Sukrėsto vaiko sindromas

lpfdino

Supurtyto vaiko sindromas (angl. shaken baby syndrome) – tai fizinės traumos pasekmė, dažniausiai pasitaikanti vaikams iki metukų, tačiau šį sindromą gali patirti ir vyresni vaikai, kurios įvyko dėl tėvų ar kitų aplinkinių kaltės. Sužinokite kaip nuo to apsisaugoti. Leidinys parengtas LPD Dinozauras vykdant projektą "Nei vilkas nei meška". Autorė dr. Laura Žalienė - kineziterapeutė, Vaiko sveikatos informacinio centro steigėja. Biomedicinos mokslų daktarė, lektorė, kineziterapeutė, turinti daugiau nei dešimties metų patirtį kineziterapijos su kūdikiais ir vaikais srityje. Konsultuoja tėvus apie kūdikio, vaiko psichomotorinę raidą ir jos lavinimą, padeda spręsti motorinės raidos problemas ir sutrikimus ortopedinių, neurologinių ligų atvejais. Paskelbusi virš 20 mokslinių publikacijų, parengusi su bendraautoriais dvi mokomąsias knygas studentams, yra Neįgaliųjų jojimo asociacijos valdybos narė, Lietuvos kineziterapeutų draugijos, Taikomosios kineziologijos ir funkcinės medicinos asociacijos narė.

Sukrėsto vaiko sindromas


Ką turime žinoti kiekvienas?

Supurtyto vaiko sindromas (angl. shaken baby syndrome) – tai fizinės traumos

pasekmė, dažniausiai pasitaikanti vaikams iki metukų, tačiau šį sindromą gali patirti ir

vyresni vaikai, kurios įvyko dėl tėvų ar kitų aplinkinių kaltės. Kaip pagrindinė sukrėsto

vaiko sindromo priežastis dažniausiai įvardijamas netinkamas elgesys su vaiku.

Žinoma, gali nutikti ir taip, kad kantrybės netekęs suaugusysis stveria kūdikį už

krūtinės ar žastų ir stipriai papurto, arba tėvai, nesuvokdami, kas tinka kelių mėnesių

kūdikiui, netinkamai elgiasi su mažyliu, jį mėtydami, purtydami. Šiuo atveju sukrėsto

vaiko sindromas pasireiškia todėl, kad kūdikio kaklo raumenys silpni, o kaukolė iki galo

neišsivysčiusi.

Kūdikio galva yra santykinai didelė ir sunki, o sprando raumenys – dar silpni, kad

ją išlaikytų. Todėl purtant trapios, gležnos, vandeningos vaiko smegenys

traumuojamos į kaukolės vidinio paviršiaus nelygumus (1 pav.). Išorinių traumos

požymių paprastai nėra, nebent mėlynės tose vietose, už kurių kūdikis buvo laikomas

– pečių, krūtinės srityje.

Jei kūdikis ar vaikas patyrė galvos traumą dėl tėvų neišmanymo ar neatsargumo,

artimieji turėtų gydytojams tiksliai paaiškinti, kaip vaikas patyrė traumą, neslėpti, jei

netyčia išmetė kūdikį iš rankų. Žinoma, nereiktų delsti ir, pastebėjus vaiko

negalavimus, kuo skubiau kreiptis į medikus, kad laiku būtų suteikta pagalba.

1 pav. Sužeidimo eiga.

Šaltinis: https://www.slideshare.net/kristenvital/nur415-shaken-baby-syndrome

2


Kokie požymiai rodo,

kad vaikas patyrė sukrėsto vaiko sindromą?

Purtant vaiką, sutrūkinėja subduralinio tarpo kraujagyslės, kai pasireiškia kraujo

išsiliejimas po kietuoju dangalu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu – hematoma –

pradeda spausti smegenis, ir smegenys pradeda tinti. Jei hematoma didelė, reikia ją

pašalinti. Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais

patvirtina kompiuterinė tomografija.

Gydytojai apžiūros metu pastebi likusias nuo pirštų mėlynes tose vietose, kur

vaikas buvo laikytas. Žinoma, jei prieš vaiką buvo smurtauta ne pirmą kartą, gali būti

likusių senesnių sumušimų ar mėlynių žymės.

Atliekamas vaikų akių dugno tyrimas. Kraujas akies tinklainėje išsilieja, todėl gali

susilpnėti regėjimas, vaikas gali ir apakti.

Pažestos

smegenys

Pažestos

smegenys

2 pav. Taip pažeidžiamos smegenys.

Šaltinis: https://healthylife.werindia.com/kids-corner/shaken-baby-syndrome

3


Pasekmės

Neišvengiamai lieka neurologinės, regos, psichologinės pasekmės. Dauguma vaikų

dėl galvos traumų lieka neįgalūs, suserga neurologinėmis ligomis, tampa paralyžiuoti,

kurti ar akli. Kūdikiai ar vyresni vaikai į ligoninę dažniausiai atvežami jau pavėluotai.

Apie šį sindromą tėvai, prieš išvykdami iš gimdymo namų, turėtų gauti neonatalogo

konsultaciją, arba gydytojo, kuris prižiūri mažylio sveikatą, konsultaciją.

Pavojingas net kūdikio mėtymas į orą. Šioms pasekmėms gauti užtenka kur kas

silpnesnio sukrėtimo nei tėvai mano. Tėvai tiesiog neįvertina savo jėgos: vienas

dalykas – papurtyti septynmetį, visai kas kita – kūdikį.

Kaip išvengti?

Vaiko auginimas – tai ne varžybos, kuris vaikas greičiau pradės vaikščioti ar

kalbėti. Nuo nuolatinių pastangų konkuruoti nuolat auga vidinė motinos įtampa.

Labai dažnai tėvams atrodo, kad vaiko rėkimas trunka amžinybę. Kūdikis dar

niekaip nesugeba išreikšti savo poreikių, tad jo verksmas kelia dar ir papildomo streso

- tėvai turi ne tik klausytis nemenko triukšmo, tačiau kartu ir bandyti nuspėti to

verkimo priežastį.

Pirmoji ir svarbiausia taisyklė: užvaldžius pykčiui ir praradus kantrybę, reikia

atsitraukti nuo vaiko. Niekada ir niekaip neimkite ir nedrausminkite vaiko supykę –

vaikas tuo metu tampa tarsi stiprus rėkiantis dirgiklis, kuris atsiradęs stipriose

suaugusioje rankose, gali virsti neapskaičiuoto įtūžio auka.

Pykčio banga tėvams galiausiai praeina, nežiūrint į tai, koks buvo santykis su

vaiku (jis buvo paliktas rėkti, sudrausmintas, papurtytas, numestas ar muštas). Lieka

įvykio pasekmė, o ji skausminga tiek, kiek skausmingas buvo pats įvykis. Tiek paliktas

Palik kudikį

saugioje vietoje

Nueik į šalį

Padaryk

pertraukėlę

Kreipkis

pagalbos

3 pav. Kaip išvengti purtymo.

Šaltinis: https://americanspcc.org/never-shake-a-baby-shaken-baby-syndrome/

4


ėkti, tiek papurtytas vaikas dėl šių suaugusiojo veiksmų nenustoja rėkęs, o vėliau

nuraminti tiesiog įsiverkusį kūdikį yra lengviau, nei gerai papurtytą.

Reikia visada atminti, kad vaiko papurtymas nėra „tik papurtymas", tai yra

stiprus ir sunkiai apskaičiuojamas smurtas prieš vaiką, kuris sukelia ilgalaikes ir

dažniausiai negrįžtamas pasekmes. Pasiteisinti tuo, kad „aš vaiko nemušiau, tik

papurčiau" negalima, nes purtymas gali baigtis net mirtimi.

Nereikia stengtis būti mama iš vadovėlio, apie kurią dažnai rašo šiuolaikinė vaikų

auklėjimo literatūra. Nereikia apkrauti savęs nuolat galvojant apie perskaitytus

patarimus ir savitvardos pratimus. Mamos pyksta - būna net iki vidinio drebulio.

Mamos kartais užrėkia ant savo vaikų taip garsiai, kad net kaimynų vaikai nustoja

triukšmavę. Kiekviena mama nors kartą gyvenime yra užsidariusi nuo zirziančio vaiko,

kad kelias sekundes pabūtų viena ir nurimtų. Ir nei dėl vieno iš šių dalykų mamos

vardas nebuvo sugadintas, nebuvo „sugadintas" nei vienas vaikas ir nebuvo

sugadinta nei vieno vaiko sveikata. Nepraraskite savitvardos vien todėl, kad

pavargote stengtis būti tobula.

Negalima vaiko mušti ir jokiu būdu negalima jo purtyti – tai sukelia ilgalaikius

negatyvus padarinius, sunkias traumas ir skaudžiai atsiliepia tolimesnei tiek fizinei,

tiek psichologinei vaiko raidai. Bet mes visada galime rasti kitų išeičių. Mamos pykčio

metu mažyliui saugiausia rėkti savo manieže, įsikibus į jo kraštą.

Pagreitis g

Purtymas

Kritimas nuo kėdės

4 pav. Kratymo ir kritimo palyginimas.

5


Daugiau informacijos

1. https://www.tavovaikas.lt/lt/vystymasis-ir-raida/g-45916-sukresto-vaikosindromas-ka-turime-zinoti-kiekvienas

2. https://mamoszurnalas.lt/sukresto-vaiko-sindromas/

3. https://americanspcc.org/never-shake-a-baby-shaken-baby-syndrome

4. http://www.vsic.lt

Dr. Laura Žalienė - biomedicinos mokslų daktarė, kineziterapeutė,

lektorė, turinti daugiau nei dešimties metų patirtį kineziterapijos su

kūdikiais ir vaikais srityje. Konsultuoja tėvus apie kūdikio, vaiko

psichomotorinę raidą ir jos lavinimą, padeda spręsti motorinės raidos

problemas ir sutrikimus ortopedinių, neurologinių ligų atvejais.

Vaiko sveikatos informacinis centras, www.vsic.lt

Palangos g. 7a-3, Klaipėda, Tel.: +370 67499009, El. paštas: info@vsic.lt

6

Similar magazines