKIENË25


þvilgsnisPaþadinti uþmigusá laikàLiana BINKAUSKIENËD. Bagdono nuotraukosRestauratoriø darbas – unikalus. Ðie specialistai prikelia kultûrosvertybes naujam gyvenimui ir tarsi paþadina laikà, uþmigusámeno vertybëse. Jø darbà nuo seno gaubia paslaptiesskraistë. Daugelis vyresniø restauratoriø ðio darbo mokësi iðpatyrusiø kolegø, patirtis buvo perduodama ið kartos á kartà.Tik pastaraisiais metais, sparèiai tobulëjant ávairioms technologijoms,á ðá paslaptingà ir visuomenës nelabai pastebimàprocesà – meno vertybiø, dokumentø ar archeologiniø radiniørestauravimà – imta þiûrëti ne kaip á amatà, o kaip á sferà,kurioje susipina menas, mokslas ir patirtis.Restauratoriaus darbas: nuoamato iki rimtø þiniøDar neseniai restauratoriaus darbaslaikytas amatu, kurio subtilybes irþinias patyrusieji perduodavo ið kartosá kartà. Lietuvos dailës muziejaus PranoGudyno muziejiniø vertybiø restauravimocentro Moksliniø tyrimø skyriausvadovë Janina Lukðënienë prisiminë,kaip 1993 m. Skandinavijos irBaltijos ðaliø restauratoriø konferencijojeþurnalistai jos paklausë, kur tokiespecialistai rengiami. „Neseniaipradëjo rengti Dailës akademija, oðiaip vienas ið kito mokosi. Iðvaþiuojastaþuoti á Ermitaþà, á muziejus, uþsienyjepatirties pasisemia“, – tuomet atsakëji. Þurnalistai stebëjosi, kodël specialausiðsilavinimo neturintys kitømokslo srièiø specialistai leidþiami priemeno vertybiø. „Iðsilavinimas dirbantðioje srityje yra bûtinas“, – ásitikinusiJ. Lukðënienë.Ðiandien restauratoriaus þiniø bagaþàturi sudaryti trys blokai: pirmasis –dailës ir istorijos þinios, antrasis – gamtosmokslai: chemija, biologija,medþiagotyra, fizikiniai ir cheminiai tyrimometodai, chemijos analizë, cheminësmedþiagos, biologija, ir treèiasis– praktinis restauravimas, senieji irdabartiniai restauravimo metodai. ÐiøP. Gudyno muziejiniø vertybiø restauravimo centro Moksliniø tyrimø skyriaus vadovë JaninaLukðënienë teigia, jog ðiandien restauratoriai turi turëti fundamentalø iðsilavinimàþiniø taip pat reikia ir restauravimotechnologams, taèiau ðie specialistaigeriausiai turi iðmanyti chemijà.J. Lukðënienë, gerai þinanti pasaulinærestauratoriø rengimo patirtá, teigia,jog niekur nëra restauravimo chemijosspecialybës.Uþsienyje restauratoriai rengiami labaikruopðèiai. Daug restauratoriø mokymoástaigø turi anglai, daþniausiai josveikia prie universitetø. Neatsilieka irlenkai: Koperniko universitete yra atskirasfakultetas, restauratoriai rengiamiKrokuvos universitete ir Varðuvosdailës akademijoje. Danijoje restauravimomokykla veikia prie Kopenhagosuniversiteto. Ðvedai specialistus rengiaGeteborgo universitete, suomiai turiatskirà fakultetà, Olandijoje ákurtaskultûros paveldo institutas. Maltojeyra europinis restauratoriø rengimocentras, kuriame galima mokytis netnuotoliniu bûdu. Daug restauratoriørengimo centrø yra Italijoje.Nauja studijø programa –su abejoniø prieskoniuLietuvos dailës muziejaus Prano Gudynomuziejiniø vertybiø restauravimocentras Vilniuje yra didþiausia Lietuvosmuziejiniø vertybiø tyrimo, konservavimoir restauravimo ástaiga. Centrekonservuojami, restauruojami ir tyrinëjamitapybos, grafikos, skulptûros26


fakultetas iðleido paskutinæ specialiøjøprofesiniø kultûros vertybiø restauravimoir konservavimo studijø absolventølaidà – ekspertai nusprendë ðiàstudijø programà panaikinti.Tuomet buvo pasiûlyta rengti specialistusnuo pirmojo kurso – bakalaurostudijø pakopoje. Bendromis pastangomisbuvo „pagimdytas“ ir studijøprogramos pavadinimas – konservavimoir restauravimo chemija. Neiðvengtair ekspertø bei programos rengëjøginèø. Patirtis rodë, jog á specialiàsiasstudijas susirinkdavo þmonës, jau prisilietæprie meno vertybiø, dirbæ muziejuoseir pan. Anot programos kuratorësL. Salickaitës-Bunikienës, ðiprograma reikalingiausia bûtent tokiemsmotyvuotiems þmonëms. „Panaikinusspecialiàsias profesines studijasðie þmonës, kurie jau turi patirties,bet trokðta daugiau þiniø, varguar ryðis stoti á bakalauro pakopà ir mokytiskartu su jaunuoliais, kà tik baigusiaismokyklas. Po bakalauro studijøturëtume pasiûlyti magistrantûrosstudijas, o jø dar neturime“, – atskleidësavo nuogàstavimus docentë. Nerimokelia ðios specialybës pasirinkimomotyvai – Janina Lukðënienë teigia,jog daugelá jaunø þmoniø suviliojo paslaptingaiskambantis specialybës pavadinimas.Tad šiandien nelengva atsakytiá retoriná doc. L. Salickaitës-Bunikienësklausimà – kiek ðiø jaunøþmoniø ateis dirbti drauge su dabartiniaisspecialistais ir kada ateis?Restauravimo ir konservavimo chemijosstudentai gaus tvirtø chemijos þiniø,taip pat bus nuosekliai dëstomarestauravimo ir konservavimo chemija.Programoje numatytos dvi praktikos:mokomoji, kai studentai susipaþinssu dirbtuvëmis, ir profesinë praktika,truksianti du mënesius – studentaidirbs kartu su restauratoriais ir atlikssavo baigiamuosius bakalauro darbus,panaudodami restauravimo, konservavimochemijos teorines ir praktinesþinias. Uþsienyje tokios praktikostrunka nuo trijø mënesiø iki pusës metø.O pas mus ilgiau praktikuotis neleidþiaÐvietimo ministerijos Studijøkokybës centro sudarytas chemijos studijøreglamentas.Restauravimo dirbtuvëse tvyro ypatinga aurakûriniai, tekstilës, keramikos, metalodirbiniai, baldai, archeologiniai radiniai.Kasmet restauruojama apie 1500kûriniø, saugomø Lietuvos dailës muziejaus,kitø respublikos bei savivaldybiømuziejø rinkiniuose, baþnyèiose,privaèiose kolekcijose, uþsienio muziejuose,dar tiek pat eksponatø paruoðiamailgalaikiam saugojimui.P. Gudyno restauravimo centrà irVilniaus universitetà jau nuo seno siejaglaudûs ryðiai. Èia dirba nemaþaiVilniaus universiteto Chemijos fakultetàbaigusiø specialistø – net penkiolika.Be to, dar vienuolika specialistøbaigë kultûros vertybiø restauravimoir konservavimo profesines studijasChemijos fakultete. Neseniai fakultetodekanas prof. Rolandas Kazlauskasir prodekanë doc. Laimutë Salickaitë-Bunikienë pasiûlë bendradarbiautiproduktyviau – rengti kultûros vertybiørestauravimo ir konservavimo specialistus.Anot Janinos Lukðënienës,tokiø specialistø poreiká subrandinolaikas. „Matome, kiek èia sukaupta þiniø,proto resursø, kiek atlikta darbø.Uþmegzti ryðiai su ávairiø pasaulio ðaliørestauratoriais. Nepanaudoti studijomsir mokslui ðios tarsi natûraliai susiklosèiusiosbazës bûtø nedovanotinaklaida ir aplaidumas“, – pritaria ir doc.L. Salickaitë-Bunikienë. Be to, docentëmano, kad labai svarbûs ir þmogiðkiejiiðtekliai – juos reikia nuolat atnaujintiir stiprinti, reikia ir visuomeneiparodyti, kokie þmonës èia dirba,kà jie gali duoti visuomenei.Chemijos fakultete pradëti rengtikultûros vertybiø restauravimo ir konservavimospecialistai. Ði specialybësujungë dvi labai svarbias restauravimoir konservavimo darbo sritis – restauravimàir chemijà. Deja, ðià þiemàPatyrusiø restauratoriøpasididþiavimas –doktorantaiL. Salickaitë-Bunikienë ir J. Lukðënienëne maþiau nei nuveiktais darbaisdidþiuojasi iðugdytais doktorantais, kurielabai sëkmingai tæsia tyrimus kultûrosvertybiø ir medþiagø iðaiðkinimosrityse. „Yra daugybë temø, kuriomsiðgvildenti reikia laiko ir atsidëjimo.Jeigu sudarysime sàlygas þmonëmsbaigti doktorantûros studijas, bûsimeramesni, kad jie taps gerais specialistais“,– ásitikinusi L. Salickaitë-Bunikienë.Jau trys doktorantai yra pasirinkærestauravimo ir konservavimo kryptá.Viena ið jø – Jûratë Senvaitienë, Lietuvosdailës muziejaus direktoriaus pavaduotoja,P. Gudyno restauravimocentro vadovë. Jos darbo tema – „Restauravimoprocesø átaka kûriniams“.Pirmoji ðio darbo dalis bus apie galoraðalà ir popieriø. Tai be galo aktualitema. Pasirodo, jog maþdaug 80 mln.rankraðèiø ar rankraðtiniø knygø, esanèiøRytø Europos archyvuose, yra tra-Keramikos restauravimas – iki ðiol maþaityrinëta sritis27


giðkos bûklës ir juos reikia nedelsiantkonservuoti. Antrojoje savo darbo dalyjedoktorantë rengiasi nagrinëti keramikoseksponatø restauravimà irrestauravimo procesø átakà keramikosobjektams. Ði sritis kol kas labai maþaityrinëta.Visai neseniai VU Istorijos fakultetearcheologijos programoje buvo archeologiniøradiniø restauravimo grupë.Ðios grupës doktorantas turi gintisdaktaro disertacijà apie avalynæ ikiXIII a. Jis ne tik surinko istorinæ medþiagà,bet ir pats P. Gudyno restauravimocentre tà avalynæ restauravo. Profesinesstudijas spëjo baigti keturiosabsolventø kartos – jie paliko daug vertingødiplominiø darbø, kurie tampamokomàja ir metodine medþiaga bûsimiemsspecialistams ir muziejininkams.Ðtai jau yra darbas apie moderniosiostapybos restauravimà – já raðëstudentë, baigusi Dailës akademijà.P. Gudyno restauravimocentre restauruojamosir Universiteto vertybësRestauratoriai jau turi galvoti ir apiemoderniosios tapybos restauravimàVilniaus universiteto bibliotekojenuo 1968 metø veikia Restauravimoskyrius. Ákurti toká skyriø nuspræsta pokeliø gaisrø, kilusiø VU bibliotekoje.Mintis savo jëgomis tvarkyti apdegusiusleidinius kilo tuometiniam rektoriuiJonui Kubiliui ir bibliotekos direktoriuiJurgiui Tornau. Dabartinis ðioskyriaus vedëjas Aloyzas Kunkulis pasakojo,jog pradëjæ tvarkyti „degësius“pamaþu VU restauratoriai ásidràsinorestauruoti ir senàsias knygas, rankraðèius,periodinius leidinius, grafikos lakðalas.Moksliniame tiriamajame skyriujebus nustatyta popieriaus pluoðtosudëtis, jo rûgðtingumas, pigmentai.Biologai patikrins, ar nëra mikrobiologiniouþkrëtimo. Prie ðio darbo dirbadaug specialistø: ir biologai, ir chemikas,ir fizikas, ir fotografas, pluoðtobei pigmento tyrinëtojai.VU bibliotekos Baltojoje salëje eksponuojamiketuri XVII a. gaubliai, kurieprieð keletà deðimtmeèiø buvo restauruotiP. Gudyno restauravimo centre.Gaubliai buvo labai apgadinti laiko,neðvarûs, uþrašai visai neáskaitomi.Restauruojant gaublius buvo panaudotasnaujas metodas – valyta emulsikliuið kaðtonø. Muziejaus direktoriaussiûlymu ðis unikalus darbas buvo pateiktasNacionalinei premijai gauti.Nors nuotraukose akivaizdþiai matësivaizdas prieð restauravimà ir po jo, komisijaitaip ir liko neaiðku, uþ kà duotipremijà. „Juk tai ne mokslas. Ir ne menas.Restauratoriai nieko naujo nesukûrë,o tik iðgelbëjo“, – juokiasi J. Lukðënienë.Ðiame centre restauruota ir didelëP. Gudyno centre konservuojami herbariumai, rasti VU Gamtos mokslø fakulteteŠiuo metu P. Gudyno centre yra konservuojamipraëjusiame „Spectrum“numeryje apraðyti herbariumai. Jauápusëjo ðio darbo cheminiai technologiniaityrimai, atliekami konservavimoir restauravimo darbai. Ðiø unikaliøherbariumø bûklë, anot specialistø, nërakatastrofiðka, bet restauruoti juosbûtina: daugelis lakðtø yra paþeisti, ásimetæspelësis, iðplaukæs raudonas raþemëlapiøkolekcija ið VU bibliotekosRankraðèiø skyriaus.Siekiama sukurti stiprørestauravimo technologijøcentràDabar pasaulyje labai populiarusprevencinis konservavimas. Tai konservavimas,kuriuo restauratoriai veikiane patá kûriná, o aplinkà – ðviesà,temperatûrà, drëgmæ. Prevenciniskonservavimas prasideda jau statantmuziejø, nes bûtent èia turi bûti sudarytostinkamos sàlygos kûriniams saugoti.Deja, pas mus prevencinio restauravimokol kas nepakanka. Daugelámetø meno kûriniai nebuvo gerai saugomi,ypaè baþnyèiose. Valstybës poþiûrisá meno vertybiø restauravimà irkonservavimà kol kas yra labai formalus.Sekant olandø pavyzdþiu, Lietuvojepradëta kilnojamøjø kultûros irmeno vertybiø saugojimo programa:ávertinama muziejuose saugomø kultûrosvertybiø bûklë, jie suskirstomi ákategorijas, atsiþvelgiant á objektøbûklæ, jø meninæ, istorinæ vertæ, nustatomasrestauravimo eiliðkumas. Tokiaprograma sudaryta kol kas tik Alytausapskrities muziejams. Dabar siekiamagauti ES paramà, kad bûtø galima sukurtilabai stiprø restauravimo technologijøcentrà. Èia turëtø atsirasti vietosvisoms idëjoms, naujausioms ir paþangiausiomsmokslo technologijoms.„Deja, ekspertø nuomone, ðitas projektasdar gali palaukti. O mes sakome– laukti negalima. Dþiaugiamës tik,kad pats projektas ið esmës patvirtintas“,– teigia specialistës.Neákainojama vertybë –kolegø patirtis28


štus ir kt. Pati seniausia mûsø restauratoriørestauruota knyga – XV amþiaus.Restauravimo skyriuje dirba 26dokumentø restauratoriai, 6 ið jø –knygrišiai restauratoriai. Nors restauravimodirbtuvës kitados buvo specialiaiárengtos, ðiandien jos atsilieka nuoðiuolaikiniø reikalavimø – èia nëra nettinkamai árengtos cheminës laboratorijos.Visa skyriaus jëga – èia dirbantysþmonës, jø meilë bei atsidavimassavo darbui.Ðio skyriaus darbuotojai yra ávairiøspecialybiø – filologai, istorikai, tik keletasbaigë chemijos studijas. Ðiuo metudar keli studijuoja Chemijos fakultete.Specialistams tobulëti padeda staþuotës,konferencijos, vizitai. Patysdarbuotojai neákainojama vertybe laikovieni kitø patirtá. Ðtai jau trisdeðimtvienerius metus èia dirbanti Zita Ðliogerienëturi filologës iðsilavinimà. Dabarji – viena ið trijø ðiame centre dirbanèiøaukðèiausios kategorijos restauratoriø.„Ðio darbo visi mokësi vieniið kitø, – pasakoja Z. Ðliogerienë. –Vaþiavome staþuoti á Maskvà, Peterburgà,Tartu, Prahà. O að apskritai niekurnesu buvusi, netgi staþuotëje Lietuvoje,nes man atrodë, kad að ir èiaturiu puikias sàlygas mokytis – porapuikiø restauratoriø buvo mano mokytojai.O ilgainiui atsiranda ir intuicija,ir patirtis, dabar ir literatûrosdaug yra. Savaime suprantama, dirbantágûdþiø daugëja“, – pasakoja restauratorë.Taèiau intuicijà ir patirtiesturintys specialistai neiðsiverèia be chemikøpagalbos, nes klaidos ar aplaidumasgali padaryti nepataisomos þalos.„Chemikas technologas geroms dirbtuvëmsreikalingas kaip oras“, – teigiaZ. Ðliogerienë.Restauratoriai pasinaudojair senoliø patirtimi„Restauravime bûtø galima iðskirtidvi tendencijas. Pagal vienà ið jø (jaupasenusià) knyga po restauravimo turiatrodyti kaip nauja. Pagal kità – knygojeturi atsispindëti laikas ir knygosamþius. Anksèiau popierius bûdavobalinamas, kad atrodytø kaip naujas,tai ir mes pridarëme tokiø „numirëliø“– knygos neteko laiko þymiø.Ypatingaiatsargiai naudojamos cheminësmedþiagos, nes gali atsitikti taip, kadpasiekæ norimà gerà, taèiau trumpalaikárezultatà, tik paskatinsime doku-mentà sudaranèiø medþiagøsenëjimà. Neretairestauruojant naudojamosir natûraliosgamtinës, dar moèiuèiøpaþinotos medþiagas –bulviø sultys, muilaþolës,ávairûs daþantys augalai,dëmëms valytitinka kaðtonai. Sintetiniøklijø nenaudojame.Pasiruoðiame juos patys– ið metilceliuliozës, þelatinos,miltø, krakmolo“,– dalijosi ðio ádomausdarbo subtilybëmisVU restauratorës.Restauravimas – ilgas irlabai brangus procesas.Kartais prie vieno grafikoslakšto ar pergamentorestauratoriusdirba visà mënesá. Paðalieèiuigali atrodyti, jogèia laikas tarsi sustoja.V. Naujiko nuotr.Aukðèiausios klasës restauratorë Zita Ðliogerienë, dirbanti VU bibliotekos Restauravimoskyriuje, ðio darbo paslapèiø sëmësi ið kolegøRestauratoriai turi ateitáR. P. D. Antonino „Practicae resoliutioneslectissimorum casuum”(1645 m.) prieð restauravimàAr turi restauravimo specialistai ateitáLietuvoje? Ar jauni þmonës ðiandienpasiryþæ aukoti tiek, kiek jø vyresnikolegos, kad ðioje srityje pasiektøaukðtø rezultatø? „Visi šie specialistaituri darbo vietas“, – tikina J. Lukðënienë.„Jie negali neturëti ateities.Tokiø specialistø reikia. Juk ir ðiuolaikinámenà reikës saugoti. Jau dabar kylaproblemø dël dabartiniø grafikos,tapybos kûriniø, gobelenø ir freskø.Ðtai uþsisako firma freskà, konkursàlaimi tas, kuris padaro pigiau, ir niekasnesigilina, kokias medþiagas jisnaudoja. Reikia pirmo gero áspûdþio,o kas bus po metø ar po dešimties, niekasnegalvoja“, – nuogàstauja L. Salickaitë-Bunikienë.Ðiandien profesionalumas restauravimosrityje pasiekiamas greièiau – yrainformacijos ðaltiniø, pasiekiama uþsieniopatirtis, galima ágyti specialø iðsilavinimà.Taèiau visi kalbinti restauratoriaipripaþásta, jog geru restauratoriuminetapsi, jeigu ði specialybë nevirstavo gyvenimo bûdu.Ta pati knyga po restauravimo.Restauravo VU Bibliotekos Restauravimo skyriaus restauratorë Zita Ðliogerienë.29


paveldasVilniaus senienø muziejaus vertybës(Ið VU bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniø)Vytautas GRICIUSLietuviðkos iðkasenos:akmeniniai kirviai.Litografavo Francas Kelerhovenas.Chromolitografija, Lemersjë, Paryþius.2005 m. sukanka 150 metø, kai buvoákurtas Senienø muziejus. 1855 m. balandþio29 d. caras Aleksandras II pasiraðëásakà dël laikinosios Vilniaus archeologinëskomisijos ir Senienø muziejausatidarymo. Ástatø pirmajameparagrafe numatytos laikinosios Vilniausarcheologinës komisijos ir Senienømuziejaus veiklos gairës ir tikslai:„Surinkti á vienà vietà senuosius aktus,rankraðèius, monetas, medalius, ginklus,uþraðus ir jø kopijas, paveikslus,statulas ir kitus daiktus, susietus su RusijosVakarø kraðto istorija“. Komisijosplanai atspindëjo organizatoriø noràsuburti visà intelektualiná Lietuvospotencialà, pirmiausia dar gyvus Vilniausuniversiteto bei Medicinos-chirurgijosakademijos dëstytojus beiauklëtinius. Laikinoji Vilniaus archeologinëkomisija ir Senienø muziejusbuvo visuomeninë valstybinë institucija,iðlaikoma ið nariø mokesèiø ir rëmëjøaukø. Komisijos ástatai skelbë,kad „tikraisiais nariais ir bendradarbiaispriimami vietiniai bajorai ir apskritaiþmonës, galintys pagelbëti muziejuiir komisijai materialinëmis lëðomisir pinigais“. Senienø muziejausglobëju ir Archeologinës komisijos pirmininkubuvo patvirtintas tikrasis muziejaussteigimo sumanytojas, mecenatasir aistringas LDK senienø rinkëjas,Minsko gubernijos dvarininkas grafasEustachijus Tiðkevièius.Svarbiausias Senienø muziejaus irArcheologinës komisijos uþdavinys buvopalaikyti ir puoselëti Universitetotradicijas. Komisija iðsirûpino, kad1855 m. birþelio 3 d. Senienø muziejuibûtø perduota Imperatoriðkojo universitetoaula, kuri E. Tiðkevièiaus rûpesèiubuvo restauruota, nuvalyti ir atnaujintiP. Smuglevièiaus paveikslai beifreskos. Prieðais aulà esanèio vestibiuliosienos buvo papuoðtos keturiø gubernijø,sudariusiø Vilniaus ðvietimoapygardà, tapytais herbais, buvo iðkirstadurø anga ir ástatytos naujos durys ádabartiná Bibliotekos kiemà (dabar –M. Maþvydo „Katekizmo“ paminklinësdurys). 1856 m. Senienø muziejuibuvo perduota antrojo aukðto salë (buvusiJëzuitø akademijos biblioteka), oVilniaus muziejaus prie Vilniaus vieðosios bibliotekosOrnitologijos kabinetas (dabartinë VUB Bendroji skaitykla).Vilniaus muziejaus prie Vilniaus vieðosios bibliotekos Mineralogijoskabinetas (dabartinë VUB Mokslo darbuotojø skaitykla).30


1857 m. – ir treèiojo aukðto salë su tenbuvusiais Imperatoriðkojo universitetoMineralogijos muziejaus rinkiniais.Pirmajame aukðte, buvusioje Universitetoðokiø ir fechtavimosi salëje, ásikûrëmuziejaus administracija.Universiteto auloje buvo pastatytosekspozicinës vitrinos ir spintos, árengtaSenienø muziejaus ekspozicija. 1856m. sausio 11 d. èia ávyko pirmasis Vilniausarcheologinës komisijos posëdis,balandþio 17 d. – iðkilmingas Senienømuziejaus atidarymas, o 1857 m. vasario11 d. buvo iðkilmingai atidarytair antrojo aukðto salë. Joje buvo árengtaSenienø muziejaus biblioteka ir Ornitologijosmuziejus. Á Senienø muziejausbibliotekà pateko daug Vilniausuniversiteto knygø, o Ornitologijosmuziejaus rinkiniø pagrindà sudarë þymausLietuvos gamtininko KonstantinoTyzenhauzo rinkiniai. 1858 m. treèioaukðto salëje buvo atidarytas Mineralogijoskabinetas, kur buvo saugomadaugiau nei 10 tûkst. iðlikusiø Vilniausuniversiteto Mineralogijos muziejauseksponatø. P. Smuglevièiaus salëjebuvo eksponuojama daug dalykø,susijusiø su Vilniaus universitetu: prof.Andriaus Sniadeckio munduras, Universitetobei Medicinos-chirurgijosakademijos antspaudai, Universitetoprofesoriø autografai, memuarai, portretai.Buvo planuojama prie Senienømuziejaus skyriø atidaryti 4–6 mënesiøkursus Vilniaus jaunimui. Taip buvobandoma „apeiti“ Rusijos okupacinësadministracijos draudimus ir atkurtiVilniaus universitetà. Lankytojamsmuziejaus rinkiniai buvo prieinamikartà per savaitæ: sekmadieniaisnuo 12 iki 16 valandos. Okupacinæ Rusijosadministracijà pasiekdavo þinios,kad senienos demonstruojamos ir valdþiainepalankiais komentarais charakterizuojamosir kitomis savaitësdienomis.1858–1862 m. Senienø muziejus Archeologinëskomisijos tikrojo nario,dailës rinkiniø tvarkytojo Jono KazimieroVilèinskio iniciatyva pradëtasleisti albumas „Vilniaus archeologijosmuziejus“ („Musée Archéologique deWilno“), kurio estampuose pavaizduotiarcheologijos, istorijos ir dailës kûriniai.Þinoma 40 ðio albumo chromolitografijø,litografijø, vario raiþiniø;VUB Mokslo muziejus turi 39 graviûras.Sàlyginai jas galima suskirstyti á 6grupes. Pirmiausia tai Vilniaus universitetorelikvijos: skeptras, antspaudai,Steponas Batoras.1557 m. Amano medþio raiþinio faksimilë.Litografija, Paryþius.Trakø vaivadijos vëliava.Litografavo Ipolitas Mulenas.Chromolitografija, Lemersjë, Paryþius.Prûsø dievai ir Þemaitijos herbas.Prûsø kronika, rankraðtis, 1552 m. pieðiniofaksimilë.Litografija, Paryþius.rektoriaus M. Poèobuto portretas, 250metø jubiliejinis medalis. Toliau – Lietuvoskaraliai ir didikai. Be to, buvoiðleista 5 medaliø faksimilës, 9 darbai,iliustruojantys LDK istorijà. Atskirasgrupes sudarë Lietuvoje rasti archeologiniairadiniai ir nykstantys architektûrospaminklai. Albumo virðelá puoðëLDK herbas – Vytis. Estampø tekstaiiðleisti lenkø ir prancûzø kalbomis,siekiant ávesti Senienø muziejø á Europoskultûros kontekstà.1858 m. rugsëjo 6 d. muziejø aplankëcaras Aleksandras II su gausia svita.Jis sutiko skirti sosto ápëdiná Nikolajømuziejaus ir komisijos globëju. Taèiautai nepateisino vilèiø iðlaikyti muziejøir plësti Archeologinës komisijosveiklà. 1863 m. valdþiai uþkliuvo Senienømuziejuje eksponuojama dailininkoO. Sosnovskio skulptûrinë kompozicija„Jogaila ir Jadvyga“, kuriaibuvo teikiama Lenkijos–Lietuvos unijossimbolinë prasmë ir prie kurios lankytojaidëjo gëliø vainikus. 1863 m. lapkritágeneralgubernatoriaus M. Muravjovoásakymu skulptûra ið ekspozicijosbuvo paðalinta. 1865 m. vasario 27 d.M. Muravjovo ásakymu buvo sudaryta„komisija Vilniaus muziejui sutvarkyti“.Ji „praretino“ muziejaus eksponatus:1868 m. „netinkami“, LDK nepriklausomybæliudijæ eksponatai buvosukrauti á 68 dëþes ir iðveþti á Rumiancevomuziejø Maskvoje. Archeologinëkomisija buvo likviduota, muziejusperduotas ðvietimo apygardai ir sujungtassu besikurianèia valstybine Vilniausvieðàja biblioteka. Senienø muziejausekspozicija buvo iðardyta,P. Smuglevièiaus paveikslai nuplëðti.Salës klasicistinæ tapybà pakeitë pseudobizantiniostiliaus ornamentai ir baldai.Antro ir treèio aukðto salëse ir toliauveikë gamtos ir mineralogijos ekspozicijos,gausiai papuoðtos rusø carøir valstybës veikëjø portretais. Muziejausákûrëjas grafas Eustachijus Tiðkevièiussusilaukë visuomenës priekaiðtø,kad iðmainë jø ðeimynines relikvijasir senienas á titulà ir valdininkomundurà, o caro administracija apkaltinojá „nekompetentingumu“ archeologijosir muziejininkystës srityse.Tarybiniais metais, remiantis „Vilniausarcheologijos muziejaus“ albumu,pavyko dalá Senienø muziejauseksponatø atgauti ið Rumiancevo muziejaus,tarp jø ir Trakø vaivadijos vëliavà.31


paveldasLietuvos totoriø rankraðèiai –gyva ðios tautos kultûros istorijaDoc. dr. Galina MIÐKINIENËLietuvos totoriø, àpgyvendintø Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje, istorija siekia600 metø. Visà tà laikà juos veikë ávairûs politiniai, ekonominiai, religiniai veiksniai.Ði kultûriniu ir etniniu poþiûriu nevienalytë bendruomenë, per amþius gyvenusiðalia kaimynø krikðèioniø, stipriai asimiliavosi ir integravosi á LDK visuomenæ.Apie XVI a. atvykëliai prarado savo gimtàjà kalbà. Perëmæ baltarusiø, vëliaulenkø kalbà, religinius ir pasaulietinius tekstus jie raðë ðiomiskalbomis arabø raðmenimis. Taip susiformavo totoriø kitabø raidynas.Þinomi XVII a. vidurio–XIX a. Lietuvos totoriø rankraðèiai.Kitabistikos objektas –iðlikæ LDK totoriørankraðèiaiNuo XVII a. egzistuojanti totoriø(slaviðkai kalbanèiø musulmonø) rankraðtinëtradicija, unikali Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës kultûrinio palikimodalis, pastaraisiais metais sulaukiavis didesnio ne tik ávairiø ðaliømokslininkø, bet ir platesnës tarptautinësvisuomenës dëmesio. Nauji ðiostradicijos mokslinio tyrimo centrai susikûrëÐveicarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje,Baltarusijoje. Norint uþsiimti kitabistika(arabø kalba kitab – knyga)reikia net keliø srièiø þiniø ir specifiniøgebëjimø – iðmanyti Lietuvos istorijà,slavistikà (LDK totoriø rankraðèiaiparaðyti senàja baltarusiø bei lenkøkalbomis), musulmonø teologijà(nes ðiø rankraðèiø turinys yra religinis),orientalistikà ir ypaè islamà iðpaþástanèiøtautø kultûrà, archeografijà(senovës raðytiniø ðaltiniø tyrimà). Kitabistikosobjektas – iki mûsø dienø iðlikusiøsenovës rankraðèiø dalis, daugmaþesnë uþ realiai buvusià LDK totoriøbendruomenëje. Tokiø rankraðèiøvis dar pasitaiko totoriø ðeimose, gyvenanèioseLietuvos,Lenkijos ir Baltarusijosteritorijo-32


je, tad jø paieðka, apraðymas bei tyrimastæsis dar ne vienerius metus. Palygintinedidelë rankraðèiø dalis, surinktavyresniø mokslininkø kartø pastangomis,saugoma ávairiø ðaliø archyvuose;jà ir tiria kitabistika.Totoriørankraðèiuose – nuofolkloro iki maldø tekstøPagal savo turiná rankraðèiai skirstomiá Koranus, kitabus, chamailus,tefsirus ir tedþvidus. Þodis kitabas arabøkalba reiðkia knygà, taèiau kitabaisvadindavo tik labai didelio formato irapimties knygas. Ið jø buvo galima suþinotiapie musulmonø apeigas, tradicijas,susipaþinti su populiariais chadisais– padavimais apie pranaðà Muchamedàir jo pirmtakus. Daug vietosjuose uþimdavo rytø apysakos, folkloras,kartais Biblijos legendos. Chamailus(maldaknyges) sudaro arabø beiturkø kalbomis raðyti maldø tekstai irjø paaiðkinimai baltarusiø bei lenkøkalbomis. Èia buvo galima rasti ne tikmaldø, bet ir þiniø apie musulmonøchronologijà, patarimø, kaip gydyti ligasmaldomis, sapnø aiðkinimø,laimingø ir nelaimingødienø iðpranaðavimø. Chamailaiparaðyti baltarusiø, lenkø,arabø, turkø kalbomis arabiðkuðriftu.Tefsirai – tai Koranas su atpasakojimu,komentaru lenkøkalba tarp eiluèiø. Jie padedasuprasti Ðv. Raðto turiná. Ðiosknygos yra unikalios. Tedþviduoseyra iðdëstomos Koranoskaitymo taisyklës. Koranai paraðytiturkø, arabø, senàja osmanø kalbaarabiðku ðriftu.Visos ðios knygos Lietuvos totoriamsturëjo didelæ kultûrinæ ir ðvietëjiðkàreikðmæ.VU mokslininkø indëlis átotoriø paveldo tyrinëjimusNuo galutinës integracijos, visiðkosusitapatinimo su Lietuvos visuomenetotorius saugojo bendruomenës vidausryðiai, kuriuos stiprino visuomenës irpaèiø totoriø suvokiamas etninës kilmësir tikybos atskirumas. Ðie savitumaitrukdë svetimai átakai intensyviaiskverbtis á totoriø religiná gyvenimà,tradicijas ir paproèius. Be to, glaudûskilmës ir giminystës ryðiai, kolektyviniøinteresø prioritetas palaikant santykiussu valdþia ir visuomene saugojototorius nuo visiðkos asimiliacijos.Svarbø vaidmená ðiame procese suvaidinoir rankraštinis palikimas.Totoriø istorijos problematika ðiuometu yra iðtirta gana iðsamiai. Baltarusijos,Lenkijos ir Lietuvos istorikaiparaðë darbø, aptarianèiø bendruomenësraidos problemas XIV–XX a. Nemaþaidarbø paraðyta apie totoriø raðtijàir kitas kultûros sritis. Taèiau maþairûpinamasi totoriø materialinëskultûros paminklø paieðka, jø registracija,saugojimu ir publikavimu. Ðiosraðtijos tyrimas Lietuvoje turi seniausiastradicijas, kurias ilgus metus plëtojoVilniaus universiteto profesoriusAntonas Antanovièius. Profesorius1950–1961 m. dirbo VU bibliotekosSenø ir retø knygø ir rankraðèiø skyriuje.Dalyvavo ieðkant ir susigràþinantið Sovietø Sàjungos bibliotekø senojoVilniaus universiteto knygø fondus, iðmanësenàjà slavø kalbà. Vilniaus universitetobibliotekos Rankraðèiø skyriujesaugomas turtingas profesoriausarchyvas. Profesoriaus A. Antanovièiauspradëtà darbà sëkmingai tæsia topaties universiteto Slavø filologijos katedrosdocentë Galina Miðkinienë, subûrusiaplink save bakalauro ir magistropakopø studentø grupæ.2005 metø pradþioje Vilniaus universitetoleidykla iðleido VU Filologijosfakulteto docentës Galinos Miðkinienës,VU Slavø filologijos magistranèiøSigitos Namavièiûtës ir Jekaterinos Pokrovskajossudarytà Lietuvos totoriørankraðèiø, saugomø Lietuvos nacionaliniamemuziejuje, Lietuvos moksløakademijos bibliotekoje ir Vilniausuniversiteto bibliotekos Rankraðèiøskyriuje, iðsamø katalogà Êàòàëîãàðàáñêîàëôàâèòíûõ ðóêîïèñåéëèòîâñêèõ òàòàð. Tokio pobûdþio katalogoleidimas yra svarus ánaðassaugojant Lietuvos totoriø materialinëskultûros ypatumus. Panaðûs (betne identiðki) LDK totoriø rankraðèiøkatalogai jau iðleisti Lenkijoje ir Baltarusijoje,taèiau juose nëra duomenøapie Lietuvoje saugomus rankraðtiniusðaltinius. Lietuvos mokslininkø parengtokatalogo publikavimas yra svarbusne tik ávairiø ðaliø mokslininkams,bet visø pirma – paèios Lietuvos visuomenei.Katalogas yra skirtas visiemsbesidomintiems Lietuvos totoriø kultûrabei materialiniu paveldu. Lietuvostotoriø rankraðèiø paroda ir minëtokatalogo pristatymas plaèiajai visuomeneiyra vienas multinacionalinëskultûros iðsaugojimo etapø.Kitabistikos paþanga –mokslininkø rankoseTolesnë kitabistikos paþanga susijusisu rankraðtinio palikimo tyrimais.Absoliuèios archyvuose saugomø rankraðèiødaugumos (nekalbant apie tebefunkcionuojanèiuspaèioje bendruomenëje)turinys, grafinës, literatûrologinës,kalbinës, religinës ir kultûrinëscharakteristikos vis dar menkai þinomosnet ðios srities specialistams. Ikiðiol transkribuoti (ið arabiðkø raðmenø)ir visa teksto apimtimi paskelbtivos keli totoriðki rankraðtiniai ðaltiniai...Tik dabar prasideda rimtesnë jøturinio analizë. Aiðku, kad ðios medþiagossisteminimas yra aktualiausiasmokslininkø uþdavinys.Nuotraukos ið VU bibliotekos archyvo33


istorijaVilniaus universiteto vargaivokieèiø okupacijos metaisTremiamø asmenø sàraðe –rektorius ir profesoriai1940 m. birþelio 15 d. Sovietø SàjungosVyriausybë paskelbë Lietuvai ultimatumàir, nelaukdama Lietuvos Vyriausybësatsakymo, ávedë á Lietuvàðimtatûkstantinæ armijà. Vilniaus universitetaspateko á grieþtà sovietinësvaldþios kontrolæ. Buvo atleisti 26 prityræmokslo darbuotojai, jø vieton priimtaapie 75 nauji þmonës, kurie moksliniamir pedagoginiam darbui nebuvopasirengæ. 1940 m. rudens semestruiuþsiregistravo tik apie 2250 studentø.Ið jø – 50 proc. lietuviø, 35 proc. þydø,15 proc. lenkø, 10 proc. – kitø tautybiø.1941 m. birþelio 14–15 d. pradëta masiðkaitremti Lietuvos gyventojus á Sibirà.Vokieèiø kariuomenei uþëmusLietuvà, NKVD rûmuose buvo rastinumatytø iðveþti asmenø sàraðai. Juosebuvo áraðyti beveik visi Vilniaus universitetoprofesoriai, pats rektoriusM. Birþiðka ir daug studentø. Vokietijoskariuomenë uþëmë daugelá Universitetopastatø.34Kaip gudravo UniversitetovadovybëDr. Vytautas SKUODISVilniaus universiteto istorija kupina ávykiø: kartu su Lietuvosvalstybe Universitetas iðgyveno ðlovæ, pripaþinimà, klestëjimà,represijas, karus, nepritekliaus metus. Vilniaus universitetoprofesoriai ir studentai patyrë ir Antrojo pasaulinio karoátampà, sugebëjo iðgyventi ypatingomis sàlygomis, kai buvospaudþiami tai sovietinës, tai vokieèiø okupacinës valdþios.Vokieèiø okupacijos metai Universiteto istorijoje – tik mirksnis,taèiau ðis laikotarpis palietë daugelio likimus.Universiteto Senato nutarimu rektoriusM. Birþiðka nuvyko á Kaunà pasgeneraliná Lietuvos komisarà von Rentelnàaiðkintis dël mokslo metø pradþios,studentø priëmimo sàlygø ir kitødalykø. Ið Universiteto turëjo bûtipaðalinti komjaunuoliai ir daugiau kaip650 þydø. Negavus leidimo á Universitetàpriimti studijuoti vyrus, sugalvota,kaip iðsisukti ið ðios situacijos. Baigægimnazijas vyrai buvo priimami hospitantais.1942 m. pavasario semestrui uþsiregistravotik 766 klausytojai, ið jø 523 vyraiir 243 moterys. Beveik visi jie buvolietuviai.1942 m. kovo 12 d. Universiteto Senatoposëdyje rektorius prof. M. Birþiðkapraneðë, kad Ðvietimo valdyba gavogeneralinio komisaro raðtà, jog Vilniausir Kauno universitetuose paliekamiveikti tikMedicinos, Technikosir Ekonomikosfakultetai. Visøkitø fakultetø,kaip nesvarbiø karui,veikla semestruipasibaigus nutraukiama.Prof. M. Birþiðka1942 m. geguþës7 d. raðte pirmajamgeneraliniamtarëjui uþtikrino,kad Vilniausuniversiteto studentijanedalyvaujabolðevikinëjeveikloje, taèiausunki kraðto bûklë, neaiðki Lietuvos ateitisir Vilniaus universiteto neaiðkus likimasakademiniam jaunimui kelia didelánerimà. Vokieèiø karinë valdþia irtoliau laikë uþëmusi didþiàjà dalá Medicinosir Matematikos-gamtos mokslø fakultetørûmø ir visà didájá studentø bendrabutáTauro gatvëje.1942 m. geguþës mën. prasidëjo etatømaþinimas. Universiteto profesûrai vietojdviejø neapmokamø valandø buvoávestos ðeðios. Visi Universiteto darbuotojaiturëjo uþpildyti anketas, patvirtinanèias,kad jø tëvai, seneliai, þmonosir jø giminës nëra ir nebuvo þydai. Vasaràdaugelis Universiteto darbuotojøprivalëjo atlikti þemës ûkio darbø prievolæ.Pavyzdþiui, prof. Balys Sruoga tokiàprievolæ atliko Viekðniø valsèiuje irpristatë atitinkamà paþymëjimà.Kibirai ir puspadþiai –tik su leidimaisTuometinës Vilniaus universiteto darbuotojøbuitinës gyvenimo sàlygos ðiandiensunkiai ásivaizduojamos. Visi gaudavomaisto korteles, taèiau gyveno pusbadþiu.Doc. Vincui Maciûnui Universitetasiðdavë paþymà, patvirtinanèià, jogjam tikrai reikalinga prie batø prikaltipuspadþius, o doc. Èeslovui Pakuckuibûtina nusipirkti kibirà. Prof. ViktoruiBirþiðkai, turinèiam penkiø asmenø ðeimà,kaip raðoma paþymoje, reikalingi dukibirai, „kuriø jo ðeimai tikrai stinga“.Prof. Mykolas Kaveckis siekë gauti nuolatináleidimà vaþinëti á Kaunà. VarganàUniversiteto materialinæ bazæ liudijaparaiðka, kurioje raðoma, kad Universitetasturi ðirmà arklá ir veþimà. Praðo-Vilniaus universiteto Centriniø rûmø komendantas Bronislovas Zarembaprie naciø uþdaryto universiteto durø. 1943 m. kovas.


ma skirti lentø veþimo remontui. 1943metø þiemà negaunant kuro Universitetuidirbti buvo itin sunku. Kuru nebuvoaprûpinami ir trys maþieji Universitetobendrabuèiai.Vokieèiø represijos1943 m. kovo 16–17 d. Kaune, Vilniuje,Marijampolëje ir Ðiauliuose buvosuimti 46 ávairiø profesijø inteligentai,tarp jø – penki Universitetø profesoriaiir pats ðvietimo tarëjas dr. P. Germantas.Taip vokieèiai kerðijo uþ nepritarimànaciø paskelbtai mobilizacijaiá SS dalinius. Visi suimtieji buvo iðveþtiá Ðtuthofo koncentracijos stovyklà.Naktá á kovo 17 d. vokieèiø karo policijauþëmë abiejø Universitetø patalpas.Buvo nutrauktos dar likusios legaliosstudijos, taèiau universitetamsbuvo palikta teisë tæsti moksliná tiriamàjádarbà. Vietoj suimto generaliniotarëjo dr. P. Germanto Generalinis komisariataspaskyrë ðvietimo reikalamsvadovauti ágaliotiná vokietá Schreinertà,kurá vëliau pakeitë Reifenstahlis.Vilniaus universitete vël pradëti maþintietatai. Prof. M. Birþiðka Kaune antràkartà susitiko su vyriausiuoju Lietuvoskomisaru von Rentelnu. Rektoriuspraðë dëti pastangø, kad bûtø sugràþintiiðveþtieji profesoriai VladasJurgutis, Balys Sruoga, Meèys Mackevièius,dr. Pranas Germantas. Prof.M. Birþiðka parodë savo ðaukimà atvyktiá Arbeitsamtà (darbo birþà) kaipdarbo neturinèiam, kad gautø darbo.Rektoriui buvo gràþintos kai kuriosUniversiteto patalpos, taèiau jas leistatik saugoti, o ne naudoti studijoms.Taip buvo gautas leidimas studentø baigiamiesiemsegzaminams, – iki tol taibuvo daroma slaptai. Taèiau netrukusvokieèiams vël uþëmus beveik visasUniversiteto patalpas ir Centriniuoserûmuose árengus karinæ ligoninæ, rektoriuiir raðtinei teko ásikurti Universitetobibliotekoje.Generalinio komisaro pavedimu ágaliotinisLietuvos ðvietimo reikalamsprof. dr. Schreinertas suðaukë Kauneabiejø universitetø mokslo tarybø posëdþius.Juose turëjo bûti pristatyti vykdomømoksliniø tyrimø planai. Mokslodarbai turëjo bûti skirti tik karo reikalams.Buvo pareikalauta sudaryti darlikusiø Universiteto darbuotojø, gimusiø1912–1925 metais, sàraðà.Raudonarmieèiai Ðv. Jono gatvëje prie Vilniaus universiteto. 1944 m. liepos 13 d.Vilniaus universitetas darbà pradëjo nuniokotose patalposeVilniaus universiteto rektorius birþelio24 dienà pateikë ðvietimo valdybaisàraðà Universiteto inventoriaus ir kitødaiktø, kuriø Universiteto vadovybëneberado vël áleista á Universitetopatalpas. Deja, tik nedidelæ dalá to, kasbuvo pagrobta, pavyko atgauti.Vokieèiø kariuomenei atsitraukus,Vilniø 1944 m. liepos 13 d. uþëmë sovietinëkariuomenë. Nusiaubtame irsuniokotame Vilniaus universitete darbasprasidëjo 1944 m. lapkrièio viduryje.Universiteto rektoriumi buvo paskirtasKazys Bieliukas.Nuotraukos ið albumo „Vilniaus universitetas fotografijose”Po pakartotiniø raginimø ir kvietimøá Universitetà tæsti darbà atvyko tik 24profesoriai ir docentai, 34 jaunesniojomokslo personalo ir 82 ûkio bei administracijosdarbuotojai. Studentø susirinkoapie 500, darbà pradëjo aðtuonifakultetai.1945–1946 m. m. Vilniaus universitetorektoriumi buvo paskirtas prof.Zigmas Þemaitis, o 1948 m. já pakeitëprof. Jonas Buèas. Universitetas, kontroliuojamasvaldþios, pradëjo dirbtiSovietø Sàjungos aukðtosiose mokykloseáprasta tvarka.35


atsako ekspertaiMikrobangø krosneles ðiuo metunaudoja milijonai þmoniø visamepasaulyje. Ar maistas, pagamintastokioje krosnelëje, yrasveikas; ar ðildant bei gaminantjose maistà neþûsta vitaminai?Ar mikrobangø krosnelës neskleidþiaá aplinkà kenksmingøþmogaus sveikatai spinduliø?Komentuoja VU Medicinos fakultetodocentas, mitybos specialistas med. dr. RimantasSTUKAS.Mokslininkø nuomone, mikrobangøkrosnelës tiek pat efektyvios, kiek ir orkaitës– uþmuša mikroorganizmus. Taèiaukaitinant mikrobangø krosnelëjeprodukto temperatûra kyla nevienodai– lieka „šaltø“ vietø, taip susidaro sàlygosmikroorganizmams iðgyventi. Todëlsvarbu produktà daþnai pamaiðyti,vartyti, sukioti, perdëlioti.Áprastu bûdu verdant mësà ypaèaukðtoje temperatûroje gali susidarytiMIKROBANGØ KROSNELËS –mûsø draugai ar prieðai?kai kurie mutagenai ir kancerogenai.Kepant mikrobangø krosnelëje mutageniðkumasnepastebimas net 3 kartuspailginus kepimo laikà. Mutagenø atsiradimaspriklauso nuo kepimo laiko,bet turi reikðmës ir temperatûra.Moksliniais tyrimais neárodyta, kadruoðiant maistà mikrobangø krosnelëjebûtø daroma þala baltymams.Tiriant mikrobangø krosnelës poveikáriebalø stabilumui, nustatyta, kadmaiste ávykstantys pakitimai kepantmikrobangø krosnelëje nesiskiria nuotø, kurie atsiranda kepant orkaitëje.Gerai tai, kad kepant mikrobangø krosnelëjenesusidaro laisvøjø radikalø, nesmikrobangø krosnelë nesukelia riebaløoksidacijos.Gaminant maistà mikrobangø krosnelëje,mineralinës medþiagos nesuyra.Yra duomenø, kad suyra kobalaminas,kitaip dar vadinamas vitaminu B 12. Ðisvitaminas saugo nuo maþakraujystës.Taigi, jei þmogus nuolat valgo mikrobangøkrosnelëje gaminamà maistà, iðkylamaþakraujystës, arba, kitaip tariant,anemijos rizika.Moksliniø árodymø, kad maistas, pagamintasmikrobangø krosnelëje, bûtøpavojingas sveikatai, nëra.Komentuoja VU Fizikos fakultetoRadiofizikos katedrosprof. habil. dr. Jonas GRIGAS.Maisto produktuose yra daug vandens.Vandens molekuliø elektrinës poliarizacijossavasis daþnis atitinka mikrobangødaþná, todël dël intensyvios poliarizacijosvanduo labai gerai sugeria mikrobangas.Sugerta mikrobangø energija kaitinamaisto produktus visame tûryje, ir jie greitaisušyla arba iðkepa. Vitaminø maiste iðliekadaugiau, nes maistas ðildomas trumpesnálaikà nei verdant ar kepant kitosekrosnyse. Galima manyti, kad mikrobangøkrosnelëse paruoðtas maistas yra sveikas,nes mikrobangos þalingai veikia tikgyvas làsteles, trikdydamos jø, o tuo paèiuir gyvø organizmø veiklà. Ypaè þalingaiveikia nervø, lytines, akiø ir kai kuriaskitas làsteles.Mikrobangø krosnelës pro dureles galiskleisti á aplinkà keleto milivatø spinduliuotæ,todël arti stovëti nereikia. Jei ðispoveikis trumpalaikis, didesnio pavojausnekelia. Kartais intensyvesnë mikrobangøspinduliuotë mus veikia ið daugybës kitøðaltiniø (radijo, televizoriø, mobiliøjøtelefono tinklø, specialiøjø ryðiø ir kt. antenø).Skrudintose bulvëse – didelis kancerDaugelis þmoniø labai mëgsta keptas, paskrudintas bulves, o vaikai tiesiog dievinabulviø traðkuèius. Ar tokiu bûdu pagamintas maistas yra sveikas ir naudingas?Komentuoja Respublikinio mityboscentro direktorius Albertas BARZDA.Tyrimai rodo, jog aukðtoje temperatûrojegaminamuose maistoproduktuose randamas didelis kancerogeninësmedþiagos – akrilamido– kiekis. Šios vëþá sukelianèiosmedþiagos daugiausiairandamakeptose skrudintuvëje,keptuvëjear orkaitëje bulvëse,bulviø36traðkuèiuose, sausuose pusryèiuose,sausainiuose, tam tikros rûðiesduonoje.Labiausiai akrilamido kiekis didëjaskrudinant bulves: kuo tamsesnëkeptø bulviø spalva, tuo daugiau josekancerogeninës medþiagos. Sausainiaikenksmingi tada, kai jø teðlayra kildinama amonio bikarbonatu.Ta paèia medþiaga kildinantduonos gaminiø teðlà taip pat padidëjaakrilamido koncentracija.Nustatyta, kad duonos plutoje akrilamidokiekis gali bûti 10 kartø di-desnis negu minkðtime. Akrilamidokiekis didëja ir per ilgai skrudinantduonà.Ðiuo metu ES vykdoma daugiaunei 150 projektø, siekiant nustatyti,kà daryti, kad akrilamido kiekismaisto produktuose bûtø sumaþintas.2005 m. sausá Europos Komisijaorganizavo ekspertø ir gamintojøsusitikimà, kurio metu buvoparengtos rekomendacijos, kaip sumaþintiakrilamido kiekius maistoproduktuose. Maisto gamintojams,perdirbëjams, tiekëjams ir vartoto-


Didelis metilgyvsidabrio kiekis galipaþeisti nervø sistemos vystymàsiYra þinoma, kad þuvys ir kiti jûros produktai – labai naudingi þmogaus organizmui,juose gausu fosforo, reikalingo kaulø ir nervø sistemoms vystytis beistiprinti. Taèiau teko girdëti, kad þuvis gali bûti ir kenksminga. Ar tai tiesa?Komentuoja Respublikinio mityboscentro visuomenës sveikatos vyriausiojispecialistë Ieva GUDANAVIÈIENË.ogenø kiekisjams patariama pjaustytas bulveskepti kol pagels, o ne kol paruduos,bulves sandëliuoti ne þemesnëje nei8°C temperatûroje, bulves skrudintine aukðtesnëje kaip 175°C temperatûroje,prieð skrudinant ar kepant jaspirmiausia apvirti ar palaikyti vandenyjeir gerai nusausinti, keptuvëjekepti virtas, one þalias bulves, vietojeamonio bikarbonatovartoti kitasteðlos kildinimomedþiagas,pvz., natrio hidrokarbonatà.Tyrimai rodo, kad kartais dideliøplëðriøjø þuvø raumenø mësoje susikaupiadaugiau nei 5 mg/kg metilgyvsidabrio.Ši medþiaga susidaro jûros ireþerø dugno bakterijoms neorganinágyvsidabrá perdirbant á organiná metilgyvsidabrá.Vidutiniðkai þuvø raumenømësoje nustatomaapie 0,4 mg/kgmetilgyvsidabrio.Jis sudaro daugiaukaip 90 proc.viso þuvyse ir kituosejûros produktuose esanèio gyvsidabrio.Kai kuriø plëðriøjø þuvø ir jûros produktuoseesantis didelis metilgyvsidabriokiekis gali paþeisti vaisiaus ir maþøvaikø nervø sistemos vystymàsi, nurodomaEuropos maisto saugos tarnybos(EFSA) 2004 m. pateiktose rekomendacijosereprodukcinio amþiaus moterims,nëðèiosioms ir þindyvëms. Tyrimaisnustatyta, kad metilgyvsidabristoksiðkai veikia centrinæ ir periferinænervø sistemas.Kai kuriose ðalyse yra rekomenduojamariboti kardþuviø, marlinø, lydekøir tunø produktø vartojimà. Australijojeðeimà planuojanèioms moterims,nëðèiosioms ir maþiems vaikams rekomenduojamarykliø, marlinø ir kardþuviøproduktus vartoti ne daþniau kaipvienà kartà per dvi savaites, jûros eðeriøir ðamø produktus – ne daþniau kaipvienà kartà per savaitæ. JAV nëðèiomsir maitinanèioms moterims bei maþiemsvaikams rekomenduojama nevalgytirykliø, kardþuviø ir karaliðkøjøskumbriø produktø. Europos Sàjungojenëðèioms ir maitinanèioms moterimsrekomenduojama per savaitæ suvalgytine daugiau kaip 100 g dideliø plëðriøjøþuvø – rykliø,kardþuviø,marlinø ir lydekøproduktø.Jei per savaitæsuvalgomas rekomenduojamas minëtørûðiø þuvies kiekis, daugiau tà savaitækitø þuvies rûðiø produktø valgyti nereikëtø.Taip pat nerekomenduojamavalgyti tunà daþniau nei du kartus persavaitæ. Ðiø rekomendacijø turëtø paisytimaþø vaikø tëvai.EFSA taip pat nurodo, kad kituosemaisto produktuose esantis gyvsidabriokiekis nekelia pavojaus sveikatai,nes tai daþniausiai yra neorganinis gyvsidabris.Mitybos specialistø nuomone, vertinantkai kuriø rûðiø þuvyse nustatomometilgyvsidabrio þalà reikia nepamirðti,kad þuvies produktai yra labai svarbimitybos dalis. Rekomenduojama valgytikuo ávairesniø rûðiø þuvø. Didelæbiologinæ vertæ turi þuvies riebalai, ypaèvertingos polinesoèiosios riebalø rûgðtys,riebaluose tirpûs vitaminai A ir Dbei omega-3 riebalø rûgðtis, kuriosdaug yra silkiø, skumbriø, laðiðø, sardiniø,tunø riebaluose. Þuvyse yra nemaþaivandenyje tirpiø vitaminø B 1, B 2,B 3, B 12, niacino, folio rûgðties ir kt. mineraliniømedþiagø.naujos knygosBirutë Butkevièienë.Vilniaus universiteto biblioteka.Vilniaus universiteto leidykla, 2005VU bibliotekos 435-ajam jubiliejuiskirtoje gausiai fotografijomisiliustruotoje knygojeapþvelgiama VU bibliotekos istorija,specialieji rinkiniai, patalposbei ástaigos dabartis. Tekstaipateikti lietuviø ir anglø kalbomis.Jonas Petras Jankauskas, VytautasMatulaitis, Remigijus Nauþemys.Kûno kultûros ir sporto istorijaVilniaus universitete.Vilniaus universiteto leidykla, 2005Knyga išleista VU 425-ojoir Kûno kultûros ir sporto katedrosákûrimo Vilniaus universitete65-ojo jubiliejausproga. Leidinyje apþvelgiamoskûno kultûros ir sportouþuomazgos Vilniaus akademijoje(1579–1781), jo raidaávairiais VU istorijos tarpsniais.Atskleista pagrindiniø VU sporto ðakøpanorama, minimi sportininkai, jø treneriai beidëstytojai, garsinantys VU ir Lietuvos vardà pasaulyje.Palemonas Draèiula (Eligijus Raila).Atminties kriaukðlës.Vilnius, „Aidai“, 2005Tai pirmoji Palemono Draèiulosslapyvardþiu pasiraðanèioistoriko Eligijaus Railos literatûrinëskûrybos knyga. Autoriuspriklauso vadinamajai„poerlickinei“ intelektualiø lietuviøhumoristø kartai. PalemonasDraèiula ironiðkai þvelgia á istorijosávykius, bando rasti netikëtø kultûriniøsàsajø tarp ávairiø istoriniø ávykiø, kvieèia permàstytiseniai nusistovëjusius stereotipus irávaizdþius, dominuojanèius mûsø kultûrinëjesàmonëje.Alan F. Chalmers.Kas yra mokslas?Vilnius, „Apostrofa“, 2005Mokslo filosofijos ávadas.Apie mokslo ir jo metodø prigimtá, raidà irðiuolaikinæ padëtá, naujausius laimëjimus. Knygaskirta ne vien ávairiausiø specialybiø studentams,dëstytojams bei mokslininkams, bet ir visiems,XXI amþiuje norintiems suprasti, kasyra ir ko vertos mokslo þinios, be kuriø nebûtøir ðiuolaikinës civilizacijos.37


naujos knygosArvydas Šliogeris. Niekis ir Esmas.Vilnius, „Apostrofa“, 2005Vienu iðkiliausiøVidurio Europosfilosofulaikomo prof.Arvydo Ðliogerionauja knyga –dar vienas bandymasapmàstyti, anot autoriaus, Odisëjoir savo paties likimà, o sykiu ir mirtingojolikimà Tëvynës þemëje ir po Tëvynës dangumi.Èia bandoma kelti problema, atsiradusikartu su vakarø metafizika – Niekio,nebûties ir negatyvumo problema. Nihilizmuiprieðinama vadinamoji „filotopija“ –þmogaus susisaistymas tiesiogine jusline aplinka,pagarba artumai, tam, kas tradiciðkaivadinama Tëviðke. Antroji ðios knygostema – bandymas apmàstyti þmogaus daiktiðkàjàkonkretybæ. Plaèiai ir giliai iðskleidþiamospagrindinës pavadinime pateiktossàvokos – Niekis ir Esmas.Alfredas Bumblauskas. SenosiosLietuvos istorija 1009-1795.Vilnius, R. Paknio leidykla, 2005Garsus istorikas LietuvosDidþiosios Kunigaikštijospolitinæ, socialinæ,kultûros istorijà pateikiabendrame Europosbei regiono kontekste.Autorius vykusiai pasinaudojopublikuotaisLietuvos istorijos tyrinëjimais,laiko patikrintomiskoncepcijomis ir pateikënaujà istorijos sampratà.Knyga iðsiskiria ne vien vaizdø gausa (jø yraapie 1400) – nemaþa jø skelbiama pirmàkart.Ir vaizdai, ir dokumentai pateikti didaktiðkai„apdoroti“, su komentarais – taipjiems suteikiamas tarpininko tarp skaitytojoir praeities statusas.Albinas Kuncevièius. Lietuvosviduramþiø archeologija.Vilnius, „Versus aureus“, 2005Monografijoje nagrinëjamaslaikotarpisnuo XIII a. iki XVI a.vidurio, t. y. LDK susikûrimoir suklestëjimolaikai, pagal to metoarcheologijos paminklusir jø tyrimømedþiagà. LDK laikotarpátyrinëja ávairiøsrièiø mokslininkai:istorikai, menotyrininkaiir kt. Darbepateikiami sàvokos ir terminija, piliakalniøir mûro piliø tyrimai, senieji miestaiir jø raida, pagoniðki ir katalikiðki kulto pastatai,laidojimo paminklai.38Alvydas Jokubaitis. Trys politikosaspektai: praktika, teorija, menas.Vilniaus universiteto leidykla, 2005Politika Lietuvoje neretai pristatomakaip nelabai kilnus, daþnai þeminantis uþsiëmimas.Toká pat nepalankø poþiûrá á politikàrodo ir mûsø filosofø darbai. Dël tamtikrø prieþasèiø Lietuvoje politinë filosofijaatsidûrë filosofiniø tyrinëjimø pakraðtyje.Tad ði knyga – tai bandymas nors kiekuþpildyti ðià paskutiniøkeliø deðimtmeèiøLietuvos filosofiniogyvenimo spragà.Knygoje bandomaimtis trijø skirtingøpolitinio patyrimokonstravimo aspektøanalizës. Pagrindinisknygos klausimas –kuo skiriasi praktinis,teorinis ir meninis poþiûriaiá politikà.Alvidas Lukoðaitis. Parlamentoinstitucionalizacija ir teisëkûrosprocesas: Lietuvos atvejis.Vilniaus universiteto leidykla, 20052005-ieji – parlamentinëstradicijosmetai. Tai puiki progaapmàstyti Lietuvosparlamentinës demokratijosraidà ir brandà,ávertinti problemasir perspektyvas. Ðiojemonografijoje analizuojamiLietuvos RespublikosSeimo institucionalizavimoprocesoypatumai, daug dëmesioskiriama svarbiausiø parlamento struktûrø(frakcijø, nuolatiniø komitetø ir pan.)raidai, funkcionavimui bei teisëkûros procesoproblemoms.Dalia Dilytë. Kristijonas Donelaitisir Antika.Vilniaus universiteto leidykla, 2005Kristijonas Donelaitis, pats bûdamas didelisðviesuolis, kûrë taip, kad suprastø neypatingaimokyti ar visai nemokyti þmonës.Todël mokytumas, jo laikais pasireiðkæs irantikinës literatûros bei filosofijos þinojimu,veikaluose visiðkai nedemonstruojamas.Ið tikrøjø sàsajø su Antika gana daug.Tad ði monografija– pirmas didesnisbandymas atskleistiDonelaièio kûrybosryðius su Antika,kuri parodo ligiðiol neþinotas kûrëjotalento puses, iðryðkinajo genialumà.Algimantas Valantiejus. Kritinissociologijos diskursas. Tarppozityvizmo ir postmodernizmo.Vilniaus universiteto leidykla, 2004Solidþioje monografijojenagrinëjami skiriamiejidabartinës sociologijosbruoþai, lyginamiklasikinës ir dabartinëssociologijos apibrëþimai,aptariama kritiniøsociologijos diskursøraidos problematika,pozityvizmo ir postmodernizmokoncepcijøsantykis, svarstomossocialinës, istorinës ir metodologinës dabartinëssociologijos krizës aplinkybës. Iðsamiaunagrinëjamos ir lyginamos ðiuolaikiniøsocialiniø teorijø sàvokos, kurios labiausiaisusijusios su kritiniu ir naraciniusupratimo bei aiðkinimo pagrindu.Auðra Maslauskaitë. Meilë irsantuoka pokyèiø Lietuvoje.Vilnius, „Mokslo aidai“, 2004Monografijoje nagrinëjamisociologiniai veiksniai, átakojækultûrinius meilës idealus,jø sklaidà bei pokyèius XX a.Lietuvos visuomenëje. Studijojepristatomos sociologinësmeilës teorijos, analizuojamistruktûriniai ir kultûriniaiveiksniai, kurie XXa. antroje pusëje romantinësmeilës idealus pavertënorminiais santuokoskûrimo motyvais, aptariamos sovietmeèiomodernizacijos pagimdytos privaèiojogyvenimo prieðtaros. Pagrindinis dëmesysskiriamas paskutiniojo XX a. deðimtmeèiomeilës ir santuokinio gyvenimopokyèiø tyrimui.Viktoras Tiaþkijus. Darbo teisë:teorija ir praktika.Vilnius, „Justitia“, 2005Knygoje teoriniu ir praktiniu poþiûriuapþvelgiamas darbo ir kitø su juo susijusiøsantykiø reguliavimas, atskleidþiama jøspecifika, aptariamos raidos perspektyvos.Iðvados daromos remiantis Lietuvos Respublikosir kitø ðaliø darbo teisës ðaltiniais,moksline literatûra, ástatymø projektais.Leidinys skiriamas studijuojantiesiemsteisæ,teisininkams praktikamsir visiems, kuriemsrûpi darnûs darbosantykiai, kurie domisidarbo teisës taikymoproblemomis. Remtasiteisës aktais, galiojusiais2005 m. liepos 15dienà.


Ar mokslo laipsnisatima protàProfesorius Vaclovas Chomskis(1909–1976), dvideðimt metø atidavæsGamtos mokslø fakultetui, garsëjo netik kaip plataus poþiûrio vadovas, autoritetingasir toliaregiðkas mokslininkas,gabus pedagogas. Jis mokëdavorimtai, bet netikëtai ir taikliai pajuokauti.Ðtai vienas nesmagus fakultetotaryboje vykæs pokalbis. Vienas kolektyvonarys, mokslø kandidatas, pasielgënei ðiaip, nei taip. O profesoriusV. Chomskis ið tribûnos ir dësto:– Seniau þmogø Dievas, norëdamasnubausti, atimdavo protà. Suprantama,po to anas lengvai iðkrypdavo iðkelio, pats prisidarydavo bëdø. Dabarkitaip – padarome mokslo kandidatu…Pagal È. Kudabos apybraiþà ið knygos„Þemës giedra“Karalius – kvailys?Karalius Þygimantas Augustas labaimëgo knygas. Þemutinës pilies rûmuoseVilniuje jis surinko puikià antikosfilosofø veikalø bibliotekà. Kartà pranciðkonøvienuoliui, savo motinos nuodëmklausiuiLipmaninui karalius áteikëdidþiulæ sumà pinigø ir pavedë nupirktiuþsienyje naujø knygø. Kità dienàgerai nusiteikæs Þygimantas Augustasklausia savo juokdario Stanèiko:– Ir kiek gi mano karalystëje yra tokiøkvailiø kaip tu?Ðis visados rasdavo kà atsakyti:– Kasdien vis papildau jø sàraðà, ovakar ðtai ir Þygimantà Augustà áraðiau.– Uþ kà gi?– Davei tam Lipmaninui ðitokià sumàpinigø ir paleidai uþsienin!– Palauksim, kai jis sugráð…– O jeigu jis gráð, brauksiu karaliø iðsàraðo ir áraðysiu jo vieton vienuolá!Pagal L. Klimkos knygà„Tikslieji mokslai Lietuvoje“Padëka uþ ekspertizæPrieð porà metø Anapilin iðkeliavogarsus kalbininkas, VU Kauno humanitariniofakulteto Lietuviø filologijoskatedros docentas, stilistikos mokslopuoselëtojas Juozas Abaravièius. Uolusmokslininkas nestokojo ir humorojausmo. Ðtai profesorius Þuperka prisimena,kaip dþiaugësi, kai pasirodëpirmoji docento J. Abaravièiaus knyga„Skyrybos stilistika“: „Jai pasirodþius,man teko raðyti recenzijà. Leidinyjemano pavardës nebuvo, áraðytatik „mokslinis ekspertas“, taèiau visi irtaip þinojo, kas raðë. Kartà sëdþiu darbe(turiu toká stikliná kabinetà), pro durisáeina Juozas, jas uþdaro ir paklausia,ar mëgstu alø. Atsakiau, kad mëgstu,o pats galvoju, kas èia bus, mat Juozasblaivininkas. O jis rausias po krepðá.Manau, negi èia, vidury dienos?Staiga docentas iðtraukia juodo molioalaus bokalà ir sako: „Aèiû uþ ekspertizæ“.Nuo karo, maro, bado ir egzaminogelbëk mus…Ðiemet minëjome þymaus knygotyrininkoir bibliografo profesoriaus VladoÞuko 80-àjá gimtadiená. Profesoriusketuris deðimtmeèius dëstë Vilniausuniversiteto Istorijos ir Komunikacijosfakultetuose pagrindinius knygotyrosir bibliografijos dalykus, iðleidoapie 20 knygø. Studentams buvo grieþtas,nedarydavo jokiø nuolaidø. Atrodydavo,kad ko nors nemokëdamasáþeidi já patá asmeniðkai. Pats profesoriuslinksmai prisimena girdëjæs tokiàstudentø maldà: „Nuo karo, maro, badoir Þuko egzamino gelbëk mus, Vieðpatie…“Pagal „Universitas Vilnensis“ medþiagàNaujas šventasisMokyklinës geografijos pradininkasir kûrëjas, mokslo ir kultûros darbininkas,vadovëliø ir þemës paþinimo knygøvertëjas Peliksas Ðinkûnas (1891–akademinës istorijos1970) Vilniaus universitete daugiau neideðimt pokario metø dëstë geografijosmokslo raidà, paraðë nemaþai knygø.Tai buvo unikalus mûsø kultûrosistorijos reiðkinys, nes iðsilavino savarankiðkai,baigë tik „gyvenimo universitetus“.Buvo kantrus, tiesus, be kompromisømokytojas, sykiu ir draugas –vyriðkas, ðvelnus, ðviesus. Paikà darbàtiesiog iðjuokdavo. Ðtai susitiko P. Ðinkûnassu vienu paþástamu, raðiusiu apieP. Cvirkà, ir tarë maþdaug taip:– Þinai, að galvoju – reikës ið AuðrosVartø iðimt Ðvenèiausiosios paveikslà…Pašnekovas nesusigaudo.– Petrà padarei tokiu ðventu, kad…reiks…Pagal È. Kudabos apybraiþà ið knygos„Þemës giedra“Irgi palikimasAkademikas P. Slavënas (1901–1991), þymus fizikas, astronomas ir matematikas,gebëdavo ávairiose situacijosepateikti ádomiø, taikliø, daþniausiaihumoristiniø pastabø. Kartà, ðnekuèiuojantisapie matematikos istorijà,buvo pastebëta, jog senovës graikaimatematikos mokslui davë labai daug,tuo tarpu jø kaimynai romënai, kuriøarchitektûros, jurisprudencijos, literatûroslaimëjimai stebina pasaulá, matematikaibeveik nieko nedavë. Akademikassu ðypsena tarë:– Matematikos istorijoje þinomas tikvienas romënø palikimas: tai, kad jienuþudë Archimedà.Pagal L. Klimkos knygà„Tikslieji mokslai Lietuvoje“Mindaugo Ðimkevièiaus pieðiniai39


Kitame numeryje skaitykite:Graþina GintilienëAr gabûs mûsø vaikai?(Pagal Lietuvos vaikøintelekto tyrimø duomenis)Auðra SadauskaitëLàsteliø senëjimas ir þûtisSnieguolëMisiûnienëVilniaus knygriðiø gildija:tradicijos ir tæstinumasVirginija BukelskienëEksperimentai su gyvybe:paminklas neþinomai peleiMarius Paškonis, Jonas JurgaitisDonoro kepenø persodinimasLietuvoje – misija ámanomaKVIEÈIAME KLAUSYTIS VU MOKSLININKØ PASKAITØ RADIJO BANGOMISVilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutasir Lietuvos nacionalinio radijo programa „Klasika“ pristato bendrà unikalø projektà„Radijo paskaitos“.Radijo paskaitø ciklas yra skirtas analizuoti aktualiausias Lietuvos ir pasaulio raidosproblemas. Paskaitas TSPMI skaitys þymiausi Lietuvos istorikai, filosofai, politologai.Jø áraðø Lietuvos gyventojai gali klausytiskiekvieno mënesio paskutiná treèiadiená 14.05 val.per Lietuvos nacionalinio radijo „Klasikos“ programà.Šiais metais kvieèiame klausytis ðiø paskaitø:Radijo daþniaiSpalio 5 d. 14.05 val.Prof. Alfredas Bumblauskas,VU Istorijos fakulteto profesorius„Su kokiu tautinës kultûros modeliu mes gyvename?“Spalio 26 d. 14.05 val.Dr. Egdûnas Raèius,VU TSPMI Azijos ir Afrikos centro vadovas„Terorizmas ir islamas“Lapkrièio 30 d. 14.05 val.Dr. Dainius Pûras,VU Medicinos fakulteto docentas„Lietuvos visuomenës dvasinë krizë: jos iðtakosir sveikimo prielaidos“Gruodþio 28 d. 14.05 val.Dr. Nerija Putinaitë,filosofijos mokslø daktarë„Lietuviðkumo paradoksai: kultûrinis romantikas prieðvalstybiná pragmatikà“Alytus 102,8 MHzAnykðèiai 104,4 MHzBirþai 87,5 MHzDieveniðkës 106,4 MHzDruskininkai 103,7 MHzIgnalina 99,6 MHzJoniškis 94,4 MHzKaunas 96,2 MHzKlaipëda 105,3 MHzMaþeikiai 101,8 MHzNida 103,3 MHzPanevëþys 105,3 MHzPlungë 105,0 MHzSkuodas 103,5 MHzŠiauliai 103,4 MHzTauragë 107,4 MHzUkmergë 101,7 MHzVilnius 105,1 MHzTelšiai 107,0 MHzVarëna 105,3 MHzVisaginas 100,4 MHzVisø paskaitø árašai bus skelbiami Lietuvos nacionalinio radijo interneto tinklalapyjeadresu: http://www.lrt.lt/lectures/static.php?strid=1013.


GALVOSÛKISAtsakykite á klausimus ir surašykite atsakymus á lentelæ.Pirmoji visø atsakymø raidë (A) jau árašyta.Visas sunumeruotas raides surašæ á maþàjà lentelæapaèioje, perskaitysite atsakymà – A. Èechovo þodþius.1. Á ponà Irane kreipiamasi ... . 2. Svarainis. 3. Pirmoji graikøabëcëlës raidë. 4. Nykštukinis buivolas. 5. Senovës Graikijoje –pilieèiø susirinkimo vieta. 6. Didelë apgavystë. 7. Vienalàstis pirmuonis.8. Senovës egiptieèiø dievas su šakalo galva. 9. Specialusko nors rinkinys. 10. Pavësinë. 11. Metraštis, kronika. 12. Senovësgraikø karo dievas. 13. Vidurinës mokyklos (gimnazijos)baigiamieji egzaminai. 14. Organizmai, galintys gyventi ir veististik laisvo deguonies turinèioje aplinkoje. 15. Pradinis teiginys,pripaþástamas be árodymø. 16. Atskyrimas nuo baþnyèios. 17.Elektros srovës stiprumo vienetas. 18. Visos laivo águlos bendrasdarbas laive. 19. Þemëlapiø rinkinys. 20. Išsamus nagrinëjimas.21. Inertinës dujos. 22. Matematikos šaka. 23. DidþiosiosBritanijos, Prancûzijos ir Rusijos politinis karinis blokas.24. Izmailitø sekta. 25. Gyvatë. 26. Išryškintas koks norselementas ar detalë. 27. Nesàmonë. 28. Dekoratyvinissvogûninis augalas. 29. Neigiamo krûvio jonas. 30. Vandeniniaidaþai. 31. Širdies veiklos normalaus ritmo sutrikimas.32. Ginkluotas kitos valstybës uþpuolimas. 33. Komedijosdel arte personaþas. 34. Trumpa publikacijos charakteristika.35. Dievø maistas. 36. Daugiametë darþovë.37. Trumpas, juokingas pasakojimas. 38. Uþtarëjas, gynëjas.39. Acetilsalicilo rûgštis. 40. Ginklinë. 41. Medþiaga,sukelianti organizme alerginæ reakcijà. 42. Smulkiausiaarterija. 43. Didþiulis jûros paukštis. 44. Moksløakademijos narys. 45. Simetrijos nebuvimas. 46.Darbuotojo tarnybinës veiklos ávertinimas. 47. VU Komunikacijosfakulteto rengiami specialistai. 48.Nestiprus alkoholinis gërimas, þadinantis apetità.49. Krokodilas. 50. Brangakmenis, berilio atmaina(Al 2Be 3[Si 6O 18]). 51. Antinksèiø hormonas. 52.Neraštingas asmuo, nemokša. 53. Visiškas alkoholiniøgërimø nevartojimas. 54. Aukštesnioatmosferos slëgio sritis. 55. Salynas. 56. Vaistaiinfekcinëms ligoms gydyti. 57. Organizacijø,ástaigø, ámoniø vadovaujantis personalas.58. Transporto priemoniø greièioreguliavimo átaisas.Sudarë Vida Lapinskaitë

More magazines by this user
Similar magazines