VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. SAUSIS, NR. 1/577

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES 

Nuotr. asm. archyvo | Niurnbergo lietuvė Gitana Bielskytė-Elsner 

Nr.1/577 

2019 

01 

17-19 PORTRETAI: NIURNBERGO LIETUVĖ G. BIELSKYTĖ-ELSNER 

6-7 100 METŲ 

LAISVĖS IR DRAUGYSTĖS 

10-11 PRASMINGI DIUSELDORFO 

LIETUVIŲ PLANAI 

25 A. A. ANDRIAUS ŠMITO DEŠIMTŲJŲ 

MIRIMO METINIŲ PAMINĖJIMAS 

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 1

2 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS

REDAKTORIAUS ŽODIS 

Metai su pavadinimu 

Tądien, 2008-ųjų metų rudenį tapus studente, neturėjau net menkiausio 

suvokimo apie pasaulį. Šiandien aš jį, pasaulį, vadinu savo namais. 

Suprantu ir dažniausiai matau jį kitų žmonių, pasaulio lietuvių, 

akimis. O naujuosius metus pradedu su mintimi – šie metai – mano ir 

visų mūsų metai. Jie, kaip vis daugiau populiarumo sulaukiantis kūrinys, 

su pavadinimu – Pasaulio lietuvių metai. 

Mažėjant nesutarimui ir susipriešinimui tarp Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių 

lietuvių, vis vien galvoju, kiek daug ir ką mes laimėtumėme, būdami 

nesusipriešinę, eidami išvien su Lietuvos Respublikos Vyriausybe? Išvien su 

mūsų bendruomenių nariais, išrinktais atstovais Seime, šalies vadovu. Jei 

mes vienas kitam dažniau ištiestumėme ranką suklupus, o nepraeitumėme 

pro šalį. Ką mes laimėtumėme, vienas kitą padrąsinę, kuomet stinga ryžto. 

Padėkime vieni kitiems, kuomet kankina nežinia, kuomet reikia pagalbos. 

Padrąsinkime bendruomenių narius, primindami jiems apie artėjančius rinkimus. 

Koduokime tik geras, teigiamas mintis ir niekada nesiliaukime darę 

tai, ką mes darome dabar. Nepamirškime, kad maži darbai visuomet tampa 

didelėmis pergalėmis. Visuomet. 

Vokietijos lietuviai gruodį praleido itin turiningai... Vieni – šventė Kalėdas 

savo bendruomenėse, kiti, didžioji dauguma, vyko į Lietuvą – pas tėvus, senelius, 

prosenelius. Susitiko su draugais, įgyvendino dar vieną siekį tapti geresniais. 

Gruodis tapo turiningu, kadangi per dainas, šokius ir bendravimą susijungė 

Baltijos šalys, prie Vokietijos lietuvių bendruomenės prisijungė naujų 

bendruomenių. Šis numeris tapo turiningu dėl naujų atradimų, išsamesnių 

straipsnių apie dešimtis metų lietuvybę Vokietijoje puoselėjančius žmones. 

Šiek tiek lėčiau, tačiau užtikrintai į Jus, Vokietijos lietuviai, kreipiasi sausio 

mėnesio Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas, kuris vėl informuos, 

sukels diskusijas ir vers susimąstyti. Mes kalbame vieni apie kitus ir prisistatome 

pasauliui. 

Linkiu Jums visiems pačių nuostabiausių Pasaulio lietuvių ir Lietuvių Chartos 

70-mečio minėjimo metų Jūsų bendruomenėse. Tegu jie Jus suartina, išgrynina 

naujus projektus ir darbus, įkvėpia ir neleidžia sustoti. Šie metai – mūsų 

metai. Praleiskime juos kartu ir turiningai! 

Nuotr. Algirdo Šocho 

Gero skaitymo! 

Evelina 

VOKIETIJOS LB VALDYBOS 

„INFORMACIJOS“ 

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė 

evelina.kislych@vlbe.org 

redakcija@vlbe.org 

Dizaineris: Elinas Venckus 

www.elinas-design.de 

Lorscher Str. 1 • D-68623 Lampertheim 

Tel.: 0162 5200 517 

KVIEČIAME AUKOTI 

„INFORMACIJOMS“! 

VIRŠELYJE: 

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim 

IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 

BIC: DEUTDEDBMAN 

Verwendungszweck: auka Informacijoms 

Išrašome aukų pažymą. 

Der Bezug dieser Zeitschrift 

ist im Mitgliedsbeitrag enthalten 

VLB Valdybos „Informacijas“ 

galite skaityti internete adresu 

www.bendruomene.de 

Viršelyje: Niurnbergo lietuvė 

Gitana Bielskytė-Elsner. 

Dėl reklamos „Informacijose“ 

ir VLB interneto svetainėje 

kreipkitės adresu 

reklama@bendruomene.de 

Nuotr. 

asm. archyvo 

PLM2018 logotipas priklauso 

© Tapatybe LT Ltd 


AKTUALIJOS 

Prieš 10 metų užgęso lietuviškos Gimnazijos 

Vokietijoje žiburys A. Šmitas 

Redakcijos informacija 

2008 m. gruodžio 14 d., pozityvųjį pasaulį paliko jį kūręs, vienas iš svarbiausių 

ir labiausiai Vasario 16-osios gimnazistų atmintyse įstrigęs, 26-erius 

metus Gimnazijai paskyręs jos direktorius Andrius Šmitas. 

Andrius Šmitas gimė 1947 metais nedideliame Šiaurės Vokietijos miestelyje. Dvidešimties 

baigęs mokslus Hiutenfelde įsikūrusioje lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje 

(toliau – Gimnazija), jis mokslų tęsti išvyko į Boną. Ten 1967 metais jis įstojo į 

universitetą ir studijavo teologiją bei Rytų Europos istoriją. 

2018 m. gruodžio 15 d. prie Gimnazijos kryžiaus vyko A. Šmito mirties metinių minėjimas. 

Jame dalyvavo šeimos nariai, artimieji, kolegos, mokytojai, jį pažinoję gimnazistai, 

draugai. Pagerbti a. a. A. Šmito šviesų atminimą atvyko ir buvęs Vokietijos 

Heseno žemės parlamento prezidentas, politikas Karl Starzacher, Vokietijos Lietuvių 

Bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermanas, kuris a. a. A. Šmitui atminti Renhofo 

salėje susirinkusiems minėjimo dalyviams atliko M. K. Čiurlionio kūrinį. A. Hermanas 

dalinosi savo prisiminimais apie šviesaus atminimo a. a. A. Šmitą, api jo neįkainojamą 

indėlį į Vokietijos Lietuvių Bendruomenės gyvavimą ir veiklą. 

Pamaldas už mirusįjį laikė lietuvių parapijos kunigas Virginijus 

Grigutis ir ta proga iš Kiolno atvykęs buvęs Vasario 

16-osios gimnazijos moksleivis, kunigas A. Karčiauskas. 

Trumpai apie a. a. A. Šmitą (žurnalas „Pasaulio lietuvis“, 

Nr. 12/572) 

A. Šmitas buvo aktyvus ir veiklus Vokietijos Lietuvių Bendruomenės 

(VLB) ir Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos 

(VLJS) narys. Nors baigęs studijas A. Šmitas įsidarbino 

valstybinėje vokiškoje gimnazijoje, jis grįžo į Hiutenfeldą. 

Žinodamas, kad lietuviškoji Gimnazija Vokietijoje tuo metu 

išgyveno sunkų laikotarpį, jis paliko gerai apmokamą darbą 

ir sutiko tapti Gimnazijos direktoriaus pavaduotoju, 

o jau po metų perimti vairą į savo rankas – 1982 metais 

jis pradėjo vadovauti Hiutenfelde veikiančiai lietuviškai 

Gimnazijai. Jo pagrindinis tikslas buvo atlikti svarbiausius, 

Minėjimo akimirka. Iš dešinės: M. Dambriūnaitė-Šmitienė, dukra Lina 


sklandžiam Gimnazijos funkcionavimui reikalingus darbus 

– suremontuoti VLB priklausančią Renhofo pilį, pastatyti 

berniukų bendrabutį ir tik tuomet sugrįžti į valstybinę 

Vokietijos mokyklą, kurioje jis jau buvo pradėjęs dirbti. 

Tačiau planas liko neįgyvendintas – Gimnazijoje A. Šmitas 

praleido 26-erius gyvenimo metus ir jai vadovavo iki 2008 

metų. 

Vos po dvejų vadovavimo Gimnazijai metų Hiutenfelde 

įvyko nelaimė – gaisras nusiaubė Renhofo pilį, tad žūt būt 

teko imtis atstatytmo darbų. A. Šmitui nekilo nė minties 

palikti Gimnaziją ir mažąją Lietuvą Vokietijoje nelaimės 

akivaizdoje. Jis iškart ėmėsi atstatymo darbų, kuriems 

pats ir vadovavo. Tuomet prasidėjo turbūt įsimintiniausias 

laikas jo gyvenime. 1988-aisiais metais Lietuvoje prasidėjus 

atgimimui, A. Šmitas aktyviai ėmėsi bendradarbiavimo 

su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu ir tapo pagrindiniu 

žmogumi, dar įvardijamu kaip ryšininku tarp Lietuvos ir 

Vokietijos politikų, intensyviai rūpinosi Lietuvos rėmimu 

– visokeriopa pagalba Lietuvai. Tačiau šiuo istoriniu metu 

Lietuvai Gimnazija liko be pagrindinio pragyvenimo šaltinio, 

kurį teikė iki tol ją rėmusi Vokietijos valdžia. Tačiau ši 

netektis nesustabdė Gimnazija tikėjusio A. Šmito. Netrukus 

jis pertvarkė ją į privačią dvikalbę gimnaziją ir pritraukė 

finansavimą iš Lietuvos, tuo metu ir iš Heseno žemės 

valdžios, bažnyčių, kitų privačių fondų. Taip Gimnazija vėl 

atsistojo ant kojų ir gyvuoja iki šiol. 

Nuotr. iš M. Dambriūnaitės-Šmitienės asm. archyvo, 

Dariaus Šulco 

Nuotr. A. a. A. ????| Šmitas ??? 

Pamaldos už mirusįjį Hiutenfelde 


100 metų laisvės ir draugystės 

Parengė ŠLB valdybos narės Regina Balčiūnaitė ir Asta Totilaitė 

2018 metais per Pabaltijo šalis ir visą pasaulį nuvilnijo Lietuvos, Latvijos ir Estijos 

Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio minėjimo renginiai. Vienas jų su moto „100 

metų laisvės ir draugystės“ įvyko ir Štutgarto mieste. Renginio idėja gimė jau pačią 

pirmąją pažinties su Štutgarto Latvijos Bendruomenės „SAIME e.V.“ pirmininke 

dieną, šių metų vasarą. Sutarėme, kad kartu galėtume surengti įsimintiną šventę ir 

susipažinti kaip bendruomenės. Prie mūsų prisijungti pakvietėme Vokietijos-Estijos 

draugiją iš Karlsruhe miesto. Ir taip idėja tapo realybe! Gruodžio 15 dieną, puošnioje 

Kursaal salėje Štutgarte, susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai bei draugai, gyvenantys 

Badeno-Viurtembergo žemėje. 

Renginys prasidejo Lietuvos garbės konsulo Prof. Dr. Barono Wolfgang von Stetten sveikinimu. 

Vėliau svečius sveikino estų bendruomenės pirmininkas Sven Bagger, Lietuvos ambasados 

Berlyne vyr. sekretorė Edita Razmėnaitė, PLB pirmininkė Dalia Henke ir Latvijos 

ambasadoriaus pavaduotojas Jānis Bērziņš. Po sveikinimų sekė kultūrinė vakaro programa. 

Visos trys šalių bendruomenės savo veiklą pristatė per muzikinius pasirodymus. Estijos 

atstovas Rasmus Andreas Raide atliko klasikinės muzikos kūrinius fortepijonu. Štutgarto 

Lietuvių Bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“ dainavo bei skudučiavo kartu su jaunaisiais 

bendruomenės nariais. Na, o latviai visus sužavėjo savo šokių kolektyvo „Trejdeksnītis“ pasirodymu 

bei mažųjų latvių choro „Dzintarini“ daina kartu su vakaro muzikiniu svečiu iš 

Latvijos, Normunds Rutulis. Programos kulminacija tapo lietuviškai, latviškai bei estiškai 

kartu visų atliekama daina „Bunda jau Baltija“. Sunku žodžiais nusakyti tą bendrumo bei 

draugystės jausmą, kuomet visi vakaro svečiai niekieno neraginami 

atsistojo ir dainavo kartu susikibę už rankų, kaip kažkada 

Baltijos kelyje. Tą akimirką buvome kaip viena šeima ir 

ne vienam svečiui ar atlikėjui akyse sužibo ašaros. 

Po šventinės vakarienės prasidėjo vakarinė dalis, kurioje koncertavo 

specialiai šia proga iš Latvijos atvykęs dainininkas 

Normunds Rutulis. Pertraukų metų Štutgarto lietuvis Juozas 

Vasiliauskis su „RIDIGDO“ ansambliu džiugino tradicine muzika 

ir mokė svečius lietuviškų šokių. Šventės metu netrūko juoko 

ir šypsenų, šokių aikštelė dūzgė, mezgėsi naujos pažintys 

bei draugystės. Dar ilgai svečiai nenorėjo skirstytis, o Latvijos 

dainininkas N. Rutulis negailėjo pakartojimų, nes svečiai jo 

nė už ką nenorėjo paleisti. Išsiskirstėme jau po vidurnakčio su 

šypsenomis ir puikia nuotaika. Mes dar būtinai susitiksime! 

Esame be galo dėkingi šventės organizatoriams, lietuviams 

Giedrei Rowohlt, Reginai Balčiūnaitei, Juozui Vasiliauskiui ir 

latvėms Laurai Putane bei Karinai Ziegler už puikią renginio 

organizaciją ir linkime visiems nenutrūkstamo veiklumo 

2019 metais! 

Nuotr. Štutgarto Lietuvių Bendruomenės asm. Archyvo 

Pasirodymo akimirka 


100 Jahre Freiheit und Freundschaft 

Das Jahr 2018 ist für die baltischen Länder Estland, Lettland 

und Litauen ein besonderes Jahr. Es wird überall auf der ganzen 

Welt das hunderte Jubiläum gefeiert- 100 Jahre seit der 

Gründung der drei Baltischen Staaten. Mit Festlichkeiten im 

Land und in der ganzen Welt zeigen Estland, Lettland und 

Litauen die Bräuche, Traditionen, kulturelle Besonderheiten 

sowie Innovationen und all das, was die Länder einzigartig 

und besonders darstellen. 

Die aktiven Staatsangehörigen des Baltikums führen auch 

in Deutschland viele Veranstaltungen durch, unter anderem 

auch in Stuttgart. Eine der Veranstaltungen, die der Lettische 

Kulturverein SAIME e.V., Litauische Gemeinschaft in Stuttgart 

zusammen mit den Vertretern von der Deutsch-Estnischen Gesellschaft 

aus Karlsruhe und den Landsleuten am 15. Dezember 

2018 der Heimat geschenkt hatten, war der Baltische Ball. 

Baltischer Ball mit dem Motto 100 Jahre Freiheit und Freundschaft 

war der größte Event des Jahres für alle TeilnehmerInnen 

und Gäste. Die kulturellen Programmbeiträge haben wieder 

gezeigt, dass die Balten ein musikliebendes, singendes 

und tanzendes Volk sind. Auch die Ehrengäste vom litauischen 

Honorarkonsulat Baden Württembergs, den Botschaften in 

Berlin und Vereinsvertreter haben in Ihren Vorträgen betont, 

wie wichtig es ist – in allen Zeiten sich zusammen zu halten, 

Freundschaften aufzubauen, somit die Stärke unserer Länder 

zu zeigen. Als Abschlusslied im kulturellen Teil wurde das 

Lied ‘‘Bunda jau Baltija‘‘ (DE: Baltikum aufwacht) gesungen. 

Währenddessen sind alle aufgestanden und haben eine Men- 

Nuotr. Štutgarto ????| lietuviai ??? 

schenkette gebildet – als symbolischen Baltischen Weg vom Jahr 1989. Der Ball wurde 

vom lettischen Sänger Normunds Rutulis und den litauischen Musiker begleitet. Noch lange 

werden die Klänge der Musik alle begleiten… 

Die Veranstaltung war ein absoluter Erfolg. Es hat die Veranstalter für weitere gemeinsame 

Projekte und Ideen inspiriert. Die litauische Gemeinschaft in Stuttgart, der lettische 

Kulturverein SAIME e.V. und die Deutsch-Estnische Gesellschaft bedanken sich herzlich für 

die Unterstützung an die Stadt Stuttgart, Forum der Kulturen Stuttgart e.V., Kursaal Bad 

Cannstatt, die lettische Botschaft in Berlin und an alle TeilnehmerInnen und Gäste. 

Renginio dalyviai 



Pasaulio lietuvių metai ir Lietuvių Chartos 70-metis 

Dalia Henke | Žurnalas „Pasaulio lietuvis“ Nr. 1/573 

2018-aisiais metais šventėme Lietuvos nepriklausomybės 

atkūrimo šimtmetį, tačiau Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje 

tuo nesibaigia. Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius 

metus paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Tad visos 47 

lietuvių bendruomenės pasaulyje turės galimybę prisistatyti 

Lietuvoje, kad žmonės daugiau sužinotų apie jas, jų 

vykdomas veiklas, įsikūrusias lietuviškas organizacijos ir 

jų pastangas siekiant išlaikyti lietuvybę ir savo tapatybę. 

Mūsų laukia labai daug renginių. Planuojamos konferencijos, 

projektai Lietuvoje. 2019-aisiais, pasaulio lietuvių metais, didžiausias 

ir svarbiausias renginys – kitą rudenį planuojamas 

Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Taip pat labai svarbu paminėti, 

kad užsienio lietuvių jėgomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas 

kitąmet taip pat švęs 30-metį, taigi bus nuostabu, 

jog galėsime į Lietuvą sukviesti mokslininkus iš viso pasaulio. 

Planuojama diskutuoti Lietuvos ateities temomis, apie mus laukiančius 

iššūkius, švietimo ir mokslo sistemos, emigracijos problemas. 

Diskusijų metu bus stengiamasi generuoti idėjas, kaip ir 

kokiu būti išlaikyti ryšius su į užsienį išvykusiais lietuviais ir taip 

skatinti jų grįžimą arba susigrąžinimą. 

Taip pat labai svarbus mūsų laukiantis renginys – gegužės 

pradžioje Lietuvoje įvyksiantis pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų 

suvažiavimas-forumas, skirtas Pasaulio lietuvių metams ir 

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. Pasaulio 

Lietuvių Bendruomenės (toliau – PLB), Kultūros komisija deda 

didžiules pastangas stengdamasi surinkti po visą pasaulį išsibarsčiusius 

kūrėjus, rašytojus ir sukviesti juos į Lietuvą. Tokio 

mąsto, pobūdžio ir formato renginio Lietuvoje dar nėra buvę, 

tad yra stengiamasi deramai tam pasiruošti. 

Reikėtų nepamiršti ir labai svarbios PLB sukakties – Lietuvių 

Chartos 70-mečio. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas 

parengė ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ 1949 m. 

Augsburge paskelbė dokumentą, išreiškiantį ir nustatantį lietuvių 

išeivijos tautinio solidarumo principus. Būtent šios Chartos 

pagrindu ir buvo pradėta kurti PLB, nors ir įsteigta ji buvo 10 

metų vėliau. Tad PLB 2018-aisiais šventė veiklos 60-metį: 1958 

metais Niujorke PLB Seimas priėmė PLB Konstituciją, išrinko 

valdybą ir sukvietė lietuvių bendruomenių lyderius. 

Itin svarbu paminėti ir visų Lietuvoje ir už jos ribų gyvenančių 

lietuvių pilietybės išsaugojimo referendumą, kuris įvyks gegužės 

12 d. kartu su LR Prezidento rinkimais. Labai tikimės, kad 

pasaulyje gyvenantys lietuviai parodys savo pilietiškumą, kad 

mes būsime aktyvesni šiuose rinkimuose. 

Taip pat svarbu paminėti, kad įsigalios naujoji Globalios Lietuvos 

2020–2030 metų programa, dešimties metų planai, numatantys, 

kaip Lietuvos valstybė turi bendrauti, sąveikauti su diaspora. 

Ten surašyti metmenys, svarbūs punktai, įsipareigojimai ir 

sudėlioti sąveikos taškai, bus numatomi ir finansai. Tai pagrindinis 

dokumentas, lemiantis tolimesnį mūsų bendradarbiavimą 

su Lietuvos valstybe. 

Taip pat PLB 2019-aisiais planuoja išleisti knygą apie 47 pasaulyje 

veikiančias lietuvių bendruomenes. Paskutinysis leidimas 

buvo iki 2003 metų, tad tikrai atėjo laikas atsinaujinti. Daugelis 

sako, kad, technologijoms žengiant į priekį, šis leidinys galbūt 

turėtų būti elektroninis, tačiau mes manome, jog šią knygą savo 

namų bibliotekoje galėtų turėti kiekvienas lietuvis. 

Kokie laukia iššūkiai? 

Iššūkiai lieka tie patys – lituanistinis švietimas, kultūra, tradicijų 

išlaikymas ir Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje. O 

Nuotr. ????| Tomo ??? Razmaus | Dalia Henke 

didžiausias iššūkis – vienas kito palaikymas, tolerancija, daugiau pozityvumo bendradarbiavime, 

darbuose, bendravime tarp įvairių besikuriančių organizacijų. Svarbi užduotis – 

pasiruošimas referendumui. Trūksta informacijos apie pilietybės išsaugojimą, ką šis žingsnis 

reiškia Lietuvai. Iššūkis yra suprasti, kad bet kurioje pasaulio šalyje gyvenantis lietuvis 

yra svarbus Lietuvos valstybei pilietis. Turėtų būti dedamos pastangos tiek vyriausybinių 

institucijų, tiek valstybės aukščiausių pareigūnų ir atstovų: LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės, 

LRS Pirmininko Viktoro Pranskiečio, Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, partijų 

lyderių. Būtina, kad jie išsikeltų kaip svarbų uždavinį tai, ką jau yra įsirašę į vyriausybės 

planus, partijų programas – pilietybės išsaugojimas turi būti vienas iš prioritetų valstybėje. 

O šiais metais naujai išrinkta PLB valdyba kviečia jungtis, sutelkiant savo visus darbus, 

žinias, pažintis, finansus Lietuvai. Mes norime surinkti tą jėgą pasaulyje, plačiau vienus 

kitiems pristatyti, parodyti, kad nėra „mūsų“ ir „Jūsų“, kad esame viena nedaloma tauta. 

PLB jau ruošiasi artėjantiems rinkimams, įgyvendindama akciją „Mūsų metas dabar“. Tai pilietiškumo 

skatinimo akcija, vienas iš įrankių visais turimai kanalais skleisti žinią apie būsimus 

rinkimus – kad užsienio lietuviai turi registruotis ir gauti balsavimui skirtus dokumentus paštu 

ir tokiu būdu piliečiai, gyvenantys ne Lietuvoje, turės ir galės išnaudoti galimybę balsuoti. 

Lietuvių Chartos 70-mečio proga esame suplanavę PLB ir PLJS lyderių, aktyvistų suvažiavimą 

Nidoje. Suvažiavimo metu bus paminėti pasaulio lietuvio metai, Chartos jubiliejus, diskutuojama 

apie sąveikas su atskiromis organizacijomis, generuojamos idėjos, kaip intensyviau 

bendradarbiauti. Kodėl Nida? Tam, kad išeitume iš didelių miestų ir skirtume dėmesį regionams. 

Neringa – Lietuvos perlas, nuostabus kraštas, kurį norime pristatyti visiems. Mums į 

pagalbą ateina dabartinis Nidos meras Darius Jasaitis ir buvęs meras Antanas Vinkus. Tai ir 

buvo A. Vinkaus dėmesys ir pasiūlymas šį svarbų suvažiavimą rengti Neringos savivaldybėje. 

Lietuvoje vyksta didžiuliai pokyčiai švietimo sistemoje, mokslo srityse, tad itin svarbu jungti 

užsienio lietuvius, kurie užsienyje įgyta patirtimi galėtų dalintis su Lietuvos institucijomis. Yra 

daug įkvepiančių pavyzdžių kultūros srityje, kaip kad neseniai pasaulio lietuvių atlikėjų profesionalios 

muzikos atstovų įgyvendinta idėja Trakų pilyje, kai lietuviai jungiasi bendram tikslui 

ir savo energiją, žinias, patirtį ir laisvą laiką skiria Lietuvos gerovės kūrimui ir jos žmonėms. 


PRASMINGI DIUSELDORFO LIETUVIŲ PLANAI 

K. Ulevičius su žmona Diana 

Evelina Kislych-Šochienė 

2018 metų lapkritį darbą pradėjo Diuseldorfo lietuvių bendruomenė. Planuose 

– Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai, kultūra ir lituanistinės mokyklėlės 

steigimas. 

„Man visuomet buvo įdomu, ką reikia padaryti, kad lietuviai užsienyje burtųsi? 

Kai lietuvis gyvena viename iš Vokietijos miestų, gal vienas, gal su šeima, jis 

tikriausiai jaučia, kad tame pačiame mieste turi būti dar kitų lietuvių, kurie, kaip 

ir jis pats, turėtų būti suinteresuoti susitikti. Visai nesvarbu, kad lietuvis yra integravęsis 

į vokiškąją visuomenę, turi draugų vokiečių ir gerai kalba šios šalies 

kalba, tačiau tikriausiai tas pats lietuvis niekur kitur nesijaus tokiu savu kaip tarp 

savų – lietuvių“, - tokiomis mintimis gruodžio mėnesio „Informacijų“ numeryje 

dalinosi Diuseldorfo lietuvis, VLB Valdybos vicepirmininkas Martynas Lipšys. 

Diuseldorfo lietuvių bendruomenės valdybą sudaro: Ligyta Maziliauskienė, Kęstutis 

Ulevičius, Augustas Šernius, Žydrė Farhadi ir Vita Myniotaitė. 

Apie naujai įsteigtą bendruomenę kalbiname jos iniciatorių, valdybos narį K. Ulevičių. 

Kęstuti, pradėkime nuo Jūsų. Kaip atvykote į Vokietiją? Papasakokite savo 

gyvenimo istoriją. 

Dar dirbdamas Lietuvoje gavau darbo pasiūlymą iš pažįstamo žmogaus. Gerai pagalvojęs, 

nusprendžiau jį priimti ir išvykau dirbti į Vokietiją. 

Turimomis žiniomis savo laisvą laiką skirdavote lietuvių susitikimams. Ar lietuviškas 

bendravimas esant ne Lietuvoje Jums buvo 

ir yra svarbus? 

Lietuviškas bendravimas man yra labai svarbus. Nors 

su žmona lietuviškai kalbame kiekvieną dieną, norėjosi 

susipažinti ir pabendrauti su Diuseldorfo lietuviais. 

Inicijuodavote lietuvių susitikimus Diuseldorfe. Kaip 

reguliariai jie vykdavo? Kiek Jūsų susirinkdavo? 

Lietuvių susitikimus organizuojame kiekvieno mėnesio pirmą 

sekmadienį arba balsuodami nutariame, kuri diena tinkama 

daugumai. Į susitikimus atvyksta ir susirenka apie 20 žmonių. 

Kokios buvo pagrindinės Jūsų temos, veiklos? 

Artėja didžiosios Lietuvos valstybinės šventės ir minėjimai: 

sausio 13-oji, vasario 16-oji ir kovo 11-oji. Nusprendėme 

šias svarbias datas paminėti kartu. Sausio 13-ąją eisime 

į lietuvės menininkės Almyros Weigel parodą galerijoje 

„Meno parkas“. 

Ar organizuojant susitikimus svarstėte prisijungti 

prie Vokietijos lietuvių bendruomenės ir įsteigti savo 

bendruomenę? Paskutinio susirinkimo metu kavinėje 

„Europa“ Diuseldorfe bendru nutarimu įkūrėte lietuvių 

bendruomenę. Sveikiname! Papasakokite, kaip tai įvyko. 


Į antrąjį mūsų susitikimą atvyko Vokietijos lietuvių bendruomenės 

(VLB) vicepirmininkas Martynas Lipšys, kuris 

gyvena Diuseldorfe. Jis plačiau papasakojo apie VLB veiklą 

ir pasiūlė įkurti VLB Diuseldorfo apylinkę. Visi dalyvavusieji 

pritarė ir M. Lipšys surašė protokolą. 

Taigi kokie Jūsų, naujai išrinktos Valdybos nuveikti 

ir suplanuoti darbai? 

Kaip ir minėjau, pirmiausia norime paminėti Lietuvos 

šventes. Norime suorganizuoti koncertą, kartu nuvykti į 

kelionę, įsteigti lietuvišką mokyklėlę. 

Ar taip pat svarstote sekti kitų bendruomenių pavyzdžiu 

ir pradėti vystyti lituanistinį švietimą Diuseldorfe? 

Kokias veiklas numatote vykdyti? 

Pagal atliktą apklausą lituanistinio švietimo poreikis Diuseldorfe 

yra akivaizdus. Todėl šiuo metu ieškome galimybių 

įsteigti lietuvišką mokyklėlę. 

Kokie užsibrėžti Jūsų asmeniniai, visos bendruomenės 

tikslai? 

Bendruomenės tikslas yra suburti ir įtraukti lietuvius, gyvenančius 

Diuseldorfe ir aplink jį, į bendras veiklas bei kartu 

puoselėti lietuviškumą. Vienas iš asmeninių tikslų yra 

pasidalinti patirtimi, įgyta lietuvių liaudies ansamblyje, 

Nuotr. Diuseldorfo ????| ??? lietuviai 

kuriame daug laiko skyriau šokiams ir dainoms. 

Ko galėtumėte palinkėti kitoms, bendruomenę nedrįstančioms įsteigti lietuvių 

grupėms? Ar verta? 

Verta, nes tai puiki galimybė susipažinti su lietuviais savo mieste ir įgyvendinti 

bendrus tikslus. 

Dėkojame už atsakymus 

Nuotr. asm. archyvo ir Česlovo Markevičiaus 

Diuseldorfo lietuviai 


ŠVIETIMAS 

Vokietijos lietuvių vaikai 

Kalbino Vitalijus Kryževičius 

Lietuvoje gimusi ir trejų metų kartu su mama ir sese į Vokietiją atvykusi Guoda 

Baltrušaitytė – viena aktyviausių Miuncheno lituanistinės mokyklos moksleivių, 

kuri dar nemokėdama gerai kalbėti, deklamuodavo lietuviškus eilėraščius. Taip 

jau lėmė likimas, kad Guodos ir Miuncheno lietuvių bendruomenės (MLB) gimtadieniai 

yra švenčiami tą pačią dieną, spalio 29-ąją. Tad ji, tik atvykusi į Miuncheną, 

būdama trejų metų, sveikino MLB 70-ojo gimtadienio proga, deklamuodama 

eilėraštį „Zuikių mokykla“. 

Įrašą galima pasižiūrėti paspaudus nuorodą, adresu: 

https://www.facebook.com/kristina.kandrataviciute/videos/vb.10000015667856 

8/959307767417770/?type=2&video_source=user_video_tab). Nuo tada Guoda 

bendruomenės jau nebepaliko. 

Ji – tai mergaitė, turinti savo gabumus, išsiskirianti iš savo amžiaus vaikų noru mokytis, 

deklamuoti eilėraščius bei tuo, kad labai myli Lietuvą, ten gyvenančią močiutę, 

visus draugus. Ypač žavi tai, jog pasibaigus lituanistinės mokyklėlės pamokoms 

ir užsidarius klasės durims, Guoda stengiasi ir toliau papildomai mokytis kalbėti 

lietuviškai. Žinoma, tai – aktyvios ir veiklios Miuncheno lietuvių bendruomenės 

valdybos narės, Guodos mamos, Kristinos Kandratavičiūtės, nuopelnas. 

Kalbiname Guodą apie puoselėjamą lietuvių kalbą, lituanistinę mokyklėlę ir Lietuvą. 

Guoda, kiek tau metų? 

Man 8 metai. 

Kokia kalba – lietuvių ar vokiečių – kalbi namuose? 

Namuose kalbame lietuviškai. O kai norime, kad močiutė 

nesuprastų, ką kalbame, su sese bendraujame vokiškai. 

Lietuvių kalba, kokia ji tau? 

Man lietuvių kalba yra graži, maloni, nuoširdi. 

Kiek metų lankai lituanistinę mokyklą Miunchene? 

Mokyklėlę lankau 5 metus. Iš pradžių buvo darželio grupė, 

o dabar jau antrus metus lankau mokyklėlės mokinukų 

grupę. Augu. 

Kokia veikla mokyklėlėje tau patinka labiausiai? 

Labiausiai patinka skaityti ir rašyti. 

Ar mokytojos jums užduoda daug namų darbų? 

Oiii… Na, nelabai daug namų darbų užduoda. Užduoda 

rašyti raides. 

Mokytoja prasitarė, kad net pasibaigus pamokoms, 

stengiesi toliau mokytis skaityti ir rašyti lietuviškai? 

Guoda Baltrušaitytė 


stengiesi toliau mokytis skaityti ir rašyti lietuviškai? 

Darai tai namuose? Drauge su sese ir mama? 

Taip, aš mokausi viena namuose, skaitau lietuviškas 

knygeles, rašau, dainuoju lietuviškas daineles, mokausi 

eilėraščius. 

Kuo dar užsiimi? Kas tau patinka? Piešti, šokti, deklamuoti? 

Taip, man patinka šokti, dainuoti, piešti, skaityti, deklamuoti, 

daryti darbelius. 

Ar turi draugų lietuvių? 

Taip, turiu daug draugų lietuvių ir čia, Miunchene, ir, 

žinoma, Lietuvoje (Kiprui, Godai, Andrėjai, Ievai, Lukai, 

Gabijai linkėjimai). Gaila, kad negalime dažniau su jais 

susitikti. 

Ar klasės draugus vokiečius mokai lietuviškų pasisveikinimo, 

padėkos žodžių? 

Taip, dar darželyje kelias mergaites išmokiau kai kurių 

žodžių, o šiais metais dvi klasės drauges išmokiau giesmės 

„Tyli naktis“ vieną posmelį. 

Kiek kartų lankeisi Lietuvoje? Ar leidi ten vasaros 

atostogas? Kokia tau atrodo ši šalis? 

Lietuvoje būnu per kiekvienas vasaros atostogas. Man 

patinka joje atostogauti, Lietuvoje gražu, miela, daug 

draugų, ežerų, erdvės. Graži šalis. 

Kuo norėtum būti užaugusi? 

Dar tiksliai nežinau. Pirmiausia norėjau būti policininke, 

po to dantų gydytoja. Ir dabar vis dar noriu ja būti. (Jau esu 

susitarusi dėl praktikos vietos su savo dantų gydytoja). 

Nuotr. Daivos Bethke, Rolando Purtulio, asm. archyvo 

Nuotr. Guodos ????| ir Miuncheno ??? lietuvių bendruomenės (MLB) gimtadieniai, švenčiami tą pačią dieną 

Interaktyvus mokymas – sėkmės garantas 

Nuotr. G. Baltrušaitytė ????| ??? su mama Kristina ir sese Guste 


JAUNIMO (IM)PULSAS 

Šimtmečio „Baltoween“ Berlyne – tiltas 

tarp Lietuvos ir pasaulio 

Ieva Matulaitytė 

Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos organizuojamoje kasmetinėje 

„Baltoween“ šventėje (spalio 29–lapkričio 1 d. Berlyne) dalyvavau pirmą 

kartą. Renginio sūkuryje atsidūriau netikėtai, nors užsienio lietuvių 

jaunimo bendruomenių renginiai man nėra svetimi. Metai, praleisti tiek 

Anglijoje, tiek Švedijoje, leido prisiliesti prie skirtingų bendruomenių, 

tad nuoširdžiai galiu pasakyti, kad nesu buvusi ar mačiusi ko nors net 

truputėlį panašaus. Labiausiai mane nustebino tai, kad žmonės atkeliavo 

600 kilometrų, kai kurie ir su mažais pagrandukais ant rankų. Tai stebino, 

nes reta lietuvių bendruomenė pasaulyje apima daugiau nei vieną 

miestą. Man tai buvo pats gražiausiais Lietuvos šimtmečio minėjimas – 

matyti bendruomenę, tausojančią ir auginančią savo šaknis, visai kaip 

dipukų pasakojimuose apie okupacijos metus. 

Tie 600 kilometrų simbolizuoja, kad mums, lietuviams, 

kad ir kur mes bebūtume – ar Vokietijoje, ar tolimoje Argentinoje 

– mūsų šaknys ir bendruomenė yra svarbios. Ir 

kad didžiavimasis jomis ir lietuvybės šventimas nėra vien 

tautinių šokių šokimas ar sutartinių dainavimas rate. Tai – 

šventimas žmonių, kuriuos laikome savais, kurie tiek gimtoje 

žemėje, tiek už jos ribų kalba širdimi – inovacijomis, 

mokslu, menais – rodydami skirtingus atspalvius šalies, 

kuri kitataučiams yra tolima ir nepažįstama. Manau, šis 

šimtmečio „Baltoween“ buvo odė būtent tiems žmonėms, 

kurie tampa tiltais tarp mūsų mažos šalies ir pasaulio, ir tik 

todėl, kad jie kvėpuoja savo veikla ir noru augti. 

Nuotr. Vytenio Sakalausko | Vokietijos lietuvių jaunimas drauge su fotomenininke Julija Goyd. 


Nuotr. Gretos Janulytės | Renginio „Baltoween“ akimirka. 

Dvi ašys: praktinė-politinė ir kūrybinė 

Šiųmetiniame renginyje dalyvavusi fotomenininkė Julija 

Goyd – vienas tų magiškųjų tiltų per menų pasaulį. Asmeniškai 

buvau pakerėta jos darbų, jų tikrumo, trapumo 

ir nepakartojamo jos gebėjimo matyti ir perteikti spalvas. 

Jos parodos atidarymas penktadienio, spalio 30-osios, 

vakarą buvo nuostabus įvadas į renginį, kaip ir diskusija 

„100 metų Baltijos šalims: brolystė, partnerystė ar konkurencija?“ 

ketvirtadienį Lietuvos ambasadoje Berlyne. Šios 

dvi mažos įžangos puikiai davė suprasti, kad „Baltoween“ 

suksis apie dvi ašis: praktinę-politinę ir kūrybinę. Iš pirmo 

žvilgsnio jos galbūt gali atrodyti labai toli viena nuo kitos, 

nors iš tiesų viena be kitos negali. 

Nors visą penktadienį lijo ir rodės, kad saulės Berlynas dar 

ilgai nematys, šeštadienio rytas vis dėlto sugebėjo nustebinti. 

Berlyno klubas „Panke“, kurio sienas ir papuošė 

Julijos Goyd darbai ir kur vyko visa šeštadienio programa, 

dienos šviesoje atrodė kitaip nei vakarą prieš tai: įėjimas 

į „Panke“ buvo nuklijuotas lipdukais, tarp kurių, keista, 

buvo galima rasti ne vienos lietuviškos grupės pėdsaką. 

Pasirodo, klubui vadovauja lietuviai, nors vakarą prieš tai 

vargu ar būčiau taip pamaniusi, nes vieta alsavo Berlynu 

ir jo žmonėmis. Tuo metu pagalvojau, kaip gera žinoti, 

kad visur pasaulyje yra vietų, taip susiliejusių su miestais, 

kuriose jos įsikūrusios, kad tampa neatsiejama tų miestų 

identiteto dalimi, bet kartu atneša kažką savito, naujo ir 

tampa dar vienu tiltu tarp skirtingų kultūrų, leidžia pažinti, kalbėtis bei atrasti kažką 

naujo abiem pusėms. 

Grįžtant prie „Baltoween“ programos, pirmasis pokalbis vyko tarp Julijos Goyd ir manęs, 

paprašytos būti pokalbio moderatore. Tikriausiai todėl, kad buvau šio proceso 

dalimi, man yra beveik neįmanoma išlikti objektyviai. Ir nemanau, kad šiuo atveju 

tai yra blogai – Julija nuo pirmųjų sakinių užbūrė savo atvirumu bei paprastumu, ir 

tikrai ne mane vieną. Ne kiekvienas pasiryžtų be užuolankų ir rožinių akinių kalbėti 

su auditorija apie tai, kad kūryba yra darbas ir jos menas yra įmanomas tik todėl, kad 

ji laikosi griežtos disciplinos. Manau, kartais sunku pabėgti nuo stereotipų, kuriuos 

susikuriame galvodami apie menininkus, jų privalomą gyvenimo palydovą bohemą ir 

kūrybą kaip egzistenciją, o ne darbą. Julija padėjo laužyti tuos stereotipus, taip pat 

primindama, kad tai, ką reiškia būti lietuviu menininku Berlyne – ir tikriausiai bet kurioje 

kitoje svetimos šalies sostinėje, – yra labai individualu. Tad tikriausiai nereikėtų 

surašyti visų lietuvių menininkų užsienyje į vieną formulės eilute, o vertėtų mums 

visiems mokytis tiek rašyti, tiek suprasti daugiau formulių nei vieną, net jei gerai pažįstamą 

ir todėl, atrodo, teisingą. 

Julijos darbai klausia žiūrovo: kas yra erotiškumas? Ir iš tiesų, ką erotika reiškia mums? 

Ar noriai apie tai kalbame? Julija mano, kad erotiškumas – tai būsena, ir ji tikisi atrasti 

būdą, kaip tai išreikšti fotografija, nerodant žmogaus kūno. Unikalu tai, kad Julija 

nesiekia įtikinti savo darbais, ji dalinasi savo pasauliu, nes jai to reikia, ji nevargina 

žiūrovo savo darbų pavadinimais ir aprašymais, bet veikiau pakviečia jį užmegzti dialogą 

su jos menu. 

Manau, ši mintis labai artima lietuvių bendruomenėms visame pasaulyje ir galbūt 

svarbiausia švenčiant Lietuvos šimtmetį – tai bendruomenių gebėjimas tapti vieta 

dialogui, kalbėjimui apie tai, kas yra lietuvybė, kodėl ir ar išvis ji yra svarbi. Tai, ką 

nuveikia bendruomenės, yra svarbu, o „Baltoween“ tampa tos svarbos išraiška vien 


Nuotr. Gretos Janulytės | „Baltoween“ – nepertraukiama tradicija 

todėl, kad tam yra poreikis. Poreikis kurti, dalintis ir tausoti savo bendruomenę, nors 

ir būnant labai toli nuo gimtųjų namų. Šį poreikio fenomeną labai gražiai paaiškino 

Vidas Bareikis savo kūrybinių dirbtuvių metu. Pasak jo, žmonės kuria todėl, kad privalo 

išreikšti, kas jų viduje, ir nori tuo dalintis, ir visai nesvarbu, ar tai bus suprasta, ar 

sulauks kitų dėmesio, ar ne, svarbiausia, kad kuriantis žmogus tuo gyvena. 

Ne vien švenčiama, kartu rašoma istorija 

„Baltoween“ buvo akivaizdu, kad poreikis kurti Lietuvai yra visų širdyse, taip pat, kad 

yra daug skirtingų būdų jį įgyvendinti. Tai atsispindėjo šimtmečio inovacijų pokalbiuose 

su kūrybinių technologijų akademijos bit&Byte atstove Berlyne Egle Paukštelyte 

ir aplikacijos šunų dresavimui DOGO kūrėjais Tadu ir Rasa Žiemiais. Eglė sugebėjo 

įtraukti į visai man nepažįstamą technologijų pasaulį ir priversti juo patikėti, nes spinduliavo 

nepaprastu užsidegimu išmokyti kiekvieną vaiką programuoti bei kūrybingai 

naudoti informacines technologijas. DOGO komanda ne tik buvo nuostabus atradimas 

visiems gyvūnų mylėtojams, bet ir pasidalino savo startuolio kūrimo ir augimo paslaptimis 

atviroje pasaulio, bet konservatyvioje Vokietijos verslo aplinkoje. 

Diena pasibaigė Vido Bareikio bei jo grupės koncertu ir buvo išties sunku patikėti, 

kad scenoje – tas pats žmogus, kuris antroje kūrybinių dirbtuvių dalyje privertė visus 

pusvalandį pasikalbėti su tašku sienoje, ar su kuriuo praeitą vakarą teko stovėti 

ligoninės koridoriuje bandant surasti, kas galėtų apžiūrėti jo skaudančią ausį. Tai, kad 

skaudanti ausis netapo opia problema, priminė, jog bendruomenės geba suvaldyti ir 

labai keblias situacijas, na, o Bareikis užbūrė ne vien savo sceniniu įvaizdžiu, energija, 

bet ir santykiu su grupe: kiekvieno jos nario akys spindėjo kalbant apie darbą drauge 

ir muziką. Visą grupę vienijanti ugnis buvo pats gražiausias to kūrybinio poreikio, apie 

kurį Bareikis kalbėjo dirbtuvių metu, įrodymas. O užkurtas vakarėlis tęsėsi su DJ Genys 

bei DJ Zank Frappa. 

Negalėjau sustoti galvoti, kad mes ne vien švenčiame 

istoriją, mes kartu ją rašome. Mūsų kultūra klesti – per 

mokslinius atradimus, technines inovacijas ar per meninę 

išraišką. Mes nesustodami augame ir švenčiame, kad praėjus 

šimtui metų, apjuostų tiek priespaudos, tiek laisvės 

kaspinais, pagaliau išmokome džiaugtis ir puoselėti savo 

identitetą, įvairiapusį ir skirtingą, ir būtent todėl galintį 

tiesti tiek daug tiltų tokia daugybe skirtingų krypčių. 

Tai pat noriu organizatorių vardu padėkoti Vokietijos Lietuvių 

Bendruomenei (VLB) ir Lietuvių Fondui (JAV) už finansinę 

paramą, visiems lektoriams už dalyvavimą, Lietuvos 

Respublikos ambasadai Vokietijoje ir klubui „Panke“, kurie 

mus priėmė, Gretai Janulytei ir Vyteniui Sakalauskui už 

fotografijas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkei 

Daliai Henke už apsilankymą ir logistinę pagalbą bei Petrui 

Tolevičiui ir Vytautui Stundžiai už instrumentų skolinimą ir 

gabenimą. Ir, žinoma, labai ačiū visiems dalyviams – be 

jūsų niekas nebūtų įmanoma! 

Daugiau apie VLJS skaitykite: 

http://vljs.vlbe.org/ 

Sekite mus Facebook ir Instagram paskyroje: 

https://www.instagram.com/vljsieciai/ 

https://www.facebook.com/vokietijosjaunimas/ 


PORTRETAI 

G. Bielskytės-Elsner: „Kabindami skelbimus 

ant stulpų, suorganizavome pirmąjį 

lietuvių susitikimą“ 

Evelina Kislych-Šochienė 

2005 metų birželio 11 d. įvyko pirmasis Niurnbergo lietuvių 

susitikimas. Laiško lietuviams pradžioje buvo rašoma: 

„Nežinau kaip Jums, bet man labai knieti sutikti 

kitus lietuvius, gyvenančius aplinkui“. Tai buvo Niurnbergo 

lietuvės Gitanos Bielskytės-Elsner elektroninis 

laiškas, kvietimas burtis į aktyvią, stiprią bendruomenę. 

Tęskime pokalbį, aptardami Jūsų 2005 metų gegužės mėnesį rašytą laišką 

Niurnbergo lietuviams. Kaip kilo ši idėja? Ar kreiptis į lietuvius paskatino 

ilgesys lietuviškam bendravimui? 

Šis lietuvių susitikimas, kaip ir daugelis tokių susitikimų, 

buvo Niurnbergo lietuvių bendruomenės veiklos pradžia. 

Netrukus buvo išrinkta pirmoji 2006-2007 metų Valdyba, 

kurios pirmininke tapo Asta Korinth (šiuo metu ir Hamburgo 

Lietuvių Bendruomenės pirmininkė), sekretore – Rasa 

Weiß, o iždininke – Neli Stankevičienė. Trejus metus, nuo 

2008 iki 2010 metų, vicepirmininkės pareigas ėjusi G. 

Bielskytė-Elsner, vėliau, atsistatydinus A. Korinth, tapo ir 

bendruomenės pirmininke. 

Tais pačiais, 2005 metais veiklą pradėjo ir lituanistinė mokyklėlė 

„Mamos mokyklėlė“, kurios įkūrėja ir vadove tapo lietuvių 

veiklą Niurnberge pradėjusi vystyti G. Bielskytė-Elsner. 

Kalbiname G. Bielskytę-Elsner apie iniciatyvą, pirmąjį 

laišką Niurnbergo lietuviams, veiklą Valdyboje ir jos 

pačios įkurtą mokyklėlę. 

Gitana, pradėkime nuo Jūsų. Kada ir dėl kokių priežasčių 

persikėlėte gyventi į Vokietiją? 

Mano vyras yra vokietis. Mums susituokus, gyvenome 

Lietuvoje. Prieš daugiau nei 22 metus teko praeiti 

kryžiaus kelius siekiant, jog mano vyras gautų leidimą 

gyventi Lietuvoje. Nepasitikėjimas užsieniečiais taip pat 

klestėjo. Tačiau tai nebuvo pagrindinės priežastys, dėl ko 

išvykome. Nors, be abejo, tai paveikė mūsų sprendimą. Po 

maždaug trejų metų jau buvo gimęs mūsų pirmagymis, 

mano vyras gavo darbo pasiūlymą Vokietijoje. Taigi 2000- 

aisiais susikrovėme lagaminus ir aš atsidūriau Vokietijoje. 

Nuotr. G. Bielskytė-Elsner 

????| ??? 


Kadangi esu ateitininkė, tai pažinojau nemažą būrį lietuvių, gyvenančių JAV. Mane žavėjo 

jų entuziazmas, užsiimant lietuviška veikla. Lenkiu galvą prieš šeimas, išsaugojusias lietuvių 

kalbą ir išmokiusias jos savo vaikus. Tai iš tiesų didžiulis darbas. Kadangi mano šeima 

yra mišri, nors vyras gerai kalba lietuviškai, man norėjosi lietuviškos aplinkos ne tik sau, 

bet ir mano vaikams. 

Taigi, atvykusi į Vokietiją, pradžioje į Miuncheną, pradėjau ieškoti lietuvių bendruomenės. 

Tapau Lietuvių bendruomenės (LB) nare. Po metų persikėlėme į Niurnbergą. Aš žinojau, 

jog čia nėra LB. Taigi įkėliau į internetą skelbimą, kuriame kviečiau atsiliepti lietuvius. Šį 

skelbimą bandau ištrinti iki šiol. Buvo labai smagu, kai Astos Korinth vyras, pamatęs mano 

skelbimą, perdavė žinią Astai ir ji man paskambino. Taip mes kartu nusprendėme, jog reikėtų 

sukviesti kiek įmanoma daugiau lietuvaičių į vieną būrį. Bendromis jėgomis, kabindami 

skelbimus ant stulpų, suorganizavome pirmąjį susitikimą vaikų darželyje, kurį tuo metu 

lankė mano vaikai. Beje, tose patalpose gyvuoja mokyklėlė iki šiol. 

2005 metais įkūrėte lituanistinę mokyklėlę ir pradėjote vystyti lietuvišką švietimą 

Niurnberge. Papasakokite plačiau apie jos įkūrimo istoriją, užsibrėžtus 

tikslus, tuo metu matytą viziją. 

Mokyklėlės idėja gimė savaime. Į pirmą lietuvių susitikimą atėjo nemažai mamyčių su vaikais. 

Taip ir gimė mintis susitikinėti pastoviai, jog vaikai galėtų pajusti Lietuvą, patirtų galimybę 

kalbėtis lietuviškai ir su kitais vaikais, ne tik su mama. O mamytės galėtų pasidalinti 

savo problemomis ar džiaugsmais, tiesiog pabūti kartu. 

Tikslai, kuriuos kėlėme tuomet ir keliame dabar, nelabai pasikeitė. Pagrindinis tikslas yra 

pagelbėti šeimoms, padrąsinant jas mokinti vaikus lietuvių kalbos, supažindinant vaikus 

su lietuviškomis tradicijomis, kultūra, gyvenimo būdu. Siekiame 

sukurti aplinką, kurioje galima būtų sutikti bendraminčių, 

padėti atrasti ir puoselėti savo indentitetą. 

Mokyklėlė šiandien. Kiek vaikų ją lanko? Kokiais pasiekimais 

galėtumėte pa-sidalinti? 

Šiuo metu mokyklėlę lanko apie 15 vaikų. Yra vaikų, kurie ateina 

į kiekvieną susitikimą, o kiti pasirodo tik pasitaikius progai. 

Mes susitinkame vieną kartą per mėnesį, tai yra per retai intensyviam 

kalbos mokymuisi. Todėl mūsų veikla koncentruojasi į 

teminius susitikimus, šventes. Labiausiai didžiuojuosi pastatytais 

spektakliais, vaikų pasiekimais įvairiuose konkursuose. 

Ar lituanistinis švietimas Niurnbergo lietuviams yra 

svarbus? 

Kai kuriems jis išties yra svarbus, nors laikui bėgant situacija 

keitėsi. Jei anksčiau Lietuva atrodė labai toli, tai dabar Lietuva 

yra lengvai pasiekiama. Nemažai šeimų važiuoja į Lietuvą 

keletą kartų per metus, todėl poreikis lietuviškos aplinkos šiek 

tiek sumažėjo. Tačiau vieta, kur būtų galima susitikti ir tiesiog 

apie viską pasikalbėti, yra labai reikalinga tiek vaikams, tiek 

mamoms. Tokia vieta yra mokyklėlė. 

Grįžkime į 2008 metus. Tuomet tapote Niurnbergo lietuvų 

bendruomenės valdybos vicepirmininke. Ką šios 

2008 metai Niurnbergo lietuvių bendruomenėje. Svečiuose teatras „Siena“ 


Niurnbergo lietuviai 2018 metų birželį 

pareigos Jums reiškė? 

Bendruomenės kūrimosi pradžioje veikla bendruomenėje ir 

mokyklėlėje buvo labai glaudžiai susiję, kadangi aktyviausi 

žmonės buvo tie patys. Todėl ir pareigybės buvo, galima sakyti, 

daugiau formalumas, nes visą veiklą vystė grupė bendraminčių, 

kuriais galėjai pasitikėti. 

Ką pavyko įgyvendinti per beveik ketverius (vice)pirmininkavimo 

metus? 

toliau skleis žinią apie Lietuvą, jos kultūrą, žmones bei sujungs mus visus į vieną būrį. 

Ko palinkėtumėte jaunimui, naujai besikuriančioms bendruomenėms, lituanistinėms 

mokyklėlėms Vokietijoje? Kokius patarimus joms galėtumėte duoti? 

Linkiu visiems drąsos kurti, nebijoti klysti. LB yra visų lietuvių namai. Lai kiekvienas randa 

joje savo vietą. Ir kuo mes įvairesni esame, tuo geriau. Tuo daugiau galima nuveikti. 

Dėkoju už pokalbį! 

Nuotr. iš asmeninio albumo 

Su džiaugsmu prisimenu pastatytus spektaklius, suorganizuotas 

šventes, įvairių kolektyvų iš Lietuvos koncertus, 

teatro pasirodymus, Lietuvos pristatymus Niurnbergo visuomenei. 

Tai buvo labai kūrybingi ir veikla turtingi metai. Man 

buvo labai svarbu neužsidaryti savo rate, bet nešti žinią apie 

Lietuvą plačiajai auditorijai. Todėl ypač didžiuojuosi renginiais, 

skirtais Niurnbergo visuomenei, kuriuose mes buvome 

Lietuvos ambasadoriais. 

Niurnbergo lietuvių bendruomenė prieš beveik 14 

metų, dabar ir po 10 metų. Pabandykite nupiešti jos 

besikeičiančius portretus. 

NLB prieš 14 metų buvo pilna entuziazmo, ieškanti savo braižo, 

savo vietos. Dabar NLB jau turi patirties, turi įdarbį. Belieka 

puoselėti, išlaikyti ir atsiliepti į naujus iššūkius. Tikiuosi, jog 

po 10 metų sutiksiu daug naujų, entuziastingų veidų, kurie ir 

Nuotr. Akimirka ????| iš ??? 2008-ųjų metų, Šv. Velykų popietės, margučių ridenimo 


BENDRUOMENIU ALEJA 

2018-ųjų pabaiga Kaselio Lietuvių 

Bendruomenėje 

Parengta pagal „Reporteriai Vokietijoje“ reportažą 

https://www.youtube.com/watch?v=dNK9j3i4Zes&feature=share 

2018-ųjų metų gruodžio 8 d. Kaselio Lietuvių Bendruomenės valdyba sukvietė 

mažuosius bendruomenė narius drauge su tėvais švęsti šv. Kalėdas ir kartu 

palydėti Senuosius, 2018-uosius metus. 

Buvo svarstoma, ar į šventę Kalėdų senelis atvyko iš Laplandijos, ar iš Lietuvos, nes 

drauge su renginio dalyviais traukė lietuviams gerai pažįstamas lietuviškas dainas, 

drauge žaidė žaidimus. Belaukiant Kalėdų Senelio vaikai su tėvais puošė eglutę, o jam 

pasirodžius kartu šoko ratelį, deklamavo išmoktus eilėraščius. 

Kaselio Lietuvių Bendruomenės valdyba džiaugėsi gražia draugyste su šventėje dalyvavusiais 

Salzgiterio lietuviais (red. informacija Salzgiterio lietuvių grupė feisbuke 

įkurta prieš 2 metus ir jungia apie 470 tautiečių). Jiems buvo įteikti gerumo sparnai, 

kuriais jie, pasak valdybos narės, atskreda aplankyti Kaselio lietuvius. Salzgiterio lietuviai 

turi įsteigę savo muzikinę grupę ir šį kartą taip pat dovanojo savo atliekamą 

muziką mažiesiems ir vyresniems šventės dalyviams bei pakvietė visus atvykti į Salz- 

giterį, į gruodžio 26 d. įvykusią Kalėdinę šventę. Salzgiterio 

lietuvis, Arūnas Šlamiškis paskatino Vokietijos lietuvius 

burtis, būti kartu, džiaugtis, švęsti ir niekuomet nepamiršti 

Lietuvos. 

„Gerumo sparnus“ įteikė Kaselio Lietuvių Bendruomenės 

valdybos narė Greta Dailidonė. Šventėje lankėsi floristė iš 

Lietuvos Dalia Pūrienė, kuri vedė kalėdinio dekoro pamoką. 

Kartu buvo pagamintas Advento vainikas. 

Valdybos narė Joana Bagdonavičienė džiaugėsi įvykusiu 

renginiu bei bendruomenės veikla ir tuo, jog lietuviai 

buriasi ir veikia kartu. Šventėje pirmą kartą dalyvavusi 

Kaselio lietuvė Kristina Steponavičienė pasakojo, jog jai 

įspūdį paliko ir visiems išties patiko vaikų Kalėdų seneliui 

Šventės dalyviai 


Kaselio Bendruomenės valdyba su „Reporteriais Vokietijoje“ 

deklamuojami eilėraščiai, jų jaudulys, įvykę šokiai. „Reporteriams 

Vokietijoje“ lietuvė neslėpė noro dalyvauti ir 

kituose Kaselio Lietuvių Bendruomenės organizuojamuose 

renginiuose. 

Kaselio Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Rimantas 

Dailidonis pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog ši bendruomenė 

dar labai jauna, dviejų metų pasiekimai išties nemaži 

ir džiuginantys. Vien tai, jog jau antrus metus rengiamos 

Kaselio Lietuvių Bendruomenės valdyba drauge su Salzgiterio lietuviais 

Kalėdų šventės vaikai laukia ištisus metus, tai yra malonus pasiekimas. Kalbant apie 

2018-uosius metus, pirmininkas neslėpė jog jie buvo kupini įtampos, gausybės tradicinių 

ir šimtmečio renginių. 2018-aisias metais buvo išrinkta nauja valdyba, priimta 

labai svarbi delegacija iš Lietuvos. Kaselio LB drauge su kitomis Lietuvos bendruomenėmis 

įgyvendino bendrus projektus, kuriuos planuojama šiemet tęsti. Vienas jų 

–„Smetonos kelias“. Planuojama rengti pusryčius Prezidento Antano Smetonos dvare, 

pietus – istorinėje LR Prezidentūroje, o vakarienę – Antanave. 

Nuotr. Reporteriai Vokietijoje 

Akimirka iš įvykusios šventės 


2018 metai Miuncheno Lietuvių Bendruomenėje 

Irma Petraitytė-Lukšienė 

Kokie buvo 2018-ieji metai Miuncheno lietuvių bendruomenėje? 

Šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje įkūrimo akimirka 

Nuo Lietuvos Šimtmečio minėjimų, Vokietijos Lietuvių 

Bendruomenės paviljono Vilniaus Rotušės aikštėje 

kuravimo (kuriame apsilankė ir LR prezidentė Dalia 

Grybauskaitė), VLB atstovavimo XVI-ajame PLB Seime, 

partnerystės užmezgimo su latvių ir estų bendruomenių 

Miunchene lyderiais, dalyvavimų Švietimo ir Mokslo 

ministerijos seminaruose, pirmą kartą dalyvaujant 

Miuncheno Kultūros šventėje, lietuviškų tarmių vakare 

Miunchene, visų tautų šv. Mišiose, Protmūšių kovose, 

Miuncheno lituanistinės mokyklos aktyvių veiklų, visų 

mėgstamų tradicinių švenčių kaip Motinos diena, Joninės 

ar Kalėdų šventė organizavimo iki istorinio įvykio 

– Šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje 

įkūrimo ir visai nesenai MLB valdybos narių dalyvavimo 

Tarptautinėje Lietuvos šaulių sąjungos konferencijoje 

Vilniuje apie visuotinės gynybos aktualumą! 

MLB dėkoja visiems aktyviems, palaikantiems, ištikimiausiems 

bendruomenės nariams, draugams. 

Bendradarbiaukim, kurkim, lyderiaukim, džiaukimės, 

kvieskim, dalinkimės, spręskim, būkim kartu ir 

2019-aisiais metais! 

Akimirka iš 2018-aisiais metais įvykusio XVI-ojo PLB Seimo. VLB atstovai. 

Nuotr. Rolandas Purtulis, Irma Petraitytė-Lukšienė 

Nuotr. Miuncheno ????| lituanistinės ??? mokyklos kolektyvas 

Miuncheno Kultūros šventė 


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS 

Kalėdinėje mugėje Hofheime 

Aina Janulionienė 

Dailės būrelio nariai su savo dailės mokytoja Aina Janulioniene 

lankėsi Hofheimo Kalėdinėje mugėje. 

Mugėje mokiniai prekiavo savo pagamintais dirbiniais. Gimnazistai 

labai džiaugėsi galėdami pirmą kartą Kalėdų mugėje 

pardavinėti savo darbelius ir reprezentuoti Vasario 16-osios 

gimnaziją. 

Nuotr. autorės 

Kalėdinėje mugėje Hofheime 

Mūsų gimnazistai – aktyvūs konkursų dalyviai 

Astai DÈlia 

Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai svečių teisėmis 

dalyvavo dienoraščio konkurse „Aš einu…“ Dovydui 

Maksimovui (5 kl.), Monikai Lėjai Poviliūnaitei (5 kl.), 

Monikai Jakubonytei (6 kl.) ir Gabrielei Lukai Ružytei 

(12 kl.) perduoti padėkos raštai. Lietuvių kalbos 

ir literatūros mokytojai Astai DÈlia per baigiamąjį 

renginį, vykusį Kauno Rokų gimnazijoje, už mokinių 

parengimą konkursui įteikta paskatinamoji dovana ir 

padėkos raštas. 

Gintautas Guntulis (9 kl.) ir Justinas Gečas (10 kl.) svečių teisėmis 

dalyvavo Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos 

organizuotame rašinių konkurse „Ką šiandien pasakyčiau 

Lietuvos partizanui“, skirtame Adolfo Ramanausko-Vanago 

metams paminėti. Gimnazistai ir juos konsultavusi mokytoja 

Asta DÈlia buvo apdovanoti konkurso rengėjų padėkomis. 

Nuotr. autorės 

Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai su Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A. DÈlia 


Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta 

DÈlia šventė jubiliejų 

Gimnazijos informacija 

Asta DÈlia 

Gruodžio mėnesį mūsų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta DÈlia šventė savo 40 metų jubiliejų. 

Sveikinimai mūsų mielaia bendražygei ir linkėjimai ir toliau išlikti kupinai jėgų bei idėjų! 

Prisaikdinta vertėja 

lietuvių|rusų| vokiečių klb. 

Maybachstraße 1 

48 145 Münster 

Mobil: +49179.5877720 

Fax: +49251.395 56074 

mail:ingrida.k@gmail.com 

ČIA GALETŲ BŪTI JŪSŲ REKLAMA! 

KREIPKITĖS ADRESU: 

reklama@vlbe.org 

arba 

redakcija@vlbe.org 

www.dolmetscher-venckus.de 


Buvusio direktoriaus Andriaus Šmito dešimtųjų 

mirimo metinių paminėjimas 

Nuotr. M. Dambriūnaitės-Šmitienės | A. Šmito dešimtųjų mirimo metinių minėjimo akimirka 

Edmundas Jankūnas 

Šių metų gruodžio 14 d. sukako dešimt metų, kai mirė Vasario 16-osios gimnazijos 

direktorius Andrius Šmitas. Paminėti ir pagerbti buvusį ilgametį gimnazijos 

direktorių gruodžio 15 d. popietę prie gimnazijos kryžiaus rinkosi artimieji, buvę 

kolegos, jį pažinoję mokiniai, draugai. Prisiminti ir pagerbti a. a. A. Šmitą atvyko 

ir buvęs Vokietijos Heseno žemės parlamento prezidentas, vėliau tapęs finansų ministru, 

politikas Karl Starzacher. Jis artimai pažinojo buvusį direktorių ir labai daug 

nuveikė gimnazijos labui. 

Gausi atvykusiųjų eisena pajudėjo link miestelio kapinių, kur palaidotas a. a. A. Šmitas. 

Prie kapo maldą vokiečių kalba perskaitė mokytoja A. Günther. Ta proga prasmingas eiles 

prie kapo skaitė R. Jankūnienė. Ilgamečio gimnazijos mokytojo Aloys Weigel prisiminimus 

apie a. a. Andrių Šmitą perskaitė buvusi gimnazistė L. Lipšytė. Po to Marytė Šmitienė 

kartu dukra Lina visus susirinkusius pakvietė į pamaldas pilies koplyčioje. 

Pamaldas už mirusįjį laikė lietuvių parapijos kunigas Virginijus Grigutis ir ta proga atvykęs 

buvęs gimnazistas (dabar kunigas) A. Karčiauskas iš Kiolno. Kunigas V. Grigutis, nors ir artimai 

nepažinojo velionio, apie a. a. A. Šmitą kalbėjo kaip apie sąžiningą, dorą, ramų, nuoširdų, 

visų gerbiamą ir tuo pačiu labai paprastą žmogų, tikrą krikščionį. Per pamaldas ,,Ave Marija“ 

puikiai pagiedojo ir velionį pagerbė operos solistas Bryan Boyce. Jam akomponavo A. 

Hermanas. Bendrai giedamoms giesmėms pritarė mokytojas G. Ručys kartu su A. Hermanu. 

Po pamaldų visi buvo pakviesti į pilies salę pasivaišinti, pabendrauti ir pasidalinti savo prisiminimais 

apie velionį. VLB pirmininkas A. Hermanas a. a. A. Šmitui atminti atliko M. K. 

Čiurlionio kūrinį. Po to jis labai plačiai papasakojo apie a. a. A. 

Šmitą ne tik kaip apie buvusį gimnazijos direktorių, bet ir kaip 

apie žmogų, kuris visą savo gyvenimą paskyrė aktyviai veiklai 

Vokietijos lietuvių bendruomenėje. 

Apie a. a. A.Šmitą, kaip apie gimnazijos vadovą, pedagogą, 

charizmatišką asmenybę, kalbėjo E. Jankūnas. Jis pasakojo, 

kad buvęs direktorius neišėjo iš mūsų tarpo, jis yra tarp 

mūsų, tarp mokinių, tarp kolegų, jis yra visur. ,,Dešimt metų 

yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad galima būtų teigti, jog 

nepakeičiamų žmonių vis dėlto yra, ir Andrius buvo vienas iš 

jų. Norime ar nenorime tai pripažinti, tačiau su a. a. Andriumi 

baigėsi labai ryškus gimnazijos gyvavimo laikotarpis“, - prisimindamas 

kalbėjo E. Jankūnas. 

Buvusios gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Lieselotte 

Manß, dėl ligos negalėjusios dalyvauti paminėjime, nuoširdžius 

prisiminimus perskaitė buvusi ilgametė gimnazijos mokytoja 

Rita Vomberg. Labai šiltais prisiminimais pasidalijo ir 

Vaidas Neverauskas, buvęs gimnazistas, dabar besidarbuojantis 

viename iš Šveicarijos bankų. Jis į mirimo metinių paminėjimą 

atvyko kartu su savo žmona Giedre, taip pat gimnazijos 

abituriente, bei mažąja dukrele. 

Jaukią ir šiltą prisiminimų vakaro apie a. a. Andrių Šmitą 

atmosferą padėjo sukurti operos dainininko B. Boyce puikiai 

atliekami kūriniai. 


SIELOVADA 

MISIJA – VOKIETIJOS LIETUVIŲ SIELOVADOS 

Redakcijos informacija 

2018-ųjų metų gruodžio 13 d. Hamburgo lietuvių katalikų sielovados 

patalpose įvyko susitikimas su su katalikų kunigo, Vokietijos lietuvių 

kapeliono Vaclovo Šarkos draugu, kunigu Henrik Stenzaly ir broliumi 

pranciškonu kun. Pauliumi Vaineikiu. 

Susitikimo metu kunigas dalinosi prisiminimais apie visai Vokietijos Lietuvių 

Bendruomenei svarbų žmogų, asmenybę, dvasininką – V. Šarką. 

1946 m. birželio 21 d. Vokietijoje įšventintas kunigu. Darbavosi karo pabėgėlių 

lietuvių sielovadoje – įvairiuose dipukų stovyklose, daugiausiai Grohno 

(dab. Bremeno miesto dalis) gyvenvietėje. Vėliau patvirtintas Hamburgo ir 

Šlezvigo-Holšteino žemės lietuvių kapelionu. Buvo skiriamas Lietuvių skautų 

sąjungos Vokietijos regiono dvasios vadovu, taip pat 

ir Anglijos lietuvių skautų vasaros stovyklos kapelionu. 

Už nuopelnus skautybei 1969 m. apdovanotas 

Lietuvių skautų brolijos žymeniu. Aktyviai dalyvavo 

Vokietijos lietuvių bendruomenės veikloje, 

Hamburge leido ir redagavo laikraštėlį „Aušros Vartai“. 

Kunigas įnešė didžiulį indėlį į daugelio Vokietijos lietuvių 

gyvenimus ir paliko ryškų pėdsaką juose. V. Šarka, 

drauge su tuometinėmis Moterų sąjungos draugijos 

atstovėmis – Terese Lipšiene, Lucija Pašaitiene bei Baliulių 

šeima pradėjo vystyti ir katalikų, ir ekumeninę 

Susitikimo akimirka. Iš kairės: brolis P. Vaineikis, kunigas H. Stenzaly 


ei lituanistinę veiklas Hamburge ir yra laikomi lietuvybės 

pradininkais Hamburge. 

Susitikime su lietuviais dalyvavęs kunigas H. Stenzaly 

pasakojo, kad V. Šarka buvo tapęs jų šeimos dalimi, atvykdavęs 

pas juos į svečius senut senutėliu Volkswagen 

automobiliu, kuriuo vykdavęs lankyti lietuvių visoje 

Vokietijoje – Miuncheno, Hiutenfeldo sielovadas. H. 

Stenzaly prisimena, kad su šiuo automobiliu jis netgi 

buvo patekęs rimtą avariją, pareikalavusią rimtos reabilitacijos. 

Didžiausia jo svajonė buvo sugrįžti gyventi į 

Lietuvą, į kurią tuo metu jo sugrįžimas buvo neįmanomas. 

Ši tema buvo ir jo didžiausias skausmas. 1987 m. 

sausio 3 d. V. Šarka buvo palaidotas Vokietijoje, Reinbeko 

kapinėse šalia Hamburgo, 2017 spalio 8 d., suėjus 

trisdešimčiai metų po V. Šarkos laidotuvių, gimtosios 

parapijos prašymu, palaikai buvo parvežti ir perlaidoti 

Dūkšto Šv. Stanislavo Kostkos bažnyčios šventoriuje. 

H. Stenzaly pabrėžė, kad itin svarbu gyvenant svetimoje 

šalyje rasti bendraminčių, kalbančių lietuviškai. 

V. Šarkai nebuvo nacionalistas, tačiau labai nuoširdžiai 

mylėjo savo šalį. Jis prisimenantis kunigo skambų ir didingą, 

tvirtą balsą, kuomet jis laikė šv. Mišias Altonos 

Šv. Teresės bažnyčioje, Hamburge. Jis itin patikdavo ir 

žavėdavo vokiečių šeimų vaikus. Ypatingai žodis jo garsiai 

tariamas Aleliuja. 

Apie kunigą rašęs Monsinjoras Ladas Tulba?, Antano 

Suraučiaus knygoje „Dekanas Vaclovas Šarka“: „Kunigas 

Vaclovas Šarka parodė didelį, kartais net herojišką 

pasiaukojimą. Buvo ne tik lietuvių, bet ir Lietuvos 

apaštalas. Visuomeninėje lietuviškoje veikloje buvo 

nepamainomas iki paskutinių savo gyvenimo dienų. 

Lietuviškoje išeivijoje tapo istoriniu asmeniu, bet ir 

Lietuva turėtų jam pastatyti paminklą, kaip ištikimam 

sūnui ir drąsiam kovotojui už savo Tėvynę, už jos laisvę. 

Aš didžiuojuosi turėjęs Vaclovą savo auklėtiniu…“. 

*** 

Jau kurį laiką išeivijos, tame tarpe ir Hamburgo katalikų 

sielovada rūpinasi brolis pranciškonas kun. Paulius Vaineikis 

su broliu vienuoliu kun. Gediminu Numgaudis, kurie 

Nuotr. Kunigas ????| V. Šarka ??? 

šiai misijai įgyvendinti buvo paskirti Vyskupų konferencijos. „Pamenu, apie 2001 

metus Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius viename pokalbyje kreipėsi į mane 

klausdamas: „Gal pranciškonai norėtų vykti patarnauti lietuviams Dubline?“ Jų 

tuomet buvo per 40 tūkstančių. Supratau, kad reikalas yra labai rimtas ir pranciškonams 

reikia tame dalyvauti. Praėjo keleri metai, Lietuvos vyskupai paskyrė 

mus į kelias Europos šalis, ir ne tik. Kunigai integravosi į lietuvių bendruomenes 

ir vietines tų šalių vyskupijas.“, - „Pasaulio lietuviui“ kalbėjo P. Vaineikis. 

Po kiek laiko pranciškonai ėmė rūpintis Stokholmo lietuviais ir dar po metų 

buvo pakviesti patarnauti lietuviams Hamburge. 

Nuotr. Hamburgo lietuvių katalikų sielovados archyvo 


LIETUVIŠKŲ PAMALDŲ TVARKARAŠTIS 2019 

HIUTENFELDAS 

FRANKFURTAS 

ŠTUTGARTAS 

WIESBADENAS 

Visų Lietuvos Šventųjų 

vardo koplyčia 

Lorscher str. 1, 

68623 Hüttenfeld 

Maria Rosenkranz, 

Wilhelmshöher str. 67, 

60389 Frankfurt am Main 

St. Josef Heslach, 

Finkenstraße 36 

70199 Stuttgart 

Christ König, Borkestraße 4 

65205 Wiesbaden 





Šv. Mišios 

Vasario 23 d. 

Vasario 16 –osios minėjimas 

Herz-Jesu bažnyčioje, Hiutenfelde 

17.00 val. 

Šv. Mišios 

Vasario 17 d. 

Vasario 16 –osios minėjimas 

13:00 val. 

Šv. Mišios 

Kovo 10 d. 

Kovo 11-osios minėjimas 

15:00 val. 

Šv. Mišios 

Balandžio 27 d. 

Atvelykis 

13:00 val. 

Kovo 6 d. 

Kovo 17 d. 

Gegužės 05 d. 

Pelenų Trečiadienio pamaldos 

Nebus 

Motinos dienos minėjimas 

*Laikas bus patikslintas 

15:00 val. 

Balandžio 21 d. 


Velykos 

V Velykų sekmadienis 

12:00 val. 

13:00 val. 


Birželio 9 d. 

Motinos dienos minėjimas 

Sekminės 

11:45 val. 

13:00 val. 

Birželio 8 d. 

Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo 

šventė 

Herz-Jesu bažnyčioje, Hiutenfelde 

16:00 val. 

Kun. Virginijus Grigutis 

Vasario 16 gimnazijos kapelionas 

virginijus.grigutis@litauischesgymansium.de 


Simbolinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ 

Berlyno Lietuvių Bendruomenės informacija 

2019 m. minėdami 28-ąsias Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos metines 

kartu su Berlyno lietuvių bendruomene ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga 

kviečiame Berlyno lietuvius ir Lietuvos draugus į simbolinį bėgimą „Gyvybės ir 

mirties keliu.“ 

Bėgimo pradžia 11:00 val., starto vieta – šalia Obelisko Kovo 11-ajai Berlyno Charlottenburg 

parke. Bėgikus kviečiame rinktis 10:45 val. Finišas – Lietuvos Respublikos 

ambasada Berlyne (Charitestraße 9, 10117 Berlin). 

Gyvybės ir mirties kelias drieksis nuo Obelisko per Charlottenburger Ufer, Einsteinufer, 

Tiergartenufer, Lichtensteinallee, Fasanerieallee, Großer Stern, Str. des 17. Juni/B2, 

Brandenburger Tor, Ebertstraße/B2, Scheidemannstraße, Paul-Löbe-Allee, Otto-von- 

Bismarck-Alle, Konrad-Adenauer-Straße, Reinhardstraße, Charitéstraße. 

Bendras trasos ilgis apie 9 km. Detalų bėgimo maršrutą galėsite peržiūrėti paspaudę 

nuorodą: https://bit.ly/2LoLCPj 

Distanciją įveikusius bėgikus ir palaikymo komandas nuo 12:00 val. kviečiame pasivaišinti 

arbata ir užkandžiais ambasadoje. Nepamirškite savo tapatybės korteles ir 

informuoti apie dalyvavimą el. paštu: anmeldung-botschaft@mfa.lt 

Tiems, kas į bėgimą ateis su kuprinėmis, bus pasirūpinta 

bėgikų daiktų nuvežimu nuo starto iki finišo, kur bus galima 

persirengti. 

Papildoma informacija 

Berlyno Charlottenburg parke nuo 1979 m. stovi obeliskas 

Kovo 11-ajai atminti – „Dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio 

istorijai.“ 1990 m. kovo 11 d. ši diena tokia ir tapo 

– Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir paskatino Rytų 

Europos išlaisvinimą bei negrįžtamą sovietų imperijos 

žlugimą. 1991 m. sausio 13-ąją sovietai pasiuntė kareivius 

ir tankus, kad nuverstų demokratiškai išrinktą Lietuvos 

Vyriausybę, bet pralaimėjo susidūrę su šimtų tūkstančių 

lietuvių taikiu pasipriešinimu. 

Nuotr. Made in Vilnius 


© www.elinas-design.de 


D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1 

TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@VLBE.ORG | http://WWW.VLBE.ORG 

Reklamos pasiūlymas 

Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos 

lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės 

(VLB) svetainėje: www.vlbe.org. 

Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir 

tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus. 

Leidinio reklamos kainos 

Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas 

VLB nariams, bendradarbiams, valstybinėms 

institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių 

bendruomenių pirmininkams. 

Internetinio tinklapio reklamos kainos 

Vieno numerio reklamos kaina: 

A4 – 200 € 

A5 – 100 € 

A6 – 50 € 

A7 – 30 € 

A sektorius 

1-mėn. 50 € 

6-mėn. 250 € 

12-mėn. 450 € 

B sektorius 

1-mėn. 20 € 

6-mėn. 100 € 

12-mėn. 180 € 

Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org 

Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00 


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post 

SAUSIO 13-OJI 

– LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA 

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 

nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. SAUSIS, NR. 1/577

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?