„Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft“ platina ... - Statyk.eu

Laikraštis Lietuvos statybininkams 

Nr. 8 (47) 2010 m. rugpjūtis Kaina 5,80 Lt ISSN 1822-704X 

„Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft“ 

platina Klaipėdos uosto ir šalies vartus 

į pasaulį 

Šešerius metus Lietuvoje 

dirbanti Vokietijos 

kompanija „Josef Mobius 

Bau – Aktiengesellschaft“ 

gali džiaugtis savo veiklos 

rezultatais. Liepos pradžioje 

Klaipėdos valstybiniame jūrų 

uoste ši bendrovė užbaigė 

esminį uosto gerinimo darbą 

– akvatorijos valymą. Tai 

gyvybiškai svarbu uostui, 

nes dabar į jį gali įplaukti 

didesni laivai, auginantys 

uosto krovos rodiklius ir, 

svarbiausia – didinantys jo 

konkurencingumą. 

Klaipėdos valstybinio jūrų 

uosto direkcijos (KVJUD) generalinis 

direktorius Eugenijus 

Gentvilas neslėpė užkrečiamo 

optimizmo, kad pagaliau 

uostas pasiekė rekordinę 13 

metrų laivų grimzlę. Lig šiol 

akvatorijos gylis ribojo uosto 

Metalo konstrukcijų 

projektavimas ir gamyba 

Mes nemanome, kad metalas tik medžiaga. 

Atsižvelgdami į Jūsų verslo ypatumus, 

mes siūlome geriausius metalo naudojimo 

sprendimus ir giliausias šios srities žinias. 

www.ruukki.lt 

Nepamirškite užsiprenumeruoti 

Skaityti p. 10 

Bendrovės nuotr. 

Žemsiurbė „JOSEF MÖBIUS“ Klaipėdos uoste. 2010 m. birželio mėn. 

galimybes plėtoti veiklą ir siekti 

efektyvesnių rezultatų. Uosto vadovas 

pastebėjo, kad pusantrų 

metų dugno valymo darbai buvo 

sustoję, tačiau nuo praėjusių metų 

lapkričio jie pajudėjo iš mirties 

taško. Akvatorijoje visu tempu darbavosi 

kompanijos „Josef Mobius 

Bau – Aktiengesellschaft“ pajėgos, 

daugiau nei per pusmetį išvaliusios 

tiek sąnašų, kiek jų anksčiau buvo 

iškuopiama per dvejus metus. 

„Uosto akvatoriją esame valę 

ir ankstesniais metais, tačiau 

pastarasis darbų etapas buvo ypač 

karštas. 

Lietuvos statybininkų 

asociacija 

Šiame numeryje: 

p. 2 

Interviu su LSA prezidentu 

A. Šeštakausku Statybininkų 

dienos išvakarėse 

p. 4 

NUOMONĖ 

Ar didinate darbuotojų skaičių? 

p. 5 

Statybos taisyklės – jau ir 

elektroninėje erdvėje 

p. 19 

PrIedAS 

p. 28 

Skenavimas lazeriu gali talkinti 

ir statybininkams 

p. 29 

Gyvenamojoje statyboje 

urbanistikos nerasta

2 NUMERIO TEMA 

Nr. 8 (47) 2010 m. rugpjūtis 

Statybininkų diena minima kasmet, 

bet šiemet tai yra oficiali atmintina diena 

Praėjusių metų rugsėjį LR Seimas Atmintinų dienų 

sąrašą papildė Statybininkų diena. Ji švenčiama 

antrąjį rugsėjo šeštadienį. Artėjančios šventės 

išvakarėse kalbiname Lietuvos statybininkų 

asociacijos prezidentą Adakrą ŠEŠTAKAUSKĄ. 

Kodėl statybininkų bendruomenei 

buvo svarbu, kad ši 

diena būtų įtraukta į Atmintinų 

dieną sąrašą, juk ji vis tiek buvo 

švenčiama? 

Šiemet jau vienuoliktąjį kartą 

pažymėsime Lietuvos statybininkų 

profesinę šventę – Statybininkų 

dieną. Pirmąjį kartą ją pažymėsime 

kaip Atmintiną dieną, kurią Lietuvos 

Respublikos Seimas įteisino praėjusių 

metų rugsėjo 24 d. Toks įteisinimas 

buvo svarbus, nes, Statybininkų 

dieną paskelbus atmintina diena, tuo 

pačiu pabrėžiama, kad statybininkai 

valstybėje ne mažiau vertinami, kaip 

ir kitų 49 profesijų atstovai. 

Nežiūrint, kad statybininko profesija 

yra laikoma viena iš seniausių, 

mes savo profesijos jubiliejus, kaip 

ir daugelis kitų, tapatiname su Nepriklausomos 

Lietuvos pirmaisiais 

gyvavimo metais įkurtomis institucijomis. 

Mūsų atveju – tai būtų 1921 m., 

kai prie tuometinės Vidaus reikalų 

ministerijos buvo įsteigtas Lietuvos 

atstatymo komisariatas, vėliau 

pertvarkytas į Statybos ir sauskelių 

inspekciją, kuri įėjo į Susisiekimo ministerijos 

sudėtį. Tokia struktūra išliko 

iki 1940 m. 

Šiemet statybininko dieną 

Lietuvos statybininkų asociacija 

minės Klaipėdoje. Kuo uostamiestis 

svarbus statybininkams? 

Kai tik Klaipėda ir jos kraštas 

1923 m. tapo Didžiosios Lietuvos 

dalimi, į uostamiestį, kaip buvo 

rašoma, „pastebėjęs netvirtą Respublikos 

kertę“, nusiskubino diplomatas, 

buvęs susisiekimo ministras, 

inžinierius Tomas Norus – 

Naruševičius, paskirtas Vyriausybės 

atstovu ir pirmuoju įsteigto uosto 

direkcijos vadovu. Uostas Lietuvai 

pirmą kartą jos istorijoje, tapo vartais 

į pasaulį, o statybininkams – pagrindiniu 

užsakovu ir darbdaviu. 

Panaši situacija ir dabar. 

Įdomi ir turbūt pamokanti detalė 

iš anų laikų. Uosto direkcija 1925 m., 

Vyriausybei pritarus, ryžosi pastatyti 

„Gelžbetoninį, dviejų aukštų ir su 

moderniškais įtaisymais sandėlį 

prekėms“. Toks buvo objekto pavadinimas. 

Reikėjo skelbti viešą tarptautinį 

konkursą. Jame susigrūmė dvi 

užsienio kapitalo kompanijos ir 

tuomet neseniai įsteigta žinomo 

gelžbetonio konstrukcijų specialisto 

inžinieriaus Prano Markūno 

firma. Tarp didžiausio ir mažiausio 

ADATINIAI FILTRAI, 

DRENAŽINIAI IR PURVO 

SIURBLIAI Pardavimas ir nuoma 

UAB „ITT Flygt Lituanica“, Kareivių g. 6-317 Vilnius 

tel. (8 5) 276 0944, faks. 276 0964, mob. 8 682 58 181 

pasiūlymo skirtumas buvo 25 tūkst. 

litų arba 3 proc. Deja, lietuviškos firmos 

pasiūlymas buvo didžiausias. 

Nulėmė norvego Ingvaro Kielstrupo, 

atstovavusio Uosto direkcijoje 

Tautų Sąjungai, nuomonė. Pasak jo, 

pirmenybę reikia atiduoti lietuviškai 

firmai. 

Tai sakau tik pamąstymui. 

Su kokiais žinomais ir statybai 

nusipelniusiais žmonėmis 

susijęs Klaipėdos kraštas? 

Klaipėdoje ryškius pėdsakus 

paliko ir inžinierius Esnestas Galvanauskas, 

penkių prieškario Lietuvos 

Vyriausybių Ministras Pirmininkas, 

ministras. Per dvylika, anot 

jo, „paukščiu pralėkusių metų“ jis 

įsteigė aukštąją mokyklą – Prekybos 

institutą, Medžio sindikatą ir 

lietuvišką „Statybos bendrovę“. Ši 

įsigijusi žemę 1936 m. pradėjo statyti 

lietuviškąją miesto dalį. Jam, kaip ir 

dabar Eugenijui Gentvilui, teko vadovauti 

Uosto direkcijai bei glaudžiai 

bendradarbiauti su statybininkais. 

Jau mūsų atminties laikais tarp 

uostamiesčio gyventojų, statytojų 

ir statybininkų didžiulį autoritetą 

ir pagarbą pelnė buvę miesto vadovai 

– Alfonsas Žalys, Valentinas 

Greičiūnas, čia išaugo daug puikių 

statybos specialistų ir vadovų: Bronislovas 

Šešplaukis, Anicetas Misevičius, 

Algimantas Abramavičius, Vincentas 

Kinderis, Justinas Svitojus, Povilas 

Ražanskas, Jonas Stanslovaitis, ir 

daugelis kitų. 

Kaip ir gražus būrys dabartinių 

vadovų ir specialistų, dirbančių statybos 

ir pramonės įmonėse. 

Na, žinoma, ir Rimantas 

www.flygt.lt 

Sveikiname Statybininkų dienos proga! 

Taraškevičius, jo žodžiais, vadovaujantis 

„sėkmės miestui“. 

Klaipėda pirmauja pagal investicijas 

ir statybų apimtis. 

Kokios mintys lanko švenčių 

išvakarėse – juk vadovaujate Lietuvos 

statybininkų asociacijai? 

Ūkio krizė, užgriuvusi visa jėga, 

skaudžiausiai smogė statybų sektoriui, 

per dvejus metus gerokai apnaikindama 

statybų potencialą. Išnyko 

apie 30 proc. statybų bendrovių, 

milžiniškas žmonių skaičius neteko 

darbo. 

Be abejo, statyba priklauso 

nuo šalies ekonomikos, nuo 

investicinės bei mokestinės politikos. 

Statybininkų pastangų, atkaklaus 

darbo ir apgalvotų sprendimų dėka 

galime manyti, kad sunkiausias etapas 

– jau praeitis, kad įmonės, kurios 

veikia, išgyvens, kursis ir naujų. 

Net ir sunkmečio sąlygomis 

daugelis įmonių, jų vadovai, specialistai 

ir darbininkai dirba gerai ir, neabejotinai, 

sunkiau, negu kada nors 

anksčiau. 

Artėjant šventei, nuoširdžiai 

sveikinu Statybininkų dienos proga 

ir dėkoju už triūsą visiems statybos 

sektoriaus darbuotojams, kurie stato, 

projektuoja, gamina medžiagas ir 

konstrukcijas, kurie sertifikuoja ir 

inspektuoja. Dėkoju tiems, kurie 

moko ir rengia specialistus, kurie 

sprendžia šakos problemas Seime, 

Vyriausybėje, žinybose, įmonėse ir 

savivaldybėse. 

Visus sveikinu su Statybininkų 

diena. 

Kalbino Genė DRUNGILIENĖ 



3

4 Nr. 8 (47) 2010 m. rugpjūtis 

NUOMONĖ Nr. 8 (47) 2010 m. rugpjūtis 

AKTUALIJOS 5 

Ar didinate darbuotojų skaičių? 

Juozas VALUŽIS, 

UAB „Vėtrūna“ generalinis 

direktorius 

Kvalifikuotų darbuotojų poreikis 

visada buvo ir jis išliks. Nuo 

šių metų pavasario mūsų įmonė 

ėmė didinti darbuotojų skaičių. 

Daugiausia „Vėtrūnai“ trūko 

Algirdas STASIUKYNAS, 

UAB „Skirnuva“ generalinis 

direktorius 

Užklupus ekonominei krizei, 

stengėmės išlaikyti stabilumą 

ir turimą potencialą. Kaip ir 

ankščiau, šiuo metu bendrovėje 

dirba iki 500 darbuotojų. Šis 

Statiniai ir jų projektai 

Energetika ir klimatas 

Infrastruktūra ir transportas 

Pramonė ir nafta/dujos 

Marija Laisvyda MATUSEVIČIENĖ, 

UAB „Meba“ direktorė 

Šiuo metu mūsų įmonė išgyvena 

intensyvių darbų laikotarpį. Todėl į 

nuolatinį darbą priėmėme apie 50 

žmonių. Jų prireikė daugelyje mūsų 

statybos objektų. Iš viso įmonėje šiuo 

metu dirba beveik 190 darbuotojų. 

Sunkmetis dar neatlėgo ir nesėdime 

sudėję rankų. Praktiškai dalyvaujame 

gerų betonuotojų, apdailininkų. 

Dabar įmonėje dirba 860 žmonių, 

iš jų net 250 priėmėme pastaruoju 

metu. Priežastis ir ta, kad vykdome 

nemažai svarbių projektų, kuriuose 

atliekant darbus prisireikia įvairių 

statybos specialistų. Naujieji darbuotojai 

yra priimti ir nuolatiniam darbui, 

ir pagal terminuotas darbo sutartis. 

Kaip žinome, statybų situacija ir 

Virginija AKSTINIENĖ, 

UAB „Paroc“ personalo direktorė 

Šios vasaros pradžioje mūsų 

bendrovė priėmė 48 naujus darbuotojus. 

Tai susiję su didesnėmis darbo 

apimtimis. „Paroc“ vasarą vėl atnaujino 

antrąją gamybos liniją, todėl prireikė 

skaičius smarkiai nepakito, palyginti 

su ankstesniais metais. 

Krizės įkarštyje mes 

neatleidinėjome darbuotojų, tiesiog 

vyko natūrali jų kaita: kai kurie 

žmonės išėjo į pensiją, kiti pasirinko 

kitą darbą ar išvyko į užsienį. 

Reikia pažymėti, kad nuo metų 

pradžios jau priėmėme net 135 

darbuotojus, bet jų darbas la- 

visuose investicinių projektų konkursuose 

buvusios Šiaulių apskrities teritorijoje. 

Dabar bendrovė „Meba“ renovuoja 

dvi mokyklas, vien Kelmėje modernizuoja 

septynis daugiabučius namus. 

Jeigu daugiabučių namų modernizavimo 

programa nestrigtų, daugiau darbo 

turėtume ne tik mes, bet ir gausi visos 

šalies statybininkų armija. 

Nepaisant augančių darbų 

apimčių, neplanuojame didelio 

pelno, o siekiame išlikti statybų 

apimtys nuolatos kinta, todėl priėmimo 

į darbą sąlygos taip pat skiriasi. 

Padėtį statybų sektoriuje šiemet 

vertinčiau kaip labiau optimistinę, 

teikiančią geresnių ateities vilčių. Nėra 

ko lyginti su praėjusiais metais, kai 

įsisiūbavus krizei, viskas staiga sustojo. 

Tad naujų darbuotojų poreikio 

ir jų įdarbinimo nesiečiau vien su 

sezoniškumu. 

žymiai daugiau dirbančių žmonių. 

Mūsų bendrovėje nuolat veikė 

dvi gamybos linijos, tačiau užklupus 

sunkmečiui, vienos jų darbą teko nutraukti. 

Vasarą žymiai išaugo eksporto 

apimtys, gerokai įsisuko darbai, todėl 

padidinome darbuotojų skaičių. Labai 

gaila, tačiau nesame garantuoti, ar 

galėsime priimtus darbuotojus išlaikyti 

biau siejamas su sezoniškumu bei 

kvalifikuotų darbuotojų poreikiu 

aktyviai vystomuose projektuose 

Vilniuje, Marijampolėje, Druskininkuose. 

Tarp jų įdarbinome studentų, 

kurie mūsų įmonėje atlieka praktiką. 

Jeigu situacija statybų rinkoje gerės, 

manyčiau, priimtieji į darbą turės 

galimybių dirbti mūsų bendrovėje. 


rinkoje. Dirbame labai daug, įmonės 

tarnautojų skaičių palikome tik 

minimalų, užtat žymiai pagausinome 

statybos specialistų bei kitų 

darbuotojų gretas. Esu įsitikinusi, kad 

savo ateitimi turime rūpintis patys, 

niekas nieko ant lėkštutės neatneš, 

todėl į ją žvelgiame realistiškai. 

Jeigu netrukdytų įvairios perdėtai 

kontroliuojančios institucijos ir asmenys, 

dirbtume dar sparčiau ir 

efektyviau. 

ateityje, nes su jais turėjome sudaryti 

tik terminuotas darbo sutartis. 

Priežastis ta, kad eksportui 

daugiau gaminame tris vasaros 

mėnesius. Ar pasibaigus rugpjūčiui 

galėsime išlaikyti įgytą pagreitį, 

prognozuoti kol kas sunku. Labai 

džiaugtumėmės, jei sutartis su naujai 

priimtaisiais galėtume pratęsti. 

Kalbino Sigita Nemeikaitė „Statybų žinių“ archyvo ir pašnekovų nuotr. 

Inžinerinės konsultacijos, 

kompleksinis projektavimas 

UAB RAMBOLL LIETUVA 

Švitrigailos g. 11B, LT-03228 Vilnius. 

Tel.: +370 (5) 2334112 

Tel./faks. +370 (5) 2334327 

El. p. ramboll@ramboll.lt 

www.ramboll.lt 

www.ramboll.com 

Statybos taisyklės jau ir 

elektroninėje erdvėje 

Jau startavo Lietuvos 

statybininkų asociacijos (LSA) ir 

partnerių parengta minimalios apimties 

elektroninė statybos taisyklių 

sistema – STATAI (statybos taisyklės) 

www.statybostaisykles.lt. Tinklapyje 

talpinamos jau sukurtos ir dar 

kuriamos statybos taisyklės, naujų 

statybos technologijų aprašymai bei 

geroji statybos praktika. 

„Kartu parengę profesionalias, 

statybos technologijas aprašančias 

taisykles ir patalpinę jas visiems 

prieinamoje viešoje erdvėje, 

sumažinsime dokumentacijos rengimo 

sąnaudas, gerinsime kokybę 

ir bent iš dalies suvienodinsime 

konkurencines sąlygas, – sakė LSA 

vykdomasis direktorius V. Šarka. 

– Šios taisyklės jau pripažįstamos 

įmonėms atestuojantis bei gali būti 

įtraukiamos į sutartis su užsakovais.“ 

Šiuo metu tinklapyje jau galima 

rasti patvirtintas ir įkeltas LSA staty- 

bos taisykles ST 121895674.07:2010 

„Bendrieji statybos darbai“, 

išskaidytas pagal atskiras statybos 

veiklų sritis. Taip pat tinklapyje jau 

patalpintos Respublikinės langų ir 

durų gamintojų asociacijos parengtos, 

recenzuotos ir patvirtintos statybos 

taisyklės ST 2491109.01:2008 „Langų, 

durų ir jų konstrukcijų montavimas“. 

Be minėtų statybos taisyklių, tinklapyje 

yra ir UAB „KNAUF“ parengtos 

specializuotos statybos taisyklės 

ST 211573430.01:2005 „Sausosios 

statybų sistemų iš gipso kartono 

plokščių ir metalo profilių montavimo 

darbai“. Jau atnaujinta ir Tinkuojamų 

fasadų dokumento versija. Baigiamos 

rengti vėdinamų fasadų statybos 

taisyklės. 

Siekiama, kad naujasis tinklapis 

būtų patogus ir paprastas naudotis, 

jame pateikiama informacija nuolat 

atnaujinama savo srities ekspertų, 

todėl tinklapyje esanti medžiaga yra 

Apie daugiabučių modernizavimą – 

nemokami kursai 

Rusėjo mėnesį prasidės nemokami 

kursai būsto sektoriaus 

dalyviams – daugiabučių namų 

savininkų bendrijoms, jungtinės 

veiklos sutarčių pagrindu veikiantiems 

administratoriams ir 

namus administruojančių įmonių 

būsto administratoriams. Jie bus 

organizuojami, kaip sakė Būsto 

ir urbanistinės plėtros agentūros 

direktorius Arūnas Aliulis, kiekvieną 

mėnesį beveik visus metus – iki kitų 

metų birželio. Dauguma mokymų 

vyks Vilniuje. Spalio mėnesį kursai 

taip pat bus surengti Šiauliuose, 

Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, 

lapkritį – Kaune, Utenoje, Vilniaus 

apskrityje. Mokymai numatyti ir 

Žemaitijoje – Telšiuose, Tauragėje, 

Klaipėdoje. 

Kursų dalyviai įgis teisinių žinių, 

organizacinės patirties. Jie bus 

mokomi, kaip rengti daugiabučio 

namo gyventojų, bendrijos susirinkimus, 

priimti sprendimus, 

rašyti protokolus, organizuoti 

paslaugų bei darbų pirkimą ir pan. 

Taip pat bus supažindinti su finansinio 

pobūdžio klausimais – kaip 

nustatyti, kiek reikia investicijų 

daugiabučiui modernizuoti , kokios 

tikėtis valstybės paramos.ir kt. 

Specialistai paaiškins ir nemažai 

techninių dalykų – kaip organizuoti 

daugiabučių modernizavimo rangos 

darbus, tų darbų techninę priežiūrą, 

kaip planuoti įgyvendinti efektyvias 

energiją taupančias priemones, 

kaip nustatyti, kokiu būdu pagerinti 

namo energinį efektyvumą bei 

patikima, apimanti statybos technologijas 

bei kokybės reikalavimus. 

Visi LSA nariai ir LSA partneriai 

STATAI sistema naudojasi nemokamai. 

Kiti juridiniai asmenys, norintys 

komerciniais tikslais naudotis 

sistema, gali tapti STATAI nariais. 

LSA kviečia prisijungti asmenis, 

organizacijas ir įmones prie tinklapio 

plėtros bei statybos taisyklių turinio 

tobulinimo. Pasiūlymų laukia adresu: 

Lietuvos statybininkų asociacija, 

Lukiškių 5-502, Vilnius, LT-01108; 

projektuvaldymas@statybininkai.lt; 

mob. 8 622 34 267. 

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos 

statybininkų asociacija yra 

parengusi ir popierinę statybos 

taisyklių „Bendrieji statybos darbai“ 

versiją, kurią galima įsigyti adresu: 

Lukiškių 5-501, Vilniuje, 

tel. (8 5) 212 5901. 


TRUMPAI 

Jau galima teikti 

paraiškas daugiabučių 

modernizavimui 

STATYBŲ SĄMATOS • NORMATYVAI• KAINYNAI • PROGRAMOS 

Uždaroji akcinė bendrovė SISTELA 

Žalgirio 88, LT-09303 Vilnius , 

Tel.: (8 5) 275 2645, 275 2352, 275 2200, 275 5084, faks. 275 0411, e. p.: info@sistela.lt, normatyvai@sistela.lt; www.sistela.lt, 

S•Ž 

komforto sąlygas ir kt. Mokymo 

kurso pabaigoje bus rengiama 

diskusija, atsakoma į dalyvių pateiktus 

klausimus. Išklausiusiems visą 

kursą bus įteikti tai patvirtinantys 

pažymėjimai. 

Į kursus reikia registruotis iš anksto. 

Užpildytą anketą (ji paskelbta 

tinklapyje http://www.atnaujinkbusta.lt/lt/nv/busto-sektoriausmokymai) 

siųsti arba el. paštu 

info@rkonsultacijos.lt, arba paštu 

(„Renovacijos konsultacijos“, Laisvės 

pr. 77C, Vilnius), arba faksu (+370 5 

246 0956). Išsamesnės informacijos 

galima sužinoti tinklapyje www. 

rkonsultacijos.lt arba 

tel.8699 92818. 

Aplinkos ministerijos informacija 

Žmonėms, norintiems modernizuoti 

senus daugiabučius, 

nebeliko jokių kliūčių – jie jau gali 

teikti paraiškas renovavimui reikalingiems 

kreditams gauti, pranešė 

Aplinkos ministerija. 

Apie tai Aplinkos ministeriją 

informavo Šiaulių bankas. Banko 

valdyba rugpjūčio viduryje patvirtino 

Daugiabučių namų modernizavimo 

programos paskolos 

sutarties projektą bei finansavimo 

procedūras. Bankas jau dabar gali 

priimti paraiškas dėl daugiabučių 

namų renovavimui reikalingo finansavimo 

suteikimo. 

„Tai gera žinia mums visiems“, – 

sakė aplinkos viceministras Arūnas 

Zabulėnas. Jo žodžiais, belieka 

tikėtis, kad tarpusavio derybas su 

Europos investicijų banku artimiausiu 

metu baigs, sutartis pasirašys ir 

kreditus taip pat galės teikti du kiti 

atrinkti finansiniai tarpininkai – SEB 

ir Swedbank. 

Lėšos, reikalingos 

daugiabučių namų renovacijai 

kredituoti, kaupiamos JESSICA 

kontroliuojančiajame fonde. Šiaulių 

banko atstovų teigimu, kadangi 

šis fondas Lietuvoje yra naujas finansinis 

instrumentas, procedūrų 

ruošimo metu reikėjo išspręsti 

daug teisinių klausimų, kuriuos 

reglamentuoja Lietuvos įstatymai. 

Todėl, anot ministerijos pranešimo, 

procedūrų rengimas šiek tiek 

užsitęsė. 

Šiaulių bankas primena, jog pagal 

teisės aktų nuostatas kredito gavėjais 

galės būti tik tų butų savininkai, kurie 

yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos 

Respublikoje. Taip pat, jei buto 

savininkas yra nepilnametis asmuo, 

dėl kredito gavimo yra reikalingas 

teismo leidimas. Jeigu bute yra vykdoma 

ūkinė veikla, tokiu atveju buto 

savininkas dėl kredito gavimo turi 

gauti kompetentingos valstybės institucijos 

leidimą. 

S•Ž

6 TECHNOLOGIJOS 


TRUMPAI 

Apsišaukėliai dengiasi 

Darbo inspekcijos vardu 

Valstybinė darbo inspekcija, 

kaip teigiama išplatintame 

pranešime spaudai, gavo informacijos 

apie apsišaukėlius, 

siūlančius paslaugas Darbo inspekcijos 

vardu. Neva su Valstybine 

darbo inspekcija save siejantys 

asmenys siūlo konsultuo- 

ti įmonę už mokestį ar platina 

mokamus leidinius darbuotojų 

saugos ir sveikatos klausimais. 

Valstybinė darbo inspekcija 

pabrėžia, kad visos Valstybinės 

darbo inspekcijos konsultacijos, 

seminarai, platinama 

literatūra yra nemokami. Įmonių 

vadovams, savininkams, specialistams 

siūloma reikalauti 

iš neva atėjusio įmonę tikrinti 

ir siūlančio mokamas konsultavimo 

paslaugas ar leidinius 

asmens pateikti dokumentą, kad 

piktnaudžiavimo atvejais nebūtų 

prisidengiama Valstybinės darbo 

inspekcijos vardu. 

Siūlo dar vieną 

laisvadienį 

Seimo narė Agnė Zuokienė 

siūlo dar vieną laisvadienį, 

koreguojant Darbo kodeksą. 

„Darbuotojams, auginantiems 

bendrojo lavinimo mokykloje 

besimokantį vaiką iki dvylikos 

metų, suteikiama viena papildoma 

poilsio diena per metus 

rugsėjo 1 dieną, mokant 

darbuotojui jo vidutinį darbo 

užmokestį.” 

Siūlymui turi pritarti Seimas. 

S•Ž 

Penetron įveikia drėgmę be jokių stabdžių 

Prieš pusmetį šalies statybų rinkoje pasirodžiusi naujiena – 

hidroizoliacijos medžiaga Penetron sulaukė didelio susidomėjimo ir 

tampa vis populiaresnė. Penetron – tai ypač efektyvus ir paprastas 

būdas išguiti drėgmę iš betono statinių, konstrukcijų. 

Kad ši hidroizoliacijos medžiaga 

yra labai veiksminga, įsitikino 

bendrovė „NCC Titanas”, ją panaudojusi 

automobilių stovėjimo aikštelėje. 

Apdorojus betono sienas 

Penetron, pagaliau jos nustojo 

drėgti. Požeminiuose Generalinės 

prokuratūros Vilniuje garažuose 

taip pat nebeliko drėgmės, nes su 

ja kovoti buvo pasirikta ši hidroizoliacijos 

medžiaga. Nustebinti puikiomis 

hidroizoliacinėmis pastarosios 

medžiagomis savybėmis buvo ir 

sporto komplekso „Impuls“ Vilniuje, 

Karoliniškėse ,darbuotojai, kai 

sėkmingai įveikė didelę požeminių 

patalpų drėgmę po baseinu. 

Penetron – tai sausas mišinys, 

sudarytas iš smėlio, cemento ir 

cheminių priedų, kuris skiedžiamas 

vandeniu. Paruošta medžiaga tepama 

arba purškiama ant sienų, kurias 

reikia kas kelias dienas palaistyti. 

Cheminių reakcijų metu drėgno betono 

viduje susidaro adatinių kristalų 

tinklas, kuris drėgmę užrakina ir sienos 

tampa sausos. Penetron dariniai 

tampa betono struktūros sudėtine 

dalimi ir stiprina pačią konstrukciją. 

Hidroizoliacinė medžiaga susidari- 


usiais kristalais prasiskverbia per visą 

konstrukcijos storį – nuo 12 iki 15 cm 

per mėnesį, gali išaugti net iki metro. 

„Penetron hidroizoliacijos 

medžiaga susidomėjo AB „Lietuvos 

geležinkeliai“, ketinantys ją 

panaudoti sausinti drėgstančius 

viadukus, požemius, kitus statinius. 

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ mano 

ją išbandyti betono įrenginiuose. 

Penetron sudomino žinomas statybų 

bendroves „Vėtrūna“, „Skirnuva“, 

Panevėžio statybos trestą, kitas 

įmones. Ši pasaulyje jau 50 metų 

naudojama technologija populiarėja 

ir mūsų šalyje. Svarbiausia, kad ši 

hidroizoliacijos medžiaga yra labai 

paprastai ir greitai naudojama ir yra 

efektyvi“, – tvirtino Lietuvos rinką 

pastarąja medžiaga praturtinusios 

UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 

direktorius Miroslavas Nalivaika. 

S•Ž bendrovės iliustr. 

Užs. Nr. 10/52 

Lietuvos 

statybininkų 

asociacijoje 


„Baksta“ savo darbus rikiuoja ir sostinėje 

Gyvenamasis, administracinis ir prekybinis kompleksas „Evita“ 

Vilniuje, Savanorių prospekte statomame gyvenamajame, administraciniame 

ir prekybiniame komplekse „Evita“ darbuojasi ir statybininkai iš Alytaus. 

UAB „Baksta“ darbuotojai atlieka apdailos darbus dviejuose – 11 ir 10 

aukštų pastatuose. Vienuolikos aukštų pastate įrengiami 1-3 kambarių butai, 

apatiniuose aukštuose – biurai. Dešimties aukštų pastatas virs moderniu 

verslo centru, kuriame bus nuomojamos biurų patalpos. 

Naujasis kompleksas iškilo geroje 

strateginėje vietoje. Šalia – prekybos 

centras „Hyper Rimi“, kino teatras „Forum 

Cinemas Vingis“, sporto kompleksas 

„Impuls“, „Helios City“ dangoraižis, 

bankai. 

„Dirbdami prestižinėje sostinės 

vietoje statomuose namuose jaučiame 

didelę atsakomybę. Savo darbu norime 

įrodyti, kad galime tokios apimties 

objektuose atlikti darbus gerai, 

kokybiškai, pagal šiuolaikiškus reikalavimus. 

Turime sukaupę pakankamai 

patirties, kvalifikuotų darbuotojų, 

kurie, tikimės, neapvils nei rangovo, 

Rugpjūčio mėnesį Lietuvos 

statybininkų asociacijoje (LSA) 

lankėsi Ukrainos regioninio planavimo 

ir statybos ministro pavaduotojas 

Igor Sokolov. Į Lietuvą, kaip 

Europos Sąjungos šalį, jis atvyko 

semtis patirties. 

Ukraina susiduria su panašiomis 

problemomis, kokias tenka spręsti 

ir Lietuvos vystytojams bei statybininkams. 

Svečiai domėjosi žemės 

skyrimo, pardavimo, įteisinimo 

klausimais. Juos taip pat domino 

teritorijų planavimas, statybos 

nei būsimų biurų bei butų šeimininkų“, 

– sakė bendrovės „Baksta“ direktorius 

Albinas Liudvinavičius. 

Savanorių prospekto 18-uoju 

numeriu pažymėtuose pastatuose 

Alytaus statybininkai darbuojasi nuo 

vasaros pradžios. Palyginti nedidelei 

įmonei stambus objektas yra 

nemažas iššūkis, tačiau tam sutelktas 

ir dėmesys, ir papildomai priimta 

kvalifikuotų statybininkų. Šioje statybų 

vietoje dažnai savo darbo dieną pradedantis 

A. Liudvinavičius sako, kad 

alytiškiams dirbti sostinėje visapusiškai 

naudinga. Iš vienos pusės, atsiranda 

normatyvinė bazė. 

Kartu su ministro pavaduotoju I. 

Sokolov Lietuvoje lankėsi ir kitų Ukrainos 

ministrų kabineto darbuotojų. Susitikime 

LSA taip pat dalyvavo Lietuvos 

nacionalinės žemės tarnybos Teisės 

skyriaus vedėja Jelena Liaskovskaja, 

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, 

urbanistikos ir architektūros departamento 

direktorius Rimantas Bėčius 

bei bendrovės „Eika“ projektų valdymo 

direktorius Robertas Grigalis, kurie kvalifikuotai 

atsakė į svečių klausimus. 

LSA prezidento Adakro Šeštakausko 

daugiau patyrimo dirbant dideliuose, 

sudėtinguose pastatuose, kita 

vertus, atsiranda daugiau galimybių 

visapusiškiau plėtoti įmonės veiklą. 

Be šių dviejų naujųjų daugiaaukščių 

pastatų, alytiškiai dirba ir mažesniuose 

Vilniaus objektuose. Darbų ritmą 

tenka derinti ir su nuolatine veikla 

Dzūkijos sostinėje, kur šiuo metu 

„Baksta“ rekonstruoja įmonių grupei 

„Alita“ priklausančią katilinę. Pasak A. 

Liudvinavičiaus, ir šis objektas reikalauja 

nemažai profesionalių įgūdžių, 

sutelktų jėgų, nes naujoji katilinė bus 

įrengta pagal modernius techninius bei 

ekologiškumo kriterijus atitinkančius 

reikalavimus. 

„Dzūkai iš seno žinomi kaip 

darbštūs ir pareigingi žmonės. Turime 

ir norų, ir galimybių dirbti įvairiuose 

plėtojamuose objektuose ne tik 

Dzūkijoje, bet ir sostinėje, kituose 

didžiuosiuose šalies miestuose“, – sakė 

„Bakstos“ vadovas A. Liudvinavičius. 

S•Ž Kęstučio Jonaičio nuotr. 

LSA lankėsi svečiai iš Ukrainos 

žodžiais, Lietuvos statybininkų asociaciją 

su Ukraina, ypač su Ukrainos ambasada, 

sieja bendradarbiavimo ryšiai. Kita vertus, 

Lietuvoje nėra statybos ministerijos, 

todėl svečiai iš Ukrainos regioninio planavimo 

ir statybos ministerijos atvyko į 

statybininkų asociaciją. 

„Susitikimas praėjo dalykiškai ir 

draugiškai, – sakė svečius priėmęs A. 

Šeštakauskas. – Vietoj planuotos valandos 

susitikimas užsitęsė pusketvirtos 

valandos.“ 


S•Ž 

NAUJIENOS 

„MIDA LIGHT“ 

sprendžia 

hidroizoliavimo 

problemas 

UAB „Gargždų Mida“ – 

vienintelė Baltijos šalyse gamykla, 

gaminanti polimerinio bitumo 

stogo dangas: įvairių geometrinių 

formų, spalvų, modifikacijų ir storio 

lanksčiąsias čerpes šlaitiniams 

stogams bei ritinines dangas 

plokštiesiems stogams. Įmonė 

praplečia gaminamų ritininių 

dangų asortimentą ir pristato 

naują ritininę dangą – „MIDA 

LIGHT“. 

2010 m. rugpjūčio mėnesį 

gamykla pradėjo gaminti naują 

bituminę hidroizoliacinę ritininę 

dangą „MIDA LIGHT“. Tai 

ekonominės klasės gaminys, skirtas 

apatiniam hidroizoliaciniam 

sluoksniams įrengti. Ši danga 

pagaminta iš vandeniui atsparaus 

pagrindo – armuoto stiklūno bei 

aukštos kokybės modifikuoto SBS 

polimerais bitumo. Prie pagrindo 

danga gali būti klijuojama, panaudojant 

karštą mastiką, statybinį 

naftos bitumą arba tvirtinama 

mechaniškai. 

Dirbant su „MIDA LIGHT“ ritinine 

danga išsprendžiamos šios 

problemos: 

„MIDA LIGHT“ patikimai 

užtikrina objekto hidroizoliacinių 

savybių išlaikymą. 

„MIDA LIGHT“ ritinę dangą 

galima kloti ant putplasčio, 

medinių pagrindų, faneros. 

„MIDA LIGHT“ galima naudoti 

kaip paklotą, dengiant stogą 

bituminėmis čerpelėmis. 

„MIDA LIGHT“ ritininės dangos 

kaina konkurencinga šių dienų 

rinkoje. 

Bendrovės inf. ir iliustr. 

7

8 BENDROVĖSE Nr. 8 (47) 2010 m. rugpjūtis 


BENDROVĖSE 

Vandenvala – gamtos išsaugojimo ir žmonijos išlikimo sąlyga 

Greta GRICIENĖ 

Kaip svarbu atsakingai elgtis su gamta, akivaizdžiai priminė šios 

vasaros orų anomalijos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. 

Mokslininkai jau seniai kalba apie išmetamųjų dujų sukeltą šiltnamio 

efektą ir mano, kad atmosferos anomalijų priežastis yra būtent 

šis efektas. Apie jį girdime seniai, o savo kailiu, bent Lietuvoje, ko 

gero pajutome pirmą sykį. Nuotekų surinkimas ir išvalymas – tokia 

pat svarbi gamtosaugos dalis kaip ir dujų išmetimo į atmosferą 

ribojimas. Kaip parodė atmosferos reiškiniai, jų nepaisant pasekmės 

gali būti liūdnos ir neprognozuojamos. 

Ekologinė atsakomybė 

Visame pasaulyje visiems reikia 

vandens, o jo paimti įmanoma 

tik iš gamtos. Žmonės dažnai 

pamiršta, kad Žemėje jiems privalu 

būti tik dėkingais vartotojais. Todėl 

būtina vandenį ypatingai vertinti ir 

sugrąžinti jį gamtai tokį, kokį iš jos 

pasiėmėme. Toks požiūris į gamtą, 

kaip svarbiausią žmonijos egzistencijos 

sąlygą, ekonomiškas resursų naudojimas 

ir atsakomybė prieš būsimas 

kartas yra pagrindinės vandenvalos 

įrenginių gamintojo – Austrijos 

„EVN AG“ koncerno vertybės, kurių 

besąlygiškai laikomasi ir vadovauja- 

masi visuose darbuose. Matyt, dėl 

to įmonės projektus ir darbus lydi 

sėkmė. 

„EVN“ įmonėse ne tik gaminami 

vandens išgavimo, gerinimo 

įrenginiai, bet ir kuriamos bei tobulinamos 

nuotekų surinkimo, dumblo 

panaudojimo, energijos gamybos iš 

jo technologijos. Koncernas tarptautiniu 

mastu yra vienas iš lyderių energetikos 

ir aplinkosaugos srityse. Jis 

neapsiriboja įrenginių gamyba ir pardavimu, 

veiklos sfera daug platesnė 

– apima visas vandens išgavimo, tiekimo 

ir nuotekų šalinimo bei panaudojimo 

sritis, taip pat ir biodujų iš 

nuotekų dumblo gamybą. 

Dumblo apdorojimo įrenginių statyba Vilniaus nuotekų valykloje 

„WTE“ – vanduo, 

technologijos, energija 

Galingiems nuotekų valymo 

įrengimams suprojektuoti, pastatyti 

bei eksploatuoti reikia ne tik betono, 

armatūros ir inžinerinių žinių, bet 

ypatingų skaičiavimų, įvairių sričių 

technologijų ir patirties. 

Viena iš koncerno „EVN“ antrinių 

įmonių – „WTE Wassertechnik 

GmbH“ pernai atšventusi 20 metų 

veiklos jubiliejų – yra pagrindinė 

vandens, technologijų ir energetikos 

paslaugų tiekėja Europoje. „WTE“ 

įsikūrusi Esene, Vakarų Reino– 

Vestfalijos žemėje. Įmonės darbų 

geografija labai plati – jos projektai 

įgyvendinami daugelyje Vakarų ir 

Rytų Europos šalių, Azijoje. Jau realizuota 

per 80 nuotekų surinkimo ir 

valymo projektų visame pasaulyje. 

Per 15 mln. žmonių įvairiose 

šalyse kasdien naudoja švarų 

vandenį, kuris teka „WTE“ įrengimais, 

prižiūrimais kvalifikuotų specialistų, 

milijonai žmonių nesuka galvos dėl 

panaudoto vandens ir nuotekų. 

Austrijos koncerno „EVN Group“ 

antrinės įmonės „WTE Wassertechnik 

GmbH“ specialistai dirba ir Lietuvoje 

– suprojektavo ir su Lietuvos staty- 


bininkais mūsų šalyje jau pastatė per 

10 įvairaus galingumo vandenvalos 

įrenginių. Išskirtinis „WTE“ darbo 

bruožas – ne tik projektai ir statyba, 

bet ir įrengimų kontrolė bei eksploatacija. 

„BOOT“ – unikalus projektų 

valdymas 

„WTE“ nuo kitų vandenvalos 

įrangos gamintojų skiriasi unikaliu 

projektų įgyvendinimo metodu. Jis 

vadinamas „BOOT“ (ang. Build-Own- 

Operate-Transfer). Jo esmė – vandentvarkos 

sistemos projektavimas, 

finansavimas, statyba ir valdymas 

sutartą laikotarpį. 

„Vandenvalos įrenginiai – 

ne dulkių siurblys, netinkamų 

pardavėjui negrąžinsi. Todėl norint 

užtikrinti nepriekaištingą jų veikimą 

ir kontrolę buvo sukurtas „BOOT“ 

metodas, kuris padaro įrangos ir 

technologijų gamintoją visiškai atsakingu 

už įrenginius ir jų darbą, 

užtikrina tamprų ryšį su užsakovu. 

Įmonė savo lėšomis finansuoja visą 

arba dalį projekto. Trumpai tariant, 

įmonė projektuoja, finansuoja 

projektą bei įrenginius, objekto 

statybą ir sutartą laiką juos eksploatuoja 

bei prižiūri“, – detaliau 

Užs. Nr. 10/49 

Iš kairės: „WTE Baltic“ direktorius Vidas Jonas Kleinas ir Tim Kerstein, 

„WTE Wassertechnik GmbH “ projektų vadovas. 

paaiškina „WTE Wassertechnik“ 

projektų vadovas Tim Kerstein. Jis 

sako, kad didžiulėje „WTE“ grupėje 

įvairiose šalyse dirba apie 20 eksploatacijos 

įmonių, kurios užsiima 

tik įrengimų priežiūra ir kontrole. 

„Mes, skirtingai nuo kitų įrenginių 

gamintojų, savo pirkėjų ir, tuo pačiu, 

partnerių nepaliekame likimo valiai“, 

– akcentuoja T. Kerstein. 

Vandenvalos statybos projektus 

Lietuvoje kuruojančios bendrovės 

„WTE Baltic“ direktorius Vidas Jonas 

Kleinas apgailestauja, kad kol kas nė 

viena Lietuvos vandenvalos įmonių 

nepasirinko tokio projektų valdymo 

metodo. 

„Gal nežino, gal baugu būti 

pirmiesiems, tačiau Vokietijoje 

įmonės drąsiai naudojasi „BOOT“ 

pranašumais, neseniai šį projekto 

valdymo būdą pasirinko kelios Maskvos 

miesto nuotekų valymo įmonės“, 

– pastebi jis. 

Jo nuomone, ydingas ir Lietuvoje 

viešuosiuose pirkimuose taikomas 

mažiausios kainos principas – pigiausia 

įrenginių eksploatacija vėliau 

brangsta ir už tai turi mokėti vartotojas. 

„BOOT“ metodas padeda 

išvengti eksploatacijos brangimo 

pavojaus – nė vienas būsimas 

savininkas nestatys taip, kad netrukus 

vėl reiktų investuoti. 

T. Kerstein pasakoja, kad viena 

Maskvos įmonė pasirinko ne tik 

efektyvų „BOOT“ projekto valdymą, 

bet ir naujausias technologijas. 

Įmonėje sumontuoti vandens ir 

nuotekų įrenginiai, inovatyvus membraninis 

nuotekų išvalymo būdas, 

kai nuotekų vanduo išvalomas iki 

geriamojo vandens lygio. Metodas 

pasiteisina ir naudojamas tose 

vietovėse, kur trūksta vandens. 

Kroatijoje Zagrebo vandenvalos 

įmonė irgi pasirinko pažangesnį 

nuotekų valymo įmonės statybos 

ir valdymo būdą. Joje naudojama 

pažangiausia dumblo pūdymo technologija, 

o už įrenginius ir įmonės 

valdymą 27 metus atsakingas projekto 

rengėjas ir įrangos gamintojas 

– „WTE Wassertechnik GmbH“. 

Toks projektų valdymo metodas, 

kai užsakovui nereikia užtikrinti 

šimtaprocentinio projekto finansavimo, 

leidžia pasirinkti naujesnes 

technologijas, kurios ir po kelių 

dešimtmečių dar bus nepasenusios 

ir efektyvios. Naujausių technologijų 

įrenginiams nereikia didžiulių 

teritorijų, jie labai kompaktiški, tai 

taupo infrastruktūros kaštus. 

Darbai Lietuvoje 

Lietuvoje „WTE“ žmonės 

dirba jau nuo 1998 m. Per tą laiką 

įgyvendinta ar dar įgyvendinama per 

10 didesnių ir mažesnių vandenvalos 

projektų. Pirmieji nedideli projektai 

buvo realizuoti Utenoje, Kretingoje, 

Druskininkuose, Švenčionėliuose, 

Ignalinoje ir kituose miestuose bei 

miesteliuose. Utenoje įgyvendintas 

vienas pirmųjų Lietuvoje pažangus 

dumblo pūdymo, dujų ir elektros 

gamybos projektas. 

2008 m. Kaune buvo atiduoti 

eksploatuoti biologiniai vandens 

valymo įrenginiai. Šiais metais darbai 

baigti Kaišiadorių, Visagino vandens 

tiekimo ir nuotekų valymo įmonėse. 

Šiaulių ir Vilniaus įmonėse pradėti ir 

vyksta nuotekų dumblo surinkimo ir 

utilizavimo projektai. Juos numatyta 

baigti 2012 m. 

„WTE Baltic“ vadovas sako, kad 

visi objektai, kuriuose naudojamos 

„WTE“ technologijos, sėkmingai 

veikia. „Lietuvoje stiprių komunalinių 

nuotekų valymo įrenginius statančių 

įmonių nėra, tačiau yra gerų 

statybininkų, kurių paslaugomis 

naudojamės vykdydami projektus. 

Kone visuose minėtuose objektuose 

dirbo UAB „Dzūkijos statyba“ 

Vaclavas Stankevičius, „WTE Baltic“ 

projektų vadovas 

žmonės, keliuose – UAB „Hidrostatyba“, 

„Statovita“, „Požeminiai darbai“. 

Statant valymo įrenginius reikalinga 

didelių matmenų monolitinių 

konstrukcijų statybos patirtis. Anot 

V. J. Kleino, modernios technologijos 

ir nepriekaištinga statybos kokybė 

duoda gerus rezultatus. 

Techniniais partneriais Lietuvoje 

„WTE“ vykdomuose projektuose 

dažnai dirba „Siemens“, „Evikta“, 

„SWECO Lietuva“. 

Biologinio nuotekų valymo 

įrenginiai Kaune 

Vienas iš stambesnių baigtų 

„WTE“ vandens valymo įrenginių Lietuvoje 

– biologiniai valymo įrenginiai 

Kaune. Dabar nuotekų vanduo 

išvalomas iki 95 proc., tiek, kiek ir numato 

Europos Sąjungos normatyvai. 

Buvo pastatyti pirminiai nusodintuvai, 

biologinio nuotekų valymo rezervuarai 

(aerotankai), orapūčių pastatas 

su elektros skydinėmis, metanolio 

dozavimo stotis, du biodujų generatoriai, 

rekonstruoti antriniai nusodintuvai, 

pastatyta dumblo saugojimo 

aikštelė. 2009 m „Kauno vandenų“ 

nuotekų valykloje išvalyta 25,5 mln. 

kub. m nuotekų – vidutiniškai 69,8 

kub. m per parą. Kauniečiai ne tik 

nebeteršia Nemuno ir Neries, bet 

dabar didžioji dalis jų geria geros ir 

labai geros kokybės vandenį, gyventojai 

gali ilsėtis prie upių. 

Dumblo apdorojimo 

įrenginiai Šiauliuose 

Šiauliuose nuotekų valymo 

problema išspręsta, tačiau kol kas 

nesutvarkytas dumblo perdirbimas 

ir panaudojimas. Tą daryti įpareigoja 

ir ES direktyvų reikalavimai nuotekų 

tvarkymo srityje. Paaiškėjo, kad 

dėl sunkiųjų metalų koncentraci- 


jos Šiauliuose dumblas kaip trąša 

netinkamas, todėl atsirado poreikis 

diegti modernias, našias ir aplinkai 

palankias dumblo tvarkymo technologijas, 

leidžiančias gerokai 

sumažinti jo kiekį, o apdorotą 

dumblą panaudoti kaip atsinaujinantį 

energijos šaltinį. Pastačius dumblo 

apdorojimo įrenginius bus perdirbamas 

nuotekų valymo procese 

susidarantis dumblas. Dumblas 

bus pūdomas, sausinamas, o iš 

išgaunamų biodujų gaminama 

žalioji elektros energija. Planuojama 

pagamintą elektros energiją parduoti 

į elektros tinklą. 

Projektuojamas Šiaulių dumblo 

įrenginių gamybinis pajėgumas – 16 

208 kg SM/d. Pastačius nuotekų 

dumblo apdorojimo įrenginius 

Šiaulių miesto nuotekų valykloje, 

bus priimamas perdirbti dumblas 

ir iš kitų regiono nuotekų valyklų 

– Joniškio, Baisogalos, Šeduvos, 

Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo ir 

Radviliškio. Įgyvendinus projektą 

sumažės neigiamas dumblo taršos 

poveikis šių regionų paviršiniams bei 

požeminiams vandenims, gruntui, 

dirvožemiui ir gyventojams. 

Dumblo džiovinimas ir elektros 

gamyba Vilniuje 

Ta pati dumblo panaudojimo 

problema yra ir Vilniuje. Pasisukus 

vėjui iš vakarų, vilniečiai ima keiksnoti 

„Vilniaus vandenų“ nuotekų 

valymo įrenginius, nuo kurių sklinda 

nemalonūs kvapai. Iš tiesų kvapus 

skleidžia dumblo kompostavimo 

laukai. 

T. Kerstein sako, kad Vilniuje 

bus pastatyti ne tik nauji dumblo 

surinkimo ir apdorojimo rezervuarai, 

bet jis bus džiovinamas ir iš jo 

išgaunamos dujos bei gaminama 

elektros energija. Įgyvendinus 

projektą, Vilniaus nuotekų valykloje 

bus įdiegti dumblo priėmimo 

iš kitų valyklų, termohidrolizės, 

pūdymo, dumblo sausinimo bei 

džiovinimo įrenginiai. Taip pat bus 

keičiama esama įranga – grotos, 

antrinių nusodintuvų grandikliai, 

smėlio plovimo įrenginiai. Bus 

įdiegti oro valymo įrenginiai dumblo 

džiovinimo linijoje ir kitos oro taršos 

prevencinės priemonės. Pažangi 

džiovinimo technologija leidžia 

dumblą išdžiovinti iki 10 proc. ir 

mažesnio drėgnio, iki granulių 

būvio. Projektą numatoma baigti 

2012 m. viduryje. 

Kęstučio Jonaičio ir „WTE Wassertechnik 

GmbH“ nuotraukos 

9

10 BENDROVĖSE 




„Josef Mobius Bau - Aktiengesel lschaft“ platina Klaipėdos 

uosto ir šalies vartus į pasaulį 

Jade Weser Port. Vokietija Žemsiurbė „KETO“ LKAB „Klaipėdos Smeltėje“. 2008 m. 

Atkelta iš p. 1 

Iš pradžių dirbo viena žemsiurbė, 

bet netrukus pasitelkėme dar vieną. 

Per aštuonis darbo mėnesius, įskaitant 

2 mėnesius prastovų dėl žiemos 

sąlygų, buvo išvalyta apie 670 tūkst. 

kub. metrų smėlio, dumblo ir kitų 

sąnašų“, – pasakojo AB „Josef Mobius 

Bau – Aktiengesellschaft“ buveinės 

Klaipėdoje generalinis direktorius 

Kęstutis Zubrickas. Jo vadovaujama 

įmonė atliko darbų už 16 mln. litų. 

Nepakankamas uosto akvatorijos 

gylis – sena problema, ties kuria 

sutelkiamas vis didesnis dėmesys. 

Vienas iš aktualiausių uždavinių buvo 

išvalyti uosto dugną, kad į uostą 

galėtų atplaukti didelės krovos laivai. 

Šią užduotį sėkmingai atliko Vokieti- 

Apie „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ 

jos kompanija „Josef Mobius Bau – 

Aktiengesellschaft“. 

Klaipėdos uostamiestis – visos 

šalies langas į pasaulį – tolydžio atveriamas 

vis plačiau. Artimiausiuose 

planuose – iki 2011 m. – numatyta 

gilinti bei platinti įplaukos ir laivybos 

kanalus. Antrajame uosto tobulinimo 

darbų etape rengiamasi iki 14,5 

metrų pagilinti ir praplatinti laivybos 

kanalą. Iki 2013 m. į uostą ketinama 

investuoti daugiau nei 735 mln. litų. 

Sugrįžta į „Klaipėdos Smeltę“ 

Vien 2010 metais Klaipėdos 

uosto infrastruktūrai, privažiavimo 

keliams ir geležinkeliams vystyti, 

akvatorijai gilinti, naujausioms 

Akcinė bendrovė „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ yra statybos 

verslo įmonė. Jos būstinė – Vokietijoje, Hamburge. Kompanijos 

padaliniai veikia Ukrainoje, Kaliningrado srityje, Švedijoje ir Lenkijoje. 

Lietuvos padalinys įsteigtas 2004 metais. 

Bendrovė Vokietijoje buvo įregistruota 1951 m. sausio 1 dieną. Tuo 

metu joje dirbo trys tarnautojai ir 30 darbininkų. Dabar įmonėje dirba 

apie 400 darbuotojų. 

Savo įgyvendinamuose projektuose kompanija lanksčiai ir inovatyviai 

taiko sukauptą inžinerinę patirtį. Galingą kūrybinį potencialą sudaranti 

kvalifikuotų darbuotojų komanda yra pagrindas, kuris garantuoja jau 

beveik 60 metų trunkančią sėkmingą įmonės veiklą. 

„Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ yra įregistravusi daugiau nei 

100 patentų. Patentuoti darbai ne tik tarnauja įmonės ateičiai, bet yra 

pelnę vartotojų pripažinimą kaip ekonomiškai naudingos, pasiteisinusios 

statybos technologijos. 

Tam, kad būtų profesionaliai vykdomi ir įgyvendinami projektai, 

firma turi savo technikos – projektavimo biurą. Vienas svarbiausių kompanijos 

veiklos principų yra darbų įgyvendinimas „nuo – iki“. Kvalifikuoti 

geotechnikos specialistai prižiūri ir kuruoja atitinkamus statybos objektus, 

pradedant nuo pasirengimo darbams iki juos visiškai pabaigiant. 

informacinėms sistemoms ir technologijoms 

diegti, poilsio zonoms 

ir paplūdimiams atstatyti ketinama 

skirti daugiau nei 206 mln. litų. 

Šiame solidžiame verslo projektų 

sąraše – ir bendrovė „Josef Mobius 

Bau – Aktiengesellschaft“. Neseniai 

kompanija pasirašė sutartį su 

KVJUD dėl darbų 90–96 krantinėse 

pratęsimo laivų krovos akcinėje 

bendrovėje „Klaipėdos Smeltė“. 

„Klaipėdos Smeltėje“ turime 

nemažą įdirbį. Iki techninio projekto 

koregavimo, kai „Klaipėdos Smeltė“ 

pernai rudenį kreipėsi į KVJUD dėl savo 

apsisprendimo minėtose krantinėse 

vykdyti specializuotą konteinerių krovą, 

šiame statybos objekte jau buvo atlikta 

apie 75 proc. statybos darbų – įrengta 

nauja 533 m¹ kordono linija, suformuota 

44 tūkst. 489 kv. metrų nauja teritorija. 

Dėl to, kad vykdomas techninis 

projektas buvo koreguojamas, 90-96 

krantinių statybos stabtelėjo. Malonu 

vėl sugrįžti į statybos objektą. Kol 

kas su KVJUD ir „Klaipėdos Smeltės“ 

atstovais deriname būsimus konstruktyvus. 

Operatorius pakoregavo savo 

planus, todėl pokyčius turime detaliai 

aptarti ir tik tada imtis veiklos“, – sakė 

„Josef Mobius Bau – Aktiengesellschaft“ 

vadovas Lietuvoje K. Zubrickas. 

Šiuo metu vyksta aktyvus 

inžinerinis statybos objekto parengimas 

– derinami projektiniai sprendiniai, 

mobilizuojama technika, 

komplektuojamos medžiagos. Šių 

krantinių statybos darbai yra labai 

svarbūs tolimesnei visos „Klaipėdos 

Smeltės“ plėtrai. 

„Norint pastatyti didesnę galią 

turinčius kranus, reikia žymiai 

stipresnių pamatų, todėl didinamos 

ir derinamos apkrovos, kuriomis 

turime išbandyti polius. Dėl šios 

priežasties pastarieji darbai gali 

užtrukti, nes, kaip bebūtų gaila, kai 

kurių darbų negalime atlikti žiemą. 

Todėl turime viską optimaliai aptarti 

ir dirbti“, – dalijosi savo mintimis apie 

įsibėgėjantį projektą K. Zubrickas. 

Kaip tvirtina šios laivų krovos 

bendrovės generalinis direktorius Rimantas 

Juška, nuo krantinių statybų, 

kurias norėtųsi baigti dar šiemet, 

priklausys ir visos šių metų investicijos. 

Krantinėse numatyta įrengti 

aikšteles, nuotekų surinkimo linijas, 

nutiesti elektros ir vandentiekio linijas. 

Šiems darbams numatyta 18 mln. litų. 

Dar 10 mln. litų ketinama skirti pradiniam 

įnašui už du STS tipo kranus. 

Nuo pajūrio iki Anykščių 

Būsimų kompanijos „Josef Mobius 

Bau – Aktiengesellschaft“ darbų 

planuose – ir legendinis Klaipėdos 

jachtklubas. Bendrovei „Josef Mobius 

Bau – Aktiengesellschaft“ laivai iš 

Liuksemburgo jau plukdo statybos 

medžiagas, įrangą, reikalingą tvarkyti 

jachtklubo krantinėms. K. Zubrickas 

išsitarė, kad ateityje galvojama ir 

apie akvatorijos valymo darbus, 

kurie verkiant reikalingi norint priimti 

daugiau ir didesnių jachtų, 

atplaukiančių iš daugelio pasaulio 

valstybių. 

Vienas naujausių bendrovės 


darbo objektų – projektas 

„Viešojo turizmo, aktyvaus poilsio 

ir sveikatingumo tako Šventosios 

Užs. Nr. 10/39 

upės kairiajame krante įrengimas“ 

Anykščiuose. Beje, liepos pabaigoje 

vykusioje tradicinėje Anykščių miesto 

šventėje K. Zubrickas su šio rajono 

meru Sigučiu Obelevičiumi turėjo 

progą prie tilto per Šventąją pritvirtinti 

atminimo lentą, kuri įamžino 

prasidėjusį projektą. 

ES struktūrinę paramą gavęs projektas 

bus įgyvendinamas per dvejus metus, 

bus atlikta darbų už beveik 7 mln. litų. 

Anykščiuose bus įrengtas 4 

km 200 m ilgio apšviestas pėsčiųjų 

– dviračių takas su visa reikiama 

infrastruktūra. 

Kairiajame Šventosios upės krante 

atsiras poilsio aikštelės, prieplauka 

pramoginiam laivui, kelios prieplaukos 

mažos grimzdės laivams: valtims, 

kanojoms, baidarėms, bus įrengtos 

apžvalgos aikštelės, estrada, poilsio 

parkas, vaikų žaidimų zonos, sutvarkyta 

dešimt esamų maudyklių, du 

paplūdimiai. Šventosios pakrantėje 

atsiras ir ekstremali dviračių–riedučių 

trasa, atsiras dvi stovyklavietės, 

nedidelis kempingas, aplinką puoš 

daug mažosios architektūros elementų. 

Neapsiriboja vien Lietuva 

Šešeri metai šalies verslo 

žemėlapyje – palyginti neilgas laikas, 

tačiau Vokietijos kompanija „Josef 

Mobius Bau – Aktiengesellschaft“ 

jame sėkmingai įsitvirtino ir negali 

skųstis nesuradusi savo vietos po 

saule. Tiesa, pastebi buveinės Lietuvoje 

vadovas K. Zubrickas, kaskart dėl 

svarbių, didelių projektų konkurentų 

ietys neretai nuožmiai susikryžiuoja. 

Direktorius pastebėjo, kad tai 

neišvengiama, nes ir tarp šalies, ir 

tarp užsienio kompanijų vyksta aštri 

konkurencija. Kita vertus, jūrų uostuose 

dirbančių įmonių rinkos žaidėjai 

yra gerai žinomi, o atsitiktiniai jos 

dalyviai negali atsirasti dėl paprastos 

priežasties – darbų specifiškumo. 

Jiems atlikti būtina speciali technika 

ir sukaupta patirtis. 


veikla Lietuvoje visų pirma 

siejama su vis spartesniais žingsniais 

plėtojančiu savo veiklą Klaipėdos valstybiniu 

jūrų uostu. Per 2004 – 2006 

m. bendrovė statė 82-89 krantines 

„Klaipėdoje Smeltėje“ ir atliko darbų 

už 36 mln. litų. 2005 – 2006 m. už 

beveik 13 mln. litų atlikta darbų gilinant 

navigacinį kanalą. Įmonė 2006 

m. gilino 82–84 krantinių akvatoriją, 

2007 m. atliko valymo darbus nuo 

išorės kanalo iki uosto kranto bei kitus 

laivybos gerinimo darbus. Šiais metais 

bendrovė išvalė uosto akvatoriją ir atliko 

darbų už 16 mln. litų. 

Tačiau žinoma Vokietijos 

bendrovė, įleidusi šaknis Lietuvoje, 

neketina apsiriboti vien jos rinka. 

Klaipėdos padalinys dalyvauja 

konkursuose ir kaimyninėje Latvijoje, 

Estijoje, Kaliningrado srityje. 

„Hamburge įsikūrusi kompanijos 

vadovybė jautriai reaguoja į 

rinkos pokyčius ir žvelgia į ateities 

perspektyvą. Yra siekiama įsitvirtinti 

platesniame Baltijos jūros regione. 

Per šiuos metus lietuviškojo padalinio 

darbuotojai ne tik perėmė vokiečių 

sukauptą patirtį, bet ir patys perdavė 

dalį savo patirties Hamburgui, tuo 

pastebimai sustiprėjo“, – tvirtino 

K. Zubrickas. 

Buveinės direktorius K. Zubrickas 

Laimėjo du svarbius konkursus 


Klaipėdos buveinės vadovas 

neslėpė, kad sunkmečio sąlygomis 

stipri užsienio kompanija turi didelių 

pranašumų, kurie padeda laimėti 

konkurencinę kovą. Jos nekamuoja 

apyvartinių lėšų stygius, dėl ko dūsta 

lietuviškos įmonės, nuo seno yra 

susiklostę santykiai su medžiagų 

tiekėjais, kurie suteikia solidžias nuolaidas, 

didelį pranašumą suteikia turima 

sava – dešimtis milijonų litų kainuojanti 

technika – žemsiurbės, žemkasės, 

plaukiojantys ekskavatoriai, platformos 

ir, žinoma, su ja dirbantys kvalifikuoti 

specialistai. Didelės reikšmės turi solidi 

kompanijos patirtis ir inovatyvi, 

veržli veikla, orientuota į naujų rinkų 

paieškas ir plėtrą. Be to, ši vokiečių 

kapitalo įmonė sėkmingai dirba 

jau beveik 60 metų ir atlieka ne tik 

hidrotechnikos, bet ir žemės, pamatų 

įrengimo, požeminės statybos darbus. 

„Nereikia pamiršti, kad stipri 

kompanija įdarbina daug vietinių 

įmonių ir sukuria didesnę verslumo 

aplinką bei galimybes. Todėl niekaip 


BENDROVĖSE 

nenorėčiau sutikti su nuomone, kad 

užsienio įmonės išstumia lietuviškas. 

Šiuo metu mūsų naujame objekte 

„Klaipėdos Smeltėje“ daugiau nei 

pusė dirbančiųjų yra iš lietuviškų 

įmonių“, – teigė K. Zubrickas. 

Maža to, yra reali galimybė 

lietuviškų bendrovių dalyvavimą dar 

pagausinti. Rugpjūtis „Josef Mobius 

Bau – Aktiengesellschaft“ atnešė labai 

gerų žinių – buvo laimėti dar du svarbūs 

Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros 

plėtros darbų konkursai. 

Vienas jų – prie Klaipėdos jūrų 

krovinių kompanijos „Bega“ nuomojamos 

teritorijos esančių 66–67 krantinių 

rekonstravimas su 66a–67a pratęsimu. 

Bendrovė „Josef Mobius Bau – Aktiengesellschaft“ 

tapo šio konkurso 

laimėtoja, darbus pasiūliusi atlikti už 

beveik 52 mln. litų ir rugsėjo pirmą 

dieną pasirašė sutartį. Antroje vietoje 

likusi įmonė darbus siūlė atlikti net 10 

mln. litų brangiau. Šiuo metu ši vieta 

uoste išnaudojama iš dalies – prie jos 

pjaustomi nurašyti laivai, kaupiamas 

metalo laužas. Rekonstravus krantines 

su jų pratęsimu, atsiras papildomų 

galimybių krauti birius, generalinius bei 

skystus krovinius. Krantinės 66a ir 67a 

suformuos pirsą, skirtą krovos darbams. 

Kitas laimėtas konkursas – tai 

prie AB Klaipėdos jūrų krovinių 

kompanijos „KLASCO“ nuomojamos 

teritorijos esančių 8–9 krantinių 

rekonstravimas. „Josef Mobius 

Bau – Aktiengesellschaft“ pasiūlė 

rekonstravimo darbus, apimančius 

tris etapus, atlikti už kiek daugiau nei 

24 mln. litų. Šis įmonės pasiūlymas 

pripažintas geriausiu net tarp 

septynių konkurso dalyvių. 

„Tikimės pasirašyti darbų sutartis 

ir sutelkti dar didesnes pajėgas 

naujuose objektuose“, – tvirtino 

bendrovės vadovas K. Zubrickas. 

Sigita NEMEIKAITĖ 

Buveinės nuotr. 

„Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ veiklos sritys 

Žemės darbai: Aerodromai, dambų supylimas, buitinių atliekų 

sąvartynų įrengimas, automagistralių statyba. 

Hidrotechnikos darbai: Prieplaukų statyba, jūrų kelių statyba, dugno 

gilinimo darbai naudojant hidromechanizacijos priemones: plaukiojantį 

ekskavatorių, daugiakaušį ekskavatorių kt. techniką. 

Pamatų įrengimas: Polių sukalimas naudojant geotekstilę bei 

vibracinį būdą. 

Požeminė statyba: Spraustasienės, tranšėjinio išramstymo sienos, 

požeminiai statiniai. 

11

12 OBJEKTAS 




„Korto“ rekonstruotas stadionas – moderniausias šalyje 


Po trejus metus trukusių darbų 

Alytaus miesto stadionas pasikeitė 

neatpažįstamai. Kaip teigia sporto 

specialistai, tai moderniausias Lie- 

tuvos stadionas, kuriame gali vykti 

tarptautiniai čempionatai bei kitos 

varžybos. Atliktų darbų vertė 

– beveik 19 mln. litų. Rekonstrukcijos 

užsakovas - Alytaus miesto 

savivaldybė, patikėjusi projektavimą 

„Panevėžio Miestprojektui“. Tai 

vienas iš sėkmingai įgyvendintų 

investicinių projektų, kurį finansavo 

Europos Sąjungos struktūriniai fondai, 

dalį lėšų skyrė Alytaus miesto 

savivaldybė bei šalies vyriausybė. Alytaus 

stadionas, pastatytas dar 1924 

metais, buvo pertvarkomas dviem 

etapais. 

Pirmajame rekonstrukcijos etape 

įrengtos dvi beveik 4 tūkst. vietų 

tribūnos (viena iš jų – dengta), administracinis 

pastatas, teniso kortai, 

o antrajame – futbolo aikštė, bėgimo 

takai ir lengvosios atletikos sektoriai. 

Antrojo etapo darbus kiek 

daugiau nei per metus atliko 

bendrovė „Kortas“, vienas iš labiausiai 

patyrusių ir pripažintų šalies 

statybos rinkos žaidėjų. Liepos 

Bendrovės „Kortas“ modernizuotas Alytaus stadionas atitinka aukščiausius tarptautinius reikalavimus. „Korto“ bendrovės generalinis direktorius G. Kapočius: „Įgytą patirtį modernizuojant Alytaus stadioną, pritaikysime ir kituose sporto objektuose“. 

Europos sporto organizacijos turės išmokti miesto, į kurį netrukus ves varžybų 

maršrutai, pavadinimą. Tai – Alytus. Čia baigtas rekonstruoti senasis stadionas, 

dabar atitinkantis aukščiausius standartus. Valstybinė priėmimo komisija puikiai 

įvertino jį rekonstravusios UAB „Kortas“ darbą. 

pradžioje šios bendrovės darbą labai 

gerai įvertino valstybinė komisija ir 

stadioną pripažino tinkamu naudoti. 

Oficialaus stadiono atidarymo laukiama 

rugsėjo 17-ąją. 

„Atliktų darbų vertė – 6,6 mln. 

litų. Rekonstrukcija buvo nemažas 

iššūkis, nes dirbome reprezentaciniame 

miesto objekte. Stadionas 

ypatingas tuo, kad jis yra universalus, 

be to, jame panaudotos moderniausios 

technologijos. Ypač atsakingai 

įrenginėjome natūralios žolės futbolo 

aikštę, tam į pagalbą pasitelkėme net 

Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkus. 

Buvo sudėtingi, bet kartu 

ir naujos naudingos patirties suteikę 

stadiono apšvietimo, švieslentės 

įrengimo darbai,“ – tvirtino neseniai 

stadiono pabaigtuves pažymėjusios 

bendrovės „Kortas“ generalinis direktorius 

Giedrius Kapočius, pats nuo 

jaunystės neabejingas sportui. Jis 

aktyviai žaidė krepšinį, yra „Alytaus“ 

klubo vadovas. 

Gyvens naują savo amžių 

„Kortas“ stadiono rekonstrukcijos 

darbus pradėjo praėjusių metų 

gegužę. Tačiau šaltą žiemą rekonstrukcija 

buvo pristabdyta, ji įgijo 

pagreitį tik šiemet pavasariop. 

Kai kuriems darbams „Kortas“ 

pasitelkė subrangovus. Keturių 

galingų stadiono apšvietimo bokštų 

statyba buvo patikėta UAB „Elmonta“ 

(direktorius Jonas Stamkauskas). 

Dirbtinės dangos bėgimo takų trasas 

įrengė UAB „Baltic sport“, vadovaujama 

Sauliaus Kleizos. 

Antrojo etapo rekonstrukcijos 

apimtys ir skaičiai daro įspūdį. Pagal 

paskutinį technikos žodį įrengta 7 

tūkst. 818 kv. metrų futbolo aikštė, 6 

tūkst. 482 kv. metrų bėgimo takai ir 

lengvosios atletikos sektoriai. Stadione 

atsirado dvi šuolių į tolį aikštelės, 

šuolių į aukštį, šuolių su kartimi, disko 

ir kūjo metimo, rutulio stūmimo, 

ieties metimo sektoriai. Buvo įrengta 

3 tūkst. metrų ilgio bėgimo su barjerais 

ir vandens duobe trasa. 

„Svarbiausia, kad naujoji 

natūralios žolės futbolo aikštė 

atitinka Tarptautinės futbolo 

asociacijų federacijos (FIFA), o pirmos 

kategorijos lengvosios atletikos 

sektoriai – Tarptautinės lengvosios 

atletikos federacijos (IAAF) reika- 

lavimus. Stadiono šeimininkams – 

Alytaus sporto ir rekreacijos centrui 

– belieka pasirūpinti atitinkamais 

sertifikatais, o tai, neabejoju, bus 

greitai padaryta. Tuomet Alytaus 

vardas suskambės ir Europos sporto 

pasaulyje, jis atsiras senojo žemyno 

čempionatų, kitų svarbių tarptautinių 

varžybų tvarkaraščiuose“, – pasakojo 

bendrovės „Kortas“ vadovas 

G. Kapočius. 

Rekonstruotu miesto stadionu, 

prikeltu gyventi kokybiškai naujam 

amžiui, džiaugiasi ir jo užsakovas – 

Alytaus miesto savivaldybė. 

Daug ką sako puikus valstybinės 

komisijos įvertinimas. Visiems 

alytiškiams stadiono rekonstravimas 

buvo labai svarbus, todėl vykstančiais 

darbais žmonės nuolatos domėjosi. 

„Korto“ darbuotojai, pertvarkydami 

stadioną, jautė visuomenės dėmesį, 

dirbo labai pareigingai ir kokybiškai. 

Jei iškildavo nedidelių problemų, 

jos buvo operatyviai sprendžiamos, 

nekilo jokių nesutarimų“, – tvirtino 

Marija Ambrulevičienė, Alytaus 

miesto savivaldybės Statybos 

skyriaus vyriausioji specialistė, 

rengusi rekonstruojamo stadiono 

techninę dalį. Ji pastebėjo, kad yra 

numatytas ir trečiasis stadiono bei 

jo infrastruktūros etapas – pastatyti 

treniruočių salę. 

Žaliasis kilimas prigijo 

Su kokia meile ir pasididžiavimu 

alytiškiai kalba apie savo naująjį 

stadioną, teko išgirsti iš daugelio 

Užs. Nr. 10/40 

jo gyventojų. O „Korto“ vadovas 

G. Kapočius apie jo rekonstrukciją 

gali pasakoti nesustodamas. Kartais 

atrodė, kad kalbame ne apie statybą, 

o įdvasintą vyksmą. 

Užtat dabar akivaizdu, kad 

puikiai realizuoti aukščiausi reikalavimai, 

kuriuos pertvarkant stadioną 

kėlė užsakovas, projektuotojai ir 

darbus atlikę statybininkai. Viena 

iš didžiausių naujovių, kuri 

džiugins ir sportininkus, ir sporto 

varžybų sirgalius – tai natūralios 

žolės futbolo aikštė. Sodri ir tanki, 

akinamo žalumo lyg kilimas veja 

buvo nemažas „Korto“ darbuotojų 

rūpestis. Atvežta iš Vokietijos žolė 

pernai vasarą buvo pasėta stadione 

ir gražiai suvešėjo, o lietuvišką šaltą 

žiemą puikiausiai ištvėrė. Tačiau tam 

nuosekliai buvo ruoštasi iš anksto. 

„Pirmiausia iš Vokietijos atvežėme 

žolės pavyzdžių Kauno žemės ūkio 

universiteto mokslininkams, kad jie 

ištirtų, koks dirvožemis Lietuvoje 

jai bus tinkamiausias. Mat praktika 

rodė, kad tokia žolė ne visada gerai 

prigyja. Pagal mokslininkų rekomendacijas 

buvo pagamintas keturių 

skirtingų dalių žemės mišinys, jis 

paskleistas aikštėje ir tik tada pasėta 

žolė. Be to, pasirūpinta derama 

jos priežiūra. Padarytas drenažas, 

aikštėje yra įrengta automatinė 

su 12 purkštuvų žolės laistymo 

sistema, kuri įsijungia, kai pritrūksta 

drėgmės“, – pasakojo „Korto“ 

inžinerinių tinklų aikštelės viršininkas 

Valdemaras Mačiunskas. 

Specialistai neabejoja, kad tokios 

kokybės natūralios žolės futbolo 

aikštė – vienintelė Lietuvoje. Tačiau 

buvo galima rinktis paprastesnį 

variantą – įrengti dirbtinės dangos 

aikštę, kurią prižiūrėti paprasčiau. 

G. Kapočius pripažino, kad būta ir 

tokių svarstymų, tačiau siekta maksimalaus 

rezultato. 

„Natūrali veja būtina aukščiausio 

tarptautinio lygio futbolo 

čempionatams ir varžyboms. Juos 

galima rengti nors ir dabar. Be to, 

stadionas yra universalus, jame gali 

vykti ir lengvosios atletikos varžybos, 

o, pavyzdžiui, ieties metimui būtina 

žolė, o ne dirbtinė danga“, – aiškino 

V. Mačiunskas. 

Pilotams šviestuvai netrukdys 

Vienas iš techniškai sudėtingų 

stadiono rekonstrukcijos darbų – tai 

keturių 44 metrų aukščio apšvietimo 

bokštų įrengimas. Stadiono kampuose 

iškilę bokštai turi po 56, 

kurių kiekvienas 2 kilovatų galingumo, 

šviestuvus. Tačiau netikėta 

buvo tai, kad sėkmingai pastačius 

bokštus, išbandžius apšvietimą, 

kuris prilygsta dienos šviesai, iškilo 

nelaukta problema. Pasirodo, labai 

galingi šviestuvai gali trikdyti 

orlaivių navigaciją. Ir nors aerodromas 

yra keli kilometrai nuo miesto, 

paaiškėjo, kad du bokštai patenka į 

lėktuvų nusileidimo–pakilimo tako 

trajektoriją. Vis dėlto čia nekalti nei 

projektuotojai, nei statybininkai. 

Priežastis ta, kad šiemet, pačiame 

statybų įkarštyje, pasikeitė civilinės 

aviacijos normų nuostatai ir bokštai 

įsikišo į pilotų valdas. Išeitis buvo 

rasta. Prie bokštų pritvirtintos specialios 

lempos, kurios iš anksto įspėja 

artėjančius lėktuvus. 

Gerų emocijų dozę, stebėdami 

varžybas puikiai apšviestame stadione, 

žiūrovai nestokos ir matydami 

besikeičiančius švieslentėje vaizdus. 

„Švieslentė – tai savotiškas kompiuteris, 

kuris rodo rungtynes, pakartojimus, 

starto ir finišo momentus, 

reklamas ir koncertus. Be to, visa 

stadiono teritorija yra radiofikuota, 

pastatyti garsiakalbiai“, – G.Kapočius 

vardijo šiuolaikines technologijas atnaujintame 

stadione. 

„Korto“ vadovas tvirtino, kad 

stadione įrengiant apšvietimą, 

švieslentę, netrūko iššūkių, tačiau 

sutelktomis pastangomis pavyko juos 

įveikti be didesnių trukdžių. 

„Kortas“ gilina naują nišą 

Visiškai atnaujintu miesto stadionu 

džiaugiasi ir jo šeimininkai – 

Alytaus sporto ir rekreacijos centras. 

Centro direktoriaus pavaduotojas 

Egidijus Mencevičius neslėpė ir 

dramatiškosios stadiono istorijos 

dalies. Prieš keletą metų būta 

sumanymų stadioną išnuomoti ir tokiu 

būdu atsikratyti galvos skausmo 

dėl jo prastos būklės. E. Mencevičius 

pasakojo, kad vis dėlto sveikas protas 

laimėjo ir miesto savivaldybė 

stadiono iš savo globos nepaleido. 

Būtent tada imtasi veiksmų, kaip jį 

atgaivinti ir atnaujinti. Imti rengti 


OBJEKTAS 

modernizavimo projektai, sukurta 

naujoji jo vizija. Atsiradus galimybei 

pasinaudoti ES struktūrine parama, 

parengtas investicinis projektas, 

kuris per trejus metus įgyvendintas. 

„Rekonstruotas stadionas didina 

Alytaus patrauklumą investicijoms, 

gerina gyvenimo kokybę ir 

aplinką. Sutvarkyta labai svarbi ir 

reikšminga miesto aktyvaus poilsio 

zona. Iš esmės atnaujintas stadionas 

paverstas universaliu aktyvaus 

poilsio kompleksu, sukurta reikiama 

infrastruktūra. Čia vyks ne tik Alytaus, 

bet ir šalies bei tarptautinės 

varžybos, kiti renginiai”, – tvirtino 

Ramunė Vyšniauskaitė, Alytaus 

miesto savivaldybės administracijos 

laikinai einanti Investicijų skyriaus 

vedėjo pavaduotojo pareigas. 

Tuo tarpu „Korto“ generalinis 

direktorius G. Kapočius pastebėjo, 

kad Alytaus stadionas – išskirtinis, bet 

ne vienintelis įmonės statytas ar atnaujintas 

sporto paskirties objektas. 

„Pernai įrengę Druskininkų 

stadioną, įgijome patirties, geriau 

įsisavinome tokiems objektams 

būdingas technologijas. Dabar 

Druskininkuose statome 1,5 mln. 

litų vertės universalius aikštynus. 

Sporto aikštynus įrengėme ir Birštone, 

krepšinio aikšteles – Alytaus rajono 

miesteliuose – Dauguose ir Butrimonyse. 

Tai nauja statybų vystymo niša. Šią 

kryptį „Kortas“ ir toliau plėtos“, – tvirtino 

G. Kapočius, kupinas naujų idėjų, 

sumanymų, apie kuriuos netruksime 

išgirsti, o įgyvendinus – ir pamatyti. 

Bendrovės ir Kęstučio Jonaičio nuotr. 

13




„Rokiškio apdaila“ įveikė laiko iššūkius 


Sunkmetis, stipriai nualinęs 

statybos sektorių, turi ir pozityviąją 

pusę. Jis paskatino mobilizuoti jėgas 

ir ieškoti išlikimo, o gal net proveržio 

galimybių. Todėl pastarųjų metų patirtis 

pažeria ne tik statybos įmonių 

bankrotų, restruktūrizavimo bangas, 

bet ir sėkmės istorijų. 

„Būti ar nebūti“ – šis hamletiškas 

klausimas, užklupus ekonominiam 

nuosmukiui, iškilo ir stabiliai iki 

tol dirbusiai statybos, restauravimo 

įmonei „Rokiškio apdaila“. Tai 

Aukštaitijoje gerai žinoma įmonė, 

šiuo pavadinimu statybų rinkoje 

dirbanti beveik 20 metų. Kaip ir 

daugelis panašaus profilio bendrovių, 

ji atsidūrė ties ekonominių sunkumų 

ir išbandymų slenksčiu 2008 m. 

pabaigoje. Tačiau pastaruoju metu 

„Rokiškio apdaila“ ne tik atsitiesė, 

bet ir sustiprėjo, nes ėmėsi veržlių, 

greitų ir šiuolaikiškų sprendimų. 

Laukti nebuvo kada, o naujieji 

įmonės vadovai labai aiškiai suvokė: 

dabar arba niekada. 

„Neturėjome pasirinkimo. Arba 

ritamės gilyn į duobę, arba iš jos 

ropščiamės aukštyn. Darėme viską, 

ką galėjome, nors aplinkybės buvo 

pačios nepalankiausios, kokias tik 

Bendrovė „Rokiškio apdaila“ daugiau nei dešimtmetį restauruoja ir gražina Rokiškio dvaro ansamblį. Baigiama restauruoti Jūžintų Šv. Arkangelo 

Mykolo bažnyčia 

L. Aleksejeva 

Statybų rinką negailestingai talžančios krizės akivaizdoje ne išimtis ir sėkmės istorijos. 

Vienas iš būdų joms atsirasti, kaip bebūtų keista, pati krizė. Tuo galima įsitikinti 

gražiame Aukštaitijos krašte dirbančios UAB „Rokiškio apdaila“ pavyzdžiu. 

galime įsivaizduoti“, – neslėpė krizės 

sunkumų bendrovės „Rokiškio apdaila“ 

direktorius Virginijus Rimša. 

Dukra stojo vietoj tėvo 

Buvęs technikos direktorius V. 

Rimša tapo įmonės vadovu prieš 

metus, kai šiame poste pakeitė vaikelio 

susilaukusią Lijaną Aleksejevą. 

O ši jauna, energinga vadybos 

studijas Vilniaus universitete baigusi 

moteris tik prieš dvejus metus 

ryžosi vadovauti „Rokiškio apdailai“. 

Ryžosi, nes nepabūgo pakeisti 

netikėtai į amžinybę išėjusio savo 

tėvo, ilgamečio bendrovės direktoriaus 

Anatolijaus Aleksejevo. Su 

šio puikaus specialisto, gerbiamo 

žmogaus vardu buvo tapatinamas 

ir „Rokiškio apdailos“ vardas. Jo, 

atrodė, pakeisti negali niekas, nes 

direktorius buvo tapęs savotišku 

savo įmonės prekiniu ženklu. Tačiau 

tėvo vieton stojo personalo direktore 

dirbusi jo dukra Lijana. 

Tai buvo didelis iššūkis naujajai 

direktorei, įmonei, akistata su 

nepalankia realybe, kritusia žemyn 

verslo aplinka, tačiau iš šios situacijos 

pavyko išeiti pakelta galva. Tiek jos 

naujiems vadovams, tiek išlikusiai 

rinkoje ir įgijusiai antrąjį kvėpavimą 

bendrovei. 

Sunkiausią, net kritinį laikotarpį, 

šiuo metu 69 darbuotojus turinti 

įmonė jau išgyveno. „Rokiškio apdaila“ 

šiais metais vykdo nemažai 

svarbių projektų, kuriems skirta Europos 

Sąjungos struktūrinė parama. 

O kiekvienas statybos rinkos žaidėjas 

gali pasakyti, kad vadinamieji europiniai 

pinigai, nepaisant kartais 

stringančio atsiskaitymo, yra stabilumo 

ir atsigavimo garantas. 

Tačiau „Rokiškio apdailai“ europiniai 

projektai nenukrito kaip stebuklinga 

mana iš dangaus. Juos teko 

išsikovoti aštrioje, greitų pokyčių 

strateginėje veikoje reikalaujančioje 

konkurencinėje kovoje. 

Sustiprino savo pozicijas 

„Buvo labai sunkus laikas. Ir 

asmeniškai, ir įmonėje. Artėjo 

2009 m. pradžia, o neturėjome 

naujų užsakymų, kaustė nežinia 

dėl ateities. Be to, mane, statybų 

bendrovei vadovaujančią moterį, 

kai kas labai nepatikliai sutikdavo. 

Buvo atvejų, kai paprašė darbo 


pažymėjimo, vizitinės kortelės, kad 

įsitikintų, jog tikrai esu ta, kuo prisistatau“, 

– pasakojo L. Aleksejeva. 

Didelė įtampa ėmė slūgti, kai 

2009 m. pradžioje „Rokiškio apdaila“ 

laimėjo viešąjį konkursą ir pajudėjo 

darbai. L. Aleksejeva su dėkingumu 

kalba apie patyrusius įmonės darbuotojus, 

kurie jai stengėsi ir patarti, ir 

padėti. Kita vertus, bendrovėje naujoji 

direktorė nebuvo naujokė – personalo 

vadove dirbo nuo 1998 m. Pasak L. 

Aleksejevos, sunkmečio įkarštyje buvo 

mestos visos jėgos, kaip neišnykti iš 

statybos rinkos. Kad būtų sustiprintos 

pozicijos viešųjų pirkimų konkur- 

suose, bendrovėje buvo įdiegtos vadybos 

sistemos ISO 9001, ISO 14001 

ir OHAS, kurios yra būtinos, notint 

dirbti šiuolaikiškai ir efektyviai. 

Priima naujus darbuotojus 

Rokiškio psichiatrijos ligoninės 

A korpuso rekonstrukcija, kurios 

darbų vertė 4 mln. litų, Antazavės 

Juozo Gruodžio vidurinės mokyklos 

modernizavimas, kuriam numatyta 

1 mln. 290 tūkst. litų, keturių 

Rokiškio miestelių infrastruktūros 

ir aplinkos vystymo projektas, kurį 

Užs. Nr. 10/41 

vykdant bus panaudota 2 mln. 200 

tūkst. litų, Rokiškio dvaro kumetyno 

restauravimas, apimantis darbus už 

1 mln. 300 tūkst. litų – tai tik dalis 

šiemet vykdomų „Rokiškio apdailos“ 

projektų. O kur dar „Ąžuoliuko“ 

darželio – mokyklos pastato atnaujinimo 

darbai, baigiama restauruoti 

Jūžintų Šv. Arkangelo Mykolo 

bažnyčia. Bemaž visi šie objektai, 

išskyrus paveldosauginius – Jūžintų 

bažnyčią ir Rokiškio dvaro kumetyną 

– pradėti ir bus baigti dar šiemet. 

„Priėmėme 20 naujų statybininkų. 

Priimtume dar tiek, bet jų surasti 

sunku. Mums reikalingi kvalifikuoti 

specialistai – plytelių klojėjai, apdailininkai, 

tačiau Darbo birža jų 

negali pasiūlyti. Iš ten atsiųstieji prašo 

parašyti, kad netenkina siūlomo 

darbo sąlygos,“ – pasakojo „Rokiškio 

apdailos“ direktorius V. Rimša. 

Tai bene didžiausios problemos, 

su kuriomis susiduria bendrovė. 

Kvalifikuotų darbuotojų stygius nėra 

gera žinia, tačiau ji siunčia signalus, 

kad statybos rinka atsigauna ir tam 

ateityje teks sutelkti pastangas. Ne tik 

„Rokiškio apdailai“, o visam sektoriui. 

Kokia bus išeitis, matyt, tolimesnės 

ekonomikos raidos klausimas. 

Konkurenciją įveikia lankstumu 

Mokyklų, darželių modernizavimas, 

pastatų, parkų, urbanistinių 

erdvių rekonstrukcija, naujų pastatų 

statyba, remontas ir sudėtingų 

kultūros paveldo objektų prikėlimas 

naujam gyvenimui – stebėtinai platus 

„Rokiškio apdaila“ prikėlė naujam gyvenimui buvusius 

prekybos namus. 

darbų spektras palyginti nedidelei 

bendrovei. Tačiau bendrovei 

„Rokiškio apdaila“ šis sąrašas yra 

įprastas ir jis vis papildomas naujais 

objektais. 

„Šiemet vyko daug viešųjų 

pirkimų konkursų, kuriuose dalyvavome 

ir negalime skųstis jų rezultatais. 

Tačiau kartais gauname ir 

skaudų antausį. Iš tiesų konkurencija 

labai didelė. Konkursuose dalyvauja 

įmonės ne tik iš Rokiškio, netolimų 

Utenos ar Kupiškio rajonų, bet ir 

didžiųjų Lietuvos miestų Vilniaus, 

Alytaus, Panevėžio. Todėl labai 

kruopščiai viską skaičiuojame – ir 

mažesnį, nei norėtume, pelną. 

Galbūt mums padeda tai, kad esame 

vietinė įmonė, todėl projektų administravimo 

sąnaudos mums susidaro 

mažiausios“, – apie dalyvavimo 

konkursuose ypatumus mintimis dalijosi 

„Rokiškio apdailos“ direktorius 

V. Rimša. 

Prikelia paveldo objektus 

V. Rimša su užsidegimu pasakojo 

apie naujausius atliekamus 

bei pradedamus bendrovės darbus. 

Vienas iš projektų – tai keturių rajono 

miestelių – Pandėlio, Kavališkio, 

Laipgalių ir Juodupės infrastruktūros 

bei aplinkos sutvarkymo projektas 

„Prielaidų spartesnės ūkinės veiklos 

diversifikacijos kaimo vietovėse 

sudarymas“. Kaip visada, pasak V. 

Rimšos, malonu sugrįžti į Rokiškio 

dvaro ansamblį, kuriame yra įsikūręs 

Rokiškio krašto muziejus. Šiame XIX 

V. Rimša 

a. kultūros paveldo objekte įmonė 

dirba jau daugiau nei dešimtmetį. 

Įmonė atlieka nemažai paveldo 

objektų restauravimo bei tvarkybos 

darbų, nes turi tam reikalingą 3-iąją 

kategoriją, gerų specialistų ir patirtį. 

Šįkart bendrovės darbuotojai restauruos 

kumetyną, kurį prikels iš naujo 

gyventi. 

„Pastatas labai apleistas, jį reikia 

tvarkyti iš pagrindų: dengti stogą, 

statyti langus, remontuoti sienas 

ir fasadą, įrengti inžinerines komunikacijas,“ 

– sakė „Rokiškio apdailos“ 

direktorius V. Rimša. 

Po restauravimo kumetyne įsikurs 

ekspozicijų salės ir dvaro kalvė, 

kurioje kalvystės paslapčių galės 

pramokti ir muziejaus lankytojai. 

Neseniai „Rokiškio apdailos“ statybininkai 

ir restauravimo specialistai 

gražiai sutvarkė dvaro rūmų fasadą, 

pakeitė langus, suremontavo stogą. 

Ankstesniais metais buvo restauruojamos 

vidaus patalpos, oficinos, 

vartininko namelis. 

„Rokiškio dvare dirbame nuo 

1995 m. Šis ansamblis yra mūsų 

pasididžiavimas, čia mūsų darbuotojai 

įgijo didžiausią restauravimo 

darbų patirtį“, – tvirtino V. Rimša. 

Patirtį sukaupė dirbdami 

„Visada džiaugiamės, kai į dvaro 

ansamblį ateina dirbti „Rokiškio apdailos“ 

darbuotojai. Tai mūsų krašto, 

rokiškėnų įmonė, kuri labai atsakingai 

ir sąžiningai atlieka darbus, nes 

jaučia didelę atsakomybę ir pagarbą 


BENDROVĖSE 

kultūros palikimui“, – negailėjo gerų 

žodžių „Rokiškio apdailos“ kolektyvui 

Rokiškio krašto muziejaus direktorė 

Nijolė Šniokienė. 

Beveik visų Rokiškio krašte 

esančių kultūros paveldo objektų 

darbų užsakovas – valstybės įmonė 

„Lietuvos paminklai“, o daugelio 

jų rangovas – „Rokiškio apdaila“. 

„Lietuvos paminklų“ direktorius Vydmantas 

Drumsta pamini, kad yra 

gražių sutapimų su paveldo objektus 

restauruojančia rokiškėnų įmone. 

„Simboliška, kad pažintis su 

šia bendrove užsimezgė, vos man 

pradėjus dirbti paveldosaugos srityje. 

Jos specialistai atliko centrinių 

rūmų pusrūsio tvarkybos darbus. 

Tuo metu jiems dar trūko didesnės 

patirties, praktinių įgūdžių, tačiau 

labai geranoriškai ieškojome bendrų 

sprendimų. Ypač atviras, nuoširdus ir 

pareigingas buvo bendrovės vadovas 

A. Aleksejevas. Mūsų bendradarbiavimas 

vystėsi, plėtėsi, šios įmonės 

potencialas ir galimybės žymiai 

išaugo. „Rokiškio apdaila“ prieš 

kelerius metus viena iš pirmųjų šalyje 

puikiai atliko dvaro tvarkybos darbus, 

įsisavinusi ES struktūrinę paramą“, – 

pasakojo V. Drumsta. 

Gera partnerystė stiprina 

„Esame geri partneriai. Užsakovo 

ir rangovo tikslai yra tie patys – 

kokybiškai restauruoti. Džiaugiamės, 

kad įmonei gerai sekėsi ir Jūžintų 

Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios 

restauravimas. Bendros pastangos 

davė gerus vaisius“, – šiltai apie 

bendradarbiavimą su „Rokiškio apdailos“ 

darbuotojais kalbėjo 

V. Drumsta. 

Pasitikėjimą savo jėgomis ir 

galimybėmis, ypač ištvėrusi sunkiausius 

laikus, jaučia ir pati bendrovė 

„Rokiškio apdaila“. 

„Krizė pakoregavo daugelį mūsų 

planų ir veiklos sričių. Iki jos turėjome 

nemažą pagalbinę gamybą – medienos 

apdirbimo, stalių cechus, 

kuriuose dirbo apie 20 žmonių. 

Tačiau užklupus sunkmečiui jie 

tapo nuostolingi, todėl nutraukėme 

šią veiklą. Krizė padėjo atsijoti 

statybininkų branduolį, susikurti 

naują veikos strategiją, kuri pasiteisino. 

Džiaugiamės, kad pavyko išlaikyti 

stabilumą, gerą įmonės vardą ir 

galime konkuruoti su kitomis Lietuvos 

įmonėmis“, – tvirtino bendrovės 

„Rokiškio apdaila“ direktorius 

V. Rimša. 


15

16 OBJEKTAS 




AB „Montuotojas“ įrengė analogų neturinčią technologinę liniją 

Didžiausi iš pagamintų ir sumontuotų įrenginių yra penki gatavos produkcijos silosai, kurių kiekvieno talpa – beveik 1 tūkst. kub. metrų. 

Genė DRUNGILIENĖ 

Sename ceche, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Adakro 

Šeštakausko žodžiais, „Montuotojas“ įrašė naują technologiją. 

Bendrovė Kėdainiuose, AB „Lifosa“, trijuose renovuotuose pastatuose 

įrengė naują modernią technologinę liniją. 

Jeigu, pasak prezidento A. 

Šeštakausko, naujame ceche specialistai 

turi daugiau laisvių, tai 

dirbant sename ceche reikia derintis 

prie esamų sąlygų. „Mane taip pat 

sudomino faktas, kad liepos 1 d. 

objektą naudoti priėmė valstybinė 

komisija, o rugpjūčio pradžioje 

jau buvo pasiektas projektinis 

pajėgumas, – pastebėjo prezidentas, 

lankydamasis gamykloje. – Tai reiškia, 

kad darbai buvo vykdomi kokybiškai 

– tiek „Montuotojo“, tiek ir pačių 

šeimininkų.“ 

Dalyvavo įgyvendinant 

europinį projektą 

Šią vasarą baigtas vykdyti 

2009 m. pradžioje AB „Lifosa“ 

pradėtas projektas „AB „Lifosa“ 

gamybos produktyvumo didinimas 

ir inovatyvių technologijų diegimas 

modernizuojant pašarinių 

fosfatų gamybos procesą“, kurį iš 

dalies finansavo Europos Sąjungos 

struktūriniai fondai. Šio projekto, 

kurio vertė per 50 mln. litų, 

įgyvendinimui iš Europos regioninės 

plėtros fondo skirta – 13 mln. 712 

tūkst. litų. Įgyvendinant investicinį 

projektą buvo pastatytas naujas 

150 tūkst. tonų per metus našumo 

pašarinių fosfatų gamybos cechas. 

Cecho statybai buvo parinkta 

grupė trijų pastatų, kurie buvo pritaikyti 

technologinės linijos įrenginių 

įkomponavimui. Pastatai buvo renovuoti 

ir rekonstruoti. Svarbiausias AB 

„Montuotojas“ darbas buvo naujoji 

technologinė linija, kuri, kaip sakė AB 

„Lifosa“ inžinierius Antanas Lazdauskas, 

neturi ne tik analogo, bet nėra 

iki šiol sukurta nieko panašaus. 

Technologinės linijos projektą 

parengė AB „Lifosa“ inžinerinės 

tarnybos, turinčios ilgametę 

pašarinių fosfatų gamybos patirtį bei 

žinodamos ir įvertindamos gamybos 

sunkumus. 

„Kadangi AB „Montuotojas“ 

turi ilgametę bendrovės „Lifosa“ 

naujų technologinių linijų, stambių 

įrenginių, statinių montavimo patirtį, 

savo darbais yra prisidėjusi beveik 

prie visų bendrovės pagrindinių 

gamybų modernizavimo projektų 

įgyvendinimo, tad ir įgyvendinant 

šį projektą, nebuvo abejonių dėl jų 

kompetencijos ar atliekamų darbų 

kokybės“, – sakė A. Lazdauskas. 

„Montuotojas“ pagamino 40 

proc. visų sumontuotų įrenginių 

Naująją fosfatų gamybos 

technologinę liniją sudaro apie 100 

pavadinimų įvairaus sudėtingumo 

įrenginių. AB „Montuotojas“ ne tik 

sumontavo visus šiuos technologinius 

įrenginius, mazgus ir statinius 

iš metalo konstrukcijų (be elektros 

ir automatikos specifinių darbų), 

bet ir dalį įrenginių pagamino patys 

bendrovės specialistai. Bendrovės 

jėgomis buvo pagaminta ir sumontuota 

apie 40 proc. įrenginių, mazgų 

ir konstrukcijų už beveik 15 mln. Lt, o 

statybos – montavimo darbų atlikta 

už 25 mln. Lt. 

Bendrovės „Montuotojas“ specialistai 

patys pagamino ir sumontavo 

kalkių sandėliavimo mazgą, 

kalkių transportavimo mazgą, penkis 

gatavos produkcijos silosus, kurių 

bendra talpa – apie 4,5 tūkst. kub. 

m., su galerijomis ir transporteriais, 

autocisternų pakrovimo mazgą su 

silosais ir galerija, vagonų pakrovimo 

mazgą su bunkeriu ir galerija, įvairias 

kitas talpas, bunkerius ir mazgus, 

įrengimų montavimo aikšteles, mazgus, 

aptarnavimo aikšteles ir mazgus, 

metalinį 40 m aukščio dviejų 

metrų skersmens dūmtraukį. 

Vertindamas atliktą darbą, 

inžinierius A. Lazdauskas pažymėjo, 

kad žinant AB „Montuotojas“ darbų 

vykdytojų ir darbuotojų kompetenciją 

bei darbus, šiuo įrenginius galima laikyti 

jiems įprastais, tradiciniais, nors 

kai kurie jų reikalavo didelio atlikimo 

tikslumo. 

Užs. Nr. 10/52 

Naująją technologinę liniją apžiūrėjo (iš kairės) A. Katinas, A. Jaras, 

J. Dastikas ir A. Šeštakauskas. 

Metalo konstrukcijų ir įrenginių parkas 

Lemiantis faktorius – aukšta 

bendrovės kvalifikacija 

Stambiausios naujosios 

technologinės linijos dalys yra 

būgninis granuliatorius su pavara, 

varikliu ir lataku bei pakura su dujų 

degikliu. Vien šie įrenginiai kainuoja 

apie 10 mln. Lt. Taip pat šioje linijoje 

sumontuota kitų įrenginių – dar už 

15 mln. Lt. 

Didžiausi iš pagamintų ir 

sumontuotų įrenginių, pasak AB 

„Montuotojas“ montavimo firmos 

Panevėžyje, dirbusios „Lifosoje“, 

direktoriaus Antano Katino, yra penki 

gatavos produkcijos silosai, kurių 

kiekvieno talpa – beveik 1 tūkst. kub. 

metrų. 

„Šie įrenginiai ne tik daug sveria, 

bet yra ir sudėtingi, nes reikia pagaminti 

ir sumontuoti nemažai papildomos 

įrangos, kaip, pavyzdžiui, transporteriai, 

dozatoriai, reikia nemažai 

sudėtingos automatikos, – sakė 

direktorius A. Katinas. – Trumpai 

tariant, tai yra sudėtingi gatavos 

produkcijos sandėliai, kurių paprastai 

nepagaminsi – reikia ir praktikos, ir 

kvalifikacijos.“ 

Silosai buvo gaminami „Mon- 

tuotojo“ bazėje ir dalimis atvežami į 

„Lifosą“, kur buvo sumontuoti ir 

dviem kranais pakelti į reikiamą 

aukštį – iki 28 m. Keliamosios technikos 

turi pati bendrovė „Montuotojas“. 

Tai yra kranai, kurių keliamoji 

galia siekia 60 t ir 100 t, o pakelti 

gali į 40 ir 50 m aukštį. Tokiame 

aukštyje įrenginius montuoja specialistai 

– bendrovės aukštalipiai. 

Taip pat bendrovė pagamino 

daugiau negu dešimties 

transporterių liniją. Tokią liniją sudaro 

apie 60 skirtingų įrenginių, 

kurių kiekvienas yra sudėtingas tiek 

gaminti, tiek montuoti. 

„Mes pagaminome stambių 

gabalų trupintuvą su latakais ir padavimo 

bei išmetimo vamzdynais, 

– pasakojo AB „Montuotojas“ montavimo 

firmos Panevėžyje direktorius 

A. Katinas. – Mažai kas tikėjo, kad 

galime tokį pagaminti. AB „Lifosa“ 

bendrasavininkiai [Rusijos chemijos 

pramonės ir mineralų kompanija 

„EuroChem“ yra „Lifosos“ kontrolinio 

akcijų paketo savininkė – G. D.] 

tokius įrenginius perka užsienyje už 

dvigubai ar net trigubai didesnes 

kainas, todėl atvykę stebisi, kad juos 

mes gaminame patys.“ 

Šie įrenginiai buvo pagaminti 

pagal AB „Lifosa“ projektuotojų ir 

jų partnerių brėžinius. Gamyba vyko 

bendrovės „Montuotojas“ bazėje, 

montavimo firmoje Panevėžyje, 

kur yra mechaninis cechas, didelės 

dirbtuvės su reikalinga sudėtingiems 

darbams atlikti įranga, bendrovė 

turi pakankamos kvalifikacijos 

darbuotojų. 

Visus darbus „Montuotojas“ 

atliko per trumpą terminą. Pasak 

montavimo firmos Panevėžyje 

direktoriaus A. Katino, laiku ir gerai 

įvykdyti projektus galima tik tuomet, 

kai tinkamai organizuojami darbai – 

tiek užsakovo, tiek darbų vykdytojo. 

Tačiau lemiantis faktorius – aukšta 

„Montuotojo“ kvalifikacija atlikti 

sudėtingus darbus. 

„Galime konstatuoti, kad visus 

nestandartinius įrenginius bendrovė 

pagamino labai kokybiškai ir tinkamai, 

– patvirtino AB „Lifosa“ 

inžinierius A. Lazdauskas. – Visi 

montavimo darbai taip pat atlikti 

laiku.“ 

Gamykloje dirba 40 metų 

Kaip „Statybų žinioms“ sakė AB 

„Lifosa“ generalinis direktorius Jonas 

Dastikas, darbų kokybę lėmė generalinis 

rangovas – AB „Montuotojas“. 

Šios bendrovės specialistai, dalį 

įrenginių gamindami patys, „Lifosai“ 

sutaupė nemažai pinigų. Jeigu 

tokie įrenginiai būtų buvę perkami, 

„Lifosai“ tai būtų kainavę 50 proc. 

brangiau, nei juos pagamino AB 

„Montuotojas“. Lietuvos specialistų 

pagaminti įrenginiai, AB „Lifosa“ 

vadovo J. Dastiko žodžiais, kokybe nė 

kiek nenusileidžia tiems įrenginiams, 

kuriuos būtų tekę įsigyti Vokietijoje. 

AB „Montuotojas“ šioje gamykloje 

dirba jau 40 metų. Pasak AB „Lifosa“ 

generalinio direktoriaus, gamykloje 

dirbančio tiek pat laiko, jie gerai vieni 

kitus pažįsta ir pasitiki. „Nebuvo atvejo, 

kad dėl ko nors susitarus, „Montuotojas“ 

savo pažado neįvykdytų, ko 

nors nepadarytų – ir laiko, ir kokybės 

atžvilgiu, – sakė J. Dastikas. – Šiuo 

metu „Montuotojas“ darbuojasi 

prie sudėtingo įrenginio – per du 

mėnesius fosforo ceche reikia pagaminti 

800 m juostinio transporterio, 

galerijas, atramas. Tokio atvejo, kad 

per tokį trumpą laiką būtų pagaminta 

10 transporterių, kurių bendras ilgis 

yra 800 m, dar nebuvo. Tuo labiau, 

kad daugumą detalių transporteriui 

gamina pati bendrovė „Montuotojas“. 

Montavimo firmos Panevėžyje 

direktorius A. Katinas sako, kad 

įsipareigojimą įvykdys, nes kitaip 


OBJEKTAS 

būti ir negali. AB „Montuotojas“ 

generalinio direktoriaus Alfonso Jaro 

žodžiais, šioje situacijoje nėra nieko 

stebuklingo. Bendradarbiaujant su 

protingais užsakovais, kurie žino, ko 

nori, žino, kada turi būti pagaminti 

įrenginiai, ir rangovams dirbti žymiai 

paprasčiau. Tokie santykiai susiformavo 

ne per dieną. Kita vertus, 

garantu, kad darbai bus atlikti laiku 

ir tinkamai, yra bendrovės specialistų 

patirtis, kvalifikacija ir atsakomybė. 

Per 40 metų „Montuotojo“ specialistai 

gerai pažino gamyklą, sumontavo 

apie 90 proc. jos įrenginių, 

kurių nemažą dalį patys ir pagamino. 

Vienas tokių specialistų – statybos 

darbų vadovas Stanislovas Mikalauskas, 

kuriam tiesiogiai vadovaujant 

buvo pastatyta labai daug svarbių 

objektų – „Lifosa“ šiluminė elektrinė, 

100 tūkst. tonų sandėlis, taip pat ir 

atliktas fosforo rūgšties bei amofoso 

cechų modernizavimas, kiti objektai. 

Tokia bendrovės ir darbuotojų patirtis 

duoda gerus dividendus ir „Lifosai“, 

ir „Montuotojui“. 

„Iki šiol tebedirba žmonių, kuriuos 

radau 1970 m., pradėjęs dirbti 

bendrovėje“, – sakė AB „Montuotojas“ 

montavimo firmos Panevėžyje 

direktorius A. Katinas. 

Montavo įrenginius, atgabentus 

iš užsienio 

Bendrovės „Montuotojas“ specialistai 

montavo ne tik pačių pagamintus 

įrenginius, bet komplektavo 

bei montavo technologinės linijos 

įrenginius, pagal užsakymą pagamintus 

užsienio firmose. Tai buvo izoliuota 

ir apskardinta trijų metrų skersmens, 

20 m ilgio džiovykla su įkrova 

bei lataku, jungiančiu ją su elevatoriumi. 

Bendrovė taip pat sumontavo 

produkto klasifikacijai skirtus keturis 

kretilus su priklausiniais, ventiliatorius, 

valymo filtrus, technologinės 

ir sanitarinės absorbcijos įrenginius, 

elevatorius, įvairaus tipo transportavimo 

įrengimus, fasavimo mazgą 

ir kt. 

Šiuos įrenginius tiekė UAB „Ekobana“, 

dalį – AB „Montuotojas“. AB 

„Lifosa“ specialistų reikalavimu, dauguma 

įrenginių buvo užsakinėjami 

Vokietijoje bei kitose ES šalyse. Pasirinkti 

tie gamintojai, kurie jau daug 

metų specializuojasi tokių įrenginių 

gamyboje. Dalį įrenginių, proceso 

automatizavimo dalį kūrė patys AB 

„Lifosa“ specialistai – žmonės, turintys 

ilgametę patirtį gamybos srityje. 

Kęstučio Jonaičio nuotr. 

17



Bendrastatybiniai darbai ir apdaila – 

sudėtinga, bet paklausu 


Asmeninė bei vadovaujančio darbo patirtis, įgytas pasitikėjimas, 

rinkos išmanymas buvo pagrindiniai motyvai, kuriais remdamasis bei 

įvertinęs rinkos situaciją, Stanislovas Dabulskis lygiai prieš ketverius 

metus įkūrė bendrovę „Promostas“. 

Tiek bendrovei „Promostas“ 

kuriantis, tiek jai įžengus į penktuosius 

veiklos metus, direktoriui ir akcininkui 

S. Dabulskiui svarbiausi liko 

bendražmogiškieji dalykai, kurie ir 

lėmė verslo sėkmę. 

„Vadovaujantis bendrovės personalas 

nebijo apsiauti guminių 

batų, nusitepti rankų, – sakė S. 

Dabulskis. – Atsiliepiame į kiekvieną 

kvietimą, bendraujame su visais – ir 

mažesniais, ir stambesniais, ir su 

užsakovais, ir su specialistais, nes 

mums svarbiausia – geras rezultatas. 

Tai kainuoja daug laiko ir kantrybės, 

bet to reikia, norint jausti pulsą. 

Manau, kad dėmesio reikia kiekvienam 

užsakovui, reikia bendravimo, 

patarimų. Jaučiu ir žinau, kad mus 

pasirenka ne dėl mažos kainos, o 

dėl atsakingumo ir dėmesio.“ Vadovo 

darbo patirtis – nuo meistro iki 

vyriausiojo inžinieriaus tuometinėje 

Jurbarko statybos valdyboje, Kalinin- 

grado srities statybose, kaip statybos 

vadovo ir direktoriaus pavaduotojo 

UAB „Masyvas“, – suponavo 

nuostatą, kad visų svarbiausia yra 

dėmesys žmogui. 

Siekia generalinės rangos 

Pastaruosius dvejus metus 

„Promostas“ daugiausiai dirba 

kaip generalinis rangovas. Apie 30 

proc. bendrovės darbuotojų sudaro 

aukštos kvalifikacijos apdailininkai, 

apie 40 proc. specialistų, atliekančių 

bendruosius statybos darbus – betonuotojai, 

mūrininkai, montuotojai 

bei kiti. Likusią darbuotojų dalį 

sudaro siaurų sričių specialistai bei 

aptarnaujantis personalas. 

„Darbus atliekame iki rakto, – 

sakė S. Dabulskis. – Nepretenduojame 

į projektų valdymą, generalinę 

rangą ten, kur mes negalime tiesiogiai 

vykdyti visų apimčių, negalime 

atlikti darbų nuo iki. Tokiuose objek- 

tuose dirbame kaip subrangovai – 

pagal jungtinės veiklos sutartis, tiesiogiai 

su patikimais partneriais, kuriais 

remiamės, kai reikia specialiųjų 

darbų, kurie remiasi mumis, kai reikia 

atlikti bendrastatybinius darbus. Tokie 

ryšiai leidžia be reikalo nerizikuoti, 

neįsivelti į neskaidrius sandėrius.“ 

Bendrovės vadovas pabrėžė, kad ir 

dėl šių priežasčių „Promostas“ siekia 

teikti paslaugas ne kaip subrangovas, 

o kaip generalinis rangovas – ir 

vykdant valstybinius užsakymus, ir 

dirbant pagal tiesiogines sutartis. 

„Promostas“ rinkoje save pozicionuoja 

kaip bendrovę, kuri atlieka 

bendruosius statybos darbus su 

apdaila. Pastarosios paslaugos, anot 

S. Dabulskio, daugelis bendrovių 

purtosi dėl to, kad tai yra labai imli 

laiko, pasirengimo, atsakomybės sritis, 

o pelno duoda mažiausiai. „Mes 

šio darbo nevengiame, kai kuriais 

atvejais kaip apdailos darbų teikėjai 

dirbame ir pagal subrangos sutartis 

su didžiaisiais rangovais“, – sakė 

bendrovės vadovas S. Dabulskis. 

Tokią bendrovės generalinę 

liniją nubrėžė patirtis – tiek paties 

bendrovės vadovo, tiek darbuotojų. 

Kita vertus, toks paslaugų paketas 

rinkoje yra itin patrauklus – ypač smulkesniems 

užsakovams, nes toks rangovas 

atlieka visus darbus – nuo iki. 

Patikimiausias – privatus 

sektorius 

Bendrovė savo veiklą vykdo 

trijose sritys: renovacija ir modernizavimas, 

remonto ir apdailos darbai 

bei darbai energetiniame sektoriuje. 

Pastarajame sektoriuje bendrovė kaip 

statybinės dalies rangovas modernizuoja 

transformatorines pastotes, 

skirstomuosius punktus, atlieka 

bendruosius statybos darbus kartu 

su nedidelės apimties specialiaisiais 

darbais visoje Lietuvoje. „Promostas“ 

konkursuose dalyvauja kartu su energetikais. 

Bendrovė taip pat stato individualius 

gyvenamuosius namus bei kitus 

privataus ūkio statinius. „Pastaruosius 

trejus metus šis sektorius yra 

pakankamai stabilus, nors ir labai 

reiklus, – sakė S. Dabulskis. – Šio 

sektoriaus mums reikia ir dėl finansavimo 

įvairovės, ir dėl palankesnių 

atsiskaitymo terminų.“ Krizės metu, 

anot bendrovės vadovo, tai buvo ne 

tik viena iš veiklos rūšių, bet ir rimta 

atrama. Kai ima strigti mokėjimai iš 


valstybės institucijų, agentūrų, šis 

sektorius yra patikimas. Modernizavimo 

darbų apimtys, kurias vykdo 

bendrovė, yra didelės, bet pasikliauti 

vien tik šiais šaltiniais yra pavojinga. 

„Šiuo metu taip pat atsidūrėme 

sudėtingoje situacijoje, – sakė vadovas. 

– Baiginėjame modernizuoti 

vieną iš mokyklų, tačiau iki šiol dėl 

šio objekto nėra pasirašyta trišalė 

sutartis tarp užsakovo, prižiūrėtojų ir 

LVPA. Projektas įvykdytas 90 proc., 

o dėl apyvartinių lėšų ir atsiskaitymo 

iškilo problemų.“ 

Šiuo metu bendrovė kaip generalinis 

rangovas modernizuoja tris 

mokyklas ir keturis vaikų darželius. 

Bendrovė dirba pilnu pajėgumu, 

darbais aprūpindama ir partnerius 

– specialiųjų darbų subrangovus; asmenis, 

dirbančius pagal verslo liudijimus; 

sugrįžo ne vienas darbuotojų, 

sulaukusių pensinio amžiaus. 

„Promostas“ pritraukia nemažai 

siaurų, specifinių sričių meistrų, 

kaip, pavyzdžiui, akmens apdirbėjai, 

metalo, medžio dirbinių specialistai, 

kurių reikia įrenginėjant išskirtinio 

stiliaus patalpas. Tačiau svarbiausia, 

ko reikalaujama iš partnerių, – dalintis 

atsakomybe ir imtis rizikos. 

Bendrovės atrama – 

profesionalai 

Stabilų bendrovės darbuotojų 

branduolį sudaro savo srities profesionalai 

– staliai, tinkuotojai, 

dažytojai, plytelių klojėjai. Tokių yra 

apie pusšimtis žmonių, kurie nekaitalioja 

darbo, yra bendrovės atrama, 

kurie yra patikimi, pajėgūs atlikti 

bet kokio sudėtingumo, kruopštaus 

darbo reikalaujančią apdailą. Kiti darbuotojai 

yra parengti atlikti kai kuriuos 

apdailos darbus, bet daugiausiai 

jie atlieka paruošiamuosius darbus 

arba talkina meistrams. 

Bendrovėje dirba šeši atestuoti 

statybos vadovai, kuriems talkina 

darbų vadovai, meistrai. Taip pat 

sukurtas Gamybos skyrius, kuris 

rūpinasi paruošimo darbais. Iš viso 

šiuo metu bendrovėje „Promostas“ 

dirba 120 žmonių. 

Dabar, pasak bendrovės „Promostas“ 

direktoriaus S. Dabulskio, 

vadovui sudėtingiausia ne gauti 

užsakymų, kai kurių teko net atsisakyti, 

bet rasti gerų savo darbo 

specialistų, amatininkų, gerąja šio 

žodžio prasme. 


Užs. Nr. 10/51 


Laikraščio priedas 


TECHNOLOGIJOS NAUJIENOS 

STATYBININKŲ ŠVENTĖ 

Mieli statybų žmonės, 

Nuoširdžiai sveikinu Jus profesinės šventės – Statybininko dienos – proga. 

Ši, jau tradicine švente tapusi diena Lietuvoje minima vienuoliktąjį kartą. 

Džiugu, jog pernai ji tapo ir oficialiai Seimo pripažinta profesine švente. 

Man išties malonu sveikinti žmones, dirbančius sektoriuje, kuriame ilgą laiką 

dirbau pats. Todėl, patikėkite, šią šventę miniu kartu su Jumis ir visoms auditorijoms 

su pasididžiavimu sakau, kad esu statybininkas. 

Statybų žmonės ir toliau išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pagal tokius 

parametrus, kaip statybų apimtys, pelningumas, materialinės investicijos, darbo 

užimtumas, statybų verslas skaičiuoja nuostolius ir rodo minusinius rodiklius. 

Sunku būtų suskaičiuoti, kiek auksinių rankų iškeliavo ieškoti laimės į užsienį. 

Ne iš gero gyvenimo, tai faktas, todėl niekas jų nesmerkia. Kaip bebūtų, likusius 

čia kviečiu dirbti kartu: bendram mūsų, mūsų šeimų ir valstybės labui. 

Guodžia tai, kad statybų sektoriaus dalyviai – užsigrūdinę žmonės. Pradedant 

mūrininku, kuris pučiant žvarbiam vėjui visą dieną deda plytas, baigiant 

bendrovės vadovu, kuris ir krizės metu sugeba aprūpinti žmones darbu ir 

sumokėti jiems atlyginimus. Statybininkai visada pasižymėjo stiprybe ir atkaklumu. 

Gerbiu Jus už tai. 

Norėčiau palinkėti Jums optimizmo ir neprarasti vilties, kad sunkmetis 

amžinai nesitęs. Juolab, kad atsigavimo, pagyvėjimo ženklų jau matyti. Viliuosi, 

jog visų mūsų bendromis pastangomis šie procesai šiemet įgaus pagreitį. 

Sėkmė aplanko tuos, kurie net ir sunkiausiais momentais lieka optimistais, 

nepraranda kantrybės ir ryžto, polėkio bei entuziazmo. Neabejoju, kad toji sėkmė 

galiausiai aplankys ir mus. 

Geros Jums nuotaikos, sėkmės ir kuo geriausios kloties. 

Aplinkos ministras 

Gediminas KazlausKas 

Mes ir Jūs – dirbame kartu. 

Dirbame kartu, siekdami patenkinti klientų lūkesčius. 

Profesinės šventės proga linkime gerų darbų, už 

kuriuos sulauktume padėkos. 

Pagarbiai 

Jūsų „Knauf“ 

Mielieji, 

Sveikiname Jus, 

Tokius mums svarbius, 

Auginančius valstybei 

ir visuomenei 

Turtus. 

Ypatinga proga linkime 

Būti ir toliau 

Atsakingais, tikslo 

siekiančiais, patikimais 

bendraminčiais ir 

partneriais 

Lietuvos nekilnojamojo 

turto plėtros 

asociacijos vardu – 

prezidentas 

Robertas Dargis 

19

20 


UAB „Edrija“ 

Edmondas DARGIS, 

UAB „Edrija“ generalinis direktorius 

Plieno g. 10, Klaipėda, 

Tel. (8 46) 341 240 

e. p. info@edrija.lt 

www.edrija.lt 



UAB „Plungės lagūna“ AB „Stamela“ 

Almantas ČEBANAUSKAS, 

UAB „Plungės lagūna“ 

generalinis direktorius 

Sauslaukio kaimas, 

Rietavas, 

Tel. (8 448) 68 647 

info@plungeslaguna.lt 

www.plungeslaguna.lt 

„Mes manome, kad sunkmetis jau 

pasibaigė, o antrą kitų metų pusmetį 

mes planuojame kilimą“, – sakė E. Dargis. 

Šiuo metu bendrovė vykdo projektus, 

kurie buvo laimėti mažomis 

kainomis. Bet, anot „Edrijos“ vadovo, 

tas laikas turi baigtis, nes, atrodo, kad 

ir vadinamieji kainų numušinėtojai 

rimsta, tokios bendrovės baigia sunaikinti 

pačios save. Tačiau E. Dargis 

apgailestaudamas pastebi, kad ne visos 

bendrovės ištvėrė sunkmetį – neatlaikė 

jo išbandymų arba pasikliovė ne tomis 

bendrovėmis. 

Vienas didžiausių bendrovės „Edrija“ 

šiuo metu įgyvendinamų projektų 

yra „Kaimiškųjų vietovių informacinių 

technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN 

plėtra“. Bendrovė Klaipėdos ir Tauragės 

„Šventę pasitinkame ir džiugiai, 

ir kiek nerimaudami, – sakė nuo 

pavasario bendrovės generalinio 

direktoriaus pareigas einantis A. 

Čebanauskas. – Vykdome nemažai 

projektų, laimėtų dalyvaujant 

viešuosiuose pirkimuose. Tam, kad 

galėtume vykdyti įsipareigojimus, 

padidinome ir darbuotojų skaičių – 

šiuo metu bendrovėje dirba apie 230 

žmonių.“ Tačiau bendrovės vadovybė 

nerimauja dėl neetiškų kai kurių 

bendrovių veiksmų, kurios, pasitelkusios 

teisininkus, žlugdo konkursus. 

Šias bendroves žino ir bloguoju mini 

daugelis statybininkų. 

Didžiausias šiuo metu bendrovės 

vykdomas projektas yra Plungės 

inžinerinių tinklų statyba, bus 

įrengta apie 58 km vandentiekio 

apskrityse tiesia beveik tūkstančio 

kilometrų šviesolaidinių kabelių liniją 

už daugiau negu 30 mln. Lt. Tauragėje 

vykdomas gamtosauginis projektas – 

vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir 

modernizavimas. Laimėtas dar vienas 

konkursas Klaipėdoje, Trinyčių kvartale, 

modernizuoti senus vandentiekio ir 

nuotekų tinklus, prijungti naujus. Abiejų 

pastarųjų projektų vertė – po 7 mln. Lt. 

UAB „Edrija“ projektuoja, montuoja, 

renovuoja lauko ir vidaus inžinerinius 

tinklus, projektuoja ir montuoja ryšių 

komunikacijas, įvairias sistemas, atlieka 

bendruosius ir specialiuosius pastatų 

statybos darbus. 2005 m. praplėtus 

veiklą, statinio statybos projektai vykdomi 

nuo efektyviausio sprendimo 

parinkimo iki statinio pripažinimo tinkamu 

naudoti. 

ir nuotekų tinklų. Prieš keturis 

mėnesius pradėtas su partneriais 

projektas jau įpusėtas, nors terminas 

yra 18 mėnesių. „Plungės lagūna“ 

nemažai pastatė nuotekų valymo 

įrenginių. Dar vieną nuotekų valyklą 

bendrovė stato Akmenėje. Prieš 

mėnesį bendrovė baigė darbus Kairių 

sąvartyne – įvykdyti antrojo etapo 

uždarymo darbai. Šis projektas taip 

pat įvykdytas pirma laiko. Bendrovė 

gali tai padaryti, nes turi ne tik pakankamai 

pajėgumų, bet ir didelį norą 

daryti tai, ką daro. 

UAB „Plungės lagūna“ atlieka 

hidrotechninių statinių, melioracinių 

sistemų, kelių su žvyro danga, 

vietinės reikšmės tiltų inžinerinių 

tinklų, vandens valymo įrenginių ir 

kt.darbus Lietuvoje ir užsienyje. 

UAB „Klaipėdos monolitas“ 

UAB „Hidrostatyba“ UAB „Viremida“ 

Pranas ŠIDIŠKIS, 

UAB „Hidrostatyba“ 


Gamyklos g. 4, 

Gargždai, 

Tel. (8 46) 470 930 

e. p. administracija@ 

hidrostatyba.lt 

www.hidrostatyba.lt 

„Visa, ką šiems metams buvome 

suplanavę, kokius tikslus buvome 

iškėlę – vykdome“, – sakė P. Šidiškis. 

Bendrovės skaičiavimais, šių metų rezultatai 

turi būti geresni, negu buvo 

pernai. Džiugu, anot vadovo, kad 

sugrįžo darbuotojai, kurie buvo išėję dėl 

nelengvos žiemos. Dabar bendrovėje 

jau dirba beveik 600 žmonių. 

Pilnėja ir kitų metų užsakymų 

portfelis – pasirašyta apie 70 proc. 

sutarčių. „Vienintelis, kas gadina 

nuotaiką ir trukdo darbus – netobulas 

Viešųjų pirkimų įstatymas“, 

– sakė P. Šidiškis, pastebėdamas, kad 

užsakovai neturėtų džiaugtis, numušę 

statybos darbų kainas. Vadovas sako 

tiesiai – nesąmonė, kai darbai laimimi 

dvigubai mažesnėmis kainomis, negu 

kainuoja įgyvendinti projektą. Toks 

požiūris į statybų verslą, jo nuomone, 

neturėtų būti toleruojamas – situacija 

turi būti keičiama. 

Šiuo metu bendrovė modernizuoja 

stambią prekinę „Draugystės“ 

geležinkelio stotį Klaipėdoje. Ši stotis 

aptarnauja didžiąją Klaipėdos uosto 

dalį. Projekto vertė – per 100 mln. 

Lt. Bendrovė taip pat darbuojasi 

Kauno arenoje – stato antžeminę 

dviejų aukštų automobilių stovėjimo 

aikštelę. „Džiaugiamės anksčiau nustatyto 

termino modernizavę pėsčiųjų 

tiltą per geležinkelį Klaipėdoje“, – 

sakė P. Šidiškis. 

Bendrovė „Hidrostatyba“ – 

didžiausia statybinio profilio įmonė 

Lietuvos vakarų regione. Ji atestuota 

statyti ir rekonstruoti ypatinguosius 

statinius. 

Donatas VALAITIS, 

UAB „Klaipėdos monolitas“ 

direktorius 

Artojų g. 9, Klaipėda 

Tel. (8 46) 411 840, 

E. p. info@klaipedosmonolitas.lt 

www.klaipedosmonolitas.lt 

Stanislovas LIEPIS, 

UAB „Stamela“ direktorius 

Pramonės g. 6A, Šilutė 

Tel. (8 441) 76 700 

e. p. silute@stamela.lt 

www.stamela.lt 

Remigijus BUTKUS, 

UAB „Viremida“ generalinis direktorius 

Mokyklos g. 18A, 

Klaipėda 

Tel. (8 46) 340 603 

www.viremida.lt 

„Sunkmetis pernai bene daugiausia 

nualino statybų sektorių, bet 

šiuo metu jaučiame atsigavimo 

ženklus. Buvo sudėtingiausia išlaikyti 

kvalifikuotus darbuotojus, nes būtent 

jie lemia sėkmingą įmonės veiklą. 

Didelėmis pastangomis mums tai 

pavyko ir sunkiausią laikotarpį jau 

išgyvenome“, – sakė UAB „Klaipėdos 

monolitas“ direktorius D. Valaitis. 

Bendrovės vadovas vylėsi, kad atgyja 

šalies ūkis, taip pat ir statybų rinka, 

ne išimtis ir „Klaipėdos monolitas“. 

Įmonė krizės metu visomis išgalėmis 

dirbo, stengdamasi neužleisti turimų 

pozicijų, išlaikyti esamą potencialą, kurį 

sukaupė ne per vienerius darbo metus. 

Kartais teko balansuoti ties nerimą 

keliančia riba, tačiau diržų susiveržimo 

metas padėjo ištverti sunkumus. 

„Šiemet vejamės tai, kas per 

krizės įkarštį buvo prarasta. Galima 

sakyti, kad išgyvename atgimimo 

metą. Aktyviai dalyvavome viešųjų 

pirkimų konkursuose ir įgyvendinome 

nemažai įvairių projektų“, – kalbėjo 

UAB „Stamela“ direktorius Stanislovas 

Liepis. 

Bendrovė „Stamela“pastaruoju 

metu daug dirbo infrastruktūros 

plėtros srityse. Įmonė įgyvendino 

Sodų gatvės Pagėgiuose sutvarkymo 

projektą, dalyvavo kitų rangovų 

projektuose, rugsėjo pradžioje 

Šilutėje baigė modernizuoti du 

darželius. „Stamelos“ direktorius S. 

Liepis džiaugėsi, kad laimėtas parko, 

esančio prie Jūros upės, Tauragėje, 

sutvarkymo konkursas. Jo žodžiais, 

čia bus padirbėta taip, kad atlikti 

„Išvėrę sunkmetį džiaugiamės, 

kad išgyvenome ir išlikome statybų 

rinkoje. Nelabai svarbu, kurioje šalies 

vietovėje dirbame, nes įmonei svarbu 

turėti darbų, objektų“, – kalbėjo 

UAB „Viremida“ generalinis direktorius 

R. Butkus, pabrėždamas, kad 

įgyvendinamų projektų geografija 

gerokai išsiplėtė. 

Bendrovės vadovas praėjusius 

sąstingio metus prisimena su 

slogučiu, tačiau dabar negali 

skųstis veiklos stygiumi. 

„Viremida“ šiuo metu stato 

Rusijos Federacijos Generalinio 

konsulato pastatą Klaipėdoje, 

Palangoje bei Vanagupėje 

pastatė apartamentus, remontavo 

Klaipėdos turizmo mokyklą, 

rekonstravo Viliaus Gaigalaičio 


Šiuo metu bendrovė grįžta į savo 

įprastą veiklos ritmą. Dabar ji vykdo 

du stambius projektus Klaipėdos 

jūrų krovinių kompanijose „Bega“ ir 

„Klasco“. Geras ženklas ir tai, kad priimami 

nauji darbuotojai. „Klaipėdos 

monolitas“ nuolat dalyvauja viešųjų 

pirkimų konkursuose ir siekia, kad 

įmonė išvystytų tas darbų apimtis, 

kokios buvo prieš krizę. 

„Su nebloga nuotaika ir lūkesčiais 

sutinkame profesinę šventę. Gerėjanti 

padėtis statybų sektoriuje suteikia 

optimizmo ir vilčių. Esame išlaikę 

turėtus resursus, tikimės pakilimo. 

Džiaugiamės, galėdami konkuruoti su 

kitomis įmonėmis,“ – sakė D. Valaitis. 

UAB „Klaipėdos monolitas“ atlieka 

visų rūšių statybos, montavimo ir 

projektavimo darbus. 

darbai taps savotiška bendrovės vizitine 

kortele. 

Atsigavimo vėjai jaučiami ir langų 

bei durų gamybos srityje, kurią taip 

pat plėtoja „Stamela“. Pastaruoju 

metu ūgtelėjo medinių langų, 

natūralaus medžio durų paklausa. 

Pasak S. Liepio, džiugina tai, kad 

bendrovė dalį langų eksportuoja į 

Daniją. Užsakymų daugėja, tai rodo, 

kad auga ir pasitikėjimas „Stamelos“ 

partneryste užsienyje. 

Šiuo metu įmonėje dirba 

daugiau kaip 160 darbuotojų. 

Įmonės veiklos kryptys – statyba ir 

remontas, hidrotechninė statyba, 

žemių melioracija, medinių langų ir 

durų gamyba, nestandartinių medienos 

gaminių gamyba ir technikos 

nuoma. 

globos namus Gargžduose, dalyvavo 

Kauno arenos statyboje. Šį 

darbų sąrašą pratęsia ir atliekami 

infrastruktūros objektų darbai, 

kuriems skirta Europos Sąjungos 

struktūrinė parama. 

„Į Norvegiją pradėjome eksportuoti 

surenkamus skydinius namus. 

Šiuo metu kaip tik paruošėme 

siuntą“, – pastebėjo „Viremidos“ 

vadovas R. Butkus, įsisukęs į 

įprastą, kupiną darbų ir geresnių 

vilčių ritmą. 

UAB „Viremida“ atlieka 

administracinių, gamybinių, specialios 

paskirties, visuomeninių, 

kompleksinių pastatų, individualių 

ir daugiabučių gyvenamųjų namų 

statybos, rekonstravimo, restauravimo, 

remonto darbus 

21

22 Nr. 8 (47) 2010 m. rugpjūtis 

BENDROVĖSE Nr. 8 (47) 2010 m. rugpjūtis 

BENDROVĖSE 23 

UAB „Ortitas“: naujomis sąlygomis – nauji prioritetai 


Panevėžyje įsikūrusi UAB „Ortitas“ gilina bendrovės veiklą dviem kryptimis: 

pramoninė – komercinė statyba ir pastatų renovacija. Jeigu renovaciniai 

projektai yra padiktuoti laikmečio, tai pramoninę – komercinę specializaciją 

kartu su šios srities patirtimi „Ortitas“ paveldėjo iš anuometinės valdybos, 

aptarnavusios grūdų pramonės objektus. 

Atsigaunančioje Lietuvos 

rinkoje „Ortitas“ įsitvirtina kaip per 

sunkmetį sustiprėjusi bendrovė, 

vykdanti generalinę rangą. „Mes 

turime pakankamai patirties, žinių 

ir kvalifikuotų specialistų, kurie gali 

valdyti projektus, organizuoti darbus 

ir kontroliuoti procesą bei vykdomų 

projektų kokybę, – sakė UAB „Ortitas“ 

generalinis direktorius Mindaugas 

Stragis. – Mūsų atlikti darbai ir 

užsakovų rekomendacijos patvirtina 

pasirinktą teisingą kryptį ir motyvuoja 

mus tolesnei plėtrai.“ 

Pasirengė dirbti naujomis 

rinkos sąlygomis 

Prisitaikyti ir išnaudoti visas galimybes 

– tiek ekonominio pakilimo, 

tiek krizės, tiek ūkio atsigavimo laiko- 

tarpiu. Toks yra UAB „Ortitas“ verslo 

planas, kuris buvo pradėtas realizuoti 

prieš porą metų, prie bendrovės 

vairo stojus jos bendrovės direktoriui 

Mindaugui Stragiui. Kai bendrovė 

apsisprendė dėl pagrindinių veiklų, 

buvo pertvarkytas bendrovės valdymas, 

kurio esmė tapo – kaupti resursus 

ir kompetencijas, leidžiančias 

sėkmingai veikti pasirinktose srityse: 

pramoninėje – komercinėje statyboje 

bei pastatų renovacijos procese. 

„Praėję dveji metai, kuriuos 

daugelis įvardina kaip krizės metus, 

mums buvo naujų paieškų, 

galimybių metas, – sakė generalinis 

direktorius M. Stragis. – Per tuos 

dvejus metus mes 80 procentų 

atnaujinome specialistų komandą, 

kėlėme jų kvalifikaciją. Jeigu per krizę 

bendrovėje vidutiniškai tedirbo apie 

100 žmonių, tai dabar darbuotojų 

skaičius išaugo iki 180 žmonių – tiek 

pat, kiek jų buvo ir iki krizės.“ 

Prioritetinėms bendrovės veiklos 

sritims gilinti pajungti visi vidiniai 

bendrovės resursai, strategija. 

Gilinantis į šias veiklos sritis, kryptingai 

buvo telkiamas ir specialistų 

branduolys. Šiuo metu bendrovėje 

dirba 11 atestuotų, turinčių šio 

darbo patirties projektų ir darbų 

vadovų. Vienas iš prioritetų keliant 

darbuotojų kvalifikaciją buvo teikiamas 

ventiliuojamų fasadų įrengimo 

gebėjimams. Tokį sprendimą padiktavo 

renovacijos projektų gausa. 

Taip pat atstatyti ir ankstesnieji 

gamybiniai pajėgumai, apyvartos, 

kurios šiais ir sekančiais metais bus 

didesnės nei prieškriziniais metais. 

Tačiau, kaip pabrėžia bendrovės 

vadovas, visa tai suprojektuota ir 

parengta dirbti naujomis rinkos 

sąlygomis, aiškiai įvardinant 

bendrovės prioritetus. 

Siekia įgyti konkurencinį 

pranašumą 


Šakių ligoninė 

„Pagaliau atsirado aiškumas, 

– sakė generalinis direktorius M. 

Stragis. – Jeigu anksčiau, prieš metus, 

galima buvo planuoti veiklą tik, 

pavyzdžiui, trims mėnesiams, tai 

dabar jau galima kurti ir pusantrų 

metų planus.“ Kai rinka pradeda 

veikti teisingai, finansininko 

žodžiais, galima kurti komercinius 

planus, kaupti resursus, vertinti 

efektyvumą, planuoti investicijas 

inovacijoms, kurios padėtų kurti 

dar didesnę vertę ir sukurtų didesnį 

konkurencinį pranašumą. Šiuo metu 

bendrovė daugiausia investuoja į 

žmones, keldama jų kvalifikaciją, 

perkvalifikuodama atlikti darbus, 

kurių reikia bendrovės tikslams 

įgyvendinti, tobulėti tose srityse, 

kurios įvardinamos kaip prioritetinės; 

nemaža dalis lėšų tenka technikai, 

įrangai, kuri didintų darbo našumą 

bei efektyvumą. 

„Dabartiniu metu formuojasi nau- 

Užs. Nr. 10/44 

Modernizuojamas fasadas 

ja ekonomika – skaidresnė, aiškesnė, 

– pastebi M. Stragis. – Užsakovai 

išmoko skaičiuoti, gerai žino ir išdėsto, 

ko nori. Mes siekiame įsiklausyti į jų 

norus, poreikius ir pasiūlyti tai, ko 

reikia. Mūsų kredo – kokybiškai, efektyviai 

ir laiku vykdomi įsipareigojimai.“ 

Tokia nuostata verčia iš naujo burti ir 

partnerių – subrangovų – komandą. 

Jiems keliami tokie pat reikalavimai, 

kurie yra svarbiausi ir „Ortitui“ – 

kokybė ir gebėjimas laiku įvykdy- 

ti darbus. Tokiems partne- 

riams bendrovė yra pasirengusi padėti 

išgyventi sunkmetį, finansuodama 

medžiagų įsigijimą, mokėdama avansus, 

kitais būdais remdama patikimą 

subrangovą. Šią nuostatą bendrovei 

padeda įgyvendinti ir antrinė veikla 

– franšizė su „Senukais“. Ši sutartis 

ir bendrovei, ir jų partneriams 

teikia galimybę užtikrinti kokybiškų 

medžiagų tiekimą laiku. 

Patirtis praverčia statant žemės 

ūkio objektus 

„Šiuo metu dauguma mūsų 

bendrovės vykdomų projektų yra 

susiję su priemonių, padedančių 

taupyti energiją, įdiegimu modernizuojamuose 

objektuose, – sakė UAB 

„Ortitas“ projektų vadovas Linas 

Černauskas. – Tačiau paraleliai vykdome 

ir kelis naujos statybos projektus.“ 

Vienas tokių – grūdų priėmimo 

terminalas Kėdainiuose. Tokio 

pobūdžio objektų statyba ir aptarnavimas 

bendrovei – ne naujiena, nes 

„Ortitas“ įsikūrė ilgametes tradicijas 

šioje srityje turinčios anuometinės 

visasąjunginio pavaldumo įmonės, 

Praėję dveji metai, 

kuriuos daugelis 

įvardina kaip krizės metus, 

mums buvo naujų paieškų, 

galimybių metas, – sakė 


Mindaugas StrAgiS. 

stačiusios ir aptarnavusios žemės 

ūkio objektus, bazėje. Šie objektai 

vėl tapo paklausūs, todėl „Ortitas“, 

remdamasis savo ir pirmtakės įmonės 

patirtimi, sėkmingai vykdo tokius 

projektus – statydama naujus ir modernizuodama 

senus gamybinius objektus. 

„Tokiuose objektuose didžiąją 

dalį darbų atliekame patys, – sakė L. 

Černauskas. – Įrangos montavimo 

darbus atlieka tos įmonės, kurios į 

šiuos objektus tiekia įrangą.“ 

Praėjusių metų vasarą kaip generalinis 

rangovas „Ortitas“ baigė 

statyti AB „Mažeikių grūdai“ grūdų 

priėmimo terminalą, sumontavo 

techninius įrenginius. Darbų vertė 

siekė 10 105,38 tūkst. Lt 

Kalbėdamas apie bendrovės 

patirtį, L. Černauskas pažymėjo, kad 

„Ortitas“ perėmė ir išlaikė tą savo 

pirmtakės patirtį, kuri yra svarbi ir 

naudinga ilgalaikėje perspektyvoje. 

„Dabartiniu metu mes orientuojamės 

į jauną ir brandų, turintį patirties, 

personalą, – sakė projektų vadovas. 

– Veikiant dabartinėje dinamiškoje 

rinkoje reikia paisyti jos poreikių, kur 

reikia ir kitokių įgūdžių. Mes dirbame 

jungdami patirtį su jaunimo entuziazmu 

ir naujomis žiniomis.“ 

Nepritaria mažiausios kainos 

politikai 

„Ortito“ specialistai nepritaria 

tendencijai, kai, naudojant europines 

lėšas, objektai modernizuojami orientuojantis 

į pačias mažiausias kainas 

ir paprasčiausius sprendimus, kurie 

neretai balansuoja ant pavojingos 

paprasčiausias/prasčiausias sprendimų 

ribos. Bendrovė nevengia diskusijų 

ir su užsakovais, ir su susijusiomis 

institucijomis, bandydama įrodyti, 

kad įsigaliojusi mažiausios kainos ir 

paprasčiausios technologijos/įrangos 

praktika yra neigiama – deja, taip 

projektai, anot L. Černausko, vykdomi 

bene 85 proc. atvejų. 

„Užsakovams akcentuojame 

ilgaamžiškumą, estetiką, 

architektūrinių sprendimų svarbą, 

siekdami parodyti padidėsiančią 

modernizuojamo objekto vertę, 

– sakė L. Černauskas. – Džiugina 

faktas, kad viešuosiuose pirkimuose 

pagaliau kartu su kaina 

vertinami ir kiti svarbūs dalykai, 

kaip, pavyzdžiui, siūlomi techniniai 

sprendimai, medžiagos, jų kokybė, 

ilgaamžiškumas ir energijos taupymo 

efektyvumas.“ 

UAB „Ortitas“ dėmesį skiria ir 

procesams, kurie neturi tiesioginio 

ryšio su jų teikiamomis paslaugomis, 

bet lemia pačią statybą kaip veiklą. 

Projektų vadovas L. Černauskas 

glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos 

statybininkų asociacija, kurios nare 

yra ir pati bendrovė, kuriant statybos 

taisykles, kurios lemia ir STR. 

Vienas geriausių projektų – 

Šakiuose 

Bendrovė kaip generalinis rangovas 

modernizavo Šakių ligoninės 

pastatą. Darbų vertė siekė 2 914,88 

tūkst. Lt. „Ortito“ specialistai įrengė 

ventiliuojamą fasadą, naudojant pa- 

kabinamas keramines plytas, apšiltino 

stogą, pakeitė langus. Modernizuojant 

šį pastatą, kaip sakė projektų vadovas 

L. Černauskas, buvo realizuoti 

aukštesni, negu reikalauta pagal 

sąlygas, kriterijai pastatui. 

„Šiuo atveju mes realizavome 

labai puikius techninius sprendimus, 

susijusius su fasado įrengimu, – sakė 

L. Černauskas. – Keraminės plytos ne 

tik papuošė fasadą, bet yra teisingas, 

užtikrinantis ilgaamžiškumą, sprendimas. 

Šį projektą, manau, galima 

įvardinti kaip labiausiai pavykusį 

pastarųjų metų projektą Lietuvoje.“ 

Toks sprendimas buvo įgyvendintas 

užsakovui iškėlus aukštus kokybinius 

reikalavimus, o generaliniam rangovui 

juos greitai ir tinkamai atlikus. 

„Dalyvaudami viešuosiuose 

pirkimuose, mes labai nusiviliame, 

jeigu pirkimo sąlygose vertinamas 

tik vie-nintelis parametras – 

mažiausia kaina, – atveriantis kelią 

paprasčiausiems techniniams sprendimams, 

– sakė 

L. Černauskas. – Tokių pirkimų 

rezultatas dažnai yra pigiausios 


medžiagos ir užprogramuotos 

užsakovo bėdos netolimoje ateityje. 

Jeigu užsakovai prieš priimdami 

sprendimus pasitelktų profesionalius 

konsultantus bei dalintųsi patirtimi 

vieni su kitais, galimybės pasiekti 

ilgaamžį efektą būtų didesnės.“ 

Nuo gyvenamųjų namų iki 

ledo rūmų 

Šiuo metu „Ortitas“ jau baigia 

Vilniuje esančio Lietuvos jaunųjų 

gamtininkų centro pagrindinio 

pastato modernizavimą. Bendrovė 

įrenginėja naują grindų dangą, 

keičia šildymo sistemą, įrenginėja 

rekuperacinę vėdinimo sistemą, 

apšiltina fasadą. Panevėžyje modernizuojami 

trys gyvenamieji namai: 

įrenginėjamas ventiliuojamas fasadas, 

naudojant HPL tipo plokštes, 

keičiami langai, stiklinami balkonai. 

Darbų vertė – 1 688,72 tūkst. Lt. 

Parengtas V. K. Jonyno dailės mokyklos 

pastato, esančio Druskininkuose, 

techninis projektas ir vykdomi mo- 

dernizavimo darbai, prižiūrint projekto 

vykdymą. Šių darbų vertė – 

955,4 tūkst. Lt. Kaip jungtinės veiklos 

partneris, UAB „Ortitas“ pasirašė 

Elektrėnų ledo rūmų rekonstrukcijos 

darbų sutartį, kurios vertė – 14 554 

tūkst. Lt. Tai yra vienas iš nedaugelio 

tokio tipo statinių Lietuvoje. 

Darbą matuoja ilgalaikės 

perspektyvos mastu 

UAB „Ortitas“, siekdama 

trumpalaikių tikslų, juos matuoja 

ilgalaikės perspektyvos mastu. Nes 

tik toks požiūris leidžia siekti ne 

pačių didžiausią pelnų bet kokiomis 

priemonėmis, bet patikimos 

bendrovės vardo, bendrovės, kuriai 

svarbu, kad užsakovų lėšos būtų 

panaudotos pačiu efektyviausiu 

būdu, kad jų įgyvendinti projektai 

būtų ne tik ilgaamžiai, bet teiktų 

ir estetinį pasitenkinimą. Nes, kaip 

akcentuoja UAB „Ortitas“ generalinis 

direktorius M. Stragis, atėjo kitokios 

ekonomikos metas, kitokio užsakovo, 

kuris gerai žino, ko nori, metas. 

„Pagal savo galimybes ir kompetencijas 

siekiame užsakovą orientuoti 

į aukštesnius standartus, negu vyraujantys 

rinkoje – tinkamų argumentų 

visada galima rasti, – sako ir 

bendrovės direktorius M. Stragis. 

– Investuodami pinigus į objektus, 

kurie yra mūsų visuomenės turtas, 

turime siekti, kad šie objektai būtų 

reprezentaciniai.“ 

Bendrovės nuotr.





„Irdaiva“ į rinką ėjo palaipsniui – kaupdama patirtį ir kompetencijas 


UAB „Irdaiva“ prieš porą mėnesių tapo Lietuvos 

statybininkų asociacijos (LSA) nare. „Mes 

esame jauna, bet turinti geros praktikos, auganti, 

ambicinga įmonė“, – sakė bendrovės direktorius 

Irmantas KUBILIUS, pristatydamas UAB „Irdaiva“ 

statybininkų bendruomenei. 

Šių metų birželio mėnesį, kai UAB 

„Irdaiva“ buvo priimta į LSA, jai sukako 

penkeri metai. Bendrovė veiklą pradėjo 

nuo bendrųjų statybos darbų, juos atlikdama 

subrangos būdu – kaupdama 

būsimam darbui reikalingą patirtį. Per 

tuos penkerius metus plėtėsi darbų 

apimtys, augo bendrovės kompetencija 

atlikti įvairius statybos darbus, 

daugėjo darbuotojų – visa tai buvo 

sutelkta į vieną tikslą – tapti patikima, 

universalia bendrove užsakovams, 

tvirta atrama darbų partneriams. Kasmet 

augančios darbų apimtys rodo, 

kad bendrovei pavyko. „Šiemet taip 

pat planuojame 25 ar 30 procentų 

augimą“, – sakė bendrovės vadovas I. 

Kubilius, pastebėdamas, kad vis tik yra 

aplinkybių, kurios gali sujaukti planus. 

Viena tokių problemų – laimėti 

konkursai atlikti darbus, prieš metus 

pasirašytos preliminarios sutartys, 

tačiau darbus stabdo netgi ne įprasta 

dabartiniam laikmečiui priežastis – 

teismuose skundžiami konkursų re- 

zultatai. Bendrovė „Irdaiva“ priversta 

lūkuriuoti dėl to, kad užsakovai turi 

vidinių problemų, kaip, pavyzdžiui, 

reorganizavimai, pavaldumo keitimo 

klausimai, kurie valstybinėse institucijose 

paprastai sprendžiasi itin ilgai. Tokių 

objektų „Irdaivai“ teko ne vienas. 

Pilies kompleksą restauruoja 

pagal autentišką projektą 

Bendrovė savo veiklą pradėjo nuo 

smulkių statybos darbų, vidaus apdailos, 

fasado įrengimo darbų, darbavosi 

kaip subrangovai restauruodami 

kultūros paveldo objektus. Kultūros 

paveldo objektai, kurių bendrovė ėmėsi 

savo veiklos pradžioje, iki šiol yra viena 

bendrovės veiklos sričių, kurioje įgyta 

jau nemenkos patirties. 

„Pradėję nuo subrangos darbų 

kultūros paveldo objektuose, kaupėme 

ir šiai sričiai būtinas kompetencijas – 

mūsų bendrovei suteikta teisė atlikti 

kultūros paveldo objektų tvarkybą, 

– sakė direktorius I. Kubilius. – Keletas 

bendrovės darbų vadovų yra atestuoti 

dirbti kultūros paveldo objektuose, turi 

didelės šios srities darbų patirties.“ 

Viename tokių kultūros paveldo 

objektų bendrovės specialistai dirba ir 

šiuo metu. Kaip generalinis rangovas 

UAB „Irdaiva“ restauruoja Biržų pilies 

kompleksą: tvarko rūmus, atstatinėja 

arsenalą, pritaikant jį turizmo ir kitiems 

viešiesiems poreikiams, atlieka tvarkomuosius 

paveldosaugos ir statybos 

darbus. Bendrovės specialistams tai 

yra didelės atsakomybės darbas, nes 

šis objektas yra Lietuvos istorijos dalis. 

Biržų pilies kompleksas restauruojamas 

pagal autentišką projektą. Darbai 

šiame objekte vykdomi etapais. 

„Jau atlikti archeologiniai ir geologiniai 

tyrinėjimai, atkasti ir restauruoti 

pamatai bei atlikti jų tvarkybos 

darbai, sumontuoti pilies langai, 

atlikti vidaus apdailos darbai, įrengtas 

šildymas, – sakė direktorius I. Kubilius. 

– Šiuo metu tikslinamas techninis 

Modernizuota VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė 

projektas. Tikimės, kad likusius darbus 

galėsime pradėti jau rugsėjo mėnesį.“ 

Istorinio objekto atstatymas nėra tas 

pats, kas tradicinio pastato modernizavimas, 

pastebi bendrovės direktoriaus 

pavaduotojas Giedrius Mendžinskas. 

Ir darbų eiga, ir medžiagos, ir visi 

sprendiniai yra specifiški. Visa tai 

lemia atkuriamąją vertę. „Darbas 

kultūros paveldo objektuose yra iš tiesų 

sudėtingas, reikalaujantis ir patirties, ir 

žinių“, – sakė G. Mendžinskas. 

Be minėtų darbų, šiame objekte 

įrenginėjami gręžtinių polių pamatai, 

perdangos, atliekami tvarkybos darbai, 

įrenginėjami vidaus ir išorės inžineriniai 

tinklai, pagal autentišką projektą atkuriamas 

fasadas, įrengiami langai su 

vitražais, kiti darbai. 

Raseinių arešto namus prikėlė iš 

griuvėsių 

Suteikęs geros specifinio darbo 

patirties, bet tapęs bendrovei iššūkiu 

buvo dar vienas, jau įgyvendintas, 

kultūros paveldo objektas – buvusių 

Raseinių arešto namų ūkinio – administracinio 

pastato rekonstravimas. 

Kaip sakė direktoriaus pavaduotojas G. 

Mendžinskas, didžiausias iššūkis buvo 

griuvėsius prikelti naujam gyvenimui, 

atkurti taip, kad objektas būtų vertas 

kultūros paveldo statuso. Ir visa tai 

teko padaryti per itin trumpą laiką – 

per pusę metų. Tai, kad darbai pavyko, 

rodo, jog bendrovė geba dirbti ne tik 

gerai, bet greitai ir kokybiškai. 

„Pradėjome ardymo darbais, 

Užs. Nr. 10/46 

Biržų pilies restauravimo darbai 

po jų sekė gelžbetoninės perdangos 

įrengimas, pakeitėme visas 

stogo konstrukcijas, jas apšiltinome ir 

apdengėme skarda, toliau sekė betonavimo 

darbai, rūsio įrengimas“, – vardino 

G. Mendžinskas, akcentuodamas, 

kad nemažai teko paplušėti stiprinant 

senuosius, drėgmės įsigėrusius pamatus. 

Restauruojant fasadą, visi darbai 

buvo atlikti tik kvalifikuotų ir atestuotų 

darbuotojų. 

Į tokius darbus bendrovė ėjo 

palaipsniui – patirtis buvo kaupiama 

etapais. „Iš pradžių įrenginėjome 

fasadus, – pasakojo G. Mendžinskas. 

– Fasadai kultūros paveldo objektuose 

yra labai svarbūs, nes jie lemia 

pirmąjį įspūdį apie pastatą ir parodo 

jį įrengusios bendrovės kompetenciją. 

Antras žvilgsnis – į vidaus apdailą, 

trečias – į inžinerines sistemas. 

Mūsų bendrovė palaipsniui ir žengė 

tuos žingsnius, kaupdama reikalingą 

patirtį.“ Kiti darbai tokio tipo objektuose 

taip pat yra svarbūs, sudėtingi, 

bet išvardintieji darbai reprezentuoja 

pastatą. G. Mendžinsko nuomone, 

akcentus kultūros paveldo objektui 

dėlioja fasadai, autentiški langai ir durys, 

iš dalies – stogo konstrukcija. 

Bendrovei šis objektas – Raseinių 

arešto namai – svarbūs tuo, kad pirmą 

kartą per įmonės veiklos istoriją viename 

kultūros paveldo objekte teko 

atlikti tiek daug darbų, – nuo ardymo, 

perdangų įrengimo iki vėdinimo, 

elektros ir priešgaisrinės signalizacijos 

įrengimo, – tai buvo kompleksinis restauravimas. 

Modernizuoja visuomeninius 

pastatus 

Bendrovė „Irdaiva“ įgijo universalios 

patirties, dirbdama ne tik specifiniuose 

kultūros paveldo objektuose, 

bet ir modernizuodama visuomeninės 

paskirties pastatus. Pernai įvykdytas 

VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos 

ligoninės modernizavimas bendrovei 

buvo iššūkiu ne tik dėl didelės apimties 

– modernizuoti aštuoni korpusai, 

– bet ir didelių reikalavimų, kurie keliami 

sveikatos priežiūros objektams. 

Darbai modernizuojant ligoninę buvo 

atliekami jai vykdant savo veiklą – 

perkraustant iš vienų patalpų į kitas. 

Nepriklausomai nuo to, darbai buvo 

atlikti per vieną sezoną. 

„Irdaiva“ atliko didelės apimties 

darbus. Vien fasado apšiltinimo ir 

apdailos darbų plotas siekė apie 16 

tūkst. kv. m, langų ir durų keitimo 

darbai – apie 1,7 tūkst. kv. m. Buvo 

modernizuoti šlaitiniai stogai, įrengti 

sutapdinti stogai – apie 7 tūkst. kv. m, 

nuogrindos. 

„Irdaivai“ teko perimti pradėtą, 

bet dėl bendrovės „Atkirta“ bankroto 

nebaigtą modernizuoti objektą 

– VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos 

universitetinės ligoninės korpusą, 

kurį reikėjo užbaigti modernizuoti. 

„Sudėtinga ateiti į objektą, kuriame 

dalis darbų tik pradėta, dalis baigta, atlikta 

dalis paslėptų darbų, – sakė direktoriaus 

pavaduotojas G. Mendžinskas. 

– Visą situaciją pirmiausia reikia gerai 

išanalizuoti. Taip pat būtina įvertinti, 

kad tai yra įstaiga, kuriai keliami 

ypatingi reikalavimai, montuojama 

specifinė, sudėtinga ir moderni medicinos 

įranga.“ 

Šiuo metu bendrovė taip pat 

modernizuoja Širvintų rajono kultūros 

centrą bei Širvintų L. Stuokos- 

Gucevičiaus gimnaziją. Rekonstrukcija 

vykdoma, siekiant sumažinti energijos 

sąnaudas. Pastarajame objekte darbus 

tenka vykdyti labai intensyviai, nes 

modernizavimas turi būti įvykdytas 

per tris mėnesius. Per tą laiką turi 

būti naujai nutiesti nauji vandentiekio 

ir šildymo magistraliniai vamzdynai, 

pakeista šildymo įranga, įrengtas 

vėdinimas, nauja elektros instaliacija 

su įvadinėmis spintomis ir apšvietimu 

bei atlikti stogo, fasado, langų ir durų 

keitimo darbai. 

Skirtingi objektai plečia 

kvalifikaciją 

Pastaruoju metu bendrovės „Irdaiva“ 

specialistai dirba visuomeninės 

paskirties objektuose: mokyklose, 

ikimokyklinio ugdymo įstaigose, 

sveikatos priežiūros įstaigose. Daugiausia 

darbų yra susieta su priemonėmis, 

kurios padeda siekti didesnio pastatų 

energinio naudingumo: šiltinami fasadai, 

stogai, keičiami langai ir panašios 

priemonės. 

Bendrovė taip pat laimėjo keturis 

konkursus modernizuoti daugiabučius 

gyvenamuosius namus, kurių modernizavimas 

vyks pagal senąjį modernizavimo 

finansavimo modelį. Atliekant 

daugiabučių gyvenamųjų namų 

modernizavimo darbus, bus keičiamos 

stogo konstrukcijos, apšiltinami stogai, 

keičiami langai ir lauko durys, 

įrengiamas fasadas – ventiliuojamas 

arba struktūrinio tinko. Taip pat kai kuriuose 

šių modernizuojamų namų bus 

renovuojami šilumos mazgai, šildymo 

sistemos, elektros instaliacija. 

Dirbant įvairios paskirties objektuose, 

išauga darbuotojų ir pačios 

bendrovės kompetencijos, plečiasi jų 

skalė, plečiasi požiūris ir suvokimas. 

Vietoj subrangos – savi 

specialistai 

Dirbama vadinamuosiuose tradiciniuose 

ir kultūros paveldo objektuose, 

per penkerius metus bendrovė 

įgijo patirties keliose srityse. Jaunai 

įmonei, siekiančiai tapti patikima 

partnere, svarbios visos patirtys, 

kuriančios universalius gebėjimus. 

UAB „Irdaiva“ rengiasi dar plėsti savo 

kompetencijas. Viena tokių plėtros 

sričių – projektavimas. 


BENDROVĖSE 

Iki šiol bendrovė buvo atestuota 

vykdyti sklypo sutvarkymo ir 

architektūros projektavimo darbus, 

o siekia projektuoti ir specialiuosius 

statinius – tiek bendrąsias dalis, tiek 

inžinerines. Plėtrą šioje srityje paskatino 

rinka – jeigu yra specialusis statinys, 

privalo būti ir darbo projektas. Šis 

reikalavimas, taupant lėšas, suponavo 

bendrovių siekį ne samdyti šios srities 

įmones, o turėti savo specialistus ir, 

bendraujant su darbų vadovais, projektus 

rengti patiems. Toks bendradarbiavimas 

ne tik taupo finansinius resursus, 

bet ir lemia kokybę, taupo laiką. 

Savi specialistai, pasamdyti 

sunkmečiu, atlieka ir specialiuosius 

darbus. Tai yra pastatų šildymas, 

vėdinimas, kondicionavimas, elektrotechnikos 

bei kiti darbai. Pasak 

direktoriaus I. Kubiliaus, tai buvo 

teisingas sprendimas, nes bendrovei 

pavyko sutaupyti. Nors darbo jėgos 

sąnaudos, kurios sunkmečiu leido įgyti 

pranašumo ir sutaupyti, jau ima didėti, 

tačiau bendrovės vadovybė linkusi 

išlaikyti šiuos specialistus. 

„Kai dirba subrangovai, mažiau 

rūpesčių, paprasčiau valdyti objektą, 

tačiau turint savo specialistų taip pat 

yra pranašumų“, – sako I. Kubilius. 

Bendrovė savo užsakymų portfelį yra 

sudėliojusi iki kitų metų vasaros, todėl 

specialistams netenka stoviniuoti 

laukiant darbo, o bendrovei – mokant 

darbuotojams, kurių darbo prisireiks tik 

gavus specialų užsakymą. 

Vyrauja – bendrieji statybos 

darbai 

Bendriesiems statybos darbams 

tenka daugiau negu pusė visų 

bendrovės darbų apimčių, šioje srityje 

sutelktas ir didžiausias darbuotojų, 

specialistų būrys. „Nuo 70 iki 80 proc. 

darbų šiuo atveju mes atliekame savo 

jėgomis, – sakė direktorius I. Kubilius. 

– Pastaruoju metu augant darbų apimtims, 

subrangos dalis didės, nes savo 

pajėgumų gali ir pritrūkti.“ 

Šiuo metu bendrovėje dirba per 

200 žmonių. Iš jų 25 yra atestuoti 

specialistai – darbų vadovai, projektuotojai. 

„Pernai tokiu laiku bendrovėje 

nedirbo nė šimtas darbuotojų, o 

šiemet jų teko daugiau negu padvigubinti, 

– sakė UAB „Irdaiva“ direktorius 

I. Kubilius. – Kituose miestuose 

veikiančių savo bendrovės padalinių 

nekūrėme, bet objektai vykdomi visos 

šalies teritorijoje – nuo Šventosios iki 

Šalčininkų. Darbuotojų paprastai samdome 

tose vietovėse, kur reikia vykdyti 

projektus.“ 


25

26 RINKOS 


Beveik metus Japonijoje praleidęs 

įmonės generalinis direktorius Donatas 

Veinšreideris ilgalaikei plėtrai 

Japonijoje pasiruošė visapusiškai 

– išmoko sudėtingą japonų kalbą, 

įsisavino japonų verslo principus, 

užmezgė naudingų ryšių. Be to, 

šiandien sėkmingai veikiančioje 

įmonėje vadovas bando pritaikyti ir 

geriausius japonų darbo principus. 

Šiemet „Jūrės medis“ įsisavina naujus 

pajėgumus ir mokosi sumažinti 



„Jūrės medis“: pradžia Japonijoje sėkminga, 

tikimės ilgalaikės plėtros 

TRUMPAI TRUMPAI 

Daugiabučiams 

Kokybę tirs laboratorijos 

atnaujinti – didesnė 

valstybės parama 

Baigiantis liepai, Vyriausybė 

pritarė Aplinkos ministerijos 

parengtoms Valstybės paramos 

būstui įsigyti ar išsinuomoti 

ir daugiabučiams namams 

atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 

pataisoms ir teiks jo pakeitimo 

projektą Seimui. Siūlomi 

pakeitimai sudarytų galimybes 

padidinti valstybės paramą 

ir skatinti daugiabučių namų 

butų savininkus, savivaldybes 

ir bendrojo naudojimo objektų 

administratorius aktyviau 

dalyvauti įgyvendinant valstybinę 

Daugiabučių namų atnaujinimo 

(modernizavimo) programą, 

pranešė Aplinkos ministerija. 

Šiuo metu, Aplinkos ministerijos 

duomenimis, valstybės parama 

teikiama tiems savo daugiabučius 

atnaujinantiems butų savininkams, 

kurie siekia ne mažesnio kaip D 

klasės namo energinio naudingumo. 

Jiems teikiamas lengvatinis 

kreditas ir kompensuojama 50 

proc. lėšų, išleistų šiam projektui 

parengti ir jo techninei priežiūrai 

vykdyti. Jeigu pasiekiamas ne 

mažesnis kaip C klasės namo 

energinis naudingumas, valstybė 

papildomai kompensuoja 15 

proc. investicijų, skirtų energinį 

efektyvumą didinančioms 

priemonėms. 

Pasiūlytos įstatymo pataisos 

leistų padidinti valstybės paramą 

ir kompensuoti ne mažiau kaip 

50 proc. šių projektų parengimo 

ir statybos techninės priežiūros 

išlaidų. Siūloma kompensuoti ir 

Vyriausybės nustatytą projekto 

administravimo išlaidų dalį, o 

nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems 

gyvenantiems asmenims 

apmokėti visas šiam tikslui panaudotas 

lėšas. Taip pat numatoma 

kompensuoti projektų parengimo 

išlaidų dalį ir savivaldybėms ar 

bendrojo naudojimo objektų 

administratoriams, jeigu jie savo 

lėšomis parengia atitinkamus 

projektus, ir, patalpų savininkams 

pritarus, organizuoja jų 

įgyvendinimą. 

Siekiant skatinti, kad 

daugiabučio namo atnaujinimo 

projektai būtų įgyvendinami 

etapais, siūloma kompensuoti 15 

proc. investicijų, kai pasiekiamas ir 

D klasės energinis naudingumas. 

Šios įstatymo pataisos 

įsigalios, jeigu joms pritars Seimas. 

S•Ž 

Milda GURAUSKAITĖ 

Viena didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos 

šalyse, Kazlų Rūdoje įsikūrusi UAB „Jūrės medis“ stebina ne tik 

sunkmečiu sparčiai augančiais pardavimais vidaus ir užsienio 

rinkose. 80 procentų produkcijos į Vakarų Europą eksportuojanti 

įmonė nevengia iššūkių: šalies medienos pramonei išgyvenant 

sunkmetį, „Jūrės medis“ pernai drąsiai žengė į Japonijos rinką. Ir – 

paradoksas – eksportą į Rytų Aziją lietuviai pradėjo ne nuo klijuotos 

medienos. Ištyrusi Japonijos rinką bendrovė rado naują nišą: pradėjo 

gaminti ir eksportuoti medinius klijuoto tašo namus. 

gresiančią riziką. Vadovas įsitikinęs, 

kad įmonės gaminama produkcija 

Japonijos rinkoje turi geras perspektyvas. 

Pasinaudojo parama eksportui 

Pirmoji įmonės pažintis su Japonija 

prasidėjo dar 2005 metais, kai 

„Jūrės medis” pasinaudojo Europos 

Sąjungos eksporto skatinimo priemone 

ir sudalyvavo prekybinėje misi- 

Pirmasis Japonijoje pastatytas namas. 

joje „ES vartai į Japoniją“ („EU Gateway 

to Japan“), skirtoje supažindinti 

įmones su Japonijos rinka bei padėti 

užmegzti verslo kontaktus. Jos metu 

pavyko gauti naudingos informacijos 

ir išsiaiškinti įmonės potencialą tolimos 

šalies rinkoje. 

Dar kartą į Japoniją D. 

Veinšreideris išvyko 2007 metais. 

Šįkart – į beveik metus trukusią 

stažuotę „Executive Training Program“ 

(ETP). „Tuomet jau tiksliai 

žinojome, kad siekiame pradėti verslą 

šioje šalyje, buvome parengę verslo 

planus, nuodugniai domėjomės 

Japonijos rinka ir ieškojome 

geriausių galimybių eksportuoti savo 

produkciją“, – pasakojo jis. 

ETP – tai dar viena Europos 

Komisijos organizuojama priemonė, 

skirta eksporto į Japoniją skatinimui. 

Programa skirta įmonių, turinčių 

Užs. Nr. 10/47 

Donatas Veinšreideris parodoje 

Japonijoje 

strateginių tikslų Japonijos rinkoje, 

vadovams. Jos tikslas – padėti Europos 

Sąjungos įmonėms pradėti 

ar plėsti verslą Japonijos rinkoje ir 

sėkmingai joje konkuruoti. 32-ų 

Europos įmonių atstovai pusę metų 

praleido mokydamiesi japonų kalbos, 

kultūros, ekonomikos, verslo 

struktūros ir etikos ypatybių Tokijo 

Waseda universitete. Dar pusę metų 

Japonijos sostinėje D. Veinšreideris 

atliko praktiką individualiai pasirinktoje 

įmonėje. Stažuotės metu vadovas 

ne tik sužinojo ir išmoko daug 

naujų dalykų, bet ir užmezgė itin 

naudingų, vėliau į verslą įsiliejusių 

kontaktų. 

Vadovui grįžus į Lietuvą ir 

2008 metais užbaigus įmonės 

modernizaciją, „Jūrės medis“ ėmė 

intensyviai bendrauti su lietuvių 

produkcija besidominčioms Japonijos 

įmonės. Tačiau dėl ilgai trunkančio 

ir brangaus klijuotos medienos 

produktų sertifikavimo japonišku 

sertifikatu, verslininkai nusprendė 

eksportuoti ne klijuotą medieną, o 

visai naują produkciją – medi- 

nius klijuoto tašo namus. Taip buvo 

įkurta antrinė įmonė „JM House“ ir 

pradėta medinių namų iš klijuoto 

tašo gamyba. 

Konkuruoja su skandinavais 

Japonija – viena daugiausiai klijuotos 

medienos sunaudojančių ir 

importuojančių šalių pasaulyje. Be to, 

tai itin imli rinka. Tradiciškai Japonijoje 

individualūs namai statomi naudojant 

klijuotos medienos karkasą, 

tačiau populiarėja ir rąstiniai namai, 

ypač iš klijuoto tašo. 

„Tai auganti niša, kurioje dominuoja 

skandinavai. Užbaigę įmonės 

modernizaciją jau galėjome klientams 

pasiūlyti aukštos kokybės 

klijuotą tašą medinių namų gamybai. 

Todėl nusprendėme, kad galime 

konkuruoti su suomiais, ir priėmėme 

sprendimą šio verslo imtis patys. Kol 

kas ši rąstinių namų rinka Japonijos 

mastu nėra didelė, tačiau labai 

įdomi“, – pabrėžė D. Veinšreideris. 

Šiuo metu Japonijos rinkoje lietuviai 

konkuruoja su skandinavais. 

Japonams per metus parduodama 

keletas tokių namų konstrukcijų. 

„Jūrės medis“ planuoja investuoti į 

gamybą ir šiuos pajėgumus didinti. 

Ko verta pasimokyti? 

Japonijos įmonėje praktiką atlikęs 

vadovas pabrėžia, kad tenykštis 

verslo supratimas labai skiriasi nuo 

įprasto mums. „Suprantama, patyriau 

nemažai kultūros skirtumų, ne 

viską buvo lengva perprasti. Tačiau 

buvo ir ko iš japonų pasimokyti“, – 

sakė jis. 

Visų pirma, priešingai nei Lietuvos 

įmonės, japonai ypač daug 

laiko skiria planavimui, pasiruošimui 

projektams. Jie nuolat siekia 

aukščiausios kokybės ir stengiasi 

apsidrausti nuo netikėtumų, todėl 

prieš imdamiesi bet kokio veiksmo, 

išsiaiškina net menkiausias detales. 

„Daugybė tokių procedūrų mums 

nėra įprastos, paprastai elgiamės 

atvirkščiai – pirmiausia priimame 

sprendimą, o po to bandome jį 

adaptuoti. Japonai sugaišta labai 

daug laiko dar prieš prasidedant projektui, 

todėl natūralu, kad tai gali pareikalauti 

nemažai kantrybės“, – prisimena 

verslininkas. Tačiau, pasak jo, 

neretai tai duoda geresnį rezultatą, 

kadangi išvengiama nepasvertų 

veiksmų. 

Dėl tos pačios priežasties labai 

ilgai, kartais keletą metų, Japonijoje 

užtrunka derybos, ypač su didelėmis 

kompanijomis. 

„Žinoma išvargindavo sprendimų 

vilkinimas, derinimo procedūros, 

kadangi priimant visus sprendimus 

dalyvauja daugybė žmonių – vadovas 

sprendimus turi suderinti su 

kitais, kartais, atrodytų, visai nesusijusiais, 

vadovais“, – pasakoja D. 

Veinšreideris. 

Japonų kultūroje beveik neegzistuoja 

neigiamas atsakymas. 

Daugybės dalykų jie nepasako tiesiai, 

o vietoje „ne“ paprašo papildomos 

informacijos. Europiečiui kartais iš 

tiesų sunku suprasti vieną ar kitą 

sprendimą, o bet kokio rezultato 

tenka laukti labai ilgai. 

Skiriasi ir vadovo vaidmuo 

įmonėje. Europoje įprasta, kad vadovas 

priima sprendimus, vadovauja 

kolektyvui. Tuo tarpu Japonijoje 

vadovo užduotis – sukurti gerą 

psichologinį klimatą, užtikrinti 

harmoningą atmosferą kompanijoje. 

Šioje šalyje itin paplitęs neformalus 

įmonės vadovybės ir darbuotojų bendravimas 

po darbo. Tokio bendravimo 

metu išklausoma darbuotojų, 

šalinama susikaupusi įtampa, analizuojamos 

problemos. 

Sektini bruožai – japonų 

darbštumas ir atsakingumas. 

Viršvalandžiai japonams – įprastas 

reiškinys. Darbui jie skiria labai daug 

laiko ir jėgų. Be to, Japonijoje darbuotojai 

labai atsidavę kompanijai, 

kurioje dirba. Paprastai karjeros laiptais 

jie kopia vienoje įmonėje, išlieka 

jai lojalūs visą gyvenimą. 

Bendrovės „Jūrės medis“ vadovas 

gali susikalbėti kasdiene japonų kalba. 

Tačiau pabrėžia, kad verslo kalba 

– atskiras mokslas. Tektų ilgai mokytis 

daugybės mandagumo frazių, verslo 

kalbos subtilybių. Čia nuolat kyla 

nesusišnekėjimo, netikslumų pavojus. 

Todėl dažniausiai derybose jis kalba 

angliškai arba naudojasi vertėjo 

paslaugomis. 

Stebi rinkas 

Japonijoje, pabrėžia D. 

Veinšreideris, jau žengti svarbūs 

pirmieji žingsniai. Šiuo metu „Jūrės 

medis“ įsisavina naujus pajėgumus 

Europoje, plečia produkcijos 

asortimentą ir stebi situaciją rinkose. 

„Dabar sprendžiame daugiau 

su stabiliu žaliavos tiekimu, o ne su 

pardavimais, susijusių problemų. 

Be to, planuojame didinti klijuoto 

tašo namų gamybos pajėgumus. Ir 

toliau domimės situacija Japonijoje 

– planuojame, kad padidinę gamybos 

pajėgumus galėsime išplėsti ir 

eksporto apimtis į šią šalį“, – sakė 

„Jūrės medis“ generalinis direktorius 

D. Veinšreideris. 



RINKOS 

Specialistai pradėjo aiškintis, ar 

pastatuose, modernizuotuose už Europos 

Sąjungos struktūrinių fondų ir 

Lietuvos biudžeto lėšas, sumontuoti 

kokybiški langai. Šį darbą, dalyvaujant 

Lietuvos verslo paramos agentūros 

(LVPA) atstovams, atlieka Kauno technologijos 

universiteto Architektūros 

instituto akredituota laboratorija, 

kuriai numatytiems darbams atlikti 

skirta 100 tūkst. litų. Ketinama patikrinti 

apie 50 objektų, modernizuotų 

įvairiose Lietuvos vietovėse. 

Kauno technologijos universiteto 

Architektūros instituto Statybinės 

šiluminės fizikos laboratorijos vadovas 

dr. Raimondas Bliūdžius „Statybų 

žinioms“ sakė, kad svarbiausia jų 

užduotis, patikrinti, ar objekte tikrai 

sumontuoti tie langai, kurie buvo 

numatyti pagal projektą, kurių dokumentai 

buvo pateikti priežiūros 

institucijoms, techninės priežiūros 

specialistams. „Tikrinama ne kokybė 

– šis žodis netinka, o atitiktis reglamentams, 

– sakė R. Bliūdžius. – Mes 

ataskaitas pateiksime LVPA.“ 

Respublikinė langų ir durų 

gamintojų asociacija dvejus metus 

siekė, kad pagaliau būtų patikrinta, 

kokie langai atvežami į Lietuvą. 

Asociacijos direktorius Arvydas 

Klimkevičius sako, kad, tikrinant jau 

sumontuotus langus, galima tikėtis 

tik pusėtinų rezultatų. Langų kokybę 

lemia šiluminė varža, profilio vidaus 

ir išorės sienelių storis, viduje dedamo 

metalinio intarpo storis. Kai 

tikrinami jau sumontuoti langai, A. 

Klimkevičiaus žodžiais, liks tikrinti tik 

dokumentus, o tokia patikra realios 

situacijos neatskleidžia, nes produktai 

ir dokumentai neretai prasilenkia. 

Tikrinama bus ne tik langų 

kokybė. Ūkio ministras Dainius 

Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo 

paskirta daugiau kaip 650 tūkst. litų 

parama devynioms bandymų laboratorijoms 

ir sertifikavimo įstaigoms, 

bandančioms ir sertifikuojančioms 

problemiškus ne maisto produktus Lietuvoje. 

Tai ir žaislai, elektrotechnikos 

gaminiai, statybos produktai ir kt. 

Taip pat skirta daugiau kaip 160 

tūkst. litų keturiasdešimčiai mažų ir 

vidutinių įmonių kokybės ir aplinkos 

vadybos standartų diegimo išlaidoms 

iš dalies kompensuoti. 

Parama skirta iš Specialiosios 

ekonomikos augimo ir konkurencingumo 

didinimo programos. 

Valstybinė ne maisto produktų 

inspekcija, nustačiusi, kad produktas 

nesaugus ar neatitinka kitų 

teisės aktų reikalavimų, gali apriboti 

platinimą arba ir visai jį uždrausti. 

S•Ž 

27

28 TECHNOLOGIJOS 


Skenavimas lazeriu gali padėti 

spręsti ir statybininkų problemas 

Šv. Onos bažnyčia yra pirmasis objektas 

Baltijos šalyse, kuris tiriamas 

nuskaitant lazeriu. 


Šv. Onos bažnyčia – tarp 

pasaulinio garso objektų 

Po kelių mėnesių skaitmeninis 

trimatis šv. Onos bažnyčios, esančios 

Vilniuje, vaizdas internete bus 

matomas visame pasaulyje. Tokia 

galimybė atsirado liepos mėnesį 

bažnyčią nuskenavus lazeriu. Šiems 

darbams Vilniuje atlikti amerikiečių 

nepelno organizacija „CyArk“ 

nusamdė inžinierių biurą „Ingenieur- 

Erwin Christofori, inžinierių biuro 

„Ingenieurbüro Christofori & Partner“ 

inžinierius 

Objekto skenavimo lazeriu technologija, siekiant gauti 

skaitmeninius brėžinius bei trimatį pastato vaizdą (3 D), 

sėkmingai gali būti naudojama ne tik įamžinant istorinius 

objektus, bet ir talkinant statybininkams, atliekantiems 

restauravimo ar net modernizavimo darbus. 

büro Christofori & Partner“ (Vokietija). 

Pasitelkus skenavimo lazeriu 

technologiją jau yra įamžinti kultūros 

objektai visame pasaulyje: Pizos 

bokštas Italijoje, Beauvais katedra 

Prancūzijoje, Romėnų vonios Vokietijoje, 

Pompėjos miestas Italijoje, 

Čičen Ica – majų šventyklos miestas, 

pasaulio stebuklas, Salvador da Bahia 

– pirmoji portugalų sostinė Brazilijoje 

ir kt. 

Šv. Onos bažnyčia yra pirmasis 

objektas Baltijos šalyse, kuris tiriamas 

nuskaitant lazeriu. 

Taškelių debesys atkuria realų 

vaizdą 

3D lazerinis skenavimas yra 

novatoriškas geodezinis metodas, 

naudojamas fotogrametrijai, pastatų 

išmatavimams, pastatų techninei 

būklei nustatyti. Naudojant lazerio 

spindulį visų rūšių objektai be sąlyčio 

su jais nuskaitomi taškas po taško 

trimatėje erdvėje. Lazeris gali matuoti 

objektą iki 500 000 taškų per 

sekundę. Kaskart į pastatą paleidus 

signalą, matuojamas laikas, per kurį 

jis grįžta atgal. Taip gaunama daug 

taškelių. Milijonai taškelių, gaunamų 

skenuojant, sudaro tam tikrą vaizdą. 

Šis taškelių debesis yra tikslus skenuoto 

pastato kontūrų atvaizdas. Kompiuterio 

programa iš taškelių sudaro 

trimatį pastato modelį. CAD programos 

pagalba taškų debesys gali būti 

perkeliami į bet kokią koordinačių 

sistemą. Matavimo rezultatu gali būti 

2D planai, 3D modeliai, skaitmeniniai 

objektų modeliai arba vizualizacijos. 

Tokie skaitmeniniai brėžiniai 

užtikrina informacijos ilgaamžiškumą 

ir tikslumą. Skenuojant tiriama tiek 

pastato išorė, tiek vidus. 

3D technologija naudojama 

plačiai 

Skenuojant galima taip pat 

išmatuoti ir įprastus, tačiau sunkiai 

prieinamus objektus ar įrenginius 

net vykstant judėjimui. Didžiausias 

atstumas nuo matavimo aparato 

iki matuojamo objekto gali būti iki 

250 metrų. Pasirinktinai matavimo 

metu gali būti dokumentuojamos 

ir paviršiaus savybės, taikant 

integruotą skaitmeninę kamerą ar 

išorės kamerų sistemą, kuri kiekvienam 

išmatavimų punktui priskiria 

tikrovę atitinkančią paviršiaus spalvą, 

todėl objektas atrodo realistiškai. 

Kaip sakė Erwin Christofori, 

inžinierių biuro „Ingenieurbüro Christofori 

& Partner“ inžinierius, vykdęs 

šv. Onos bažnyčios skenavimo darbus, 

jų biuras 3D lazerinę nuskaitymo 

technologiją naudoja įvairiose srityse: 

nuo paminklosaugos, kalnakasybos 

iki pramonės, įrenginių išmatavimų 

bei kitų specialių matavimų. Inžinierių 

biuras dirba su įvairiais klientais, tarp 

kurių yra ir statybų užsakovai. 


Technologiją galima naudoti ir 

modernizuojant 

„Objekto skenavimas lazeriu 

nėra pigus [darbų su kelione ir kitomis 

papildomomis išlaidomis kaina, 

kaip skelbia www.zebra.lt, – 15-20 

tūkst. eurų (52-69 tūkst. litų) – G. 

D.], tačiau statybininkams nereikia 

tokios detalios informacijos, kokios 

reikėjo siekiant sukurti trimatį šv. 

Onos bažnyčios vaizdą, – „Statybų 

žinioms“ sakė UAB „Arginta“ direktorius 

Artūras Mrazauskas, kurį su 

Erwin Christofori sieja asmeninė 

pažintis. – Galima skenuoti tik 

fasadą, atskiras jo konstrukcijas – pagal 

poreikį, taip mažinant skenavimo 

lazeriu sąnaudas.“ 

Restauruojant senus pastatus 

būtina įvertinti jų techninę būklę – 

kiek įlinkusi sija, kiek pasvirusi siena 

ir pan. Išmatuoti šiuos parametrus, 

pasak A. Mrazausko, nėra itin 

sudėtinga. Svarbiausia – įvertinti 

situaciją, žinoti, kokia iš tiesų yra 

pastato būklė. „Skenavimas lazeriu 

tokią galimybę suteikia. Erwin 

Christofori man rodė seno pastato 

trimačio vaizdo nuotraukas, kuriose 

matyti visi įlinkimai, visos 

problemiškos vietos, – pasakojo A. 

Mrazauskas. – Toks vaizdas leidžia 

tiksliai įvertinti objekto būklę.“ 

A. Mrazausko nuomone, sie- 

kiant padaryti informatyvų restauruojamo 

objekto projektą, 

minimą technologiją verta naudoti, 

nes sąnaudos atsipirktų – 

būtų sutaupytas laikas ir gaunama 

geresnė kokybė. Skenavimas lazeriu 

naudingas ne tik restauruojant 

architektūrinius, kultūrinius 

paminklus. Šią technologiją galima 

sėkmingai taikyti tiesiog renovuojant, 

modernizuojant namą –galima 

skenuoti siekiant gauti ne pilną 

trimatį vaizdą, o tik kai kuriuos 

parametrus. Ši technologija leidžia 

įvertinti ir inžinerinę pramoninių 

pastatų infrastruktūrą. 

Kaip „Statybų žinioms“ sakė 

A. Mrazauskas, Erwin Christofori 

svarsto galimybę dar kartą atvykti 

į Lietuvą pristatyti bažnyčios skenavimo 

rezultatų, nes mūsų šalyje 

sulaukė didelio susidomėjimo. 

A. Mrazausko nuomone, Lietuvos 

statybininkų bendruomenė 

galėtų pasinaudoti proga apie šią 

technologiją sužinoti iš pirmųjų lūpų. 

Kęstučio Jonaičio nuotr. 



URBANISTIKA 

Patogus gyvenimas ir gražūs gyvenamieji 

kvartalai – ne vienas ir tas pats 


„Išalkę“ nuosavo gyvenamojo būsto piliečiai pirko svajonę – už 

būsimą nekilnojamąjį turtą, vos nubraižytą popieriuje, mokėjo 

didelius pinigus. Mokėjo negalvodami apie tikrą gyvenimą, tikrą 

kasdienybę realiame bute. Nes svajonių būstas turėjo būti be 

priekaištų. 

Tačiau netrukus pasirodė, kad 

maloniomis spalvomis tviskantys, 

šiuolaikiškai suplanuoti naujieji 

gyvenamieji rajonai džiugina tik 

akį. Ir dažniausiai – tik praeivių. 

Nes naujakuriai patogiu gyvenimu 

pasidžiaugti negali. 

Gyvenamojoje statyboje 

urbanistikos – nerasta 

Nedideliuose plotuose suprojektuoti 

net keli daugiaaukščiai namai, 

tarp kurių ir po kuriais turi tilpti 

gyventojų automobiliai, vaikų žaidimų 

aikštelės ir žaliosios zonos, kurios 

turi daryti patrauklų rajoną klientui. 

Tačiau problemos, atimančios 

patogaus gyvenimo viltį, ima lįsti 

vos apsigyvenus. Nesaugios atviros 

automobilių aikštelės po namais. Policininkai, 

bent sykį per savaitę fiksuojantys 

įvykį – vagystę iš automobilio, 

sako, kad niekuomet tokioje vietoje 

nestatytų savo automobilių, nes šios 

aikštelės yra idealios darbuotis mašinų 

vagims. Miegamieji kambariai ar net 

vieno kambario butai suprojektuoti 

vaikų žaidimų aikštelės pusėje. Tai 

reiškia, kad tokio buto gyventojas 

ramybės gali tikėtis tik sutemus 

arba smarkiai lyjant, kai mažuosius 

kaimynai sukviečia vidun. Vietų laikyti 

dviračius – nėra. Namai taip arti, kad 

ne tik matai, ką kaimynai valgo, bet ir 

girdi, apie ką jie kalbasi balkone. 

Vidutinis, vidutines pajamas gaunantis 

didmiesčio gyventojas yra darbingo 

amžiaus žmogus, kurį gyvenimas 

priverčia dirbti iki diagnozės darboholikas. 

Todėl jis nori vidutinės klasės buto, 

kuriame galėtų pailsėti, kuriame galėtų 

patogiai gyventi. Tačiau patogaus 

gyvenimo lūkesčiai – neišsipildė. 

Pasak Lietuvos architektų 

sąjungos pirmininko Gintauto 

Blažiūno, tokią situaciją sukūrė nekilnojamojo 

turto bumas. „Gyvenamojoje 

statyboje urbanistikos nerasta, 

– sako jis. – Kvartalai, su nedidelėmis 

išlygomis, buvo statomi stichiškai.“ 

Priežastys – gerai žinomos. 

Žemė buvo grąžinama mažais skly- 

pais, kuriuos už beprotiškas kainas 

supirkinėjo nekilnojamojo turto 

vystytojai – neretai, nebe iš pirmųjų 

rankų. Todėl architektams buvo keliami 

labai konkretūs reikalavimai: 

kuo daugiau kvadratinių metrų net 

pačiame mažiausiame sklype, nes 

investicijos turėjo ne tik atsipirkti, bet 

ir duoti pačius didžiausius pelnus, kuriuos 

įmanomus darė bankų lengvai 

dalijami kreditai butams įsigyti. 

Kai intensyvumas pykstasi su 

gyvenimo kokybe 

Gyvenimo kokybę, anot Lino 

Naujokaičio, Lietuvos architektų 

sąjungos vicepirmininko, lemia, pirmiausiai, 

užstatymo intensyvumas. 

Pastaruosius 20 metų šis rodiklis 

keitėsi net kelis kartus. Statybos 

bumo metu, kuomet butai būdavo 

nuperkami dar jų nepastačius, 

užsakovams buvo svarbiausia gauti 

kuo didesnį parduodamą plotą, 

neretai visai nepaisant gyvenimo 

kokybės. Rajonuose, kurie buvo 

pastatyti tuo metu, dažniausiai 

užstatymo intensyvumo rodiklis, 

rodantis pastatyto naudingo ploto 

santykį su sklypo plotu, siekia nuo 

2,5 iki 3. 

„Esant tokiam intensyvumui, apie 

kokybę kalbėti sudėtinga. Šiuo metu 

toks intensyvumas nebeleidžiamas, 

– „Statybų žinioms“ sakė L. Naujokaitis. 

– 2007 m. vasarį buvo patvirtintas 

bendrasis Vilniaus planas, 

kuriame nustatyta, jog gyvenamosios 

statybos intensyvumas negali 

būti didesnis negu 1,6. Šis intensyvumo 

rodiklis yra skirtingas įvairiuose 

miestuose, tačiau negali viršyti 1,6. 

Peržengęs šį rodiklį, pykstiesi su 

gyvenimo kokybe.“ 

Pridėtinė vertė liko brėžiniuose 

Kitas gyvenimo kokybės 

rodiklis yra aukštingumas. Pasak 

profesionalų, gyvenamieji pastatai 

negali būti per aukšti, gyvenamasis 

aukštybinis pastatas paprastai yra lai- 

komas išimtimi. Optimalaus aukščio 

gyvenamuoju namu laikomas 4 – 5 

aukštų namas. Tai susiję su teritorijos, 

laiptinės apkrova – kuo daugiau 

žmonių, tuo sudėtingesnis gyvenimas, 

buitis, teritorijos naudojimas. 

Gyvenimo kokybę taip pat lemia 

ir infrastruktūros išvystymas, susisiekimas. 

Ne viena šeima rinkosi 

gyvenamąjį būstą tikėdamasi, kad 

netoli bus vaikų darželis, mokykla, 

kad bus patogus susisiekimas. Šie 

dalykai bei gamtinė aplinka kuria 

pridėtinę vertę. „Nors jie yra už 

buto ribų, tačiau turi didelės įtakos 

gyvenamajai aplinkai, gyvenimo 

komfortui“, – pastebi architektas L. 

Naujokaitis, pažymėdamas, kad ne 

viename gyvenamajame kvartale 

žadėta infrastruktūra taip ir liko 

tik planuose – nors numatytos ir 

mokyklos, ir vaikų darželiai, bet jie 

nepastatyti. 

Kieno žemė ir pinigai – to ir 

galia 

Sovietmečiu suprojektuoti ir 

pastatyti tokie gyvenamieji rajonai, 

kaip Lazdynai, Karoliniškės, 

iki šiol kelia specialistų, taip pat 

ir užsienio, susižavėjimą. „Tačiau 

tokiems kompleksiškiems kvartalų 

planavimams, kokie buvo įmanomi 

kuriantis šiems rajonams, nebėra ne 

tik erdvės, bet ir galimybių, nes visa 

lemia užsakovo požiūris ir siekis, – 

sako Lietuvos architektų sąjungos 

vadovas G. Blažiūnas. – Kai miestas 

nevaldo žemės, neturi įrankio daryti 

įtakos šiems procesams.“ 

Architektai net neslepia nekilnojamojo 

turto bumo laikotarpiu 

jausdavę stiprų užsakovų spaudimą. 

Principingas architektas, bandydavęs 

priešintis tokiam diktatui, rizikuodavo 

likti be duonos. Rizikuoja ir 

dabar. Bet situacija ima keistis, teikdama 

patogesnio gyvenimo viltį, 

– itin stiprų rinkos spaudimą pradėjo 

justi ir nekilnojamojo turto vystytojai: 

klientai pinigais balsuoja už kokybę ir 

patogų gyvenimą. 

Siekia keisti reglamentuojančius 

dokumentus 

Lietuvos architektų sąjungos 

pirmininko G. Blažiūno nuomone, 

nepatenkinamą urbanistinę bei 

architektūrinę politiką formuoja ir 

Aplinkos ministerija. „Ši institucija 

aplinkos estetiką, komfortabilumą 

vertina paskiausiai, – mano 

G. Blažiūnas. – Statybos vertėje 

architektūros yra gal tik vienas 

procentas. Statyba skaičiuojama 

kvadratiniais metrais, mokesčiais, t. 

y., svarbiausi yra makroekonominiai 

rodikliai. Architektūros, gyvenimo 

komforto čia nėra.“ 

Jeigu anksčiau vienas iš 

svarbiausių specialistų – projekto 

vadovas – galėjo būti tik architektas, 

tai dabar šios nuostatos 

reglamentuojančiuose dokumentuose 

atsisakyta. 

Siekiant architektūrą, 

kompleksiškumą sugrąžinti į 

svarbiausią poziciją, buvo parengtas 

naujas Architektūros įstatymo projektas, 

turėjęs architektūrai sugrąžinti 

jos svarbą, ją vertinęs kaip viešojo 

intereso sritį, tačiau šis projektas 

užstrigo Seime. 

Gyvenimo kokybė tampa 

norma 

Normatyvai, reglamentuojantys 

statybos intensyvumą, aukštingumą, 

dar tik rengiami, bet daugelis dalykų 

jau yra išspręsta patvirtinus bendruosius 

planus. Tačiau rinka taip 

pat pasikeitė, priversdama keistis 

ir architektus, ir projektuotojus, 

ir užsakovus. Gyvenimo kokybės 

paisymas, jos prioritetas, „Statybų 

žinių“ pašnekovų tvirtinimu, 

tapo norma. Tačiau diskusija tarp 

užsakovo ir architekto išlieka. Kaip 

vienas pavyzdžių – galimybė didinti 

intensyvumą, kai pastatas, dėl jame 

įrengtų komercinių patalpų, tampa 

daugiafunkciniu. 

Lino Naujokaičio, Lietuvos 

architektų sąjungos vicepirmininko, 

nuomone, Lietuvoje vis tik yra ir 

teigiamų gyvenamosios statybos 

pavyzdžių: „Santariškių namai“, 

„Bajorų kalvos“. 

„Šiuo atveju jau pradėta galvoti 

apie žmogų“, – sako L. Naujokaitis. 

Titulai 

Mūsų kalboje yra pareigybių, 

specialybių, kurios tariamos pagarbiai 

ir prilygsta titulams. Tarp tokių yra 

daktaras – ne mokslinis laipsnis, o 

pagarbus kreipimasis į to nusipelniusį 

gydytoją; mokytojas; prezidentas. 

Kai architektas, projektuodamas 

namą, galvos apie jame gyvensiantį 

žmogų, į jį taip pat visi kreipsis, 

paminėdami ne specialybę, o titulą – 

„architekte“. 

29





„Edvima“ renčia tikrus sva jonių būstus iš rąstų 


Kiek stabtelėjusi rąstinių būstų paklausa vėl atsigauna. Varėnoje įsikūrusi UAB „Edvima“ rąstinius namus 

sėkmingai stato ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Antra vertus, apie rąstinį namą nostalgiškai pasvajoja 

daugelis, tačiau baiminasi statybų vargo ir dar labiau – besikandžiojančių kainų. Tačiau pamirškite 

stereotipus - šito kaip tik ir nėra. 

Namo sienos – per dvi savaites 

Pastatai savo namą ir tada pradedi 

namų statybos verslą. Taip pradėjo 

savo veiklą gal ne vienas statybų 

verslo atstovas, ne išimtis ir Varėnoje 

gyvenantis Jonas Bičkauskas. Kita 

vertus, toks pasirinkimas lyg pats 

prašosi tankių, sodrių miškų supamoje 

Dzūkijos žemėje. 

Bendrovės „Edvima“ savininkas 

J. Bičkauskas jau keturiolika metų 

renčia rąstinius namus. Šimtai šios 

įmonės namų puošia ne tik |Lietuvos 

miestus ir kaimus, bet džiugina ir 

Ispanijos, Anglijos, Vokietijos, Lenkijos 

gyventojus. Jų skaičius jau artėja 

prie tūkstančio. Per šiuos darbo metus 

varėniškio įmonė ne tik sukaupė 

įdomią ir originalią patirtį, bet tapo 

ir prekiniu ženklu. O tai reiškia, 

kad „Edvimos“ namai – kokybiški, 

nebrangūs, šilti, greitai surenčiami 

ir ekologiški, o pastaroji tendencija 

Lietuvoje vis labiau populiarėja. 

Ir šiuo metu erdvioje „Edvimos“ 

teritorijoje gražiai rikiuojami rąstai, 

dedami į tvarkingas krūvas. 

„Namą užsakė kaimo turizmo 

sodybai. Netrukus baigsime apdoroti 

rąstus, juos paruošime, supakuosime 

ir vešime statyti“, – sakė J.Bičkauskas, 

atidžiai apžiūrėdamas jau sukrautą 

medieną, skvarbia akimi permesdamas 

ant rąstų surašytus numerius. 

Pasak „Edvimos“ savininko, toks 

namas pastatomas labai greitai – 

vos per dvi savaites. Sunumeruoti 

rąstai lengvai sugula į namo sienas. 

Iškeliamos gegnės ir jau galima kelti 

vainiką. Kiek ilgiau užtrunka, jei tenka 

namo savininkui mūryti pamatus, 

tačiau kai kurie jų pagrindą po savo 

būstu pasistato patys. Įgudę ręsti 

medinukus „Edvimos“ statybininkai 

prie pamatų taip pat ilgai neužgaišta. 

„Pamatams prireikia dar dviejų 

savaičių. Juos apmūrijame skaldytais 

akmenimis. Akmuo ir medis gražiai 

dera, todėl dažnas užsakovas neatsisako 

ir mūsų mūrijamų pamatų“, 

– pasakojo įmonės vadovas. 

Svarbiausia – rąsto sukirtimas 

Regis, kas čia stebėtina – 

rąstiniai namai? Gerai, Lietuvoje 

jie populiarūs, bet netrūksta ir 

jų gamintojų. Kuo skiriasi nuo 

kitų „Edvimos“ medinukai? 

Girdėdamas šį klausimą varėniškis 

J. Bičkauskas šelmiškai šypsosi. Ir 

vedasi į savo įmonės dirbtuves. Čia 

kaip ant delno matyti visas rąstų 

paruošimo procesas. Jie apdorojami 

vienomis staklėmis, paskui kitomis, 

išpjaunamos iškirtos, pagal 

padarytus bėžinius surūšiuojami ir 

atskiromis stirtomis keliauja į kiemą. 

Iš čia rąstai keliauja tiesiai į statybų 

vietą. 

Vis dėlto, kokia čia paslaptis? 

Esmė ta, kad Varėnoje gaminami 

rąstai suleidimui turi specialias 

iškirtas, kokių nedaro niekas kitas 

Lietuvoje. Kokios formos rąstų suleidimo 

vietas išpjauti sugalvojo pats 

„Edvimos“ savininkas J. Bičkauskas. 

Jis išsitarė, kad į jo sukonstruotą 

Bendrovė „Edvima“ jau surentė apie tūkstantį namų. 

frezą iškirtoms pjauti pavydžiai 

dairėsi ne vienas žinomos su mediena 

dirbančios įmonės atstovas. Maža 

to, gviešėsi iškvosti, kaip tokį frezą 

pasigaminti. 

„Tokios iškirtos, kokias rąstuose 

darome mes, garantuoja visišką 

sandarumą. Medžio tašai sueina 

labai tiksliai, užpildo vienas kito 

išpjovas bemaž idealiai. Todėl taip 

suleistų rąstų namas yra be skylių ir 

plyšių, pro kuriuos išpustoma šiluma. 

Apie rąstinio namo kokybę nesunku 

padaryti išvadas, pasižiūrėjus į jo 

kampus. Ten, kur sukirsti rąstai, kartais 

žioji tokie plyšiai, kad gali matyti 

lauką. Nors atsiradusius plyšelius kai 

kas užpurškia putomis ar kitaip jas 

užpildo, bet tokio būsto kokybė jau 

nuvils, kaip padėtį betaisytumėte“, 

– savo patirtimi mielai dalijosi J. 

Bičkauskas. 

Statė ir mokėsi iš kitų pats 

Sėkmingai besisukantis rąstinių 

namų statybos verslas neatsirado 

lygioje vietoje ir nebuvo sugalvotas 

kokiame nors moksliškai pagrįstame 

verslo plane. Jis atėjo iš gyvenimo. 

Kažkada J.Bičkauskas turėjo 

nedidelį automobilių remonto 

versliuką, lentpjūvę ir apie didesnius 

užmojus nesvajojo. Jis garsėjo 

Užs. Nr. 10/43 

Rąstinis namas – jaukus ir šiltas būstas 

kaip auksinių rankų meistras, kurio 

galvoje kirba idėjos, kaip kokį 

mechanizmą patobulinti, patikimiau 

sumeistrauti. Viskas prasidėjo nuo, 

kai varėniškis nutarė pasistatyti naują 

rąstinį medinį namą. J.Bičkauskas 

pasirūpino rąstų, bet labai ilgai 

laukė meistrų. Kai jie pagaliau 

pastatė sienas, pasirodė, kad jos 

viršuje išplatėjusios net 5 centimetrais. 

Varėniškis tokio atsainumo 

neapsikentė, meistrus išvaikė ir namą 

išardė. Padedamas jau kitų meistrų, 

namą statė iš naujo. 

Rąstinio būsto statybos sudomino. 

Po to J. Bičkauskas kaimynui 

surentė pirtelę. Taip pamažėl 

varėniškis ėmėsi naujo verslo. 

Pajūryje statydamas rąstinius namus 

jis susipažino su architektu, kuris 

pasidalijo Suomijoje esančios įmonės 

rąstinių statinių patirtimi. Darbštus ir 

atkaklus dzūkas pavyzdingai išmoko 

naujas pamokas, net pasirūpino iš 

suomių kalbos išversti techninius 

aprašymus. 

„Vis dėlto daugelio rąstinių namų 

statybos ypatumų neišmokys jokie 

leidiniai ir mokytojai. Kiekvienas savo 

amerikas atranda pats. Sugalvojau, 

kaip padaryti rąstų iškirtas ir specialiai 

tam sukonstravau frezą, kad 

jas tiksliai išpjautų. Mechanizmą teko 

ilgai ir kantriai derinti, kol rezultato 

pasiekiau tokio, kokio norėjau“, – pasakojo 

J. Bičkauskas. 

Kokius stato rąstinius namus 

Nuosavas namas, žemės rėželis – 

tiesiog užkoduotas sąmoningas arba 

pasąmonėje spurdantis beveik kiekvieno 

lietuvio troškimas. Tačiau neretas 

įsisvajojęs nuleidžia rankas – statyti 

namą brangu. Šį mitą išsklaido „Edvimos“ 

patirtis. 

„Rąstinis namas gali kainuoti 

nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst.litų, 

nelygu, kokių norų ir galimybių 

turi statytojas. Surenčiame pamatus, 

sienas ir gegnes. Namo 

šeimininkui belieka uždengti stogą, 

pasirūpinti vidaus įranga. Rąstinio 

namo savininkas vidaus apdailai 

stipriai sutaupo. Tam ir pasirenkami 

rąstai, kad jie paliekami natūralūs. 

Pagaliau, laikui, bėgant, jei tokios 

sienos atsibosta, jas galima dažyti 

ar net iškloti gipskartoniu“, – sakė 

„Edvimos“ vadovas. 

Pasak J. Bičkausko, rąstinius 

būstus jo vadovaujama įmonė stato 

pačios įvairiausios paskirties: pirtis, 

kaimiškas trobas, vasarnamius ar 

ištaigingas vilas, gyvenamuosius 

namus. Bet kuriuo atveju rąstų namas 

harmoningai įsilieja į supančią 

aplinką, yra jos dalis, žavi šiltu 

žmogaus ir gamtos santykiu. 

„Išorinis pastatų vaizdas gali 

atspindėti kraštui būdingą medinę 

architektūrą. Tokius bruožus atspindi 

gegnių galai, skliautų, išorinių durų 

apkalimas, langinės, prieangiai, 

pastogės ir stogų formos, profiliuotos 

kolonėlės ir kt. Tinkamai pastatyti 

rąstiniai būstai maloniai vėsina 

vasarą, o žiemą maloniai šildo. Ne 

vienas džiaugiasi rąsto namo kvapu ir 

gaiva, kuri pailsina ir kūną, ir dvasią, 

suteikia vidinę pusiausvyrą“, – vardijo 

rąstinio medinuko ypatybes „Edvimos“ 

vadovas. 

Rąsto būstui apšiltinti varėniškiai 

naudoja įprastas šiltinimo medžiagas, 

nors yra buvę, kad tarp rąstų, kaip 

senovėje, dėjo samanas. Kad namas 

būtų patvaresnis išorės poveikiui, 

jis impregnuojamas. Rąstiniams 

namams statyti „Edvima“ naudoja 

lietuvišką pušį. 

„Edvimos“ direktorius J. Bičkauskas 

Statyba taupymo režimu 

Nusprendusieji statytis „Edvimos“ 

namą, gali rinktis – kampuoto 

ar apvalaus profilio sienų rąstus. Jų 

kaina yra panaši. Pasak J. Bičkausko, 

pastaruoju metu užsakovai yra labiau 

pamėgę kampuotai išpjautą medį. 

Mat užapvalintas rąstas daugiau 

sukaupia dulkių, todėl kampuoto 

profilio rąsto pasirinkimą lemia 

praktiškumo, ne vien grožio kriterijai. 

Nutarę ręsti medinuką gali pasirinkti 

norimo storio sienas. Kampuoto 

profilio sienos storis – 14, 16 

ir 18 cm. Vieno kv. metro (su PVM) 

kaina atitinkamai 296, 309, 321 litų. 

Apvalaus profilio rąstų storis yra 18 ir 

25 cm, o vieno kv. metro kaina – 296 

bei 321 litas. Tarkime, žmogus nori 

pasistatyti vidutinio dydžio namą, 

kurio sienos sudaro 500 kv. metrų. 

Storiausios kampuoto arba apvalaus 

profilio rąstų sienos kainuos tik 15 

tūkst. 50 litų. Nepamirškime, kad čia 

yra įskaičiuotas ir mokestis už darbą. 

Pridėkime dar maždaug tokią pat 

kainą pamatams, ir jau stovi medinukas, 

kuris kainavo tik apie 30 tūkst. 

litų. Ar tai brangu, spręskite patys. 

Žinoma, dar prireiks lėšų stogui, 

būsto vidaus įrangai (atkrinta sienų 

paruošimas, dažymas). Tačiau 

akivaizdu, kad rąstinis namas, pagamintas 

„Edvimoje“, yra puikus taupumo 

variantas. 

Kaip žmonės įsigudrina statyti 

taupymo režimu, papasakojo pats J. 

Bičkauskas: 

„Rąstinius namus mėgstama 

statytis soduose. Kai kurie žmonės 

soduose praleidžia vasarą, o kiti apskritai 

iš miesto persikelia čia gyventi. 

Vienas vilnietis, neturėdamas daug 

lėšų, iš banko pasirūpino paskolą ir 

įsirengė pamatus. Po to jis perkai- 


BENDROVĖSE 

navo savo sodo sklypą ir vėl gavo iš 

banko pinigų. Iškilus namo sienoms, 

buvo dar kartą perkainotas sklypas. 

Ši statyba kiek užtruko, bet kantriai 

laukėme, kol mūsų klientas gaus lėšų 

ir toliau statėme“. 

Kas trobelėje gyvena? 

Rąstinius namus renkasi ne tik 

taupūs lietuviai, bet norintieji gyventi 

jaukiai, patogiai ir sveikai. Mediniame 

name nereikia kondicionavimo 

sistemų, jis natūraliai „kvėpuoja“, 

sukaupia šilumą ir neleidžia sklisti 

šalčiui. Iš spygliuočių suręstas medinis 

namas skleidžia malonius kvapus ir 

visapusiškai gerina žmogaus savijautą. 

Pasaulyje vis labiau populiarėja 

ekologiško gyvenimo būdo idėjos, 

todėl yra laikoma, kad rąstinis namas 

– tai elitinis būstas. Lietuviai, nors 

ir vėluoja su tam tikromis tendencijomis, 

bet jas gaudo vis aktyviau. Tai 

rodo ir rąstinių namų įvairovė, didelis 

jų pasirinkimas. 

„Edvima“ yra stačiusi ir kuklius 

rąstinius namelius soduose bei kaimo 

sodybose, ir šiuolaikiškus erdvius 

gyvenamuosius namus. Todėl medinukuose 

gyvena ir paprastas nedidelio 

miestelio gyventojas, ir kultūros ar 

meno elito atstovai, verslininkai, bankininkai. 

Rąstinis namas atspindi ir 

šeimininko skonį. Kai kam arčiausiai 

širdies etniniai, kraštui ar regionui 

būdingi medinės architektūros motyvai, 

o kitiems svarbu turėti modernų 

plačiais stiklais, verandomis išpuoštą 

rąstinį į būstą. 

Dar vienas rąstinių namų 

pranašumas yra tas, kad jų statyba 

yra labai greita. „Edvimos“ vadovas 

J. Bičkauskas visada atidžiai 

išklauso savo klientų pageidavimų, 

suteikia naudingų, nemažos patirties 

padiktuotų patarimų. Jeigu tvirtai 

sutaria, negaišta tuščiai laiko. Kol 

liejami būsto pamatai, „Edvimos“ 

dirbtuvėse jau pjaunami ir ruošiami 

rąstai statybai. Ant paruoštų pamatų 

namas iškyla lyg ant mielių. 

Taigi nebrangus, šiltas, mielas 

širdžiai rąstinis namas – ne 

utopinė svajonė, o visiškai 

pasiekiama realybė. Ją Varėnoje 

įsikūrusi bendrovė „Edvima“ gali 

įgyvendinti net per mėnesį. Jeigu 

paskaičiuosime, kad reikia laiko ir kitiems 

įrangos darbams, inžinerinėms 

komunikacijoms, santechnikos, elektros 

darbams, svajonių būstą iš rąstų 

galite turėti kur kas mažiau nei per 

metus. 


31

32 OBJEKTAS 




UAB „Skirnuva“ stato objektą, pretendu ojantį į pasaulio geriausiųjų penketuką 

genė DrUNgiLiENĖ 

UAB „Skirnuva“ 

Druskininkuose vykdo 

unikalų projektą – 

įrenginėja uždaras kalnų 

slidinėjimo trasas su 

dirbtine sniego danga. 

Manoma, kad šios trasos 

pirmuosius lankytojus 

priims jau šią žiemą. 

Visus metus veiksiantis žiemos 

pramogų kompleksas Druskininkuose 

– pirmasis ir vienintelis toks 

objektas ne tik Baltijos šalyse. Kaip 

tvirtina statybininkai, šis objektas 

neturi analogo tūkstančio kilometrų 

spinduliu. 

Uždarų slidinėjimo trasų statybą 

inicijavo Druskininkų miesto 

savivaldybė. 

Naujoje sniego arenoje vienu 

metu galės pramogauti per 

tūkstantis lankytojų. Aštuonių 

hektarų teritorijoje įrenginėjamos 

uždaros, lauko ir pradedančiųjų 

slidinėjimo trasos, kurių bendras 

ilgis sieks daugiau kaip 1,1 tūkst. 

metrų, plotis – nuo 50 metrų iki 70 

metrų, trasų aukštis – 66 metrai, 

nuolydis – iki 25 proc. Po vienu 

stogu bus įrengta snieglenčių zona, 

kavinės, restoranai, vaikų pramogų 

zonos. 

Konstrukcijas gamina penkios 

gamyklos 

Projekto užsakovas ir generalinis 

rangovas yra UAB „Stamita“, o UAB 

„Skirnuva“ darbus atlieka pagal rangos 

sutartį. 

Rangovai atlieka žemės darbus, 

įrenginėja pamatus, montuoja 

metalo konstrukcijas. Kaip „Statybų 

žinioms“ sakė bendrovės „Skirnuva“ 

projektų vadovas Stanislovas 

Slidinėjimo trasa atkartoja Nemuno vingį. Montuojamos metalo konstrukcijos 

Gecevičius, vykdant tokį unikalų 

projektą, labai svarbus yra darbų 

organizavimas – procesas turi būti 

planuojamas ir vykdomas idealiai, 

preciziškai. 

„Visas metalines trasų konstrukcijas, 

kurios montuojamos 

dideliame – nuo 24 m iki 52 m – 

aukštyje, jungia tik varžtai, – sakė 

S. Gecevičius. – Todėl visi matmenys 

turi būti idealūs, nes metalo 

konstrukcijas surinkti reikia labai 

tiksliai.“ 

Įrenginėjant slidinėjimo trasų 

estakadas ir stogą, į didelį aukštį 

reikia pakelti 36 santvaras, kurios 

atvežamos iš penkių Lietuvos 

gamyklų, esančių Alytuje, Vilniuje, 

Gargžduose, Ukmergėje ir kituose 

šalies miestuose. Lietuvoje nėra nė 

vienos gamyklos, kuri būtų pajėgi 

viena pagaminti tokį kiekį metalo 

konstrukcijų, kokio reikia būsimoms 

slidinėjimo trasoms. 

Šios metalo konstrukcijos, 

atvežtos iš skirtingų gamyklų, objekte 

surenkamos į vieną santvarą, 

kuri dviem autokranais pakeliama į 

reikiamą aukštį. Iki šiol montavimo 

darbus atlikti tokiame aukštyje 

„Skirnuvai“ prisireikdavo labai retai. 

Daugumą būtinos analogiškiems 

darbams technikos turi pati 

bendrovė. Bet jos užtenka dirbant 

tik mažame, iki 16 m, aukštyje. 

Vykdyti darbus 24 ar 52 m aukštyje 

prisireikė specialios technikos, kuri 

pakeltų žmones ir pačias metalo 

konstrukcijas – santvaras. Techniką, 

keliančią į tokį aukštį, teko nuomotis. 

Lietuvoje tokios nebuvo, tad 

teko jos ieškoti Suomijoje, Estijoje, 

Latvijoje. 

Objekte naudojami savaeigiai 

keltuvai, kurie žmogų gali pakelti 

į 43 m aukštį. Kad žmonės galėtų 

dirbti ir būtiname 52 m aukštyje, 

montuoti metalo konstrukcijas, 

tenka naudoti papildomas specialias 

priemones – prie autokrano kabinami 

specialūs lopšiai žmonėms kelti. 

Metalinių konstrukcijų montavimo 

darbus dideliame aukštyje atlieka 

bendrovės „Skirnuva“ aukštalipiai. 

Lietuvoje diegia geriausią 

slidinėjimo trasų įrengimo 

patirtį 

Prieš imantis naujojo 

Druskininkų projekto, UAB „Skirnuva“ 

specialistai lankėsi ne vienoje 

pasaulio šalyje, domėjosi įvairaus lygio 

slidinėjimo trasomis Vokietijoje, 

Prancūzijoje, Olandijoje, Rusijoje, 

kitose šalyse. Tokia žvalgyba leido 

pamatyti pirminio slidinėjimo trasų 

projekto trūkumus – projektas buvo 

taisomas, atsižvelgiant į kitų šalių 

patirtį, įrenginėjant analogiškus 

objektus. Bendrovei „Skirnuva“ šių 

slidinėjimo trasų įrengimas tapo 

iššūkiu. 

„Esame pasirengę visa tai, ką 

pamatėme geriausio aplankytose 

trasose, įgyvendinti Druskininkuose“, 

– sakė „Skirnuvos“ projektų 

vadovas S. Gecevičius. 

Šiuo metu pasaulyje yra apie 

50 uždarų slidinėjimo centrų. 

Pagal savo techninių parametrų 

visumą Druskininkų uždarosios 

kalnų slidinėjimo trasos su dirbtine 

sniego danga pretenduoja 

patekti į geriausių pasaulio uždarų 

slidinėjimo objektų penketuką. 

Užs. Nr. 10/48 

Ištisus metus – du laipsniai 

šalčio 

Šiuo metu bendrovė „Skirnuva“ 

jau sumontavo du 

trečdalius slidinėjimo trasų metalo 

konstrukcijų bei viso stogo konstrukcijas. 

Pradėti vadinamųjų 

slidinėjimo lygių – estakadų – metalo 

konstrukcijų montavimo darbai. 

Visas slidinėjimo kompleksas yra 

suskirstytas į septynis blokus. Šiuo 

metu darbai vykdomi visuose blokuose 

vienu metu. Jau uždengti trys blokai, 

lygiagrečiai montuojamos ir metalinės 

slidinėjimo lygių – estakadų – kon- 

strukcijos. Pasak projektų vadovo, 

po savaitės bus pradėti estakadų termoizoliavimo 

ir hidroizoliavimo darbai. 

Oro sąlygos slidinėjimo trasoms 

neturės jokios įtakos – slidinėti 

galima bus net ir plieskiant karštai 

vasaros saulei. Pagal projektą, 

uždarose slidinėjimo trasose oro 

temperatūra sieks du laipsnius 

šalčio. Tokia temperatūra bus palaikoma 

ištisus metus. Todėl termoizoliacinei 

medžiagai keliami ypatingi 

reikalavimai – jos tankis yra didesnis 

negu įprastai. Tokią termoizoliacinę 

medžiagą, gaminamą pagal 

užsakymą, Druskininkų trasoms 

tieks bendrovė „Kauno šilas“. 

Ypatingas dėmesys – sniego 

kokybei 

Pagal projektą po slidinėjimo 

trasų estakadomis yra numatytos 

patalpos – buitinės, 

administracinės, techninės, 

visuomeninės paskirties. Trijuose 

blokuose užbaigus montuoti 

sunkiąsias metalines konstrukcijas, 

„Skirnuvos“ specialistai imasi 

patalpų. Bus įrenginėjami pamatai, 

inžinerinės komunikacijos. 

Techninės patalpos suskirstytos 

į dvi grupes: viena grupė patalpų 

skirta šaldymo įrangai, rekuperacijai, 

kita – komunikacijoms, elektrai, 

priešgaisriniams siurbliams ir kitai 

aptarnavimo įrangai. Šaldymo sistemas 

montuoja subrangovas UAB „Genys“, 

turintis užtikrinti pastovią temperatūrą 

slidinėjimo trasoje. Sniego gamybos 

įrenginiams ir sniego kokybei buvo 

teikiamas ypatingas dėmesys. Juk 

sniegas yra pati svarbiausia trasos 

dalis. Todėl pabandžius įvairiomis 

technologijomis pagamintą sniegą, 

pasirinkti Vokietijos gamintojo sniego 

generatoriai, kuriems nereikalinga 

ypač žema oro temperatūra ir sniegas 

krenta purus bei sausas. Šios kompanijos 

sniego generatoriai montuojami 

didžiausių automobilių gamintojų 

bandymų bazėse, kur sukuriamos kuo 

artimesnės gamtai žiemos sąlygos. 

Konsultavosi su mokslininkais 

Šiuo metu objekte kartu su 

„Skirnuva“ darbuojasi aštuoni subrangovai, 

kurie atlieka specialiuosius 

inžinerinius darbus. Viso objekte 

triūsia apie 180 darbuotojų. Tačiau, 

dirbant šiame objekte, lemiamą įtaką 

turi ne žmonės, o mechanizmai. 

Būsimų trasų funkcionavimui 

didelės įtakos turės oro temperatūra 

ir jos sąveika su uždarų trasų vidaus 

temperatūra. Kaip parodė praktika, 

reglamentai ir realybė prasilenkia. 

Tvyrant šios vasaros karščiams, veikė 

ne visos uždaro tipo slidinėjimo trasos. 

Projektų vadovo S. Gecevičiaus 

nuomone, matyt, buvo padaryta 

klaidų. Siekiant to išvengti, Lietuvos 

specialistai konsultavosi su Kauno technologijos 

universiteto mokslininkais, 

užsienio specialistais, nors pastarieji 

visų paslapčių nelinkę atskleisti. 

30 metų darbo patirtį turintis 

S. Gecevičius sako, kad tai nebėra 

vienintelis „Skirnuvos“ objektas, 

kuris statomas neturint analogiško 

projekto įgyvendinimo patirties. 

Toks buvo ir Druskininkų vandens 

parkas – Lietuvoje nebuvo iš ko 

mokytis. „Vandens parkas buvo 

sudėtingesnis objektas statyti negu 

uždarosios slidinėjimo trasos“, – 

sakė S. Gecevičius. 

Objektas statomas pagal 

koncesijos sutartį 

Druskininkų uždaros kalnų 

slidinėjimo trasos statomos tai- 

Projektų vadovas S. Gecevičius Šiuo metu bendrovė „Skirnuva“ jau sumontavo du trečdalius slidinėjimo trasų metalo konstrukcijų. 


OBJEKTAS 

kant viešojo ir privataus sektorių 

partnerystės principą. Pasirašyta 

Koncesijos sutartis tarp Druskininkų 

savivaldybės, UAB „Stamita“. Projekto 

partneris bendrovė „Stamita“ 

įsipareigojo investuoti daugiau nei 

50 mln. Lt, Iš Europos Sąjungos 

fondų gauta dar 40 mln. Lt. 

Druskininkų savivaldybės 

Investicijų ir turto valdymo skyriaus 

vedėjas Algirdas Svirskas sakė, kad 

pagal koncesijos sutartį „Stamita“ 

prie projekto įgyvendinimo prisideda 

savo lėšomis ir trasos operatoriais 

bus 25 metus. „Statybininkai 

užsidirbs iš to, kad jie stato, – sakė 

savivaldybės atstovas. – Viešoji 

koncesija savivaldybei gera tuo, 

kad statybininkai, statydami 

objektą, iš to negali gauti pelno, 

taigi savivaldybei atpigo projektas 

– nuo 120 mln. Lt iki 90 mln. Lt. 

Kadangi bendrovė stato sau, nes 

pati vykdys veiklą, vadinasi, privalo 

statyti kokybiškai. Priešingu atveju, 

pati ir kentės. Koncesijos mokestis, 

kuris numatytas, yra dvejopas: jei 

bus pelno, mes dalinsimės, jei verslas 

nesiseks, didžiąją dalį rizikos, 

vykdant veiklą, bendrovė turi prisiimti 

pati. Bendrovė skubina statyti, 

nes kuo greičiau pradės veiklą, tuo 

greičiau galės pradėti susigrąžinti 

pinigus. Mums trumpi terminai taip 

pat yra svarbūs. Taigi šiuo atveju 

bendrovei labai svarbus ir tempas, 

ir kokybė, ir marketingas, nes pajamas 

bendrovė gaus iš objekto 

veiklos. Bendrovė „Stamita“, anot 

A. Svirsko, šiuo atveju yra viena 

trijuose asmenyse: pirmiausia jis 

yra Druskininkų savivaldybės partneris, 

antra – jis stato, o trečias 

– pastatęs pastatą, pats vykdys 

veiklą.“ 

Bendrovės nuotr. ir liustr. 

33

34 PROJEKTAS 




„Veikmė“ augina pasyvių namų kvartalą ne ateičiai, o dabarčiai 


Dar neseniai pasyvus – energiją taupantis – namas Lietuvoje buvo naujiena. 

Dabar ši idėja su dideliu pagreičiu įgyvendinama. UAB „Veikmė“, pernai 

pastačiusi pirmąjį pasyvų namą, iki 2010-ųjų pabaigos baigs statyti dar du tokius 

būstus. Kitąmet išaugs 17-os pasyvių namų kvartalas. 

Dar du pasyvūs namai 

„Spalį pakviesime susipažinti su 

baigiamais statyti dviem pasyviais 

namais prie Gulbino ežero Vilniuje. 

Tokią pažintį linksmai pavadinome 

„Pačiupinėk gyvai 2“. Tikimės šiuos 

namus visiškai baigti ir pasiūlyti 

rinkai kitų metų sausį. O pirmajame 

pasyviame name Gulbinų 

gyvenvietėje nuo šių metų kovo jau 

gyvena šeima. Nuolatos bendraujame 

su jo šeimininkais, nes pirmojo 

pasyvaus būsto patirtis mums labai 

svarbi. Ji kaip lakmuso popierėlis, 

kuris parodo, kaip pildosi mūsų ir 

namo savininko lūkesčiai“, – sakė 

bendrovės „Veikmė“ generalinis 

direktorius Eugenijus Zaremba. 

Pirmąjį pasyvų namą Lietuvoje, 

atitinkantį tokios statybos sertifikatus, 

„Veikmė“ pristatė praėjusių metų 

pabaigoje. Šį būstą bendrovė projektavo 

ir statė kartu su partneriais 

– „Paroc“, „Veikmės projektai“, „Hro- 

nas“, „Balterma ir ko“, „Swedbank“, 

„Baumit Lit“, Kauno technologijos 

universiteto Architektūros ir statybos 

institutu ir „Statybos produkcijos 

sertifikavimo centru“. 

Išmokusi pirmojo pasyvaus namo 

pamokas bendrovė renčia du naujus 

namus. Pastarieji turės dar vieną 

energijos taupymo šaltinį – saulės 

kolektorius. 

Šildymas nelaužo galvos 

Koks vis dėlto yra pasyvus namas, 

kuo jis skiriasi nuo tradicinės statybos 

būsto? Pasyvus todėl, kad jam reikia 

labai mažai energetinių išteklių. Jis 

sunaudoja tik ketvirtadalį arba dar 

mažiau standartiniam namui reikalingos 

energijos. 

Pasyvūs namai paprastai neturi 

tradicinės šildymo sistemos, 

nes jų šilumos nuostoliai yra labai 

maži. Jiems praktiškai pakanka 

rekuperacinės vėdinimo sistemos. 

Šiam būstui naudojama efektyvi 

pastato šilumos izoliacija bei padidintas 

atitvarų sandarumas. Svarbiausia 

pasyvaus namo idėja – sumažinti 

pastato energijos poreikį ir tuo 

pat metu išsaugoti komfortišką 

mikroklimatą jo viduje. Todėl 

tokio būsto eksploatacijai nereikia 

papildomų investicijų, o efektyviai 

šilumą tausojančios konstrukcijos 

sutaupo net 75 proc. šildymui reikalingos 

energijos per metus. 

Per metus pasyvaus namo 1 kv. 

metrui šildyti prireikia ne daugiau 

nei 15 kWh energijos. Tai reikštų, 

kad per metus pasyvaus namo 

šeimininkas šildymui išleidžia apie 

800 – 1000 litų. Ar tai daug 2 aukštų 

224 kv. metrų namui? Pavyzdžiui, 

palyginkime, kiek tenka sumokėti per 

šildymo sezoną kad ir už standartinį 

60 kv. metrų butą sovietiniame nemodernizuotame 

daugiabutyje. 

Stebės dvejus metus 

„Veikmė“ pirmoji Lietuvoje, 

pasitelkusi partnerius, nepabūgo 

iššūkių ir ėmėsi statybų rinkos 

naujovių – pastatė pasyvų, su visa 

apdaila ir integruota virtuvės įranga 

namą. Ir nors praėjusiais metais 

statybų bei nekilnojamojo turto 

erdvę aršiai purtė ekonominis sunkmetis, 

toks būstas netruko surasti 

savo šeimininką. Beje, jam buvo 

keliami tam tikri reikalavimai. Namą 

nutarta patikėti tik su aplinkosauga, 

ekologija darniai sutarančiam 

žmogui. Kita sąlyga – dvejus metus 

jis turi į namus įsileisti įvairių daviklių 

parodymus fiksuojančius namo projektuotojus 

bei statytojus. 

„Pirmojo pasyvaus namo 

šeimininkas įsikėlė jau baigiantis 

šildymo sezonui. Todėl labai laukiame 

šių metų šildymo sezono, kurio 

rezultatus fiksuosime. Buvo ne 

mažiau įdomu, ar šią karštą vasarą 

Užs. Nr. 10/50 

pasyvus namas buvo pakankamai 

gaivus, patogus gyventi. Tačiau iš 

namo šeimininkų nusiskundimų 

negirdėjome“, – dalijosi savo mintimis 

„Veikmės“ vadovas E. Zaremba. 

Pirmasis Lietuvoje pasyvus namas 

pelnė ne tik teigiamą gyventojų 

įvertinimą. Šis projektas buvo apdovanotas 

aukso medaliu „Lietuvos 

metų gaminys 2009“. 

Naudos ir saulės energiją 

Pirmasis pasyvus namas jau tapo 

istorija. Įsibėgėja antrasis etapas 

– šiemet dar dviejų ir kitąmet – 17 

pasyvių būstų statyba. Tokiu būdu 

Gulbinuose bus suformuotas visas 

kvartalas, kuriame seniai pasirūpinta 

visa tam reikiama inžinerine 

infrastruktūra. Tai, kad kvartalas yra 

šalia Verkių regioninio parko teritorijos, 

– yra dar vienas patrauklus šio 

projekto bruožas. 

Dviejų naujų pasyvių namų statybos 

Gulbinų gyvenvietėje – pačiame 

įkarštyje. Abu namai – dviejų aukštų, 

vienas jų yra 202, kitas – 184 kv. 

metrų ploto. Jau dengiami stogai, 

netrukus bus įrengiamas vandentiekis, 

elektros instaliacija, tvarkomi 

fasadai, o spalį naujuosius energiją 

taupančius namus jau bus galima 

pačiupinėti gyvai. 

„Pasyvaus namo idėja ir jos 

realizavimas per dvejus metus 

pasistūmėjo į priekį. Statydami 

pirmąjį namą, langus vežėme iš 

Vokietijos. Dabar juos kitiems 

dviems namams pagamino ir 

viena mūsų šalies bendrovė. 

Susidomėjimas ekonomišku ir 

moderniu energiją taupančiu 

būstu – smarkiai išaugo. Pozityvu 

ir tai, kad susikūrė Nacionalinė 

pasyvių namų vystytojų asociacija”,– 

dalijosi patirtimi „Veikmės“ 

direktorius E. Zaremba. 

Kokie tie pasyvieji namai? 

„Veikmės“ statomuose pasyviuose 

namuose bus įrengta kombinuota 

šildymo sistema. Dalis šilumos 

bus tiekiama oriniu šildymu, kita 

dalis – rezerviniu grindiniu šildymu, 

sumontuotu vidaus patalpų perimetru 

prie išorės sienų bei WC, 

vonios ir virtuvės patalpose. 

Šildymui bus sumontuotas kondensacinis 

dujinis katilas. Karšto 

vandens ruošimui ant garažo stogo 

– saulės kolektoriai. Kai saulės energijos 

nepakaks, karštas vanduo 

200 litrų talpos tūriniame šildytuve 

iki reikiamos temperatūros bus 

pašildomas dujiniu katilu. 

Vamzdynai – trisluoksniai, 

paslėpti sienų ir grindų konstrukcijose. 

Pastato vėdinimo sistema 

atliks vėdinimo ir orinio šildymo 

funkcijas. Į gyvenamąsias patalpas 

šviežias oras tiekiamas tiesiai per 

patalpose sumontuotus ortakius, 

o šalinamas – per atskirus ortakius 

virtuvės zonoje, sanitarinių mazgų 

ir pagalbinių patalpų zonose, 

nemaišant oro padavimo ir šalinimo 

srautų. 

Numatyta, kad mechaninė 

vėdinimo sistema veiks ištisus metus 

ir suteiks komfortiškas gyvenimo 

sąlygas. Vėdinimo sistemoje 

yra sumontuotas ypatingai aukšto 

našumo rekuperatorius, mažinantis 

išlaidas namo šildymui. 

Vienas svarbių energijos 

taupymo būdų – tai tinkamas 

apšiltinimas. Plytų mūro namo 

išorinės sienos bus apšiltintos 35 

cm storio izoliacinės medžiagos 

iš akmens vatos sluoksniu, kurio 

šiluminė varža R ~ 9 (m2K/W). 

Stogas bus šiltinamas 50 cm storio 

akmens vatos sluoksniu, kurio varža 

R ~ 13 (m2K/W). 

Nauja gyvenimo kokybė 

„Kol vyksta dviejų naujų 

pasyvių namų statyba, nesėdime 

sudėję rankų. Rengiame projektinę 


PROJEKTAS 

dokumentaciją dar 17 namų. Tuo 

pat metu atidžiai stebime rinką ir jos 

pokyčius. Išanalizavę savo patirtį, 

galime pasakyti, kad pirmojo pasyvaus 

namo statyba yra 11 proc. 

brangesnė nei įprasto, o dviejų naujų 

namų – tik 8 proc. Tačiau gyvenimo 

kokybė energiją taupančiame ir paprastame 

name skiriasi kaip diena 

nuo nakties. Nepamirškime ir tos 

aplinkybės, kad antrinėje rinkoje 

pasyvaus namo vertė išauga 30 proc. 

“, – pasakojo E. Zaremba. 

„Veikmės“ generalinis direktorius 

tvirtino, kad dabar jau sunku 

įsivaizduoti tradicinio namo statybą, 

kai bendrovė stato pasyviuosius 

būstus. Šį procesą jis palygino 

su žmogumi, norinčiuoju įsigyti 

ne pasenusio modelio, o pačios 

aukščiausios klasės šaldytuvą. Tas 

pat ir su įprastu bei pasyviuoju 

namu. 

„Pasyvių namų statybos plėtrai 

trūksta išsamios geros informacijos, 

kai kurių institucijų aktyvumo. 

Energiją taupantis namas suteikia 

absoliučiai naują gyvenimo kokybę. 

Statydami tokius namus mes parduodame 

ir teikiame vertę, bet ne kainą“, 

– pastebėjo „Veikmės“ vadovas E. 

Zaremba. 

Bendrovės iliustr. 

35

36 ES PROJEKTAI 


Rekomendacijos 

viešųjų pirkimų 

konkurso 

sąlygoms 

Agentūra yra parengusi rekomendacijas 

viešųjų pirkimų 

konkurso sąlygoms. Rekomendacijos 

įformintos viešųjų pirkimų 

dokumentų šablonuose, kurie suderinti 

su Viešųjų pirkimų tarnyba. 

„Rekomendacijos pirkimo dokumentams 

įteisintos kaip privalomos 

Projektų vykdytojams. Projektų finan- 

savimo sąlygų aprašuose nurodyta, 

jog šių Agentūros parengtų šablonų 

laikytis – būtina“, – sakė Vidmantas 

Vansavičius, Aplinkos projektų 

valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas. 

Projektų vykdytojai, 

atsižvelgdami į projektų specifiką 

ar kitas sąlygas, gali teikti savo 

siūlymus patikslinti rekomendacijose 

numatytus reikalavimus. Tačiau 

analizuodama juos, Agentūra 

aiškinasi, ar siūlomi papildomi 

reikalavimai nėra pertekliniai, nėra 

pritaikyti atskiriems dalyviams, ar tai 

neapribos dalyvių galimybės pateikti 

savo pasiūlymus. 

Agentūra, nustačiusi būtinybę 

Projektų vykdytojams laikytis šablonų 

reikalavimų, siekė ne tik palengvinti 

pirkimo dokumentų parengimą 

bei pasiūlymų vertinimą. Agentūra 

taip pat siekė supaprastinti pirkimų 

procedūras, kad viešieji pirkimai 

vyktų sparčiau. Tikimasi, kad tokie 

šablonai padės išvengti ir teisminių 

ginčų, galimybės vieną ar kitą 

reikalavimą skirtingai interpretuoti. 

Standartiniai pirkimo dokumentų 

reikalavimai riboja perkančiųjų 

organizacijų norą sudaryti išskirtines 

sąlygas savo regiono ar kitiems 

išskirtiniams dalyviams. 

Nepagrįstai ilgai vykstant viešųjų 

pirkimų procedūroms, abipusiu susitarimu 

su Aplinkos ministerija buvo 

nustatyti maksimalūs jų terminai, 

kuriuos viršijus yra siūloma sumažinti 

finansinę paramą. Nustačius viešųjų 

pirkimų įstatymų pažeidimus, taikomos 

finansinės korekcijos. 

„Mūsų nuomone, priimti sprendimai 

padeda perkančiosioms organizacijoms 

laikytis pagrindinių pirkimų 

principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, 

abipusio pripažinimo, 

proporcingumo ir skaidrumo principų, 

– sakė V. Vansavičius. – Savo ruožtu, 

norėčiau paraginti statybininkų 

bendruomenę bei kitus konkurso dalyvius 

teikti pasiūlymus perkančiosioms 

organizacijoms ir Aplinkos projektų 

valdymo agentūrai – tobulinant 

pirkimų dokumentus, o taip pat informuoti 

apie pasitaikančius pažeidimus.“ 

APVA imasi priemonių spartinti 

vandentvarkos sistemos tobulinimą 

Aplinkos projektų valdymo 

agentūra (toliau – Agentūra) baigia 

vertinti priemonei „Vandens tiekimo 

ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas 

ir plėtra“ pateiktas paraiškas 

ir jau įgyvendinamų projektų eigą. 

Nors procesas gerokai užsitęsė, o 

dalis vykdytojų nesilaiko finansavimo 

ir administravimo sutartyse numatytų 

sąlygų, Agentūros specialistai tikisi, 

kad pradėti projektai įsibėgės ir 

sugebėsime sėkmingai įgyvendinti 

Europos Sąjungos remiamą priemonę. 

Šiuo metu imamasi veiksmingų 

priemonių, padėsiančių savivaldybėms 

pagerinti esamą situaciją saugomų ir 

kitų teritorijų gyvenvietėse. 

Pasak Agentūros Vandens 

projektų skyriaus vedėjo Edmundo 

Bogavičiaus, vandens tiekimas ir 

nuotekos – itin aktuali problema mūsų 

šalyje. „Iki šiol vos 60 proc. Lietuvos 

gyventojų aprūpinami centralizuotai 

tiekiamu geriamuoju vandeniu ir 

centralizuoto nuotekų surinkimo ir 

tvarkymo paslaugomis, tik apie 77 

proc. nuotekų valoma pagal ES reikalavimus, 

o nemaža dalis vandens tiekimo 

ir nuotekų valymo infrastruktūros 

pasenusi. Todėl didelė šiai priemonei 

skirta finansinė parama nuo pat 

pradžių teikė daug vilčių – tai ženkli 

Įsibėgėjo Europos Sąjungos 

struktūrinės paramos 2007-2013 

m. įsisavinimo laikotarpis. Tačiau 

Agentūra, vertindama projektų 

įgyvendinimo eigą, nustatė, kad dauguma 

projektų vilkinami – vykdomi 

mažesniu nei 50 proc. efektyvumu. 

Jei projektų vykdytojai nesuskubs jų 

įgyvendinti, neįsisavintos lėšos bus 

grąžinos į ES biudžetą. 

Tokio vangumo priežastis 

aiškina ir sprendimus projektų dalyviams 

siūlo Agentūros Vandenų 

projektų skyriaus vedėjas Edmundas 

Bogavičius: 

„Visų pirma, koją pakišo užsitęsę 

pirkimų procesai. Akivaizdu, kad 

nepakankamai kvalifikuotai dirbo 

viešųjų pirkimų komisijos – pirkimo 

vertinimas dažnai tęsiasi keturis 

penkis mėnesius, kartais ir dar ilgiau. 

Todėl konkurso dalyvių yra 

prašoma pratęsti pasiūlymų galiojimo 

užtikrinimus. Keista, kad pirmas 

posėdis po vokų atplėšimo įvyko 

praėjus trims savaitėms ar mėnesiui. 

Žinoma, po to sekė konkurso dalyvių 

pretenzijos, prasidėjo teismų procesai, 

kadangi priimti sprendimai yra 

akivaizdžiai neatitinkantys viešųjų 

pagalba siekiant pagerinti vandens 

būklę gyvenvietėse“, – sakė jis. Bendra 

2007-2013 m. struktūrinės paramos 

suma vandentvarkos priemonei – 1,48 

mlrd. litų. 

Sudarant gyvenviečių, kurioms bus 

teikiama parama, sąrašą, prioritetas 

buvo teikiamas valstybės saugomose 

teritorijose esančioms gyvenvietėms. 

Tai tarsi savotiška kompensacija tokių 

teritorijų gyventojams už nepatogumus 

dėl apribotos įvairios veiklos. 

Anot Valstybinės saugomų teritorijų 

tarnybos direktorės pavaduotojos 

Rūtos Gruzdytės, rangovams tokiose 

teritorijose nėra taikoma ypatingų 

apropojimų. Vienintelis reikalavimas 

– negalima tiesti naujų infrastruktūrų, 

todėl vandentiekio trasos turi būti 

tiesiamos jau esamais elektros laidų ar 

kitais koridoriais. 

Didžiosios dalies paraiškų 

Agentūra sulaukė šią vasarą. Tačiau, 

pabrėžia E. Bogavičius, daugybė 

paraiškų neatitinka reikalavimų – 

jos netinkamai užpildytos, trūksta 

reikalingų dokumentų. Tokių paraiškų 

pateikti Aplinkos ministerijai Agentūra 

negali, todėl stringa finansavimo 

procesas. Be to, pasak specialisto, 

įsisavinti lėšų neleidžia ir vilkinamas 

pačių projektų įgyvendinimas. Pa- 


gal taisykles, per du mėnesius nuo 

paraiškos patvirtinimo privaloma 

pradėti pirkti darbus iš rangovų – tik 

tuomet gali būti išmokama parama. 

Deja, pareiškėjai veikia vangiai – iki 

šiol daugelis nėra pradėję pirkimų. 

„Nenuleidžiame rankų. Esame 

nusiteikę optimistiškai. Šiuo 

metu prašome pareiškėjų pateikti 

trūkstamus dokumentus – stengsimės, 

kad grubių pažeidimų neturinčios 

paraiškos būtų sutvarkytos ir 

pripažintos tinkamomis. Taip pat 

stebime, kaip sekasi įgyvendinti 

projektus tiems, kurių paraiškos jau 

patvirtintos. Informuojame pareiškėjus 

apie prievolę laikytis sutarčių sąlygų. 

Siekiame, kad iki š.m. pabaigos visose 

savivaldybėse būtų įvykdyti pirkimai, 

atlikti projektavimo darbai, o jau 

pavasarį prasidėtų statyba. Tik taip 

galėsime užtikrinti, kad projektai 

bus įgyvendinti sėkmingai“, – sakė E. 

Bogavičius. 

Europos milijonai: kaip įsisavinti efektyviau? 

pirkimų įstatymo nuostatų. Kita 

vertus, patys projektų vykdytojai 

dažnai nesilaikė Agentūros pateikto 

konkurso sąlygų šablono, todėl šiuo 

metu kyla rimtų problemų derinant 

finansavimo sąlygas ir atliekami 

pažeidimų tyrimai. Dėl to yra taikomos 

finansinės sankcijos projekto 

vykdytojams. 

Kita projektų vilkinimo priežasčių 

– dalyvaudamos konkursuose 

statybų įmonės neadekvačiai mažino 

kainas. Deja, laimėjus konkursą 

pasirodė, kad įgyvendinti projektus 

už tokias kainas jie nėra pasirengę. 

Be to, neretai projektų vykdytojai net 

nėra pajėgūs kofinansuoti projektų, 

kadangi pavėluotai kreipėsi į Finansų 

ministeriją dėl paskolos suteikimo 

iš Europos investicijų banko. Taip 

laiku neatliekamas savo dalies 

apmokėjimas, kaip to reikalauja finansavimo 

ir administravimo sutartis 

bei ES struktūrinės paramos skyrimo 

taisyklės. Finansinio plano nevykdymui 

įtaką daro ir neįvertintas ženklus 

sutaupymas po pirkimų – preliminariais 

skaičiavimais, dėl šios priežasties 

bus sutaupyta apie 200 mln. litų. 

Visų mūsų tikslas – sėkmingai 

įgyvendinti projektus. Todėl siekiame, 

kad per rugsėjo mėnesį būtų 

pašalinti visi trukdžiai paramos 

įsisavinimui. Šiuo metu APVA organizuoja 

susitikimus su rizikingų 

projektų FIDIC inžinieriais ir administravimo 

konsultantais bei projektų 

vykdytojais. Susitikimų metu nuodugniai 

aiškinamės problemas, 

neveiklumo priežastis, patariame, 

kaip efektyviau įgyvendinti projektus 

ir greičiau gauti paramą. Taip 

pat dalyviams yra primenama apie 

jų atsakomybę ir galimas finansines 

sankcijas projektų vykdytojams ir rangovams, 

jei nebus laikomasi sutartyse 

numatytų sąlygų ir delsiama vykdyti 

projekto veiklas. Nepajėgiantiems 

kofinansuoti projektų patariame 

kuo greičiau kreiptis dėl paskolos į 

Finansų ministeriją. 

Situacija, kai pinigų yra, bet jų 

nesugebama panaudoti, yra nepateisinama. 

Šiuo metu reikia tik vykdyti 

pasirašytas rangos sutartis laikantis 

juose nustatytų reikalavimų. Tik taip 

galima išeiti iš finansinės krizės.“ 

Parengė Genė Drungilienė ir Milda Gurauskaitė 

Užs. Nr. 10/18 


Naujojo BUPA vadovo prioritetai – visuomenės 

švietimas ir geriausių pavyzdžių viešinimas 

Jau antrą mėnesį Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA), 

atsakingai už daugiabučių namų modernizavimo programos 

įgyvendinimą, vadovauja Arūnas ALIULIS. Naujojo vadovo 

prioritetai – visuomenės švietimas ir geriausių daugiabučių namų 

modernizavimo pavyzdžių atranka bei viešinimas. 

Arūnas Aliulis pakeitė nuo BUPA 

susikūrimo jai vadovavusį Valių 

Serbentą, kuris iš pareigų pasitraukė 

savo noru. Kaip sakė naująjį vadovą 

pristatydamas aplinkos ministras Gediminas 

Kazlauskas, buvo akivaizdu, 

kad šiai institucijai reikia permainų. 

Vykstant apskričių reformai, BUPA 

buvo perduota teritorijų planavimo 

funkcija. Ministro nuomone, 

tris pretendentus į BUPA vadovo 

pareigas įveikęs A. Aliulis turi pakankamos 

kompetencijos vadovauti 

besikeičiančiai agentūrai, kuri dėl 

apskričių reformos išaugo beveik 

dvigubai. 

Realių veiksmų tikisi kitą 

pavasarį 

Dabartinė daugiabučių modernizavimo 

programa – geras 

valstybės paramos ir ekonomikos 

skatinimo modelis – yra pakliuvęs 

į nepamatuotų lūkesčių spąstus. 

„Kaimyninių šalių patirtis rodo, 

jog nauja modernizavimo programa 

gali įsibėgėti ne sparčiau 

nei per keletą metų: analogišką 

programą Estijoje visuomenė priėmė 

ir pripažino tik dabar, kai nuo jos 

pristatymo skaičiuojami treti metai, 

Latvija tokios paramos programos 

neturi visai, – sakė naujasis BUPA 

direktorius Arūnas Aliulis. – Todėl 

ekonomikos sunkmečiu Lietuvoje 

siūloma programa iš tiesų atitinka 

racionalias valstybės galimybes remti 

gyventojų vykdomą renovaciją. Kai 

kurių oponentų siūlomas prievartinis 

renovacijos modelis ne tik pažeistų 

dalies gyventojų interesus, bet ir 

visiškai prasilenktų su valstybės 

biudžeto galimybėmis investuoti 

tokio masto lėšas.“ 

Realiai programos vykdymas, 

anot A. Aliulio, turi prasidėti 

ateinančių metų pavasarį, o per 

visus metus turėtų būti modernizuota 

bent keli šimtai namų. Naujoji 

programa jau pajudėjo – šiemet 

pritarta 37 investiciniams modernizavimo 

projektams, kurie bus 

vykdomi pagal naująją moderniza- 

vimo programą. Dar 26 projektai 

jau pradedami įgyvendinti. Turint 

omenyje, kad su dviem bankais dar 

nepasirašytos sutartys, toks rezultatas, 

anot A. Aliulio, yra neblogas ir 

leidžia tikėtis, kad kitais metais gali 

būti modernizuoti keli šimtai namų. 

Sutartys su bankais, kaip sakė 

aplinkos ministras G. Kazlauskas, 

stringa diskutuojant, kaip užtikrinti 

modernizavimo darbų kokybę, kas 

to turi imtis. EIB (Europos investicijų 

bankas) nuostata, tai turi užtikrinti 

bankai, bet tikriausiai ši funkcija, 

apsaugant nuo nekokybiško modernizavimo, 

teks BUPA. Taip pat 

su bankais tariamasi dėl gyventojų 

duomenų apsaugos, laukiama 

išaiškinimo, kaip iš tiesų šie duomenys 

turi būti tvarkomi, nes gyventojų 

butai įkeisti nebus. 

Plečiamas dalyvių ratas 

Siekiant paspartinti 

modernizavimą, buvo išplėstas 

dalyvių ratas. Pagal naująją modernizavimo 

programą gali būti atnaujinami 

bendrabučiai, jeigu Seimas 

tam pritars. Planuojama aktyvinti 

ir Savivaldybes, modernizuojant 

socialinį būstą. Pasiūlymas į modernizavimo 

programą įtraukti ir individualius 

namus Vyriausybės darbo 

grupės buvo atmestas. Parama šių 

namų gyventojams numatyta pagal 

kitą priemonę, susijusią su klimato 

kaita, taršos vienetų pardavimu. 

„Lūkesčiai dėl modernizavimo 

buvo dideli, bet jie ne visuomet 

buvo pamatuoti, – sakė aplinkos 

ministras G. Kazlauskas. – Nuo naujojo 

finansavimo modelio kūrimo 

pradžios, įstatymų keitimo buvo 

akivaizdu, kad modernizavimas yra 

ilgalaikis procesas, siekiant visai kitų 

tikslų negu ekonomikos skatinimas. 

Ekonominis skatinimas yra tik kaip 

šalutinis modernizavimo programos 

įgyvendinimo produktas.“ 

Visuomenėje kylant kalboms, 

kad modernizavimas yra gelbėjimosi 

ratas statybininkams, ministras G. 

Kazlauskas pažymėjo, kad statybos 

darbų apimtys iki krizės buvo nepalyginimai 

didesnės, negu skiriama 

lėšų modernizavimui. Tad kalbėti 

apie statybininkų gelbėjimą, kaip 

ir susijusių verslų, galima tik turint 

omenyje, kad modernizavimas leistų 

sukurti daugiau darbo vietų. 

Vertinami viešinimo 

pasiūlymai 

Iki šiol, kaip pastebėjo aplinkos 

ministras G. Kazlauskas, nebuvo 

plačios modernizavimo viešinimo 

kampanijos, kuri aiškiai išdėstytų 

modernizavimo pranašumus. Tokios 

kampanijos nebuvo galima pradėti 

tol, kol nebuvo iki galo sukurta 

teisinė bazė. Tikimasi, kad rudenį 

tokia kampanija turi prasidėti. 

Rugpjūčio 16 d. pasibaigė 

paraiškų pateikimo terminas dalyvauti 

Būsto ir urbanistinės plėtros 

agentūros paskelbtame konkurse 

viešinimo paslaugoms pirkti. Keturios 

pirkimo dalys rodo, kad planuojama 

plataus masto visuomenės 

informavimo kampanija. Visuomenei 

informuoti ketinama pasitelkti ne tik 

žiniasklaidą – tradicinę ir internetinę, 

bet bus rengiami seminarai, konferencijos, 

konsultacijos, kitokie renginiai, 

numatyta įvairių reklaminių ir ne 

reklaminių priemonių. Kaip „Statybų 


žinioms“ sakė BUPA atstovai, 15 

įmonių pateikė 25 paraiškas. Kadangi 

pateikti pasiūlymai sudėtingi, 

BUPA atstovas nesiėmė prognozuoti, 

kada bus paskelbti konkurso 

rezultatai ir pasirašomos sutartys su 

laimėjimais. BUPA nuostata – modernizavimo 

viešinimas turi prasidėti 

kuo greičiau. 

Visuomenės informavimo kampanijai 

vykdyti skirta 9,5 mln. Lt. 

Priskirta nauja sritis 

Naujajam vadovui teks ir visiškai 

nauja BUPA veiklos sritis – panaikinus 

apskritis kai kurios anksčiau 

apskričių viršininkų administracijų 

vykdytos teritorijų planavimo 

funkcijos perduotos BUPA, todėl 

šiuo metu pagrindinės užduotys 

– reikalingų specialistų atranka ir 

kompetencijų perėmimas. 

Būsto ir urbanistinės plėtros 

agentūrai iki šiol vadovavo Arūnas 

Ašvydis, laikinai paskirtas į pareigas 

pasitraukus ankstesniajam įstaigos 

vadovui Valiui Serbentai. Pasak naujojo 

direktoriaus atranką vykdžiusio 

Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, 

realaus ir nuolatinio vadovo 

stoka iš tiesų trukdė įstaigai efektyviai 

išnaudoti savo kompetencijas 

tiek daugiabučių renovacijos, tiek 

ir naujai priskirtose teritorijų planavimo 

srityse. 

Naujasis BUPA vadovas iki šiol 

ėjo bendrovės „Intrac Lietuva“ 

statybinės technikos departamento 

direktoriaus pareigas, kuriose dirbo 

nuo 2002 metų. Iki tol yra dirbęs 

bendrovėse „Neste Lietuva“, „Norwegian 

Oil Trading“. 

S•Ž inf. ir nuotr. 

KARJERA 

Natūralaus 

apšvietimo sistemos 

bet kokioms 

patalpoms 

UAB „Vilniaus ejotra“ 

Tel. 8 5 264 9060 

37

38 JUBILIEJUS 


Statybos fakulteto įkūrimo Sveikiname 70-ties metų Statybininkų jubiliejus bus dienos iškilmingai proga! paminėtas Kaune, 


Pirmajam statybos fakultetui Lietuvoje – 70 metų 

KPI Statybinių konstrukcijų, Inžinerinių konstrukcijų katedrų vedėjas (1948-1968 m.),1958 m. Lietuvos mokslo 

premijos laureatas prof. A. Rozenbliumas (dešinėje) su savo mokiniais V. J. Jokūbaičiu ir V. Rimkumi 

Konstrukcijų tyrimo laboratorijoje, 1967 m. 

Henrikas ELZBUtAS, 

KTU Statybinių medžiagų katedros 

docentas 

Šiais metais minime 

pirmojo Lietuvoje 

specializuotojo techniškojo 

– Statybos – fakulteto 

įkūrimo 70-ąsias 

metines. Vytauto Didžiojo 

universiteto Statybos 

fakulteto pirmtakai – 

1920 m. Kaune įsteigtų 

Aukštųjų kursų Technikos 

skyriaus Statybos poskyris 

ir 1922 m. įsteigto 

Lietuvos universiteto 

Kaune Technikos fakulteto 

Statybos skyrius. 

Trijų kartų fakultetų auklėtiniai istorinėje KTU auloje,2008 m.: (iš kairės) 

Prezidentas, KTU ir VGTU garbės daktaras, 1956 m. KPI Hidrotechnikos 

fakulteto absolventas A. M. Brazauskas, geriausieji 2008m. KTU Statybos 

ir architektūros fakulteto absolventai bakalauras R. Paleckis, magistrai 

E. Šalnienė ir U. Platakytė, 1989 m. KPI Statybos fakulteto absolventas, 

dabartinis dekanas doc. Ž. Rudžionis. 

Architektūros ir statybos studijų 

ištakos Lietuvoje siejamos su pirmojoje 

1579 m. įkurtoje Lietuvos 

aukštojoje mokykloje (Alma academia 

et universitas Vilnensis societatis 

Jezu) skaitytomis paskaitomis, 

kurios buvo susijusios su technika, 

statyba ir architektūra. 1775 m. 

patvirtinta architektūros specialybė, 

1793 m. architektūros profesoriaus 

Lauryno Stuokos-Gucevičiaus 

iniciatyva įsteigta savarankiška 

Architektūros katedra, kuri per savo 

gyvavimo laikotarpį iki universiteto 

uždarymo 1832 m. parengė per 40 

architektų ir statybos žinovų 

1832 m. uždarius Vilniaus 

universitetą, Lietuvos jaunuoliai 

vykdavo studijuoti į užsienį. Populiariausios 

buvo Rusijos aukštosios 

mokyklos. Daugelis absolventų tapo 

žymiais savo srities žinovais, mokslininkais, 

universiteto savoje šalyje 

kūrimo iniciatoriais ir dėstytojais. 

Peterburgo kelių inžinerijos institutą 

baigė S. Kerbedis, A. Vilkutaitis, 

P. Vileišis, P. Čechavičius; Peterburgo 

technologijos institutą 

– S. Grinkevičius, P. Markūnas, 

S. Kairys; Peterburgo civilinių 

inžinierių institutą – J. Šimoliūnas, 

K. Vasiliauskas; Maskvos matavimų 

institutą – S. Dirmantas, S. Kolupaila; 

Kijevo politechnikos institutą 

– P. Jodelė; Prahos aukštąją technikos 

mokyklą – S. Stulginskis, Peterburgo 

kalnakasybos institutą – J. 

Dalinkevičius, Charkovo universitetą 

– M. Kaveckis; Peterburgo dailės 

akademiją – M. Songaila; Romos 

aukštąją architektūros mokyklą – V. 

Landsbergis-Žemkalnis; Kazanės 

meno mokyklą – A. Janulis ir kt. 

Aukštųjų mokslų draugija 1920 

m. sausio 27 d. visuomeniniais 

pagrindais Kaune įkūrė Aukštuosius 

kursus. Aukštuosiuose kursuose 

buvo ir Technikos skyrius su trimis 

poskyriais: statybos, mechanikos ir 

technologijos. Technikos skyriaus 

vedėju buvo J. Šimoliūnas, vėliau 

ilgą laiką vadovavęs Universiteto 

Statybos ir Kelių katedroms, per 

1936-1943 m. išleidęs „Statybos“ 

vadovėlį. Aukštieji kursai pradėjo 

rengti inžinierius statybininkus. 

Kursuose dėstė ir pirmieji statybos 

mokomųjų dalykų dėstytojai: 

Kazimieras Vasiliauskas, Pranas 

Jodelė, Stasys Dirmantas, Mykolas 

Songaila, Jonas Šimoliūnas ir Valerijus 

Verbickis. Vėliau jie sudarė 

Universiteto Technikos fakulteto 

Statybos skyriaus profesūros 

branduolį. LR Vyriausybė 1922 m. 

vasario 13 d. nutarė įsteigti Lietuvos 

universitetą remdamasi Valstybės 

Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. priimtu 

Vilniaus universiteto statutu. 

Lietuvos universitetas Kaune buvo 

iškilmingai atidarytas 1922 m. vasario 

16 d. Universitete numatytas 

ir Technikos fakultetas. Remiantis 

pirmuoju Lietuvos universiteto 

statutu Technikos fakultete buvo 

įkurtas Statybos skyrius ir 7 statybos 

profilio katedros – Statybos ir 

statybos medžiagų technologijos, 

Architektūros, Geodezijos, Statybos 

mechanikos, Hidrotechnikos, Kelių ir 

Tiltų. Statybos skyrius parengė 190 

inžinierių, 63,37 proc. visų Technikos 

fakulteto absolventų. Statybos 

dalykai buvo dėstomi ir kitoms 

KTU Statybos ir architektūros fakulteto salėje (Studentų g. 48) š. m. spalio 1 d., renginio pradžia 15 val. 

Technikos fakulteto specialybėms. 

Pirmieji statybos inžinieriai skyrių 

baigė 1925 m.: A. Račiukaitis, V. 

Snarskis ir V. Vileišis. Pirmoji ir 

vienintelė moteris absolventė S. 

Mitkovskaitė skyrių baigė 1930 m 

Skyriuje studijavo nemažai 

studentų, kurie vėliau aktyviai 

reiškėsi praktinėje, mokslinėje ir 

pedagoginėje veikloje: technikos 

mokslų daktarai profesoriai J. 

Gabrys, J. Kuodis, Rumšaitis; V. 

Klimavičius, mokslų kandidatai docentai 

M. Stonis, S. Sčesnulevičius, 

S. Vasauskas, J. Peras, F. Bielinskis, 

K. Kaušinis, A. Bistrickas, P. 

Viliūnas, B. Žintelis, K. Kondratas, 

B. Ziberkas, V. Kriščiūnas, A. Citas 

ir kt. Daugelis jų vėliau patys rengė 

inžinierius Universitete ir Kauno politechnikos 

institute. 

Katedrų dėstytojų mokslinė 

kvalifikacija buvo nepakankama, 

todėl Universiteto vadovybė skatino 

mokslinę veiklą, mokslinių tyrimų 

rezultatų sklaidą, jaunųjų dėstytojų 

mokslines stažuotes užsienio universitetuose. 

Technikos fakultetas 

1924–1941 m. leido mokslinį 

žurnalą „Technika“. Jo redaktoriai 

buvo P. Jodelė, K. Vasiliauskas ir S. 

Kolupaila. Prieškariu apgintos keturios 

Statybos skyriaus dėstytojų 

daktaro disertacijos: M. Kaveckio 

disertacija iš geologinių 1927–1930 

m. tyrinėjimų, apginta 1931 m. Prahos 

Karolio Didžiojo universitete; J. 

Kuodžio disertacija „Gelžbetoninė 

sija su aukštos kokybės plienu“, po 

1934–1936 m. mokslinės stažuotės 

apginta Vienos aukštojoje technikos 

mokykloje; K. Vasiliausko disertacija 

„Influentės ir fiktyviniai krūviai“, 

apginta 1938 m. VDU Senate; VDU 

absolvento J. Gabrio 1938 m. Latvijos 

universitete apginta disertacija 

„Betoninės ir gelžbetoninės trijų 

šarnyrų arkos“. 

1940 m. rugpjūčio 1 d. 

„Vyriausybės žiniose“ paskelbiama 

apie Vytauto Didžiojo universiteto 

struktūros pakeitimą. Technikos 

fakultetas reorganizuojamas į Technologijos 

ir Statybos fakultetus. 

Statybos fakultetas – tai pirmasis 

Lietuvos istorijoje specializuotas 

techniškasis fakultetas, kurį tuo 

metu sudarė Architektūros, Geodezijos 

ir Statybos (su statybos, taip 

pat hidrotechnikos ir melioracijos 

šakomis) skyriai. Vietoj buvusių 

6 statybos profilio katedrų 1940 

m. rugpjūčio 15 d. patvirtinta 12: 

Topometrijos, Statybinės statikos, 

Kelių, Tiltų ir geležinių konstrukcijų, 

Hidrologijos ir melioracijos, 

Hidrotechnikos, Geodezijos ir 

žemėtvarkos, Architektūros ir meno 

istorijos, Architektūros enciklopedijos, 

Architektūros kompozicijos 

ir paišybos, Miestų sanitarijos ir 

Staty bos. Nuo 1940 spalio 1 d. 

Hidrologijos ir melioracijos katedra 

skilo į Hidrologijos ir hidraulikos ir 

Melioracijos katedras, Geodezijos 

ir žemėtvarkos katedra – į Geodezijos 

ir astronomijos ir Žemėtvarkos 

katedras. Buvo įsteigta nauja – 

Inžinerinės geologijos katedra, jos 

steigimo iniciatorius buvo Lietuvos 

MA narys prof. J. Dalinkevičius. 

Pirmasis Statybos fakulteto dekanas 

buvo vienas iš žymiausių Lietuvos 

hidrotechnikų prof. S. Kolupaila. Iš 

šių pareigų, kaip ir visi Universiteto 

vadovai, jis buvo vokiečių valdžios 

atleistas pirmomis karo dienomis. 

Iki 1942 m. lapkričio mėn. fakulteto 

dekanas buvo Lietuvos sanitarinės 

technikos patriarchas, 1918 m. 

Nepriklausomybės Akto signataras, 

žymus visuomenės veikėjas prof. S. 

Kairys, vėliau – 1935-1938 m. Lietuvos 

krašto apsaugos ministras brigados 

generolas, žymus geodezininkas 

prof. S. Dirmantas Pirmieji 

fakulteto dekanai ir dauguma katedros 

vedėjų baigiantis karui buvo 

priversti emigruoti į vakarus. Statybos 

fakultetas nuo 1943 m. pradėjo 

leisti architektūros, inžinerinės 

geodezijos, hidrotechnikos ir melioracijos 

ir nuo 1949 m. – kelių 

specialybės absolventus. Pokario 

laikotarpiu SSRS aukštojo mokslo 

ministro įsakymu Architektūros 

skyrius nuo 1945– 1946 m. m. pertvarkytas 

į Architektūros fakultetą. 

Pirmasis Architektūros fakulteto 

dekanas buvo doc. S. Stulginskis, 

nuo 1949 m. – S. Sčesnulevičius. 

Architektūros fakultetą 1946 m. 

sudarė Architektūros kompozicijos, 

Miestų planavimo ir architektūros 

istorijos, Tapybos ir skulptūros, 

Inžinerinių ir architektūrinių 

konstrukcijų katedros 

1950 m. spalio 31 d. Universitetas 

reorganizuotas į Kauno politechnikos 

ir Kauno medicinos institutus. 

Politechnikos institute Statybos ir 

Architektūros fakultetai reorganizuoti 

į Statybos ir Hidrotechnikos 

fakultetus, pastarasis 1962 m. kovo 

16 d. pavadintas Santechnikos 

fakultetu. 

1946 m. Universitetui ir jo suvienytai 

techniškųjų mokslų mokslinei 

tarybai suteikta teisė priimti 

gynimui daktarines ir kandidatines 

disertacijas. Šioje taryboje technikos 

mokslų kandidato disertacijas 

1947 m. apgynė J. Kiškinas, 1948 

m. A. Rozenbliumas, J. Mikuckas ir 

J. Čeičys, 1950 m. R. Pesys. Geodezijos 

mokslų kandidato disertaciją 

1948 m. Vilniaus universitete 

apgynė M. Kosčiauskas. 1948 m. 

Statybos fakultete buvo įteisinta 

aspirantūra. 

Konstrukcijų ir medžiagų mokslinius 

tyrimus ypač pagyvino 1961 

m. įkurta biudžetinė Statybinių 

ir termoizoliacinių medžiagų 

probleminė laboratorija, kurios 

tyrimų įranga ir personalas buvo 

aktyviai naudojami ir fakultetų 

dėstytojų mokslinei kvalifikacijai 

kelti. Iki 1972-1973 m. joje 

buvo parengtos 3 habilituoto ir 

37 mokslų daktaro (anksčiau – 

kandidatinės) disertacijos. 

Nuo 1956 m. statybos 

inžinerijos studijos plito visoje 

Lietuvoje, buvo steigiami Politechnikos 

instituto padaliniai Vilniuje, 

Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. 

1968 m. kovo 28 d. Lietuvos 

aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos 

kolegija priėmė nutarimą dėl 

Kauno politechnikos instituto dalies 

Santechnikos ir Statybos fakultetų 

specialybių ir dėstytojų perkėlimo 

į KPI Vilniaus filialą. 1969–1970 

m. perkeltos architektūros, statybos 

grupės, geodezijos ir kelių, o 

1988 m. – šilumos, dujų tiekimo ir 

vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos 

specialybės ir jas kuruojančios 

katedros. Kauno fakultetai neteko 

pusės savo dėstytojų bei studentų 

ir buvo pertvarkyti į Statybos ir 

santechnikos fakultetą. 1969 m. 

liepos 18 d. KPI Vilniaus filialas buvo 

pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį 

statybos institutą (nuo 1990 m. 

– Vilniaus technikos, nuo 1996 

m. – Vilniaus Gedimino technikos 

universitetas), kuris Lietuvoje tapo 

pagrindine architektūros ir statybos 

mokslo ir studijų institucija. 

1988 m. Kaune atgaivintas 

pramoninės ir civilinės statybos 

inžinierių rengimas dieninėse studijose. 

Fakultetui grąžintas pirminis 

– Statybos – pavadinimas. Lietuvos 

nepriklausomybės atkūrimo 

laikotarpiu, pertvarkius Politechnikos 

institutą į Technologijos 

universitetą, pertvarkytos studijų 

specialybės į bakalaurų ir magistrų 

studijų programas. 1993 m. atgaivinus 

architektų rengimą Kauno 

fakultete ir padidėjus šioje programoje 

studijuojančiųjų skaičiui, 

1995 m. birželio 23 d. atkurta 

Architektūros ir kraštotvarkos katedra, 

1995 m. gruodžio 6 d. Univer- 

Statybos fakulteto Sveikiname įkūrimo 70-ties Statybininkų metų jubiliejus dienos bus proga! iškilmingai paminėtas Kaune, 

KTU Statybos ir architektūros fakulteto salėje (Studentų g. 48) š. m. spalio 1 d., renginio pradžia 15 val. 

JUBILIEJUS 

siteto senato sprendimu fakultetas 

reorganizuotas į Statybos ir 

architektūros fakultetą. 

Nuo pirmosios 3 absolventų 

laidos 1925 m. iki 2010 m. 

Kauno fakultetuose išleista per 

13 tūkst. absolventų. Ypatinga 

absolventų gausa būdinga 

Kauno politechnikos instituto 

laikotarpiui: Prezidentas A. M. 

Brazauskas, Nepriklausomybės 

atkūrimo akto signatarai, Lietuvos 

Mokslų Akademijos 

nariai, valstybinių institucijų, 

Lietuvos architektų sąjungos, 

Statybininkų asociacijos, Statybos 

inžinierių sąjungos ir kitų 

institucijų buvę ir esami vadovai: 

K. Antanavičius, V. Paliūnas Č. 

V. Stankevičius, L. Šepetys, A. 

Čyras, A. Kudzys, M. Lasinskas, 

J. Burneikis, A. Miškinis, A. 

Bialopetravičius, R. Sakalauskas, 

J. Dyčmonas, A. Šeštakauskas, 

B. Šešplaukis, A. Vapšys, A. 

Rasteika, V. Velička, J. Laiconas, 

A. Bagdonas, A. Aksomitas, Z. 

Mackevičius, P. Juškevičius, L. R. 

Vaitys, R. Dičius, R. Taraškevičius, 

V Kirkliauskas, V. Janonis, G. 

Brazauskas, N. L. Kikutienė, 

tuometinės SSSR ir Lietuvos 

valstybinių premijų laureatai 

už unikalius projektavimo ir 

statybos darbus: B. Balukaitytė- 

Kasperavičienė, V. Zubrus, D. 

Augustinaitė, R. Gudienė, S. 

Kalinka, R. Kamaitis, V. Stauskas, 

G. Daniulaitis, A. Jankevičienė- 

Grinevičiūtė, A. Kleinotas, V. 

Šileika, V. Šimkus, P. Kvedaras, 

J. Pratapas, V. Jokubaitis, K. 

Vadlūga, A. Sprindys, M. Pikelis, 

A. Sakalauskas, J. Bučas, J. 

Minkevičius, V. Stankevičius, K. 

Šešelgis, M. Kleinas, V. Saunoris, 

M. Kosčiauskas, Z. Tamutis, 

J. Valikonis, G.Marčiukaitis, G. 

Lakiūnas, H. Lazarevičius,V. 

J. Jokubaitis, P. Pukelis, A. A. 

Amšiejus, K. Jakovlevas-Mateckis, 

E. Chlomauskas ir kt. 

Šiuo metu statybos ir su ja 

susijusias studijas Lietuvoje organizuoja 

Kauno technologijos, 

Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus Gedimino 

technikos universitetai bei 

Vilniaus dailės akademija ir jos 

Kauno dailės institutas. 

Statybos fakulteto įkūrimo 

paminėjimui leidžiamas leidinys 

„Universitetinės architektūros ir 

statybos inžinerijos studijos Lietuvoje: 

minint statybos fakulteto 

įkūrimo 70-metį“. 

39

40 PASKUTINIS PUSLAPIS 


Verslo partneriais žmonės 

renkasi tuos, kuriuos 

pažįsta, kurie jiems 

patinka, kuriais pasitiki. 

Ar esate tikras, kad 

Jus pažįsta, žino, ką 

veikia Jūsų bendrovė, 

ką naujesnio ir geresnio 

galite pasiūlyti, kokias 

paslaugas gebate teikti? 

O gal tiesiog pamiršo, 

nes kiti geriau už Jus 

sugeba priminti apie 

save? 

Neleiskite pamiršti savo 

bendrovės. 

Reklama 

„STATYBŲ ŽINIOSE“ 

Kreiptis į reklamos projektų vadovę 

Lidą Lapkienę tel. 8 687 17400, 

e. p. lida@foliomedia.lt. 

„Statybų žinių“ trejų metų sukakties proga skelbiama prenumeratos akcija 

Laikraščio 

2010 metų 

prenumerata 

Užsisakius 5 laikraščio egzempliorius, 

dovanojame „Lietuvos architektūros 

almanachą“ 

(pardavimo kaina 29,80 Lt) ir Romualdo 

Kučinsko knygą „Architektūrinės 

paraštės“ (pardavimo kaina 17,60 Lt). 

Užsisakius 10 laikraščio 

egzempliorių, 

dovanojame du „Lietuvos 

architektūros almanachus“ 

(pardavimo kaina 29,80 Lt) ir Romualdo 

Kučinsko knygą „Architektūrinės 

paraštės“ (pardavimo kaina 17,60 Lt). 

Vyr. redaktorė 

Genė Drungilienė, tel. (8 5) 210 6109, mob. 8 652 90 576 

E. p.: redaktorius@statybuzinios.eu, 

statybuzinios@gmail.com 

Redaktorė 

Sigita Nemeikaitė, tel. (8 5) 210 6109, mob. 8 618 06269 

E. p.: sigita@statyk.eu 

Fotografas 

Kęstutis Jonaitis 

Dovanų kiekis 

ribotas 

Pirmąjį 2010 m. pusmetį Klaipėdoje parduota per 900 butų 

Preliminariais Registrų centro 

duomenimis, per pirmąjį 2010 m. 

pusmetį Klaipėdoje įregistruota per 900 

butų įsigijimo sandorių. Tiesiogiai iš NT 

vystytojų parduota arba rezervuota apie 

100 naujos statybos butų, kurie sudaro 

vos 11 proc. visų būsto pardavimo 

sandorių. 

Pirmąjį 2010 m. pusmetį naujo būsto 

pardavimai Klaipėdoje vyko stabiliai – 

kiekvieną ketvirtį tiesiogiai iš NT plėtotojų 

buvo parduodama apie 50 butų, pranešė 

UAB „Eika“. Klaipėdoje, kaip ir Vilniuje, 

perkamiausi išlieka ekonominės klasės 

butai, kurių kaina svyruoja nuo 2800 

iki 4200 Lt/kv. m. Brangesnių butų pardavimas 

Klaipėdoje vyksta vangiai. Per 

mėnesį nuperkama vos 1 ar 2 butai. 

Penkios Lietuvos statybų bei 

statybos pramonės bendrovės dalyvaus 

tarptautinėje statybų parodoje 

„BakuBuild2010“, kuri spalio 20-23 

dienomis vyks Baku (Azerbaidžane). 

Dalį bendrovių dalyvavimo parodoje 

išlaidų dengs VšĮ „Eksportuojančioji 

Lietuva“. Projektas iš dalies finansuojamas 

ES struktūrinių fondų lėšomis. 

Lietuvos įmonės dalyvaus 

didžiausioje Kaspijos regione 

tarptautinėje statybos parodoje. Tai 

yra specializuota statybos, remonto, 

šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo, 

Įmonė / Vardas, pavardė 

Adresas 

Pašto indeksas 

Metams Kaina Galutinė kaina 

1 vnt. 70 Lt 70 Lt 

5 vnt. 350 Lt 310 Lt 

10 vnt. 700 Lt 600 Lt 

20 vnt. 1400 Lt 1100 Lt 

50 vnt. 3500 Lt 2200 Lt 

Užpildytą kuponą su mokėjimo kvito kopija siųsti adresu: UAB „FARBA VITA“. Švitrigailos g. 11F, Vilnius. Tel. (8 5) 269 1238, faksas (8 5) 260 8243 

Įmonės kodas 302427993, e. p. prenumerata@farbavita.lt, a. s. LT707300010117803744, AB „Swedbank“ 

Bendraautorė 

Milda Gurauskaitė 

Kalbos redaktorė 

Aldona Paulauskienė 

Šiame rinkos segmente kainos svyruoja 

nuo 5 500 iki 7 500 Lt/kv. m. Per pirmąjį 

2010 m. pusmetį visuose Klaipėdos 

naujos statybos projektuose vidutinė 

kvadratinio metro kaina sumažėjo apie 3 

proc. Kainodara buvo peržiūrima daugelyje 

naujos statybos projektų, kadangi 

pardavimų apimtys netenkina daugumos 

naujų butų pardavėjų. 

Pasak UAB „Eika“ rinkos analitiko 

Tomo Žiaugros, NT vystytojai Klaipėdoje 

šiuo metu siūlo apie 750 jau pastatytų 

naujos statybos butų. Dar apie 100 butų 

rinką turėtų papildyti iki metų pabaigos. 

Naujų butų pasiūla Klaipėdoje senka 

labai nedideliu tempu – per pusmetį 

sumažėjo tik 5 procentais. Rinkos analitikas 

T. Žiaugra pastebi, kad Klaipėdos 

Reklamos projektų vadovė 

Lida Lapkienė, tel. (8 5) 269 1240, 

mob. 8 687 17 400 

E. p. lida@foliomedia.lt 

Maketavo 

UAB „Dizingas“ 

E. p. dizaineris@statybuzinios.eu 

E. paštas 

Telefonas 

Egzempliorių skaičius 

Statybų verslo žinios profesionalams 

UAB „FARBA VITA“ 

E. p. info@farbavita.lt 

UAB „FARBA VITA“ © 

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, 

ištisai arba dalimis, būtinas leidėjo 

rašytinis sutikimas. 

Leidykla neatsako už reklaminių 

skelbimų bei straipsnių tekstą ir turinį. 

Spaudė UAB „ARX Baltica“ 

Veiverių g. 142B, Kaunas 

Bendras laikraščio ir jo elektroninės 

versijos tiražas 4 tūkst. egz. 


rinka skiriasi nuo kitų miestų tuo, 

kad naujos statybos butai neatitinka 

klaipėdiečių poreikių. „Didžiausią 

pasiūlos dalį sudaro dideli, virš 65 kv. m 

butai, o labiausiai perkami senos statybos 

butai – iki 30 kv. m ploto. Dabartiniam 

pirkėjui itin svarbu kuo mažesnė 

bendra turto kaina, tačiau naujų butų 

statytojai kol kas nedidelių butų nišos 

neišnaudoja“, – teigia T. Žiaugra. 

„Pirmąjį 2010 m. pusmetį 

sėkmingiausiai butus pardavinėjo 

didžiausią pasiūlą turintys rinkos dalyviai. 

Pavyzdžiui, penkios didžiausią 

pasiūlą Klaipėdos rinkoje turinčios 

NT vystymo bendrovės pardavė apie 

60 proc. visų rinkoje realizuotų naujų 

butų“, – suskaičiavo rinkos analitikas. 

Lietuvos įmonės dalyvaus tarptautinėje parodoje Azerbaidžane 

langų ir durų, fasadų, statybos dizaino 

ir interjero paroda, kurioje ketina 

dalyvauti per 270 kompanijų iš 27 

pasaulio šalių. 

„Įmones kviečiame dalyvauti 

ir prisistatyti bendrame Lietuvos 

stende, kuris bus lankytojų 

traukos centras. Parodos yra 

viena iš svarbiausių priemonių 

ieškant kontaktų užsienio rinkose, 

todėl kviečiame Lietuvos įmones 

tuo pasinaudoti“, – pasakoja 

„Eksportuojančioji Lietuva“ generalinis 

direktorius Paulius Lukauskas. 

Pernai parodoje dalyvavusios 

medienos įmonės „Plankmara“ 

generalinio direktoriaus Kęstučio 

Stakėno teigimu, parodoje ne tik 

galėjo prisistatyti, bet ir pažinti rinką. 

„Azerbaidžanas yra išskirtinė rinka, 

kurioje geriau veikia gyvas bendravimas, 

o ne komunikacija telefonu, 

laiškais ar rinkodara internete. Dalyvavimas 

šioje parodoje yra vienas 

tinkamiausiu būdų užmegzti naujų 

ryšių Kaspijos regione“, – sakė K. 

Stakėnas. 

Lietuvos statybininkų 

asociacija 

S•Ž

„Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft“ platina ... - Statyk.eu

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?