Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

old.iliustruotasismokslas.lt

Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

Į Mėnulį...384 tūkstančių kilometrųkelionę nuo Žemės ikiMėnulio sudarė daug etapų.7. Vėl įjungiama trečioji raketospakopa, šįkarterdvėlaiviui nuskraidintiMėnulio link. Greitispadidinamas iki40 000 kilometrųper valandą.6. Po 11 minučių ir 43 sekundžių išvystomas28 000 kilometrų per valandą greitis. Išjungiamatrečioji pakopa. Po 10 sekundžių „Apollo“ pradedaskrieti Žemės orbita.9. „Apollo“ patikslina skrydžio kryptį ir ima lėtai suktis, kad stipri saulėsšiluma vienodai veiktų visas erdvėlaivio puses.8. Įgulos ir variklių moduliai atsiskirianuo trečiosios pakopos su Mėnulio moduliu,apsisuka 180 laipsnių kampu ir susijungiasu Mėnulio modulio švartavimosimazgu, atsiskiria trečioji pakopa.12. Mėnuliomodulisnusileidžia antMėnuliopaviršiaus.10. Įjunguspagrindinį įgulosir variklių moduliovariklį „Apollo“sustabdomasir ima skrietiaplink Mėnulį112 km aukštyje.11. Atsiskiria Mėnulio modulissu kapitonu ir pilotu, oįgulos modulis su pilotu pasiliekaMėnulio orbitoje.14. Abu „Apollo“ moduliai vėlsusitinka ir susijungia.13. Mėnulio pakilimo pakoposmodulis pakyla. Apatinė jo dalis,tūpimo platforma, naudojama kaippakilimo platforma. Tūpimo modulislieka Mėnulyje.15. AtjungiamasMėnuliopakilimo modulis,jis nukris antMėnulio.16.Pagrindinis variklisišveda „Apollo“ iš Mėnulioorbitos. Po kurio laiko jisišjungiamas, o erdvėlaivisgrįžta namo veikiamasŽemės traukos.... ir atgal17. Likus penkiolikaiminučių iki įskridimo įŽemės atmosferą, įgulosmodulis, arbanuleidžiamasis aparatas,atsiskiria nuo variklių modulioir pasukamas taip,kad įskristų į atmosferąreikiamu kampu.5. Po trijų sekundžių įjungiama trečioji pakopa.Greitis padidinamas iki 24 900kilometrų per valandą.4. Po pakilimo prabėgus 9 minutėms ir 15sekundžių 189 kilometrų aukštyje atskiriamaantroji pakopa.3. Įjungiama antroji pakopa. 94,5 kilometroaukštyje atskiriamas avarinis bokštas, naudojamasįvykus avarijai pakilimo metu. Praėjo 3 minutės ir 16sekundžių po pakilimo, išvystytas 10 450 kilometrųper valandą greitis.2. Po 2 minučių ir 41 sekundės 66,5 kilometroaukštyje atskiriama išnaudota pirmoji „Saturn5“ pakopa. Išvystytas 9880 kilometrų pervalandą greitis.1. Raketa „Saturn 5“ su viršuje įtaisyta „Apollo“kabina paleidžiama iš Floridos „Cape Kennedy“kosmodromo.7Įgula:(iš kairės į dešinę)Donn Eisele, Walter Schirra (kapitonas) irWalter CunninghamUžduotis: patikrinti įgulos ir variklių modulius skriejant Žemės orbitaTrukmė: 10 dienų, 20 valandų ir 9 minutėsrinui tapus pirmuoju žmogumi, pasiekusiu kosmosą,rusai dar kartą pažemino JAV, tačiau jaunasnaujasis JAV prezidentas metė iššūkį ir pradėjolenktynes į Mėnulį: JAV parodys, ką sugeba, ir nugalėsbet kokia kaina.Kennedy planas buvo be galo optimistiškas, galimasakyti, perdėm ambicingas, ir net NASA gretosene visi juo tikėjo. Tiesa, 1958-ųjų spalį buvo pradėtapilotuojamų erdvėlaivių programa „Mercury“,kurios tikslas buvo ištirti, kaip žmones veikia nesvarumas.Alano B. Shepardo „pasivaikščiojimas“kosmose 1961 metų gegužės 15 dieną buvo šiosprogramos dalis. Jo „pasivaikščiojimas“ truko 15minučių 22 sekundes, bet nuo žingsnių kosmoseiki laivo su įgula išsiuntimo į tolimą planetą buvobe galo ilgas kelias. Reikėjo išspręsti daugybę techniniųproblemų, išrasti naujų technologijų, sukurtigalingą nešančiąją raketą, nubraižyti Mėnuliožemėlapį ir mobilizuoti kelis šimtus tūkstančiųmokslininkų bei inžinierių.Užsitikrinusi didžiulę paramą – 1961-aisiais planuotas„Apollo“ programos biudžetas siekė beveik23 milijardus JAV dolerių – NASA ėmėsi visomisišgalėmis įgyvendinti svajonę. 1961-aisiais ji pradėjovykdyti „Gemini“ programą. Tai buvo tarpinėgrandis tarp „Mercury“ ir „Apollo“ ekspedicijų: astronautaiturėjo išbūti kosmose ilgesnį laiką, išmoktimanevruoti ir sujungti erdvėlaivius. Visa tai– pasiruošimas istorinei žmogaus kelionei į kitąpasaulį.Norėdami pasiekti užsibrėžtą tikslą – nusileistiMėnulyje iki 1970-ųjų – NASA ir erdvėlaivio bei raketosdalių gamintojai turėjo beprotiškai spėriaidirbti. Šiaip ar taip, 1967-ieji prasidėjo optimistiškai:nors specialistai rado kelis tūkstančius „Apollo“erdvėlaivio defektų ir juos pataisė, atrodė, kadpirmąjį pilotuojamą skrydį pavyks atlikti tų pačiųmetų vasario 21 dieną.Astronautų darbas – mirtinai pavojingasNASA numatė, kad „Apollo 1“ erdvėlaiviu skris tiepatys trys vyrai, kuriems 1967-ųjų sausio 27 dienąbuvo pavesta atlikti starto patikrinimą 34-tamekosmodrome: Rogeris Chaffee, anksčiau nebuvęskosmose, Edwardas White’as, kuris 1965-aisiaistapo pirmuoju amerikiečiu, išlipusiu į atvirą kosmosąiš „Gemini 4“ erdvėlaivio, ir kapitonas VirgilasGrissomas „Gus“, lakūnas-bandytojas ir visųgeriausias JAV astronautas, įgijęs daug patirties„Mercury“ ir „Gemini“ programose.Skrisdamas „Mercury“ Grissomas savo kailiupatyrė, koks rizikingas astronauto darbas. 1961-ųjųliepos 21 dieną pakilęs „Liberty Bell 7“ erdvėlaiviu,jis tapo antruoju amerikiečiu, pabuvusiu kosmose.Skrydis pavyko tobulai, tačiau nusileidus į vandenynąatsidarė avarinis liukas, kabina prisipildėvandens ir nugrimzdo į dugną. Grissomui pavykoiš jos išlįsti, tačiau skafandras buvo pilnas vandens,ir jį išgelbėjo tik paskutinę akimirką atskubėjęssraigtasparnis.Astronautai žinojo nerašytą taisyklę: mirtis – astronauto„darbo sąlyga“. Kadaise žmonija brangiaimokėjo už baltų dėmių pasaulio žemėlapyje tyrinėjimą,tad brangiai atsieis ir tolimojo Mėnulio užkariavimas.Pasidalijęs šia mintimi su žmona Betty,Grissomas perspėjo, kad ir jį gali ištikti toks likimas:„Jei kosminių skrydžių programoje kada norsnutiks rimtas nelaimingas atsitikimas, garantuoju,kad įpainiotas būsiu ir aš.“Grissomui ir jo bendražygiams skrydžio į Mėnulįprograma buvo svarbesnė už gyvybę – visi buvopasiruošę mirti dėl didingo tikslo, tačiau nei erdvėlaivyjebuvusi trijulė, nei NASA nesitikėjo, kad nelaimėužklups erdvėlaiviui dar nepakilus nuo žemės.1967-ųjų sausio 27 dieną, 18 val. 31 min., „Apollo“astronautus ištinka nelaimė. Nors per radiją jiepraneša apie kabinoje kilusį gaisrą, jau po 17 se-„Apollo 8“ ekspedicijosastronautai pirmiejiišvydo virš Mėnuliopatekančią Žemę.52 Iliustruotasis mokslas 2009/7 (22) Iliustruotasis mokslas 2009/7 (22)53818. Maždaug 20kilometrų aukštyje,skrisdamas 40tūkstančių kilometrųper valandą greičiu,įgulos modulis įlekia įatmosferą, joje jissmarkiai stabdomas.19. Trijų kilometrųaukštyje išskleidžiami tryspagrindiniai parašiutai, irnusileidimo greitis sumažėjamaždaug iki 35 kilometrųper valandą.20. Įgulos modulisnusileidžia į vandenyną.Įgula:(iš kairės į dešinę)Frank Borman (kapitonas), WilliamAnders ir James LovellUžduotis: pirmasis pilotuojamas erdvėlaivio skrydis Mėnulio orbitaTrukmė: 6 dienos, 3 valandos ir 1 minutė


„Apollo 9“ skrydžio metu žmonėspirmąkart skrido Mėnulio moduliu(dešinėje). Didelėje nuotraukojematyti Russellas Schweickartas.Atvirame kosmose jis išbando skafandrą,vėliau panaudotą Mėnulyje.kundžių pasigirsta pagalbos šauksmas ir ryšysnutrūksta.Kabinos išorėje technikai ir ugniagesiai beviltiškaibando atidaryti užsuktą liuką ir ištraukti astronautus,tačiau liepsnos ir beprotiškas karštis neleidžiaprisiartinti. Deguonies prisotintoje kabinojegaisras įsiliepsnoja per keletą sekundžių, o slėgis9Įgula:(iš kairės į dešinę)James McDivitt (kapitonas), David Scott(įgulos modulio pilotas) ir RussellSchweickart (Mėnulio modulio pilotas)Užduotis: išbandyti Mėnulio modulį Žemės orbitojeTrukmė: 10 dienų, 10 valandų, 1 minutėtaip padidėja, kad įvyksta sprogimas. Kapsulė suskyla,o sprogimo gūsis nusviedžia kelis technikustolyn. Liuką jie atidaro tik po penkių minučių.Tvoksteli susvilusių kūnų ir išsilydžiusio plastikotvaikas, sudegusioje kabinoje gelbėtojai randa tiksuanglėjusius trijų vyrų palaikus. „Geriau nepasakosiu,ką matau“, – skrydžių valdymo centre perradiją pasigirsta pasibaisėjusio techniko balsas.„Apollo“ prisikelia iš pelenųTragedija sukrėtė visą šalį, ir NASA nedelsdamaskyrė komisiją nelaimės priežastims nustatyti.Greitai paaiškėjo, kad aplaidžiai buvo išvedžiotilaidai – gaisrą sukėlė dėl elektros sistemos gedimošokusi kibirkštis. „Apollo“ kabina buvo pripildytadeguonies prisotinto oro, joje buvo daug itin degiųmedžiagų, todėl gaisras sukėlė sprogimą.Komisija nustatė maždaug 1400 defektų ir trūkumų,todėl per kitus pusantrų metų „Apollo“ įgulosmodulis, kurį sudarė apie du milijonus dalių,buvo sukonstruotas iš naujo. Vienos iš svarbiausiųnaujovių – greitai ir lengvai atidaromas liukas, mažiaudegių medžiagų ir mažiau deguonies prisotintaskabinos oras. Šoką patyrusi NASA sugebėjo prikelti„Apollo“ iš pelenų, o tragedija padėjoatskleisti daug erdvėlaivio trūkumų ir juos ištaisyti.Anot astronauto Eugene Cernano, buvo svarbu ne„tik atlikti visus darbus, bet ir atlikti juos kokybiškai“.„Jei žūsime, negedėkite mūsų. Mūsų darbas rizikingas,ir tikimės, kad programos įgyvendinimonesustabdys jokios nelaimės. Dėl kosmoso užkariavimoverta rizikuoti“, – vos kelias savaites priešmirtį spaudos konferencijoje tvirtino Grissomas.Amerikiečiai niekada nepamirš nelaimės, tačiauGrissomo įkvėpti keturi šimtai tūkstančių specialistųtęsė „Apollo“ programą. Laikrodis tiksi, startasartėja, darbai nelaukia.Slogi atmosfera – sėkmingas startas1968-ųjų spalio 11 dieną pirmasis pilotuojamas erdvėlaivis„Apollo 7“ su griausmu pakilo iš „Kennedy“kosminio centro, ir amerikiečiai vėl patikėjoMėnulio užkariavimo programa. Tačiau tragedijadar nenugrimzdusi užmarštin, todėl iš pat pradžiųįtampą bei nuovargį jaučia ir įgulos trijulė, ir skrydžiųvaldymo centras. Nuotaika dar labiau sugenda,kai vos pakilus erdvėlaiviui kapitonas WalterisSchirra peršąla ir užkrečia abu įgulos narius. Trijulėnesutaria su skrydžių valdymo centru, o paprašytasparodyti vaizdo reportažą Schirra atsisakopareikšdamas, kad astronautams turi būti leistaramiai dirbti nesekiojamiems kamerų. Be to, kaikuriuos pavestus eksperimentus Schirra pavadinakvailais, o skrydžių valdymo centras atsikerta, kadjis pats trenktas.Nepaisydami slogios atmosferos, astronautaisėkmingai atlieka visus planuotus pagrindinio mo-Įgulos modulisĮgula: 3Aukštis: 3,5 metroDugno skersmuo: 3,9metroKabinos tūris: 6,2 kubiniometroSvoris pakilimo metu:beveik 6 tonosVariklių modulisAukštis: 7,6 metroSkersmuo: 3,9 metroSvoris pakilimo metu: 25tonosdulio bandymus, ir nors skrydžių valdymo centrasjuokais grasina besileidžiantį erdvėlaivį nukreiptiį taifūną, po 10 dienų įgula sveika ir gyva sugrįžtaį Žemę. Vėliau NASA astronautų vadovas Deke Slaytonasnedarnų komandos darbą pavadina „pirmuojukosminiu karu“, o įgula į kosmosą daugiau negrįžta.Visiškai priešingos – ramios ir optimistinės –nuotaikos vyravo po poros mėnesių, kai 1968-ųjųgruodžio 21 dieną galinga „Saturn 5“ raketa į kosmineserdves išgabeno „Apollo 8“. Pagal planą,skriedamas aplink Žemę „Apollo 8“ turėjo išmėgintiMėnulio modulį, tačiau jis dar nebuvo pagamintas.Baimindamasi, kad Rusija pirmoji nuskraidinsžmogų į Mėnulį, NASA nusprendė surizikuoti:„Apollo 8“ atliks pirmąjį istorijoje pilotuojamąskrydį aplink Mėnulį, imsis ekspedicijos, kuri pagalankstesnį planą turėjo būti „Apollo 9“.„Apollo 8“, you are GO for TLI“ („Apollo 8“, jūsparengti TLI“), – prabėgus vos trims valandoms postarto nuskamba anksčiau negirdėtas pranešimasiš Houstono skrydžių valdymo centro. TLI – „TranslunarInjection“ – reiškia nurodymą vėl įjungti trečiąjąraketos „Saturn“ pakopą, kad išvestų erdvėlaivįiš Žemės orbitos pionieriškam skrydžiui – įTrijulė viršujeSkrendant į Mėnulį ir atgal „Saturn 5“ raketosviršuje įtaisytas nedidelis kūgio formos modulisbuvo erdvėlaivio valdymo centras ir astronautųkabina. „Apollo“ erdvėlaiviai galėjo skraidintitris astronautus, o jų pirmtakai „Mercury“ir „Gemini“ – atitinkamai vieną ir du.Pakilimo ir tūpimo metu astronautai gulėdavotvirtai prisirišę vienas greta kito nustatytosevietose: kapitonas – kairėje, pagrindiniomodulio pilotas – viduryje, o dešinėje – Mėnuliomodulio pilotas. Pakilę į kosmosą astronautaigalėdavo atsisegti diržus ir laisvai judėti.Nors kabina buvo maža, trijulė nesidaužydavoalkūnėmis ir jautėsi patogiau už „Mercury“ ir„Gemini“ astronautus.Iš visų erdvėlaivio dalių į Žemę sugrįždavotik įgulos modulis, todėl tam, kad saugiai praskristųpro Žemės atmosferą, jis būdavopadengtas septynių centimetrų storio izoliaciniusluoksniu.Viso skrydžio metu įgulos modulis būdavosujungtas su cilindro formos variklių moduliu.Variklių modulis atsiskirdavo tik prieš pat nusileidžiantį Žemę. Iš jo buvo tiekiama elektra,jame buvo laikomos deguonies atsargos ir veikėkiti gyvybiškai svarbūs prietaisai. Jame taippat buvo pagrindinis erdvėlaivio variklis, naudojamasmanevrams įskrieti į orbitas ir iš jųstartuoti, bei kelios mažesnės pagalbinės raketoserdvėlaiviui orientuoti.Mėnulį, skriejantį už 384 400 kilometrų.Valanda po valandos, skrisdami 40 tūkstančiųkilometrų per valandą greičiu, astronautai stebimažėjančią Žemės planetą. Praėjus trims dienomspo pakilimo gaunama komanda pradėti lemiamąraketos manevrą ir nukreipti erdvėlaivį į Mėnulioorbitą 112 kilometrų virš jo paviršiaus. Į orbitą laivasįskrido nematomoje Mėnuliopusėje, kurioje nėra radijo ryšio suŽeme, todėl po 48 įtemptų laukimominučių jam pasirodžius šiapus Mėnulioir atsinaujinus radijo ryšiuinuskamba palengvėjimo šūksniai.„Apollo 8“ tobulai įskriejo į orbitą.Erdvėlaivis nesudužo ir nedingo beribėseerdvėse, nors buvo baiminamasi.Neįsirėžė jis ir į jokį 113 kilometrųaukščio kalną, išdygusį kitoje Mėnuliopusėje, kaip kad juokavo astronautai, ruošdamiesiekspedicijai.„This is „Apollo 8“, coming live to you from theMoon“ („Kalba „Apollo 8“, tiesiogiai iš Mėnulio“),– nuskamba kalėdinis Franko Bormano sveikinimas500-tams milijonų žiūrovų, visame pasaulyje prilipusiųprie televizorių ekranų ir stebinčių istorinęJei žūsime, negedėkitemūsų... Dėl kosmosoužkariavimo vertarizikuoti.Virgil Grissom „Gus“, „Apollo 1“ kapitonas54 Iliustruotasis mokslas 2009/7 (22) Iliustruotasis mokslas 2009/7 (22)55AntenaPagalbiniaivarikliaiParašiutaiKabinaDeguonies rezervuarasir degalų bakasŠvartavimosimazgasŠoninisliukasPagrindinisvariklis


Nuo Mėnulio pakilo tik pusėBeveik septynių metrų aukščio Mėnuliomodulis, kitaip negu įgulos modulis,neturėjo storų sienų, nes funkcionavotik kosmose ir pro tankią Žemėsatmosferą neskrido. Jo sienelės buvogana plonos, kai kuriose vietose siekėvos 0,1 milimetro, todėl modulio masėbuvo nedidelė. Be to, du įgulos nariaiturėjo apsieiti be krėslų, bet galėjo prisėstiant kabinos gale esančio dangčio.Mėnulio modulį sudarė dvi dalys, onuo Mėnulio paviršiaus pakilo tik viršutinė,su įgula.AntenosPrijungimotunelisValdymoraketosPakilimodegalų bakasMėnulio modulyje kiekvienasastronautas stovėjopriešais savo iliuminatorių.KabinaDeguoniesrezervuaraiPakilimo variklisTūpimo modulis,kuriame tilpo irmėnuleigislaivio kabina pliumpteli į Ramųjį vandenyną.Prieš startą Bormanas perspėjo žmoną, kad šansųsugrįžti gyvam yra tiek pat, kiek ir žūti. Parsigavęsį gimtąją planetą kapitonas Bormanas pripažįsta,kad pavojingiausias buvo audringas vandenynas:siūbuojančioje kapsulėje jį smarkiai supykino, operbalęs veidas atgavo raudonį tik įsėdus į sraigtasparnį.Du vyrai skrieja voro viduje aplink ŽemęGerokai pavėluotai, 1969-ųjų sausio 25 dieną, Mėnuliomodulis galiausiai pripažįstamas tinkamu, irpo penkių savaičių, kovo 3 dieną, pakyla „Apollo9“ – pirmasis „Apollo“ erdvėlaivis, kuriame yra irpagrindinis modulis, ir Mėnulio modulis.Šįkart astronautų tikslas – ne Mėnulis. Skriedamiaplink Žemę dešimt dienų, jie patikrins erdvėlaivįir pasitreniruos atkabinti ir prikabinti Mėnuliomodulį. Kapitonas Jamesas McDivittas irRussellas Schweickartas pirmą kartą skrieja Mėnuliomodulyje – šešias valandas praleidžia aparate,kuris pats negali sugrįžti į Žemę. Svorio sumetimaisaparato sienelės labai plonos, dėl keistos išvaizdosir ilgų kojų astronautai jį praminė „Voru“.Nuo saugaus pagrindinio modulio, palikęs jameDavidą Scottą, „Voras“ nutolo 178 kilometrus, vėliaugrįžo ir abi erdvėlaivio dalys vėl susijungė. Beto, Schweickartas, net ir patyręs ūmų kosmoso ligospriepuolį, netrukus po jo apsivilko specialų Mėnulioskafandrą ir užsidėjęs gyvybės palaikymo kuprinę38 minutes „pasivaikščiojo“ atvirame kosmose.Užduotis atlikta be priekaištų. 1969-ųjų kovo 13dieną „Apollo 9“ erdvėlaivis parskrido į Žemę, o ikinusileidimo Mėnulyje tebuvo likusi viena kelionėį kosmosą.Cernanas nukreipdamas vaizdo kamerą į gumąžiaumojantį kapitoną Thomasą Staffordą, kurioplikę dengia neišvaizdus šalmas. „Could you believeit?“ („Ar galite patikėti?“) – pašaipiai klausia Cernanas.Po kelių minučių eteryje nugriaudėja FrankoSinatros daina „Fly Me to the Moon“(„Nu skrai dink mane į Mėnulį“) – antrąjį JAV erdvėlaivįį Mėnulį skraidinančios trijulės linkėjimaiŽemės gyventojams.„Apollo 10“ ekspedicija – paskutinis bandymasprieš nusileidimą Mėnulyje, todėl iš astronautų tikimasilabai daug, ir užsigrūdinusi, smagiai nusiteikusiįgula išpildo visus lūkesčius.Tačiau kai Staffordas ir Cernanas pro Mėnuliomodulio „Snoopy“ liuką išvysta tamsoje pranykstantį„Charlie Brown“ pagrindinį modulį su JohnuYoungu, nesusilaikęs Cernanas maldauja Youngoper radiją: „Neklausyk jokių TEI kalbų“ (nurodymųpasukti Žemės link). „Nesijaudink“, – atkerta jamYoungas.Cernanas su Staffordu nusileidžia su „Snoopy“į 16 kilometrų aukštį, išbando tūpimo modulio radarąir nufotografuoja Ramybės jūrą – lygumą, kuriojenumatyta nutupdyti „Apollo 11“. Priartėjustaip arti tikslo astronautams knieti žengti paskutinįžingsnį, tačiau, kaip vėliau pareiškia Cernanas,NASA nedavė pakankamai degalų. „Tik šitaip galimasutramdyti tokius kaip mes, kad nesumanytumenutūpti“, – pripažįsta vėliau. „Snoopy“ kabinojejis pasijunta taip arti Mėnulio paviršiaus, kaderdvėlaiviui skriejant virš kalno pariečia kojas. Atkabinęapatinę „Snoopy“ dalį vyrai ima kilti pagrindiniomodulio link.10Įgula:(iš kairės į dešinę)Eugene Cernan (Mėnulio modulio pilotas),John Young (pagrindinio moduliopilotas) ir Thomas Stafford (kapitonas)Užduotis: generalinis nusileidimo Mėnulyje bandymasTrukmė: 8 dienos, 0 valandų, 3 minutėsPo sėkmingos generalinės repeticijos 1969-ųjųgegužės 26 dieną nuleidžiamojo aparato kabinanukrinta į Ramųjį vandenyną. Užduotis įvykdyta,kelias į Mėnulį praskintas, tačiau laikrodis nenumaldomaitiksi: iki prezidento Kennedy užsibrėžtotikslo telieka septyni mėnesiai.Trijulė, įgyvendinsianti 1961-aisiais išsakytą drąsiąprezidento viziją, buvo paskirta dar 1969-ųjųsausį: Neilas Armstrongas, Michaelis Collinsas irEdwinas Aldrinas „Buzz“. Aštuonerius metus trukęspasiruošimas artėja prie pabaigos, viskas patikrintair paruošta istoriniam skrydžiui. Tačiau prabėgus vosdviem mėnesiams po generalinio bandymo didingiausiažmogaus kelionė vos nesibaigia katastrofa.Kitame numeryjeskaitykite:Apollo 11AklasnusileidimasTik šitaip galimasutramdyti tokius kaipmes, kad nesumanytumenutūpti.Eugene Cernan, „Apollo 10“ pilotasodisėją. Astronautai surengia žiūrovams 20 minučiųekskursiją virš Mėnulio, kuris, anot Bormano,atrodo kaip „plati, vieniša, nejauki, tuščia dykynė,nesibaigiantys pemzos laukai“.Vėliau, ekrane slenkant kraterių nusėtam auksiniamMėnulio kraštovaizdžiui, astronautaipaeiliui skaito Biblijos ištraukas:„Pradžioje Dievas sukūrėdangų ir žemę...“ Jie pirmieji išvystavirš Mėnulio patekančią Žemę – mėlynosir baltos planetos, trapios oazėsjuodame kaip degutas kosmose, nuotraukosiš karto įgyja simbolinę prasmę.Dešimt kartų apskriejęs Mėnulį „Apollo 8“ pasukanamo, ir po šešių dienų, kaip planuota, erdvė-Astronautai parodo savo tikrąjį veidąNASA astronautai Jungtinėse Amerikos Valstijosejau seniai įgijo antgamtiškų būtybių įvaizdį. Nacionaliniupasididžiavimu tapę kosmoso didvyriaibeveik kasdien pasirodo televizijoje, kalba radijolaidose, apie juos beveik kasdien rašo laikraščiai, ojų nuotraukos puikuojasi žurnalų viršeliuose – plačiaibesišypsantys vyrai vedasi vaikus žvejoti, vienasskambina pianinu su žmona, kitas sode karporožių krūmus ar kepa šeimai picą. Bet idiliškas paveikslasslepia priešingą tikrovę: astronauto darbasnegailestingas, o likus dienoms, savaitėms ir mėnesiamsiki skrydžio jie gyvena tarsi vienuoliai, kuriųkasdienybė – nesibaigiančios pratybos.Ilgainiui Eugene Cernanas ir jo kolegos priprantaprie superžvaigždžių įvaizdžio, tačiau 1969-ųjųgegužės 19 dieną tiesioginėje televizijos transliacijojeiš „Apollo 10“ žiūrovams buvo parodyta, kadpo spindinčia išore slepiasi paprasti savo darbą dirbantysžmonės.„Jei norite pamatyti, kokie žmonės skrenda įMėnulį, atidžiai pasižiūrėkite į šį vyriškį“, – ragina„Apollo 10“ pagrindinis modulis „CharlieBrown“ (kairėje) skrieja aplink Mėnulį suYoungu kabinoje, o Staffordas su CernanuMėnulio moduliu priartėja prie krateriųnusėto Mėnulio paviršiaus.56 Iliustruotasis mokslas 2009/7 (22)

More magazines by this user
Similar magazines