02.07.2018 Views

VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. GEGUŽĖ/BIRŽELIS, NR. 5/571

„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys,  unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.

„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, 
unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES<br />

Nuotr. Przemysław Królak | Melanie Henke<br />

Nr.5/<strong>571</strong><br />

<strong>2018</strong><br />

05<br />

24 PSL. M.HENKE: „ESU IR LIETUVĖ, IR VOKIETĖ“<br />

7 PSL. A. MAMONTOVAS:<br />

„BŪKITE TEN, KUR JŪS NORITE BŪTI“<br />

22 PSL. M. LUKŠYS:<br />

„LIETUVOS STIPRUMAS – DIALOGE“<br />

31 PSL. FOTOREPORTAŽAS<br />

IŠ JONINIŲ HIUTENFELDE


Nuotr. Andriaus Mamontovo


REDAKTORIAUS ŽODIS<br />

Lietuviai po saule<br />

Kuomet dailininkas pradeda piešti žmogaus paveikslą, jis, visų pirma, naudojasi<br />

savo vaizduote, remiasi faktais ir sujungia visa tai į visumą. Kaip, Jūsų<br />

manymu, atrodo mūsų šalis šiam įsivaizduojamam dailininkui? Susiraukšlėjusi<br />

ir tamsi, ar, priešingai, – šviesi, spalvinga, gilių akių? Kaip Jums atrodo,<br />

kokią mes, Vokietijos lietuviai, sugebėjome ją atvaizduoti joje nebuvusiam<br />

žmogui? Australijos, Japonijos, Vokietijos piliečiams?<br />

Kaip atrodo Lietuva Vokietijai? Dažnai girdžiu, jog ji – svajonių. Jeigu nepaisytume<br />

šalį apgaubusių stygių ir nepriteklių, ji būtų svajonių. Jeigu įsivaizduotume<br />

vietą, kurioje norėtumėme gyventi, tai būtų Lietuva. O ir žmonės<br />

– aktyvūs, temperamentingi ir be galo kūrybingi. Ir visai nesvarbu, ar kada<br />

nors jų kelyje buvo sutiktas plėšikas, nedorėlis ar šmeižikas. Viską nubloškia<br />

mūsų graži kalba, taurūs darbai, svetingumas ir meilė. Nespalvinkime savo<br />

kiemo tamsiomis spalvomis. Jų ir taip apstu.<br />

Pasinaudodama tiek daug mus supančių gražių minėjimų, sukakčių ir įvykių<br />

proga, noriu palinkėti visiems nenustoti daryti tai, ką darote ir sugebate<br />

daryti geriausiai. Šie du mėnesiai, pilni aktyvaus dalyvavimo renginiuose,<br />

pokalbiuose ir susitikimuose, tik įrodė, kad taip mums geriausia. Jungtis. Ir<br />

visai nesvarbu, ar Jūs gyvenate Lietuvoje, ar Vokietijoje, ar kažkur toli – už<br />

Atlanto. Mes visi prisidedame prie gražaus ir spalvingo mūsų šalies veido pasaulyje.<br />

Kaip teigė A. Mamontovas, nėra „MES“ ir „JIE“ – nėra išeivių, ateivių.<br />

Yra viena tauta – lietuviai po saule arba pasaulio lietuviai.<br />

Mes turime daug progų švęsti – už tai, kad skambame, nepaisant pasitaikančio<br />

nukritusių natų garso. Mes skambame kaip gražus ir susigrojęs, mišrus,<br />

45-ias lietuvių bendruomenes jungiantis orkestras.<br />

Per šiuos mėnesius mūsų apstu Lietuvoje: jungiamės, šokame, buriamės ir<br />

kalbame apie tai, kas mums svarbu. Nenustokime kurti, kalbėti lietuviškai ir<br />

išjunkime visus ribotuvus. Juk gražiam tautiškumui – ribų nėra.<br />

Būkite drąsūs!<br />

Pagarbiai,<br />

Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė<br />

Nuotr. Algirdo Šocho<br />

VOKIETIJOS LB VALDYBOS<br />

<strong>„INFORMACIJOS“</strong><br />

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė<br />

evelina.kislych@vlbe.org<br />

redakcija@vlbe.org<br />

KVIEČIAME AUKOTI<br />

„INFORMACIJOMS“!<br />

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim<br />

BLZ 670 700 24<br />

Konto-Nr. 581 7978<br />

<strong>VLB</strong> Valdybos „Informacijas“<br />

galite skaityti internete adresu<br />

www.bendruomene.de<br />

VIRŠELYJE:<br />

Viršelyje:<br />

Melanie Henke<br />

Dizaineris: Elinas Venckus<br />

www.elinas-design.de<br />

D-68623 Lampertheim<br />

Tel.: 0162 5200 517<br />

Verwendungszweck: auka Informacijoms<br />

Išrašome aukų pažymą.<br />

Der Bezug dieser Zeitschrift<br />

ist im Mitgliedsbeitrag enthalten<br />

Dėl reklamos „Informacijose“<br />

ir <strong>VLB</strong> interneto svetainėje<br />

kreipkitės adresu<br />

reklama@bendruomene.de<br />

Nuotr.<br />

Przemysław Królak<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 3


AKTUALIJOS<br />

KITĄMET PLANUOJAMAS REFERENDUMAS DĖL LIETUVOS<br />

RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS STRAIPSNIO PAKEITIMO<br />

Nuotr. autorės | PLB pirmininkė Dalia Henke<br />

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė, www.pasauliolietuvis.lt<br />

Šių metų gegužės 18 d. LR Seime, sudarytoje darbo grupėje, buvo<br />

priimta 2019 metais planuojamo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo,<br />

formuluotė: „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio<br />

įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir<br />

transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos<br />

Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos<br />

pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstituciniu<br />

įstatymu numatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato<br />

konstitucinis įstatymas.“<br />

Miela Dalia, jau kurį laiką sąvoka dviguba pilietybė ir pilietybės išsaugojimas<br />

neišvengiamai asocijuojasi su užsienyje gyvenančiais<br />

lietuviais. Kas yra planuojama? Papasakokite apie tai plačiau.<br />

Tai nėra naujiena – jau per 25 000 lietuvių turi ir kitos šalies pilietybes. Pilietybės<br />

įstatyme yra dešimt išimčių, kai lietuviai atstato ar įgyja Lietuvos<br />

pilietybę. Iš PLB perspektyvos kalbama apie Lietuvos pilietybės išsaugojimą<br />

ir jos išlaikymą po 1990 metų kovo 11 d. iš Lietuvos išvykusiems lietuviams.<br />

Referendumas dar nėra paskelbtas. Šiuo metu gryninama formuluotė, LR<br />

Seimo atsakomybė yra suformuoti teikimą ir paskelbti referendumą. Galimai<br />

jis bus 2019 m. gegužės mėnesį, kai vyks LR Prezidento rikimai. Laiko išties<br />

per mažai, skubėjimas neatneša gerų rezultatų. Tam, kad referendumas būtų<br />

sėkmingas, kad būtų priimtas LR Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės išlaikymo,<br />

reikia 1 300 000 balsų UŽ. PLB turi be galo tiksliai suformuluotas<br />

sąlygas:<br />

1. Visos partijos turi šiuo klausimu susivienyti ir paversti šį klausimą prioritetu.<br />

Lietuvos valstybės vadovai – LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, LR<br />

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, LR Seimo Pirmininkas Viktoras<br />

Pranskietis turi įsipareigoti užtikrinti šio referendumo sėkmę. Sveikintina,<br />

kad valdantieji ir Vyriausybė palaiko šį tikslą ir įsirašė jį į valstybės programą<br />

ir kad jie dės visas pastangas, jog tai įvyktų. Labai svarbu paaiškinti, ką šis LR<br />

Konstitucijos straipsnio pakeitimas reiškia lietuviams – gyvenantiems Lietuvoje<br />

ir už jos ribų. Koks santykis bus ateityje su Lietuvos diaspora. Gaila, kad<br />

nebuvo rasta kitų galimybių (išskyrus referendumą).<br />

2. Iš esmės reikia keisti LR referendumo įstatymo nuostatą dėl balsų skaičiaus.<br />

Tam, jog referendumas įvyktų ir būtų priimtas, šiuo metu reikia pusės<br />

balsų UŽ (1 300 000 balsų), bet juk išties užtektų ir kad nuspręstų atėjusių<br />

daugumos balsai, bet ne mažiau negu 1/3 visų balsavimo teisę turinčių piliečių<br />

(t.y. apie 800.000)<br />

3. Labai svarbus būtų ir elektroninis balsavimas. Tai yra jau tik politinis sprendimas.<br />

Tai namų darbai, kuriuos turi atlikti patys politikai. PLB deda ir dės<br />

visas pastangas, kad išviešinti šį klausimą.<br />

Šia tema turi susivienyti net ik politinės partijos, šalies vadovai, bet ir Lietuvos<br />

intelektualai, visuomenininkai, dvasininkai ir Lietuvos žiniasklaida. Tai mūsų<br />

išlikimo klausimas. Todėl atlikėjai, tokie kaip Andrius Mamontovas, Jurgis<br />

Didžiulis, palaiko ir remia pilietybės išlaikymo idėją, dalinasi užsienyje gyvenančių<br />

lietuvių patirtimi. Džiaugiuosi, kad jie mato ir supranta šią svarbą.<br />

Gaila, kad nors 2016 metais buvo įdėtas didelis indėlis į iniciatyvą agituojant<br />

dalyvauti rinkimuose į LR Seimą „Mūsų metas DABAR“, ji neatnešė norimų<br />

didelių rezultatų – joje dalyvavo vos 16 700 pasaulio lietuvių. Reikia priminti,<br />

kad 2016 metais nesuveikė registravimo sistema, kilo techninių nesklandumų.<br />

Manau, kad dl to mes tikrai pametėme tam tikrą procentą balsų.<br />

4 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


PRANEŠIMAS DĖL NETEISĖTO LĖŠŲ PANAUDOJIMO<br />

<strong>VLB</strong> informacija<br />

paramą ir pagalbą Vokietijos Lietuvių Bendruomenei.<br />

Fondas Vasario 16 Gimnazijai remti informuoja, kad <strong>VLB</strong> Tarybos išrinkti naujieji<br />

Fondo nariai inicijavo Fondo finansinės veiklos vidinį auditą už praėjusius<br />

10 metų. Audito metu buvo nustatyti grubūs finansinės veiklos Fonde pažeidimai,<br />

kuriuos atliko ilgametis Fondo iždininkas A. Šiugždinis. Apie šiuos<br />

pažeidimus buvo informuota <strong>VLB</strong> Taryba ir V-16 Gimnazijos vadovybė. Šiuo<br />

metu vidinis Fondo finansinės veiklos tyrimas yra baigtas. Antanui Šiugždiniui<br />

yra ruošiamas civilinis ieškinys dėl Fondui padarytos finansinės žalos<br />

atlyginimo, kuri siekia virš 19.000,- €, neįskaitant procentų ir išlaidų, atsiradusių<br />

vykdant tyrimą.<br />

Vasario 16-osios vadovybė, susipažinusi su Fondo pateiktomis išvadomis,<br />

taip pat inicijavo papildomą patikrinimą, skirtą išsiaiškinti, ar Gimnazijos<br />

lėšos nebuvo panaudotos ne pagal paskirtį būtent tuo metu, kuomet<br />

Nuotr. E. Kislych-Šochienės | <strong>VLB</strong> Valdybos pirmininkas A. Hermann<br />

Mielieji, kaip jau tikriausiai žinote, jau antri metai Vokietijos Lietuvių Bendruomenės<br />

(<strong>VLB</strong>) Valdyba atlieka išsamų tyrimą, susijusį su finansiniais<br />

nusižengimais. <strong>VLB</strong> valdybos nariai intensyviai gilinasi į paskutinių 5 – 10<br />

metų atliktus finansinius srautus, renka sunkiai prieinamą informaciją bei<br />

bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis. Šis tyrimas pareikalavo<br />

tiek milžiniškų laiko resursų, tiek ir pagalbos iš ekspertų, galinčių Valdybą<br />

konsultuoti specifiniais finansiniais bei teisiniais klausimais. <strong>VLB</strong> Valdyba<br />

praneša, kad labai apgailestauja, kad vis dar negali atskleisti visų tyrimo<br />

detalių ir pateikti galutinių vertinimų bei išvadų, kol nebus išaiškintos visos<br />

nusižengimų aplinkybės. Išankstinis viešinimas gali pakenkti pačiam tyrimui<br />

ir atitinkamų įrodymų rinkimui. <strong>VLB</strong> Valdyba kol kas negali galutinai įvertinti<br />

padarytos tikslios finansinės žalos Vokietijos Lietuvių Bendruomenei, kadangi<br />

vykstant tyrimui išaiškėja vis naujų detalių. Dabartinę situaciją taikliai<br />

apibūdina <strong>VLB</strong> pirmininko Alfredo Hermanno citata: „Kuo toliau į mišką, tuo<br />

daugiau medžių“.<br />

<strong>VLB</strong> Valdyba siekia išsiaiškinti visą tiesą su visomis detalėmis, kad visi kaltinimai<br />

ir pretenzijos atitinkamam asmeniui ar asmenims būtų paremti faktinėmis<br />

aplinkybėmis ir nenuginčijamais įrodymais, o ne prielaidomis ar spėliojimais.<br />

Kuomet bus žinomas visas nusižengimų mastas, visa turima tyrimo<br />

medžiaga bus atskleista ir Vokietijos lietuvių bendruomenės nariams bei pasaulio<br />

lietuviams. Tuo pačiu žinosime, kokios aplinkybės sąlygojo faktą, kad<br />

pastebėti nusižengimai liko neatskleisti ilgus metus. Dabartinė <strong>VLB</strong> Valdyba<br />

jau dabar ėmėsi priemonių, kad panašūs atvejai ateityje nebepasikartotų.<br />

Norime atkreipti dėmesį, kad šio tyrimo metu atsiradę įtarimai dėl neteisėtai<br />

panaudotų Bendruomenės lėšų koncentruojasi į atitinkamą asmenį. Kitų to<br />

meto <strong>VLB</strong> valdybos, <strong>VLB</strong> Tarybos, <strong>VLB</strong> kontrolės komisijos ar Fondo Valdybos<br />

narių atžvilgiu nusižengimų šiuo metu pastebėta nebuvo. Dabartinei Pasaulio<br />

Lietuvių Bendruomenės pirmininkei Daliai Henke norėtume padėkoti už<br />

A. Šiugždinis oficialiai buvo įdarbintas Vasario 16 Gimnazijoje. Kol kas jokių<br />

finansinių manipuliacijų pastebėta nebuvo.<br />

Paradoksalu, bet tiek 2016 metais išrinkta nauja <strong>VLB</strong> Taryba bei Valdyba,<br />

tiek nauji Fondo nariai, kurie ir inicijavo šiuos tyrimus ir jau spėjo išsiaiškinti<br />

daugelį finansinių nusižengimų, susiduria su viešojoje erdvėje skleidžiama<br />

dezinformacija ar šmeižtu tyrimą atliekančių asmenų ar pačio tyrimo eigos<br />

atžvilgiu. Tokiu būdu yra bandoma pakenkti ir užkirsti kelią tolesniam tyrimui<br />

ir tolesnių nusižengimų atskleidimui, bandant sukompromituoti tyrimą<br />

atliekančius asmenis.<br />

Prieš asmenis, kurie viešai skleidžia ar skleis asmeniškai žeidžiančią ir tiesos<br />

neatitinkančią informaciją, bus imtasi atitinkamų teisinių priemonių.<br />

Alfredas Hermann – <strong>VLB</strong> valdybos pirmininkas<br />

Rasa Weiss – Vasario 16-osios Gimnazijos Kuratorijos valdybos pirmininkė<br />

Bronė Lipšienė – Vasario 16-osios gimnazijai remti Fondo valdybos pirmininkė<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 5


IŠRINKTA NAUJA HAMBURGO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBA<br />

<strong>2018</strong>-2019 metų HLB Valdyba<br />

HLB informacija<br />

Š. m. birželio 10 d. įvykusio visuotinio susirinkimo metu<br />

buvo išrinkta nauja Hamburgo Lietuvių Bendruomenės<br />

(toliau – HLB) valdyba.<br />

<strong>2018</strong>-2019 metų HLB Valdyba:<br />

Asta Korinth – pirmininkė<br />

Laura Vespa – iždas<br />

Evelina Kislych-Šochienė – atstovė spaudai (raštinė,<br />

viešieji ryšiai)<br />

Akvilė Kalinaitė – kultūra ir sielovada<br />

Vitalija Fabian – lituanistinis švietimas<br />

Hamburgo visuotinio susirinkimo dalyviai<br />

Susirinkime dalyvavo 30 balso teisė turinčių HLB bendruomenės narių. Posėdyje dalyvavo<br />

ir su Hamburgo lietuviais diskutavo Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (<strong>VLB</strong>) pirmininkas<br />

Alfredas Hermanas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henkė. Buvo<br />

aptarta <strong>VLB</strong> praeitis, dabartis ir ateitis. Hamburgo lietuviams buvo pristatyta <strong>VLB</strong> organigrama,<br />

organizacinė institucinė struktūra, Vasario 16-osios gimnazijos istorija, aktualijos.<br />

Didžiulią padėką Hamburgo lietuviai reiškia ilgametei, nesusikaičiuojamą valandų<br />

skaičių investavusiai ir neišmatuojamą indėlį į bendruomenės gyvavimą įnešusiai<br />

buvusiai pirmininkei Linai Jahn, kuri ir toliau tęs sielovados darbus ir yra oficiali jos<br />

atstovė. L. Jahn perėmė Hamburgo lietuvių veiklą sunkiausiu jos momentu ir draugesu<br />

komanda prikėlė ją naujam gyvenimui.<br />

Nuotr. Sergėj Šišulin<br />

„GYVENIMAS NĖRA TEISINGAS,<br />

TAČIAU NE VISADA JŪSŲ NENAUDAI. „<br />

DŽONAS KENEDIS<br />

Gérald Eswein-Bielauskas<br />

Teikiame Specializuotas transporto, ekspedicijos<br />

ir baudžiamosios teisės paslaugas.<br />

Apsilankykite mūsų kanceliarijoje adresu:<br />

D-49074 Osnabrück


A. Mamontovas: „Būkite ten, kur Jūs norite būti“<br />

,,Pasaulio lietuvių žinių“ informacija, A. Mamontovą kalbino E. Kislych-Šochienė<br />

Ankstyvą gegužės 7-osios rytą LRT LITUANICOS laidos „Pasaulio lietuvių<br />

žinios“ prodiuseris Vladas Linauskas su kūrybine komanda išvyko į televizijos<br />

žygį „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ Žygio tikslas<br />

– iš arčiau pažvelgti į užsienyje susikūrusių lietuvių bendruomenių<br />

gyvenimą ir atspindėti jį dokumentiniame seriale.<br />

Pirmąją žygio popietę misijos ekipažą pasitiko Punsko lietuvių bendruomenė.<br />

Berlyne prie filmavimo komandos prisijungė serialo vedėjas – visiems<br />

puikiai žinomas atlikėjas Andrius Mamontovas. Susitikimai įvyko su Hamburgo,<br />

Liuksemburgo, Briuselio, Hiutenfeldo, Štutgarto, Liubeko, Kopenhagos,<br />

Vailės miestų lietuvių bendruomenėmis.<br />

„Misijos – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ veidas A. Mamontovas visą<br />

birželį su žmona leido Berlyne, tačiau taip pat ruošėsi koncertams Hamburge,<br />

Liuksemburge, Kopenhagoje ir vasarą įvyksiantiems koncertams Čikagoje<br />

bei Lietuvoje. Atlikėjui gyvenimas užsienyje nėra svetimas. Kai jam buvo 24<br />

metai, pusmetį teko gyventi Čikagoje. A. Mamontovui, kaip jis pats įvardina,<br />

nusišypsojo laimė daug keliauti – nuo Pietų Amerikos iki Šiaurės Korėjos. Atlikėjas<br />

įvardina 60 aplankytų šalių, tačiau visas jas aplankė koncertuodamas.<br />

„Aš žinau, ką reiškia išvažiuoti ir gyventi užsienyje. Dažnai pasižiūriu į Lietuvą<br />

iš šalies ir įvertinu. Galima sulyginti šią būseną su situacija, kuomet į<br />

paveikslą žiūri labai iš arti ir matai išplaukusias jo dalis, o atsitraukus toliau<br />

matai, kas jame yra nupiešta. Keliaudamas po pasaulį visuomet įvertinu, ką<br />

mes turim, ko neturim. Pasižiūriu į save iš šalies“.<br />

Andriau, dažnai atsiduriate svečiuose pas užsienyje gyvenančius lietuvius.<br />

Kokia buvo Jūsų žygio misija?<br />

Aktyvios lietuvių bendruomenės pasaulyje mane dažnai kviečia koncertuoti.<br />

Tiesą sakant, labai palaikau dvigubos, trigubos, penkiagubos pilietybės idėją<br />

ir manau, kad ši Konstitucijos pataisa turi būti įgyvendinta. Žinoma, seniau<br />

šiuo įstatymu buvo siekta apsisaugoti nuo dvigubos pilietybės, bet tai buvo<br />

tas metas, kai buvo galimos provokacijos. Nepriklausomybės laikais – tai<br />

buvo itin svarbu, tačiau atėjo laikas įvesti kitus saugiklius.<br />

Mes su Vladu Linausku, „Pasaulio lietuvių žinių“ prodiuseriumi ir režisieriumi<br />

esame pažįstami iš anksčiau. Jis man pasiūlė prisijungti prie idėjos, matau,<br />

kaip jis tuo ,,dega“, turi puikią komandą, o kadangi man ši idėja patinka,<br />

tikiu, kad pavyks užmegzti kontaktą lietuviams tarpusavyje. Toks jausmas,<br />

kad mes nuolatos kovojame. Ir tokiu būdu mes pralaimim. Reikia kovoti už<br />

kažką, rasti bendrą tikslą. Kad Lietuva klestėtų, reikia visų žmonių palaikymo.<br />

Reikia nustoti save skirstyti. Mes juk tos paties tautybės žmonės, kurie<br />

gyvena skirtingose vietose. Kai daug keliauji, supranti, kad nėra jokių sienų.<br />

Ji – tik mintyse.<br />

Įsivaizduokime, Konstitucijos pataisa įvedama. Kas tuomet pasikeistų?<br />

Jei taip atsitiktų, lietuviai, gyvenantys už šalies ribų, įgautų labai stiprią motyvaciją.<br />

Mes vis kalbam, kaip reikia susigrąžinti tuos, kurie išvažiavo. Reikia<br />

megzti tiltus, dalintis patirtimi. Mėgstam lyginti mūsų šalį su Izraeliu. Jie<br />

maži, tačiau klesti. Mes turim daug baimių, pavydo, pagiežos, pykčio. Mes<br />

praradom teisingą atspirties tašką. Tiesiog skaudu, jog mes vieni kitiems klijuojame<br />

etiketes. Mes tik susipykstame ir niekur nenueiname. Vienas iš tikslų<br />

– rasti atsakymą į tai, ko mes norime, – ar norime išnykti, ar klestėti. Nuo to<br />

priklauso mūsų šalies tolimesnis kelias.<br />

Dėl savo garsumo ir veiklos turinio pastabų sulaukia ir Lietuvių bendruomenės<br />

pasaulyje. Kaip Jums atrodo lietuvybę puoselėjančios<br />

veiklos už šalies ribų?<br />

Nuotr. iš PLŽ archyvo | A.Mamontovas su kūrybine grupe Berlyne<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 7


Aš manau, kad kažkas painioja formas su turiniu. Tai, ką daro lietuviai užsienyje,<br />

jie daro dėl to, kad tai jiems svarbu. Kas nenori joje dalyvauti – jungiasi<br />

į kitas grupes. Žinoma, bendruomenės savo veiklą vykdo žaismingai, gal dėl<br />

to ir atrodo, kad tai žaidimas. Vaidinti lietuvybę ir gaišti laiką – tikrai niekas<br />

tuo neužsiimtų, nes būtų nesąmoninga.<br />

Kai esi kažkur toli, natūraliai garsini savo šalį. Norisi parodyti užsieniečiams,<br />

kokia mes tauta, jog esame svetingi ir kviečiame į svečius. Mes norime, kad<br />

mus pastebėtų. Tad bendruomenės buria tuos, kurie dėl kažkokių priežasčių<br />

savęs nesurado tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių, buvo ,,nusodinti“. Bendruomenės<br />

suteikia požiūrio laisvumą.<br />

Vokietijos lietuvių bendruomenė. Ar ji matoma?<br />

Ji man – labai matoma. Tarkim, kai mane kviečia į Kanadą, sakau: ,,kada<br />

pasikviesit, tuomet ir atvažiuosiu“. Norint, kad kažkas įvyktų, reikia kažką<br />

daryti. Hamburgo LB greičiausiai yra viena aktyviausių bendruomenių Europoje.<br />

Aš čia atvykstu jau 5-6 kartą. Žinoma, ši bendruomenė turi variklį – čia<br />

gyvenančią PLB pirmininkę Dalią Henkę, kuri labai entuziastinga, iniciatyvi.<br />

Galėčiau išskirti Airijos, Dublino lietuvių bendruomenes, kur jautėsi labai<br />

didelis sutelktumas. Kiekviena LB yra skirstoma pagal pomėgius – šokius,<br />

sportą, meną, juos vienija bendras interesas. Lietuviams smagu pabendrauti<br />

su savo šalies žmonėmis, juk vis vien gyvendamas užsienyje esi svečiuose.<br />

Ko palinkėtumėte pasaulio lietuviams?<br />

Būkite ten, kur Jūs norite būti.<br />

Dėkojame už pokalbį.<br />

Išrinkta <strong>2018</strong>-2019 metų MLB valdyba<br />

Šių metų birželio 10 d. buvo išrinkta nauja Miuncheno Lietuvių Bendruomenės<br />

(MLB) <strong>2018</strong>-2019 metų valdyba (Vorstandswahl der Litaui-schen<br />

Gemeinschaft München).<br />

Irma Petraitytė-Lukšienė – pirmininkė/Vorsitzende<br />

Kristina Kandratavičiūtė – finansai/ Finansen<br />

Šarūnas Ramanauskas – sekretorius/Schriftführer<br />

Daiva Zavistauskaite – kultūra ir religija/Kultur und Religion<br />

Viktorija Eikyte-Ramanauskiene – lituanistinės mokyklos kuratorė/Kuratorin<br />

der litauischen Schule für Sprache und Kultur.<br />

Naujoji MLB valdyba dėkoja prieš tai dirbusiai komandai!<br />

Nuotr. iš asmeninio MLB albumo<br />

MLB informacija<br />

Miuncheno lietuvių bendruomenės valdyba<br />

8 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


Organizacinė<br />

<strong>VLB</strong> struktūra<br />

(organigrama)<br />

Sudarytojas: Sergėj Šišulin<br />

Vokietijos Lietuvių Bendruomenę (<strong>VLB</strong>) sudaro, jungia ir už jos veiklą yra atsakingos skirtingos institucijos.<br />

Aukščiausias <strong>VLB</strong> organas – <strong>VLB</strong> Taryba. <strong>VLB</strong> Taryba renkama trejiems metams. Ją sudaro 15 išrinktų<br />

<strong>VLB</strong> narių. Tarybos prezidiumas sudarytas iš 3 narių.<br />

<strong>VLB</strong> jungia 22 apylinkes, iš kurių – 13 aktyvių. | Prašome susipažinti su <strong>VLB</strong> valdymo struktūra.<br />

* Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB)<br />

Airijos lietuvių<br />

bendruomenė<br />

Argentinos lietuvių<br />

bendruomenė<br />

Danijos lietuvių<br />

bendruomenė<br />

Japonijos lietuvių<br />

bendruomenė<br />

Australijos lietuvių<br />

bendruomenė<br />

*** (<strong>VLB</strong>) Vokietijos<br />

lietuvių bendruomenė<br />

JAV lietuvių<br />

bendruomenė<br />

Urugvajaus lietuvių<br />

bendruomenė<br />

<strong>VLB</strong> Taryba<br />

Aukščiausias <strong>VLB</strong> organas – <strong>VLB</strong> Taryba. <strong>VLB</strong> Taryba renkama trejiems metams. Ją sudaro 15 išrinktų <strong>VLB</strong> narių.<br />

Tarybos prezidiumas sudarytas iš 3 narių.<br />

Renkamas 3 metų kadencijai<br />

Sprendžia kylančius konfliktus<br />

Organizuoja rinkimus<br />

Deleguoja savo kandidatus<br />

*** Fondas Vasario<br />

16-osios gimnazijai<br />

remti<br />

Atstovauja<br />

Vasario 16-osios<br />

gimnaziją.<br />

Deleguoja savo kandidatus<br />

*** Vasario 16-osios<br />

gimnazijos Kuratorija<br />

Susidaro iš 11 arba 12 narių:<br />

5 <strong>VLB</strong> tarybos atstovai,<br />

1 <strong>VLB</strong> valdayabos atstovas<br />

V16 direktorius/ė<br />

1 atstovas iš kt. bažnyčios<br />

1 atstovas iš ev. bažnyčios<br />

1 atstovas PLB,<br />

2 LR ministerijos atstovai<br />

Renka kas 3 metus<br />

Renka kas 1 metus<br />

Renka kas 3 metus<br />

Renka kas 3 metus<br />

Garbės teismas<br />

<strong>VLB</strong> Valdyba<br />

Kontrolės komisija<br />

Rinkimų komisija<br />

Narių skaičius nenurodytas<br />

įstatuose.<br />

<strong>VLB</strong> Taryba renka <strong>VLB</strong> Valdybą.<br />

Rinkimai vyksta kasmet.<br />

Šiuo metu ją sudaro 5 nariai.<br />

Kontrolės komisija renkama<br />

kasmet, <strong>VLB</strong> Valdybos rinkimų<br />

metu. Komisiją sudaro<br />

3 nariai.<br />

Narių skaičius nenurodytas<br />

įstatuose.<br />

Nagrinėja skundus<br />

Tikrina lėšų panaudojimą<br />

** <strong>VLB</strong> Apylinkės<br />

nėra savarankiškos benruomenės – jos yra <strong>VLB</strong> dalis, įregistruotos Darmstadto teisme. Tad pagrindinė atsakomybė<br />

tenka Hiutenfeldo <strong>VLB</strong> valdybai. 30% nuo apylinkių metinių narių mokesčių yra skiriama <strong>VLB</strong>.<br />

Berlyno LB<br />

apylinkė<br />

Hiutenfeldo<br />

LB apylinkė<br />

Bremeno LB<br />

apylinkė<br />

Eseno-Miulheimo<br />

LB apylinkė<br />

* šiuo metu LB veikia 45 kraštuose<br />

** šiuo metų veikia 22 apylinkių, iš jų apie 13 aktyvių<br />

*** nepriklausomos registruotos bendruomės turi savo užduotis ir įstatymus


ŠVIETIMAS<br />

„DRAUGYSTĖS TILTO“ VĖLIAVA PLĖVESUOS LONDONE<br />

Asta Borusevičiūtė<br />

Kasmetinis pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojų, vaikų ir jų tėvelių<br />

sąskrydis „Draugystės tiltas “ šiemet visus kvietė į Daniją, į Vejlės miestą.<br />

Ne tik šalia įsikūręs Legolandas viliojo sąskrydžio dalyvius į šį unikalų<br />

renginį. Susitikti senus draugus ir kolegas, susipažinti su naujais, pasisemti<br />

naujos patirties lituanistinei veiklai, parisvežti naujų įspūdžių,<br />

išvažiuoti turtingesniais žiniomis nei atvykus – tai yra priežastys, dėl<br />

kurių kasmet susirenka „Draugystės tilto“ dalyviai. Tiek maži, tiek dideli.<br />

Tarp jų ir Vokietijos lietuvių atstovai iš Hamburgo ir Berlyno.<br />

Šiemetinė „Draugystės tilto“ tema – „Lietuviai pasaulyje – 100 istorijos kaladėlių“.<br />

Kiekviena šalis pristatė lietuvius, gyvenančius svečiose šalyse ir garsinančius<br />

Lietuvą. Vilniaus universiteto lektorius istorikas dr. Norbertas Černiauskas<br />

pasakojo apie tai, kas kūrė 100-mečio Lietuvą. Su dizainere Jolanta<br />

Rimkute ir jos „LT Identity“ komanda kiekvienas dalyvis išsinešė po drobinį<br />

maišelį, pačių puoštą lietuviškais motyvais. Mokytojai buvo supažindinti su<br />

mokymo sistema „Bebras“. Juventa Mudėnienė pasakojo apie lėlių pasaulį,<br />

skirtą ne tik žaidimui, bet ir turintį terapinių galių. O vaikai tuo tarpu dainavo<br />

su Laura Remeikiene, mokėsi jogos, žaidė gyvąjį boulingą, iš atliekų statė<br />

miestus. Vakare dainavo ir šoko visi kartu. Grupės „Biplan“ koncertas kilnojo<br />

Vokietijos lietuviai „Draugystės tilte“ Danijoje<br />

10 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


DT vėliava suplevėsavo Danijoje, Veilėje<br />

ne tų kojas, kurie manė, kad šokiams reikia ypatingos nuotaikos.<br />

Kitais metais „Draugystės tilto“ vėliava vėl plėvesuos. Visi<br />

bilietus perkame į Londoną.<br />

„Misija – Pasaulio Lietuva“ nario Zigmo<br />

Pakštaičio komentaras<br />

/https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/37/215080/draugystes-tilte-nustebino-pasaulio-lietuviu-vaiku-elgesys<br />

Žygio dalyvio teigimu, „Draugystės tiltas“ pasaulio lietuviams<br />

svarbus ir dėl galimybės keistis idėjomis bei dalytis<br />

patirtimis. Didelė dalis į renginį atvykstančių žmonių yra<br />

lituanistinių mokyklų steigėjai, darbuotojai arba mokytojai.<br />

Aktyvūs Berlyno lietuviai<br />

Tokiame renginyje pasaulio lietuviai užmezga ryšius, atranda palaikymą savo sumanymams,<br />

pavyzdžiui, patirties turintys kolegos dalijasi žiniomis su ką tik įsteigtos mokyklos<br />

bendruomene. Vyksta idėjų „medžioklė“ ir tikslų nustatymas visiems ateinantiems<br />

metams. Z. Pakštaičio pastebėjimu, į „Draugystės tiltą“ susirenka be galo iniciatyvūs<br />

žmonės.<br />

„Tad visus atvykusius į „Draugystės tiltą“ galima vadinti entuziastais, idėjų žmonėmis.<br />

Galbūt ir mūsų komandai persidavė aplinkos įtaka, atėjus vakarui, filmavimams<br />

pasibaigus, ėmė kilti puikių minčių, kaip prisidėti prie liepos 1-ąją Vilniuje vyksiančio<br />

pasaulio lietuvių renginio „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, – išduoda Z.<br />

Pakštaitis.<br />

Nuotr. P. Mudėno<br />

Tilto tiesimas neįsivaizduojamas be br. kun. Pauliaus Vaineikio<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 11


Vokietijos lituanistinių mokyklėlių Mokslo metų<br />

pradžios šventė<br />

„Kabaldakšt pas kaimynus“<br />

Rugsėjo 22 dieną, šeštadienį 11 val. Rennhofo pilis, Hüttenfeld,<br />

Lorscherstr.1<br />

Nuotr. Redakcijos | Sandra Petraškaite-Pabst<br />

Lietuvos valstybingumo Šimtmečio minėjimo proga kviečiame lituanistinių<br />

mokyklėlių vaikus ir tevelius apsilankyti Vokietijos Lietuvių Bendruomenės<br />

širdyje, Rennhofo pilyje ir jos parko nuostabioje apsuptyje<br />

bei iš arčiau susipažinti su gilias istorines šaknis turinčia dvikalbe lietuvių-vokiečių<br />

Vasario 16-osios gimnazija bei pabendrauti tarpusavyje.<br />

Programa:<br />

11 val. Registracija<br />

<br />

<br />

12 val. Lituanistinių mokyklėlių vaikų pasirodymai<br />

spektaklis „Kabaldakšt<br />

pas kaimynus“, kai kas iš „Dainų šventės“ repertuaro<br />

13 val. Pietūs<br />

14 val. Vaikams: judrieji žaidimai, tėvams: pokalbis- pasidalijimas patirtimi<br />

« Daugiakalbio auklėjimo paslaptys – » Dr. S. Petraškaitė-Pabst<br />

15 val. Ekskursija į akmenų muziejų.<br />

Registracija iki rugsėjo 17 d.<br />

sandra.petraskaite-pabst@vlbe.org<br />

<strong>VLB</strong> Tarybos ir Valdybos narė švietimo reikalams<br />

Vokietijos lituanistinių mokyklų darbuotojų seminaras<br />

„Lituanistinio ugdymo iššūkiai daugiakalbystės sąlygomis“<br />

Spalio 19-20 d.<br />

Vasario 16-osios gimnazijoje ir Rennhofo pilyje<br />

Klausysimės istoriko Prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus, VDU Lietuvių<br />

išeivijos instituto vadovo pranešimo apie Lietuvos valstybingumo istorinius<br />

vingius ir užsienio lietuvybės gyvybingumo gijas bei gilinsimės į Vokietijoje<br />

veikiančių lituanistinių mokyklų unikalumą, misiją, aptarsime jų<br />

bendradarbiavimo ir patirties pasidalijimo galimybes. Permąstysime tėvų<br />

vaidmenį sąmoningai pasirenkant strategijas perduodant savo vaikams<br />

lietuvių kalbos ir kultūros pagrindus.<br />

Aplankysime LKI lituanistinius archyvus ir iš arčiau susipažinsime su Vasario<br />

16-osios gimnazijos simboliniu statusu bei šiandienos iššūkiais.<br />

Seminaro dalyvius kviečiame pasiruošti pasidalijimui apie savo apylinkės<br />

lituanistinės mokyklėlės mokymo proceso organizavimą, iškeliant jo teigiamus<br />

aspektus ir įvardijant svarbiausius iššūkius vaikų ir paauglių lituanistinio<br />

ugdymo kelyje.<br />

Kviečiame siūlyti savo temas, rūpimus klausimus, kuriuos norėtumėte aptarti<br />

seminaro metus.<br />

Seminarą remia:<br />

Vokietijos Lietuvių Bendruomenė ir Lietuvos Švietimo ir Mokslo Ministerija.<br />

Mokytojams bus apmokėtos kelionės ir nakvynės išlaidos bei įteikti dalyvio<br />

pažymėjimai.<br />

Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iki rugsėjo 15 d. adresu:<br />

sandra.petraskaite-pabst@vlbe.org<br />

12 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


Vokietijoje veikiančios lituanistinės mokyklos<br />

Primename, jog Vokietijoje aktyviai veikia ir vis dar kuriasi lituanistinės mokyklėlės, burdamos visus vaikus bei jų tėvelius vienam<br />

bendram tikslui – puoselėti tautiškumą – sistemingai mokytis ir nepamiršti lietuvių kalbos.<br />

Kviečiame rinktis savo mieste veikiančią lituanistinę mokyklą:<br />

Jums svarbiais švietimo klausimais galite kreiptis į <strong>VLB</strong> veikiančią Švietimo komisiją: Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst, valdyba@vlbe.org<br />

Berlyno lituanistinė mokykla<br />

Vida Kaluza<br />

El. paštas: rutag@web.de<br />

Eseno-Miulhaimo lituanistinė<br />

mokykla<br />

Vilma Thunken<br />

El. paštas:<br />

mokyklele@lietuviai-muelheim.de<br />

Frankfurto lituanistinė mokykla<br />

Nijolė Balčiūnienė<br />

El. paštas:<br />

ltmokyklele@googlemail.com<br />

Hamburgo lituanistinė mokykla<br />

„Abėcėlė“<br />

Asta Borusevičiūtė<br />

El. paštas: asta_bo@yahoo.de<br />

Miuncheno lituanistinė mokykla<br />

Irma Petraitytė-Lukšienė ir Viktorija<br />

Ramanauskienė<br />

El. paštas: mokyklele@miunchenas.de<br />

Niurnbergo lituanistinė mokykla<br />

Gitana Bielskytė-Elsner<br />

El. paštas: gb.elsner@mnet-mail.de<br />

Mob.: 017645535272<br />

Romuvos lituanistinė akademija<br />

„Kalbu lietuviškai“<br />

Irena Sattler<br />

El. Paštas: valdyba@vlbe.org<br />

Štutgarto lituanistinė mokyklėlė<br />

„Traukinukas“<br />

Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst<br />

Tel.: 07144-858969<br />

El. Paštas: valdyba@vlbe.org<br />

GIMNAZIJOS MOKSLEIVĖ V. ČEMEŠKAITĖ: „LIETU-<br />

VIŲ KALBA MAN VISUOMET LIKS PIRMOJE VIETOJE“<br />

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė<br />

Šių metų gegužės 10 d. LR Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė Nacio-<br />

nalinio diktanto konkurse mažiausiai klaidų padariusių lietuviškų užsienio<br />

mokyklų mokinių penketuką. Nugalėtojų sąraše, pirmoje vietoje<br />

puikavosi ir Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde dešimtokė Vėjūnė<br />

Čemeškaitė.<br />

Apie pirmosios vietos laimėjimą ir lietuvių kalbos svarbą kalbiname gimnazistę<br />

Vėjūnę Čemeškaitę.<br />

Vėjūne, esi Vasario 16-osios gimnazijos dešimtokė, kuri pateko į Nacionalinio<br />

diktanto nugalėtojų penketuką. Kaip jautiesi? Ar tai pirmasis<br />

tavo laimėjimas?<br />

Iš tiesų, tai nustebino mane, visai nesitikėjau. Nacionalinio diktanto rašyme<br />

dalyvauju, nes nuo vaikystės mėgstu juos rašyti ir labai mėgstu lietuvių kalbą.<br />

Labai džiaugiuosi dėl laimėjimo, labai malonu, kai pastangos atneša rezultatus.<br />

Tai ne pirmasis mano laimėjimas, konkursuose dalyvauju gana dažnai.<br />

Šiais metais Gimnazijos mokytoja Asta D`Elia pakvietė dalyvauti lietuvių kalbos<br />

olimpiadoje, kuri vyko Lietuvoje. Konkurse tarp užsienio lietuviškų mokyklų<br />

mokinių užėmiau pirmąją vietą. Kolkas tai didžiausias mano pasiekimas.<br />

Gimnazijos mokytoja A. D’Elia ir gimnazistė V. Čemeškaitė<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 13


Kiek pasiruošimo reikalauja dalyvavimas šiuose konkursuose?<br />

Būtent šiai olimpiadai ir teko labiausiai ruoštis. Rašiau viešąją kalbą apie<br />

Emigraciją, atlikau mokytojos paruoštas įvairias kalbos vartojimo užduotis.<br />

Na, o nacionaliniam diktantui ruošiuosi, galima sakyti, nuo vaikystės, kai su<br />

močiute rašiau savo pirmąjį diktantą.<br />

Ką tau reiškia lietuvių kalba? Ar šneki ja ir namuose, ar taip puikiai<br />

šią kalbą išmokai tik Gimnazijoje?<br />

Lietuvių kalba man reiškia labai daug. Ji yra mano gimtoji kalba. Manau, tai<br />

viena įdomiausių ir viena gražiausių kalbų. Vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų<br />

yra knygų skaitymas. Jau darželyje išmokau skaityti. Ir vis dar mieliau<br />

skaitau knygas lietuvių kalba, o ne vokiečių. Mokykloje kalbu daugiausia<br />

lietuviškai, šeimoje – angliškai, bet su mama vis dar tarpusavyje bendraujame<br />

lietuviškai. Labai sunku „perlipti barjerą“ ir drąsiai kalbėti svetima kalba.<br />

Nors ir intensyviai mokausi vokiečių kalbos, lietuvių kalba visuomet liks pirmoje<br />

vietoje.<br />

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos Respublikos<br />

Švietimo ir mokslo ministerija nugalėtojams dovanojo po kelialapį į užsienio<br />

lituanistinių mokyklų mokinių kultūrinę – edukacinę stovyklą.<br />

Kaip dažnai lankaisi Lietuvoje? Kas šioje šalyje tau patinka labiausiai?<br />

LR Švietimo ir mokslo ministerija nacionalinio diktanto nugalėtojams dovanojo<br />

po kelialapį į užsienio lituanistinių mokyklų mokinių kultūrinę – edukacinę<br />

stovyklą. Labai džiaugiuosi prizu, tik labai gaila, kad negalėsiu dalyvauti.<br />

Tačiau Lietuvoje lankausi ir taip gana dažnai. Stengiuosi nuvykti per<br />

kiekvienas atostogas. Kol kas visi draugai, didžioji dalis šeimos ir pagrindiniai<br />

užsiėmimai likę Lietuvoje, tad visas atostogas ten leidžiu labai turiningai. Tik<br />

išvykus gyventi į Vokietiją, supratau, kokia Lietuva graži ir kiek ten daug gero.<br />

Esi jau dešimtokė. Kokie tavo ateities planai? Gal jau esi numačiusi<br />

kur ir ką norėtum studijuoti?<br />

Po dviejų savaičių baigiu dešimtą klasę. Laikas bėga tikrai labai greitai. Rimtų<br />

planų dar neturiu, labai sunku kažką nuspręsti, kuomet gyvenu, galima<br />

sakyti, tarp dviejų šalių. Anksčiau labai norėjau studijuoti psichologiją, bet<br />

šiemet persigalvojau ir planuoju ekonomikos studijas, tik dar nežinau, ar<br />

Lietuvoje, ar Vokietijoje. O galbūt visai kitame pasaulio krašte. Neapkraunu<br />

savęs mintimis apie ateitį, manau viskas susidėlios savaime ir tikrai suprasiu,<br />

kokia kryptimi turiu eiti.<br />

Dėkojame už atsakymus ir sveikiname!<br />

Nuotr. A. D’Elios ir I. Asevičiūtė<br />

Gimnazijos moksleivė V. Čemeškaitė<br />

14 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


JAUNIMO (IM)PULSAS<br />

Vokietijos jaunimas garsiau<br />

Šių metų balandžio 20-22 dienomis Diuseldorfe vykusių<br />

„Idėjų dirbtuvių“ metu buvo išrinkta nauja Vokietijos lietuvių<br />

jaunimo sąjungos (VLJS) valdyba. Pakalbinome keturis<br />

jos narius iš Berlyno: Dominyką Sidabraitę, Iloną Koženkovaitę,<br />

Luką Medišauską ir Monika Verbalytę.<br />

Tai kas yra VLJS? Kokie Jūsų pagrindiniai siekiai, tikslai ir<br />

uždaviniai?<br />

Lukas: Sąjungos nariai yra įvairiuose gyvenimo etapuose,<br />

tačiau visi save laikome jaunimu, visi sutelpame į nerašytus<br />

„jaunuomenės“ rėmus. Todėl ir stengiamės organizuoti tai,<br />

kas būtų įdomu ir aktualu mūsų amžiaus žmonėms. Nepaisant<br />

to, renginiuose apsilanko įvairiausi žmonės, ne tik jaunimas.<br />

Todėl, manau, akivaizdu, kad tai, ką darome, svarbu ne tik mums patiems, bet ir platesnei<br />

bendruomenei.<br />

Ilona: Nors mūsų organizuojami renginiai vyksta lietuvių kalba, vis dažniau sulaukiame<br />

ir vokiečių ar kitos tautybės jaunimo. Taip pat turime ilgalaikį Sąjungos narį vokietį, kuris<br />

beveik idealiai kalba lietuvių kalba ir stengiasi nepraleisi nė vieno mūsų renginio.<br />

Kaip galvoji, kaip atrodo VLJS pasaulyje ir Lietuvoje? Ar jaučiatės įvertinti ir reikalingi?<br />

Kokie Jūsų Sąjungos ir Lietuvos jaunimo organizacijų ryšiai?<br />

Monika: VLJS iš principo turi tą pačią funkciją kaip ir kitos<br />

lietuvių organizacijos – burti lietuvius, suteikti jiems galimybes<br />

– erdves, veiklas, platformas – susitikti, pabendrauti,<br />

susidraugauti. Specifika tik ta, kad mūsų organizacija veikia<br />

ne regioniniu, o visos Vokietijos mastu. Be to, jaunus žmones<br />

prisikviesti į renginius truputėlį sunkiau, tad jiems reikia pasiūlyti<br />

įdomios veiklos, todėl mes savo energiją telkiam į du<br />

didelius renginius per metus, kuriems visad paruošiame išskirtinę<br />

programą.<br />

Ilona: VLJS renginių metu siekiame ne tik susitikti, pabendrauti<br />

ir susiburti, bet ir neatitrūkti nuo lietuviškų aktualijų,<br />

temų, svarbių tiek Lietuvai, tiek mums visiems. Susitikimų<br />

metu su svečiais iš Lietuvos diskutuojame, domimės ir dalinamės<br />

visiems rūpimais klausimais, taip tiesdami tiltus tarp<br />

Lietuvos ir pasaulio lietuvių.<br />

Dominyka: VLJS – tai organizacija, siekianti suburti Vokietijoje<br />

išsibarsčiusį lietuvių jaunimą bendrų veiklų, idėjų plėtojimui,<br />

tautiškumo ir tradicijų puoselėjimui. Ji, visų pirma,<br />

į lietuviams skirtus renginius kviečia skirtingų specialybių<br />

atstovus, galinčius ir norinčius pasidalinti savo patirtimi bei<br />

žiniomis.<br />

Ką buria VLJS? Kiek narių jungia VLJS?<br />

Monika: VLJS oficialiai turi apie 250 narių, bet socialiniuose<br />

tinkluose daug daugiau sekėjų (apie 2400). Mes jungiame<br />

jaunus (iki 36 metų amžiaus) lietuvius Vokietijoje. Dėl pakankamai<br />

skirtingo amžiaus tarp mūsų narių yra ne tik studentų,<br />

bet ir jaunų profesionalų bei šeimų. Bet kokiu atveju mes<br />

atviri visiems. Rengdami renginius skirtinguose Vokietijos<br />

miestuose kviečiame ir visus lietuvių bendruomenės narius, ir<br />

susidomėjusius, ne tik jaunimą.<br />

Dominyka Sidabraitė<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 15


Ilona Koženkovaitė<br />

Dominyka: VLJS skatina ir puoselėja įvairias kultūrines veiklas tarp Vokietijoje ir pasaulyje<br />

gyvenančių lietuvių. Mes išsiskiriame savo idėjų išskirtinumu bei kokybe, organizuojant<br />

renginius. Su kitomis jaunimo organizacijomis palaikome draugiškus ryšius, bendradarbiaujame,<br />

vykdome bendrus projektus.<br />

Monika: Aš nemanau, kad Lietuvoje mes labai žinomi. Pasaulio lietuviai kaip politinė jėga<br />

žiniasklaidoje minima dažniau, tad žmonės daugmaž supranta, kuo mes užsiimam. Pasaulio<br />

lietuvių, kitų lietuvių jaunimo sąjungų kontekste atrodome gerai – ten visiems esame<br />

gerai veikiančios Sąjungos pavyzdys. Žavimasi mūsų renginių kokybe ir pavydima struktūrų,<br />

tokių kaip Renhofo pilis, Gimnazija ir užtikrinta <strong>VLB</strong> parama.<br />

Lukas: Bent jau man tiek gyvenant Lietuvoje, tiek vėliau Anglijoje ir Vokietijoje išeivių<br />

organizacijos atrodė senamadiškas dalykas, kuris kadaise buvo aktualus, o visuomenei<br />

tampant mobilesne prarandantis savo reikšmę. Todėl ilgą laiką nesidomėjau tokių organizacijų<br />

veikla. Nepaisant to, asmeniškai susipažinęs su keliais VLJS nariais ir pats tapau<br />

Sąjungos nariu, nes pasirodė, kad tokia organizacija visgi man pačiam aktuali. O kadangi<br />

mūsų organizuojamuose renginiuose žmonės lankosi, manau, kad tai – įrodymas, jog esame<br />

reikalingi ir kitiems.<br />

Kokie jūsų, naujos Valdybos, artimiausi planuojami renginiai, susitikimai?<br />

Monika: Nors vasarą, visų pirma, ir VLJS ilsėsis, bus keletas ne mūsų organizuotų renginių, kuriuose<br />

dalyvausim: Joninės tiek Hiutenfelde, tiek Berlyne, Pasaulio Lietuvių Seimas ir Pasaulio lietuvių<br />

susitikimas Lietuvoje. Na, o rudeniop pradėsim organizuoti Baltoween’ą, vieną mūsų metinių<br />

renginių. Nors jis visada vykdavo Annabergo pilyje netoli Bonos, dėl nelaimingai susiklosčiusių<br />

aplinkybių šiais metais renginio ten rengti negalime. Svarstome įvairias galimybes, bet kol kas<br />

manome, kad vienus metus baltų helovyną atšvęsime Berlyne. Koncepcija bus ta pati: lektoriai,<br />

kultūrinės dirbtuvės, vakarinis koncertas su kaukių baliumi. O kitą pavasarį vėl bus ,,Idėjų dirbtuvės”<br />

– renginys, sukviečiantis labai įvairių sričių lektorius, kalbėtojus ir suinteresuotus žiūrovus,<br />

bei vykstantis vis kitame Vokietijos mieste, bet kol kas dar nenusprendėm, kur jis bus kitąmet.<br />

VLJS ir <strong>VLB</strong>? Kaip vyksta šis bendravimas/bendradarbiavimas?<br />

Kaip vertintumėte Vokietijos lietuvių bendruomenių<br />

veiklas, aktyvumą, vieningumą?<br />

Monika: Manau, kad mūsų santykiai su <strong>VLB</strong> geri. Retai susitinkame<br />

asmeniškai, bet susirašome, informuojame vieni<br />

kitus apie tai, kas vyksta. <strong>VLB</strong> mus remia ir padeda, jei gali.<br />

Mes darome tą patį. Manau, kai kurios Vokietijos lietuvių organizacijos<br />

daro tikrai puikų darbą, burdamos lietuvius. Kas<br />

man asmeniškai nepatinka, tai nuolatinis skundimasis, kad<br />

žmonės nenori dalyvauti, kad sunku juos prisikviesti į renginius.<br />

Aš visada sakau, jog reika imti pavyzdį iš jaunimo: mes<br />

padarom įdomius renginius ir žmonės ateina.<br />

Jei galėtumėte nupiešti, koks būtų Vokietijoje gyvenančio<br />

lietuvių jaunimo portretas?<br />

Monika: Išsilavinęs, pasaulietiškas, atviras, puikiai abi savo<br />

tapatybes – lietuvišką ir vokišką, arba pasaulinę – suderinantis<br />

žmogus.<br />

Lukas: Lietuviai visur vienodi: aukštas, petingas jaunuolis<br />

trumpais šieno spalvos plaukais ir mėlynomis akimis bei didelėmis<br />

ir stipriomis rankomis; taip pat aukšta liekna ilgų<br />

tiesių plaukų mergina šviesiomis akimis ir skaisčia oda. Nėra<br />

ir negali būti vieno portreto. Vokietijos lietuviai yra įvairūs<br />

žmonės, atsikraustę į Vokietiją dėl skirtingų priežasčių. Vieni<br />

atkeliavo į Vokietiją dėl geresnių ekonominių sąlygų ir<br />

jaučiasi kultūriškai stipriai prisirišę prie Lietuvos. O štai kiti<br />

atsikraustė čia vedini noro pažinti pasaulį. Iš tiesų yra iššūkis<br />

atrasti tai, kas galėtų suvienyti tokius skirtingus žmones.<br />

Kokie Jums buvo šie rinkimai? Kokias pareigas eisite Valdyboje?<br />

Kokios atsakomybės yra susijusios su šiom pareigom?<br />

Ilona: Chaotiški – tikriausiai tai tinkamiausias žodis, apibūdinantis<br />

šių metų Valdybos rinkimus. Su daug emocijų<br />

ir baime, kaip bus toliau, tačiau svarbiausia – rezultatas.<br />

Šeši nauji (ir ne visai) motyvuoti Valdybos nariai su aiškiai<br />

apibrėžtu tikslu apie savo indelį į šią Sąjungą. Kaip Valdybos<br />

pirmininkė jaučiuosi ypač atsakinga už šią komandą. Neseniai<br />

prasidėjusios kadencijos metu tikiuosi ne tik papildyti<br />

VLJS gretas naujais nariais, bet ir stiprinti jau susibūrusią<br />

bendruomenę.<br />

Monika: Svarbūs ne patys rinkimai, o kas vyko prieš,<br />

aplink juos ir po jų. O buvo daug nesusipratimų, nusivylimų<br />

ir pykčio. Organizacija buvo šiokioj tokioj motyvacinėj<br />

ir lyderystės krizėj. Deja, tokios mažos bendruomenės kaip<br />

mūsų kitų išteklių, išskyrus žmogiško kapitalo, neturi, tad<br />

tokia krizė gali tapti rimtu išbandymu. VLJS šiais metais<br />

turėjo panašią situaciją, apie kurią sužinojau dar prieš<br />

rinkimus. Bandžiau padėti iš šalies, o po to nusprendžiau,<br />

kad reikia bent trumpam grįžti. Aš jau esu buvusi VLJS Valdyboje<br />

ir išgyvenusi panašią situaciją prieš septynerius<br />

metus. Su tuometine komanda – Dovile Šermokas, Simonu<br />

Černiausku, Gintare Malinauskaite – tikrai investavom daug<br />

savo laiko ir energijos, kad organizacija išliktų. Gal todėl<br />

negaliu stovėt nuošaly, kai matau, kad vėl vyksta panašūs<br />

16 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


procesai. Per šiuos rinkimus tapau organizacijos sekretore ir viena pirmininkės pavaduotojų.<br />

Nors VLJS esu dariusi jau daugelį dalykų, šias pareigas oficialiai einu pirmą kartą.<br />

Dominyka: Šių metų rinkimai buvo didelis iššūkis dėl naujos komandos formavimo.<br />

Laukimas, nežinia, viltis ir tikėjimas, kad kaip naujai išrinkta Valdyba sugebėsime suformuoti<br />

tikslus ir planus, kuriuos vieningai ir darbščiai vykdysime ateityje. Anksčiau<br />

buvau atsakinga už renginių organizavimą bei dizainą, šių rinkimų metu taip pat tapau<br />

pirmininkės pavaduotoja, o tai suteikė daugiau atsakomybės organizacijos atstovavimo<br />

pasaulio lietuvių veikloje bei rimtų sprendimų priėmimo srityse.<br />

Ką veikiate be VLJS? Kokia Jūsų profesinė veikla? Kaip tai prisideda ar gali prisidėti<br />

prie darbo VLJS?<br />

Dominyka: Esu tekstilės ir plokštumų dizainerė, gyvenu Berlyne. Šiuo metu vykdau tiriamąjį<br />

projektą tarp Vokietijos ir Lietuvos apie lino pluošto apdirbimą, jo inovatoriškumą bei<br />

neatrastas technologines galimybes. Taip pat esu Berlyno Europos kultūrų muziejaus tekstilės<br />

dirbtuvių lektorė. Džiaugiuosi galėdama pasidalinti savo technologinėmis ir meninėmis<br />

žiniomis bei pritraukti įvairaus amžiaus suinteresuotų bedraminčių kūrybiniam darbui.<br />

Ilona: Esu pasaulio keliautoja. Visos mano atostogos, ilgesni savaitgaliai - kelyje. Dirbant<br />

turizmo srityje tampi ne tik šios srities eksperte. Nauji atradimai, žinios, iš kitų<br />

išgirstos patirtys neleidžia nustoti tyrinėti, išbandyti ir nerti į vis naujus nuotykius. Laisvalaikis<br />

man labai svarbus, todėl visada stengiuosi jį praleisti kokybiškai ir įdomiai. Šiuo<br />

metu mokausi groti ukulele, lankau jogos užsiėmimus, sportuoju ir labai daug skaitau.<br />

Esant geresniam orui minu savo raudoną dviratį prie ežerų ar tiesiog vis iš naujo atradinėju<br />

mano taip mylimą Berlyną.<br />

Lukas: Esu mokslininkas. Fizikas. Į viską žiūriu analitiškai. Esu sutikęs daug nuostabių<br />

lietuvių Vokietijoje. Vis daugiau lietuvių atvažiuoja į Vokietiją, jie turi skirtingus tikslus<br />

ir norus. VLJS man – organizacija, kuri gali sujungti šiuos žmones ir padėti jiems keistis<br />

informacija ir patirtimis. Man, kaip VLJS Valdybos nariui, ir yra įdomiausia, kaip sudo-<br />

minti ir suburti bendruomenę, naudojant VLJS kaip tam tinkamą<br />

platformą.<br />

Monika: Aš studijavau socialinius mokslus, šiuo metu rašau<br />

disertaciją ir dirbu universitete. Mano interesų sritis – politinė,<br />

emocijų ir Europos sociologija.Studijos man padėjo<br />

greičiau perprasti, kaip veikia Vokietijos ir pasaulio lietuvių<br />

sukurtos institucijos bei struktūros. Labai gerai rašau ,,sausu”<br />

moksliniu stiliumi, tinkamu ir projektams. Be to, ištaisau<br />

kolegų gramatines bei skyrybos klaidas. Laisvalaikiu, be<br />

VLJS, dainuoju chore, neriu, mezgu, sportuoju, skaitau, naudojuosi<br />

Berlyno siūloma kultūrinių renginių įvairove, ypač<br />

žaviuosi gyvai atliekamu džiazu, klasikiniu ir šiuolaikiniu<br />

baletu, nors pačią nuo kėdės dažniau pakelia Lotynų Amerikos<br />

ritmai. Mėgstu keliauti, bet gulėti paplūdimyje – ne<br />

man, aš mieliau laipioju po kalnus, minu dviratį, slidinėju ar<br />

iki nukritimo mindau naujo ir nepažįstamo miesto gatves.<br />

Dominyka, esate atsakinga už dizainą – VLJS vizualų<br />

pristatymą viešojoje erdvėje. Koks jis? Kaip VLJS stengiasi<br />

save perteikti auditorijai? Ar sutiktumėte, kad<br />

tinkami dizaino sprendimai lemia pasisekimą?<br />

Kaip Jaunimo sąjungos dizainerė stengiuosi kūrybingai ir<br />

spalvingai pateikti VLJS viešojoje erdvėje. Kiekvienas renginys<br />

man, kaip kūrėjai, naujas iššūkis: įvairiomis vizualiomis<br />

technikomis sukuriu būsimo renginio stilių bei nuotaiką, atsižvelgdama<br />

į renginio vietą, temas bei būsimą auditoriją,<br />

taip maketuodama kiekvieną kartą vis naują renginio dizai-<br />

Nuotr. Dovilės Šermokas | Vokietijos lietuvių jaunimas – VLJS valdyba<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 17


ną nuo plakatų, lankstinukų iki šilkografinės spaudos ant<br />

tekstilės. Teisingi dizaino sprendimai atkreipia visuomenės<br />

dėmesį į Sąjungos organizuojamas veiklas, pritraukia suinteresuotų<br />

dalyvių iš įvairių sričių.<br />

Lukas Medišauskas<br />

Kiek metų esate VLJS gretose? Kokie asmeniniai Jūsų<br />

laimėjimai VLJS<br />

Monika: Mano VLJS veikla skaičiuoja jau šeštus metus. Pradėjau<br />

2011 metais, buvau Valdyboje penkerius metus, padariau<br />

dvejų metų pertrauką ir dabar vėl esu joje, nors, tiesą<br />

sakant, visiškai organizacijos niekada nebuvau palikusi. Bet<br />

kokiu atveju, esu ta veteranė, kuri gali papasakoti, kaip buvo<br />

tais senais laikais, kai daugelio dabartinių Valdybos narių organizacijoje<br />

dar nebuvo, ir kuri leidžia sau paburbėti, kai kas<br />

nors vyksta kitaip nei buvo daroma anksčiau. Turbūt senstu.<br />

VLJS man davė porą tikrai gerų draugų ir leido susipažinti su<br />

daugybe puikių žmonių, žvilgsnį į man, kaip sociologei, nepaprastai<br />

įdomų pasaulio lietuvių tinklą ir neįkainuojamos<br />

organizacinės patirties, neretai sprendžiant renginyje spontaniškai<br />

iškilusias problemas. Pati nesu nei labai socialus, nei<br />

labai komandiškas žmogus, tad dalyvavimas VLJS veikloje suteikė<br />

ir daugiau bendravimo įgūdžių bei padrąsinimą, kad su<br />

komanda bendraminčių galiu sukurti kažką, kas ne tik man,<br />

bet ir kitiems atrodo įdomu.<br />

Dominyka: VLJS gretose esu jau ketvirtus metus. Besidarbuodama<br />

VLJS susipažinau su produktyviu komandiniu<br />

darbu, organizuodama renginius išmokau greitai reaguoti į<br />

netikėtas situacijas ir ieškoti jų sprendimo būdų, pradėjau<br />

atrasti savo stipriąsias bei silpnąsias savybes, įgijau galimybę<br />

pritaikyti savo kūrybines bei menines žinias naujose<br />

srityse.<br />

Ilona: Ko gero, didžiausias laimėjimas ir iššūkis – šiemet<br />

prisiimtos pirmininkės pareigos. Tai – trečioji mano kadencija<br />

VLJS. Dvejus metus buvau atsakinga už renginių<br />

organizavimą. Ši patirtis bei komandinis darbas man nėra<br />

nauja, tačiau veikla bei atsakomybės ne pelno siekiančioje<br />

organizacijoje labai prisidėjo prie mano asmeninio tobulėjimo.<br />

O didžiausią džiaugsmą teikia tai, jog nebe taip baisu<br />

kalbėti viešai!<br />

Kas ir kaip gali prie Jūsų prisijungti?<br />

Lukas: Gali prisijungti visi lietuviai, kurie jaučiasi jauni<br />

širdyje. Geriausia – ateiti į vieną iš mūsų organizuojamų<br />

renginių ir susipažinti asmeniškai. Žinoma, galima užpildyti<br />

anketą, bet mūsų narius labiausiai vienija asmeniniai tarpusavio<br />

ryšiai, o ne formalūs įsipareigojimai.<br />

Monika: Galit užpildyti nario anketą mūsų puslapyje<br />

http://vljs.vlbe.org/, tapti mūsų draugu socialiniame tinkle<br />

https://www.facebook.com/vokietijosjaunimas/ …<br />

Ilona: ir sekti mus instagramoje @vljsieciai.<br />

Monika Verbalytė<br />

Nuotr. Dovilės Šermokas, iš asmeninio albumo<br />

18 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


KULTURA IR MENAS<br />

Esu tyli lietuvė<br />

Rašytoja Lina Ever<br />

Nustebau, kai manęs paprašė parašyti žodį apie Lietuvą.<br />

Jau šešerius metus jaučiuosi puikiai Berlyne, kur niekam<br />

visiškai neįdomu iš kur aš ir ką čia veikiu. Ši būsena man<br />

labiausiai prie širdies, jos alkau gyvendama savo šalyje,<br />

kur visiems reikia viską apie tave žinoti. Šis miestas, kaip<br />

tobulas vyras, mane priima tokią, kokia aš esu. Šis miestas,<br />

sugalvojus kokią nors idėją, man šnabžda – pirmyn,<br />

tu tai gali. Tu gali suburti žmones, bet gali ir pasislėpti<br />

tarp jų. Čia gali būti lietuviu to prikišamai nerodant. Čia<br />

visų pirma tu žmogus. Pasaulio pilietis.<br />

Ar pagalvojot, kaip dažnai mes demonstruojam pasauliui savo<br />

lietuvybę, o Lietuvoje – savo pasaulietiškumą. Lyg savim nepasitikintis<br />

žmogus, kuriam reikia nuolat pabrėžti, koks jis gudrus<br />

ar talentingas. Arba kaip kaltasis, kuris nuolat įrodinėja<br />

savo nekaltumą. Bet juk lietuvybė yra tai, ką mes gavom. Mes<br />

negalime pasirinkti tėvų, brolių, seserų, akių spalvos ar kraujo<br />

grupės, mes negalime pasirinkti gimimo dienos ir šalies. Todėl<br />

girtis, kad esame lietuviais, man dažnai atrodo netaktiška ir<br />

nemandagu, o vokiškame kontekste visi tie pabrėžiami tautiniai<br />

atributai atrodo netgi neetiškai. Juk Vokietijoje, stipriau<br />

nei kitur, į bet kokio nacionalizmo apraiškas žiūrima įtariai,<br />

o vėliavomis mosuoti leidžiama tik per futbolo varžybas ar<br />

Eurovizijos konkursą. Berlyne, kur tiek daug tautų, didžiuotis<br />

savo tautybe yra visiškai nemandagu. Todėl prisipažinsiu nuoširdžiai,<br />

kad aš nedalyvauju patriotinėse akcijose, neinu giedoti<br />

himno su kitais lietuviais, nemosuoju trispalve balkone,<br />

nebėgu maratonuose. Esu tyli lietuvė. Man atrodo daug svarbiau<br />

yra tai, kad vaikui prieš miegą skaitau lietuviškas knygas<br />

ir pasakoju jam lietuviškus padavimus ir dažnai kartoju, kaip<br />

jam pasisekė, kad jis yra pasaulio lietuvis. O tai reiškia, kad jis<br />

talpina savyje ir Lietuvą, ir pasaulį.<br />

Į skaitytojų dažnai užduodamą klausimą, ar gyvendama Berlyne<br />

nesijaučiu nutolusi nuo Lietuvos, atsakau, kad tik išvažiavusi<br />

suartėjau su ja iš tikrųjų. Panašiai būna su tėvais – tik<br />

palikę namus ir atradę pasaulį, sugebame grįžti pas juos ir<br />

užmegzti naują, daug tvirtesnį suaugusių žmonių ryšį. Kai<br />

nebereikia išsilaisvinti iš jų įtakos, pradedi ieškoti ne trūkumų,<br />

o privalumų, pradedi atlaidžiau žiūrėti į jų klaidas ir vertinti,<br />

ką vaikystėje atstumdavai. Jeigu ir jie išmoksta tave vertinti<br />

kaip suaugusį žmogų, turintį pasirinkimo teisę, sugebanti<br />

priimti sprendimus ir kurti savo gyvenimą, tuomet santykiai<br />

būna gilūs ir abipusiai pagarbūs.<br />

Taip ir su tėvyne. Reikia maištauti, atsiplėšti, ištrūkti iš to papročių,<br />

prietarų, nusistovėjusių ritualų ir vaidmenų rato, kad<br />

galėtum sukurti naujus, atspindinčius tavo asmenybę. Reikia<br />

ištrūkti į pasaulį, kad atrastum pasaulį savyje. Reikia išvažiuoti,<br />

kad norėtum sugrįžti. Ir po ilgų klajonių suprastum, jog<br />

nieko nebus skaniau už mamos keptus bulvinius blynus ar pamiškėj nuskintą žemuogę,<br />

nieko nebus malonesnio ausiai už sekmadienį Vilniuje skambančius varpus ar kaime giedančius<br />

gaidžius, o kojom – už rasotą pievą bundant dar vienai lietuviškos vasaros dienai. Ir<br />

jokio skirtumo, ar tai supratę ręsime savo namą šalia tėvų, ar pasirinksime kitą miestą, jokio<br />

skirtumo, ar įsikursime Lietuvoje, ar pasaulyje. Tas juodos duonos kvapas ir padus kutenanti<br />

žolė niekada neleis užmiršti, kad esame lietuviai.<br />

Tik gyvendama Berlyne išdrįsau daryti tai, ką visada norėjau – rašyti. Ir rašyti tai, kas man<br />

patinka, o ne ko iš manęs tikėtųsi artimieji ar kas sulauktų mažiau kritikos strėlių. Pradžia<br />

nebuvo lengva, bet sulig kiekvienu romanu gaunami skaitytojų atsiliepimai parodė, kad<br />

pasukau teisinga linkme. Prie rašymo prisidėjo ir ekskursijų po Berlyną organizavimas, nes<br />

labai norėjosi pasidalinti savo žiniomis su tautiečiais, parodyti jiems miestą vietinio akimis.<br />

Būnant tėvų namuose mes įprantame gauti ir reikalauti, kas mums neva priklauso, todėl<br />

dažnai jaučiamės nusivylę, nesuprasti, neįvertinti. O išvažiavus kyla didžiulis noras duoti ir<br />

dalintis. Tu esi tvirtas, stiprus, daug patyręs, galintis duoti. Tai normali žmogaus branda. Ir<br />

nėra skirtumo, ar ji užklumpa gyvenant Lietuvoje ar pasaulyje, nėra skirtumo, ar mes giedam<br />

susibūrę tautinę giesmę, ar vokiškus šlagerius, ar mes deklaruojame savo tautiškumą,<br />

ar stengiamės tapti vietiniais. Kol bus poreikis duoti ir dalintis su Lietuva savo dėmesiu,<br />

žiniomis, atradimais, kol bus noras auginti kitiems tautiečiams sparnus ir svajones, kol seksime<br />

savo vaikams lietuviškas pasakas, mes visada būsime lietuviais.<br />

Pilietybę galima duoti ar atimti, bet lietuvybės – niekaip.<br />

Nuotr. Renatas Neverbickas | Rašytoja Lina Ever<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 19


Kauno miesto simfoninis orkestras ir Merūnas<br />

Vitulskis Berlyno filharmonijoje<br />

Irena Sasnauskienė<br />

Š. m. gegužės 14 d. vakarą Berlyno lietuviai skubėjo į<br />

koncertą – susitikimą su žinomais Lietuvos atlikėjais, o<br />

vokiečiai bei kitų tautų atstovai – susipažinti su lietuvių<br />

kultūra.<br />

Noriu pradėti PADĖKA – organizatoriams – Alvidui Tautkui,<br />

Linai Jankauskaitei ir dalyviams už galimybę Berlyno Filharmonijoje<br />

pajusti – „Baltijos vėjo“ dvelksmą, sukėlusį klausytojams<br />

jausmų uraganą ir emocijų cunamį.<br />

Nuoširdžią padėką reiškiu Berlyno filharmonijoje koncertavusiems<br />

Kauno miesto simfoniniam orkestrui – dirigentui<br />

Algimantui Treikauskui ir solistui Merūnui Vitulskiui – tądien<br />

padovanojusiems dalelę saves.<br />

Džiaugiamasi galimybe prisiliesti prie „ATM KOMPANIJOS“<br />

kilnios veiklos. Palankaus Baltijos vėjo Jums, su didžia mūsų<br />

mažos šalies – Lietuvos – muzika!<br />

Nuotr. autorės<br />

Koncerto akimirka<br />

Geros žinios iš Vokietijos!<br />

Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje informacija<br />

Alvydui Šlepikui bus įteikta Georg Dehio literatūrinė premija už romaną „Mano vardas<br />

– Marytė“. Taip pat bus pagerbtas ir romano vertėjas – Markus Roduner. Premijos<br />

įteikimo ceremonija įvyks šių metų spalio 10 dieną, Berlyne.<br />

Good News from Germany! Alvydas Šlepikas receives Georg Dehio Bookprize <strong>2018</strong> for his<br />

novel „My name is Marytė“. Its translator Markus Roduner will be awarded as well.<br />

Der Georg Dehio-Buchpreis <strong>2018</strong> geht an Miljenko Jergović für sein episches Werk über die<br />

kulturelle Vielschichtigkeit Südosteuropas und an Alvydas Šlepikas für seinen Roman Mein<br />

Name ist Marytė. Geehrt werden zudem die jeweiligen Übersetzer des Werkes. Die feierliche<br />

Verleihung der Preise fi ndet am 10. Oktober <strong>2018</strong> in Berlin statt.<br />

Daugiau informacijos/more information/Mehr Info:<br />

http://www.kulturforum.info/…/7726-georg-dehio-buchpreis-pr…<br />

20 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


Vokietijoje gyvenanti lietuvė menininkė Patricija Gilytė<br />

dirba skulptūros, video (vaizdo meno) ir instaliacijos<br />

srityse. P. Gilytės kūryboje dėmesys kreipiamas į geografijos,<br />

mentaliteto bei ekonominių sąlygų suformuoto<br />

žvilgsnio bei santykio su aplinka tyrimui. Menininkė<br />

ieško gamtos kaip pirminės erdvės ir kultūrinių pokyčių<br />

prasminių ryšių. Jai būdingi lietuviškąja patirtimi paremti<br />

vaizdiniai, jų kaita ir transformacija laike. Žiūrovui<br />

leidžiama dalyvauti menininkės patirtyje. P. Gilytė<br />

nuolat pabrėžia informacijos saugojimo bei transportavimo<br />

iš vienos vietos, iš vieno laikmečio į kitą svarbą.<br />

2000 m. įgijusi menų magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje,<br />

Kauno dailės institute (darbo vadovai Aldona<br />

Keturakienė ir Robertas Antinis). Studijas tęsė Miuncheno<br />

vaizduojamųjų menų akademijoje Vokietijoje, Norbert<br />

Prangengerg (keramika) bei Nikolaus Gerhart skulptūros<br />

klasėse. Diplomą įgyjo 2005 m. Nuo 2003 m. aktyviai dalyvauja<br />

parodose Lietuvoje ir užsienyje.<br />

P. Gilytės darbai pristatomi tarptautinėse parodose ir vaizdo<br />

meno festivaliuose, finansuoti stipendijomis ir vystomi<br />

rezidencijų ir bendrų projektų metu. Nuo 2009 metų menininkė<br />

daug keliauja, praplėsdama savo kūrybinį rezervuarą<br />

specifinės vietos kūriniais: rezidencijos Lenkijoje,<br />

Turkijoje, Austrijoje, Italijoje bei įvairiuose Vokietijos regionuose.<br />

<strong>2018</strong> m. tapusi Schlossmediale Werdenberg kūrybinės<br />

premijos laimėtoja, ji kūrė Werdenbergo pilyje, Šveicarijoje,<br />

miško bei migracijos tema; 2013 m. Italijoje laimėjo<br />

SMACH. Meno, kultūros ir istorijos konsteliacija Dolomituose<br />

konkursą; 2008 m. Debutanten įvertinimas, Bavarijos<br />

Kultūros, meno ir švietimo ministerijos metinė stipendija<br />

bei kt. jos kūrybą ženklinantys pasiekimai. 2017 m. –<br />

<strong>2018</strong> m. sandūroje surengė autorinę parodą STILLELEVEN.<br />

Natiurmortas 11 kadrų galerijoje „Meno parkas“ galerijoje;<br />

<strong>2018</strong> m. dalyvavo parodoje „Ne muziejus“ Klaipėdos kultūros<br />

komunikacijų centre, parodoje „Globali kontrolė ir cenzūra“<br />

Vilniaus energetikos ir technikos muziejuje, tarptautinėje<br />

meno mugėje Art Vilnius bei Vilniaus Rotušėje pristatomoje<br />

parodoje „100 LIETUVOS VEIDŲ – SUJUNKIME LIETUVĄ!“.<br />

MEET THE ARTIST:<br />

Lietuvių menininkė Patricija Gilytė<br />

www.patricija-gilyte.net<br />

Nuotr. Airidos Rekštytės<br />

Lietuvių menininkė P. Gilytė<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 21


PORTRETAI<br />

M. Lukšys: „Mano, kaip lietuvio, viena iš pareigų<br />

– stiprinti Lietuvos saugumą“<br />

Redakcijos informacija<br />

M. Lukšys<br />

Š. m. balandžio 21 d. Miuncheno Bundesvero universitete įvyko iškilmingas<br />

Lietuvos šaulių sąjungos padalinio Vokietijoje steigimas. Pagrindinis<br />

idėjos iniciatorius ir vienas iš steigėjų – Mindaugas Lukšys – Lietuvos<br />

šaulių sąjungos koordinatorius Vokietijoje, taip pat Vokietijos Bundesvero<br />

rezervistų sąjungos narys (Verband der Reservisten der Deutschen<br />

Bundeswehr e.V.).<br />

Kalbiname M. Lukšį apie įvykusį organizacijos steigimą, jos paskirtį, numatomus<br />

ateities planus.<br />

Mindaugai, nuo 2016 m. esi paskirtas eiti Lietuvos šaulių sąjungos<br />

koordinatoriaus pareigas Vokietijoje. Ar tai yra tavo, kaip lietuvio,<br />

pagrindinė misija Vokietijoje?<br />

Sakyčiau tai yra, kaip lietuvio, viena iš pareigų – stiprinti Lietuvos saugumą.<br />

Ar galėtum išskirti svarbiausius savo, kaip koordinatoriaus, dviejų<br />

metų darbo momentus, įgytą patirtį, ryškiausius pasiekimus?<br />

Atėjo supratimas, kad Lietuvos stiprumas yra dialoge. Tik dialogo ir komunikacijos<br />

metu galima sukurti partnerystę su kitomis kultūromis. Taigi,<br />

buvo įgytas pasitikėjimas tiek Lietuvos šaulių sąjungoje, tiek Vokietijos<br />

rezervistų sąjungoje. Pati sunkiausia buvo pradžia, integracija rezervistų<br />

sąjungoje. Esu tikras, jog kurį laiką buvau stebimas: kaip aš elgiuosi, kiek<br />

aktyvus esu. Pirmaisiais metais buvo ir tokių atvejų, kai į tam tikrus užsiėmimus<br />

negaudavau kvietimų. Tačiau po intensyvaus dalyvavimo kariniuose<br />

užsiėmimuose, kelionių organizavimo į Lietuvą, straipsnių rašymo<br />

į rezervistų tinklalapį ir pranešimų skaitymo saugumo temomis, situacija<br />

pasikeitė, kaip ir minėjau – atsirado pasitikėjimas.<br />

Taigi Miunchene įsteigta pirmoji Lietuvos šaulių sąjungos organizacija.<br />

Kaip kilo ir išsivystė ši idėja? Papasakok apie ją plačiau.<br />

Mintys, kurti organizaciją, kuri stiprintų tiltus karinėse, saugumo politikos<br />

ir atminties kultūros srityse tarp Lietuvos ir Vokietijos ir kartu suteiktų galimybę<br />

ruoštis Lietuvos krašto gynybai gyvenant emigracijoje, intensyviai<br />

vystėsi jau paskutinius keturis metus – iškart po karinio konflikto pradžios<br />

Rytų Ukrainoje. 2014 metais savo noru grįžau į Lietuvą kaip Lietuvos kariuomenės<br />

atsargos karys į trijų savaičių kartotines rezervo karių pratybas.<br />

Po karinių mokymų grįžus į Miuncheną toliau ieškojau galimybių, kaip būnant<br />

Lietuvos kariuomenės rezervistu ir gyvenant už Lietuvos ribų, būtų<br />

galima treniruotis. Taigi, kaip alternatyvą pasirinkau Vokietijos rezervistų<br />

sąjungą (Verband der Reservisten der Deutschen Bundeswehr e.V.). Po<br />

dviejų metų buvo rastas sprendimas – steigti organizaciją dialoge tarp Lie-<br />

22 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


tuvos šaulių sąjungos ir Vokietijos bundesvero rezervistų sąjungos,<br />

stiprinant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą.<br />

Tuometinis Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulk. ltn. a. d<br />

Liudas Gumbinas įsakymu įpareigojo mane įsteigti Lietuvos<br />

šaulių sąjungos padalinį Vokietijoje. Pasikeitus vadovybei,<br />

dabartinis Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulk. ltn. Gintaras<br />

Koryzna toliau kartu intensyviai vystė šią idėją. Pirmasis padalinys<br />

Vokietijoje jau įkurtas.<br />

Organizacijos steigime dalyvavo daug garbingų svečių<br />

– Vokietijos Bundesvero rezervistų sąjungos nariai<br />

(aukšti karininkai), Bundesvero aktyvūs kariai, CSU<br />

partijos atstovai, Garbės konsulas Bavarijoje, Lietuvos<br />

šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna.<br />

Kaip įvertintum Lietuvos ir Vokietijos šalių bendradarbiavimą<br />

karinėse, saugumo politikos ir atminties kultūros<br />

srityse?<br />

Bendradarbiavimą karinėse srityse vertinčiau labai teigiamai.<br />

Jis intensyvėja. Ypatingai po Vokietijos karių dislokavimo<br />

Lietuvoje 2017 metais. Dalyvaujant pokalbiuose kartu su<br />

Vokietijos rezervistais tenka girdėti, jog dabar yra palankios<br />

galimybės siekti aktyvesnio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir<br />

Vokietijos karinių ir sukarintų organizacijų, kadangi Vokietijos<br />

kariai šiuo metu tarnauja Lietuvoje.<br />

Man dažnai tenka dalyvauti saugumo politikos konferencijose<br />

tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje ir galėčiau pasakyti, jog pranešimų temos labai skiriasi. Lietuvoje<br />

yra daug kalbama apie pilietinį pasipriešinimą grėsmės atveju, netgi daromi tyrimai<br />

siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrį į pilietinį pasipriešinimą. Vokietijoje saugumo temos yra<br />

labiau globalios apžvelgiančios padėtį pasaulyje. Todėl manau, kad Baltijos šalių patirtimis<br />

būtina intensyviau dalintis Vokietijoje, taip įeinant į tvirtesnę dvišalę komunikaciją.<br />

Organizacijos statutą pasirašė ir steigėjais tapo tiek lietuviai, Sąjungos nariai,<br />

tiek vokiečiai, Bundeswero rezervistai. Kuo ši organizacija bus naudinga abiems<br />

šalims? Kas galės tapti jos nariais?<br />

Kadangi šios organizacijos įkūrimas nuo pat pradžių vyko dialoge tarp Lietuvos šaulių sąjungos<br />

ir Vokietijos rezervistų sąjungos atstovų, tai ir tikslai buvo sukurti tokie, kurie būtų<br />

naudingi abiems šalims. Patys pagrindiniai tikslai yra remti Lietuvos šaulių sąjungą ir stiprinti<br />

dvišalius santykius karinėse, saugumo politikos ir atminties kultūros srityse.<br />

Į šią organizaciją galės stoti Lietuvos šaulių sąjungos nariai – atlikę ir neatlikę privalomąją<br />

karo tarnybą. Nariais galės tapti ir kiti Europos ir NATO šalių piliečiai, gyvenantys Vokietijoje<br />

ir palaikantys bei norintys remti padalinio tikslus.<br />

Pirmoji šalis, įsteigusi Lietuvos šaulių sąjungos padalinį – Vokietija. Eilėje laukia<br />

Jungtinė Karalystė ir Norvegija. Ar tai gera pradžia? Kaip manai, ar šiuo pavyzdžiu<br />

seks ir kitos šalys, o Sąjungos veikla plėsis ir stiprės visame pasaulyje?<br />

Manau, jog tai yra labai gera pradžia. Per keletą metų yra sukaupta labai didelė patirtis,<br />

kuria jau yra dalijamasi kuriant padalinius ir kitose šalyse. Taigi, Lietuvos šaulių sąjungos<br />

plėtrai ir stiprėjimui nematau jokių kliūčių.<br />

Dėkoju už pokalbį.<br />

Nuotr. Rolando Purtulio ir asmeninio albumo<br />

Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulk. ltn. G. Koryzna (kairėje) ir M. Lukšys padalinio atidarymo metu<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 23


Melanie Henke: į Lietuvą atsiveš „didelį lagaminą”<br />

profesinės ir gyvenimiškos patirties<br />

Redakcijos informacija<br />

Melanie Henke (2004 – 2008 m.) lankė Hamburgo šeštadieninę<br />

lietuvišką mokyklą „Abėcėlė“. Į mokyklą atėjo jau<br />

neblogai kalbėdama lietuviškai, nors gimė ir augo mišrioje<br />

šeimoje. Per ketverius metus Melanie buvo pavyzdinga mokinė,<br />

praturtino lietuvių kalbos žinias, įgijo bendruomeninio<br />

darbo įgūdžių. Turėdama ryškių meninių gabumų, Melanie<br />

aktyviai dalyvavo bendruomenės šventėse: vaidino,<br />

dainavo, skaitė eiles, ir šoko. Ji tuo metu buvo ir Hamburgo<br />

John Neumeier Baleto mokyklos mokinė ir baleto mokyklos<br />

salėje treniruodavosi šešis kartus per savaitę. Vasaros atostogų<br />

metu Melanie lietuvių kalbos žinias gilindavo kūrybinėje<br />

jaunimo stovykloje „Atgaja“.<br />

2010 m. ji savarankiškai režisavo poetinį-muzikinį spektaklį<br />

„Šiandien šeštadienis“ su vyresnio mokyklinio amžiaus<br />

vaikais. Spektaklis buvo parodytas gausiai susirinkusiems<br />

Hamburgo lietuviams ir svečiams, minint Lietuvos valstybingumo<br />

šventę. Šiame projekte išryškėjo ne tik kūrybinis, bet<br />

ir pedagoginis Melanie talentas. Ji yra komunikabili, optimistiška,<br />

sąžininga, nestokoja humoro jausmo. Nuo mokinės<br />

Melanie tapo šeštadieninės lietuviškos mokyklos mokytoja.<br />

Melanie keletą metų aktyviai dalyvavo tarptautiniuose<br />

lietuviškų mokyklų sąskrydžiuose „Draugystės tiltas“, kurie<br />

vyko Švedijoje, Airijoje, JK, Islandijoje ir Vokietijoje. Šiuose<br />

renginiuose ji išradingai atstovavo šeštadieninę lietuvišką<br />

mokyklą, praplėtė savo kultūrinį akiratį, dar labiau susidomėjo<br />

lietuvių kalba ir jos tradicijomis.<br />

Nuotr. asmeninio archyvo | Melanie Henke Lietuvoje<br />

Nuotr. Pauliaus Mudėno | Melanie Henke „Draugystės tilto“ (<strong>2018</strong>) metu su broliu Jonu<br />

Bakalauro Kultūros studijų Lüneburgo Leuphana universitete metu, liko aktyvi Hamburgo<br />

Lietuvių Bendruomenės narė, šoko studijų metu tautinių šokių kolektyve „Gintaras“, dalyvavo<br />

rašytojos Juttos Noak projekte Jutta Noak „Lino mados eksperimentai“. Be to, ji dvi<br />

vasaras iš eilės 2015 ir 2016 metais, lankė intensyvius lietuvių kalbos kursus LCC Klaipėdos<br />

ir Vilniaus universitetuose.<br />

Po bakalauro studijų Melanie svarstė studijuoti Magistrantūros studijas Lietuvoje, bet po<br />

ilgų ieškojimų, suprato, kad jos sritis yra labai speciali ir Lietuvoje dar nesiūloma. Tuomet<br />

Melanie buvo priimta į „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijų programą su specializacija<br />

„Media Arts Cultures“ (liet. Žiniasklaidos meno kultūros), šiolaikinio medijų meno<br />

srityje. Studijos ypatingos tuo, kad jos vyksta skirtinguose universitetuose: Austrijoje,<br />

Danijoje ir Honkonge. Tai be galo praplėtė žinias tarptautiniu atžvilgiu ir atskleidė naujas<br />

pasaulines perspektyvas. Buvo gilinamasi į kultūros raidą pasaulyje, bet tuo pačiu ir į<br />

žmogaus, kaip asmenybės raidą, sustiprino sąryšį su savo lietuvišku identitetu.<br />

Kai Melanie prisistato, ji visada akcentuoja ir didžiuojasi, kad ji yra ir lietuvė, ir vokietė –<br />

du viename, o ne pusiau lietuvė ir pusiau vokietė. Jos nuomone, identitetas ir esmė glūdi<br />

ne įraše pase, ne pilietybėje ar gimimo vietoje, o didelėje, besikeičiančioje žmogaus<br />

sistemoje, sudarytoje iš jausmų, patirčių, skirtingų kalbų mokėjimo, kultūrų supratimo<br />

ir bendravimo su žmonėmis.<br />

Melanie susidomėjimas Lietuva yra ne paviršutinis, ne vienkartinis, o sistemingas ir nuoseklus.<br />

Ji sėkmingai atstovauja ne tik Vokietiją, bet tuo pačiu ir Lietuvai internacionalinėse<br />

konferencijose ir susitikimuose. Ji stengiasi aplankyti Lietuvą bent du kartus į metus.<br />

„Lietuva man – tai ne geografinė vieta, bet kultūra, tauta, gamta ir mano šeima. Man nuo pat<br />

gimimo buvo įskiepyta meilė Lietuvai – mano mama man buvo Lietuva ir taip pat tada Lietuva<br />

man tapo mano mama. Kai išgirstu lietuvių kalbą, jaučiuosi jaukiai”, - pasakoja M. Henke.<br />

Melanie norėtų palinkėti Lietuvai ir lietuviams priimti žmones, tokius, kokie skirtingi jie ir bebūtų,<br />

išvažiavę lietuviai ar net negimę Lietuvoj, bet norėdami prisidėti prie jos kūrimo atviromis<br />

rankomis: „Meile, džiaugsmu, žiniomis – šie dalykai – ne tortas – kai tu kažką atiduodi,<br />

tada mažiau turi pats, tačiau tai dauginasi”. Ji mato be galo didelį potencialą Lietuvoje – ne<br />

būtinai ekonomine, bet gyvenimo būdo prasme, kuri galbūt vertingiau yra net už atlyginimą.<br />

Šiuo metu Melanie baiginėja rašyti magistrinį darbą Miunchene apie naujai gimstantį/<br />

steigiamą muziejų, kuris bus ypatingas tuo, jog apjungs meną ir gamtos mokslus – šiuolaikinį,<br />

koncepcinį meną „Bioart“.<br />

Kas po to? Viena yra aišku: kažkurią dieną Melanie važiuos į Lietuvą ir atsiveš „didelį lagaminą”<br />

profesinės ir gyvenimiškos patirties.<br />

24 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


BENDRUOMENIU ALEJA<br />

Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkas: „Esame<br />

vertinami ir jaučiamės atsigavę“<br />

Evelina Kislych-Šochienė<br />

Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje duomenimis Berlyne gyvena daugiau<br />

kaip 2 000 lietuvių. Oficialiai Berlyno Lietuvių Bendruomenę (toliau – BLB) jungia<br />

160 narių. Aktyvių narių skaičius yra keturis kartus mažesnis, tačiau džiaugiamasi<br />

naujų narių prisijungimu. Derlingiausiais įvardijami 2017-ieji, kuomet į bendruomenės<br />

veiklą įsitraukė daug neraginamų, tačiau veiklą teigiamai įvertinusių lietuvių.<br />

Berlyno Lietuvių Bendruomenei – 53 metai. Bendruomenės gimtadienis švenčiamas rugpjūčio<br />

14 d. Pirmininko pareigas jau antrą kadenciją eina lietuvis Petras Breimelis. Prie BLB veiklos<br />

prisijungęs 2010 metais, jos nariu tapo iškart po metų – 2011 metais.<br />

Pirmą sykį su BLB jis susidūrė internete, aptikęs BLB tinklapį ir informaciją apie vykstančius<br />

renginius. Tuomet užsiprenumeruotas Berlyno lietuvių naujienas, informacijos apie įvyksiančius<br />

renginius jis gaudavo kaskart, vos tik ji pasirodydavo. Po nesėkmingos pirmojo renginio<br />

vietos paieškos, sekė antrasis – sėkmingas ir, matyt, lemtingas kartas. 2011 metais P. Breimelis<br />

dalyvavo pirmajame oficialiame bendruomenės renginyje, visuotiniame susirinkime.<br />

Tuomet buvo renkamas Kontrolės komisijos narys, kuriuo jis buvo ir išrinktas. Veiklos gausumu<br />

P. Breimelis nesiskundė: „Man tapus komisijos nariu, šalia Berlyno suorganizavom Jonines, susirinko<br />

daug žmonių. Ir man tai patiko. Tai buvo galimybė bendrauti savo gimtąja kalba, pamatyti,<br />

koks gyvenimas vyksta Berlyne. Prisidėjau prie organizacinių veiklų. Pasiskirstėm atsakomybėmis<br />

ir įgyvendinome idėjas. Ne visuomet pavyksta padaryti viską idealiai“, – pasakojo Petras.<br />

Lietuviai burdamiesi į BLB renkasi tai, kas jiems yra aktualu – sportą, kultūrą, tradiciją. P.<br />

Breimelis džiaugiasi naujais žmonėmis mūsų gretose – įvardina juos aktyviais ir įdomiais.<br />

Jie patys teigia, jog džiaugiasi įsitraukę į BLB veiklą: „Galbūt ir nedarome daugiau renginių,<br />

tačiau dalyvaujančiųjų ratas prasiplėtė, juntamas atsigavimas. Prieš tai BLB sulaukdavusi<br />

ir negatyvių atsiliepimų, tad džiugina tai, jog esame vertinami“, – pasakojo pirmininkas.<br />

Daugeliui atrodo, kad Valdyba turi linksminti visus, tačiau<br />

mūsų uždavinys – atsižvelgti į daugumos poreikius ir įtraukti<br />

juos į veiklą. Prie buvusios pirmininkės I. Sasnauskienės,<br />

lituanistinė mokyklėlė priklausė bendruomenei, buvo gaunamos<br />

lėšos jos veiklai remti, o įgavę finansinį pagrindą jie<br />

atsiskyrė. Tačiau tėvų dėka Valdyba rado kompromisą ir mes<br />

nuo šiol bendradarbiaujame: „Kaupiam duomenis, kas mėnesį<br />

leidžiame naujienlaiškį. Jaučiamės atsigavę“.<br />

Be mokyklėlės yra krepšinio klubas, tačiau jis veikia pakankamai<br />

atskirai. Pernai Liubeke vykusiame turnyre klubo nariai<br />

užėmė pirmą vietą. BLB pirmininkas iki šiol ieško atsakymų<br />

į klausimus, kokia nauda žmogui įstojus į bendruomenę.<br />

Visgi yra bendruomenės narių, kurie gali skelbti informaciją,<br />

balsuoti, domėtis bendruomenės situacija viduje, nuolaidomis,<br />

draustumu.<br />

Kaip bebūtų liūdna, BLB savo patalpų neturi – naudojasi LR<br />

Ambasados patalpomis, kur vyksta visuotiniai susirinkimai.<br />

Pirmininkas džiaugiasi, kad pirmą kartą istorijoje prie Berlyno<br />

lietuvių prisijungė ir pats LR ambasadorius Vokietijoje D.<br />

Semaška. Jis aktyviai lankosi renginiuose, domisi bendruomenės<br />

veikla.<br />

Pirmininkas džiaugiasi, kad Berlyno neaplenkė ir misija „Pasaulio<br />

lietuva“. Berlyno lietuviai ir vėl laukia Andriaus Mamontovo<br />

koncertų ir diskusijų su juo.<br />

Nuotr. iš asmeninio albumo<br />

BLB pirmininkas drauge su rašytoja L. Ever<br />

BLB pirmininkas Petras Breimelis<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 25


Motinos dienos šventę Miunchene lydėjo profesionalių<br />

operos dainininkų balsai<br />

Daiva Bethke<br />

Miuncheno lituanistinės mokyklėlės<br />

„Nykštukų“ grupės vadovė<br />

Motinos diena, tai gražiausia ir nuoširdžiausia pavasario<br />

šventė, kai su atbundančia gamta sveikiname mamas eilemis,<br />

dainomis arba dėkojame malda bei mintimis. Šių metų<br />

Miuncheno lituanistines mokyklėles mokinių programa mamytėms<br />

gegužės pirmąjį sekmadienį šią gražią šventę Miuncheno Lietuvių<br />

Bendruomenė šventė drauge. Tai buvo šilta ir saulėta popietė, kuri prasidėjo monsinjoro<br />

dr. Alexander Hoffman laikomomis lietuviškomis šv. Mišiomis už mamas. Jų eigą<br />

gaubė nuostabi prof. Vytenio Vasyliuno atliekama vargonų muzika.<br />

Po šv. Mišių gražiai papuoštoje salėje Miuncheno lituanistinės mokyklėlės vaikučiai bei paauglių<br />

psichologijos grupės jaunuoliai susirinkusiems atliko programėlę, kurią paruošė kartu<br />

su mokytojomis. Pasirodyme skambėjo dainos, nuoširdūs eiliuoti sveikinimai bei padėkos<br />

ne tik mamoms, bet ir močiutėms. Stebėdamos programėlę, mamos žvelgė į savo atžalas su<br />

džiaugsmo ašara akyse ir laimės šypsena veide.<br />

Šįkart Motinos dienos renginys bendruomenėje buvo nuostabus ir tuo, jog visi turėjome išskirtinę<br />

progą pasiklausyti profesionalių operos daininkų balsų. Bavarijos valstybinės operos<br />

atlikėjas Gintaras Vyšniauskas (tenoras) atliko dainų kompoziciją grojant gitara. Operos solistė<br />

Daiva Gedvilaitė (mecosopranas) akomponuojant pianistei Amangul Klychmuradova atliko<br />

savo mamos mėgstamiausio kompositoriaus E. Griego dainą „Ich liebe Dich“, bei daugeliui<br />

žinomą dainą „Oi motinele“, kurią kartu dainavo ir salėje susirinkusieji. Na, o Bavarijos valstybinės<br />

operos atlikėja Nelė Kovalenkaitė (mecosopranas) publiką sužavėjo Dalilos arija iš C.<br />

Saint – Saenso operos „Samsonas ir Dalila“.<br />

Po programos vaišinomės suneštais skanėstais, bei draugiškos kompanijos virta sriuba, kurios<br />

užteko visiems renginio svečiams. Vyko pokalbiai, diskusijos, žaidimai vaikams. Ši šventė buvo<br />

tikrai nuostabi ir ilgam įsimintina. Tad dar kartą ačiū visiems dalyvavusiems ir peisidejusiems<br />

prie organizavimo.<br />

Ačiū Bavarijos valstybinės operos atlikėjams N. Kovalenkaitei, G. Vyšniauskui, taip pat operos<br />

solistei D. Gedvilaitei, pianistei A. Klychmuradova. Ačiū mokytojoms – Viktorijai Ramanauskienei,<br />

Redai Kaiser, Virginijai Skiriūtei už bendradarbiavimą ir vaikučių paruošimą. Ačiū<br />

Ievai Krivickaitei, už tai, jog paauglių psichologijos grupė paruošė nuostabius sveikinimus ir<br />

laiškus mamoms. Ačiū Kristinai Kandratavičiutei, Daivai Zavistauskaitei ir Vitalijui Kryževičiui<br />

už skanią sriubą. Ačiū profesoriui V. Vasyliūnui už vargonų muziką, monsinjorui dr. A. Hoffmann<br />

už šv. Mišias. Ačiū Adomui Griausliui už nuotraukas. Ačiū Irmai Petraitytei-Lukšienei už<br />

organizavimą bei suteiktą garbę moderuoti šį renginį.<br />

Ačiū, kad Miuncheno lietuviai turi tokią stiprią ir patikimą komandą – bendruomenę!<br />

Nuotr. Adomo Griauslio<br />

Bavarijos valstybinės operos atlikėjas G. Vyšniauskas (tenoras)<br />

Operos solistė D. Gedvilaitė (mecosopranas) ir pianistė A. Klychmuradova<br />

26 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


Teresė Lipšienė – tikras lietuvybės įrodymo pavyzdys<br />

Nuotr. Astos Borusevičiūtės | Teresė Lipšienė<br />

Parengta pagal A. Borusevičiūtės interviu („Kauno diena“)<br />

Duris į Vokietiją T. Lipšienės šeima pravėrė Antrajam pasauliniam karui skaičiuojant<br />

paskutines dienas. Nuo to laiko, jau beveik 73 metus, T. Lipšienė išliko išskirtiniu<br />

lietuvybės puoselėjimo pavyzdžiu – autoritetu Vokietijoje gyvenantiems<br />

Hamburgo lietuviams.<br />

Ji neišvyko į Vokietiją dėl geresnio gyvenimo, didesnio uždarbio – ji privalėjo bėgti iš Lietuvos.<br />

Tai įvyko 1944-ųjų birželį, kuomet Kelmiškių šeima, iš Jurbarko Nemunu persikėlę į<br />

kitą krantą, kurį laiką gyveno Lenkijoje, o vėliau atvyko į Hamburgą. Lietuvoje T. Lipšienė<br />

apsilankė gana po ilgo laiko – tik 1984-aisiais. Jau kurį laiką dėl sveikatos problemų T. Lipšienei<br />

nuvykimas į Lietuvą tampa vis sunkiau ir sunkiau įgyvendinamu.<br />

T. Lipšienė drauge su im memoriam klebonu Vaclovu Šarka yra pagrindiniai lietuvybės, tikėjimo<br />

Hamburge gyvenantiems lietuviams skleidėjai bei puoselėtojai. T. Lipšienė aktyviai<br />

veikė tuometiniame Moterų klube, nuo kurio ir prasidėjo lietuvių bendruomenės veikla. Ji<br />

mokė vaikus lietuvių kalbos, veikė tuometinėje lietuviškoje mokykloje, kur padėjo V. Šarkai.<br />

Aktyviai vykdė lietuvių katalikų sielovados veiklą, kuri šiandien įsišaknijo lietuvių gretose<br />

ir dovanoja vieną už kitą geresnius, sielovadinius renginius čia gyvenantiems lietuviams.<br />

T. Lipšienės katalikiškos veiklos dėka lietuviai Hamburge dar ir iki šiol turi savo namus –<br />

lietuvių katalikų sielovada veikia moderniose, erdviose Hamburgo vyskupijos lietuvių tikintiesiems<br />

skirtose patalpose. T. Lipšienė yra viena iš lietuvybės pradininkių Hamburge.<br />

T. Lipšienė buvo ir yra visų lietuviškų renginių šviesiausias veidas – į kiekvieną renginį T.<br />

Lipšienė pasiimdavo brangiausią sau daiktą – užsivilkdavo lietuvišką tautinį kostiumą, o<br />

gintariniai karoliai tapo svarbiausiu ir kiekvieną dieną moterį lydinčiu papuošalu. Visi tuometiniai<br />

Lietuvoje vykę įvykiai, tokie kaip Sausio 13-osios lietuvių ir Sovietinės valdžios<br />

susirėmimas, pasipriešinimas, palietė ir pasaulyje apsigyvenusius lietuvius, taip pat ir T.<br />

Lipšienę bei jos šeimą. Hamburge buvo organizuojamos demonstracijos, kuriose buvo aiškiai<br />

pabrėžiami įvykiai Lietuvoje. Šios demonstracijos gatvėse atkreipė ir vokiečių dėmesį,<br />

Lietuva sulaukė ir vietinės Hamburgo spaudos dėmesio.<br />

T. Lipšienė negaili patarimų į Hamburgą atvykstantiems ir<br />

pabrėžia, kaip svarbu palaikyti ryšius su Lietuva ir kurti savo<br />

ateitį ten. Daugeliui šie žodžiai išties įstringa kaip nuoširdus,<br />

patirtimi paremtas autoriteto patarimas į Vokietiją emigravusiems<br />

lietuviams.<br />

T. Lipšienė – ryškus, daugiausiai lietuvių bendruomenės bei<br />

katalikų sielovados labui dirbęs ir daugiausiai laiko šiai veiklai<br />

skyręs žmogus.<br />

Nuotr. Redakcijos | Teresė Lipšienė<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 27


Niurnbergo ir jo apylinkių lietuviai: „Stengiamės<br />

būti Lietuvos ambasadoriais!“<br />

Gitana Bielskytė-Elsner<br />

Niurnbergo lietuviai „Consumentoj 2“ mugėje<br />

Pirmieji lietuvių susitikimai Niurnberge prasidėjo 2005 metų<br />

birželio mėnesį. Jau po pirmojo susitikimo savo veiklą<br />

pradėjo „Mamos mokyklėlė“, kadangi gana didelė dalis susirinkusiųjų<br />

buvo jaunos šeimos su vaikučiais. Savo veiklą<br />

Mokyklėlė vykdo iki šių dienų.<br />

Ofi ciailiai LB Niurnbergo apylinkė susikūrė po metų 2006<br />

spalio 21 d. Net nepastebėjome, kaip pralėkė laikais – mūsų<br />

mažieji, kurie dalyvavo steigiamąjame susirinkime, užaugo.<br />

O ką veikėme mes visus tuos metus? Nors mūsų apylinkė nėra<br />

gausi, esame nemažai nuveikę. Suorganizuoti įspūdingi koncertai,<br />

parodos, labdaros aukcionas, akcijos, ekskursijos, išvykos,<br />

minėjimai, skaitytos paskaitos, vaidinti spektakliai. Sirgta<br />

krepšinio varžybose ir daug kitų renginių ir susitikimų, kurių<br />

net neišvardinsi. Pas mus svečiavosi įvairūs atlikėjai iš Lietuvos<br />

ir kitų LB Vokietijoje apylinkių.<br />

Niurnbergo Lietuvių Bendruomenė (NLB)neužsidaro renginiuose<br />

sau, bet nuo pat pradžių rengė ir rengia pažintinius<br />

renginius visiems, gyvenantiems Niurnberge ir apylinkėse,<br />

dalyvauja miesto renginiuose. Esame aktyvūs atvirų durų<br />

dienų dalyviai, pristatėme Lietuvą ir NLB „Consumentoje“, vienoje<br />

didžiausių Vokietijos mugių, kuri būna Niurnberge. Tokiu<br />

būdu stengiamės būti Lietuvos ambasadoriais!<br />

Mūsų tikslas yra garsinti Lietuvos vardą, puoselėti lietuvišką<br />

žodį ir kultūrą, perduoti lietuvių kalbą savo vaikams, padėti sau<br />

ir kitiems svetur gyvenantiems lietuviams išlaikyti ryšį su Lietuva,<br />

o naujai atvykusiems pagelbėti apsiprasti naujoje vietoje.<br />

Mielieji, esate visi kviečiami dalyvauti mūsų renginiuose, susitikimuose,<br />

atvykti pas mus į svečius. Laukiame visų, mažų ir<br />

didelių. Iki gražių ir mielų susitikimų!<br />

Dailininkų: Elias Elsner ir Juventa Braun darbas<br />

Berlyno apylinkė<br />

Vaida Mikulėnienė<br />

Gytenis Mikulėnas<br />

Viktoras Petkus<br />

Jolanta Laukaitienė<br />

Lina Užšilaitytė-Schulte<br />

Giedrė Gudauskaitė-Vierus<br />

Artūras Dudaitis<br />

Saulius Poška<br />

Živilė Poškienė<br />

Milda Bagdonaitė<br />

Eseno-Miulheimo apylinkė<br />

Karolis Bliuvas<br />

Kristina Ramalho Fonseca<br />

Aušra Jagminaitė<br />

Frankfurto apylinkė<br />

Gabrielė Gylytė-Hein<br />

Raimonda Lina Gomes<br />

Hamburgo apylinkė<br />

Agneta Rosemann<br />

Benas Jakštas<br />

Asta Borstelmann<br />

Nuotr. iš NLB archyvo<br />

<strong>2018</strong> m. nauji nariai<br />

Semionas Voronovas<br />

Rasa Narušaitytė<br />

Rokas Cegialis<br />

Indrė Praspaliauskaitė<br />

Živilė Jakšienė<br />

Kaselio apylinkė<br />

Joana Bagdanavičienė<br />

Nerijus Bagdanavičius<br />

Ruta Griškelienė<br />

Sigita Lengvinienė<br />

Jolanta Lekavičienė<br />

Ema Fiodorovič<br />

Romuvos apylinkė<br />

Asta Jastremskaitė<br />

Genovaitė Treigienė<br />

Kristina Golsch<br />

Agnė Balčaitė<br />

Lina Lefteri<br />

Rimantas Paulauskas<br />

Saaro apylinkė<br />

Inesa Wrobel<br />

Štutgarto apylinkė<br />

Gražina Lukšytė<br />

Ina Vosyliutė<br />

Regina Balčiūnaitė<br />

Aukotojai<br />

Edith Liebe<br />

(Informacijoms) 100,-€<br />

Dr.Birutė Norkaitis (<strong>VLB</strong>) 50,-€<br />

Elmar ir Anneliese Dressler<br />

(Informacijoms) 50,-€<br />

Trautrim Albert (<strong>VLB</strong>) 30,-€<br />

28 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


Niurnbergo lietuvių bendruomenės žygis į kalnus<br />

Irena Gaidamavičiūtė<br />

Saulėtą šių metų gegužės šeštadienį Niurnbergo Lietuvių<br />

Bendruomenės nariai kartu su būriu tautiečių susikrovė kuprines<br />

ir nužygiavo į kalnus. Kelionės tikslas − įveikti 10 km<br />

maršrutą, prasidedantį ties Dooser Bergo kalnu, esančiu prie<br />

pat vaizdingo kaimo Muggendorf, Forchheimo rajone ir vingiuojantį<br />

regionu Fränkische Schweiz.<br />

Pasirūpinę patogia avalyne ir pasiremdami šiaurietiško ėjimo<br />

lazdomis, Niurnbergo Lietuvių Bendruomenė ir kiti tautiečiai,<br />

o taip pat ir entuziastingiausias žygio dalyvis − šunelis Kukis,<br />

gėrėjosi žaviojo regiono Fränkische Schweiz gamtovaizdžiais:<br />

miškuose stūksančiomis olomis, į kurias įėjus ir pakėlus akis į<br />

viršų, matyti, kaip suspindi olų paviršius nuo mineralų ir drėgmės.<br />

Lietuviams paliko įspūdį kraštovaizdis, matomas nuo<br />

medinės apžvalgos aikštelės, o vienas iš tautiečių net pastebėjo<br />

tarp miškų pievas, kurios atrodė tartum mūsų vėliava: geltonos,<br />

žalios ir raudonos spalvų laukai buvo išsidėstę vienas<br />

po kito, sukurdami Lietuvos trispalvę. Lydimi paukščių balsų<br />

bei varginami karščio, žygeiviai pasiekė kelionės tikslą ir smagiai<br />

praleido laiką kalbėdami lietuviškai su bendrataučiais.<br />

Po tris valandas trukusios kelionės bendražygiai užsuko į vieną iš<br />

Moggendorfo restoranų pasimėgauti pietumis, stebint, kaip teka<br />

Wiesento upė. Būdamas pats aktyviausias kelionės prad-žioje<br />

ir nuolat lėkdamas su vaikais būrio priešakyje, šunelis Kukis,<br />

pavargęs po žygio, įšoko į automobilį ir nė neketino iš jo lipti.<br />

Atsisveikindami Niurnbergo Lietuvių Bendruomenės nariai ir kiti bendrataučiai jau planavo<br />

tolimesnius susitikimus, pramogas ir žygius šią vasarą, juk kelionės visada suteikia nepakartojamų<br />

įspūdžių ir suartina.<br />

Nuotr. iš NLB archyvo<br />

Žygio dalyviai<br />

Jurgita N.-Pickel<br />

<strong>VLB</strong> Romuvos apylinkės valdybos pirmininkė<br />

Gegužės 5-ąją dieną Romuvos sodyboje, Rennhofo pilyje vėl<br />

plevėsavo Gedimino pilies bokšto vėliava. Ji kvietė Hiutenfelde<br />

arb jo apylinkėse gyvenančius lietuvius atvykti į sodyboje<br />

įvyksiančią Šeimos šventę. Šventės vietoje, vidiniame pilies<br />

kieme taip pat plevėsavo istorinė Lietuvos vėliavą, kurią Romuvos<br />

valdybai padovanojo „Globali Lietuva“.<br />

Po ilgų diskusijų su garbingais bendruomenės nariais ir valdybos<br />

narių klausimų: „O kur šventės skirtos tėvams ar vaikams?“,<br />

šiais metais Romuvos apylinkės valdyba nusprendė švęsti ne tik<br />

Mamos, o Šeimos dieną, skirtą visiems jos nariams. Klausiate,<br />

kas yra šeima? Tai yra mama, tėtis, vaikai, vedusieji ar ne, jie taip<br />

pat juk yra šeima. Šeimoje būna taip pat visko ir gražių, ir liūdnų<br />

dienų. Taip Romuvos apylinkės valdyba pakvietė ir tapti vieni<br />

kitiems savo šeima. Tik būdami šeimoje galime būti tokie, kokie<br />

esame, mylėti vienas kitą ir džiaugtis ar liūdėti kartu.<br />

Pasodintas ąžuolas<br />

Simboliškai buvo uždegtos žvakės už mamas, tėčius ir vaikus,<br />

mintyse padėkota savo namiškiams. Romuvos apylinkės valdyba<br />

džiaugiasi prie organizatorių komados prisijungusiems<br />

Šeimos šventė Romuvoje<br />

ir neformaliems lietuvių judėjimams. LTSK – lietuvių sporto klubas ir Lietuvių bėgimo bei<br />

sportinio ėjimo klubas. Buvo pasidžiaugta Jų pergalėmis ir palinkėta sėkmės tolimesniuose<br />

startuose, bei bendradarbiavime. Visi svečiai, ne bendruomenės nariai, buvo pakviesti<br />

burtis, tapti Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (<strong>VLB</strong>) nariais. Tik visi kartu mes esame ben-<br />

Šventės metu pasodintas ąžuolas skritas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 29


Šeimos šventės dalyviai<br />

druomenė, esame šeima ir turime visi jai kažką duoti, kad<br />

galėtume gauti. Tik taip mes sukursime tikrą, darnią, draugišką<br />

šeimą. Tik atiduodami dalelę savęs kitiems esame turtingi.<br />

Šventės metu taip pat buvo pasodintas ąžuolas skritas<br />

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti.<br />

Ši akcija suvirpino ne vieno lietuvio širdį. Skambėjo dainos<br />

ąžuolui, jo stiprybei. Kiekvienas norėjo prisiliesti bent šiek<br />

tiek jį sodinant. Vaikams tai buvo didžiulė atrakcija. Tikimės<br />

jie dažniau kvies tėvelius užsukti čia, pažiūrėti kaip auga ir jų<br />

sodintas medelis.<br />

Šeimos šventė Hiutenfelde<br />

Meninė dalis<br />

Šeimos šventę vedė renginių vedėja ir dainininkė Justina Levanaitė. Jai talkino Štutgarto<br />

lietuviai – Juozas Vasiliauskis ir Sigis Vaičekauskas. J. Vasiliauskis yra ir Štutgarto Lietuvių<br />

Bendruomenės ansamblio „RI-DIG-DO“ vadovas. Ansamblis dalyvaus šiemet vyksiančioje<br />

Dainų šventėje Lietuvoje.<br />

Virtuoziškai akordeonu ir fortepijonu su programa nuo Bacho iki Džiazo pasirodė Gražina<br />

Pavliatenko iš Kandel miestelio. Gražina šiuo metu dirba kaip muzikos terapeutė, koncertuoja,<br />

mokina vaikus groti akordeonu. Pasirodė Vasario 16osios gimnazijos follorinis ansamblis.<br />

Ansamblis parodė savo programą, kurią taip pat parodys dainų šventėje. Jie taip<br />

pat dalyvaus ir Liepos 1-ąją dieną Vilniaus rotušės aikštėje vyksiančiame renginyje „Šimtas<br />

Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“.<br />

Popietės metu Lietuvių ėjimo ir sportinio ėjimo klubo iniciatorė Neringa Užomeckienė<br />

pakvietė šventėje dalyvaujančius vaikus pažaisti judriuosius žaidimus. Renginio organizatoriai<br />

padėkojo visiems prisidėjusiems prie šio šio renginio – Robertui, už jo skaniuosius<br />

šašlykus, kuriais jis vaišina jau ne pirmoje šventėje. Už aukas – Kristinai, Marytei, Auksei,<br />

Arūnui, Jurgitai, Rasai, Laimai. Už pagalbą organizuojant šventę dėkota Lietuvių bėgimo<br />

ir sportinio ėjimo klubui, Lietuvių sporto klubui Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijos<br />

mokiniams ir jų vadovams – Audronei ir Gintarui Ručiams.<br />

Nuoširdus ačiū akordeono virtuozei Gražinai Pavliatenko už nepakartojamas, šiltas akimirkas,<br />

nuostabius akordeono ir fortepijono garsus.<br />

Dėkojame Justinai Levanaitei, Juozui Vasiliauskiui, bei Sigiui Vaičekauskui už gražias,<br />

nuoširdžias vakaro akimirkas. <strong>VLB</strong> valdybai už palaikymą ir V16-osios gimnazijos vadovybei<br />

už palaikymą, pagalbą ir bendradarbiavimą rengiant šventę.<br />

Renginio metu taip pat pirmąsyk oficialiai nuskambėjo daina „Pirmieji balandžiai – Rennhofo<br />

vaiduoklių daina“ (žodž. D. Šulcas, J. N.-Pickel, muz. D. Šulcas). Šią dainą dar 2016<br />

metais Romuvos pilyje vykusioje vaikų vasaros stovykloje buvo sudainuota jos vadovų,<br />

talentų vakaro metu. Vakaro pabaigoje pirmą kartą scenoje taip pat nuskambėjo daina<br />

„Kelionėn“ (žodž. A. Zalatorienė, Muz. D. Šulcas) ją besiklausantys ir dainavo kartu, kiti<br />

susigraudinę, susimastę klausėsi, prašė pakartot.<br />

Nuotr. iš „Reporteriai Vokietijoje“ archyvo<br />

30 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


Joninių šventėje – rekordinis skaičius lankytojų<br />

Fotoreportažas<br />

Redakcijos informacija<br />

Į kasmetinę, tradicinę Joninių šventę Hiutenfelde susirinko per 400 dalyvių.<br />

Kalbama, kad tai pirmas kartas, kuomet šios šventės metu Renhofo<br />

sodyboje šurmuliavo tiek daug gerai nusiteikusių lietuvių bei svečių.<br />

Šventės metu vyko gimnazistų pasirodymai, atvirų durų diena Vasario 16-osios<br />

gimnazijoje (toliau - Gimnazija) ir jos bendrabučiuose, grojo gyva muzika,<br />

veikė organizacijų stendai, tradiciniai žaidimai, įvyko krepšinio rungtynės.<br />

Šventės naujiena – knygų mugė, šimtmečio viktorina. Žinoma, neapsieita<br />

be tradicinių apeigų.<br />

Joninių šventėje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasados Berlyne<br />

atstovė Edita Razmėnaitė, kuri skyrė savo laiką pokalbiams su lietuviais, domėjosi<br />

pasiekimais, problemomis, aktualijomis.<br />

Didelį įspūdį susirinkusiems paliko Gimnazijos moksleiviai ir jų paruošta meninė<br />

programą.<br />

Dalinamės su Jumis fotoreportažu.<br />

Nuotr. Darius Šulcas, Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, Jurgita N. Pickel<br />

Organizatoriai: <strong>VLB</strong> valdyba (koordinatorius M. Lipšys), Gimnazija<br />

Gimnazijos moksleivių pasirodymas (vad. Audronė ir Gintaras Ručiai)<br />

Šventės metu įvyko krepšinio rungtynės<br />

Joninių apeigos<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 31


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS<br />

Gimnaziją aplankė garbingas svečias iš Amerikos<br />

Asta D`Elia<br />

Gegužės 22 d. Vasario 16-osios gimnazijoje lankėsi LR Seimo<br />

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkas,<br />

JAV lietuvių bendruomenės Tarybos narys, Getisburgo<br />

aukštosios mokyklos docentas dr. Rimvydas Baltaduonis.<br />

Svečias iš Amerikos vyresnių klasių mokiniams vedė eksperimentinės<br />

ekonomikos užsiėmimus. Gimnazistai dalyvavo<br />

mokomajame eksperimente, atskleidusiame, kaip veikia birža,<br />

susipažino su paklausos ir pasiūlos modelio taikymu rinkos<br />

dalyvių elgsenos prognozavimui. Per paskaitą mokiniai sužinojo,<br />

kaip ekonomikos laboratoriniai eksperimentai padeda<br />

spręsti organų donorystės, labdaros telkimo, į kitas planetas<br />

siunčiamų palydovų konstravimo, ateities prognozavimo ir<br />

kitus klausimus. Dr. R. Baltaduoniui yra tekę dirbti su eksperimentinės<br />

ekonomikos pradininku Vernonu Smitu, 2002 m.<br />

gavusiu Nobelio premiją.<br />

Po eksperimentinės ekonomikos užsiėmimų dr. Rimvydas<br />

Baltaduonis susitiko su 11a ir 12a klasių mokiniais. Jis kalbėjo<br />

apie rinkimus Lietuvoje ir skatino mokinius aktyviai dalyvauti<br />

artėjančiuose rinkimuose. Pasak svečio, sprendimai, priimti<br />

Lietuvoje, daro didelę įtaką užsienio lietuvių gyvenimui. Vėliau<br />

jis pristatė nepartinę akciją „Mūsų metas#dabar“, nere-<br />

miančią jokios konkrečios partijos. Pilietinė iniciatyva, 2016 m. viso pasaulio lietuvius raginusi<br />

aktyviai dalyvauti rinkimuose, bus atgaivinta. Garbingas svečias, vadovavęs šiai akcijai,<br />

pabrėžė, kad ir užsienyje gyvenantys lietuviai gali prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo.<br />

Nuotr. Dr. G. Hoffmann | Gimnaziją aplankė garbingas svečias iš Amerikos<br />

Parodos atidarymas Heseno žemės parlamente<br />

Asta D`Elia<br />

Gegužės 23 d. Heseno žemės parlamento (Landtago) prezidentas<br />

Norbert Kartmann pakvietė mūsų gimnazijos<br />

direktorę Janiną Vaitkienę ir pavaduotoją Ireną Sattler<br />

į gintaro dirbinių parodos „Jūratės ašaros“ atidarymą.<br />

Landtago prezidentas savo kalboje pabrėžė glaudžių Lietuvos<br />

ir Vokietijos santykių svarbą. Jis džiaugėsi, kad būtent Heseno<br />

žemėje yra įsikūrusi vienintelė lietuviška gimnazija Vakarų Europoje.<br />

Parodos atidaryme dalyvavo LR ambasadorius Vokietijoje<br />

Darius Jonas Semaška, savo kadenciją baigianti garbės<br />

konsulė Eva Dude, Landtago atstovai ir buvęs LR garbės konsulas<br />

Achim Naumann. Garbės konsulė Eva Dude už ilgametę<br />

veiklą stiprinant Lietuvos ir Vokietijos ryšius buvo apdovanota<br />

„Lietuvos diplomatijos žvaigžde“.<br />

Parodos kuratorė dr. J. Ludavičienė visiems priminė legendą<br />

apie gintaro pilį. Jūratės ir Kastyčio meilės istorija byloja, kaip<br />

senovės lietuviai bandė paaiškinti gintaro kilmę.<br />

miančią jokios konkrečios partijos. Pilietinė iniciatyva, 2016<br />

m. viso pasaulio lietuvius raginusi aktyviai dalyvauti rinki-<br />

muose, bus atgaivinta. Garbingas svečias, vadovavęs šiai akcijai, pabrėžė, kad ir užsienyje<br />

gyvenantys lietuviai gali prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo.<br />

Nuotr. J. Vaitkienės | Parodos atidarymo Heseno žemės parlamente akimirka<br />

32 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


Pirmoji virtuali lietuvių kalbos viktorina<br />

Asta D`Elia<br />

Gegužės 7 d. švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir<br />

knygos diena.<br />

Mūsų gimnazijos 7 ir 8 klasių mokiniai šią dieną dalyvavo pirmojoje<br />

virtualioje lietuvių kalbos viktorinoje, skirtoje Lietuvos<br />

valstybės atkūrimo šimtmečiui (koordinatorė lietuvių kalbos ir<br />

literatūros mokytoja Asta D`Elia). Labai džiaugiamės, kad viktorinoje<br />

dalyvavo ne tik gimnazijos mokiniai, bet ir mokytojai.<br />

Į įdomius klausimus, parinktus iš įvairių kalbos sričių, kartu<br />

su mokiniais atsakinėjo Lietuvos istorijos ir tikybos mokytoja<br />

Dalė Kriščiūnienė bei IT mokytojas Robertas Lendraitis. Jis<br />

kovo mėnesį taip pat rašė ir Nacionalinį diktantą.<br />

Nuotr. autorės<br />

Pirmoji virtuali lietuvių kalbos viktorina<br />

Apdovanojimai ir pripažinimas Europos konkurse<br />

Asta D`Elia<br />

Vienuoliktokė Gabrielė Luka Ružytė ir dvyliktokė Amy-Marie<br />

Gergenreder dalyvavo 65-ajame Europos konkurse (Europäischer<br />

Wettbewerb). Šiais metais mokinių konkurso<br />

tema buvo „Pamąstyk, kas yra Europos pamatas“. Įvairaus<br />

amžiaus mokiniai buvo pakviesti išreikšti savo mintis apie<br />

Europos kultūrinį paveldą ir jo svarbą.<br />

Puikiai piešiančias gimnazistes konkurse paskatino dalyvauti<br />

ir kuravo vyresniųjų klasių vadovė dr. Gabriele Hoff mann.<br />

Merginų darbai pelnė apdovanojimus Heseno žemės mastu ir<br />

pripažinimą šalies mastu.<br />

Mūsų gimnazisčių dailės darbuose atspindėjo potemė „Nuo dvaro<br />

dailininko iki asmenukės“. Konkurso dalyvės savo piešiniuose<br />

bandė atskleisti, kaip šiuolaikinė saviraiškos ir savimonės kultūra<br />

keičia visuomenę ir kaip šie pokyčiai juntami istorijos eigoje.<br />

Nuotr. Dr. G. Hoffmann | Europos konkurso darbai<br />

Gabrielė ir Amy-Marie buvo apdovanotos birželio 16 dieną per Joninių šventę.<br />

NUOŠIRDŽIAUSI SVEIKINIMAI!<br />

Šių metų kovo 30 d. religijos ir Lietuvos istorijos mokytoja Dalė<br />

Kriščiūnienė šventė gražų 60-ies metų jubiliejų. Visa gimnazijos<br />

bendruomenė sveikina mokytoją Dalę ir linki jai daug<br />

laimės, sveikatos bei kūrybinės energijos!!<br />

HERZLICHEN GLÜCKWUNSCH!<br />

Am 30. März feierte unsere Religions- und Geschichtslehrerin<br />

Frau Dalė Kriščiūnienė ihren 60. Geburtstag. Herzliche<br />

Glückwünsche von der ganzen Schulgemeinschaft!<br />

Nuotr. A. D’Elia<br />

Religijos ir Lietuvos istorijos mokytoja D. Kriščiūnienė<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 33


Mokyklos sodelis pamažu tampa sodu<br />

Asta D`Elia<br />

Saulėtą balandžio 14 d. gimnazijos kieme susirinko gausus<br />

būrys talkininkų, norinčių praplėsti mokyklos sodelį<br />

ir paversti jį tikru sodu. Šią akciją koordinavo biologijos<br />

mokytoja dr. Anka Weber.<br />

Nieko nelaukę visi tuojau pat kibo į darbą. Lampertheimo<br />

gamtosaugos draugijos NABU atstovas, sodininkas Klaus<br />

Feldhinkel, padėjėjams aiškino, kaip reikia sodinti uogų krūmus.<br />

Naujai pasodintus augalus talkininkai gausiai patręšė,<br />

tam prireikė net dvidešimties karučių organinių trąšų. Daug<br />

prakaito išliejo IT mokytojas Robertas Lendraitis ir gimnazijos<br />

ūkvedys Robertas Kaikaris, kol perkėlė paaukštintas lysves.<br />

Mokyklos virtuvės darbuotojai padėjėjus vaišino užkandžiais<br />

ir gėrimais.<br />

Akciją koordinavo biologijos mokytoja dr. A. Weber.<br />

Mokiniai per pertraukas laisto naujai pasodintus augalus ir su nekantrumu laukia, kol sužaliuos<br />

prieskoniniai augalai, išdygs įvairiaspalvės gėlės, lyg mažos saulutės nušvis saulėgrąžų<br />

žiedai ir (galbūt jau šiais metais) uogų krūmai dovanos gardžių vaisių.<br />

Nuoširdžiai dėkojame talkininkams!<br />

Talkoje dalyvavo:<br />

1. Tauras Jankauskas, 5a kl.<br />

2. Felix Baumann, 5b kl. su mama<br />

3. Marius Haas, 5b kl. su mama ir su sese Mara, būsima penktoke<br />

4. Monika Poviliūnaitė, būsima penktokė su broliu ir mama<br />

5. Johanna Hamann, 5b kl. su mama<br />

6. Salome Bugert, 7b kl. su tėveliu<br />

7. Hilard Schiffmann, 5b kl. su broliu, būsimu penktoku ir mama<br />

8. Dana Reichel, 5a kl. su mama<br />

9. Monika Jakubonytė, 5a kl. su broliuku ir mama<br />

10. Mija Ribinskaitė, 8a kl.<br />

11. Smiltė Lekavičiūtė, 9a kl.<br />

12. Paulina Kontvidaitė, 7a kl.<br />

13. Yasmin Bozdag, 10a kl. su mama<br />

14. Tomas Švabauskas, 9a kl.<br />

15. Janina Vaitkienė.<br />

16. Aina Janulionienė<br />

17. Robertas Kaikaris<br />

18. Robertas Lendraitis<br />

19. Audronė Ručienė<br />

20. Dalė Kriščiūnienė<br />

21. Anke Diehlmann, Anna Marie Diehlmann, 12b kl. mama<br />

22. Dr. Anka Weber<br />

23. Saulius Druskinis, mokyklos rėmėjas<br />

Nuotr. Dr. A. Weber<br />

Ką pasėjom tą ir pjausim<br />

Mokyklos sodelis pamažu tampa sodu<br />

34 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


SIELOVADA<br />

Prisimename<br />

Ona Bartusevičienė<br />

Prieš 30 metų, 1988 m. birželio 5 d., į amžinybę iškeliavo<br />

tėvas Alfonsas Bernatonis, OFM Cap. Jis yra didžiai<br />

nusipelnęs Vokietijos lietuvių bendruomenei ir Vasario<br />

16-osios gimnazijai. Be jo jos dabar atrodytų tikrai kitaip,<br />

Rennhofo pilis nebūtų lietuvių nuosavybė.<br />

Kai 1950 metais atsirado reikalas <strong>VLB</strong> Valdybos Diepholco<br />

stovykloje įkurtai Lietuvių Vasario 16-osios gimnazijai ieškoti<br />

naujos, pastovios buveinės, tėv. Bernatonis atsitiktinai pravažiuodamas<br />

pro Rennhofo pilį Hiutenfelde ir pamatęs, kad ji<br />

parduodama, pasiūlė <strong>VLB</strong> Valdybai ją nupirkti. Pilis su sodyba<br />

buvo nupirkti ir gimnazija 1954 metais iš Diepholco perkelta<br />

tenai, kur ji iki šiol veikia. Su laiku ten persikėlė ir Bendruomenės<br />

valdyba, o sodyba pavadinta Romuva, tapo visos Vokietijos<br />

lietuvių kultūros centru.<br />

Tėv. Bernatonis gimnazija rūpinosi visą savo gyvenimą, pradžioje<br />

buvo Švietimo komisijos pirmininku, vėliau 8 metus<br />

gimnazijos Kuratorijos valdybos pirmininku, ne kartą pats<br />

skrido į Ameriką, Kanadą, važinėjo po kitas valstybes kur<br />

gyveno lietuviai, telkdamas aukas reikalingų naujų pastatų<br />

statybai. Nuo 1952 metų iki savo mirties visą laiką aktyviai<br />

dalyvavo Bendruomenės veikloje. buvo renkamas į <strong>VLB</strong> Tarybą<br />

ir jos prezidiumą, buvo referentu vaikų reikalams.<br />

Tėv. Bernatonis 1950–1965 m. buvo ir Vokietijos lietuvių katalikų<br />

sielovados direktorius, kuriam teko rūpintis lietuvių katalikų<br />

sielovada. Bet ypatingas jo dėmesys buvo ypač skirtas<br />

lietuvių jaunimui. Jis pradėjo rengti vaikų vasaros stovyklas,<br />

dažniausiai Vasario 16-osios gimnazijoje, kad supažindinus<br />

vaikus ir jų tėvus su gimnazija ir taip papildžius gimnazijos<br />

mokinių gretas. Jis rėmė jaunimo veiklą, jų suvažiavimus, seminarus.<br />

Tėv. Bernatonis buvo tolerantiškas, mėgdavo bendrauti, svetingas,<br />

suteikdavo pastogę keliaujantiems.<br />

Juozas Bernatonis (tėv. Alfonsas) buvo gimęs 1914 09 16<br />

Mediniškių km., Alytaus apskrityje, palaidotas Dieburgo kapinėse<br />

šalia kitų kunigų ir vienuolių. 1936 m. tapo kapucinų<br />

vienuoliu, 1940 m. rugpjūčio 4 d. pabėgo į Vokietiją, Miunsteryje<br />

įstojo į kapucinų aukštąją mokyklą, 1943 m. įšventintas<br />

kunigu. 1944 baigęs studijas buvo perkeltas į Maincą. Čia pradėjo<br />

dirbti lietuvių sielovadoje, netrukus persikėlė į kapucinų<br />

vienuolyną Dieburge, kur gyveno iki mirties.<br />

Nuotr. Marijos Dambriūnaitės-Šmitienės<br />

Tėvas Alfonsas Bernatonis<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 35


Organizuojama kelionė į Jeruzalę – Šventąją Žemę!<br />

Hamburgo lietuvių katalikų sielovada ir bendrija džiaugiasi<br />

Jus galėdami pakviesti į ateinančių, 2019 metų vasario<br />

4-14 dienomis organizuojamą pažintinę – piligriminę<br />

kelionę į Jeruzalę – Šventąją Žemę su dvasiniu vadovu,<br />

broliu kun. pranciškonu PauliuVaineikiu OFM.<br />

Skrydis planuojamas į Tel Avivą. Bus lankomasi Nazarete,<br />

Galilėjuje, Taboro kalne. Neskubant, pusę kelionės dienų bus<br />

skiriama Jeruzalės, jos apylinkių bei ypatingų istorinių vietų<br />

lankymui.<br />

Dėl registracijos ir išsamensės informacijos kreiptis į: Liną<br />

Jahn: jahnlina@gmail.com, tel.+49 40 64553819 arba Akvilę<br />

Kalinaitę: aquille@gmail.com<br />

Lietuva Europos savaitėje Hamburge<br />

Redakcijos informacija<br />

Š. m. gegužės 2-15 dienomis Hamburge vykusi Europos savaitė negailėjo renginių.<br />

Lietuviai ir vokiečiai turėjo išskirtinę galimybę sudalyvauti Ekumeniniame forume<br />

įsikūrusioje koplyčioje (vok. Ökumenisches Forum Hafen City) įvykusiose pamaldose<br />

lietuvių/vokiečių kalbomis ir išgirsti lietuvių smuikininko Algirdo Šocho ir japonų pianistės<br />

Mayuko Arita atliekamą muziką.<br />

Pamaldas vedė Lietuvių katalikų sielovados Hamburge vadovė Lina Jahn bei Ekumeninio<br />

forumo pastorė Corinna Schmidt.<br />

Giesmes giedojo Hamburge gyvenanti, iš Trakų rajono kilusi lietuvių dainininkė Regina Bendinskytė.<br />

Europos savaitės renginį vainikavo smuikininko A. Šocho ir japonų pianistės M. Arita koncertas.<br />

Programoje: iš Hamburgo kilusio kompozitoriaus J. Brahms sonata smuikui No.1 (G Major,<br />

Op.78) ir temperamentingojo prancūzų kompozitoriaus Maurice Ravel virtuozinė „Čigonė“.<br />

Renginyje dalyvavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henkė, HLB<br />

nariai, programa susidomėję vokiečiai.<br />

Nuotr. Redakcijos<br />

HLS vadovė L. Jahn vedė pamaldas lietuvių kalba<br />

Smuikininko A. Šocho ir pianistės M. Arita koncerto akimirka<br />

36 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


ATRADIMAI<br />

Pabaltijo universitetas gimė iš alkio laisvei ir mokslui<br />

Asta Borusevičiūtė<br />

https://atrastivokietija.wordpress.com/category/vokietija/<br />

Šis didingas pastatas šiandien kviečia užsukti susipažinti su<br />

Hamburgo miesto istorija. Prieš daugiau nei 70 metų dabartinis<br />

muziejus, tuo metu kiek skylėtas ir karo bombų apžalotas,<br />

buvo vieta žinių, mokslo ir akademinio gyvenimo besiilginčių<br />

lietuvių vieta. Ne tik lietuvių, latvių ir estų taip pat.<br />

Bendromis jėgomis 1946 metais jie inicijavo ir įkūrė Pabaltijo<br />

universitetą. Gera studijų kokybė buvo žinoma net kitoje<br />

Atlanto pusėje. Universiteto studentams vėliau be problemų<br />

plačiai durys buvo atvertos į Vokietijos, JAV aukštųjų mokyklų<br />

ir universitetų autoditorijas.<br />

Pabaltijo universiteto pradžia<br />

Tie, kurie priverstiniu būdu turėjo palikti Lietuvą ir vėliau bus<br />

vadinami išeivijos lietuviai, ėmėsi veiksmų svetimoje šalyje<br />

prislopinti alkį gimtinei ir mokslui. Jie – tai inteligentai, išsilavinę<br />

žmonės, Lietuvoje užėmę aukštus postus, žymūs politikai,<br />

menininkai, mokslininkai, jaunuoliai studentai, gimtuosius<br />

namus palikę tiesiai iš universitetų auditorijų. Daugelis<br />

rinkosi Vokietijos kryptį, net jei ji pati labai kentėjo nuo Antrojo<br />

pasaulinio karo padarinių. Išeiviai manė, tik trumpam,<br />

kol Lietuvoje pagerės politinė situacija, ir vėl visi galės gyventi<br />

nepriklausomoje šalyje.<br />

Kad laikas nebūtų tuščiai leidžiamas ir protas turėtų veiklos,<br />

lageriuose, kuriuose buvo apgyvendinti lietuviai, pradėjo kurtis<br />

lietuviškos mokyklos ir gimnazijos. O britų zonai priklausančiame<br />

Hamburge gyvenantys Pabaltijo šalių akademikai<br />

nutarė imtis naujo iššūkio – įkurti universitetą. Vienerius metus<br />

akademinis jaunimas ir universiteto dėstytojai glaudėsi<br />

dabartiniame Hamburgo miesto istorijos muziejuje (Museum<br />

für Hamburgische Geschichte). Vėliau jie persikėlė už Hamburgo,<br />

į Pinnebergo kareivines. Šiandien, deja, jos matomos tik<br />

archyvniuose kadruose ir nuotraukose, mat šiuo metu čia kyla<br />

daugiaaukščiai namai. Viena tokių galimybių – olandų režisierės<br />

Helgos Merits filmas „Pabaltijo universiteto istorija“ (The<br />

story of the Baltic University). Į jos rankas atistiktinai patekęs<br />

jos tėvo esto studento pažymėjimas pažadino moters smalsumą<br />

sužinoti apie šį universitetą daugiau. Iš atrinktų archyvinių<br />

kadrų ir buvusių studentai atsiminimų gimė dokumentinis filmas.<br />

Išsamiausiai apie jo veiklą lietuvių kalba aprašo Bostono<br />

lietuvių enciklopedija.<br />

Kai kurie studentai gaudavę ir vadovėlius, šie būdavę lotynų arba vokiečių kalbomis. Pastaroji<br />

buvo oficiali universiteto kalba. Tik paskaitose su vienos tautybės studentais vyraudavo<br />

jų gimtoji kalba. Lietuviškai visi kalbėjo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros,<br />

bibliotekininkystės, Lietuvos istorijos ir tautotyros paskaitose.<br />

Universitetas turėjo aštuonis fakultetus: filosofijos ir filologijos, ekonomikos ir teisės, žemės<br />

ūkio, matematikos ir gamtos mokslų, chemijos, mechanikos, architektūros ir inžinerijos,<br />

medicinos. Pastarųjų studijų studentai galėjo naudotis Hamburgo universiteto histologijos<br />

ir patalogijos institutais ir didele miesto ligonine Marienkrankenhaus.<br />

Virš 1000 studentų ir apie 200 dėstytojų sudarė Pabaltijo universiteto bendruomenę. Latvių<br />

studentų buvau daugiausiai, kone pusė studentijos. Iš Latvijos buvo ir dėstytojų daugiausiai.<br />

Vėliau į unviersitetą stojo ir kitų tautybių studentai. Universiteto teritorija buvo lyg<br />

atskiras akademinis miestelis. Jame vyko paskaitos, šalia – gyvenamosios patalpos. Visi<br />

gyveno susikirstę pagal tautybes. Kaip filme „Baltijos universiteto istorija“ prisimena buvęs<br />

studentas Pranas Jurkus, po paskaitų diskusijos tęsdavosi prie namų ant laiptų su dėstytojais.<br />

Tarp jų – Vasaro 16-osios akto signataras Mykolas Biržiška, Vincas Krėvė, tautosakininkas<br />

prof. Jonas Balys, lingvistas prof. Pranas Skardžius.<br />

Ne tik diskutuodavo. Studentai ir dėstytojai būrėsi į chorus, šokių ratelius, organizuodavo<br />

ekskursijas, sportuodavo, eidavo į operos spektaklius. Ir nors bendrų renginių, jungiančių<br />

visas šalis nebūdavo, universiteto aplinkoje vyravo darna. Kiekvienas sau kūrėsi savo šalies<br />

aplinką, taip užpildydavę gimtinės ilgesį.<br />

Universiteto pabaiga<br />

Tačiau britų karinei valdžiai ši akademinė erdvė pradėjo trukdyti. Jie vis bandė kišti pagalius į<br />

ratus. Vienuolika kartų keitė universiteto pavadinimą. Oficialiai jis buvo vadinams ir D.P Study<br />

Centre (D.P. – displaced persones, liet.vertimas – perkeltųjų asmenų studijų centras), ir H.D.P<br />

university (liet. – Hambugo perkeltųjų asmenų universitetas). Paskutinis jo pavadinimas oficialiuose<br />

raštuose -Pinneberg Study Centre (liet. – Pinebergo studijų centras). Ir nors britai<br />

uždraudė vartoti Pabaltijo ir universito žodžius, visi universitetą vadino senuoju pavadinimu.<br />

Diskusijos su dėstytojais ant laiptų<br />

Dažnai be vadovėlių ir tuščiais skrandžiais studentai sėdėdavo<br />

auditorijose. Į paskaitas, kaip filme prisimena studentai,<br />

ir savo kėdes reikėjo nešiotis. Tačiau tai netrukdydavo godžiai<br />

semtis naujų žinių. Dėstytojai viską rašydavę lentose.<br />

Pabaltijo universitetas<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong> 37


Ir po jos vėliava fotografuodavosi. Britai taip pat bandė įvesti tam tikras sąlygas: iš universiteto<br />

stovyklos turi būti iškelti visi studentai, išbuvę jau du semestrus, neleisti į universitetą<br />

stoti vyresniems nei 25 metų jaunuoliams. Bet šiems norams iki paskutiniųjų pavyko<br />

pasipriešinti.<br />

Net jei ir nebūtų buvę trukdžių iš šalies, universitetas būtų ilgai greičiausiais ir negyvavęs.<br />

Kai paaiškėjo, kad gimtosiose šalyse, padėtis negerėja, daugelis pradėjo dairytis kitų krypčių.<br />

Kas pasirinko JAV, kas Australiją, kas Kanadą, kas Didžiąją Britaniją ar dar kitas šalis.<br />

Pamažu tiek studentų, tiek dėstytojų ratas pradėjo byrėti. O 1949 metų rugsėjį Pabaltijo<br />

universitetas visiems laikams padėjo tašką savo istorijoje. Buvo bandyta universitetą kelti<br />

į kitą Atlanto pusę, tačiau visų mintys buvo sutelktos kitur: ne į akademinį išgyvenimą, o į<br />

asmeninius poreikius: kur pasidėti, kur prisiglausti.<br />

Net jei dabar Pabaltijo universitetas – tik istorija, tai buvo svarbus etapas visiems šios akademinės<br />

bendruomenės nariams. Tai buvo šviesulys jų neaiškiame, liūdesio apgaubtame<br />

pabėgėlių gyvenime. Universitetas gyvavo devynis semestrus. 75 studentams pavyko gauti<br />

jo diplomą. O laikas, viltingai belaukiant geresnės situacijos savuose kraštuose, praėjo<br />

prasmingai: malšinant mokslo, žinių, diskusijų, šeimų ir gimtinės ilgesio troškulį.<br />

Nuotr. iš http://www.hamburg-tourismus.de, | http://www.elca.org/archives<br />

Studentai vietoj vadovėlių į paskaitas nešdavosi kėdes<br />

Tyla dienų<br />

Eglė Konagis, Celė | eglė@konagis.de<br />

Būna draugų, kurie tylą dienų atlaiko. Gyvendami savo gyvenimą, išgyvendami momento<br />

čia ir dabar akimirką, kokia ji bebūtų – džiaugsme ar varge, bet sava. Jie irgi kasdienybės<br />

rūpesčiuose, gal irgi karts nuo karto savus demonus varydami iš bėgančių dažniausiai paskubomis<br />

dienų, kol vieną dieną, o ji būtinai ateina, tą dieną kažkuris, gal aš, o gal mano ilgametis<br />

draugas, dar tas, iš ankstyvosios jaunystės, parašo tą sakinį, kuris vėl suartina, vienu<br />

šuoru panaikindamas prabėgusias vienas be kito dienas. Tai gal aš atvažiuoju? Paskui seka<br />

konkretybės, tą ar aną dieną ar būsi namie? Netrukdysiu? Tai perku bilietus? Rankšluosčio ir<br />

šampūno nesivežu, ar gerai? Lauktuvių kaip visad – sūrio ir vytintos dešros. Daugiau nei kalbėtis,<br />

nei planuoti nereikia. Tą dieną, kuri greičiau nei galvoji išaušta, sėdi į traukinį, paskui<br />

į lėktuvą, atlaikai su knyga ar tiesiog į žmones žioplinėdamas iki susitikimo likusių valandų<br />

atstumą. Kad susitikęs nutrauktum nesimatytų dienų tylą – džiaugsmingai, triukšmingai!<br />

-Labas! Kai susitikome, atrodė, nebuvome išsiskyrę ir mūsų<br />

visų atskirai niekados nebūta: tie patys įpročiai žmonių, su kuriais<br />

kažkada leista daug smagaus laiko, tos pačios jų reakcijos<br />

į kasdienybės dalykus, bendravimas kažkoks nuspėjamas,<br />

viskas pažįstama, artima. Gera!.. Lyg būčiau atgavusi dalelę<br />

buvusios savęs. Nebetempsiu daugiau tų gerųjų momentų su<br />

artimaisiais ir draugais į ateitį – mes visi jau kas kur išsibarstę,<br />

savus gyvenimus atsivežę, ant jų naujus pastatę ir tebestatantys.<br />

Ar kada besusitiksime visi Lietuvoje? Nežinia. Greičiau<br />

jau vienas pas kitą kažkur savuos naujuos namuos, bet nebe<br />

gimtinėje, kad seniausi, atlaikantys tylą dienų!<br />

Nuotr. iš asmeninio albumo<br />

E. Konagis Tyla dienų<br />

38 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |5 - <strong>2018</strong> | <strong>GEGUŽĖ</strong>/<strong>BIRŽELIS</strong>


D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1<br />

TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@<strong>VLB</strong>E.ORG | http://WWW.<strong>VLB</strong>E.ORG<br />

Reklamos pasiūlymas<br />

Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos<br />

lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės<br />

(<strong>VLB</strong>) svetainėje: www.vlbe.org.<br />

Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir<br />

tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus.<br />

Leidinio reklamos kainos<br />

Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas<br />

<strong>VLB</strong> nariams, bendradarbiams, valstybinėms<br />

institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių<br />

bendruomenių pirmininkams.<br />

Internetinio tinklapio reklamos kainos<br />

Vieno numerio reklamos kaina:<br />

A4 – 200 €<br />

A5 – 100 €<br />

A6 – 50 €<br />

A7 – 30 €<br />

A sektorius<br />

1-mėn. 50 €<br />

6-mėn. 250 €<br />

12-mėn. 450 €<br />

B sektorius<br />

1-mėn. 20 €<br />

6-mėn. 100 €<br />

12-mėn. 180 €<br />

Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org<br />

Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post<br />

Nuotr. P. Mudėno<br />

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja <strong>VLB</strong> Valdybos<br />

nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!