VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. GEGUŽĖ/BIRŽELIS, NR. 5/571
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys,
unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES<br />
Nuotr. Przemysław Królak | Melanie Henke<br />
Nr.5/<strong>571</strong><br />
<strong>2018</strong><br />
05<br />
24 PSL. M.HENKE: „ESU IR LIETUVĖ, IR VOKIETĖ“<br />
7 PSL. A. MAMONTOVAS:<br />
„BŪKITE TEN, KUR JŪS NORITE BŪTI“<br />
22 PSL. M. LUKŠYS:<br />
„LIETUVOS STIPRUMAS – DIALOGE“<br />
31 PSL. FOTOREPORTAŽAS<br />
IŠ JONINIŲ HIUTENFELDE
Nuotr. Andriaus Mamontovo
REDAKTORIAUS ŽODIS<br />
Lietuviai po saule<br />
Kuomet dailininkas pradeda piešti žmogaus paveikslą, jis, visų pirma, naudojasi<br />
savo vaizduote, remiasi faktais ir sujungia visa tai į visumą. Kaip, Jūsų<br />
manymu, atrodo mūsų šalis šiam įsivaizduojamam dailininkui? Susiraukšlėjusi<br />
ir tamsi, ar, priešingai, – šviesi, spalvinga, gilių akių? Kaip Jums atrodo,<br />
kokią mes, Vokietijos lietuviai, sugebėjome ją atvaizduoti joje nebuvusiam<br />
žmogui? Australijos, Japonijos, Vokietijos piliečiams?<br />
Kaip atrodo Lietuva Vokietijai? Dažnai girdžiu, jog ji – svajonių. Jeigu nepaisytume<br />
šalį apgaubusių stygių ir nepriteklių, ji būtų svajonių. Jeigu įsivaizduotume<br />
vietą, kurioje norėtumėme gyventi, tai būtų Lietuva. O ir žmonės<br />
– aktyvūs, temperamentingi ir be galo kūrybingi. Ir visai nesvarbu, ar kada<br />
nors jų kelyje buvo sutiktas plėšikas, nedorėlis ar šmeižikas. Viską nubloškia<br />
mūsų graži kalba, taurūs darbai, svetingumas ir meilė. Nespalvinkime savo<br />
kiemo tamsiomis spalvomis. Jų ir taip apstu.<br />
Pasinaudodama tiek daug mus supančių gražių minėjimų, sukakčių ir įvykių<br />
proga, noriu palinkėti visiems nenustoti daryti tai, ką darote ir sugebate<br />
daryti geriausiai. Šie du mėnesiai, pilni aktyvaus dalyvavimo renginiuose,<br />
pokalbiuose ir susitikimuose, tik įrodė, kad taip mums geriausia. Jungtis. Ir<br />
visai nesvarbu, ar Jūs gyvenate Lietuvoje, ar Vokietijoje, ar kažkur toli – už<br />
Atlanto. Mes visi prisidedame prie gražaus ir spalvingo mūsų šalies veido pasaulyje.<br />
Kaip teigė A. Mamontovas, nėra „MES“ ir „JIE“ – nėra išeivių, ateivių.<br />
Yra viena tauta – lietuviai po saule arba pasaulio lietuviai.<br />
Mes turime daug progų švęsti – už tai, kad skambame, nepaisant pasitaikančio<br />
nukritusių natų garso. Mes skambame kaip gražus ir susigrojęs, mišrus,<br />
45-ias lietuvių bendruomenes jungiantis orkestras.<br />
Per šiuos mėnesius mūsų apstu Lietuvoje: jungiamės, šokame, buriamės ir<br />
kalbame apie tai, kas mums svarbu. Nenustokime kurti, kalbėti lietuviškai ir<br />
išjunkime visus ribotuvus. Juk gražiam tautiškumui – ribų nėra.<br />
Būkite drąsūs!<br />
Pagarbiai,<br />
Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė<br />
Nuotr. Algirdo Šocho<br />
VOKIETIJOS LB VALDYBOS<br />
<strong>„INFORMACIJOS“</strong><br />
Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė<br />
evelina.kislych@vlbe.org<br />
redakcija@vlbe.org<br />
KVIEČIAME AUKOTI<br />
„INFORMACIJOMS“!<br />
Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim<br />
BLZ 670 700 24<br />
Konto-Nr. 581 7978<br />
<strong>VLB</strong> Valdybos „Informacijas“<br />
galite skaityti internete adresu<br />
www.bendruomene.de<br />
VIRŠELYJE:<br />
Viršelyje:<br />
Melanie Henke<br />
Dizaineris: Elinas Venckus<br />
www.elinas-design.de<br />
D-68623 Lampertheim<br />
Tel.: 0162 5200 517<br />
Verwendungszweck: auka Informacijoms<br />
Išrašome aukų pažymą.<br />
Der Bezug dieser Zeitschrift<br />
ist im Mitgliedsbeitrag enthalten<br />
Dėl reklamos „Informacijose“<br />
ir <strong>VLB</strong> interneto svetainėje<br />
kreipkitės adresu<br />
reklama@bendruomene.de<br />
Nuotr.<br />
Przemysław Królak<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 3
AKTUALIJOS<br />
KITĄMET PLANUOJAMAS REFERENDUMAS DĖL LIETUVOS<br />
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS STRAIPSNIO PAKEITIMO<br />
Nuotr. autorės | PLB pirmininkė Dalia Henke<br />
Kalbino Evelina Kislych-Šochienė, www.pasauliolietuvis.lt<br />
Šių metų gegužės 18 d. LR Seime, sudarytoje darbo grupėje, buvo<br />
priimta 2019 metais planuojamo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo,<br />
formuluotė: „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio<br />
įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir<br />
transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos<br />
Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos<br />
pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstituciniu<br />
įstatymu numatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato<br />
konstitucinis įstatymas.“<br />
Miela Dalia, jau kurį laiką sąvoka dviguba pilietybė ir pilietybės išsaugojimas<br />
neišvengiamai asocijuojasi su užsienyje gyvenančiais<br />
lietuviais. Kas yra planuojama? Papasakokite apie tai plačiau.<br />
Tai nėra naujiena – jau per 25 000 lietuvių turi ir kitos šalies pilietybes. Pilietybės<br />
įstatyme yra dešimt išimčių, kai lietuviai atstato ar įgyja Lietuvos<br />
pilietybę. Iš PLB perspektyvos kalbama apie Lietuvos pilietybės išsaugojimą<br />
ir jos išlaikymą po 1990 metų kovo 11 d. iš Lietuvos išvykusiems lietuviams.<br />
Referendumas dar nėra paskelbtas. Šiuo metu gryninama formuluotė, LR<br />
Seimo atsakomybė yra suformuoti teikimą ir paskelbti referendumą. Galimai<br />
jis bus 2019 m. gegužės mėnesį, kai vyks LR Prezidento rikimai. Laiko išties<br />
per mažai, skubėjimas neatneša gerų rezultatų. Tam, kad referendumas būtų<br />
sėkmingas, kad būtų priimtas LR Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės išlaikymo,<br />
reikia 1 300 000 balsų UŽ. PLB turi be galo tiksliai suformuluotas<br />
sąlygas:<br />
1. Visos partijos turi šiuo klausimu susivienyti ir paversti šį klausimą prioritetu.<br />
Lietuvos valstybės vadovai – LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, LR<br />
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, LR Seimo Pirmininkas Viktoras<br />
Pranskietis turi įsipareigoti užtikrinti šio referendumo sėkmę. Sveikintina,<br />
kad valdantieji ir Vyriausybė palaiko šį tikslą ir įsirašė jį į valstybės programą<br />
ir kad jie dės visas pastangas, jog tai įvyktų. Labai svarbu paaiškinti, ką šis LR<br />
Konstitucijos straipsnio pakeitimas reiškia lietuviams – gyvenantiems Lietuvoje<br />
ir už jos ribų. Koks santykis bus ateityje su Lietuvos diaspora. Gaila, kad<br />
nebuvo rasta kitų galimybių (išskyrus referendumą).<br />
2. Iš esmės reikia keisti LR referendumo įstatymo nuostatą dėl balsų skaičiaus.<br />
Tam, jog referendumas įvyktų ir būtų priimtas, šiuo metu reikia pusės<br />
balsų UŽ (1 300 000 balsų), bet juk išties užtektų ir kad nuspręstų atėjusių<br />
daugumos balsai, bet ne mažiau negu 1/3 visų balsavimo teisę turinčių piliečių<br />
(t.y. apie 800.000)<br />
3. Labai svarbus būtų ir elektroninis balsavimas. Tai yra jau tik politinis sprendimas.<br />
Tai namų darbai, kuriuos turi atlikti patys politikai. PLB deda ir dės<br />
visas pastangas, kad išviešinti šį klausimą.<br />
Šia tema turi susivienyti net ik politinės partijos, šalies vadovai, bet ir Lietuvos<br />
intelektualai, visuomenininkai, dvasininkai ir Lietuvos žiniasklaida. Tai mūsų<br />
išlikimo klausimas. Todėl atlikėjai, tokie kaip Andrius Mamontovas, Jurgis<br />
Didžiulis, palaiko ir remia pilietybės išlaikymo idėją, dalinasi užsienyje gyvenančių<br />
lietuvių patirtimi. Džiaugiuosi, kad jie mato ir supranta šią svarbą.<br />
Gaila, kad nors 2016 metais buvo įdėtas didelis indėlis į iniciatyvą agituojant<br />
dalyvauti rinkimuose į LR Seimą „Mūsų metas DABAR“, ji neatnešė norimų<br />
didelių rezultatų – joje dalyvavo vos 16 700 pasaulio lietuvių. Reikia priminti,<br />
kad 2016 metais nesuveikė registravimo sistema, kilo techninių nesklandumų.<br />
Manau, kad dl to mes tikrai pametėme tam tikrą procentą balsų.<br />
4 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
PRANEŠIMAS DĖL NETEISĖTO LĖŠŲ PANAUDOJIMO<br />
<strong>VLB</strong> informacija<br />
paramą ir pagalbą Vokietijos Lietuvių Bendruomenei.<br />
Fondas Vasario 16 Gimnazijai remti informuoja, kad <strong>VLB</strong> Tarybos išrinkti naujieji<br />
Fondo nariai inicijavo Fondo finansinės veiklos vidinį auditą už praėjusius<br />
10 metų. Audito metu buvo nustatyti grubūs finansinės veiklos Fonde pažeidimai,<br />
kuriuos atliko ilgametis Fondo iždininkas A. Šiugždinis. Apie šiuos<br />
pažeidimus buvo informuota <strong>VLB</strong> Taryba ir V-16 Gimnazijos vadovybė. Šiuo<br />
metu vidinis Fondo finansinės veiklos tyrimas yra baigtas. Antanui Šiugždiniui<br />
yra ruošiamas civilinis ieškinys dėl Fondui padarytos finansinės žalos<br />
atlyginimo, kuri siekia virš 19.000,- €, neįskaitant procentų ir išlaidų, atsiradusių<br />
vykdant tyrimą.<br />
Vasario 16-osios vadovybė, susipažinusi su Fondo pateiktomis išvadomis,<br />
taip pat inicijavo papildomą patikrinimą, skirtą išsiaiškinti, ar Gimnazijos<br />
lėšos nebuvo panaudotos ne pagal paskirtį būtent tuo metu, kuomet<br />
Nuotr. E. Kislych-Šochienės | <strong>VLB</strong> Valdybos pirmininkas A. Hermann<br />
Mielieji, kaip jau tikriausiai žinote, jau antri metai Vokietijos Lietuvių Bendruomenės<br />
(<strong>VLB</strong>) Valdyba atlieka išsamų tyrimą, susijusį su finansiniais<br />
nusižengimais. <strong>VLB</strong> valdybos nariai intensyviai gilinasi į paskutinių 5 – 10<br />
metų atliktus finansinius srautus, renka sunkiai prieinamą informaciją bei<br />
bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis. Šis tyrimas pareikalavo<br />
tiek milžiniškų laiko resursų, tiek ir pagalbos iš ekspertų, galinčių Valdybą<br />
konsultuoti specifiniais finansiniais bei teisiniais klausimais. <strong>VLB</strong> Valdyba<br />
praneša, kad labai apgailestauja, kad vis dar negali atskleisti visų tyrimo<br />
detalių ir pateikti galutinių vertinimų bei išvadų, kol nebus išaiškintos visos<br />
nusižengimų aplinkybės. Išankstinis viešinimas gali pakenkti pačiam tyrimui<br />
ir atitinkamų įrodymų rinkimui. <strong>VLB</strong> Valdyba kol kas negali galutinai įvertinti<br />
padarytos tikslios finansinės žalos Vokietijos Lietuvių Bendruomenei, kadangi<br />
vykstant tyrimui išaiškėja vis naujų detalių. Dabartinę situaciją taikliai<br />
apibūdina <strong>VLB</strong> pirmininko Alfredo Hermanno citata: „Kuo toliau į mišką, tuo<br />
daugiau medžių“.<br />
<strong>VLB</strong> Valdyba siekia išsiaiškinti visą tiesą su visomis detalėmis, kad visi kaltinimai<br />
ir pretenzijos atitinkamam asmeniui ar asmenims būtų paremti faktinėmis<br />
aplinkybėmis ir nenuginčijamais įrodymais, o ne prielaidomis ar spėliojimais.<br />
Kuomet bus žinomas visas nusižengimų mastas, visa turima tyrimo<br />
medžiaga bus atskleista ir Vokietijos lietuvių bendruomenės nariams bei pasaulio<br />
lietuviams. Tuo pačiu žinosime, kokios aplinkybės sąlygojo faktą, kad<br />
pastebėti nusižengimai liko neatskleisti ilgus metus. Dabartinė <strong>VLB</strong> Valdyba<br />
jau dabar ėmėsi priemonių, kad panašūs atvejai ateityje nebepasikartotų.<br />
Norime atkreipti dėmesį, kad šio tyrimo metu atsiradę įtarimai dėl neteisėtai<br />
panaudotų Bendruomenės lėšų koncentruojasi į atitinkamą asmenį. Kitų to<br />
meto <strong>VLB</strong> valdybos, <strong>VLB</strong> Tarybos, <strong>VLB</strong> kontrolės komisijos ar Fondo Valdybos<br />
narių atžvilgiu nusižengimų šiuo metu pastebėta nebuvo. Dabartinei Pasaulio<br />
Lietuvių Bendruomenės pirmininkei Daliai Henke norėtume padėkoti už<br />
A. Šiugždinis oficialiai buvo įdarbintas Vasario 16 Gimnazijoje. Kol kas jokių<br />
finansinių manipuliacijų pastebėta nebuvo.<br />
Paradoksalu, bet tiek 2016 metais išrinkta nauja <strong>VLB</strong> Taryba bei Valdyba,<br />
tiek nauji Fondo nariai, kurie ir inicijavo šiuos tyrimus ir jau spėjo išsiaiškinti<br />
daugelį finansinių nusižengimų, susiduria su viešojoje erdvėje skleidžiama<br />
dezinformacija ar šmeižtu tyrimą atliekančių asmenų ar pačio tyrimo eigos<br />
atžvilgiu. Tokiu būdu yra bandoma pakenkti ir užkirsti kelią tolesniam tyrimui<br />
ir tolesnių nusižengimų atskleidimui, bandant sukompromituoti tyrimą<br />
atliekančius asmenis.<br />
Prieš asmenis, kurie viešai skleidžia ar skleis asmeniškai žeidžiančią ir tiesos<br />
neatitinkančią informaciją, bus imtasi atitinkamų teisinių priemonių.<br />
Alfredas Hermann – <strong>VLB</strong> valdybos pirmininkas<br />
Rasa Weiss – Vasario 16-osios Gimnazijos Kuratorijos valdybos pirmininkė<br />
Bronė Lipšienė – Vasario 16-osios gimnazijai remti Fondo valdybos pirmininkė<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 5
IŠRINKTA NAUJA HAMBURGO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBA<br />
<strong>2018</strong>-2019 metų HLB Valdyba<br />
HLB informacija<br />
Š. m. birželio 10 d. įvykusio visuotinio susirinkimo metu<br />
buvo išrinkta nauja Hamburgo Lietuvių Bendruomenės<br />
(toliau – HLB) valdyba.<br />
<strong>2018</strong>-2019 metų HLB Valdyba:<br />
Asta Korinth – pirmininkė<br />
Laura Vespa – iždas<br />
Evelina Kislych-Šochienė – atstovė spaudai (raštinė,<br />
viešieji ryšiai)<br />
Akvilė Kalinaitė – kultūra ir sielovada<br />
Vitalija Fabian – lituanistinis švietimas<br />
Hamburgo visuotinio susirinkimo dalyviai<br />
Susirinkime dalyvavo 30 balso teisė turinčių HLB bendruomenės narių. Posėdyje dalyvavo<br />
ir su Hamburgo lietuviais diskutavo Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (<strong>VLB</strong>) pirmininkas<br />
Alfredas Hermanas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henkė. Buvo<br />
aptarta <strong>VLB</strong> praeitis, dabartis ir ateitis. Hamburgo lietuviams buvo pristatyta <strong>VLB</strong> organigrama,<br />
organizacinė institucinė struktūra, Vasario 16-osios gimnazijos istorija, aktualijos.<br />
Didžiulią padėką Hamburgo lietuviai reiškia ilgametei, nesusikaičiuojamą valandų<br />
skaičių investavusiai ir neišmatuojamą indėlį į bendruomenės gyvavimą įnešusiai<br />
buvusiai pirmininkei Linai Jahn, kuri ir toliau tęs sielovados darbus ir yra oficiali jos<br />
atstovė. L. Jahn perėmė Hamburgo lietuvių veiklą sunkiausiu jos momentu ir draugesu<br />
komanda prikėlė ją naujam gyvenimui.<br />
Nuotr. Sergėj Šišulin<br />
„GYVENIMAS NĖRA TEISINGAS,<br />
TAČIAU NE VISADA JŪSŲ NENAUDAI. „<br />
DŽONAS KENEDIS<br />
Gérald Eswein-Bielauskas<br />
Teikiame Specializuotas transporto, ekspedicijos<br />
ir baudžiamosios teisės paslaugas.<br />
Apsilankykite mūsų kanceliarijoje adresu:<br />
D-49074 Osnabrück
A. Mamontovas: „Būkite ten, kur Jūs norite būti“<br />
,,Pasaulio lietuvių žinių“ informacija, A. Mamontovą kalbino E. Kislych-Šochienė<br />
Ankstyvą gegužės 7-osios rytą LRT LITUANICOS laidos „Pasaulio lietuvių<br />
žinios“ prodiuseris Vladas Linauskas su kūrybine komanda išvyko į televizijos<br />
žygį „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ Žygio tikslas<br />
– iš arčiau pažvelgti į užsienyje susikūrusių lietuvių bendruomenių<br />
gyvenimą ir atspindėti jį dokumentiniame seriale.<br />
Pirmąją žygio popietę misijos ekipažą pasitiko Punsko lietuvių bendruomenė.<br />
Berlyne prie filmavimo komandos prisijungė serialo vedėjas – visiems<br />
puikiai žinomas atlikėjas Andrius Mamontovas. Susitikimai įvyko su Hamburgo,<br />
Liuksemburgo, Briuselio, Hiutenfeldo, Štutgarto, Liubeko, Kopenhagos,<br />
Vailės miestų lietuvių bendruomenėmis.<br />
„Misijos – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ veidas A. Mamontovas visą<br />
birželį su žmona leido Berlyne, tačiau taip pat ruošėsi koncertams Hamburge,<br />
Liuksemburge, Kopenhagoje ir vasarą įvyksiantiems koncertams Čikagoje<br />
bei Lietuvoje. Atlikėjui gyvenimas užsienyje nėra svetimas. Kai jam buvo 24<br />
metai, pusmetį teko gyventi Čikagoje. A. Mamontovui, kaip jis pats įvardina,<br />
nusišypsojo laimė daug keliauti – nuo Pietų Amerikos iki Šiaurės Korėjos. Atlikėjas<br />
įvardina 60 aplankytų šalių, tačiau visas jas aplankė koncertuodamas.<br />
„Aš žinau, ką reiškia išvažiuoti ir gyventi užsienyje. Dažnai pasižiūriu į Lietuvą<br />
iš šalies ir įvertinu. Galima sulyginti šią būseną su situacija, kuomet į<br />
paveikslą žiūri labai iš arti ir matai išplaukusias jo dalis, o atsitraukus toliau<br />
matai, kas jame yra nupiešta. Keliaudamas po pasaulį visuomet įvertinu, ką<br />
mes turim, ko neturim. Pasižiūriu į save iš šalies“.<br />
Andriau, dažnai atsiduriate svečiuose pas užsienyje gyvenančius lietuvius.<br />
Kokia buvo Jūsų žygio misija?<br />
Aktyvios lietuvių bendruomenės pasaulyje mane dažnai kviečia koncertuoti.<br />
Tiesą sakant, labai palaikau dvigubos, trigubos, penkiagubos pilietybės idėją<br />
ir manau, kad ši Konstitucijos pataisa turi būti įgyvendinta. Žinoma, seniau<br />
šiuo įstatymu buvo siekta apsisaugoti nuo dvigubos pilietybės, bet tai buvo<br />
tas metas, kai buvo galimos provokacijos. Nepriklausomybės laikais – tai<br />
buvo itin svarbu, tačiau atėjo laikas įvesti kitus saugiklius.<br />
Mes su Vladu Linausku, „Pasaulio lietuvių žinių“ prodiuseriumi ir režisieriumi<br />
esame pažįstami iš anksčiau. Jis man pasiūlė prisijungti prie idėjos, matau,<br />
kaip jis tuo ,,dega“, turi puikią komandą, o kadangi man ši idėja patinka,<br />
tikiu, kad pavyks užmegzti kontaktą lietuviams tarpusavyje. Toks jausmas,<br />
kad mes nuolatos kovojame. Ir tokiu būdu mes pralaimim. Reikia kovoti už<br />
kažką, rasti bendrą tikslą. Kad Lietuva klestėtų, reikia visų žmonių palaikymo.<br />
Reikia nustoti save skirstyti. Mes juk tos paties tautybės žmonės, kurie<br />
gyvena skirtingose vietose. Kai daug keliauji, supranti, kad nėra jokių sienų.<br />
Ji – tik mintyse.<br />
Įsivaizduokime, Konstitucijos pataisa įvedama. Kas tuomet pasikeistų?<br />
Jei taip atsitiktų, lietuviai, gyvenantys už šalies ribų, įgautų labai stiprią motyvaciją.<br />
Mes vis kalbam, kaip reikia susigrąžinti tuos, kurie išvažiavo. Reikia<br />
megzti tiltus, dalintis patirtimi. Mėgstam lyginti mūsų šalį su Izraeliu. Jie<br />
maži, tačiau klesti. Mes turim daug baimių, pavydo, pagiežos, pykčio. Mes<br />
praradom teisingą atspirties tašką. Tiesiog skaudu, jog mes vieni kitiems klijuojame<br />
etiketes. Mes tik susipykstame ir niekur nenueiname. Vienas iš tikslų<br />
– rasti atsakymą į tai, ko mes norime, – ar norime išnykti, ar klestėti. Nuo to<br />
priklauso mūsų šalies tolimesnis kelias.<br />
Dėl savo garsumo ir veiklos turinio pastabų sulaukia ir Lietuvių bendruomenės<br />
pasaulyje. Kaip Jums atrodo lietuvybę puoselėjančios<br />
veiklos už šalies ribų?<br />
Nuotr. iš PLŽ archyvo | A.Mamontovas su kūrybine grupe Berlyne<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 7
Aš manau, kad kažkas painioja formas su turiniu. Tai, ką daro lietuviai užsienyje,<br />
jie daro dėl to, kad tai jiems svarbu. Kas nenori joje dalyvauti – jungiasi<br />
į kitas grupes. Žinoma, bendruomenės savo veiklą vykdo žaismingai, gal dėl<br />
to ir atrodo, kad tai žaidimas. Vaidinti lietuvybę ir gaišti laiką – tikrai niekas<br />
tuo neužsiimtų, nes būtų nesąmoninga.<br />
Kai esi kažkur toli, natūraliai garsini savo šalį. Norisi parodyti užsieniečiams,<br />
kokia mes tauta, jog esame svetingi ir kviečiame į svečius. Mes norime, kad<br />
mus pastebėtų. Tad bendruomenės buria tuos, kurie dėl kažkokių priežasčių<br />
savęs nesurado tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių, buvo ,,nusodinti“. Bendruomenės<br />
suteikia požiūrio laisvumą.<br />
Vokietijos lietuvių bendruomenė. Ar ji matoma?<br />
Ji man – labai matoma. Tarkim, kai mane kviečia į Kanadą, sakau: ,,kada<br />
pasikviesit, tuomet ir atvažiuosiu“. Norint, kad kažkas įvyktų, reikia kažką<br />
daryti. Hamburgo LB greičiausiai yra viena aktyviausių bendruomenių Europoje.<br />
Aš čia atvykstu jau 5-6 kartą. Žinoma, ši bendruomenė turi variklį – čia<br />
gyvenančią PLB pirmininkę Dalią Henkę, kuri labai entuziastinga, iniciatyvi.<br />
Galėčiau išskirti Airijos, Dublino lietuvių bendruomenes, kur jautėsi labai<br />
didelis sutelktumas. Kiekviena LB yra skirstoma pagal pomėgius – šokius,<br />
sportą, meną, juos vienija bendras interesas. Lietuviams smagu pabendrauti<br />
su savo šalies žmonėmis, juk vis vien gyvendamas užsienyje esi svečiuose.<br />
Ko palinkėtumėte pasaulio lietuviams?<br />
Būkite ten, kur Jūs norite būti.<br />
Dėkojame už pokalbį.<br />
Išrinkta <strong>2018</strong>-2019 metų MLB valdyba<br />
Šių metų birželio 10 d. buvo išrinkta nauja Miuncheno Lietuvių Bendruomenės<br />
(MLB) <strong>2018</strong>-2019 metų valdyba (Vorstandswahl der Litaui-schen<br />
Gemeinschaft München).<br />
Irma Petraitytė-Lukšienė – pirmininkė/Vorsitzende<br />
Kristina Kandratavičiūtė – finansai/ Finansen<br />
Šarūnas Ramanauskas – sekretorius/Schriftführer<br />
Daiva Zavistauskaite – kultūra ir religija/Kultur und Religion<br />
Viktorija Eikyte-Ramanauskiene – lituanistinės mokyklos kuratorė/Kuratorin<br />
der litauischen Schule für Sprache und Kultur.<br />
Naujoji MLB valdyba dėkoja prieš tai dirbusiai komandai!<br />
Nuotr. iš asmeninio MLB albumo<br />
MLB informacija<br />
Miuncheno lietuvių bendruomenės valdyba<br />
8 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
Organizacinė<br />
<strong>VLB</strong> struktūra<br />
(organigrama)<br />
Sudarytojas: Sergėj Šišulin<br />
Vokietijos Lietuvių Bendruomenę (<strong>VLB</strong>) sudaro, jungia ir už jos veiklą yra atsakingos skirtingos institucijos.<br />
Aukščiausias <strong>VLB</strong> organas – <strong>VLB</strong> Taryba. <strong>VLB</strong> Taryba renkama trejiems metams. Ją sudaro 15 išrinktų<br />
<strong>VLB</strong> narių. Tarybos prezidiumas sudarytas iš 3 narių.<br />
<strong>VLB</strong> jungia 22 apylinkes, iš kurių – 13 aktyvių. | Prašome susipažinti su <strong>VLB</strong> valdymo struktūra.<br />
* Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB)<br />
Airijos lietuvių<br />
bendruomenė<br />
Argentinos lietuvių<br />
bendruomenė<br />
Danijos lietuvių<br />
bendruomenė<br />
Japonijos lietuvių<br />
bendruomenė<br />
Australijos lietuvių<br />
bendruomenė<br />
*** (<strong>VLB</strong>) Vokietijos<br />
lietuvių bendruomenė<br />
JAV lietuvių<br />
bendruomenė<br />
Urugvajaus lietuvių<br />
bendruomenė<br />
<strong>VLB</strong> Taryba<br />
Aukščiausias <strong>VLB</strong> organas – <strong>VLB</strong> Taryba. <strong>VLB</strong> Taryba renkama trejiems metams. Ją sudaro 15 išrinktų <strong>VLB</strong> narių.<br />
Tarybos prezidiumas sudarytas iš 3 narių.<br />
Renkamas 3 metų kadencijai<br />
Sprendžia kylančius konfliktus<br />
Organizuoja rinkimus<br />
Deleguoja savo kandidatus<br />
*** Fondas Vasario<br />
16-osios gimnazijai<br />
remti<br />
Atstovauja<br />
Vasario 16-osios<br />
gimnaziją.<br />
Deleguoja savo kandidatus<br />
*** Vasario 16-osios<br />
gimnazijos Kuratorija<br />
Susidaro iš 11 arba 12 narių:<br />
5 <strong>VLB</strong> tarybos atstovai,<br />
1 <strong>VLB</strong> valdayabos atstovas<br />
V16 direktorius/ė<br />
1 atstovas iš kt. bažnyčios<br />
1 atstovas iš ev. bažnyčios<br />
1 atstovas PLB,<br />
2 LR ministerijos atstovai<br />
Renka kas 3 metus<br />
Renka kas 1 metus<br />
Renka kas 3 metus<br />
Renka kas 3 metus<br />
Garbės teismas<br />
<strong>VLB</strong> Valdyba<br />
Kontrolės komisija<br />
Rinkimų komisija<br />
Narių skaičius nenurodytas<br />
įstatuose.<br />
<strong>VLB</strong> Taryba renka <strong>VLB</strong> Valdybą.<br />
Rinkimai vyksta kasmet.<br />
Šiuo metu ją sudaro 5 nariai.<br />
Kontrolės komisija renkama<br />
kasmet, <strong>VLB</strong> Valdybos rinkimų<br />
metu. Komisiją sudaro<br />
3 nariai.<br />
Narių skaičius nenurodytas<br />
įstatuose.<br />
Nagrinėja skundus<br />
Tikrina lėšų panaudojimą<br />
** <strong>VLB</strong> Apylinkės<br />
nėra savarankiškos benruomenės – jos yra <strong>VLB</strong> dalis, įregistruotos Darmstadto teisme. Tad pagrindinė atsakomybė<br />
tenka Hiutenfeldo <strong>VLB</strong> valdybai. 30% nuo apylinkių metinių narių mokesčių yra skiriama <strong>VLB</strong>.<br />
Berlyno LB<br />
apylinkė<br />
Hiutenfeldo<br />
LB apylinkė<br />
Bremeno LB<br />
apylinkė<br />
Eseno-Miulheimo<br />
LB apylinkė<br />
* šiuo metu LB veikia 45 kraštuose<br />
** šiuo metų veikia 22 apylinkių, iš jų apie 13 aktyvių<br />
*** nepriklausomos registruotos bendruomės turi savo užduotis ir įstatymus
ŠVIETIMAS<br />
„DRAUGYSTĖS TILTO“ VĖLIAVA PLĖVESUOS LONDONE<br />
Asta Borusevičiūtė<br />
Kasmetinis pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojų, vaikų ir jų tėvelių<br />
sąskrydis „Draugystės tiltas “ šiemet visus kvietė į Daniją, į Vejlės miestą.<br />
Ne tik šalia įsikūręs Legolandas viliojo sąskrydžio dalyvius į šį unikalų<br />
renginį. Susitikti senus draugus ir kolegas, susipažinti su naujais, pasisemti<br />
naujos patirties lituanistinei veiklai, parisvežti naujų įspūdžių,<br />
išvažiuoti turtingesniais žiniomis nei atvykus – tai yra priežastys, dėl<br />
kurių kasmet susirenka „Draugystės tilto“ dalyviai. Tiek maži, tiek dideli.<br />
Tarp jų ir Vokietijos lietuvių atstovai iš Hamburgo ir Berlyno.<br />
Šiemetinė „Draugystės tilto“ tema – „Lietuviai pasaulyje – 100 istorijos kaladėlių“.<br />
Kiekviena šalis pristatė lietuvius, gyvenančius svečiose šalyse ir garsinančius<br />
Lietuvą. Vilniaus universiteto lektorius istorikas dr. Norbertas Černiauskas<br />
pasakojo apie tai, kas kūrė 100-mečio Lietuvą. Su dizainere Jolanta<br />
Rimkute ir jos „LT Identity“ komanda kiekvienas dalyvis išsinešė po drobinį<br />
maišelį, pačių puoštą lietuviškais motyvais. Mokytojai buvo supažindinti su<br />
mokymo sistema „Bebras“. Juventa Mudėnienė pasakojo apie lėlių pasaulį,<br />
skirtą ne tik žaidimui, bet ir turintį terapinių galių. O vaikai tuo tarpu dainavo<br />
su Laura Remeikiene, mokėsi jogos, žaidė gyvąjį boulingą, iš atliekų statė<br />
miestus. Vakare dainavo ir šoko visi kartu. Grupės „Biplan“ koncertas kilnojo<br />
Vokietijos lietuviai „Draugystės tilte“ Danijoje<br />
10 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
DT vėliava suplevėsavo Danijoje, Veilėje<br />
ne tų kojas, kurie manė, kad šokiams reikia ypatingos nuotaikos.<br />
Kitais metais „Draugystės tilto“ vėliava vėl plėvesuos. Visi<br />
bilietus perkame į Londoną.<br />
„Misija – Pasaulio Lietuva“ nario Zigmo<br />
Pakštaičio komentaras<br />
/https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/37/215080/draugystes-tilte-nustebino-pasaulio-lietuviu-vaiku-elgesys<br />
Žygio dalyvio teigimu, „Draugystės tiltas“ pasaulio lietuviams<br />
svarbus ir dėl galimybės keistis idėjomis bei dalytis<br />
patirtimis. Didelė dalis į renginį atvykstančių žmonių yra<br />
lituanistinių mokyklų steigėjai, darbuotojai arba mokytojai.<br />
Aktyvūs Berlyno lietuviai<br />
Tokiame renginyje pasaulio lietuviai užmezga ryšius, atranda palaikymą savo sumanymams,<br />
pavyzdžiui, patirties turintys kolegos dalijasi žiniomis su ką tik įsteigtos mokyklos<br />
bendruomene. Vyksta idėjų „medžioklė“ ir tikslų nustatymas visiems ateinantiems<br />
metams. Z. Pakštaičio pastebėjimu, į „Draugystės tiltą“ susirenka be galo iniciatyvūs<br />
žmonės.<br />
„Tad visus atvykusius į „Draugystės tiltą“ galima vadinti entuziastais, idėjų žmonėmis.<br />
Galbūt ir mūsų komandai persidavė aplinkos įtaka, atėjus vakarui, filmavimams<br />
pasibaigus, ėmė kilti puikių minčių, kaip prisidėti prie liepos 1-ąją Vilniuje vyksiančio<br />
pasaulio lietuvių renginio „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, – išduoda Z.<br />
Pakštaitis.<br />
Nuotr. P. Mudėno<br />
Tilto tiesimas neįsivaizduojamas be br. kun. Pauliaus Vaineikio<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 11
Vokietijos lituanistinių mokyklėlių Mokslo metų<br />
pradžios šventė<br />
„Kabaldakšt pas kaimynus“<br />
Rugsėjo 22 dieną, šeštadienį 11 val. Rennhofo pilis, Hüttenfeld,<br />
Lorscherstr.1<br />
Nuotr. Redakcijos | Sandra Petraškaite-Pabst<br />
Lietuvos valstybingumo Šimtmečio minėjimo proga kviečiame lituanistinių<br />
mokyklėlių vaikus ir tevelius apsilankyti Vokietijos Lietuvių Bendruomenės<br />
širdyje, Rennhofo pilyje ir jos parko nuostabioje apsuptyje<br />
bei iš arčiau susipažinti su gilias istorines šaknis turinčia dvikalbe lietuvių-vokiečių<br />
Vasario 16-osios gimnazija bei pabendrauti tarpusavyje.<br />
Programa:<br />
11 val. Registracija<br />
<br />
<br />
12 val. Lituanistinių mokyklėlių vaikų pasirodymai<br />
spektaklis „Kabaldakšt<br />
pas kaimynus“, kai kas iš „Dainų šventės“ repertuaro<br />
13 val. Pietūs<br />
14 val. Vaikams: judrieji žaidimai, tėvams: pokalbis- pasidalijimas patirtimi<br />
« Daugiakalbio auklėjimo paslaptys – » Dr. S. Petraškaitė-Pabst<br />
15 val. Ekskursija į akmenų muziejų.<br />
Registracija iki rugsėjo 17 d.<br />
sandra.petraskaite-pabst@vlbe.org<br />
<strong>VLB</strong> Tarybos ir Valdybos narė švietimo reikalams<br />
Vokietijos lituanistinių mokyklų darbuotojų seminaras<br />
„Lituanistinio ugdymo iššūkiai daugiakalbystės sąlygomis“<br />
Spalio 19-20 d.<br />
Vasario 16-osios gimnazijoje ir Rennhofo pilyje<br />
Klausysimės istoriko Prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus, VDU Lietuvių<br />
išeivijos instituto vadovo pranešimo apie Lietuvos valstybingumo istorinius<br />
vingius ir užsienio lietuvybės gyvybingumo gijas bei gilinsimės į Vokietijoje<br />
veikiančių lituanistinių mokyklų unikalumą, misiją, aptarsime jų<br />
bendradarbiavimo ir patirties pasidalijimo galimybes. Permąstysime tėvų<br />
vaidmenį sąmoningai pasirenkant strategijas perduodant savo vaikams<br />
lietuvių kalbos ir kultūros pagrindus.<br />
Aplankysime LKI lituanistinius archyvus ir iš arčiau susipažinsime su Vasario<br />
16-osios gimnazijos simboliniu statusu bei šiandienos iššūkiais.<br />
Seminaro dalyvius kviečiame pasiruošti pasidalijimui apie savo apylinkės<br />
lituanistinės mokyklėlės mokymo proceso organizavimą, iškeliant jo teigiamus<br />
aspektus ir įvardijant svarbiausius iššūkius vaikų ir paauglių lituanistinio<br />
ugdymo kelyje.<br />
Kviečiame siūlyti savo temas, rūpimus klausimus, kuriuos norėtumėte aptarti<br />
seminaro metus.<br />
Seminarą remia:<br />
Vokietijos Lietuvių Bendruomenė ir Lietuvos Švietimo ir Mokslo Ministerija.<br />
Mokytojams bus apmokėtos kelionės ir nakvynės išlaidos bei įteikti dalyvio<br />
pažymėjimai.<br />
Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iki rugsėjo 15 d. adresu:<br />
sandra.petraskaite-pabst@vlbe.org<br />
12 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
Vokietijoje veikiančios lituanistinės mokyklos<br />
Primename, jog Vokietijoje aktyviai veikia ir vis dar kuriasi lituanistinės mokyklėlės, burdamos visus vaikus bei jų tėvelius vienam<br />
bendram tikslui – puoselėti tautiškumą – sistemingai mokytis ir nepamiršti lietuvių kalbos.<br />
Kviečiame rinktis savo mieste veikiančią lituanistinę mokyklą:<br />
Jums svarbiais švietimo klausimais galite kreiptis į <strong>VLB</strong> veikiančią Švietimo komisiją: Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst, valdyba@vlbe.org<br />
Berlyno lituanistinė mokykla<br />
Vida Kaluza<br />
El. paštas: rutag@web.de<br />
Eseno-Miulhaimo lituanistinė<br />
mokykla<br />
Vilma Thunken<br />
El. paštas:<br />
mokyklele@lietuviai-muelheim.de<br />
Frankfurto lituanistinė mokykla<br />
Nijolė Balčiūnienė<br />
El. paštas:<br />
ltmokyklele@googlemail.com<br />
Hamburgo lituanistinė mokykla<br />
„Abėcėlė“<br />
Asta Borusevičiūtė<br />
El. paštas: asta_bo@yahoo.de<br />
Miuncheno lituanistinė mokykla<br />
Irma Petraitytė-Lukšienė ir Viktorija<br />
Ramanauskienė<br />
El. paštas: mokyklele@miunchenas.de<br />
Niurnbergo lituanistinė mokykla<br />
Gitana Bielskytė-Elsner<br />
El. paštas: gb.elsner@mnet-mail.de<br />
Mob.: 017645535272<br />
Romuvos lituanistinė akademija<br />
„Kalbu lietuviškai“<br />
Irena Sattler<br />
El. Paštas: valdyba@vlbe.org<br />
Štutgarto lituanistinė mokyklėlė<br />
„Traukinukas“<br />
Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst<br />
Tel.: 07144-858969<br />
El. Paštas: valdyba@vlbe.org<br />
GIMNAZIJOS MOKSLEIVĖ V. ČEMEŠKAITĖ: „LIETU-<br />
VIŲ KALBA MAN VISUOMET LIKS PIRMOJE VIETOJE“<br />
Kalbino Evelina Kislych-Šochienė<br />
Šių metų gegužės 10 d. LR Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė Nacio-<br />
nalinio diktanto konkurse mažiausiai klaidų padariusių lietuviškų užsienio<br />
mokyklų mokinių penketuką. Nugalėtojų sąraše, pirmoje vietoje<br />
puikavosi ir Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde dešimtokė Vėjūnė<br />
Čemeškaitė.<br />
Apie pirmosios vietos laimėjimą ir lietuvių kalbos svarbą kalbiname gimnazistę<br />
Vėjūnę Čemeškaitę.<br />
Vėjūne, esi Vasario 16-osios gimnazijos dešimtokė, kuri pateko į Nacionalinio<br />
diktanto nugalėtojų penketuką. Kaip jautiesi? Ar tai pirmasis<br />
tavo laimėjimas?<br />
Iš tiesų, tai nustebino mane, visai nesitikėjau. Nacionalinio diktanto rašyme<br />
dalyvauju, nes nuo vaikystės mėgstu juos rašyti ir labai mėgstu lietuvių kalbą.<br />
Labai džiaugiuosi dėl laimėjimo, labai malonu, kai pastangos atneša rezultatus.<br />
Tai ne pirmasis mano laimėjimas, konkursuose dalyvauju gana dažnai.<br />
Šiais metais Gimnazijos mokytoja Asta D`Elia pakvietė dalyvauti lietuvių kalbos<br />
olimpiadoje, kuri vyko Lietuvoje. Konkurse tarp užsienio lietuviškų mokyklų<br />
mokinių užėmiau pirmąją vietą. Kolkas tai didžiausias mano pasiekimas.<br />
Gimnazijos mokytoja A. D’Elia ir gimnazistė V. Čemeškaitė<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 13
Kiek pasiruošimo reikalauja dalyvavimas šiuose konkursuose?<br />
Būtent šiai olimpiadai ir teko labiausiai ruoštis. Rašiau viešąją kalbą apie<br />
Emigraciją, atlikau mokytojos paruoštas įvairias kalbos vartojimo užduotis.<br />
Na, o nacionaliniam diktantui ruošiuosi, galima sakyti, nuo vaikystės, kai su<br />
močiute rašiau savo pirmąjį diktantą.<br />
Ką tau reiškia lietuvių kalba? Ar šneki ja ir namuose, ar taip puikiai<br />
šią kalbą išmokai tik Gimnazijoje?<br />
Lietuvių kalba man reiškia labai daug. Ji yra mano gimtoji kalba. Manau, tai<br />
viena įdomiausių ir viena gražiausių kalbų. Vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų<br />
yra knygų skaitymas. Jau darželyje išmokau skaityti. Ir vis dar mieliau<br />
skaitau knygas lietuvių kalba, o ne vokiečių. Mokykloje kalbu daugiausia<br />
lietuviškai, šeimoje – angliškai, bet su mama vis dar tarpusavyje bendraujame<br />
lietuviškai. Labai sunku „perlipti barjerą“ ir drąsiai kalbėti svetima kalba.<br />
Nors ir intensyviai mokausi vokiečių kalbos, lietuvių kalba visuomet liks pirmoje<br />
vietoje.<br />
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos Respublikos<br />
Švietimo ir mokslo ministerija nugalėtojams dovanojo po kelialapį į užsienio<br />
lituanistinių mokyklų mokinių kultūrinę – edukacinę stovyklą.<br />
Kaip dažnai lankaisi Lietuvoje? Kas šioje šalyje tau patinka labiausiai?<br />
LR Švietimo ir mokslo ministerija nacionalinio diktanto nugalėtojams dovanojo<br />
po kelialapį į užsienio lituanistinių mokyklų mokinių kultūrinę – edukacinę<br />
stovyklą. Labai džiaugiuosi prizu, tik labai gaila, kad negalėsiu dalyvauti.<br />
Tačiau Lietuvoje lankausi ir taip gana dažnai. Stengiuosi nuvykti per<br />
kiekvienas atostogas. Kol kas visi draugai, didžioji dalis šeimos ir pagrindiniai<br />
užsiėmimai likę Lietuvoje, tad visas atostogas ten leidžiu labai turiningai. Tik<br />
išvykus gyventi į Vokietiją, supratau, kokia Lietuva graži ir kiek ten daug gero.<br />
Esi jau dešimtokė. Kokie tavo ateities planai? Gal jau esi numačiusi<br />
kur ir ką norėtum studijuoti?<br />
Po dviejų savaičių baigiu dešimtą klasę. Laikas bėga tikrai labai greitai. Rimtų<br />
planų dar neturiu, labai sunku kažką nuspręsti, kuomet gyvenu, galima<br />
sakyti, tarp dviejų šalių. Anksčiau labai norėjau studijuoti psichologiją, bet<br />
šiemet persigalvojau ir planuoju ekonomikos studijas, tik dar nežinau, ar<br />
Lietuvoje, ar Vokietijoje. O galbūt visai kitame pasaulio krašte. Neapkraunu<br />
savęs mintimis apie ateitį, manau viskas susidėlios savaime ir tikrai suprasiu,<br />
kokia kryptimi turiu eiti.<br />
Dėkojame už atsakymus ir sveikiname!<br />
Nuotr. A. D’Elios ir I. Asevičiūtė<br />
Gimnazijos moksleivė V. Čemeškaitė<br />
14 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
JAUNIMO (IM)PULSAS<br />
Vokietijos jaunimas garsiau<br />
Šių metų balandžio 20-22 dienomis Diuseldorfe vykusių<br />
„Idėjų dirbtuvių“ metu buvo išrinkta nauja Vokietijos lietuvių<br />
jaunimo sąjungos (VLJS) valdyba. Pakalbinome keturis<br />
jos narius iš Berlyno: Dominyką Sidabraitę, Iloną Koženkovaitę,<br />
Luką Medišauską ir Monika Verbalytę.<br />
Tai kas yra VLJS? Kokie Jūsų pagrindiniai siekiai, tikslai ir<br />
uždaviniai?<br />
Lukas: Sąjungos nariai yra įvairiuose gyvenimo etapuose,<br />
tačiau visi save laikome jaunimu, visi sutelpame į nerašytus<br />
„jaunuomenės“ rėmus. Todėl ir stengiamės organizuoti tai,<br />
kas būtų įdomu ir aktualu mūsų amžiaus žmonėms. Nepaisant<br />
to, renginiuose apsilanko įvairiausi žmonės, ne tik jaunimas.<br />
Todėl, manau, akivaizdu, kad tai, ką darome, svarbu ne tik mums patiems, bet ir platesnei<br />
bendruomenei.<br />
Ilona: Nors mūsų organizuojami renginiai vyksta lietuvių kalba, vis dažniau sulaukiame<br />
ir vokiečių ar kitos tautybės jaunimo. Taip pat turime ilgalaikį Sąjungos narį vokietį, kuris<br />
beveik idealiai kalba lietuvių kalba ir stengiasi nepraleisi nė vieno mūsų renginio.<br />
Kaip galvoji, kaip atrodo VLJS pasaulyje ir Lietuvoje? Ar jaučiatės įvertinti ir reikalingi?<br />
Kokie Jūsų Sąjungos ir Lietuvos jaunimo organizacijų ryšiai?<br />
Monika: VLJS iš principo turi tą pačią funkciją kaip ir kitos<br />
lietuvių organizacijos – burti lietuvius, suteikti jiems galimybes<br />
– erdves, veiklas, platformas – susitikti, pabendrauti,<br />
susidraugauti. Specifika tik ta, kad mūsų organizacija veikia<br />
ne regioniniu, o visos Vokietijos mastu. Be to, jaunus žmones<br />
prisikviesti į renginius truputėlį sunkiau, tad jiems reikia pasiūlyti<br />
įdomios veiklos, todėl mes savo energiją telkiam į du<br />
didelius renginius per metus, kuriems visad paruošiame išskirtinę<br />
programą.<br />
Ilona: VLJS renginių metu siekiame ne tik susitikti, pabendrauti<br />
ir susiburti, bet ir neatitrūkti nuo lietuviškų aktualijų,<br />
temų, svarbių tiek Lietuvai, tiek mums visiems. Susitikimų<br />
metu su svečiais iš Lietuvos diskutuojame, domimės ir dalinamės<br />
visiems rūpimais klausimais, taip tiesdami tiltus tarp<br />
Lietuvos ir pasaulio lietuvių.<br />
Dominyka: VLJS – tai organizacija, siekianti suburti Vokietijoje<br />
išsibarsčiusį lietuvių jaunimą bendrų veiklų, idėjų plėtojimui,<br />
tautiškumo ir tradicijų puoselėjimui. Ji, visų pirma,<br />
į lietuviams skirtus renginius kviečia skirtingų specialybių<br />
atstovus, galinčius ir norinčius pasidalinti savo patirtimi bei<br />
žiniomis.<br />
Ką buria VLJS? Kiek narių jungia VLJS?<br />
Monika: VLJS oficialiai turi apie 250 narių, bet socialiniuose<br />
tinkluose daug daugiau sekėjų (apie 2400). Mes jungiame<br />
jaunus (iki 36 metų amžiaus) lietuvius Vokietijoje. Dėl pakankamai<br />
skirtingo amžiaus tarp mūsų narių yra ne tik studentų,<br />
bet ir jaunų profesionalų bei šeimų. Bet kokiu atveju mes<br />
atviri visiems. Rengdami renginius skirtinguose Vokietijos<br />
miestuose kviečiame ir visus lietuvių bendruomenės narius, ir<br />
susidomėjusius, ne tik jaunimą.<br />
Dominyka Sidabraitė<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 15
Ilona Koženkovaitė<br />
Dominyka: VLJS skatina ir puoselėja įvairias kultūrines veiklas tarp Vokietijoje ir pasaulyje<br />
gyvenančių lietuvių. Mes išsiskiriame savo idėjų išskirtinumu bei kokybe, organizuojant<br />
renginius. Su kitomis jaunimo organizacijomis palaikome draugiškus ryšius, bendradarbiaujame,<br />
vykdome bendrus projektus.<br />
Monika: Aš nemanau, kad Lietuvoje mes labai žinomi. Pasaulio lietuviai kaip politinė jėga<br />
žiniasklaidoje minima dažniau, tad žmonės daugmaž supranta, kuo mes užsiimam. Pasaulio<br />
lietuvių, kitų lietuvių jaunimo sąjungų kontekste atrodome gerai – ten visiems esame<br />
gerai veikiančios Sąjungos pavyzdys. Žavimasi mūsų renginių kokybe ir pavydima struktūrų,<br />
tokių kaip Renhofo pilis, Gimnazija ir užtikrinta <strong>VLB</strong> parama.<br />
Lukas: Bent jau man tiek gyvenant Lietuvoje, tiek vėliau Anglijoje ir Vokietijoje išeivių<br />
organizacijos atrodė senamadiškas dalykas, kuris kadaise buvo aktualus, o visuomenei<br />
tampant mobilesne prarandantis savo reikšmę. Todėl ilgą laiką nesidomėjau tokių organizacijų<br />
veikla. Nepaisant to, asmeniškai susipažinęs su keliais VLJS nariais ir pats tapau<br />
Sąjungos nariu, nes pasirodė, kad tokia organizacija visgi man pačiam aktuali. O kadangi<br />
mūsų organizuojamuose renginiuose žmonės lankosi, manau, kad tai – įrodymas, jog esame<br />
reikalingi ir kitiems.<br />
Kokie jūsų, naujos Valdybos, artimiausi planuojami renginiai, susitikimai?<br />
Monika: Nors vasarą, visų pirma, ir VLJS ilsėsis, bus keletas ne mūsų organizuotų renginių, kuriuose<br />
dalyvausim: Joninės tiek Hiutenfelde, tiek Berlyne, Pasaulio Lietuvių Seimas ir Pasaulio lietuvių<br />
susitikimas Lietuvoje. Na, o rudeniop pradėsim organizuoti Baltoween’ą, vieną mūsų metinių<br />
renginių. Nors jis visada vykdavo Annabergo pilyje netoli Bonos, dėl nelaimingai susiklosčiusių<br />
aplinkybių šiais metais renginio ten rengti negalime. Svarstome įvairias galimybes, bet kol kas<br />
manome, kad vienus metus baltų helovyną atšvęsime Berlyne. Koncepcija bus ta pati: lektoriai,<br />
kultūrinės dirbtuvės, vakarinis koncertas su kaukių baliumi. O kitą pavasarį vėl bus ,,Idėjų dirbtuvės”<br />
– renginys, sukviečiantis labai įvairių sričių lektorius, kalbėtojus ir suinteresuotus žiūrovus,<br />
bei vykstantis vis kitame Vokietijos mieste, bet kol kas dar nenusprendėm, kur jis bus kitąmet.<br />
VLJS ir <strong>VLB</strong>? Kaip vyksta šis bendravimas/bendradarbiavimas?<br />
Kaip vertintumėte Vokietijos lietuvių bendruomenių<br />
veiklas, aktyvumą, vieningumą?<br />
Monika: Manau, kad mūsų santykiai su <strong>VLB</strong> geri. Retai susitinkame<br />
asmeniškai, bet susirašome, informuojame vieni<br />
kitus apie tai, kas vyksta. <strong>VLB</strong> mus remia ir padeda, jei gali.<br />
Mes darome tą patį. Manau, kai kurios Vokietijos lietuvių organizacijos<br />
daro tikrai puikų darbą, burdamos lietuvius. Kas<br />
man asmeniškai nepatinka, tai nuolatinis skundimasis, kad<br />
žmonės nenori dalyvauti, kad sunku juos prisikviesti į renginius.<br />
Aš visada sakau, jog reika imti pavyzdį iš jaunimo: mes<br />
padarom įdomius renginius ir žmonės ateina.<br />
Jei galėtumėte nupiešti, koks būtų Vokietijoje gyvenančio<br />
lietuvių jaunimo portretas?<br />
Monika: Išsilavinęs, pasaulietiškas, atviras, puikiai abi savo<br />
tapatybes – lietuvišką ir vokišką, arba pasaulinę – suderinantis<br />
žmogus.<br />
Lukas: Lietuviai visur vienodi: aukštas, petingas jaunuolis<br />
trumpais šieno spalvos plaukais ir mėlynomis akimis bei didelėmis<br />
ir stipriomis rankomis; taip pat aukšta liekna ilgų<br />
tiesių plaukų mergina šviesiomis akimis ir skaisčia oda. Nėra<br />
ir negali būti vieno portreto. Vokietijos lietuviai yra įvairūs<br />
žmonės, atsikraustę į Vokietiją dėl skirtingų priežasčių. Vieni<br />
atkeliavo į Vokietiją dėl geresnių ekonominių sąlygų ir<br />
jaučiasi kultūriškai stipriai prisirišę prie Lietuvos. O štai kiti<br />
atsikraustė čia vedini noro pažinti pasaulį. Iš tiesų yra iššūkis<br />
atrasti tai, kas galėtų suvienyti tokius skirtingus žmones.<br />
Kokie Jums buvo šie rinkimai? Kokias pareigas eisite Valdyboje?<br />
Kokios atsakomybės yra susijusios su šiom pareigom?<br />
Ilona: Chaotiški – tikriausiai tai tinkamiausias žodis, apibūdinantis<br />
šių metų Valdybos rinkimus. Su daug emocijų<br />
ir baime, kaip bus toliau, tačiau svarbiausia – rezultatas.<br />
Šeši nauji (ir ne visai) motyvuoti Valdybos nariai su aiškiai<br />
apibrėžtu tikslu apie savo indelį į šią Sąjungą. Kaip Valdybos<br />
pirmininkė jaučiuosi ypač atsakinga už šią komandą. Neseniai<br />
prasidėjusios kadencijos metu tikiuosi ne tik papildyti<br />
VLJS gretas naujais nariais, bet ir stiprinti jau susibūrusią<br />
bendruomenę.<br />
Monika: Svarbūs ne patys rinkimai, o kas vyko prieš,<br />
aplink juos ir po jų. O buvo daug nesusipratimų, nusivylimų<br />
ir pykčio. Organizacija buvo šiokioj tokioj motyvacinėj<br />
ir lyderystės krizėj. Deja, tokios mažos bendruomenės kaip<br />
mūsų kitų išteklių, išskyrus žmogiško kapitalo, neturi, tad<br />
tokia krizė gali tapti rimtu išbandymu. VLJS šiais metais<br />
turėjo panašią situaciją, apie kurią sužinojau dar prieš<br />
rinkimus. Bandžiau padėti iš šalies, o po to nusprendžiau,<br />
kad reikia bent trumpam grįžti. Aš jau esu buvusi VLJS Valdyboje<br />
ir išgyvenusi panašią situaciją prieš septynerius<br />
metus. Su tuometine komanda – Dovile Šermokas, Simonu<br />
Černiausku, Gintare Malinauskaite – tikrai investavom daug<br />
savo laiko ir energijos, kad organizacija išliktų. Gal todėl<br />
negaliu stovėt nuošaly, kai matau, kad vėl vyksta panašūs<br />
16 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
procesai. Per šiuos rinkimus tapau organizacijos sekretore ir viena pirmininkės pavaduotojų.<br />
Nors VLJS esu dariusi jau daugelį dalykų, šias pareigas oficialiai einu pirmą kartą.<br />
Dominyka: Šių metų rinkimai buvo didelis iššūkis dėl naujos komandos formavimo.<br />
Laukimas, nežinia, viltis ir tikėjimas, kad kaip naujai išrinkta Valdyba sugebėsime suformuoti<br />
tikslus ir planus, kuriuos vieningai ir darbščiai vykdysime ateityje. Anksčiau<br />
buvau atsakinga už renginių organizavimą bei dizainą, šių rinkimų metu taip pat tapau<br />
pirmininkės pavaduotoja, o tai suteikė daugiau atsakomybės organizacijos atstovavimo<br />
pasaulio lietuvių veikloje bei rimtų sprendimų priėmimo srityse.<br />
Ką veikiate be VLJS? Kokia Jūsų profesinė veikla? Kaip tai prisideda ar gali prisidėti<br />
prie darbo VLJS?<br />
Dominyka: Esu tekstilės ir plokštumų dizainerė, gyvenu Berlyne. Šiuo metu vykdau tiriamąjį<br />
projektą tarp Vokietijos ir Lietuvos apie lino pluošto apdirbimą, jo inovatoriškumą bei<br />
neatrastas technologines galimybes. Taip pat esu Berlyno Europos kultūrų muziejaus tekstilės<br />
dirbtuvių lektorė. Džiaugiuosi galėdama pasidalinti savo technologinėmis ir meninėmis<br />
žiniomis bei pritraukti įvairaus amžiaus suinteresuotų bedraminčių kūrybiniam darbui.<br />
Ilona: Esu pasaulio keliautoja. Visos mano atostogos, ilgesni savaitgaliai - kelyje. Dirbant<br />
turizmo srityje tampi ne tik šios srities eksperte. Nauji atradimai, žinios, iš kitų<br />
išgirstos patirtys neleidžia nustoti tyrinėti, išbandyti ir nerti į vis naujus nuotykius. Laisvalaikis<br />
man labai svarbus, todėl visada stengiuosi jį praleisti kokybiškai ir įdomiai. Šiuo<br />
metu mokausi groti ukulele, lankau jogos užsiėmimus, sportuoju ir labai daug skaitau.<br />
Esant geresniam orui minu savo raudoną dviratį prie ežerų ar tiesiog vis iš naujo atradinėju<br />
mano taip mylimą Berlyną.<br />
Lukas: Esu mokslininkas. Fizikas. Į viską žiūriu analitiškai. Esu sutikęs daug nuostabių<br />
lietuvių Vokietijoje. Vis daugiau lietuvių atvažiuoja į Vokietiją, jie turi skirtingus tikslus<br />
ir norus. VLJS man – organizacija, kuri gali sujungti šiuos žmones ir padėti jiems keistis<br />
informacija ir patirtimis. Man, kaip VLJS Valdybos nariui, ir yra įdomiausia, kaip sudo-<br />
minti ir suburti bendruomenę, naudojant VLJS kaip tam tinkamą<br />
platformą.<br />
Monika: Aš studijavau socialinius mokslus, šiuo metu rašau<br />
disertaciją ir dirbu universitete. Mano interesų sritis – politinė,<br />
emocijų ir Europos sociologija.Studijos man padėjo<br />
greičiau perprasti, kaip veikia Vokietijos ir pasaulio lietuvių<br />
sukurtos institucijos bei struktūros. Labai gerai rašau ,,sausu”<br />
moksliniu stiliumi, tinkamu ir projektams. Be to, ištaisau<br />
kolegų gramatines bei skyrybos klaidas. Laisvalaikiu, be<br />
VLJS, dainuoju chore, neriu, mezgu, sportuoju, skaitau, naudojuosi<br />
Berlyno siūloma kultūrinių renginių įvairove, ypač<br />
žaviuosi gyvai atliekamu džiazu, klasikiniu ir šiuolaikiniu<br />
baletu, nors pačią nuo kėdės dažniau pakelia Lotynų Amerikos<br />
ritmai. Mėgstu keliauti, bet gulėti paplūdimyje – ne<br />
man, aš mieliau laipioju po kalnus, minu dviratį, slidinėju ar<br />
iki nukritimo mindau naujo ir nepažįstamo miesto gatves.<br />
Dominyka, esate atsakinga už dizainą – VLJS vizualų<br />
pristatymą viešojoje erdvėje. Koks jis? Kaip VLJS stengiasi<br />
save perteikti auditorijai? Ar sutiktumėte, kad<br />
tinkami dizaino sprendimai lemia pasisekimą?<br />
Kaip Jaunimo sąjungos dizainerė stengiuosi kūrybingai ir<br />
spalvingai pateikti VLJS viešojoje erdvėje. Kiekvienas renginys<br />
man, kaip kūrėjai, naujas iššūkis: įvairiomis vizualiomis<br />
technikomis sukuriu būsimo renginio stilių bei nuotaiką, atsižvelgdama<br />
į renginio vietą, temas bei būsimą auditoriją,<br />
taip maketuodama kiekvieną kartą vis naują renginio dizai-<br />
Nuotr. Dovilės Šermokas | Vokietijos lietuvių jaunimas – VLJS valdyba<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 17
ną nuo plakatų, lankstinukų iki šilkografinės spaudos ant<br />
tekstilės. Teisingi dizaino sprendimai atkreipia visuomenės<br />
dėmesį į Sąjungos organizuojamas veiklas, pritraukia suinteresuotų<br />
dalyvių iš įvairių sričių.<br />
Lukas Medišauskas<br />
Kiek metų esate VLJS gretose? Kokie asmeniniai Jūsų<br />
laimėjimai VLJS<br />
Monika: Mano VLJS veikla skaičiuoja jau šeštus metus. Pradėjau<br />
2011 metais, buvau Valdyboje penkerius metus, padariau<br />
dvejų metų pertrauką ir dabar vėl esu joje, nors, tiesą<br />
sakant, visiškai organizacijos niekada nebuvau palikusi. Bet<br />
kokiu atveju, esu ta veteranė, kuri gali papasakoti, kaip buvo<br />
tais senais laikais, kai daugelio dabartinių Valdybos narių organizacijoje<br />
dar nebuvo, ir kuri leidžia sau paburbėti, kai kas<br />
nors vyksta kitaip nei buvo daroma anksčiau. Turbūt senstu.<br />
VLJS man davė porą tikrai gerų draugų ir leido susipažinti su<br />
daugybe puikių žmonių, žvilgsnį į man, kaip sociologei, nepaprastai<br />
įdomų pasaulio lietuvių tinklą ir neįkainuojamos<br />
organizacinės patirties, neretai sprendžiant renginyje spontaniškai<br />
iškilusias problemas. Pati nesu nei labai socialus, nei<br />
labai komandiškas žmogus, tad dalyvavimas VLJS veikloje suteikė<br />
ir daugiau bendravimo įgūdžių bei padrąsinimą, kad su<br />
komanda bendraminčių galiu sukurti kažką, kas ne tik man,<br />
bet ir kitiems atrodo įdomu.<br />
Dominyka: VLJS gretose esu jau ketvirtus metus. Besidarbuodama<br />
VLJS susipažinau su produktyviu komandiniu<br />
darbu, organizuodama renginius išmokau greitai reaguoti į<br />
netikėtas situacijas ir ieškoti jų sprendimo būdų, pradėjau<br />
atrasti savo stipriąsias bei silpnąsias savybes, įgijau galimybę<br />
pritaikyti savo kūrybines bei menines žinias naujose<br />
srityse.<br />
Ilona: Ko gero, didžiausias laimėjimas ir iššūkis – šiemet<br />
prisiimtos pirmininkės pareigos. Tai – trečioji mano kadencija<br />
VLJS. Dvejus metus buvau atsakinga už renginių<br />
organizavimą. Ši patirtis bei komandinis darbas man nėra<br />
nauja, tačiau veikla bei atsakomybės ne pelno siekiančioje<br />
organizacijoje labai prisidėjo prie mano asmeninio tobulėjimo.<br />
O didžiausią džiaugsmą teikia tai, jog nebe taip baisu<br />
kalbėti viešai!<br />
Kas ir kaip gali prie Jūsų prisijungti?<br />
Lukas: Gali prisijungti visi lietuviai, kurie jaučiasi jauni<br />
širdyje. Geriausia – ateiti į vieną iš mūsų organizuojamų<br />
renginių ir susipažinti asmeniškai. Žinoma, galima užpildyti<br />
anketą, bet mūsų narius labiausiai vienija asmeniniai tarpusavio<br />
ryšiai, o ne formalūs įsipareigojimai.<br />
Monika: Galit užpildyti nario anketą mūsų puslapyje<br />
http://vljs.vlbe.org/, tapti mūsų draugu socialiniame tinkle<br />
https://www.facebook.com/vokietijosjaunimas/ …<br />
Ilona: ir sekti mus instagramoje @vljsieciai.<br />
Monika Verbalytė<br />
Nuotr. Dovilės Šermokas, iš asmeninio albumo<br />
18 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
KULTURA IR MENAS<br />
Esu tyli lietuvė<br />
Rašytoja Lina Ever<br />
Nustebau, kai manęs paprašė parašyti žodį apie Lietuvą.<br />
Jau šešerius metus jaučiuosi puikiai Berlyne, kur niekam<br />
visiškai neįdomu iš kur aš ir ką čia veikiu. Ši būsena man<br />
labiausiai prie širdies, jos alkau gyvendama savo šalyje,<br />
kur visiems reikia viską apie tave žinoti. Šis miestas, kaip<br />
tobulas vyras, mane priima tokią, kokia aš esu. Šis miestas,<br />
sugalvojus kokią nors idėją, man šnabžda – pirmyn,<br />
tu tai gali. Tu gali suburti žmones, bet gali ir pasislėpti<br />
tarp jų. Čia gali būti lietuviu to prikišamai nerodant. Čia<br />
visų pirma tu žmogus. Pasaulio pilietis.<br />
Ar pagalvojot, kaip dažnai mes demonstruojam pasauliui savo<br />
lietuvybę, o Lietuvoje – savo pasaulietiškumą. Lyg savim nepasitikintis<br />
žmogus, kuriam reikia nuolat pabrėžti, koks jis gudrus<br />
ar talentingas. Arba kaip kaltasis, kuris nuolat įrodinėja<br />
savo nekaltumą. Bet juk lietuvybė yra tai, ką mes gavom. Mes<br />
negalime pasirinkti tėvų, brolių, seserų, akių spalvos ar kraujo<br />
grupės, mes negalime pasirinkti gimimo dienos ir šalies. Todėl<br />
girtis, kad esame lietuviais, man dažnai atrodo netaktiška ir<br />
nemandagu, o vokiškame kontekste visi tie pabrėžiami tautiniai<br />
atributai atrodo netgi neetiškai. Juk Vokietijoje, stipriau<br />
nei kitur, į bet kokio nacionalizmo apraiškas žiūrima įtariai,<br />
o vėliavomis mosuoti leidžiama tik per futbolo varžybas ar<br />
Eurovizijos konkursą. Berlyne, kur tiek daug tautų, didžiuotis<br />
savo tautybe yra visiškai nemandagu. Todėl prisipažinsiu nuoširdžiai,<br />
kad aš nedalyvauju patriotinėse akcijose, neinu giedoti<br />
himno su kitais lietuviais, nemosuoju trispalve balkone,<br />
nebėgu maratonuose. Esu tyli lietuvė. Man atrodo daug svarbiau<br />
yra tai, kad vaikui prieš miegą skaitau lietuviškas knygas<br />
ir pasakoju jam lietuviškus padavimus ir dažnai kartoju, kaip<br />
jam pasisekė, kad jis yra pasaulio lietuvis. O tai reiškia, kad jis<br />
talpina savyje ir Lietuvą, ir pasaulį.<br />
Į skaitytojų dažnai užduodamą klausimą, ar gyvendama Berlyne<br />
nesijaučiu nutolusi nuo Lietuvos, atsakau, kad tik išvažiavusi<br />
suartėjau su ja iš tikrųjų. Panašiai būna su tėvais – tik<br />
palikę namus ir atradę pasaulį, sugebame grįžti pas juos ir<br />
užmegzti naują, daug tvirtesnį suaugusių žmonių ryšį. Kai<br />
nebereikia išsilaisvinti iš jų įtakos, pradedi ieškoti ne trūkumų,<br />
o privalumų, pradedi atlaidžiau žiūrėti į jų klaidas ir vertinti,<br />
ką vaikystėje atstumdavai. Jeigu ir jie išmoksta tave vertinti<br />
kaip suaugusį žmogų, turintį pasirinkimo teisę, sugebanti<br />
priimti sprendimus ir kurti savo gyvenimą, tuomet santykiai<br />
būna gilūs ir abipusiai pagarbūs.<br />
Taip ir su tėvyne. Reikia maištauti, atsiplėšti, ištrūkti iš to papročių,<br />
prietarų, nusistovėjusių ritualų ir vaidmenų rato, kad<br />
galėtum sukurti naujus, atspindinčius tavo asmenybę. Reikia<br />
ištrūkti į pasaulį, kad atrastum pasaulį savyje. Reikia išvažiuoti,<br />
kad norėtum sugrįžti. Ir po ilgų klajonių suprastum, jog<br />
nieko nebus skaniau už mamos keptus bulvinius blynus ar pamiškėj nuskintą žemuogę,<br />
nieko nebus malonesnio ausiai už sekmadienį Vilniuje skambančius varpus ar kaime giedančius<br />
gaidžius, o kojom – už rasotą pievą bundant dar vienai lietuviškos vasaros dienai. Ir<br />
jokio skirtumo, ar tai supratę ręsime savo namą šalia tėvų, ar pasirinksime kitą miestą, jokio<br />
skirtumo, ar įsikursime Lietuvoje, ar pasaulyje. Tas juodos duonos kvapas ir padus kutenanti<br />
žolė niekada neleis užmiršti, kad esame lietuviai.<br />
Tik gyvendama Berlyne išdrįsau daryti tai, ką visada norėjau – rašyti. Ir rašyti tai, kas man<br />
patinka, o ne ko iš manęs tikėtųsi artimieji ar kas sulauktų mažiau kritikos strėlių. Pradžia<br />
nebuvo lengva, bet sulig kiekvienu romanu gaunami skaitytojų atsiliepimai parodė, kad<br />
pasukau teisinga linkme. Prie rašymo prisidėjo ir ekskursijų po Berlyną organizavimas, nes<br />
labai norėjosi pasidalinti savo žiniomis su tautiečiais, parodyti jiems miestą vietinio akimis.<br />
Būnant tėvų namuose mes įprantame gauti ir reikalauti, kas mums neva priklauso, todėl<br />
dažnai jaučiamės nusivylę, nesuprasti, neįvertinti. O išvažiavus kyla didžiulis noras duoti ir<br />
dalintis. Tu esi tvirtas, stiprus, daug patyręs, galintis duoti. Tai normali žmogaus branda. Ir<br />
nėra skirtumo, ar ji užklumpa gyvenant Lietuvoje ar pasaulyje, nėra skirtumo, ar mes giedam<br />
susibūrę tautinę giesmę, ar vokiškus šlagerius, ar mes deklaruojame savo tautiškumą,<br />
ar stengiamės tapti vietiniais. Kol bus poreikis duoti ir dalintis su Lietuva savo dėmesiu,<br />
žiniomis, atradimais, kol bus noras auginti kitiems tautiečiams sparnus ir svajones, kol seksime<br />
savo vaikams lietuviškas pasakas, mes visada būsime lietuviais.<br />
Pilietybę galima duoti ar atimti, bet lietuvybės – niekaip.<br />
Nuotr. Renatas Neverbickas | Rašytoja Lina Ever<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 19
Kauno miesto simfoninis orkestras ir Merūnas<br />
Vitulskis Berlyno filharmonijoje<br />
Irena Sasnauskienė<br />
Š. m. gegužės 14 d. vakarą Berlyno lietuviai skubėjo į<br />
koncertą – susitikimą su žinomais Lietuvos atlikėjais, o<br />
vokiečiai bei kitų tautų atstovai – susipažinti su lietuvių<br />
kultūra.<br />
Noriu pradėti PADĖKA – organizatoriams – Alvidui Tautkui,<br />
Linai Jankauskaitei ir dalyviams už galimybę Berlyno Filharmonijoje<br />
pajusti – „Baltijos vėjo“ dvelksmą, sukėlusį klausytojams<br />
jausmų uraganą ir emocijų cunamį.<br />
Nuoširdžią padėką reiškiu Berlyno filharmonijoje koncertavusiems<br />
Kauno miesto simfoniniam orkestrui – dirigentui<br />
Algimantui Treikauskui ir solistui Merūnui Vitulskiui – tądien<br />
padovanojusiems dalelę saves.<br />
Džiaugiamasi galimybe prisiliesti prie „ATM KOMPANIJOS“<br />
kilnios veiklos. Palankaus Baltijos vėjo Jums, su didžia mūsų<br />
mažos šalies – Lietuvos – muzika!<br />
Nuotr. autorės<br />
Koncerto akimirka<br />
Geros žinios iš Vokietijos!<br />
Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje informacija<br />
Alvydui Šlepikui bus įteikta Georg Dehio literatūrinė premija už romaną „Mano vardas<br />
– Marytė“. Taip pat bus pagerbtas ir romano vertėjas – Markus Roduner. Premijos<br />
įteikimo ceremonija įvyks šių metų spalio 10 dieną, Berlyne.<br />
Good News from Germany! Alvydas Šlepikas receives Georg Dehio Bookprize <strong>2018</strong> for his<br />
novel „My name is Marytė“. Its translator Markus Roduner will be awarded as well.<br />
Der Georg Dehio-Buchpreis <strong>2018</strong> geht an Miljenko Jergović für sein episches Werk über die<br />
kulturelle Vielschichtigkeit Südosteuropas und an Alvydas Šlepikas für seinen Roman Mein<br />
Name ist Marytė. Geehrt werden zudem die jeweiligen Übersetzer des Werkes. Die feierliche<br />
Verleihung der Preise fi ndet am 10. Oktober <strong>2018</strong> in Berlin statt.<br />
Daugiau informacijos/more information/Mehr Info:<br />
http://www.kulturforum.info/…/7726-georg-dehio-buchpreis-pr…<br />
20 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
Vokietijoje gyvenanti lietuvė menininkė Patricija Gilytė<br />
dirba skulptūros, video (vaizdo meno) ir instaliacijos<br />
srityse. P. Gilytės kūryboje dėmesys kreipiamas į geografijos,<br />
mentaliteto bei ekonominių sąlygų suformuoto<br />
žvilgsnio bei santykio su aplinka tyrimui. Menininkė<br />
ieško gamtos kaip pirminės erdvės ir kultūrinių pokyčių<br />
prasminių ryšių. Jai būdingi lietuviškąja patirtimi paremti<br />
vaizdiniai, jų kaita ir transformacija laike. Žiūrovui<br />
leidžiama dalyvauti menininkės patirtyje. P. Gilytė<br />
nuolat pabrėžia informacijos saugojimo bei transportavimo<br />
iš vienos vietos, iš vieno laikmečio į kitą svarbą.<br />
2000 m. įgijusi menų magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje,<br />
Kauno dailės institute (darbo vadovai Aldona<br />
Keturakienė ir Robertas Antinis). Studijas tęsė Miuncheno<br />
vaizduojamųjų menų akademijoje Vokietijoje, Norbert<br />
Prangengerg (keramika) bei Nikolaus Gerhart skulptūros<br />
klasėse. Diplomą įgyjo 2005 m. Nuo 2003 m. aktyviai dalyvauja<br />
parodose Lietuvoje ir užsienyje.<br />
P. Gilytės darbai pristatomi tarptautinėse parodose ir vaizdo<br />
meno festivaliuose, finansuoti stipendijomis ir vystomi<br />
rezidencijų ir bendrų projektų metu. Nuo 2009 metų menininkė<br />
daug keliauja, praplėsdama savo kūrybinį rezervuarą<br />
specifinės vietos kūriniais: rezidencijos Lenkijoje,<br />
Turkijoje, Austrijoje, Italijoje bei įvairiuose Vokietijos regionuose.<br />
<strong>2018</strong> m. tapusi Schlossmediale Werdenberg kūrybinės<br />
premijos laimėtoja, ji kūrė Werdenbergo pilyje, Šveicarijoje,<br />
miško bei migracijos tema; 2013 m. Italijoje laimėjo<br />
SMACH. Meno, kultūros ir istorijos konsteliacija Dolomituose<br />
konkursą; 2008 m. Debutanten įvertinimas, Bavarijos<br />
Kultūros, meno ir švietimo ministerijos metinė stipendija<br />
bei kt. jos kūrybą ženklinantys pasiekimai. 2017 m. –<br />
<strong>2018</strong> m. sandūroje surengė autorinę parodą STILLELEVEN.<br />
Natiurmortas 11 kadrų galerijoje „Meno parkas“ galerijoje;<br />
<strong>2018</strong> m. dalyvavo parodoje „Ne muziejus“ Klaipėdos kultūros<br />
komunikacijų centre, parodoje „Globali kontrolė ir cenzūra“<br />
Vilniaus energetikos ir technikos muziejuje, tarptautinėje<br />
meno mugėje Art Vilnius bei Vilniaus Rotušėje pristatomoje<br />
parodoje „100 LIETUVOS VEIDŲ – SUJUNKIME LIETUVĄ!“.<br />
MEET THE ARTIST:<br />
Lietuvių menininkė Patricija Gilytė<br />
www.patricija-gilyte.net<br />
Nuotr. Airidos Rekštytės<br />
Lietuvių menininkė P. Gilytė<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 21
PORTRETAI<br />
M. Lukšys: „Mano, kaip lietuvio, viena iš pareigų<br />
– stiprinti Lietuvos saugumą“<br />
Redakcijos informacija<br />
M. Lukšys<br />
Š. m. balandžio 21 d. Miuncheno Bundesvero universitete įvyko iškilmingas<br />
Lietuvos šaulių sąjungos padalinio Vokietijoje steigimas. Pagrindinis<br />
idėjos iniciatorius ir vienas iš steigėjų – Mindaugas Lukšys – Lietuvos<br />
šaulių sąjungos koordinatorius Vokietijoje, taip pat Vokietijos Bundesvero<br />
rezervistų sąjungos narys (Verband der Reservisten der Deutschen<br />
Bundeswehr e.V.).<br />
Kalbiname M. Lukšį apie įvykusį organizacijos steigimą, jos paskirtį, numatomus<br />
ateities planus.<br />
Mindaugai, nuo 2016 m. esi paskirtas eiti Lietuvos šaulių sąjungos<br />
koordinatoriaus pareigas Vokietijoje. Ar tai yra tavo, kaip lietuvio,<br />
pagrindinė misija Vokietijoje?<br />
Sakyčiau tai yra, kaip lietuvio, viena iš pareigų – stiprinti Lietuvos saugumą.<br />
Ar galėtum išskirti svarbiausius savo, kaip koordinatoriaus, dviejų<br />
metų darbo momentus, įgytą patirtį, ryškiausius pasiekimus?<br />
Atėjo supratimas, kad Lietuvos stiprumas yra dialoge. Tik dialogo ir komunikacijos<br />
metu galima sukurti partnerystę su kitomis kultūromis. Taigi,<br />
buvo įgytas pasitikėjimas tiek Lietuvos šaulių sąjungoje, tiek Vokietijos<br />
rezervistų sąjungoje. Pati sunkiausia buvo pradžia, integracija rezervistų<br />
sąjungoje. Esu tikras, jog kurį laiką buvau stebimas: kaip aš elgiuosi, kiek<br />
aktyvus esu. Pirmaisiais metais buvo ir tokių atvejų, kai į tam tikrus užsiėmimus<br />
negaudavau kvietimų. Tačiau po intensyvaus dalyvavimo kariniuose<br />
užsiėmimuose, kelionių organizavimo į Lietuvą, straipsnių rašymo<br />
į rezervistų tinklalapį ir pranešimų skaitymo saugumo temomis, situacija<br />
pasikeitė, kaip ir minėjau – atsirado pasitikėjimas.<br />
Taigi Miunchene įsteigta pirmoji Lietuvos šaulių sąjungos organizacija.<br />
Kaip kilo ir išsivystė ši idėja? Papasakok apie ją plačiau.<br />
Mintys, kurti organizaciją, kuri stiprintų tiltus karinėse, saugumo politikos<br />
ir atminties kultūros srityse tarp Lietuvos ir Vokietijos ir kartu suteiktų galimybę<br />
ruoštis Lietuvos krašto gynybai gyvenant emigracijoje, intensyviai<br />
vystėsi jau paskutinius keturis metus – iškart po karinio konflikto pradžios<br />
Rytų Ukrainoje. 2014 metais savo noru grįžau į Lietuvą kaip Lietuvos kariuomenės<br />
atsargos karys į trijų savaičių kartotines rezervo karių pratybas.<br />
Po karinių mokymų grįžus į Miuncheną toliau ieškojau galimybių, kaip būnant<br />
Lietuvos kariuomenės rezervistu ir gyvenant už Lietuvos ribų, būtų<br />
galima treniruotis. Taigi, kaip alternatyvą pasirinkau Vokietijos rezervistų<br />
sąjungą (Verband der Reservisten der Deutschen Bundeswehr e.V.). Po<br />
dviejų metų buvo rastas sprendimas – steigti organizaciją dialoge tarp Lie-<br />
22 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
tuvos šaulių sąjungos ir Vokietijos bundesvero rezervistų sąjungos,<br />
stiprinant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą.<br />
Tuometinis Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulk. ltn. a. d<br />
Liudas Gumbinas įsakymu įpareigojo mane įsteigti Lietuvos<br />
šaulių sąjungos padalinį Vokietijoje. Pasikeitus vadovybei,<br />
dabartinis Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulk. ltn. Gintaras<br />
Koryzna toliau kartu intensyviai vystė šią idėją. Pirmasis padalinys<br />
Vokietijoje jau įkurtas.<br />
Organizacijos steigime dalyvavo daug garbingų svečių<br />
– Vokietijos Bundesvero rezervistų sąjungos nariai<br />
(aukšti karininkai), Bundesvero aktyvūs kariai, CSU<br />
partijos atstovai, Garbės konsulas Bavarijoje, Lietuvos<br />
šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna.<br />
Kaip įvertintum Lietuvos ir Vokietijos šalių bendradarbiavimą<br />
karinėse, saugumo politikos ir atminties kultūros<br />
srityse?<br />
Bendradarbiavimą karinėse srityse vertinčiau labai teigiamai.<br />
Jis intensyvėja. Ypatingai po Vokietijos karių dislokavimo<br />
Lietuvoje 2017 metais. Dalyvaujant pokalbiuose kartu su<br />
Vokietijos rezervistais tenka girdėti, jog dabar yra palankios<br />
galimybės siekti aktyvesnio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir<br />
Vokietijos karinių ir sukarintų organizacijų, kadangi Vokietijos<br />
kariai šiuo metu tarnauja Lietuvoje.<br />
Man dažnai tenka dalyvauti saugumo politikos konferencijose<br />
tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje ir galėčiau pasakyti, jog pranešimų temos labai skiriasi. Lietuvoje<br />
yra daug kalbama apie pilietinį pasipriešinimą grėsmės atveju, netgi daromi tyrimai<br />
siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrį į pilietinį pasipriešinimą. Vokietijoje saugumo temos yra<br />
labiau globalios apžvelgiančios padėtį pasaulyje. Todėl manau, kad Baltijos šalių patirtimis<br />
būtina intensyviau dalintis Vokietijoje, taip įeinant į tvirtesnę dvišalę komunikaciją.<br />
Organizacijos statutą pasirašė ir steigėjais tapo tiek lietuviai, Sąjungos nariai,<br />
tiek vokiečiai, Bundeswero rezervistai. Kuo ši organizacija bus naudinga abiems<br />
šalims? Kas galės tapti jos nariais?<br />
Kadangi šios organizacijos įkūrimas nuo pat pradžių vyko dialoge tarp Lietuvos šaulių sąjungos<br />
ir Vokietijos rezervistų sąjungos atstovų, tai ir tikslai buvo sukurti tokie, kurie būtų<br />
naudingi abiems šalims. Patys pagrindiniai tikslai yra remti Lietuvos šaulių sąjungą ir stiprinti<br />
dvišalius santykius karinėse, saugumo politikos ir atminties kultūros srityse.<br />
Į šią organizaciją galės stoti Lietuvos šaulių sąjungos nariai – atlikę ir neatlikę privalomąją<br />
karo tarnybą. Nariais galės tapti ir kiti Europos ir NATO šalių piliečiai, gyvenantys Vokietijoje<br />
ir palaikantys bei norintys remti padalinio tikslus.<br />
Pirmoji šalis, įsteigusi Lietuvos šaulių sąjungos padalinį – Vokietija. Eilėje laukia<br />
Jungtinė Karalystė ir Norvegija. Ar tai gera pradžia? Kaip manai, ar šiuo pavyzdžiu<br />
seks ir kitos šalys, o Sąjungos veikla plėsis ir stiprės visame pasaulyje?<br />
Manau, jog tai yra labai gera pradžia. Per keletą metų yra sukaupta labai didelė patirtis,<br />
kuria jau yra dalijamasi kuriant padalinius ir kitose šalyse. Taigi, Lietuvos šaulių sąjungos<br />
plėtrai ir stiprėjimui nematau jokių kliūčių.<br />
Dėkoju už pokalbį.<br />
Nuotr. Rolando Purtulio ir asmeninio albumo<br />
Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulk. ltn. G. Koryzna (kairėje) ir M. Lukšys padalinio atidarymo metu<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 23
Melanie Henke: į Lietuvą atsiveš „didelį lagaminą”<br />
profesinės ir gyvenimiškos patirties<br />
Redakcijos informacija<br />
Melanie Henke (2004 – 2008 m.) lankė Hamburgo šeštadieninę<br />
lietuvišką mokyklą „Abėcėlė“. Į mokyklą atėjo jau<br />
neblogai kalbėdama lietuviškai, nors gimė ir augo mišrioje<br />
šeimoje. Per ketverius metus Melanie buvo pavyzdinga mokinė,<br />
praturtino lietuvių kalbos žinias, įgijo bendruomeninio<br />
darbo įgūdžių. Turėdama ryškių meninių gabumų, Melanie<br />
aktyviai dalyvavo bendruomenės šventėse: vaidino,<br />
dainavo, skaitė eiles, ir šoko. Ji tuo metu buvo ir Hamburgo<br />
John Neumeier Baleto mokyklos mokinė ir baleto mokyklos<br />
salėje treniruodavosi šešis kartus per savaitę. Vasaros atostogų<br />
metu Melanie lietuvių kalbos žinias gilindavo kūrybinėje<br />
jaunimo stovykloje „Atgaja“.<br />
2010 m. ji savarankiškai režisavo poetinį-muzikinį spektaklį<br />
„Šiandien šeštadienis“ su vyresnio mokyklinio amžiaus<br />
vaikais. Spektaklis buvo parodytas gausiai susirinkusiems<br />
Hamburgo lietuviams ir svečiams, minint Lietuvos valstybingumo<br />
šventę. Šiame projekte išryškėjo ne tik kūrybinis, bet<br />
ir pedagoginis Melanie talentas. Ji yra komunikabili, optimistiška,<br />
sąžininga, nestokoja humoro jausmo. Nuo mokinės<br />
Melanie tapo šeštadieninės lietuviškos mokyklos mokytoja.<br />
Melanie keletą metų aktyviai dalyvavo tarptautiniuose<br />
lietuviškų mokyklų sąskrydžiuose „Draugystės tiltas“, kurie<br />
vyko Švedijoje, Airijoje, JK, Islandijoje ir Vokietijoje. Šiuose<br />
renginiuose ji išradingai atstovavo šeštadieninę lietuvišką<br />
mokyklą, praplėtė savo kultūrinį akiratį, dar labiau susidomėjo<br />
lietuvių kalba ir jos tradicijomis.<br />
Nuotr. asmeninio archyvo | Melanie Henke Lietuvoje<br />
Nuotr. Pauliaus Mudėno | Melanie Henke „Draugystės tilto“ (<strong>2018</strong>) metu su broliu Jonu<br />
Bakalauro Kultūros studijų Lüneburgo Leuphana universitete metu, liko aktyvi Hamburgo<br />
Lietuvių Bendruomenės narė, šoko studijų metu tautinių šokių kolektyve „Gintaras“, dalyvavo<br />
rašytojos Juttos Noak projekte Jutta Noak „Lino mados eksperimentai“. Be to, ji dvi<br />
vasaras iš eilės 2015 ir 2016 metais, lankė intensyvius lietuvių kalbos kursus LCC Klaipėdos<br />
ir Vilniaus universitetuose.<br />
Po bakalauro studijų Melanie svarstė studijuoti Magistrantūros studijas Lietuvoje, bet po<br />
ilgų ieškojimų, suprato, kad jos sritis yra labai speciali ir Lietuvoje dar nesiūloma. Tuomet<br />
Melanie buvo priimta į „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijų programą su specializacija<br />
„Media Arts Cultures“ (liet. Žiniasklaidos meno kultūros), šiolaikinio medijų meno<br />
srityje. Studijos ypatingos tuo, kad jos vyksta skirtinguose universitetuose: Austrijoje,<br />
Danijoje ir Honkonge. Tai be galo praplėtė žinias tarptautiniu atžvilgiu ir atskleidė naujas<br />
pasaulines perspektyvas. Buvo gilinamasi į kultūros raidą pasaulyje, bet tuo pačiu ir į<br />
žmogaus, kaip asmenybės raidą, sustiprino sąryšį su savo lietuvišku identitetu.<br />
Kai Melanie prisistato, ji visada akcentuoja ir didžiuojasi, kad ji yra ir lietuvė, ir vokietė –<br />
du viename, o ne pusiau lietuvė ir pusiau vokietė. Jos nuomone, identitetas ir esmė glūdi<br />
ne įraše pase, ne pilietybėje ar gimimo vietoje, o didelėje, besikeičiančioje žmogaus<br />
sistemoje, sudarytoje iš jausmų, patirčių, skirtingų kalbų mokėjimo, kultūrų supratimo<br />
ir bendravimo su žmonėmis.<br />
Melanie susidomėjimas Lietuva yra ne paviršutinis, ne vienkartinis, o sistemingas ir nuoseklus.<br />
Ji sėkmingai atstovauja ne tik Vokietiją, bet tuo pačiu ir Lietuvai internacionalinėse<br />
konferencijose ir susitikimuose. Ji stengiasi aplankyti Lietuvą bent du kartus į metus.<br />
„Lietuva man – tai ne geografinė vieta, bet kultūra, tauta, gamta ir mano šeima. Man nuo pat<br />
gimimo buvo įskiepyta meilė Lietuvai – mano mama man buvo Lietuva ir taip pat tada Lietuva<br />
man tapo mano mama. Kai išgirstu lietuvių kalbą, jaučiuosi jaukiai”, - pasakoja M. Henke.<br />
Melanie norėtų palinkėti Lietuvai ir lietuviams priimti žmones, tokius, kokie skirtingi jie ir bebūtų,<br />
išvažiavę lietuviai ar net negimę Lietuvoj, bet norėdami prisidėti prie jos kūrimo atviromis<br />
rankomis: „Meile, džiaugsmu, žiniomis – šie dalykai – ne tortas – kai tu kažką atiduodi,<br />
tada mažiau turi pats, tačiau tai dauginasi”. Ji mato be galo didelį potencialą Lietuvoje – ne<br />
būtinai ekonomine, bet gyvenimo būdo prasme, kuri galbūt vertingiau yra net už atlyginimą.<br />
Šiuo metu Melanie baiginėja rašyti magistrinį darbą Miunchene apie naujai gimstantį/<br />
steigiamą muziejų, kuris bus ypatingas tuo, jog apjungs meną ir gamtos mokslus – šiuolaikinį,<br />
koncepcinį meną „Bioart“.<br />
Kas po to? Viena yra aišku: kažkurią dieną Melanie važiuos į Lietuvą ir atsiveš „didelį lagaminą”<br />
profesinės ir gyvenimiškos patirties.<br />
24 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
BENDRUOMENIU ALEJA<br />
Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkas: „Esame<br />
vertinami ir jaučiamės atsigavę“<br />
Evelina Kislych-Šochienė<br />
Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje duomenimis Berlyne gyvena daugiau<br />
kaip 2 000 lietuvių. Oficialiai Berlyno Lietuvių Bendruomenę (toliau – BLB) jungia<br />
160 narių. Aktyvių narių skaičius yra keturis kartus mažesnis, tačiau džiaugiamasi<br />
naujų narių prisijungimu. Derlingiausiais įvardijami 2017-ieji, kuomet į bendruomenės<br />
veiklą įsitraukė daug neraginamų, tačiau veiklą teigiamai įvertinusių lietuvių.<br />
Berlyno Lietuvių Bendruomenei – 53 metai. Bendruomenės gimtadienis švenčiamas rugpjūčio<br />
14 d. Pirmininko pareigas jau antrą kadenciją eina lietuvis Petras Breimelis. Prie BLB veiklos<br />
prisijungęs 2010 metais, jos nariu tapo iškart po metų – 2011 metais.<br />
Pirmą sykį su BLB jis susidūrė internete, aptikęs BLB tinklapį ir informaciją apie vykstančius<br />
renginius. Tuomet užsiprenumeruotas Berlyno lietuvių naujienas, informacijos apie įvyksiančius<br />
renginius jis gaudavo kaskart, vos tik ji pasirodydavo. Po nesėkmingos pirmojo renginio<br />
vietos paieškos, sekė antrasis – sėkmingas ir, matyt, lemtingas kartas. 2011 metais P. Breimelis<br />
dalyvavo pirmajame oficialiame bendruomenės renginyje, visuotiniame susirinkime.<br />
Tuomet buvo renkamas Kontrolės komisijos narys, kuriuo jis buvo ir išrinktas. Veiklos gausumu<br />
P. Breimelis nesiskundė: „Man tapus komisijos nariu, šalia Berlyno suorganizavom Jonines, susirinko<br />
daug žmonių. Ir man tai patiko. Tai buvo galimybė bendrauti savo gimtąja kalba, pamatyti,<br />
koks gyvenimas vyksta Berlyne. Prisidėjau prie organizacinių veiklų. Pasiskirstėm atsakomybėmis<br />
ir įgyvendinome idėjas. Ne visuomet pavyksta padaryti viską idealiai“, – pasakojo Petras.<br />
Lietuviai burdamiesi į BLB renkasi tai, kas jiems yra aktualu – sportą, kultūrą, tradiciją. P.<br />
Breimelis džiaugiasi naujais žmonėmis mūsų gretose – įvardina juos aktyviais ir įdomiais.<br />
Jie patys teigia, jog džiaugiasi įsitraukę į BLB veiklą: „Galbūt ir nedarome daugiau renginių,<br />
tačiau dalyvaujančiųjų ratas prasiplėtė, juntamas atsigavimas. Prieš tai BLB sulaukdavusi<br />
ir negatyvių atsiliepimų, tad džiugina tai, jog esame vertinami“, – pasakojo pirmininkas.<br />
Daugeliui atrodo, kad Valdyba turi linksminti visus, tačiau<br />
mūsų uždavinys – atsižvelgti į daugumos poreikius ir įtraukti<br />
juos į veiklą. Prie buvusios pirmininkės I. Sasnauskienės,<br />
lituanistinė mokyklėlė priklausė bendruomenei, buvo gaunamos<br />
lėšos jos veiklai remti, o įgavę finansinį pagrindą jie<br />
atsiskyrė. Tačiau tėvų dėka Valdyba rado kompromisą ir mes<br />
nuo šiol bendradarbiaujame: „Kaupiam duomenis, kas mėnesį<br />
leidžiame naujienlaiškį. Jaučiamės atsigavę“.<br />
Be mokyklėlės yra krepšinio klubas, tačiau jis veikia pakankamai<br />
atskirai. Pernai Liubeke vykusiame turnyre klubo nariai<br />
užėmė pirmą vietą. BLB pirmininkas iki šiol ieško atsakymų<br />
į klausimus, kokia nauda žmogui įstojus į bendruomenę.<br />
Visgi yra bendruomenės narių, kurie gali skelbti informaciją,<br />
balsuoti, domėtis bendruomenės situacija viduje, nuolaidomis,<br />
draustumu.<br />
Kaip bebūtų liūdna, BLB savo patalpų neturi – naudojasi LR<br />
Ambasados patalpomis, kur vyksta visuotiniai susirinkimai.<br />
Pirmininkas džiaugiasi, kad pirmą kartą istorijoje prie Berlyno<br />
lietuvių prisijungė ir pats LR ambasadorius Vokietijoje D.<br />
Semaška. Jis aktyviai lankosi renginiuose, domisi bendruomenės<br />
veikla.<br />
Pirmininkas džiaugiasi, kad Berlyno neaplenkė ir misija „Pasaulio<br />
lietuva“. Berlyno lietuviai ir vėl laukia Andriaus Mamontovo<br />
koncertų ir diskusijų su juo.<br />
Nuotr. iš asmeninio albumo<br />
BLB pirmininkas drauge su rašytoja L. Ever<br />
BLB pirmininkas Petras Breimelis<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 25
Motinos dienos šventę Miunchene lydėjo profesionalių<br />
operos dainininkų balsai<br />
Daiva Bethke<br />
Miuncheno lituanistinės mokyklėlės<br />
„Nykštukų“ grupės vadovė<br />
Motinos diena, tai gražiausia ir nuoširdžiausia pavasario<br />
šventė, kai su atbundančia gamta sveikiname mamas eilemis,<br />
dainomis arba dėkojame malda bei mintimis. Šių metų<br />
Miuncheno lituanistines mokyklėles mokinių programa mamytėms<br />
gegužės pirmąjį sekmadienį šią gražią šventę Miuncheno Lietuvių<br />
Bendruomenė šventė drauge. Tai buvo šilta ir saulėta popietė, kuri prasidėjo monsinjoro<br />
dr. Alexander Hoffman laikomomis lietuviškomis šv. Mišiomis už mamas. Jų eigą<br />
gaubė nuostabi prof. Vytenio Vasyliuno atliekama vargonų muzika.<br />
Po šv. Mišių gražiai papuoštoje salėje Miuncheno lituanistinės mokyklėlės vaikučiai bei paauglių<br />
psichologijos grupės jaunuoliai susirinkusiems atliko programėlę, kurią paruošė kartu<br />
su mokytojomis. Pasirodyme skambėjo dainos, nuoširdūs eiliuoti sveikinimai bei padėkos<br />
ne tik mamoms, bet ir močiutėms. Stebėdamos programėlę, mamos žvelgė į savo atžalas su<br />
džiaugsmo ašara akyse ir laimės šypsena veide.<br />
Šįkart Motinos dienos renginys bendruomenėje buvo nuostabus ir tuo, jog visi turėjome išskirtinę<br />
progą pasiklausyti profesionalių operos daininkų balsų. Bavarijos valstybinės operos<br />
atlikėjas Gintaras Vyšniauskas (tenoras) atliko dainų kompoziciją grojant gitara. Operos solistė<br />
Daiva Gedvilaitė (mecosopranas) akomponuojant pianistei Amangul Klychmuradova atliko<br />
savo mamos mėgstamiausio kompositoriaus E. Griego dainą „Ich liebe Dich“, bei daugeliui<br />
žinomą dainą „Oi motinele“, kurią kartu dainavo ir salėje susirinkusieji. Na, o Bavarijos valstybinės<br />
operos atlikėja Nelė Kovalenkaitė (mecosopranas) publiką sužavėjo Dalilos arija iš C.<br />
Saint – Saenso operos „Samsonas ir Dalila“.<br />
Po programos vaišinomės suneštais skanėstais, bei draugiškos kompanijos virta sriuba, kurios<br />
užteko visiems renginio svečiams. Vyko pokalbiai, diskusijos, žaidimai vaikams. Ši šventė buvo<br />
tikrai nuostabi ir ilgam įsimintina. Tad dar kartą ačiū visiems dalyvavusiems ir peisidejusiems<br />
prie organizavimo.<br />
Ačiū Bavarijos valstybinės operos atlikėjams N. Kovalenkaitei, G. Vyšniauskui, taip pat operos<br />
solistei D. Gedvilaitei, pianistei A. Klychmuradova. Ačiū mokytojoms – Viktorijai Ramanauskienei,<br />
Redai Kaiser, Virginijai Skiriūtei už bendradarbiavimą ir vaikučių paruošimą. Ačiū<br />
Ievai Krivickaitei, už tai, jog paauglių psichologijos grupė paruošė nuostabius sveikinimus ir<br />
laiškus mamoms. Ačiū Kristinai Kandratavičiutei, Daivai Zavistauskaitei ir Vitalijui Kryževičiui<br />
už skanią sriubą. Ačiū profesoriui V. Vasyliūnui už vargonų muziką, monsinjorui dr. A. Hoffmann<br />
už šv. Mišias. Ačiū Adomui Griausliui už nuotraukas. Ačiū Irmai Petraitytei-Lukšienei už<br />
organizavimą bei suteiktą garbę moderuoti šį renginį.<br />
Ačiū, kad Miuncheno lietuviai turi tokią stiprią ir patikimą komandą – bendruomenę!<br />
Nuotr. Adomo Griauslio<br />
Bavarijos valstybinės operos atlikėjas G. Vyšniauskas (tenoras)<br />
Operos solistė D. Gedvilaitė (mecosopranas) ir pianistė A. Klychmuradova<br />
26 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
Teresė Lipšienė – tikras lietuvybės įrodymo pavyzdys<br />
Nuotr. Astos Borusevičiūtės | Teresė Lipšienė<br />
Parengta pagal A. Borusevičiūtės interviu („Kauno diena“)<br />
Duris į Vokietiją T. Lipšienės šeima pravėrė Antrajam pasauliniam karui skaičiuojant<br />
paskutines dienas. Nuo to laiko, jau beveik 73 metus, T. Lipšienė išliko išskirtiniu<br />
lietuvybės puoselėjimo pavyzdžiu – autoritetu Vokietijoje gyvenantiems<br />
Hamburgo lietuviams.<br />
Ji neišvyko į Vokietiją dėl geresnio gyvenimo, didesnio uždarbio – ji privalėjo bėgti iš Lietuvos.<br />
Tai įvyko 1944-ųjų birželį, kuomet Kelmiškių šeima, iš Jurbarko Nemunu persikėlę į<br />
kitą krantą, kurį laiką gyveno Lenkijoje, o vėliau atvyko į Hamburgą. Lietuvoje T. Lipšienė<br />
apsilankė gana po ilgo laiko – tik 1984-aisiais. Jau kurį laiką dėl sveikatos problemų T. Lipšienei<br />
nuvykimas į Lietuvą tampa vis sunkiau ir sunkiau įgyvendinamu.<br />
T. Lipšienė drauge su im memoriam klebonu Vaclovu Šarka yra pagrindiniai lietuvybės, tikėjimo<br />
Hamburge gyvenantiems lietuviams skleidėjai bei puoselėtojai. T. Lipšienė aktyviai<br />
veikė tuometiniame Moterų klube, nuo kurio ir prasidėjo lietuvių bendruomenės veikla. Ji<br />
mokė vaikus lietuvių kalbos, veikė tuometinėje lietuviškoje mokykloje, kur padėjo V. Šarkai.<br />
Aktyviai vykdė lietuvių katalikų sielovados veiklą, kuri šiandien įsišaknijo lietuvių gretose<br />
ir dovanoja vieną už kitą geresnius, sielovadinius renginius čia gyvenantiems lietuviams.<br />
T. Lipšienės katalikiškos veiklos dėka lietuviai Hamburge dar ir iki šiol turi savo namus –<br />
lietuvių katalikų sielovada veikia moderniose, erdviose Hamburgo vyskupijos lietuvių tikintiesiems<br />
skirtose patalpose. T. Lipšienė yra viena iš lietuvybės pradininkių Hamburge.<br />
T. Lipšienė buvo ir yra visų lietuviškų renginių šviesiausias veidas – į kiekvieną renginį T.<br />
Lipšienė pasiimdavo brangiausią sau daiktą – užsivilkdavo lietuvišką tautinį kostiumą, o<br />
gintariniai karoliai tapo svarbiausiu ir kiekvieną dieną moterį lydinčiu papuošalu. Visi tuometiniai<br />
Lietuvoje vykę įvykiai, tokie kaip Sausio 13-osios lietuvių ir Sovietinės valdžios<br />
susirėmimas, pasipriešinimas, palietė ir pasaulyje apsigyvenusius lietuvius, taip pat ir T.<br />
Lipšienę bei jos šeimą. Hamburge buvo organizuojamos demonstracijos, kuriose buvo aiškiai<br />
pabrėžiami įvykiai Lietuvoje. Šios demonstracijos gatvėse atkreipė ir vokiečių dėmesį,<br />
Lietuva sulaukė ir vietinės Hamburgo spaudos dėmesio.<br />
T. Lipšienė negaili patarimų į Hamburgą atvykstantiems ir<br />
pabrėžia, kaip svarbu palaikyti ryšius su Lietuva ir kurti savo<br />
ateitį ten. Daugeliui šie žodžiai išties įstringa kaip nuoširdus,<br />
patirtimi paremtas autoriteto patarimas į Vokietiją emigravusiems<br />
lietuviams.<br />
T. Lipšienė – ryškus, daugiausiai lietuvių bendruomenės bei<br />
katalikų sielovados labui dirbęs ir daugiausiai laiko šiai veiklai<br />
skyręs žmogus.<br />
Nuotr. Redakcijos | Teresė Lipšienė<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 27
Niurnbergo ir jo apylinkių lietuviai: „Stengiamės<br />
būti Lietuvos ambasadoriais!“<br />
Gitana Bielskytė-Elsner<br />
Niurnbergo lietuviai „Consumentoj 2“ mugėje<br />
Pirmieji lietuvių susitikimai Niurnberge prasidėjo 2005 metų<br />
birželio mėnesį. Jau po pirmojo susitikimo savo veiklą<br />
pradėjo „Mamos mokyklėlė“, kadangi gana didelė dalis susirinkusiųjų<br />
buvo jaunos šeimos su vaikučiais. Savo veiklą<br />
Mokyklėlė vykdo iki šių dienų.<br />
Ofi ciailiai LB Niurnbergo apylinkė susikūrė po metų 2006<br />
spalio 21 d. Net nepastebėjome, kaip pralėkė laikais – mūsų<br />
mažieji, kurie dalyvavo steigiamąjame susirinkime, užaugo.<br />
O ką veikėme mes visus tuos metus? Nors mūsų apylinkė nėra<br />
gausi, esame nemažai nuveikę. Suorganizuoti įspūdingi koncertai,<br />
parodos, labdaros aukcionas, akcijos, ekskursijos, išvykos,<br />
minėjimai, skaitytos paskaitos, vaidinti spektakliai. Sirgta<br />
krepšinio varžybose ir daug kitų renginių ir susitikimų, kurių<br />
net neišvardinsi. Pas mus svečiavosi įvairūs atlikėjai iš Lietuvos<br />
ir kitų LB Vokietijoje apylinkių.<br />
Niurnbergo Lietuvių Bendruomenė (NLB)neužsidaro renginiuose<br />
sau, bet nuo pat pradžių rengė ir rengia pažintinius<br />
renginius visiems, gyvenantiems Niurnberge ir apylinkėse,<br />
dalyvauja miesto renginiuose. Esame aktyvūs atvirų durų<br />
dienų dalyviai, pristatėme Lietuvą ir NLB „Consumentoje“, vienoje<br />
didžiausių Vokietijos mugių, kuri būna Niurnberge. Tokiu<br />
būdu stengiamės būti Lietuvos ambasadoriais!<br />
Mūsų tikslas yra garsinti Lietuvos vardą, puoselėti lietuvišką<br />
žodį ir kultūrą, perduoti lietuvių kalbą savo vaikams, padėti sau<br />
ir kitiems svetur gyvenantiems lietuviams išlaikyti ryšį su Lietuva,<br />
o naujai atvykusiems pagelbėti apsiprasti naujoje vietoje.<br />
Mielieji, esate visi kviečiami dalyvauti mūsų renginiuose, susitikimuose,<br />
atvykti pas mus į svečius. Laukiame visų, mažų ir<br />
didelių. Iki gražių ir mielų susitikimų!<br />
Dailininkų: Elias Elsner ir Juventa Braun darbas<br />
Berlyno apylinkė<br />
Vaida Mikulėnienė<br />
Gytenis Mikulėnas<br />
Viktoras Petkus<br />
Jolanta Laukaitienė<br />
Lina Užšilaitytė-Schulte<br />
Giedrė Gudauskaitė-Vierus<br />
Artūras Dudaitis<br />
Saulius Poška<br />
Živilė Poškienė<br />
Milda Bagdonaitė<br />
Eseno-Miulheimo apylinkė<br />
Karolis Bliuvas<br />
Kristina Ramalho Fonseca<br />
Aušra Jagminaitė<br />
Frankfurto apylinkė<br />
Gabrielė Gylytė-Hein<br />
Raimonda Lina Gomes<br />
Hamburgo apylinkė<br />
Agneta Rosemann<br />
Benas Jakštas<br />
Asta Borstelmann<br />
Nuotr. iš NLB archyvo<br />
<strong>2018</strong> m. nauji nariai<br />
Semionas Voronovas<br />
Rasa Narušaitytė<br />
Rokas Cegialis<br />
Indrė Praspaliauskaitė<br />
Živilė Jakšienė<br />
Kaselio apylinkė<br />
Joana Bagdanavičienė<br />
Nerijus Bagdanavičius<br />
Ruta Griškelienė<br />
Sigita Lengvinienė<br />
Jolanta Lekavičienė<br />
Ema Fiodorovič<br />
Romuvos apylinkė<br />
Asta Jastremskaitė<br />
Genovaitė Treigienė<br />
Kristina Golsch<br />
Agnė Balčaitė<br />
Lina Lefteri<br />
Rimantas Paulauskas<br />
Saaro apylinkė<br />
Inesa Wrobel<br />
Štutgarto apylinkė<br />
Gražina Lukšytė<br />
Ina Vosyliutė<br />
Regina Balčiūnaitė<br />
Aukotojai<br />
Edith Liebe<br />
(Informacijoms) 100,-€<br />
Dr.Birutė Norkaitis (<strong>VLB</strong>) 50,-€<br />
Elmar ir Anneliese Dressler<br />
(Informacijoms) 50,-€<br />
Trautrim Albert (<strong>VLB</strong>) 30,-€<br />
28 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
Niurnbergo lietuvių bendruomenės žygis į kalnus<br />
Irena Gaidamavičiūtė<br />
Saulėtą šių metų gegužės šeštadienį Niurnbergo Lietuvių<br />
Bendruomenės nariai kartu su būriu tautiečių susikrovė kuprines<br />
ir nužygiavo į kalnus. Kelionės tikslas − įveikti 10 km<br />
maršrutą, prasidedantį ties Dooser Bergo kalnu, esančiu prie<br />
pat vaizdingo kaimo Muggendorf, Forchheimo rajone ir vingiuojantį<br />
regionu Fränkische Schweiz.<br />
Pasirūpinę patogia avalyne ir pasiremdami šiaurietiško ėjimo<br />
lazdomis, Niurnbergo Lietuvių Bendruomenė ir kiti tautiečiai,<br />
o taip pat ir entuziastingiausias žygio dalyvis − šunelis Kukis,<br />
gėrėjosi žaviojo regiono Fränkische Schweiz gamtovaizdžiais:<br />
miškuose stūksančiomis olomis, į kurias įėjus ir pakėlus akis į<br />
viršų, matyti, kaip suspindi olų paviršius nuo mineralų ir drėgmės.<br />
Lietuviams paliko įspūdį kraštovaizdis, matomas nuo<br />
medinės apžvalgos aikštelės, o vienas iš tautiečių net pastebėjo<br />
tarp miškų pievas, kurios atrodė tartum mūsų vėliava: geltonos,<br />
žalios ir raudonos spalvų laukai buvo išsidėstę vienas<br />
po kito, sukurdami Lietuvos trispalvę. Lydimi paukščių balsų<br />
bei varginami karščio, žygeiviai pasiekė kelionės tikslą ir smagiai<br />
praleido laiką kalbėdami lietuviškai su bendrataučiais.<br />
Po tris valandas trukusios kelionės bendražygiai užsuko į vieną iš<br />
Moggendorfo restoranų pasimėgauti pietumis, stebint, kaip teka<br />
Wiesento upė. Būdamas pats aktyviausias kelionės prad-žioje<br />
ir nuolat lėkdamas su vaikais būrio priešakyje, šunelis Kukis,<br />
pavargęs po žygio, įšoko į automobilį ir nė neketino iš jo lipti.<br />
Atsisveikindami Niurnbergo Lietuvių Bendruomenės nariai ir kiti bendrataučiai jau planavo<br />
tolimesnius susitikimus, pramogas ir žygius šią vasarą, juk kelionės visada suteikia nepakartojamų<br />
įspūdžių ir suartina.<br />
Nuotr. iš NLB archyvo<br />
Žygio dalyviai<br />
Jurgita N.-Pickel<br />
<strong>VLB</strong> Romuvos apylinkės valdybos pirmininkė<br />
Gegužės 5-ąją dieną Romuvos sodyboje, Rennhofo pilyje vėl<br />
plevėsavo Gedimino pilies bokšto vėliava. Ji kvietė Hiutenfelde<br />
arb jo apylinkėse gyvenančius lietuvius atvykti į sodyboje<br />
įvyksiančią Šeimos šventę. Šventės vietoje, vidiniame pilies<br />
kieme taip pat plevėsavo istorinė Lietuvos vėliavą, kurią Romuvos<br />
valdybai padovanojo „Globali Lietuva“.<br />
Po ilgų diskusijų su garbingais bendruomenės nariais ir valdybos<br />
narių klausimų: „O kur šventės skirtos tėvams ar vaikams?“,<br />
šiais metais Romuvos apylinkės valdyba nusprendė švęsti ne tik<br />
Mamos, o Šeimos dieną, skirtą visiems jos nariams. Klausiate,<br />
kas yra šeima? Tai yra mama, tėtis, vaikai, vedusieji ar ne, jie taip<br />
pat juk yra šeima. Šeimoje būna taip pat visko ir gražių, ir liūdnų<br />
dienų. Taip Romuvos apylinkės valdyba pakvietė ir tapti vieni<br />
kitiems savo šeima. Tik būdami šeimoje galime būti tokie, kokie<br />
esame, mylėti vienas kitą ir džiaugtis ar liūdėti kartu.<br />
Pasodintas ąžuolas<br />
Simboliškai buvo uždegtos žvakės už mamas, tėčius ir vaikus,<br />
mintyse padėkota savo namiškiams. Romuvos apylinkės valdyba<br />
džiaugiasi prie organizatorių komados prisijungusiems<br />
Šeimos šventė Romuvoje<br />
ir neformaliems lietuvių judėjimams. LTSK – lietuvių sporto klubas ir Lietuvių bėgimo bei<br />
sportinio ėjimo klubas. Buvo pasidžiaugta Jų pergalėmis ir palinkėta sėkmės tolimesniuose<br />
startuose, bei bendradarbiavime. Visi svečiai, ne bendruomenės nariai, buvo pakviesti<br />
burtis, tapti Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (<strong>VLB</strong>) nariais. Tik visi kartu mes esame ben-<br />
Šventės metu pasodintas ąžuolas skritas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 29
Šeimos šventės dalyviai<br />
druomenė, esame šeima ir turime visi jai kažką duoti, kad<br />
galėtume gauti. Tik taip mes sukursime tikrą, darnią, draugišką<br />
šeimą. Tik atiduodami dalelę savęs kitiems esame turtingi.<br />
Šventės metu taip pat buvo pasodintas ąžuolas skritas<br />
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti.<br />
Ši akcija suvirpino ne vieno lietuvio širdį. Skambėjo dainos<br />
ąžuolui, jo stiprybei. Kiekvienas norėjo prisiliesti bent šiek<br />
tiek jį sodinant. Vaikams tai buvo didžiulė atrakcija. Tikimės<br />
jie dažniau kvies tėvelius užsukti čia, pažiūrėti kaip auga ir jų<br />
sodintas medelis.<br />
Šeimos šventė Hiutenfelde<br />
Meninė dalis<br />
Šeimos šventę vedė renginių vedėja ir dainininkė Justina Levanaitė. Jai talkino Štutgarto<br />
lietuviai – Juozas Vasiliauskis ir Sigis Vaičekauskas. J. Vasiliauskis yra ir Štutgarto Lietuvių<br />
Bendruomenės ansamblio „RI-DIG-DO“ vadovas. Ansamblis dalyvaus šiemet vyksiančioje<br />
Dainų šventėje Lietuvoje.<br />
Virtuoziškai akordeonu ir fortepijonu su programa nuo Bacho iki Džiazo pasirodė Gražina<br />
Pavliatenko iš Kandel miestelio. Gražina šiuo metu dirba kaip muzikos terapeutė, koncertuoja,<br />
mokina vaikus groti akordeonu. Pasirodė Vasario 16osios gimnazijos follorinis ansamblis.<br />
Ansamblis parodė savo programą, kurią taip pat parodys dainų šventėje. Jie taip<br />
pat dalyvaus ir Liepos 1-ąją dieną Vilniaus rotušės aikštėje vyksiančiame renginyje „Šimtas<br />
Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“.<br />
Popietės metu Lietuvių ėjimo ir sportinio ėjimo klubo iniciatorė Neringa Užomeckienė<br />
pakvietė šventėje dalyvaujančius vaikus pažaisti judriuosius žaidimus. Renginio organizatoriai<br />
padėkojo visiems prisidėjusiems prie šio šio renginio – Robertui, už jo skaniuosius<br />
šašlykus, kuriais jis vaišina jau ne pirmoje šventėje. Už aukas – Kristinai, Marytei, Auksei,<br />
Arūnui, Jurgitai, Rasai, Laimai. Už pagalbą organizuojant šventę dėkota Lietuvių bėgimo<br />
ir sportinio ėjimo klubui, Lietuvių sporto klubui Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijos<br />
mokiniams ir jų vadovams – Audronei ir Gintarui Ručiams.<br />
Nuoširdus ačiū akordeono virtuozei Gražinai Pavliatenko už nepakartojamas, šiltas akimirkas,<br />
nuostabius akordeono ir fortepijono garsus.<br />
Dėkojame Justinai Levanaitei, Juozui Vasiliauskiui, bei Sigiui Vaičekauskui už gražias,<br />
nuoširdžias vakaro akimirkas. <strong>VLB</strong> valdybai už palaikymą ir V16-osios gimnazijos vadovybei<br />
už palaikymą, pagalbą ir bendradarbiavimą rengiant šventę.<br />
Renginio metu taip pat pirmąsyk oficialiai nuskambėjo daina „Pirmieji balandžiai – Rennhofo<br />
vaiduoklių daina“ (žodž. D. Šulcas, J. N.-Pickel, muz. D. Šulcas). Šią dainą dar 2016<br />
metais Romuvos pilyje vykusioje vaikų vasaros stovykloje buvo sudainuota jos vadovų,<br />
talentų vakaro metu. Vakaro pabaigoje pirmą kartą scenoje taip pat nuskambėjo daina<br />
„Kelionėn“ (žodž. A. Zalatorienė, Muz. D. Šulcas) ją besiklausantys ir dainavo kartu, kiti<br />
susigraudinę, susimastę klausėsi, prašė pakartot.<br />
Nuotr. iš „Reporteriai Vokietijoje“ archyvo<br />
30 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
Joninių šventėje – rekordinis skaičius lankytojų<br />
Fotoreportažas<br />
Redakcijos informacija<br />
Į kasmetinę, tradicinę Joninių šventę Hiutenfelde susirinko per 400 dalyvių.<br />
Kalbama, kad tai pirmas kartas, kuomet šios šventės metu Renhofo<br />
sodyboje šurmuliavo tiek daug gerai nusiteikusių lietuvių bei svečių.<br />
Šventės metu vyko gimnazistų pasirodymai, atvirų durų diena Vasario 16-osios<br />
gimnazijoje (toliau - Gimnazija) ir jos bendrabučiuose, grojo gyva muzika,<br />
veikė organizacijų stendai, tradiciniai žaidimai, įvyko krepšinio rungtynės.<br />
Šventės naujiena – knygų mugė, šimtmečio viktorina. Žinoma, neapsieita<br />
be tradicinių apeigų.<br />
Joninių šventėje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasados Berlyne<br />
atstovė Edita Razmėnaitė, kuri skyrė savo laiką pokalbiams su lietuviais, domėjosi<br />
pasiekimais, problemomis, aktualijomis.<br />
Didelį įspūdį susirinkusiems paliko Gimnazijos moksleiviai ir jų paruošta meninė<br />
programą.<br />
Dalinamės su Jumis fotoreportažu.<br />
Nuotr. Darius Šulcas, Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, Jurgita N. Pickel<br />
Organizatoriai: <strong>VLB</strong> valdyba (koordinatorius M. Lipšys), Gimnazija<br />
Gimnazijos moksleivių pasirodymas (vad. Audronė ir Gintaras Ručiai)<br />
Šventės metu įvyko krepšinio rungtynės<br />
Joninių apeigos<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 31
VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS<br />
Gimnaziją aplankė garbingas svečias iš Amerikos<br />
Asta D`Elia<br />
Gegužės 22 d. Vasario 16-osios gimnazijoje lankėsi LR Seimo<br />
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkas,<br />
JAV lietuvių bendruomenės Tarybos narys, Getisburgo<br />
aukštosios mokyklos docentas dr. Rimvydas Baltaduonis.<br />
Svečias iš Amerikos vyresnių klasių mokiniams vedė eksperimentinės<br />
ekonomikos užsiėmimus. Gimnazistai dalyvavo<br />
mokomajame eksperimente, atskleidusiame, kaip veikia birža,<br />
susipažino su paklausos ir pasiūlos modelio taikymu rinkos<br />
dalyvių elgsenos prognozavimui. Per paskaitą mokiniai sužinojo,<br />
kaip ekonomikos laboratoriniai eksperimentai padeda<br />
spręsti organų donorystės, labdaros telkimo, į kitas planetas<br />
siunčiamų palydovų konstravimo, ateities prognozavimo ir<br />
kitus klausimus. Dr. R. Baltaduoniui yra tekę dirbti su eksperimentinės<br />
ekonomikos pradininku Vernonu Smitu, 2002 m.<br />
gavusiu Nobelio premiją.<br />
Po eksperimentinės ekonomikos užsiėmimų dr. Rimvydas<br />
Baltaduonis susitiko su 11a ir 12a klasių mokiniais. Jis kalbėjo<br />
apie rinkimus Lietuvoje ir skatino mokinius aktyviai dalyvauti<br />
artėjančiuose rinkimuose. Pasak svečio, sprendimai, priimti<br />
Lietuvoje, daro didelę įtaką užsienio lietuvių gyvenimui. Vėliau<br />
jis pristatė nepartinę akciją „Mūsų metas#dabar“, nere-<br />
miančią jokios konkrečios partijos. Pilietinė iniciatyva, 2016 m. viso pasaulio lietuvius raginusi<br />
aktyviai dalyvauti rinkimuose, bus atgaivinta. Garbingas svečias, vadovavęs šiai akcijai,<br />
pabrėžė, kad ir užsienyje gyvenantys lietuviai gali prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo.<br />
Nuotr. Dr. G. Hoffmann | Gimnaziją aplankė garbingas svečias iš Amerikos<br />
Parodos atidarymas Heseno žemės parlamente<br />
Asta D`Elia<br />
Gegužės 23 d. Heseno žemės parlamento (Landtago) prezidentas<br />
Norbert Kartmann pakvietė mūsų gimnazijos<br />
direktorę Janiną Vaitkienę ir pavaduotoją Ireną Sattler<br />
į gintaro dirbinių parodos „Jūratės ašaros“ atidarymą.<br />
Landtago prezidentas savo kalboje pabrėžė glaudžių Lietuvos<br />
ir Vokietijos santykių svarbą. Jis džiaugėsi, kad būtent Heseno<br />
žemėje yra įsikūrusi vienintelė lietuviška gimnazija Vakarų Europoje.<br />
Parodos atidaryme dalyvavo LR ambasadorius Vokietijoje<br />
Darius Jonas Semaška, savo kadenciją baigianti garbės<br />
konsulė Eva Dude, Landtago atstovai ir buvęs LR garbės konsulas<br />
Achim Naumann. Garbės konsulė Eva Dude už ilgametę<br />
veiklą stiprinant Lietuvos ir Vokietijos ryšius buvo apdovanota<br />
„Lietuvos diplomatijos žvaigžde“.<br />
Parodos kuratorė dr. J. Ludavičienė visiems priminė legendą<br />
apie gintaro pilį. Jūratės ir Kastyčio meilės istorija byloja, kaip<br />
senovės lietuviai bandė paaiškinti gintaro kilmę.<br />
miančią jokios konkrečios partijos. Pilietinė iniciatyva, 2016<br />
m. viso pasaulio lietuvius raginusi aktyviai dalyvauti rinki-<br />
muose, bus atgaivinta. Garbingas svečias, vadovavęs šiai akcijai, pabrėžė, kad ir užsienyje<br />
gyvenantys lietuviai gali prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo.<br />
Nuotr. J. Vaitkienės | Parodos atidarymo Heseno žemės parlamente akimirka<br />
32 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
Pirmoji virtuali lietuvių kalbos viktorina<br />
Asta D`Elia<br />
Gegužės 7 d. švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir<br />
knygos diena.<br />
Mūsų gimnazijos 7 ir 8 klasių mokiniai šią dieną dalyvavo pirmojoje<br />
virtualioje lietuvių kalbos viktorinoje, skirtoje Lietuvos<br />
valstybės atkūrimo šimtmečiui (koordinatorė lietuvių kalbos ir<br />
literatūros mokytoja Asta D`Elia). Labai džiaugiamės, kad viktorinoje<br />
dalyvavo ne tik gimnazijos mokiniai, bet ir mokytojai.<br />
Į įdomius klausimus, parinktus iš įvairių kalbos sričių, kartu<br />
su mokiniais atsakinėjo Lietuvos istorijos ir tikybos mokytoja<br />
Dalė Kriščiūnienė bei IT mokytojas Robertas Lendraitis. Jis<br />
kovo mėnesį taip pat rašė ir Nacionalinį diktantą.<br />
Nuotr. autorės<br />
Pirmoji virtuali lietuvių kalbos viktorina<br />
Apdovanojimai ir pripažinimas Europos konkurse<br />
Asta D`Elia<br />
Vienuoliktokė Gabrielė Luka Ružytė ir dvyliktokė Amy-Marie<br />
Gergenreder dalyvavo 65-ajame Europos konkurse (Europäischer<br />
Wettbewerb). Šiais metais mokinių konkurso<br />
tema buvo „Pamąstyk, kas yra Europos pamatas“. Įvairaus<br />
amžiaus mokiniai buvo pakviesti išreikšti savo mintis apie<br />
Europos kultūrinį paveldą ir jo svarbą.<br />
Puikiai piešiančias gimnazistes konkurse paskatino dalyvauti<br />
ir kuravo vyresniųjų klasių vadovė dr. Gabriele Hoff mann.<br />
Merginų darbai pelnė apdovanojimus Heseno žemės mastu ir<br />
pripažinimą šalies mastu.<br />
Mūsų gimnazisčių dailės darbuose atspindėjo potemė „Nuo dvaro<br />
dailininko iki asmenukės“. Konkurso dalyvės savo piešiniuose<br />
bandė atskleisti, kaip šiuolaikinė saviraiškos ir savimonės kultūra<br />
keičia visuomenę ir kaip šie pokyčiai juntami istorijos eigoje.<br />
Nuotr. Dr. G. Hoffmann | Europos konkurso darbai<br />
Gabrielė ir Amy-Marie buvo apdovanotos birželio 16 dieną per Joninių šventę.<br />
NUOŠIRDŽIAUSI SVEIKINIMAI!<br />
Šių metų kovo 30 d. religijos ir Lietuvos istorijos mokytoja Dalė<br />
Kriščiūnienė šventė gražų 60-ies metų jubiliejų. Visa gimnazijos<br />
bendruomenė sveikina mokytoją Dalę ir linki jai daug<br />
laimės, sveikatos bei kūrybinės energijos!!<br />
HERZLICHEN GLÜCKWUNSCH!<br />
Am 30. März feierte unsere Religions- und Geschichtslehrerin<br />
Frau Dalė Kriščiūnienė ihren 60. Geburtstag. Herzliche<br />
Glückwünsche von der ganzen Schulgemeinschaft!<br />
Nuotr. A. D’Elia<br />
Religijos ir Lietuvos istorijos mokytoja D. Kriščiūnienė<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 33
Mokyklos sodelis pamažu tampa sodu<br />
Asta D`Elia<br />
Saulėtą balandžio 14 d. gimnazijos kieme susirinko gausus<br />
būrys talkininkų, norinčių praplėsti mokyklos sodelį<br />
ir paversti jį tikru sodu. Šią akciją koordinavo biologijos<br />
mokytoja dr. Anka Weber.<br />
Nieko nelaukę visi tuojau pat kibo į darbą. Lampertheimo<br />
gamtosaugos draugijos NABU atstovas, sodininkas Klaus<br />
Feldhinkel, padėjėjams aiškino, kaip reikia sodinti uogų krūmus.<br />
Naujai pasodintus augalus talkininkai gausiai patręšė,<br />
tam prireikė net dvidešimties karučių organinių trąšų. Daug<br />
prakaito išliejo IT mokytojas Robertas Lendraitis ir gimnazijos<br />
ūkvedys Robertas Kaikaris, kol perkėlė paaukštintas lysves.<br />
Mokyklos virtuvės darbuotojai padėjėjus vaišino užkandžiais<br />
ir gėrimais.<br />
Akciją koordinavo biologijos mokytoja dr. A. Weber.<br />
Mokiniai per pertraukas laisto naujai pasodintus augalus ir su nekantrumu laukia, kol sužaliuos<br />
prieskoniniai augalai, išdygs įvairiaspalvės gėlės, lyg mažos saulutės nušvis saulėgrąžų<br />
žiedai ir (galbūt jau šiais metais) uogų krūmai dovanos gardžių vaisių.<br />
Nuoširdžiai dėkojame talkininkams!<br />
Talkoje dalyvavo:<br />
1. Tauras Jankauskas, 5a kl.<br />
2. Felix Baumann, 5b kl. su mama<br />
3. Marius Haas, 5b kl. su mama ir su sese Mara, būsima penktoke<br />
4. Monika Poviliūnaitė, būsima penktokė su broliu ir mama<br />
5. Johanna Hamann, 5b kl. su mama<br />
6. Salome Bugert, 7b kl. su tėveliu<br />
7. Hilard Schiffmann, 5b kl. su broliu, būsimu penktoku ir mama<br />
8. Dana Reichel, 5a kl. su mama<br />
9. Monika Jakubonytė, 5a kl. su broliuku ir mama<br />
10. Mija Ribinskaitė, 8a kl.<br />
11. Smiltė Lekavičiūtė, 9a kl.<br />
12. Paulina Kontvidaitė, 7a kl.<br />
13. Yasmin Bozdag, 10a kl. su mama<br />
14. Tomas Švabauskas, 9a kl.<br />
15. Janina Vaitkienė.<br />
16. Aina Janulionienė<br />
17. Robertas Kaikaris<br />
18. Robertas Lendraitis<br />
19. Audronė Ručienė<br />
20. Dalė Kriščiūnienė<br />
21. Anke Diehlmann, Anna Marie Diehlmann, 12b kl. mama<br />
22. Dr. Anka Weber<br />
23. Saulius Druskinis, mokyklos rėmėjas<br />
Nuotr. Dr. A. Weber<br />
Ką pasėjom tą ir pjausim<br />
Mokyklos sodelis pamažu tampa sodu<br />
34 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
SIELOVADA<br />
Prisimename<br />
Ona Bartusevičienė<br />
Prieš 30 metų, 1988 m. birželio 5 d., į amžinybę iškeliavo<br />
tėvas Alfonsas Bernatonis, OFM Cap. Jis yra didžiai<br />
nusipelnęs Vokietijos lietuvių bendruomenei ir Vasario<br />
16-osios gimnazijai. Be jo jos dabar atrodytų tikrai kitaip,<br />
Rennhofo pilis nebūtų lietuvių nuosavybė.<br />
Kai 1950 metais atsirado reikalas <strong>VLB</strong> Valdybos Diepholco<br />
stovykloje įkurtai Lietuvių Vasario 16-osios gimnazijai ieškoti<br />
naujos, pastovios buveinės, tėv. Bernatonis atsitiktinai pravažiuodamas<br />
pro Rennhofo pilį Hiutenfelde ir pamatęs, kad ji<br />
parduodama, pasiūlė <strong>VLB</strong> Valdybai ją nupirkti. Pilis su sodyba<br />
buvo nupirkti ir gimnazija 1954 metais iš Diepholco perkelta<br />
tenai, kur ji iki šiol veikia. Su laiku ten persikėlė ir Bendruomenės<br />
valdyba, o sodyba pavadinta Romuva, tapo visos Vokietijos<br />
lietuvių kultūros centru.<br />
Tėv. Bernatonis gimnazija rūpinosi visą savo gyvenimą, pradžioje<br />
buvo Švietimo komisijos pirmininku, vėliau 8 metus<br />
gimnazijos Kuratorijos valdybos pirmininku, ne kartą pats<br />
skrido į Ameriką, Kanadą, važinėjo po kitas valstybes kur<br />
gyveno lietuviai, telkdamas aukas reikalingų naujų pastatų<br />
statybai. Nuo 1952 metų iki savo mirties visą laiką aktyviai<br />
dalyvavo Bendruomenės veikloje. buvo renkamas į <strong>VLB</strong> Tarybą<br />
ir jos prezidiumą, buvo referentu vaikų reikalams.<br />
Tėv. Bernatonis 1950–1965 m. buvo ir Vokietijos lietuvių katalikų<br />
sielovados direktorius, kuriam teko rūpintis lietuvių katalikų<br />
sielovada. Bet ypatingas jo dėmesys buvo ypač skirtas<br />
lietuvių jaunimui. Jis pradėjo rengti vaikų vasaros stovyklas,<br />
dažniausiai Vasario 16-osios gimnazijoje, kad supažindinus<br />
vaikus ir jų tėvus su gimnazija ir taip papildžius gimnazijos<br />
mokinių gretas. Jis rėmė jaunimo veiklą, jų suvažiavimus, seminarus.<br />
Tėv. Bernatonis buvo tolerantiškas, mėgdavo bendrauti, svetingas,<br />
suteikdavo pastogę keliaujantiems.<br />
Juozas Bernatonis (tėv. Alfonsas) buvo gimęs 1914 09 16<br />
Mediniškių km., Alytaus apskrityje, palaidotas Dieburgo kapinėse<br />
šalia kitų kunigų ir vienuolių. 1936 m. tapo kapucinų<br />
vienuoliu, 1940 m. rugpjūčio 4 d. pabėgo į Vokietiją, Miunsteryje<br />
įstojo į kapucinų aukštąją mokyklą, 1943 m. įšventintas<br />
kunigu. 1944 baigęs studijas buvo perkeltas į Maincą. Čia pradėjo<br />
dirbti lietuvių sielovadoje, netrukus persikėlė į kapucinų<br />
vienuolyną Dieburge, kur gyveno iki mirties.<br />
Nuotr. Marijos Dambriūnaitės-Šmitienės<br />
Tėvas Alfonsas Bernatonis<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 35
Organizuojama kelionė į Jeruzalę – Šventąją Žemę!<br />
Hamburgo lietuvių katalikų sielovada ir bendrija džiaugiasi<br />
Jus galėdami pakviesti į ateinančių, 2019 metų vasario<br />
4-14 dienomis organizuojamą pažintinę – piligriminę<br />
kelionę į Jeruzalę – Šventąją Žemę su dvasiniu vadovu,<br />
broliu kun. pranciškonu PauliuVaineikiu OFM.<br />
Skrydis planuojamas į Tel Avivą. Bus lankomasi Nazarete,<br />
Galilėjuje, Taboro kalne. Neskubant, pusę kelionės dienų bus<br />
skiriama Jeruzalės, jos apylinkių bei ypatingų istorinių vietų<br />
lankymui.<br />
Dėl registracijos ir išsamensės informacijos kreiptis į: Liną<br />
Jahn: jahnlina@gmail.com, tel.+49 40 64553819 arba Akvilę<br />
Kalinaitę: aquille@gmail.com<br />
Lietuva Europos savaitėje Hamburge<br />
Redakcijos informacija<br />
Š. m. gegužės 2-15 dienomis Hamburge vykusi Europos savaitė negailėjo renginių.<br />
Lietuviai ir vokiečiai turėjo išskirtinę galimybę sudalyvauti Ekumeniniame forume<br />
įsikūrusioje koplyčioje (vok. Ökumenisches Forum Hafen City) įvykusiose pamaldose<br />
lietuvių/vokiečių kalbomis ir išgirsti lietuvių smuikininko Algirdo Šocho ir japonų pianistės<br />
Mayuko Arita atliekamą muziką.<br />
Pamaldas vedė Lietuvių katalikų sielovados Hamburge vadovė Lina Jahn bei Ekumeninio<br />
forumo pastorė Corinna Schmidt.<br />
Giesmes giedojo Hamburge gyvenanti, iš Trakų rajono kilusi lietuvių dainininkė Regina Bendinskytė.<br />
Europos savaitės renginį vainikavo smuikininko A. Šocho ir japonų pianistės M. Arita koncertas.<br />
Programoje: iš Hamburgo kilusio kompozitoriaus J. Brahms sonata smuikui No.1 (G Major,<br />
Op.78) ir temperamentingojo prancūzų kompozitoriaus Maurice Ravel virtuozinė „Čigonė“.<br />
Renginyje dalyvavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henkė, HLB<br />
nariai, programa susidomėję vokiečiai.<br />
Nuotr. Redakcijos<br />
HLS vadovė L. Jahn vedė pamaldas lietuvių kalba<br />
Smuikininko A. Šocho ir pianistės M. Arita koncerto akimirka<br />
36 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
ATRADIMAI<br />
Pabaltijo universitetas gimė iš alkio laisvei ir mokslui<br />
Asta Borusevičiūtė<br />
https://atrastivokietija.wordpress.com/category/vokietija/<br />
Šis didingas pastatas šiandien kviečia užsukti susipažinti su<br />
Hamburgo miesto istorija. Prieš daugiau nei 70 metų dabartinis<br />
muziejus, tuo metu kiek skylėtas ir karo bombų apžalotas,<br />
buvo vieta žinių, mokslo ir akademinio gyvenimo besiilginčių<br />
lietuvių vieta. Ne tik lietuvių, latvių ir estų taip pat.<br />
Bendromis jėgomis 1946 metais jie inicijavo ir įkūrė Pabaltijo<br />
universitetą. Gera studijų kokybė buvo žinoma net kitoje<br />
Atlanto pusėje. Universiteto studentams vėliau be problemų<br />
plačiai durys buvo atvertos į Vokietijos, JAV aukštųjų mokyklų<br />
ir universitetų autoditorijas.<br />
Pabaltijo universiteto pradžia<br />
Tie, kurie priverstiniu būdu turėjo palikti Lietuvą ir vėliau bus<br />
vadinami išeivijos lietuviai, ėmėsi veiksmų svetimoje šalyje<br />
prislopinti alkį gimtinei ir mokslui. Jie – tai inteligentai, išsilavinę<br />
žmonės, Lietuvoje užėmę aukštus postus, žymūs politikai,<br />
menininkai, mokslininkai, jaunuoliai studentai, gimtuosius<br />
namus palikę tiesiai iš universitetų auditorijų. Daugelis<br />
rinkosi Vokietijos kryptį, net jei ji pati labai kentėjo nuo Antrojo<br />
pasaulinio karo padarinių. Išeiviai manė, tik trumpam,<br />
kol Lietuvoje pagerės politinė situacija, ir vėl visi galės gyventi<br />
nepriklausomoje šalyje.<br />
Kad laikas nebūtų tuščiai leidžiamas ir protas turėtų veiklos,<br />
lageriuose, kuriuose buvo apgyvendinti lietuviai, pradėjo kurtis<br />
lietuviškos mokyklos ir gimnazijos. O britų zonai priklausančiame<br />
Hamburge gyvenantys Pabaltijo šalių akademikai<br />
nutarė imtis naujo iššūkio – įkurti universitetą. Vienerius metus<br />
akademinis jaunimas ir universiteto dėstytojai glaudėsi<br />
dabartiniame Hamburgo miesto istorijos muziejuje (Museum<br />
für Hamburgische Geschichte). Vėliau jie persikėlė už Hamburgo,<br />
į Pinnebergo kareivines. Šiandien, deja, jos matomos tik<br />
archyvniuose kadruose ir nuotraukose, mat šiuo metu čia kyla<br />
daugiaaukščiai namai. Viena tokių galimybių – olandų režisierės<br />
Helgos Merits filmas „Pabaltijo universiteto istorija“ (The<br />
story of the Baltic University). Į jos rankas atistiktinai patekęs<br />
jos tėvo esto studento pažymėjimas pažadino moters smalsumą<br />
sužinoti apie šį universitetą daugiau. Iš atrinktų archyvinių<br />
kadrų ir buvusių studentai atsiminimų gimė dokumentinis filmas.<br />
Išsamiausiai apie jo veiklą lietuvių kalba aprašo Bostono<br />
lietuvių enciklopedija.<br />
Kai kurie studentai gaudavę ir vadovėlius, šie būdavę lotynų arba vokiečių kalbomis. Pastaroji<br />
buvo oficiali universiteto kalba. Tik paskaitose su vienos tautybės studentais vyraudavo<br />
jų gimtoji kalba. Lietuviškai visi kalbėjo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros,<br />
bibliotekininkystės, Lietuvos istorijos ir tautotyros paskaitose.<br />
Universitetas turėjo aštuonis fakultetus: filosofijos ir filologijos, ekonomikos ir teisės, žemės<br />
ūkio, matematikos ir gamtos mokslų, chemijos, mechanikos, architektūros ir inžinerijos,<br />
medicinos. Pastarųjų studijų studentai galėjo naudotis Hamburgo universiteto histologijos<br />
ir patalogijos institutais ir didele miesto ligonine Marienkrankenhaus.<br />
Virš 1000 studentų ir apie 200 dėstytojų sudarė Pabaltijo universiteto bendruomenę. Latvių<br />
studentų buvau daugiausiai, kone pusė studentijos. Iš Latvijos buvo ir dėstytojų daugiausiai.<br />
Vėliau į unviersitetą stojo ir kitų tautybių studentai. Universiteto teritorija buvo lyg<br />
atskiras akademinis miestelis. Jame vyko paskaitos, šalia – gyvenamosios patalpos. Visi<br />
gyveno susikirstę pagal tautybes. Kaip filme „Baltijos universiteto istorija“ prisimena buvęs<br />
studentas Pranas Jurkus, po paskaitų diskusijos tęsdavosi prie namų ant laiptų su dėstytojais.<br />
Tarp jų – Vasaro 16-osios akto signataras Mykolas Biržiška, Vincas Krėvė, tautosakininkas<br />
prof. Jonas Balys, lingvistas prof. Pranas Skardžius.<br />
Ne tik diskutuodavo. Studentai ir dėstytojai būrėsi į chorus, šokių ratelius, organizuodavo<br />
ekskursijas, sportuodavo, eidavo į operos spektaklius. Ir nors bendrų renginių, jungiančių<br />
visas šalis nebūdavo, universiteto aplinkoje vyravo darna. Kiekvienas sau kūrėsi savo šalies<br />
aplinką, taip užpildydavę gimtinės ilgesį.<br />
Universiteto pabaiga<br />
Tačiau britų karinei valdžiai ši akademinė erdvė pradėjo trukdyti. Jie vis bandė kišti pagalius į<br />
ratus. Vienuolika kartų keitė universiteto pavadinimą. Oficialiai jis buvo vadinams ir D.P Study<br />
Centre (D.P. – displaced persones, liet.vertimas – perkeltųjų asmenų studijų centras), ir H.D.P<br />
university (liet. – Hambugo perkeltųjų asmenų universitetas). Paskutinis jo pavadinimas oficialiuose<br />
raštuose -Pinneberg Study Centre (liet. – Pinebergo studijų centras). Ir nors britai<br />
uždraudė vartoti Pabaltijo ir universito žodžius, visi universitetą vadino senuoju pavadinimu.<br />
Diskusijos su dėstytojais ant laiptų<br />
Dažnai be vadovėlių ir tuščiais skrandžiais studentai sėdėdavo<br />
auditorijose. Į paskaitas, kaip filme prisimena studentai,<br />
ir savo kėdes reikėjo nešiotis. Tačiau tai netrukdydavo godžiai<br />
semtis naujų žinių. Dėstytojai viską rašydavę lentose.<br />
Pabaltijo universitetas<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 37
Ir po jos vėliava fotografuodavosi. Britai taip pat bandė įvesti tam tikras sąlygas: iš universiteto<br />
stovyklos turi būti iškelti visi studentai, išbuvę jau du semestrus, neleisti į universitetą<br />
stoti vyresniems nei 25 metų jaunuoliams. Bet šiems norams iki paskutiniųjų pavyko<br />
pasipriešinti.<br />
Net jei ir nebūtų buvę trukdžių iš šalies, universitetas būtų ilgai greičiausiais ir negyvavęs.<br />
Kai paaiškėjo, kad gimtosiose šalyse, padėtis negerėja, daugelis pradėjo dairytis kitų krypčių.<br />
Kas pasirinko JAV, kas Australiją, kas Kanadą, kas Didžiąją Britaniją ar dar kitas šalis.<br />
Pamažu tiek studentų, tiek dėstytojų ratas pradėjo byrėti. O 1949 metų rugsėjį Pabaltijo<br />
universitetas visiems laikams padėjo tašką savo istorijoje. Buvo bandyta universitetą kelti<br />
į kitą Atlanto pusę, tačiau visų mintys buvo sutelktos kitur: ne į akademinį išgyvenimą, o į<br />
asmeninius poreikius: kur pasidėti, kur prisiglausti.<br />
Net jei dabar Pabaltijo universitetas – tik istorija, tai buvo svarbus etapas visiems šios akademinės<br />
bendruomenės nariams. Tai buvo šviesulys jų neaiškiame, liūdesio apgaubtame<br />
pabėgėlių gyvenime. Universitetas gyvavo devynis semestrus. 75 studentams pavyko gauti<br />
jo diplomą. O laikas, viltingai belaukiant geresnės situacijos savuose kraštuose, praėjo<br />
prasmingai: malšinant mokslo, žinių, diskusijų, šeimų ir gimtinės ilgesio troškulį.<br />
Nuotr. iš http://www.hamburg-tourismus.de, | http://www.elca.org/archives<br />
Studentai vietoj vadovėlių į paskaitas nešdavosi kėdes<br />
Tyla dienų<br />
Eglė Konagis, Celė | eglė@konagis.de<br />
Būna draugų, kurie tylą dienų atlaiko. Gyvendami savo gyvenimą, išgyvendami momento<br />
čia ir dabar akimirką, kokia ji bebūtų – džiaugsme ar varge, bet sava. Jie irgi kasdienybės<br />
rūpesčiuose, gal irgi karts nuo karto savus demonus varydami iš bėgančių dažniausiai paskubomis<br />
dienų, kol vieną dieną, o ji būtinai ateina, tą dieną kažkuris, gal aš, o gal mano ilgametis<br />
draugas, dar tas, iš ankstyvosios jaunystės, parašo tą sakinį, kuris vėl suartina, vienu<br />
šuoru panaikindamas prabėgusias vienas be kito dienas. Tai gal aš atvažiuoju? Paskui seka<br />
konkretybės, tą ar aną dieną ar būsi namie? Netrukdysiu? Tai perku bilietus? Rankšluosčio ir<br />
šampūno nesivežu, ar gerai? Lauktuvių kaip visad – sūrio ir vytintos dešros. Daugiau nei kalbėtis,<br />
nei planuoti nereikia. Tą dieną, kuri greičiau nei galvoji išaušta, sėdi į traukinį, paskui<br />
į lėktuvą, atlaikai su knyga ar tiesiog į žmones žioplinėdamas iki susitikimo likusių valandų<br />
atstumą. Kad susitikęs nutrauktum nesimatytų dienų tylą – džiaugsmingai, triukšmingai!<br />
-Labas! Kai susitikome, atrodė, nebuvome išsiskyrę ir mūsų<br />
visų atskirai niekados nebūta: tie patys įpročiai žmonių, su kuriais<br />
kažkada leista daug smagaus laiko, tos pačios jų reakcijos<br />
į kasdienybės dalykus, bendravimas kažkoks nuspėjamas,<br />
viskas pažįstama, artima. Gera!.. Lyg būčiau atgavusi dalelę<br />
buvusios savęs. Nebetempsiu daugiau tų gerųjų momentų su<br />
artimaisiais ir draugais į ateitį – mes visi jau kas kur išsibarstę,<br />
savus gyvenimus atsivežę, ant jų naujus pastatę ir tebestatantys.<br />
Ar kada besusitiksime visi Lietuvoje? Nežinia. Greičiau<br />
jau vienas pas kitą kažkur savuos naujuos namuos, bet nebe<br />
gimtinėje, kad seniausi, atlaikantys tylą dienų!<br />
Nuotr. iš asmeninio albumo<br />
E. Konagis Tyla dienų<br />
38 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>
D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1<br />
TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@<strong>VLB</strong>E.ORG | http://WWW.<strong>VLB</strong>E.ORG<br />
Reklamos pasiūlymas<br />
Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos<br />
lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės<br />
(<strong>VLB</strong>) svetainėje: www.vlbe.org.<br />
Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir<br />
tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus.<br />
Leidinio reklamos kainos<br />
Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas<br />
<strong>VLB</strong> nariams, bendradarbiams, valstybinėms<br />
institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių<br />
bendruomenių pirmininkams.<br />
Internetinio tinklapio reklamos kainos<br />
Vieno numerio reklamos kaina:<br />
A4 – 200 €<br />
A5 – 100 €<br />
A6 – 50 €<br />
A7 – 30 €<br />
A sektorius<br />
1-mėn. 50 €<br />
6-mėn. 250 €<br />
12-mėn. 450 €<br />
B sektorius<br />
1-mėn. 20 €<br />
6-mėn. 100 €<br />
12-mėn. 180 €<br />
Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org<br />
Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post<br />
Nuotr. P. Mudėno<br />
„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja <strong>VLB</strong> Valdybos<br />
nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.