Tarptautinio tarpdisciplininio projekto „Valstybė ir aš. Dedikacija istorijai. Lietuva, Latvija, Estija“ dienoraštis

atnimar

䐀 䤀 䄀 刀 夀

1


2


2018-aisiais visos trys Baltijos šalys mini atkurtos valstybės 100

metų jubiliejų. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menu fakulteto

bendruomenė kartu su projekto partneriais, prisijungdami prie iniciatyvų,

skirtų šiai progai paminėti, vykdo menines autorinės knygos projektą

„Valstybe ir . Dedikacija istorijai: Lietuva, Latvija, Estija“.

Mūsų valstybės yra Europos ir pasaulio istorijos subjektai. Šiais

laikais susiformavo moderni piliečių visuomenė, suvokianti laisvės svarbą

ir su ja susijusia atsakomybę. Dar karta priminsime pasauliui, kad Baltijos

šalys, net ir būdamos tokios mažos, turi neišsenkantį kultūros vertybių

lobyną, kurio nesugebėjo sunaikinti karai bei okupaciniai režimai, ir kuris

nėra skurdesnis nei didžiųjų pasaulio tautų.

3


APIE PROJEKTĄ

ABOUT PROJECT

Projekto tikslas: Vizualinėmis raiškos priemonėmis sukurti menines

autorines knygas, skirtas Lietuvos / Latvijos / Estijos Nepriklausomybės

100-čiui paminėti, atrandant valstybingumo simbolius,

apmastant savo šalies kultūros ir istorijos savitumą ar savąjį santykį

su šalies istorija.

Aktualumas. Projekto idėja: Baltijos tautos šimtmečiais atkakliai

gynė savo laisvę, savo gimtąją kalba, įkūnydama prigimtinę žmogaus

ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje

– Nepriklausomoje valstybėje. Trys Baltijos šalys 2018 m. švęs

savo šimtmečio jubiliejus: Lietuva – vasario 16 d., Estija – vasario 24 d.,

Latvija – lapkričio 18 d. Valstybės atkūrimo šimtmečio šventės koncepcijos

idėja įkūnija tris didžiausias Baltijos šalių žmonių vertybes:

bendradarbiavimą, atsakomybę, kūrybingumą:

●●Esame atviri dialogui ir bendradarbiavimui: besidali

nantys savo patirtimi bei pasiekimais su tėvynainiais ir

visu pasauliu.

●●Esame atsakingi: mums rūpi mūsų aplinka, bendruo

menė, valstybė, globali ateitis.

●●Esame kūrybingi: mus veda į priekį žingeidumas, siekis generuoti

naujas idėjas ir jas įgyvendinti.

Kiekvieną iš šių vertybių puoselėjame ne tik jubiliejaus metu. Jos

mums svarbios ir ilgalaikiu laikotarpiu – tiek šalių istorinės retrospektyvos,

tiek ir tolesnės perspektyvos – požiūriu.

Bendradarbiavimas. Jubiliejines iniciatyvas kuriame ne tik sau – jas

dedikuojame tėvynainiams ir visam pasauliui. Mūsų atvirumas pasauliui

žinomas dar nuo senosios istorijos – vienų tolerantiškiausių

tuometinių Europos valstybių – laikų. Lygiai taip pat ir dabar dalinamės

su pasauliu mūsų intelektinių išteklių ir technologijų potencialu,

patogia erdve žmogui ir verslui, unikalios gamtos klodais. Skatiname

meno kūrinių judėjimą tarp Baltijos valstybių tiek realioje tiek

virtualioje erdvėje, tarpkultūrinį dialogą.

Atsakomybė. Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejus – galimybė

kiekvienam iš mūsų savanoriškai prisidėti prie bendros ateities kūrimo.

Istoriniu požiūriu mūsų žmonių atsakomybę liudija tas pats

valstybės atkūrimas 1918 m. – tai buvo itin atsakingas žingsnis, skirtas

kurti valstybės ir jos gyventojų gerovę. Tuo tarpu dabar prisiimame

atsakomybę tiek už savo valstybės, tiek už bendrą Europos,

kurios svarbi dalis esame ir mes, ateities kūrimą.

Kūryba. Jubiliejaus laikotarpiu kiekvienas iš mūsų galime tapti

šventės kūrėju, o šventės turinyje atsispindi kūrybingų žmonių idėjos

ir darbai. Žvelgdami į Baltijos šalių istoriją ir raidos perspektyvą,

kūrybą matome ne tik meninėje bei kultūrinėje plotmėje, bet ir plačiąja

prasme – nuo valstybės sukūrimo iki nepriklausomybės atkūrimo

1918 m. bei europietiškos ateities kūrimo.

4


The aim of the project: To create handmade art books to commemorate

the centenaries of Lithuania, Latvia and Estonia. The books should use

the means of visual expression to reveal the symbols of the statehood, to

reflect on the cultural and historical specificities of each country, and personal

relationship of the creators with the history of their country.

Relevance: For centuries, the Baltic people have persistently defended

their freedom in their native language, embodying the innate right of a

man and a nation to live freely and to create in their own land of parents

and ancestors – in the Independent State. In 2018, the three Baltic States

are celebrating their centenaries: Lithuania - February 16, Estonia - February

24, Latvia - November 18. The idea of the 100th anniversary of the restoration

of the state represents the three greatest values of the people of

the Baltic States - cooperation, responsibility, and creativity:

●●We are open to dialogue and cooperation: sharing our experiences

and achievements with our compatriots and the rest of the world.

●●We are responsible: we care about our environment, community, the

state, and the global future.

●●We are creative: we are driven by curiosity, the desire to generate new

ideas and to implement them.

We value each of these values not only during the jubilee. They are important

for us in the long run - both from the historical backgrounds of the

countries as well as from the perspective of the future.

Cooperation. The anniversary initiatives are not only dedicated to our

fellow countrymen, but to the whole world as well. Our openness to the

world is known from the old times - one of the most tolerant of the then

European states. Equally, now we share with the world our intellectual

resources and technology potential, a comfortable space for human and

business, unique natural resources. We encourage the sharing of creative

experience, the movement of works of art between the Baltic States in

both real and virtual space, and intercultural dialogue.

Responsibility. The anniversary of the 100th anniversary of the reestablishment

of the state - an opportunity for each of us to voluntarily contribute

to the creation of a common future. From the historical point of view,

the responsibility of our people is witnessed by the same rebuilding of the

state in 1918: it was a very responsible step for the welfare of the state and

its inhabitants. Meanwhile, we are now taking responsibility for both our

country and the creation of the future of a shared Europe, an important

part of which we are.

Creativity. During the jubilee period, each of us can become the creator

of the festivities and the content of them reflects the ideas and works of

creative people. Looking at the history of the Baltic States and the perspective

of development, we see the creative work not only in the artistic

and cultural context, but also in the broader sense - from the state‘s creation

to the restoration of independence in 1918 as well as the creation of

the European future.

5


Projekto sklaida: Siekiame plėtoti akademinę Baltijos šalių dimensiją, nuomonių

pasidalijimą kūrybinėje erdvėje. Mes turime daug bendrų sąlyčio tkų.

Mūsų projekte dalyvauja tarptautinė akademinė bendruomenė – dizaino,

fotografijos ir dailės studijų programų studentai, dėstytojai ir absolventai.

Projekto autorinės knygos pristatomos socialiniame tinkle facebook, viešinant

tiek procesą tiek rezultatus, aptariamos dalyvaujančių institucijų akademinėse

bendruomenėse. Socialinis tinklas facebook padeda ne tik kūrybinei

akademinei bendruomenei, bet ir kitiems tinklo lankytojams bendrauti

interaktyviai, susiburti į platesnę kūrybinio projekto palaikymo grupę. Šios

interaktyvios erdvės dėka tiek projekto dalyviai, tiek ir kiti socialinio tinklo lankytojai

gali susipažinti su patalpinta kūrybine informacija, aktyviai dalyvauti:

komentuoti, diskutuoti, keistis žiniomis bei patirtimi, užduoti klausimus ir

kartu kurti platesnį žinių turinį. Projekto viešinimą tarptautinėje Facebook

erdvėje be kitų pranumų lemia dvi funkcijos - „Like” („Patinka”) ir „Share”

(„Dalintis”). Tai suteikia projektui dar platesnę erdvę. Kūrybinio proceso ir rezultatų

viešinimas virtualioje erdvėje atveria naujas kūrybinio pažinimo erdves

bendravimui ir bendradarbiavimui. Projektuojami logotipas ir plakatas

– suteikia projektui informatyvumo ir išskirtinumo. Viso projekto katalogas

- galimybę disponuoti apibendrintą projekto informaciją: tikslus, uždavinius,

veiklos kryptis, projekto dalyvius, jų kūrybinius projektus, kūrybinių grupių

darbo procesus. Projektas pristatytas KK konkurse „Idėja praktiškai“ finansavimui

gauti. Projektas viešinamas tarptautinėse studentų kūrybinės draugijos

konferencijose bei tarptautinėse mokslinėse praktinėse konferencijose.

Planuojamos tarptautinės parodos Baltijos šalių ekspozicinėse erdvėse ir

projekto katalogo projektavimas bei pristatymas.

Rekomendacijos autorinei knygai: Meninė autorinė knyga gali būti dedikuota

valstybės istorijai, jos jubiliejui, valstybės susikūrimo datai, miestui, jo

istorijai, istoriniam valstybės įvykiui, gatvei, asmeniui ir kt. Autorinės meninės

knygos kuriamos individualiai arba autorių grupėmis:

●●Studentas;

●●Studentas + studentas;

●●Studentas + dėstytojas;

●●Dėstytojas;

●●Absolventas;

●●Gimnazistas + gimnazijos mokytojas;

Autorinės meninės knygos formatas ir atlikimo technika neribojami. Autorius

pasirenka ir apsisprendžia pats. Atlikimui naudojamos priemonės: grafinio dizaino

programos, fotografija. Technikos ir technologijos: tekstilė, oda, stiklas,

keramika, metalas, piešiniai, grafika, kaligrafija, tapyba ir kt. Meninėje autorinėje

knygoje ieškoma dermės tarp simbolio, teksto ir vaizdo. Knygos apimtis

8 -15 lapų. Knygos kalba – lietuvių, latvių, estų. Meninė autorinė knyga pristatoma

su anotacija anglų kalba. Kūrybinių dirbtuvių, proceso bei dalyvių nuotraukas

siusti el. adresu: grazina.sutiene@gmail.com

6


Uždaviniai:

●●projekto informacijos sklaida;

●●projekto logotipo ir plakato projektavimas;

●●meninių autorinių knygų „Valstybė ir . Dedikacija istorijai“ kūrimas;

●●projekto socialinio tinklo facebook kūrimas bei administravimas, kūrybinių

projektų viešinimas;

●●baigiamojo darbo - projekto katalogo projektavimas ir spauda;

●●projekto sklaida tarptautinėse studentų kūrybinės draugijos konferencijose;

●●projekto sklaida tarptautinėse mokslinėse - praktinėse konferencijose ;

●●kūrybinių projektų- autorinių knygų parodų organizavimas Baltijos šalių

parodinėse erdvėse;

Numatomi rezultatai: Kūrybinių dirbtuvių bei paskaitų metu gilinamos

studentų žinios ir įgūdžiai tarpdisciplininų studijų programų dalykuose.

Grafinio dizaino ir studijų programų studentai susipažino su odos, tekstilės,

stiklo, keramikos medžiagomis ir technologijomis, grafikos technikomis.

Dekoratyvinės plastikos studijų programos studentai (odos, stiklo,

tekstilės ir keramikos) gilino projektavimo žinias ir įgūdžius grafinių paketų

Adobe PhotoShop, Corel Draw, Adobe InDesign, Adobe Illustrator

programomis. Išsiplėtė bendradarbiavimo erdvė tarp Kauno kolegijos

Erasmus partnerių ir kitos Europos akademinės bendruomenės, atsirado

platesnė galimybė susipažinti su dalyvių kūrybiniais projektais.

Projekto dalyviai:

●●Lietuva. Kauno kolegija J.Vienožinskio menų fakultetas Dizaino katedra;

A.Mackevičiaus 60. Kaunas; Tel. Tel. +37 322864; Kontaktinis asmuo

Gražina Šutienė, projekto vadovas /+370 614 73556; Kaunas;

●●Latvija. Tarptautinė Baltijos Akademija;

●●Latvija. Liepojos universitetas

●●Estija. Tartu kolegija

Projekto organizatoriai: Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas.

Dizaino katedra. Tel. +37 322864; Kaunas, A.Mackevičiaus 60. Lietuva

Projekto vadovas: Gražina Šutienė; Kauno kolegijos Justino Vienožinskio

menų fakulteto dizaino katedros dėstytoja; Tel. +370 614 73556; El.p.: grazina.sutiene@gmail.com;

A.Mackevičiaus 60; Kaunas, Lietuva

Projekto globėjas: Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto Dekanė

Dr. Sigita Saulėnienė

7


Kas yra meninė

autorinė knyga?

Autorinė meninė dailininko knyga, kaip savarankiška meninė

kūrybos sritis, Lietuvoje egzistuoja jau apie dvidešimt

metų. Nauja meninės kūrybos sritis Lietuvoje išsiplėtojo

XX a. paskutiniame dešimtmetyje. 1990 metais atkūrus

nepriklausomybę, lietuvių menininkai galėjo išsamiau susipažinti

su svetur susiformavusiomis dailininko knygos

sampratomis, įsilieti į bendrą pasaulinį judėjimą. Ji nuolat

kintanti, neturinti aiškios, ją skiriančios nuo tradicinės

knygos ribos. Meninės autorinės knygos idėja mūsų kr

pasiekė ne taip seniai, tad neturi gilių tradicijų ir galutinai

suformuluotų vertinimo kriterijų.

Meninė autorinė knyga – knyga, neįprasta tiek forma, tiek

savo medžiagiškumu ir turiniu, apjungianti įvairias meninio

komunikavimo formas: grafinį dizainą, grafiką, tapybą,

piešinį ar kitas vizualines priemones. Tai knyga, kuriai

svarbus vizualus suvokimas, turinti netradicinę funkciją,

apipavidalinta remiantis individualia menine koncepcija.

8


AUTORINĖS MENINĖS KNYGOS

9


ŠVELNUMAS SLYPI VIDUJE

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Anotacija:

Mišri

Eglė Goštautienė

Lolita Grabauskienė

Kūrinys „Švelnumas slypi viduje“ – tiesmuka lietuviškos patarlės „Nespręsk

apie knygą iš jos viršelio“ interpretacija. Kūrinys skirtas Lietuvos

valstybės atkūrimo 100-mečiui. Ši patarlė tinkama naudoti ir kalbant

apie Lietuvą – po tvirta, kovojančia už savo laisvę, gimtąją kalbą

„oda“ slypi jautri siela su skausminga istorija, begaliniu noru įkūnyti

prigimtinę teisę laisvai gyventi bei kurti savo tėvų ir protėvių žemėje.

8


9


MŪSŲ ŠEIMOS ISTORINIAI PUSLAPIAI

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Batika, oda, kartonas

Emilija Marija Malinauskaitė

Dovilė Vilkienė ir Lolita Grabauskienė

Anotacija:

Norisi savęs paklausti, kaip prisidėjau prie savo valstybės gerovės,

kokiais žygiais ir darbais nusipelniau Lietuvai, tėvynei? Kaip tą atliko

mano tėvai, seneliai, mano giminės, pagaliau – mano bendraamžiai?

Kadangi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės koncepcijos

idėja įkūnija tris didžiausias Baltijos šalių žmonių vertybes: bendradarbiavimą,

atsakomybę, kūrybingumą, todėl rengdama knygą apie

savo giminės asmenybes tapau atvira bendradarbiavimui su savo

tėvų artimaisiais, kurie dalinosi savo gyvenimo patirtimi ir pasiekimais.

Tapau atsakinga už kiekvieno žmogaus jo gyvenimo metais surinktus

svarbiausius istorinius įvykius valstybėje, miestelyje arba kaime.

Kiekvienas knygos lapas yra skirtas vienam asmeniui, nurodytų

metų įvykiui pažymėti. Kiekvienas aprymas susijęs su pasakojimu

apie šalies valstybingumą, apmąstant savo šalies kultūros ir istorijos

savitumą, savąjį 10 giminės švyturių, kurie niekada nebuvo įtraukti į

jokius garbingų žmonių sąrus, tačiau savo veikla, darbais, talentais,

pasiaukojimu, meile tėvynei tapo didžiomis ne tik mūsų giminės, bet

ir visos Lietuvos garbingomis asmenybėmis.

10


11


ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Deginimas, dažymas anilinu, akrilu, ilgo dygsnio įrišimas

Rasa Rakauskienė / absolventė

Dovilė Vilkienė ir Lolita Grabauskienė

Anotacija:

Lietuvos etnografinis palikimas yra kiekvieno mūsų savasties dalis. Regioniniai

skirtumai ir savitumai susiformavo senosios baltų kultūros pagrindu,

juos nulėmė geografinė aplinka, istorinės sąlygos, kaimyninės

šalys. Šio palikimo dalis jau tapo paveldu. Remiantis tradicija, Lietuvos

Respublikos teritorija skirstoma į penkis etnografinius regionus: Aukštaitiją,

Dzūkiją, Mažąją Lietuvą, Suvalkiją ir Žemaitiją. Šios knygos – tarsi

regionų simboliai, leidžiantys pažinti kiekvieno regiono etninę kultūrą, jos

požymius: tarmę, tautosaką, muzikinį folklorą, tautinį drabužį, papročius,

posakius, kurie surinkti ir knygoje ranka suryti.

12


13


ŽEMYNA

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Skaitmeninė grafika, lino raižinio technika

Viktorija Šabunaitė

Sigutė Bronickienė

Anotacija:

Gamta- žmogus. Knygos pavadinimas, tai visas lietuvio pasaulis, toji

žemės deivė pagal kurią mes gyvename ir rengiamės. Senoviniais išlikusiais

baltiškais simboliais grafikoje atvaizdavau metų laikus. Metų

laikai turi didele įtaka lietuvio charakteriui. Lietuviai įpratę save vadinti

šaltais žmonėmis už tai kur mes gyvename, nes čia dažnai darganota

ir spaudžia šaltukas. Bet noriu pagrįsti savo teiginį, kad lietuvis

yra toks koks yra metų laikas.Lietuvis tai kintantis ir prisitaikantis

žmogus. Priklauso kokia „Žemynos” stichija jį valdo ir kaip jis pagal ją

gyvena. Šį darbą skiriu nepriklausomos Lietuvos šimtemčiui.

14


15


GERI VYRAI, GEROJ GIRIOJ...

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Sausa adata, popieriaus sendinimas, ilgo dygsnio siuvimas

Vilija Sipavičiūtė

Lolita Grabauskienė ir Sigutė Bronickienė

Anotacija:

Lietuva įdomi savo tradicijomis, kurios ir daro mūsų tautą išskirtine.

Tautinis paveldas buvo kuriamas šimtmečiais ir mūsų visų pareiga

saugoti ir puoselėti tai, kas sudaro lietuvio identitetą. Vienas iš tradicinių

amatų – lietuviška gira: „Geri vyrai geroj girioj gerą girą gėrė“.

Jeigu pasistengsime, ir toliau gers ir kaimynus vaišins. Iliustracijose

atsispindi gamybos procesas, paliktuose puslapiuos galima užryti

senus ir naujus giros receptus.

16


17


AUGU KARTU SU VALSTYBE

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Tonavimas analinu

Jolita Mockutė

Lolita Grabauskienė

Anotacija:

Gimiau tuomet, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Augau ir drauge

žengiau pirmuosius žingsnius. Kartu su Lietuva keičiuosi, mokausi

ir tobulėju, džiaugiuosi ir liūdžiu kartu. Mano gyvenimo akimirkos ir

svarbiausi to laikotarpio Lietuvos įvykiai įamžinti šioje knygoje.

18


19


TREMTINIŲ KELAIS

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Akmens masė, glazūra, viršglazūrinė tapyba, dekupažas

Agnė Karnatkaitė

Daina Daukšienė

Anotacija:

Daugumos Lietuvių seneliai ir tėvai galėtų daug pasakoti apie gūdžius

pokario laikus, kada į dažno namus pasibelsdavo tremtis. Ilgas

ir tamsus kelias į nežinią, Sibiro platybės rodos turėjo palaužti tautą...

Tačiau dauguma sugrįžo ir šiandien mes visi vėl NAMUOSE.

20


21


ŠIMTAS MĖLYNŲ SVAJONIŲ

Kauno Juozo Grušo meno gimnazija

Technika:

Autorius:

Mokytoja:

Leporelo įrišimas, montavimas

100 Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos 1 – 12 klasių mokinių

Rasa Klingaitė ir Sima Venskūnienė

Anotacija:

Lietuvių filosofas Vydūnas yra pasakęs, kad ,,Tėvynę mes visi norime

turėti, bet ją reikia pirmiausia savyje sukurti.“ Žodžiai, ataidėję iš

praeitų amžių. Išauginti kiekvieno mūsų širdyje ir sąžinėje. Šiandien

džiaugiamės Lietuvos atkurtos valstybės 100 – mečiu. Tai galimybė

įrodyti, kad kiekvienas širdyje turime savo Lietuvą. Čia visur gyvena

mūsų žodžiai ir dainos, darbai ir meilė. Čia gyvena ir baltas parugių

takelis po mėlynu dangumi – visų mūsų kelių pradžia į ją – Lietuvą.

Mūsų svajonės prasideda dar vaikystėje. Jos mažos ir jaukios, kaip

šiltas mamos glėbys, kaip naminio pyrago kvapas, kaip vasara prie

jūros. Jos auga kartu su mumis, pildosi patirtimi ir jausmais per visus

dvylika mokyklinių metų , bet visada keliauja tuo parugių takeliu po

dangumi, kuris ir išveda, ir parveda – į Lietuvą. Mes tikimės, kad mėlynosios

svajonės padės gimtinei augti ir stiprėti.

22


23


ŽVILGSNIS Į LIETUVĄ. NUTARIMAS – LAISVĖ

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Odos faktūravimas, tonavimas anilino dažais, giluminė spauda

Jolanta Dambrauskienė

Anotacija:

Lietuva ir Laivė – lyg dvi akys, kuriomis žvelgiame į pasaulį. Mano valstybė

– mano Laivė. Sąvoka Lietuva yra tolima, kol nepažvelgi į ją per

šimtmečio patirtį. Šimtas metų tarsi šimtas mažų knygos puslapių,

laiptelių iki šiandienos, kur žodis Laivė romas signataro rankrtiniu

šriftu, kaip pagarbos ženklas Valstybės atkūrėjams.

24


25


ŠIMTMEČIO MUZIKA. KOMPOZITORIAI

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Skaitmeninė grafika, lino raižinio technika

Raminta Kiaulėnaitė

Sigutė Bronickienė

Anotacija:

Lietuva didžiuojasi turėdama puikių kompozitorių. Norėdama įamžinti

jų kūrybą ir nuopelnus, Lietuvos istoriją vaizduoju per muzikos

prizmę. Išskirdama tris kompozitorius: L.Dolskį, T.Makačiną ir G. Kuprevičių,

akcentavau jų atliekamos muzikos stilių kartu su jų atvaizdais.

26


27


7 PRIEŽASTYS, KODĖL MYLIU ESTIJĄ

Tartų meno mokykla / Estija

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Origamis, rankrtis, autoriaus piešiniai, ilgo gygsnio siuvimas,

autoriaus piešiniai, ilgo dygsnio siuvimas

Raune Pollu

Lolita Grabauskienė

Anotacija:

Estija yra sudėtinga, bet trapi, maža, bet didinga, kartais nematoma,

kartais viso pasaulio dėmesio centre. Daugelis estų išvyko iš šalies,

norėdami užsidirbti daugiau pinigų arba rasti vietą, kur gyventi geriau,

tačiau jie visada jaučia ryšį su miela maža šalimi, kuri neleidžia

pamiršti, kur yra tikrieji tavo namai. Ši knyga – kiekvieno Estijos žmogaus

egzistencijos esmė, atrodo sudėtinga ir komplikuota, o galbūt

truputį nuobodi, bet kai jūs įsigilinsite į turinį, joje atsiskleidžia subtili

siela, beveik skaidri, bet pilna informacijos. O gal būt jums pasiseks

rasti tamsaus humoro lą...

28


29


INŽINERIJA LIETUVOJE + ATGIJUSI LIETUVOS ISTORIJA

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Stiklas

Jolita Mockutė, Andželika Mikalauskaitė, Laura Ruibavičiūtė,

Asta Bartusevičiūtė, Aistė Beitnerytė, Kamilė Nemčauskaitė

Sigita Grabliauskaitė

Anotacija:

Dedikuojama Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečiui pateikdami

išskirtinių dviejų knygų / albumų „Inžinerija Lietuvoje“ ir „Atgijusi Lietuvos

istorija“ stiklo vienetinius puslapius, kuriose studentai su meile

atskleidžia mūsų kultūrinį tapatumą, tautinį identitetą. Stiklo puslapiuose

vaizduojami Lietuvai svarbiausi istoriniai įvykiai, pasiekimai,

vietovės, sugrąžinančios mus į praeitį – prieškario bei tarpukario laikotarpį.

Juose užfiksuoti ir 1933 m. Stepono Dariaus bei Stasio Girėno

skrydis per Atlantą, pirmoji Lietuvoje elektrinė Rietavo dvare, Kauno

įžymusis Žaliakalnio funikulierius, centrinio pto rūmai – vienas iš

svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių,

pastatą projektavęs architektas Feliksas Vizbaras siekė organiškiausių

šių dviejų tarpukario architektūros idėjinių derinių – modernumo

ir tautiškumo. Apžvelkime iliustruotas istorijas, tai lyg grįžimas į praeitį,

prieškario ir tarpukario laikotarpį, kai Lietuva buvo startuojanti, kaip

ir kitos Baltijos šalys, turinčios savo istoriją bei pasiekimus, kurie nustebindavo

savo iššūkiais ir pasiekimais. Aišku, visa tai, mes lyg grįždami

atgal, pamatome šiuose didžiosios knygos stiklo puslapiuose.

(Tekstas / anotacija dėst. Sigita Grabliauskaitė).

30


31


ŽVILGSNIS Į LIETUVĄ. NUTARIMAS – LAISVĖ

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Odos faktūravimas, tonavimas anilino dažais, giluminė spauda

Jolanta Dambrauskienė

Anotacija:

Lietuva ir Laivė – lyg dvi akys, kuriomis žvelgiame į pasaulį. Mano valstybė

– mano Laivė. Sąvoka Lietuva yra tolima, kol nepažvelgi į ją per

šimtmečio patirtį. Šimtas metų tarsi šimtas mažų knygos puslapių,

laiptelių iki šiandienos, kur žodis Laivė romas signataro rankrtiniu

šriftu, kaip pagarbos ženklas Valstybės atkūrėjams.

32


33


MOZAIKA

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Piešinys

Edita Norutytė

Sigutė Bronickienė

Anotacija:

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpyje vyko daug prasmingų mūsų

tautai įvykių, tačiau išrinkau ir pavaizdavau, mano manymu, svarbiausius

jų fragmentus.

34


35


PASVEIKINK SU LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO 100 — ČIU

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Popierius, stiklas, plastikas

Asta Bartusevičiūtė

Sigita Grabliauskaitė

Anotacija:

Dedikuojama Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečiui, siųsdami atvirlaiškį

sveikinimą savo draugams iš Lietuvos, Latvijos, Estijos su lietuviškų pto

ženklais informuok apie savo valstybės praeitį ir dabartį, sutelk savo draugus

susitikdamas Lietuvos miestų ptuose ir išsiųsk mums laiškus/kvietimus/

sveikinimus, kurie išliks istorijai ir ateičiai, tai bus gražiausi prisiminimai, kai

rankose laikysime iš LT/LV/EST atvirlaiškius, sveikinimus skirtus mums visiems.

Pto istorija Lietuvoje skaičiuojama jau nuo XVI a. 1562 m. liepos 11 d.

Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas pavedė

Kristupui Taksiui organizuoti reguliarų pto vežimo maršrutą Vilnius-Krokuva

– Viena – Venecija. Anuomet laiškai iš Krokuvos Vilnių pasiekdavo per 7

dienas. 1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės

ministras Martynas Yčas pasirė potvarkį, kuriuo įkuriama Lietuvos

pto valdyba. Nuo šios dienos oficialiai skaičiuojama Lietuvos pto istorija.

1992 m. buvo atkurta Lietuvos narystė PPS. Lietuva įstojo į Europos pto

ir telekomunikacijų konferenciją (CEPT), buvo patvirtinta valstybės įmonės

Lietuvos pto emblema – pto ragelis ir Gedimino stulpai. 1994 m. Estijos,

Latvijos ir Lietuvos pto administracijos įkūrė Baltijos šalių pto sąjungą.

(Tekstas / anotacija dėst. Sigita Grabliauskaitė).

36


37


PRISIMINIMAI IŠ KARTOS Į KARTĄ

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Leporelo įrišimas, montavimas

Laura Ruibavičiūtė

Lolita Grabauskienė

Anotacija:

Skaudžiausias Lietuvai laikotarpis - masinis Lietuvos piliečių trėmimas,

kuris prasidėjo nuo 1941 m. birželio 14 d. ir tęsėsi iki 1953 m. Sovietų

Sąjungos okupacijos metu. Per visą laikotarpį buvo ištremta apie

130 tūkst. Lietuvos gyventojų, tarp jų mano močiutė kartu su visa šeima.

Šioje knygoje įamžinau to laikotarpio močiutės prisiminimus ir

išgyvenimus, kurie yra labai svarbūs man, mano šeimai, didžiajai daliai

gyventojų ir visai valstybei. Jų viltis ir tikėjimas išsaugojo Lietuvą.

38


39


MANO VYTIS

Kauno Juozo Grušo meno gimnazija

Technika:

Autorius:

Mokytoja:

Keramikiniai reljefai

7a, b, c, d ir 8a, b, c klasių mokinai

Jūratė Gudžiuvienė

Anotacija:

Pirmą kartą raitelis ant žirgo kaip valstybės ženklas panaudotas

1366 m. Manoma, kad baltas raitelis su kalaviju ant balto žirgo simbolizuoja

protėvių karžygio vėlę. Nuo XV a. iki XIX a. vartotas pavadinimas

„Pagaunė“. Kaip valstybės simbolis „Pagaunė“ (vytis) buvo

naudojamas jau Didžiojo kunigaikščio Narimanto, tai ir mini Lietuvos

ir Žemaičių kronika, rasta XVII a. Tobolsko archyvuose: „…tas

Narimantas savo antspaude turėjo herbą, kažkokį raitelį, kurį padarė

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ženklu. Tame herbe buvo

pavaizduotas narsus vyras ant balto žirgo raudoname dugne, apnuogintu

kardu, lyg kažką vytųsi. Per daugelį amžių kito valstybės

herbas, bet raitelis su kalaviju ant žirgo ir šiandien Lietuvos herbe.

40


41


BALTŲ ŽENKLAI

Kauno Juozo Grušo meno gimnazija

Technika:

Autorius:

Mokytoja:

Kietoji oda, reljefai

Laurynas Saltonas

Jūratė Gudžiuvienė

Anotacija:

Tai trys svečių knygelės su baltų simbolių dekorais: SAULĖ, ŽEMĖ ir

LAIKAS, skirtos linkėjimams, sveikinimams, patirtims ir emocijoms

užryti.

42


43


LAISVĖS SKRYDIS

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Lako batika, dažymas anilinu, ilgo dygsnio siuvimas

Aistė Beitnerytė

Lolita Grabauskienė

Anotacija:

Dekoratyvinei autorinei knygai – dienorčiui pasirinkta tautinių

spalvų simboliką. Raudona spalva simbolizuoja ugnį, veržlumą, jėgą

ir pergalę. Geltona tai šviesa, saulė, gintaras, rugių laukas, branda, išmintis.

Žalia spalva simbolizuoja augimą, sveikatą, jaunystę, gyvastį,

atsinaujinimą, dvasios brandumą, viltį ir laisvę. Drugelis pasirinktas

kaip skrydžio, lengvumo gyvenimo, prisikėlimo ir atgimimo simbolis.

44


45


PAŽINK LIETUVĄ KELIAUDAMAS DVIRAČIU

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Stiklas

Kamilė Nemčiauskaitė

Sigita Grabliauskaitė

Anotacija:

Dedikuojama Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečiui, o norint pažinti

savo valstybę ir pajausti jos gamtos, miestų, gatvelių žavesį pradėk

keliauti dviračiui ir bendraudamas su geranoriškais žmonėmis

atrask Lietuvą iš naujo, taip parveši gerą žinią savo draugams/kaimynams

/ savo miesto gyventojams ir subursi geriausią keliautojų grupę,

kuriems jau norėsis apkeliauti Lietuvą, Latviją, Estiją, pažinti LT/

LV/EST iš arčiau. Kelionės praturtina kiekvieną: mažą ir didelį, jauną ir

seną, o moksleiviui/studentui visuomet norėsis grįžti pas savo LT/LV/

EST draugus. Įsigyk dviratį ir jau nuo dabar domėkis kelionių maršrutais

neprarasdamas kūrybiškumo fiksuodamas kelionių vaizdus savo

piešinių blonknote ar su fotoaparatu. Lauksim TAVO laiškų su iliustratyviais

piešiniais ir meniškomis miestų / miestelių nuotraukomis.

46


47


LAISVĖS SKRYDIS

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Lako batika, dažymas anilinu, ilgo dygsnio siuvimas

Aistė Beitnerytė

Lolita Grabauskienė

Anotacija:

Dekoratyvinei autorinei knygai – dienorčiui pasirinkta tautinių

spalvų simboliką. Raudona spalva simbolizuoja ugnį, veržlumą, jėgą

ir pergalę. Geltona tai šviesa, saulė, gintaras, rugių laukas, branda, išmintis.

Žalia spalva simbolizuoja augimą, sveikatą, jaunystę, gyvastį,

atsinaujinimą, dvasios brandumą, viltį ir laisvę. Drugelis pasirinktas

kaip skrydžio, lengvumo gyvenimo, prisikėlimo ir atgimimo simbolis.

48


49


LIETUVIŲ KALBA IR RELIGIJA XX a.

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytoja:

Karpiniai ir mišri technika

Kamilė Rudzevičiūtė

Sigutė Bronickienė

Anotacija:

XX a. 3 – iojo. Dešimtemčio pradžioje Kauno bažnyčiose dauguma

pridėtinių pamaldų vykdavo lenkų kalba (bažnytinių apeigų dalis,

laikoma lingua vernacula). Ši padėtis neatitiko pasikeitusios Kauno

gyventojų tautinės sudėties. Pagal 1923m. visuotinio Lietuvos gyventojų

surymo duomenys Kaune gyveno 60,83 proc. lietuvių ir

4,37 proc. lenkų. Susidariusi situacija skatino Kauno bažnyčių lietuvėjimo

poreikį. 1923 m. pabaigoje – 1924 m. pradžioje Šv. Kryžiaus,

Švč. Trejybės ir Švč. Jėzaus širdies bažnyčių parapijose išryškėjusią

tautinę nesantaiką tarp lietuviakalbių ir lenkakalbių tikinčiųjų lėmė

nesutarimai dėl pamaldų kalbos klausimo. 1926m rugsėjo 26d.

Smurtinis konfliktas Švč. Trejybės bažnyčioje sukėlė karštus ginčus

tiek lietuvių, tiek Lietuvos lenkų spaudoje.

50


51


LIETUVIŠKOS GALVOS

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytoja:

Spauda

Šarūnė Šimaitytė

Sigutė Bronickienė

Anotacija:

Knyga juodų kortų formatu transliuoja laisvus, galbūt net lengvabūdžius

jaunų žmonių šaržus. Dažnai galvodama apie tką, nuo kada

prasideda tautos ir tėvynės būviamas, mano akimis viena dalis yra

stambiausia mūsų valiuta - Lietuviškas žodis. Siekiant sujungti šiuolaikišką

savo požiūrį su tradiciška žodžio galia, gimė idėja sukurti kitokio

formato knygą. Kadangi knygas keičia technologijos, o tradicijas

keičia naujai ateinančios kartos. Aš pasirinkau kalbėti kitokiu dizaino

formatu. Charakteriai: K – karaliai, O – damos, J – bartukai žymimi lietuviškais

vardais iš šių pagrindinių raidžių. Sukurti jauni ir charizmatiški

charakteriai. Knygos vizija: atkreipti dėmesį, sudominti svetimas

akis savo išskirtinumu. Bei kalbėti per neįprastą dizainą lietuviškai. O

kodėl mergaitės visos Onos? Šiuo atveju taip pat noriu lengvai piepti

vyriškius, vadinančius moteris vienu vardu.

52


53


LIETUVOS ŠIMTMEČIO JUOSTA

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Mokytoja:

Plačiaformatė spauda

Ričardas Tumynas

Dovilė Vilkienė

Anotacija:

Mūsų gyvenimas tarsi banga. Mes einame, krentame, keliamės, nusivalome

purvą ir einame toliau. Paskutinis šimtmetis Lietuvos istorijoje,

būtent toks. Mes kritome po Antro Pasaulinio karo, po sovietų

okupacijos, tačiau pakilome po 1991 sausio 13-osios. Dabar, mes galime

aukštai pakėlę galvas žengti pirmyn, nes mūsų rankose – LAISVĖ.

54


55


JŪROS BANGA - INFORMACIJOS IR GYVYBĖS NEŠĖJA

Kauno Juozo Grušo meno gimnazija

Technika:

Autorius:

Mokytoja:

Markeris, skaidri plėvelė

Deimantė Buslevičiūtė

Rima Keturkienė

Anotacija:

Knyga – tai lyg jūra, supanti žmoniją tūkstančius metų ir renkanti jų praeities

įvykius į gilų vandenyną. Šiuose skaidriuose puslapiuose – mūsų Lietuvos

istorija: svarbūs įvykiai, datos, faktai, komentarai. Tai lyg kalendorius, kurį

galime skaityti, pažinti, atrasti.

56


57


INŽINERIJA LIETUVOJE + ATGIJUSI LIETUVOS ISTORIJA

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Stiklas

Jolita Mockutė, Andželika Mikalauskaitė, Laura Ruibavičiūtė,

Asta Bartusevičiūtė, Aistė Beitnerytė, Kamilė Nemčauskaitė

Sigita Grabliauskaitė

Anotacija:

Dedikuojama Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečiui pateikdami

išskirtinių dviejų knygų/albumų „Inžinerija Lietuvoje“ ir „Atgijusi Lietuvos

istorija“ stiklo vienetinius puslapius, kuriose studentai su meile

atskleidžia mūsų kultūrinį tapatumą, tautinį identitetą. Stiklo puslapiuose

vaizduojami Lietuvai svarbiausi istoriniai įvykiai, pasiekimai,

vietovės, sugrąžinančios mus į praeitį – prieškario bei tarpukario laikotarpį.

Juose užfiksuoti ir 1933 m. Stepono Dariaus bei Stasio Girėno

skrydis per Atlantą, pirmoji Lietuvoje elektrinė Rietavo dvare, Kauno

įžymusis Žaliakalnio funikulierius, centrinio pto rūmai – vienas iš

svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių,

pastatą projektavęs architektas Feliksas Vizbaras siekė organiškiausių

šių dviejų tarpukario architektūros idėjinių derinių – modernumo

ir tautiškumo. Apžvelkime iliustruotas istorijas, tai lyg grįžimas į praeitį,

prieškario ir tarpukario laikotarpį, kai Lietuva buvo startuojanti, kaip

ir kitos Baltijos šalys, turinčios savo istoriją bei pasiekimus, kurie nustebindavo

savo iššūkiais ir pasiekimais. Aišku, visa tai, mes lyg grįždami

atgal, pamatome šiuose didžiosios knygos stiklo puslapiuose.

58


59


TRADICINIŲ PATIEKALŲ RECEPTŲ KNYGA

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Spauda ant skaidraus popieriaus, oda, metalo furnitūra

Giedrė Koncevičiūtė

Dovilė Vilkienė ir Lolita Grabauskienė

Anotacija:

Kultūros paveldas – per šimtmečius ištobulintos svarbios kultūros

vertybės. Prosenelių ir močiučių atmintyje turime daug išsaugotų

unikalių maisto gaminimo receptų. Tradiciniai maisto gaminimo būdai

buvo ištobulinti daugybės kartų ir yra išlikę iki šių dienų. Knyga

buvo sukurta remiantis tradiciniais lietuvių patiekalų receptais, kurie

buvo surinkti ir suryti pagal senelių ir prosenelių atsiminimus.

60


61


MENINIS KNYGOS MARTYNAS MAŽVYDAS

„KATEKIZMAS“ PERRIŠIMAS

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Reljefas, dažymas anilinu, koptų įrišimas

Leonora Kuisienė

Anotacija:

Knygrišystės istorija neatsiejama nuo rto ir knygos raidos. Dėl šių

priežasčių pasirinkta lietuviškosios rtijos pradininko pirmoji lietuviška

knyga. Knygos dekoras atspindi šių dienų Lietuvos aktualijas:

Lietuva savo žmonių skaičiumi mažėja, „kraujuoja“ – daug žmonių

emigruoja, jų vaikai jau nebemoka arba silpnai kalba gimtąją tėvų ir

senelių kalba. Knygos viršelio ir turinio simbolinėmis detalėmis perteikta

mintis, kaip svarbu kiekvienam iš mūsų saugoti ir puoselėti kalbą,

nes ji tautą apjungia į vieną bendruomenę. Tai vienybės ir tautos

išlikimo „laidas“.

62


63


PASVEIKINK SU LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO 100 — ČIU

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Popierius, stiklas, plastikas

Asta Bartusevičiūtė

Sigita Grabliauskaitė

Anotacija:

Dedikuojama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, siųsdami atvirlaiškį

sveikinimą savo draugams iš Lietuvos, Latvijos, Estijos su lietuviškų

pto ženklais informuok apie savo valstybės praeitį ir dabartį,

sutelk savo draugus susitikdamas Lietuvos miestų ptuose ir išsiųsk

mums laiškus/kvietimus/sveikinimus, kurie išliks istorijai ir ateičiai, tai

bus gražiausi prisiminimai, kai rankose laikysime iš LT/LV/EST atvirlaiškius,

sveikinimus skirtus mums visiems. Pto istorija Lietuvoje skaičiuojama

jau nuo XVI amžiaus. 1562 m. liepos 11 d. Lietuvos didysis kunigaikštis

ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas pavedė Kristupui

Taksiui organizuoti reguliarų pto vežimo maršrutą Vilnius-Krokuva-Viena-Venecija.

Anuomet laiškai iš Krokuvos Vilnių pasiekdavo per 7

dienas. 1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir

pramonės ministras Martynas Yčas pasirė potvarkį, kuriuo įkuriama

Lietuvos pto valdyba. Nuo šios dienos oficialiai skaičiuojama Lietuvos

pto istorija. 1992 m. buvo atkurta Lietuvos narystė PPS. Lietuva

įstojo į Europos pto ir telekomunikacijų konferenciją (CEPT), buvo

patvirtinta valstybės įmonės Lietuvos pto emblema – pto ragelis ir

Gedimino stulpai. 1994 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos pto administracijos

įkūrė Baltijos šalių pto sąjungą. (Tekstas / anotacija dėst. Sigita

Grabliauskaitė).

64


65


AUGO KIEME KLEVELIS

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Porcelianas, glazūra, viršglazūrinė tapyba, auksas, popierius, linas

Gintarė Juškaitė

Daina Daukšienė

Anotacija:

Apie Lietuvos žmonių būdą, charakterį, laikmečio išgyvenimus daug

sužinome iš Lietuvių liaudies dainų. Tik tautai būdingos melodijos ir

žodžių jungtis – raktas į Lietuvio būdo pažinimą.

66


67


SUVERPSIU TAU PASAKĄ

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Porcelianas, glazūra, viršglazūrinė tapyba, popierius, linas

Ingrida Pakruopytė

Daina Daukšienė

Anotacija:

Lietuvoje Verpstė buvo ne tik verpimo įrankis, bet ir drožinys, kurį vaikinas

dovanodavo patinkančiai merginai kaip užuominą apie piršlybas

ir vestuves. Todėl buvo stengiamasi labai dailiai jas išmarginti ,

parodant rankos tvirtumą ir širdies šilumą. Verpsčių ornamentikoje

dažniausiai atsispindi dangaus šviesulių simbolika, bei kuriamas

gyvybės medžio įvaizdis.

68


69


1918 - 2018 MANO ŠEIMOS ISTORIJA

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytoja:

Skaitmeninė grafika, lino raižinio technika

Gabrielė Naciūtė

Sigutė Bronickienė

Anotacija:

Šiemet minime savo šalies – Lietuvos atkūrimo šimtmetį. O kas man

yra svarbu? Man svarbu yra šeima. Šios datos paminėjimas paskatino

mane pamąstyti apie mano šeimos praeitį (iš mano pusės), apie

tą pradžią, be kurios nebūtų dabarties. Šią knygą skiriu visiems šios

šeimos istorijos veikėjams prisiminti ir, galbūt, pratęsti ją galės mano

vaikai.

70


71


PAŽINK LIETUVĄ IŠ PRAEITIES

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytoja:

Formuotas stiklas, vitražinis oksidas

Aistė Beitnerytė

Sigita Grabliauskaitė

Anotacija:

Tarptautiniam projektui pasirinkta ši tema akcentuoti kaip pergamentas

ir istoriniai faktai vaizduojami iliustratyviai. Projektas: „Valstybė

ir “. Valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje praeitis suvokiama

ne tik kaip priežastis iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet

ir kaip paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir dabarties

klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti

per Šimtmetį, kokius svarbiausius tikslus keliame sau artėjant naujam

– antrajam Šimtmečiui.

72


73


20 - 100

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Skaitmeninė grafika, lino raižinio technika.

Laura Dzimidavičiūtė, Giedrė Armalaitė

Sigutė Bronickienė

Anotacija:

Be jų nebūtų gimtinės kurią dabar vadiname Lietuva. Be jų nebūtų

ir to 100 laisvės metų kurious aukštai iškeltomis galvomis švenčiame

šiandien. Visi šie žmonės, kurių ikoniški atvaizdai šmėžuoja šioje knygoje

čia yra ne šeip sau. Jie sukūrė Lietuvą. Jie yra mūsų valstybingumo

tėvai. Jie – tai Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai. Dvidešimt

Lietuvos Tarybos vyrų pasirė dokumentą, tapusį modernios

Lietuvos valstybės gimimo liudijimu. Kiekvienas už savo nuopelnus

tautiečių geru žodžiu minimas signataras minimas ir musų knygoje,

tačiau, minimas ne žodžiu, o meno forma, jausmu. Moderniaja daile,

rankų darbo atspaudais, kurie kaip ir istorija popieriaus lapuose

įsispaudžia amžinam žmonių prisiminimui.

74


75


EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Langinio stiklo formavimas, dekoravimas oksidu ir šlapio

veltinio vėlimo technika

Anželika Mikalauskaitė

Sigutė Grabliauskaitė

Anotacija:

Kūrinys – knyga „Eglė žalčių karalienė” skirta Lietuvių 100 – mečiui

paminėti, mūsų tautos kultūros aktualizavimui ir senųjų vertybių

nagrinėjimui. Tautiškumas ir nuo senųjų laikų puoselėjamos vertybės

ir pasaulėžiūra yra šiandienos Lietuvių kultūros paveldo pamatai.

Knygos puslapiuose ir iliustracijose pavaizduotas požiūris ir senovinis

supratimas ir tikrosios vertybės, kuris labiausiai pabrėžiamas Lietuvių

liaudies pasakose vaikams. Kūrinys parodoje atstovaus kaip pasakos

motyvo ekspresyviai iliustruota knyga, simboliškai akcentuojanti

pagoniškus tikėjimo simbolius, šeimos vieningumo pavyzdį ir lietuvių

tautos darbštumą ir tvirtumą.

76


77


AŠ ŠIMTMEČIO LINIJOJE

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Skaitmeninė grafika, mišri technika

Ugnė Babiliūtė

Sigutė Bronickienė

Anotacija:

16 puslapių skirti vasario 16 tosios proga, kuriuose įmžinti svarbiausi

lietvos įvikiai. Tai yra nenutrūkstama istorinė linija per kurią keliaujame

mes visi. Kaikuriuose puslapiuose galima pamatyti ir mane pačia

įamžinančia sunkius ar džiaugsmingus lietuvos istorijos etapus. Nors

nebuvau šių įvikių liudininkė tačiau ši tema pastumėjo mane pakeliauti

per šia istorinę liniją.

78


79


ATSPINDŽIAI

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Porcelianas, akmens masė, angoba, glazūra, viršglazūrinė tapyba, stiklas

Ingrida Pakruopytė

Daina Daukšienė

Anotacija:

Lietuviškose verpstėse išreikštas mitologinis supančio pasaulio struktūros

suvokimas. Jose išsakyti norai, troškimai, viltys, kokiame pasaulyje

būtų gera gyventi. Tai atspindžiai iš tautos praeities, kuriuos reikia

išmokti stebėti ir skaityti.

80


81


NEPAMIRŠTA

Kauno Juozo Grušo meno gimnazija

Technika:

Autorius:

Mokytoja:

Tapyba ant šilko, pieštukas

Giedrė Jankutė II kl,. Goda Ramoškaitė 8a. kl.

Aušra Lavickienė

Anotacija:

Kauno miestas didžiuojasi stulbinančiai išraiškinga architektūra.

Architektūra – materialiosios aplinkos ir emocijų formavimo menas

– epochų atspindys ir epochų realybė. Ji materializuoja socialinę

visuomenės patirtį, utilitarinius poreikius, technines ir ekonomines

galimybes, estetinius idealus. Praeitis yra dabarties dalis.

Kiekvienos istorinės epochos visuomenė turi savo požiūrį į praeitį.

Įvairiopos šio šimtmečio permainos iš esmės pakeitė žmogaus

sampratą apie erdvę ir laiką, požiūrį į pačią istoriją. Kauno Šv. aptalų

Petro ir Pauliaus bažnyčia. Ji buvo vienas pirmųjų ir seniausių

mūrinių pastatų Kauno mieste. Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis

Lietuvoje. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto

Didžiojo) bažnyčia apie 1400 m. Perkūno namas originalus gotikinės

architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Šv. Jurgio

Kankinio bažnyčia – viena pirmųjų bažnyčių Kauno senamiestyje.

Kauno mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bazilika (Prisikėlimo

bažnyčia) – didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė

bažnyčia Baltijos šalyse. Konsulato pastatas Kaune (Sugiharos

namai), kuriame dabar yra Č. Sugiharos muziejus.

82


83


ISTORIJA MANO DELNUOSE

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytoja:

Augalinės odos formavimas, langinio stiklo formavimas, montavimas

Ugnė Valionytė

Sigita Grabliauskaitė ir Lolita Grabauskienė

Anotacija:

Ši knyga – objektas yra lietuvio kūnas, kraujas ir siela pavaizduoti knygos

pavidalu. Lietuvio esybė yra trapi, bet oda stora, užgrūdinta, kuri

atlaikė ir apsaugojo lietuvio sielą nuo visų nelaimių ir vargų. Lietuvio

gyslomis teka lietuviškas trispalvis kraujas, kurio spalvas lietuvis sieja

su svarbiausiomis Lietuvos vertybėmis – gamta, jos teikiamais vaisiais

ir lietuvių tvirtybe ir vienybe, kurios lėmė tautos išlikimą.

84


85


ISTORIJA MANO DELNUOSE

Tartu, Estija

Technika:

Autorius:

Dėstytoja:

Mišri

Andrius Goštautas

Rutt Maantoa

Anotacija:

Kūrinys „Istorija mano delnuose“ apibendrina autoriaus kūrybinį laikotarpį

2010 – 2011 m. Lietuvoje ir Estijoje ir yra skirtas šių dviejų valtybių

atkūrimo 100-mečiui. Knygos turinys buvo sukurtas pirmaisiais

studijų metais Lietuvoje, o knyga – antraisiais Estijoje. Artėjant Lietuvos

ir Estijos valstybių atkūrimo 100-mečiui turinys, tarsi, visad čia

turėjęs būti „sukrito“ į knygos puslapius ir, saugiai apgaubtas paties

autoriaus rankų atliejų, imtas saugoti, kaip trumpa, bet įsimintina

vienų iš trijų studijų metų istorija, neatsitiktinai sukurta būtent šiose

dviejose šalyse.

86


87


PASVEIKINK SU LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO 100 – ČIU

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Popierius, stiklas, plastikas

Laura Ruibavičiūtė

Sigita Grabliauskaitė

Anotacija:

Sukurti stiklo plakate ir stiklo objektą su Lietuvos inžineriniais atradimais

pirma mintis kilusi man buvo lėktuvas. Lietuvių Stepono Dariaus

ir Stasio Girėno valdomas eksperimentaslėktuvas, 1933 m. sėkmingai

perskridęs Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs,

iki galutinio tikslo, belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio. Visa trasa

buvo suskirstyta į tris etapus: Niujorkas - 2129,8 km. Atlanto vendenynas

– 3513,2 km. Airija – Kaunas – 1543 km. Iš viso 7186 km. Pirmuosius

du etapus jie laikė sunkiais ir pavojingais, trečią – lengviausiai

įveikiamu. Suleukę geresnio oro, 1933 m. liepos 15 d. lakūnai pakilo iš

Niujorko oro uosto. Žinia apie „Lituanicos“ skridį po visą pasaulį greit

išplatino telegramų agentūros. Ta pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva.

Liepos 16 d. vakare uždegti Kauno radio stoties stiebų žibintai, ore patruliavo

karo aviacijoslėktuvas, susirinkusi apie 25 000 žmonių minia

Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo

atskristi apie 2-3 valandą nakties. Liepos 17 d. „Lituanica“ nepasirodė.

88


89


IMPORTANT PLACES IN LIEPAJA

Liepaja University, Latvia

Technique:

Author:

Textile and paper

Jana Vjatkina

Content:

This book is devoted to the 100th anniversary of Latvia. The main idea

of creation of the book is to show one of the wonderful city in Latvia –

Liepaja. The inspiration is from more important and knowable places in

the city. Red and white colors are devoted to Latvian flag.

1. Liepaja University. Liepaja University is accredited state higher educational

establishment, which implements study programmes at

all three study levels: basic studies, Master and Doctorate studies.

2. Liepaja Theatre. Liepaja Theatre is a professional repertoire theatre

that offers a diverse and high quality repertoire, with respect and

developing attitude to musical traditions and focus on a new audience

and is the regional professional art center.

3. Liepaja Museum. The Liepaja Museum makes noteworthy effort

in preserving and promoting the heritage of national culture. The

museum’s holdings currently total more than 100,000 items.

4. Concert Hall “Lielais dzintars”. Concert hall “Lielais dzintars” is a regional

centre of culture and events, home to the Liepaja Symphony

Orchestra, Liepaja Music, Art and Design High School.

5. St. Anne’s Church. St. Anne’s Church is the oldest church in the city,

mentioned for the first time in documents from 1508.

6. Swan-Pond in Jurmalas Park. 1902 Swan Pond was created following

the design of an architecture Paul Max Bertschy. Swan pond,

with an island and temple arbour on it.

7. Liepaja’s tram. Liepaja’s tram is one from the kinds of the public

transport in Liepaja. This is the line of the oldest electric tram in

Baltija. Line of march length now is 14,8km.

8. The Oskars Kalpaka Bridge. The Oskars Kalpaka Bridge is one of the

oldest in Liepaja and Latvia, is a prominent example of engineering.

The design of the bridge was after French engineer Alexander Gustav

Eifel (1832 -1923) drawings.

9. The Northern Forts. The Northern Forts were part of Liepaja’s central

fortress and they were built between the 19th and 20th century

to provide shelter to the naval base.

90


91


BALTŲ ŽENKLŲ KNYGA

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas

Technika:

Autorius:

Dėstytojas:

Batikos vienasluoksnė ir daugiasluoksnė

Aistė Beitnerytė, Asta Bartusevičiūtė, Kamilė Nemčauskaitė

Birutė Sarapienė

Anotacija:

Kūrinys Baltų ženklų knyga skirtas Lietuvos atkūrimo 100 – čiui, mūsų

tautos kultūrinio paveldo aktualizavimui, analizei bei jo pažinimui.

Tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, tačiau jos negali būti

traktuojamos kaip savaime suprantamos. Jas reikia nuolat puoselėti

tam, kad augtų, plėstųsi, tvirtėtų. Nuo senų laikų simboliai, ženklai,

ornamentai turi ne tik estetinę funkciją, bet atspindi ir tautos praeitį,

krto istoriją, parodo žmonių požiūrį į juos supantį pasaulį ir jo reiškinius.

Parodoje pristatomas kūrinys veikia kaip semantinės ženklų

struktūros, nurodančios į Lietuvos kultūros palikimą, tautos dvasią.

Stilizuotai vaizduojami senieji Baltų simboliai ir ženklai (svastika, kryžius,

ratas ir kt.) įvairiuose šiuolaikiniuose kontekstuose įgauna alternatyvias

istorinėmis, socialinėmis, politinėmis konotacijomis apipintas

prasmes.

92


93


KŪRYBINIS PROCESAS

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas.

94

Odos kūrybinės dirbtuvės


Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas.

Grafinis dizainas III k. , kūrybinės dirbtuvės.

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas.

Tekstilės kūrybinės dirbtuvės

95


96

Kauno kolegija, Justino Vienožinskio menų fakultetas.

Stiklo studija


Kauno Juozo Grušo meno mokyklos moksleiviai

97


Meninių autorinių

KNYGŲ PARODOS

Kauno kolegijos bibliotekos ir informacinio centro erdvėse (Pramonės pr. 22A, Kaunas)

veikė pirmoji paroda.

VYKUSIOS PARODOS:

2018 03 09 – 03 26

Kauno kolegijos bibliotekoje ir informaciniame centre

(Pramonės pr. 22A)

2018 03 27 – 04 26

Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekoje

(Vytauto pr. 44)

Numatomos parodos:

2018 09 15 - 12 01

Lietuvos ir Baltijos šalių ekspozicinėse erdvėse.

98


GRAŽINA ŠUTIENĖ

Tarptautinio tarpdisciplininio projekto

vadovė, baigiamojo darbo vadovė.

Kauno kolegijos Justino Vienožinskio

menų fakulteto Dizaino katedros

dėstytoja.

RAMINTA KIAULĖNAITĖ

Kauno kolegijos Justino Vienožinskio

menų fakulteto Dizaino katedros

diplomantė / grafinis dizainas.

99


Projekto dalyviai:

Kauno kolegija J. Vienožinskio menų fakultetas. Lietuva.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazija. Lietuva

Liepojos universitetas. Latvija

Tarptautinė Baltijos Akademija. Latvija

Tartų meno kolegija. Estija.

Projekto organizatorius: Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas

Projektas viešinamas socialiniame tinkle „Facebook“

https://www.facebook.com/events/393780611062426/

100


101


102

Similar magazines