Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

old.iliustruotasismokslas.lt

Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

Lotyniškaipaukščio „didžiojifregata“ pavadinimasskambagana ironiškaiFregata minor, t.y. mažoji, matbuvo manoma,jog tai mažapelikano rūšis.m. watson/ardea/all overti ir ji neprigijo. Garbė sukurti tinkamą ir patogiąsistemą atiteko švedų gamtininkui Carlui von Linné(Karlui Linėjui) (1707–1778). Jis perėmė broliųBauhinų dviejų dalių pavadinimų principą ir sukūrėnuoseklią sistematiką, ji apėmė visas rūšis – irišlikusias, ir išnykusias.Ši sistema naudojama ir šiandien. Jos esmė yrata, kad organizmams priskiriamas genties ir rūšiespavadinimas lotynų arba sulotyninta graikų kalba.Organizmo rūšies pavadinimas yra unikalus, o gentiespavadinimu jis dalijasi su artimiausiais giminaičiais.Pavyzdžiui, visos kielės priklauso Motacillagenčiai, t. y. „tų, kurie judina uodegą“. Kai kuriosrūšys turi specifinį rūšies pavadinimą, pavyzdžiui,baltoji kielė vadinama Motacilla alba, o geltonoji kielė– Motacilla f lava. Atskiros gentys jungiamos į didesniusvienetus – šeimas, šios jungiasi į būrius,klases ir t. t. Tokiu principu klasifikaciją užbaigiadidžiausios grupės: tipai, karalystės ir domenai. Galimaiš karto matyti, kaip viena rūšis yra susijusi sukitomis, jas lengviau suskaičiuoti.Rūšys pavadinamos pagal „Žiedų valdovą“Pirmasis vos 11 puslapių Carlo von Linné „Gamtossistemos“ leidimas išėjo 1735 metais. Jame buvopamėginta susisteminti visus žinomus organizmus.Vėlesnių leidimų apimtis, daugėjant mokslo žiniųapie rūšis, didėjo. Linné labai kruopščiai aprašėnaujas rūšis ir suteikė joms pavadinimus. Jis taippat bendravo su mokslininkais iš viso pasaulio, šiejam siųsdavo naujus pavyzdžius. Kai „Gamtos sistema“1758 metais buvo išleista dešimtąjį kartą, bendrasgyvūnų rūšių skaičius siekė 4400, o augalųrūšių – 7700. Linné išgyveno dar 20 metų ir aprašėmaždaug 13 tūkstančių rūšių. Dešimtasis „Gamtossistemos“ leidimas šiandien laikomas šiuolaikiniosisteminio tyrinėjimo pagrindu. Vėliau, kad būtųlengviau išvengti klaidų ir pasikartojimų, veikalasbuvo papildytas išsamiomis aprašymo, pavadinimoir naujų rūšių registravimo taisyklėmis.Vis didėjant naujų rūšių skaičiui, darėsi sudėtingaparinkti joms tinkamą pavadinimą. Seniau daugelismokslininkų labai mėgo suteikti gyvūnams iraugalams karalių, karalienių, iškilių asmenų ar labaigerbiamų kolegų mokslininkų vardus. Vėliaubuvo pereita prie pavadinimų, nurodančių, kur gyvūnaigyvena arba augalai auga. Vis dėlto atmestasir šis principas, todėl sąrašuose ėmė rastis ypatingųpavadinimų. Pavyzdžiui, mažiausiai 36 organizmaipavadinti pagal J. R. R. Tolkieno romano „Žiedų valdovas“veikėjus ir vietas. Kai kurie jau išnykę trilobitaigavo filmo „Žvaigždžių karai“ veikėjų vardus,pavyzdžiui, Hano Solo, o pagal „Hario Poterio“ knygoseaprašytą burtininkų mokyklą dinozauras pelnėDracorex hogwartsia vardą.„Dievui turbūt patiko vabalai“XIX ir XX amžiais naujos rūšys buvo aprašomos laikantiskonkretesnių taisyklių, tačiau sistematikadar nebuvo tiek panaši, kad būtų išvengta painiavos.Nemažai laiko tekdavo sugaišti bandant susistemintianksčiau sudarytus netvarkingus rūšių sąrašus.Rūšių sąrašai ilgėjo ir bylojo apie neišsemiamągamtos įvairovę. Nors didysis prancūzų gamtininkasbaronas Cuvier dar XIX amžiaus pradžioje teigė,kad iš esmės jau atrasta viskas, ką galima atrasti,naujų rūšių buvo randama nuolat.Dar Linné laikais, XVIII amžiuje, buvo žinomagana nedaug rūšių – pavyzdžiui, paukščių buvo suskaičiuotos565 rūšys, – o juk kai kurias gyvūnųgrupes sudarė tūkstančiai ar net šimtai tūkstančiųrūšių. Vien paukščių atrasta dvigubai daugiau neiLinné laikais. Ypač daug rūšių, mažiausiai 250tūkst., buvo vabalų. Biologas J. B. S. Haldane net yrapasakęs: jei Dievas iš tikrųjų sukūrė gyvūnus, taiJam turbūt labiausiai patiko vabalai.XX amžiui persiritus į antrą pusę mokslininkaispėjo, kad skirtingų rūšių yra daugiau nei milijonas,o mažiausiai trečdalį sudaro vabzdžiai. Devintajamedešimtmetyje atlikti tyrimai gerokai pakeitėnuomonę apie Žemėje gyvuojančių rūšių skaičių.Pasidarė aišku, kad visų rūšių turbūt niekada nepavyksaptikti.Amerikiečių entomologas Terry Erwinas Panamosatogrąžų džiunglėse atliko labai neįprastą bandymą.Nedidelėje teritorijoje skirtingais metų laikaisjis keletą metų purkšdavo visus joje augusiusdevyniolika medžių vabzdžių nuodais. Nukritusiusvabzdžius surinkdavo, suskaičiuodavo ir gavo iš-Undinė ir jūrų vienuolisbuvo laikyti rūšimisIlgą laiką nebuvo aiškios ribos tarp mokslo ir fantazijos.Tyrinėtojai, be kita ko, remdavosi kelionių pasakojimais, todėlatsirado tokių rūšių kaip vienaragis ir undinė.Pirmieji rūšių sistemintojai patysnegalėjo apkeliauti viso pasaulio irpamatyti kiekvieno gyvūno ar augalopavyzdžio, todėl dažnai turėdavoremtis pasakojimais ir piešiniais.Šitaip sąvaduose rasdavosi neegzistuojančiųfantastinių būtybių.Viduramžių raštuose randamatikslių vienaragio gyvenimo, paplitimoir išvaizdos aprašymų. Juose taippat nurodoma, kur galima nusipirktigeriausių vienaragių ragų arba grifųnagų, arba smulkiai aprašyta legendinioroko, milžiniško paukščio, galinčiopakelti dramblį ir jį sulesti, plunksnųsandara.Daugelis taip pat manė, kad visisausumos padarai turi savo atitikmenįjūrose, o tokie išprusę žmonės kaipOlausas Magnusas ir Conradas Gesnerisyra aprašę skirtingų undinėliųLegenda apiemilžinišką jūrospabaisą Krakenąveikiausiai atsiradotuomet, kaijūreiviai susidūrėsu gigantiškuojukalmaru ir ėmėskleisti kiekperdėtuspasakojimus.hulton-getty/all overrūšių, taip pat vadinamuosius jūrųvienuolius ir jūrų vyskupus, t. y. jūrųpadarus vienuolių abitais su gobtuvu.1752 metais vyskupas ErikasLudvigsenas Pontoppidanas savoknygoje apie Norvegijos istoriją minidaug įvairiausių jūrų pabaisų, nevagyvenusių palei Norvegijos pakrantes.Jis taip pat smulkiai aprašė visųdidžiausią pabaisą pasaulyje Krakeną,turintį daugybę rankų ir galūnių. Beje,Krakeno legenda gali turėti realųpagrindą – tai gali būti gerokai perdėtaiaprašytas gigantiškasis kalmaras.Net ir pats Linné yra aprašęsneegzistuojančių būtybių. Homoferus, laukinis žmogus, ir Homo caudatus,undinė, buvo tarp tų ypatingų„žmogaus rūšių“, kurias jis apibūdinomoksliškai.PRO ŠALĮUndinėsbuvo pripažintosrealiaiegzistuojančiomisbūtybėmis.1714 metais jūreiviaipasakojajų regėję Angolospakrantėje.mary evans40 Iliustruotasis mokslas 2009/6 (21)


METODAICarlo von Linné laikaismikroskopas buvo svarbiausiasrūšių tyrinėjimoprietaisas.science & society picture libraryNuo vaizdo ir legendųiki sisteminimoDaugiau nei 2000 metų žmonės stengėsi suklasifikuoti rūšis,daugiausia dėmesio vis dėlto kreipė į išvaizdą. Šiuolaikiniaityrinėjimai remiasi DNR analize ir cheminiais tyrimais.1. LIUDYTOJŲ PASAKOJIMAIAnkstyviausi rūšių aprašymai dažniausiairemdavosi liudytojų pasakojimaisarba net perpasakotomis istorijomisapie gyvūnus ir augalus,kuriuos kas nors buvo matęs arbabent girdėjęs.2. IŠVAIZDAĮsigalėjus moksliškesniam požiūriui,rūšis pradėta aprašinėti remiantispačių tyrinėtojų patirtimi ir tamtikrais pavyzdžiais. Vis dėlto seniausiaprašymai būdavo labai trumpi ir tiklabai bendrais bruožais apibūdindavogyvūno ar augalo išvaizdą.3. SKIRTUMAIAprašymai pamažu tapo išsamesni,tačiau daugiausia dėmesio vis darbuvo skiriama išvaizdai. Net nežymūsmoliuskų kriauklių formos ir proporcijųskirtumai būdavo traktuojamikaip skirtingos rūšys, todėl tam tikrulaikotarpiu rūšių klasifikacija buvopernelyg smulki ir neatitiko tikrovės.4. BIOLOGIJAŠiandien naujos rūšies aprašymoprocesas labai sudėtingas. Nuo rūšiesatradimo iki galutinio jos aprašymomoksliniame žurnale praeina mėnesiaiarba metai. Tik tada organizmasgali būti įtrauktas į Žemės rūšių sąrašus.Tyrinėjimas prasideda nuo išvaizdos,tada atliekami garsų ir elgsenos,vėliau – cheminiai tyrimai, DNR analizėir t. t. Dėl rezultatų patikimumogalimas naujas organizmas palyginamassu visų žinomų panašių rūšiųpavyzdžiais. Anksčiau tai buvo neįmanoma– tyrinėtojai turėjo patyssusikurti savo rūšių rinkinius, kadturėtų su kuo palyginti.ties labai netikėtus rezultatus. Viename medyjegyveno daugiau skruzdėlių rūšių negu jų yra visojeŠiaurės Vakarų Europoje, o vabalų kiekviename medyjebuvo vidutiniškai 1200 rūšių.Stulbino ne tik didžiulė rūšių įvairovė, bet ir tai,kad daugelis jų buvo nežinomos. Padauginęs vabzdžiųskaičių medyje iš medžių rūšių visose atogrąžųdžiunglėse, Erwinas priėjo išvadą, kad bendras rūšiųskaičius Žemėje turėtų būti mažiausiai dvigubaididesnis už dabar skelbiamą. Mokslininko skaičiavimu,rūšių skaičius siekia 30 milijonų, nors neatmetamaprielaida, kad jų gali būti net 100 milijonų.Analogišką skaičiavimą pritaikę tokioms grupėmskaip erkės, apvaliosios kirmėlės ir bakterijos, vėliaumokslininkai gavo panašius rezultatus.Driežai dauginasi partenogenezės būduVis dėlto – kas yra rūšis? Nors gyvūnų klasifikacijaišsami, mes vis dar tiksliai nežinome, kaip tiksliaiapibrėžti rūšį. Supaprastintai rūšis apibūdinamataip: du organizmai priskiriami prie tos pačios rūšies,jei jie gali daugintis ir susilaukti vaisingų palikuonių.Kaip klasikinis tokio apibrėžimo teisingumopavyzdys nurodomas arklys ir asilas – jie galiporuotis, tačiau jų palikuonys, mulai, yra nevaisingi,todėl arklys ir asilas priskiriami prie dviejų skirtingųrūšių. Vis dėlto ši, regis, paprasta taisyklė turidaug išimčių ir nukrypimų. Kaip apibrėžti organizmųrūšį, kurios atstovai dauginasi dalydamiesi arbapartenogenezės būdu, kaip kad kai kurios Cnemidophorusgenties driežų rūšys?Šiandien DNR tyrimai ir pažangios technologijosleidžia gerokai nuodugniau tirti organizmus, todėlnaujų rūšių atrandama netikėčiausiose vietose. Taippat atskleidžiama, kad nemažai gyvūnų ir augalųšimtmečiais buvo priskiriami prie vienos rūšies,Žinios apie rūšis gali išgelbėtinykstančius gyvūnusDinozauras Dracorex hogwartsia iš knygųapie Harį Poterį gavo Hogvartso mokyklosvardą. Yra rūšių, pavadintų pagal „Žvaigždžiųkarus“.nors yra skirtingų rūšių.Vis dėlto DNR nėra objektyviausias ir universaliausiasmokslo metodas. Paaiškėjo, kad keleto geraižinomų ir atpažįstamų gyvūnų rūšių individų DNRtaip smarkiai skiriasi, kad vienos poros patelę ir patinėlįbūtų galima laikyti dviem skirtingomis rūšimis.Kita vertus, yra rūšių, kurių išvaizda aiškiaiskiriasi, tačiau jos turi beveik vienodą DNR. Turbūtį klausimą, kiek yra rūšių, geriausiai ir tiksliausiaiatsakytume „daug“.www.iliustruotasismokslas.ltPERSPEKTYVOSnational geographicPasitelkus pažangias technologijas,tokias kaip DNR tyrimas, tapoįmanoma ištirti organizmus kurkas tiksliau negu anksčiau.spl/focitim edwards/nature pictury libraryAtsiradus kompiuteriams ir internetui, pasidarėlengviau sugrupuoti gyvūnus. Bemažvisų gyvūnų ir augalų grupių tyrinėtojųasociacijos stengiasi parengti išsamius savogrupių sąrašus, o tokios iniciatyvos kaip„Species 2000“ padeda sudaryti bendrąviso pasaulio rūšių sąvadą. Tokia zoologijos„telefonų knyga“ gali būti pravarti įvairiemstikslams. Pavyzdžiui, pagal žinomas rūšisgalima nustatyti, ar kinta jų sudėtis tamtikroje vietovėje, aplinka, klimatas, kitossąlygos, ar pokyčiai vyksta dabar, ar įvykoIliustruotasis mokslas 2009/6 (21)per ilgesnį laiką. Be šių svarbių žinių sunkusaugoti gyvūnus, jų aplinką, įvertinti, arkokia nors teritorija yra pakankamai svarbirūšims išsaugoti, kad joje nebūtų leidžiamaieškoti naudingųjų iškasenų, kirsti miškų.Nuodugnesnė informacija apie rūšispadės tinkamiau planuoti veiklą.Rūšių sąrašas veikiausiainiekada nebus baigtas,nes mokslininkai nuolatranda naujųrūšių.Dabar žinomos mažiausiai šešiosNaujosios Zelandijos rudųjų kivių rūšys,beveik visas jas būtina saugoti.43

More magazines by this user
Similar magazines