VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. RUGPJŪTIS, NR. 6/572
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES<br />
Nuotr. Tomo Razmaus | <strong>VLB</strong> Pirmininkas Alfredas Hermanas ir MLB Pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė<br />
Nr.6/<strong>572</strong><br />
<strong>2018</strong><br />
08<br />
6-7 PSL. XVI-ASIS PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SEIMAS<br />
14 PLS. JAUNIMO (IM)PULSAS<br />
SU M. DAMBRIŪNAITE-ŠMITIENE<br />
18-19 PSL. PORTRETAI:<br />
AUDRONĖ IR GINTARAS RUČIAI<br />
26 PSL.<br />
KETURI LIUBEKO KANKINIAI<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 1
Ar Jūs pasiruošę<br />
BERLYNO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS<br />
GIMTADIENIUI ?<br />
<strong>2018</strong> RUGPJŪČIO 25 D.<br />
BERLYNE<br />
www.berlynas.vlbe.org<br />
2 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
REDAKTORIAUS ŽODIS<br />
Šaukime liepą kitu vardu<br />
Šių metų liepą nuo šiol vadinsime pasaulio lietuvių mėnesiu – kitas<br />
vardas jai nebetinka. Kaip ir buvo tikėtasi, ji pažymėta istorijoje saulės<br />
spalvos antspaudu – šiluma Vilniuje sklido visur – Rotušės aikštėje,<br />
žygiuojant Gedimino prospektu, lipant Tauro kalnu, Kalnų bei Vingio<br />
parkuose, Bernardinų sode – visur, kur lankėsi ir būrėsi pasaulio lietuviai.<br />
Tokio šurmulio, entuziazmo, polėkio ir gerų emocijų Vilnius pilnu jo<br />
spinduliu senokai nebuvo matęs.<br />
Vokietijos lietuviai ir vėl sužibo savo bendruomeniškumu, meniniais gebėjimais,<br />
tvariu bendruomenės atstovavimu Rotušės aikštėje veikusiame paviljonų<br />
mieste „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, Dainų šventėje, XVIajame<br />
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seime.<br />
Viskas prasidėjo nuo pasaulio žemėlapio dėlionės – Lietuva skirtinguose<br />
kontinentuose – už Atlanto, Europoje, Azijoje, Australijoje! Net Lietuvą konstravęs<br />
J. Basanavičius šito nebuvo susapnavęs. Ir ši Pasaulio lietuvių bendruomenės<br />
komandos užsibrėžta misija išties pavyko – tiek bendravimo tarp pasaulyje<br />
ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių neteko matyti. Ir iki šiol priešinami,<br />
jie susijungė – bendravo, džiaugėsi, keitėsi informacija, juokėsi, pasakojo. Ir<br />
jeigu nors 10 iš 100 proc. dalyvavusių ir paviljonus lankiusių lietuvių, svečių<br />
išsinešė bent po vieną kontaktą ar teigiamą pažintį ir labiau suprato, ką veikia<br />
lietuviai pasaulyje, – darbas nenuėjo veltui.<br />
O kur Dainų šventėje pasirodę pasaulio lietuvių ansambliai, šokių kolektyvai.<br />
Vokietijos lietuviams atstovavo Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis<br />
„RIDIGDO“, Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos folkloro ansamblis „VASA-<br />
RIS“, Kelno Lietuvių bendruomenės vokalinis ansamblis „LIETVĖJA“, Hamburgo<br />
tautinių šokių kolektyvas „GINTARAS“, Frankfurto ansamblis „Ąžuoliukas“.<br />
Viską vainikavo Pasaulio lietuvių bendruomenės XVI-asis Seimas, kurio metu<br />
susirinko 33 šalių pasaulio lietuviai ir Vokietijos lietuviams išdidžiai atstovavo<br />
mūsų bendruomenės išrinkti delegatai.<br />
Klausiate, kas iš to? Sprendžiant iš Vokietijos lietuvių bendruomenės paviljoną<br />
lankiusių Lietuvoje gyvenančių lietuvių skaičiaus bei jų rodyto susidomėjimo,<br />
mes pagaliau labiau susidraugavom, nugriovėm bent vieną mus<br />
skiriančią sieną ir tuo praturtėjom.<br />
Tačiau „Informacijose“ gausu ir kitokių naujienų, apmąstymų ir prisistatymų.<br />
Gerų vasariškų naujienų ir malonaus skaitymo!<br />
Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė<br />
Nuotr. Tomo Razmaus<br />
VOKIETIJOS LB VALDYBOS<br />
<strong>„INFORMACIJOS“</strong><br />
Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė<br />
evelina.kislych@vlbe.org<br />
redakcija@vlbe.org<br />
KVIEČIAME AUKOTI<br />
„INFORMACIJOMS“!<br />
Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim<br />
BLZ 670 700 24<br />
Konto-Nr. 581 7978<br />
<strong>VLB</strong> Valdybos „Informacijas“<br />
galite skaityti internete adresu<br />
www.bendruomene.de<br />
VIRŠELYJE:<br />
Viršelyje: <strong>VLB</strong> Pirmininkas<br />
Alfredas Hermanas ir MLB Pirmininkė<br />
Irma Petraitytė-Lukšienė<br />
Dizaineris: Elinas Venckus<br />
www.elinas-design.de<br />
D-68623 Lampertheim<br />
Tel.: 0162 5200 517<br />
Verwendungszweck: auka Informacijoms<br />
Išrašome aukų pažymą.<br />
Der Bezug dieser Zeitschrift<br />
ist im Mitgliedsbeitrag enthalten<br />
Dėl reklamos „Informacijose“<br />
ir <strong>VLB</strong> interneto svetainėje<br />
kreipkitės adresu<br />
reklama@bendruomene.de<br />
Nuotr.<br />
Tomo Razmaus<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 3
AKTUALIJOS<br />
Vokietijos Lietuvių Bendruomenės<br />
paviljonas Rotušės aikštėje<br />
Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst<br />
Š. m. liepos 1 dieną, Vilniaus Rotušės aikštėje Pasaulio Lietuvių Bendruomenė<br />
pakvietė į Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtą renginį „100 Lietuvos veidų – sujunkime<br />
Lietuvą“. Pirmą kartą užsienio lietuvių bendruomenės turėjo galimybę<br />
prisistatyti su savo autentišku ir unikaliu veidu paviljonų miestelyje. Viename iš<br />
paviljonų įsikūrė bei šio miestelio gyventoja tapo ir Vokietijos Lietuvių Bendruomenė<br />
(toliau – <strong>VLB</strong>).<br />
<strong>VLB</strong> turėjo labai platų užmojį – ne tik prisistatyti kaip moderni bendruomenė, kuri apima<br />
ir koordinuoja visą eilę didesnių bei mažesnių apylinkių visoje Vokietijoje, rūpinasi ir<br />
visokeriopai remia dvikalbę lietuvių-vokiečių Vasario 16-osios gimnaziją, bet ir priminti<br />
pačiai Pasaulio Lietuvių Bendruomenei (toliau – PLB) apie jos susikūrimo aplinkybes, jos<br />
istorines ištakas būtent čia, Vakarų Vokietijoje.<br />
Atsižvelgiant į labai ribotą laiką, vietą ir galimybes, kad lankytojai ir paviljono svečiai per<br />
keletą minučių įžvelgtų <strong>VLB</strong> istorinį gylį ir pajustų šiuolaikinę dvasią, buvo didelis galvosūkis<br />
surasti prisistatymo strategiją bei tinkamas išraiškos priemones. Šį iššūkį su dideliu<br />
užsidegimu pasitiko menotyrininkė, Irma Petraitytė-Lukšienė, tapusi pagindine paviljono<br />
kuratore. Ji rinko idėjas bei surado žmones, kurie kuo plačiau ir giliau moderniausiomis<br />
meno technologijomis padėtų priartinti ir atskleisti istorinį lietuvių bendruomenės Vokietijoje<br />
vaidmenį tikint Lietuvos išsilaisvinimu ir nepriklausomybės atstatymo galimybe.<br />
Prie šios idėjos išpildymo visa savo siela ir meistriškumu prisidėjo meninkė Patricija Gilytė.<br />
Jos dėka iš ekrano prabilo istorijos liudininkai Ona Bartusevičienė ir Vincas Bartusevičius.<br />
Jie pasakojo, kaip po II-ojo Pasaulinio karo apie 70 tūkstančių lietuvių, pabėgusių<br />
iš Lietuvos nuo sovietinio rėžimo ir teroro grėsmės, atsidūrė Vokietijoje ir buvo<br />
apgyvendinti „desplaced persons“ DP stovyklose. Laikydami save ne pabėgėlias, bet<br />
tremtiniais, jie nepaliovė tikėti, dirbti bei veikti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.<br />
Šalia stovintys stendai, kuriuos I. Petraitytė-Lukšienė<br />
šiam paviljonui paskolino iš Martyno Mažvydo bibliotekos,<br />
iliustravo labai turtingą intelektualinį taip lietuviškai vadinamų<br />
„dipukų“ stovyklose vykusį spaudos, knygų leidybos<br />
gyvenimą. Na, o didžiausią lankytojų dėmesį traukė Vokietijos<br />
žemėlapis, vaizduojantis 1948 metų Vokietiją su vietovėmis,<br />
kuriose buvo įsikūrę gausiausios lietuvių pabėgėlių stovyklos.<br />
Buvom patys nustebę šio žemėlapio trauka, prie kurio stoviniavo<br />
žmonės, ieškodami mažesnio ar didesnio miestelio pavadinimo,<br />
pasakodami savo giminaičių pokario meto istorijas.<br />
Ypatingas dėmesys ir akcentas paviljone buvo skirtas Vasario<br />
16-osios gimnazijos pristatymui. Ši unikali lietuvių-vokiečių<br />
dvikalbė gimnazija video instaliacijų dėka, kurias specialiai<br />
šiam paviljonui kūrė, montavo ir pristatė profesionali meninkė<br />
P. Gilytė kvietė lankytoją į vir tualų pasivaikščiojimą po jos mo -<br />
dernias mokymosi erdves, istorinius kampelius Rennhofo pilies<br />
parko šimtamečių medžių apsuptyje. Rasos Weiß sumanymą<br />
parengti interviu su buvusiais gimnazistais išpildė Mindaugas<br />
Jacinevičius. Buvusiųjų jos auklėtinių, šiandien reikšmingais<br />
visuomenės veikėjų atviri pasisakymai liudijo apie ypatingą<br />
šios gimnazijos įnašą ne vien formalių žinių lietuvių ir vokiečių<br />
kalbomis perteikime, bet ir visapusiškos asmenybės formavime.<br />
Vasario 16-osios gimnaziją paviljone atstovavo direktorės<br />
pavaduotoja Irena Sattler, gimnazijos mokytoja Marytė Dambriūnaitė-Schmidt,<br />
bendrabučio auklėtojai Edmundas Jankūnas<br />
ir Raimunda Jankūnienė, Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos<br />
pirmininkė Rasa Weiß, kuriuos be perstojo kalbino tiek<br />
besidomintieji mokymosi sąlygomis gimnazijoje, tiek jos buvę<br />
auklėtiniai, užsukę trumpam pasimatymui po daugelio metų.<br />
Paviljonui paruoštame didelio formato Vokietijos žemėlapyje<br />
buvo galima atrasti pažymėtas atskirose vietovėse veikiančias<br />
<strong>VLB</strong> apylinkes. Išsamiau ir plačiau susipažinti su Vokietijos lietuvių<br />
bendruomenės aktualijomis, pajusti jos gyvenimo bei<br />
dinamikos pulsą kvietė mėnesinis žurnalas „Informacijos“. Šis<br />
leidinys yra <strong>VLB</strong> simbolis, atspindintis atskirų apylinkių ben-<br />
Vokietijos lietuviai drauge su LR Prezidente D. Grybauskaite<br />
<strong>VLB</strong> pavilijono lankytojai<br />
4 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
Vasario 16-osios gimnazijos folkloro ansamblis „Vasaris“, „Jorė“ prie <strong>VLB</strong> paviljonų<br />
Video instaliacijas kūrė menininkė P. Gilytė<br />
Nuotr. Pagindinė ????| paviljono ??? kuratorė I. Petraitytė-Lukšienė (dešinėje)<br />
druomeninę veiklą ir informuojantis apie svarbiausius <strong>VLB</strong> valdybos<br />
nutarimus. Šia proga jis buvo išskirtinai išleistas popieriaus<br />
formate ir dalijamas paviljono lankytojams. Su dideliu<br />
atsidavimu ir kūrybiškumu jau visi metai jį rengia profesionali<br />
žurnalistė, vyriausioji redaktorė Evelina Kislych-Šochienė, gyvenanti<br />
Hamburge. Spaudama prie širdies naujausią „Informacijų“<br />
numerį ji maloniai atsakinėjo į užklausimus dėl reklamos<br />
mūsų bendruomenės informaciniame leidinyje, bendravo su<br />
kitais žurnalistais, kurie rengė reportažus apie <strong>VLB</strong> paviljoną.<br />
Tai buvo įspūdingas renginys, apjungęs daug veidų, leidžiantis<br />
pajusti istorinio momento virpesį dabartinėje akimirkoje,<br />
tapęs tam tikra prasme nauju atspirties tašku tęsti Lietuvos ir<br />
pasaulio lietuvių istoriją toje šalyje, kurioje gyveni. Šis vienos<br />
dienos praleidimas skirtingose šalyse įsikūrusių lietuvių bendruomenių<br />
paviljonų miestelyje leido naujai pajusti, kad taip<br />
vadinama globali Lietuva bei buvimas pasaulio lietuviu nėra<br />
tik teorinis konstruktas, bet didžiulė konkrečių lietuviškumo<br />
puoselėjimo būdų įvairovė.<br />
Nuotr. Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, „Reporteriai Vokietijoje“<br />
(Dariaus Šulco, Jurgitos Pickel).<br />
Nuotr. Vokietijos ????| lietuviai ??? su LR ministru pirmininku S. Skverneliu<br />
Hamburgo Lietuvių Bendruomenės pirmininkė A. Korinth<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 5
Pasaulio lietuviai išrinko naują Valdybą ir Pirmininką<br />
Nuotr. PLB archyvo | PLB Seimo nariai<br />
PLB informacija<br />
<strong>2018</strong> m. liepos 11 d. XVI-ojo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės<br />
(PLB) Seimo metu antrai kadencijai pirmininke<br />
išrinkta Dalia Henkė. Naujoje Valdyboje dirbs pasaulio<br />
lietuvių atstovai iš trijų kontinentų.<br />
„Pasaulio lietuvių Seime aiškiai skambėjo dvi mūsų tolesnės<br />
veiklos kryptys – puoselėti ir palaikyti lietuvybę ir duoti grąžą<br />
savo Tėvynei – Lietuvai. Siekiant šių tikslų neabejotinai vienas<br />
svarbiausių darbų yra sudaryti galimybę lietuviams visame<br />
pasaulyje išsaugoti pilietybę“, - sako išrinktoji PLB pirmininkė.<br />
Valdyboje taip pat dirbs Vaidas Matulaitis (PLB Viešieji ryšiai),<br />
Rolandas Žalnierius (Visuomeninių ir specialių projektų reikalai),<br />
Eglė Garrick (Finansų ir lėšų telkimo sritis), Alvija Černiauskaitė<br />
(Švietimo sritis), Jūratė Caspersen (Kultūros sritis),<br />
Sigita Šimkuvienė (PLB Plėtros ir tvarumo sritis), Rimvydas<br />
Baltaduonis (Ekonominio bendradarbiavimo sritis), Laurynas Misevičius (Sporto reikalai),<br />
Edmundas Putrimas (Sielovados ir Pietų Amerikos reikalai), Vladas Oleinikovas (PLJS Valdybos<br />
pirmininkas) ir Vida Bandis (PLB atstovė Lietuvoje).<br />
Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose liepos 8-11 dienomis posėdžiavo lietuviai iš<br />
33 pasaulio šalių. Jie diskutavo ir sprendė aktualius PLB organizacinius ir raidos klausimus,<br />
ypatingas dėmesys buvo skiriamas didesnei sąveikai su Lietuva.<br />
Šįmet sukanka lygiai 60 metų, kai pirmą kartą 1958 m. Niujorke susirinko Pasaulio Lietuvių<br />
Bendruomenės Seimas. Ta proga pasaulio lietuvius pasveikino iškilmingame posėdyje dalyvavęs<br />
Prezidentas Valdas Adamkus.<br />
Pasaulio lietuvių renginiai prasidėjo liepos 1 dieną renginiu Vilniaus Rotušės aikštėje – „100<br />
Lietuvos veidų - sujunkime Lietuvą!“, kurio globėja tapo Lietuvos Respublikos Prezidentė<br />
Dalia Grybauskaitė, o ambasadoriumi – Andrius Mamontovas. Šiame renginyje prisistatė<br />
35 lietuvių bendruomenės. Liepos 1-11 dienomis Vilniaus Rotušėje buvo surengta unikali<br />
pasaulio lietuvių menininkų paroda. Pasaulio lietuviai taip pat aktyviai dalyvavo Dainų<br />
Šventėje.<br />
Nuotr. Tomo Razmaus | Dalia Henkė<br />
Nuotr. iš asmeninio PLB albumo | Naujoji PLB Valdyba<br />
6 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
„Vasaris“ lankėsi Lietuvos Respublikos Seime<br />
Š. m. liepos 5 d. Vasario 16-osios gimnazijos folkloro<br />
ansamblis „Vasaris“ turėjo progą apsilankyti Lietuvos<br />
Respublikos Seime (LRS), kur vaikams buvo pravesta<br />
ekskursija.<br />
Juos lydėjo mokytojai, meno vadovai Gintaras ir Audronė<br />
Ručiai, Jurgita Pickel ir Dariaus Šulcas.<br />
Nuotr. „Reporterių Vokietijoje“<br />
„Vasaris“ drauge su Seimo nariu Algirdu Butkevičiumi<br />
Jurgitos Pickel ir Dariaus Šulco<br />
Vokietijos lietuvius PLB Seime<br />
atstovavo <strong>VLB</strong> išrinkti<br />
delegatai<br />
Redakcijos informacija<br />
Iš karto po intensyvios Dainų šventės Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) nariai<br />
net iš 33 šalių neskubėjo namo – liepos 9 – 11 dienomis jie dalyvavo XVI-ąjame Seime,<br />
kuriame svarstė PLB svarbius dabarties klausimus, rinko naują valdybą.<br />
Vokietijos lietuvių bendruomenę aktyviai atstovavo – <strong>VLB</strong> pirmininkas Alfredas Hermanas,<br />
Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja Marija Dambriūnaitė-Šmitienė, Miuncheno<br />
Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė, Vokietijos Lietuvių Jaunimo<br />
Sąjungos pirmininkės pavaduotoja Dominyka Sidabraitė, Vasario 16-osios gimnazijos<br />
kuratorijos pirmininkė Rasa Weiß, advokatas Mindaugas Jacinevičius.<br />
Nuotr. Jurga Gailiūtė | Vokietijos lietuviai<br />
Nuotr. iš asmeninio <strong>VLB</strong> albumo | <strong>VLB</strong> atstovai XVI-ąjame Seime<br />
Nuotr. Tomo Razmaus | A. Hermann ir I. Petraitytė-Lukšienė<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 7
„VA R DA N TO S …“ ŠŪ K I O V E RTA E I S E N A<br />
Eisenos akimirka | Hamburgo lietuviai<br />
Vokietijos lietuviai su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi<br />
Redakcijos informacija<br />
Š. m. birželio 30 d. – liepos 6 d. Vilnius lūžo nuo jubiliejinę,<br />
dvidešimtąją dainų šventę švęsti atvykusių Pasaulio<br />
lietuvių bendruomenių ir susirinkusių Lietuvos kolektyvų,<br />
svečių.<br />
Lūžo – tiesiogine ta žodžio prasme – visą šią savaitę galima<br />
buvo stebėti perpildytas kavines, restoranus, parduotuves.<br />
Linko ir Tauro, Kalnų, Vingio parkų grindiniai, bei kelias, kuriuo<br />
liepos 6-ąją žygiavo pasaulio ir Lietuvos lietuviai – šventinė<br />
eisena nepaliko abejingų. Tokios vienybės, gausos šypsenų ir<br />
gerų emocijų Vilnius laukė keturis metus, ar net šimtą metų.<br />
Vokietijos lietuvius atstovavo PLB pirmininkė Dalia Henkė, dr.<br />
Vincas Bartusevičius, <strong>VLB</strong> Valdyba, <strong>VLB</strong> apylinkių pirmininkai,<br />
Vasario 16-osios Gimnazijos atstovai – mokytojai, kuratorijos<br />
nariai, Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“,<br />
Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos folkloro ansamblis<br />
„VASARIS“ prie kurio prisijungė Vokietijos Lietuvių Bendruomenės<br />
Romuvos apylinkės folklorinio ansamblio „Jorė“ nariai<br />
Jurgita Pickel ir Darius Šulcas, Kelno Lietuvių bendruomenės<br />
vokalinis ansamblis „LIETVĖJA“, Hamburgo tautinių šokių kolektyvas<br />
„GINTARAS“ ir kiti.<br />
Eisenos ir karščio nepabūgę Vokietijos lietuviai<br />
Dėkojame visiems dalyviams, taip gražiai susijungusiems ir<br />
drąsiai atstovavusiems Vokietijos lietuvius. Mes tik dar kartą<br />
kitiems ir sau įrodėm, jog turime stiprią bendruomenę!<br />
Nuotr. Dariaus Šulco<br />
Dainų šventės eisenos dalyviai – Vokietijos lietuviai<br />
8 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
DAINŲ ŠVENTĘ BŪTINA PATIRTI PAČIAM<br />
Kelno Lietuvių Bendruomenės vokalinis ansamblis „LIETVĖJA“ eisenos metu<br />
Julita Zubovaitė-Stonkė<br />
Ansamblio vokalistės – Kelno lietuvės<br />
Tam, kad apie ją būtų galima visavertiškai kalbėti. Aš esu<br />
dalyvavusi bent keliose dainų šventėse, tad norėjau, jog ir<br />
mano vadovaujamo kolektyvo narės žūtbūt išgyventų šią<br />
vienybės ir pozityvių emocijų šventę.<br />
Prie puodelio arbatos dažnai, su nostalgija pasakodavau, kas<br />
iš tiesų yra dainų šventė. Tai didelė Vingio parko estrada, smagi<br />
eisena Vilniaus centru, galinga tūkstantinės minios rankų<br />
banga ir svarbiausia – neapsakomas jausmas dainuoti drauge<br />
su visais – jaustis minioje mažu, bet stipriu, nes esi Lietuvos<br />
dalis.<br />
„Mes būtinai turime sudalyvauti Jubiliejinėje dainų šventėje!“<br />
– priėmėme šį sprendimą dar 2017 metais ir ėmėme intensyviai<br />
jai ruoštis. Iki tol dainuodavome „iš klausos“, akomponuojant<br />
gitara – ne viena neturime profesionalaus muzikinio<br />
išsilavinimo, todėl gavus šūsnį natų iš šventės organizatorių<br />
net aiktelėjome. Bet svajonę turintys žmonės nepasiduoda ir<br />
ieško sprendimų. Repetavome ne vieną savaitgalį, klausėmės<br />
užsienio kolektyvams skirtų kūrinių įrašų, į pagalbą net buvome<br />
pasikvietę muzikos mokytoją iš Lietuvos. Širdis blaškėsi<br />
krūtinėse, išsiuntus mūsų įdainuotus kūrinių įrašus komisijai<br />
ir aplankė euforija, sužinojus, kad esame kviečiamos atvykti į<br />
Vilnių. Juolab, kad buvome vienintelis liepos 6 d. „Dainų dienoje“<br />
dainuojantis Vokietijos lietuvių kolektyvas.<br />
Šventės kulminacija, Dainų diena „Vardan Tos...“, buvo nuostabi.<br />
Kur pasisuksi, vien tik plačios žmonių šypsenos, akiai mieli<br />
tautinių kostiumų raštai, oras – kaip iš atostogų paveikslėlio!<br />
Vingio parkas buvo sausakimšas dalyvių ir žiūrovų, atėjusių<br />
pasimėgauti įvairia bei įdomia šventės programa ir tiesiog<br />
pabūti su tautiečiais tokią prasmingą akimirką. Dainuojant ne<br />
vieno akyse spindėjo džiaugsmo ašaros, o tautiška giesmė dar<br />
niekada neskambėjo taip išdidžiai ir gražiai, kaip tą vakarą,<br />
giedant 12 tūkstančių dainorėlių, pritariant kone dvigubai didesnei<br />
žiūrovų miniai. Ir visiems lietuviams, išsibarsčiusiems<br />
po pasaulį, kurių balsų gal ir negirdėjome, bet tikrai jutome.<br />
Nuotr. autorės<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 9
DAINŲ ŠVENTĖ – UNIKALUS PAVYZDYS<br />
Ansambliai „Vasaris“ ir „Jorė“<br />
Jurgita Pickel, Romuvos Lietuvių Bendruomenės pirmininkė<br />
Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai filmavime „Maximoje”<br />
Kaip šokis ir daina suvienija po pasaulį išsibarsčiusią tautą.<br />
Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti ir<br />
buvo skirta įvykusi Dainų šventė „Vardan tos...“.<br />
Iš Vokietijos atvyko net šeši kolektyvai iš įvairių jos kraštų.<br />
Jie dalyvavo beveik visuose dainų šventės renginiuose.<br />
Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „Ridigdo“ (vad.<br />
Juozas Vasiliauskis) dainavo Vingio parke vykusiame ansamblių<br />
vakare, Bernardinų soduose vykusioje Folkloro dienoje<br />
pasirodė Vasario 16-osios mokinių folklorinis ansamblis „Vasaris“<br />
(vad. Audronė ir Gintaras Ručiai), prie šio ansamblio<br />
prisijungė ir Vokietijos Lietuvių Bendruomenės Romuvos<br />
apylinkės folklorinio ansamblio „Jorė“ nariai Jurgita Pickel<br />
ir Darius Šulcas. Šioje šventėje pasirodė ir iš Frankfurto atvykęs<br />
vaikų folklorinis ansamblis „Ąžuoliukas“ (vad. Nijolė<br />
Balčiūnienė ir Dovilė Staniulionienė). Šokių kolektyvas iš<br />
Hamburgo „Gintaras“ (vad. Agneta Rosemann) šoko šokių<br />
dienoje. Dainų ansamblis „Lietvėja“ iš Kelno – dainų dienoje<br />
(vad. Julita Zubovaitė-Stonkė).<br />
Daugelį dalyvių vykusių iš Vokietijos pagal galimybę kelionę<br />
finansiškai parėmė Vokietijos Lietuvių Bendruomenė, o ansamblio<br />
„Vasaris“ vaikus, dalyvavusius dainų šventės renginiuose,<br />
parėmė ir Fondas Vasario 16-osios gimnazijai remti.<br />
Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai taip pat buvo pakviesti<br />
sudalyvauti video klipo, kviečiančio į dainų šventę, filmavime<br />
parduotuvėje „Maxima“.<br />
Taip pat mokiniai buvo pakviesti aplankyti Lietuvos Respublikos<br />
Seimą, kur buvo pagerbti, bei supažindinti su jo istorija.<br />
Bendravo susitikime su politikais.<br />
Mylėti Lietuvą visa širdimi galima ir negyvenant joje. Dainų<br />
Šventė – tai tikros emocijos, nesuvaidinti jausmai.<br />
Nuotr. Dariaus Šulco, autorės<br />
10 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
BALTIJOS ŠALIMS ĮTEIKTA VESTFALIJOS TAIKOS PREMIJA<br />
Parengta pagal Prezidentės spaudos tarnybos pranešimą<br />
Š. m. liepos 14 d. Miunsteryje (Vokietija) Lietuvos Respublikos<br />
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos prezidentas<br />
Raimondas Vėjuonis ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid<br />
dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje Miunsterio miesto<br />
rotušėje ir<br />
Baltijos žmonių vardu atsiėmė prestižines<br />
Vestfalijos taikos premijas. Šiemet šis garbingas apdovanojimas<br />
įteiktas trims Baltijos šalims už išskirtinį demokratinio<br />
vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką.<br />
Šalies vadovė sakė, kad didžiuojasi šiuo apdovanojimu, kurį<br />
Baltijos šalys gauna už savo darbą ir pasiaukojimą. Prezidentė<br />
Lietuvos žmonių vardu taip pat padėkojo Vokietijai, kurios<br />
kariai padeda užtikrinti mūsų saugumą ir naujų grėsmių akivaizdoje<br />
išsaugoti taiką visai Europai. Prezidentės teigimu,<br />
ši premija – tai artimų mūsų šalių ryšių ir bendro įsipareigojimo<br />
taikai simbolis.<br />
Vestfalijos taikos premija pagerbiami visi Lietuvos, Latvijos<br />
ir Estijos žmonės. Taikus mūsų tautų išsivadavimas iš okupacijos<br />
ir tvirtas įsipareigojimas ginti laisvę bei taiką iki šiol yra<br />
pavyzdys visai Europai. Ypatingą prasmę apdovanojimui suteikia<br />
ir tai, kad jis paskirtas Baltijos šalims minint modernaus<br />
valstybingumo šimtmetį. Vestfalijos taikos premija teikiama<br />
kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos<br />
ir tarptautinę taiką. Premija įsteigta 1998-aisiais, minint<br />
Vestfalijos taikos 350-ąsias metines. Tai viena svarbiausių istorinių<br />
sutarčių, užbaigusi religinius karus Europoje, padėjusi<br />
pamatus tarptautinei teisei ir moderniai valstybių sistemai.<br />
Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Baltijos šalių<br />
žmonės sveikino ir Vokietijos Prezidentas Frankas - Walteris<br />
Steinmeieris. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Latvijos<br />
Prezidentas Raimundas Vejonis, Estijos Prezidentė Kersti<br />
Kaljulaid. Prezidentę pasitiko ir ceremonijus dalyvius sveikino<br />
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia<br />
Henkė, Vokietijos lietuvių Bendruomenės pirmininkas Alfred<br />
Hermann bei Hamburgo tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“<br />
(vad. Agneta Roseman).<br />
Šios premijos steigėja – įtakinga Vestfalijos ir Lipės regionų<br />
verslo asociacija, vienijanti per 60 tarptautinių Vokietijos<br />
kompanijų, kurios dirba ir Lietuvoje. Tai „Schmitz Cargobull<br />
AG“, „Miele“, „CLAAS“ ir kitos įmonės. Lietuvai svarbūs ir ryšiai<br />
su Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žeme, kuriai priklauso<br />
Vestfalijos ir Lipės regionai. Tai svarbiausias Vokietijos<br />
energetikos, automobilių, elektronikos pramonės centras, su<br />
kuriuo mus sieja glaudūs ekonominiai ryšiai. Šiaurės Reino-<br />
Vestfalijos žemė – pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė<br />
Vokietijoje, tarp mūsų miestų užmegzta net 14 partnerystės<br />
sutarčių. Būtent čia prieglobstį nuo sovietinės okupacijos<br />
žiaurumo gavo daugybė Baltijos šalių pabėgėlių, o šiandien<br />
šios žemės mieste Bonoje įsikūrusi gausi Vokietijos lietuvių<br />
bendruomenė.<br />
Nuotr. R. Dačkaus, Hamburgo tautinių šokių kolektyvo<br />
„Gintaras“ archyvo, | www.wirtschaftliche-gesellschaft.de<br />
Vokietijos Prezidentas F.-W. Steinmeieris (kairėje) ir LR Prezidentė D. Grybauskaitė<br />
Baltijos šalims įteiktas garbingas apdovanojimas – Vestfalijos taikos premija<br />
LR Prezidentė D. Grybauskaitė su Hamburgo lietuviais<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 11
ŠVIETIMAS<br />
Forumas „Lituanistinio švietimo pamokos:<br />
šimtmečių jungtys“<br />
Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst<br />
Nuo birželio 26 iki 28 dienos tris dienas Vilniuje vyko LR Švietimo ir Mokslo Ministerijos<br />
organizuotas forumas, į kurį atvyko lituanistinio švietimo įstaigų atstovai iš viso<br />
pasaulio. Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga jis išsiskyrė tuo, kad šį kartą vienoje<br />
vietoje dialogui ir glaudesniam bendradarbiavimui buvo pakviesti ne tik užsienio lietuvių<br />
bendruomenių, Švietimo Tarybų pirmininkai bei lituanistinių mokyklėlių vadovai<br />
bei mokytojai, bet ir baltistikos centrų dėstytojai bei formalių lietuviškų mokyklų,<br />
veikiančių užsienyje, vadovai. Renginyje dalyvavo visa eilė lietuvių kalbą puoselėjančių<br />
atstovų iš Lietuvos: Vaida Našlėnaitė-Eberhardt iš Frankfurto universiteto, Alina<br />
Baravykaitė iš Greifsvaldo universiteto, Christiane Schiler iš Berlyno universiteto,<br />
Janina Vaitkienė, Vasario 16-osios gimnazijos direktorė, Irma Petraitytė-Lukšienė,<br />
Miuncheno bendruomenės pirmininkė ir Viktorija Ramanauskienė, Miuncheno lituanistinės<br />
mokyklėlės kuratorė ir mokytoja.<br />
Tokia didelė įvairovė leido pajusti lituanistikos sklaidos mastą, tiek gylį, tiek plotį. Universitetuose<br />
įsikūrę lituanistikos centrai ne tik veda lietuvių kalbos kursus, bet ir pristato<br />
lietuvių kalbą kaip mokslinių tyrimų objektą, lietuviškose<br />
arba dvikalbėse mokyklose kaip pavyzdžiui Vasario 16-osios<br />
gimnazijoje arba Europos mokyklose mokiniai turi galimybę<br />
laikyti ir lietuvių kalbos brandos egzaminą. Na, o lituanistinės<br />
mokyklėlės, įsikūrusios lietuvių bendruomenių arba privačių<br />
iniciatyvų dėka užsiima lietuvių kalbos perdavimu įvairiomis<br />
patraukliomis žaismingomis vaikus įtraukiančiomis formomis.<br />
Jų tikslas padėti užsienyje augantiems vaikams, kad jie šeimoje<br />
išmokę susikalbėti lietuviškai, toliau gilintų savo žinias apie<br />
lietuvių kalbą ir joje sukurtą kultūrą, imtų ją vertinti ir atrastų<br />
kaip savo tapatybės darinį. Tad lituanistinių mokyklėlių uždavinys<br />
yra turbūt pats sunkiausias ir ilgiausiai užtrunkantis,<br />
patiriantis įvairių išbandymų, nes tapatybė tiek praktiniu, tiek<br />
tiriamuoju požiūriu yra nuolat kintantis ir sunkiai į bet kokius<br />
rėmus, į tam tikrą vieną apibrėžimą įtelpantis fenomenas.<br />
Visiems forumo dalyviams leido pasijusti kaip viena širdimi ir<br />
gyvai išgyventi mūsų tautos istoriškumą savo pasakojimu apie<br />
Nuotr. Viktorijos Ramanauskienės | Akimirka iš švietimo forumo su prof. Liudu Mažyliu<br />
12 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
Lietuvos Nepriklausomybės akto, kaip laisvės, orumo išraiškos<br />
dokumento gimimą, suradimą ir jo tolimesnio likimo aplinkybes<br />
profesorius Liudas Mažylis, netikėtai pats jau tapęs Lietuvos<br />
istorijos dalimi. Buvo labai įdomu išgirsti, kad Lietuvos istorija<br />
taip tampriai susijusi su Vokietija. Liudas Mažylis jau lankėsi ir<br />
Liudvigsburge, kur palaidotas Bad Urach, kuris jau buvo sutikęs<br />
tapti Lietuvos karaliumi ir buvo pradėjęs mokytis lietuvių kalbą.<br />
Priartinti istoriją kaip mūsų prosenelių ir senelių gyvenimą padėjo<br />
ir kita paskaita, kurią skaitė istorijos mokslų daktaras Aurimas<br />
Švedas. Jis klausė, ar visi žinome, ką reiškia šios dešimt istorinių<br />
datų: 1009, 1253, 1387, 1557, 1569, 1795, 1918, 1990 ir 2004.<br />
Na ir ekskursija į Kauną, aplankius Čiurlionio muziejų, karininkų<br />
Ramovę bei buvusią pirmąją prezidentūrą papildė bei sutvirtino<br />
istorines žinias apie Lietuvos atkūrimą tuomet prieš šimtą metų.<br />
Forume buvo pristatyta rekomendacinė integruota lituanistinio<br />
švietimo programa, pagal kurią bus galima orientuotis kuriant<br />
savo mokymo programą. Daug buvo diskutuota apie lietuvių<br />
kalbą kaip vertybę ir jos išsaugojimą, nuskambėjo ir klausimas,<br />
ar tikrai turime taip sureikšminti lietuvių kalbą. Gyvenant užsienyje,<br />
nors ir toliau kalbama lietuviškai, bet pamažu siaurėja jos<br />
vartojimo poreikis, užstringa jos gyvybingumas, niuncų įvairovė, jos palaikymui, perdavimui<br />
pasidaro būtina kalbos puoselėjimo strategija. Kad vaikai išmoktų kalbą, visų pirma jie<br />
turi ją girdėti.<br />
Šis Ministerijos renginys buvo išskirtinis tuo, kad pirmą kartą buvo suvesti visi besidarbuojantys<br />
tame pačiame lituanistikos vynuogyne: baltistikos centrų atstovai stebėjosi, kiek<br />
lituanistinių mokyklėlių pridygę ir kai kurios jų išaugę į solidžius kalbos mokymo centrus.<br />
Frankfurto universiteto Baltistikos centro atstovė sakė, kad vaikai ir jų tėveliai mielai kviečiami<br />
apsilankyti jų centre, reikia tik apgalvoti, kaip tai suorganizuoti.<br />
Tokie ŠMM renginiai yra labai svarbūs lituanistinių mokyklėlių darbuotojams, nes gyvi susitikimai<br />
su kolegomis, kurie atiduoda savo laisvalaikį, jėgas ir kūrybiškumą, mokydami<br />
lietuvių kalbą Egipte, Turkijoje, tolimoje Australijoje, Amerikoje, Sarkatveloje arba Rusijoje<br />
leidžia pasijusti Lietuvoje tarsi pasaulio centre. Susitikimai su lituanistiką vertinančiais ir<br />
mylinčiais mokytojais bei dėstytojais yra pati didžiausia dovana ir paskatinimas nepavargti<br />
daryti mažesnius ir didesnius žingsnius, kad lietuvių kalba išsilaikytų šiuolaikiniame globalaus<br />
pasaulio vertybių samplaikos sūkuryje.<br />
Tad įveikti barjerus tarp lituanistikos mokslinio ir praktinio taikymo, išmokti bendradarbiauti,<br />
sujungti žinias apie efektyviausius kalbos mokymosi ušsienyje metodus, keistis<br />
gerąja patirtimi su lietuvių kalbą ir kultūrą skleidžiančiais kolegomis yra būtinybė, kad<br />
augintume sąmoningumą savo tautiečių tarpe apie lietuvių kalbą kaip kultūrinį paveldą ir<br />
keltume lietuvių kalbos prestiziškumą pasaulyje.<br />
Mokslo metų uždarymo šventė Miunchene<br />
Irma Petraitytė-Lukšienė<br />
Š. m. liepos 22 d. įvyko labai graži, spalvinga, kūrybinga<br />
ir žaisminga Miuncheno lituanistinės mokyklėlės<br />
2017/<strong>2018</strong> mokslo metų uždarymo šventė, kurią suorganizavo<br />
ir pravedė mokytojos – Daiva Bethke ir Viktorija<br />
Ramanauskienė. Vaikams buvo įteikti diplomai, kurių<br />
jie apžvelgus šiuos mokslo metus – tikrai nusipelnė!<br />
Didžiulė padėka visoms Miuncheno lituanistinės mokyklėlės<br />
mokytojoms už visus metus vykdytą intensyvų darbą,<br />
skleidžiamą teigiamą energiją ir neįkainojamas idėjas.<br />
Lituanistinis švietimas labai prisideda prie to, kad Vokietijoje gyvenantys vaikai kalbėtų<br />
ir kalba lietuviškai. Ačiū mamoms ir tėčiams, mūsų mokinukams!<br />
Primename, kad lauksiame Jūsų ateinančiais <strong>2018</strong>/2019 mokslo metais! Š. m. rugsėjo<br />
mėnesį, kaip ir praeitais metais, vyks mokslo metų atidarymo šventė, kurią įprasmins<br />
dainos, žaidimai ir dovanos, kurias Jums skirs Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų<br />
ministerijos.<br />
Naujais mokslo metais ir toliau dirbs ta pati, stipri mokytojų komanda: Viktorija<br />
Ramanauskienė, Daiva Bethke ir Reda Kaiser. Toliau veiks mažylių grupė su Giedre<br />
Ziogaite-Steinbeißer ir paauglių psichologijos grupė su Ieva Krivickaite.<br />
Ačiū Daiva Zavistauskaitei už uždarymo šventės metu skambėjusią gitaros muziką ir<br />
naujai išgirstas dainas.<br />
Nuotr. autorės<br />
Mokslo metų pabaiga Miuncheno lituanistinėje mokyklėlėje<br />
Vaikams už nuopelnus buvo įteikti diplomai<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 13
JAUNIMO (IM)PULSAS<br />
Aktyvi tuometinė lietuvių jaunimo atstovė –<br />
Marija Dambriūnaitė-Šmitienė<br />
Amerikoje, Niujorke gimusi, Vašingtone užaugusi ir mokslus baigusi Marija Dambriūnaitė-Šmitienė<br />
– aktyvi tuometinė lietuvių jaunimo atstovė, šiandien – lygiai tokia<br />
pat aktyvi, žingeidi ir humoro nestokojanti Vokietijos lietuvių bendruomenės narė,<br />
Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja.<br />
Jaunimo reikalų departamentas neseniai pristatė projektą, laiko juostą – Trispalvės jaunimas<br />
(1918-<strong>2018</strong>). Pasak Departamento direktoriaus Jono Laniausko, rengiant laiko juostą tik kartą<br />
pasitvirtino faktas, kad Lietuvos istorija sunkiai įsivaizduojama be jaunimo įsitraukimo:<br />
„Jis buvo ir yra pagrindas bei variklis – nenugalima jėga – kūrusi ir vis dar kurianti Lietuvą.“.<br />
Viena iš Trispalvės jaunimo, nepaisant gyvenimo už jos ribų, - M. Dambriūnaitė-Šmitienė.<br />
Trumpa Marijos istorija:<br />
1973 m. gruodį JAV oficialiai įsteigta Pasaulio Lietuvos Jaunimo Sąjunga (PLJS), kurios<br />
pirmąja Valdybos sekretore (tuometinis pirmininkas Vytautas Maciūnas) ir buvo išrinkta<br />
– Marija. III-iojo PLJS Kongreso Pietų Amerikoje metu M. Dambriūnaitė-Šmitienė atstovavo<br />
Vašingtoną ir dirbo Informacijos komisijoje, ruošos komitete (su Romu Sakadolskiu).<br />
1976 metais M. Dambriūnaitė-Šmitienė iš tuometinio Vasario 16 gimnazijos direktoriaus<br />
Vinco Natkevičiaus gavo pakvietimą atvykt dirbti (tuo metu joje mokėsi nemažai mokinių<br />
iš JAV ir Kanados ir jiems reikejo, dalinai, atskiros programos). Marija sutiko. Mokytojos<br />
darbą ji derino su vadovavimu tautinių šokių grupei, ateitininkams bei mergaičių<br />
bendrabučio vėdejos pareigomis.<br />
Susidraugavus su tuometiniu IV PLJS ruošos komiteto pirmininku Andriumi Šmitu, M.<br />
Dambriūnaitė-Šmitienė perėmė vadovavimą informacijos komisijai. 1979 metais įvykusiame<br />
IV-ąjame PLJS Kongrese ji atstovavo Vokietiją.<br />
1980 metais M. Dambriūnaitė-Šmitienė buvo išrinkta į Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos<br />
(VLJS) Valdybą (pirm. Mecys Buivys).<br />
Marija Dambriūnaitė-Šmitienė<br />
1982 metais M. Dambriūnaitė-Šmitienė padėjo tuometinei VL-<br />
JS valdybai paruošti ir išleisti lietuviską dainyną su gaidomis.<br />
Veliau Marija buvo išrinkta į Romuvos apylinkės valdybą,<br />
vėliau – <strong>VLB</strong>, PLB valdybas. <strong>VLB</strong> Taryboje M. Dambriūnaitė-<br />
Šmitienė yra nuo 1978 metų.<br />
Nuotr. Dariaus Šulco, Skaistės Aleksandravičiūtės, iš knygos<br />
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga XX a. 6-9 dešimtmečiais<br />
Akimirka iš III Šiaurės Amerikos jaunimo suvažiavimo<br />
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklą liudijanti knyga<br />
14 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
KAS ŠIANDIEN YRA PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMAS?<br />
Martyno Mažvydo bibliotekos informacija<br />
Š. m. liepos 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo<br />
bibliotekoje įvyko diskusija „Kas šiandien yra pasaulio<br />
lietuvių jaunimas?“, subūrusi pasaulyje ir Lietuvoje gyvenantį<br />
jaunimą, organizacijų atstovus, jaunimo politikos<br />
formuotojus.<br />
Pasaulio lietuvių universitetas (VDU) ir Pasaulio lietuvių jaunimo<br />
sąjungos atstovai kvietė pasvarstyti, kokias pasaulio lietuvių<br />
jaunimo grupes galėtume išskirti stebėdami, kaip kinta<br />
mūsų diasporinė sąmonė. Apskritojo stalo diskusijoje Lietuvos<br />
Diskusijoje dalyvavo: Manvydas Džiaugys/Vytauto Didžiojo universitetas, Marija Antanavičiūtė/Jungtinės<br />
Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga, Dovas Lietuvninkas/JAV lietuvių bendruomenė,<br />
Irena Kowalewska/Užsienio lietuvių studentų klubas, Rimas Leonavičius/Urugvajaus<br />
lietuvių bendruomenė, Sandra Bernotaitė/žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorė.<br />
Mintimis taip pat dalijosi: Darius Udrys/politikos mokslų daktaras, Vilniaus universitetas,<br />
prof. Egidijus Aleksandravičius/istorikas, Vytauto Didžiojo universitetas.<br />
Diskusijos vedėjas, PLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas:<br />
„Diskusija bandė išspręsti galvosūkį, kas gi tas „pasaulio lietuvių jaunimas“. Tapo akivaizdu,<br />
kad vienas apibrėžimas pasaulio lietuviams nebūdingas, o ir pats bandymas apibrėžti, kaip<br />
atsiribojimo būdas, nėra naudingas. Išsilaisvinus nuo klijuojamų etikečių ir nugriovus min-<br />
Diskusijos dalyvė – Vokietijos lietuvė Melanie Henke<br />
nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kartu ieškota<br />
atsakymų į klausimus, kiek globalūs ir atviri esame ir kiek<br />
užtvarų išnyra tarp tų, kurie pasklidę po pasaulį, ir tų, kurie<br />
gyvena savo gimtinėje; kas šiandien yra pasaulio lietuvių jaunimas;<br />
kokia Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos misija, ir kt.<br />
Tad kas apibrėžia pasaulio lietuvių jaunimą?<br />
Ar pasaulio lietuvių jaunimas, emigrantai ir išeivija, arba diaspora,<br />
yra tapatūs? Ar svetur studijuojantys yra diaspora? Ar<br />
derėtų lietuvių „globalumą“ vertinti pagal skalę? Tuomet viename<br />
skalės gale atrastume lietuviškai nekalbančius, Pietų ar<br />
Šiaurės Amerikoje ir kitur gyvenančius, regis, mums visai svetimus<br />
lietuvius, apie kuriuos beveik nieko nežinome ir dėl jų<br />
nesirūpiname. Kitame gale atsidurtų iš Lietuvos niekada neišvažiavę,<br />
globaliai mąstantys, veikiantys ir bendruoju gėriu besirūpinantys<br />
„glocal Lithuanians“. O skalės viduryje – įvairiausi<br />
tipai: savęs ieškantys bastūnai, studijuojantis jaunimas…<br />
Kai įvairių kraštų lietuvius skyrė geležinė uždanga arba dviejų<br />
mėnesių kelionė vandenynu, buvimas užsienio lietuviu buvo<br />
visiškai akivaizdus – pasaulio lietuvių bendruomenę sudarantys<br />
užsienio lietuviai buvo atskirti, izoliuoti nuo savo krašto<br />
ir visiškai kitaip matė savo likimą. Atsidūrę DP (angl. displaced<br />
persons) stovyklose, jie jautėsi esą išsigelbėjęs lietuvių<br />
tautos elitas ir suprato, kad jų misija – formuoti vaizdinius ir<br />
moralinius įsipareigojimus. Žvelgdami į dabartinę užsienio<br />
šalyse studijuojančių, įvairių organizacijų ir bendruomenių<br />
veiklose dalyvaujančių masę galime klausti, koks yra jų misijos<br />
supratimas? Ar išvis jie yra įsipareigoję kokiai nors misijai?<br />
Diskusijos moderatorius – PLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas<br />
tyse mus ribojančias sienas, diskusija vystėsi apie tikslus, kuriuos turėtų sau kelti globalus<br />
Lietuvos jaunimas ir juos istoriškai vienijanti organizacija PLJS. Istorinis tikslas – kovoti dėl<br />
Lietuvos laisvės – pasiektas, tačiau ryškėja ne ką mažiau prasmingas tikslas – realizuoti<br />
šios laisvės suteikiamas galimybes. Diskusijos dalyvių nuomone, naujoji jaunimo mobilizacijos<br />
prasmė turėtų būti neatsiejama ne tik nuo lietuviškosios bendruomenės, kultūros, bet<br />
ir valstybės. PLJS galėtų tapti platforma, kuri įtraukia pasaulio lietuvių jaunimą ir įgalina<br />
juos dalyvauti Lietuvos valstybės kūrime ir puoselėjime“.<br />
Nuotr. Martyno Mažvydo bibliotekos archyvo<br />
Diskusijos dalyviai<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 15
KULTURA IR MENAS<br />
MEET THE ARTIST:<br />
Vilmantas Kaliūnas gimė Vilniuje, menininkų šeimoje.<br />
Senelis buvo smuikų meistras, nuo ketverių metų tėvas<br />
pradėjo mokinti jį groti pianinu, o vėliau Vilmantas pasirinko<br />
obojaus ir dirigavimo specialybes Vilniaus muzikos<br />
ir teatro akademijoje. 1993 metais Kaliūnas pervažiavo į<br />
Sarbriukeną tęsti obojaus studijų. Dar studijų metais jis<br />
buvo pakviestas užimti solo obojininko etatą SWR Kaiserslauterno<br />
radijo orkestre. Susijungus Kaiserslauterno ir<br />
Sarbriukeno radijo simfoniniams orkestrams, jis išlaikė tą<br />
patį etatą ir 2007 metais vėl grįžo į Saro kraštą, Vokietiją.<br />
Įsimintini susitikimai su garsiais dirigentais Paavo Järvi,<br />
Christian Thielemann, Michael Gielen ir Heinz Holliger, bei<br />
dažni lankymaisi Christoph Eschenbach, Thomas Hengelbrock<br />
ir Claudio Abbado repeticijose, daugybė meistriškumo<br />
kursų, asistavimas prof. Karl-Heinz Bloemeke, prof. Lutz<br />
Köhler ir jo talento skatintojui prof. Jorma Panula paskatino<br />
Kaliūną lemiamam posūkiui: 2010 metais jis žengė ant<br />
dirigento pakylos. Dirigavimo paslapčių mokėsi pasaulinio<br />
garso dirigentų kalve vadinamoje Veimaro muzikos akademijoje pas prof. Nicolas Pasquet.<br />
Šiandien jaunasis dirigentas diriguoja platų repertuarą Vokietijoje ir užsienyje.<br />
Šlėzvigo Holšteino festivalyje 2015 ir 2016 metais jis dirbo su maestro David Newman,<br />
vadovavo Vladimir Jurowski, Christoph Eschenbach ir Manfred Honeck repeticijoms. Nuo<br />
2014 metų jis yra nuolatinis maestro Karl-Marek Chichon asistentas.<br />
V. Kaliūnas dirigavo Berlyner Sinfonietta, Lietuvos kameriniam orkestrui, Thüringen<br />
Philharmonie Gotha ir Jenaer Philharmonie, Lietuvos Kauno simfoniniam orkestrui ir<br />
Bulgarijos Pazardjik Symphony Orchestra. Jis koncertavo su ARD konkursų jaunaisiais laureatais<br />
ir solistais, iš kurių paminėtini Tanja Becker-Bender, Jonė Kaliūnaitė-Fassbender ir<br />
Guilhaume Santana, Lézard trio ir Acelga kvintetas. Nuo 2010 iki 2015 metų Vilmantas Kaliūnas<br />
buvo Saarlouis apskrities simfoninio orkestro meno vadovas.<br />
2016 metais Kaliūnas dirigavo „Rigoletto“ premjerai Ukrainos valstybinėje operoje Dnepropetrovske<br />
ir buvo atsakingas už visą veikalo parengimą. Spauda negailėjo jam pagyrimų,<br />
įvardino kaip jautrų ir empatišką dirigentą, kurio diriguojamas orkestras trykšta muzikavimo<br />
džiaugsmu ir meistriškai atlieka kūrinius.<br />
Vilmantas Kaliūnas aistringai dirba ir su jaunaisiais muzikantais. Jis dirigavo daugelyje projektų<br />
su Reinlando-Pfalco žemės ir Saro žemės jaunimo orkestrais. Jaunimo repertuare yra<br />
ne tik didieji simfoniniai kūriniai, bet ir muzika iš kino filmų, taip pat dirigento inicijuoti<br />
klasikos koncertai žmonių sambūriuose, kiti netikėti projektai.<br />
16 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
Lietuvių dramaturgės – „Talking<br />
about borders” nugalėtojos<br />
LR kultūros atašė Vokietijoje informacija<br />
Niurnberge vyko tarptautinio šiuolaikinės dramaturgijos<br />
konkurso „Talking about borders” (liet.<br />
„Kalbėjimas apie sienas“) premijų įteikimo ceremonija.<br />
Tarp konkurso prizininkų – net dvi lietuvių<br />
dramaturgės.<br />
Antrąją vietą ir 2000 EUR premiją laimėjo Dovilės<br />
Statkevičienės pjesė „Dramblys“ (į vokiečių kalbą<br />
vertė Arna Aley). Trečioji vieta ir 1500 EUR premija<br />
atiteko Virginijai Rimkaitei už pjesę „Patina“ (į vokiečių kalbą vertė Claudia Sinnig).<br />
Konkurso laureatu tapo estų dramaturgas Karl Koppelmaa už pjesę „Singing green“.<br />
„Abi lietuvių pjesės dėl savo temų aktualumo bei originalios sceninės kalbos<br />
turi diedelį potencialą sėkimingai įsitvirtinti Europos teatro kontekste. Džiaugiuosi turėjusi<br />
galimybę išversti vieną iš laimėtojų pjesių“, - savo mintimis dalinosi festivalyje<br />
dalyvaujanti lietuvė dramaturgė ir vertėja Arna Aley.<br />
Tarptautinis dramos konkursą „Talking about borders“ nuo 2015 metų organizuoja Niurnbergo<br />
valstybinio teatras. Kiekvienais metais pasirenkama vis kita šalis arba regionas. Šiais<br />
metais dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalims. „Talking about borders“ konkursą lydi šiuolaikinio<br />
teatro festivalis, pristatantis šalių viešnių kultūrą. Šiais metais jis įvyko birželio 28<br />
- liepos 1 dienomis. Programoje – konkurso laimėtojų sceniniai skaitymai, pokalbiai su dramaturgais,<br />
teatro pasirodymai, koncertai. Birželio 29 dieną Niurnbergo valstybiniame teatre<br />
buvo pristatytas muzikinis skaitymas iš Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ištraukų,<br />
koncertavo grupė „Merope“ (Indrė Jurgelevičiūtė, Jean Christophe/Bonnafous ir Bert Cools).<br />
Festivalio “Talking about borders” partneris – Lietuvos kultūros institutas.<br />
Antrosios vietos laimėtoja Dovilė Statkevičienė<br />
Daugiau informacijos apie konkursą ir festivalį: https://www.staatstheater-nuernberg.<br />
de/index.php…<br />
Nuotr. autorės<br />
Litauische Kulturattachée in Deutschland information<br />
Accordion Player Martynas Levickis to<br />
perform in #Frankfurt & #Bremen:<br />
Trečiosios vietos laimėtoja Virginija Rimkaitė<br />
SAVE THE DATES!<br />
23 August <strong>2018</strong><br />
EUROPA OPEN AIR<br />
WESELER WERFT, FRANKFURT AM MAIN,<br />
GERMANY<br />
Martynas Levickis – accordion<br />
Viktorija Gečytė – vocalist<br />
Jauna Muzika – choir<br />
Frankfurt Radio Symphony<br />
Andrés Orozco-Estrada – conductor<br />
Programme includes music by Čiurlionis,<br />
Copland, Beethoven<br />
https://www.hr-sinfonieorchester.de<br />
25 August <strong>2018</strong><br />
MUSIKFEST BREMEN<br />
HAUS DER BÜRGERSCHAFT, BREMEN,<br />
GERMANY<br />
Martynas Levickis – accordion<br />
Solo recital includes music by Čiurlionis,<br />
Mossenmark, Levickis<br />
https://www.musikfest-bremen.de/…/<br />
martynas-levi…/show/Event/<br />
Nuotr. Gedimino Žilinsko<br />
Accordion Player Martynas Levickis<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 17
PORTRETAI<br />
TAUTINIO SĄMONINGUMO UGDYMAS – PER MENĄ<br />
Nuotr. Dariaus Šulco | „Vasaris” – aktyvus dainų švenčių Lietuvoje dalyvis<br />
Kalbino Evelina Kislych-Šochienė<br />
Audronė ir Gintaras Ručiai – puikiai pažįstami Hiutenfelde įsikūrusios Vasario<br />
16-osios gimnazijos pedagogai, šiemet švenčiantys gyvenimo ir veiklos Vokietijoje<br />
dvidešimtmetį. Jų vadovaujami Gimnazijos meno kolektyvai – lietuviškosios kultūros<br />
ambasadoriai – saugantys, puoselėjantys ir atstovaujantys tautinei kultūrai Vokietijoje<br />
ir visame pasaulyje.<br />
Kalbiname A. ir G. Ručius apie jų atsikėlimo į Vokietiją istoriją, meninę veiklą ir jų dalyvavimą<br />
įvykusioje jubiliejinėje dainų šventėje.<br />
Esate Hiutenfelde veikiančios Vasario 16-osios gimnazijos mokytojai, meno vadovai.<br />
Kada pradėjote dirbti Gimnazijoje? Gal galėtumėte su skaitytojais pasidalinti Jūsų<br />
šeimos atsidūrimo Vokietijoje istorija?<br />
Gintaras: Iš Lietuvos gyventi ir dirbti į Vokietiją, Hiutenfeldo miestelį, visa šeima atvykome<br />
1998 metais, kuomet Vasario 16-osios gimnazijoje buvo ieškomas muzikos mokytojas ir mergaičių<br />
bendrabučio vedėjas. Greta muzikos pamokų ėjau Gimnazijos choro bei orkestro vadovo<br />
pareigas, o žmona Audronė pradėjo dirbti mergaičių bendrabutyje bei tautinių šokių būrelio<br />
vadove. Dukra Agnė, tuo metu devintokė, pradėjo lankyti Vasario 16-osios gimnaziją.<br />
Kiek ir kokių meno kolektyvų veikia Gimnazijoje? Ar meninė veikla Gimnazijoje pradėta<br />
vykdyti nuo pat jos įsteigimo?<br />
Audronė: Meninė veikla Gimnazijoje buvo vykdoma nuo pat jos įsteigimo ir vaidina labai<br />
svarbų vaidmenį iki šių dienų. Ginmazijoje šiuo metu veikia vokalinis ansamblis, įvairių<br />
amžiaus grupių orkestrai, porinių šokėjų ir merginų šokių grupės. Gimnazijos meno kolektyvų<br />
charakteris gan specifiškas – kasmet pasikeičia nemaža dalis kolektyvų narių, baigę<br />
mokyklą mokiniai išeina, jų vietas užima nauji. Nuolat besikeičiantis sąstatas yra nemažas<br />
iššūkis, turint galvoje atliekamos (vaikų išmoktos ir įsisavintos) programos pastovumo išlaikymą,<br />
tačiau, tuo pačiu, dažna kaita kolektyvus paverčia labai įvairiais, spalvingais ir dinamiškais.<br />
Gimnazijos meno kolektyvai didele dalimi prisideda prie Gimnazijos, kaip lietuviškos<br />
mokyklos, identiteto ir padeda joje išsaugoti bei ugdyti lietuviškąją tautinę kultūrą.<br />
Kokius galėtumėte išskirti svarbiausius menine veikla užsiimančių<br />
gimnazistų pasiekimus?<br />
Gintaras: Greta pasirodymų per Gimnazijos šventes, per 20<br />
darbo metų su meno kolektyvais skaičiuojame daug įdomių ir<br />
prasmingų koncertinių kelionių Vokietijoje ir už jos ribų. Kasmet<br />
dalyvaujame ir šokiu bei daina Lietuvai atstovaujame įvairiuose<br />
koncertuose, tarptautinėse šventėse bei festivaliuose. Kiekvienas<br />
šis pasirodymas savaip įdomus ir neabejotinai išskirtinis,<br />
kiekviename iš jų mokiniai dalyvauja su dideliu užsidegimu.<br />
Visgi, ypatingai įsimintini pasirodymai buvo renginiuose, skirtuose<br />
Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą ir į NATO Briuselyje,<br />
Strasbure ir Bonoje. Taip pat labai įsiminė kelionė į „EXPO 2000“<br />
Hanoveryje, kur viešėjome net keturias dienas ir pasirodėme<br />
Lietuvos bei Vatikano paviljonuose. Taip pat labai didžiuojamės<br />
gimnazistais, kurie nepabūgo iššūkio ir sudalyvavo 2002, 2009,<br />
2014 ir <strong>2018</strong> metais vykusiose dainų šventėse Vilniuje. Sėkmingai<br />
pasirodėme ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) XV<br />
Seimo baigiamąjame koncerte, 2016 m. nusifilmavome populiarioje<br />
Lietuvos folkloro televizijos laidoje „Duokim Garo“.<br />
Audronė: Ne tik konkretūs pasirodymai, tačiau ir vien pats faktas,<br />
kad mokiniai leidžia laiką drauge šokdami, dainuodami ir<br />
muzikuodami yra puikus, pagyrimo vertas pasiekimas, bylojantis<br />
ne tik apie mokinių norą kūrybingai leisti laisvalaikį, bet ir<br />
apie jų tautinį samoningumą.<br />
Kokie jie, Vasario 16-osios gimnazistai?<br />
Audronė: Žiūrint į dainuojančius, šokančius ir grojančius gimnazistus,<br />
negali nepastebėti juos vienijančių bruožų – jie<br />
linksmi, pašėlę, žingeidūs ir labai draugiški. Atsakingi, energijos<br />
ir nemažai kantrybės reikalaujantys pasirodymai labai<br />
lavina jų atsparumą ir komandinę dvasią. Drauge praleistas<br />
18 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
laikas neabejotinai stiprina tarpusavio sankykius, o bendra veikla<br />
ir vienas tikslas tvirtina bendrą mintį.<br />
Vokietijoje ir Lietuvoje yra žinoma, kad Jūsų vadovaujami<br />
meno kolektyvai – itin stiprūs, aukšto meninio lygio. Kaip<br />
Jums pavyko to pasiekti? Kokius darbo metodus naudojate?<br />
Gintaras: Stengiamės glaudžiai ir betarpiškai bendrauti su mokiniais,<br />
sukurti draugišką atmosferą. Parenkant kūrinius programai<br />
stengiamės, kad jie būtų įvairiapusiški, mokiniams priimtini<br />
ir malonūs atlikti. Vienais metais turime labai talentingų<br />
muzikantų, kitais – stipresnių šokėjų, dar kitais – balsingesnių<br />
dainininkų. Svarbu būti lankstiems ir sudaryti sąlygas visiems<br />
norintiems save išbandyti, o programą pritaikyti prie mokinių<br />
sugebėjimų. Rengiant programas, daug dėmesio skiriame ir kolektyvo<br />
narių pasiūlymams. Mokinys turi turėti galimybę ne tik<br />
save realizuoti muzikuojant ar šokant, bet ir prisidėti prie programos<br />
rengimo siūlant savo idėjas. Taip pat, gana dažnai papildome<br />
ir atnaujiname muzikines programas, kad ir senbuviams<br />
kolektyvo nariams būtų įdomu, ir jie nuolat išmoktų kažką naujo.<br />
Audronė: Lig šiol visuomet vadovaujamės kredo, kad šokėjams<br />
instrumentinis ansamblis grotų gyvai. Dirbdami su ansambliu<br />
niekada neskaičiuojame valandų, o siekiame įmanomai geriausio<br />
rezultato. Jis, be abejonės, teikia džiaugsmo visiems.<br />
Kaip manote, ką reiškia lietuviškoji kultūra ir jos puoselėjimas<br />
Vasario 16-osios gimnazistui?<br />
Gintaras: Lietuviškos kultūros puoselėjimas Gimnazijoje nuolat<br />
kinta priklausomai nuo istorinių aplinkybių, ją lankančių mokinių<br />
profilio. Lietuvos okupacijos metais Gimnazija, kaip lietuvybės<br />
židinys laisvoje Vakarų Europoje, vienareikšmiškai vaidino<br />
kitokį vaidmenį, nei po Nepriklausomybės ir iki šių dienų. Tačiau<br />
dabar, Lietuvai emigracijos mąstais lenkiant bene visas Europos<br />
Sąjungos šalis, tokio profilio mokykla ir toliau yra labai reikalinga<br />
ir svarbi. Neretas „naujosios bangos“ emigrantų vaikas čia<br />
atvykęs išgirsta pirmą lietuvišką žodį, pirmąkart gyvai prisiliečia<br />
prie lietuviškos tautinės kultūros, susipažįsta su Lietuvos istorija,<br />
literatūra, muzika. Čia įskiepijamos labai svarbios vertybės<br />
ugdant europietišką, laisvą, daugialypią jaunuolio tapatybę.<br />
Praūžė jubiliejinė dainų šventė „Vardan Tos“. Kokia ji<br />
buvo Jums ir Jūsų gimnazistams? Kokius įspūdžius ir<br />
emocijas išsivežėte į Hiutenfeldą?<br />
Gintaras: Bendrystės jausmas. Nuo kiekvieno mūsų priklauso,<br />
ar ir ateityje turėsime tautos kultūros šedevrą – dainų šventę,<br />
Nuotr. Dariaus Šulco | Gintaras Ručys drauge su Juan Ignacio Fourment Kalvelis<br />
kuri šiemet vyko jubiliejinį, dvidešimtą kartą. Dalyvavimas šiame renginyje, kiekvieno mažytis<br />
indėlis į jį ir daro mūsų Gimtąjį kraštą gražesniu, geresniu.<br />
Audronė: Gimnazistai dalyvauja visose dainų šventėse nuo pat nepriklausomybės atgavimo.<br />
Kadangi šiais mokslo metais beveik visi kolektyvo nariai ir groja, ir dainuoja, ir šoka,<br />
nutarėme dalyvauti dainų šventės Folkloro dienoje „Didžių žmonių žemė“. Šis apsisprendimas<br />
išties buvo nemažas iššūkis – teko išmokti senų, dar negirdėtų liaudies dainų, perprasti<br />
liaudiško instrumentinio muzikavimo vingius, gimnazistai mokėsi senuosius folklorinius<br />
šokius. Džiaugiamės, kad dar prieš dainų šventę, koncertuojant Bensheimo mieste vykusiame<br />
kasmetiniame Tautų festivalyje ir Gimnazijos Joninių šventėje, ir vokiškai publikai<br />
galėjome pristatyti senąją tradicinę lietuvišką muzikinę kultūrą, o mums tai tapo puikia<br />
„generaline repeticija“.<br />
Gintaras: Pirmąją dainų šventės dieną, liepos 1-ają, rotušės aikštėje taip pat vyko PLB organizuotas<br />
renginys „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, kurio metu visame pasaulyje<br />
veikiančios lietuvių bendruomenės Lietuvos visuomenei pristatė savo lietuvybės puoselėjimo<br />
veiklą. Didelėje rotušės aikštės scenoje meninę programą pristatė ir Vasario 16-osios gimnazistai.<br />
Audronė: Iš šiemetinės – atkurtos Lietuvos šimtmečio – dainų šventės „Vardan Tos“ grįžtame<br />
pasisėmę daug teigiamų emocijų, susipažinę su daugeliu po pasaulį išsibarsčiusių<br />
lietuvių ir įkvėpę gaivaus lietuviškos kultūros oro gūsio.<br />
Dėkoju už pokalbį!<br />
Nuotr. Dariaus Šulco | Audronė Ručienė dainų šventės metu<br />
Nuotr. Dariaus Šulco | Audronė ir Gintaras Ručiai drauge su dukra Agne ir anūku<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 19
BENDRUOMENIU ALEJA<br />
Štutgarto Lietuvių Bendruomenė pirmą kartą<br />
dalyvavo kultūrų festivalyje<br />
Agnė Dargienė<br />
Štutgarto Lietuvių Bendruomenės veikla iki šiol buvo orientuota „į save“, t.y. kuomet<br />
visi renginiai, susitikimai, minėjimai ar užsiėmimai yra skiriami saviems tautiečiams.<br />
Tai yra normalu, nes gyvenant svetur norisi pabūti su savais. Be to, tokius<br />
susitikimus organizuoti kur kas paprasčiau, nes yra lengviau susikalbėti, įsiklausyti,<br />
susitarti. Tačiau auganti bendruomenė ties tuo nesustoja, į savo veiklos plėtrą<br />
žvelgia plačiau bei kelia sau naujus, aukštesnius tikslus. Savaime suprantama, kad<br />
tai įmanoma tik kai yra veiklių žmonių, norinčių būti ne tik savu tarp savų, bet ir<br />
pristatyti savo šalį kitiems. Būtent su šiuo iššūkiu savo darbą šiemet pradėjo Štutgarto<br />
Lietuvių Bendruomenės valdyba.<br />
Jau 2017 metais Štutgarto Lietuvių Bendruomenė (toliau – Bendruomenė) buvo užmezgusi<br />
kontaktus su Kultūros forumu („Forum der Kulturen Stutgart e.V.“), o šiemet ji oficialiai<br />
tapo šio forumo nare. Narystė kultūrų forume atveria mums naujas perspektyvas ir galimybes<br />
ne tik parodyti save, pristatyti savo šalies kultūrą, bet ir kviečia patiems aktyviai dalyvauti<br />
miesto kultūriniame gyvenime, pažinti kitų šalių tradicijas bei socialinius ypatumus.<br />
Už bendradarbiavimą su forumu esame be galo dėkingi Bendruomenės valdybos narėms<br />
Giedrei Rowohlt ir Reginai Balčiūnaitei. Jų dėka ne tik buvo užmegzti kontaktai su forumu,<br />
bet šios dvi merginos nepritrūko drąsos bei ryžto Bendruomenę pristatyti didžiausiame<br />
forumo kasmet organizuojame renginyje – Štutgarto vasaros kultūrų festivalyje<br />
„Sommerfestival der Kulturen des Forum der Kulturen Stutgart“. Beveik visą savaitę<br />
Štutgarto miesto centre trunkančiame festivalyje save skirtingomis formomis pristato<br />
visi forumo nariai: prekiauja rankdarbiais, šalį reprezentuojančiais patiekalais bei gėrimais,<br />
rengia šalies pristatymo seminarus, parodas ar koncertus.<br />
Kadangi festivalyje dalyvavome pirmą kartą, mums buvo rekomenduota surengti vienos<br />
dienos prekybą bei koncertinį pasirodymą „Musik und Tänze der Welt“ programoje.<br />
Šis iššūkis daugeliui kėlė nerimą, juolab, kad pasiruošimui<br />
laiko turėjome nedaug, o patirties dalyvaujant tokio lygio<br />
renginiuose iki šiol neturėjome. Pirmas blynas neprisvilo tik<br />
dėka merginų – Reginos ir Giedrės atkaklumo ir užsispyrimo.<br />
Subūrusios aktyvią pagalbininkių komandą š. m. liepos<br />
20 d. iki vidurnakčio festivalio lankytojams buvo siūloma paragauti<br />
lietuviškų gardumynų. Lietuvišku stendu džiaugėsi<br />
ne tik nuolatiniai festivalio lankytojai, galėdami paragauti<br />
kažko naujo, bet ir nemažas būrys tautiečių, kuriuos įvairiais<br />
būdais kvietėme čia apsilankyti. Tikimės, kad šie žmonės<br />
mus aplankys dar kartą ir kituose renginiuose bei taps Bendruomenės<br />
nariais.<br />
Dar kartą nuoširdžiai dėkojame darbštuolėms Reginai Balčiūnaitei,<br />
Giedrei Rowohlt, Birutei Sakalauskienei, Živilei<br />
Dangelmayr, Gražinai Lukšytei bei Jolantai Rimkuvienei už<br />
jų darbą ir nusiteikimą festivalyje dalyvauti ir kitąmet. Taip<br />
pat didelis AČIŪ ansambliui „RIDIGDO“ (vad. Juozas Vasiliauskis),<br />
kuris tik grįžęs iš Lietuvoje vykusios dainų šventės<br />
vėl susibėgo repeticijoms, kad pasiruoštų pasirodymui liepos<br />
22 d. „Musik und Tänze der Welt“ programoje. Būtent jų<br />
pasirodymas festivalyje buvo paskutinis pirmojo pusmečio<br />
Bendruomenės veiklos akordas. Na, o po vasaros atostogų<br />
tikimės susitikti kupini naujų idėjų bei sumanymų.<br />
Nuotr. Reginos Balčiūnaitės<br />
Ansamblio „RIDIGDO“ pasirodymas<br />
Lietuviškų skanėstų stendas<br />
20 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
Agnė Dargienė<br />
Kaip ir daugelis lietuvių bendruomenių užsienyje pastaruosius<br />
porą metų buvome intensyviai informuojami<br />
ir kviečiami dalyvauti įvairiuose su Lietuvos šimtmečiu<br />
susijusiuose projektuose. Sulaukėme išties gaugybės<br />
įvairiausių pasiūlymų ir kvietimų tiek iš vyriausybinių,<br />
tiek iš nevyriausybinių organizacijų. Savaime suprantama,<br />
norėtųsi prisidėti ir palaikyti visas šaunias idėjas ir<br />
sumanymus, tačiau nepaslaptis, jog mūsų resursus riboja<br />
žmogiškieji ištekliai ir savanoriavimui skiriamo laiko<br />
stoka. Visgi norime pasidžiaugti – Štutgarto Lietuvių<br />
Bendruomenė ne į visus kvietimus atsakė neigiamai.<br />
Sužinoję apie Pasaulio lietuvių žinių žurnalistų TV žygį „Misija<br />
– Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ suskubome ir mes juos<br />
pasikviesti į Štutgartą, nes šios misijos pagrindinė mintis yra ir<br />
mums labai artima. Palaikome idėją, kad nėra „mes čia“ ir „jie<br />
ten“, visi mes esame vienos tautos vaikai ir visi vienodai galime<br />
būti naudingi savo šaliai.<br />
Nors susitikimui organizuoti laiko buvo visiškai nedaug, o ir sekėsi<br />
ne taip, kaip suplanuota, tačiau susitikimas gegužės 21 dieną<br />
įvyko ir pavyko. Gaila, kad negalėjome parodyti kaip šauniai<br />
„Traukinuko“ užsiėmimuose dalyvauja mūsų mažieji, su kokiu<br />
atsidavimu repetuoja ansamblio „RIDIGDO“ dainorėliai, tačiau<br />
mums yra nesvetimi ir neformalūs susitikimai gamtoje. Tad pakvietę<br />
savo apylinkės tautiečius į lietuvišką pikniką „Killesberg“<br />
parke ten susitikome ir su žurnalistais. Susitikimą organizavo<br />
Agnė Dargienė, su žurnalistais bendravo ir jų viešnagę koordinavo<br />
Regina Balčiūnaitė, o muzikantas Juozas Vasiliauskis ne tik<br />
dalinosi savo mintimis ir patirtimi apie gyvenimą svetur, bet ir<br />
gražų susitikimą palydėjo lietuviška daina.<br />
Lietuviškų švenčių kalendoriuje vasaros pradžia yra gausi gražių<br />
vardadienių. Visiems puikiai yra žinomos Joninės, bet nereiktų<br />
pamiršti ir Antanų. Antaninės Lietuvoje yra švenčiamos birželio<br />
13 d., kitaip dar žinomą šienpjovių dieną. Šiek tiek anksčiau –<br />
birželio 9 d. Antanavo miestelio bendruomenė surengė Pasaulio<br />
lietuvių šventę „Šimtmečio Antaninės Antanave“. Ne kartą buvome<br />
kviečiami Kaselio Lietuvių Bendruomenės (KLB) pirmininko<br />
Rimanto Dailydonio prisijungti prie šios šventės, deja, vis<br />
nesugalvodavome kaip tai galėtume padaryti, kol KLB pirmininkas<br />
Rimantas nesusipažino su nauja mūsų bendruomenės nare,<br />
atlikėja bei renginių vedėja Justina Levanaite. Ji mielai sutiko<br />
Lietuvos šimtmečiui skirtų projektų<br />
įgyvendinimas Štutgarte<br />
„Šimtmečio Antanines“ papildyti koncertine programos dalimi. Tai puikus pavyzdys, kad ne tik<br />
bendravimas tarp bendruomenių valdybų, bet ir kiekvieno bendruomenės nario atvirumas ir pasiruošimas<br />
prisidėti prie šaunių iniciatyvų gali praturtinti bei paįvairinti bendruomeninę veiklą.<br />
Intensyvų, kupiną susitikimų ir švenčių laikotarpį užbaigė jaukus susibūrimas liepos 6 d.<br />
„Killesberg“ parke, kur savo apylinkės tautiečius pakvietėme prisijungti prie projekto „Tautiška<br />
giesmė aplink pasaulį“, kuomet visi susirinkusieji 20 val. giedojo Lietuvos himną. Drąsiausi<br />
tai darė užkopę į aukščiausią Štutgarto apžvalgos bokštą, o vėluojantys ar pritrūkę<br />
jėgų garsiai „palaikė“ giedojančius bokšto papėdėje.<br />
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ Štutgarte<br />
<strong>2018</strong>-ieji, šimtmečio metai, jau įpusėjo, didžiausi bei svarbiausi projektai jau įgyvendinti.<br />
Jie mums atnešė naujų patirčių, įdomių pažinčių, suteikė džiugių emocijų. Tačiau viskam<br />
nurimus, vis dažniau iškyla klausimas, o kokia viso to išliekamoji vertė? Ar visos šios šventės<br />
ir susitikimai – tik smagus laisvo laiko praleidimas? O gal visgi šimtmečio įkvėpti verčiame<br />
naują savo tautos istorijos lapą labiau vienas kitu pasitikėdami, būdami tolerantiškesni ir<br />
atviresni sau ir savo artimui?<br />
Nuotr. Robertas Greičius<br />
METINIS DARBUOTOJŲ SUVAŽIAVIMAS<br />
<strong>VLB</strong> informacija<br />
Informuojame, kad tradicinis Vokietijos Lietuvių Bendruomenės<br />
darbuotojų suvažiavimas įvyks š. m. lapkričio<br />
2-4 dienomis, Miunchene.<br />
DIE TRADITIONELLE<br />
MITARBEITERVERSAMMLUNG<br />
Suvažiavimas vyks Miunchene įsikūrusioje Krikščioniškojo<br />
jaunimo sąjungoje (https://www.cvjm-muenchen.org/hotel/<br />
jugendhotel ) ir jai priklausančioje renginių salėje. Miuncheno<br />
miesto centras – vos už 300 metrų.<br />
Tiksli programa bus publikuojama rugsėjo mėnesį,<br />
adresu: http://vlbe.org/<br />
Die traditionelle Mitarbeiterversammlung wird <strong>2018</strong> in München stattfinden vom<br />
2-4 November.<br />
Die traditionelle Mitarbeiterversammlung wird bei Christlichem Verein Junger Menschen<br />
und der Veranstaltungssaal stattfi nden. Stadtmitte von München mit der Fußgängerzone,<br />
Stachus Marienplatz sind in ca 300 Meter Entfernung.<br />
Das genaue Programm wird im September zugesandt werden.<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 21
„Vardan tos..“ traukė ir Štutgarto Lietuvių Bendruomenės<br />
ansamblis „RIDIGDO“<br />
Ansamblis „RIDIGDO“ jubiliejinėje dainų šventėje<br />
Ansamblis „RIDIGDO“ jubiliejinėje dainų šventėje<br />
Rasa Modic<br />
Kai prieš keturis metus Štutgarto Lietuvių Bendruomenėje<br />
susitiko laisvalaikiu mėgstantys dainuoti tautiečiai<br />
su energingu muzikantu ir dainininku Juozu Vasiliauskiu<br />
priešaky, niekas net ir tyliai nepagalvojo apie<br />
dalyvavimą dainų šventėje. Tačiau jaunas, kūrybingas,<br />
talentingas ir 20 metų vadovavimo patirtį turintis vadovas<br />
nesismulkino ir iškėlė aiškius tikslus – atsakingai<br />
repetuoti, tobulėti, skleisti žinią apie Lietuvą ir sudainuoti<br />
šimtmečio dainų šventėje. Užmojai buvo tokie<br />
dideli, kad net vyresnės ansamblio narės netikėjo, jog<br />
sistemingu darbu viskas įmanoma. Jei repeticijų metu<br />
kildavo šurmulys, J. Vasiliauskis visuomet sugebėdavo<br />
nuraminti taip, kad pasijausdavome kaip „sudrausmintos<br />
mokinukės“ ir stengdavomės toliau atlikti visus vadovo<br />
nurodymus.<br />
Įdėtos pastangos atnešė gerus rezultatus ir mums pavyko<br />
padaryti pakankamai kokybiškus dainų šventės ansamblio<br />
vakaro repertuaro įrašus tam, kad gauti „žalią šviesą“ – organizatorių<br />
pritarimą mūsų dalyvavimui šimtmečio dainų<br />
šventėje „Vardan tos..“.<br />
Atsidūrėme kartu su kitais dainorėliais pačio dainų šventės<br />
pasiruošimo sūkuryje, kur ypatinga repeticijų atmosfera užliejo<br />
mus papildoma energija, o užplūdusios emocijos veržėsi<br />
per visus kraštus. Nors nevasariškas, lietingas oras bandė<br />
išmušti visus iš ritmo, niekas nepaisė prastų klimato sąlygų<br />
ir „atidavė širdį“, kad kuo geriau pasiruoštume pagrindiniam<br />
ansamblių vakaro pasirodymui. Per generalinę repeticiją<br />
pastoviai žliaugiantis lietus užgrūdino ir mus, iš Štutgarto<br />
atvykusius ansambliečius, kad visi peršlapę stovėjome ant<br />
pakylos ir kartojome repertuarą iki vidurnakčio.<br />
Ir štai pagaliau atėjo tas ypatingas ansamblių vakaras.<br />
Dainorėliai, muzikantai ir šokėjai, pasipuošę tautiniais kostiumais,<br />
išmargino, nudažė ir užpildė Kalnų parką Vilniuje.<br />
Prieš tai mūsų išradingasis vadovas suorganizavo pirmąją<br />
ansamblio „RIDIGDO“ fotosesiją su profesionaliu fotografu<br />
Ridu Damkevičiumi.<br />
Prisipildę teigiamų emocijų ir su ašaromis akyse lipome ant<br />
scenos ir toliau viskas vyko, kaip sapne… Negalėjom patikėti,<br />
kad mūsų charizmatiško ir užsispyrusio vadovo dėka<br />
sugebėjome pasiekti tokį lygį, kuris leidžia patirti dainų<br />
šventės ansamblių vakaro magiją ne tik kaip žiūrovui, bet<br />
kartu su kitais kūrėjais būti to didingo spektaklio dalimi.<br />
O kai per Kalnų parką nuvilnijo Vyšniausko „Ir tada mažoj<br />
šalelėj Lietuvoj mes sugrįšim iš visų kraštų maldoj…”, pritariant<br />
tūkstantiniam chorui, atrodė, kad net ir prisikėlę lietuvių<br />
bočiai susikaupę klausėsi..<br />
Nuotr. Rido Damkevičiaus<br />
22 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS<br />
Biliardo turnyras M. Jacinevičiaus vardo<br />
taurei laimėti<br />
Edmundas Jankūnas<br />
Joninių išvakarėse pasibaigė kasmetinis biliardo turnyras,<br />
skirtas buvusio Gimnazijos abituriento advokato Mindaugo<br />
Jacinevičiaus vardo taurei laimėti. Šiame, visą mėnesį<br />
trukusiame turnyre prie biliardo stalo savo jėgas išbandė<br />
ir bendrabučio merginos. Jau tradiciniu tapusiame renginyje<br />
dalyvavo kelios dešimtys vaikinų ir merginų.<br />
Turnyro fi nale vaikinų grupėje susikovė stipriausi šių metų<br />
žaidėjai – Domas Paulauskas ir Danila Darbutas. Įtemptoje<br />
kovoje sėkmė lydėjo D. Paulauską ir jis pelnytai tapo turnyro<br />
nugalėtoju. Antrosios vietos taurė atiteko D. Darbutui, o trečiąją<br />
vietą užėmė ir bronzos taurę pelnė Arvydas Rudzevičius.<br />
Merginų grupės fi nale labai dramatiškoje kovoje varžoves nugalėjo<br />
Christina Buivydaitė. Ji tapo pirmąja mergina, pripažinta<br />
šio biliardo turnyro čempione. Antrąją vietą ir sidabro taurę<br />
pelnytai iškovojo Aida Fallentin, o bronzos taurė buvo įteikta<br />
Smiltei Lekavičiūtei.<br />
Nuotr. autoriaus<br />
Biliardo turnyras M. Jacinevičiaus vardo taurei laimėti<br />
Asta D`Elia<br />
Pirmoji vieta už geriausią vaidybą Heseno<br />
žemės televizijos konkurse<br />
Vienuoliktokų grupelė nuvyko į Heseno žemės televizijos<br />
(Hessischer Rundfunk) konkurso „Mano mokymasis. Tu režisuoji<br />
<strong>2018</strong>“ nugalėtojų apdovanojimą. Frankfurte organizuotame<br />
renginyje susitiko į konkurso fi nalą patekusių<br />
18 geriausių fi lmų kūrėjai.<br />
Labai džiaugiamės, kad mūsų mokinių sukurtas trumpametražinis<br />
fi lmas „Svajonė“ pelnė pirmąją vietą už geriausią<br />
vaidybą. Žiuri gyrė ne tik įtikinamai vaidinusią vienuoliktokę<br />
Rūtą Vasiliauskaitę, kovojusią už savo svajonę tapti fotografe,<br />
bet ir labai emocionaliai tėvų vaidmenis atlikusius mokytojus<br />
Jens Zorn ir Astą D`Elia. Projektą kuravo vyresniųjų klasių vadovė<br />
dr. Gabriele Hoff mann. Gimnazijos atstovams buvo įteiktas<br />
2500 eurų piniginis prizas.<br />
Prie fi lmo kūrimo prisidėjo: Leonie Süss, Rūta Vasiliauskaitė,<br />
Danil Muromcev, Kristina Khazanovych, Nojus Bujanauskas,<br />
Carlotta Schneider, Timo Zimmermann, Tammy Simon, Laura<br />
Lang, Philip Karb, Josephina Jaksch, Gabrielė Luka Ružytė,<br />
Ieva Asevičiūtė, Jens Zorn, Asta D’Elia, dr. Gabriele Hoff mann<br />
Nuotr. Dirk Ostermeier | Gimnazijos vienuoliktokai konkurso apdovanojimuose<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 23
Mokslo metų pabaigos šventė<br />
Nuotr. Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė| Mokslo metų pabaigos šventė<br />
Asta D‘Elia<br />
Nepastebimai greitai prabėgo mokslo metai. Birželio 21<br />
d. pirmąsias pamokas gimnazistams vedė klasių vadovai,<br />
vėliau visi tvarkė klases.<br />
Į pamaldas Hiutenfeldo Jėzaus Širdies bažnyčioje pakvietė<br />
gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis ir evangelikų kunigas<br />
Reinald Fuhr. Po jų bendrabučio salėje direktorė Janina<br />
Vaitkienė apdovanojo aktyviai įvairiuose projektuose ir konkursuose<br />
dalyvavusius bei laimėjusius gimnazistus. Mokiniai,<br />
gavę metinius gimnazijos baigimo pažymėjimus, išskubėjo<br />
namo pasitikti vasaros.<br />
2017–<strong>2018</strong> mokslo metų geriausieji:<br />
5a klasė: Leonie Wetzel, Zoe Luley, Monika Jakubonytė.<br />
5b klasė: Hilard Klaus Schiffmann, Christian Schlosser, Lena Giffhorn.<br />
6 klasė: Sam Pilz, Xenia Preis, Leif Buchholz.<br />
7 klasė: Tom Henrik Hörl, Victoria Jankovic, Nico Reichel, Justas Vitkūnas.<br />
8 klasė: Gintautas Guntulis, Aldas Skudžinskas, Mia Nicole Kramer.<br />
9 klasė: Benjamin Englmeier, Justinas Gečas, Filip Szelag.<br />
10 klasė: Vėjūnė Čemeškaitė, Ruben Werle, Leon Werle.<br />
11 klasė: Katja Keilmann, Gabrielė Luka Ružytė, Aida Fallentin.<br />
12 klasė: David Werle, Celine Jörns, Anna-Marie Diehlmann.<br />
Vasario 16-osios gimnazija visiems linki saulėtų ir turiningų vasaros atostogų!<br />
Iki pasimatymo rugpjūčio 6 d.!<br />
Nuotr. Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė| Gimnazistai su direktore J. Vaitkiene<br />
24 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
SIELOVADA<br />
Arkivyskupas G. Grušas apie Pranciškaus vizitą<br />
Ištraukos iš RK/Vatican News:<br />
https://www.vaticannews.va/lt/baznycia/news/<strong>2018</strong>-06/<br />
arkivyskupas-g-grusas-apie-pranciskaus-vizita.html<br />
Jo Šventenybė popiežius Pranciškus <strong>2018</strong> m. rugsėjo 22–<br />
25 d. su apaštaliniu vizitu lankys tris Baltijos šalis: Lietuvą,<br />
Latviją ir Estiją. Susitikti su popiežiumi Lietuvoje bus<br />
galima rugsėjo 22–23 d. Vilniuje ir Kaune.<br />
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, klausinėjamas angliškai<br />
Vatican News lenkiškosios redakcijos bendradarbio, pasidalijo<br />
mintimis apie būsimą popiežiaus Pranciškaus vizitą<br />
Baltijos šalyse. Perteikiame šias ir kitas šio interviu pastabas.<br />
„Matau Dievo pirštą ir bendrą popiežiaus Pranciškaus kryptį.<br />
Jis labai orientuotas į periferijas, į pakraščius: visuomenės<br />
periferijas, pasaulio periferijas. O Lietuva, Latvija ir Estija yra<br />
Europos Sąjungos pakraštyje. Mes turime ir kai ką, kas jam<br />
svarbu – kankinystės ekumenizmą, kurį jis dažnai mini, ypač<br />
kalbant apie Artimuosius Rytus. Jis domisi migracija, prekyba<br />
žmonėmis ir kitomis problemomis, kurios kankina mūsų<br />
visuomenę. (...) Matau Dievo pirštą tame, kad popiežius atvyksta<br />
šiuo metu. Paprastai popiežius Pranciškus nevažiuoja<br />
švęsti sukakčių, tačiau taip sutampa, kad jis atvyksta kai švenčiame<br />
savo nepriklausomybės šimtmečio metus. Ir jis taip pat<br />
atvyksta mėnesį, kai sukanka 25 metai nuo popiežiaus Jono<br />
Pauliaus II vizito. Tokių dalykų nesugalvosi, tad manau, kad<br />
Dievo pirštas, dieviškoji Apvaizda Lietuvai padovanojo tokią<br />
dovaną“, - sakė arkivyskupas Grušas.<br />
Paklaustas apie tai, kokia Bažnyčios Lietuvoje būklė, po pusės<br />
amžiaus trukusios okupacijos ir komunistinio režimo, Vilniaus<br />
arkivyskupas atsakė, jog Bažnyčios žaizdos yra tos pačios, kaip<br />
ir žmonių žaizdos: dar gyva okupaciją patyrusi karta, kitos<br />
auga. Per pastaruosius 25 metus buvo labai daug atstatyta<br />
– nuo kulto pastatų iki organizacijų. Tuo pat metu iškilo naujas,<br />
iš Europos atėjęs sekuliarizmo, sekuliaraus mentaliteto<br />
iššūkis, visame pasaulyje stebima vartotojiška ir reliatyvistinė<br />
kryptis, taip pat moraliniais ir etiniais klausimais. Bažnyčios<br />
sielovadiniai prioritetai, anot arkivyskupo Grušo, yra šeima ir<br />
jaunimas. Įsteigti šeimos centrai, sukurtos sielovadinės programos<br />
šeimai. Jaunimo sielovados ypatumas Vilniuje tas, kad<br />
tai universitetinis miestas. Apie penktadalis Vilniaus gyventojų<br />
vienaip ar kitaip susiję su studijomis.<br />
Atsakydamas į kitą klausimą, arkivyskupas konstatavo, jog gan greitai plinta Dieviškojo<br />
Gailestingumo pamaldumas, kurio ištakose yra Vilniuje gyvenusios šventosios sesers Faustinos<br />
Kowalskos regėjimai. Dėl susidėjusių aplinkybių, Gailestingojo Jėzaus kultas ilgą laiką<br />
Arkivyskupas G. Grušas<br />
labiau sklido Lenkijoje, JAV ir kitur, nei Lietuvoje. Tačiau Gailestingojo Jėzaus paveikslo perkėlimas<br />
į atskirą šventovę iš tiesų padėjo šio pamaldumo pažinimui ir sklidimui: Lietuvoje ir<br />
už jos sienos. Piligrimų skaičius, lietuvių ir nelietuvių, nuolatos didėja: atvyksta žmonių net<br />
iš Taivano, Filipinų ar Singapūro.<br />
„Svečias namuose, Dievas namuose“, citavo plačiai pasklidusį posakį arkivyskupas Grušas.<br />
Popiežiaus vizitas tikra proga džiaugtis, nes popiežius ypatingu būdu patvirtina Dievo dovanas,<br />
Dievo buvimą, sustiprina viltis. Tokia buvo popiežiaus Jono Pauliaus II vizito patirtis,<br />
nepriklausomybės kelio pradžioje. Šis kelias nebuvo ir nėra lengvas, laisvės ir vilčių įgyvendinimas<br />
sunkesnis, nei tikėtasi. Vilties dėl ateities, tikėjimo į Jėzų Kristų, tikėjimo džiaugsmo<br />
sutvirtinimas, tik jau skirtingame kontekste, nei prieš 25 metus – to reikia laukti iš<br />
popiežiaus kelionės Lietuvoje.<br />
Nuotr. Irmanto Gelūno/15min.lt<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 25
Keturi Liubeko kankiniai<br />
Keturi Liubeko kankiniai – tai keturi skirtingų konfesijų draugai<br />
– trys katalikų kapelionai – Eduard Müller, Johannes<br />
Prassek, Hermann Lange ir evangelikų kunigas Karl Friedrich<br />
Stellbrink antrojo pasaulinio karo metu drąsiai viešumoje pasisakę<br />
prieš nacių diktatūros režimą. 1943-ųjų metų birželio<br />
23 d. visi kartu buvo nuteisti mirčiai.<br />
Po penkių mėnesių, trijų minučių skirtumu šie keturi kankiniai,<br />
tikintieji nuždyti giljotina Hamburgo Holstenglacis kalėjime.<br />
Įvardinama net keletas jų padarytų nusikaltimų – pasipriešinimas<br />
nacių režimo diktatūrai – vyskupo iš Miunsterio,<br />
Clemens August von Galen pamokslų prieš karo laikmečio<br />
eutanaziją platinimas, sakramentų suteikimas lenkų darbininkams,<br />
„karinės pajėgos“ ardymas bei uždraustų „priešo<br />
radijo stočių klausymas“. Pasak arkivyskupo Stefano Heße,<br />
netgi buvus sunkioms politinėms aplinkybėms jie liko įsitikinę<br />
savo tikėjimu. Šis jų tikėjimo liudijimas veikia iki šiandien.<br />
Keturi kankiniai<br />
Lina Jahn<br />
Hamburgo Arkivyskupas Stefanas Heße tūkstančius piligrimų pakvietė atykti į<br />
Šiaurės Vokietiją, Liubeką – į birželio 23 d. čia įvykusį keturių Liubeko kankinių<br />
75-ųjų metinių minėjimą „Jūs būsite mano liudytojais“.<br />
Keliaujama į Liubeką buvo įvairiais būdais – pėsčiomis, dviračiais, kanojomis, traukiniais,<br />
automobiliais, parapijų užsakytais autobusais. Į renginio vietą atvykusiems ir kiek<br />
drėgno oro nepabūgusiems piligrimams buvo padengta 150 šventiškai papuoštų stalų<br />
– maistu ir gėrimais pasirūpino Maltos ordino organizacija (maltiečiai). Piligrimus aptarnavo<br />
skirtingų konfesijų ir tautybių savanoriai.<br />
2011 metais trys Liubeko kankiniai, katalikų kunigai E. Müller,<br />
J. Prassek, H. Lange paskelbti palaimintaisiais. Pasauliui,<br />
tikintiesiems, jų liudijimas yra išskirtinis dėl grupinio nužudymo<br />
ir dėl ekumeninės jungties, stipraus krikščioniško tikėjimo.<br />
Hamburgo lietuvių katalikų sielovada kartu su kitų tautų<br />
sielovadomis turėjo galimybę per šias garbingas nuteistųjų<br />
atminimui aukojamas Šv. Mišias prisidėti savo įnašu malda<br />
lietuviu kalba.<br />
Minėjimą tiesiogiai transliavo Šiaurės Vokietijos radijas (Norddeutscher<br />
Rundfunk „NDR“). Šią tiesioginę transliaciją buvo<br />
galima stebėti Hamburgo Marijos katedroje (Mariendom).<br />
Nuotr. Marco Heinen, autorės<br />
Minėjimo dalyviai<br />
Hamburgo, Brėmeno lietuviai minėjimo metu<br />
26 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
Katalikiško jaunimo stovykla<br />
Dalė Kriščiūnienė<br />
Birželio 17–20 dienomis katalikiško jaunimo grupės nariai<br />
svečiavosi šv. Juozapo namuose Boksbrune (St. Josefshaus<br />
Boxbrunn). Nuostabios gamtos apsuptyje Vasario<br />
16-osios gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis<br />
kartu su Gimnazijos religijos mokytoja Dale Kriščiūniene<br />
jaunuoliams suorganizavo vasaros stovyklą.<br />
Gimnazistai turėjo progą susipažinti su popiežiaus Pranciškaus biografi ja ir veikla. Po fi lmo<br />
peržiūros vyko darbas grupėse, jis gimnazistams padėjo dar labiau suprasti popiežiaus meilę,<br />
gailestingumą ir atlaidumą visiems žmonėms. Piligriminis žygis ir Šv. Mišios kalnuose<br />
prie Švč. Mergelės Marijos grotos suteikė visiems didžiulės dvasinės palaimos ir tvirtybės.<br />
Tai buvo tarsi pasiruošimas susitikimui su Šventuoju Tėvu Lietuvoje.<br />
Širdingai dėkojame Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos Fondui JAV, parėmusiam mūsų stovyklą.<br />
Nuotr. autorės<br />
Katalikiško jaunimo apmąstymai apie Popiežių<br />
Katalikiškas jaunimas stovykloje Boksbrune<br />
In memoriam<br />
Bendruomenės informacija<br />
Romuvos Lietuvių Bendruomenės valdyba reiškia<br />
nuoširdžią užuojautą mirusios ilgametės bendruomenės<br />
narės, šviesaus atminimo Valės Endrikaitienės<br />
(Walli Endrikeit) šeimai, artimiesiems ir visiems<br />
ją pažinojusiems.<br />
In memoriam V. Endrikaitienė gyvenimą paliko eidama<br />
89-uosius metus. Bendruomenėje ji aktyviai veikė ir praleido<br />
beveik pusę savo gyvenimo. Daugelis prisimena,<br />
kuomet dar 1975 metų liepos 13 dieną Valė prisijungė<br />
prie bendruomenės ir pradėjo puoselėti lietuvybę drauge<br />
su kitais tuometiniais nariais.<br />
Savo laiku ji aktyviai dalyvavo visose organizuojamose<br />
šventėse, jų metu rengė loterijas, kepdavo pyragus ir atvykdama<br />
su savimi visuomet atsiveždavo daug žiurovų,<br />
dalyvių. Taip pat V. Endrikaitienė siuvo tautinius kostiumus<br />
tuometiniams Gimnazijos mokiniams.<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 27
ATRADIMAI<br />
Juan Ignacio Fourment Kalvelis: „Lietuvių<br />
kalbą išmokau gimnazijoje“<br />
Argentinos lietuvis neatskiriamas nuo lietuviško šokio<br />
Redakcijos informacija<br />
Lietuvos žiniasklaidos dėmėsio centre atsidūręs Juan Ignacio Fourment Kalvelis –<br />
jau daugiau kaip pusę metų Argentinos lietuvių bendruomenės pirmininko pareigas<br />
einantis lietuviško kraujo turintis argentinietis. Kadangi aktyviai dalyvauja įvairiose<br />
lietuvybę puoselėjančiose veiklose, todėl jį žino ir pažįsta visi pasaulio lietuviai.<br />
Vokietijos lietuviai jį prisimena kaip moksleivį. Remiamas Čikagoje veikiančio<br />
Juan Ignacio Fourment Kalvelis su šeima<br />
„Lietuvių fondo“ 2004 metais jis atvyko į Vasario 16-osios<br />
gimnaziją ir pradėjo mokytis lietuvių kalbą nuo nulio.<br />
Nors lietuvis buvo tik jo senelis, Juan Ignacio Fourment Kalvelis<br />
ne tik savo laisvalaikį, bet ir didžiąją dalį gyvenimo skiria lietuvybės<br />
puoselėjimui. Daugelis jį pažįsta kaip Argentinos lietuvių<br />
jaunimo sąjungos pirmininką, kaip Pietų Amerikos lietuviams<br />
atstovavusį Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narį. Ir<br />
tai tik maža dalis jo lietuviškų pareigų, kurias jam teko užimti.<br />
Juan Ignacio Fourment prieš 14 metų, gavęs stipendiją iš<br />
Lietuvių fondo, atvyko mokytis į Vasario 16-osios gimnaziją,<br />
kur per 10 mėnesių išmoko lietuvių kalbą. Tuo metu jis<br />
buvo vienintelis moksleivis iš Pietų Amerikos, kuris nemokėjo<br />
kalbėti angliškai, vokiškai ar lietuviškai, todėl pradžioje<br />
pasitelkė gestų kalbą.<br />
Juan Ignacio Fourment Kalvelis iš Vasario 16-osios gimnazijos<br />
ir jį supusių žmonių pasiėmė daug – lietuvių kalbą,<br />
tautinę kultūrą (šokius, dainas), papročius.<br />
„Man gimnazija – labai miela, labai brangi vieta. Esu dėkingas<br />
tuometiniui gimnazijos direktoriui Andriui Šmitui, kuris<br />
man labai padėjo.Visuomet prisimenu šią vietą su šypsena<br />
veide“, - pasakoja buvęs jos mokinys.<br />
Tęsinys kitame „Informacijų“ numeryje<br />
Nuotr. iš asmeninio archyvo, Dariaus Šulco<br />
28 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>
D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1<br />
TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@<strong>VLB</strong>E.ORG | http://WWW.<strong>VLB</strong>E.ORG<br />
Reklamos pasiūlymas<br />
Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos<br />
lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės<br />
(<strong>VLB</strong>) svetainėje: www.vlbe.org.<br />
Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir<br />
tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus.<br />
Leidinio reklamos kainos<br />
Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas<br />
<strong>VLB</strong> nariams, bendradarbiams, valstybinėms<br />
institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių<br />
bendruomenių pirmininkams.<br />
Internetinio tinklapio reklamos kainos<br />
Vieno numerio reklamos kaina:<br />
A4 – 200 €<br />
A5 – 100 €<br />
A6 – 50 €<br />
A7 – 30 €<br />
A sektorius<br />
1-mėn. 50 €<br />
6-mėn. 250 €<br />
12-mėn. 450 €<br />
B sektorius<br />
1-mėn. 20 €<br />
6-mėn. 100 €<br />
12-mėn. 180 €<br />
Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org<br />
Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong> 29
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post<br />
Nuotr. Tomo Razmaus<br />
„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja <strong>VLB</strong> Valdybos<br />
nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.<br />
30 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |8 - <strong>2018</strong> | <strong>RUGPJŪTIS</strong>