Istorijos iš Gervuogių pievos

gervuoge

Gimimo kelionė

Sveiki,

Dalinuosi keletu akimirkų, pamąstymų apie kelionę, kuria keliavom į

pasimatymą su savuoju mažyliu.

Vaikelis niekur neskubėjo. Viskas vyko palengva. Vieną rytą, gražų ir

saulėtą, atsikėliau ir supratau, kad, būdama namuose ir laukdama, kažkiek jau

dirbtinai kaupdama jėgas, jaučiuosi kaip tas pingvinas, kuris tupėjo ant

akmens, o galvojo, jog peri kiaušinį (animacinis filmas „Lolo ir Pepe“). Kaip tas

pingvinas, kuris taip ir nesulaukė savojo mažylio. Keletą dienų popietėmis

vaikščiodavau didi kaip pempė. Atrodė, kad gal jau. Ryte atsikeliu – ir nieko.

Visgi džiaugiuosi, kad susitardavau su savimi nesijaudinti naktį, o gerai

simiegoti.

Tad tą gražų rytą atsikėlusi susigalvojau reikalų ir vykau į miestą. Taip

prasidėjo keista diena. Planas – vienas, o įvykiai klostėsi vis kitaip. Pasidaviau

tėkmei. Pamaniau sau: „O kada turėsiu progą tiesiog būti su tuo, kas vyksta –

be pasipriešinimo, be keisto užsispyrimo ir nuolatinės kontrolės, tiesiog

priimant tai, kas vyksta, girdint save ir savo vidinį balsą.“ Šis patyrimas ir

eksperimentas labai pasitarnavo kitas kelias paras. Prisivaikščiojusi (net

nežinau, kiek tą dieną nuėjau kilometrų) grįžau namo ir pamaniau: „Štai ir vėl

ramiai sau naktį galėsiu miegoti. Ir visa kita ateis tada, kada ateis.“ Ir štai

staigmena – pradėjo tekėti vandenys. Ir sąrėmiai darėsi aštresni, užmigt jau

nelabai pavyko. Ryte susipakavom ir į ligoninę. Tačiau atsivėrimas buvo vos

keli centimetrai. Manyje suskambo frazė: „Tik nenuvažiuokite per anksti.“

Keletą akimirkų jaučiausi sigandusi kaip mergaitė, bet pavyko susiimti,

prisiminti, kiek man metų, ko aš noriu, kokie mano siekiai šios kelionės. Tad

pasirašiau atsisakymo pasilikti ligoninėj raštą ir keliavau. Kadangi puikiai

6

More magazines by this user
Similar magazines