VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. RUGPJŪTIS, NR. 6/572

vlbe.info

„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nuotr. Tomo Razmaus | VLB Pirmininkas Alfredas Hermanas ir MLB Pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė

Nr.6/572

2018

08

6-7 PSL. XVI-ASIS PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SEIMAS

14 PLS. JAUNIMO (IM)PULSAS

SU M. DAMBRIŪNAITE-ŠMITIENE

18-19 PSL. PORTRETAI:

AUDRONĖ IR GINTARAS RUČIAI

26 PSL.

KETURI LIUBEKO KANKINIAI

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 1


Ar Jūs pasiruošę

BERLYNO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

GIMTADIENIUI ?

2018 RUGPJŪČIO 25 D.

BERLYNE

www.berlynas.vlbe.org

2 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


REDAKTORIAUS ŽODIS

Šaukime liepą kitu vardu

Šių metų liepą nuo šiol vadinsime pasaulio lietuvių mėnesiu – kitas

vardas jai nebetinka. Kaip ir buvo tikėtasi, ji pažymėta istorijoje saulės

spalvos antspaudu – šiluma Vilniuje sklido visur – Rotušės aikštėje,

žygiuojant Gedimino prospektu, lipant Tauro kalnu, Kalnų bei Vingio

parkuose, Bernardinų sode – visur, kur lankėsi ir būrėsi pasaulio lietuviai.

Tokio šurmulio, entuziazmo, polėkio ir gerų emocijų Vilnius pilnu jo

spinduliu senokai nebuvo matęs.

Vokietijos lietuviai ir vėl sužibo savo bendruomeniškumu, meniniais gebėjimais,

tvariu bendruomenės atstovavimu Rotušės aikštėje veikusiame paviljonų

mieste „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, Dainų šventėje, XVIajame

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seime.

Viskas prasidėjo nuo pasaulio žemėlapio dėlionės – Lietuva skirtinguose

kontinentuose – už Atlanto, Europoje, Azijoje, Australijoje! Net Lietuvą konstravęs

J. Basanavičius šito nebuvo susapnavęs. Ir ši Pasaulio lietuvių bendruomenės

komandos užsibrėžta misija išties pavyko – tiek bendravimo tarp pasaulyje

ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių neteko matyti. Ir iki šiol priešinami,

jie susijungė – bendravo, džiaugėsi, keitėsi informacija, juokėsi, pasakojo. Ir

jeigu nors 10 iš 100 proc. dalyvavusių ir paviljonus lankiusių lietuvių, svečių

išsinešė bent po vieną kontaktą ar teigiamą pažintį ir labiau suprato, ką veikia

lietuviai pasaulyje, – darbas nenuėjo veltui.

O kur Dainų šventėje pasirodę pasaulio lietuvių ansambliai, šokių kolektyvai.

Vokietijos lietuviams atstovavo Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis

„RIDIGDO“, Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos folkloro ansamblis „VASA-

RIS“, Kelno Lietuvių bendruomenės vokalinis ansamblis „LIETVĖJA“, Hamburgo

tautinių šokių kolektyvas „GINTARAS“, Frankfurto ansamblis „Ąžuoliukas“.

Viską vainikavo Pasaulio lietuvių bendruomenės XVI-asis Seimas, kurio metu

susirinko 33 šalių pasaulio lietuviai ir Vokietijos lietuviams išdidžiai atstovavo

mūsų bendruomenės išrinkti delegatai.

Klausiate, kas iš to? Sprendžiant iš Vokietijos lietuvių bendruomenės paviljoną

lankiusių Lietuvoje gyvenančių lietuvių skaičiaus bei jų rodyto susidomėjimo,

mes pagaliau labiau susidraugavom, nugriovėm bent vieną mus

skiriančią sieną ir tuo praturtėjom.

Tačiau „Informacijose“ gausu ir kitokių naujienų, apmąstymų ir prisistatymų.

Gerų vasariškų naujienų ir malonaus skaitymo!

Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė

Nuotr. Tomo Razmaus

VOKIETIJOS LB VALDYBOS

„INFORMACIJOS“

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė

evelina.kislych@vlbe.org

redakcija@vlbe.org

KVIEČIAME AUKOTI

„INFORMACIJOMS“!

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim

BLZ 670 700 24

Konto-Nr. 581 7978

VLB Valdybos „Informacijas“

galite skaityti internete adresu

www.bendruomene.de

VIRŠELYJE:

Viršelyje: VLB Pirmininkas

Alfredas Hermanas ir MLB Pirmininkė

Irma Petraitytė-Lukšienė

Dizaineris: Elinas Venckus

www.elinas-design.de

D-68623 Lampertheim

Tel.: 0162 5200 517

Verwendungszweck: auka Informacijoms

Išrašome aukų pažymą.

Der Bezug dieser Zeitschrift

ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

Dėl reklamos „Informacijose“

ir VLB interneto svetainėje

kreipkitės adresu

reklama@bendruomene.de

Nuotr.

Tomo Razmaus

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 3


AKTUALIJOS

Vokietijos Lietuvių Bendruomenės

paviljonas Rotušės aikštėje

Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst

Š. m. liepos 1 dieną, Vilniaus Rotušės aikštėje Pasaulio Lietuvių Bendruomenė

pakvietė į Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtą renginį „100 Lietuvos veidų – sujunkime

Lietuvą“. Pirmą kartą užsienio lietuvių bendruomenės turėjo galimybę

prisistatyti su savo autentišku ir unikaliu veidu paviljonų miestelyje. Viename iš

paviljonų įsikūrė bei šio miestelio gyventoja tapo ir Vokietijos Lietuvių Bendruomenė

(toliau – VLB).

VLB turėjo labai platų užmojį – ne tik prisistatyti kaip moderni bendruomenė, kuri apima

ir koordinuoja visą eilę didesnių bei mažesnių apylinkių visoje Vokietijoje, rūpinasi ir

visokeriopai remia dvikalbę lietuvių-vokiečių Vasario 16-osios gimnaziją, bet ir priminti

pačiai Pasaulio Lietuvių Bendruomenei (toliau – PLB) apie jos susikūrimo aplinkybes, jos

istorines ištakas būtent čia, Vakarų Vokietijoje.

Atsižvelgiant į labai ribotą laiką, vietą ir galimybes, kad lankytojai ir paviljono svečiai per

keletą minučių įžvelgtų VLB istorinį gylį ir pajustų šiuolaikinę dvasią, buvo didelis galvosūkis

surasti prisistatymo strategiją bei tinkamas išraiškos priemones. Šį iššūkį su dideliu

užsidegimu pasitiko menotyrininkė, Irma Petraitytė-Lukšienė, tapusi pagindine paviljono

kuratore. Ji rinko idėjas bei surado žmones, kurie kuo plačiau ir giliau moderniausiomis

meno technologijomis padėtų priartinti ir atskleisti istorinį lietuvių bendruomenės Vokietijoje

vaidmenį tikint Lietuvos išsilaisvinimu ir nepriklausomybės atstatymo galimybe.

Prie šios idėjos išpildymo visa savo siela ir meistriškumu prisidėjo meninkė Patricija Gilytė.

Jos dėka iš ekrano prabilo istorijos liudininkai Ona Bartusevičienė ir Vincas Bartusevičius.

Jie pasakojo, kaip po II-ojo Pasaulinio karo apie 70 tūkstančių lietuvių, pabėgusių

iš Lietuvos nuo sovietinio rėžimo ir teroro grėsmės, atsidūrė Vokietijoje ir buvo

apgyvendinti „desplaced persons“ DP stovyklose. Laikydami save ne pabėgėlias, bet

tremtiniais, jie nepaliovė tikėti, dirbti bei veikti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Šalia stovintys stendai, kuriuos I. Petraitytė-Lukšienė

šiam paviljonui paskolino iš Martyno Mažvydo bibliotekos,

iliustravo labai turtingą intelektualinį taip lietuviškai vadinamų

„dipukų“ stovyklose vykusį spaudos, knygų leidybos

gyvenimą. Na, o didžiausią lankytojų dėmesį traukė Vokietijos

žemėlapis, vaizduojantis 1948 metų Vokietiją su vietovėmis,

kuriose buvo įsikūrę gausiausios lietuvių pabėgėlių stovyklos.

Buvom patys nustebę šio žemėlapio trauka, prie kurio stoviniavo

žmonės, ieškodami mažesnio ar didesnio miestelio pavadinimo,

pasakodami savo giminaičių pokario meto istorijas.

Ypatingas dėmesys ir akcentas paviljone buvo skirtas Vasario

16-osios gimnazijos pristatymui. Ši unikali lietuvių-vokiečių

dvikalbė gimnazija video instaliacijų dėka, kurias specialiai

šiam paviljonui kūrė, montavo ir pristatė profesionali meninkė

P. Gilytė kvietė lankytoją į vir tualų pasivaikščiojimą po jos mo -

dernias mokymosi erdves, istorinius kampelius Rennhofo pilies

parko šimtamečių medžių apsuptyje. Rasos Weiß sumanymą

parengti interviu su buvusiais gimnazistais išpildė Mindaugas

Jacinevičius. Buvusiųjų jos auklėtinių, šiandien reikšmingais

visuomenės veikėjų atviri pasisakymai liudijo apie ypatingą

šios gimnazijos įnašą ne vien formalių žinių lietuvių ir vokiečių

kalbomis perteikime, bet ir visapusiškos asmenybės formavime.

Vasario 16-osios gimnaziją paviljone atstovavo direktorės

pavaduotoja Irena Sattler, gimnazijos mokytoja Marytė Dambriūnaitė-Schmidt,

bendrabučio auklėtojai Edmundas Jankūnas

ir Raimunda Jankūnienė, Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos

pirmininkė Rasa Weiß, kuriuos be perstojo kalbino tiek

besidomintieji mokymosi sąlygomis gimnazijoje, tiek jos buvę

auklėtiniai, užsukę trumpam pasimatymui po daugelio metų.

Paviljonui paruoštame didelio formato Vokietijos žemėlapyje

buvo galima atrasti pažymėtas atskirose vietovėse veikiančias

VLB apylinkes. Išsamiau ir plačiau susipažinti su Vokietijos lietuvių

bendruomenės aktualijomis, pajusti jos gyvenimo bei

dinamikos pulsą kvietė mėnesinis žurnalas „Informacijos“. Šis

leidinys yra VLB simbolis, atspindintis atskirų apylinkių ben-

Vokietijos lietuviai drauge su LR Prezidente D. Grybauskaite

VLB pavilijono lankytojai

4 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


Vasario 16-osios gimnazijos folkloro ansamblis „Vasaris“, „Jorė“ prie VLB paviljonų

Video instaliacijas kūrė menininkė P. Gilytė

Nuotr. Pagindinė ????| paviljono ??? kuratorė I. Petraitytė-Lukšienė (dešinėje)

druomeninę veiklą ir informuojantis apie svarbiausius VLB valdybos

nutarimus. Šia proga jis buvo išskirtinai išleistas popieriaus

formate ir dalijamas paviljono lankytojams. Su dideliu

atsidavimu ir kūrybiškumu jau visi metai jį rengia profesionali

žurnalistė, vyriausioji redaktorė Evelina Kislych-Šochienė, gyvenanti

Hamburge. Spaudama prie širdies naujausią „Informacijų“

numerį ji maloniai atsakinėjo į užklausimus dėl reklamos

mūsų bendruomenės informaciniame leidinyje, bendravo su

kitais žurnalistais, kurie rengė reportažus apie VLB paviljoną.

Tai buvo įspūdingas renginys, apjungęs daug veidų, leidžiantis

pajusti istorinio momento virpesį dabartinėje akimirkoje,

tapęs tam tikra prasme nauju atspirties tašku tęsti Lietuvos ir

pasaulio lietuvių istoriją toje šalyje, kurioje gyveni. Šis vienos

dienos praleidimas skirtingose šalyse įsikūrusių lietuvių bendruomenių

paviljonų miestelyje leido naujai pajusti, kad taip

vadinama globali Lietuva bei buvimas pasaulio lietuviu nėra

tik teorinis konstruktas, bet didžiulė konkrečių lietuviškumo

puoselėjimo būdų įvairovė.

Nuotr. Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, „Reporteriai Vokietijoje“

(Dariaus Šulco, Jurgitos Pickel).

Nuotr. Vokietijos ????| lietuviai ??? su LR ministru pirmininku S. Skverneliu

Hamburgo Lietuvių Bendruomenės pirmininkė A. Korinth

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 5


Pasaulio lietuviai išrinko naują Valdybą ir Pirmininką

Nuotr. PLB archyvo | PLB Seimo nariai

PLB informacija

2018 m. liepos 11 d. XVI-ojo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės

(PLB) Seimo metu antrai kadencijai pirmininke

išrinkta Dalia Henkė. Naujoje Valdyboje dirbs pasaulio

lietuvių atstovai iš trijų kontinentų.

„Pasaulio lietuvių Seime aiškiai skambėjo dvi mūsų tolesnės

veiklos kryptys – puoselėti ir palaikyti lietuvybę ir duoti grąžą

savo Tėvynei – Lietuvai. Siekiant šių tikslų neabejotinai vienas

svarbiausių darbų yra sudaryti galimybę lietuviams visame

pasaulyje išsaugoti pilietybę“, - sako išrinktoji PLB pirmininkė.

Valdyboje taip pat dirbs Vaidas Matulaitis (PLB Viešieji ryšiai),

Rolandas Žalnierius (Visuomeninių ir specialių projektų reikalai),

Eglė Garrick (Finansų ir lėšų telkimo sritis), Alvija Černiauskaitė

(Švietimo sritis), Jūratė Caspersen (Kultūros sritis),

Sigita Šimkuvienė (PLB Plėtros ir tvarumo sritis), Rimvydas

Baltaduonis (Ekonominio bendradarbiavimo sritis), Laurynas Misevičius (Sporto reikalai),

Edmundas Putrimas (Sielovados ir Pietų Amerikos reikalai), Vladas Oleinikovas (PLJS Valdybos

pirmininkas) ir Vida Bandis (PLB atstovė Lietuvoje).

Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose liepos 8-11 dienomis posėdžiavo lietuviai iš

33 pasaulio šalių. Jie diskutavo ir sprendė aktualius PLB organizacinius ir raidos klausimus,

ypatingas dėmesys buvo skiriamas didesnei sąveikai su Lietuva.

Šįmet sukanka lygiai 60 metų, kai pirmą kartą 1958 m. Niujorke susirinko Pasaulio Lietuvių

Bendruomenės Seimas. Ta proga pasaulio lietuvius pasveikino iškilmingame posėdyje dalyvavęs

Prezidentas Valdas Adamkus.

Pasaulio lietuvių renginiai prasidėjo liepos 1 dieną renginiu Vilniaus Rotušės aikštėje – „100

Lietuvos veidų - sujunkime Lietuvą!“, kurio globėja tapo Lietuvos Respublikos Prezidentė

Dalia Grybauskaitė, o ambasadoriumi – Andrius Mamontovas. Šiame renginyje prisistatė

35 lietuvių bendruomenės. Liepos 1-11 dienomis Vilniaus Rotušėje buvo surengta unikali

pasaulio lietuvių menininkų paroda. Pasaulio lietuviai taip pat aktyviai dalyvavo Dainų

Šventėje.

Nuotr. Tomo Razmaus | Dalia Henkė

Nuotr. iš asmeninio PLB albumo | Naujoji PLB Valdyba

6 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


„Vasaris“ lankėsi Lietuvos Respublikos Seime

Š. m. liepos 5 d. Vasario 16-osios gimnazijos folkloro

ansamblis „Vasaris“ turėjo progą apsilankyti Lietuvos

Respublikos Seime (LRS), kur vaikams buvo pravesta

ekskursija.

Juos lydėjo mokytojai, meno vadovai Gintaras ir Audronė

Ručiai, Jurgita Pickel ir Dariaus Šulcas.

Nuotr. „Reporterių Vokietijoje“

„Vasaris“ drauge su Seimo nariu Algirdu Butkevičiumi

Jurgitos Pickel ir Dariaus Šulco

Vokietijos lietuvius PLB Seime

atstovavo VLB išrinkti

delegatai

Redakcijos informacija

Iš karto po intensyvios Dainų šventės Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) nariai

net iš 33 šalių neskubėjo namo – liepos 9 – 11 dienomis jie dalyvavo XVI-ąjame Seime,

kuriame svarstė PLB svarbius dabarties klausimus, rinko naują valdybą.

Vokietijos lietuvių bendruomenę aktyviai atstovavo – VLB pirmininkas Alfredas Hermanas,

Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja Marija Dambriūnaitė-Šmitienė, Miuncheno

Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė, Vokietijos Lietuvių Jaunimo

Sąjungos pirmininkės pavaduotoja Dominyka Sidabraitė, Vasario 16-osios gimnazijos

kuratorijos pirmininkė Rasa Weiß, advokatas Mindaugas Jacinevičius.

Nuotr. Jurga Gailiūtė | Vokietijos lietuviai

Nuotr. iš asmeninio VLB albumo | VLB atstovai XVI-ąjame Seime

Nuotr. Tomo Razmaus | A. Hermann ir I. Petraitytė-Lukšienė

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 7


„VA R DA N TO S …“ ŠŪ K I O V E RTA E I S E N A

Eisenos akimirka | Hamburgo lietuviai

Vokietijos lietuviai su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi

Redakcijos informacija

Š. m. birželio 30 d. – liepos 6 d. Vilnius lūžo nuo jubiliejinę,

dvidešimtąją dainų šventę švęsti atvykusių Pasaulio

lietuvių bendruomenių ir susirinkusių Lietuvos kolektyvų,

svečių.

Lūžo – tiesiogine ta žodžio prasme – visą šią savaitę galima

buvo stebėti perpildytas kavines, restoranus, parduotuves.

Linko ir Tauro, Kalnų, Vingio parkų grindiniai, bei kelias, kuriuo

liepos 6-ąją žygiavo pasaulio ir Lietuvos lietuviai – šventinė

eisena nepaliko abejingų. Tokios vienybės, gausos šypsenų ir

gerų emocijų Vilnius laukė keturis metus, ar net šimtą metų.

Vokietijos lietuvius atstovavo PLB pirmininkė Dalia Henkė, dr.

Vincas Bartusevičius, VLB Valdyba, VLB apylinkių pirmininkai,

Vasario 16-osios Gimnazijos atstovai – mokytojai, kuratorijos

nariai, Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“,

Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos folkloro ansamblis

„VASARIS“ prie kurio prisijungė Vokietijos Lietuvių Bendruomenės

Romuvos apylinkės folklorinio ansamblio „Jorė“ nariai

Jurgita Pickel ir Darius Šulcas, Kelno Lietuvių bendruomenės

vokalinis ansamblis „LIETVĖJA“, Hamburgo tautinių šokių kolektyvas

„GINTARAS“ ir kiti.

Eisenos ir karščio nepabūgę Vokietijos lietuviai

Dėkojame visiems dalyviams, taip gražiai susijungusiems ir

drąsiai atstovavusiems Vokietijos lietuvius. Mes tik dar kartą

kitiems ir sau įrodėm, jog turime stiprią bendruomenę!

Nuotr. Dariaus Šulco

Dainų šventės eisenos dalyviai – Vokietijos lietuviai

8 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


DAINŲ ŠVENTĘ BŪTINA PATIRTI PAČIAM

Kelno Lietuvių Bendruomenės vokalinis ansamblis „LIETVĖJA“ eisenos metu

Julita Zubovaitė-Stonkė

Ansamblio vokalistės – Kelno lietuvės

Tam, kad apie ją būtų galima visavertiškai kalbėti. Aš esu

dalyvavusi bent keliose dainų šventėse, tad norėjau, jog ir

mano vadovaujamo kolektyvo narės žūtbūt išgyventų šią

vienybės ir pozityvių emocijų šventę.

Prie puodelio arbatos dažnai, su nostalgija pasakodavau, kas

iš tiesų yra dainų šventė. Tai didelė Vingio parko estrada, smagi

eisena Vilniaus centru, galinga tūkstantinės minios rankų

banga ir svarbiausia – neapsakomas jausmas dainuoti drauge

su visais – jaustis minioje mažu, bet stipriu, nes esi Lietuvos

dalis.

„Mes būtinai turime sudalyvauti Jubiliejinėje dainų šventėje!“

– priėmėme šį sprendimą dar 2017 metais ir ėmėme intensyviai

jai ruoštis. Iki tol dainuodavome „iš klausos“, akomponuojant

gitara – ne viena neturime profesionalaus muzikinio

išsilavinimo, todėl gavus šūsnį natų iš šventės organizatorių

net aiktelėjome. Bet svajonę turintys žmonės nepasiduoda ir

ieško sprendimų. Repetavome ne vieną savaitgalį, klausėmės

užsienio kolektyvams skirtų kūrinių įrašų, į pagalbą net buvome

pasikvietę muzikos mokytoją iš Lietuvos. Širdis blaškėsi

krūtinėse, išsiuntus mūsų įdainuotus kūrinių įrašus komisijai

ir aplankė euforija, sužinojus, kad esame kviečiamos atvykti į

Vilnių. Juolab, kad buvome vienintelis liepos 6 d. „Dainų dienoje“

dainuojantis Vokietijos lietuvių kolektyvas.

Šventės kulminacija, Dainų diena „Vardan Tos...“, buvo nuostabi.

Kur pasisuksi, vien tik plačios žmonių šypsenos, akiai mieli

tautinių kostiumų raštai, oras – kaip iš atostogų paveikslėlio!

Vingio parkas buvo sausakimšas dalyvių ir žiūrovų, atėjusių

pasimėgauti įvairia bei įdomia šventės programa ir tiesiog

pabūti su tautiečiais tokią prasmingą akimirką. Dainuojant ne

vieno akyse spindėjo džiaugsmo ašaros, o tautiška giesmė dar

niekada neskambėjo taip išdidžiai ir gražiai, kaip tą vakarą,

giedant 12 tūkstančių dainorėlių, pritariant kone dvigubai didesnei

žiūrovų miniai. Ir visiems lietuviams, išsibarsčiusiems

po pasaulį, kurių balsų gal ir negirdėjome, bet tikrai jutome.

Nuotr. autorės

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 9


DAINŲ ŠVENTĖ – UNIKALUS PAVYZDYS

Ansambliai „Vasaris“ ir „Jorė“

Jurgita Pickel, Romuvos Lietuvių Bendruomenės pirmininkė

Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai filmavime „Maximoje”

Kaip šokis ir daina suvienija po pasaulį išsibarsčiusią tautą.

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti ir

buvo skirta įvykusi Dainų šventė „Vardan tos...“.

Iš Vokietijos atvyko net šeši kolektyvai iš įvairių jos kraštų.

Jie dalyvavo beveik visuose dainų šventės renginiuose.

Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „Ridigdo“ (vad.

Juozas Vasiliauskis) dainavo Vingio parke vykusiame ansamblių

vakare, Bernardinų soduose vykusioje Folkloro dienoje

pasirodė Vasario 16-osios mokinių folklorinis ansamblis „Vasaris“

(vad. Audronė ir Gintaras Ručiai), prie šio ansamblio

prisijungė ir Vokietijos Lietuvių Bendruomenės Romuvos

apylinkės folklorinio ansamblio „Jorė“ nariai Jurgita Pickel

ir Darius Šulcas. Šioje šventėje pasirodė ir iš Frankfurto atvykęs

vaikų folklorinis ansamblis „Ąžuoliukas“ (vad. Nijolė

Balčiūnienė ir Dovilė Staniulionienė). Šokių kolektyvas iš

Hamburgo „Gintaras“ (vad. Agneta Rosemann) šoko šokių

dienoje. Dainų ansamblis „Lietvėja“ iš Kelno – dainų dienoje

(vad. Julita Zubovaitė-Stonkė).

Daugelį dalyvių vykusių iš Vokietijos pagal galimybę kelionę

finansiškai parėmė Vokietijos Lietuvių Bendruomenė, o ansamblio

„Vasaris“ vaikus, dalyvavusius dainų šventės renginiuose,

parėmė ir Fondas Vasario 16-osios gimnazijai remti.

Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai taip pat buvo pakviesti

sudalyvauti video klipo, kviečiančio į dainų šventę, filmavime

parduotuvėje „Maxima“.

Taip pat mokiniai buvo pakviesti aplankyti Lietuvos Respublikos

Seimą, kur buvo pagerbti, bei supažindinti su jo istorija.

Bendravo susitikime su politikais.

Mylėti Lietuvą visa širdimi galima ir negyvenant joje. Dainų

Šventė – tai tikros emocijos, nesuvaidinti jausmai.

Nuotr. Dariaus Šulco, autorės

10 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


BALTIJOS ŠALIMS ĮTEIKTA VESTFALIJOS TAIKOS PREMIJA

Parengta pagal Prezidentės spaudos tarnybos pranešimą

Š. m. liepos 14 d. Miunsteryje (Vokietija) Lietuvos Respublikos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos prezidentas

Raimondas Vėjuonis ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje Miunsterio miesto

rotušėje ir

Baltijos žmonių vardu atsiėmė prestižines

Vestfalijos taikos premijas. Šiemet šis garbingas apdovanojimas

įteiktas trims Baltijos šalims už išskirtinį demokratinio

vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką.

Šalies vadovė sakė, kad didžiuojasi šiuo apdovanojimu, kurį

Baltijos šalys gauna už savo darbą ir pasiaukojimą. Prezidentė

Lietuvos žmonių vardu taip pat padėkojo Vokietijai, kurios

kariai padeda užtikrinti mūsų saugumą ir naujų grėsmių akivaizdoje

išsaugoti taiką visai Europai. Prezidentės teigimu,

ši premija – tai artimų mūsų šalių ryšių ir bendro įsipareigojimo

taikai simbolis.

Vestfalijos taikos premija pagerbiami visi Lietuvos, Latvijos

ir Estijos žmonės. Taikus mūsų tautų išsivadavimas iš okupacijos

ir tvirtas įsipareigojimas ginti laisvę bei taiką iki šiol yra

pavyzdys visai Europai. Ypatingą prasmę apdovanojimui suteikia

ir tai, kad jis paskirtas Baltijos šalims minint modernaus

valstybingumo šimtmetį. Vestfalijos taikos premija teikiama

kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos

ir tarptautinę taiką. Premija įsteigta 1998-aisiais, minint

Vestfalijos taikos 350-ąsias metines. Tai viena svarbiausių istorinių

sutarčių, užbaigusi religinius karus Europoje, padėjusi

pamatus tarptautinei teisei ir moderniai valstybių sistemai.

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Baltijos šalių

žmonės sveikino ir Vokietijos Prezidentas Frankas - Walteris

Steinmeieris. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Latvijos

Prezidentas Raimundas Vejonis, Estijos Prezidentė Kersti

Kaljulaid. Prezidentę pasitiko ir ceremonijus dalyvius sveikino

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia

Henkė, Vokietijos lietuvių Bendruomenės pirmininkas Alfred

Hermann bei Hamburgo tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“

(vad. Agneta Roseman).

Šios premijos steigėja – įtakinga Vestfalijos ir Lipės regionų

verslo asociacija, vienijanti per 60 tarptautinių Vokietijos

kompanijų, kurios dirba ir Lietuvoje. Tai „Schmitz Cargobull

AG“, „Miele“, „CLAAS“ ir kitos įmonės. Lietuvai svarbūs ir ryšiai

su Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žeme, kuriai priklauso

Vestfalijos ir Lipės regionai. Tai svarbiausias Vokietijos

energetikos, automobilių, elektronikos pramonės centras, su

kuriuo mus sieja glaudūs ekonominiai ryšiai. Šiaurės Reino-

Vestfalijos žemė – pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė

Vokietijoje, tarp mūsų miestų užmegzta net 14 partnerystės

sutarčių. Būtent čia prieglobstį nuo sovietinės okupacijos

žiaurumo gavo daugybė Baltijos šalių pabėgėlių, o šiandien

šios žemės mieste Bonoje įsikūrusi gausi Vokietijos lietuvių

bendruomenė.

Nuotr. R. Dačkaus, Hamburgo tautinių šokių kolektyvo

„Gintaras“ archyvo, | www.wirtschaftliche-gesellschaft.de

Vokietijos Prezidentas F.-W. Steinmeieris (kairėje) ir LR Prezidentė D. Grybauskaitė

Baltijos šalims įteiktas garbingas apdovanojimas – Vestfalijos taikos premija

LR Prezidentė D. Grybauskaitė su Hamburgo lietuviais

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 11


ŠVIETIMAS

Forumas „Lituanistinio švietimo pamokos:

šimtmečių jungtys“

Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst

Nuo birželio 26 iki 28 dienos tris dienas Vilniuje vyko LR Švietimo ir Mokslo Ministerijos

organizuotas forumas, į kurį atvyko lituanistinio švietimo įstaigų atstovai iš viso

pasaulio. Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga jis išsiskyrė tuo, kad šį kartą vienoje

vietoje dialogui ir glaudesniam bendradarbiavimui buvo pakviesti ne tik užsienio lietuvių

bendruomenių, Švietimo Tarybų pirmininkai bei lituanistinių mokyklėlių vadovai

bei mokytojai, bet ir baltistikos centrų dėstytojai bei formalių lietuviškų mokyklų,

veikiančių užsienyje, vadovai. Renginyje dalyvavo visa eilė lietuvių kalbą puoselėjančių

atstovų iš Lietuvos: Vaida Našlėnaitė-Eberhardt iš Frankfurto universiteto, Alina

Baravykaitė iš Greifsvaldo universiteto, Christiane Schiler iš Berlyno universiteto,

Janina Vaitkienė, Vasario 16-osios gimnazijos direktorė, Irma Petraitytė-Lukšienė,

Miuncheno bendruomenės pirmininkė ir Viktorija Ramanauskienė, Miuncheno lituanistinės

mokyklėlės kuratorė ir mokytoja.

Tokia didelė įvairovė leido pajusti lituanistikos sklaidos mastą, tiek gylį, tiek plotį. Universitetuose

įsikūrę lituanistikos centrai ne tik veda lietuvių kalbos kursus, bet ir pristato

lietuvių kalbą kaip mokslinių tyrimų objektą, lietuviškose

arba dvikalbėse mokyklose kaip pavyzdžiui Vasario 16-osios

gimnazijoje arba Europos mokyklose mokiniai turi galimybę

laikyti ir lietuvių kalbos brandos egzaminą. Na, o lituanistinės

mokyklėlės, įsikūrusios lietuvių bendruomenių arba privačių

iniciatyvų dėka užsiima lietuvių kalbos perdavimu įvairiomis

patraukliomis žaismingomis vaikus įtraukiančiomis formomis.

Jų tikslas padėti užsienyje augantiems vaikams, kad jie šeimoje

išmokę susikalbėti lietuviškai, toliau gilintų savo žinias apie

lietuvių kalbą ir joje sukurtą kultūrą, imtų ją vertinti ir atrastų

kaip savo tapatybės darinį. Tad lituanistinių mokyklėlių uždavinys

yra turbūt pats sunkiausias ir ilgiausiai užtrunkantis,

patiriantis įvairių išbandymų, nes tapatybė tiek praktiniu, tiek

tiriamuoju požiūriu yra nuolat kintantis ir sunkiai į bet kokius

rėmus, į tam tikrą vieną apibrėžimą įtelpantis fenomenas.

Visiems forumo dalyviams leido pasijusti kaip viena širdimi ir

gyvai išgyventi mūsų tautos istoriškumą savo pasakojimu apie

Nuotr. Viktorijos Ramanauskienės | Akimirka iš švietimo forumo su prof. Liudu Mažyliu

12 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


Lietuvos Nepriklausomybės akto, kaip laisvės, orumo išraiškos

dokumento gimimą, suradimą ir jo tolimesnio likimo aplinkybes

profesorius Liudas Mažylis, netikėtai pats jau tapęs Lietuvos

istorijos dalimi. Buvo labai įdomu išgirsti, kad Lietuvos istorija

taip tampriai susijusi su Vokietija. Liudas Mažylis jau lankėsi ir

Liudvigsburge, kur palaidotas Bad Urach, kuris jau buvo sutikęs

tapti Lietuvos karaliumi ir buvo pradėjęs mokytis lietuvių kalbą.

Priartinti istoriją kaip mūsų prosenelių ir senelių gyvenimą padėjo

ir kita paskaita, kurią skaitė istorijos mokslų daktaras Aurimas

Švedas. Jis klausė, ar visi žinome, ką reiškia šios dešimt istorinių

datų: 1009, 1253, 1387, 1557, 1569, 1795, 1918, 1990 ir 2004.

Na ir ekskursija į Kauną, aplankius Čiurlionio muziejų, karininkų

Ramovę bei buvusią pirmąją prezidentūrą papildė bei sutvirtino

istorines žinias apie Lietuvos atkūrimą tuomet prieš šimtą metų.

Forume buvo pristatyta rekomendacinė integruota lituanistinio

švietimo programa, pagal kurią bus galima orientuotis kuriant

savo mokymo programą. Daug buvo diskutuota apie lietuvių

kalbą kaip vertybę ir jos išsaugojimą, nuskambėjo ir klausimas,

ar tikrai turime taip sureikšminti lietuvių kalbą. Gyvenant užsienyje,

nors ir toliau kalbama lietuviškai, bet pamažu siaurėja jos

vartojimo poreikis, užstringa jos gyvybingumas, niuncų įvairovė, jos palaikymui, perdavimui

pasidaro būtina kalbos puoselėjimo strategija. Kad vaikai išmoktų kalbą, visų pirma jie

turi ją girdėti.

Šis Ministerijos renginys buvo išskirtinis tuo, kad pirmą kartą buvo suvesti visi besidarbuojantys

tame pačiame lituanistikos vynuogyne: baltistikos centrų atstovai stebėjosi, kiek

lituanistinių mokyklėlių pridygę ir kai kurios jų išaugę į solidžius kalbos mokymo centrus.

Frankfurto universiteto Baltistikos centro atstovė sakė, kad vaikai ir jų tėveliai mielai kviečiami

apsilankyti jų centre, reikia tik apgalvoti, kaip tai suorganizuoti.

Tokie ŠMM renginiai yra labai svarbūs lituanistinių mokyklėlių darbuotojams, nes gyvi susitikimai

su kolegomis, kurie atiduoda savo laisvalaikį, jėgas ir kūrybiškumą, mokydami

lietuvių kalbą Egipte, Turkijoje, tolimoje Australijoje, Amerikoje, Sarkatveloje arba Rusijoje

leidžia pasijusti Lietuvoje tarsi pasaulio centre. Susitikimai su lituanistiką vertinančiais ir

mylinčiais mokytojais bei dėstytojais yra pati didžiausia dovana ir paskatinimas nepavargti

daryti mažesnius ir didesnius žingsnius, kad lietuvių kalba išsilaikytų šiuolaikiniame globalaus

pasaulio vertybių samplaikos sūkuryje.

Tad įveikti barjerus tarp lituanistikos mokslinio ir praktinio taikymo, išmokti bendradarbiauti,

sujungti žinias apie efektyviausius kalbos mokymosi ušsienyje metodus, keistis

gerąja patirtimi su lietuvių kalbą ir kultūrą skleidžiančiais kolegomis yra būtinybė, kad

augintume sąmoningumą savo tautiečių tarpe apie lietuvių kalbą kaip kultūrinį paveldą ir

keltume lietuvių kalbos prestiziškumą pasaulyje.

Mokslo metų uždarymo šventė Miunchene

Irma Petraitytė-Lukšienė

Š. m. liepos 22 d. įvyko labai graži, spalvinga, kūrybinga

ir žaisminga Miuncheno lituanistinės mokyklėlės

2017/2018 mokslo metų uždarymo šventė, kurią suorganizavo

ir pravedė mokytojos – Daiva Bethke ir Viktorija

Ramanauskienė. Vaikams buvo įteikti diplomai, kurių

jie apžvelgus šiuos mokslo metus – tikrai nusipelnė!

Didžiulė padėka visoms Miuncheno lituanistinės mokyklėlės

mokytojoms už visus metus vykdytą intensyvų darbą,

skleidžiamą teigiamą energiją ir neįkainojamas idėjas.

Lituanistinis švietimas labai prisideda prie to, kad Vokietijoje gyvenantys vaikai kalbėtų

ir kalba lietuviškai. Ačiū mamoms ir tėčiams, mūsų mokinukams!

Primename, kad lauksiame Jūsų ateinančiais 2018/2019 mokslo metais! Š. m. rugsėjo

mėnesį, kaip ir praeitais metais, vyks mokslo metų atidarymo šventė, kurią įprasmins

dainos, žaidimai ir dovanos, kurias Jums skirs Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų

ministerijos.

Naujais mokslo metais ir toliau dirbs ta pati, stipri mokytojų komanda: Viktorija

Ramanauskienė, Daiva Bethke ir Reda Kaiser. Toliau veiks mažylių grupė su Giedre

Ziogaite-Steinbeißer ir paauglių psichologijos grupė su Ieva Krivickaite.

Ačiū Daiva Zavistauskaitei už uždarymo šventės metu skambėjusią gitaros muziką ir

naujai išgirstas dainas.

Nuotr. autorės

Mokslo metų pabaiga Miuncheno lituanistinėje mokyklėlėje

Vaikams už nuopelnus buvo įteikti diplomai

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 13


JAUNIMO (IM)PULSAS

Aktyvi tuometinė lietuvių jaunimo atstovė –

Marija Dambriūnaitė-Šmitienė

Amerikoje, Niujorke gimusi, Vašingtone užaugusi ir mokslus baigusi Marija Dambriūnaitė-Šmitienė

– aktyvi tuometinė lietuvių jaunimo atstovė, šiandien – lygiai tokia

pat aktyvi, žingeidi ir humoro nestokojanti Vokietijos lietuvių bendruomenės narė,

Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja.

Jaunimo reikalų departamentas neseniai pristatė projektą, laiko juostą – Trispalvės jaunimas

(1918-2018). Pasak Departamento direktoriaus Jono Laniausko, rengiant laiko juostą tik kartą

pasitvirtino faktas, kad Lietuvos istorija sunkiai įsivaizduojama be jaunimo įsitraukimo:

„Jis buvo ir yra pagrindas bei variklis – nenugalima jėga – kūrusi ir vis dar kurianti Lietuvą.“.

Viena iš Trispalvės jaunimo, nepaisant gyvenimo už jos ribų, - M. Dambriūnaitė-Šmitienė.

Trumpa Marijos istorija:

1973 m. gruodį JAV oficialiai įsteigta Pasaulio Lietuvos Jaunimo Sąjunga (PLJS), kurios

pirmąja Valdybos sekretore (tuometinis pirmininkas Vytautas Maciūnas) ir buvo išrinkta

– Marija. III-iojo PLJS Kongreso Pietų Amerikoje metu M. Dambriūnaitė-Šmitienė atstovavo

Vašingtoną ir dirbo Informacijos komisijoje, ruošos komitete (su Romu Sakadolskiu).

1976 metais M. Dambriūnaitė-Šmitienė iš tuometinio Vasario 16 gimnazijos direktoriaus

Vinco Natkevičiaus gavo pakvietimą atvykt dirbti (tuo metu joje mokėsi nemažai mokinių

iš JAV ir Kanados ir jiems reikejo, dalinai, atskiros programos). Marija sutiko. Mokytojos

darbą ji derino su vadovavimu tautinių šokių grupei, ateitininkams bei mergaičių

bendrabučio vėdejos pareigomis.

Susidraugavus su tuometiniu IV PLJS ruošos komiteto pirmininku Andriumi Šmitu, M.

Dambriūnaitė-Šmitienė perėmė vadovavimą informacijos komisijai. 1979 metais įvykusiame

IV-ąjame PLJS Kongrese ji atstovavo Vokietiją.

1980 metais M. Dambriūnaitė-Šmitienė buvo išrinkta į Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos

(VLJS) Valdybą (pirm. Mecys Buivys).

Marija Dambriūnaitė-Šmitienė

1982 metais M. Dambriūnaitė-Šmitienė padėjo tuometinei VL-

JS valdybai paruošti ir išleisti lietuviską dainyną su gaidomis.

Veliau Marija buvo išrinkta į Romuvos apylinkės valdybą,

vėliau – VLB, PLB valdybas. VLB Taryboje M. Dambriūnaitė-

Šmitienė yra nuo 1978 metų.

Nuotr. Dariaus Šulco, Skaistės Aleksandravičiūtės, iš knygos

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga XX a. 6-9 dešimtmečiais

Akimirka iš III Šiaurės Amerikos jaunimo suvažiavimo

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklą liudijanti knyga

14 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


KAS ŠIANDIEN YRA PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMAS?

Martyno Mažvydo bibliotekos informacija

Š. m. liepos 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo

bibliotekoje įvyko diskusija „Kas šiandien yra pasaulio

lietuvių jaunimas?“, subūrusi pasaulyje ir Lietuvoje gyvenantį

jaunimą, organizacijų atstovus, jaunimo politikos

formuotojus.

Pasaulio lietuvių universitetas (VDU) ir Pasaulio lietuvių jaunimo

sąjungos atstovai kvietė pasvarstyti, kokias pasaulio lietuvių

jaunimo grupes galėtume išskirti stebėdami, kaip kinta

mūsų diasporinė sąmonė. Apskritojo stalo diskusijoje Lietuvos

Diskusijoje dalyvavo: Manvydas Džiaugys/Vytauto Didžiojo universitetas, Marija Antanavičiūtė/Jungtinės

Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga, Dovas Lietuvninkas/JAV lietuvių bendruomenė,

Irena Kowalewska/Užsienio lietuvių studentų klubas, Rimas Leonavičius/Urugvajaus

lietuvių bendruomenė, Sandra Bernotaitė/žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorė.

Mintimis taip pat dalijosi: Darius Udrys/politikos mokslų daktaras, Vilniaus universitetas,

prof. Egidijus Aleksandravičius/istorikas, Vytauto Didžiojo universitetas.

Diskusijos vedėjas, PLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas:

„Diskusija bandė išspręsti galvosūkį, kas gi tas „pasaulio lietuvių jaunimas“. Tapo akivaizdu,

kad vienas apibrėžimas pasaulio lietuviams nebūdingas, o ir pats bandymas apibrėžti, kaip

atsiribojimo būdas, nėra naudingas. Išsilaisvinus nuo klijuojamų etikečių ir nugriovus min-

Diskusijos dalyvė – Vokietijos lietuvė Melanie Henke

nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kartu ieškota

atsakymų į klausimus, kiek globalūs ir atviri esame ir kiek

užtvarų išnyra tarp tų, kurie pasklidę po pasaulį, ir tų, kurie

gyvena savo gimtinėje; kas šiandien yra pasaulio lietuvių jaunimas;

kokia Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos misija, ir kt.

Tad kas apibrėžia pasaulio lietuvių jaunimą?

Ar pasaulio lietuvių jaunimas, emigrantai ir išeivija, arba diaspora,

yra tapatūs? Ar svetur studijuojantys yra diaspora? Ar

derėtų lietuvių „globalumą“ vertinti pagal skalę? Tuomet viename

skalės gale atrastume lietuviškai nekalbančius, Pietų ar

Šiaurės Amerikoje ir kitur gyvenančius, regis, mums visai svetimus

lietuvius, apie kuriuos beveik nieko nežinome ir dėl jų

nesirūpiname. Kitame gale atsidurtų iš Lietuvos niekada neišvažiavę,

globaliai mąstantys, veikiantys ir bendruoju gėriu besirūpinantys

„glocal Lithuanians“. O skalės viduryje – įvairiausi

tipai: savęs ieškantys bastūnai, studijuojantis jaunimas…

Kai įvairių kraštų lietuvius skyrė geležinė uždanga arba dviejų

mėnesių kelionė vandenynu, buvimas užsienio lietuviu buvo

visiškai akivaizdus – pasaulio lietuvių bendruomenę sudarantys

užsienio lietuviai buvo atskirti, izoliuoti nuo savo krašto

ir visiškai kitaip matė savo likimą. Atsidūrę DP (angl. displaced

persons) stovyklose, jie jautėsi esą išsigelbėjęs lietuvių

tautos elitas ir suprato, kad jų misija – formuoti vaizdinius ir

moralinius įsipareigojimus. Žvelgdami į dabartinę užsienio

šalyse studijuojančių, įvairių organizacijų ir bendruomenių

veiklose dalyvaujančių masę galime klausti, koks yra jų misijos

supratimas? Ar išvis jie yra įsipareigoję kokiai nors misijai?

Diskusijos moderatorius – PLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas

tyse mus ribojančias sienas, diskusija vystėsi apie tikslus, kuriuos turėtų sau kelti globalus

Lietuvos jaunimas ir juos istoriškai vienijanti organizacija PLJS. Istorinis tikslas – kovoti dėl

Lietuvos laisvės – pasiektas, tačiau ryškėja ne ką mažiau prasmingas tikslas – realizuoti

šios laisvės suteikiamas galimybes. Diskusijos dalyvių nuomone, naujoji jaunimo mobilizacijos

prasmė turėtų būti neatsiejama ne tik nuo lietuviškosios bendruomenės, kultūros, bet

ir valstybės. PLJS galėtų tapti platforma, kuri įtraukia pasaulio lietuvių jaunimą ir įgalina

juos dalyvauti Lietuvos valstybės kūrime ir puoselėjime“.

Nuotr. Martyno Mažvydo bibliotekos archyvo

Diskusijos dalyviai

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 15


KULTURA IR MENAS

MEET THE ARTIST:

Vilmantas Kaliūnas gimė Vilniuje, menininkų šeimoje.

Senelis buvo smuikų meistras, nuo ketverių metų tėvas

pradėjo mokinti jį groti pianinu, o vėliau Vilmantas pasirinko

obojaus ir dirigavimo specialybes Vilniaus muzikos

ir teatro akademijoje. 1993 metais Kaliūnas pervažiavo į

Sarbriukeną tęsti obojaus studijų. Dar studijų metais jis

buvo pakviestas užimti solo obojininko etatą SWR Kaiserslauterno

radijo orkestre. Susijungus Kaiserslauterno ir

Sarbriukeno radijo simfoniniams orkestrams, jis išlaikė tą

patį etatą ir 2007 metais vėl grįžo į Saro kraštą, Vokietiją.

Įsimintini susitikimai su garsiais dirigentais Paavo Järvi,

Christian Thielemann, Michael Gielen ir Heinz Holliger, bei

dažni lankymaisi Christoph Eschenbach, Thomas Hengelbrock

ir Claudio Abbado repeticijose, daugybė meistriškumo

kursų, asistavimas prof. Karl-Heinz Bloemeke, prof. Lutz

Köhler ir jo talento skatintojui prof. Jorma Panula paskatino

Kaliūną lemiamam posūkiui: 2010 metais jis žengė ant

dirigento pakylos. Dirigavimo paslapčių mokėsi pasaulinio

garso dirigentų kalve vadinamoje Veimaro muzikos akademijoje pas prof. Nicolas Pasquet.

Šiandien jaunasis dirigentas diriguoja platų repertuarą Vokietijoje ir užsienyje.

Šlėzvigo Holšteino festivalyje 2015 ir 2016 metais jis dirbo su maestro David Newman,

vadovavo Vladimir Jurowski, Christoph Eschenbach ir Manfred Honeck repeticijoms. Nuo

2014 metų jis yra nuolatinis maestro Karl-Marek Chichon asistentas.

V. Kaliūnas dirigavo Berlyner Sinfonietta, Lietuvos kameriniam orkestrui, Thüringen

Philharmonie Gotha ir Jenaer Philharmonie, Lietuvos Kauno simfoniniam orkestrui ir

Bulgarijos Pazardjik Symphony Orchestra. Jis koncertavo su ARD konkursų jaunaisiais laureatais

ir solistais, iš kurių paminėtini Tanja Becker-Bender, Jonė Kaliūnaitė-Fassbender ir

Guilhaume Santana, Lézard trio ir Acelga kvintetas. Nuo 2010 iki 2015 metų Vilmantas Kaliūnas

buvo Saarlouis apskrities simfoninio orkestro meno vadovas.

2016 metais Kaliūnas dirigavo „Rigoletto“ premjerai Ukrainos valstybinėje operoje Dnepropetrovske

ir buvo atsakingas už visą veikalo parengimą. Spauda negailėjo jam pagyrimų,

įvardino kaip jautrų ir empatišką dirigentą, kurio diriguojamas orkestras trykšta muzikavimo

džiaugsmu ir meistriškai atlieka kūrinius.

Vilmantas Kaliūnas aistringai dirba ir su jaunaisiais muzikantais. Jis dirigavo daugelyje projektų

su Reinlando-Pfalco žemės ir Saro žemės jaunimo orkestrais. Jaunimo repertuare yra

ne tik didieji simfoniniai kūriniai, bet ir muzika iš kino filmų, taip pat dirigento inicijuoti

klasikos koncertai žmonių sambūriuose, kiti netikėti projektai.

16 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


Lietuvių dramaturgės – „Talking

about borders” nugalėtojos

LR kultūros atašė Vokietijoje informacija

Niurnberge vyko tarptautinio šiuolaikinės dramaturgijos

konkurso „Talking about borders” (liet.

„Kalbėjimas apie sienas“) premijų įteikimo ceremonija.

Tarp konkurso prizininkų – net dvi lietuvių

dramaturgės.

Antrąją vietą ir 2000 EUR premiją laimėjo Dovilės

Statkevičienės pjesė „Dramblys“ (į vokiečių kalbą

vertė Arna Aley). Trečioji vieta ir 1500 EUR premija

atiteko Virginijai Rimkaitei už pjesę „Patina“ (į vokiečių kalbą vertė Claudia Sinnig).

Konkurso laureatu tapo estų dramaturgas Karl Koppelmaa už pjesę „Singing green“.

„Abi lietuvių pjesės dėl savo temų aktualumo bei originalios sceninės kalbos

turi diedelį potencialą sėkimingai įsitvirtinti Europos teatro kontekste. Džiaugiuosi turėjusi

galimybę išversti vieną iš laimėtojų pjesių“, - savo mintimis dalinosi festivalyje

dalyvaujanti lietuvė dramaturgė ir vertėja Arna Aley.

Tarptautinis dramos konkursą „Talking about borders“ nuo 2015 metų organizuoja Niurnbergo

valstybinio teatras. Kiekvienais metais pasirenkama vis kita šalis arba regionas. Šiais

metais dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalims. „Talking about borders“ konkursą lydi šiuolaikinio

teatro festivalis, pristatantis šalių viešnių kultūrą. Šiais metais jis įvyko birželio 28

- liepos 1 dienomis. Programoje – konkurso laimėtojų sceniniai skaitymai, pokalbiai su dramaturgais,

teatro pasirodymai, koncertai. Birželio 29 dieną Niurnbergo valstybiniame teatre

buvo pristatytas muzikinis skaitymas iš Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ištraukų,

koncertavo grupė „Merope“ (Indrė Jurgelevičiūtė, Jean Christophe/Bonnafous ir Bert Cools).

Festivalio “Talking about borders” partneris – Lietuvos kultūros institutas.

Antrosios vietos laimėtoja Dovilė Statkevičienė

Daugiau informacijos apie konkursą ir festivalį: https://www.staatstheater-nuernberg.

de/index.php…

Nuotr. autorės

Litauische Kulturattachée in Deutschland information

Accordion Player Martynas Levickis to

perform in #Frankfurt & #Bremen:

Trečiosios vietos laimėtoja Virginija Rimkaitė

SAVE THE DATES!

23 August 2018

EUROPA OPEN AIR

WESELER WERFT, FRANKFURT AM MAIN,

GERMANY

Martynas Levickis – accordion

Viktorija Gečytė – vocalist

Jauna Muzika – choir

Frankfurt Radio Symphony

Andrés Orozco-Estrada – conductor

Programme includes music by Čiurlionis,

Copland, Beethoven

https://www.hr-sinfonieorchester.de

25 August 2018

MUSIKFEST BREMEN

HAUS DER BÜRGERSCHAFT, BREMEN,

GERMANY

Martynas Levickis – accordion

Solo recital includes music by Čiurlionis,

Mossenmark, Levickis

https://www.musikfest-bremen.de/…/

martynas-levi…/show/Event/

Nuotr. Gedimino Žilinsko

Accordion Player Martynas Levickis

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 17


PORTRETAI

TAUTINIO SĄMONINGUMO UGDYMAS – PER MENĄ

Nuotr. Dariaus Šulco | „Vasaris” – aktyvus dainų švenčių Lietuvoje dalyvis

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė

Audronė ir Gintaras Ručiai – puikiai pažįstami Hiutenfelde įsikūrusios Vasario

16-osios gimnazijos pedagogai, šiemet švenčiantys gyvenimo ir veiklos Vokietijoje

dvidešimtmetį. Jų vadovaujami Gimnazijos meno kolektyvai – lietuviškosios kultūros

ambasadoriai – saugantys, puoselėjantys ir atstovaujantys tautinei kultūrai Vokietijoje

ir visame pasaulyje.

Kalbiname A. ir G. Ručius apie jų atsikėlimo į Vokietiją istoriją, meninę veiklą ir jų dalyvavimą

įvykusioje jubiliejinėje dainų šventėje.

Esate Hiutenfelde veikiančios Vasario 16-osios gimnazijos mokytojai, meno vadovai.

Kada pradėjote dirbti Gimnazijoje? Gal galėtumėte su skaitytojais pasidalinti Jūsų

šeimos atsidūrimo Vokietijoje istorija?

Gintaras: Iš Lietuvos gyventi ir dirbti į Vokietiją, Hiutenfeldo miestelį, visa šeima atvykome

1998 metais, kuomet Vasario 16-osios gimnazijoje buvo ieškomas muzikos mokytojas ir mergaičių

bendrabučio vedėjas. Greta muzikos pamokų ėjau Gimnazijos choro bei orkestro vadovo

pareigas, o žmona Audronė pradėjo dirbti mergaičių bendrabutyje bei tautinių šokių būrelio

vadove. Dukra Agnė, tuo metu devintokė, pradėjo lankyti Vasario 16-osios gimnaziją.

Kiek ir kokių meno kolektyvų veikia Gimnazijoje? Ar meninė veikla Gimnazijoje pradėta

vykdyti nuo pat jos įsteigimo?

Audronė: Meninė veikla Gimnazijoje buvo vykdoma nuo pat jos įsteigimo ir vaidina labai

svarbų vaidmenį iki šių dienų. Ginmazijoje šiuo metu veikia vokalinis ansamblis, įvairių

amžiaus grupių orkestrai, porinių šokėjų ir merginų šokių grupės. Gimnazijos meno kolektyvų

charakteris gan specifiškas – kasmet pasikeičia nemaža dalis kolektyvų narių, baigę

mokyklą mokiniai išeina, jų vietas užima nauji. Nuolat besikeičiantis sąstatas yra nemažas

iššūkis, turint galvoje atliekamos (vaikų išmoktos ir įsisavintos) programos pastovumo išlaikymą,

tačiau, tuo pačiu, dažna kaita kolektyvus paverčia labai įvairiais, spalvingais ir dinamiškais.

Gimnazijos meno kolektyvai didele dalimi prisideda prie Gimnazijos, kaip lietuviškos

mokyklos, identiteto ir padeda joje išsaugoti bei ugdyti lietuviškąją tautinę kultūrą.

Kokius galėtumėte išskirti svarbiausius menine veikla užsiimančių

gimnazistų pasiekimus?

Gintaras: Greta pasirodymų per Gimnazijos šventes, per 20

darbo metų su meno kolektyvais skaičiuojame daug įdomių ir

prasmingų koncertinių kelionių Vokietijoje ir už jos ribų. Kasmet

dalyvaujame ir šokiu bei daina Lietuvai atstovaujame įvairiuose

koncertuose, tarptautinėse šventėse bei festivaliuose. Kiekvienas

šis pasirodymas savaip įdomus ir neabejotinai išskirtinis,

kiekviename iš jų mokiniai dalyvauja su dideliu užsidegimu.

Visgi, ypatingai įsimintini pasirodymai buvo renginiuose, skirtuose

Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą ir į NATO Briuselyje,

Strasbure ir Bonoje. Taip pat labai įsiminė kelionė į „EXPO 2000“

Hanoveryje, kur viešėjome net keturias dienas ir pasirodėme

Lietuvos bei Vatikano paviljonuose. Taip pat labai didžiuojamės

gimnazistais, kurie nepabūgo iššūkio ir sudalyvavo 2002, 2009,

2014 ir 2018 metais vykusiose dainų šventėse Vilniuje. Sėkmingai

pasirodėme ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) XV

Seimo baigiamąjame koncerte, 2016 m. nusifilmavome populiarioje

Lietuvos folkloro televizijos laidoje „Duokim Garo“.

Audronė: Ne tik konkretūs pasirodymai, tačiau ir vien pats faktas,

kad mokiniai leidžia laiką drauge šokdami, dainuodami ir

muzikuodami yra puikus, pagyrimo vertas pasiekimas, bylojantis

ne tik apie mokinių norą kūrybingai leisti laisvalaikį, bet ir

apie jų tautinį samoningumą.

Kokie jie, Vasario 16-osios gimnazistai?

Audronė: Žiūrint į dainuojančius, šokančius ir grojančius gimnazistus,

negali nepastebėti juos vienijančių bruožų – jie

linksmi, pašėlę, žingeidūs ir labai draugiški. Atsakingi, energijos

ir nemažai kantrybės reikalaujantys pasirodymai labai

lavina jų atsparumą ir komandinę dvasią. Drauge praleistas

18 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


laikas neabejotinai stiprina tarpusavio sankykius, o bendra veikla

ir vienas tikslas tvirtina bendrą mintį.

Vokietijoje ir Lietuvoje yra žinoma, kad Jūsų vadovaujami

meno kolektyvai – itin stiprūs, aukšto meninio lygio. Kaip

Jums pavyko to pasiekti? Kokius darbo metodus naudojate?

Gintaras: Stengiamės glaudžiai ir betarpiškai bendrauti su mokiniais,

sukurti draugišką atmosferą. Parenkant kūrinius programai

stengiamės, kad jie būtų įvairiapusiški, mokiniams priimtini

ir malonūs atlikti. Vienais metais turime labai talentingų

muzikantų, kitais – stipresnių šokėjų, dar kitais – balsingesnių

dainininkų. Svarbu būti lankstiems ir sudaryti sąlygas visiems

norintiems save išbandyti, o programą pritaikyti prie mokinių

sugebėjimų. Rengiant programas, daug dėmesio skiriame ir kolektyvo

narių pasiūlymams. Mokinys turi turėti galimybę ne tik

save realizuoti muzikuojant ar šokant, bet ir prisidėti prie programos

rengimo siūlant savo idėjas. Taip pat, gana dažnai papildome

ir atnaujiname muzikines programas, kad ir senbuviams

kolektyvo nariams būtų įdomu, ir jie nuolat išmoktų kažką naujo.

Audronė: Lig šiol visuomet vadovaujamės kredo, kad šokėjams

instrumentinis ansamblis grotų gyvai. Dirbdami su ansambliu

niekada neskaičiuojame valandų, o siekiame įmanomai geriausio

rezultato. Jis, be abejonės, teikia džiaugsmo visiems.

Kaip manote, ką reiškia lietuviškoji kultūra ir jos puoselėjimas

Vasario 16-osios gimnazistui?

Gintaras: Lietuviškos kultūros puoselėjimas Gimnazijoje nuolat

kinta priklausomai nuo istorinių aplinkybių, ją lankančių mokinių

profilio. Lietuvos okupacijos metais Gimnazija, kaip lietuvybės

židinys laisvoje Vakarų Europoje, vienareikšmiškai vaidino

kitokį vaidmenį, nei po Nepriklausomybės ir iki šių dienų. Tačiau

dabar, Lietuvai emigracijos mąstais lenkiant bene visas Europos

Sąjungos šalis, tokio profilio mokykla ir toliau yra labai reikalinga

ir svarbi. Neretas „naujosios bangos“ emigrantų vaikas čia

atvykęs išgirsta pirmą lietuvišką žodį, pirmąkart gyvai prisiliečia

prie lietuviškos tautinės kultūros, susipažįsta su Lietuvos istorija,

literatūra, muzika. Čia įskiepijamos labai svarbios vertybės

ugdant europietišką, laisvą, daugialypią jaunuolio tapatybę.

Praūžė jubiliejinė dainų šventė „Vardan Tos“. Kokia ji

buvo Jums ir Jūsų gimnazistams? Kokius įspūdžius ir

emocijas išsivežėte į Hiutenfeldą?

Gintaras: Bendrystės jausmas. Nuo kiekvieno mūsų priklauso,

ar ir ateityje turėsime tautos kultūros šedevrą – dainų šventę,

Nuotr. Dariaus Šulco | Gintaras Ručys drauge su Juan Ignacio Fourment Kalvelis

kuri šiemet vyko jubiliejinį, dvidešimtą kartą. Dalyvavimas šiame renginyje, kiekvieno mažytis

indėlis į jį ir daro mūsų Gimtąjį kraštą gražesniu, geresniu.

Audronė: Gimnazistai dalyvauja visose dainų šventėse nuo pat nepriklausomybės atgavimo.

Kadangi šiais mokslo metais beveik visi kolektyvo nariai ir groja, ir dainuoja, ir šoka,

nutarėme dalyvauti dainų šventės Folkloro dienoje „Didžių žmonių žemė“. Šis apsisprendimas

išties buvo nemažas iššūkis – teko išmokti senų, dar negirdėtų liaudies dainų, perprasti

liaudiško instrumentinio muzikavimo vingius, gimnazistai mokėsi senuosius folklorinius

šokius. Džiaugiamės, kad dar prieš dainų šventę, koncertuojant Bensheimo mieste vykusiame

kasmetiniame Tautų festivalyje ir Gimnazijos Joninių šventėje, ir vokiškai publikai

galėjome pristatyti senąją tradicinę lietuvišką muzikinę kultūrą, o mums tai tapo puikia

„generaline repeticija“.

Gintaras: Pirmąją dainų šventės dieną, liepos 1-ają, rotušės aikštėje taip pat vyko PLB organizuotas

renginys „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, kurio metu visame pasaulyje

veikiančios lietuvių bendruomenės Lietuvos visuomenei pristatė savo lietuvybės puoselėjimo

veiklą. Didelėje rotušės aikštės scenoje meninę programą pristatė ir Vasario 16-osios gimnazistai.

Audronė: Iš šiemetinės – atkurtos Lietuvos šimtmečio – dainų šventės „Vardan Tos“ grįžtame

pasisėmę daug teigiamų emocijų, susipažinę su daugeliu po pasaulį išsibarsčiusių

lietuvių ir įkvėpę gaivaus lietuviškos kultūros oro gūsio.

Dėkoju už pokalbį!

Nuotr. Dariaus Šulco | Audronė Ručienė dainų šventės metu

Nuotr. Dariaus Šulco | Audronė ir Gintaras Ručiai drauge su dukra Agne ir anūku

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 19


BENDRUOMENIU ALEJA

Štutgarto Lietuvių Bendruomenė pirmą kartą

dalyvavo kultūrų festivalyje

Agnė Dargienė

Štutgarto Lietuvių Bendruomenės veikla iki šiol buvo orientuota „į save“, t.y. kuomet

visi renginiai, susitikimai, minėjimai ar užsiėmimai yra skiriami saviems tautiečiams.

Tai yra normalu, nes gyvenant svetur norisi pabūti su savais. Be to, tokius

susitikimus organizuoti kur kas paprasčiau, nes yra lengviau susikalbėti, įsiklausyti,

susitarti. Tačiau auganti bendruomenė ties tuo nesustoja, į savo veiklos plėtrą

žvelgia plačiau bei kelia sau naujus, aukštesnius tikslus. Savaime suprantama, kad

tai įmanoma tik kai yra veiklių žmonių, norinčių būti ne tik savu tarp savų, bet ir

pristatyti savo šalį kitiems. Būtent su šiuo iššūkiu savo darbą šiemet pradėjo Štutgarto

Lietuvių Bendruomenės valdyba.

Jau 2017 metais Štutgarto Lietuvių Bendruomenė (toliau – Bendruomenė) buvo užmezgusi

kontaktus su Kultūros forumu („Forum der Kulturen Stutgart e.V.“), o šiemet ji oficialiai

tapo šio forumo nare. Narystė kultūrų forume atveria mums naujas perspektyvas ir galimybes

ne tik parodyti save, pristatyti savo šalies kultūrą, bet ir kviečia patiems aktyviai dalyvauti

miesto kultūriniame gyvenime, pažinti kitų šalių tradicijas bei socialinius ypatumus.

Už bendradarbiavimą su forumu esame be galo dėkingi Bendruomenės valdybos narėms

Giedrei Rowohlt ir Reginai Balčiūnaitei. Jų dėka ne tik buvo užmegzti kontaktai su forumu,

bet šios dvi merginos nepritrūko drąsos bei ryžto Bendruomenę pristatyti didžiausiame

forumo kasmet organizuojame renginyje – Štutgarto vasaros kultūrų festivalyje

„Sommerfestival der Kulturen des Forum der Kulturen Stutgart“. Beveik visą savaitę

Štutgarto miesto centre trunkančiame festivalyje save skirtingomis formomis pristato

visi forumo nariai: prekiauja rankdarbiais, šalį reprezentuojančiais patiekalais bei gėrimais,

rengia šalies pristatymo seminarus, parodas ar koncertus.

Kadangi festivalyje dalyvavome pirmą kartą, mums buvo rekomenduota surengti vienos

dienos prekybą bei koncertinį pasirodymą „Musik und Tänze der Welt“ programoje.

Šis iššūkis daugeliui kėlė nerimą, juolab, kad pasiruošimui

laiko turėjome nedaug, o patirties dalyvaujant tokio lygio

renginiuose iki šiol neturėjome. Pirmas blynas neprisvilo tik

dėka merginų – Reginos ir Giedrės atkaklumo ir užsispyrimo.

Subūrusios aktyvią pagalbininkių komandą š. m. liepos

20 d. iki vidurnakčio festivalio lankytojams buvo siūloma paragauti

lietuviškų gardumynų. Lietuvišku stendu džiaugėsi

ne tik nuolatiniai festivalio lankytojai, galėdami paragauti

kažko naujo, bet ir nemažas būrys tautiečių, kuriuos įvairiais

būdais kvietėme čia apsilankyti. Tikimės, kad šie žmonės

mus aplankys dar kartą ir kituose renginiuose bei taps Bendruomenės

nariais.

Dar kartą nuoširdžiai dėkojame darbštuolėms Reginai Balčiūnaitei,

Giedrei Rowohlt, Birutei Sakalauskienei, Živilei

Dangelmayr, Gražinai Lukšytei bei Jolantai Rimkuvienei už

jų darbą ir nusiteikimą festivalyje dalyvauti ir kitąmet. Taip

pat didelis AČIŪ ansambliui „RIDIGDO“ (vad. Juozas Vasiliauskis),

kuris tik grįžęs iš Lietuvoje vykusios dainų šventės

vėl susibėgo repeticijoms, kad pasiruoštų pasirodymui liepos

22 d. „Musik und Tänze der Welt“ programoje. Būtent jų

pasirodymas festivalyje buvo paskutinis pirmojo pusmečio

Bendruomenės veiklos akordas. Na, o po vasaros atostogų

tikimės susitikti kupini naujų idėjų bei sumanymų.

Nuotr. Reginos Balčiūnaitės

Ansamblio „RIDIGDO“ pasirodymas

Lietuviškų skanėstų stendas

20 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


Agnė Dargienė

Kaip ir daugelis lietuvių bendruomenių užsienyje pastaruosius

porą metų buvome intensyviai informuojami

ir kviečiami dalyvauti įvairiuose su Lietuvos šimtmečiu

susijusiuose projektuose. Sulaukėme išties gaugybės

įvairiausių pasiūlymų ir kvietimų tiek iš vyriausybinių,

tiek iš nevyriausybinių organizacijų. Savaime suprantama,

norėtųsi prisidėti ir palaikyti visas šaunias idėjas ir

sumanymus, tačiau nepaslaptis, jog mūsų resursus riboja

žmogiškieji ištekliai ir savanoriavimui skiriamo laiko

stoka. Visgi norime pasidžiaugti – Štutgarto Lietuvių

Bendruomenė ne į visus kvietimus atsakė neigiamai.

Sužinoję apie Pasaulio lietuvių žinių žurnalistų TV žygį „Misija

– Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ suskubome ir mes juos

pasikviesti į Štutgartą, nes šios misijos pagrindinė mintis yra ir

mums labai artima. Palaikome idėją, kad nėra „mes čia“ ir „jie

ten“, visi mes esame vienos tautos vaikai ir visi vienodai galime

būti naudingi savo šaliai.

Nors susitikimui organizuoti laiko buvo visiškai nedaug, o ir sekėsi

ne taip, kaip suplanuota, tačiau susitikimas gegužės 21 dieną

įvyko ir pavyko. Gaila, kad negalėjome parodyti kaip šauniai

„Traukinuko“ užsiėmimuose dalyvauja mūsų mažieji, su kokiu

atsidavimu repetuoja ansamblio „RIDIGDO“ dainorėliai, tačiau

mums yra nesvetimi ir neformalūs susitikimai gamtoje. Tad pakvietę

savo apylinkės tautiečius į lietuvišką pikniką „Killesberg“

parke ten susitikome ir su žurnalistais. Susitikimą organizavo

Agnė Dargienė, su žurnalistais bendravo ir jų viešnagę koordinavo

Regina Balčiūnaitė, o muzikantas Juozas Vasiliauskis ne tik

dalinosi savo mintimis ir patirtimi apie gyvenimą svetur, bet ir

gražų susitikimą palydėjo lietuviška daina.

Lietuviškų švenčių kalendoriuje vasaros pradžia yra gausi gražių

vardadienių. Visiems puikiai yra žinomos Joninės, bet nereiktų

pamiršti ir Antanų. Antaninės Lietuvoje yra švenčiamos birželio

13 d., kitaip dar žinomą šienpjovių dieną. Šiek tiek anksčiau –

birželio 9 d. Antanavo miestelio bendruomenė surengė Pasaulio

lietuvių šventę „Šimtmečio Antaninės Antanave“. Ne kartą buvome

kviečiami Kaselio Lietuvių Bendruomenės (KLB) pirmininko

Rimanto Dailydonio prisijungti prie šios šventės, deja, vis

nesugalvodavome kaip tai galėtume padaryti, kol KLB pirmininkas

Rimantas nesusipažino su nauja mūsų bendruomenės nare,

atlikėja bei renginių vedėja Justina Levanaite. Ji mielai sutiko

Lietuvos šimtmečiui skirtų projektų

įgyvendinimas Štutgarte

„Šimtmečio Antanines“ papildyti koncertine programos dalimi. Tai puikus pavyzdys, kad ne tik

bendravimas tarp bendruomenių valdybų, bet ir kiekvieno bendruomenės nario atvirumas ir pasiruošimas

prisidėti prie šaunių iniciatyvų gali praturtinti bei paįvairinti bendruomeninę veiklą.

Intensyvų, kupiną susitikimų ir švenčių laikotarpį užbaigė jaukus susibūrimas liepos 6 d.

„Killesberg“ parke, kur savo apylinkės tautiečius pakvietėme prisijungti prie projekto „Tautiška

giesmė aplink pasaulį“, kuomet visi susirinkusieji 20 val. giedojo Lietuvos himną. Drąsiausi

tai darė užkopę į aukščiausią Štutgarto apžvalgos bokštą, o vėluojantys ar pritrūkę

jėgų garsiai „palaikė“ giedojančius bokšto papėdėje.

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ Štutgarte

2018-ieji, šimtmečio metai, jau įpusėjo, didžiausi bei svarbiausi projektai jau įgyvendinti.

Jie mums atnešė naujų patirčių, įdomių pažinčių, suteikė džiugių emocijų. Tačiau viskam

nurimus, vis dažniau iškyla klausimas, o kokia viso to išliekamoji vertė? Ar visos šios šventės

ir susitikimai – tik smagus laisvo laiko praleidimas? O gal visgi šimtmečio įkvėpti verčiame

naują savo tautos istorijos lapą labiau vienas kitu pasitikėdami, būdami tolerantiškesni ir

atviresni sau ir savo artimui?

Nuotr. Robertas Greičius

METINIS DARBUOTOJŲ SUVAŽIAVIMAS

VLB informacija

Informuojame, kad tradicinis Vokietijos Lietuvių Bendruomenės

darbuotojų suvažiavimas įvyks š. m. lapkričio

2-4 dienomis, Miunchene.

DIE TRADITIONELLE

MITARBEITERVERSAMMLUNG

Suvažiavimas vyks Miunchene įsikūrusioje Krikščioniškojo

jaunimo sąjungoje (https://www.cvjm-muenchen.org/hotel/

jugendhotel ) ir jai priklausančioje renginių salėje. Miuncheno

miesto centras – vos už 300 metrų.

Tiksli programa bus publikuojama rugsėjo mėnesį,

adresu: http://vlbe.org/

Die traditionelle Mitarbeiterversammlung wird 2018 in München stattfinden vom

2-4 November.

Die traditionelle Mitarbeiterversammlung wird bei Christlichem Verein Junger Menschen

und der Veranstaltungssaal stattfi nden. Stadtmitte von München mit der Fußgängerzone,

Stachus Marienplatz sind in ca 300 Meter Entfernung.

Das genaue Programm wird im September zugesandt werden.

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 21


„Vardan tos..“ traukė ir Štutgarto Lietuvių Bendruomenės

ansamblis „RIDIGDO“

Ansamblis „RIDIGDO“ jubiliejinėje dainų šventėje

Ansamblis „RIDIGDO“ jubiliejinėje dainų šventėje

Rasa Modic

Kai prieš keturis metus Štutgarto Lietuvių Bendruomenėje

susitiko laisvalaikiu mėgstantys dainuoti tautiečiai

su energingu muzikantu ir dainininku Juozu Vasiliauskiu

priešaky, niekas net ir tyliai nepagalvojo apie

dalyvavimą dainų šventėje. Tačiau jaunas, kūrybingas,

talentingas ir 20 metų vadovavimo patirtį turintis vadovas

nesismulkino ir iškėlė aiškius tikslus – atsakingai

repetuoti, tobulėti, skleisti žinią apie Lietuvą ir sudainuoti

šimtmečio dainų šventėje. Užmojai buvo tokie

dideli, kad net vyresnės ansamblio narės netikėjo, jog

sistemingu darbu viskas įmanoma. Jei repeticijų metu

kildavo šurmulys, J. Vasiliauskis visuomet sugebėdavo

nuraminti taip, kad pasijausdavome kaip „sudrausmintos

mokinukės“ ir stengdavomės toliau atlikti visus vadovo

nurodymus.

Įdėtos pastangos atnešė gerus rezultatus ir mums pavyko

padaryti pakankamai kokybiškus dainų šventės ansamblio

vakaro repertuaro įrašus tam, kad gauti „žalią šviesą“ – organizatorių

pritarimą mūsų dalyvavimui šimtmečio dainų

šventėje „Vardan tos..“.

Atsidūrėme kartu su kitais dainorėliais pačio dainų šventės

pasiruošimo sūkuryje, kur ypatinga repeticijų atmosfera užliejo

mus papildoma energija, o užplūdusios emocijos veržėsi

per visus kraštus. Nors nevasariškas, lietingas oras bandė

išmušti visus iš ritmo, niekas nepaisė prastų klimato sąlygų

ir „atidavė širdį“, kad kuo geriau pasiruoštume pagrindiniam

ansamblių vakaro pasirodymui. Per generalinę repeticiją

pastoviai žliaugiantis lietus užgrūdino ir mus, iš Štutgarto

atvykusius ansambliečius, kad visi peršlapę stovėjome ant

pakylos ir kartojome repertuarą iki vidurnakčio.

Ir štai pagaliau atėjo tas ypatingas ansamblių vakaras.

Dainorėliai, muzikantai ir šokėjai, pasipuošę tautiniais kostiumais,

išmargino, nudažė ir užpildė Kalnų parką Vilniuje.

Prieš tai mūsų išradingasis vadovas suorganizavo pirmąją

ansamblio „RIDIGDO“ fotosesiją su profesionaliu fotografu

Ridu Damkevičiumi.

Prisipildę teigiamų emocijų ir su ašaromis akyse lipome ant

scenos ir toliau viskas vyko, kaip sapne… Negalėjom patikėti,

kad mūsų charizmatiško ir užsispyrusio vadovo dėka

sugebėjome pasiekti tokį lygį, kuris leidžia patirti dainų

šventės ansamblių vakaro magiją ne tik kaip žiūrovui, bet

kartu su kitais kūrėjais būti to didingo spektaklio dalimi.

O kai per Kalnų parką nuvilnijo Vyšniausko „Ir tada mažoj

šalelėj Lietuvoj mes sugrįšim iš visų kraštų maldoj…”, pritariant

tūkstantiniam chorui, atrodė, kad net ir prisikėlę lietuvių

bočiai susikaupę klausėsi..

Nuotr. Rido Damkevičiaus

22 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

Biliardo turnyras M. Jacinevičiaus vardo

taurei laimėti

Edmundas Jankūnas

Joninių išvakarėse pasibaigė kasmetinis biliardo turnyras,

skirtas buvusio Gimnazijos abituriento advokato Mindaugo

Jacinevičiaus vardo taurei laimėti. Šiame, visą mėnesį

trukusiame turnyre prie biliardo stalo savo jėgas išbandė

ir bendrabučio merginos. Jau tradiciniu tapusiame renginyje

dalyvavo kelios dešimtys vaikinų ir merginų.

Turnyro fi nale vaikinų grupėje susikovė stipriausi šių metų

žaidėjai – Domas Paulauskas ir Danila Darbutas. Įtemptoje

kovoje sėkmė lydėjo D. Paulauską ir jis pelnytai tapo turnyro

nugalėtoju. Antrosios vietos taurė atiteko D. Darbutui, o trečiąją

vietą užėmė ir bronzos taurę pelnė Arvydas Rudzevičius.

Merginų grupės fi nale labai dramatiškoje kovoje varžoves nugalėjo

Christina Buivydaitė. Ji tapo pirmąja mergina, pripažinta

šio biliardo turnyro čempione. Antrąją vietą ir sidabro taurę

pelnytai iškovojo Aida Fallentin, o bronzos taurė buvo įteikta

Smiltei Lekavičiūtei.

Nuotr. autoriaus

Biliardo turnyras M. Jacinevičiaus vardo taurei laimėti

Asta D`Elia

Pirmoji vieta už geriausią vaidybą Heseno

žemės televizijos konkurse

Vienuoliktokų grupelė nuvyko į Heseno žemės televizijos

(Hessischer Rundfunk) konkurso „Mano mokymasis. Tu režisuoji

2018“ nugalėtojų apdovanojimą. Frankfurte organizuotame

renginyje susitiko į konkurso fi nalą patekusių

18 geriausių fi lmų kūrėjai.

Labai džiaugiamės, kad mūsų mokinių sukurtas trumpametražinis

fi lmas „Svajonė“ pelnė pirmąją vietą už geriausią

vaidybą. Žiuri gyrė ne tik įtikinamai vaidinusią vienuoliktokę

Rūtą Vasiliauskaitę, kovojusią už savo svajonę tapti fotografe,

bet ir labai emocionaliai tėvų vaidmenis atlikusius mokytojus

Jens Zorn ir Astą D`Elia. Projektą kuravo vyresniųjų klasių vadovė

dr. Gabriele Hoff mann. Gimnazijos atstovams buvo įteiktas

2500 eurų piniginis prizas.

Prie fi lmo kūrimo prisidėjo: Leonie Süss, Rūta Vasiliauskaitė,

Danil Muromcev, Kristina Khazanovych, Nojus Bujanauskas,

Carlotta Schneider, Timo Zimmermann, Tammy Simon, Laura

Lang, Philip Karb, Josephina Jaksch, Gabrielė Luka Ružytė,

Ieva Asevičiūtė, Jens Zorn, Asta D’Elia, dr. Gabriele Hoff mann

Nuotr. Dirk Ostermeier | Gimnazijos vienuoliktokai konkurso apdovanojimuose

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 23


Mokslo metų pabaigos šventė

Nuotr. Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė| Mokslo metų pabaigos šventė

Asta D‘Elia

Nepastebimai greitai prabėgo mokslo metai. Birželio 21

d. pirmąsias pamokas gimnazistams vedė klasių vadovai,

vėliau visi tvarkė klases.

Į pamaldas Hiutenfeldo Jėzaus Širdies bažnyčioje pakvietė

gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis ir evangelikų kunigas

Reinald Fuhr. Po jų bendrabučio salėje direktorė Janina

Vaitkienė apdovanojo aktyviai įvairiuose projektuose ir konkursuose

dalyvavusius bei laimėjusius gimnazistus. Mokiniai,

gavę metinius gimnazijos baigimo pažymėjimus, išskubėjo

namo pasitikti vasaros.

2017–2018 mokslo metų geriausieji:

5a klasė: Leonie Wetzel, Zoe Luley, Monika Jakubonytė.

5b klasė: Hilard Klaus Schiffmann, Christian Schlosser, Lena Giffhorn.

6 klasė: Sam Pilz, Xenia Preis, Leif Buchholz.

7 klasė: Tom Henrik Hörl, Victoria Jankovic, Nico Reichel, Justas Vitkūnas.

8 klasė: Gintautas Guntulis, Aldas Skudžinskas, Mia Nicole Kramer.

9 klasė: Benjamin Englmeier, Justinas Gečas, Filip Szelag.

10 klasė: Vėjūnė Čemeškaitė, Ruben Werle, Leon Werle.

11 klasė: Katja Keilmann, Gabrielė Luka Ružytė, Aida Fallentin.

12 klasė: David Werle, Celine Jörns, Anna-Marie Diehlmann.

Vasario 16-osios gimnazija visiems linki saulėtų ir turiningų vasaros atostogų!

Iki pasimatymo rugpjūčio 6 d.!

Nuotr. Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė| Gimnazistai su direktore J. Vaitkiene

24 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


SIELOVADA

Arkivyskupas G. Grušas apie Pranciškaus vizitą

Ištraukos iš RK/Vatican News:

https://www.vaticannews.va/lt/baznycia/news/2018-06/

arkivyskupas-g-grusas-apie-pranciskaus-vizita.html

Jo Šventenybė popiežius Pranciškus 2018 m. rugsėjo 22–

25 d. su apaštaliniu vizitu lankys tris Baltijos šalis: Lietuvą,

Latviją ir Estiją. Susitikti su popiežiumi Lietuvoje bus

galima rugsėjo 22–23 d. Vilniuje ir Kaune.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, klausinėjamas angliškai

Vatican News lenkiškosios redakcijos bendradarbio, pasidalijo

mintimis apie būsimą popiežiaus Pranciškaus vizitą

Baltijos šalyse. Perteikiame šias ir kitas šio interviu pastabas.

„Matau Dievo pirštą ir bendrą popiežiaus Pranciškaus kryptį.

Jis labai orientuotas į periferijas, į pakraščius: visuomenės

periferijas, pasaulio periferijas. O Lietuva, Latvija ir Estija yra

Europos Sąjungos pakraštyje. Mes turime ir kai ką, kas jam

svarbu – kankinystės ekumenizmą, kurį jis dažnai mini, ypač

kalbant apie Artimuosius Rytus. Jis domisi migracija, prekyba

žmonėmis ir kitomis problemomis, kurios kankina mūsų

visuomenę. (...) Matau Dievo pirštą tame, kad popiežius atvyksta

šiuo metu. Paprastai popiežius Pranciškus nevažiuoja

švęsti sukakčių, tačiau taip sutampa, kad jis atvyksta kai švenčiame

savo nepriklausomybės šimtmečio metus. Ir jis taip pat

atvyksta mėnesį, kai sukanka 25 metai nuo popiežiaus Jono

Pauliaus II vizito. Tokių dalykų nesugalvosi, tad manau, kad

Dievo pirštas, dieviškoji Apvaizda Lietuvai padovanojo tokią

dovaną“, - sakė arkivyskupas Grušas.

Paklaustas apie tai, kokia Bažnyčios Lietuvoje būklė, po pusės

amžiaus trukusios okupacijos ir komunistinio režimo, Vilniaus

arkivyskupas atsakė, jog Bažnyčios žaizdos yra tos pačios, kaip

ir žmonių žaizdos: dar gyva okupaciją patyrusi karta, kitos

auga. Per pastaruosius 25 metus buvo labai daug atstatyta

– nuo kulto pastatų iki organizacijų. Tuo pat metu iškilo naujas,

iš Europos atėjęs sekuliarizmo, sekuliaraus mentaliteto

iššūkis, visame pasaulyje stebima vartotojiška ir reliatyvistinė

kryptis, taip pat moraliniais ir etiniais klausimais. Bažnyčios

sielovadiniai prioritetai, anot arkivyskupo Grušo, yra šeima ir

jaunimas. Įsteigti šeimos centrai, sukurtos sielovadinės programos

šeimai. Jaunimo sielovados ypatumas Vilniuje tas, kad

tai universitetinis miestas. Apie penktadalis Vilniaus gyventojų

vienaip ar kitaip susiję su studijomis.

Atsakydamas į kitą klausimą, arkivyskupas konstatavo, jog gan greitai plinta Dieviškojo

Gailestingumo pamaldumas, kurio ištakose yra Vilniuje gyvenusios šventosios sesers Faustinos

Kowalskos regėjimai. Dėl susidėjusių aplinkybių, Gailestingojo Jėzaus kultas ilgą laiką

Arkivyskupas G. Grušas

labiau sklido Lenkijoje, JAV ir kitur, nei Lietuvoje. Tačiau Gailestingojo Jėzaus paveikslo perkėlimas

į atskirą šventovę iš tiesų padėjo šio pamaldumo pažinimui ir sklidimui: Lietuvoje ir

už jos sienos. Piligrimų skaičius, lietuvių ir nelietuvių, nuolatos didėja: atvyksta žmonių net

iš Taivano, Filipinų ar Singapūro.

„Svečias namuose, Dievas namuose“, citavo plačiai pasklidusį posakį arkivyskupas Grušas.

Popiežiaus vizitas tikra proga džiaugtis, nes popiežius ypatingu būdu patvirtina Dievo dovanas,

Dievo buvimą, sustiprina viltis. Tokia buvo popiežiaus Jono Pauliaus II vizito patirtis,

nepriklausomybės kelio pradžioje. Šis kelias nebuvo ir nėra lengvas, laisvės ir vilčių įgyvendinimas

sunkesnis, nei tikėtasi. Vilties dėl ateities, tikėjimo į Jėzų Kristų, tikėjimo džiaugsmo

sutvirtinimas, tik jau skirtingame kontekste, nei prieš 25 metus – to reikia laukti iš

popiežiaus kelionės Lietuvoje.

Nuotr. Irmanto Gelūno/15min.lt

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 25


Keturi Liubeko kankiniai

Keturi Liubeko kankiniai – tai keturi skirtingų konfesijų draugai

– trys katalikų kapelionai – Eduard Müller, Johannes

Prassek, Hermann Lange ir evangelikų kunigas Karl Friedrich

Stellbrink antrojo pasaulinio karo metu drąsiai viešumoje pasisakę

prieš nacių diktatūros režimą. 1943-ųjų metų birželio

23 d. visi kartu buvo nuteisti mirčiai.

Po penkių mėnesių, trijų minučių skirtumu šie keturi kankiniai,

tikintieji nuždyti giljotina Hamburgo Holstenglacis kalėjime.

Įvardinama net keletas jų padarytų nusikaltimų – pasipriešinimas

nacių režimo diktatūrai – vyskupo iš Miunsterio,

Clemens August von Galen pamokslų prieš karo laikmečio

eutanaziją platinimas, sakramentų suteikimas lenkų darbininkams,

„karinės pajėgos“ ardymas bei uždraustų „priešo

radijo stočių klausymas“. Pasak arkivyskupo Stefano Heße,

netgi buvus sunkioms politinėms aplinkybėms jie liko įsitikinę

savo tikėjimu. Šis jų tikėjimo liudijimas veikia iki šiandien.

Keturi kankiniai

Lina Jahn

Hamburgo Arkivyskupas Stefanas Heße tūkstančius piligrimų pakvietė atykti į

Šiaurės Vokietiją, Liubeką – į birželio 23 d. čia įvykusį keturių Liubeko kankinių

75-ųjų metinių minėjimą „Jūs būsite mano liudytojais“.

Keliaujama į Liubeką buvo įvairiais būdais – pėsčiomis, dviračiais, kanojomis, traukiniais,

automobiliais, parapijų užsakytais autobusais. Į renginio vietą atvykusiems ir kiek

drėgno oro nepabūgusiems piligrimams buvo padengta 150 šventiškai papuoštų stalų

– maistu ir gėrimais pasirūpino Maltos ordino organizacija (maltiečiai). Piligrimus aptarnavo

skirtingų konfesijų ir tautybių savanoriai.

2011 metais trys Liubeko kankiniai, katalikų kunigai E. Müller,

J. Prassek, H. Lange paskelbti palaimintaisiais. Pasauliui,

tikintiesiems, jų liudijimas yra išskirtinis dėl grupinio nužudymo

ir dėl ekumeninės jungties, stipraus krikščioniško tikėjimo.

Hamburgo lietuvių katalikų sielovada kartu su kitų tautų

sielovadomis turėjo galimybę per šias garbingas nuteistųjų

atminimui aukojamas Šv. Mišias prisidėti savo įnašu malda

lietuviu kalba.

Minėjimą tiesiogiai transliavo Šiaurės Vokietijos radijas (Norddeutscher

Rundfunk „NDR“). Šią tiesioginę transliaciją buvo

galima stebėti Hamburgo Marijos katedroje (Mariendom).

Nuotr. Marco Heinen, autorės

Minėjimo dalyviai

Hamburgo, Brėmeno lietuviai minėjimo metu

26 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


Katalikiško jaunimo stovykla

Dalė Kriščiūnienė

Birželio 17–20 dienomis katalikiško jaunimo grupės nariai

svečiavosi šv. Juozapo namuose Boksbrune (St. Josefshaus

Boxbrunn). Nuostabios gamtos apsuptyje Vasario

16-osios gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis

kartu su Gimnazijos religijos mokytoja Dale Kriščiūniene

jaunuoliams suorganizavo vasaros stovyklą.

Gimnazistai turėjo progą susipažinti su popiežiaus Pranciškaus biografi ja ir veikla. Po fi lmo

peržiūros vyko darbas grupėse, jis gimnazistams padėjo dar labiau suprasti popiežiaus meilę,

gailestingumą ir atlaidumą visiems žmonėms. Piligriminis žygis ir Šv. Mišios kalnuose

prie Švč. Mergelės Marijos grotos suteikė visiems didžiulės dvasinės palaimos ir tvirtybės.

Tai buvo tarsi pasiruošimas susitikimui su Šventuoju Tėvu Lietuvoje.

Širdingai dėkojame Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos Fondui JAV, parėmusiam mūsų stovyklą.

Nuotr. autorės

Katalikiško jaunimo apmąstymai apie Popiežių

Katalikiškas jaunimas stovykloje Boksbrune

In memoriam

Bendruomenės informacija

Romuvos Lietuvių Bendruomenės valdyba reiškia

nuoširdžią užuojautą mirusios ilgametės bendruomenės

narės, šviesaus atminimo Valės Endrikaitienės

(Walli Endrikeit) šeimai, artimiesiems ir visiems

ją pažinojusiems.

In memoriam V. Endrikaitienė gyvenimą paliko eidama

89-uosius metus. Bendruomenėje ji aktyviai veikė ir praleido

beveik pusę savo gyvenimo. Daugelis prisimena,

kuomet dar 1975 metų liepos 13 dieną Valė prisijungė

prie bendruomenės ir pradėjo puoselėti lietuvybę drauge

su kitais tuometiniais nariais.

Savo laiku ji aktyviai dalyvavo visose organizuojamose

šventėse, jų metu rengė loterijas, kepdavo pyragus ir atvykdama

su savimi visuomet atsiveždavo daug žiurovų,

dalyvių. Taip pat V. Endrikaitienė siuvo tautinius kostiumus

tuometiniams Gimnazijos mokiniams.

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 27


ATRADIMAI

Juan Ignacio Fourment Kalvelis: „Lietuvių

kalbą išmokau gimnazijoje“

Argentinos lietuvis neatskiriamas nuo lietuviško šokio

Redakcijos informacija

Lietuvos žiniasklaidos dėmėsio centre atsidūręs Juan Ignacio Fourment Kalvelis –

jau daugiau kaip pusę metų Argentinos lietuvių bendruomenės pirmininko pareigas

einantis lietuviško kraujo turintis argentinietis. Kadangi aktyviai dalyvauja įvairiose

lietuvybę puoselėjančiose veiklose, todėl jį žino ir pažįsta visi pasaulio lietuviai.

Vokietijos lietuviai jį prisimena kaip moksleivį. Remiamas Čikagoje veikiančio

Juan Ignacio Fourment Kalvelis su šeima

„Lietuvių fondo“ 2004 metais jis atvyko į Vasario 16-osios

gimnaziją ir pradėjo mokytis lietuvių kalbą nuo nulio.

Nors lietuvis buvo tik jo senelis, Juan Ignacio Fourment Kalvelis

ne tik savo laisvalaikį, bet ir didžiąją dalį gyvenimo skiria lietuvybės

puoselėjimui. Daugelis jį pažįsta kaip Argentinos lietuvių

jaunimo sąjungos pirmininką, kaip Pietų Amerikos lietuviams

atstovavusį Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narį. Ir

tai tik maža dalis jo lietuviškų pareigų, kurias jam teko užimti.

Juan Ignacio Fourment prieš 14 metų, gavęs stipendiją iš

Lietuvių fondo, atvyko mokytis į Vasario 16-osios gimnaziją,

kur per 10 mėnesių išmoko lietuvių kalbą. Tuo metu jis

buvo vienintelis moksleivis iš Pietų Amerikos, kuris nemokėjo

kalbėti angliškai, vokiškai ar lietuviškai, todėl pradžioje

pasitelkė gestų kalbą.

Juan Ignacio Fourment Kalvelis iš Vasario 16-osios gimnazijos

ir jį supusių žmonių pasiėmė daug – lietuvių kalbą,

tautinę kultūrą (šokius, dainas), papročius.

„Man gimnazija – labai miela, labai brangi vieta. Esu dėkingas

tuometiniui gimnazijos direktoriui Andriui Šmitui, kuris

man labai padėjo.Visuomet prisimenu šią vietą su šypsena

veide“, - pasakoja buvęs jos mokinys.

Tęsinys kitame „Informacijų“ numeryje

Nuotr. iš asmeninio archyvo, Dariaus Šulco

28 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS


D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1

TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@VLBE.ORG | http://WWW.VLBE.ORG

Reklamos pasiūlymas

Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos

lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės

(VLB) svetainėje: www.vlbe.org.

Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir

tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus.

Leidinio reklamos kainos

Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas

VLB nariams, bendradarbiams, valstybinėms

institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių

bendruomenių pirmininkams.

Internetinio tinklapio reklamos kainos

Vieno numerio reklamos kaina:

A4 – 200 €

A5 – 100 €

A6 – 50 €

A7 – 30 €

A sektorius

1-mėn. 50 €

6-mėn. 250 €

12-mėn. 450 €

B sektorius

1-mėn. 20 €

6-mėn. 100 €

12-mėn. 180 €

Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org

Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00

VLB INFORMACIJOS | 8 - 2018 | RUGPJŪTIS 29


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

Nuotr. Tomo Razmaus

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos

nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

30 VLB INFORMACIJOS |8 - 2018 | RUGPJŪTIS

More magazines by this user
Similar magazines