VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. KOVAS, NR. 3/569

vlbe.info

„Informacijos“ – mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai – vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nuotr. Edvardas Šiugžda | Im memoriam Monsinjoras Kazimieras Senkus

Nr.3/569

2018

03

23 PSL. IN MEMORIAM LIETUVOS VĖLEVNEŠIUI, MONSINJORUI K. SENKUI

4 PSL.

SKAMBA SKAMBA LIETUVA

14 PSL.

ŠVIETIMO LYDERYSTĖS FORUMAS

34 – 35 PSL.

„ANNABERG ANNALEN“

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 1


2 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


REDAKTORIAUS ŽODIS

Lietuvybės svarstyklės

Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė

Kas mėnesį po progą – asmeninę, tautinę, pasaulinę. Kas mėnesį švenčiame,

minime, lyginame, kas iš mūsų daro tai gražiau, išradingiau.

Kiekvieną kartą ieškome – žmonių, minčių, idėjų, pokalbių su bendraminčiais.

Taip dairėmės ir neseniai paminėjome dar vieną svarbią datą –

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją. Dairysimės ir

balandžio 1-ąją, kuomet visas katalikiškas pasaulis, taip pat ir Vokietijos

lietuviai, švęs Jėzaus Kristaus prisikėlimą.

Tačiau taip ir negalime pasakyti, kas ta lietuvybė – ar tai skambūs renginiai,

pokalbiai apie vertybes, bendra malda ar garsus koncertas? Vokietijos

Lietuvių Bendruomenė jungia visus – ir skambiai apie ją pasakojančius, ir

nebylius. Vieni ant tų svarstyklių stoja, kiti pasikuklina. Toks svyruojantis

kartais yra mūsų tikėjimas ir darbai. Jų tiesiog nepasversi. Jų yra daug,

skirtingų, tačiau vienodai svarbių.

∞∞∞

Grįžtant į „ I n f o r m a c i j a s “. A p i e švenčiantį Pabaltįjį praskriejusi žinia tarsi stebuklinga

fėja su lazdele visur pasėjo ramybę ir taiką. Lietuvos šimtmetį minėjo

visos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės – abejingų neliko. Liko tik skambios

natos, akordai, įsimintini žodžiai, užsimezgusios naujos draugystės.

Š. m. kovo 2 d. lietuviškumas suskambėjo Lietuvos nacionalinio simfoninio

orkestro muzikantų instrumentuose, kaimynų lenkų lūpose. Orkestras ir

nuostabiai jam dirigavusi bei ypatingą atmosferą Berlyno koncertų salėje

bei scenoje sukūrusi lietuvių dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla nepaliko abejojančių

lietuvių kūrybiškumu ir kultūra.

Toks pat įsimintinas liko ir į Anabergo pilį Bonoje lietuvius ir Lietuvos istorijos

draugus sukvietęs 25-metį švenčiančio lietuvių-vokiečių istoriją bei

šalių santykius atspindinčio metraščio „Annaberger Annalen“ susitikimas.

O kur dar globalus Lietuvoje įvykęs švietimo forumas, į kurį buvo pakviesti

užsienio lituanistinių mokyklėlių vadovai, atstovai. Šiame forume buvo

nagrinėtas Lietuvos mokyklų atvirumas pasauliui.

Bendruomenės po truputį renkasi naujus narius, naujas valdybas. Ataskaitiniai,

visuotiniai, rinkiminiai susirinkimai jau įvyko Berlyne, Romuvoje.

Eilėje laukia ir kitos, tarp kurių ir Hamburgo. Numatoma daug pokyčių.

O svarbiausia – pagaliau įvyko ilgai lauktas VLB posėdis, kuriame susidėliojo

visi taškai ant i.

Tikro Kristaus prisikėlimo Jūsų širdyse ir gero skaitymo!

Nuotr. Dariaus Šulco

VOKIETIJOS LB VALDYBOS

„INFORMACIJOS“

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė

evelina.kislych@vlbe.org

redakcija@vlbe.org

KVIEČIAME AUKOTI

„INFORMACIJOMS“!

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim

BLZ 670 700 24

Konto-Nr. 581 7978

VLB Valdybos „Informacijas“

galite skaityti internete adresu

www.bendruomene.de

VIRŠELYJE:

Viršelyje:

Im memoriam

Monsinjoras Kazimieras Senkus

Dizaineris: Elinas Venckus

Lorscher Str. 1

D-68623 Lampertheim

Tel.: 0162 5200 517

Verwendungszweck: auka Informacijoms

Išrašome aukų pažymą.

Der Bezug dieser Zeitschrift

ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

Dėl reklamos „Informacijose“

ir VLB interneto svetainėje

kreipkitės adresu

reklama@bendruomene.de

Nuotr.

Edvardas Šiugžda

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 3


AKTUALIJOS

Skamba skamba Lietuva: Berlyne nuskambėjo

svarbiausias šimtmečio koncertas

„Informacijų“ redakcijos informacija

Visame pasaulyje švenčiamas Lietuvos šimtmetis pasiekė kulminaciją.

Š. m. vasario 28 d. Varšuvos filharmonijoje ir kovo 2 d. Berlyno

koncertų salėje įvyko vieni svarbiausių Lietuvos šimtmečiui skirtų

muzikos renginių – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO),

diriguojamo batutos meistrės Mirgos Gražinytės-Tylos, koncertai. Šie

renginiai suformavo aiškesnį Lietuvos portretą ir patvirtino lietuviškos

kokybės ženklą – kultūrą. Būtent jie – lietuviškosios kultūros ambasadoriai,

tądien pavergė lenkų, vokiečių bei tautiečių širdis ir protą.

Kaimynai lenkai LNSO koncertą Varšuvoje įtraukė į ciklą „Didieji pasaulio orkestrai“.

Jame sulaukta daug kviestinės publikos, išpirkti visi bilietai į koncertą.

Itin laukiamas buvo lietuvių dirigentės M. Gražinytės-Tylos pasirodymas

Varšuvos ir Berlyno scenose. Dirigentei talkino 21 metų kolega Martynas

Stakionis, studijuojantis dirigavimą Hamburgo muzikos ir teatro akademijos

trečiame kurse. Tuo tarpu Berlyno koncertų salėje šis koncertas tapo vainikuojančiu.

Koncertuose skambėjo lietuvių kompozitorių Osvaldo Balakausko „Penkios

dainos V. Mykolaičio-Putino žodžiais”, gruzinų kompozitoriaus Vakhtang

Kakhidze „Bruderschaft“, lietuvių kompozitorės Ramintos Šerkšnytės „De

profundis“ ir rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“

kūriniai. Solistai – M. Gražinytės-Tylos sesuo Onutė Gražinytė (fortepijonas)

ir Milan Radic (altas).

Abiejuose koncertuose pasirodė Lenkijos Katovicų miesto choro „Camerata

Silesia“ – būtent lenkai lietuviškai dainavo Osvaldo Balakausko „5 dainas

pagal Vinco Mykolaičio-Putino eiles“. Dirigentė M. Gražinytė-Tyla džiaugiasi

tokiu gražiu bendradarbiavimu su kaimynais lenkais.

„Dėl rusų kompozitoriaus I. Stravinskio kūrinio užmojo LNSO buvo papildytas

kitų orkestrų artistais – išaugo net iki 90 žmonių, mat „Šventajame pavasaryje“

skamba itin daug mušamųjų, net dvi tūbos, bosinis trimitas ir kiti reti

pučiamieji. Net brandžiam dirigentui suvaldyti sudėtingą šio kūrinio ritmiką

ir galingą skambesį – sunki užduotis.“, - rašo LNSO savo paskyroje Facebooke.

Tačiau pasaulinį pripažinimą pelniusiai dirigentei M. Gražinytei-Tylai – tai

vienas malonumas. Kaip teigia ji pati: „Mane gali sustabdyti tik mano pačios

vaizduotės stoka.“, – Lietuvos kultūros institutui kalbėjo dirigentė

Berlynų koncertų salėje „Berlin Konzerthaus“ dalyvavo ir sveikinimo

žodį tarė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas

Semaška, LR gynybos atašė Vokietijoje Vilmantas Tamošaitis, Lietuvos

kultūros atašė Vokietijoje Rita Valiukonytė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės

pirmininkė Dalia Henkė, Berlyno Lietuvių Bendruomenės

pirmininkas Petras Breimelis, buvusi BLB pirmininkė Irena Sasnauskienė,

Hamburgo Lietuvių Bendruomenės Valdybos atstovai ir kt.

Nuotr. organizatorių | Dirigentė M. Gražinytė-Tyla.

4 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


Nuotr. . iš D. Henkės asmeninio albumo

Dirigentę sveikino Vokietijos Lietuvių Bendruomenių (VLB) atstovai, draugai

Nuotr. D. Matvejevo

Koncerto akimirka. Ekspresyvioji dirigentė M. Gražinytė-Tyla.

Nuotr. D. Matvejevo | Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Berlyno koncertų salėje.

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 5


Lietuvos šimtmetis Hiutenfelde

Reporteriai Vokietijoje:

Jurgita Noreikaitė-Pickel, Darius Šulcas

Per pasaulį nuvilnijo ir tebesitęsia eilė renginių, skirtų

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dienai paminėti.

Vokietijos Lietuvių Bendruomenė (toliau – VLB) šventė

Lietuvos atkūrimo šimtmetį nuo Berlyno iki Hamburgo,

nuo Miuncheno iki Kaselio, nuo Štutgarto iki Hiutenfeldo.

Smagu paminėti, kad neformalūs judėjimai,

susivienijimai, mums gerai pažįstami kaip: „Vokietijos

Lietuvių bėgimo ir sportinio ėjimo klubas“, „Salzgiterio

Lietuviai“, Facebooko grupė „Gyvenimas Vokietijoje“

savo renginiais taip pat paminėjo šią datą, aktyviai

aplink save burdami lietuvius.

Lietuvos trispalvė kaip ir kasmet švenčiant Vasario 16-ąją, bei

Vasario 16-osios vardo Gimnazijos gimtadienį vėl suplevėsavo

Romuvos, Rennhofo sodyboje – lietuvybės lopšyje Vokietijoje.

Dar 1953 metais, garbingi tautiečiai įsigijo šią 5 hektarų teritoriją

su pilimi, turint kilnų tikslą – įkurti Gimnaziją lietuvių

kilmės vaikams, kaip langą į aukštąjį mokslą, bei galimybę

Vokietijoje mokytis lietuvių kalbos, o vėliau ir laikyti lietuvių

kalbos abitūros egzaminą.

Šventė prasidėjo akademine dalimi Rennhofo pilies Didžiojoje

salėje. Susirinkusiuosius sveikino garbingi svečiai: pagrindinis

pranešėjas, profesorius Daktaras Joachim Tauber, LR

Ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška, profesorius

Wolfgang Freiherr von Stetten, Lampertheimo miesto meras

Gottfried Störmer, kiti svečiai iš Bergstrasse apskrities. Taip pat

Nuotr. ????| Irena ??? Mielkutė | Reporteriai Vokietijoje: Jurgita Noreikaitė-Pickel, Darius Šulcas

Sveikinimo žodį tarė VLB valdybos pirmininkas Alfredas Hermanas

Fagotininkas Artūras Geliusevičius

6 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


Muzikinė šventės dalis

Nuotr. Šventės ????| svečiai ??? ir dalyviai

Šventinė atributika ir gera nuotaika

sveikinimo žodį tarė VLB valdybos pirmininkas Alfredas Hermanas,

Gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, Belgijos Lietuvių

Bendruomenės valdybos pirmininkė Asta Kulikauskaitė.

Šventę vainikavo Amangul Klychmuradovos (fortepijonas),

Artūro Geliusevičiaus (fagotas) ir Annos Marios Wehrmeyer

(smuikas) ansamblio virtuoziškai atliekama muzika.

Po šios dalies Gimnazijos direktorė J. Vaitkienė svečius pakvietė

apžiūrėti Gimnazijoje atidarytą fotomenininko Mindaugo

Norkaus parodą „Akimirkos“. Miestelio Bažnyčioje taip pat

vyko ekumeninės pamaldos. Jas laikė Miuncheno kunigas Peter

Birk, Gimnazijos kapelionas, dr. Virginijus Grigutis bei Hiutenfeldo

evangelikų bažnyčios kunigas Reinald Fuhr. Pamaldų

metų giesmes giedojo Štutgarto Lietuvių Bendruomenės choras

„Ri-Dig-Do“, vadovaujamas Juozo Vasiliauskio.

Vėliau, jau miestelio salėje, linksmybės tęsėsi beveik iki vidurnakčio.

Koncertas prasidėjo Gimnazijos mokinių pasirodymu

(vadovai Vasario 16-osios gimnazijos mokytojai Audronė ir

Gintaras Ručiai). Susirinkusieji, iškėlę rankas į viršų, dainavo

visiems gerai žinomą dainą „Laisvė“, giedojo Tautinę giesmę.

Vakaro koncerte pasirodė grupė iš Lietuvos – „Jonis“. Cepelinais

vaišino iš Frankfurto atvykusios Irena Šulinskienė ir Daiva

Krik. Kava ir pyragais šventės svečius vaišino Romuvos Lietuvių

Bendruomenė (VLB apylinkė Hiutenfelde).

Linkime visiems gražių, įsimintinų Nepriklausomybės atkūrimo

šimtmečio metų. Visi kartu mes esame Vokietijos Lietuviai,

visi kartu mes esame LIETUVA. Džiaukimės ir didžiuokimės ja.

Reporteriai Vokietijoje dėkoja Globalios Lietuvos projektui „Pasaulio

Lietuvių Žinios“. Juos užauginusiems ir globojantiems:

laidos prodiuseriui Vladui Liniauskui, laidos vyr. redaktorei ir

direktorei Irmai Mačiulytei, laidos vedėjui Modestui Mastavičiui

už visokeriopą pagalbą rengiant reportažus. Pasaulio lietuvių

žinių vedėjas Modestas Mastavičius šventės metu padėkojo

Reporteriams Vokietijoje Dariui Šulcui ir Jurgitai N.-Pickel už

siunčiamus reportažus laidai ir palinkėjo sėkmės.

Nuotr. Miestelio ????| Bažnyčioje ??? vyko ekumeninės pamaldos

Nuotr. Dariaus Šulco

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 7


Privates Litauisches Gymnasium | Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld | 06256-859900 | www.litauischesgymnasium.de

MOKYTIS KVIEČIA VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJA

VOKIETIJOJE

Prieš 68-erius metus, 1950 m., toli nuo gimtosios Tėvynės, lietuviai įkūrė lietuvišką mokyklą. Bėgo metai, keitėsi laikai, o Gimnazija

gyveno saugodama savo tradicijas ir tikslus – lietuvių kalbos ir lietuviškų tradicijų puoselėjimą bei perdavimą.

Vasario 16-osios gimnazija kviečia mokytis lietuvių kilmės vaikus iš viso pasaulio.

APIE GIMNAZIJĄ:

• Nuo pokario iki šių dienų viso pasaulio lietuvių vertinama,

tausojama ir auginama.

• Valstybės pripažinta privati mokykla, kurioje mokomasi pagal

Hesseno žemės Švietimo ministerijos programą, papildytą

lituanistine programa.

• Lituanistinę programą sudaro: lietuvių k. ir literatūros, Lietuvos

istorijos, religijos, geografijos pamokos (kitos pamokos

pasirenkamos atsižvelgiant į mokinio poreikius).

• Mokinys, besimokantis tik pagal lituanistinę programą, išlaikęs

lietuvių k. egzaminą, gauna kalbos mokėjimo lygį patvirtinantį

sertifikatą ir pažymą apie visus lankytus dalykus

bei jų įvertinimus.

• 2010 m. Gimnazijai suteiktas Hesseno žemės Švietimo ministerijos

gabių vaikų ugdymo sertifikatas.

• Tai dvikalbė, jaunus žmones krikščioniška dvasia ugdanti

mokykla. Moderni ir tuo pačiu sauganti bei puoselėjanti unikalią

Gimnazijos istorinę atmintį ir lietuviškas tradicijas.

• Mokymosi įstaiga, kurioje jauni žmonės dalyvauja tarptautiniuose

meno, sporto, ekonomikos ir politikos projektuose, kasdien

mokosi būti sąmoningais bei tolerantiškais Europos piliečiais.

GIMNAZIJA SIŪLO:

• Draugišką ir šeimynišką atmosferą, kurioje ypač didelis

dėmesys skiriamas solidarumui, buvimui kartu ir vienas kito

pažinimui.

• Mažas klases, kuriose mokytojai gali atsižvelgti į kiekvieno

mokinio poreikius ir gebėjimus.

• Moderniai ir jaukiai įrengtą bendrabutį, kuriame yra sudarytos

puikios sąlygos mokytis ir tobulėti.

• Lankyti mokinių orkestrą, vokalinį ansamblį, tautinių šokių,

ateitininkų, mokinių verslo, dailės, biržos inscenizacijos,

jaunesniųjų klasių globėjų, „Europos“, „Nestovėk

nuošalyje“,krepšinio, programavimo ir kt. būrelius.

GIMNAZIJA IEŠKO:

• Smalsių, iniciatyvių ir kūrybingų mokinių, motyvuotų aktyviai

dalyvauti mokykliniame gyvenime bei atkakliai siekiančių

savo tikslų.

PRIĖMIMUI REIKALINGI DOKUMENTAI:

• Semestriniai pažymiai;

• Prašymas (pildomas Gimnazijoje arba laisvos formos.

MOKESTIS:

• Mokslas Gimnazijoje vieneriems metams

kainuoja 1800 €, pusei metų – 900

€, trečiam vaikui mokslas nemokamas.

• Gyvenimas bendrabutyje su visu aprūpinimu

kainuoja 480 €/ mėn. Bendrabučio

mokestis mokamas tik 11 mėnesių

per metus.

DOKUMENTAI PRIIMAMI IKI 2018 M. BALANDŽIO 1 D.

INFORMACIJA TEIKIAMA:

Vasario 16-osios gimnazija

Lorscher Str. 1, D-68623

Lampertheim-Hüttenfeld

Deutschland

Tel.: +49 6256 859900

El. paštas: info@litauischesgymnasium.de

Interneto puslapis: www.gimnazija.de

8 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


Išrinkta nauja BLB

Valdyba

Š. m. kovo 4 d. įvykusio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo

metu buvo pristatyta nauja Berlyno Lietuvių

Bendruomenės (BLB) 2018-2019 metų valdyba:

Pirmininkas – Petras Breimelis

Sekretorė, administratorė – Svetlana Kružkova

Iždininkė – Sidona Petrauskienė

Viešųjų ryšių administratorius – Saulius Poška

Projektų vadovas – Artūras Dudoitis

Visais klausimais kreiptis: berlynas@vlbe.org

Gerbiami kolegos, bendraminčiai, VLB bičiuliai,

Š. m. kovo 4 d. Šutgarto apylinkėje buvo išrinkta nauja valdyba:

Agnė Dargienė – sekretoriavimas/administravimas/korespondencija

Asta Totilaitė – fi nansai, ansamblio atstovavimas

Giedrė Rowohlt – ansamblio atstovavimas, komunikacija su „Forum

der Kulturen“

Ina Vosyliūtė – liturginių apeigų organizavimas

Regina Balčiūnaitė – lituanistinis ugdymas, renginių organizavimas,

viešieji ryšiai

Papildomos pozicijos/veiklos grupių vadovai:

Štutgarto Lietuvių Bendruomenės ansamblio RIDIGDO vadovas – Juozas

Vasiliauskis, tel.nr. 01742412689, el. paštas juozas.vasiliauskis@gmail.com

Štutgarto Lietuvių Bendruomenės lituanistinės mokyklėlės „Traukinukas“

vadovė – dr. Sandra Petraškaitė-Pabst, tel.nr. 07144/858969. el.

paštas Sandra.Petraskaite-Pabst@gmx.net

Esame jauni, entuziastingi, veiklūs bei ieškantys naujų galimybių

mūsų bendruomenei. Visais aktualiais klausimais (bendradarbiavimo,

naudingos informacijos apsikeitimo ir pan.) mes esame pasiekiami labai

paprastai – el. paštu stutgartas@vlbe.org

Su geriausiais linkėjimais,

Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narės

Darbą pradėjo nauja

RLB valdyba

2018 m. vasario 10 d. vykusio Romuvos lietuvių

bendruomenės susirinkimo metu metu

buvo išrinkta nauja valdyba:

Jurgita N.-Pickel – valdybos pirmininkė

Robertas Skukauskas – sekretorius

Darius Šulcas – iždininkas, ryšiai su žiniasklaida

Ilona Jasinskaitė – narė

Audrius Lazuta – narys

Visais klausimais kreiptis: romuva@vlbe.org

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 9


Elenai ir Ričardui Baliuliams įteikta Ministro

Pirmininko S. Skvernelio padėka

2018 m. vasario 16 d. Elenai ir Ričardui Baliuliams buvo įteikta Lietuvos Respublikos Ministro Sauliaus Skvernelio padėka už indėlį į Lietuvos

istoriją, už protėvių tradicijų išsaugojimą, už meilę etnokultūrai, lietuvybės idėjų sklaidą, bei įkvėpiantį patriotiškumo pavyzdį.

10 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

LR ambasados Vokietijoje informacija


ĮVYKO EILINIS, METINIS, ATVIRAS VLB TARYBOS PO-

SĖDIS: DARBĄ TĘSIA SENOJI VALDYBA

Nuotr. D. Šulco | VLB eilinio, metinio, atviro Tarybos posėdžio dalyviai

VLB informacija | Tekstą parengė: E. Kislych-Šochienė

Š. m. kovo 10 d. Rennhofo pilyje, Hiutenfelde įvyko eilinis, metinis,

atviras Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) Tarybos posėdis. Šis

posėdis išsiskyrė savo turiniu, darbotvarke ir svarstomais problematiniais

klausimais, kurie tiesiogiai lietė VLB narių ateitį.

Iš Tarybos pasitraukus Arūnui Damijonaičiui ir Rūtai Ruočkutei, posėdžio pradžioje

buvo išrinktas naujas Tarybos prezidiumas: Simonas Černiauskas tapo

pirmininku, Tomas Bartusevičius ir Laura Janušaitė – nariais.

Posėdyje buvo pateiktos VLB pirmininko, iždininko, kontrolės, švietimo komisijų,

garbės Teismo veiklos ataskaitos. Pranešimus skaitė Vasario 16-osios

gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė

Dalia Henkė, fondo Vasario 16-osios gimnazijai remti atstovė. Išsamiausia

buvo VLB valdybos pirmininko ataskaita, kurioje atsispindėjo labai

kruopštus visos Valdybos metų darbas. Ataskaitos pabaigoje buvo išvardinti

numatomi darbai ir ateities uždaviniai, kas patvirtino, jog Valdyba yra pasiruošusi

ir toliau tęsti pradėtus darbus.

Posėdyje dalyvavo VLB Tarybos nariai, aktyvūs apylinkių bendruomenių pirmininkai,

atstovai. Posėdyje dalyvavo Hamburgo, Miuncheno, Saro krašto,

Kaselio, Romuvos, Niurnbergo, Berlyno bendruomenių pirmininkai. Hamburgo

lietuvių bendruomenės pirmininkė Lina Jahn džiaugėsi tokiu dideliu, VLB

Valdybos, Tarybos ir visų veikiančių įstaigų savanorišku darbu bei skleidžiamu

pozityvumu, daug žadančiu bendravimu.

Posėdžio metu buvo patvirtintas 2017 metų VLB biudžetas (pajamos ir išlaidos),

nuo atsakomybės atleista prieš tai veikusi VLB Valdyba. Patvirtintas

2018 metų VLB biudžetas.

Posėdžio metu buvo priimti įstatų pakeitimai, bei vyko naujos VLB Valdybos,

Vasario 16-osios kuratorijos vieno atstovo rinkimai. Išrinkta nauja VLB

valdyba ir tarpusavyje paskirstytos pareigos:

Alfred Hermann – pirmininkas

Martynas Lipšys – pirmininko pavaduotojas

Kristina Braun – iždininkė

Dr. Sandra Petraškaite-Pabst – švietimas

Segėj Šišulin – informacinės technologijos, viešieji ryšiai

Taryba, perrinkdama visus valdybos narius naujai kadencijai tarsi patvirtino

dabartinę VLB Valdybos ir visiems priimtiną veiklos kryptį.

Taip pat buvo išrinkti delegatai į 2018 m. liepos 8-11 d. d. Vilniuje vyksiantį

Pasaulio Lietuvių Bendruomenių (PLB) Seimą. Vokietijos Lietuvių

Bendruomenę atstovaus Rasa Weiss, Irma Petraitytė-Lukšienė, Marytė

Šmitienė, Mindaugas Jacinevičius.

Apie išsamesnius nutarimus ir svarstytus klausimus skaitykite sekančiame,

balandžio mėnesio „Informacijų“ numeryje.

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 11


ŠVIETIMAS

Užgavėnių ir šimtmečio džiaugsmai Miuncheno lituanistinėje

mokyklėlėje

2018 m. vasario 11 d. Miuncheno lituanistinėje mokyklėlėje buvo

švenčiamos spalvotos užgavėnės ir kartu paminėtas Lietuvos valstybės

atkūrimo šimtmetis.

Vaikai, drauge su mokytojomis Daiva Bethke ir Viktorija Ramanauskiene, kalbėjo

apie užgavėnių apeigas, papročius bei lietuviškų persirengėlių reikšmes.

Tuo tarpu drauge su tėveliais darė linksmas ir žaismingas kaukes. Šėlsdami,

trypdami, triukšmaudami ir dainuodami gąsdino bei varė žiemą iš kiemo.

Na ir aišku, kaip kiekvienoje užgavėnių šventėje, sočiai prisivalgė blynų.

Tuo pačiu Mokyklėlė (Mažylių ir Nykštukų grupės) minėjo Lietuvos šimtmetį.

Buvo kalbama apie Lietuvos vėliavą (trispalvę) ir herbą (vytį), vaikai klausėsi

legendos apie Geležinį vilką ir inscenizavo Vilniaus tarptautinės mokyklos

projekto idėją „Stauk kaip 100 vilkų“. Taip pat dainavo lietuvių liaudies dainas

ir smagiai sukosi rateliuose. Mažosiose širdelėse liepsnoja lietuviška ugnelė.

Nuotr. Daivos Bethke

12 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 13


ŠVIETIMO LYDERYSTĖS FORUMO PRANEŠĖJA I. PETRAI-

TYTĖ-LUKŠIENĖ: LIETUVOS MOKYKLOS JAU YRA ATVIROS

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė

www.pasauliolietuvis.lt

Š. m. vasario 28 d. – kovo 1 d., įgyvendinant projektą „Lyderių laikas

3“, buvo surengtas ketvirtasis nacionalinis švietimo lyderystės forumas

(vyksta nuo 2013 metų). Šiemet forume dalyvavo visų Lietuvos savivaldybių

atstovai ir svečiai iš keturiuose žemynuose esančių 24 pasaulio

valstybių, kuriose veikia stiprios lietuvių bendruomenės.

Irma, ar šiame forume dalyvavai pirmą kartą?

Taip, šiame forume dalyvavau pirmą kartą, tačiau migracijos, ugdymo daugiakultūrėje

aplinkoje temos man yra labai artimos. Jau antri metai iš eilės

esu Miuncheno miesto visų pradinių ir pagrindinių mokyklų bendro tėvų

komiteto narė (Gemeinsamer Elternbeirat für die Grund- und Mittelschulen

in der Landeshauptstadt München), taip pat esu Bavarijos ugdymo politikos

forumo narė (Das Forum Bildungspolitik in Bayern e.V.).

Kokia buvo tavojo pranešimo tematika? Gal gali trumpai pasidalinti

svarbiausiomis mintimis?

Nuotr. iš asmeninio I. Petraitytės-Lukšienės albumo | Pasaulio (Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos) pirmininkės forumo metu

Nacionalinis švietimo lyderystės forumas telkia Lietuvos švietimo bendruomenę

ir kitus neabejingus svarstyti ir spręsti aktualiausių švietimo klausimų.

Jame dalinamasi vertinga patirtimi ir sektinais pavyzdžiais.

Ketvirtojo forumo pasirinkta tema – „Lietuvos mokykla – atvira pasauliui“.

Buvo kalbama apie mokyklą, gyvuojančią laisvoje šalyje, atvirą migruojančioms

idėjoms, kultūroms, skirtingiems mokiniams ir jų šeimoms, socialiniams,

kultūriniams iššūkiams ir naujoms galimybėms.

Lyderystės forume dalyvavo ir užsienio lietuvių bendruomenių atstovai, tarp

jų ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, Miuncheno

Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė bei ilgametė

Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narė Rasa Modic.

Kalbiname I. Petraitytę-Lukšienę apie įvykusį renginį ir Lietuvos mokyklų

atvirumą pasauliui.

Skaičiau pranešimą apie migraciją ir integraciją Bavarijos žemės mokyklose,

taip pat dalyvavau diskusijoje „Migracija ir šeima: pokyčiai ir jų pasekmės

kasdienybei“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų profesorėmis

Aušra Maslauskaite ir Milda Ališauskiene, Vilniaus universiteto

docentu psichoterapeutu Eugenijumi Laurinaičiu ir Utenos raj. Užpalių gimnazijos

direktoriumi Rimantu Žvirbliu.

Pasakojau apie tai, kaip mokyklos integruoja migrantų vaikus Bavarijos žemėje.

Kokius projektus jos vysto, kokią aplinką migrantų vaikams kuria, kad

rastų savo vietą mokykloje ir jaustųsi mokyklos dalimi. Kokią reikšmę čia turi

kultūra ir religija – ar jos tikrai atlieka pagrindinį vaidmenį? Kalbėjau apie

politinio švietimo indėlį šioje srityje, taip pat apie empatiją migrantams.

14 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


Pateiksiu keletą pavyzdžių. Moterys ir motinos vaidina svarbų vaidmenį integracijos

procese. Jų požiūris, pasirengimas ir jų noras integruotis yra svarbūs

ne tik savo, bet ir visos šeimos integracijos sėkmei. Taip pat pačios migruojančios

šeimos socialinis statusas dažnai lemia vaiko įsitraukimą ar neįsitraukimą

į visavertį dalyvavimą mokyklos gyvenime. Popamokinės veiklos

pačioje mokykloje užima ypatingą vaidmenį integracijos procese. Etninių ryšių

stiprinimas migracijos paliestoje visuomenėje yra labai svarbus – veikia

kaip apsauga nuo galimos diskriminacijos ir atskirties, netgi kaip apsauga

nuo depresijos (Portes & Rumbaut 2001). Kalbėjau ir apie tarpkultūrinį bei

politinį ugdymą, pvz., demokratijos temas mokykloje – ypač dėl artikuliacijos

galimybės. Bendruomeniškumas, visuomeninės veiklos prisideda prie

sėkmingos integracijos naujojoje kultūroje. Kėliau klausimą, ar integracija,

perimant tos šalies vertybių sistemą ir kultūrą, nėra tolygi prisitaikymui.

Per paskutiniuosius 15 metų Miuncheno miestas yra intensyvioje augimo

fazėje. Nuo 2013 m. žmonių skaičius kiekvienais metais padidėja 30000. Taigi

kiekvieną dieną į Miuncheną atvyksta ir čia įsikuria 80 žmonių. Kai kurias

Miuncheno miesto mokyklas lanko apie 80% ar net 90% migrantų vaikų iš

40 skirtingų kultūrų. Tad heterogeniškumas tapo raktine sąvoka aktualiame

ugdymo diskurse.

Kaip vertini tokių forumų, globalių konferencijų naudą?

Tokių forumų metu galima akivaizdžiai pamatyti, kad tam tikros temos, problematika,

tie patys ar panašūs klausimai yra svarstomi ugdymo įstaigose,

bendruomenėse ir kasdienybėje visame pasaulyje. Pavyzdžiui, tokios temos,

kaip bendruomenių stiprinimas, lyderystės ugdymas, kartų draugystė, integracija,

lituanistinis švietimas, ryšių stiprinimas su Lietuvos institucijomis,

gerosios patirties Lietuvai perdavimas.

Taip pat užmezgami ryšiai su įvairių bendruomenių atstovais, naujai kuriami

arba stiprinami kontaktai su Lietuvos institucijomis, atsiveria daugiau galimybių

tarptautiniam bendradarbiavimui. Ugdomas savo pačių atvirumas.

Kokie būtų ryškiausi Tavieji pastebėjimai?

Pirmasis pastebėjimas yra labai džiuginantis – laiko pokalbiams su lietuviais

iš viso pasaulio pritrūksta visada! Nors kartu praleidome keturias dienas,

pokalbiai ir keitimasis patirtimis neišsisemdavo. Pasitvirtino, kad Lietuvos

švietimo įstaigų, ypač mokyklų, taip pat savivaldybių atstovai yra labai

atviri bendroms veikloms su kitų šalių lietuvių bendruomenėmis. Mokyklų

vadovai, ugdymo centrų darbuotojai turi minčių ir noro kurti pasauliui atvirą

mokyklą – neretai jie jaučiasi vieni, stinga palaikymo, finansavimo. Apie tai

teko kelis kartus išgirsti forumo metu. Kitas pastebėjimas – kur žurnalistai?

Kiekvieną dieną forumas sutraukė po 300 dalyvių. Jame dalyvavo apie 60

mokyklų vadovų, beveik visų Lietuvos savivaldybių atstovai, pusšimtis mūsų

pasaulio lietuvių iš 24 valstybių ir 4 kontinentų – tarp jų lituanistinių mokyklų

vadovai, bendruomenių valdybų pirmininkai, lietuvių klubų atstovai.

Visi atvyko kalbėtis Lietuvai aktualiomis temomis. Atvyko dalintis, pasakoti.

Sutikti teko tik „Pasaulio lietuvio“ redaktorę.

Savo viešnagės metu taip pat dalyvavai LR Socialinės darbo ir apsaugos

ministerijoje, pristatant Lietuvos demografinės, migracijos

ir integracijos politikos strategijos projektą 2018-2030 m.?

Taip, dalyvavau kartu su PLB pirmininke Dalia Henke, su Suomijos, Norvegijos,

Urugvajaus, Australijos lietuvių bendruomenių atstovėmis. Buvo kalbama

apie palankios šeimai aplinkos kūrimą Lietuvoje, pavyzdžiui. darbo ir

įsipareigojimų suderinamumą, būsto, sveikatos, socialinių problemų įveikimo

klausimus, ekonominį ir socialinį saugumą, geresnės emocinės aplinkos

kūrimą, pasitikėjimo savo šalies institucijomis skatinimą. Taip pat kalbėta

apie migracijos srauto valdymo užtikrinimą, vyresnio amžiaus žmonių integraciją

į visuomenę, veiksmingos diasporos politikos kūrimą. Vienintelis

dalykas, kurio pasigedau – tai sėkmingos integracijos strategijos, integruojant

reemigravusius lietuvius, imigrantus iš kitų Europos šalių ir imigrantus

iš trečiųjų šalių. Galbūt ir todėl, kad lygiagrečiai dalyvavau nacionaliniame

švietimo lyderystės forume apie atvirumą migruojančioms kultūroms, skirtingoms

šeimoms, apie pasauliui atviros mokyklos kūrimą, atvykstančiųjų iš

kitų kultūrų integraciją, šito atvirumo, idėjinių ir finansinių resursų planavimo

mano akys ir ieškojo.

Ko palinkėtumei Lietuvos mokykloms – tapti atviromis pasauliui?

Kaip tai gali įvykti?

Daugybė tyrimų rodo, kad mūsų visuomenėje įvairovė labiausiai priimtina

ten, kur įvairios kilmės, religijos ir kultūros žmonės jau ilgą laiką gyveno kartu.

Tai reiškia, kad baimė nepažįstamam auga dėl trūkstamo kontakto. Galbūt

ir įvairių šalių lietuvių bendruomenės galėtų prisidėti prie tokio kontakto

skatinimo. Jos galėtų bendradarbiauti su mokyklomis Lietuvoje arba joms

tarpininkauti. Aš jau forumo metu gavau užklausą iš vienos Vilniaus gimnazijos

direktorės dėl bendradarbiavimo tarp Vilniaus ir Miuncheno mokyklų.

O kitos mokyklos vadovė parašė man laišką prašydama padėti užmegzti

kontaktą su kokia nors Bavarijos mokykla. Lietuvos mokyklos yra jau atviros,

joms reikia tik daugiau resursų, palaikymo, kontaktų, galimybių apsikeisti

patirtimi, galbūt ir patarimo. Manau, tokių resursų lietuvių bendruomenės

visame pasaulyje tikrai turi.

Ačiū už pokalbį.

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 15


JAUNIMO (IM)PULSAS

16 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


KULTURA IR MENAS

Kino teatruose ir televizijos ekranuose – dokumentinis

filmas apie lietuvių dirigentę

PREMJERA

Redakcijos informacija

2018 m. kovo 1 d. Berlyne

įvyko ARTE televizijos ir ZDF

kanalo kurto dokumentinio

filmo „Going for the impossible.

Dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla“

premjera. Ketverius

metus filmą kūrusi režisierė

Daniela Schmidt-Langels pasakojo

pajutusi turinti labiau

pažinti M. Gražinytę ir atverti

žmonėms langą į jos pasaulį ir

muziką.

Filme atsispindi dirigentės gyvenimo

istorija, savojo kelio pasirinkimo

motyvai. Pasakojama ir

liudijama jos veikla Vokietijoje,

Austrijoje, Anglijoje, Lietuvoje

ir kt., minimi pelnyti pasiekimai.

Juostoje taip pat vaizduojama

užburiančio grožio Lietuvos

gamta, M. Gražinytės-Tylos šeima.

Lietuvių menininkės portretas

puošia ir naujausio „ARTE TV“

žurnalo viršelį. Šio filmo premjerą

transliavo Prancūzijos televizijos

kanalas „ARTE“. Šią juostą

jau pamatė gausi Berlyno kino

teatro „Arsenal“ publika. Peržiūroje

dalyvavo ir visa filmo kūrėjų

komanda.

Filmą galite rasti čia:

https://www.arte.tv/de/

videos/072452-000-A/die-dirigentin-mirga-grazinyte-tyla/

Nuotr. „ARTE“ televizjos

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 17


Atidaroma Gintaro paroda Hanau

Reporteriai Vokietijoje

Jurgita Noreikaitė-Pickel

Darius Šulcas

Nuotr. Gesellschaft für Goldschmiedekunst e.V.

Š. m. kovo 22 d., Hanau Auksakalių namuose, adresu:

Goldschmiedehaus, Altstädter Markt 6, 63450 Hanau,

atidaroma 15-kos Gintaro juvelyrų iš Lietuvos paroda.

Die Ausstellung präsentiert die Bernsteinkunst in ihrer

ganzen Bandbreite: die 15 bedeutendsten litauischen

Bernsteinkünstler mit internationalem Ansehen aus

verschiedenen Generationen – von den Klassikern bis zu

den bekanntesten Vertretern der mittleren und jungen

Generation, die eine große Bandbreite von Materialien

und Techniken verwenden.

Daugiau informacijos:

http://www.goldschmiedehaus.com/

Skaitau lietuvą – skaitau pasaulį

Nuotr. Rašytoja Lina Ever-Neverbickienė

„Vilniaus knygų mugės“ informacija

2018 m. Vilniaus knygų mugė ir atkurtos Lietuvos valstybės

šimtmetis tapo puikia proga įvertinti ir pajausti

kaip keitėmės, kuo gyvenome, kokie Lietuvos ir pasaulio

autoriai, asmenybės ir tekstai labiausiai paveikė

mus per visą šimtą metų, ir tuo pačiu diskutuoti, ieškoti

ir kalbėtis apie tai, kaip ir kokią Lietuvą bei pasaulį

skaitydami kursime ateinantį šimtą metų.

2018m. mugė užėmė visas LITEXPO parodų sales, o tai yra

net 18.500 kv.m. ploto. Mugėje dalyvavo 370 dalyvių iš 9

pasaulio šalių, įvyko 564 renginiai, mugę aplankė 67.123

lankytojai.

Redakcijos informacija: Knygų mugėje dalyvavo ir savo

knygas pristatė Vokietijoje gyvenančios lietuvių rašytojos:

Lina Ever-Neverbickienė ir Jolita Herlyn. Berlyne gyvenanti

rašytoja Lina Ever-Neverbickienė pristatė ketvirtąjį

romaną „Neišryškinta juostelė“, Hamburge gyvenanti

rašytoja Jolita Herlyn – „Angelai neverkia“.

Nuotr. organizatorių, Gretos Skaraitienės („Žmonės“),

Martyno Vainoriaus.

Nuotr. Rašytoja Jolita Herlyn

2018 metų Vilniaus knygų mugės tema – „Skaitau

Lietuvą, skaitau pasaulį“

18 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


TRAKŲ MENO MOKYKLOS FANFARINIO ORKESTRO

KONCERTAS VOKIETIJOJE

Nuotr. iš Orkstero nuotraukų archyvo | Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras

Redakcijos informacija

Š. m. balandžio 12 d. 20 val. Menonitų bažnyčioje Hamburge (Mennonitenstraße

20, 22769) įvyks Trakų meno mokyklos fanfarinio orkestro koncertas.

Trakų meno mokyklos orkestras įkurtas 1975 metais. 2000 m. orkestras reorganizuotas

į fanfarinį orkestrą (saksofonai, variniai pučiamieji ir mušamieji

instrumentai). Kolektyve groja Trakų meno mokyklos mokiniai, absolventai

ir mokytojai. Per savo gyvavimo metus orkestras išugdė ne vieną žymų šalies

muzikantą ir muzikos pedagogą bei pelnė laureato ir diplomanto vardus

daugelyje šalies ir užsienio meistriškumo konkursų. Kolektyvas dalyvavo

muzikos festivaliuose Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje,

Čekijoje, Nyderlanduose, Graikijoje. Pelnė laureatų vardus ir ,,Grand Prix“

kasmetiniuose Lietuvos orkestrų čempionatuose, tarptautiniuose konkursuose

Lenkijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, turi „Aukso paukštės“ apdovanojimą

nominacijoje „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“. Orkestras dalyvavo visose

Lietuvos, moksleivių, šalies bei pasaulio lietuvių Dainų šventėse.

Kolektyvo meno vadovas – Arvydas Mišeikis, dirigentas – Rokas Podelis.

PROGRAMA:

1. Intrada festivo - Stephen Bulla (3min)

2. Valerius variations - Philip Sparke (9min)

3. O Magnum Mysterium - Morten Lauridsen (7min)

4. Laisvės daina - Tomas Leiburas (4.30min)

5. Bayerische polka - (solo Martyna Mišeikytė) (3min)

6. Gabriel‘s Oboe - Ennio Morricone (4min)

7. Strazdas - Linas Rimša (3min)

8. Vaivorykštė - Rimantas Giedraitis (4min)

9. Blue Rondo a la Turk - Dave Brubeck (6min)

10. Pedro Iturralde Pequena czarda (Mažasis čardašas) (4 min.)

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 19


MEET THE ARTIST:

Litauische Kulturattachée in Deutschland

Klarinettist Žilvinas Brazauskas (*1991 in Litauen) erhielt mit acht

Jahren den ersten Instrumen-talunterricht an der Klarinette am

Kaunas J. Jaujalis Musikgymnasium. 2010 setzte er sein Studium in

Lübeck bei Prof. S. Meyer fort. Ab dem Wintersemmester 2015 fing

er sein Master Studium an der Hochschule für Musik „Hanns Eisler“ in

Berlin an, wo er sein Klarinettenspiel weiter mit Prof. M. Spangenberg

und Prof. R. Forster vertieft.

Er war Teilnehmer bei unterschiedlichen Meisterkursen bei Prof. J. Farrall, E.

Eban, E. Brunner, N. Baldeyrou, H. Rosengren, P. Berrod, P. Moragues und O.

Patey. Žilvinas ist Preisträger von zahlreichen internationalen Wettbewerben,

unter anderen bei dem A. Mravinsky Wettbewerb (St. Petersburg), dem

Jeunesses International Music Competition (Bucharest), und er erhielt den

DAAD Preis. In 2015 erspielte er sich den ersten Preis beim F. Mendelssohn –

Bartholdy Hochschulwettbewerb (Berlin). Außerdem erhielt er den „Preis der

Freunde Junger Musiker Deutschland”. Orchestererfahrung sammelte er bei

Orchestern wie den Philharmonia of the Nations, dem Kaunas City Orchestra

und dem Brahms Festivalorchester mit Dirigenten wie J. Frantz, M. Poschner,

M. Gražinytė –Tyla, L. Zagrosek, L. Petitgirard, K. Penderecki und Sir S. Rattle.

Žilvinas war Stipendiat u.a. bei R. F. Tuck Foundation, der Oskar und Vera

Ritter Stiftung, der Ad-Infinitum Stiftung, dem Deutschlandstipendium und

M. Rostropovich Charity and Support Foundation.

Nuotr. Monikos Penkutės

20 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


Andrius Čeponis: nuo verslo vadybos studijų Lietuvoje

iki meno paieškų ir atradimų Hamburge

Nuotr. Thies Rätzke

Evelina Kislych-Šochienė | www.pasauliolietuvis.lt

Studijos Vilniaus universitete, pasirinkta Erasmus mainų programa

Hamburgo universitete padėjo lietuviui A. Čeponiui apsispręsti likti svetur.

Jau penkioliką metų Vokietijos uostamiestyje gyvenantis menininkas

garsėja savo atrastu portreto ir architektūros simbiozės žanru, kurį

yra pavadinęs „portriktektūra“.

Kalbiname A. Čeponį apie atsikėlimą į Hamburgą, atrastą meną ir puoselėjamą

lietuvybę užsienyje.

Andriau, esi užsienyje gyvenantis ir kuriantis Lietuvos fotografas.

Kaip ir kada fotografija atėjo į tavo gyvenimą?

Atėjo natūraliai, palaipsniui. Nuo gimimo turiu kūrybinę gyslelę, vaikystėje

ir paauglystėje piešiau, užsiiminėjau origamiu, tačiau ji plačiau išsišakojo

šiek tiek vėliau. Fotografija intensyviai domėtis pradėjau maždaug prieš 10

metų, jau gyvendamas Vokietijoje. Tada dar nebuvo taip išsivystęs internetas,

o tokiame didmiestyje kaip Hamburgas buvo daugiau įvairių analoginių

kūrybinių impulsų nei Lietuvoje. Be to, turėjau galimybę įsigyti techninės

įrangos, kuria galėjau įgyvendinti idėjas bei eksperimentuoti. Esu autodidaktas,

techninius įgūdžius įsisavinau pats. Nors mokyklos laikais mėgdavau

išardyti visus įmanomus prietaisus ir išvysti jų veikimo mechanizmą, fotoaparato

tarp jų nebuvo. Teko išmokti fotografijos nepadarius nė vieno fotoaparato

skrodimo.

Prieš beveik dešimt metų tavo kūrybos kelias pakrypo į Vokietiją. Kodėl

pasirinkai būtent Hamburgą?

Na, ne aš Hamburgą pasirinkau, o jis mane. O ir kurti pradėjau tik čia. Vilniaus

universitete studijavau verslo administravimą ir vadybą. Laimėjus Erasmus/

Socrates studijų mainų programos stipendiją, mane išsiuntė į šį nuostabų

uostamiestį, nes Hamburgo universitetas turi partnerystės sutartį su VU ir

mano užsienio kalba – vokiečių. Baigęs studijas pasilikau čia, dirbau pagal

specialybę ir laikui bėgant poreikis kūrybiškesnei veiklai išaugo. Hamburgas

dar vadinamas vartais į pasaulį, tai jis man atvėrė platesnį horizontą į meno

pasaulį. Muziejai, galerijos, knygynai su galybe meno, dizaino, mados, architektūros

leidinių ir pats miesto multikultūriškumas yra geras stimulas kūrybiškumui,

kurį kaip raumenį galima treniruoti.

Tavo darbai išsiskiria ir juose ryški bei dominuojanti portretų ir architektūros

elementų simbiozė. Kaip ir kada kilo ši idėja, kaip atradai

šį kūrybos kelią? Papasakok apie savo darbus plačiau.

Ši idėja gimė susiformavus naujoms sinapsėms mano autodidaktinėse smegenyse.

Tai įvairių patyrimų, stebėjimų rezultatas. Smalsumas čia bene pagrindinis

katalizatorius.

Savo žanrą pavadinau „portriktektūra“, nes tai – portreto ir architektūros

simbiozė. Fotografuoju žmonių veidus bei pastatų fasadus, kompiuterine

grafika juos „sulydau“ į vienalytes skulptūras ir atspaudžiu ant specialios

tekstūros popieriaus arba išraižau lazerine technika. Dažniausiai tai būna teminės

konkrečių miestų serijos, pvz., Barselonos modernizmo fasadus sujungiau

su kataloniečių atvaizdais, taip atsivėrė nauja perspektyva į Katalonijos

sostinės veidą. Miestas – tai žmonės ir pastatai.

Tačiau šis raiškos būdas mane įgalino perteikti ir kitas idėjas. Taip atsitiko su

Singapūru. Čia dominuoja vieno veido su skirtingais fasadais tema. Norėjau

pabrėžti šios šalies multikultūriškumą, sulaužyti stereotipus. Ten teko sutikti

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 21


indų kilmės žmogų, kuris praktikuoja visai ne induizmą.

Todėl vieną veidą atvaizdavau su skirtingais fasadais, sukūriau

erdvę interpretacijoms, spėlionėms. Tai, ką matai, yra

ne tai, ką manai.

Kas tau yra menas?

Man menas yra saviraiškos priemonė, atradimų kelias ir stiprus

komunikacinis įrankis.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Prie naujos serijos dirbu jau ilgėlesnį laiką. Kuriu įvairių asmenybių

identitetų atvaizdus. Tai aktorių, skulptorių, dizainerių

ir kiti veidai su jų tapatybės atributais.

Taip pat pas mane galima užsisakyti individualius meno

kūrinius su savo ar kito konkretaus žmogaus atvaizdu. Asmenukės

jau tapo nuobodžios.

Eksponavai savo fotografijas ne vienoje parodoje Berlyne,

Hamburge, Kaune. Kokia žmonių reakcija į tavo

neįprastus fotografinius, kūrybinius sprendimus?

Kūryba man yra ne sprendimas, o būtinybė. Ir nors dažniausia

reakcija yra nuostaba, tačiau kuriu ne dėl jos. Pirmiausia,

pats procesas teikia didžiulį malonumą, neretai

reikalauja daug ištvermės, nes esu perfekcionistas. O išleidus

kūrinius į platųjį pasaulį interpretacijų būna įvairių,

nepaisant figūratyvios mano darbų natūros. Kiekvienas

perleidžia per savo prizmę, padaro savo projekcijas. Šaunu,

kai pasidalinus savo darbais su publika įvyksta įdomių dialogų,

nes tai praturtina.

Kokie yra dar likę tavieji ryšiai su Lietuva? Ar daliniesi

savo laiku bei kūryba su Lietuvos žmonėmis?

Šiuo metu savo kūryba dalinuosi internetu. Tai greitas ir

patogus komunikacijos kelias. Tačiau verta pamatyti mano

darbus ir gyvai. Žiūrovas dažniausiai nori juos paliesti,

mano paveikslų trimatiškumas vilioja pajusti tekstūrą. Šiame

virtualiame informacinių technologijų amžiuje yra vis

dėlto svarbu apčiuopiamą meną patirti fizinėje realybėje.

Galbūt ateityje pasitaikius progai eksponuosiu ir Lietuvoje.

Lietuvybės puoselėjimas užsienyje. Ar tau tai yra svarbu

ir kaip tu prisidedi prie lietuviškosios kultūros ir savojo

identiteto sklaidos ir puoselėjimo svetur?

Savanoriškai dalyvauju ir fotografuoju Hamburgo Lietuvių

Bendruomenės (tradicinius, Vasario 16-osios ir pan.) renginius.

Taip pat dalyvauju vokiečių-lietuvių kultūros draugijos

„LiT.art“ organizuojamuose projektuose, tokiuose kaip „Judančios

erdvės“.

Ši sklaida vyksta organiškai, sakyčiau, froidiškai, to net

nepastebint. Žaviuosi autentiška ir turtinga lietuvių kalba,

tai man – lietuvybės šerdis. Kadangi mėgstu žodžių žaismą

įvairiomis kalbomis, natūraliai išeina, jog įterpiu pažodžiui

išverstus lietuviškus posakius ir priežodžius. Kartais gaunu

dovanų atgal ekvivalentą kita kalba, kartais tai lieka lietuviška

ypatybe. Ypač smagu susidurti su lietuviškais žodžiais

kitose kalbose, tik kitos reikšmės, pvz., ‚iltis‘ vokiečių kalboje

reiškia ‚šešką‘, ‚radau‘ – ‚triukšmą‘, ‚oras‘ ispanų kalboje

reiškia ‚auksus‘ ir t. t. Kur nors užkliuvęs už tokio žodelio

visada pasidalinu jo reikšme su kitakalbiais. Tad su manim

bendraujantys kitų tautybių žmonės nori nenori jau turi

šiokį tokį lietuvių kalbos žodyną.

Manau, mes būdami lietuviais savaime skleidžiam savo kultūrą

keliaudami po pasaulį, sąmoningai ar nesąmoningai

mes esame Lietuvos ambasadoriai.

Ačiū už pokalbį.

22 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


PORTRETAI

In memoriam Monsinjorui Kazimierui Senkui

Agnė Dargienė | Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narė

2018 vasario 15 dieną, 5 valandą ryto mirė vienas garbingiausių Senkų giminės atstovų Kazimieras

Senkus. Švęsdami artėjančią Vasario 16 -ąją netekome žmogaus, kuris buvo daugelio

Lietuvai svarbių įvykių liudininkas, rėmėjas, giminės ramstis ir rišantis elementas. Mūsų mylimas

dėdė kasdieniame gyvenime, kiekvieną minutę buvo ištikimas savo įsitikinimams, mylėjo

žmones ir pamiršdamas savo poreikius jiems padėjo. Užsispyrimas, disciplina, kasdienis

darbas vedė tikslo – „Kad giedotų visa Lietuva“ link. (Milda Matiukaitė, K. Senkaus giminaitė)

„Jūsų gyvenimo kelias – ilgametės dvasinės ir pilietinės tarnystės Lietuvos tautai ir bažnyčiai

pavyzdys. Gyvendamas Vokietijoje Jūs ne tik ėjote pasirinktu kunigystės keliu, bet ir

aktyviai prisidėjote prie lietuvybės puoselėjimo. Nuoširdžiai dėkoju už atsidavimą bendražmogiškoms

vertybėms ir tikėjimą savo pašaukimu. Visų Jus pažinojusių lietuvių širdyse Jūsų

asmenybė ir Jūsų darbai paliko gilius pėdsakus“, - prieš metus Šimtojo jubiliejaus proga Monsinjorą

sveikino Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kazimieras Senkus gimė 1917 m. sausio 24 d., mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, vėliau – Vilkaviškio

kunigų seminarijoje. Knygelėje „Giminės“ rašoma, kad 1942 metais Miunsteryje,

Vokietijoje, K. Senkus buvo įšventintas kunigu. 1945-1946 metais lankė Rėgensburgo bažnytinės

muzikos mokyklą, o 1947-1950-aisiais Romoje studijavo Popiežiškajame bažnytinės

muzikos institute grigališkąjį choralą ir kompoziciją. Už diplominį darbą apie lietuvių liaudies

giedojimą gavo magistro laipsnį. Iki 1954 metų Šv. Kazimiero kolegijoje, Romoje, buvo

giedojimo mokytojas, vargonininkas ir chorvedys. Paruošė giesmynėlį „Giedanti bažnyčia“,

parašė studiją apie lietuvių liaudies dainų formą, parengė giesmyną „Garbė Dievui“, surinko

lietuviškų liaudies giesmių melodijų, sukūrė nemažai giesmių. Gyvendamas Vokietijoje,

daug padėjo Lietuvos žmonėms. Kas iš lietuvių lankėsi Štutgarte, patyrė jo globą ir paramą.

1962 metų rudenį kun. K. Senkų perkėlė į Štutgartą patarnauti lietuviams ir talkinti dviejose vokiečių

parapijose. Štutgarte jam buvo suteiktas kapeliono titulas ir pavesta rūpintis lietuvių

sielovada (jis taip pat mokė vaikus tikybos). Jo dėka buvo atgaivinta Kalėdų eglutės vaikams

tradicija ir įkurtas „Kultūrinis ratelis“, kuris skatino Štutgarto apylinkėje gyvenančius lietuvius

burtis į bendruomenę, puoselėti tėvų kalbą, papročius, prisiminti savo Tėvynę. Vėliau Lietuvių

kultūrinis ratelis išsiplėtė ir tapo Lietuvių kultūros draugija, kuri kartu su Lietuvių katalikų

misija Štutgarte organizuodavo renginius, įnešdama prasmingą indėlį į kultūrinį krašto gyvenimą

(ji veikė iki pat mons. K.Senkaus išėjimo į pensiją – 1996-ųjų metų pradžios; Lietuvių

katalikų misijoje jam teko svari vieta: kartu su pirmininku jis sukviesdavo žmones pamaldoms,

suburdavo draugėn, vesdavo kultūrines programas bei teikdavo pagalbą taip pat ir

pavieniams asmenims, atvykusiems stažuotis, šiaip paviešėti

arba gydytis). Bendraudama su Vokietijos Lietuvių Bendruomenės

valdyba, misija religiniu bei tautiniu požiūriu atliko

prasmingą darbą – palaikė žmonių viltį dėl ateities, tikėjimą,

kad Lietuva išliks ir vėl bus laisva. Lietuvių katalikų misija ir

Lietuvių bendruomenė Štutgarte siekė vieno tikslo ir darniai

bendradarbiavo teikdama pagalbą ten, kur jos reikėjo.

Štutgarte kun. K. Senkus nesitenkino vien veikla su lietuviais.

Retkarčiais talkininkavo ir už vyskupijos ribų. Dalyvaudavo

Vokietijos lietuvių kunigų konferencijose bei pasitarimuose,

kurie vykdavo įvairiose vietose keletą kartų per metus. Tai

stiprino kunigo dvasią ir lietuvių kunigų tarpusavio bendravimą,

padėdavo apžvelgti ir spręsti bendruosius pastoracinius

reikalus.

Viena K. Senkaus pastoracinio darbo misijų buvo tautiečių,

gyvenančių Badene–Viurtemberge, lankymas. Ryšį su tautiečiais

jis taip pat palaikydavo siųsdamas jiems aplinkraštį

„Lietuvis Baden–Würtemberge“. Šis laikraštėlis prasmingai

visiems pasitarnaudavo (šaltinis „XXI amžius“ Nr. 22 „Ilgi metai

išeivijoje nesutrukdė grįžti į Lietuvą“).

Kovo 4 d. Štutgarto lietuviai buvo kviečiami bendrai maldai

Monsinjorui atminti. Šv. Mišias laikė kunigas prof. Gerd Birk,

kuris asmeniškai pažinojo velionį bei mielai pasidalino prisiminimais

apie jį. Prisiminimais apie bendrą veiklą Štugarto

lietuvių bendruomenės labui taip pat pasidalino ir bendruomenės

narė Irena Natkevičius. Nuoširdžiai dėkojame bendruomenės

narei Irenei Kundrot, kuri, viešnagės Lietuvoje

metu, nuvyko išlydėti Monsinjorą Kazimierą Senkų į paskutiniąją

kelionę bei grįžusi pasidalino jautriais išgyvenimais.

Nuoširdžiai užjaučiame Monsinjoro Kazimiero Senkaus

artimuosius sunkią netekties valandą bei liūdime kartu

su Jumis.

Vilmanto Raupelio („Kauno diena“) Nuotraukos

Nuotr. Monsinjoras Kazimieras Senkus

Nuotr. Monsinjoras Kazimieras Senkus

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 23


BENDRUOMENIU ALEJA

Istorijos perimetrai Miunchene

Miuncheno Lietuvių Bendruomenės informacija

Š . m. vasario 22 d. Miunchene įvyko paskutinysis

planuotas Vasario mėnesio šimtmečio

renginys. Miuncheno lietuvius lankė ir paskaitą-seminarą

„Istorijos perimetrai“ vedė

lektorius, žurnalistas, dokumentinių-istorinių

filmų režisierius Rimas Bružas.

Miuncheno Lietuvių Mendruomenės (toliau –

MLB) organizuojamo seminaro dalyviai turėjo

unikalią progą išvysti paties režisieriaus R. Bružo

kurtą dokumentinį filmą – Karo laivas „Prezidentas

Smetona“. Susirinkusieji taip pat išgirdo pasakojimus

apie filmo užkulisius, daugiau sužinojo

apie režisieriaus darbą siūbuojančiame laive!

MLB dėkoja visiems, aktyviai klausimus uždavinėjusiems

dalyviams. Ypatingą padėką MLB

reiškia į Miuncheną atvykusiam kūrėjui R. Bružui.

Nuotr. Lektorius, dokumentinių filmų režisierius Rimas Bružas

Nuotr. Rolando Purtulio

Nuotr. Rimas Bružas

Nuotr. Miuncheno lietuviai drauge su R. Bružu

24 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


ROMUVOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBOS PRANEŠIMAS

Š. m. vasario 10 d. Romuvos Lietuvių Bendruomenės (toliau – RLB)

metiniame-ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime išrinkta naujoji

RLB Valdyba nuoširdžiai dėkoja už suteiktą pasitikėjimą. RLB tikisi

visų pagalbos ir kooperacijos kartu rengiant renginius ir tiesiog būnant

kartu.

Susirinkimo metu RLB Valdybai dėl apylinkės veiklos buvo pateikta daug pasiūlymų

ir pageidavimų,. Valdyba tikisi visų lietuvių pagalbos įgyvendinant

išreikštus pageidavimus.

Susirinkimo metu pasiūlyta:

- Sveikinti RLB narius jubiliejų proga;

- Rengti „Kalėdų eglutės“, „Inkilėlių akcija parke“, „Užgavėnių“, „Velykų ar atvėlykio“

renginius. Taip pat – lietuviško kino vakarus (pagal galimybes rengti

su filmų aktoriais ar režisieriais), krepšinio turnyrą „Romuvos taurė“, atnaujinti

„Futbolo ir sporto klubo“ veiklą, atnaujinti dialogą su Vasario 16-osios

Gimnazija, atnaujinti „Kiškių klubo“ veiklą;

- Organizuojamuose renginiuose bendruomenės nariams taikyti diferencijuotą

įėjimo mokestį (arba atleisti nuo mokesčio);

- Prisidėti prie parko, esančio Romuvos sodyboje, tvarkymo ir priežiūros (krūmų

ir gėlių darželis).

RLB Valdyba nuoširdiai kviečia įsitraukti visas aplinkėje gyvenančias šeimas

– mamas ar tėčius, kuriems yra aktuali bendruomenės veikla ir kurie norėtų

prie jos prisidėti. Bendruomenė nėra išskritinių narių klubas, bendruomenė

– visi Romuvoje gyvenantys lietuviai. Nėra svarbus išsilavinimas, amžius ar

padėtis. RLB siekia būti kartu, būti vieni su kitais ir priimti vienas kitą tokį,

koks jis yra.

RLB Valdyba yra atvira visiems pageidavimams ar inciatyvoms, projektams.

Prašome Jūsų kreiptis į RLB Valdybą su visomis idėjomis, kurias bendromis

jėgomis stengsimės įgyvendinti.

Jūsų,

Romuvos Lietuvių Bendruomenės valdyba

Nuotr. Dariaus Šulco

Nuotr. Romuvos lietuvių bendruomenė

Kaip Lietuvos 100-metį minėjo Štutgarto lietuviai

Agnė Dargienė | Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narė

Dar 2015 metų rudenį, per Štutgarto Lietuvių Bendruomenės organizuotą

VLB darbuotojų suvažiavimą, buvome kviečiami aktyviai

prisidėti prie būsimo Lietuvos 100-mečio iniciatyvų, akcijų bei raginami

patiems inicijuoti iškilmingos progos minėjimus. Laikui bėgant

ir artėjant garbingai sukakčiai, vis daugiau sulaukdavome įvairių,

vienas už kitą įdomesnių pasiūlymų, kvietimų. Atsižvelgdami į savo

bendruomenės organizacinius resursus, tik į nedaugelį galėjome atsakyti

teigiamai, tačiau džiaugiamės tuo, kad šimtmetį pasitikome

tikrai turiningai.

Visų pirma su šia svarbia tema buvo supažindini jauniausi mūsų apylinkės

nariai – Štutgarto lietuvių bendruomenės (toliau – ŠLB) lituanistinės mokyklėlės

„Traukinukas“ lankytojai. Jie turėjo įsimintiną progą dar 2017 m. rudenį

susitikti su svečiais iš Vilniaus M. K. Čiurlionio namų bei pasiklausyti nepaprastai

įdomių pasakojimų apie M. K. Čiurlionio gyvenimą, išgirsti jo kūrybą.

Šis susitikimas įvyko ŠMM remiant šimtmečiui skirtus edukacinius renginius.

Jau antrus metus ŠLB ansamblis „RIDIGDO“ intensyviai ruošiasi dalyvavimui

2018 metų Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos...“. Ansamblis dalyvaus

dainų šventės ansamblių dienose. Jau ne vieno renginio metu buvo

galima išgirsti dainų šventės repertuaro kūrinių. Tačiau iki pilno pasirengimo

dar reikia daug ką nuveikti. Tokio mąsto įvykis mūsų bendruomenėje yra

bene pirmasis, reikalaujantis ne tik nemažų finansinių resursų, bet ir darnaus

organizacinio darbo. Džiaugiamės, kad ansamblio nariai turi noro ir ryžto

vykti į Lietuvą pristatyti savo veiklą, bei tuo pačiu prisidėti prie autentiškos

šventės išlaikymo.

Prieš pat Vasario 16-tąją ŠLB narius pasiekė netikėtas, bet labai malonus Lietuvos

garbės konsulu Baden Württemberg žemėje, prof. dr. Wolfgang Frhr. v.

Stetten kvietimas atvykti į savo rezidenciją ir visiems kartu iškilmingai paminėti

Valstybės atkūrimo 100-metį būtent vasario 16-osios vakarą. Tokio kvie-

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 25


timo, žinoma, nebuvo galima atsisakyti, tad nuvykome ne tik pasisvečiuoti,

bet susirinkusiems ansamblis „RIDIGDO“ padovanojo gražią lietuviškų dainų

puokštę. Tuo tarpu sekančią dieną, vasario 17-tą, iniciatyvūs bendruomenės

nariai kvietė šimtmečiui neabejingus iškelti trispalvę Štutgarto mieste ant vieno

iš aukščiausio apžvalgos bokšto „Killesberturm“. Nepaisant darganoto oro į

vėliavos kėlimą susirinko gausus būrys tautiečių su atžalomis, kurie drąsiai ir

išdidžiai laikydami Lietuvos vėliavas kilo bokšto viršūnės link. Iniciatyvą vainikavo

bokšto viršuje nuskambėjęs Lietuvos himnas. Iniciatyvos organizatorius

Saulius Martinkėnas: „Tas bendrumo jausmas, kai esi tarp žmonių, kuriems vos

pažiūrėjus į akis aiškiai matai – meilė Lietuvai dega mūsų širdyse. Iš mūsų to

niekas neatims, tai – jėga.“

Šventišką vasario mėnesį užbaigėme teigiamu atsakymu į gerb. VLB valdybos

pirmininko A. Hermanno kvietimą prisidėti prie tradicinės Vasario 16-osios

gimnazijos vardo bei Lietuvos 100-mečio minėjimo šventės Hiutenfelde.

Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“ giedojo šv. Mišiose.

Labai džiaugiamės, kad toks gausus būrys ansamblio narių nuvyko ne tik sudalyvauti

liturginėse apeigose, bet ir mielai liko smagioje vakaronėje.

Nuotr. M. Šmitienės

Štutgarto lietuviai svečiuose pas prof. dr. Wolfgang Frhr. v. Stetten

Nuotr. A. Kudarausko

Aukščiausiame apžvalgos bokšte „Killesberturm“

Saro krašto lietuviai šventė

Lietuvos Nepriklausomybės

atkūrimo dieną

(OV der Litauer im Saarland feierte

den Tag der Wiedererlangung

der Unabhängigkeit Litauens)

Nuotr. Šventės dalyviai – Saro krašto lietuviai ir draugai

26 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


Nuotr. Šventės dalyviai

Saro krašto lietuvių informacija

Š. m. kovo 11 dieną atšvęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos

susirinko ir Saaro krašto Lietuvių Bendruomenės nariai, lietuvių

draugai.

Renginio metu buvo paruoštas informacinis stendas apie Lietuvą bei pačią

šventę, įvykusios teminės diskusijos metu peržvelgti svarbūs Lietuvai istoriniai

įvykiai. Svečiai dalyvavo viktorinoje – „Kiek pažįsti Lietuvą“. Jiems buvo

įteiktos atminimo dovanos, o visą šventinę popietę susirinkusiuosius lydėjo

Nuotr. Saro krašto lietuvės

lietuviškos dainos bei puiki nuotaika.

O kaipgi be lietuviškų vaišių? Šventės svečiai kolektyviškai gamino cepelinus

ir juos ragavo. Saro krašto lietuviai džiaugiasi po trijų mėnesių pertraukos

įvykusiu susitikimu bei buvimu lietuviškame būryje.

Artimiausias Saro lietuvių susitikimas planuojamas gegužės 27 dieną.

Nuotr. Jolita Slapšienė, Inesa Toleikytė-Gross, Laima Rui, Inesa Wrobel

„Reporteriai Vokietijoje“ informacija

Bėgimas Manheime pranoko lūkesčius

Straipsnį parengė: „Informacijų“ redakcija

2018 m. vasario 18 d. Manheime įvko Vokietijos lietuvių bėgimo, sportinio

ėjimo klubo organizuotas Lietuvos šimtmečiui paminėti skirtas

bėgimas. Gausybę dalyvių pritraukęs reginys sulaukė ne tik didžiulio

lietuvių, bet ir praeivių susidomėjimo.

Bėgimas subūrė beveik šimtą lietuvių. Iš jų – 30 dalyvių – vaikai. Jauniausias

dalyvis – vos dviejų mėnesių kūdikis. Dalyviai galėjo pasirinkti – 8 kilometrų,

4 kilometrų bėgimą ir ėjimą, tuo tarpu vaikai – 200 m. bėgimą. Visi bendrai

dalyviai įvėkė 306 kilometrus.

Pasak „Reporteriai Vokietijoje“ reporterės Jurgos N. Pickel, renginio metu

vyko labai įdomus pokalbis su vietiniais, kurie išpūtę akis stebėjo tai, kas

vyksta parke – bėgantys, tautine atributika paispuošę lietuviai, giedamas

Lietuvos himnas. Papasakojus praeiviams, jog Lietuva švenčia savo 100-ąjį

gimtadienį, vokiečiai sveikino organizatorius ir dalyvius dėl įgyvendintos

puikios idėjos savo šaliai.

VLBSĖ narys Mindaugas Audzijonis reportariams Vokietijoje teigė džiaugiantis

tokia iniciatyva. Pasak jo, Vasario 16-osios proga surengtas bėgimas

pralenkė š. m. sausio 13-osios progą organizuotąjį. M. Audzijonis džiaugiasi,

jog dalyvių gretas pildo vis daugiau žmonių, jog susidomėjimas aktyviu dalyvavimu

ir šia iniciatyva didėja: „Tai reiškia, jog mes ir mūsų mentalitetas

augam, jog nėra svarbu tik dirbti ir užsidaryti savo namuose, bet ir susitikti su

bendraminčiais, šeimomis, susipažinti ir praleisti savaitgalį aktyviai“.

Bėgimo organizatorė, VLBSĖ klubo įkūrėja Neringa Užomeckienė džiaugiasi,

kad viso pasaulio lietuviai stengiasi šimtetį paminėti kuo įdomiau ir išradin-

Nuotr. Manheimo bėgimo dalyvės

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 27


Nuotr. Mažiausieji bėgikai

giau. Tad klubas šią gražią šventę paminėjo bėgimu: „Smagu, kad žmonės

tiki, kad žmonėms tai teikia geras emocijas“.

Kitas renginio organizatorius Žanas Kalvaitis dėkojo visiems prisidėjusiems

prie šios iniciatyvos ir idėjos įgyvendinimo: „Mums Lietuva stipriai jautėsi bėgančių,

einančių ir palaikančiųjų būryje – skambant Tautiškai giesmei, kažkur

Europos viduryje ir aidint lietuviškai kalbai Mannheim´o parke. Nekantraudami

lauksime ir kitų susitikimų – už sekantį šimtą!“, - kalbėjo lietuvis.

Nuotr. Dariaus Šulco

Maža garbė svetimom kalbom

kalbėti, didi gėda savos

gerai nemokėti! (J. Jablonskis)

Nuotr. Lietuvių kalbos dienų dalyviai

Kristina Braun ir Lina Kalvelytė | Niunbergo Lietuvių Bendruomenė

Nors toli nuo tėvynės, bet kovo 11ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo

dieną, paminėjome išties lietuviškai: be didelės pompastikos,

bet su atvira širdim ir noru, nors šią svarbią dieną, mintimis pabūti

arčiau savo krašto.

Niurnbergo Lietuvių Bendruomenė (toliau – NLB) prisijungė prie LR Užsienio reikalų

ministerijos bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kvietimo prisidėti dalyvaujant

ir organizuojant „Lietuvių kalbos dienas“. Buvome kviečiami prisidėti

prie lietuvių kalbos prestižo didinimo ir sklaidos pasaulyje, lietuvių kalbos mokymosi

motyvacijos stiprinimo ir bendruomenių Lietuvoje ir užsienyje telkimo.

Viktorinos užduotys buvo skirtos vaikams, jaunuoliams ir suaugusiems. Popietė

susidėjo iš trijų dalių: informacijos ažvalgos, bendros diskusijos ir viktorinos.

Taip pat sekė sveikinimai ir apdovanojimai. Viktorinos klausimai ir užduotys

apėmė ne tik lietuvių kalbos, bet ir kultūros, istorijos ir kitus klausimus.

Kiekvienam, išgirdusiam pirmąjį viktorinos klausimą, teko papurtyti ir pasukti

galvą, tačiau neužilgo dalyviai jau rašė atsakymus popieriuje. Na, o

ko nepavyko prisiminti ar atspėti, vėliau sužinojome ir stengsimės prisiminti.

Ačiū Valstybinei lietuvių kalbos komisijai už paruoštą viktoriną ir puikius

prizus. Smagu buvo tapti šio projekto dalimi.

Ačiū visiems dalyvavusiems!

Nuotr. autorių

28 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


ISTORINĖJE LIETUVOS AIKŠTĖJE SUPLĖVESAVO TAUTINĖ

VĖLIAVA

Miuncheno Lietuvių Bendruomenės informacija

Nuotr. Vitalijaus Kryževičiaus | Šimtmečio renginys „Litauenplatz“

Š. m. vasario 16 d. Lietuvos aikštėje „LITAUENPLATZ“ įvyko antrasis Miuncheno Lietuvių

Bendruomenės organizuotas Šimtmečio renginys.

Miuncheno, Augsburgo, Bad Wörishofeno ir kitų miestelių lietuviai buvo pakviesti susitikti

Lietuvos aikštėje „LITAUENPLATZ“, Bavarijos pietinėje dalyje. Lietuviams ši aikštė – ypatingai

svarbi. Po Antrojo pasaulinio karo juos su šia vietove rišo bendra istorija – bažnyčia

ir parapija St. Ulrich, kuriai ir priklauso Litauenplatz, Šaltojo karo metais buvo Lietuvos

Nuotr. Vitalijaus Kryževičiaus | Lietuviai prie „Litauenplatz“

vyskupų, gyvenančių Vakarų pasaulyje, susitikimų centras! Kat.

vyskupas Antanas Deksnys buvo Popiežiaus Pauliaus IV paskirtas

rūpintis Europos lietuvių katalikų sielovada – jis ir dirbo Bad

Wörishofen parapijoje iki pat 1984 m.

A. Deksnys išspausdino „Katalikų mažąjį katekizmą“, pamokslų

ciklą išeivijos kunigams. Būtent jo garbei Bad Voerishofeno

mieste pastatyta ši aikštė, esanti netoli vyskupo rezidencijos

ir pavadinta Lietuvos aikšte. Už nuopelnus miestui 1986 m. A.

Deksniui suteiktas Bad Voerishofeno Garbės piliečio vardas. Dar

ne viskas. A. Deksnys pastatė šv. Kazimiero koplyčią St. Ulrich

bažnyčioje. Šioje koplyčioje jis buvo pašarvotas ir palaidotas

miestelio kapinėse. Bažnyčioje yra jam skirtas herbas. Antanas

Bunga – kita svarbi asmenybė – buvo pirmasis St. Ulrich bažnyčios

kunigas, vietinėje spaudoje vadinamas legendiniu kunigu.

Savo veikla jis įkūnijo pasauliui atvirą bažnyčią.

Apie pačią vietovę – Trečiojo Reicho metais čia buvo karinių

lėktuvų oro uostas. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo didelės

statybos, buvo statomos gyvenvietės, kuriose apsigyveno tremtiniai

iš Rytų Europos, tame tarpe lietuviai. Taip pat 1600 žydų

čia buvo perkelti iš koncentracijos stovyklų „regeneracijai“.

Taigi sugrįžome į šią istorinę ir Lietuvai svarbią vietą Lietuvos

valstybės atkūrimo Šimtmečio proga. Ta proga šios vietos parapijiečiai

iškėlė mums Lietuvos trispalvę. Giedojome Lietuvos

himną, dainavome, skaitėme eilėraščius, vaišinomės arbata.

Taip pat teko garbė pabendrauti su vietiniu kunigu, aplankyti

šv. Kazimiero koplyčią.

Ačiū visiems už nuostabią Šimtmečio šventę!

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 29


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

Lietuvių kalbos dienos

Parengė Ieva ir Justė Ancevičiūtės

Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė vasario 16 – kovo 11 dienomis visoje Lietuvoje

ir užsienyje organizuojamų renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai šalyje ir

užsienyje, kalbos prestižui didinti. Vasario 21 d. per 7-ą ir 8-ą pamokas gimnazijoje

praktiką atliekančios Vilniaus universiteto studentės Ieva ir Justė Ancevičiūtės

skaitė pranešimą „Latvių kalba ir kultūra“.

Tokia pranešimo tema pasirinkta neatsitiktinai. Lietuvių ir latvių kalbos – vienintelės gyvos

baltų kalbos pasaulyje, turinčios ne tik skirtumų, bet ir labai daug panašumų. Iš pradžių trumpai

pristatyta, kas yra baltai. Tai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios

baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės. Politiniame ir ekonominiame kontekste

baltais taip pat vadinamos visų trijų postsovietinių Pabaltijo šalių tautos, t. y. lietuviai, latviai

ir finų grupės kalba kalbantys estai. Vėliau kalbėta apie tai, kodėl lietuviai latvius vadina „žirgo

galva“. Pasirodo, atsakymas slypi žemėlapyje. Ne paslaptis, kad Lietuvoje yra manančių, jog

latviškai ežiukas yra adata galva, gyvatė – džiunglų šniūrs, banginis – okeana burbuls, drakonas

– pūkis baisuolis ir t. t. Paaiškinta, kad tai tėra žmonių fantazija ir pristatyta, kaip latviai iš

tiesų vadina šiuos gyvūnus. Per pranešimą pasakota apie latvių ir lietuvių abėcėlės skirtumus.

Trumpai apžvelgti svarbiausi latvių kalbos žodžiai, frazės, reikalingi pasisveikinti, susipažinti,

prisistatyti. Aptartos svarbiausios fonetikos, morfologijos, sintaksės subtilybės. Pristatyta

nemažai bendrašaknių baltiškos kilmės žodžių. Taip pat paaiškinta, kad yra nemažai baltiškos

kilmės žodžių, kurių šaknys tokios pat, o reikšmės visiškai skirtingos, pavyzdžiui, lie. skola, la.

skola „mokykla“. Kalbėta apie įdomiausius faktus, susijusius su Latvija: pirmąją latvišką knygą,

milijoninį miestą – Rygą, Latvijos vėliavą – vieną seniausių pasaulyje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje

buvusias Latvijos kolonijas, nuostabias Latvijos upes, ežerus, Baltijos Versalį – Rundalės pilį,

garsųjį šokoladą „Laima“, plačiausią krioklį Europoje – Ventos slenkstį Kuldygoje, modernią ir

didingą Nacionalinę Latvijos biblioteką ir t. t. Daugiau dėmesio skirta latvių tautosakai – dainų

tėvu vadinamam Krišjaniui Baruonui, dainų rinkimui, sisteminimui, dainų rinkiniui ir garsiajam

Latvijos simboliui – Dainų spintai. Kalbėta ir apie išskirtinį latvių dainavimo būdą – burdoną.

Mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę paklausyti, kaip jis skamba.

Pristatyta pasaulinio lygio latvių grupė „Brainstorm“ (la.

„Prāta vētra“). Pranešimą skaičiusios praktikantės džiaugiasi,

kad susirinko kur kas daugiau mokinių, nei tikėtasi (pranešimo

klausė 9-ų, 10-ų, 11-ų ir 12-ų klasių mokiniai), ir tikisi, kad

gimnazistai sužinojo naujų dalykų apie mūsų kaimynus latvius.

Nuotr. Astos D‘Elia

Trumpųjų filmų kūrimo konsultuojamojo ugdymo paskaita

Asta D`Elia

Vasario 14 d. kino pedagogas Urs Daun, jau antrą kartą

viešintis mūsų gimnazijoje, vedė trumpųjų fimų kūrimo

konsultuojamojo ugdymo paskaitą. Renginys vyko bendradarbiaujant

su Vokietijos filmų institutu (iniciatorė

dr. Gabriele Hoffmann).

Po teorinės įžangos 11 klasės mokiniai kibo į darbą: parašė

scenrijų, pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis. Kadangi

paskaita vyko per šv. Valentino dieną, filmo temą rasti nebuvo

sunku. Mokinė, vardu Maria, pamokoje svajoja apie

savo mylimąjį. Ją garsiai „pažadina“ supykusi mokytoja. Rūta

puikiai suvaidino pagrindinę heroję Marią, Danil atiteko svajonių

princo vaidmuo. Nojus ir Marija įsijautė į dainuojančių

bendraklasių vaidmenis, o Kristina įkūnijo pikčiurną mokytoją.

Su garso ir vaizdo technika dirbo Leonie, Aida ir Alisa.

Trumpojo fimo „Maria“ epizodus gimnazistai filmavo kelias

valandas, o nufilmuotos medžiagos montavimui prireikė

dar dviejų valandų. Vienuoliktokai buvo vieningos nuomonės

– filmavimas labai įdomus, bet tikrai nelengvas darbas.

Nuotr. dr. Gabriele Hoffmann

30 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


Svarbi kiekvienam lietuviui šventė

Audronė Ručienė

Skaičiuodami paskutines dienas iki Lietuvos Valstybės

atkūrimo šimtmečio, bendrabutyje gyvenantys Vasario

16-osios gimnazijos mokiniai savaip prisidėjo prie šimtmečio

minėjimo.

Vasario ketvirtosios pavakare mokiniai rinkosi į bendrabučio

salę, kur savo delnus, nudažytus Lietuvos trispalvės vėliavos

spalvomis, vienas po kito dėjo ant drobėje išpieštos

Lietuvos kontūrų. Taip mokiniai simboliškai prisilietė prie

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio. Vakaro momentus

savo fotoaparatu įamžino aštuntos klasės mokinė Jana Kunt.

Nuotr. autorės

„Klaros Šuman salono“

koncertas

Gabrielė Luka Ružytė (11 kl.)

Vasario 20 d. buvome pakviesti į „Klaros Šuman salono“

koncertą „Kolegos – konkurentai’’. Jis vyko Renhofo pilies

salėje. Pagrindinius šio pasirodymo personažus, žymius

XIX a. kompozitorius ir muzikantus – Klarą Šuman

(Vyk), Ferencą Listą ir Sigismundą Talbergą – įkūnijo

virtuozai: pianistai Guoda Gedvilaitė, Paulius Andersson

bei Simonas Poška. Pianistė G. Gedvilaitė prieš pasirodymą

pabrėžė, kad šiandienos koncerto tikslas – ne tik paklausyti

gražios muzikos, bet ir pabandyti į ją įsijausti,

interpretuoti už kiekvienos melodijos slypinčią istoriją.

Koncertas prasidėjo Claros Šuman kūriniu „Caprice à la Boléro

op.5 (Pièces characteristiques)“. Vos muzikantei prisilietus prie

pianino klavišų, publika nutilo ir sukluso. Neįtikėtino miklumo

pirštai bėgiojo fortepijonu, o Guoda Gedivailtė, įkūnijusi Klarą

Šuman, protarpiais net užsimerkusi, judėjo kartu su atliekama

melodija. Skambėjo visiems gerai žinomi kūriniai: Sigismundo

Talbergo ,,Fantazija Verdi“ operos ,,La Traviata“ temomis,

Roberto Šumano ,,Svajonė op. 15’“ ir ,,Tokata op. 7“. Šumaną

įkūnijęs vaikinas visus nustebino savo talentu, rodės, kad

jo veide atsispindi kiekvieno klavišo skambesys. Klausytojus

apstulbino vėliau paaiškėjęs faktas, kad jis – tik dešimtokas!

Buvo grojamas Ferenco Listo etiudas nr. 8 ,,Laukinė medžio-

klė‘‘, kuris, kaip ir kiti kūriniai, skambėjo puikiai.

Po kiekvieno atlikto šedevro, teisingai atsakius į pianistės G. Gedvilaitės užduotus klausimus,

buvo galima laimėti keletą kompaktinių diskų. Po trumpos pertraukos koncertą

išties įspūdingai baigė visų trijų muzikantų pakaitomis atliekamos „Hexameron“ variacijos.

Finale abu vaikinai, vienu metu grodami fortepijonu, inscenizavo konkurencinę tarpusavio

kovą. Šis paskutinis pasirodymas labai gražiai apibendrino visą koncertą, puikiai

perteikė jo pavadinimo prasmę ir renginio esmę.

Žiūrovai liko sužavėti genialių atlikėjų pasirodymais. Klasikinės muzikos melodijos daugumai

klausytojų sužadino gilias emocijas – ne vienas iš jų braukė ašarą.

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 31


Skaityk lietuviškai – renginys „Imkit mane ir skaitykit“

Asta D`Elia

Atkurtai Lietuvai – 100!

Parengė Ieva ir Justė Ancevičiūtės

„Kiekvienas žmogus tėvynės turi ieškoti savo širdyje.“ (Vydūnas)

Vasario 15-ą minėjome tiek Lietuvai, tiek mūsų gimnazijai

svarbią dieną – Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį.

Mokyklos bendruomenė įvairiais būdais prisidėjo prie šios

šventės. Per ketvirtą pamoką mokytojai su mokiniais kalbėjosi

apie Lietuvą, vėliau gimnazistai iš Lietuvos vėliavos spalvų medžiagų

pynė juostas. Šešta pamoka buvo skirta Lietuvos Valstybės

atkūrimo šimtmečiui minėti. Renginį sveikinimu pradėjo

gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė. Vėliau ypač didelė

svarba suteikta Vasario 16-osios aktui, jis perskaitytas garsiai.

Po to dainą „Mano kraštas“ dainavo gimnazijos devintokai.

Mokyklos bendruomenė turėjo galimybę pamatyti išskirtinį

pasirodymą – Eurikos Masytės dainą „Laisvė“ atliko gimnazistės

Gabrielė, Kamilė, Jana, Smiltė, Marija, Greta, pianinu

grojo Marija, pagal šią dainą šoko septintokė Iglesija Friezen.

Janinos Degutytės eilėraštį „Mažutė“ skaitė devintos klasės

mokinė Greta Januškaitė. Paskui pagal lietuvių liaudies muziką

tautinių šokių ansamblis šoko „Šokių pynę“. Po nuotaikingo

šokio susirinkusieji klausėsi Justino Marcinkevičiaus eilėraščio

„Tai gražiai mane augino“, kurį deklamavo penktokas Tauras

Jankauskas. Didelis dėmesys skirtas vienam iš pagrindinių

valstybės simbolių – vėliavai, skambėjo atlikėjo Andriaus Mamontovo

daina „Geltona, žalia, raudona“. Renginys pabaigtas

Vytauto Kernagio daina „Giedu dainelę“, kurią kartu su gimnazijos

ansambliu dainavo dauguma salėje buvusių lietuvių.

Koncertą puošė devintos klasės mokinio Justino Gečo nuotraukos. Šventinę nuotaiką padėjo

sukurti vedėjai – dvyliktokė Jovilė Palevičiūtė ir dešimtos klasės mokinys Bernardas

Pilinkus. Koncertui mokinius ruošė tautinių šokių ansamblio vadovė Audronė Ručienė,

muzikos mokytojas, mokyklos vokalinio ansamblio vadovas Gintautas Ručys ir lietuvių

kalbos mokytoja Asta D‘Elia. Renginį organizavo gimnazijoje praktiką atliekančios Vilniaus

universiteto studentės – Ieva ir Justė Ancevičiūtės. Vakare nuo 19 val. vyko susitikimas

su Gabriele Gylyte-Hein ir lietuvių diplomatu Žygimantu Pavilioniu. Jie pristatė

Lietuvos-Vokietijos Forumo veiklos planą, nuveiktus darbus. Susitikime kalbėta apie dvišalius

Lietuvos ir Vokietijos santykius, vykusius ir planuojamus renginius.

Nuotr. M. D. Schmidt

Vasario 26 d. mūsų gimnazijoje vyko antras renginys,

skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Tądien bibliotekoje susirinko

5-9 klasių mokiniai

Renginio „Imkit mane ir skaitykit“ pradžioje lietuvių kalbos

mokytoja Asta D`Elia perskaitė gilias devintoko Tomo

Švabausko mintis apie gimtąją kalbą. Susirinkusieji taip pat

galėjo išdėstyti savo nuomonę, ką jiems reiškia gimtoji kalba.Vėliau

mokytoja Asta trumpai pristatė pirmąją lietuvišką

knygą. Bibliotekos vedėja Raimunda Jankūnienė, kalbėdama

apie skaitymo svarbą, pabrėžė, kad knyga gali tapti kiekvieno

mokinio geriausiu draugu. Bene daugiausiai knygų perskaitęs

aštuntokas Gintautas Guntulis pristatė tris E. M. Remarko knygas

apie karo beprasmiškumą. Šio vokiečių autoriaus kūrinius

Gintautas perskaitė lietuvių kalba. Bibliotekos vedėja Tomui ir

Gintautui atsisveikindama padovanojo po dvi knygas.

Renginiui pasibaigus, gimnazistai vis dar žvalgėsi po biblioteką,

o kai kuriems skaitytojams tai buvo puiki galimybė pasiskolinti

keletą naujų knygų.

Nuotr. autorės

32 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


SIELOVADA

Kapelionas dr. Virginijus Grigutis

„Kiekvienas žmogus tėvynės turi ieškoti savo širdyje.“ (Vydūnas)

Vasario 19 dieną Vasario 16-osios Gimnazijoje lankėsi

dr. Baerbel Kilian iš Lampertheimo. Ponia Kilian yra šeimos

gydytoja ir dirba Manheimo kalėjime. Susitikime su

viešnia dalyvavo 7a ir 9b klasių mokiniai.

Kiekvienas susitikimas buvo pradėtas jaunimo pamėgtomis

Taizé pamaldomis. Jas laikė gimnazijos kapelionas dr. Virginijus

Grigutis drauge su evangelikų kunigu Reinhald Fuhr.

Po trumpos dvasinio susikaupimo valandėlės ponia Kilian

pasidalino savo ilgamete darbo su įkalintaisiais patirtimi.

Gydytoja mielai atsakinėjo į mokinių užduodamus klausimus,

kvietė atsisakyti vyraujančių stereotipų apie nuteistųjų

gyvenimą anapus grotų ir pažvelgti į juos kaip mūsų

visuomenes narius. Šie žmonės, pasak viešnios, nepaisant jų

padarytų nusikaltimų, yra verti humaniško elgesio ir supratimo,

mūsų maldų bei gerų darbų. Tai yra mūsų krikščioniška

pareiga: „Buvau kalinys ir jūs mane aplankėte...“ (Mt 25,36 ).

Nuoširdžiai dėkojame poniai Kilian už apsilankymą mūsų gimnazijoje

ir nuoširdų pasidalijimą savo mintimis bei patirtimi.

Nuotr. dr. Virginijaus Grigučio

Nuotr. Rekolekcijos dalyviai

Rekolekcijos

Popiežius Pranciškus viešės Lietuvoje

LRT.lt informacija

Valstybiniu vizitu Popiežius Lietuvoje viešės šių metų

rugsėjo 22–23 dienomis, penktadienį pranešė Vatikanas.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad popiežiaus vizitui

valstybė yra pasiruošusi, o lėšas, skirtas pontifiko vizitui

ir jo apsaugai užtikrinti, yra numačiusi dar priimant 2018

metų biudžetą.

Nuotr. Popiežius Pranciškus

Nuotr. Sipa/Scanpix.

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 33


ATRADIMAI

UNIKALUS IR VIENINTELIS VOKIETIJOS LIETUVIŲ IR BEN-

DRAUTORIŲ METRAŠTIS ŠVENČIA: 25-ERI GYVAVIMO METAI

Evelina Kislych-Šochienė

Ant kalno, tarp Bonos ir Bonos priemiesčio Bad Godesbergo įsikūrusioje

Annabergo pilyje įvyko lietuvių ir vokiečių santykius atspindinčio leidinio

„Annaberger Annalen“ (liet. Anabergo metraštis) šeštasis autorių ir

skaitytojų susitikimas. Nuo 1993 metų leidžiamas metraštis – Vokietijos

Norint įkurti kažką naujo, reikalingas jau gyvuojančio centro palaikymas.

Praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje tokiu centru

tapo Baltų krikščionių studentų sąjunga (BKSS, toliau – Sąjunga), kuriai

priklauso Annabergo rūmai Bonoje. Sąjunga sujungia visas tris baltų

tautas, kurios ne tik užsiima įvairia veikla, bet ir plėtoja jų tautinį

darbą. Tuomet lietuvių sekcijoje veikė lietuvių literatūros būrelis, kuris

taip pat leido laikraštį „Anabergo lapelis“. Istoriškai Lietuvai tampant

vis laisvesne, Sąjungos nariai jautė, jog reikia imtis naujos veiklos.

Vokietijoje labai trūko informacijos apie Lietuvą, reikėjo iš naujo vokiečiams

priminti buvusią plačią vokiečių ir lietuvių kaimynystę. Lietuva,

tapusi laisva, dar pati neįstengė intensyviau brandinti naujus vokiečiųlietuvių

santykius. Todėl 1992 m. Sąjungos lietuvių sekcija nutarė vietoj

lietuviško leidinėlio pradėti leisti platesnės apimties vokišką metraštį, jį

Nuotr. autorės | Anabergo pilis

lietuvių rankų, širdžių ir proto darbas. Šis unikalus ir vienetinis leidinys

– geriausias ir objektyviausias mokslinis raktas siekiantiems labiau

pažinti susipynusias tautų istorijas, jos veikėjus.

Redakcinę metraščio „Annaberger Annalen“ kolegiją sudaro: Arthur Hermann,

Annemarie Lepa, dr. Christina Nikolajew ir dr. Lina Pilypaitytė.

Apie metraščio „Annaberger Annalen“ susikūrimą, leidybą ir ateities perspektyvas

kalbiname A. Hermaną.

„Annaberger Annalen“ – kasmet leidžiamas, lietuvių-vokiečių santykius,

tautų istoriją, kultūras apžvelgiantis leidinys, kuris pirmą

kartą pasirodė 1993-iaisiais metais. Nuo ko ir kaip kilo idėja leisti šį

metraštį? Kas buvo šio leidinio sumanytojai, idėjos autoriai?

pervadinant į „Annaberger Annalen“. Metraštis greitai prigijo, kasmet didėjo

straipsnių apimtis ir gerėjo straipsnių kokybė. Iki 2002 m. metraščio

reikalus tvarkė Arthur Hermann ir Annemarie Lepa, nuo 2003 m. redakciją

papildė dr. Christina Nikolajew. Taip pat tais pačiais metais šalia BKSS nauju

užsakovu tapo ir prie veiklos prisijungė Lietuvių kultūros institutas. Nuo

2014 m. redakcijos gretas papildė iš Lietuvos į Vokietiją studijuoti atvykusi

dr. Lina Pilypaitytė. Dabar leidėjai atitinka Vokietijos lietuvių bendruomenės

sudėtį. Leidėjai, kurie yra ir redaktoriai, autoriai, vertėjai, lektoriai

dirba be užmokesčio, visuomeniniais pagrindais, pajamos iš prenumeratorių

padengia tik leidybos išlaidas (metraščio spausdinimą, platinimą).

Kas yra pagrindiniai žurnalo straipsnių autoriai? Kas sudaro ir kaip

susibūrė Jūsų redakcinė kolegija?

Nuo pat pradžių leidėjai dėjo pastangas suburti kiek galima platesnį autorių

ratą, pritraukiant ne tik vokiečių ir lietuvių mokslininkus, tyrinėjančius

vokiečių-lietuvių santykius, bet ir iš Lietuvos ir Rytų Prūsijos kilusius žmones,

kurie domisi Lietuva, jos istorija. Taip pat stengėmės įtraukti ir Lietuvos

piliečius, kuriems rūpėjo ir buvo aktuali Vokietija. Iki šiol mūsų metraštyje

buvo publikuojami 226-ių autorių darbai, kasmet sąrašą papildo naujos

pavardės. Kai kurių autorių straipsniai spausdinami dažniau, kiti pasirodo

po kurio laiko. Kalbant apie leidėjus, didesnių pasikeitimų nebuvo, tik šie-

34 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


met mūsų vyriausia bendradarbė Annemarie

Lepa atsisakė savo pareigų. Redakcijai

tenka gana anksti apsispręsti dėl kito numerio

temų, visą laiką atidžiai stebėti vokiečių-lietuvių

santykių mokslinę produkciją,

susirašinėti su autoriais ir institucijomis,

įtraukiant autorius į svarbių temų gilinimąsi.

Kokios pagrindinės temos dominuoja

kiekviename iš numerių?

Vieną tomą daugiausia sudaro 14-16 straipsnių

įvairiomis temomis. Straipsniai būna

vidutiniškai 25 puslapių apimties. Esame išleidę

25 tomus su 302 straipsniais, visų tomų

apimtis siekia daugiau nei 7 tūkst. puslapių.

Aštuoni tomai skirti vienai, ypatingai temai.

Esame paskelbę ir viešinę daugybę straipsnių

apie Mažąją Lietuvą, kur ilgus šimtmečius

artimai ir paraleliai vystėsi vokiečių ir lietuvių

kultūros. Plačiau buvo analizuojama

Klaipėdos krašto problematika ir Lietuvos

vokiečių gyvenimas. Daugelis straipsnių tyrinėja

vokiečių-lietuvių literatūrinius sąryšius,

viešinta gausybė atsiminimų iš įvairių

Lietuvos ir Vokietijos piliečių išgyvenimų.

„Annaberger Annalen“ – leidinys vokiečiams

ar ir lietuviams? Ar Jūsų leidinį

prenumeruoja ir vokiškai kalbantys lietuviai?

Kadangi žurnalas leidžiamas vokiečių kalba,

dauguma skaitytojų yra vokiečiai. Apie 60

procentų autorių yra vokiečių kilmės, nors

paskutiniu laiku pamažu auga lietuvių autorių

skaičius. Ilgą laiką metraštį nemokamai

siuntėme į Lietuvą vokiškai skaitantiems

žmonėms, bet pradėjus jį skelbti ir internete,

dabar metraštį siunčiame tik keletui bibliotekų

ir patiems autoriams. Mūsų metraštis yra

laisvai prieinamas, adresu www.annaberger-annalen.de.

Šiemet metraštis „Annaberger Annalen“

atšventė 25 metų jubiliejų. Kokiomis

įžvalgomis, ateities planais galėtumėte

pasidalinti?

25-eri metai žurnalui, kuris gyvuoja ir išsilaiko

be tiesioginės Vokietijos ir Lietuvos

finansinės paramos, yra nepaprastai ilgas

laikotarpis. Deja, bet metraščio ateitis tiesiogiai

priklauso nuo leidėjų užsidegimo,

kantrybės ir sveikatos. Leidėjų kaita didėja,

rasti naujų darbuotojų išties yra labai sunku.

Todėl žurnalas išsilaiko nuo vieno numerio

iki kito. Tikiu, kad situacija pagerėtų,

jei leidybą kada nors perimtų valstybinis

institutas Lietuvoje, kuris sugebėtų apmokėti

redaktoriaus, autorių, leidybos išlaidas.

Šiuo metu darbuotojams yra nepaprastai

svarbu jausti, kad jų įdedamas darbas

yra reikalingas, o metraštis – skaitomas.

Nuotr. autorės | Minėjime dalyvavo LR Ambasadorius Vokietijoje Jonas Darius Šemaška

Kaip vertinate š. m. kovo 3-5 dienomis įvykusį minėjimą? Kaip yra žinoma, susitikime dalyvavo ir

LR ambasadorius Vokietijoje D. Semaška, pirmą kartą prisijungė ir leidiniu susidomėję lietuviai,

vokiečiai. Kokios temos buvo nagrinėjamos? Ar jaučiatės reikalingi?

Maždaug kas trejus metus redakcija organizuoja autorių ir skaitytojų susitikimus, suvažiavimus, taip sudarant

galimybę tarpusavio pažinčiai, pokalbiams. Kadangi turime ypatingą progą, šiais metais norėjome atšvęsti jubiliejų

ir į svečius, į Annabergo pilį, pasikvietėme LR ambasadorių Vokietijoje, lietuvių bendruomenes bei mūsų

žurnalo užsakovų – BKSS ir Lietuvos kultūros instituto vadovybes. Vykusio suvažiavimo metu daug laiko buvo

skirta diskusijoms. Dar praėjusiame, 2015 metais vykusiame suvažiavime buvome nusprendę ateityje leisti tik

elektroninį Anabergo metraščio variantą, tačiau šįkart dalyviai pageidavo ir norėjo neprarasti galimybės įsigyti

spausdintą variantą. Redakcija ir dalyviai džiaugėsi ambasadoriaus apsilankymu ir jo asmeniniu susidomėjimu

mūsų žurnalu. Malonu buvo išgirsti, jog metraštis išties svarbus plėtojant vokiečių ir lietuvių santykius.

Kur ir kaip galima įsigyti, užsiprenumeruoti Jūsų leidinį?

Metraštis lengvai prieinamas internete, kur galima perskaityti ir atsispausdinti visus išleistus numerius bei

straipsnius. Pageidaujantys įsigyti iki šiol išleistus spausdintus numerius gali kreiptis į Arthur Hermann,

C. M. v. Weber-Str. 14, 69245 Bammental (elektroninio pašto adresas arthur@jhermann.de). Iki šiol naujieji

emigrantai iš Lietuvos gana vangiai domėjosi mūsų leidiniu. Tikimės, kad laikui bėgant tai pasikeis,

juk kiekvienas asmuo iš Lietuvos yra mažas savo krašto ambasadorius. Mums labai trūksta gabių vertėjų,

kurie galėtų mums dažniau pagelbėti, skelbiant rašytus arba publikuotus straipsnius ir Lietuvoje.

Ačiū už pokalbį.

Nuotr. autorės | Metraščio „Annaberger Annalen“ redakcija sveikinama 25-mečio proga

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 35


© www.elinas-design.de

36 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS


Čia galėtų būti ir Jūsų reklama

Kreipkites adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 37


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

Nuotr. Dailininko Tomo Jovaišos, Hamburgas

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos

nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

38 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

More magazines by this user
Similar magazines