VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. GEGUŽĖ/BIRŽELIS, NR. 5/571

vlbe.info

„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, 
unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nuotr. Przemysław Królak | Melanie Henke

Nr.5/571

2018

05

24 PSL. M.HENKE: „ESU IR LIETUVĖ, IR VOKIETĖ“

7 PSL. A. MAMONTOVAS:

„BŪKITE TEN, KUR JŪS NORITE BŪTI“

22 PSL. M. LUKŠYS:

„LIETUVOS STIPRUMAS – DIALOGE“

31 PSL. FOTOREPORTAŽAS

IŠ JONINIŲ HIUTENFELDE


Nuotr. Andriaus Mamontovo


REDAKTORIAUS ŽODIS

Lietuviai po saule

Kuomet dailininkas pradeda piešti žmogaus paveikslą, jis, visų pirma, naudojasi

savo vaizduote, remiasi faktais ir sujungia visa tai į visumą. Kaip, Jūsų

manymu, atrodo mūsų šalis šiam įsivaizduojamam dailininkui? Susiraukšlėjusi

ir tamsi, ar, priešingai, – šviesi, spalvinga, gilių akių? Kaip Jums atrodo,

kokią mes, Vokietijos lietuviai, sugebėjome ją atvaizduoti joje nebuvusiam

žmogui? Australijos, Japonijos, Vokietijos piliečiams?

Kaip atrodo Lietuva Vokietijai? Dažnai girdžiu, jog ji – svajonių. Jeigu nepaisytume

šalį apgaubusių stygių ir nepriteklių, ji būtų svajonių. Jeigu įsivaizduotume

vietą, kurioje norėtumėme gyventi, tai būtų Lietuva. O ir žmonės

– aktyvūs, temperamentingi ir be galo kūrybingi. Ir visai nesvarbu, ar kada

nors jų kelyje buvo sutiktas plėšikas, nedorėlis ar šmeižikas. Viską nubloškia

mūsų graži kalba, taurūs darbai, svetingumas ir meilė. Nespalvinkime savo

kiemo tamsiomis spalvomis. Jų ir taip apstu.

Pasinaudodama tiek daug mus supančių gražių minėjimų, sukakčių ir įvykių

proga, noriu palinkėti visiems nenustoti daryti tai, ką darote ir sugebate

daryti geriausiai. Šie du mėnesiai, pilni aktyvaus dalyvavimo renginiuose,

pokalbiuose ir susitikimuose, tik įrodė, kad taip mums geriausia. Jungtis. Ir

visai nesvarbu, ar Jūs gyvenate Lietuvoje, ar Vokietijoje, ar kažkur toli – už

Atlanto. Mes visi prisidedame prie gražaus ir spalvingo mūsų šalies veido pasaulyje.

Kaip teigė A. Mamontovas, nėra „MES“ ir „JIE“ – nėra išeivių, ateivių.

Yra viena tauta – lietuviai po saule arba pasaulio lietuviai.

Mes turime daug progų švęsti – už tai, kad skambame, nepaisant pasitaikančio

nukritusių natų garso. Mes skambame kaip gražus ir susigrojęs, mišrus,

45-ias lietuvių bendruomenes jungiantis orkestras.

Per šiuos mėnesius mūsų apstu Lietuvoje: jungiamės, šokame, buriamės ir

kalbame apie tai, kas mums svarbu. Nenustokime kurti, kalbėti lietuviškai ir

išjunkime visus ribotuvus. Juk gražiam tautiškumui – ribų nėra.

Būkite drąsūs!

Pagarbiai,

Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė

Nuotr. Algirdo Šocho

VOKIETIJOS LB VALDYBOS

„INFORMACIJOS“

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė

evelina.kislych@vlbe.org

redakcija@vlbe.org

KVIEČIAME AUKOTI

„INFORMACIJOMS“!

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim

BLZ 670 700 24

Konto-Nr. 581 7978

VLB Valdybos „Informacijas“

galite skaityti internete adresu

www.bendruomene.de

VIRŠELYJE:

Viršelyje:

Melanie Henke

Dizaineris: Elinas Venckus

www.elinas-design.de

D-68623 Lampertheim

Tel.: 0162 5200 517

Verwendungszweck: auka Informacijoms

Išrašome aukų pažymą.

Der Bezug dieser Zeitschrift

ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

Dėl reklamos „Informacijose“

ir VLB interneto svetainėje

kreipkitės adresu

reklama@bendruomene.de

Nuotr.

Przemysław Królak

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 3


AKTUALIJOS

KITĄMET PLANUOJAMAS REFERENDUMAS DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS STRAIPSNIO PAKEITIMO

Nuotr. autorės | PLB pirmininkė Dalia Henke

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė, www.pasauliolietuvis.lt

Šių metų gegužės 18 d. LR Seime, sudarytoje darbo grupėje, buvo

priimta 2019 metais planuojamo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo,

formuluotė: „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio

įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir

transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos

Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos

pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstituciniu

įstatymu numatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato

konstitucinis įstatymas.“

Miela Dalia, jau kurį laiką sąvoka dviguba pilietybė ir pilietybės išsaugojimas

neišvengiamai asocijuojasi su užsienyje gyvenančiais

lietuviais. Kas yra planuojama? Papasakokite apie tai plačiau.

Tai nėra naujiena – jau per 25 000 lietuvių turi ir kitos šalies pilietybes. Pilietybės

įstatyme yra dešimt išimčių, kai lietuviai atstato ar įgyja Lietuvos

pilietybę. Iš PLB perspektyvos kalbama apie Lietuvos pilietybės išsaugojimą

ir jos išlaikymą po 1990 metų kovo 11 d. iš Lietuvos išvykusiems lietuviams.

Referendumas dar nėra paskelbtas. Šiuo metu gryninama formuluotė, LR

Seimo atsakomybė yra suformuoti teikimą ir paskelbti referendumą. Galimai

jis bus 2019 m. gegužės mėnesį, kai vyks LR Prezidento rikimai. Laiko išties

per mažai, skubėjimas neatneša gerų rezultatų. Tam, kad referendumas būtų

sėkmingas, kad būtų priimtas LR Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės išlaikymo,

reikia 1 300 000 balsų UŽ. PLB turi be galo tiksliai suformuluotas

sąlygas:

1. Visos partijos turi šiuo klausimu susivienyti ir paversti šį klausimą prioritetu.

Lietuvos valstybės vadovai – LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, LR

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, LR Seimo Pirmininkas Viktoras

Pranskietis turi įsipareigoti užtikrinti šio referendumo sėkmę. Sveikintina,

kad valdantieji ir Vyriausybė palaiko šį tikslą ir įsirašė jį į valstybės programą

ir kad jie dės visas pastangas, jog tai įvyktų. Labai svarbu paaiškinti, ką šis LR

Konstitucijos straipsnio pakeitimas reiškia lietuviams – gyvenantiems Lietuvoje

ir už jos ribų. Koks santykis bus ateityje su Lietuvos diaspora. Gaila, kad

nebuvo rasta kitų galimybių (išskyrus referendumą).

2. Iš esmės reikia keisti LR referendumo įstatymo nuostatą dėl balsų skaičiaus.

Tam, jog referendumas įvyktų ir būtų priimtas, šiuo metu reikia pusės

balsų UŽ (1 300 000 balsų), bet juk išties užtektų ir kad nuspręstų atėjusių

daugumos balsai, bet ne mažiau negu 1/3 visų balsavimo teisę turinčių piliečių

(t.y. apie 800.000)

3. Labai svarbus būtų ir elektroninis balsavimas. Tai yra jau tik politinis sprendimas.

Tai namų darbai, kuriuos turi atlikti patys politikai. PLB deda ir dės

visas pastangas, kad išviešinti šį klausimą.

Šia tema turi susivienyti net ik politinės partijos, šalies vadovai, bet ir Lietuvos

intelektualai, visuomenininkai, dvasininkai ir Lietuvos žiniasklaida. Tai mūsų

išlikimo klausimas. Todėl atlikėjai, tokie kaip Andrius Mamontovas, Jurgis

Didžiulis, palaiko ir remia pilietybės išlaikymo idėją, dalinasi užsienyje gyvenančių

lietuvių patirtimi. Džiaugiuosi, kad jie mato ir supranta šią svarbą.

Gaila, kad nors 2016 metais buvo įdėtas didelis indėlis į iniciatyvą agituojant

dalyvauti rinkimuose į LR Seimą „Mūsų metas DABAR“, ji neatnešė norimų

didelių rezultatų – joje dalyvavo vos 16 700 pasaulio lietuvių. Reikia priminti,

kad 2016 metais nesuveikė registravimo sistema, kilo techninių nesklandumų.

Manau, kad dl to mes tikrai pametėme tam tikrą procentą balsų.

4 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


PRANEŠIMAS DĖL NETEISĖTO LĖŠŲ PANAUDOJIMO

VLB informacija

paramą ir pagalbą Vokietijos Lietuvių Bendruomenei.

Fondas Vasario 16 Gimnazijai remti informuoja, kad VLB Tarybos išrinkti naujieji

Fondo nariai inicijavo Fondo finansinės veiklos vidinį auditą už praėjusius

10 metų. Audito metu buvo nustatyti grubūs finansinės veiklos Fonde pažeidimai,

kuriuos atliko ilgametis Fondo iždininkas A. Šiugždinis. Apie šiuos

pažeidimus buvo informuota VLB Taryba ir V-16 Gimnazijos vadovybė. Šiuo

metu vidinis Fondo finansinės veiklos tyrimas yra baigtas. Antanui Šiugždiniui

yra ruošiamas civilinis ieškinys dėl Fondui padarytos finansinės žalos

atlyginimo, kuri siekia virš 19.000,- €, neįskaitant procentų ir išlaidų, atsiradusių

vykdant tyrimą.

Vasario 16-osios vadovybė, susipažinusi su Fondo pateiktomis išvadomis,

taip pat inicijavo papildomą patikrinimą, skirtą išsiaiškinti, ar Gimnazijos

lėšos nebuvo panaudotos ne pagal paskirtį būtent tuo metu, kuomet

Nuotr. E. Kislych-Šochienės | VLB Valdybos pirmininkas A. Hermann

Mielieji, kaip jau tikriausiai žinote, jau antri metai Vokietijos Lietuvių Bendruomenės

(VLB) Valdyba atlieka išsamų tyrimą, susijusį su finansiniais

nusižengimais. VLB valdybos nariai intensyviai gilinasi į paskutinių 5 – 10

metų atliktus finansinius srautus, renka sunkiai prieinamą informaciją bei

bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis. Šis tyrimas pareikalavo

tiek milžiniškų laiko resursų, tiek ir pagalbos iš ekspertų, galinčių Valdybą

konsultuoti specifiniais finansiniais bei teisiniais klausimais. VLB Valdyba

praneša, kad labai apgailestauja, kad vis dar negali atskleisti visų tyrimo

detalių ir pateikti galutinių vertinimų bei išvadų, kol nebus išaiškintos visos

nusižengimų aplinkybės. Išankstinis viešinimas gali pakenkti pačiam tyrimui

ir atitinkamų įrodymų rinkimui. VLB Valdyba kol kas negali galutinai įvertinti

padarytos tikslios finansinės žalos Vokietijos Lietuvių Bendruomenei, kadangi

vykstant tyrimui išaiškėja vis naujų detalių. Dabartinę situaciją taikliai

apibūdina VLB pirmininko Alfredo Hermanno citata: „Kuo toliau į mišką, tuo

daugiau medžių“.

VLB Valdyba siekia išsiaiškinti visą tiesą su visomis detalėmis, kad visi kaltinimai

ir pretenzijos atitinkamam asmeniui ar asmenims būtų paremti faktinėmis

aplinkybėmis ir nenuginčijamais įrodymais, o ne prielaidomis ar spėliojimais.

Kuomet bus žinomas visas nusižengimų mastas, visa turima tyrimo

medžiaga bus atskleista ir Vokietijos lietuvių bendruomenės nariams bei pasaulio

lietuviams. Tuo pačiu žinosime, kokios aplinkybės sąlygojo faktą, kad

pastebėti nusižengimai liko neatskleisti ilgus metus. Dabartinė VLB Valdyba

jau dabar ėmėsi priemonių, kad panašūs atvejai ateityje nebepasikartotų.

Norime atkreipti dėmesį, kad šio tyrimo metu atsiradę įtarimai dėl neteisėtai

panaudotų Bendruomenės lėšų koncentruojasi į atitinkamą asmenį. Kitų to

meto VLB valdybos, VLB Tarybos, VLB kontrolės komisijos ar Fondo Valdybos

narių atžvilgiu nusižengimų šiuo metu pastebėta nebuvo. Dabartinei Pasaulio

Lietuvių Bendruomenės pirmininkei Daliai Henke norėtume padėkoti už

A. Šiugždinis oficialiai buvo įdarbintas Vasario 16 Gimnazijoje. Kol kas jokių

finansinių manipuliacijų pastebėta nebuvo.

Paradoksalu, bet tiek 2016 metais išrinkta nauja VLB Taryba bei Valdyba,

tiek nauji Fondo nariai, kurie ir inicijavo šiuos tyrimus ir jau spėjo išsiaiškinti

daugelį finansinių nusižengimų, susiduria su viešojoje erdvėje skleidžiama

dezinformacija ar šmeižtu tyrimą atliekančių asmenų ar pačio tyrimo eigos

atžvilgiu. Tokiu būdu yra bandoma pakenkti ir užkirsti kelią tolesniam tyrimui

ir tolesnių nusižengimų atskleidimui, bandant sukompromituoti tyrimą

atliekančius asmenis.

Prieš asmenis, kurie viešai skleidžia ar skleis asmeniškai žeidžiančią ir tiesos

neatitinkančią informaciją, bus imtasi atitinkamų teisinių priemonių.

Alfredas Hermann – VLB valdybos pirmininkas

Rasa Weiss – Vasario 16-osios Gimnazijos Kuratorijos valdybos pirmininkė

Bronė Lipšienė – Vasario 16-osios gimnazijai remti Fondo valdybos pirmininkė

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 5


IŠRINKTA NAUJA HAMBURGO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBA

2018-2019 metų HLB Valdyba

HLB informacija

Š. m. birželio 10 d. įvykusio visuotinio susirinkimo metu

buvo išrinkta nauja Hamburgo Lietuvių Bendruomenės

(toliau – HLB) valdyba.

2018-2019 metų HLB Valdyba:

Asta Korinth – pirmininkė

Laura Vespa – iždas

Evelina Kislych-Šochienė – atstovė spaudai (raštinė,

viešieji ryšiai)

Akvilė Kalinaitė – kultūra ir sielovada

Vitalija Fabian – lituanistinis švietimas

Hamburgo visuotinio susirinkimo dalyviai

Susirinkime dalyvavo 30 balso teisė turinčių HLB bendruomenės narių. Posėdyje dalyvavo

ir su Hamburgo lietuviais diskutavo Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (VLB) pirmininkas

Alfredas Hermanas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henkė. Buvo

aptarta VLB praeitis, dabartis ir ateitis. Hamburgo lietuviams buvo pristatyta VLB organigrama,

organizacinė institucinė struktūra, Vasario 16-osios gimnazijos istorija, aktualijos.

Didžiulią padėką Hamburgo lietuviai reiškia ilgametei, nesusikaičiuojamą valandų

skaičių investavusiai ir neišmatuojamą indėlį į bendruomenės gyvavimą įnešusiai

buvusiai pirmininkei Linai Jahn, kuri ir toliau tęs sielovados darbus ir yra oficiali jos

atstovė. L. Jahn perėmė Hamburgo lietuvių veiklą sunkiausiu jos momentu ir draugesu

komanda prikėlė ją naujam gyvenimui.

Nuotr. Sergėj Šišulin

„GYVENIMAS NĖRA TEISINGAS,

TAČIAU NE VISADA JŪSŲ NENAUDAI. „

DŽONAS KENEDIS

Gérald Eswein-Bielauskas

Teikiame Specializuotas transporto, ekspedicijos

ir baudžiamosios teisės paslaugas.

Apsilankykite mūsų kanceliarijoje adresu:

D-49074 Osnabrück


A. Mamontovas: „Būkite ten, kur Jūs norite būti“

,,Pasaulio lietuvių žinių“ informacija, A. Mamontovą kalbino E. Kislych-Šochienė

Ankstyvą gegužės 7-osios rytą LRT LITUANICOS laidos „Pasaulio lietuvių

žinios“ prodiuseris Vladas Linauskas su kūrybine komanda išvyko į televizijos

žygį „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ Žygio tikslas

– iš arčiau pažvelgti į užsienyje susikūrusių lietuvių bendruomenių

gyvenimą ir atspindėti jį dokumentiniame seriale.

Pirmąją žygio popietę misijos ekipažą pasitiko Punsko lietuvių bendruomenė.

Berlyne prie filmavimo komandos prisijungė serialo vedėjas – visiems

puikiai žinomas atlikėjas Andrius Mamontovas. Susitikimai įvyko su Hamburgo,

Liuksemburgo, Briuselio, Hiutenfeldo, Štutgarto, Liubeko, Kopenhagos,

Vailės miestų lietuvių bendruomenėmis.

„Misijos – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ veidas A. Mamontovas visą

birželį su žmona leido Berlyne, tačiau taip pat ruošėsi koncertams Hamburge,

Liuksemburge, Kopenhagoje ir vasarą įvyksiantiems koncertams Čikagoje

bei Lietuvoje. Atlikėjui gyvenimas užsienyje nėra svetimas. Kai jam buvo 24

metai, pusmetį teko gyventi Čikagoje. A. Mamontovui, kaip jis pats įvardina,

nusišypsojo laimė daug keliauti – nuo Pietų Amerikos iki Šiaurės Korėjos. Atlikėjas

įvardina 60 aplankytų šalių, tačiau visas jas aplankė koncertuodamas.

„Aš žinau, ką reiškia išvažiuoti ir gyventi užsienyje. Dažnai pasižiūriu į Lietuvą

iš šalies ir įvertinu. Galima sulyginti šią būseną su situacija, kuomet į

paveikslą žiūri labai iš arti ir matai išplaukusias jo dalis, o atsitraukus toliau

matai, kas jame yra nupiešta. Keliaudamas po pasaulį visuomet įvertinu, ką

mes turim, ko neturim. Pasižiūriu į save iš šalies“.

Andriau, dažnai atsiduriate svečiuose pas užsienyje gyvenančius lietuvius.

Kokia buvo Jūsų žygio misija?

Aktyvios lietuvių bendruomenės pasaulyje mane dažnai kviečia koncertuoti.

Tiesą sakant, labai palaikau dvigubos, trigubos, penkiagubos pilietybės idėją

ir manau, kad ši Konstitucijos pataisa turi būti įgyvendinta. Žinoma, seniau

šiuo įstatymu buvo siekta apsisaugoti nuo dvigubos pilietybės, bet tai buvo

tas metas, kai buvo galimos provokacijos. Nepriklausomybės laikais – tai

buvo itin svarbu, tačiau atėjo laikas įvesti kitus saugiklius.

Mes su Vladu Linausku, „Pasaulio lietuvių žinių“ prodiuseriumi ir režisieriumi

esame pažįstami iš anksčiau. Jis man pasiūlė prisijungti prie idėjos, matau,

kaip jis tuo ,,dega“, turi puikią komandą, o kadangi man ši idėja patinka,

tikiu, kad pavyks užmegzti kontaktą lietuviams tarpusavyje. Toks jausmas,

kad mes nuolatos kovojame. Ir tokiu būdu mes pralaimim. Reikia kovoti už

kažką, rasti bendrą tikslą. Kad Lietuva klestėtų, reikia visų žmonių palaikymo.

Reikia nustoti save skirstyti. Mes juk tos paties tautybės žmonės, kurie

gyvena skirtingose vietose. Kai daug keliauji, supranti, kad nėra jokių sienų.

Ji – tik mintyse.

Įsivaizduokime, Konstitucijos pataisa įvedama. Kas tuomet pasikeistų?

Jei taip atsitiktų, lietuviai, gyvenantys už šalies ribų, įgautų labai stiprią motyvaciją.

Mes vis kalbam, kaip reikia susigrąžinti tuos, kurie išvažiavo. Reikia

megzti tiltus, dalintis patirtimi. Mėgstam lyginti mūsų šalį su Izraeliu. Jie

maži, tačiau klesti. Mes turim daug baimių, pavydo, pagiežos, pykčio. Mes

praradom teisingą atspirties tašką. Tiesiog skaudu, jog mes vieni kitiems klijuojame

etiketes. Mes tik susipykstame ir niekur nenueiname. Vienas iš tikslų

– rasti atsakymą į tai, ko mes norime, – ar norime išnykti, ar klestėti. Nuo to

priklauso mūsų šalies tolimesnis kelias.

Dėl savo garsumo ir veiklos turinio pastabų sulaukia ir Lietuvių bendruomenės

pasaulyje. Kaip Jums atrodo lietuvybę puoselėjančios

veiklos už šalies ribų?

Nuotr. iš PLŽ archyvo | A.Mamontovas su kūrybine grupe Berlyne

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 7


Aš manau, kad kažkas painioja formas su turiniu. Tai, ką daro lietuviai užsienyje,

jie daro dėl to, kad tai jiems svarbu. Kas nenori joje dalyvauti – jungiasi

į kitas grupes. Žinoma, bendruomenės savo veiklą vykdo žaismingai, gal dėl

to ir atrodo, kad tai žaidimas. Vaidinti lietuvybę ir gaišti laiką – tikrai niekas

tuo neužsiimtų, nes būtų nesąmoninga.

Kai esi kažkur toli, natūraliai garsini savo šalį. Norisi parodyti užsieniečiams,

kokia mes tauta, jog esame svetingi ir kviečiame į svečius. Mes norime, kad

mus pastebėtų. Tad bendruomenės buria tuos, kurie dėl kažkokių priežasčių

savęs nesurado tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių, buvo ,,nusodinti“. Bendruomenės

suteikia požiūrio laisvumą.

Vokietijos lietuvių bendruomenė. Ar ji matoma?

Ji man – labai matoma. Tarkim, kai mane kviečia į Kanadą, sakau: ,,kada

pasikviesit, tuomet ir atvažiuosiu“. Norint, kad kažkas įvyktų, reikia kažką

daryti. Hamburgo LB greičiausiai yra viena aktyviausių bendruomenių Europoje.

Aš čia atvykstu jau 5-6 kartą. Žinoma, ši bendruomenė turi variklį – čia

gyvenančią PLB pirmininkę Dalią Henkę, kuri labai entuziastinga, iniciatyvi.

Galėčiau išskirti Airijos, Dublino lietuvių bendruomenes, kur jautėsi labai

didelis sutelktumas. Kiekviena LB yra skirstoma pagal pomėgius – šokius,

sportą, meną, juos vienija bendras interesas. Lietuviams smagu pabendrauti

su savo šalies žmonėmis, juk vis vien gyvendamas užsienyje esi svečiuose.

Ko palinkėtumėte pasaulio lietuviams?

Būkite ten, kur Jūs norite būti.

Dėkojame už pokalbį.

Išrinkta 2018-2019 metų MLB valdyba

Šių metų birželio 10 d. buvo išrinkta nauja Miuncheno Lietuvių Bendruomenės

(MLB) 2018-2019 metų valdyba (Vorstandswahl der Litaui-schen

Gemeinschaft München).

Irma Petraitytė-Lukšienė – pirmininkė/Vorsitzende

Kristina Kandratavičiūtė – finansai/ Finansen

Šarūnas Ramanauskas – sekretorius/Schriftführer

Daiva Zavistauskaite – kultūra ir religija/Kultur und Religion

Viktorija Eikyte-Ramanauskiene – lituanistinės mokyklos kuratorė/Kuratorin

der litauischen Schule für Sprache und Kultur.

Naujoji MLB valdyba dėkoja prieš tai dirbusiai komandai!

Nuotr. iš asmeninio MLB albumo

MLB informacija

Miuncheno lietuvių bendruomenės valdyba

8 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


Organizacinė

VLB struktūra

(organigrama)

Sudarytojas: Sergėj Šišulin

Vokietijos Lietuvių Bendruomenę (VLB) sudaro, jungia ir už jos veiklą yra atsakingos skirtingos institucijos.

Aukščiausias VLB organas – VLB Taryba. VLB Taryba renkama trejiems metams. Ją sudaro 15 išrinktų

VLB narių. Tarybos prezidiumas sudarytas iš 3 narių.

VLB jungia 22 apylinkes, iš kurių – 13 aktyvių. | Prašome susipažinti su VLB valdymo struktūra.

* Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB)

Airijos lietuvių

bendruomenė

Argentinos lietuvių

bendruomenė

Danijos lietuvių

bendruomenė

Japonijos lietuvių

bendruomenė

Australijos lietuvių

bendruomenė

*** (VLB) Vokietijos

lietuvių bendruomenė

JAV lietuvių

bendruomenė

Urugvajaus lietuvių

bendruomenė

VLB Taryba

Aukščiausias VLB organas – VLB Taryba. VLB Taryba renkama trejiems metams. Ją sudaro 15 išrinktų VLB narių.

Tarybos prezidiumas sudarytas iš 3 narių.

Renkamas 3 metų kadencijai

Sprendžia kylančius konfliktus

Organizuoja rinkimus

Deleguoja savo kandidatus

*** Fondas Vasario

16-osios gimnazijai

remti

Atstovauja

Vasario 16-osios

gimnaziją.

Deleguoja savo kandidatus

*** Vasario 16-osios

gimnazijos Kuratorija

Susidaro iš 11 arba 12 narių:

5 VLB tarybos atstovai,

1 VLB valdayabos atstovas

V16 direktorius/ė

1 atstovas iš kt. bažnyčios

1 atstovas iš ev. bažnyčios

1 atstovas PLB,

2 LR ministerijos atstovai

Renka kas 3 metus

Renka kas 1 metus

Renka kas 3 metus

Renka kas 3 metus

Garbės teismas

VLB Valdyba

Kontrolės komisija

Rinkimų komisija

Narių skaičius nenurodytas

įstatuose.

VLB Taryba renka VLB Valdybą.

Rinkimai vyksta kasmet.

Šiuo metu ją sudaro 5 nariai.

Kontrolės komisija renkama

kasmet, VLB Valdybos rinkimų

metu. Komisiją sudaro

3 nariai.

Narių skaičius nenurodytas

įstatuose.

Nagrinėja skundus

Tikrina lėšų panaudojimą

** VLB Apylinkės

nėra savarankiškos benruomenės – jos yra VLB dalis, įregistruotos Darmstadto teisme. Tad pagrindinė atsakomybė

tenka Hiutenfeldo VLB valdybai. 30% nuo apylinkių metinių narių mokesčių yra skiriama VLB.

Berlyno LB

apylinkė

Hiutenfeldo

LB apylinkė

Bremeno LB

apylinkė

Eseno-Miulheimo

LB apylinkė

* šiuo metu LB veikia 45 kraštuose

** šiuo metų veikia 22 apylinkių, iš jų apie 13 aktyvių

*** nepriklausomos registruotos bendruomės turi savo užduotis ir įstatymus


ŠVIETIMAS

„DRAUGYSTĖS TILTO“ VĖLIAVA PLĖVESUOS LONDONE

Asta Borusevičiūtė

Kasmetinis pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojų, vaikų ir jų tėvelių

sąskrydis „Draugystės tiltas “ šiemet visus kvietė į Daniją, į Vejlės miestą.

Ne tik šalia įsikūręs Legolandas viliojo sąskrydžio dalyvius į šį unikalų

renginį. Susitikti senus draugus ir kolegas, susipažinti su naujais, pasisemti

naujos patirties lituanistinei veiklai, parisvežti naujų įspūdžių,

išvažiuoti turtingesniais žiniomis nei atvykus – tai yra priežastys, dėl

kurių kasmet susirenka „Draugystės tilto“ dalyviai. Tiek maži, tiek dideli.

Tarp jų ir Vokietijos lietuvių atstovai iš Hamburgo ir Berlyno.

Šiemetinė „Draugystės tilto“ tema – „Lietuviai pasaulyje – 100 istorijos kaladėlių“.

Kiekviena šalis pristatė lietuvius, gyvenančius svečiose šalyse ir garsinančius

Lietuvą. Vilniaus universiteto lektorius istorikas dr. Norbertas Černiauskas

pasakojo apie tai, kas kūrė 100-mečio Lietuvą. Su dizainere Jolanta

Rimkute ir jos „LT Identity“ komanda kiekvienas dalyvis išsinešė po drobinį

maišelį, pačių puoštą lietuviškais motyvais. Mokytojai buvo supažindinti su

mokymo sistema „Bebras“. Juventa Mudėnienė pasakojo apie lėlių pasaulį,

skirtą ne tik žaidimui, bet ir turintį terapinių galių. O vaikai tuo tarpu dainavo

su Laura Remeikiene, mokėsi jogos, žaidė gyvąjį boulingą, iš atliekų statė

miestus. Vakare dainavo ir šoko visi kartu. Grupės „Biplan“ koncertas kilnojo

Vokietijos lietuviai „Draugystės tilte“ Danijoje

10 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


DT vėliava suplevėsavo Danijoje, Veilėje

ne tų kojas, kurie manė, kad šokiams reikia ypatingos nuotaikos.

Kitais metais „Draugystės tilto“ vėliava vėl plėvesuos. Visi

bilietus perkame į Londoną.

„Misija – Pasaulio Lietuva“ nario Zigmo

Pakštaičio komentaras

/https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/37/215080/draugystes-tilte-nustebino-pasaulio-lietuviu-vaiku-elgesys

Žygio dalyvio teigimu, „Draugystės tiltas“ pasaulio lietuviams

svarbus ir dėl galimybės keistis idėjomis bei dalytis

patirtimis. Didelė dalis į renginį atvykstančių žmonių yra

lituanistinių mokyklų steigėjai, darbuotojai arba mokytojai.

Aktyvūs Berlyno lietuviai

Tokiame renginyje pasaulio lietuviai užmezga ryšius, atranda palaikymą savo sumanymams,

pavyzdžiui, patirties turintys kolegos dalijasi žiniomis su ką tik įsteigtos mokyklos

bendruomene. Vyksta idėjų „medžioklė“ ir tikslų nustatymas visiems ateinantiems

metams. Z. Pakštaičio pastebėjimu, į „Draugystės tiltą“ susirenka be galo iniciatyvūs

žmonės.

„Tad visus atvykusius į „Draugystės tiltą“ galima vadinti entuziastais, idėjų žmonėmis.

Galbūt ir mūsų komandai persidavė aplinkos įtaka, atėjus vakarui, filmavimams

pasibaigus, ėmė kilti puikių minčių, kaip prisidėti prie liepos 1-ąją Vilniuje vyksiančio

pasaulio lietuvių renginio „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, – išduoda Z.

Pakštaitis.

Nuotr. P. Mudėno

Tilto tiesimas neįsivaizduojamas be br. kun. Pauliaus Vaineikio

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 11


Vokietijos lituanistinių mokyklėlių Mokslo metų

pradžios šventė

„Kabaldakšt pas kaimynus“

Rugsėjo 22 dieną, šeštadienį 11 val. Rennhofo pilis, Hüttenfeld,

Lorscherstr.1

Nuotr. Redakcijos | Sandra Petraškaite-Pabst

Lietuvos valstybingumo Šimtmečio minėjimo proga kviečiame lituanistinių

mokyklėlių vaikus ir tevelius apsilankyti Vokietijos Lietuvių Bendruomenės

širdyje, Rennhofo pilyje ir jos parko nuostabioje apsuptyje

bei iš arčiau susipažinti su gilias istorines šaknis turinčia dvikalbe lietuvių-vokiečių

Vasario 16-osios gimnazija bei pabendrauti tarpusavyje.

Programa:

11 val. Registracija



12 val. Lituanistinių mokyklėlių vaikų pasirodymai

spektaklis „Kabaldakšt

pas kaimynus“, kai kas iš „Dainų šventės“ repertuaro

13 val. Pietūs

14 val. Vaikams: judrieji žaidimai, tėvams: pokalbis- pasidalijimas patirtimi

« Daugiakalbio auklėjimo paslaptys – » Dr. S. Petraškaitė-Pabst

15 val. Ekskursija į akmenų muziejų.

Registracija iki rugsėjo 17 d.

sandra.petraskaite-pabst@vlbe.org

VLB Tarybos ir Valdybos narė švietimo reikalams

Vokietijos lituanistinių mokyklų darbuotojų seminaras

„Lituanistinio ugdymo iššūkiai daugiakalbystės sąlygomis“

Spalio 19-20 d.

Vasario 16-osios gimnazijoje ir Rennhofo pilyje

Klausysimės istoriko Prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus, VDU Lietuvių

išeivijos instituto vadovo pranešimo apie Lietuvos valstybingumo istorinius

vingius ir užsienio lietuvybės gyvybingumo gijas bei gilinsimės į Vokietijoje

veikiančių lituanistinių mokyklų unikalumą, misiją, aptarsime jų

bendradarbiavimo ir patirties pasidalijimo galimybes. Permąstysime tėvų

vaidmenį sąmoningai pasirenkant strategijas perduodant savo vaikams

lietuvių kalbos ir kultūros pagrindus.

Aplankysime LKI lituanistinius archyvus ir iš arčiau susipažinsime su Vasario

16-osios gimnazijos simboliniu statusu bei šiandienos iššūkiais.

Seminaro dalyvius kviečiame pasiruošti pasidalijimui apie savo apylinkės

lituanistinės mokyklėlės mokymo proceso organizavimą, iškeliant jo teigiamus

aspektus ir įvardijant svarbiausius iššūkius vaikų ir paauglių lituanistinio

ugdymo kelyje.

Kviečiame siūlyti savo temas, rūpimus klausimus, kuriuos norėtumėte aptarti

seminaro metus.

Seminarą remia:

Vokietijos Lietuvių Bendruomenė ir Lietuvos Švietimo ir Mokslo Ministerija.

Mokytojams bus apmokėtos kelionės ir nakvynės išlaidos bei įteikti dalyvio

pažymėjimai.

Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iki rugsėjo 15 d. adresu:

sandra.petraskaite-pabst@vlbe.org

12 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


Vokietijoje veikiančios lituanistinės mokyklos

Primename, jog Vokietijoje aktyviai veikia ir vis dar kuriasi lituanistinės mokyklėlės, burdamos visus vaikus bei jų tėvelius vienam

bendram tikslui – puoselėti tautiškumą – sistemingai mokytis ir nepamiršti lietuvių kalbos.

Kviečiame rinktis savo mieste veikiančią lituanistinę mokyklą:

Jums svarbiais švietimo klausimais galite kreiptis į VLB veikiančią Švietimo komisiją: Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst, valdyba@vlbe.org

Berlyno lituanistinė mokykla

Vida Kaluza

El. paštas: rutag@web.de

Eseno-Miulhaimo lituanistinė

mokykla

Vilma Thunken

El. paštas:

mokyklele@lietuviai-muelheim.de

Frankfurto lituanistinė mokykla

Nijolė Balčiūnienė

El. paštas:

ltmokyklele@googlemail.com

Hamburgo lituanistinė mokykla

„Abėcėlė“

Asta Borusevičiūtė

El. paštas: asta_bo@yahoo.de

Miuncheno lituanistinė mokykla

Irma Petraitytė-Lukšienė ir Viktorija

Ramanauskienė

El. paštas: mokyklele@miunchenas.de

Niurnbergo lituanistinė mokykla

Gitana Bielskytė-Elsner

El. paštas: gb.elsner@mnet-mail.de

Mob.: 017645535272

Romuvos lituanistinė akademija

„Kalbu lietuviškai“

Irena Sattler

El. Paštas: valdyba@vlbe.org

Štutgarto lituanistinė mokyklėlė

„Traukinukas“

Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst

Tel.: 07144-858969

El. Paštas: valdyba@vlbe.org

GIMNAZIJOS MOKSLEIVĖ V. ČEMEŠKAITĖ: „LIETU-

VIŲ KALBA MAN VISUOMET LIKS PIRMOJE VIETOJE“

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė

Šių metų gegužės 10 d. LR Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė Nacio-

nalinio diktanto konkurse mažiausiai klaidų padariusių lietuviškų užsienio

mokyklų mokinių penketuką. Nugalėtojų sąraše, pirmoje vietoje

puikavosi ir Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde dešimtokė Vėjūnė

Čemeškaitė.

Apie pirmosios vietos laimėjimą ir lietuvių kalbos svarbą kalbiname gimnazistę

Vėjūnę Čemeškaitę.

Vėjūne, esi Vasario 16-osios gimnazijos dešimtokė, kuri pateko į Nacionalinio

diktanto nugalėtojų penketuką. Kaip jautiesi? Ar tai pirmasis

tavo laimėjimas?

Iš tiesų, tai nustebino mane, visai nesitikėjau. Nacionalinio diktanto rašyme

dalyvauju, nes nuo vaikystės mėgstu juos rašyti ir labai mėgstu lietuvių kalbą.

Labai džiaugiuosi dėl laimėjimo, labai malonu, kai pastangos atneša rezultatus.

Tai ne pirmasis mano laimėjimas, konkursuose dalyvauju gana dažnai.

Šiais metais Gimnazijos mokytoja Asta D`Elia pakvietė dalyvauti lietuvių kalbos

olimpiadoje, kuri vyko Lietuvoje. Konkurse tarp užsienio lietuviškų mokyklų

mokinių užėmiau pirmąją vietą. Kolkas tai didžiausias mano pasiekimas.

Gimnazijos mokytoja A. D’Elia ir gimnazistė V. Čemeškaitė

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 13


Kiek pasiruošimo reikalauja dalyvavimas šiuose konkursuose?

Būtent šiai olimpiadai ir teko labiausiai ruoštis. Rašiau viešąją kalbą apie

Emigraciją, atlikau mokytojos paruoštas įvairias kalbos vartojimo užduotis.

Na, o nacionaliniam diktantui ruošiuosi, galima sakyti, nuo vaikystės, kai su

močiute rašiau savo pirmąjį diktantą.

Ką tau reiškia lietuvių kalba? Ar šneki ja ir namuose, ar taip puikiai

šią kalbą išmokai tik Gimnazijoje?

Lietuvių kalba man reiškia labai daug. Ji yra mano gimtoji kalba. Manau, tai

viena įdomiausių ir viena gražiausių kalbų. Vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų

yra knygų skaitymas. Jau darželyje išmokau skaityti. Ir vis dar mieliau

skaitau knygas lietuvių kalba, o ne vokiečių. Mokykloje kalbu daugiausia

lietuviškai, šeimoje – angliškai, bet su mama vis dar tarpusavyje bendraujame

lietuviškai. Labai sunku „perlipti barjerą“ ir drąsiai kalbėti svetima kalba.

Nors ir intensyviai mokausi vokiečių kalbos, lietuvių kalba visuomet liks pirmoje

vietoje.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo ministerija nugalėtojams dovanojo po kelialapį į užsienio

lituanistinių mokyklų mokinių kultūrinę – edukacinę stovyklą.

Kaip dažnai lankaisi Lietuvoje? Kas šioje šalyje tau patinka labiausiai?

LR Švietimo ir mokslo ministerija nacionalinio diktanto nugalėtojams dovanojo

po kelialapį į užsienio lituanistinių mokyklų mokinių kultūrinę – edukacinę

stovyklą. Labai džiaugiuosi prizu, tik labai gaila, kad negalėsiu dalyvauti.

Tačiau Lietuvoje lankausi ir taip gana dažnai. Stengiuosi nuvykti per

kiekvienas atostogas. Kol kas visi draugai, didžioji dalis šeimos ir pagrindiniai

užsiėmimai likę Lietuvoje, tad visas atostogas ten leidžiu labai turiningai. Tik

išvykus gyventi į Vokietiją, supratau, kokia Lietuva graži ir kiek ten daug gero.

Esi jau dešimtokė. Kokie tavo ateities planai? Gal jau esi numačiusi

kur ir ką norėtum studijuoti?

Po dviejų savaičių baigiu dešimtą klasę. Laikas bėga tikrai labai greitai. Rimtų

planų dar neturiu, labai sunku kažką nuspręsti, kuomet gyvenu, galima

sakyti, tarp dviejų šalių. Anksčiau labai norėjau studijuoti psichologiją, bet

šiemet persigalvojau ir planuoju ekonomikos studijas, tik dar nežinau, ar

Lietuvoje, ar Vokietijoje. O galbūt visai kitame pasaulio krašte. Neapkraunu

savęs mintimis apie ateitį, manau viskas susidėlios savaime ir tikrai suprasiu,

kokia kryptimi turiu eiti.

Dėkojame už atsakymus ir sveikiname!

Nuotr. A. D’Elios ir I. Asevičiūtė

Gimnazijos moksleivė V. Čemeškaitė

14 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


JAUNIMO (IM)PULSAS

Vokietijos jaunimas garsiau

Šių metų balandžio 20-22 dienomis Diuseldorfe vykusių

„Idėjų dirbtuvių“ metu buvo išrinkta nauja Vokietijos lietuvių

jaunimo sąjungos (VLJS) valdyba. Pakalbinome keturis

jos narius iš Berlyno: Dominyką Sidabraitę, Iloną Koženkovaitę,

Luką Medišauską ir Monika Verbalytę.

Tai kas yra VLJS? Kokie Jūsų pagrindiniai siekiai, tikslai ir

uždaviniai?

Lukas: Sąjungos nariai yra įvairiuose gyvenimo etapuose,

tačiau visi save laikome jaunimu, visi sutelpame į nerašytus

„jaunuomenės“ rėmus. Todėl ir stengiamės organizuoti tai,

kas būtų įdomu ir aktualu mūsų amžiaus žmonėms. Nepaisant

to, renginiuose apsilanko įvairiausi žmonės, ne tik jaunimas.

Todėl, manau, akivaizdu, kad tai, ką darome, svarbu ne tik mums patiems, bet ir platesnei

bendruomenei.

Ilona: Nors mūsų organizuojami renginiai vyksta lietuvių kalba, vis dažniau sulaukiame

ir vokiečių ar kitos tautybės jaunimo. Taip pat turime ilgalaikį Sąjungos narį vokietį, kuris

beveik idealiai kalba lietuvių kalba ir stengiasi nepraleisi nė vieno mūsų renginio.

Kaip galvoji, kaip atrodo VLJS pasaulyje ir Lietuvoje? Ar jaučiatės įvertinti ir reikalingi?

Kokie Jūsų Sąjungos ir Lietuvos jaunimo organizacijų ryšiai?

Monika: VLJS iš principo turi tą pačią funkciją kaip ir kitos

lietuvių organizacijos – burti lietuvius, suteikti jiems galimybes

– erdves, veiklas, platformas – susitikti, pabendrauti,

susidraugauti. Specifika tik ta, kad mūsų organizacija veikia

ne regioniniu, o visos Vokietijos mastu. Be to, jaunus žmones

prisikviesti į renginius truputėlį sunkiau, tad jiems reikia pasiūlyti

įdomios veiklos, todėl mes savo energiją telkiam į du

didelius renginius per metus, kuriems visad paruošiame išskirtinę

programą.

Ilona: VLJS renginių metu siekiame ne tik susitikti, pabendrauti

ir susiburti, bet ir neatitrūkti nuo lietuviškų aktualijų,

temų, svarbių tiek Lietuvai, tiek mums visiems. Susitikimų

metu su svečiais iš Lietuvos diskutuojame, domimės ir dalinamės

visiems rūpimais klausimais, taip tiesdami tiltus tarp

Lietuvos ir pasaulio lietuvių.

Dominyka: VLJS – tai organizacija, siekianti suburti Vokietijoje

išsibarsčiusį lietuvių jaunimą bendrų veiklų, idėjų plėtojimui,

tautiškumo ir tradicijų puoselėjimui. Ji, visų pirma,

į lietuviams skirtus renginius kviečia skirtingų specialybių

atstovus, galinčius ir norinčius pasidalinti savo patirtimi bei

žiniomis.

Ką buria VLJS? Kiek narių jungia VLJS?

Monika: VLJS oficialiai turi apie 250 narių, bet socialiniuose

tinkluose daug daugiau sekėjų (apie 2400). Mes jungiame

jaunus (iki 36 metų amžiaus) lietuvius Vokietijoje. Dėl pakankamai

skirtingo amžiaus tarp mūsų narių yra ne tik studentų,

bet ir jaunų profesionalų bei šeimų. Bet kokiu atveju mes

atviri visiems. Rengdami renginius skirtinguose Vokietijos

miestuose kviečiame ir visus lietuvių bendruomenės narius, ir

susidomėjusius, ne tik jaunimą.

Dominyka Sidabraitė

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 15


Ilona Koženkovaitė

Dominyka: VLJS skatina ir puoselėja įvairias kultūrines veiklas tarp Vokietijoje ir pasaulyje

gyvenančių lietuvių. Mes išsiskiriame savo idėjų išskirtinumu bei kokybe, organizuojant

renginius. Su kitomis jaunimo organizacijomis palaikome draugiškus ryšius, bendradarbiaujame,

vykdome bendrus projektus.

Monika: Aš nemanau, kad Lietuvoje mes labai žinomi. Pasaulio lietuviai kaip politinė jėga

žiniasklaidoje minima dažniau, tad žmonės daugmaž supranta, kuo mes užsiimam. Pasaulio

lietuvių, kitų lietuvių jaunimo sąjungų kontekste atrodome gerai – ten visiems esame

gerai veikiančios Sąjungos pavyzdys. Žavimasi mūsų renginių kokybe ir pavydima struktūrų,

tokių kaip Renhofo pilis, Gimnazija ir užtikrinta VLB parama.

Lukas: Bent jau man tiek gyvenant Lietuvoje, tiek vėliau Anglijoje ir Vokietijoje išeivių

organizacijos atrodė senamadiškas dalykas, kuris kadaise buvo aktualus, o visuomenei

tampant mobilesne prarandantis savo reikšmę. Todėl ilgą laiką nesidomėjau tokių organizacijų

veikla. Nepaisant to, asmeniškai susipažinęs su keliais VLJS nariais ir pats tapau

Sąjungos nariu, nes pasirodė, kad tokia organizacija visgi man pačiam aktuali. O kadangi

mūsų organizuojamuose renginiuose žmonės lankosi, manau, kad tai – įrodymas, jog esame

reikalingi ir kitiems.

Kokie jūsų, naujos Valdybos, artimiausi planuojami renginiai, susitikimai?

Monika: Nors vasarą, visų pirma, ir VLJS ilsėsis, bus keletas ne mūsų organizuotų renginių, kuriuose

dalyvausim: Joninės tiek Hiutenfelde, tiek Berlyne, Pasaulio Lietuvių Seimas ir Pasaulio lietuvių

susitikimas Lietuvoje. Na, o rudeniop pradėsim organizuoti Baltoween’ą, vieną mūsų metinių

renginių. Nors jis visada vykdavo Annabergo pilyje netoli Bonos, dėl nelaimingai susiklosčiusių

aplinkybių šiais metais renginio ten rengti negalime. Svarstome įvairias galimybes, bet kol kas

manome, kad vienus metus baltų helovyną atšvęsime Berlyne. Koncepcija bus ta pati: lektoriai,

kultūrinės dirbtuvės, vakarinis koncertas su kaukių baliumi. O kitą pavasarį vėl bus ,,Idėjų dirbtuvės”

– renginys, sukviečiantis labai įvairių sričių lektorius, kalbėtojus ir suinteresuotus žiūrovus,

bei vykstantis vis kitame Vokietijos mieste, bet kol kas dar nenusprendėm, kur jis bus kitąmet.

VLJS ir VLB? Kaip vyksta šis bendravimas/bendradarbiavimas?

Kaip vertintumėte Vokietijos lietuvių bendruomenių

veiklas, aktyvumą, vieningumą?

Monika: Manau, kad mūsų santykiai su VLB geri. Retai susitinkame

asmeniškai, bet susirašome, informuojame vieni

kitus apie tai, kas vyksta. VLB mus remia ir padeda, jei gali.

Mes darome tą patį. Manau, kai kurios Vokietijos lietuvių organizacijos

daro tikrai puikų darbą, burdamos lietuvius. Kas

man asmeniškai nepatinka, tai nuolatinis skundimasis, kad

žmonės nenori dalyvauti, kad sunku juos prisikviesti į renginius.

Aš visada sakau, jog reika imti pavyzdį iš jaunimo: mes

padarom įdomius renginius ir žmonės ateina.

Jei galėtumėte nupiešti, koks būtų Vokietijoje gyvenančio

lietuvių jaunimo portretas?

Monika: Išsilavinęs, pasaulietiškas, atviras, puikiai abi savo

tapatybes – lietuvišką ir vokišką, arba pasaulinę – suderinantis

žmogus.

Lukas: Lietuviai visur vienodi: aukštas, petingas jaunuolis

trumpais šieno spalvos plaukais ir mėlynomis akimis bei didelėmis

ir stipriomis rankomis; taip pat aukšta liekna ilgų

tiesių plaukų mergina šviesiomis akimis ir skaisčia oda. Nėra

ir negali būti vieno portreto. Vokietijos lietuviai yra įvairūs

žmonės, atsikraustę į Vokietiją dėl skirtingų priežasčių. Vieni

atkeliavo į Vokietiją dėl geresnių ekonominių sąlygų ir

jaučiasi kultūriškai stipriai prisirišę prie Lietuvos. O štai kiti

atsikraustė čia vedini noro pažinti pasaulį. Iš tiesų yra iššūkis

atrasti tai, kas galėtų suvienyti tokius skirtingus žmones.

Kokie Jums buvo šie rinkimai? Kokias pareigas eisite Valdyboje?

Kokios atsakomybės yra susijusios su šiom pareigom?

Ilona: Chaotiški – tikriausiai tai tinkamiausias žodis, apibūdinantis

šių metų Valdybos rinkimus. Su daug emocijų

ir baime, kaip bus toliau, tačiau svarbiausia – rezultatas.

Šeši nauji (ir ne visai) motyvuoti Valdybos nariai su aiškiai

apibrėžtu tikslu apie savo indelį į šią Sąjungą. Kaip Valdybos

pirmininkė jaučiuosi ypač atsakinga už šią komandą. Neseniai

prasidėjusios kadencijos metu tikiuosi ne tik papildyti

VLJS gretas naujais nariais, bet ir stiprinti jau susibūrusią

bendruomenę.

Monika: Svarbūs ne patys rinkimai, o kas vyko prieš,

aplink juos ir po jų. O buvo daug nesusipratimų, nusivylimų

ir pykčio. Organizacija buvo šiokioj tokioj motyvacinėj

ir lyderystės krizėj. Deja, tokios mažos bendruomenės kaip

mūsų kitų išteklių, išskyrus žmogiško kapitalo, neturi, tad

tokia krizė gali tapti rimtu išbandymu. VLJS šiais metais

turėjo panašią situaciją, apie kurią sužinojau dar prieš

rinkimus. Bandžiau padėti iš šalies, o po to nusprendžiau,

kad reikia bent trumpam grįžti. Aš jau esu buvusi VLJS Valdyboje

ir išgyvenusi panašią situaciją prieš septynerius

metus. Su tuometine komanda – Dovile Šermokas, Simonu

Černiausku, Gintare Malinauskaite – tikrai investavom daug

savo laiko ir energijos, kad organizacija išliktų. Gal todėl

negaliu stovėt nuošaly, kai matau, kad vėl vyksta panašūs

16 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


procesai. Per šiuos rinkimus tapau organizacijos sekretore ir viena pirmininkės pavaduotojų.

Nors VLJS esu dariusi jau daugelį dalykų, šias pareigas oficialiai einu pirmą kartą.

Dominyka: Šių metų rinkimai buvo didelis iššūkis dėl naujos komandos formavimo.

Laukimas, nežinia, viltis ir tikėjimas, kad kaip naujai išrinkta Valdyba sugebėsime suformuoti

tikslus ir planus, kuriuos vieningai ir darbščiai vykdysime ateityje. Anksčiau

buvau atsakinga už renginių organizavimą bei dizainą, šių rinkimų metu taip pat tapau

pirmininkės pavaduotoja, o tai suteikė daugiau atsakomybės organizacijos atstovavimo

pasaulio lietuvių veikloje bei rimtų sprendimų priėmimo srityse.

Ką veikiate be VLJS? Kokia Jūsų profesinė veikla? Kaip tai prisideda ar gali prisidėti

prie darbo VLJS?

Dominyka: Esu tekstilės ir plokštumų dizainerė, gyvenu Berlyne. Šiuo metu vykdau tiriamąjį

projektą tarp Vokietijos ir Lietuvos apie lino pluošto apdirbimą, jo inovatoriškumą bei

neatrastas technologines galimybes. Taip pat esu Berlyno Europos kultūrų muziejaus tekstilės

dirbtuvių lektorė. Džiaugiuosi galėdama pasidalinti savo technologinėmis ir meninėmis

žiniomis bei pritraukti įvairaus amžiaus suinteresuotų bedraminčių kūrybiniam darbui.

Ilona: Esu pasaulio keliautoja. Visos mano atostogos, ilgesni savaitgaliai - kelyje. Dirbant

turizmo srityje tampi ne tik šios srities eksperte. Nauji atradimai, žinios, iš kitų

išgirstos patirtys neleidžia nustoti tyrinėti, išbandyti ir nerti į vis naujus nuotykius. Laisvalaikis

man labai svarbus, todėl visada stengiuosi jį praleisti kokybiškai ir įdomiai. Šiuo

metu mokausi groti ukulele, lankau jogos užsiėmimus, sportuoju ir labai daug skaitau.

Esant geresniam orui minu savo raudoną dviratį prie ežerų ar tiesiog vis iš naujo atradinėju

mano taip mylimą Berlyną.

Lukas: Esu mokslininkas. Fizikas. Į viską žiūriu analitiškai. Esu sutikęs daug nuostabių

lietuvių Vokietijoje. Vis daugiau lietuvių atvažiuoja į Vokietiją, jie turi skirtingus tikslus

ir norus. VLJS man – organizacija, kuri gali sujungti šiuos žmones ir padėti jiems keistis

informacija ir patirtimis. Man, kaip VLJS Valdybos nariui, ir yra įdomiausia, kaip sudo-

minti ir suburti bendruomenę, naudojant VLJS kaip tam tinkamą

platformą.

Monika: Aš studijavau socialinius mokslus, šiuo metu rašau

disertaciją ir dirbu universitete. Mano interesų sritis – politinė,

emocijų ir Europos sociologija.Studijos man padėjo

greičiau perprasti, kaip veikia Vokietijos ir pasaulio lietuvių

sukurtos institucijos bei struktūros. Labai gerai rašau ,,sausu”

moksliniu stiliumi, tinkamu ir projektams. Be to, ištaisau

kolegų gramatines bei skyrybos klaidas. Laisvalaikiu, be

VLJS, dainuoju chore, neriu, mezgu, sportuoju, skaitau, naudojuosi

Berlyno siūloma kultūrinių renginių įvairove, ypač

žaviuosi gyvai atliekamu džiazu, klasikiniu ir šiuolaikiniu

baletu, nors pačią nuo kėdės dažniau pakelia Lotynų Amerikos

ritmai. Mėgstu keliauti, bet gulėti paplūdimyje – ne

man, aš mieliau laipioju po kalnus, minu dviratį, slidinėju ar

iki nukritimo mindau naujo ir nepažįstamo miesto gatves.

Dominyka, esate atsakinga už dizainą – VLJS vizualų

pristatymą viešojoje erdvėje. Koks jis? Kaip VLJS stengiasi

save perteikti auditorijai? Ar sutiktumėte, kad

tinkami dizaino sprendimai lemia pasisekimą?

Kaip Jaunimo sąjungos dizainerė stengiuosi kūrybingai ir

spalvingai pateikti VLJS viešojoje erdvėje. Kiekvienas renginys

man, kaip kūrėjai, naujas iššūkis: įvairiomis vizualiomis

technikomis sukuriu būsimo renginio stilių bei nuotaiką, atsižvelgdama

į renginio vietą, temas bei būsimą auditoriją,

taip maketuodama kiekvieną kartą vis naują renginio dizai-

Nuotr. Dovilės Šermokas | Vokietijos lietuvių jaunimas – VLJS valdyba

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 17


ną nuo plakatų, lankstinukų iki šilkografinės spaudos ant

tekstilės. Teisingi dizaino sprendimai atkreipia visuomenės

dėmesį į Sąjungos organizuojamas veiklas, pritraukia suinteresuotų

dalyvių iš įvairių sričių.

Lukas Medišauskas

Kiek metų esate VLJS gretose? Kokie asmeniniai Jūsų

laimėjimai VLJS

Monika: Mano VLJS veikla skaičiuoja jau šeštus metus. Pradėjau

2011 metais, buvau Valdyboje penkerius metus, padariau

dvejų metų pertrauką ir dabar vėl esu joje, nors, tiesą

sakant, visiškai organizacijos niekada nebuvau palikusi. Bet

kokiu atveju, esu ta veteranė, kuri gali papasakoti, kaip buvo

tais senais laikais, kai daugelio dabartinių Valdybos narių organizacijoje

dar nebuvo, ir kuri leidžia sau paburbėti, kai kas

nors vyksta kitaip nei buvo daroma anksčiau. Turbūt senstu.

VLJS man davė porą tikrai gerų draugų ir leido susipažinti su

daugybe puikių žmonių, žvilgsnį į man, kaip sociologei, nepaprastai

įdomų pasaulio lietuvių tinklą ir neįkainuojamos

organizacinės patirties, neretai sprendžiant renginyje spontaniškai

iškilusias problemas. Pati nesu nei labai socialus, nei

labai komandiškas žmogus, tad dalyvavimas VLJS veikloje suteikė

ir daugiau bendravimo įgūdžių bei padrąsinimą, kad su

komanda bendraminčių galiu sukurti kažką, kas ne tik man,

bet ir kitiems atrodo įdomu.

Dominyka: VLJS gretose esu jau ketvirtus metus. Besidarbuodama

VLJS susipažinau su produktyviu komandiniu

darbu, organizuodama renginius išmokau greitai reaguoti į

netikėtas situacijas ir ieškoti jų sprendimo būdų, pradėjau

atrasti savo stipriąsias bei silpnąsias savybes, įgijau galimybę

pritaikyti savo kūrybines bei menines žinias naujose

srityse.

Ilona: Ko gero, didžiausias laimėjimas ir iššūkis – šiemet

prisiimtos pirmininkės pareigos. Tai – trečioji mano kadencija

VLJS. Dvejus metus buvau atsakinga už renginių

organizavimą. Ši patirtis bei komandinis darbas man nėra

nauja, tačiau veikla bei atsakomybės ne pelno siekiančioje

organizacijoje labai prisidėjo prie mano asmeninio tobulėjimo.

O didžiausią džiaugsmą teikia tai, jog nebe taip baisu

kalbėti viešai!

Kas ir kaip gali prie Jūsų prisijungti?

Lukas: Gali prisijungti visi lietuviai, kurie jaučiasi jauni

širdyje. Geriausia – ateiti į vieną iš mūsų organizuojamų

renginių ir susipažinti asmeniškai. Žinoma, galima užpildyti

anketą, bet mūsų narius labiausiai vienija asmeniniai tarpusavio

ryšiai, o ne formalūs įsipareigojimai.

Monika: Galit užpildyti nario anketą mūsų puslapyje

http://vljs.vlbe.org/, tapti mūsų draugu socialiniame tinkle

https://www.facebook.com/vokietijosjaunimas/ …

Ilona: ir sekti mus instagramoje @vljsieciai.

Monika Verbalytė

Nuotr. Dovilės Šermokas, iš asmeninio albumo

18 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


KULTURA IR MENAS

Esu tyli lietuvė

Rašytoja Lina Ever

Nustebau, kai manęs paprašė parašyti žodį apie Lietuvą.

Jau šešerius metus jaučiuosi puikiai Berlyne, kur niekam

visiškai neįdomu iš kur aš ir ką čia veikiu. Ši būsena man

labiausiai prie širdies, jos alkau gyvendama savo šalyje,

kur visiems reikia viską apie tave žinoti. Šis miestas, kaip

tobulas vyras, mane priima tokią, kokia aš esu. Šis miestas,

sugalvojus kokią nors idėją, man šnabžda – pirmyn,

tu tai gali. Tu gali suburti žmones, bet gali ir pasislėpti

tarp jų. Čia gali būti lietuviu to prikišamai nerodant. Čia

visų pirma tu žmogus. Pasaulio pilietis.

Ar pagalvojot, kaip dažnai mes demonstruojam pasauliui savo

lietuvybę, o Lietuvoje – savo pasaulietiškumą. Lyg savim nepasitikintis

žmogus, kuriam reikia nuolat pabrėžti, koks jis gudrus

ar talentingas. Arba kaip kaltasis, kuris nuolat įrodinėja

savo nekaltumą. Bet juk lietuvybė yra tai, ką mes gavom. Mes

negalime pasirinkti tėvų, brolių, seserų, akių spalvos ar kraujo

grupės, mes negalime pasirinkti gimimo dienos ir šalies. Todėl

girtis, kad esame lietuviais, man dažnai atrodo netaktiška ir

nemandagu, o vokiškame kontekste visi tie pabrėžiami tautiniai

atributai atrodo netgi neetiškai. Juk Vokietijoje, stipriau

nei kitur, į bet kokio nacionalizmo apraiškas žiūrima įtariai,

o vėliavomis mosuoti leidžiama tik per futbolo varžybas ar

Eurovizijos konkursą. Berlyne, kur tiek daug tautų, didžiuotis

savo tautybe yra visiškai nemandagu. Todėl prisipažinsiu nuoširdžiai,

kad aš nedalyvauju patriotinėse akcijose, neinu giedoti

himno su kitais lietuviais, nemosuoju trispalve balkone,

nebėgu maratonuose. Esu tyli lietuvė. Man atrodo daug svarbiau

yra tai, kad vaikui prieš miegą skaitau lietuviškas knygas

ir pasakoju jam lietuviškus padavimus ir dažnai kartoju, kaip

jam pasisekė, kad jis yra pasaulio lietuvis. O tai reiškia, kad jis

talpina savyje ir Lietuvą, ir pasaulį.

Į skaitytojų dažnai užduodamą klausimą, ar gyvendama Berlyne

nesijaučiu nutolusi nuo Lietuvos, atsakau, kad tik išvažiavusi

suartėjau su ja iš tikrųjų. Panašiai būna su tėvais – tik

palikę namus ir atradę pasaulį, sugebame grįžti pas juos ir

užmegzti naują, daug tvirtesnį suaugusių žmonių ryšį. Kai

nebereikia išsilaisvinti iš jų įtakos, pradedi ieškoti ne trūkumų,

o privalumų, pradedi atlaidžiau žiūrėti į jų klaidas ir vertinti,

ką vaikystėje atstumdavai. Jeigu ir jie išmoksta tave vertinti

kaip suaugusį žmogų, turintį pasirinkimo teisę, sugebanti

priimti sprendimus ir kurti savo gyvenimą, tuomet santykiai

būna gilūs ir abipusiai pagarbūs.

Taip ir su tėvyne. Reikia maištauti, atsiplėšti, ištrūkti iš to papročių,

prietarų, nusistovėjusių ritualų ir vaidmenų rato, kad

galėtum sukurti naujus, atspindinčius tavo asmenybę. Reikia

ištrūkti į pasaulį, kad atrastum pasaulį savyje. Reikia išvažiuoti,

kad norėtum sugrįžti. Ir po ilgų klajonių suprastum, jog

nieko nebus skaniau už mamos keptus bulvinius blynus ar pamiškėj nuskintą žemuogę,

nieko nebus malonesnio ausiai už sekmadienį Vilniuje skambančius varpus ar kaime giedančius

gaidžius, o kojom – už rasotą pievą bundant dar vienai lietuviškos vasaros dienai. Ir

jokio skirtumo, ar tai supratę ręsime savo namą šalia tėvų, ar pasirinksime kitą miestą, jokio

skirtumo, ar įsikursime Lietuvoje, ar pasaulyje. Tas juodos duonos kvapas ir padus kutenanti

žolė niekada neleis užmiršti, kad esame lietuviai.

Tik gyvendama Berlyne išdrįsau daryti tai, ką visada norėjau – rašyti. Ir rašyti tai, kas man

patinka, o ne ko iš manęs tikėtųsi artimieji ar kas sulauktų mažiau kritikos strėlių. Pradžia

nebuvo lengva, bet sulig kiekvienu romanu gaunami skaitytojų atsiliepimai parodė, kad

pasukau teisinga linkme. Prie rašymo prisidėjo ir ekskursijų po Berlyną organizavimas, nes

labai norėjosi pasidalinti savo žiniomis su tautiečiais, parodyti jiems miestą vietinio akimis.

Būnant tėvų namuose mes įprantame gauti ir reikalauti, kas mums neva priklauso, todėl

dažnai jaučiamės nusivylę, nesuprasti, neįvertinti. O išvažiavus kyla didžiulis noras duoti ir

dalintis. Tu esi tvirtas, stiprus, daug patyręs, galintis duoti. Tai normali žmogaus branda. Ir

nėra skirtumo, ar ji užklumpa gyvenant Lietuvoje ar pasaulyje, nėra skirtumo, ar mes giedam

susibūrę tautinę giesmę, ar vokiškus šlagerius, ar mes deklaruojame savo tautiškumą,

ar stengiamės tapti vietiniais. Kol bus poreikis duoti ir dalintis su Lietuva savo dėmesiu,

žiniomis, atradimais, kol bus noras auginti kitiems tautiečiams sparnus ir svajones, kol seksime

savo vaikams lietuviškas pasakas, mes visada būsime lietuviais.

Pilietybę galima duoti ar atimti, bet lietuvybės – niekaip.

Nuotr. Renatas Neverbickas | Rašytoja Lina Ever

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 19


Kauno miesto simfoninis orkestras ir Merūnas

Vitulskis Berlyno filharmonijoje

Irena Sasnauskienė

Š. m. gegužės 14 d. vakarą Berlyno lietuviai skubėjo į

koncertą – susitikimą su žinomais Lietuvos atlikėjais, o

vokiečiai bei kitų tautų atstovai – susipažinti su lietuvių

kultūra.

Noriu pradėti PADĖKA – organizatoriams – Alvidui Tautkui,

Linai Jankauskaitei ir dalyviams už galimybę Berlyno Filharmonijoje

pajusti – „Baltijos vėjo“ dvelksmą, sukėlusį klausytojams

jausmų uraganą ir emocijų cunamį.

Nuoširdžią padėką reiškiu Berlyno filharmonijoje koncertavusiems

Kauno miesto simfoniniam orkestrui – dirigentui

Algimantui Treikauskui ir solistui Merūnui Vitulskiui – tądien

padovanojusiems dalelę saves.

Džiaugiamasi galimybe prisiliesti prie „ATM KOMPANIJOS“

kilnios veiklos. Palankaus Baltijos vėjo Jums, su didžia mūsų

mažos šalies – Lietuvos – muzika!

Nuotr. autorės

Koncerto akimirka

Geros žinios iš Vokietijos!

Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje informacija

Alvydui Šlepikui bus įteikta Georg Dehio literatūrinė premija už romaną „Mano vardas

– Marytė“. Taip pat bus pagerbtas ir romano vertėjas – Markus Roduner. Premijos

įteikimo ceremonija įvyks šių metų spalio 10 dieną, Berlyne.

Good News from Germany! Alvydas Šlepikas receives Georg Dehio Bookprize 2018 for his

novel „My name is Marytė“. Its translator Markus Roduner will be awarded as well.

Der Georg Dehio-Buchpreis 2018 geht an Miljenko Jergović für sein episches Werk über die

kulturelle Vielschichtigkeit Südosteuropas und an Alvydas Šlepikas für seinen Roman Mein

Name ist Marytė. Geehrt werden zudem die jeweiligen Übersetzer des Werkes. Die feierliche

Verleihung der Preise fi ndet am 10. Oktober 2018 in Berlin statt.

Daugiau informacijos/more information/Mehr Info:

http://www.kulturforum.info/…/7726-georg-dehio-buchpreis-pr…

20 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


Vokietijoje gyvenanti lietuvė menininkė Patricija Gilytė

dirba skulptūros, video (vaizdo meno) ir instaliacijos

srityse. P. Gilytės kūryboje dėmesys kreipiamas į geografijos,

mentaliteto bei ekonominių sąlygų suformuoto

žvilgsnio bei santykio su aplinka tyrimui. Menininkė

ieško gamtos kaip pirminės erdvės ir kultūrinių pokyčių

prasminių ryšių. Jai būdingi lietuviškąja patirtimi paremti

vaizdiniai, jų kaita ir transformacija laike. Žiūrovui

leidžiama dalyvauti menininkės patirtyje. P. Gilytė

nuolat pabrėžia informacijos saugojimo bei transportavimo

iš vienos vietos, iš vieno laikmečio į kitą svarbą.

2000 m. įgijusi menų magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje,

Kauno dailės institute (darbo vadovai Aldona

Keturakienė ir Robertas Antinis). Studijas tęsė Miuncheno

vaizduojamųjų menų akademijoje Vokietijoje, Norbert

Prangengerg (keramika) bei Nikolaus Gerhart skulptūros

klasėse. Diplomą įgyjo 2005 m. Nuo 2003 m. aktyviai dalyvauja

parodose Lietuvoje ir užsienyje.

P. Gilytės darbai pristatomi tarptautinėse parodose ir vaizdo

meno festivaliuose, finansuoti stipendijomis ir vystomi

rezidencijų ir bendrų projektų metu. Nuo 2009 metų menininkė

daug keliauja, praplėsdama savo kūrybinį rezervuarą

specifinės vietos kūriniais: rezidencijos Lenkijoje,

Turkijoje, Austrijoje, Italijoje bei įvairiuose Vokietijos regionuose.

2018 m. tapusi Schlossmediale Werdenberg kūrybinės

premijos laimėtoja, ji kūrė Werdenbergo pilyje, Šveicarijoje,

miško bei migracijos tema; 2013 m. Italijoje laimėjo

SMACH. Meno, kultūros ir istorijos konsteliacija Dolomituose

konkursą; 2008 m. Debutanten įvertinimas, Bavarijos

Kultūros, meno ir švietimo ministerijos metinė stipendija

bei kt. jos kūrybą ženklinantys pasiekimai. 2017 m. –

2018 m. sandūroje surengė autorinę parodą STILLELEVEN.

Natiurmortas 11 kadrų galerijoje „Meno parkas“ galerijoje;

2018 m. dalyvavo parodoje „Ne muziejus“ Klaipėdos kultūros

komunikacijų centre, parodoje „Globali kontrolė ir cenzūra“

Vilniaus energetikos ir technikos muziejuje, tarptautinėje

meno mugėje Art Vilnius bei Vilniaus Rotušėje pristatomoje

parodoje „100 LIETUVOS VEIDŲ – SUJUNKIME LIETUVĄ!“.

MEET THE ARTIST:

Lietuvių menininkė Patricija Gilytė

www.patricija-gilyte.net

Nuotr. Airidos Rekštytės

Lietuvių menininkė P. Gilytė

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 21


PORTRETAI

M. Lukšys: „Mano, kaip lietuvio, viena iš pareigų

– stiprinti Lietuvos saugumą“

Redakcijos informacija

M. Lukšys

Š. m. balandžio 21 d. Miuncheno Bundesvero universitete įvyko iškilmingas

Lietuvos šaulių sąjungos padalinio Vokietijoje steigimas. Pagrindinis

idėjos iniciatorius ir vienas iš steigėjų – Mindaugas Lukšys – Lietuvos

šaulių sąjungos koordinatorius Vokietijoje, taip pat Vokietijos Bundesvero

rezervistų sąjungos narys (Verband der Reservisten der Deutschen

Bundeswehr e.V.).

Kalbiname M. Lukšį apie įvykusį organizacijos steigimą, jos paskirtį, numatomus

ateities planus.

Mindaugai, nuo 2016 m. esi paskirtas eiti Lietuvos šaulių sąjungos

koordinatoriaus pareigas Vokietijoje. Ar tai yra tavo, kaip lietuvio,

pagrindinė misija Vokietijoje?

Sakyčiau tai yra, kaip lietuvio, viena iš pareigų – stiprinti Lietuvos saugumą.

Ar galėtum išskirti svarbiausius savo, kaip koordinatoriaus, dviejų

metų darbo momentus, įgytą patirtį, ryškiausius pasiekimus?

Atėjo supratimas, kad Lietuvos stiprumas yra dialoge. Tik dialogo ir komunikacijos

metu galima sukurti partnerystę su kitomis kultūromis. Taigi,

buvo įgytas pasitikėjimas tiek Lietuvos šaulių sąjungoje, tiek Vokietijos

rezervistų sąjungoje. Pati sunkiausia buvo pradžia, integracija rezervistų

sąjungoje. Esu tikras, jog kurį laiką buvau stebimas: kaip aš elgiuosi, kiek

aktyvus esu. Pirmaisiais metais buvo ir tokių atvejų, kai į tam tikrus užsiėmimus

negaudavau kvietimų. Tačiau po intensyvaus dalyvavimo kariniuose

užsiėmimuose, kelionių organizavimo į Lietuvą, straipsnių rašymo

į rezervistų tinklalapį ir pranešimų skaitymo saugumo temomis, situacija

pasikeitė, kaip ir minėjau – atsirado pasitikėjimas.

Taigi Miunchene įsteigta pirmoji Lietuvos šaulių sąjungos organizacija.

Kaip kilo ir išsivystė ši idėja? Papasakok apie ją plačiau.

Mintys, kurti organizaciją, kuri stiprintų tiltus karinėse, saugumo politikos

ir atminties kultūros srityse tarp Lietuvos ir Vokietijos ir kartu suteiktų galimybę

ruoštis Lietuvos krašto gynybai gyvenant emigracijoje, intensyviai

vystėsi jau paskutinius keturis metus – iškart po karinio konflikto pradžios

Rytų Ukrainoje. 2014 metais savo noru grįžau į Lietuvą kaip Lietuvos kariuomenės

atsargos karys į trijų savaičių kartotines rezervo karių pratybas.

Po karinių mokymų grįžus į Miuncheną toliau ieškojau galimybių, kaip būnant

Lietuvos kariuomenės rezervistu ir gyvenant už Lietuvos ribų, būtų

galima treniruotis. Taigi, kaip alternatyvą pasirinkau Vokietijos rezervistų

sąjungą (Verband der Reservisten der Deutschen Bundeswehr e.V.). Po

dviejų metų buvo rastas sprendimas – steigti organizaciją dialoge tarp Lie-

22 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


tuvos šaulių sąjungos ir Vokietijos bundesvero rezervistų sąjungos,

stiprinant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą.

Tuometinis Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulk. ltn. a. d

Liudas Gumbinas įsakymu įpareigojo mane įsteigti Lietuvos

šaulių sąjungos padalinį Vokietijoje. Pasikeitus vadovybei,

dabartinis Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulk. ltn. Gintaras

Koryzna toliau kartu intensyviai vystė šią idėją. Pirmasis padalinys

Vokietijoje jau įkurtas.

Organizacijos steigime dalyvavo daug garbingų svečių

– Vokietijos Bundesvero rezervistų sąjungos nariai

(aukšti karininkai), Bundesvero aktyvūs kariai, CSU

partijos atstovai, Garbės konsulas Bavarijoje, Lietuvos

šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna.

Kaip įvertintum Lietuvos ir Vokietijos šalių bendradarbiavimą

karinėse, saugumo politikos ir atminties kultūros

srityse?

Bendradarbiavimą karinėse srityse vertinčiau labai teigiamai.

Jis intensyvėja. Ypatingai po Vokietijos karių dislokavimo

Lietuvoje 2017 metais. Dalyvaujant pokalbiuose kartu su

Vokietijos rezervistais tenka girdėti, jog dabar yra palankios

galimybės siekti aktyvesnio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir

Vokietijos karinių ir sukarintų organizacijų, kadangi Vokietijos

kariai šiuo metu tarnauja Lietuvoje.

Man dažnai tenka dalyvauti saugumo politikos konferencijose

tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje ir galėčiau pasakyti, jog pranešimų temos labai skiriasi. Lietuvoje

yra daug kalbama apie pilietinį pasipriešinimą grėsmės atveju, netgi daromi tyrimai

siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrį į pilietinį pasipriešinimą. Vokietijoje saugumo temos yra

labiau globalios apžvelgiančios padėtį pasaulyje. Todėl manau, kad Baltijos šalių patirtimis

būtina intensyviau dalintis Vokietijoje, taip įeinant į tvirtesnę dvišalę komunikaciją.

Organizacijos statutą pasirašė ir steigėjais tapo tiek lietuviai, Sąjungos nariai,

tiek vokiečiai, Bundeswero rezervistai. Kuo ši organizacija bus naudinga abiems

šalims? Kas galės tapti jos nariais?

Kadangi šios organizacijos įkūrimas nuo pat pradžių vyko dialoge tarp Lietuvos šaulių sąjungos

ir Vokietijos rezervistų sąjungos atstovų, tai ir tikslai buvo sukurti tokie, kurie būtų

naudingi abiems šalims. Patys pagrindiniai tikslai yra remti Lietuvos šaulių sąjungą ir stiprinti

dvišalius santykius karinėse, saugumo politikos ir atminties kultūros srityse.

Į šią organizaciją galės stoti Lietuvos šaulių sąjungos nariai – atlikę ir neatlikę privalomąją

karo tarnybą. Nariais galės tapti ir kiti Europos ir NATO šalių piliečiai, gyvenantys Vokietijoje

ir palaikantys bei norintys remti padalinio tikslus.

Pirmoji šalis, įsteigusi Lietuvos šaulių sąjungos padalinį – Vokietija. Eilėje laukia

Jungtinė Karalystė ir Norvegija. Ar tai gera pradžia? Kaip manai, ar šiuo pavyzdžiu

seks ir kitos šalys, o Sąjungos veikla plėsis ir stiprės visame pasaulyje?

Manau, jog tai yra labai gera pradžia. Per keletą metų yra sukaupta labai didelė patirtis,

kuria jau yra dalijamasi kuriant padalinius ir kitose šalyse. Taigi, Lietuvos šaulių sąjungos

plėtrai ir stiprėjimui nematau jokių kliūčių.

Dėkoju už pokalbį.

Nuotr. Rolando Purtulio ir asmeninio albumo

Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulk. ltn. G. Koryzna (kairėje) ir M. Lukšys padalinio atidarymo metu

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 23


Melanie Henke: į Lietuvą atsiveš „didelį lagaminą”

profesinės ir gyvenimiškos patirties

Redakcijos informacija

Melanie Henke (2004 – 2008 m.) lankė Hamburgo šeštadieninę

lietuvišką mokyklą „Abėcėlė“. Į mokyklą atėjo jau

neblogai kalbėdama lietuviškai, nors gimė ir augo mišrioje

šeimoje. Per ketverius metus Melanie buvo pavyzdinga mokinė,

praturtino lietuvių kalbos žinias, įgijo bendruomeninio

darbo įgūdžių. Turėdama ryškių meninių gabumų, Melanie

aktyviai dalyvavo bendruomenės šventėse: vaidino,

dainavo, skaitė eiles, ir šoko. Ji tuo metu buvo ir Hamburgo

John Neumeier Baleto mokyklos mokinė ir baleto mokyklos

salėje treniruodavosi šešis kartus per savaitę. Vasaros atostogų

metu Melanie lietuvių kalbos žinias gilindavo kūrybinėje

jaunimo stovykloje „Atgaja“.

2010 m. ji savarankiškai režisavo poetinį-muzikinį spektaklį

„Šiandien šeštadienis“ su vyresnio mokyklinio amžiaus

vaikais. Spektaklis buvo parodytas gausiai susirinkusiems

Hamburgo lietuviams ir svečiams, minint Lietuvos valstybingumo

šventę. Šiame projekte išryškėjo ne tik kūrybinis, bet

ir pedagoginis Melanie talentas. Ji yra komunikabili, optimistiška,

sąžininga, nestokoja humoro jausmo. Nuo mokinės

Melanie tapo šeštadieninės lietuviškos mokyklos mokytoja.

Melanie keletą metų aktyviai dalyvavo tarptautiniuose

lietuviškų mokyklų sąskrydžiuose „Draugystės tiltas“, kurie

vyko Švedijoje, Airijoje, JK, Islandijoje ir Vokietijoje. Šiuose

renginiuose ji išradingai atstovavo šeštadieninę lietuvišką

mokyklą, praplėtė savo kultūrinį akiratį, dar labiau susidomėjo

lietuvių kalba ir jos tradicijomis.

Nuotr. asmeninio archyvo | Melanie Henke Lietuvoje

Nuotr. Pauliaus Mudėno | Melanie Henke „Draugystės tilto“ (2018) metu su broliu Jonu

Bakalauro Kultūros studijų Lüneburgo Leuphana universitete metu, liko aktyvi Hamburgo

Lietuvių Bendruomenės narė, šoko studijų metu tautinių šokių kolektyve „Gintaras“, dalyvavo

rašytojos Juttos Noak projekte Jutta Noak „Lino mados eksperimentai“. Be to, ji dvi

vasaras iš eilės 2015 ir 2016 metais, lankė intensyvius lietuvių kalbos kursus LCC Klaipėdos

ir Vilniaus universitetuose.

Po bakalauro studijų Melanie svarstė studijuoti Magistrantūros studijas Lietuvoje, bet po

ilgų ieškojimų, suprato, kad jos sritis yra labai speciali ir Lietuvoje dar nesiūloma. Tuomet

Melanie buvo priimta į „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijų programą su specializacija

„Media Arts Cultures“ (liet. Žiniasklaidos meno kultūros), šiolaikinio medijų meno

srityje. Studijos ypatingos tuo, kad jos vyksta skirtinguose universitetuose: Austrijoje,

Danijoje ir Honkonge. Tai be galo praplėtė žinias tarptautiniu atžvilgiu ir atskleidė naujas

pasaulines perspektyvas. Buvo gilinamasi į kultūros raidą pasaulyje, bet tuo pačiu ir į

žmogaus, kaip asmenybės raidą, sustiprino sąryšį su savo lietuvišku identitetu.

Kai Melanie prisistato, ji visada akcentuoja ir didžiuojasi, kad ji yra ir lietuvė, ir vokietė –

du viename, o ne pusiau lietuvė ir pusiau vokietė. Jos nuomone, identitetas ir esmė glūdi

ne įraše pase, ne pilietybėje ar gimimo vietoje, o didelėje, besikeičiančioje žmogaus

sistemoje, sudarytoje iš jausmų, patirčių, skirtingų kalbų mokėjimo, kultūrų supratimo

ir bendravimo su žmonėmis.

Melanie susidomėjimas Lietuva yra ne paviršutinis, ne vienkartinis, o sistemingas ir nuoseklus.

Ji sėkmingai atstovauja ne tik Vokietiją, bet tuo pačiu ir Lietuvai internacionalinėse

konferencijose ir susitikimuose. Ji stengiasi aplankyti Lietuvą bent du kartus į metus.

„Lietuva man – tai ne geografinė vieta, bet kultūra, tauta, gamta ir mano šeima. Man nuo pat

gimimo buvo įskiepyta meilė Lietuvai – mano mama man buvo Lietuva ir taip pat tada Lietuva

man tapo mano mama. Kai išgirstu lietuvių kalbą, jaučiuosi jaukiai”, - pasakoja M. Henke.

Melanie norėtų palinkėti Lietuvai ir lietuviams priimti žmones, tokius, kokie skirtingi jie ir bebūtų,

išvažiavę lietuviai ar net negimę Lietuvoj, bet norėdami prisidėti prie jos kūrimo atviromis

rankomis: „Meile, džiaugsmu, žiniomis – šie dalykai – ne tortas – kai tu kažką atiduodi,

tada mažiau turi pats, tačiau tai dauginasi”. Ji mato be galo didelį potencialą Lietuvoje – ne

būtinai ekonomine, bet gyvenimo būdo prasme, kuri galbūt vertingiau yra net už atlyginimą.

Šiuo metu Melanie baiginėja rašyti magistrinį darbą Miunchene apie naujai gimstantį/

steigiamą muziejų, kuris bus ypatingas tuo, jog apjungs meną ir gamtos mokslus – šiuolaikinį,

koncepcinį meną „Bioart“.

Kas po to? Viena yra aišku: kažkurią dieną Melanie važiuos į Lietuvą ir atsiveš „didelį lagaminą”

profesinės ir gyvenimiškos patirties.

24 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


BENDRUOMENIU ALEJA

Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkas: „Esame

vertinami ir jaučiamės atsigavę“

Evelina Kislych-Šochienė

Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje duomenimis Berlyne gyvena daugiau

kaip 2 000 lietuvių. Oficialiai Berlyno Lietuvių Bendruomenę (toliau – BLB) jungia

160 narių. Aktyvių narių skaičius yra keturis kartus mažesnis, tačiau džiaugiamasi

naujų narių prisijungimu. Derlingiausiais įvardijami 2017-ieji, kuomet į bendruomenės

veiklą įsitraukė daug neraginamų, tačiau veiklą teigiamai įvertinusių lietuvių.

Berlyno Lietuvių Bendruomenei – 53 metai. Bendruomenės gimtadienis švenčiamas rugpjūčio

14 d. Pirmininko pareigas jau antrą kadenciją eina lietuvis Petras Breimelis. Prie BLB veiklos

prisijungęs 2010 metais, jos nariu tapo iškart po metų – 2011 metais.

Pirmą sykį su BLB jis susidūrė internete, aptikęs BLB tinklapį ir informaciją apie vykstančius

renginius. Tuomet užsiprenumeruotas Berlyno lietuvių naujienas, informacijos apie įvyksiančius

renginius jis gaudavo kaskart, vos tik ji pasirodydavo. Po nesėkmingos pirmojo renginio

vietos paieškos, sekė antrasis – sėkmingas ir, matyt, lemtingas kartas. 2011 metais P. Breimelis

dalyvavo pirmajame oficialiame bendruomenės renginyje, visuotiniame susirinkime.

Tuomet buvo renkamas Kontrolės komisijos narys, kuriuo jis buvo ir išrinktas. Veiklos gausumu

P. Breimelis nesiskundė: „Man tapus komisijos nariu, šalia Berlyno suorganizavom Jonines, susirinko

daug žmonių. Ir man tai patiko. Tai buvo galimybė bendrauti savo gimtąja kalba, pamatyti,

koks gyvenimas vyksta Berlyne. Prisidėjau prie organizacinių veiklų. Pasiskirstėm atsakomybėmis

ir įgyvendinome idėjas. Ne visuomet pavyksta padaryti viską idealiai“, – pasakojo Petras.

Lietuviai burdamiesi į BLB renkasi tai, kas jiems yra aktualu – sportą, kultūrą, tradiciją. P.

Breimelis džiaugiasi naujais žmonėmis mūsų gretose – įvardina juos aktyviais ir įdomiais.

Jie patys teigia, jog džiaugiasi įsitraukę į BLB veiklą: „Galbūt ir nedarome daugiau renginių,

tačiau dalyvaujančiųjų ratas prasiplėtė, juntamas atsigavimas. Prieš tai BLB sulaukdavusi

ir negatyvių atsiliepimų, tad džiugina tai, jog esame vertinami“, – pasakojo pirmininkas.

Daugeliui atrodo, kad Valdyba turi linksminti visus, tačiau

mūsų uždavinys – atsižvelgti į daugumos poreikius ir įtraukti

juos į veiklą. Prie buvusios pirmininkės I. Sasnauskienės,

lituanistinė mokyklėlė priklausė bendruomenei, buvo gaunamos

lėšos jos veiklai remti, o įgavę finansinį pagrindą jie

atsiskyrė. Tačiau tėvų dėka Valdyba rado kompromisą ir mes

nuo šiol bendradarbiaujame: „Kaupiam duomenis, kas mėnesį

leidžiame naujienlaiškį. Jaučiamės atsigavę“.

Be mokyklėlės yra krepšinio klubas, tačiau jis veikia pakankamai

atskirai. Pernai Liubeke vykusiame turnyre klubo nariai

užėmė pirmą vietą. BLB pirmininkas iki šiol ieško atsakymų

į klausimus, kokia nauda žmogui įstojus į bendruomenę.

Visgi yra bendruomenės narių, kurie gali skelbti informaciją,

balsuoti, domėtis bendruomenės situacija viduje, nuolaidomis,

draustumu.

Kaip bebūtų liūdna, BLB savo patalpų neturi – naudojasi LR

Ambasados patalpomis, kur vyksta visuotiniai susirinkimai.

Pirmininkas džiaugiasi, kad pirmą kartą istorijoje prie Berlyno

lietuvių prisijungė ir pats LR ambasadorius Vokietijoje D.

Semaška. Jis aktyviai lankosi renginiuose, domisi bendruomenės

veikla.

Pirmininkas džiaugiasi, kad Berlyno neaplenkė ir misija „Pasaulio

lietuva“. Berlyno lietuviai ir vėl laukia Andriaus Mamontovo

koncertų ir diskusijų su juo.

Nuotr. iš asmeninio albumo

BLB pirmininkas drauge su rašytoja L. Ever

BLB pirmininkas Petras Breimelis

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 25


Motinos dienos šventę Miunchene lydėjo profesionalių

operos dainininkų balsai

Daiva Bethke

Miuncheno lituanistinės mokyklėlės

„Nykštukų“ grupės vadovė

Motinos diena, tai gražiausia ir nuoširdžiausia pavasario

šventė, kai su atbundančia gamta sveikiname mamas eilemis,

dainomis arba dėkojame malda bei mintimis. Šių metų

Miuncheno lituanistines mokyklėles mokinių programa mamytėms

gegužės pirmąjį sekmadienį šią gražią šventę Miuncheno Lietuvių

Bendruomenė šventė drauge. Tai buvo šilta ir saulėta popietė, kuri prasidėjo monsinjoro

dr. Alexander Hoffman laikomomis lietuviškomis šv. Mišiomis už mamas. Jų eigą

gaubė nuostabi prof. Vytenio Vasyliuno atliekama vargonų muzika.

Po šv. Mišių gražiai papuoštoje salėje Miuncheno lituanistinės mokyklėlės vaikučiai bei paauglių

psichologijos grupės jaunuoliai susirinkusiems atliko programėlę, kurią paruošė kartu

su mokytojomis. Pasirodyme skambėjo dainos, nuoširdūs eiliuoti sveikinimai bei padėkos

ne tik mamoms, bet ir močiutėms. Stebėdamos programėlę, mamos žvelgė į savo atžalas su

džiaugsmo ašara akyse ir laimės šypsena veide.

Šįkart Motinos dienos renginys bendruomenėje buvo nuostabus ir tuo, jog visi turėjome išskirtinę

progą pasiklausyti profesionalių operos daininkų balsų. Bavarijos valstybinės operos

atlikėjas Gintaras Vyšniauskas (tenoras) atliko dainų kompoziciją grojant gitara. Operos solistė

Daiva Gedvilaitė (mecosopranas) akomponuojant pianistei Amangul Klychmuradova atliko

savo mamos mėgstamiausio kompositoriaus E. Griego dainą „Ich liebe Dich“, bei daugeliui

žinomą dainą „Oi motinele“, kurią kartu dainavo ir salėje susirinkusieji. Na, o Bavarijos valstybinės

operos atlikėja Nelė Kovalenkaitė (mecosopranas) publiką sužavėjo Dalilos arija iš C.

Saint – Saenso operos „Samsonas ir Dalila“.

Po programos vaišinomės suneštais skanėstais, bei draugiškos kompanijos virta sriuba, kurios

užteko visiems renginio svečiams. Vyko pokalbiai, diskusijos, žaidimai vaikams. Ši šventė buvo

tikrai nuostabi ir ilgam įsimintina. Tad dar kartą ačiū visiems dalyvavusiems ir peisidejusiems

prie organizavimo.

Ačiū Bavarijos valstybinės operos atlikėjams N. Kovalenkaitei, G. Vyšniauskui, taip pat operos

solistei D. Gedvilaitei, pianistei A. Klychmuradova. Ačiū mokytojoms – Viktorijai Ramanauskienei,

Redai Kaiser, Virginijai Skiriūtei už bendradarbiavimą ir vaikučių paruošimą. Ačiū

Ievai Krivickaitei, už tai, jog paauglių psichologijos grupė paruošė nuostabius sveikinimus ir

laiškus mamoms. Ačiū Kristinai Kandratavičiutei, Daivai Zavistauskaitei ir Vitalijui Kryževičiui

už skanią sriubą. Ačiū profesoriui V. Vasyliūnui už vargonų muziką, monsinjorui dr. A. Hoffmann

už šv. Mišias. Ačiū Adomui Griausliui už nuotraukas. Ačiū Irmai Petraitytei-Lukšienei už

organizavimą bei suteiktą garbę moderuoti šį renginį.

Ačiū, kad Miuncheno lietuviai turi tokią stiprią ir patikimą komandą – bendruomenę!

Nuotr. Adomo Griauslio

Bavarijos valstybinės operos atlikėjas G. Vyšniauskas (tenoras)

Operos solistė D. Gedvilaitė (mecosopranas) ir pianistė A. Klychmuradova

26 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


Teresė Lipšienė – tikras lietuvybės įrodymo pavyzdys

Nuotr. Astos Borusevičiūtės | Teresė Lipšienė

Parengta pagal A. Borusevičiūtės interviu („Kauno diena“)

Duris į Vokietiją T. Lipšienės šeima pravėrė Antrajam pasauliniam karui skaičiuojant

paskutines dienas. Nuo to laiko, jau beveik 73 metus, T. Lipšienė išliko išskirtiniu

lietuvybės puoselėjimo pavyzdžiu – autoritetu Vokietijoje gyvenantiems

Hamburgo lietuviams.

Ji neišvyko į Vokietiją dėl geresnio gyvenimo, didesnio uždarbio – ji privalėjo bėgti iš Lietuvos.

Tai įvyko 1944-ųjų birželį, kuomet Kelmiškių šeima, iš Jurbarko Nemunu persikėlę į

kitą krantą, kurį laiką gyveno Lenkijoje, o vėliau atvyko į Hamburgą. Lietuvoje T. Lipšienė

apsilankė gana po ilgo laiko – tik 1984-aisiais. Jau kurį laiką dėl sveikatos problemų T. Lipšienei

nuvykimas į Lietuvą tampa vis sunkiau ir sunkiau įgyvendinamu.

T. Lipšienė drauge su im memoriam klebonu Vaclovu Šarka yra pagrindiniai lietuvybės, tikėjimo

Hamburge gyvenantiems lietuviams skleidėjai bei puoselėtojai. T. Lipšienė aktyviai

veikė tuometiniame Moterų klube, nuo kurio ir prasidėjo lietuvių bendruomenės veikla. Ji

mokė vaikus lietuvių kalbos, veikė tuometinėje lietuviškoje mokykloje, kur padėjo V. Šarkai.

Aktyviai vykdė lietuvių katalikų sielovados veiklą, kuri šiandien įsišaknijo lietuvių gretose

ir dovanoja vieną už kitą geresnius, sielovadinius renginius čia gyvenantiems lietuviams.

T. Lipšienės katalikiškos veiklos dėka lietuviai Hamburge dar ir iki šiol turi savo namus –

lietuvių katalikų sielovada veikia moderniose, erdviose Hamburgo vyskupijos lietuvių tikintiesiems

skirtose patalpose. T. Lipšienė yra viena iš lietuvybės pradininkių Hamburge.

T. Lipšienė buvo ir yra visų lietuviškų renginių šviesiausias veidas – į kiekvieną renginį T.

Lipšienė pasiimdavo brangiausią sau daiktą – užsivilkdavo lietuvišką tautinį kostiumą, o

gintariniai karoliai tapo svarbiausiu ir kiekvieną dieną moterį lydinčiu papuošalu. Visi tuometiniai

Lietuvoje vykę įvykiai, tokie kaip Sausio 13-osios lietuvių ir Sovietinės valdžios

susirėmimas, pasipriešinimas, palietė ir pasaulyje apsigyvenusius lietuvius, taip pat ir T.

Lipšienę bei jos šeimą. Hamburge buvo organizuojamos demonstracijos, kuriose buvo aiškiai

pabrėžiami įvykiai Lietuvoje. Šios demonstracijos gatvėse atkreipė ir vokiečių dėmesį,

Lietuva sulaukė ir vietinės Hamburgo spaudos dėmesio.

T. Lipšienė negaili patarimų į Hamburgą atvykstantiems ir

pabrėžia, kaip svarbu palaikyti ryšius su Lietuva ir kurti savo

ateitį ten. Daugeliui šie žodžiai išties įstringa kaip nuoširdus,

patirtimi paremtas autoriteto patarimas į Vokietiją emigravusiems

lietuviams.

T. Lipšienė – ryškus, daugiausiai lietuvių bendruomenės bei

katalikų sielovados labui dirbęs ir daugiausiai laiko šiai veiklai

skyręs žmogus.

Nuotr. Redakcijos | Teresė Lipšienė

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 27


Niurnbergo ir jo apylinkių lietuviai: „Stengiamės

būti Lietuvos ambasadoriais!“

Gitana Bielskytė-Elsner

Niurnbergo lietuviai „Consumentoj 2“ mugėje

Pirmieji lietuvių susitikimai Niurnberge prasidėjo 2005 metų

birželio mėnesį. Jau po pirmojo susitikimo savo veiklą

pradėjo „Mamos mokyklėlė“, kadangi gana didelė dalis susirinkusiųjų

buvo jaunos šeimos su vaikučiais. Savo veiklą

Mokyklėlė vykdo iki šių dienų.

Ofi ciailiai LB Niurnbergo apylinkė susikūrė po metų 2006

spalio 21 d. Net nepastebėjome, kaip pralėkė laikais – mūsų

mažieji, kurie dalyvavo steigiamąjame susirinkime, užaugo.

O ką veikėme mes visus tuos metus? Nors mūsų apylinkė nėra

gausi, esame nemažai nuveikę. Suorganizuoti įspūdingi koncertai,

parodos, labdaros aukcionas, akcijos, ekskursijos, išvykos,

minėjimai, skaitytos paskaitos, vaidinti spektakliai. Sirgta

krepšinio varžybose ir daug kitų renginių ir susitikimų, kurių

net neišvardinsi. Pas mus svečiavosi įvairūs atlikėjai iš Lietuvos

ir kitų LB Vokietijoje apylinkių.

Niurnbergo Lietuvių Bendruomenė (NLB)neužsidaro renginiuose

sau, bet nuo pat pradžių rengė ir rengia pažintinius

renginius visiems, gyvenantiems Niurnberge ir apylinkėse,

dalyvauja miesto renginiuose. Esame aktyvūs atvirų durų

dienų dalyviai, pristatėme Lietuvą ir NLB „Consumentoje“, vienoje

didžiausių Vokietijos mugių, kuri būna Niurnberge. Tokiu

būdu stengiamės būti Lietuvos ambasadoriais!

Mūsų tikslas yra garsinti Lietuvos vardą, puoselėti lietuvišką

žodį ir kultūrą, perduoti lietuvių kalbą savo vaikams, padėti sau

ir kitiems svetur gyvenantiems lietuviams išlaikyti ryšį su Lietuva,

o naujai atvykusiems pagelbėti apsiprasti naujoje vietoje.

Mielieji, esate visi kviečiami dalyvauti mūsų renginiuose, susitikimuose,

atvykti pas mus į svečius. Laukiame visų, mažų ir

didelių. Iki gražių ir mielų susitikimų!

Dailininkų: Elias Elsner ir Juventa Braun darbas

Berlyno apylinkė

Vaida Mikulėnienė

Gytenis Mikulėnas

Viktoras Petkus

Jolanta Laukaitienė

Lina Užšilaitytė-Schulte

Giedrė Gudauskaitė-Vierus

Artūras Dudaitis

Saulius Poška

Živilė Poškienė

Milda Bagdonaitė

Eseno-Miulheimo apylinkė

Karolis Bliuvas

Kristina Ramalho Fonseca

Aušra Jagminaitė

Frankfurto apylinkė

Gabrielė Gylytė-Hein

Raimonda Lina Gomes

Hamburgo apylinkė

Agneta Rosemann

Benas Jakštas

Asta Borstelmann

Nuotr. iš NLB archyvo

2018 m. nauji nariai

Semionas Voronovas

Rasa Narušaitytė

Rokas Cegialis

Indrė Praspaliauskaitė

Živilė Jakšienė

Kaselio apylinkė

Joana Bagdanavičienė

Nerijus Bagdanavičius

Ruta Griškelienė

Sigita Lengvinienė

Jolanta Lekavičienė

Ema Fiodorovič

Romuvos apylinkė

Asta Jastremskaitė

Genovaitė Treigienė

Kristina Golsch

Agnė Balčaitė

Lina Lefteri

Rimantas Paulauskas

Saaro apylinkė

Inesa Wrobel

Štutgarto apylinkė

Gražina Lukšytė

Ina Vosyliutė

Regina Balčiūnaitė

Aukotojai

Edith Liebe

(Informacijoms) 100,-€

Dr.Birutė Norkaitis (VLB) 50,-€

Elmar ir Anneliese Dressler

(Informacijoms) 50,-€

Trautrim Albert (VLB) 30,-€

28 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


Niurnbergo lietuvių bendruomenės žygis į kalnus

Irena Gaidamavičiūtė

Saulėtą šių metų gegužės šeštadienį Niurnbergo Lietuvių

Bendruomenės nariai kartu su būriu tautiečių susikrovė kuprines

ir nužygiavo į kalnus. Kelionės tikslas − įveikti 10 km

maršrutą, prasidedantį ties Dooser Bergo kalnu, esančiu prie

pat vaizdingo kaimo Muggendorf, Forchheimo rajone ir vingiuojantį

regionu Fränkische Schweiz.

Pasirūpinę patogia avalyne ir pasiremdami šiaurietiško ėjimo

lazdomis, Niurnbergo Lietuvių Bendruomenė ir kiti tautiečiai,

o taip pat ir entuziastingiausias žygio dalyvis − šunelis Kukis,

gėrėjosi žaviojo regiono Fränkische Schweiz gamtovaizdžiais:

miškuose stūksančiomis olomis, į kurias įėjus ir pakėlus akis į

viršų, matyti, kaip suspindi olų paviršius nuo mineralų ir drėgmės.

Lietuviams paliko įspūdį kraštovaizdis, matomas nuo

medinės apžvalgos aikštelės, o vienas iš tautiečių net pastebėjo

tarp miškų pievas, kurios atrodė tartum mūsų vėliava: geltonos,

žalios ir raudonos spalvų laukai buvo išsidėstę vienas

po kito, sukurdami Lietuvos trispalvę. Lydimi paukščių balsų

bei varginami karščio, žygeiviai pasiekė kelionės tikslą ir smagiai

praleido laiką kalbėdami lietuviškai su bendrataučiais.

Po tris valandas trukusios kelionės bendražygiai užsuko į vieną iš

Moggendorfo restoranų pasimėgauti pietumis, stebint, kaip teka

Wiesento upė. Būdamas pats aktyviausias kelionės prad-žioje

ir nuolat lėkdamas su vaikais būrio priešakyje, šunelis Kukis,

pavargęs po žygio, įšoko į automobilį ir nė neketino iš jo lipti.

Atsisveikindami Niurnbergo Lietuvių Bendruomenės nariai ir kiti bendrataučiai jau planavo

tolimesnius susitikimus, pramogas ir žygius šią vasarą, juk kelionės visada suteikia nepakartojamų

įspūdžių ir suartina.

Nuotr. iš NLB archyvo

Žygio dalyviai

Jurgita N.-Pickel

VLB Romuvos apylinkės valdybos pirmininkė

Gegužės 5-ąją dieną Romuvos sodyboje, Rennhofo pilyje vėl

plevėsavo Gedimino pilies bokšto vėliava. Ji kvietė Hiutenfelde

arb jo apylinkėse gyvenančius lietuvius atvykti į sodyboje

įvyksiančią Šeimos šventę. Šventės vietoje, vidiniame pilies

kieme taip pat plevėsavo istorinė Lietuvos vėliavą, kurią Romuvos

valdybai padovanojo „Globali Lietuva“.

Po ilgų diskusijų su garbingais bendruomenės nariais ir valdybos

narių klausimų: „O kur šventės skirtos tėvams ar vaikams?“,

šiais metais Romuvos apylinkės valdyba nusprendė švęsti ne tik

Mamos, o Šeimos dieną, skirtą visiems jos nariams. Klausiate,

kas yra šeima? Tai yra mama, tėtis, vaikai, vedusieji ar ne, jie taip

pat juk yra šeima. Šeimoje būna taip pat visko ir gražių, ir liūdnų

dienų. Taip Romuvos apylinkės valdyba pakvietė ir tapti vieni

kitiems savo šeima. Tik būdami šeimoje galime būti tokie, kokie

esame, mylėti vienas kitą ir džiaugtis ar liūdėti kartu.

Pasodintas ąžuolas

Simboliškai buvo uždegtos žvakės už mamas, tėčius ir vaikus,

mintyse padėkota savo namiškiams. Romuvos apylinkės valdyba

džiaugiasi prie organizatorių komados prisijungusiems

Šeimos šventė Romuvoje

ir neformaliems lietuvių judėjimams. LTSK – lietuvių sporto klubas ir Lietuvių bėgimo bei

sportinio ėjimo klubas. Buvo pasidžiaugta Jų pergalėmis ir palinkėta sėkmės tolimesniuose

startuose, bei bendradarbiavime. Visi svečiai, ne bendruomenės nariai, buvo pakviesti

burtis, tapti Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (VLB) nariais. Tik visi kartu mes esame ben-

Šventės metu pasodintas ąžuolas skritas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 29


Šeimos šventės dalyviai

druomenė, esame šeima ir turime visi jai kažką duoti, kad

galėtume gauti. Tik taip mes sukursime tikrą, darnią, draugišką

šeimą. Tik atiduodami dalelę savęs kitiems esame turtingi.

Šventės metu taip pat buvo pasodintas ąžuolas skritas

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti.

Ši akcija suvirpino ne vieno lietuvio širdį. Skambėjo dainos

ąžuolui, jo stiprybei. Kiekvienas norėjo prisiliesti bent šiek

tiek jį sodinant. Vaikams tai buvo didžiulė atrakcija. Tikimės

jie dažniau kvies tėvelius užsukti čia, pažiūrėti kaip auga ir jų

sodintas medelis.

Šeimos šventė Hiutenfelde

Meninė dalis

Šeimos šventę vedė renginių vedėja ir dainininkė Justina Levanaitė. Jai talkino Štutgarto

lietuviai – Juozas Vasiliauskis ir Sigis Vaičekauskas. J. Vasiliauskis yra ir Štutgarto Lietuvių

Bendruomenės ansamblio „RI-DIG-DO“ vadovas. Ansamblis dalyvaus šiemet vyksiančioje

Dainų šventėje Lietuvoje.

Virtuoziškai akordeonu ir fortepijonu su programa nuo Bacho iki Džiazo pasirodė Gražina

Pavliatenko iš Kandel miestelio. Gražina šiuo metu dirba kaip muzikos terapeutė, koncertuoja,

mokina vaikus groti akordeonu. Pasirodė Vasario 16osios gimnazijos follorinis ansamblis.

Ansamblis parodė savo programą, kurią taip pat parodys dainų šventėje. Jie taip

pat dalyvaus ir Liepos 1-ąją dieną Vilniaus rotušės aikštėje vyksiančiame renginyje „Šimtas

Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“.

Popietės metu Lietuvių ėjimo ir sportinio ėjimo klubo iniciatorė Neringa Užomeckienė

pakvietė šventėje dalyvaujančius vaikus pažaisti judriuosius žaidimus. Renginio organizatoriai

padėkojo visiems prisidėjusiems prie šio šio renginio – Robertui, už jo skaniuosius

šašlykus, kuriais jis vaišina jau ne pirmoje šventėje. Už aukas – Kristinai, Marytei, Auksei,

Arūnui, Jurgitai, Rasai, Laimai. Už pagalbą organizuojant šventę dėkota Lietuvių bėgimo

ir sportinio ėjimo klubui, Lietuvių sporto klubui Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijos

mokiniams ir jų vadovams – Audronei ir Gintarui Ručiams.

Nuoširdus ačiū akordeono virtuozei Gražinai Pavliatenko už nepakartojamas, šiltas akimirkas,

nuostabius akordeono ir fortepijono garsus.

Dėkojame Justinai Levanaitei, Juozui Vasiliauskiui, bei Sigiui Vaičekauskui už gražias,

nuoširdžias vakaro akimirkas. VLB valdybai už palaikymą ir V16-osios gimnazijos vadovybei

už palaikymą, pagalbą ir bendradarbiavimą rengiant šventę.

Renginio metu taip pat pirmąsyk oficialiai nuskambėjo daina „Pirmieji balandžiai – Rennhofo

vaiduoklių daina“ (žodž. D. Šulcas, J. N.-Pickel, muz. D. Šulcas). Šią dainą dar 2016

metais Romuvos pilyje vykusioje vaikų vasaros stovykloje buvo sudainuota jos vadovų,

talentų vakaro metu. Vakaro pabaigoje pirmą kartą scenoje taip pat nuskambėjo daina

„Kelionėn“ (žodž. A. Zalatorienė, Muz. D. Šulcas) ją besiklausantys ir dainavo kartu, kiti

susigraudinę, susimastę klausėsi, prašė pakartot.

Nuotr. iš „Reporteriai Vokietijoje“ archyvo

30 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


Joninių šventėje – rekordinis skaičius lankytojų

Fotoreportažas

Redakcijos informacija

Į kasmetinę, tradicinę Joninių šventę Hiutenfelde susirinko per 400 dalyvių.

Kalbama, kad tai pirmas kartas, kuomet šios šventės metu Renhofo

sodyboje šurmuliavo tiek daug gerai nusiteikusių lietuvių bei svečių.

Šventės metu vyko gimnazistų pasirodymai, atvirų durų diena Vasario 16-osios

gimnazijoje (toliau - Gimnazija) ir jos bendrabučiuose, grojo gyva muzika,

veikė organizacijų stendai, tradiciniai žaidimai, įvyko krepšinio rungtynės.

Šventės naujiena – knygų mugė, šimtmečio viktorina. Žinoma, neapsieita

be tradicinių apeigų.

Joninių šventėje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasados Berlyne

atstovė Edita Razmėnaitė, kuri skyrė savo laiką pokalbiams su lietuviais, domėjosi

pasiekimais, problemomis, aktualijomis.

Didelį įspūdį susirinkusiems paliko Gimnazijos moksleiviai ir jų paruošta meninė

programą.

Dalinamės su Jumis fotoreportažu.

Nuotr. Darius Šulcas, Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, Jurgita N. Pickel

Organizatoriai: VLB valdyba (koordinatorius M. Lipšys), Gimnazija

Gimnazijos moksleivių pasirodymas (vad. Audronė ir Gintaras Ručiai)

Šventės metu įvyko krepšinio rungtynės

Joninių apeigos

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 31


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

Gimnaziją aplankė garbingas svečias iš Amerikos

Asta D`Elia

Gegužės 22 d. Vasario 16-osios gimnazijoje lankėsi LR Seimo

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkas,

JAV lietuvių bendruomenės Tarybos narys, Getisburgo

aukštosios mokyklos docentas dr. Rimvydas Baltaduonis.

Svečias iš Amerikos vyresnių klasių mokiniams vedė eksperimentinės

ekonomikos užsiėmimus. Gimnazistai dalyvavo

mokomajame eksperimente, atskleidusiame, kaip veikia birža,

susipažino su paklausos ir pasiūlos modelio taikymu rinkos

dalyvių elgsenos prognozavimui. Per paskaitą mokiniai sužinojo,

kaip ekonomikos laboratoriniai eksperimentai padeda

spręsti organų donorystės, labdaros telkimo, į kitas planetas

siunčiamų palydovų konstravimo, ateities prognozavimo ir

kitus klausimus. Dr. R. Baltaduoniui yra tekę dirbti su eksperimentinės

ekonomikos pradininku Vernonu Smitu, 2002 m.

gavusiu Nobelio premiją.

Po eksperimentinės ekonomikos užsiėmimų dr. Rimvydas

Baltaduonis susitiko su 11a ir 12a klasių mokiniais. Jis kalbėjo

apie rinkimus Lietuvoje ir skatino mokinius aktyviai dalyvauti

artėjančiuose rinkimuose. Pasak svečio, sprendimai, priimti

Lietuvoje, daro didelę įtaką užsienio lietuvių gyvenimui. Vėliau

jis pristatė nepartinę akciją „Mūsų metas#dabar“, nere-

miančią jokios konkrečios partijos. Pilietinė iniciatyva, 2016 m. viso pasaulio lietuvius raginusi

aktyviai dalyvauti rinkimuose, bus atgaivinta. Garbingas svečias, vadovavęs šiai akcijai,

pabrėžė, kad ir užsienyje gyvenantys lietuviai gali prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo.

Nuotr. Dr. G. Hoffmann | Gimnaziją aplankė garbingas svečias iš Amerikos

Parodos atidarymas Heseno žemės parlamente

Asta D`Elia

Gegužės 23 d. Heseno žemės parlamento (Landtago) prezidentas

Norbert Kartmann pakvietė mūsų gimnazijos

direktorę Janiną Vaitkienę ir pavaduotoją Ireną Sattler

į gintaro dirbinių parodos „Jūratės ašaros“ atidarymą.

Landtago prezidentas savo kalboje pabrėžė glaudžių Lietuvos

ir Vokietijos santykių svarbą. Jis džiaugėsi, kad būtent Heseno

žemėje yra įsikūrusi vienintelė lietuviška gimnazija Vakarų Europoje.

Parodos atidaryme dalyvavo LR ambasadorius Vokietijoje

Darius Jonas Semaška, savo kadenciją baigianti garbės

konsulė Eva Dude, Landtago atstovai ir buvęs LR garbės konsulas

Achim Naumann. Garbės konsulė Eva Dude už ilgametę

veiklą stiprinant Lietuvos ir Vokietijos ryšius buvo apdovanota

„Lietuvos diplomatijos žvaigžde“.

Parodos kuratorė dr. J. Ludavičienė visiems priminė legendą

apie gintaro pilį. Jūratės ir Kastyčio meilės istorija byloja, kaip

senovės lietuviai bandė paaiškinti gintaro kilmę.

miančią jokios konkrečios partijos. Pilietinė iniciatyva, 2016

m. viso pasaulio lietuvius raginusi aktyviai dalyvauti rinki-

muose, bus atgaivinta. Garbingas svečias, vadovavęs šiai akcijai, pabrėžė, kad ir užsienyje

gyvenantys lietuviai gali prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo.

Nuotr. J. Vaitkienės | Parodos atidarymo Heseno žemės parlamente akimirka

32 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


Pirmoji virtuali lietuvių kalbos viktorina

Asta D`Elia

Gegužės 7 d. švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir

knygos diena.

Mūsų gimnazijos 7 ir 8 klasių mokiniai šią dieną dalyvavo pirmojoje

virtualioje lietuvių kalbos viktorinoje, skirtoje Lietuvos

valstybės atkūrimo šimtmečiui (koordinatorė lietuvių kalbos ir

literatūros mokytoja Asta D`Elia). Labai džiaugiamės, kad viktorinoje

dalyvavo ne tik gimnazijos mokiniai, bet ir mokytojai.

Į įdomius klausimus, parinktus iš įvairių kalbos sričių, kartu

su mokiniais atsakinėjo Lietuvos istorijos ir tikybos mokytoja

Dalė Kriščiūnienė bei IT mokytojas Robertas Lendraitis. Jis

kovo mėnesį taip pat rašė ir Nacionalinį diktantą.

Nuotr. autorės

Pirmoji virtuali lietuvių kalbos viktorina

Apdovanojimai ir pripažinimas Europos konkurse

Asta D`Elia

Vienuoliktokė Gabrielė Luka Ružytė ir dvyliktokė Amy-Marie

Gergenreder dalyvavo 65-ajame Europos konkurse (Europäischer

Wettbewerb). Šiais metais mokinių konkurso

tema buvo „Pamąstyk, kas yra Europos pamatas“. Įvairaus

amžiaus mokiniai buvo pakviesti išreikšti savo mintis apie

Europos kultūrinį paveldą ir jo svarbą.

Puikiai piešiančias gimnazistes konkurse paskatino dalyvauti

ir kuravo vyresniųjų klasių vadovė dr. Gabriele Hoff mann.

Merginų darbai pelnė apdovanojimus Heseno žemės mastu ir

pripažinimą šalies mastu.

Mūsų gimnazisčių dailės darbuose atspindėjo potemė „Nuo dvaro

dailininko iki asmenukės“. Konkurso dalyvės savo piešiniuose

bandė atskleisti, kaip šiuolaikinė saviraiškos ir savimonės kultūra

keičia visuomenę ir kaip šie pokyčiai juntami istorijos eigoje.

Nuotr. Dr. G. Hoffmann | Europos konkurso darbai

Gabrielė ir Amy-Marie buvo apdovanotos birželio 16 dieną per Joninių šventę.

NUOŠIRDŽIAUSI SVEIKINIMAI!

Šių metų kovo 30 d. religijos ir Lietuvos istorijos mokytoja Dalė

Kriščiūnienė šventė gražų 60-ies metų jubiliejų. Visa gimnazijos

bendruomenė sveikina mokytoją Dalę ir linki jai daug

laimės, sveikatos bei kūrybinės energijos!!

HERZLICHEN GLÜCKWUNSCH!

Am 30. März feierte unsere Religions- und Geschichtslehrerin

Frau Dalė Kriščiūnienė ihren 60. Geburtstag. Herzliche

Glückwünsche von der ganzen Schulgemeinschaft!

Nuotr. A. D’Elia

Religijos ir Lietuvos istorijos mokytoja D. Kriščiūnienė

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 33


Mokyklos sodelis pamažu tampa sodu

Asta D`Elia

Saulėtą balandžio 14 d. gimnazijos kieme susirinko gausus

būrys talkininkų, norinčių praplėsti mokyklos sodelį

ir paversti jį tikru sodu. Šią akciją koordinavo biologijos

mokytoja dr. Anka Weber.

Nieko nelaukę visi tuojau pat kibo į darbą. Lampertheimo

gamtosaugos draugijos NABU atstovas, sodininkas Klaus

Feldhinkel, padėjėjams aiškino, kaip reikia sodinti uogų krūmus.

Naujai pasodintus augalus talkininkai gausiai patręšė,

tam prireikė net dvidešimties karučių organinių trąšų. Daug

prakaito išliejo IT mokytojas Robertas Lendraitis ir gimnazijos

ūkvedys Robertas Kaikaris, kol perkėlė paaukštintas lysves.

Mokyklos virtuvės darbuotojai padėjėjus vaišino užkandžiais

ir gėrimais.

Akciją koordinavo biologijos mokytoja dr. A. Weber.

Mokiniai per pertraukas laisto naujai pasodintus augalus ir su nekantrumu laukia, kol sužaliuos

prieskoniniai augalai, išdygs įvairiaspalvės gėlės, lyg mažos saulutės nušvis saulėgrąžų

žiedai ir (galbūt jau šiais metais) uogų krūmai dovanos gardžių vaisių.

Nuoširdžiai dėkojame talkininkams!

Talkoje dalyvavo:

1. Tauras Jankauskas, 5a kl.

2. Felix Baumann, 5b kl. su mama

3. Marius Haas, 5b kl. su mama ir su sese Mara, būsima penktoke

4. Monika Poviliūnaitė, būsima penktokė su broliu ir mama

5. Johanna Hamann, 5b kl. su mama

6. Salome Bugert, 7b kl. su tėveliu

7. Hilard Schiffmann, 5b kl. su broliu, būsimu penktoku ir mama

8. Dana Reichel, 5a kl. su mama

9. Monika Jakubonytė, 5a kl. su broliuku ir mama

10. Mija Ribinskaitė, 8a kl.

11. Smiltė Lekavičiūtė, 9a kl.

12. Paulina Kontvidaitė, 7a kl.

13. Yasmin Bozdag, 10a kl. su mama

14. Tomas Švabauskas, 9a kl.

15. Janina Vaitkienė.

16. Aina Janulionienė

17. Robertas Kaikaris

18. Robertas Lendraitis

19. Audronė Ručienė

20. Dalė Kriščiūnienė

21. Anke Diehlmann, Anna Marie Diehlmann, 12b kl. mama

22. Dr. Anka Weber

23. Saulius Druskinis, mokyklos rėmėjas

Nuotr. Dr. A. Weber

Ką pasėjom tą ir pjausim

Mokyklos sodelis pamažu tampa sodu

34 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


SIELOVADA

Prisimename

Ona Bartusevičienė

Prieš 30 metų, 1988 m. birželio 5 d., į amžinybę iškeliavo

tėvas Alfonsas Bernatonis, OFM Cap. Jis yra didžiai

nusipelnęs Vokietijos lietuvių bendruomenei ir Vasario

16-osios gimnazijai. Be jo jos dabar atrodytų tikrai kitaip,

Rennhofo pilis nebūtų lietuvių nuosavybė.

Kai 1950 metais atsirado reikalas VLB Valdybos Diepholco

stovykloje įkurtai Lietuvių Vasario 16-osios gimnazijai ieškoti

naujos, pastovios buveinės, tėv. Bernatonis atsitiktinai pravažiuodamas

pro Rennhofo pilį Hiutenfelde ir pamatęs, kad ji

parduodama, pasiūlė VLB Valdybai ją nupirkti. Pilis su sodyba

buvo nupirkti ir gimnazija 1954 metais iš Diepholco perkelta

tenai, kur ji iki šiol veikia. Su laiku ten persikėlė ir Bendruomenės

valdyba, o sodyba pavadinta Romuva, tapo visos Vokietijos

lietuvių kultūros centru.

Tėv. Bernatonis gimnazija rūpinosi visą savo gyvenimą, pradžioje

buvo Švietimo komisijos pirmininku, vėliau 8 metus

gimnazijos Kuratorijos valdybos pirmininku, ne kartą pats

skrido į Ameriką, Kanadą, važinėjo po kitas valstybes kur

gyveno lietuviai, telkdamas aukas reikalingų naujų pastatų

statybai. Nuo 1952 metų iki savo mirties visą laiką aktyviai

dalyvavo Bendruomenės veikloje. buvo renkamas į VLB Tarybą

ir jos prezidiumą, buvo referentu vaikų reikalams.

Tėv. Bernatonis 1950–1965 m. buvo ir Vokietijos lietuvių katalikų

sielovados direktorius, kuriam teko rūpintis lietuvių katalikų

sielovada. Bet ypatingas jo dėmesys buvo ypač skirtas

lietuvių jaunimui. Jis pradėjo rengti vaikų vasaros stovyklas,

dažniausiai Vasario 16-osios gimnazijoje, kad supažindinus

vaikus ir jų tėvus su gimnazija ir taip papildžius gimnazijos

mokinių gretas. Jis rėmė jaunimo veiklą, jų suvažiavimus, seminarus.

Tėv. Bernatonis buvo tolerantiškas, mėgdavo bendrauti, svetingas,

suteikdavo pastogę keliaujantiems.

Juozas Bernatonis (tėv. Alfonsas) buvo gimęs 1914 09 16

Mediniškių km., Alytaus apskrityje, palaidotas Dieburgo kapinėse

šalia kitų kunigų ir vienuolių. 1936 m. tapo kapucinų

vienuoliu, 1940 m. rugpjūčio 4 d. pabėgo į Vokietiją, Miunsteryje

įstojo į kapucinų aukštąją mokyklą, 1943 m. įšventintas

kunigu. 1944 baigęs studijas buvo perkeltas į Maincą. Čia pradėjo

dirbti lietuvių sielovadoje, netrukus persikėlė į kapucinų

vienuolyną Dieburge, kur gyveno iki mirties.

Nuotr. Marijos Dambriūnaitės-Šmitienės

Tėvas Alfonsas Bernatonis

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 35


Organizuojama kelionė į Jeruzalę – Šventąją Žemę!

Hamburgo lietuvių katalikų sielovada ir bendrija džiaugiasi

Jus galėdami pakviesti į ateinančių, 2019 metų vasario

4-14 dienomis organizuojamą pažintinę – piligriminę

kelionę į Jeruzalę – Šventąją Žemę su dvasiniu vadovu,

broliu kun. pranciškonu PauliuVaineikiu OFM.

Skrydis planuojamas į Tel Avivą. Bus lankomasi Nazarete,

Galilėjuje, Taboro kalne. Neskubant, pusę kelionės dienų bus

skiriama Jeruzalės, jos apylinkių bei ypatingų istorinių vietų

lankymui.

Dėl registracijos ir išsamensės informacijos kreiptis į: Liną

Jahn: jahnlina@gmail.com, tel.+49 40 64553819 arba Akvilę

Kalinaitę: aquille@gmail.com

Lietuva Europos savaitėje Hamburge

Redakcijos informacija

Š. m. gegužės 2-15 dienomis Hamburge vykusi Europos savaitė negailėjo renginių.

Lietuviai ir vokiečiai turėjo išskirtinę galimybę sudalyvauti Ekumeniniame forume

įsikūrusioje koplyčioje (vok. Ökumenisches Forum Hafen City) įvykusiose pamaldose

lietuvių/vokiečių kalbomis ir išgirsti lietuvių smuikininko Algirdo Šocho ir japonų pianistės

Mayuko Arita atliekamą muziką.

Pamaldas vedė Lietuvių katalikų sielovados Hamburge vadovė Lina Jahn bei Ekumeninio

forumo pastorė Corinna Schmidt.

Giesmes giedojo Hamburge gyvenanti, iš Trakų rajono kilusi lietuvių dainininkė Regina Bendinskytė.

Europos savaitės renginį vainikavo smuikininko A. Šocho ir japonų pianistės M. Arita koncertas.

Programoje: iš Hamburgo kilusio kompozitoriaus J. Brahms sonata smuikui No.1 (G Major,

Op.78) ir temperamentingojo prancūzų kompozitoriaus Maurice Ravel virtuozinė „Čigonė“.

Renginyje dalyvavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henkė, HLB

nariai, programa susidomėję vokiečiai.

Nuotr. Redakcijos

HLS vadovė L. Jahn vedė pamaldas lietuvių kalba

Smuikininko A. Šocho ir pianistės M. Arita koncerto akimirka

36 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


ATRADIMAI

Pabaltijo universitetas gimė iš alkio laisvei ir mokslui

Asta Borusevičiūtė

https://atrastivokietija.wordpress.com/category/vokietija/

Šis didingas pastatas šiandien kviečia užsukti susipažinti su

Hamburgo miesto istorija. Prieš daugiau nei 70 metų dabartinis

muziejus, tuo metu kiek skylėtas ir karo bombų apžalotas,

buvo vieta žinių, mokslo ir akademinio gyvenimo besiilginčių

lietuvių vieta. Ne tik lietuvių, latvių ir estų taip pat.

Bendromis jėgomis 1946 metais jie inicijavo ir įkūrė Pabaltijo

universitetą. Gera studijų kokybė buvo žinoma net kitoje

Atlanto pusėje. Universiteto studentams vėliau be problemų

plačiai durys buvo atvertos į Vokietijos, JAV aukštųjų mokyklų

ir universitetų autoditorijas.

Pabaltijo universiteto pradžia

Tie, kurie priverstiniu būdu turėjo palikti Lietuvą ir vėliau bus

vadinami išeivijos lietuviai, ėmėsi veiksmų svetimoje šalyje

prislopinti alkį gimtinei ir mokslui. Jie – tai inteligentai, išsilavinę

žmonės, Lietuvoje užėmę aukštus postus, žymūs politikai,

menininkai, mokslininkai, jaunuoliai studentai, gimtuosius

namus palikę tiesiai iš universitetų auditorijų. Daugelis

rinkosi Vokietijos kryptį, net jei ji pati labai kentėjo nuo Antrojo

pasaulinio karo padarinių. Išeiviai manė, tik trumpam,

kol Lietuvoje pagerės politinė situacija, ir vėl visi galės gyventi

nepriklausomoje šalyje.

Kad laikas nebūtų tuščiai leidžiamas ir protas turėtų veiklos,

lageriuose, kuriuose buvo apgyvendinti lietuviai, pradėjo kurtis

lietuviškos mokyklos ir gimnazijos. O britų zonai priklausančiame

Hamburge gyvenantys Pabaltijo šalių akademikai

nutarė imtis naujo iššūkio – įkurti universitetą. Vienerius metus

akademinis jaunimas ir universiteto dėstytojai glaudėsi

dabartiniame Hamburgo miesto istorijos muziejuje (Museum

für Hamburgische Geschichte). Vėliau jie persikėlė už Hamburgo,

į Pinnebergo kareivines. Šiandien, deja, jos matomos tik

archyvniuose kadruose ir nuotraukose, mat šiuo metu čia kyla

daugiaaukščiai namai. Viena tokių galimybių – olandų režisierės

Helgos Merits filmas „Pabaltijo universiteto istorija“ (The

story of the Baltic University). Į jos rankas atistiktinai patekęs

jos tėvo esto studento pažymėjimas pažadino moters smalsumą

sužinoti apie šį universitetą daugiau. Iš atrinktų archyvinių

kadrų ir buvusių studentai atsiminimų gimė dokumentinis filmas.

Išsamiausiai apie jo veiklą lietuvių kalba aprašo Bostono

lietuvių enciklopedija.

Kai kurie studentai gaudavę ir vadovėlius, šie būdavę lotynų arba vokiečių kalbomis. Pastaroji

buvo oficiali universiteto kalba. Tik paskaitose su vienos tautybės studentais vyraudavo

jų gimtoji kalba. Lietuviškai visi kalbėjo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros,

bibliotekininkystės, Lietuvos istorijos ir tautotyros paskaitose.

Universitetas turėjo aštuonis fakultetus: filosofijos ir filologijos, ekonomikos ir teisės, žemės

ūkio, matematikos ir gamtos mokslų, chemijos, mechanikos, architektūros ir inžinerijos,

medicinos. Pastarųjų studijų studentai galėjo naudotis Hamburgo universiteto histologijos

ir patalogijos institutais ir didele miesto ligonine Marienkrankenhaus.

Virš 1000 studentų ir apie 200 dėstytojų sudarė Pabaltijo universiteto bendruomenę. Latvių

studentų buvau daugiausiai, kone pusė studentijos. Iš Latvijos buvo ir dėstytojų daugiausiai.

Vėliau į unviersitetą stojo ir kitų tautybių studentai. Universiteto teritorija buvo lyg

atskiras akademinis miestelis. Jame vyko paskaitos, šalia – gyvenamosios patalpos. Visi

gyveno susikirstę pagal tautybes. Kaip filme „Baltijos universiteto istorija“ prisimena buvęs

studentas Pranas Jurkus, po paskaitų diskusijos tęsdavosi prie namų ant laiptų su dėstytojais.

Tarp jų – Vasaro 16-osios akto signataras Mykolas Biržiška, Vincas Krėvė, tautosakininkas

prof. Jonas Balys, lingvistas prof. Pranas Skardžius.

Ne tik diskutuodavo. Studentai ir dėstytojai būrėsi į chorus, šokių ratelius, organizuodavo

ekskursijas, sportuodavo, eidavo į operos spektaklius. Ir nors bendrų renginių, jungiančių

visas šalis nebūdavo, universiteto aplinkoje vyravo darna. Kiekvienas sau kūrėsi savo šalies

aplinką, taip užpildydavę gimtinės ilgesį.

Universiteto pabaiga

Tačiau britų karinei valdžiai ši akademinė erdvė pradėjo trukdyti. Jie vis bandė kišti pagalius į

ratus. Vienuolika kartų keitė universiteto pavadinimą. Oficialiai jis buvo vadinams ir D.P Study

Centre (D.P. – displaced persones, liet.vertimas – perkeltųjų asmenų studijų centras), ir H.D.P

university (liet. – Hambugo perkeltųjų asmenų universitetas). Paskutinis jo pavadinimas oficialiuose

raštuose -Pinneberg Study Centre (liet. – Pinebergo studijų centras). Ir nors britai

uždraudė vartoti Pabaltijo ir universito žodžius, visi universitetą vadino senuoju pavadinimu.

Diskusijos su dėstytojais ant laiptų

Dažnai be vadovėlių ir tuščiais skrandžiais studentai sėdėdavo

auditorijose. Į paskaitas, kaip filme prisimena studentai,

ir savo kėdes reikėjo nešiotis. Tačiau tai netrukdydavo godžiai

semtis naujų žinių. Dėstytojai viską rašydavę lentose.

Pabaltijo universitetas

VLB INFORMACIJOS | 5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS 37


Ir po jos vėliava fotografuodavosi. Britai taip pat bandė įvesti tam tikras sąlygas: iš universiteto

stovyklos turi būti iškelti visi studentai, išbuvę jau du semestrus, neleisti į universitetą

stoti vyresniems nei 25 metų jaunuoliams. Bet šiems norams iki paskutiniųjų pavyko

pasipriešinti.

Net jei ir nebūtų buvę trukdžių iš šalies, universitetas būtų ilgai greičiausiais ir negyvavęs.

Kai paaiškėjo, kad gimtosiose šalyse, padėtis negerėja, daugelis pradėjo dairytis kitų krypčių.

Kas pasirinko JAV, kas Australiją, kas Kanadą, kas Didžiąją Britaniją ar dar kitas šalis.

Pamažu tiek studentų, tiek dėstytojų ratas pradėjo byrėti. O 1949 metų rugsėjį Pabaltijo

universitetas visiems laikams padėjo tašką savo istorijoje. Buvo bandyta universitetą kelti

į kitą Atlanto pusę, tačiau visų mintys buvo sutelktos kitur: ne į akademinį išgyvenimą, o į

asmeninius poreikius: kur pasidėti, kur prisiglausti.

Net jei dabar Pabaltijo universitetas – tik istorija, tai buvo svarbus etapas visiems šios akademinės

bendruomenės nariams. Tai buvo šviesulys jų neaiškiame, liūdesio apgaubtame

pabėgėlių gyvenime. Universitetas gyvavo devynis semestrus. 75 studentams pavyko gauti

jo diplomą. O laikas, viltingai belaukiant geresnės situacijos savuose kraštuose, praėjo

prasmingai: malšinant mokslo, žinių, diskusijų, šeimų ir gimtinės ilgesio troškulį.

Nuotr. iš http://www.hamburg-tourismus.de, | http://www.elca.org/archives

Studentai vietoj vadovėlių į paskaitas nešdavosi kėdes

Tyla dienų

Eglė Konagis, Celė | eglė@konagis.de

Būna draugų, kurie tylą dienų atlaiko. Gyvendami savo gyvenimą, išgyvendami momento

čia ir dabar akimirką, kokia ji bebūtų – džiaugsme ar varge, bet sava. Jie irgi kasdienybės

rūpesčiuose, gal irgi karts nuo karto savus demonus varydami iš bėgančių dažniausiai paskubomis

dienų, kol vieną dieną, o ji būtinai ateina, tą dieną kažkuris, gal aš, o gal mano ilgametis

draugas, dar tas, iš ankstyvosios jaunystės, parašo tą sakinį, kuris vėl suartina, vienu

šuoru panaikindamas prabėgusias vienas be kito dienas. Tai gal aš atvažiuoju? Paskui seka

konkretybės, tą ar aną dieną ar būsi namie? Netrukdysiu? Tai perku bilietus? Rankšluosčio ir

šampūno nesivežu, ar gerai? Lauktuvių kaip visad – sūrio ir vytintos dešros. Daugiau nei kalbėtis,

nei planuoti nereikia. Tą dieną, kuri greičiau nei galvoji išaušta, sėdi į traukinį, paskui

į lėktuvą, atlaikai su knyga ar tiesiog į žmones žioplinėdamas iki susitikimo likusių valandų

atstumą. Kad susitikęs nutrauktum nesimatytų dienų tylą – džiaugsmingai, triukšmingai!

-Labas! Kai susitikome, atrodė, nebuvome išsiskyrę ir mūsų

visų atskirai niekados nebūta: tie patys įpročiai žmonių, su kuriais

kažkada leista daug smagaus laiko, tos pačios jų reakcijos

į kasdienybės dalykus, bendravimas kažkoks nuspėjamas,

viskas pažįstama, artima. Gera!.. Lyg būčiau atgavusi dalelę

buvusios savęs. Nebetempsiu daugiau tų gerųjų momentų su

artimaisiais ir draugais į ateitį – mes visi jau kas kur išsibarstę,

savus gyvenimus atsivežę, ant jų naujus pastatę ir tebestatantys.

Ar kada besusitiksime visi Lietuvoje? Nežinia. Greičiau

jau vienas pas kitą kažkur savuos naujuos namuos, bet nebe

gimtinėje, kad seniausi, atlaikantys tylą dienų!

Nuotr. iš asmeninio albumo

E. Konagis Tyla dienų

38 VLB INFORMACIJOS |5 - 2018 | GEGUŽĖ/BIRŽELIS


D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1

TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@VLBE.ORG | http://WWW.VLBE.ORG

Reklamos pasiūlymas

Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos

lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės

(VLB) svetainėje: www.vlbe.org.

Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir

tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus.

Leidinio reklamos kainos

Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas

VLB nariams, bendradarbiams, valstybinėms

institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių

bendruomenių pirmininkams.

Internetinio tinklapio reklamos kainos

Vieno numerio reklamos kaina:

A4 – 200 €

A5 – 100 €

A6 – 50 €

A7 – 30 €

A sektorius

1-mėn. 50 €

6-mėn. 250 €

12-mėn. 450 €

B sektorius

1-mėn. 20 €

6-mėn. 100 €

12-mėn. 180 €

Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org

Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

Nuotr. P. Mudėno

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos

nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

More magazines by this user
Similar magazines