Kokius turtus slepia Lietuvos gelmės? Vilniaus ... - VU naujienos

naujienos.vu.lt

Kokius turtus slepia Lietuvos gelmės? Vilniaus ... - VU naujienos

Ką civilizuotampasauliui nori pasakytisenosios tautos?20D. Brandišausko nuotr.Kiek laiko prie TV ir kompiuteriųekranų praleidžia mažyliai?SPECTRUM, 2013 lapkritis Nr. 2 (19)Redakcija Nijolė Bulotaitė, Liana Binkauskienė, Jūratė Ablačinskaitė,Birutė Kuklytė, Agnė Grinevičiūtė, Vida Lapinskaitė, Edita Kirlytė.Kalbos redaktorė Ilma Dunderienė.Anglų kalbos redaktorė dr. Loreta Chodzkienė.dailininkas maketuotojas Skaidra Savickas.Viršelyje – retųjų žemių mineralas monacitas pro mikroskopą,Vaidos Kirkliauskaitės nuotrauka.Adresas: SPECTRUM, Vilniaus universitetas, Informacijos ir ryšiųsu visuomene skyrius, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius.Tel. (8 5) 268 7001, faks. (8 5) 268 7096.http://naujienos.vu.lt/spectrumDėl publikacijų ir reklamos žurnale kreiptis el. paštu spectrum@cr.vu.lt.Leidinys platinamas nemokamai. Spausdino UAB „Standartų spaustuvė“,S. Dariaus ir S. Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius.Tiražas 1500 egz. ISSN 1822-0347© VILNIAUS UNIVERSITETAS, 2013Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į SPECTRUM būtina.R. Jusienės nuotr.16


naujienosApolonas jaukiaiįsikūrė prie Klasikinėsfilologijos katedrosV. Naujiko nuotr.Domus Philologiae (Filologijos fakulteto)pirmajame aukšte keliaujančius į Klasikinėsfilologijos katedrą pasitinka nišojestovinti Apolono skulptūra (skulptoriusMarius Zavadskis). Po skulptūra esantis užrašas– graikiško hegzametro eilutė – reiškia:„Šiuos namus valdo Foibas (Apolonas);traukitės šalin, žemiški rūpesčiai“.Garbės daktaro vardai: atiduota pelnytapagarba moksluiSpalio 15 d. Vilniaus universitetas suteikė garbės daktaro regalijas dviem pasaulinio lygiomokslininkams: prof. Hartmutui Fueßui (Vokietija) ir prof. Grahamui R. Flemingui (JAV).Darmštato technikos universiteto prof. H. Fueßas yra paskelbęs beveik 1000 moksliniųstraipsnių geriausiuose pasaulio žurnaluose, iš jų 15 bendrų straipsnių su Vilniaus universitetoFizikos fakulteto mokslininkais.Prof. G. R. Flemingas yra Kalifornijos universiteto Berklyje vicekancleris mokslui. Jomokslinių tyrimų sritys – ultraspartieji reiškiniai cheminėse, biologinėse sistemose ir fotosintezė,taip pat kvantiniai dinaminiai reiškiniai kondensuotose aplinkose. Profesorius intensyviaibendradarbiauja su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedra.E. Kurausko nuotr.Matematikos ir informatikos fakultete (Didlaukiog. 47, Vilnius) „Barclays“ technologijųcentras Lietuvoje spalio 15 d. atidarėmobiliųjų aplikacijų kūrimo laboratoriją„Innovation Space“.Joje įrengta 15 darbo vietų. Laboratorijostikslas – pagerinti studijų kokybę, sukurtididesnį prieinamumą prie vis labiaupopuliarėjančios „Apple iOS“ mobiliosiosplatformos universiteto studentams ir dėstytojams.Studentai, pasirinkę studijuotiiOS programavimo kursą, laboratorijojebus mokomi kurti mobiliąsias programėles„Apple“ išmaniesiems telefonams.Lietuvospirmininkavimo ESTarybai akiratyje –Rytų partnerystėsryšių stiprinimasmokslo srityje„Barclays“ nuotr.Rugsėjo 30 – spalio 1 d. Vilniaus universitetevyko tarptautinė konferencija „Europostarptautinio bendradarbiavimo ir Rytųpartnerystės stiprinimas mokslinių tyrimų,eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityse“.Aptartos tarptautinio bendradarbiavimoaktualijos ir ateities tendencijos moksloir inovacijų srityje, ypatingą dėmesį skiriantbendradarbiavimui su Rytų partnerystėsvalstybėmis. Konferencija priėmė deklaraciją,kurioje pabrėžiama, kad tyrimai irinovacijos turi tapti Rytų partnerystės prioritetu,o regioninis politinis dialogas turibūti tęsiamas.2SPECTRUM 2013/2


V. Jadzgevičiaus nuotr.Pradedame statyti Nacionalinį fiziniųir technologijos mokslų centrąV. Jadzgevičiaus nuotr.Spalio 11 d. įkasta simbolinė kapsulė su laišku ateitiesmokslininkams Nacionalinio fizinių ir technologijosmokslų centro pamatuose pažymint šio centro statybųpradžią. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos RespublikosPrezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos švietimo ir moksloministras prof. D. Pavalkis.25 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse bus įkurtadidžiausia ir moderniausia Lietuvoje fizinių, chemijos irtechnologijos mokslų tyrimų bazė. Joje veiks 24 atviros prieigos laboratorijos, atitiksiančiositin griežtus švarumo klasės laboratorijų, vadinamų „švariomis patalpomis“, reikalavimus.Vienu metu tyrimus atlikti galės per 700 mokslininkų ir studentų.NFTMC įkuriamas Fizikos instituto, Chemijos instituto, Puslaidininkių fizikos instituto,VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto, VU Fizikos ir Chemijos fakultetų, VU Taikomųjųmokslų instituto, VGTU Elektronikos fakulteto pagrindu.V. Jadzgevičiaus nuotr.Spalio 9 d. Vilniaus universitetą aplankėDanijos sosto įpėdinis kronprincas Frederikas.V. Naujiko nuotr.Gegužės 14 d. Vilniaus universitete lankėsiSuomijos Respublikos Prezidentas SauliNiinistö su oficialia delegacija.V. Jadzgevičiaus nuotr.Vilniaus universiteto Didžiajame kieme liepos 5 d. įvyko iškilmingaLietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybaiatidarymo ceremonija.Sveikinimo žodį taręs Europos vadovų tarybos pirmininkasHermanas Van Rompuy negailėjo pagyrų Vilniaus universitetui:„Man labai malonu kreiptis į jus šiame gražiame ir sename universitete.Ši vieta yra ne tik mokymosi ir istorijos, bet ir inovacijųbei pozityvių permainų vieta.“Liepos 4–5 d. mokslinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos pirmininkavimuiES Tarybai, susitiko žymiausi Europos politikosekspertai ir aukščiausio rango Lietuvos pareigūnai. Didžiausiąakademinį Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirtą renginįorganizavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikosmokslų institutas kartu su Europos integracijos studijų centruir Transeuropine politikos mokslų asociacija.SPECTRUM 2013/23


naujienosVilniaus universiteto architektūrinis ansamblispirmauja tarp Lietuvos muziejų irarchitektūros objektų – jis yra vienintelisobjektas VšĮ „Terra Publica“ paskelbtuose2013 m. vietinio turizmo reitinguose.Nuotr. iš IRVS arch.Magistrantas Steponas Raišys, dirbantisTaikomųjų mokslų instituto Organinės elektronikosgrupėje, pagamino rekordinio našumo(23.7 cd/A, išorinis kvantinis našumas10.4%) mėlynai spinduliuojantį polimerinįšviestuką. Rezultatai publikuoti prestižiniamežurnale „Chemistry of Materials“.Filologijos fakulteto dekanui doc. AntanuiSmetonai, Lietuvos ir Estijos kultūrosbei mokslo santykių skatintojui, ir Filosofijosfakulteto prodekanui prof. Zenonui Norkui,Baltijos šalių žmogaus socialinės raidosstudijos Lietuvos dalies sudarytojui, gegužės23 d. įteikti Estijos Marijos Žemės kryžiausketvirtos klasės ordinai.Spalio 22 d. Vilniaus universiteto Santariškiųklinikų generaliniu direktoriumi išrinktasprofesorius Kęstutis Strupas. Profesoriusyra vienas garsiausių šalies pilvo chirurgijosspecialistų, dėsto VU Medicinos fakultete.2011 m. K. Strupas pirmą kartą Lietuvojeir Baltijos šalyse su kolegomis atliko kepenųretransplantaciją – pakartotinę kepenųtransplantaciją.Pasaulio sveikatos organizacija Vilniausuniversiteto Medicinos fakulteto Visuomenėssveikatos institutui suteikė PSO bendradarbiavimocentro žalos mažinimo srityjestatusą. Šiuo metu PSO bendradarbiavimocentro statusą pasaulyje turi apie 800 institucijųdaugiau kaip 80 pasaulio šalių.Nuo rugsėjo 30 d. tiek turistus, tiek Vilniaus universiteto svečius ir studentus prie įėjimo įFilologijos fakultetą ir Didįjį kiemą iš Šv. Jono gatvės pasitinka paminklinės HERITY lentelės.Universiteto architektūrinio ansamblio paženklinimas jomis buvo vienas iš HERITY kultūrospaveldo objektų valdymo kokybės sertifikato reikalavimų. Vilniaus universitetas yra pirmasisir kol kas vienintelis universitetas pasaulyje, gavęs tokį įvertinimą.Lietuvos Respublikos Prezidentės apdovanojimaiLiepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos didžiojo kunigaikščioGedimino ordino Riterio kryžiumi pagerbė dr. Marių Migliną, Vilniaus universitetoligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro direktorių. Vilniaus universiteto bibliotekosgeneralinė direktorė Irena Krivienė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gediminoordino medaliu.***Spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už ypatingus nuopelnuskuriant ir pritaikant naujus gydymo metodus ir prietaisus širdies chirurginio gydymo srityjeLietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanojo Vilniausuniversiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorių, habil.dr. prof. Audrių Aidietį, Širdies chirurgijos centro III širdies chirurgijos skyriaus vedėją,daktarą Gintarą Kalinauską, Širdies chirurgijos centro I širdies chirurgijos skyriaus vedėją,doc. dr. Kęstutį Ručinską.Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiai įteikti Kardiologijos ir angiologijos centroŠirdies aritmijų ir rentgeno chirurgijos skyriaus vyresniajam ordinatoriui, gydytojui kardiologui,daktarui Giedriui Davidavičiui, Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmogydymo centro II anesteziologijos reanimatologijos skyriaus vedėjui, daktarui Robertui StasiuiSamalavičiui.Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota Kardiologijos ir angiologijos centroŠirdies aritmijų ir rentgeno chirurgijos skyriaus operacinės slaugytoja Irena Sajevičienė.V. Jadzgevičiaus nuotr.4 SPECTRUM 2013/2


V. Jadzgevičiaus nuotr.Mokslinės literatūros leidykla „Wiley-VCH“ anglų kalba išleido knygą „MolecularExcitation Dynamics and Relaxation: QuantumTheory and Spectroscopy“ („Molekuliniųsužadinimų dinamika ir relaksacija:kvantinė teorija ir spektroskopija“), tarpkurios autorių yra du Vilniaus universitetoprofesoriai – Leonas Valkūnas ir DariusAbramavičius.Elektroninis žurnalas „Nature Communications“vasarą paskelbė Vilniaus universitetomokslininkų straipsnį „DNA UnmethylomeProfiling by Covalent Capture of CpGSites“ („Nemetilintų DNR sričių profiliavimaskovalentiškai surišant CpG sekas“).Publikacijoje pristatomas naujas originalusDNR modifikacijos profilių analizėsmetodas, leidžiantis tiesiogiai nustatyti nemodifikuotasgenomo sritis. Naujasis metodassudaro galimybę paspartinti ir atpigintiepigenomo tyrimus, o tai palengvina naujoskartos medicinos diagnostikos priemoniųkūrimą.Lietuvos mokslų akademijos jaunųjųmokslininkų stipendijos skirtos dviem Vilniausuniversiteto mokslininkams. Humanitariniųir socialinių mokslų srityse stipendijaskirta dr. Kristupui Saboliui (Filosofijosfakultetas), fizinių, biomedicinos, technologijosir žemės ūkio mokslų srityse – dr.Pranciškui Vittai (Matematikos ir informatikosfakultetas).Spalio 2 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centras apdovanotas Japonijos užsienioreikalų ministro padėkos raštu už nuopelnus plėtojant japonų kalbos studijas, santykius tarpLietuvos ir Japonijos. Orientalistikos centras yra pirmasis mūsų šalyje, gavęs tokį įvertinimą.Jaunųjų Vilniaus universiteto mokslininkųtriumfasBalandžio 26 d. Lietuvos Respublikosprezidentūroje buvo įteikti apdovanojimaigeriausių praėjusiais metais apgintų disertacijųautoriams. Net aštuoni iš devynių įfinalą patekusių darbų buvo parengti ir apgintiVilniaus universitete, jo atstovai tapo irabiejų kategorijų nugalėtojais.Geriausios disertacijos autore fizinių,technologijos, biomedicinos ir žemės ūkiomokslo sričių kategorijoje buvo pripažintabiochemikė dr. Zita Liutkevičiūtė už Vilniausuniversitete apgintą disertaciją „DNRmetiltransferazių reakcijos, nedalyvaujantkofaktoriui“. Humanitarinių ir socialiniųmokslų srityje geriausia buvo pripažinta dr.Gražinos Rapolienės disertacija „Ar senatvėyra stigma? Senėjimo tapatumas Lietuvoje“.Abiejų kategorijų nugalėtojai gavo 5 tūkst.litų apdovanojimus.V. Naujiko nuotr.Studento Andriaus Petrulio magistrodarbas „Daugiaspalvės kietakūnės mašinos,skirtos išmaniajam apšvietimui“laimėjo geriausių magistro darbų konkursąinovatyvių įrenginių ir technologijųsrityje. Darbui vadovavo Fizikos fakultetoPuslaidininkių fizikos katedrosprof. habil. dr. Artūras Žukauskas.SPECTRUM 2013/2 5


hinc itur ad astraGruodžio 8 d. iš Volopo salosskrydžių centro (JAV) į kosmosąbus paleistas Vilniausuniversiteto palydovas „LituanicaSAT-1“.Iškeliavus įŽemės orbitą, palydovo ryšiopriemonėmis bus perduotipirmieji lietuviški žodžiai iškosmoso.V. Jadzgevičiaus nuotr.„LituanicaSAT-1“ kūrėjų komanda prie palydovoMokslo triumfas: į kosmosąkyla Vilniaus universitetopalydovas „LituanicaSAT-1“Tai didelis žingsnis Lietuvai ir svarbus įvykis VUbendruomenei, stiprinantis mokslinio potencialoir verslo bendradarbiavimą. Su „LituanicaSAT-1“palydovo iškėlimu VU įsitvirtina kaip kosmines technologijaskuriantis ir taikantis universitetas ir papildo savokosmoso tyrimų lauką: jie bus atliekami ne tik nuo žemės,bet ir artimoje kosmoso erdvėje. Pagrindinė šio projektomisija – įamžinti ir dar kartą įprasminti S. Dariaus ir S. Girėnoskrydžio per Atlantą 80-ąsias metines. Spalio pradžiojepalydovą „LituanicaSAT-1“ apžiūrėjo ir Lietuvos RespublikosPrezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pati išbandė radijoryšį per palydovą. Prezidentės žodžiai „Linkėjimai visiemslietuviams visame pasaulyje“ iš vienos radijo stotelės į kitąbuvo perduoti per retransliatoriaus vaidmenį atlikusį palydovą.„LituanicaSAT-1“ palydovo kūrimas yra vienas iš mokslo,studijų ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių kuriantnaujas technologijas, testuojant jau egzistuojančias ir perkeliantidėjas į konkrečias technines platformas. „Neabejoju,kad VU Matematikos ir informatikos fakultete busSkrydžiui parengtas palydovas „LituanicaSAT-1“V. Jadzgevičiaus nuotr.6 SPECTRUM 2013/2


kuriami studijų dalykai, mokslo tiriamųjųdarbų temos, IT ir elektronikos platformos,kurios bus natūrali tąsa plėtojant individualųir savitą VU ir visos Lietuvos kosmoso technologijųbraižą“, – teigia VU Matematikos irinformatikos fakulteto prodekanas dr. LinasBukauskas.Pasak dr. L. Bukausko, palydovo „LituanicaSAT-1“sukūrimas rodo VU mokslo lygį:„Svarbu tai, kad VU pirmauja ir šioje srityje– sukurdamas pirmąjį veikiantį palydovą.Tai dar kartą parodo, kad VU turi labai didelįpotencialą kuriant kosmoso technologijas, onuo šiol turėsime patirties ne tik konstruojant,bet ir palydint aparatą nuo Žemės paviršiaussu ganėtinai ribotais ištekliais.“Palydovo „LituanicaSAT-1“ iškėlimas įŽemės orbitą reikšmingas ne tik VU, bet irvisos Lietuvos mokslui. Kosminių technologijųsvarbą galima nusakyti keliais aspektais.Pirmiausia – tai galimybė studentams VUMatematikos ir informatikos, Gamtos mokslų,Fizikos, Chemijos, Medicinos fakultetuoseįgyti žinių, reikalingų vykdyti eksperimentamskosmoso erdvėje. Informatikams aktualiauįgyti įterptinių bei miniatiūrizuotų sistemųprogramavimo, valdymo, konstravimo irįvairių taikymų bei eksperimentinės panaudosgebėjimų. Numatoma, kad, sukūrus pasirenkamusstudijų dalykus ar konsolidavus jaušiuo metu esančius atskirus studijų dalykus,studijų programose atsiras galimybė perteiktistudentams žinias, reikalingas suprasti veikimoprincipus, perimti egzistuojančią praktinępatirtį ir prisidėti savo idėjomis prie naujų„LituanicaSAT“ serijos palydovų kūrimo.Antrasis naudos aspektas – mokslo tyrimai,kurie galėtų būti perkelti į kosmoso erdvędalyvaujant nacionaliniuose ar tarptautiniuoseprojektuose. Nors pirmasis lietuviškaskosmoso palydovas „LituanicaSAT-1“ nekelialabai didelių mokslinių iššūkių, tačiau taiyra technologinis ir konstrukcinis triumfas,kuris demonstruoja Lietuvos ir VU dirbančiųmokslininkų galimybes toliau plėtoti bendradarbiavimąsukuriant esminę platformą kosmosoeksperimentams ateityje.Trečiasis naudos aspektas – bendradarbiavimosu verslu galimybės. VU, kurdamas„LituanicaSAT-1“ komponentus ir juos integruodamastiek architektūriškai, tiek programiškai,atranda vis daugiau su mokslu,moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtrabendradarbiaujančių verslo organizacijų.Pavyzdžiui, kuriant „LituanicaSAT-1“, versloorganizacijos, prisidėjusios komponentais,sėkmingai išbandys ir savo technologijų patvarumą,pritaikomumą ateities kartos sistemose.VU mokslininkai patvirtino:palydovas „LituanicaSAT-1“ skrydžiui pasirengęsPrezidentė D. Grybauskaitė išbandėryšį per palydovąV. Jadzgevičiaus nuotr.Palydovas „LituanicaSAT-1“:VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ nuotr.„LituanicaSAT-1“ palydovą kuria daugiau nei 30narių komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštoskvalifikacijos specialistų, jaunų lietuvių mokslininkų,inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tikLietuvoje, bet ir už jos ribų. VU bendradarbiaujant suVšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ į Žemės orbitąpaleistas palydovas „LituanicaSAT-1“ atliks pirmuosiuslietuviškus kosmoso tyrimus, išbandys lietuviųsukurtas technologijas ir testuos alternatyvius energijosšaltinius ekstremaliomis sąlygomis.ParengėVU Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius(pagal Matematikos ir informatikos fakultetoinformaciją)10 centimetrų ilgio kraštinės kubas, atitinkantis „CubeSat“ standarto reikalavimus. Pagal NASA standartus palydovo korpusasyra pagamintas iš specialaus ypač tvirto aliuminio lydinio.Prie jo korpuso pritvirtintos 4 radijo ryšio antenos.Bendra korpuso ir viduje esančios aparatūros masė neviršija 1 kilogramo ir 330 gramų.Skrydžio kompiuteris – ARM-Arduino plokštė – yra centrinis palydovo valdymo įrenginys, atsakingas už palydovo normalausdarbo režimo palaikymą, energijos resursų stebėjimą ir valdymą, palydovo padėties ir inercinių jutiklių posistemėsvaldymą ir komandų, gautų iš centrinės palydovo valdymo stoties Lietuvoje, įvykdymą.Arduino kompiuteris padarys ir įrašys pirmąsias lietuvių nuotraukas iš kosmoso, valdys palydovo radijo švyturį.Energijos tiekimo posistemę sudaro maitinimo blokas „GomSpace Nanopower P31u“ su ličio jonų baterija ir saulės fotoelementai.Ryšį su palydovu užtikrins pirmasis lietuviškas kosminis FM retransliatorius, kurį sukūrė radijo mėgėjas Žilvinas Batisa.Radijo siųstuvo-imtuvo „He-100“ funkcija – užmegzti ir palaikyti radijo ryšį su centrine palydovo valdymo stotimi žemėje.Vienas sudėtingiausių ir daugiausia laiko atėmusių uždavinių buvo visos palydovo kompiuterinės ir programinės įrangosprojektavimas ir kūrimas – Lietuvoje dar niekas nėra to daręs.Palydovas „LituanicaSAT-1“ virš Lietuvos praskries milžinišku greičiu, per maždaug 10 minučių laiką: per tokį laiką sulabai ribotais palydovo energijos resursais bus atsisiunčiami svarbūs palydovo telemetrijos duomenys ir nusiunčiamosvaldymo komandos atgal į palydovą.Motininėje palydovo plokštėje įmontuota aparatūra, skirta atlikti kritinėms funkcijoms palydovo paleidimo metu, tokiomskaip palydovo aktyvavimas ir radijo ryšio antenų išskleidimas.Misijos metu palydovas „LituanicaSAT-1“ bus valdomas iš Žemės stoties, esančios VU.SPECTRUM 2013/27


tyrinė jimaiKokius turtus slepiaProf. Gediminas Motuza,Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedraLietuvai svarstant apie skalūnų dujų gavybą, visaktualiau skamba klausimai: kokius dar turtus slepiaLietuvos gelmės ir kaip tais turtais pasinaudotisu mažiausiais nuostoliais sau ir ateities kartoms?retųjų žemių mineralas monacitas pro mikroskopąPasakojimą apie mūsų krašto gelmiųišteklius reikia pradėti nuo jo geologinėsistorijos, nes kaip tik praeityjevykę geologiniai procesai, kartais atsitiktinėsjų samplaikos ir lėmė gelmių išteklių susidarymą.O kiekvienu geologinės istorijostarpsniu tai vyko vis kitaip.Lietuvos žemės istorija prasidėjo beveikprieš 2 mlrd. metų, kelių litosferos plokščiųsandūroje gimstant naujam žemynui. Taibuvo romantiški laikai – plokštės niro vienapo kita, lydėsi magma ir veržėsi iš ugnikalnių,kilo kalnynai, drebėjo žemė. Tuo metu,susidarant žemyninei plutai, vykstant magmatizmuiar su juo susijusiems reiškiniams,radosi granito, marmuro, serpentinito klodai,metalų ir pramoninių mineralų sankaupos– geležies, vario, molibdeno, retųjųžemių elementų, torio, apatito. Ir padidintągelmių šilumos srautą vakarų Lietuvoje lėmėplutos sandaros ypatumai ir granito intruzijosjoje.Šis pirmasis geologinės istorijos laikotarpistruko apie pusę milijardo metų, kol pamažuviskas nurimo, kalnai suiro, o prieš600 mln. metų ant aplyginto kristaliniųuolienų paviršiaus ėmė klostytis nuosėdos.Jos klostėsi mūsų žemynui slenkant nuo Antarktidosplatumų iki jo dabartinės vietos.Slinkdamas jis kirto pusiaują ir įvairias klimatojuostas, susidurdavo su kitais žemynaisir vėl nuo jų atskildavo. Dėl to kito klimatas,būsimą mūsų kraštą užliedavo jūros, jos irvėl pasitraukdavo arba išdžiūdavo, palikdamosįvairių nuosėdinių uolienų sluoksnius.Šioje storymėje randame klinties ir molio,nusėdusių jūros dugne, dolomito, anhidritoir halito (valgomosios druskos), išsiskyrusiųseklios jūros lagūnose karšto dykuminio klimatosąlygomis. Nafta ir kiti angliavandeniliai– tai gyvybės liekanos, klestėjusios šiltosejūrose mūsų žemynui slenkant per pusiaują.Galiausiai per pastaruosius pusę milijonometų kelis kartus paviršių uždengė ledynai,kiekvieną kartą palikdami savo sąnašų klodus.Šie dariniai ir dengia visą mūsų krašto8SPECTRUM 2013/2


Lietuvos gelmės?paviršių. Ledyno tirpsmo vandenys dosniaipažėrė mums žvyro ir smėlio, prinešė molioį prieledyninius ežerus ir net atseikėjo truputįaukso ir sunkiųjų mineralų (granato,ilmenito, cirkono), greičiausiai iš Suomijosuolienų.Poledynmečiu, per pastaruosius 12 000metų, ledyniniai dariniai vietomis buvo perklostytivandens, vėjo ir žmogaus. Bet ir peršį trumpiausią geologinės istorijos tarpsnįupės savo vagose suklostė žvyro, vėjas išrūšiavoir supustė smėlio kopas, ežeruose susikaupėsapropelis, pelkėse – durpės, o į Kuršmaresjūros srovės atnešė Sambijos gintaro.Taip mūsų krašte atsirado nemaža gelmiųišteklių įvairovė.Daugialypis telkinys i Gelmiųišteklių telkinys pirmiausia yra geologinėsąvoka, tai – žmogui naudingos medžiagos,susidariusios gelmėse įvairių geologiniųprocesų metu ir susitelkusios apibrėžtojevietoje. Beje, gelmių ištekliais laikomos netik medžiagos, bet ir šiluma, ertmės ir kitossavybės, kuriomis žmogus gali pasinaudoti.Tačiau gelmių ištekliai naudojami tik tada,kai juos įmanoma pasiekti ir išgauti iš uolienųesamomis techninėmis priemonėmis.Be to, išteklių gavyba turi būti pelninga,tikslinga ekonomiškai. Tai lemia ekonominėssąlygos – paklausa ir pasiūla, ištekliųRetųjų žemių turintis mineralas – ortitas promikroskopąSPECTRUM 2013/2kiekis, jų kokybė, gavybos sąlygos ir kitiveiksniai, nuo kurių priklauso išgavimo savikainair pardavimo kaina.Gelmių išteklių naudojimas neišvengiamaikeičia aplinkos būklę, veikia jos kokybę.Todėl, vertinant jų naudojimo galimybesir tikslingumą, būtina numatyti ir įvertintipoveikį aplinkai ir įtaką žmonių gyvenimosąlygoms. To reikalauja dauguma valstybių,teisės aktais nustatydamos telkinių tyrimoir naudojimo taisykles, taip pat ir Lietuva.Pavyzdžiui, pas mus saugomose teritorijosenaudingųjų iškasenų gavyba apskritai draudžiama.Tam tikrų rūšių gelmių ištekliai turi ir politinęreikšmę, nuo jų priklauso atskirų valstybiųar net viso pasaulio ekonomika. Todėljų naudojimas kartais reguliuojamas ir tarptautiniaissusitarimais.Taigi telkinys yra daugialypė sąvoka, kartugeologinė, technologinė, ekonominė, ekologinė,teisinė ir politinė. Jis gali būti naudojamastik jei tenkina visų šių sričių reikalavimus,o tai nustatoma tik gerai jį ištyrus.Taigi nustatyto lygio ištirtumas – irgi vienasiš telkinio sąvokos aspektų.Ko turime Lietuvoje i Lietuvojeturime 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių,Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis,naudojami 9 rūšių naudingųjų iškasenųištekliai – naftos, klinties, dolomito, kreidosmergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių,sapropelio. Mūsų svarbiausi ir daugiausianaudojami ištekliai, kaip, beje, ir pasaulyje –požeminis vanduo ir statybinės medžiagos.Pasaulyje į pirmą vertingiausių ir labiausiainaudojamų medžiagų penketuką dar patenkanafta ir akmens anglis.Požeminio vandens turime daug ir esameviena iš nedaugelio valstybių, kurios gėrimuinaudoja vien požeminį vandenį. Šiuo metumums pakanka apie 12 proc. galimų išteklių.Geriamojo požeminio vandens ištekliai labaipriklauso nuo taršos, o užterštą vandenįišvalyti gali būti sudėtinga, brangu, o kartaisretųjų žemių mineralas monacitas pro mikroskopąir neįmanoma. Todėl būtina vengti ūkinėsveiklos, keliančios grėsmę šiam didžiausiamgelmių turtui.Iš kietųjų naudingųjų iškasenų Lietuvojedaugiausia išgauname žvyro ir smėlio, durpių,dolomito, klinties ir molio. Tai mūsų„duona kasdienė“, nes šios iškasenos reikalingosbūsto, kitų pastatų, kelių statybai,įvairių plačiai naudojamų dirbinių gamybai.Bet turime ir naudingųjų iškasenų, kuriųtelkiniai surasti, ištirti, bet dar nenaudojami.Iš jų pirmiausia paminėtinas anhidritas,kurio gavyba tikėtina jau artimiausiu metu.Anhidritas – tai kalcio sulfatas (CaSO 4), jisyra šviesiai pilkos ir melsvos spalvos. Šiosuolienos ištisinis klodas plyti nuo Kauno įapatito-ortito-magnetito uoliena, turinti dauglantano, cerio ir radioaktyvaus torio9


tyrinė jimaiRetųjų žemių turintis mineralas – ortitas promikroskopąvakarus ir toliau tęsiasi Kaliningrado srityjeir Lenkijoje. Klodo storis siekia 90 m, o gylissvyruoja nuo 150 iki 650 m (Gasiūnienė,1998). Jis tinka cemento, glaistų ir apdailosplokščių gamybai ir greičiausiai turėtų neblogąpaklausą, nes mūsų kaimynai – Latvija,Estija ir Šiaurės šalys anhidrito neturi. Ojo ištekliai Lietuvoje, galima sakyti, neriboti.Susidarymo būdu, laiku ir vieta su anhidritusiejasi ir valgomoji druska, tik jos yradaug mažiau, ji nesudaro ištisinio sluoksnio,o yra susitelkusi į atskirus kupolo pavidaloklodus. Jų, manoma, yra keliose Šilutės ir Šilalėsrajonų vietose. Prie Usėnų toks kupolaspragręžtas. Jo dydis 3x4 km, nustatytas storisiki 69 m. Įvertinti ištekliai – apie pusę milijardotonų, o prognozuojami – dar beveikpenkis kartus didesni. Tiesa, gylis nemažas– nuo 459 m ir daugiau, bet druską nebūtinakasti, galima ir išplauti per gręžinius(Saulėnas ir kt., 1997).Šalia Ūsėnų prie Stoniškių kaimo yra darvienos beveik pamirštos naudingosios iškasenos– opokos telkinys. Opoka – nuosėdinėuoliena, sudaryta daugiausia (63–73 proc.)iš silicio dioksido, kurį savo kiauteliuose sukaupėsmulkučiai organizmai – titnagdumbliai,klestėję kreidos periodo jūroje. OpokaRetųjų žemių turintis mineralas – ortitas promikroskopąnaudojama įvairių rūšių cemento, silikatiniųplytų gamybai. Jos ištekliai Lietuvoje – per30 mln. tonų, bet gavyba nutrūko prieš dudešimtmečius.Naudingųjų iškasenų telkinių yra ir kristalinėjeplutoje. Pietų Lietuvoje ji slūgso negiliai– nuo 200 iki 500 m. Čia geriausiai ištirtigeležies rūdos kūnai apie Varėną. Pirmą kartągeležies rūda surasta 1973 m. Gudų giriosglūdumoje, keli kilometrai nuo garsaus Zervynųkaimo, tikrinant gręžimu magnetinęanomaliją. Stipriausia magnetinė anomalijaaptikta prie pat Varėnos. Čia atlikus tikslingustyrimus nustatyta keletas magnetito(Fe 3O 4) kūnų. Įvertinta, kad vien centrinėjetelkinio dalyje sodrios (Fe>45 proc.) rūdosyra 142 mln. tonų, o visame telkinyje jos galibūti dar antra tiek. Rūdos kūnai prasidedanuo 360 m gylio, o atsekti iki 1100 m. ŠioseRetųjų žemių turintis mineralas – ortitas uolienojeapylinkėse yra surasta dar keliolika geležiesrūdos sankaupų. Dvi iš jų laikomos telkiniais,o kitos – tik apraiškomis. Visas šis plotasišskirtas kaip Varėnos rūdinė juosta.Šioje juostoje geologinio kartografavimoir geležies paieškų metu buvo nustatyti padidėjękiekiai retųjų žemių elementų – cerio,lantano, taip pat radioaktyvaus elemento torioir pramoninių mineralų – apatito (naudojamotrąšų gamybai) ir žėručio flogopito.Ceris ir lantanas itin reikalingi dabartineiaukštųjų technologijų pramonei. Lietuvosuolienose jų koncentracija siekia 1–2 proc.,o tai šiems elementams – daug, nes jie retaisudaro didesnes sankaupas. Tiesa, kol kastai nustatyta tik kerno mėginiuose iš atskirųgręžinių, todėl nežinome, ar čia yra pramoninėsvertės sankaupų. Vilniaus universitetoAnhidritasgeologijos studijų programos bakalaurantėVaida Kirkliauskaitė ir jos diplominio darbovadovas (šio straipsnio autorius), surinkę irapibendrinę ankstesnių tyrimų duomenis,atlikę papildomą analizę, nustatė galimas šiųmetalų telkimosi sąsajas su tam tikrais geologiniaisvyksmais ir padarė prielaidą, kadtokia tikimybė yra. Tai kol kas tik mokslinisnumatymas – prognozė, bet kartu ir pirmasžingsnis į paieškas.Iš galimų kristalinio pamato gėrybių darpaminėtina vario ir molibdeno rūdos apraiška,aptikta tiriant granito intruziją netoliMargionių kaimo. Keliuose intervaluose nustatytarūdinė koncentracija, bet tik vienamegręžinyje. Todėl nežinome, ar tai telkinys, artik apraiška. Pramoninė šios apraiškos vertėabejotina, nes ji yra visai šalia Dzūkijos nacionalinioparko ir gavyba paveiktų šios vertingossaugomos teritorijos aplinką.Dar mažai Lietuvoje naudojama gelmiųvertybė yra ertmės. Jos gali būti gamtinėsir dirbtinai sukurtos. Nuosėdinėje storymėje,kuri vakaruose viršija 2000 m, yra labaiskirtingų savybių uolienų, tarp jų poringų.Tokiose uolienose, jei jos slūgso tinkamojepadėtyje, galima įrengti požemines dujųsaugyklas. Kai kuriose Europos valstybėseplėtojami projektai laikyti izoliuotuose poringųuolienų sluoksniuose karštą (200 o C irdaugiau) vandenį – tarsi didžiuliame termose.Jis ten suleidžiamas vasarą, o naudojamasžiemą.Dirbtinės ertmės – tai požeminiai statiniai,naudojami saugykloms ir sandėliams.Ten galima saugiau negu paviršiuje laikytiir pavojingas medžiagas, ir visokius vertingusdalykus. Tik svarbu saugyklas įrengtitaip, kad būtų galima kontroliuoti saugomųmedžiagų būklę ir, esant reikalui, jas vėl panaudoti.Manoma, kad XXI a. toks gelmiųnaudojimas plėsis.10 SPECTRUM 2013/2


Geologijos dilema: ką darytisuradus? i Gydytojai privalopadėti ligoniui, nesvarbu, ar jis geras žmogus,ar ne. O geologų profesinė priedermė –tirti žemės gelmes ir ieškoti naudingųjų iškasenų.Tačiau jų gavyba beveik visada susijusisu aplinkos pažeidimu ir sukelia vienokiusar kitokius neigiamus padarinius, kuriuosįvertinti ir numatyti irgi privalo geologai. Jųvertinimai ir prognozės turi būti tikslūs irnešališki, kaip gydytojo diagnozė. O juk kartaisneigiami gavybos padariniai gali atsvertijos naudą. Gali būti ir taip, kad kažkam teksnauda, o kažkam – neigiami padariniai. Štaičia ir iškyla dilema, reikalaujanti iš geologųne tik profesinės, bet ir pilietinės pozicijos– vieną dieną geologas gali rašyti ataskaitąapie surastus išteklius, o kitą – peticijąprieš jų naudojimą.Kita vertus, be gamtos išteklių gyventi negalime.Tai turtas, kurį turime naudoti tenkindamimūsų poreikį vandeniui, būstui, keliams,energijai ir įvairiausiems gaminiams.Gavyba sukuria darbo vietas ir papildovalstybės iždą mokesčiais. Šiemet į valstybėsbiudžetą iš naudingųjų iškasenų gavybosplanuojama surinkti daugiau kaip 70 mln.litų mokesčių, iš jų 34 mln. litų už naftą.Tad kiekvienu atveju reikia teisingai įvertintinuostolių ir naudos santykį. Tai padarytidažnai nėra paprasta, daugeliu atvejų dėl gavybosgalimybių būna skirtingų nuomonių,kartais kyla visuomenės pasipriešinimas,Apatito gyslakuris ne visada būna pakankamai pagrįstas.Pavyzdžiui, anhidrito gavyba prie Garliavos,mano nuomone, yra tikslinga ir leistina,nors vietos žemės savininkai tam ir priešinasi.Anhidritas – vertinga medžiaga, ištekliaidideli, gavyba vyks po žeme, šachtose, todėlpoveikis aplinkai ir žmonėms būtų nedidelis,o nauda ir gavėjui, ir valstybei gali būtižymi.Priešingas pavyzdys – vadinamosiosskalūnų dujos, kurias teisingiau vadinti išsklaidytaisiaisangliavandeniliais, nes jienesutelkti atskirose vietose, o išsklaidyti tojeuolienoje, kurioje susidarė. Be to, tai nebūtinaitik dujos, gali būti naftos ir bitumo.Ar turime tų išsklaidytųjų angliavandenilių,kokių ir kiek, dar nežinome, dėl to yraskirtingų nuomonių ir vertinimų. Bet prasidėjuspasiruošimui jų paieškoms kilo didelisvisuomenės pasipriešinimas. Paieškos iržvalgyba didelio pavojaus nekelia, bet gavyba– kelia. Svarbiausios grėsmės – gelmėsepaliekamas didžiulis kiekis (gal net milijonaitonų) vandens su chemikalais, tarp kuriųpaprastai būna toksiškų medžiagų, galinčiųprasiveržti į geriamojo vandens sluoksnius.Paviršiuje pavojų kelia didžiulė technogeninėapkrova, nes šimtai ar net tūkstančiaigręžimo ir gavybos aikštelių išdėstomos kaskelis kilometrus, o tarp jų – keliai, vamzdynai,kuriais nuolat juda įvairios medžiagos irtransportas. Poveikis aplinkos būklei ir žmonėmsneišvengiamas, o pavojai akivaizdūs.Ryždamiesi tokiai veiklai visa tai turime numatyti,apskaičiuoti ir įvertinti. Ir dar turimeneužmiršti, kad ne viską galima vertinti vienekonomine nauda...Naudingųjų iškasenų gavyba gali turėti irpapildomų teigiamų padarinių. Pavyzdžiui,esant palankiai geologinei sandarai karjeraigali būti paversti vandens telkiniais, ypačvertingais ten, kur trūksta ežerų.Statistikos departamento duomenimis,parengtų naudoti Lietuvos gelmių ištekliųvertė yra per 60 mlrd. litų. Bet šiuos ištekliusturime teisingai įvertinti ir apdairiai naudoti,galvodami ir apie save, ir apie ateinančiaskartas. Taigi daugialypėje telkinio sąvokojeslypi ir dar vienas aspektas – dorovinis.Straipsnio iliustracijoms panaudotos uolienų,randamų Lietuvoje, nuotraukosV. Kirkliauskaitės ir G. Motuzos nuotraukosThe wealth hidden in theunderground of LithuaniaBy prof. Gediminas MotuzaDepartment of Geology and Mineralogy, Faculty of Natural Sciences,Vilnius UniversityDeposit of underground resources is a manifold term embracinggeological, technological, economic environmental, legal,and political aspects, in some cases, and they might be exploitedonly when are in line with all the mentioned conditions. Undergroundresources have been formed by various geological processesin the course of almost 2 Gy long geological history of Earth crust inLithuania, and appear to be both in crystalline crust and sedimentarycover.17 types of underground resources have been discovered in Lithuania,9 of them, i.e. oil, limestone, dolomite, chalk marl, sand, gravel,clay, peat, sapropel have been exploited. Most significant resources arepotable and mineral groundwater, and building materials as well. Inthe future there is a prospect to exploit anhydrite, gaize, common saltand iron ore deposits. Three iron deposits and a few occurrences, presumablyof skarn type, have been discovered in the crystalline basementof Southern Lithuania. Some areas are prospective for copperand molybdenum, rare earth elements, apatite, phlogopite deposits.The exploitation of underground resources always makes certainimpact on environment and increases potential risks and public concern.Therefore, it is important to assess the balance of long term benefitsand losses properly and inform the society, taking into accountmoral aspects too.SPECTRUM 2013/211


tyrinė jimaiBiokatalizė –alternatyva tradicinėmsDr. Inga Matijošytė,Biotechnologijos institutoTaikomosios biokatalizės sektoriusAugant žmonių populiacijai,didėja ir jų poreikiai. Siekiantjuos patenkinti, sparčiai plėtojamosįvairios pramonėssritys. Deja, paprastai įvairiųproduktų gamybos procesaireikalauja milžiniškų kiekiųžaliavų ir energijos, be to, yranaudojami klasikiniai cheminiaimetodai, kurių metu susidaronemažai nereikalingųpašalinių atliekų, neigiamaiveikiančių ne tik aplinką, betir gyvenimo kokybę. Todėlnenuostabu, kad pastaruojumetu vis daugiau dėmesioskiriama tam, kaip sumažintišį žalingą poveikį, kartu išlaikanttokį patį pagaminamosprodukcijos kiekį. Biokatalizė,besiremianti natūralių biologiniųmedžiagų (fermentų)taikymu įvairiuose gamybiniuoseprocesuose, yra vienaiš populiariausių alternatyvųtradicinėms technologijoms.1 pav. Fermento lakazės iš grybo Trametes versicolorstruktūra, viduryje raudonais rutuliukaispažymėti aktyviajame centre esantys keturivario jonai.TBS nuotr.2 pav. Fermento veikimo principas.Fermentai – natūralūs (bio)katalizatoriai i Dauguma kasdieniamegyvenime naudojamų produktų yraišgaunama cheminėmis reakcijomis, o jųvyksmui dažnai naudojami katalizatoriai –molekulės, kurios reakcijos metu pačios nesusinaudoja,tačiau geba padidinti jos greitį.Cheminių virsmų greitis ypač svarbusmetabolinėse biocheminėse reakcijose, nesnuo jų priklauso visų organizmų gyvybiniųfunkcijų palaikymas, todėl kiekviena biocheminėreakcija turi savo specifinį katalizatorių.Gyvuose organizmuose tokie katalizatoriaiyra fermentai (biokatalizatoriai).Evoliucijos eigoje jie prisitaikė atlikti savofunkcijas fiziologinėmis sąlygomis. Nepaisantto, fermentai gali veikti ir in vitro sąlygomis,bet tik tam tikrame optimalių pH irtemperatūrų intervale, kuris nebūtinai yratinkamas ląstelėms augti. Todėl ir biokatalizėplačiąja prasme gali būti apibūdinta kaipfermentų – biokatalizatorių (izoliuotų aresančių ląstelių viduje) panaudojimas dirbtinėmissąlygomis cheminiams virsmamskatalizuoti. Fermentai – tai globulės formosbaltymai, sudaryti iš kelių dešimčių ar keliųšimtų amino rūgščių (1 pav.).Jie turi aktyvųjį centrą, kuriame yra pakeičiamaprisijungusio substrato struktūra– substratas paverčiamas produktu (2 pav.).Fermentai, naudojami biokatalizėje, pasižymikeliomis svarbiomis savybėmis,lemiančiomis jų pranašumą prieš tradici-12SPECTRUM 2013/2


technologijomsnėje organinėje sintezėje naudojamus katalizatorius.Viena iš tokių savybių – didelischemo-, regio- ir stereoselektyvumas. Tailemia mažesnę pašalinių reakcijų galimybę,lengvesnį produktų atskyrimą. Kitasfermentų privalumas – švelnios reakcijųsąlygos: įprastai jie veikia vandeninėje terpėje,esant kambario temperatūrai ir beveikneutraliam pH – optimalus veikimo terpėspH yra nuo 5 iki 8, o temperatūra svyruojanuo 20°C iki 40°C. Be to, biokatalizatoriaiyra bioskaidūs, todėl jie laikomi „žalesne“alternatyva tradiciniams gamybos procesams.Šios svarbios fermentų savybės lemiatai, kad biokatalizės procesus stengiamasiįdiegti daugelyje įvairių pramonės sričių.Kur naudojami fermentai? iKasdieniame gyvenime fermentai pradėtitaikyti dar ankstyvosiose civilizacijose,anksčiau, nei buvo išsiaiškinta jų prigimtisir savybės, gaminant sūrius, vyną, actą, alų,rauginant duoną, apdirbant odos gaminius.Suvokus fermentų savybes, jų pritaikymaskasdienėje praktikoje ir pramonėje išaugo– taip prasidėjo biokatalizės srities plėtra.Pirmojo plėtros etapo pradžia galimalaikyti XIX a., kai 1833 m. pirmą kartą sistemingaipavartotas terminas „fermentas“.Tais pačiais metais buvo atrasta, kad fermentasdiastazė (amilazė), išskirtas iš salyklo,hidrolizuoja krakmolą. Daug dėmesiobuvo skiriama alkoholio fermentacijos procesoišaiškinimui. Kiek vėliau mokslininkaisuprato, kad vykdant įvairias cheminestransformacijas gali patarnauti gyvų ląsteliųkomponentai. Tokių atradimų pavyzdžiaibuvo: augalų ekstraktų panaudojimas, pvz.,(R)-mandelonitrilo sintezei iš benzaldehidoir vandenilio cianido; steroidų hidroksilinimasnaudojant bakterijų ląsteles ir kt.1940 m. pasitelkus fermentą gliukozės izomerazębuvo gaminama saldaus skoniofruktozė.1980–1990 m. laikotarpį galima pavadintiantruoju biokatalizės raidos etapu. Jometu, pasitelkus baltymų inžinerijos metodus,nustatytos biokatalizatorių erdvinėsstruktūros (3 pav.). Buvo pradėta vykdytifermentams prieinamų substratų atranka.Tai leido reikšmingai praplėsti biokatalizatoriamsprieinamų substratų ratą. Dėlšio pasiekimo pradėti sintetinti nauji junginiai– farmacijos pramonei reikalingitarpiniai produktai, taip pat ir grynosioscheminės medžiagos. Tokių biokataliziniųprocesų pavyzdžiai yra: (i) lipazės katalizuojamaschiralinių junginių atskyrimas, iškurių vienas optiškai grynas enantiomerasnaudojamas diltiazemo (vaistai nuo aukštokraujospūdžio) gamybai; (ii) hidroksinitriloliazės katalizuojama tarpinių produktų,skirtų herbicidams gaminti, sintezė; (iii) nitrilohidratazės katalizuojama akrilonitrilohidratacija į akrilamidą, kuris naudojamaspolimerinių junginių gamybai.Trečiasis, dabartinis, biokatalizės raidosetapas prasidėjo 1990 m. Tai siejama suPimo Stemmerio ir Frances Arnold moksliniųtyrimų darbais. Šie mokslininkai ėmėnaudoti reikšmingus biokatalizės plėtraimolekulinės biologijos metodus. Vienaspirmųjų metodų buvo kryptingoji evoliucija(angl. directed evolution). Jo esmė – dideliųgenų bibliotekų kūrimas ir analizė,siekiant atrinkti ir tobulinti fermentų savybes– termostabilumą, katalizinį aktyvumą,savitumą substratams ir kt. Per pastaruosiusdešimt metų smarkiai patobulėjo DNRtechnologijos ir bioinformatikos metodai.Bioinformatikos metodai tapo labai svarbūsbaltymų (biokatalizatorių) inžinerijai.Taikant šiuos metodus tarpusavyje lyginamosdidelės baltymų šeimos, ieškoma homologijų.Tai leidžia identifikuoti genus,pasižyminčius panašiu kataliziniu aktyvumu,o tai aktualu naujų biokatalizatoriųpaieškoje. Be to, pasitelkus bioinformatikos3 pav. Karboksipeptidazė iš P. furiosus. Mėlynurutuliuku pažymėtas kobalto jonas aktyviajamecentre.E. Bol ir J. A. Jongejan nuotr.,Delfto technologijos universitetas, NLmetodus tapo įmanoma atrinkti fermentus,pasižyminčius aukštu stabilumu ir stereoselektyvumu.Pažangios DNR technologijostaip pat prisidėjo prie biokatalizės raidos.Jos leidžia analizuoti ir nustatyti ryšį tarpbaltymą koduojančios sekos ir jo funkcijos.Vienu iš svarbiausių atradimų buvo galimybėnusekvenuoti organizmo genomą.Mikroorganizmų, aptinkamų skirtingomisaplinkos sąlygomis, genomai yra potencialusnaujų fermentų paieškos šaltinis. Dardidesnę biokatalizatorių įvairovę galima aptiktianalizuojant metagenomus.SPECTRUM 2013/213


tyrinė jimaiTaigi šiuo metu fermentai jau yra naudojamidaugelyje pramonės sričių, tokiųkaip maisto, detergentų, tekstilės, odos,medienos ir popieriaus gamyba, diagnostikair terapija, farmacija ir kt. Dėl tokioplataus pritaikymo fermentų rinka kasmetauga itin sparčiai. Šiandien daugiau nei 150biokatalizinių procesų yra taikomi pramoniniuoseprocesuose. Pavyzdžiui, termolizinokatalizuojama mažo kaloringumosaldiklio – aspartamo – sintezė ir pusiausintetinių β-laktaminių antibiotikų sintezėpritaikant acilazes. Fermentų panaudojimastiksliniams produktams gauti itin aktualustiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiuriu.Fermentai gerai veikia vandeninėje terpėje,esant žemai temperatūrai (pvz., kambario),nereikalingas slėgis ir t. t. Vienas iš svarbiausiųir labiausiai vertinamų fermentųprivalumų yra aukštas jų selektyvumas: 22iš 38 svarbiausių asimetrinės sintezės procesųchemijos pramonėje yra naudojamibiokatalizatoriai. Enantiomeriškai grynitarpiniai junginiai ar produktai turi didelęreikšmę farmacijos ir chemijos pramonėje,agrochemikalų, kvapiųjų medžiagų ir maistopriedų gamyboje. Gauti vieną iš galimųstereoizomerų labai svarbu, nes dažnai jiepasižymi skirtingomis savybėmis ir poveikiu.Skirtingo enantiomerinio poveikiopavyzdys yra vaistas ibuprofenas. (S)-ibuprofenogydomasis poveikis net 100 kartųdidesnis už jo (R)-izomero. Pastarasis, beto, dar gali sukelti ir sunkų šalutinį poveikį.Fermentų aukštas chemo-, regio- ir stereoselektyvumassubstratui padeda išvengtifunkcinių grupių aktyvavimo, blokavimo ardeblokavimo, sumažina šalutinių produktųkiekį. Reakcijose, kurios vyksta ne ekstremaliomissąlygomis, sumažėja nepageidaujamųizomerizacijų, racemizacijų, epimerizacijųir molekulinių persitvarkymų, taippat įrangos kaina ir energijos sąnaudos. Beto, nenaudojant didelio kiekio organiniųtirpiklių ir metalų, smarkiai sumažėja susidarančiųatliekų kiekis. Dėl visų šių veiksniųir dėl to, kad biokatalizatoriai yra bioskaidūs,jie yra laikomi „žalesne“ alternatyvatradicinei organinei sintezei.išsiskiria ekstremofilai, kurie yra prisitaikęgyventi itin atšiauriomis sąlygomis, esantekstremaliai temperatūrai, joninei jėgai arpH reikšmėms. Kad šie organizmai išgyventųtokiomis sąlygomis, jie turi turėti arbafermentus, kurie yra prisitaikę funkcionuotiekstremaliomis aplinkybėmis, arbamechanizmus, kurie apsaugo organizmovidinę aplinką, o kartu ir fermentus, nuoišorinio poveikio. Tie fermentai, kurie yraprisitaikę funkcionuoti ekstremaliomisaplinkybėmis, paprastai pasižymi aukštatolerancija nenatūralioms, pramoninių reakcijų,sąlygoms, ir ne tik toms, kuriomisnatūraliai aptinkami (pvz., aukšta temperatūra),bet ir kitoms (pvz., organiniai tirpikliai).Vienas iš šiuolaikinių būdų aplinkosmikroorganizmuose aptikti šiomis ir kitomisnaudingomis savybėmis pasižyminčiusfermentus yra metagenominė aplinkos mėginiųanalizė. Taikomosios biokatalizės sektoriujekartu su mikroorganizmų, turinčiųtikslinius fermentus, paieška yra atliekamiir metagenominių DNR bibliotekų tyrimai.Taikomosios biokatalizės sektorius VUBiotechnologijos institute savo veiklą pradėjo2010 m. Sektoriuje darbuotojų skaičiusyra kintantis, jis priklauso nuo studentųskaičiaus (6–12 žmonių). Laboratorijojediplominius darbus rengiančių studentųspecializacija labai įvairi: biochemija, chemija,molekulinė biologija, mikrobiologija,genetika, kadangi sektoriuje vykdomi tyrimaitaip pat labai įvairūs: nuo biokatalizatoriųpaieškos iki jų tobulinimo ir taikymo(4 pav.).Laboratorijoje vykdomi taikomieji darbai,todėl bendradarbiaujama su įmonėmis,kurios itin vertina inovacinių čekių priemonę,įgyvendinamą Mokslų, inovacijų irtechnologijų agentūros (MITA). Šie mažostrukmės, iki pusės metų, projektai leidžiaišbandyti vieną ar kitą kuriamą inovacijąar pamėginti surasti problemos sprendimą.Iš viso laboratorijoje jau įgyvendinti šešičekiai, jų metu užsimezgęs bendrabarbiavimastęsiamas ir toliau. Pavyzdžiui, po inovaciniųčekių įgyvendinimo su AB „NaujojiRinguva“ ir UAB „Biocentras“ buvo pateiktijau ilgesnės trukmės projektai BIOLUBRI-CANT ir FASTREMOVE pagal Pramoninėsbiotechnologijos plėtros Lietuvoje2011–2013 m. programą (MITA priemonė).Be to, vienas iš plačiai tiriamų objektųlaboratorijoje yra biokatalizinė polioliosintezė iš natūralios žaliavos – aliejaus. Poliolisyra naudojamas poliuretaninių putųgamybos pramonėje, ir ši sintezė gali pakeisticheminį poliolį į „žaliąjį“ biopoliolį,pasižymintį geresnėmis fizikocheminėmissavybėmis ir sumažinantį galutinio poliuretaniniųputų produkto degumą. Kadangišis procesas yra dviejų stadijų, jo metu generuojamasir tarpinis produktas – epoksidintasaliejus, kuris PVC gaminių, žaislų,transporto priemonių gamyboje, lakų irdažų bei kosmetikos pramonėje gali pakeistidabar naudojamus cheminės prigimtiesplastifikatorius. Dabartinė technologija yraparemta komerciškai prieinamu fermentu,tačiau jau turime keletą mikroorganizmų,kurie produkuoja fermentus, katalizuojan-Taikomosios biokatalizėssektoriaus moksliniai tyrimai– fermentų paieška irjų pritaikymas i Dažniausiai naujų,geresnėmis ar ypatingomis savybėmispasižyminčių fermentų paieška vykdomaanalizuojant mikroorganizmus. Iš jų labai4 pav. Taikomosios biokatalizės sektoriaus tyrimai.14 SPECTRUM 2013/2


čius šią reakciją. Šioje srityje dirbanti doktorantėMilda Šulcienė išvyko šešis mėnesiusstažuotis į Šveicariją pagal SCIEX programą.Esame dar labai jauna, besiformuojanti„ląstelė“ VU Biotechnologijos institute (5pav.), tačiau norime pažymėti, kad augamelabai draugiškoje terpėje. Tiek universitetoir instituto administracijos darbuotojai, tiekkolegos visada maloniai linkę padėti, suteiktiinformacijos ar pasidalyti patirtimi. Smagu,kad kasmet biokatalizė, kurios privalumaiyra savaime suprantami Europoje ir pasaulyje,vis labiau plėtojama Lietuvoje. Atsirandavis daugiau norinčių sužinoti, galbūt pradėtidiegti savo gamybos procesuose biokataliziniusmetodus, studentai apsigina po kelis baigiamuosiusdarbus iš šios srities.5 pav. Dalis TBS sektoriaus darbuotojų. Iš kairės stovi: Aušra Veteikytė, Indrė Aleknavičienė,Rimantas Šiekštelė, dr. Birutė Pudžiuvytė, Milda Šulcienė, sėdi – dr. Inga Matijošytė.Biocatalysis – an alternativeto traditional technologiesdr. Inga MatijošytėVilnius university Institute of Biotechnology,Sector of Applied BiocatalysisBiocatalysis which applies natural biological substances(enzymes) to various industrial processes is one of themost popular alternatives to traditional technologies.Most of the products used in everyday life are obtained bychemical reactions and exploitation of catalysts. In the livingorganisms such catalysts are enzymes (biocatalysts). Enzymescan act in vitro, but only in a certain optimal pH and temperaturerange, which is not necessarily suitable for the cells to grow.Therefore, biocatalysis can be described as the use of enzymesbiocatalysts(isolated or whole cells) to catalyze chemical transformations.Currently, enzymes have already been used in many industriessuch as foods, detergents, textile, leather, wood, paper and pharmaceuticalmanufacturing as well as in diagnostics and therapy,etc. Due to their wide application the market of enzymes hasbeen growing very fast every year. Today, more than 150 biocatalyticprocesses are implemented in industry. The use of enzymesfor product production is relevant both economically andecologically. One of the most important and valuable benefits ofenzymes is their high selectivity: biocatalysts are used for 22 outof 38 major asymmetric synthesis processes in the chemical industry.Sector of Applied Biocatalysis started its activities in 2010 at theInstitute of Biotechnology of Vilnius University. The research isbased on developing biocatalysts with novel activities by the threemost common ways: screening for enzymes, development of biocatalystand application of biocatalyst. One of the most widelyinvestigated objects is biocatalytic polyol synthesis from naturalraw materials – vegetable oils. These biopolyols, used in polyurethaneindustry, have much better physico-chemical characteristics,including reduction of polyurethane fire potential to “green”biopolyol basis. The current technology is based on a commerciallyavailable enzyme. However, we have already had a numberof microorganisms that produce enzymes which are catalyzingsuch a type of reaction. PhD student Milda Šulcienė‘s topic of thethesis is biopolyol synthesis. The scientist has recently started asix months internship in Switzerland funded by SCIEX program.Every year the progress in the field of biocatalysis, the advantagesof which are self-evident in Europe and the world, developsmore and more evidently in Lithuania.SPECTRUM 2013/215


tyrinė jimaiKiek laiko prie TVir kompiuterių ekranųpraleidžia mažyliai?Doc. Roma Jusienė,Rima Breidokienė,Valdas Kalvis,Filosofijos fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centrasV. Jadzgevičiaus nuotr.16 SPECTRUM 2013/2


Nors ir TV, ir kompiuterius, ir kitas informacines priemones galimapanaudoti ugdant vaikus, aiškiai sutariama dėl keleto neabejotinaineigiamų padarinių. Pirma, labiausiai vaikams kenkiabesaikis buvimas prie ekranų. Antra, neigiamą įtaką vaikųgyvenimo būdui, ypač mitybai, turi per TV rodomos reklamos.Trečia, ir kitose šalyse, ir Lietuvoje atlikti tyrimai patvirtina,kad TV programose, net skirtose vaikams, daug smurto scenų,o smurto scenų stebėjimas ekranuose siejasi su agresyviu elgesiuar jo pateisinimu sprendžiant konfliktus. Šios problemos, keliančiosnerimą tėvams, jau ne pirmą dešimtmetį yra ir pasauliomokslininkų dėmesio centre.TV žiūrėjimo ir buvimo priekompiuterių pavojai i Psichologųir gydytojų susirūpinimas TV įtaka vaikųraidai JAV ir kitose šalyse prasidėjo XX a.6-ajame dešimtmetyje, kai televizorius gansparčiai ėmė darytis svarbiu prietaisu daugelyješeimų. Pirmuosius tyrėjus (vienas jų –A. Bandura, socialinio išmokimo teorijoskūrėjas) labiausiai domino per TV rodomųsmurto scenų įtaka vaikų socialiniamelgesiui. 7-ajame dešimtmetyje susidomėtaTV programų įtaka – ir teigiama, ir neigiama– pažintinei vaikų raidai. Diskutuojant,kaip TV galima panaudoti vaikų edukacijai,1966-aisiais JAV gimė viena iš ilgiausiaitrunkančių ir labiausiai ikimokyklinio amžiausvaikų žiūrimų laidų – „Sesame Street“.10-ajame dešimtmetyje raidos psichologai irkiti tyrėjai jau turėjo vertinti ne tik TV žiūrėjimo,bet ir kitų naujųjų technologijų – kompiuterių,vaizdo žaidimų ir pan. – reikšmęvaikų raidai.Keletą dešimtmečių vykusiose išties aktyvioseir rimtais moksliniais tyrimais grįstosediskusijose sutarta dėl keleto aiškių pavojų.Pirma, labiausiai vaikams kenkia besaikis buvimasprie ekranų. Kuo daugiau laiko vaikaileidžia prie ekrano, tuo mažiau jo skiria kitiemsužsiėmimams, bendravimui, tuo labiaunukenčia jų vaizduotė, gebėjimas sklandžiaireikšti mintis, sukaupti ir išlaikyti dėmesį.Antra, neigiamą įtaką vaikų gyvenimobūdui, ypač mitybai, turi per TV rodomosreklamos. TV žiūrėjimas vienareikšmiškaisiejamas su antsvoriu, kai kuriomis sveikatosproblemomis, miego sutrikimais (de Jong irkt., 2013; Murray, Murray, 2008; Paavonen irkt., 2006; van Zupthen ir kt., 2007). Trečia, irkitose šalyse, ir Lietuvoje atlikti tyrimai patvirtina,kad TV programose, net skirtosevaikams, daug smurto scenų, o smurto scenųstebėjimas ekranuose siejasi su agresyviuelgesiu, smurto naudojimu ar jo pateisinimusprendžiant konfliktus (Jusienė, Tuominienė,2005; Jusienė, Šiautkulis, 2006; Murray,Murray, 2008). Keletas tęstinių didelės apimtiestyrimų (pvz., Milavsky ir kt. 1982; Eronir kt. 1984) atskleidė, kad smurtinių filmųžiūrėjimas per TV ikimokykliniame ir mokykliniameamžiuje vėliau lemia jaunuoliųagresyvumą net ir kontroliuojant šeimos arsocialinės aplinkos veiksnius. Vėlesni tyrimaiparodė, kad vaikai su emociniais sutrikimaisdar neatsparesni neigiamai TV ir kompiuteriniųžaidimų įtakai.Labai išsamiai neigiamus TV ir kompiuteriųpadarinius mokyklinio amžiaus vaikų irpaauglių fizinei ir psichikos sveikatai tyrinėjęmokslininkai tik neseniai susidomėjo: o kieklaiko prie ekranų praleidžia mažyliai ir artokiame ankstyvame amžiuje tai irgi kenksminga?Pastarojo dešimtmečio studijos, kaityrinėjamas ne tik matomas vaikų elgesys,bet ir nervų sistemos funkcionavimas, patvirtino,kad kai vaikai nuo mažens ilgai sėdiprie ekranų, ilgainiui tai lemia aktyvumo irdėmesio sutrikimą (Christakis ir kt., 2004).Dar daugiau, kai kurių tyrimų (pvz., Murrayir kt., 2006; Waldman ir kt., 2006) rezultataileidžia daryti prielaidas, kad buvimas prieTV ar kompiuterio ekrano didina autizmospektro sutrikimų galimybes (gal tai yraviena iš priežasčių, kodėl vis daugėja vaikų,kuriems diagnozuojamas Aspergerio ar autizmosindromai?).Kiek laiko prie ekranų turėtųpraleisti ikimokyklinukai?i Taigi aišku viena – didžiausirizikos, kad buvimas prie ekrano turės neigiamųpadarinių, veiksniai yra informacinėmispriemonėmis transliuojamos smurtoscenos, reklamos ir buvimo prie ekranų trukmė.Todėl daugumoje ekonomiškai išsivysčiusiųšalių ne tik stengiamasi cenzūruoti, kągalima rodyti mažiems, ikimokyklinio amžiaus,vaikams, bet ir griežtai rekomenduojamabuvimo prie ekrano trukmė: iki dvejųmetų – 0 val., ikimokykliniame amžiuje ir netvėliau – ne daugiau kaip 2 val. Kaip sekasi laikytisšių rekomendacijų mažų vaikų tėvamspas mus ir kitose šalyse?Nuo 2009 m. sekame daugiau nei dviejųšimtų tais metais gimusių vaikų (dabarjau – keturmečių mažylių) raidą. Iš pradžiųkas pusę metų, vėliau – kas metus prašomejų mamų atsakyti į įvairius klausimus apievaiko artimiausią aplinką, įprastą dienotvarkę,elgesio ypatumus ir pan. Kai mažyliamsbuvo dveji ir treji metai, mamų klausėme,kiek vidutiniškai laiko per dieną vaikas praleidžiaprie TV ar kompiuterio žiūrėdamasanimacinius filmukus, reklaminius klipus arką kita. Pasirodo, per metus pokyčio beveiknėra – ir dvejų, ir trejų metų amžiaus vaikaiprie įjungto ekrano praleidžia vidutiniškai 86minutes, tai yra beveik pusantros valandos,per dieną. Be to, labai stiprus ryšys tarp dve-SPECTRUM 2013/217


tyrinė jimai1 pav. Dvejų metų amžiaus vaikų (kairėje) ir trejų metų amžiaus vaikų (dešinėje) pasiskirstymaspagal buvimo prie TV ar kompiuterių trukmę.jų ir trejų metų vaikų buvimo prie ekranotrukmės: kuo dvejų metų vaikai ilgiau buvoprie ekrano, tuo ilgiau buvo ir trejų metų.Du trečdaliai mažylių prie ekranų praleidžianuo pusės valandos iki dviejų valandų perdieną (žr. 1 pav.). 16 proc. dvimetinukų ir15 proc. tų pačių vaikų, kai jiems buvo trejimetai, prie ekrano praleidžia daugiau nei dvivalandas per dieną! Maždaug penktadaliuimažylių tėvai prie ekranų leidžia būti mažiaunei pusvalandį. Nuo kitų, didžiųjų šalių šiuopožiūriu smarkiai neatsiliekame: Australijosdvimečiai ir trimečiai prie ekranų maždaugprieš aštuonerius metus vidutiniškai praleisdavo84 minutes, o JAV mažyliai – vidutiniškai95 minutes (Murray, Murray, 2008). Lygir nėra ko nerimauti – vidutiniškai rekomenduojamųdviejų valandų neviršijame? Tiesata, kad mūsų, kaip ir daugelio kitų mokslininkų,tyrimuose vaikų buvimo prie ekranųtrukmę vertino patys tėvai (dažniausiai –mamos). Nedrįstume teigti, kad ji iš tiesų tokiair yra. Labiau tikėtina, kad mamos atsakydamosį klausimus bent kiek sutrumpino,tikrai ne pailgino, vaikų laiką, leidžiamą prieekranų. Pažymėkime ir tai, kad trejų metųamžiaus vaikams dvi valandos – jau leidžiama,dvejų metų amžiaus vaikams – dar ne.Įdomiausia tai, kad, matysite toliau, kaip tikdvimetinukų, o ne trejų metų amžiaus vaikųbuvimo prie TV ir kompiuterių ekrano trukmėsiejasi su didesniais probleminio elgesioįverčiais tuo metu ir po metų.Ryškėja tendencija, kad neištekėjusių motinų(kurios gyvena su draugu ar partneriuarba vienos) vaikai prie TV ar kompiuteriųekranų praleidžia daugiau laiko nei gyvenančiųregistruotoje santuokoje motinų vaikai.Dvejų metų amžiaus vaikų tėvai, turintysaukštąjį universitetinį išsilavinimą, prie TVar kompiuterių savo mažyliams leidžia (artiesiog deklaruoja, kad leidžia?) būti trumpiaunei kiti tėvai. Daugiausia laiko prieekranų būna vidurinį ir mažesnį išsilavinimąturinčių tėvų dvimetinukai. Įdomu tai, kadtrejų metų amžiaus vaikų buvimo prie TVar kompiuterio trukmė nepriklausomai nuotėvų išsilavinimo jau susilygino, reikšmingainesiskyrė.Ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymasmažylius savotiškai apsaugo nuo ilgo buvimoprie TV ar kompiuterio: darželį lankantysdvejų metų amžiaus vaikai prie TVar kompiuterių ekranų praleidžia mažiaulaiko nei jo nelankantys. Tačiau trejų metųamžiaus vaikai šiuo požiūriu jau statistiškaireikšmingai nesiskiria. Pažymėtina ir tai, kadvaikų darželio nelankė tik penktadalis trimečių,dalyvaujančių mūsų tyrime.Nei dvejų, nei trejų metų amžiaus berniukaiir mergaitės nesiskiria pagal laiko, praleidžiamoprie TV ar kompiuterių ekrano,trukmę. Tačiau pamatėme, kad jau ir tokiameankstyvame amžiuje animacinių filmukųar reklamų žiūrėjimas siejasi su didesniuvaikų svoriu. Kuo daugiau laiko dvejų metųamžiaus vaikai praleido žiūrėdami filmukus,tuo didesnį kūno masės indeksą jie turėjobūdami trejų.Kai vaikams buvo treji metai, motinų prašėmeįvertinti jų temperamento bruožus. Pasirodo,vaikai, kuriems būdingas neigiamasemocionalumas (t. y. jie stipriau, dažniau,intensyviau reiškia pyktį, liūdesį, nusivylimąir jautriau reaguoja į aplinkos stimulus), būdamiir dvejų, ir trejų metų amžiaus daugiaulaiko praleido prie TV ar kompiuterių ekranų.Visai tikėtina, kad labai emocionaliusvaikus tėvai yra linkę raminti, paleisdamijiems filmukus per TV ar kompiuterį. Tačiaugalima numanyti ir tai, kad buvimas prieekrano ilgainiui nemažina jų emocionalumo.Panašiai yra ir su savireguliacijos sunkumųturinčiais vaikais: dvimetinukai, kuriemssunkiau sekasi reguliuoti savo elgesį, dėmesįir emocijas, prie ekranų praleidžia daugiaulaiko.Nesame išskirtiniai ne tik trukme, bet irkitomis tradiciškai randamomis sąsajomissu probleminiu elgesiu: jau dvejų metų mažyliaituri daugiau elgesio problemų (ypačKokie mažyliai prie ekranųbūna ilgiausiai? i Pamėginomepažiūrėti, kokiose šeimose augantys maživaikai prie ekranų praleidžia daugiau laiko.2 pav. Trejų metų amžiaus vaikų streso skalės ir dėmesio sunkumų vidutiniai įverčiai priklausomainuo buvimo prie ekranų, kai jiems buvo dveji metai, trukmės.18SPECTRUM 2013/2


dėmesio sutrikimų ir agresyvaus elgesio),jei prie ekranų leidžia daugiau laiko. Galimabūtų teigti ir kitaip: kuo daugiau vaikaituri elgesio problemų, tuo ilgiau tėvai jiemsleidžia sėdėti prie ekranų? Mūsų tyrimo rezultatairodo, kad ne. Kaip matėme, vaikotemperamento bruožai (emocionalumasir jautrumas) iš dalies gali paskatinti tėvusleisti mažyliui ilgiau žiūrėti animacinius filmukus.Bet elgesio problemų turėjimas, kaivaikui dveji metai, nepaaiškina ilgesnės buvimoprie TV ar kompiuterio trukmės, kaijam treji. Atvirkščiai, yra daugiau pagrindomanyti, kad kaip tik prie ekranų leidžiamaslaikas ateityje gali lemti didesnes elgesio problemas.Mus ypač nustebino, nes labai mažaityrinėta, tai, kad dvejų metų amžiaus vaikųbuvimo prie TV ar kompiuterių trukmėlabiausiai siejasi su vėlesniais vaikų stresoskalės įverčiais (žr. 2 pav.). Dvi ir daugiau valandasprie ekranų per dieną sėdintys dvimetinukaipo metų turi didžiausius streso skalėsįverčius (rodančius, kad mažyliams dėl kažkokiųpriežasčių būdinga nuolatinė įtampa).Jie taip pat turi ir daugiau dėmesio problemų,o tai patvirtina ir kitų šalių tyrimai.Kadangi šį tyrimą (finansuojamą Lietuvosmokslo tarybos, sutarties Nr. MIP-014/2012)tęsiame ir jau pradėjome jame dalyvaujančiųketurmečių vaikų pažintinių gebėjimų, savireguliacijosįgūdžių ir adaptyvaus elgesioįvertinimą (psichologinio testavimo būdu),tikimės gauti labiau pagrįstų ir įdomesnių rezultatų.Pavyzdžiui, galėsime pažiūrėti, ar prieekranų leidžiamo laiko, kai mažyliams buvodveji ir treji metai, trukmė leidžia prognozuotielgesio problemas socialinėje aplinkoje(vaikų darželyje) ir jų intelekto koeficientą,savireguliacijos įgūdžius po dvejų metų.How much time do the toddlersspend in front of TV screens andPC monitors?Discussion about the effects of television(TV) viewing on children’sand adolescents’ developmenthas been open and wide-ranging in bothscientific and applied literature for morethan 50 years. The possible hazards createdby the use a computer (PC) or anyother equipment of modern technologieshave also extensively been discussedduring the last two decades. There is anagreement in discussions on several mainpoints. First of all, the content viewed onTV programs or PC games is very important.Some programs could have a positiveeducational and socializing influence.However, the televised violence isdocumented to cause the children‘s andadolescents‘ aggressive and anti-socialbehavior. Secondly, there is a correlationbetween TV viewing and overweightin children (also pointing out that childrenwho spend more time watching TVtend to eat unhealthy foods). Finally, theamount of time children spend in frontof a TV and PC poses the greatest riskto their mental health. The professionalswho relate their research to mental healthstrongly recommend reducing children’samount of time spent while watchingTV or using PC in many countries. Theyclaim that toddlers should not be exposedto a TV set or a PC monitor at all.Further to it, pre-school and school-agedchildren’s exposure to TV and PC shouldnot exceed two hours limit per day. However,the amount of time when childrenare exposed to TV or PC and the impactof their use on very young children havebeen poorly researched in many countries.The present study (participants are217 toddlers and their mothers, and thisstudy is part of the longitudinal researchon the early development of self-regulation,funded by Research Council ofLithuania, agreement no. MIP-014/2012)has revealed that the average duration ofTV and/or PC exposure of two-year-oldsand three-year-olds is 86 minutes thatmakes up nearly one and a half hour perday. Over 15 per cent of toddlers spendmore than 2 hours in front of the monitorsper day! Notably, the longer durationof TV watching of the two-year-oldswas related to a higher body mass indexwhen they are three-year-olds. The toddlerswho have spent more time watchinganimated films and other programson TV or PC have been rated as havinghigher scores of negative emotionality bytheir mothers. We also have found thattoddlers who watched TV more than2 hours per day had higher scores onstress scale, and had more attention andself-regulation problems in a subsequentyear.Our study is on-going and we are planningto present more sophisticated andprofound analysis of the effects of TVand PC exposure on young children‘s development.Yet even now we can contributesignificantly to the other researcheswhich underline the possible negativeimpact of prolonged exposure both onchildren‘s physical and mental health.SPECTRUM 2013/219


tyrinė jimaiKą civilizuotam pasauliui noriLiana BinkauskienėD. Brandišausko nuotraukosAntropologas doc. Donatas Brandišauskasjau daugiau kaip dešimt metų tyrinėjanegausias Šiaurės tautas. Mokslininkolauko tyrimų sritis – Sibiro tautelės, otiksliau, Užbaikalės medžiotojų ir elniųaugintojų tautelė evenkai oročėnai. Juospažinti mokslininkas stengiasi ne iš knygųar interneto, o gyvai – gyvendamas taigoje kasdienį medžiotojoir elnių augintojo gyvenimą, spaudžiant 50 laipsnių šalčiui, kaidažnai neveikia jokios šiuolaikinės ryšio priemonės ir esi priklausomasnuo gamtos, taigi, kad ir koks būtum protingas ir išsilavinęs,turi susidraugauti su ten gyvenančiomis dvasiomis...Ko ieško antropologai Šiaurėje?i Aberdyno universitete (JungtinėKaralystė) socialinės antropologijos daktarolaipsnį įgijusį Šiaurės tautų tyrinėtoją, Istorijosfakulteto Istorijos teorijos ir istorijoskultūros katedros docentą D. Brandišauskąį antropologiją atvedė vaikystėje kilęs domėjimasisŠiaurės Amerikos indėnų kultūra,jų gyvenimu. Iki dabartinio tyrimų objektomokslininkui teko nueiti ganėtinai ilgą kelią.Vasaromis jam pavykdavo išvykti į Sibirą, jismatė, kaip kultūros, kurių pagrindinis pragyvenimošaltinis yra medžioklė, priklausonuo šių resursų. Tai jam buvo labai įdomu,jis norėjo gilintis, atlikti profesionalius tyrimus.„Man pavyko užmegzti ryšius su MaxoPlancko etnologijos institutu (Vokietija),kuriame yra Sibiro tautų studijų centras, irAberdyno universitetu, kur plėtojamos šiaurėsantropologijos studijos. Mano kandidatūrasusidomėjo pasaulyje garsus Sibiro tyrinėtojasprof. Davidas Andersonas ir pasiūlėdalyvauti Baikalo archeologiniame projekte.Tiriamąjį objektą man teko rinktis iš tautelių,gyvenančių aplink Baikalo ežerą. Kadangimane domina medžioklė ir elnių ganymas,sutarėme, kad tirsiu evenkus oročėnus, kuriekaip tik derina šias dvi praktikas. Ir taipaš ten išvykau“, – prisimena mokslininkas.Tačiau ne taip paprasta buvo ten patekti,reikėjo dalyvauti konkurse – Vakaruose antropologijosdoktorantūros studijos labaipopuliarios, mokslininkų, norinčių dalyvautitokiuose tyrimuose, yra labai daug (konkursedalyvauja iki 30 žmonių į vieną vietą).Dr. D. Brandišauskas laimėjo konkursą.Šiandien pasaulio mokslininkus labaitraukia tyrinėjimai Sibire. „Sibiras visą sovietmetįbuvo tokia terra incognita, nes Vakarųmokslininkai negalėjo ten atvažiuoti, oetnografai buvo užstrigę XIX a. pab. – XX a.pr. lygmenyje. Dažnas etnografas tarnavovalstybės interesams, tyrinėjo šamanizmus,religines praktikas, o valstybės politika buvotokias praktikas naikinti. Todėl susidomėjimastyrimais Šiaurėje išlieka labai didelis. Į tąregioną pradeda kreipti dėmesį ne tik gamtamokslio,bet ir socialinių, humanitariniųmokslų atstovai“, – sako dr. D. Brandišauskas.Kelionė žirgais į rudeninę medžioklę20 SPECTRUM 2013/2


tyrinė jimaiOdos dirbimo įrankiaiTaigos sandėlys „labazas“: puiki konstrukcija, apsauganti nuo plėšrūnųteko patirti daug įvairių išgyvenimų. Tačiaumokslininkas pripažįsta, kad tai yra vienintelisbūdas pažinti tiriamos bendruomenėskultūrą – praleisti ilgesnį laiko tarpą su vietiniaisžmonėmis ir tapti jų gyvenimo dalimi.„Tik taip ilgiau pabuvęs pradedi „skaityti“ irsuprasti taigos informaciją: gyvūnų, paukščiųelgseną, dangaus kūnų judėjimą, augalus.“Pažinęs iš arčiau evenkų oročėnų gyvenimą,mokslininkas žavisi jų sugebėjimu gyventivisiškai nuo gamtos sąlygų priklausantįgyvenimą. Vietiniai taigos žmonės yra sukaupędaug žinių, įgūdžių, sugeba orientuotisaplinkoje ir paimti iš taigos tai, ko reikiajų pragyvenimui. Kartu jį žavi tų žmonių paprastumas,linksmumas, sugebėjimas dalytisviskuo, ką jie turi.Elnių medžioklėje dažnaipadeda ne modernios priemonės,o.... dvasios i Ar spėjaautochtonai prisiderinti prie šiandieniniogyvenimo pokyčių? Ne vienerius metus Sibiroautochtonus tyrinėjantis mokslininkassako, kad taigos žmonės sugeba labai geraiadaptuotis, turi gerą intuiciją ir sėkmingaiprisitaiko prie nuolat kintančio pasaulio. Taiklajokliai, o klajokliui vienas iš svarbiausiųbruožų – prisitaikymas. Kur kas sunkiaujiems sekasi kovoti su valstybės galia, įvairiaissuvaržymais. „Rusijos rinka – tai neeuropietiška rinka, tai ir juodoji rinka, laukiniskapitalizmas, ir labai sunku tokiomissalygomis prisitaikyti. Ypač jei žmogus neturijokių teisių į žemes, jokių lengvatų“, –samprotauja mokslininkas. Bet, anot jo, yralabai daug pavyzdžių, kur sėkmingai plėtojamaelnininkystė, medžioklė, vyksta prekyba.Toks pavyzdys būtų Jamalo nencai: jie turilabai dideles elnių bandas, sugeba sėkmingaiprekiauti ir į savo buitį diegti naujoves – moderniussniego motociklus, racijas, mobiliuosiustelefonus, palydovines antenas. „Visdėlto žmonės augo sovietmečiu internatuose,miestuose, jie net ir kaimuose žino, kas yratelevizorius, bet specifinės jų gyvenimo sąlygosir klajokliškas gyvenimo būdas reikalaujaspecifinių įgūdžių, žinių ir labai specifiniosantykio su vietos kraštovaizdžiu. Tiesiogtai visai kitas pasaulėjautis ir pasaulėvaizdis.Gali naudotis internetu, mobiliuoju, žiūrėtitelevizorių, tačiau vis tiek turėsi surasti taigojeelnią. Ir jo ieškodamas greičiausiai paaukositam tikroms dvasioms“, – apie taigosgyvenimo savitumą pasakoja mokslininkas.Senosios tautos siunčia žiniącivilizuotam pasauliui iKokią žinią civilizuotam pasauliui siunčiasenosios tautos? „Į senąsias tautas nereikiažvelgti kaip į izoliuotas. Šiandien tautos, gyvenančiospagal subsistencinę ekonomiką(ką pagamini, tą suvartoji, nieko neparduodi),praktikuojančios medžioklę, elnių ganymą,žvejybą, jau daug metų yra neatsiejamosOdinės medžiotojo kelnėsnuo globalios ekonomikos. Tačiau tos tautelėsyra negausios, labai jautrios socialiniamsir gamtiniams pokyčiams. Manau, šios tautosrodo, kad iš tikrųjų žmonėms gresia nemažaspavojus, nes pakitus vieniems ar kitiemsveiksniams (pavyzdžiui, klimatui) keičiasižmonių gyvensena ir buvimas Šiaurėje, irvietiniai žmonės labai greitai tai pastebi. Jiegali paliudyti, kaip keičiasi pasaulis. Šių tautųsantykis su aplinka yra specifinis – žmogus,išaugęs toje aplinkoje, turi daug etinių nuostatų,kaip joje gyventi“, – pasakoja docentas.Šiandien mokslininkams, tyrinėjantiemssenąsias tautas, nemažai susirūpinimo keliatautos, gyvenančios nutolusiuose Rusijosregionuose. „Prieš tas tautas valstybė vykdopavojingą politiką. Čia vis dar egzistuoja tai,kas buvo aprašyta prieš 100 metų. Beje, irRusijos mokslininkai žvelgia į tuos žmoneskaip į atsilikusius, kaip į turinčius išnyktiarba tokius, kuriems kažkas turi nutikti. Jievisiškai nemano, kad tiems žmonėms reikia22SPECTRUM 2013/2


jungos struktūriniai fondai pagal Lietuvosmokslo tarybos administruotą podoktorantūrosstažuotę „Sociokultūriniai tyrimai Sibire(Rusija): autochtonų aplinkos suvokimasir adaptacijos posovietinėje erdvėje“).Šiuo metu dr. D. Brandišauskas rašo monografiją„Making Home in the Siberian Taiga:luck, rituals and places among Orochenreindeer herders and hunters“, kurią planuojaišleisti Kanadoje – joje suguls dešimtiesmetų darbo rezultatai.Iš kariškių paveldėta tanketė – vienintelė susisiekimo priemonė taigojeduoti galimybę plėtoti jų pragyvenimo strategijasir kartu jų identiteto kultūrą.“Mokslininkai antropologaituri padėti bendruomenėmsi Kalbant su dr. D. Brandišauskune vieną kartą nuskambėjo sąvoka gerastyrimas. Geru tyrimu mokslininkai vadinatokius tyrimus, kurie sutampa su vietos bendruomenėsinteresais. „Tarkim, Kanadoje taivyksta labai tiesmukai. Neretai bendruomenėpati pasako, kokios temos jai yra aktualiosir ką žmogus turi tirti. Kiekvienas mokslininkasgauna leidimą tirti vieną ar kitą bendruomenę,ir jos taryba sprendžia, ar įsileistijį, ar ne. Šiandien mokslininkai Kanadoje,Amerikoje privalo atsiskaityti savo bendruomenei.Be to, jie turi laikytis tam tikrų etikosprincipų. Antropologų asociacijos griežtaikontroliuoja, ar nekenki tiems žmonėms, arnepadarai žalos. Dar daugiau – mokslininkaiantropologai neretai tarnauja autochtonųbendruomenėms kaip tarpininkai, kadpavyktų sėkmingai susišnekėti sprendžiantįvairius klausimus su valdžios atstovais.Antropologai yra ir tam tikros etikos skleidėjai.Pavyzdžiui, mano kolegė prancūzėAmūro krašte yra įsteigusi klajoklių mokyklą.Joje vaikai gali mokytis neatskirti nuo gyvenimotaigoje, jie migruoja kartu su savo tėvais– taip siekiama padėti vaikams, gyvenantiemsvisus metus miestuose, internatuose,išsaugoti savo šaknis, prigimtį, įgūdžius, ryšįSPECTRUM 2013/2su šeima, vietos kraštovaizdžiu. Mokslininkėyra labai gerbiama ir mylima tuose kraštuose.Tokių pavyzdžių, kai antropologai tarsi„suauga“ su tiriamais žmonėmis, yra daugybė,neretai tyrinėtojai yra įsūnijami arbaįdukrinami ir taip gali geriau pažinti tenykštįgyvenimą“, – pasakoja dr. D. Brandišauskas.Į Lietuvą sugrąžino Lietuvosmokslo tarybos paramai Dr. D. Brandišausko moksliniai intresai– Užbaikalė, Buriatijos Respublika,Rytų Sibiras, Šiaurės Amerika, Šiaurės antropologija,lyginamoji antropologija, aplinkosantropologija, simbolinė antropologija,etnoarcheologija, kokybiniai lauko tyrimometodai, evenkai oročėnai, medžiotojai irelnių augintojai, žmonių ir gyvūnų santykiai,posovietiniai ritualai, kraštovaizdžio suvokimas,tradicinės gydymo praktikos.Mokslininkui teko tyrinėti Šiaurės ir Užbaikalėsburiatus, Oginskio krašto buriatus,Šiaurės Amerikoje jis pažintiniais tikslaisapie mėnesį gyveno JAV Aliaskos bendruomenėjetarp inuitų, vėliau Kanadoje tarp atapaskų.dr. D. Brandišauską domina daugelis etniniųgrupių. Netrukus jis planuoja vykti į PietųSibirą pas jakutus ir odenus.Mokslininkas, vykdantis tarptautiniustyrimus, dėkoja Lietuvos mokslo tarybai,kurios parama jį sugrąžino į Lietuvą (2010–2011 m. jo tyrinėjimus rėmė Europos Są-Antropologų laukia neartidirvonai ir Lietuvoje, ir užsienyjei Kuo dr. D. Brandišausko tyrinėjimaiyra svarbūs Lietuvos antropologijai?„Tokio dalyko kaip Lietuvos antropologijanėra iš principo, – konstatuoja mokslininkas. –Nors ir čia yra daugybė temų, kurių niekasnetyrinėja – tai identiteto, prigimtinės kultūrospaieškos, staigiai kintantis kaimiškas gyvenimasir kt. Labai svarbu tyrimo metodas.Kokybiniai lauko tyrimai pas mus dar taikomilabai siaurai, nors Vakaruose juos plačiaitaiko ne tik antropologai, bet ir sociologai,politologai. Yra daugybė naujų teorijų, kuriasatneša antropologija, nes šis mokslas nėrasiaurai angažuotas, mokslininkai, siekdamigero rezultato, pasinaudoja daugybe mokslokrypčių ir bando jas vienaip ar kitaip susieti.Savitos teorinės prieigos, duomenys, kuriuosantropologai yra surinkę tyrinėdami lokaliasbendruomenes, yra labai reikšmingi. Be galosvarbus antropologų žvilgsnis į kitas tautas,kultūras, jų patirtį.“ Dr. D. Brandišauskasmano, kad čia mokslininkų laukia dar neartidirvonai.Dar viena nepamainoma transporto priemonėtaigoje – elnias23


asmenybėsVU profesorius Vincas Mykolaitis„Aš truputį mistikas ir juntu šiame universitete gyvenančias didžiųjų žmonių dvasias...“Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967)Agnė GrinevičiūtėŠiemet minime lietuvių literatūros klasiko, mokslininko, poeto,prozininko, dramaturgo, Vilniaus universiteto profesoriausVinco Mykolaičio-Putino 120-ąsias gimimo metines.1940 m. jis iš Kauno persikėlė gyventi ir dirbti į Vilnių. Čiaišrinktas VU Filologijos fakulteto dekanu, taip pat į Bičiuliųdraugijos valdybą. 1944–1945 m. ir 1947–1949 m. vadovavoVU Lietuvių literatūros katedrai. Skaitė senosios ir XIX a.pabaigos lietuvių literatūros istorijos kursus, užsienio literatūrosviduramžių kursą, speckursus apie Kristijoną Donelaitį,Adomą Mickevičių, Žemaitę, Lazdynų Pelėdą, Maironį,Petrą Cvirką. 1954 m. pasitraukė iš darbo universitete.Žymiausi V. Mykolaičio-Putino studentai:pedagogė, viena Lietuvosšvietimo reformos kūrėjų, buvusiVU dėstytoja Meilė Lukšienė, lietuvių literatūrosistorijos tyrinėtojas, buvęs VUdėstytojas Jurgis Lebedys, lietuvių literatūrostyrinėtojas, kritikas, poetas, vertėjasKostas Korsakas, literatūrologė, kritikė,eseistė, buvusi VU dėstytoja Vanda Zaborskaitė,lietuvių literatūros ir dailės tyrinėtoja,buvusi VU dėstytoja Irena Kostkevičiūtė,poetai, kritikai, vertėjai MamertasIndriliūnas, Bronius Krivickas ir AlfonsasNyka-Niliūnas, poetas Vytautas Mačernis,lituanistas, knygos istorijos tyrinėtojas,bibliografas Vladas Žukas, literatūrologas,literatūros kritikas, buvęs VU dėstytojasVytautas Kubilius. Išvardytos asmenybėsįspraudė ir savo pėdsaką mūsų literatūros,kultūros istorijoje.***V. Dulkės fotokopijaViename interviu poetas, lietuvių literatūrosklasikas Algimantas Baltakis(g. 1930 m.) teigė, kad jo kartai buvusi didžiulėlikimo dovana, jog universitete dėstėtokios asmenybės kaip Juozas Balčikonis,Jurgis Lebedys, Meilė Lukšienė, VandaZaborskaitė ir, žinoma, V. Mykolaitis-Putinas,kuris studentams buvo svarbiausias.Beje, A. Baltakio kursas buvo paskutinis,lankęs žymiojo klasiko paskaitas. „Atėjęį jo paskaitą auditorijoje sunkiai surasdavomesėdimų vietų – klausytis Putinopaskaitų prieidavo klausytojų iš įvairiausiųfakultetų ir aukštųjų mokyklų. Mūsųkurso seniūnė Eugenija Mikšytė (vėliauLašienė) dėl mūsų vietos už būvį turėdavogan rimtai pakariauti, griežtai kreipdavosiį auditoriją: „Klausykite, juk mesesame tiesioginiai studentai – mums iš šiųpaskaitų reikės egzaminus laikyti, todėlmums reikalingos sėdimos vietos, kad galėtumėmkonspektuoti. Prašome užleisti24 SPECTRUM 2013/2


-Putinas buvusių studentų akimisVilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studentaisu rašytoju Vincu Mykolaičiu-Putinu, kalbininku Juozu Balčikoniu ir dėstytoja Meile Lukšiene1952 m. Teresės Mikeliūnaitės rankraščių fondas (www.epaveldas.lt)vietas...“ Nieko nepadarysi – Putinas buvoano meto žvaigždė, jo pasiklausyti norėjokiekvienas – paskaitų metu net ir fotoaparatainuolat blyksėdavo“, – prisimenaA. Baltakis. Anot jo, V. Mykolaičio-Putinopaskaitos nebuvo itin gyvos, emocingosar įspūdingos, mat jis neleisdavo saunė mažiausios improvizacijos. Profesoriusatsinešdavo rimtai paruoštą tekstą ir perpaskaitą jį tiesiog perskaitydavo. Per pertraukassu studentais irgi nebendraudavo– stovėdavo prie lango, įbedęs žvilgsnįtolin ir taip sustingęs visai pertraukai.A. Baltakio įsitikinimu, profesorius taipelgdavosi dėl to, kad sovietinis saugumasjį akylai stebėjo – bet koks neapgalvotas,nuo lūpų nuslydęs žodis galėjo būti lemtingas.Poetas, vertėjas Eugenijus Matuzevičius(1917–1994) yra sakęs, kad apie1940 m. V. Mykolaičio-Putino santykiuosesu studentais atsirado daugiau nuoširdumo,jis pasidarė atidesnis, per pertraukassu studentais pasikalbėdavo.Literatūrologas, kritikas, akademikas JonasLankutis (1925–1995), į Vilniaus universitetąatvykęs studijuoti 1948 m., labainekantravo pamatyti ir išgirsti V. Mykolaitį-Putiną.To paties troško ir kiti iš įvairiųLietuvos kampelių suvažiavę kolegos.J. Lankučiui profesoriaus skaitytos paskaitossusižavėjimo nesukėlė, buvo sausokos,be emocinių atsivėrimų ir retorinio blizgesio.„Kartais atrodė, kad ir pačiam lektoriuitai ne itin malonus darbas, sunkipareiga. Tačiau buvo stipri vidinė trauka.Tarp auditorijos ir Profesoriaus mezgėsinematomas ryšys“, – yra rašęs akademikas.„V. Mykolaitis paskaitininkas... Įeina,nežymiai linkteri auditorijai, ramiaižengia pro suolus, ant palangės pasidedaportfelį, išsiima cituosimas knygas, sėdaį katedrą. Valosi akinius, žvalgydamasispo mūsų veidus. Atsiverčia konspektiniųužrašų sąsiuvinį ir ima pusiau kalbėti, pusiauskaityti ar cituoti. Sklinda apygarsis,aiškus, bet gana monotoniškas balsas“, –rašytojas, filosofas, lietuvių literatūrostyrinėtojas Leonas Gineitis (1920–2004)išsamiai piešia lietuvių literatūros klasikopaskaitos vaizdą. Jį papildo literatūrologoV. Kubiliaus (1926–2004) prisiminimai:„Jau vėliau domėjausi, ar tas paskaitasprofesorius turėjo pasirašęs. Buvo tik planelisir nedidelis konspektas. Bet profesoriuskalbėdavo taip planingai ir rišliai, kadatrodydavo, jog laiko pasidėjęs tekstą antkatedros staliuko.“L. Gineitis atkreipė dėmesį ir į paskaitųdviprasmiškumą: „Kai kada profesoriuinesiseka: painiojasi, rausta. (Kartą pradėjo,mostelėjo ranka, pakilo ir, susirinkęsdaiktus, išėjo.) Kitais atvejais, ypač, kaipaskaitų temos įdomesnės ir turiningesnės,jis pamažu įsitraukia: veidas, akysgiedrėja, veidas darosi moduliuotas, iškalbanatūrali ir sklandi. Tokios paskaitosman iki šiol tebėra gyvos sąmonėje.“Vincui Mykolaičiui-Putinui 1935 m. išduotasužsienio pasasV. Dulkės fotokopijaSPECTRUM 2013/2 25


asmenybėsKalbininkas, baltistas Zigmas Zinkevičius(g. 1925 m.), su profesoriumiV. Mykolaičiu-Putinu pirmą kartą susitikęs1945 m. rugsėjį, kai pradėjo studijuotilituanistiką Vilniaus universitete, yra sakęs,kad V. Mykolaitis-Putinas dėstė labaiįdomiai, tad studentų buvo ypač mėgstamas.Kalbininkas VU profesorių vadinodidelės erudicijos, aukštos kultūros asmenybe,pažymėdamas, kad nuoširdus jisbuvo ir su studentais, užjausdavo jų vargus,nesėkmes bei rūpesčius.V. Kubilius, pradėjęs lankyti V. Mykolaičio-Putinospeckursus, pajuto, „kaip galingaiir kaip jaukiai šviečia jo intelektas,ne atstumdamas, o pritraukdamas, svetimasagresyviam savęs teigimui, išoriniammokytumui, o giliai subrandinęs savyjeesminį žinojimą“.***Kitas V. Mykolaičio-Putino studentas,poetas Kazys Bradūnas (1917–2009)yra rašęs apie 1940–1943 m. literatūriniųpenktadienio popiečių Vilniaus universitetepradžią: „Bolševikams universiteteuždarius visas ankstesnes studentų korporacijasbei draugijas, Humanitariniofakulteto studentams šalia paskaitų tiesiognebeliko, kur viešai susirinkti, pasidalintiVinco Mykolaičio-Putino memorialinio butomuziejaussvetainėV. Dulkės nuotr.mintimis, padiskutuoti aktualius referatus,paskaityti savo kūrybos. Tada tarpkelių studentų kilo mintis surengti vienopenktadienio vakarą didžiausioje Humanitariniofakulteto auditorijoje literatūrinępopietę, paskaitant joje savo kūrybos: beletristikosir poezijos. Nutarta tuo reikalupasikalbėti su prof. Vincu Mykolaičiu-Putinu.Profesorius į visa tai pažiūrėjo labaipalankiai, žadėjo kur reikia sutvarkyti formaliustokios popietės leidimus ir pats įją ateiti. Pirmoji tokia literatūrinė popietėįvyko, kiek pamenu, 1940 metų pabaigoje,prieš Kalėdas. Popietė turėjo didelį pasisekimą,pats Putinas joje dalyvavo ir savosvariu žodžiu įvertino ir aptarė studentųskaitytą kūrybą.“M. Lukšienė (1913–2009) yra prisipažinusi,kad iš pradžių V. Mykolaitis-Putinasją, kaip ir daugelį kitų, varžė, tad bijojožodį tarti, tačiau, anot pedagogės, po kuriolaiko padėtis pasikeitė: „Jau vėliau, kaiatsidūriau Vilniuje vienoje katedroje suPutinu, būtent tas poreikis glaustis, tikėtikitu žmogumi mus sujungė giliais neišdildomaissaitais. Mes, jauni Jo mokiniai,glaudėmės, mokėmės drauge išgyventi visuomenės,mūsų pačių skausmus, jaustenujausdami ir iš dalies matydami VincoMykolaičio-Putino – žmogaus ir poetotragiškumą, jo kelio viršūnes ir bedugniųpakriaušes.“Tai, kad profesorius, nors ir būdamaskuklus, juto savo vertę, įrodo vienas V. Zaborskaitės(1922–2010) prisimintas epizodas.Pasirodo, Maskvoje buvo peržiūrėtiVU dėstytojų moksliniai vardai. Beveikvisų, įgytų Vakarų Europos universitetuose,nepatvirtino, įskaitant ir V. Mykolaičio-Putino.Nuėjęs atsiimti atlyginimo irgavęs vyr. dėstytojo atlyginimą (60 rubliųuž pusę mėnesio), profesorius plykstelėjoir, nepaėmęs pinigų, tepasakė: „Aš sutinku,kad esu vyriausias dėstytojas, bet vyresnysis– tai jau ne!“ Netrukus valdžios aruniversiteto rūpesčiu profesoriaus vardasV. Mykolaičiui-Putinui sugrąžintas.J. Lankučio nuomone, bet koks kontaktassu mūsų literatūros klasiku formavoaukštesnius vertybių kriterijus, platesniusmąstymo orientyrus, skatino ugdyti savyjegilesnę humanitarinių studijų sampratą,žadino vienokį ar kitokį pasipriešinimąkasdienei ideologinei to meto aukštosiosmokyklos rutinai. „Taigi gavę universitetobaigimo diplomus, galėjome didžiuotis,kad buvome daugiau ar mažiau apšviestiir Putino šviesa“, – prisiminimuose rašėVanda Zaborskaitė, Irena Kostkevičiūtė ir VytautasKubilius prie buvusio dėstytojo kapoVilniaus Rasų kapinėse 1979 m.VUB Rankraščių skyriaus nuotr.VU bibliotekos durys, kuriose įamžintas irVincas Mykolaitis-Putinas V. Dulkės nuotr.26SPECTRUM 2013/2


jis, pabrėždamas, kad V. Mykolaičio-Putinovaidmuo pokariniame universitete nebuvovien simbolinis ar romantinis. Matprofesorius „blaiviai suvokė anuometinękultūros, mokslo ir švietimo padėtį beiuždavinius, buvo prisiėmęs atsakingas vadovavimopareigas, rūpinosi lituanistiniųkadrų ugdymu, tyrinėjimų organizavimu“.Rašytojas Henrikas Algis Čigriejus(g. 1933 m.) apgailestauja, kad neteko išarčiau susipažinti su garsiuoju mūsų literatūrosklasiku. Mat jis seminarus vesdavokitai grupei, tad jai pašnekovas šiek tiekpavydėjo. „Bet matydavome profesoriųuniversitete. Jis buvo malonus, kultūringas,visų gerbiamas – tikras ano meto šviesulys“,– sako H. A. Čigriejus ir priduria,kad V. Mykolaičio-Putino studentų kartapo truputį traukiasi.„Vincas Mykolaitis-Putinas mums buvokaip Dievas. Pamenu, turėjome laikyti įskaitąiš Lazdynų Pelėdos. Ištraukiau bilietąir viską pamiršau. Žiūriu profesoriui įakis ir sakau, kad nieko nebežinau. Tačiaujis iš manęs po truputį išpešė reikiamą informaciją“,– guviu balsu pasakoja poetė,prozininkė, buvusi Maironio lietuvių literatūrosmuziejaus direktorė Marija Macijauskienė(g. 1930 m.). Ji pamena, kad jųkursas su profesoriumi nusifotografavo neM. K. Sarbievijaus kiemelyje kaip įprasta,o ėjo į fotoateljė, nes taip iškilmingiau. Rašytojaatskleidė ir dvi simboliškas detales:prie V. Mykolaičio-Putino namų augo putinokrūmas, kuris iškart po profesoriausmirties nulinko, o lydint karstą į kapines,kaip tik leidosi saulė – esą mūsų literatūrosklasikas labai mėgęs saulėlydžius...mirties, įrengtas memorialinis muziejus,paliekant kuo daugiau autentikos;ant namo, kuriame gyveno, atidengtaatminimo lenta; išlietas bronzinis atvaizdasant VU bibliotekos paminkliniųdurų greta kitų Lietuvos kultūros istorijosveikėjų ir literatų; pastatytas paminklasprie Marijampolės Petro Kriaučiūnoviešosios bibliotekos; 1979 m. serijoje„Vilniaus universitetui 400 metų“ išleistasjam skirtas meninis vokas, o 1993 m.serijoje „Žymūs žmonės“ – pašto ženklas(dail. Aušrelė Ratkevičienė); 1970 m. pastatytasmokomasis dokumentinis filmas„Vincas Mykolaitis-Putinas“ (rež. RimantasŠilinis), o 1999 m. – vaizdo filmas„Einu“ (rež. Marijus Ivaškevičius); 1992 m.įsteigta V. Mykolaičio-Putino draugija,jo vardo kultūros paramos fondas (vad.Krescencijus Stoškus).Profesoriaus disertacijos, apgintos 1922 m.Friburge (Šveicarija), antraštinis lapasV. Dulkės fotokopija***Prisiminimus tiktų apibendrinti šiaisbuvusio VU rektoriaus Juozo Bulavo(1956–1958) žodžiais: „Tai buvo ypatingaijautrios sielos ir didelio takto žmogus. [...]Staigi žinia apie jo mirtį suteikė didžiulįsmūgį. Supratom, kad lietuvių tauta netekoiškilios asmenybės. Atsivėrė tuštuma,kurios ilgai niekas neužpildys. Jo poezijanepaprastai prasminga, kupina humanizmoir gyvenimo išminties. [...] Mūsų tautaiPutinas buvo ne vien tik kultūrinės, betir politinės reikšmės asmenybė.“Profesoriaus atminimas įamžintas įvairiapusiškai:jo vardu pavadintos gatvėsVilniuje, Kaune, Prienuose, Mažeikiuose;bute Vilniuje, kuriame gyveno ikiVincas Mykolaitis-Putinas prie savo darbo stalo 1957 m.RIA Novosti nuotr.SPECTRUM 2013/2 27


sveikataAtskleidžiamoslietuvių tautos gyvensenos,sveikatos ir genų sąsajosNeringa Burokienė,prof. Vaidutis Kučinskas,prof. Zita Aušrelė Kučinskienė,prof. Vytautas Kasiulevičius,Medicinos fakultetasVilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai nutarėišsiaiškinti pačias giliausias širdies kraujagyslių ligųpriežastis ir atskleisti lietuvių tautos gyvensenos, sveikatosir genų sąsajas.S. Chmieliausko nuotraukosTyrimui atrinkta ir anketinės apklausosbūdu apklausta 1450 lietuviųkilmės asmenų (45–65 metųamžiaus motina ir tėvas, taip pat vaikas arvaikai), kaupti duomenys apie jų mitybos irgyvensenos ypatumus, šeimos anamnezėskomponentus, tiriamųjų asmenų sveikatosbūklę. Šiuo metu Vilniaus universitetomokslininkų kolektyvui patikėti įrenginiaipadės apdoroti ir rasti skirtumus visamegenome, o pasitelkus informacines technologijasbus galima sukaupti didelius turimosgenetinės informacijos kiekius. Tiriamiejiatrinkti neatsitiktine tvarka – remiantisetnolingvistine tradicija Lietuvą skirstantį šešias dalis: Rytų Aukštaitiją, Pietų Aukštaitiją(Dzūkiją), Vakarų Aukštaitiją (Sūduvą),Šiaurės Žemaitiją, Pietų Žemaitiją irVakarų Žemaitiją. Iš kiekvienoje teritorijojegyvenančių žmonių atrinktos šeimos, kuriųtėvai ir vaikai yra lietuviai ir bent trys kartosgyvena toje vietovėje, paimti jų kraujomėginiai, surinkta genealoginė informacija.Svarbu suvokti, kad kiekvienas žmogus,net ir iš tos pačios populiacijos, turi individualųgenomą. Šį skirtumą lemia tik 0,1proc. DNR sekos, nes likę 99,9 proc. yrabendri visiems tos pačios lyties žmonėms.Todėl galima teigti, kad kuo giminės artimesni,tuo panašesni jų genomai. Svarbūs irgeografiniai atstumai, kurie yra pagrindinispopuliacijos migravimą ir maišymąsi ribojantisveiksnys.Pirmajame šio tyrimo etape atlikta detali1450 įvairiuose regionuose gyvenančių lietuviųkilmės asmenų gyvensenos, mitybos,kraujo parametrų analizė parodė, kad suaugusiųgyventojų mityba vis dar neatitinkasveikos mitybos rekomendacijų. Jie vartojaper mažai grūdų produktų: kelis kartus perdieną juos valgo tik 12,4 proc. apklaustųjų.Ir vyrai, ir moterys vartoja per mažai angliavandenių,daržovių ir vaisių. Tuo tarpuriebalinės kilmės kalorijos gyventojų maistodavinyje sudaro per didelę energetinėsvertės dalį. Lietuvos gyventojai vartoja daugiaunei rekomenduojama sočiųjų riebalųrūgščių. Vartojama per mažai žuvies ir josproduktų: 3–5 kartus per savaitę žuvį ir josproduktus valgo tik 8,3 proc. gyventojų, ovisiškai nevalgančių žuvies yra 10,4 proc.Tad lietuviai per didelę energijos dalį gaunaiš riebalų, ypač iš sočiųjų riebalų rūgščių,per mažą – iš angliavandenių. Per mažai28 SPECTRUM 2013/2


vartojama ir maistinių skaidulų. Mitybojeper mažai kalcio ir jodo, moterys su maistugauna per mažai cinko, geležies, vitamino Dir folio rūgšties. Tačiau tiek vyrai, tiek moterysvartoja per daug druskos – jau pagamintuspatiekalus papildomai sūdo beveik60 proc. gyventojų.Vis dėlto mitybos įpročiai pamažu kinta –tampa palankesni sveikatai. Padaugėjo gyventojų,kurie renkasi produktus atsižvelgdamiį ligų profilaktiką. Labiausiai keitėsimaisto ruošimui naudojamų riebalų rūšis –vietoje taukų, sviesto pradėta daugiau vartotiaugalinių riebalų.Mitybos įpročiai susiformuoja dar vaikystėje,bet gali kisti keičiantis socialineipadėčiai – kuo ji aukštesnė, tuo sveikesnitampa mitybos įpročiai. Aukštesnio išsilavinimožmonės turi daugiau žinių apie sveikąmitybą, daugiau finansinių galimybių įsigytinorimų produktų. Tokie žmonės dažniauvalgo daržoves ir vaisius, jų mitybos įpročiaisveikesni negu tų, kurie nebaigė viduriniomokslo. Žemesnę socialinę padėtį užimantysžmonės vartoja daugiau riebalų neiužimantys aukštesnę padėtį. Išsimokslinęžmonės dažniau renkasi augalinės kilmėsriebalus, liesesnius pieno produktus, dažniauvalgo žuvies.Šio tyrimo rezultatai rodo, kad antsvorioturi 34 proc. respondentų (44,5 proc. vyrųir 26,4 proc. moterų), o nutukę yra 18,5proc. apklaustųjų (16,9 proc. vyrų ir 19,7proc. moterų). Antsvoris nustatomas, kaikūno masės indeksas (KMI) viršija 25, nutukimas– kai KMI viršija 30.Tyrimu taip pat nustatyta, kad sergamumasširdies ir kraujagyslių (ŠKS) ligomisstatistiškai reikšmingai priklauso nuo amžiaus,KMI ir trigliceridų kiekio kraujyje:KMI padidėjimas 1 kg/m2 padidina ŠKSligų galimybę 1,13 karto, kasmet galimybėsirgti ŠKS ligomis padidėja 1,06 karto,o trigliceridų kiekio kraujyje padidėjimas1 mmol/l sirgimo galimybę padidina 1,29karto. Todėl kyla klausimas, kokie dar veiksniai,be gyvensenos, daro tokią reikšmingąneigiamą įtaką mūsų sveikatos rodikliams.Pastarojo dešimtmečio žmogaus genomotyrimai, tapę viena svarbiausių biomedicinostyrimų krypčių, leidžia nustatyti įvairiasligas (polinkį susirgti) lemiančius genetiniuspokyčius, įvertinti specifinių genomosekų variantų reikšmę tiriamų ligų paplitimuikonkrečioje populiacijoje. Genomikosžinios leidžia kurti ir tobulinti naujusdiagnostikos, gydymo ir ligų prevencijosmetodus, pereiti nuo bendrų gydymo schemųprie personalizuoto gydymo. Dalį ligųlemia vieno geno mutacijos, perduodamosiš kartos į kartą (monogeninės ligos), tačiaudauguma ligų vystosi dėl aplinkos ir paveldimųveiksnių sąveikos (daugiaveiksnėsetiologijos ligos). Šių ligų rizikai įvertintireikalinga sudėtingesnė genealogijos, genomoypatumų ir aplinkos veiksnių analizė.Daugiaveiksnės etiologijos ligų atvejušeiminį polinkį susirgti lemia daugelio genetiniųvariantų rinkinys. Nagrinėjant šiųligų paveldėjimą, atliekama segregacijosanalizė šeimoje. Šeiminio polinkio laipsnįapibūdina rizikos koeficientas λR, kurisparodo sergančiojo asmens giminaičio riziką(R) susirgti konkrečia liga, palyginti subendra populiacine (sergamumas šeimoje /sergamumas populiacijoje). λR koeficientoreikšmė kinta priklausomai nuo giminystėslaipsnio.Siekiant nustatyti genetinių veiksnių įtakąpolinkiui susirgti koronarine širdies liga,atliekami plataus masto genomo tyrimai.Todėl šiuo metu pradėtas antras projektoetapas – genų analizė. Šiame etape tikimasinustatyti patikimus genetinius žymenis, kurieleis prognozuoti įvairių širdies ir kraujagysliųligų riziką Lietuvos gyventojams. Otai galbūt sukurs teigiamą proveržį tokiojenepalankioje sveikatos statistikoje.Šiuos tyrimus atlieka grupė Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto mokslininkų,kurie vykdo ES lėšomis finansuojamąLITGEN projektą „Lietuvos populiacijosgenetinė įvairovė ir sandaros kitimai, susijęsu evoliucija ir dažniausiai paplitusiomisligomis“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-013).Siekiama įvertinti ir apibūdinti Lietuvos populiacijąpagal skirtingus genomo žymenis,gyvensenos ir mitybos įpročius ir nustatytišių veiksnių įtaką lėtinių neinfekcinių ligųvystymuisi. Projektui vadovauja profesoriusakademikas Vaidutis Kučinskas, bendradarbiaujamasu 20 Lietuvos miestų šeimosgydytojais. Numatytas tyrimo laikas –2011–2015 m.SPECTRUM 2013/229


atsako ekspertaiJei ištirptų visi pasaulio ledynai...Atsako Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijosir klimatologijos katedros profesoriusEgidijus Rimkus.Pajūrio ir vidurio Lietuvos gyventojaigali būti ramūs. Artimiausiais dešimtmečiaisarba net šimtmečiais jų nekilnojamasisturtas atsidurti Baltijos jūrosdugne neturėtų. Nederėtų džiaugtis ir žemaičiųaukštumos gyventojams – šio regiono atsiskyrimode facto nuo likusios Lietuvos darilgai reikės palūkėti.„National Geographic“ žurnale išspausdintasstraipsnis yra išties aktualus. Net ir nežymūspokyčiai gali smarkiai paveikti daugeliopasaulio regionų pakrančių ekosistemas, ūkį,kelti grėsmę žmonių gerovei. Ardomi krantai,jūra iš lėto pasiglemžia naujus sausumosplotus, audrų metu kyla vis didesnis pavojusurbanizuotoms teritorijoms, druskingo požeminiovandens lygio didėjimas pakrantėszonoje mažina žemės ūkio produktyvumą.Vis dėlto pavojus nėra toks didelis, kaipgali atrodyti skaitytojui. Tai tik hipotetinispaveikslas, greičiau iliustruojantis milžiniškąledynuose sukaupto vandens kiekį nei realiaiJei ištirptų visi pasaulio ledynai, jūros lygis pakiltų 80,5 metro,kardinaliai pakeisdamas planetos žemėlapį. Neatpažįstamaipasikeistų ir Lietuvos vaizdas – šalis taptų pusiasaliu. NemažąLietuvos teritorijos dalį pasiglemžtų Baltijos jūra. Pastarajai atitektųne tik visas pajūrio ruožas, bet ir Tauragė, Jurbarkas, smarkiaiišsiplėtusi Rygos įlanka jūros vandeniu užklotų nemažą dalįšiaurės ir vidurio Lietuvos. Tokį Lietuvos vaizdą galima išvystidėl tirpstančių ledynų pasikeitusio pasaulio modelyje, pateiktamežurnalo „National Geographic Lietuva“ rugsėjo numeryje.Kiek tokie scenarijai yra realūs?galimus pokyčius per artimiausius kelis šimtusmetų. Tačiau jis dėmesį patraukia daug labiaunei iliustracija, kurioje būtų pavaizduotirealiai dėl per artimiausią šimtmetį numatomųjūros lygio pokyčių (jūros lygis neturėtųpakilti daugiau nei 1 metrą) mažai pakitęžemynų kontūrai. Beje, skaitant lietuviškąžurnalo versiją į akis krito neatitikimas. Minėtojeišlankstomoje iliustracijoje „Pasaulisbe ledo“ dviejose vietose nevienodai nurodo-Virtuali valiuta – žaisminga idėja ar realiDoc. Saulius MasteikaKauno humanitarinis fakultetasE. Kurausko nuotr.Virtuali valiuta pirmiausia pradėta naudoti virtualiose kompiuteriniųžaidimų ar alternatyvias pinigų rinkas pripažįstančiosebendruomenėse. World of Warcraft Gold, Linden Dollars, AmazonCoins, Facebook Credits, Avination Dollars – tai tik keletascentralizuotai emituojamų virtualios valiutos (VV) pavyzdžių.Šių VV kiekį apyvartoje, keitimo kursus, atsiskaitymų sąlygas irtęstinumą reguliuoja emitentai, pvz., Amazon.com Inc., LindenResearch Inc. ir t. t. Analogiška sistema taikoma ir su realiaispinigais, tik emitentas – centrinis bankas (CB). Emitento bankrotasar pokyčiai strategijoje lemia ir emituotos valiutos vertėspokyčius.Pastarojo laiko technologinės naujovės,kaip viešojo rakto kriptografija,lygiarangiai tinklai – P2P, mobilūs išmaniejiįrenginiai ir t. t., padėjo pagrindusdecentralizuotos VV atsiradimui. VV kontrolėpatikėta ne konkrečiam emitentui, betviešam matematiniam algoritmui. Keletas30mas aukštis, kuris susidarytų ištirpus visamledui – 65,8 ir 80,5 metro. Angliškoje žurnaloversijoje abiejose vietose pateikiamas toks patskaičius – 216 pėdų, t. y. 65,8 metro. Ko gero,tai vertimo klaida. Būtina paminėti, jog tikslusdydis nėra žinomas, kadangi Antarktidosir Grenlandijos ledo tūris skirtingų mokslininkųyra vertinamas nevienodai. Ypač skiriasididžiausio Rytų Antarktidos ledo skydotūrio vertinimai. Be abejo, šiuolaikinės techtokiųdecentralizuotų VV pavyzdžių: Bitcoin(BTC), Litecoin (LTC), Freicoin (FRC). Plačiaižinoma ir turinti didžiausią rinkos kapitalizaciją– BTC. Ji dažnai prilyginama auksostandartui, nes VV kiekis yra baigtinis. Kaipir išgaunant auksą, norint išleisti papildomąVV vienetą, reikalingas darbas ir laikas. VVgavyba, sukurianti vertę ir apsunkinanti greitąalternatyvių VV kūrimą, atliekama taikanttechnologinius sprendimus, eliminuojant fizinįžmogaus darbą.Ieškant atsakymo, ar VV, tarkim, BTC, yrareali alternatyvios pinigų rinkos užuomazga,reiktų bent trumpai paieškoti priežasčių,SPECTRUM 2013/2


R. Malaiškos nuotr.nologijos leidžia vis aiškiau įžvelgti poledinįsausumos reljefą ir naujesni skaičiavimai, tikėtina,yra tikslesni.2013 m. rugsėjį Tarptautinės klimato kaitoskomisijos (IPCC) išleistoje ataskaitoje nurodoma,kad labai tikėtina, jog 1901–2010 m.jūros lygis vidutiniškai pakilo 17–21 cm, opokyčiai itin paspartėjo per pastaruosius dudešimtmečius ir siekia 2,8–3,6 cm per dešimtmetį.75 proc. šio pokyčio gali būti paaiškintaledynų tirpimu (Grenlandijos ledo skydastirpsta greičiau nei Antarktidos) ir vandenynoterminiu plėtimusi (šylantis vanduo plečiasi).Beje, antrasis veiksnys labai dažnai pamirštamas,tuo tarpu jo poveikis jūros lygiuipastaraisiais dešimtmečiais yra net didesnisnei kontinentinių ledo skydų tirpsmo.Toje pačioje ataskaitoje pateikiamos ir jūroslygio kilimo XXI a. prognozės. Numatoma,kad vandenyno lygio kilimo greitis didėsir amžiaus pabaigoje šis lygis bus 26–82 cmdidesnis. Gan didelė prognozės amplitudėsusijusi ir su žmonijos raidos neapibrėžtumu,ir su prognostinių modelių parametrizacijosskirtumais. Numatoma, kad terminis vandenynoplitimas bus svarbiausias pokyčiuslemiantis veiksnys. Gan sparčiai tirps Grenlandijosledo skydas, tuo tarpu dėl vis dažnesniosnygio Antarktidos kontinentinio ledynomasė gali net išaugti.Baltijos jūra – neatsiejama pasaulinio vandenynodalis, nors jūros lygio svyravimai pasižymitam tikra specifika. Pavyzdžiui, šiaurinėjeBaltijos jūros dalyje jūros lygis krintadėl litosferos izostazinės pusiausvyros atsikūrimopo paskutinio ledynmečio (t. y. į viršųkyla sausumos paviršius, kurio nebespaudžialedynas). Mūsų pakrantei didelę įtaką darovėjų režimo pokyčiai. Čia vidutinis jūros lygiskyla didėjant vakarų vėjų pasikartojimui.Helsinkio komisijos (HELCOM) 2013 m. pateiktojeataskaitoje nurodoma, kad pokyčiaiatskirose Baltijos jūros dalyse XXI a. skirsis,o maksimalus galimas lygio kilimas neturėtųviršyti 1,1 metro. Labiau tikėtina, kad pokyčiaibus mažesni ir vos viršys 50 cm.Globali klimato sistema yra itin dinamiškair toli gražu ne visi procesai iki galo suprastiir tiksliai modeliuojami. Ypač daug klaustukųkyla dėl vadinamųjų grįžtamųjų ryšių.Visada egzistuoja tikimybė, kad šiuo metuvykstančius pokyčius klimato sistemoje itinsustiprins kol kas dar mažai žinomas ir suprantamasveiksnys, o ledynų tirpimo greitiskatastrofiškai padidės. Na bet, tikėkimės, tonebus ir žmonija gebės apsaugoti save nuokylančių grėsmių.alternatyvios pinigų rinkos užuomazga?lemiančių BTC populiarėjimą. Galbūt esminė– tai alternatyvų esamai pinigų sistemaipaieška. Tiek pasaulio CB strategai, tiekekonomistai, tiek mokslininkai pastebi, kadesama sistema, pagrįsta eksponentiniu pinigųkiekio didinimu, nėra tvari. Ekonomikosskatinimas, didinant pinigų kiekį, neišsprendžiarealaus ekonominio augimo, konkurencijos,efektyvaus ir ekologiško žaliavųpaskirstymo ar visuomenės užimtumo problemų.Esama monetarinė sistema lemia galioskoncentravimąsi, laisvos rinkos principųiškraipymą, silpnėjančią demokratiją. Visatai kartu su sudėtingėjančia pasaulio finansųsituacija verčia ieškoti alternatyvų. VV atvejuCB strategus pakeičia technologinis sprendimas– matematinis algoritmas, kai monetarinėvaldžia iš išskirtines teises turinčio emitentoperleidžiama visuomenei. Kita svarbiVV populiarumo priežastis – taupymas, investicinisir spekuliacinis pelnas. Dabartinėsfinansų rinkos, išgyvenančios vis dažnesnesCB intervencijas, mažina galimybes rinkosSPECTRUM 2013/2dalyviams prognozuoti kainų pokyčius. Realiaikainos tiesiogiai priklauso nuo CB veiksmųar pasisakymų, o ne nuo laisvos rinkos,pasiūlos ir paklausos dėsnių ar ekonominiųprincipų. Taigi alternatyvios VV rinkostampa patrauklios finansų rinkų dalyviams,kurie savo žinias gali pritaikyti naujoje, necentralizuotojeerdvėje. Dar vienas aspektas,didinantis VV populiarumą – tai nevaržomagalimybė atsiskaityti už prekes ar paslaugas.Įsigyti už BTC galimų prekių sąrašas ilgėja irapima nuo menkaverčių daiktų ar paslaugųiki prabangos prekių ar nekilnojamojo turto.Vyrauja nuomonė, kad užtektų vos 2–3 proc.dabartinių santaupų, pereinančių į VV rinkas,ir VV pagrįsta ekonomika funkcionuotų.Nebeliktų ir poreikio konvertuoti VV įrealius pinigus.Skaitmeniniame amžiuje elektroniniaipinigai jau seniai yra pakeitę fizinius. Tadgalima teigti, kad technologiniu požiūriu,nors dar ir esama trūkumų, VV yra pajėgitapti alternatyva esamai sistemai. VV turiesmines pinigų savybes: gali būti naudojamakaip atsiskaitymo ir taupymo priemonė;yra portatyvi, patvari, dali, apsaugotanuo klastojimo; galimi elektroniniai atsiskaitymai.Esminis skirtumas nuo realių pinigų– tai VV vertės augimas, skatinantistaupyti ir lemiantis atvirkščią vartojimuipolitiką. Galbūt todėl VV dažnai siejamasu „Ponzi“ schema. Tačiau, skirtingai nei„Ponzi“ schemos atveju, VV neturi savininko,suteikia ekonominių mainų paslaugąir nėra orientuota į palūkanų verslą. Paradoksalu,bet kaip tik realūs pinigai geriauatliepia „Ponzi“ schemos savybes, kai senosskolos grąžinamos naujomis paskolomis.Atsižvelgiant į spartesnę technologiniųnaujovių integraciją visuomenėje, palygintisu socialinių mokslų laimėjimais, galimaapibendrinti, kad technologiniu požiūriuVV – galima alternatyva esamiems pinigams,tačiau reikės dar laiko, kol ši technologijaadaptuosis ekonomikos, teisės, sociologijosar monetarinės politikos srityse.31


etos kalbospaskui Budos pusbrolis, buvęs jo artimiausiaspadėjėjas, vienuolis Ananda sugiedojomokymo (dhamma) principus, kurie ir sudarėSutta piṭakos pagrindą, o thera Kasjapasugiedojo trečiąjį kanono rinkinį – Abhidhammapiṭaką.Istoriniu ir mokymo požiūriu svarbiausiabudistinio kanono dalis yra antroji pintinėSutta Piṭaka, kuriai priskiriama ir į lietuviųkalbą (2007 metais) išversta budizmo „biblija“– Dhammapada. Ši seniausia budistiniokanono pintinė, skirta ir vienuoliams, irpasauliečiams, yra savotiška budizmo kultūros,etikos, estetikos ir istorijos enciklopedija.Sutta piṭakos rinkinį sudaro autentiškąhttp://en.wikipedia.org nuotr.www.skyknowledge.com nuotr.Budos skulptūra Adžantoje, Indija, II a.Sinhalų rašmenyskuria nors istorine Indijos subkontinentokalba ar dialektu. Taigi vieningos nuomonėsnėra: vieni tyrinėtojai (H. Kern, I. P. Minaev)pali vadina grynai literatūrine kalba,kiti (W. Geiger, E. Vindisch, H. Oldenberg,M. Valleser, C. A. F. Rhys-Davids) – sanskritizuotuprakritu, kurio ištakų ieškomaįvairių Indijos regionų (Magadha, Gudžaratas,Pataliputra, Udžainas) dialektuose,dar kiti (O. von Hinüber) apskritai yra linkępali laikyti dirbtine kalba, kaip, pavyzdžiui,esperanto.Nors buvo daug diskutuota, tačiau ikišiol neprieita prie vieningos nuomonės,kokia kalba Buda skelbė savo mokymą. Geraižinoma, kad Buda nevartojo „elitinio“,brahmanų luomo puoselėto sanskrito, pirmenybęteikė vietiniams, regioniniams dialektams,todėl jo pamokslai ir pasisakymaiįvairiomis kalbomis turėjo išlikti ne tik vienuolių,bet ir paprastų pasauliečių atmintyje.Tikėtina, kad, turėdamas puikų, jo socialinępadėtį atitinkantį rūmų išsilavinimą,Buda gerai mokėjo kelias to regiono kalbasir į klausytojus galėjo kreiptis jų tarmėmis.Budistinio kanono raida yra neatsiejamanuo budistų visuotinių susirinkimų istorijos,apie kurią galime spręsti tik iš vėlesniųistorinių šaltinių. Budistų visuotinius susirinkimus,„sinodus“, tiksliau būtų vadintibendru „sudainavimu“ ar tiesiog „sangieda“(saṇgīti, saṇgāyanā), nes jų metu atmintyjesaugomi Budos pamokslai būdavo viešai sugiedami.Neatsitiktinai daugelyje pamokslųdažnai aptinkama teksto legitimavimo formulė„paties sužinota“ (janata; passata), o irpačios sutos pradedamos asmeninio paliudijimoformule, priskiriama Anandai: „taipaš girdėjau“ (evaṃ me suttam).Budistiniai sinodai svarbūs ne tiek kaipistoriniai, kiek kaip kultūros įvykiai, legitimuojantysatitinkamas idėjas ir pačios budistinėsbendruomenės, sanghos, statusą.Esminė visų šių sinodų paskirtis – suderintikanoną, susisteminti jį ir organizuoti optimalųjo perdavimą ateities kartoms, išsaugojimąatskirose bendruomenės grupėse(nikāya).Taigi visos budizmo mokyklos sutaria,kad pirmasis budistų visuotinis susirinkimasįvyko iškart po Budos mirties Radžagahoje(dabartinis Radžgiras). Teigiama,jog susirinkę 500 vyresniųjų vienuolių, vadovaujamiMahakasjapos, paprašė „vyresniojo“(thera) Upalio sugiedoti vienuoliškosdisciplinos normatyvus (Vinaya piṭaka), oIliustruotas pali tekstas khmerų rašmenimis,XIX a.www.harvardartmuseums.org nuotr.34 SPECTRUM 2013/2


http://commons.wikimedia.org nuotr.www.dailymail.co.uk nuotr.Vienuoliai egzamino metu, Bagas, Mianmarasmenimis) užrašė visą Tipitaką. Priežastisgriebtis rašto gana aiški – karai, ligos ir badasgrėsmingai retino vienuolių gretas iriškilo pavojus išvis prarasti žodine perdava„giedotojų“ bhanakų saugomą kanoną.Perėjimas nuo žodinės prie rašytinės tradicijoserų sandūroje buvo itin reikšmingasįvykis. Apie tai galime spręsti kad ir iš to, jogTailando budistai medituoja Dhamakajos šventyklojeBudos mokymą skelbiantys jo pamokslai,dialogai ir ankstesnių Budos gyvenimų legendos,parašyti ir proza, ir posmais.Tradicinės šventraščių hermeneutikos tyrinėtojaM. Levering atkreipia dėmesį į tai,kad tradicinėse kultūrose sakralus giedamasis,recituojamasis tekstas laikomas turįsypatingą galią ir skleidžiąs tiesą nepriklausomainuo to, ar klausytojas ir pats atlikėjassupranta jo turinį. Tai galioja ir kalbantapie pali kanono išsaugojimo mechanizmąankstyvojo budizmo kultūroje. Žmonijosistorija nežino analogiško atvejo, kad grynaižodinės perdavos – iš lūpų į lūpas – būdubūtų išsaugotas šitoks milžiniškas tekstų sąvadas,ir dargi bemaž pustrečio tūkstančiometų! Šiems mastams neprilygsta nei žydųPenkiaknygė, nei musulmonų Koranas, netgitų pačių arijų vedos, irgi išsaugoti žodžiu.Budistų bendruomenėje kanonizuotitekstai buvo patikėti vyresniųjų vienuoliųir jų mokinių grupėms, vadinamiesiems„giedotojams“ (bhānakā), primenantiemsvedas saugančių brahmanų šeimų „šakas“(śākhā), dar ir mūsų laikais pasižyminčiomstiesiog fenomenalia, daugelio kartų genetiškaiišugdyta atmintimi. Ritmiškas sakiniųkomponavimas, pasikartojimai, fragmentųdubliavimas, detalūs išvardijimai ir kryžminėsnuorodos į kitus kanono tekstus – visatai rodo, kad tekstai, pritaikant juos efektyvesniammemorizavimui ir giedojimui,buvo formalizuojami, kaip ir ano meto vedųliteratūra. Ši „mokymo pintinių“ saugotojųsistema egzistavo net iki X m. e. a., o vėliau,pradėjus užrašinėti Tipitaką ir pagausėjusmanuskriptų, laipsniškai sunyko.Kaip byloja senosios Šri Lankos (Ceilono)pali kronikos Dīpavaṁsa ir Mahāvaṁsa,kanoną iš Indijos į Ceiloną III a. pr. m. e.pabaigoje atgabenę paties Ašokos su misijaskleisti budizmą pasiųsti jo sūnus vienuolisThera Mahendra ir duktė vienuolė Sanghamitta.Thera Mahendra susirinkusiosbendruomenės akivaizdoje sugiedojęs visąkanoną, kurį dalimis iš jo ir perėmę bendruomenėsnariai. Ypatingas vaidmuo išsaugantkanoną teko seniausiai ir autoritetingiausiaiCeilono budistų bendruomeneiiš senosios Ceilono sostinės Anuradhapuros,vadinamai Mahavihara (Mahāvihāra),kuri ligi pat šių dienų tebėra išsaugojusisavo ypatingą statusą.O I a. pr. m. e., valdant karaliui VattagamaniuiAbhajui (29–17 m. pr. m. e.), Ceiloneįvyko ypatingos, budistams istorinėsreikšmės įvykis – susirinkę įvairias kanonoir jo komentarų dalis atmintyje saugantysvienuoliai pirmą sykį raštu (sinhalų raštuometu pali kalboje atsiranda du skirtingųvienuolių grupių apibūdinimai: bahusutta –„daug girdėjęs“ ir ganthadhura – „nešąsknygų naštą“. Sparčiai augantys rankraščiųrinkiniai, jų saugojimas ir perrašinėjimasbuvo vienas pagrindinių didžiųjų budizmouniversitetų (Nalanda, Vikramašila, Valabhair kt.) susikūrimo veiksnių.SPECTRUM 2013/2 35


etos kalbosPastaraisiais metais vis daugėja įrodymų,kad theravadų kanoną mėginta užrašinėtijau senaisiais, greičiausiai iš Artimųjų Rytųperimtais brāhmī rašmenimis, kuriais buvoužrašinėjamas ir vedų rinkinys. Pirmiausiabrāhmī rašmenys imti vartoti prekybosir valstybės administravimo reikmėms, irtik po poros amžių jais pradėti užrašinėtišventieji tekstai. Neatsitiktinai būtent su budizmokultūra visame Hindustano subkontinentesiejami ankstyviausi religiniai rankraščiai,istorinė Ašokos epigrafika, seniausigeležies ir akmens meno kūriniai (Adžantosuolos, Sanči stupos).Besivystančios sanskrito gramatikos ir sinhalųkalbos veikiami theravados gramatikaisiekė iš naujo aprašyti ir suklasifikuoti kanoninėskalbos morfologiją ir fonologiją, neretaišiek tiek „pataisydami“ ir patį kanoną. Jukbudistas buvo ne vienas žymus Indijos gramatikas:ir poetas, dramaturgas Ašvaghoša(II a.), ir leksikografas bei poetas Amarasimha(V a.), ir indų lingvistinės filosofijos pradininkasBhartriharis (V a.). Tačiau esminėTipitakos dalis buvo daugmaž vienalytė irper amžius beveik visai nepakito, netgi misionieriųnugabenta į kitus Pietryčių Azijosregionus: Birmą, Tailandą, kur budizmasarcheologiškai paliudytas jau nuo IV–V a.Vėliau theravados budizmas patenka ir įLaosą, Kambodžą bei Vietnamą. Tuo tarpubendros rašto sistemos pali kalba niekadaneturėjo: įvairiuose regionuose vartoti vietiniairašmenys.Bene pirmasis vakarietis šios kalbos,anuomet vadintos balie arba baly, pavadinimąpaminėjo prancūzų karaliaus LiudvikoXIV pasiuntinys Simonas de la Loubère‘as,1687–1688 m. keliavęs po Siamą (Tailan-Vienuolių mokymashttp://108facesofbuddha.blogspot.com nuotr.dą) ir 1693 m. išleidęs savo kelionių užrašus.XIX a. pradžioje theravados kanonąpradėję tyrinėti mokslininkai (B. Clough,E. Burnouf, Ch. Lassen) jau nuolatos vartojokalbos pavadinimą pali. Sparčiai augantakademiniam susidomėjimui, 1875 m.R. C. Childersas parengia pirmąjį išties solidųpali–anglų kalbų žodyną, o ypač ryškųpagreitį pali kanono ir pali budizmo tyrinėjimaiEuropoje įgavo 1881 m. Oksfordeįsikūrus Pali tekstų draugijai (The Pali TextVienuolis maitina tigrą Wat Pha Luang ta Buašventykloje Tailandehttp://artsmonde.com nuotr.P. Normanto nuotr.Society), aktyviai ėmusiai į anglų kalbą verstiir leisti visą theravados kanoną.Nors XIX a. pabaigos – XX a. pradžiosPali tekstų draugijos mokslininkai (T. V.Rhys-Davids, C. Rhys-Davids, V. Geiger,H. Oldenburg, R. C. Childers, H. Warren)buvo įsitikinę, kad theravadinis pali kanonasatstovauja autentiškam Budos laikų budizmui,greitai paaiškėjo, jog tokio reiškiniokaip vienalytė pali tradicija iš tikrųjų nėra. Irnors esminė kanoninių pali tekstų dalis, užrašytaskirtingais sinhalų, monų, birmiečių,khmerų ir kitų kalbų rašmenimis, yra bemažidentiška, kiekviena budistinė šalis turi savokanoninę tradiciją. Pačioje Indijoje budizmoliteratūra iki pat jo išnaikinimo XIV a. buvoperrašoma ir kuriama ne tik sanskritu, bet irbengali, gudžarati, nepali bei kitomis naujosiomisindoarijų kalbomis. O nuo XX a. pradžiosVakaruose pali kanonas perrašomasbei akademiniuose tekstuose pateikiamas irlotyniškais rašmenimis.Naujas budistinio kanono etapas sietinassu 1868–1871 m. Birmos karaliaus MinDong Mino sušauktu penktuoju visuotiniubudistų vienuolių susirinkimu, kuriamevisas pali kanonas buvo vėl sugiedotas ir,kruopščiai sutikrinus, išgraviruotas ant 729marmurinių plokščių aplink Kuthodavo pagodąnetoli Mandalajaus miesto. PasitinkantBudos gimimo 2500-ąsias metines, 1954–1956 m. Rangune (Birmoje) susirinkę Mianmaro,Šri Lankos ir Tailando vienuoliai, sulyginęįvairias versijas, dar kartą suredagavovisą kanoną ir išspaudino jį sinhalų, tajų,birmiečių bei indų devanagari rašmenimis.Taigi, nors ir grindžiamas birmiečių tradicija,šeštojo susirinkimo metu suredaguotasvadinamasis Chaṭṭasangayāna leidimo palikanonas tapo Pietų ir Pietryčių Azijos budistussuvienijusiu rinkiniu. O pali išliekair mūsų dienomis ypač reikšminga, sakraliakalba šiuolaikiniame Pietų ir Pietryčių Azijosbudistų gyvenime, kurią studijuoja visivienuoliai, pasauliečiai budistai ir mokslininkai,norėdami geriau pažinti ne tik autentiškąBudos mokymą, bet ir ankstyvojobudizmo kultūrą.Sabbapāpassa akaraṇaṃ kusalassa upasampadā,Sacittapariyodapanaṃ etaṃ buddhāna sāsanaṃ.„Nedaryti bloga, puoselėti gėrį,Skaidrinti sau protą – štai Budų mokymas.“(Dhammapada XIV.5)Skulptūrinė kompozicija pirmojo Budospamokslo vietoje, Sarnathas, Indija36 SPECTRUM 2013/2


Teisės fakulteto Alumnidraugijos dešimtmetis –smagiai ir iškilmingaialumnaiBirutė KuklytėV. Jadzgevičiaus nuotraukos„Laikas mūsų nepakeičia, tik tobulina“ –tokį devizą pasirinko draugija, rugsėjo 27d. susirinkusi paminėti kartu praleistų 10metų, kuriuos renginio pradžioje priminėnuotraukos ir videoinstaliacija. AndriusBialobžeskis paskaitė Vilniaus universitetoabsolvento, Nobelio premijos laureato ČeslavoMilošo eilių. Smagią šventinę nuotaikąscenoje kūrė Edita Mildažytė, kuri pokalbiųšou maniera svarbiausiems draugijos nariamsir svečiams uždavė po vieną rimtą irvieną linksmą klausimą. Draugijos valdybosnariui Rimantui Simaičiui teko teisintis paklaustamapie studentų mokslinės draugijosglobą – ar tik ne dėl ten veikiančių protingųžavių merginų tiek skiriama dėmesio. Pir-SPECTRUM 2013/2mosios draugijos tarybos pirmininkas VytasMilius ir dabartinės – Virginijus Adutavičiusprisipažino, kad ne nuo pradžių suprato, į kąjuos prof. Vytautas Nekrošius, tuometinisTeisės fakulteto dekanas, įvėlė, bet nė vienasnesigaili ir yra laimingi. Seimo narė RimantėŠalaševičiūtė teisingai pastebėjo, kad scenojepažeidžiamas lygių galimybių įstatymas –joje sėdėjo beveik vieni vyrai! Egidijus Kūris,E. Mildažytės išprovokuotas, kimiai užtraukėNeilo Armstrongo „What a wonderfullworld“, prieš tai prisipažinęs, kad LietuvosRespublikos Konstitucija jam panaši į džiazoimprovizacijas, nors labiau norėtųsi, kadji būtų lyg energingas pankrokas. Finalinėjerenginio dalyje draugijos tarybos pirmininkasV. Adutavičius ir valdybos pirmininkėŽivilė Mikėnaitė smagiomis nominacijomisapdovanojo nusipelniusius draugijos nariusbei bičiulius ir įteikė jiems smėlio laikrodžius.Kad draugijos nariai nepataisomi filantropai,įrodo tas faktas, kad šventinio renginiometu surinktos lėšos buvo skirtos muzikantoVytauto Labučio auklėtiniams jaunimodžiazo grupei – jiems draugija dovanos koncertinęaparatūrą. Energingi jaunuoliai kartusu savo mokytoju džiazo pianistu ArtūruAnusausku, atlikėjomis Evelina Ganusauskaitebei Eva ir Vilniaus kolegijos merginųkolektyvu šventę praturtino muzikinėmisimprovizacijomis.37


paveldasVilniaus universiteto botanikosVytautas Gricius,VU muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjasR. Malaiškos fotokopijosVaistinių augalų daržo planas. XVIII a.VUB Rankraščių skyrius38 SPECTRUM 2013/2


sodai XVIII–XIX amžiujeEdukacinė komisija atvėrė kelią gamtos ir medicinos mokslams Vilniausuniversitete, taip pat ir pirmajam botanikos sodui Vilniuje.Žanas Emanuelis Žiliberas (Jean Emanuel Gilibert, 1741–1814) –prancūzų gamtininkas, Liono medicinos kolegijos anatomijos,chirurgijos ir gamtos istorijos profesorius, Gardino medicinosmokyklos įkūrėjas, nuo 1781 m. – Vilniaus universiteto Gamtoskatedros profesorius, tais pačiais 1781 m. Pilies g. 22 kiemelyje(Collegium Medicum) įkūrė pirmąjį Vilniaus universiteto botanikossodą.Botanikos sodų pirmtakai –vaistinių augalų sodai I Įdomusfaktas Vilniaus universiteto istorijoje yratai, kad botanikos sodų pirmtakų jau būta irjėzuitų laikais: tai vadinamieji vaistinių augalųsodai. Didžiausias iš jų buvo Jėzuitų Lukiškėse(tai rezidencija Vingyje, dabartinio Vilniausuniversiteto botanikos sodo Vingio parke teritorijoje.Ją 1593 m. universitetą įkūrusiems jėzuitamsdovanojo Žemaitijos seniūnas StanislovasRadvila). Jėzuitų Lukiškės tapo Vilniausuniversiteto intelektiniu bei kultūriniu centruir poilsio vieta. Čia yra viešėję Lenkijos karaliai,Lietuvos didieji kunigaikščiai ZigmantasIII Vaza (1566–1632), Vladislovas IV Vaza(1595–1648), vykdavo akademinių laipsniųteikimo ceremonijos. Su Jėzuitų Lukiškėmisglaudžiai siejasi ir farmacijos mokslo pradžiaLietuvoje (nuo 1646 m. minimas vaistažoliųdaržas, iš gydomųjų žolelių pagamintos tinktūrosir antpilai parduodami jėzuitų vaistinėse).Už pajamas, gautas pardavinėjant tabakąir saldžiąją degtinę (likerį) Akademijos vaistinėje,jėzuitai medinio dvarelio vietoje pagalarchitekto J. K. Glaubico projektą pastatė didingustrijų aukštų rūmus su mansardomis. Įšiaurę nuo rūmų stovėjo ūkiniai pastatai, plytėjodaržai ir, be abejo, vaistinių augalų daržas.Vienetinis „Jėzuitų vaistiniųaugalų daržo planas“ saugomasVilniaus universitetobibliotekoje i Vilniaus universitetobibliotekoje saugomas vienetinis, išskirtinėsistorinės vertės „Jėzuitų vaistinių augalų daržoSPECTRUM 2013/2Vilniaus universiteto profesoriaus Žano EmanuelioŽilibero veikalo „Lietuvos flora“ pirma dalis.Gardinas, 1781 m.VUB Retų spaudinių skyriusVingis. Vilniaus universiteto Lukiškių dvaras ir poilsiavietė. 1850 m.Iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“39


paveldasplanas“ (Ogród Apteczny SI). Pirmą kartąliteratūroje šį vaistinių augalų daržo planąaprašė buvęs ilgametis VUB Rankraščiųskyriaus vedėjas Vytautas Bogušis (Mokslasir gyvenimas, 1976, Nr. 11, p. 35), o Vilniausuniversiteto istorikas Liudvikas Piechnikaspatvirtino, kad tai neabejotinai buvo JėzuitųLukiškių dvaro vaistinių augalų daržas(Ludwik Piechnik, Próby odnowy AkademiiWilenskiej..., Rzym, 1987, p. 54). Šį vaistiniųaugalų daržą kuravo specialiai šiam tiksluiAkademijos vaistinės paskirtas prefektas.Daržą sudarė keturiolika nevienodo dydžio,įvairios konfigūracijos numeruotų plotų,padalytų į lysves. Pavyzdžiui, plotą Nr. 10sudarė keturios numeruotos lysvės „A“, „B“,„C“ ir „D“. Vaistažolių plotai buvo apsodintimedžiais, juos skyrė platūs praėjimai. Medžiaibuvo pasodinti ir išdėstyti taisyklingai,tolygiai po visą daržą. Spėjama, kad jieauginti vaistinės tikslams. Vartai (brama)buvo įrengti pietinėje daržo dalyje, priešaisvaistažolėms skirtą kelių aukštų namelį, kurisstovėjo šalia ploto Nr. 1, fasadu atgręžtasį vartų pusę. Ploto Nr. 6 šiauriniame kairiajamekampe – puošni sodo altana. Tai būtadidžiulio vaistinių augalų daržo. Spėjama,kad plotų numeracija buvo skirta auginamųvaistažolių sąrašui, kuris, deja, neišliko.XVIII a. vaistinių augalų daržas buvo ir Akademijosvaistinės kiemelyje, priešais Astronomijosobservatorijos kiemą.Po jėzuitų ordino panaikinimo– Vilniaus universitetoturto iššvaistymas iXVIII a viduryje Vilniaus universiteto vaistiniųskaičius nuo šešių išaugo iki keturiolikos.Iš jų trys buvo dabartinės Lietuvos teritorijoje(dvi Vilniuje – Akademijos ir Jėzuitų noviciatovaistinė ir viena Kražių kolegijoje), ovienuolika – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėsrytinėse žemėse. Jėzuitų vaistininkaigydė žmones neatsižvelgdami į jų tikėjimą irluomą. Universiteto ir jo kolegijų vaistinės irjose dirbę vaistininkai iš dalies kompensavokvalifikuotų gydytojų stoką.Panaikinus jėzuitų ordiną Vilniaus universitetoturtą perėmė Edukacinė komisija,kuri nesugebėjo jo tinkamai apsaugoti. LDKrūmų iždininkas ir karališkųjų ekonomijųadministratorius Antanas Tyzenhauzas(1733–1785) pasisavino universiteto spaustuvęir abi vaistines (Akademijos ir noviciato),o Vilniaus vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis(1726–1794) „nupirko“ universitetonekilnojamojo turto perlą Vilniaus mieste –Jėzuitų Lukiškes. Universteto rektoriui MartynuiPočobutui po atkaklios kovos pavykoStanislovo Bonifaco Jundzilo piešti augalai. XIX a.atgauti tuščią (be įrangos ir atsargų) universitetovaistinę, o Jėzuitų Lukiškės buvoprarastos negrįžtamai. Taip buvo pasirašytasmirties nuosprendis Jėzuitų vaistinių augalųdaržui.Tačiau nesunyko jėzuitų tabako gaminiųfabrikas Lukiškėse. Pirmojo Vilniaus universitetobotanikos sodo įkūrėjo ir Vilniausuniversiteto Gamtos katedros profesoriausŽ. E. Žilibero fundamentalus penkių daliųveikalas „Lietuvos flora“, kad neapsunkintųuniversiteto spaustuvės sandėlių, „kaipVU muziejusnenaudingas ir niekam nereikalingas“ buvoišvežtas į Lukiškes ir suvyniotas į papirosus.Kaip savo atsiminimuose rašė universitetogamtininkas Stanislovas Bonifacas Jundzilas(1761–1847), „nuo visiško sunykimo išsaugojautik nupirkdamas penkis to veikaloegzempliorius sau ir bibliotekoms ir apiepenkis egzempliorius galėjo turėti Žiliberostudentai“ (Józef Bielinski, Uniwersytet Wilenski(1579–1831), t. II, Kraków, 1899–1900,p. 134). Tam įtakos galėjo turėti ir praktiškaspožiūris į gamtos mokslus, nes, kaip40 SPECTRUM 2013/2


pastatais Sereikiškėse (dabar Sereikiškiųparkas), nes Collegium Medicum kiemasbuvo per mažas. Labai išsamiai naujojo botanikossodo įsikūrimą Sereikiškėse žurnale„Sodo spalvos“ aprašė Vilniaus universitetobotanikos sodo mokslo darbuotoja dr. SilvaŽilinskaitė. Autorė rašo, kad, vis nuperkantgreta atlaisvėjusius sklypus, 1808 m. botanikossodo plotas Sereikiškėse išaugo iki 4,4hektaro. Iki 1815 m. botanikos sodas buvovisiškai suformuotas ir aptvertas.Realiai botanikos sodo augalų perkėlimasiš Pilies gatvės į Sereikiškes prasidėjo tik1799 m. Darbams vadovavo naujasis gamtosmokslų profesorius S. B. Jundzilas. Iš Piliesgatvės perkelta ir pasodinta apie 200 augalų,nemaža dalis atgabenta iš aplinkinių miškųir pievų. 1806–1807 m. pagal architektoMykolo Kado projektą pastatytos didžiosiosoranžerijos. Prof. S. B. Jundzilo atkakliu darbubotanikos sodas suklestėjo ir tapo vienužinomiausių ir turtingiausių Rytų Europosbotanikos sodų.Nuo 1825 m. prof. S. B. Jundzilo darbą tęsėjo sūnėnas prof. Juozapas Jundzilas (JózefJundziłł, 1794–1877). Po 1831-ųjų sukilimo1832 m. universitetas buvo uždarytas,o botanikos sodas perduotas Medicinoschirurgijosakademijai. Naujuoju botanikossodo vadovu buvo paskirtas gamtininkasStanislovas Gorskis (Stanisław Batys Górski,1802–1864). Sodas veikė iki 1840 m. 1841 m.jis buvo likviduotas: augalai išgabenti į Kijevoir Tartu universitetus arba parduoti. Introdukuotojiaugalija po kurio laiko sunyko,botanikos sodas virto parku.toliau savo atsiminimuose rašė profesoriusS. B. Jundzilas, „vartydamas Žilibero veikalo„Lietuvos flora“ pirmuosius du tomus rektoriusMartynas Počobutas stebėjosi, kad juosetik sausi augalų aprašymai, nenurodant jųvaistinių savybių: „Tai ko mus šis atvažiavęsužsienietis išmokė?“ (ten pat, p. 135).Vilniaus universiteto botanikossodo kūrimas i PirmasisVilniaus universiteto botanikos sodas,kurį Pilies g. 22 kiemelyje 1881 m. įkūrėprof. Ž. E. Žiliberas, užėmė 300 kvadratiniųmetrų plotą ir turėjo medinių konstrukcijųšiltnamį. Jame augo apie 2000 augalų. Ž. E.Žiliberui 1783 m. netikėtai palikus Vilnių irgrįžus į Lioną, jo pradėtą darbą nuo 1784 m.tęsė žymus gamtininkas ir keliautojas, JamesoCooko antrosios kelionės aplink pasaulįdalyvis, Vilniaus universiteto gamtos mokslųprofesorius Johanas Georgas Forsteris (JohannGeorg Adam Förster, 1754–1794). Jorūpesčiu 1787 m. botanikos sodo reikmėmsbuvo nupirktas žemės sklypas su dviemStanislovo Bonifaco Jundzilo portretas Vilniausimperatoriškojo universiteto botanikos sodoSereikiškėse fone. XIX a.VU muziejusSPECTRUM 2013/241


naujos knygosFILOLOGIJAJonas DumčiusIš rankraščių palikimo:straipsniaiVilnius, „Aidai“, 2013„Ši knyga alsuoja antikos kultūrosdvasia, kurios vienas esminiųbruožų yra paprastumas.Ji nevargins skaitytojo terminųįmantrybėmis ar painiomisminčių raizgalynėmis, todėl bus įdomi irtiems, kurie domisi antikine mitologija arliteratūra, ir tiems, kuriems rūpi mokslodalykai“ (Dalia Dilytė).Rita MiliūnaitėKą manote apie nepriesaginesmoterų pavardes?Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2013Studijoje apžvelgiama, kaip nuoXX a. trečiojo dešimtmečio ikišių dienų buvo svarstomas nepriesaginiųmoterų pavardžiųklausimas, kuo grindžiamasteigiamas ir neigiamas jų vertinimas. Tiriamųjųduomenų pagrindą sudaro 2009 m.interneto portaluose vykusios diskusijos.Knygoje parodoma, kaip per visą nagrinėjamąjįlaikotarpį kito visuomenės kalbinėsąmonė.Viktorija DaujotytėBoružė, ropojanti plentuVilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013Monografijos autorė kviečiaskaitytoją kartu „kastis“ gilyn įMarcelijaus Martinaičio (1936–2013) kūrybos klodus. Knygojeskleidžiasi nuoširdus asmeniškasprofesorės santykis su poetu,artimas žvilgsnis, atsiradęsper ilgus bendravimo, susirašinėjimų, veikimotoje pačioje kultūrinėje terpėje metus.Apmąstydama M. Martinaičio asmeninęvisumą, autorė daugiausia dėmesio skiriapoezijai.Tomas VenclovaPertrūkis tikrovėje.Straipsniai apie literatūrąir kultūrąVilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas,2013Straipsnių rinktinėje publikuojamiper keturiasdešimt su viršummetų literatūros ir kultūrostemomis rašyti ir ilgainiui susikaupęstraipsniai bei esė. Vienuiš šios rinktinės tikslų galėtume įvardytisiekį suteikti skaitytojui, kaip teigia pats autorius,šiek tiek nebanalios informacijos irsupažindinti jį su savotiškesniais požiūriaissvarstomų temų atžvilgiu.ISTORIJAArvydas Pacevičius,Waldemar ChorążyczewskiButlerio kelionės į Italiją irVokietiją 1779–1780 metaisdienoraštisVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2013Tai lietuvių, Prienų seniūnuiMykolui Butleriui vadovaujantkeliavusių iš Karaliaučiaus įVeneciją ir atgal, kelionės aprašymas– unikalus šaltinis,padedantis suprasti XVIII a.antrosios pusės išsilavinusios,mobilios, verslios visuomenės dalies mentalitetąir kasdienybę, taip pat kelionės dienoraščiokaip egodokumentinės raštijos,kuriai būdingas autobiografinio pobūdžiopasakojimas pirmuoju asmeniu sau ir artimiesiems,ypatumus.Jūratė Kiaupienė, Lidia Korczak1413 m. Horodlės aktai / AktyHorodelskie z 1413 roku:dokumentai ir tyrinėjimaiVilnius, Lietuvos istorijos institutas, 2013Skelbiami ir analizuojami trysdokumentai, kuriais buvo patvirtintiLenkijos karaliausVladislovo Jogailos ir Lietuvosdidžiojo kunigaikščio VytautoKęstutaičio 1413 m. Horodlėjepriimti susitarimai. Horodlėsaktai, kuriais buvo iš naujo apibrėžti Lenkijosir Lietuvos santykiai, keitė politinių jėgųišsidėstymą Vidurio Rytų ir Rytų Europoje,davė impulsą formuotis naujoms politinėmsLenkijos ir Lietuvos bajorų bendruomenėmsJogailaičių valdomoje erdvėje.Robertas PetrauskasLemtingi sprendimaiVilnius, „Tyto alba“, 2013Tai antroji serijos „Antrasis pasauliniskaras Europoje“ knyga.Šioje dalyje daug dėmesio skiriamaBritanijos mūšiui, kuris,ko gero, lietuviškai taip išsamiaidar niekada nebuvo aprašytas, taip patkaro kampanijoms Jugoslavijoje, Graikijoje,Šiaurės Afrikoje. Vis dėlto daugiausia dėmesiošioje knygoje atiteko ne mūšiams, osprendimams.FILOSOFIJALudwig WittgensteinKultūra ir vertėKaunas, „Kitos knygos“, 2013Žymiausio XX a. kalbos, logikosir vaizduotės filosofo LudwigoWittgensteino knygojechronologiškai pateikiamos jo1914–1951 m. rašyto dienoraščio pastabosapie filosofijos, religijos, kultūros ir menoprigimtį.Arvydas Šliogeris, Virginijus GustasPokalbiai apie esmesVilnius, „Tyto alba“, 2013Ši knyga – tai dviejų mąstytojų pokalbis.Mokytojas Arvydas Šliogeris,Lietuvos filosofijos klasikas, irjo mokinys, profesoriaus kūrybostyrinėtojas Virginijus Gustasdiskutuoja apie gyvenimą ir filosofiją,kelia klausimus, į kuriuosatsakymų ieško visi šiuolaikiniaimąstytojai.Gintautas MažeikisĮsikitinimai.Sąmoningumo metamorfozėsKaunas, „Kitos knygos“, 2013Knygoje kalbama apie būtiškaisvarbų žmogaus ekscentriškumą,asmens neužbaigtumą, okartu – ir įmestumą į įvairiausiųsimbolinių organizacijų, estetinio,religinio ar politinio schematizmoaplinką. Užtikrinti išesmės neapibrėžtą, nuolatinių manipuliacijųlydimą žmogiškojo išsipildymo vyksmą,vadinasi, gebėti keisti primestus pavidalus,patirti laisvas, kūrybiškas, morfologinesmetamorfozes.PSICHOLOGIJAErich FrommPamiršta kalbaVilnius, „Vaga“, 2013Knygoje autorius, Vokietijos irJAV psichologas bei filosofashumanistas, vienas neofroidizmošakų psichoanalizėje įkūrėjų,siūlo savo paties sapnų interpretavimokoncepcijas, paremtasįvairias atvejais; aprašo įvairiusmitus ir pasakas (taip pat ir mitą apie Edipą);apibrėžia S. Freudo ir K. Jungo požiūrius,kartu analizuodamas jų kontekste irsavąjį.42SPECTRUM 2013/2


Visvaldas LegkauskasVaiko ir paauglio psichologijaVilnius, „Vaga“, 2013Knygoje apžvelgiami naujausipsichologijos tyrimų duomenysaktualiausiomis šiandienostemomis, įskaitant televizijos irkompiuterinių žaidimų poveikįvaikui, vaiko mokymąsi elgtissu pinigais, mokymosi motyvacijosformavimą, paauglystėje vykstančiusmąstymo pokyčius ir gerų santykių su tėvaisišsaugojimo prielaidas.Liudmila Andrikienė, Eugenijus Laurinaitis,Raimundas MilašiūnasPsichoanalitinė psichoterapijaVilnius, „Vaistų žinios“, 2013Knyga skirta psichoterapeutams,psichiatrams, psichologams,gydytojams rezidentams,studentams ir visiems kitiemsbesidomintiems psichoterapija.Joje aprašomi teoriniai ir techniniaipsichoanalitinės psichoterapijosaspektai ir praktinis jos pritaikymas.Tony AttwoodAspergerio sindromasVilnius, „Margi raštai“, 2013Knygoje detaliai nagrinėjamasgerai funkcionuojantis autistinisraidos sutrikimas – Aspergeriosindromas (AS). Aptariami jopožymiai, diagnostikos būdai,sunkumai, kylantys jį turintiemsasmenims įvairiais gyvenimotarpsniais. Pateikiamos terapijos, kuriasgali taikyti ne tik specialistai (pedagogai arpsichologai), bet ir AS turinčių žmonių artimieji.MEDICINAPlaučių vėžio diagnostikosir gydymo gairėsVilnius, „Vaistų žinios“, 2013Ši knyga – tai 34 autorių, savosrities ekspertų, darbo rezultatas.Lietuvos pulmonologųdraugija su kitomis sveikatosinstitucijomis 2012 m. inicijavometodinių rekomendacijų, skirtųplaučių vėžio diagnostikai irgydymui, rengimą. Leidinyje yra pateiktasusisteminta visa šiuolaikinė informacijaapie plaučių vėžio morfologiją, biologiją,diagnostiką ir gydymą.Daiva LenčiauskienėKineziologijos pagrindaiKaunas, „Vitae Litera“, 2013Kineziologija – vienas svarbiausiųstudijų krypties dalykųkineziterapiją studijuojantiemsstudentams. Tai pirmas tokiopobūdžio leidinys Lietuvoje.Knygoje supažindinama su judesių,anatominių krypčių irkūno padėties terminologija, periferiniųsąnarių sandara, funkcija, osteokinematika,artrokinematika, raumenų funkcine anatomija.TEISĖGintautas Valickas, Viktoras Justickis, KristinaVanagaitė, Ksenija VoropajProcedūrinis teisingumasir žmonių pasitikėjimasteisėsaugos pareigūnais beiinstitucijomisVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2013Monografijoje analizuojamipastaruoju metu įvairiose šalyseatlikti procedūrinio teisingumotyrimai, žmonių pasitikėjimasteisėsaugos pareigūnais ir institucijomis.Nagrinėjama, kaipmūsų šalies nuteistieji, nusikaltimo aukos,vairuotojai, studentai ir kiti tiriamieji vertinateisėjų ir policijos pareigūnų elgesį, teisėsaugosinstitucijas ir įstatymus.Jevgenij MachovenkoTeisės istorijaVilnius, Registrų centras, 2013Knygos autorius pateikia platųspektrą žinių, apimančių nuoseniausių teisės paminklų, teisiniopapročio ir antikos teisėsiki viduramžių bei moderniųjųteisinių sistemų, nuosekliaiaptardamas ir Lietuvos teisėsistoriją. Skaitytojų dėmesiuisiūlomas vadovėlis parašytas remiantis turininguLietuvoje ir užsienyje dirbusių teisėsistorikų palikimu.EKONOMIKA IR FINANSAIAušra MaldeikienėMelo ekonomikaVilnius, „Alma littera“, 2013Anot autorės, knyga „skiriamapirmiausia tiems, kuriemsįdomi tokia žmonių mąstymo(ir veikimo) erdvė, vadinamaekonomika. Tiems, kurie norėtų suprasti,kodėl ekonomika taip dažnai apvilia gražiuslūkesčius. Ir galiausiai pasirodo tokia, kaipją kuria, o ne kaip sakosi kurią: jei sako,kad padeda pensininkams ir tai nieko nekainuoja,vieną dieną pamato, jog nebeliko,kas tuos pensininkus išlaiko.“Ilja LaursVerslas naujaiVilnius, „Vaga“, 2013Knygoje vienas žymiausių šiųdienų lietuvių verslininkų irinvestuotojų atvirai dalijasisukaupta patirtimi kuriant didžiausiąpasaulyje atvirą mobiliųjųaplikacijų platformą„GetJar“. Čia gausu patarimų,nuo ko pradėti verslą ir kaip jį sėkmingaiplėtoti. Pirmą kartą skaitytojas galės išvystididžiausią inovacijų centrą – Silicio slėnį– lietuvio, ten įsteigusio pirmąją lietuviškąkompaniją, akimis.Filomena JasevičienėKomercinė bankininkystė:analizė ir vertinimaiVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2013Monografijos tikslas – peržiūrėtibankų raidos tendencijas,banko valdymo ypatumus, kapitalosudėtį ir jo įtaką bankoveiklos stabilumui, išanalizuotiir įvertinti bankų rizikos rūšis,išskiriant svarbiausias, t. y. kredito,likvidumo ir kitas, susistemintipagrindinių rizikų valdymo būdusir principus, išanalizuoti ir įvertinti bankopasirinkimą etikos požiūriu lemiančiusveiksnius.Povilas GylysEconomy, Anti-economy andGlobalization: HolisticApproachVilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2013This book offers fresh, holisticperspectives for exploring thescope of economic science andeconomic policies. The fundamentalsof the theory of antieconomy,the holistic interpretationof globalization and itssustainability, international taxcompetition, the cognitive reasons for thecollapse of the Soviet system, the role of thestate and of supra-national organizationsare only a few of the many topics elucidatedin this volume.SPECTRUM 2013/243


naujos knygosMATEMATIKAMichael WilersKasdieninė mūsų algebraVilnius, „Žara“, 2013Knyga veda algebros ir matematikosraidos takais. Pakeliuisutiksite stebinančių žmonių irminčių iš viso pasaulio, susidursitesu įdomiomis ir sudėtingomisidėjomis, pamatysite, kad netir sunkiausius uždavinius galimanesunkiai įveikti. Iš anglų kalbos vertė ElenaMacevičiūtė.Georges IfrahUniversalioji skaičių istorijaVilnius, „Žara“, 2013Ši knyga – tarsi jaudinančios kelionėsper amžius ir civilizacijasaprašymas. Ji sužavės ir poetą, irnumerologijos gerbėją, skaičių irloginių žaidimų mėgėją, taip patpsichologą ar filosofą, matematiką,fiziką, inžinierių, informatikosspecialistą, bet kurio dalykodėstytoją ar mokytoją. Knyga bus įdomiir skaitytojui, kurį domina įvairių kultūrų ircivilizacijų istorija. Iš prancūzų kalbos vertėInga Sturytė.INFORMATIKABirutė LeonavičienėMicrosoft Windows 8Kaunas, „Smaltija“, 2013Ši knyga skiriama pradedančiajamnaudotojui. Joje skaitytojassužinos, kaip įsijungti į „Windows8“ operacinės sistemosaplinką ir joje dirbti, kaip paleistinaująsias programėles, taikomąsias programas,naudotis jomis ir kompiuterių tinkloištekliais, bendrinti savus, naršyti po internetą,siųsti el. laiškus, organizuoti daugialypėsterpės elementus.Antanas Vidžiūnas, Miglė VidžiūnaitėMicrosoft Excel 2013Kaunas, „Smaltija“, 2013kitame numeryjeskaitykite:Algimantas Litvinas„Libertinizmasal-Gazaliopersiškajamepalikime“Dr. Mikas VengrisLietuviškų lazerių „skrydis“Liana BinkauskienėEmigrantųkalba:lietuvybėbe lietuviųkalbosUAB „Ekspla“ nuotr.sufibooks.info nuotr.E. Kurausko nuotr.Ši knyga nuo kitų panašauspobūdžio knygų skiriasi tuo,kad joje neapsiribojama skaičiuoklėssavybių aprašymu.Išsamiai aptariamas jos taikymas sprendžiantpraktinius kasdienės veiklos uždavinius,rengiant aukštos kokybės dokumentus,tvarkant apskaitos duomenis irataskaitas, analizuojant finansinę veiklą, projektuojantdokumentus su grafikos elementais.E. Kurausko nuotr.Agnė GrinevičiūtėKą veikiaK. Donelaitispo VU skliautais?44 SPECTRUM 2013/2


K R Y Ž I A Ž O D I SAtsakykite į klausimus ir surašykite atsakymus į lentelę. Visas sunumeruotas raides surašę į mažąjąlentelę apačioje perskaitysite V. Hugo mintį – kryžiažodžio atsakymą. Jį siųskite spectrum@cr.vu.lt.Pirmieji trys teisingai išsprendę bus apdovanoti VU suvenyrais.1. „Achemos“ gaminami klijai. 2. Kliūtinisjojimas. 3. Laukinė gėlė, žiemkenčių piktžolė.4. Partijos dalis, nepritarianti bendrai linijai.5. Varpinių šeimos šiltųjų kraštų aukštas, laibassumedėjęs augalas tuščiaviduriu stiebu.6. Tiršta uzbekiška sriuba. 7. Upė Rusijoje,Okos kairysis intakas. 8. Mikroskopinisdrėgnų vietų grybelis. 9. Vėžliųsalos. 10. Megztinis be apykaklės. 11. Plynaukštė.12. Švedijos administracinis teritorinisvienetas. 13. Drėgmėje be orosusigulėjusios ir apanglėjusios pelkiųaugalų liekanos. 14. Žydų ankstyvo pavasariošventė. 15. Vienetinis vektorius.16. Rūgtinių šeimos daugiametis augalas.17. Grybinė infekcija, kedrų ir obuolių „rūdys“.18. Ledrogių sportas. 19. Japonijos budistųšventykla. 20. Kaimas Marijampolėsrajone, kuriame XVIII a. buvo įkurta spiritovarykla. 21 (H). Rūpestingas auginimas,ugdymas, prižiūrėjimas. 21 (V). Asmeniuiar idėjai ištikimas žmogus. 22. Pelkių dujos.23. Rumunijos centas. 24. Sardinių rūšis.25. Girtuoklė. 26. Audeklinis puošnus stogelis,nešiojamas per procesijas. 27. Laisvosformos muzikinis kūrinys liaudies melodijųtemomis. 28. Valytas gabalinis cukrus.29. 37-asis JAV prezidentas. 30. Šachmatųpartijos pradžia. 31. Upė, prie kurios įsikūrusiviena iš ES šalių sostinių. 32. Turkų,turkmėnų, uzbekų, kirgizų, kazachų,azerbaidžaniečių, totorių, baškirų, jakutų irkitomis giminiškomis kalbomis kalbančiųtautų visuma. 33. Valstiečių sukilimas, neramumai.34. Magnetinio srauto vienetas.35. Bosinis vargonų registras. 36. Klėties lubos.37. Atmosferos sluoksnis tarp mezosferosir egzosferos. 38. Dabartinis pasauliošachmatų čempionas. 39. Medienos plukdymotransportinis vienetas. 40. Mongolijosdykuma. 41. Koncertinis fortepijonas.42. Feodalinė tėvonija viduramžių Anglijoje.Kryžiažodžio, išspausdintopraėjusiame numeryje,atsakymai:1. Gitovas. 2. Pasai.3. Vivisekcija. 4. Birmavonė.5. Hidrozė. 6. Miliarija.7. Arba. 8. Balaganas.9. Plaketė. 10. Lęšis.11. Pulkė. 12. Parveniu.13. UDAR. 14. Parpelis.15. Huginas. 16. Kalomelis.17. Pagautė. 18. Pakertalas.19. Gvildas. 20. Treliažas.21. Akmenys. 22. Torontas.23. Narūnėlis. 24. Kenotafas.25. Dodoma. 26. Tralda.27. Šmėklos. 28. Ragutis.29. Kvilingas. 30. Machorka.31. Medresė. 32. Logas.33. Sarekas.Pažymėtuose langeliuose:Kas netekęs galvos metamasuž uodegos?Kryžiažodžio atsakymas:DegtukasKryžiažodį, išspausdintą „Spectrum“ Nr. 1 (18)/2013, teisingai išsprendė Ieva Pipinytė.Sudarė Vida Lapinskaitė

More magazines by this user
Similar magazines