VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. SAUSIS, NR. 1/577

vlbe.info

„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nuotr. asm. archyvo | Niurnbergo lietuvė Gitana Bielskytė-Elsner

Nr.1/577

2019

01

17-19 PORTRETAI: NIURNBERGO LIETUVĖ G. BIELSKYTĖ-ELSNER

6-7 100 METŲ

LAISVĖS IR DRAUGYSTĖS

10-11 PRASMINGI DIUSELDORFO

LIETUVIŲ PLANAI

25 A. A. ANDRIAUS ŠMITO DEŠIMTŲJŲ

MIRIMO METINIŲ PAMINĖJIMAS

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 1


2 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


REDAKTORIAUS ŽODIS

Metai su pavadinimu

Tądien, 2008-ųjų metų rudenį tapus studente, neturėjau net menkiausio

suvokimo apie pasaulį. Šiandien aš jį, pasaulį, vadinu savo namais.

Suprantu ir dažniausiai matau jį kitų žmonių, pasaulio lietuvių,

akimis. O naujuosius metus pradedu su mintimi – šie metai – mano ir

visų mūsų metai. Jie, kaip vis daugiau populiarumo sulaukiantis kūrinys,

su pavadinimu – Pasaulio lietuvių metai.

Mažėjant nesutarimui ir susipriešinimui tarp Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių

lietuvių, vis vien galvoju, kiek daug ir ką mes laimėtumėme, būdami

nesusipriešinę, eidami išvien su Lietuvos Respublikos Vyriausybe? Išvien su

mūsų bendruomenių nariais, išrinktais atstovais Seime, šalies vadovu. Jei

mes vienas kitam dažniau ištiestumėme ranką suklupus, o nepraeitumėme

pro šalį. Ką mes laimėtumėme, vienas kitą padrąsinę, kuomet stinga ryžto.

Padėkime vieni kitiems, kuomet kankina nežinia, kuomet reikia pagalbos.

Padrąsinkime bendruomenių narius, primindami jiems apie artėjančius rinkimus.

Koduokime tik geras, teigiamas mintis ir niekada nesiliaukime darę

tai, ką mes darome dabar. Nepamirškime, kad maži darbai visuomet tampa

didelėmis pergalėmis. Visuomet.

Vokietijos lietuviai gruodį praleido itin turiningai... Vieni – šventė Kalėdas

savo bendruomenėse, kiti, didžioji dauguma, vyko į Lietuvą – pas tėvus, senelius,

prosenelius. Susitiko su draugais, įgyvendino dar vieną siekį tapti geresniais.

Gruodis tapo turiningu, kadangi per dainas, šokius ir bendravimą susijungė

Baltijos šalys, prie Vokietijos lietuvių bendruomenės prisijungė naujų

bendruomenių. Šis numeris tapo turiningu dėl naujų atradimų, išsamesnių

straipsnių apie dešimtis metų lietuvybę Vokietijoje puoselėjančius žmones.

Šiek tiek lėčiau, tačiau užtikrintai į Jus, Vokietijos lietuviai, kreipiasi sausio

mėnesio Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas, kuris vėl informuos,

sukels diskusijas ir vers susimąstyti. Mes kalbame vieni apie kitus ir prisistatome

pasauliui.

Linkiu Jums visiems pačių nuostabiausių Pasaulio lietuvių ir Lietuvių Chartos

70-mečio minėjimo metų Jūsų bendruomenėse. Tegu jie Jus suartina, išgrynina

naujus projektus ir darbus, įkvėpia ir neleidžia sustoti. Šie metai – mūsų

metai. Praleiskime juos kartu ir turiningai!

Nuotr. Algirdo Šocho

Gero skaitymo!

Evelina

VOKIETIJOS LB VALDYBOS

„INFORMACIJOS“

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė

evelina.kislych@vlbe.org

redakcija@vlbe.org

Dizaineris: Elinas Venckus

www.elinas-design.de

Lorscher Str. 1 • D-68623 Lampertheim

Tel.: 0162 5200 517

KVIEČIAME AUKOTI

„INFORMACIJOMS“!

VIRŠELYJE:

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim

IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00

BIC: DEUTDEDBMAN

Verwendungszweck: auka Informacijoms

Išrašome aukų pažymą.

Der Bezug dieser Zeitschrift

ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

VLB Valdybos „Informacijas“

galite skaityti internete adresu

www.bendruomene.de

Viršelyje: Niurnbergo lietuvė

Gitana Bielskytė-Elsner.

Dėl reklamos „Informacijose“

ir VLB interneto svetainėje

kreipkitės adresu

reklama@bendruomene.de

Nuotr.

asm. archyvo

PLM2018 logotipas priklauso

© Tapatybe LT Ltd

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 3


AKTUALIJOS

Prieš 10 metų užgęso lietuviškos Gimnazijos

Vokietijoje žiburys A. Šmitas

Redakcijos informacija

2008 m. gruodžio 14 d., pozityvųjį pasaulį paliko jį kūręs, vienas iš svarbiausių

ir labiausiai Vasario 16-osios gimnazistų atmintyse įstrigęs, 26-erius

metus Gimnazijai paskyręs jos direktorius Andrius Šmitas.

Andrius Šmitas gimė 1947 metais nedideliame Šiaurės Vokietijos miestelyje. Dvidešimties

baigęs mokslus Hiutenfelde įsikūrusioje lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje

(toliau – Gimnazija), jis mokslų tęsti išvyko į Boną. Ten 1967 metais jis įstojo į

universitetą ir studijavo teologiją bei Rytų Europos istoriją.

2018 m. gruodžio 15 d. prie Gimnazijos kryžiaus vyko A. Šmito mirties metinių minėjimas.

Jame dalyvavo šeimos nariai, artimieji, kolegos, mokytojai, jį pažinoję gimnazistai,

draugai. Pagerbti a. a. A. Šmito šviesų atminimą atvyko ir buvęs Vokietijos

Heseno žemės parlamento prezidentas, politikas Karl Starzacher, Vokietijos Lietuvių

Bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermanas, kuris a. a. A. Šmitui atminti Renhofo

salėje susirinkusiems minėjimo dalyviams atliko M. K. Čiurlionio kūrinį. A. Hermanas

dalinosi savo prisiminimais apie šviesaus atminimo a. a. A. Šmitą, api jo neįkainojamą

indėlį į Vokietijos Lietuvių Bendruomenės gyvavimą ir veiklą.

Pamaldas už mirusįjį laikė lietuvių parapijos kunigas Virginijus

Grigutis ir ta proga iš Kiolno atvykęs buvęs Vasario

16-osios gimnazijos moksleivis, kunigas A. Karčiauskas.

Trumpai apie a. a. A. Šmitą (žurnalas „Pasaulio lietuvis“,

Nr. 12/572)

A. Šmitas buvo aktyvus ir veiklus Vokietijos Lietuvių Bendruomenės

(VLB) ir Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos

(VLJS) narys. Nors baigęs studijas A. Šmitas įsidarbino

valstybinėje vokiškoje gimnazijoje, jis grįžo į Hiutenfeldą.

Žinodamas, kad lietuviškoji Gimnazija Vokietijoje tuo metu

išgyveno sunkų laikotarpį, jis paliko gerai apmokamą darbą

ir sutiko tapti Gimnazijos direktoriaus pavaduotoju,

o jau po metų perimti vairą į savo rankas – 1982 metais

jis pradėjo vadovauti Hiutenfelde veikiančiai lietuviškai

Gimnazijai. Jo pagrindinis tikslas buvo atlikti svarbiausius,

Minėjimo akimirka. Iš dešinės: M. Dambriūnaitė-Šmitienė, dukra Lina

4 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


sklandžiam Gimnazijos funkcionavimui reikalingus darbus

– suremontuoti VLB priklausančią Renhofo pilį, pastatyti

berniukų bendrabutį ir tik tuomet sugrįžti į valstybinę

Vokietijos mokyklą, kurioje jis jau buvo pradėjęs dirbti.

Tačiau planas liko neįgyvendintas – Gimnazijoje A. Šmitas

praleido 26-erius gyvenimo metus ir jai vadovavo iki 2008

metų.

Vos po dvejų vadovavimo Gimnazijai metų Hiutenfelde

įvyko nelaimė – gaisras nusiaubė Renhofo pilį, tad žūt būt

teko imtis atstatytmo darbų. A. Šmitui nekilo nė minties

palikti Gimnaziją ir mažąją Lietuvą Vokietijoje nelaimės

akivaizdoje. Jis iškart ėmėsi atstatymo darbų, kuriems

pats ir vadovavo. Tuomet prasidėjo turbūt įsimintiniausias

laikas jo gyvenime. 1988-aisiais metais Lietuvoje prasidėjus

atgimimui, A. Šmitas aktyviai ėmėsi bendradarbiavimo

su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu ir tapo pagrindiniu

žmogumi, dar įvardijamu kaip ryšininku tarp Lietuvos ir

Vokietijos politikų, intensyviai rūpinosi Lietuvos rėmimu

– visokeriopa pagalba Lietuvai. Tačiau šiuo istoriniu metu

Lietuvai Gimnazija liko be pagrindinio pragyvenimo šaltinio,

kurį teikė iki tol ją rėmusi Vokietijos valdžia. Tačiau ši

netektis nesustabdė Gimnazija tikėjusio A. Šmito. Netrukus

jis pertvarkė ją į privačią dvikalbę gimnaziją ir pritraukė

finansavimą iš Lietuvos, tuo metu ir iš Heseno žemės

valdžios, bažnyčių, kitų privačių fondų. Taip Gimnazija vėl

atsistojo ant kojų ir gyvuoja iki šiol.

Nuotr. iš M. Dambriūnaitės-Šmitienės asm. archyvo,

Dariaus Šulco

Nuotr. A. a. A. ????| Šmitas ???

Pamaldos už mirusįjį Hiutenfelde

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 5


100 metų laisvės ir draugystės

Parengė ŠLB valdybos narės Regina Balčiūnaitė ir Asta Totilaitė

2018 metais per Pabaltijo šalis ir visą pasaulį nuvilnijo Lietuvos, Latvijos ir Estijos

Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio minėjimo renginiai. Vienas jų su moto „100

metų laisvės ir draugystės“ įvyko ir Štutgarto mieste. Renginio idėja gimė jau pačią

pirmąją pažinties su Štutgarto Latvijos Bendruomenės „SAIME e.V.“ pirmininke

dieną, šių metų vasarą. Sutarėme, kad kartu galėtume surengti įsimintiną šventę ir

susipažinti kaip bendruomenės. Prie mūsų prisijungti pakvietėme Vokietijos-Estijos

draugiją iš Karlsruhe miesto. Ir taip idėja tapo realybe! Gruodžio 15 dieną, puošnioje

Kursaal salėje Štutgarte, susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai bei draugai, gyvenantys

Badeno-Viurtembergo žemėje.

Renginys prasidejo Lietuvos garbės konsulo Prof. Dr. Barono Wolfgang von Stetten sveikinimu.

Vėliau svečius sveikino estų bendruomenės pirmininkas Sven Bagger, Lietuvos ambasados

Berlyne vyr. sekretorė Edita Razmėnaitė, PLB pirmininkė Dalia Henke ir Latvijos

ambasadoriaus pavaduotojas Jānis Bērziņš. Po sveikinimų sekė kultūrinė vakaro programa.

Visos trys šalių bendruomenės savo veiklą pristatė per muzikinius pasirodymus. Estijos

atstovas Rasmus Andreas Raide atliko klasikinės muzikos kūrinius fortepijonu. Štutgarto

Lietuvių Bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“ dainavo bei skudučiavo kartu su jaunaisiais

bendruomenės nariais. Na, o latviai visus sužavėjo savo šokių kolektyvo „Trejdeksnītis“ pasirodymu

bei mažųjų latvių choro „Dzintarini“ daina kartu su vakaro muzikiniu svečiu iš

Latvijos, Normunds Rutulis. Programos kulminacija tapo lietuviškai, latviškai bei estiškai

kartu visų atliekama daina „Bunda jau Baltija“. Sunku žodžiais nusakyti tą bendrumo bei

draugystės jausmą, kuomet visi vakaro svečiai niekieno neraginami

atsistojo ir dainavo kartu susikibę už rankų, kaip kažkada

Baltijos kelyje. Tą akimirką buvome kaip viena šeima ir

ne vienam svečiui ar atlikėjui akyse sužibo ašaros.

Po šventinės vakarienės prasidėjo vakarinė dalis, kurioje koncertavo

specialiai šia proga iš Latvijos atvykęs dainininkas

Normunds Rutulis. Pertraukų metų Štutgarto lietuvis Juozas

Vasiliauskis su „RIDIGDO“ ansambliu džiugino tradicine muzika

ir mokė svečius lietuviškų šokių. Šventės metu netrūko juoko

ir šypsenų, šokių aikštelė dūzgė, mezgėsi naujos pažintys

bei draugystės. Dar ilgai svečiai nenorėjo skirstytis, o Latvijos

dainininkas N. Rutulis negailėjo pakartojimų, nes svečiai jo

nė už ką nenorėjo paleisti. Išsiskirstėme jau po vidurnakčio su

šypsenomis ir puikia nuotaika. Mes dar būtinai susitiksime!

Esame be galo dėkingi šventės organizatoriams, lietuviams

Giedrei Rowohlt, Reginai Balčiūnaitei, Juozui Vasiliauskiui ir

latvėms Laurai Putane bei Karinai Ziegler už puikią renginio

organizaciją ir linkime visiems nenutrūkstamo veiklumo

2019 metais!

Nuotr. Štutgarto Lietuvių Bendruomenės asm. Archyvo

Pasirodymo akimirka

6 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


100 Jahre Freiheit und Freundschaft

Das Jahr 2018 ist für die baltischen Länder Estland, Lettland

und Litauen ein besonderes Jahr. Es wird überall auf der ganzen

Welt das hunderte Jubiläum gefeiert- 100 Jahre seit der

Gründung der drei Baltischen Staaten. Mit Festlichkeiten im

Land und in der ganzen Welt zeigen Estland, Lettland und

Litauen die Bräuche, Traditionen, kulturelle Besonderheiten

sowie Innovationen und all das, was die Länder einzigartig

und besonders darstellen.

Die aktiven Staatsangehörigen des Baltikums führen auch

in Deutschland viele Veranstaltungen durch, unter anderem

auch in Stuttgart. Eine der Veranstaltungen, die der Lettische

Kulturverein SAIME e.V., Litauische Gemeinschaft in Stuttgart

zusammen mit den Vertretern von der Deutsch-Estnischen Gesellschaft

aus Karlsruhe und den Landsleuten am 15. Dezember

2018 der Heimat geschenkt hatten, war der Baltische Ball.

Baltischer Ball mit dem Motto 100 Jahre Freiheit und Freundschaft

war der größte Event des Jahres für alle TeilnehmerInnen

und Gäste. Die kulturellen Programmbeiträge haben wieder

gezeigt, dass die Balten ein musikliebendes, singendes

und tanzendes Volk sind. Auch die Ehrengäste vom litauischen

Honorarkonsulat Baden Württembergs, den Botschaften in

Berlin und Vereinsvertreter haben in Ihren Vorträgen betont,

wie wichtig es ist – in allen Zeiten sich zusammen zu halten,

Freundschaften aufzubauen, somit die Stärke unserer Länder

zu zeigen. Als Abschlusslied im kulturellen Teil wurde das

Lied ‘‘Bunda jau Baltija‘‘ (DE: Baltikum aufwacht) gesungen.

Währenddessen sind alle aufgestanden und haben eine Men-

Nuotr. Štutgarto ????| lietuviai ???

schenkette gebildet – als symbolischen Baltischen Weg vom Jahr 1989. Der Ball wurde

vom lettischen Sänger Normunds Rutulis und den litauischen Musiker begleitet. Noch lange

werden die Klänge der Musik alle begleiten…

Die Veranstaltung war ein absoluter Erfolg. Es hat die Veranstalter für weitere gemeinsame

Projekte und Ideen inspiriert. Die litauische Gemeinschaft in Stuttgart, der lettische

Kulturverein SAIME e.V. und die Deutsch-Estnische Gesellschaft bedanken sich herzlich für

die Unterstützung an die Stadt Stuttgart, Forum der Kulturen Stuttgart e.V., Kursaal Bad

Cannstatt, die lettische Botschaft in Berlin und an alle TeilnehmerInnen und Gäste.

Renginio dalyviai

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 7


8 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


Pasaulio lietuvių metai ir Lietuvių Chartos 70-metis

Dalia Henke | Žurnalas „Pasaulio lietuvis“ Nr. 1/573

2018-aisiais metais šventėme Lietuvos nepriklausomybės

atkūrimo šimtmetį, tačiau Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje

tuo nesibaigia. Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius

metus paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Tad visos 47

lietuvių bendruomenės pasaulyje turės galimybę prisistatyti

Lietuvoje, kad žmonės daugiau sužinotų apie jas, jų

vykdomas veiklas, įsikūrusias lietuviškas organizacijos ir

jų pastangas siekiant išlaikyti lietuvybę ir savo tapatybę.

Mūsų laukia labai daug renginių. Planuojamos konferencijos,

projektai Lietuvoje. 2019-aisiais, pasaulio lietuvių metais, didžiausias

ir svarbiausias renginys – kitą rudenį planuojamas

Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Taip pat labai svarbu paminėti,

kad užsienio lietuvių jėgomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas

kitąmet taip pat švęs 30-metį, taigi bus nuostabu,

jog galėsime į Lietuvą sukviesti mokslininkus iš viso pasaulio.

Planuojama diskutuoti Lietuvos ateities temomis, apie mus laukiančius

iššūkius, švietimo ir mokslo sistemos, emigracijos problemas.

Diskusijų metu bus stengiamasi generuoti idėjas, kaip ir

kokiu būti išlaikyti ryšius su į užsienį išvykusiais lietuviais ir taip

skatinti jų grįžimą arba susigrąžinimą.

Taip pat labai svarbus mūsų laukiantis renginys – gegužės

pradžioje Lietuvoje įvyksiantis pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų

suvažiavimas-forumas, skirtas Pasaulio lietuvių metams ir

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. Pasaulio

Lietuvių Bendruomenės (toliau – PLB), Kultūros komisija deda

didžiules pastangas stengdamasi surinkti po visą pasaulį išsibarsčiusius

kūrėjus, rašytojus ir sukviesti juos į Lietuvą. Tokio

mąsto, pobūdžio ir formato renginio Lietuvoje dar nėra buvę,

tad yra stengiamasi deramai tam pasiruošti.

Reikėtų nepamiršti ir labai svarbios PLB sukakties – Lietuvių

Chartos 70-mečio. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas

parengė ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ 1949 m.

Augsburge paskelbė dokumentą, išreiškiantį ir nustatantį lietuvių

išeivijos tautinio solidarumo principus. Būtent šios Chartos

pagrindu ir buvo pradėta kurti PLB, nors ir įsteigta ji buvo 10

metų vėliau. Tad PLB 2018-aisiais šventė veiklos 60-metį: 1958

metais Niujorke PLB Seimas priėmė PLB Konstituciją, išrinko

valdybą ir sukvietė lietuvių bendruomenių lyderius.

Itin svarbu paminėti ir visų Lietuvoje ir už jos ribų gyvenančių

lietuvių pilietybės išsaugojimo referendumą, kuris įvyks gegužės

12 d. kartu su LR Prezidento rinkimais. Labai tikimės, kad

pasaulyje gyvenantys lietuviai parodys savo pilietiškumą, kad

mes būsime aktyvesni šiuose rinkimuose.

Taip pat svarbu paminėti, kad įsigalios naujoji Globalios Lietuvos

2020–2030 metų programa, dešimties metų planai, numatantys,

kaip Lietuvos valstybė turi bendrauti, sąveikauti su diaspora.

Ten surašyti metmenys, svarbūs punktai, įsipareigojimai ir

sudėlioti sąveikos taškai, bus numatomi ir finansai. Tai pagrindinis

dokumentas, lemiantis tolimesnį mūsų bendradarbiavimą

su Lietuvos valstybe.

Taip pat PLB 2019-aisiais planuoja išleisti knygą apie 47 pasaulyje

veikiančias lietuvių bendruomenes. Paskutinysis leidimas

buvo iki 2003 metų, tad tikrai atėjo laikas atsinaujinti. Daugelis

sako, kad, technologijoms žengiant į priekį, šis leidinys galbūt

turėtų būti elektroninis, tačiau mes manome, jog šią knygą savo

namų bibliotekoje galėtų turėti kiekvienas lietuvis.

Kokie laukia iššūkiai?

Iššūkiai lieka tie patys – lituanistinis švietimas, kultūra, tradicijų

išlaikymas ir Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje. O

Nuotr. ????| Tomo ??? Razmaus | Dalia Henke

didžiausias iššūkis – vienas kito palaikymas, tolerancija, daugiau pozityvumo bendradarbiavime,

darbuose, bendravime tarp įvairių besikuriančių organizacijų. Svarbi užduotis –

pasiruošimas referendumui. Trūksta informacijos apie pilietybės išsaugojimą, ką šis žingsnis

reiškia Lietuvai. Iššūkis yra suprasti, kad bet kurioje pasaulio šalyje gyvenantis lietuvis

yra svarbus Lietuvos valstybei pilietis. Turėtų būti dedamos pastangos tiek vyriausybinių

institucijų, tiek valstybės aukščiausių pareigūnų ir atstovų: LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės,

LRS Pirmininko Viktoro Pranskiečio, Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, partijų

lyderių. Būtina, kad jie išsikeltų kaip svarbų uždavinį tai, ką jau yra įsirašę į vyriausybės

planus, partijų programas – pilietybės išsaugojimas turi būti vienas iš prioritetų valstybėje.

O šiais metais naujai išrinkta PLB valdyba kviečia jungtis, sutelkiant savo visus darbus,

žinias, pažintis, finansus Lietuvai. Mes norime surinkti tą jėgą pasaulyje, plačiau vienus

kitiems pristatyti, parodyti, kad nėra „mūsų“ ir „Jūsų“, kad esame viena nedaloma tauta.

PLB jau ruošiasi artėjantiems rinkimams, įgyvendindama akciją „Mūsų metas dabar“. Tai pilietiškumo

skatinimo akcija, vienas iš įrankių visais turimai kanalais skleisti žinią apie būsimus

rinkimus – kad užsienio lietuviai turi registruotis ir gauti balsavimui skirtus dokumentus paštu

ir tokiu būdu piliečiai, gyvenantys ne Lietuvoje, turės ir galės išnaudoti galimybę balsuoti.

Lietuvių Chartos 70-mečio proga esame suplanavę PLB ir PLJS lyderių, aktyvistų suvažiavimą

Nidoje. Suvažiavimo metu bus paminėti pasaulio lietuvio metai, Chartos jubiliejus, diskutuojama

apie sąveikas su atskiromis organizacijomis, generuojamos idėjos, kaip intensyviau

bendradarbiauti. Kodėl Nida? Tam, kad išeitume iš didelių miestų ir skirtume dėmesį regionams.

Neringa – Lietuvos perlas, nuostabus kraštas, kurį norime pristatyti visiems. Mums į

pagalbą ateina dabartinis Nidos meras Darius Jasaitis ir buvęs meras Antanas Vinkus. Tai ir

buvo A. Vinkaus dėmesys ir pasiūlymas šį svarbų suvažiavimą rengti Neringos savivaldybėje.

Lietuvoje vyksta didžiuliai pokyčiai švietimo sistemoje, mokslo srityse, tad itin svarbu jungti

užsienio lietuvius, kurie užsienyje įgyta patirtimi galėtų dalintis su Lietuvos institucijomis. Yra

daug įkvepiančių pavyzdžių kultūros srityje, kaip kad neseniai pasaulio lietuvių atlikėjų profesionalios

muzikos atstovų įgyvendinta idėja Trakų pilyje, kai lietuviai jungiasi bendram tikslui

ir savo energiją, žinias, patirtį ir laisvą laiką skiria Lietuvos gerovės kūrimui ir jos žmonėms.

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 9


PRASMINGI DIUSELDORFO LIETUVIŲ PLANAI

K. Ulevičius su žmona Diana

Evelina Kislych-Šochienė

2018 metų lapkritį darbą pradėjo Diuseldorfo lietuvių bendruomenė. Planuose

– Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai, kultūra ir lituanistinės mokyklėlės

steigimas.

„Man visuomet buvo įdomu, ką reikia padaryti, kad lietuviai užsienyje burtųsi?

Kai lietuvis gyvena viename iš Vokietijos miestų, gal vienas, gal su šeima, jis

tikriausiai jaučia, kad tame pačiame mieste turi būti dar kitų lietuvių, kurie, kaip

ir jis pats, turėtų būti suinteresuoti susitikti. Visai nesvarbu, kad lietuvis yra integravęsis

į vokiškąją visuomenę, turi draugų vokiečių ir gerai kalba šios šalies

kalba, tačiau tikriausiai tas pats lietuvis niekur kitur nesijaus tokiu savu kaip tarp

savų – lietuvių“, - tokiomis mintimis gruodžio mėnesio „Informacijų“ numeryje

dalinosi Diuseldorfo lietuvis, VLB Valdybos vicepirmininkas Martynas Lipšys.

Diuseldorfo lietuvių bendruomenės valdybą sudaro: Ligyta Maziliauskienė, Kęstutis

Ulevičius, Augustas Šernius, Žydrė Farhadi ir Vita Myniotaitė.

Apie naujai įsteigtą bendruomenę kalbiname jos iniciatorių, valdybos narį K. Ulevičių.

Kęstuti, pradėkime nuo Jūsų. Kaip atvykote į Vokietiją? Papasakokite savo

gyvenimo istoriją.

Dar dirbdamas Lietuvoje gavau darbo pasiūlymą iš pažįstamo žmogaus. Gerai pagalvojęs,

nusprendžiau jį priimti ir išvykau dirbti į Vokietiją.

Turimomis žiniomis savo laisvą laiką skirdavote lietuvių susitikimams. Ar lietuviškas

bendravimas esant ne Lietuvoje Jums buvo

ir yra svarbus?

Lietuviškas bendravimas man yra labai svarbus. Nors

su žmona lietuviškai kalbame kiekvieną dieną, norėjosi

susipažinti ir pabendrauti su Diuseldorfo lietuviais.

Inicijuodavote lietuvių susitikimus Diuseldorfe. Kaip

reguliariai jie vykdavo? Kiek Jūsų susirinkdavo?

Lietuvių susitikimus organizuojame kiekvieno mėnesio pirmą

sekmadienį arba balsuodami nutariame, kuri diena tinkama

daugumai. Į susitikimus atvyksta ir susirenka apie 20 žmonių.

Kokios buvo pagrindinės Jūsų temos, veiklos?

Artėja didžiosios Lietuvos valstybinės šventės ir minėjimai:

sausio 13-oji, vasario 16-oji ir kovo 11-oji. Nusprendėme

šias svarbias datas paminėti kartu. Sausio 13-ąją eisime

į lietuvės menininkės Almyros Weigel parodą galerijoje

„Meno parkas“.

Ar organizuojant susitikimus svarstėte prisijungti

prie Vokietijos lietuvių bendruomenės ir įsteigti savo

bendruomenę? Paskutinio susirinkimo metu kavinėje

„Europa“ Diuseldorfe bendru nutarimu įkūrėte lietuvių

bendruomenę. Sveikiname! Papasakokite, kaip tai įvyko.

10 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


Į antrąjį mūsų susitikimą atvyko Vokietijos lietuvių bendruomenės

(VLB) vicepirmininkas Martynas Lipšys, kuris

gyvena Diuseldorfe. Jis plačiau papasakojo apie VLB veiklą

ir pasiūlė įkurti VLB Diuseldorfo apylinkę. Visi dalyvavusieji

pritarė ir M. Lipšys surašė protokolą.

Taigi kokie Jūsų, naujai išrinktos Valdybos nuveikti

ir suplanuoti darbai?

Kaip ir minėjau, pirmiausia norime paminėti Lietuvos

šventes. Norime suorganizuoti koncertą, kartu nuvykti į

kelionę, įsteigti lietuvišką mokyklėlę.

Ar taip pat svarstote sekti kitų bendruomenių pavyzdžiu

ir pradėti vystyti lituanistinį švietimą Diuseldorfe?

Kokias veiklas numatote vykdyti?

Pagal atliktą apklausą lituanistinio švietimo poreikis Diuseldorfe

yra akivaizdus. Todėl šiuo metu ieškome galimybių

įsteigti lietuvišką mokyklėlę.

Kokie užsibrėžti Jūsų asmeniniai, visos bendruomenės

tikslai?

Bendruomenės tikslas yra suburti ir įtraukti lietuvius, gyvenančius

Diuseldorfe ir aplink jį, į bendras veiklas bei kartu

puoselėti lietuviškumą. Vienas iš asmeninių tikslų yra

pasidalinti patirtimi, įgyta lietuvių liaudies ansamblyje,

Nuotr. Diuseldorfo ????| ??? lietuviai

kuriame daug laiko skyriau šokiams ir dainoms.

Ko galėtumėte palinkėti kitoms, bendruomenę nedrįstančioms įsteigti lietuvių

grupėms? Ar verta?

Verta, nes tai puiki galimybė susipažinti su lietuviais savo mieste ir įgyvendinti

bendrus tikslus.

Dėkojame už atsakymus

Nuotr. asm. archyvo ir Česlovo Markevičiaus

Diuseldorfo lietuviai

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 11


ŠVIETIMAS

Vokietijos lietuvių vaikai

Kalbino Vitalijus Kryževičius

Lietuvoje gimusi ir trejų metų kartu su mama ir sese į Vokietiją atvykusi Guoda

Baltrušaitytė – viena aktyviausių Miuncheno lituanistinės mokyklos moksleivių,

kuri dar nemokėdama gerai kalbėti, deklamuodavo lietuviškus eilėraščius. Taip

jau lėmė likimas, kad Guodos ir Miuncheno lietuvių bendruomenės (MLB) gimtadieniai

yra švenčiami tą pačią dieną, spalio 29-ąją. Tad ji, tik atvykusi į Miuncheną,

būdama trejų metų, sveikino MLB 70-ojo gimtadienio proga, deklamuodama

eilėraštį „Zuikių mokykla“.

Įrašą galima pasižiūrėti paspaudus nuorodą, adresu:

https://www.facebook.com/kristina.kandrataviciute/videos/vb.10000015667856

8/959307767417770/?type=2&video_source=user_video_tab). Nuo tada Guoda

bendruomenės jau nebepaliko.

Ji – tai mergaitė, turinti savo gabumus, išsiskirianti iš savo amžiaus vaikų noru mokytis,

deklamuoti eilėraščius bei tuo, kad labai myli Lietuvą, ten gyvenančią močiutę,

visus draugus. Ypač žavi tai, jog pasibaigus lituanistinės mokyklėlės pamokoms

ir užsidarius klasės durims, Guoda stengiasi ir toliau papildomai mokytis kalbėti

lietuviškai. Žinoma, tai – aktyvios ir veiklios Miuncheno lietuvių bendruomenės

valdybos narės, Guodos mamos, Kristinos Kandratavičiūtės, nuopelnas.

Kalbiname Guodą apie puoselėjamą lietuvių kalbą, lituanistinę mokyklėlę ir Lietuvą.

Guoda, kiek tau metų?

Man 8 metai.

Kokia kalba – lietuvių ar vokiečių – kalbi namuose?

Namuose kalbame lietuviškai. O kai norime, kad močiutė

nesuprastų, ką kalbame, su sese bendraujame vokiškai.

Lietuvių kalba, kokia ji tau?

Man lietuvių kalba yra graži, maloni, nuoširdi.

Kiek metų lankai lituanistinę mokyklą Miunchene?

Mokyklėlę lankau 5 metus. Iš pradžių buvo darželio grupė,

o dabar jau antrus metus lankau mokyklėlės mokinukų

grupę. Augu.

Kokia veikla mokyklėlėje tau patinka labiausiai?

Labiausiai patinka skaityti ir rašyti.

Ar mokytojos jums užduoda daug namų darbų?

Oiii… Na, nelabai daug namų darbų užduoda. Užduoda

rašyti raides.

Mokytoja prasitarė, kad net pasibaigus pamokoms,

stengiesi toliau mokytis skaityti ir rašyti lietuviškai?

Guoda Baltrušaitytė

12 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


stengiesi toliau mokytis skaityti ir rašyti lietuviškai?

Darai tai namuose? Drauge su sese ir mama?

Taip, aš mokausi viena namuose, skaitau lietuviškas

knygeles, rašau, dainuoju lietuviškas daineles, mokausi

eilėraščius.

Kuo dar užsiimi? Kas tau patinka? Piešti, šokti, deklamuoti?

Taip, man patinka šokti, dainuoti, piešti, skaityti, deklamuoti,

daryti darbelius.

Ar turi draugų lietuvių?

Taip, turiu daug draugų lietuvių ir čia, Miunchene, ir,

žinoma, Lietuvoje (Kiprui, Godai, Andrėjai, Ievai, Lukai,

Gabijai linkėjimai). Gaila, kad negalime dažniau su jais

susitikti.

Ar klasės draugus vokiečius mokai lietuviškų pasisveikinimo,

padėkos žodžių?

Taip, dar darželyje kelias mergaites išmokiau kai kurių

žodžių, o šiais metais dvi klasės drauges išmokiau giesmės

„Tyli naktis“ vieną posmelį.

Kiek kartų lankeisi Lietuvoje? Ar leidi ten vasaros

atostogas? Kokia tau atrodo ši šalis?

Lietuvoje būnu per kiekvienas vasaros atostogas. Man

patinka joje atostogauti, Lietuvoje gražu, miela, daug

draugų, ežerų, erdvės. Graži šalis.

Kuo norėtum būti užaugusi?

Dar tiksliai nežinau. Pirmiausia norėjau būti policininke,

po to dantų gydytoja. Ir dabar vis dar noriu ja būti. (Jau esu

susitarusi dėl praktikos vietos su savo dantų gydytoja).

Nuotr. Daivos Bethke, Rolando Purtulio, asm. archyvo

Nuotr. Guodos ????| ir Miuncheno ??? lietuvių bendruomenės (MLB) gimtadieniai, švenčiami tą pačią dieną

Interaktyvus mokymas – sėkmės garantas

Nuotr. G. Baltrušaitytė ????| ??? su mama Kristina ir sese Guste

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 13


JAUNIMO (IM)PULSAS

Šimtmečio „Baltoween“ Berlyne – tiltas

tarp Lietuvos ir pasaulio

Ieva Matulaitytė

Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos organizuojamoje kasmetinėje

„Baltoween“ šventėje (spalio 29–lapkričio 1 d. Berlyne) dalyvavau pirmą

kartą. Renginio sūkuryje atsidūriau netikėtai, nors užsienio lietuvių

jaunimo bendruomenių renginiai man nėra svetimi. Metai, praleisti tiek

Anglijoje, tiek Švedijoje, leido prisiliesti prie skirtingų bendruomenių,

tad nuoširdžiai galiu pasakyti, kad nesu buvusi ar mačiusi ko nors net

truputėlį panašaus. Labiausiai mane nustebino tai, kad žmonės atkeliavo

600 kilometrų, kai kurie ir su mažais pagrandukais ant rankų. Tai stebino,

nes reta lietuvių bendruomenė pasaulyje apima daugiau nei vieną

miestą. Man tai buvo pats gražiausiais Lietuvos šimtmečio minėjimas –

matyti bendruomenę, tausojančią ir auginančią savo šaknis, visai kaip

dipukų pasakojimuose apie okupacijos metus.

Tie 600 kilometrų simbolizuoja, kad mums, lietuviams,

kad ir kur mes bebūtume – ar Vokietijoje, ar tolimoje Argentinoje

– mūsų šaknys ir bendruomenė yra svarbios. Ir

kad didžiavimasis jomis ir lietuvybės šventimas nėra vien

tautinių šokių šokimas ar sutartinių dainavimas rate. Tai –

šventimas žmonių, kuriuos laikome savais, kurie tiek gimtoje

žemėje, tiek už jos ribų kalba širdimi – inovacijomis,

mokslu, menais – rodydami skirtingus atspalvius šalies,

kuri kitataučiams yra tolima ir nepažįstama. Manau, šis

šimtmečio „Baltoween“ buvo odė būtent tiems žmonėms,

kurie tampa tiltais tarp mūsų mažos šalies ir pasaulio, ir tik

todėl, kad jie kvėpuoja savo veikla ir noru augti.

Nuotr. Vytenio Sakalausko | Vokietijos lietuvių jaunimas drauge su fotomenininke Julija Goyd.

14 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


Nuotr. Gretos Janulytės | Renginio „Baltoween“ akimirka.

Dvi ašys: praktinė-politinė ir kūrybinė

Šiųmetiniame renginyje dalyvavusi fotomenininkė Julija

Goyd – vienas tų magiškųjų tiltų per menų pasaulį. Asmeniškai

buvau pakerėta jos darbų, jų tikrumo, trapumo

ir nepakartojamo jos gebėjimo matyti ir perteikti spalvas.

Jos parodos atidarymas penktadienio, spalio 30-osios,

vakarą buvo nuostabus įvadas į renginį, kaip ir diskusija

„100 metų Baltijos šalims: brolystė, partnerystė ar konkurencija?“

ketvirtadienį Lietuvos ambasadoje Berlyne. Šios

dvi mažos įžangos puikiai davė suprasti, kad „Baltoween“

suksis apie dvi ašis: praktinę-politinę ir kūrybinę. Iš pirmo

žvilgsnio jos galbūt gali atrodyti labai toli viena nuo kitos,

nors iš tiesų viena be kitos negali.

Nors visą penktadienį lijo ir rodės, kad saulės Berlynas dar

ilgai nematys, šeštadienio rytas vis dėlto sugebėjo nustebinti.

Berlyno klubas „Panke“, kurio sienas ir papuošė

Julijos Goyd darbai ir kur vyko visa šeštadienio programa,

dienos šviesoje atrodė kitaip nei vakarą prieš tai: įėjimas

į „Panke“ buvo nuklijuotas lipdukais, tarp kurių, keista,

buvo galima rasti ne vienos lietuviškos grupės pėdsaką.

Pasirodo, klubui vadovauja lietuviai, nors vakarą prieš tai

vargu ar būčiau taip pamaniusi, nes vieta alsavo Berlynu

ir jo žmonėmis. Tuo metu pagalvojau, kaip gera žinoti,

kad visur pasaulyje yra vietų, taip susiliejusių su miestais,

kuriose jos įsikūrusios, kad tampa neatsiejama tų miestų

identiteto dalimi, bet kartu atneša kažką savito, naujo ir

tampa dar vienu tiltu tarp skirtingų kultūrų, leidžia pažinti, kalbėtis bei atrasti kažką

naujo abiem pusėms.

Grįžtant prie „Baltoween“ programos, pirmasis pokalbis vyko tarp Julijos Goyd ir manęs,

paprašytos būti pokalbio moderatore. Tikriausiai todėl, kad buvau šio proceso

dalimi, man yra beveik neįmanoma išlikti objektyviai. Ir nemanau, kad šiuo atveju

tai yra blogai – Julija nuo pirmųjų sakinių užbūrė savo atvirumu bei paprastumu, ir

tikrai ne mane vieną. Ne kiekvienas pasiryžtų be užuolankų ir rožinių akinių kalbėti

su auditorija apie tai, kad kūryba yra darbas ir jos menas yra įmanomas tik todėl, kad

ji laikosi griežtos disciplinos. Manau, kartais sunku pabėgti nuo stereotipų, kuriuos

susikuriame galvodami apie menininkus, jų privalomą gyvenimo palydovą bohemą ir

kūrybą kaip egzistenciją, o ne darbą. Julija padėjo laužyti tuos stereotipus, taip pat

primindama, kad tai, ką reiškia būti lietuviu menininku Berlyne – ir tikriausiai bet kurioje

kitoje svetimos šalies sostinėje, – yra labai individualu. Tad tikriausiai nereikėtų

surašyti visų lietuvių menininkų užsienyje į vieną formulės eilute, o vertėtų mums

visiems mokytis tiek rašyti, tiek suprasti daugiau formulių nei vieną, net jei gerai pažįstamą

ir todėl, atrodo, teisingą.

Julijos darbai klausia žiūrovo: kas yra erotiškumas? Ir iš tiesų, ką erotika reiškia mums?

Ar noriai apie tai kalbame? Julija mano, kad erotiškumas – tai būsena, ir ji tikisi atrasti

būdą, kaip tai išreikšti fotografija, nerodant žmogaus kūno. Unikalu tai, kad Julija

nesiekia įtikinti savo darbais, ji dalinasi savo pasauliu, nes jai to reikia, ji nevargina

žiūrovo savo darbų pavadinimais ir aprašymais, bet veikiau pakviečia jį užmegzti dialogą

su jos menu.

Manau, ši mintis labai artima lietuvių bendruomenėms visame pasaulyje ir galbūt

svarbiausia švenčiant Lietuvos šimtmetį – tai bendruomenių gebėjimas tapti vieta

dialogui, kalbėjimui apie tai, kas yra lietuvybė, kodėl ir ar išvis ji yra svarbi. Tai, ką

nuveikia bendruomenės, yra svarbu, o „Baltoween“ tampa tos svarbos išraiška vien

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 15


Nuotr. Gretos Janulytės | „Baltoween“ – nepertraukiama tradicija

todėl, kad tam yra poreikis. Poreikis kurti, dalintis ir tausoti savo bendruomenę, nors

ir būnant labai toli nuo gimtųjų namų. Šį poreikio fenomeną labai gražiai paaiškino

Vidas Bareikis savo kūrybinių dirbtuvių metu. Pasak jo, žmonės kuria todėl, kad privalo

išreikšti, kas jų viduje, ir nori tuo dalintis, ir visai nesvarbu, ar tai bus suprasta, ar

sulauks kitų dėmesio, ar ne, svarbiausia, kad kuriantis žmogus tuo gyvena.

Ne vien švenčiama, kartu rašoma istorija

„Baltoween“ buvo akivaizdu, kad poreikis kurti Lietuvai yra visų širdyse, taip pat, kad

yra daug skirtingų būdų jį įgyvendinti. Tai atsispindėjo šimtmečio inovacijų pokalbiuose

su kūrybinių technologijų akademijos bit&Byte atstove Berlyne Egle Paukštelyte

ir aplikacijos šunų dresavimui DOGO kūrėjais Tadu ir Rasa Žiemiais. Eglė sugebėjo

įtraukti į visai man nepažįstamą technologijų pasaulį ir priversti juo patikėti, nes spinduliavo

nepaprastu užsidegimu išmokyti kiekvieną vaiką programuoti bei kūrybingai

naudoti informacines technologijas. DOGO komanda ne tik buvo nuostabus atradimas

visiems gyvūnų mylėtojams, bet ir pasidalino savo startuolio kūrimo ir augimo paslaptimis

atviroje pasaulio, bet konservatyvioje Vokietijos verslo aplinkoje.

Diena pasibaigė Vido Bareikio bei jo grupės koncertu ir buvo išties sunku patikėti,

kad scenoje – tas pats žmogus, kuris antroje kūrybinių dirbtuvių dalyje privertė visus

pusvalandį pasikalbėti su tašku sienoje, ar su kuriuo praeitą vakarą teko stovėti

ligoninės koridoriuje bandant surasti, kas galėtų apžiūrėti jo skaudančią ausį. Tai, kad

skaudanti ausis netapo opia problema, priminė, jog bendruomenės geba suvaldyti ir

labai keblias situacijas, na, o Bareikis užbūrė ne vien savo sceniniu įvaizdžiu, energija,

bet ir santykiu su grupe: kiekvieno jos nario akys spindėjo kalbant apie darbą drauge

ir muziką. Visą grupę vienijanti ugnis buvo pats gražiausias to kūrybinio poreikio, apie

kurį Bareikis kalbėjo dirbtuvių metu, įrodymas. O užkurtas vakarėlis tęsėsi su DJ Genys

bei DJ Zank Frappa.

Negalėjau sustoti galvoti, kad mes ne vien švenčiame

istoriją, mes kartu ją rašome. Mūsų kultūra klesti – per

mokslinius atradimus, technines inovacijas ar per meninę

išraišką. Mes nesustodami augame ir švenčiame, kad praėjus

šimtui metų, apjuostų tiek priespaudos, tiek laisvės

kaspinais, pagaliau išmokome džiaugtis ir puoselėti savo

identitetą, įvairiapusį ir skirtingą, ir būtent todėl galintį

tiesti tiek daug tiltų tokia daugybe skirtingų krypčių.

Tai pat noriu organizatorių vardu padėkoti Vokietijos Lietuvių

Bendruomenei (VLB) ir Lietuvių Fondui (JAV) už finansinę

paramą, visiems lektoriams už dalyvavimą, Lietuvos

Respublikos ambasadai Vokietijoje ir klubui „Panke“, kurie

mus priėmė, Gretai Janulytei ir Vyteniui Sakalauskui už

fotografijas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkei

Daliai Henke už apsilankymą ir logistinę pagalbą bei Petrui

Tolevičiui ir Vytautui Stundžiai už instrumentų skolinimą ir

gabenimą. Ir, žinoma, labai ačiū visiems dalyviams – be

jūsų niekas nebūtų įmanoma!

Daugiau apie VLJS skaitykite:

http://vljs.vlbe.org/

Sekite mus Facebook ir Instagram paskyroje:

https://www.instagram.com/vljsieciai/

https://www.facebook.com/vokietijosjaunimas/

16 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


PORTRETAI

G. Bielskytės-Elsner: „Kabindami skelbimus

ant stulpų, suorganizavome pirmąjį

lietuvių susitikimą“

Evelina Kislych-Šochienė

2005 metų birželio 11 d. įvyko pirmasis Niurnbergo lietuvių

susitikimas. Laiško lietuviams pradžioje buvo rašoma:

„Nežinau kaip Jums, bet man labai knieti sutikti

kitus lietuvius, gyvenančius aplinkui“. Tai buvo Niurnbergo

lietuvės Gitanos Bielskytės-Elsner elektroninis

laiškas, kvietimas burtis į aktyvią, stiprią bendruomenę.

Tęskime pokalbį, aptardami Jūsų 2005 metų gegužės mėnesį rašytą laišką

Niurnbergo lietuviams. Kaip kilo ši idėja? Ar kreiptis į lietuvius paskatino

ilgesys lietuviškam bendravimui?

Šis lietuvių susitikimas, kaip ir daugelis tokių susitikimų,

buvo Niurnbergo lietuvių bendruomenės veiklos pradžia.

Netrukus buvo išrinkta pirmoji 2006-2007 metų Valdyba,

kurios pirmininke tapo Asta Korinth (šiuo metu ir Hamburgo

Lietuvių Bendruomenės pirmininkė), sekretore – Rasa

Weiß, o iždininke – Neli Stankevičienė. Trejus metus, nuo

2008 iki 2010 metų, vicepirmininkės pareigas ėjusi G.

Bielskytė-Elsner, vėliau, atsistatydinus A. Korinth, tapo ir

bendruomenės pirmininke.

Tais pačiais, 2005 metais veiklą pradėjo ir lituanistinė mokyklėlė

„Mamos mokyklėlė“, kurios įkūrėja ir vadove tapo lietuvių

veiklą Niurnberge pradėjusi vystyti G. Bielskytė-Elsner.

Kalbiname G. Bielskytę-Elsner apie iniciatyvą, pirmąjį

laišką Niurnbergo lietuviams, veiklą Valdyboje ir jos

pačios įkurtą mokyklėlę.

Gitana, pradėkime nuo Jūsų. Kada ir dėl kokių priežasčių

persikėlėte gyventi į Vokietiją?

Mano vyras yra vokietis. Mums susituokus, gyvenome

Lietuvoje. Prieš daugiau nei 22 metus teko praeiti

kryžiaus kelius siekiant, jog mano vyras gautų leidimą

gyventi Lietuvoje. Nepasitikėjimas užsieniečiais taip pat

klestėjo. Tačiau tai nebuvo pagrindinės priežastys, dėl ko

išvykome. Nors, be abejo, tai paveikė mūsų sprendimą. Po

maždaug trejų metų jau buvo gimęs mūsų pirmagymis,

mano vyras gavo darbo pasiūlymą Vokietijoje. Taigi 2000-

aisiais susikrovėme lagaminus ir aš atsidūriau Vokietijoje.

Nuotr. G. Bielskytė-Elsner

????| ???

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 17


Kadangi esu ateitininkė, tai pažinojau nemažą būrį lietuvių, gyvenančių JAV. Mane žavėjo

jų entuziazmas, užsiimant lietuviška veikla. Lenkiu galvą prieš šeimas, išsaugojusias lietuvių

kalbą ir išmokiusias jos savo vaikus. Tai iš tiesų didžiulis darbas. Kadangi mano šeima

yra mišri, nors vyras gerai kalba lietuviškai, man norėjosi lietuviškos aplinkos ne tik sau,

bet ir mano vaikams.

Taigi, atvykusi į Vokietiją, pradžioje į Miuncheną, pradėjau ieškoti lietuvių bendruomenės.

Tapau Lietuvių bendruomenės (LB) nare. Po metų persikėlėme į Niurnbergą. Aš žinojau,

jog čia nėra LB. Taigi įkėliau į internetą skelbimą, kuriame kviečiau atsiliepti lietuvius. Šį

skelbimą bandau ištrinti iki šiol. Buvo labai smagu, kai Astos Korinth vyras, pamatęs mano

skelbimą, perdavė žinią Astai ir ji man paskambino. Taip mes kartu nusprendėme, jog reikėtų

sukviesti kiek įmanoma daugiau lietuvaičių į vieną būrį. Bendromis jėgomis, kabindami

skelbimus ant stulpų, suorganizavome pirmąjį susitikimą vaikų darželyje, kurį tuo metu

lankė mano vaikai. Beje, tose patalpose gyvuoja mokyklėlė iki šiol.

2005 metais įkūrėte lituanistinę mokyklėlę ir pradėjote vystyti lietuvišką švietimą

Niurnberge. Papasakokite plačiau apie jos įkūrimo istoriją, užsibrėžtus

tikslus, tuo metu matytą viziją.

Mokyklėlės idėja gimė savaime. Į pirmą lietuvių susitikimą atėjo nemažai mamyčių su vaikais.

Taip ir gimė mintis susitikinėti pastoviai, jog vaikai galėtų pajusti Lietuvą, patirtų galimybę

kalbėtis lietuviškai ir su kitais vaikais, ne tik su mama. O mamytės galėtų pasidalinti

savo problemomis ar džiaugsmais, tiesiog pabūti kartu.

Tikslai, kuriuos kėlėme tuomet ir keliame dabar, nelabai pasikeitė. Pagrindinis tikslas yra

pagelbėti šeimoms, padrąsinant jas mokinti vaikus lietuvių kalbos, supažindinant vaikus

su lietuviškomis tradicijomis, kultūra, gyvenimo būdu. Siekiame

sukurti aplinką, kurioje galima būtų sutikti bendraminčių,

padėti atrasti ir puoselėti savo indentitetą.

Mokyklėlė šiandien. Kiek vaikų ją lanko? Kokiais pasiekimais

galėtumėte pa-sidalinti?

Šiuo metu mokyklėlę lanko apie 15 vaikų. Yra vaikų, kurie ateina

į kiekvieną susitikimą, o kiti pasirodo tik pasitaikius progai.

Mes susitinkame vieną kartą per mėnesį, tai yra per retai intensyviam

kalbos mokymuisi. Todėl mūsų veikla koncentruojasi į

teminius susitikimus, šventes. Labiausiai didžiuojuosi pastatytais

spektakliais, vaikų pasiekimais įvairiuose konkursuose.

Ar lituanistinis švietimas Niurnbergo lietuviams yra

svarbus?

Kai kuriems jis išties yra svarbus, nors laikui bėgant situacija

keitėsi. Jei anksčiau Lietuva atrodė labai toli, tai dabar Lietuva

yra lengvai pasiekiama. Nemažai šeimų važiuoja į Lietuvą

keletą kartų per metus, todėl poreikis lietuviškos aplinkos šiek

tiek sumažėjo. Tačiau vieta, kur būtų galima susitikti ir tiesiog

apie viską pasikalbėti, yra labai reikalinga tiek vaikams, tiek

mamoms. Tokia vieta yra mokyklėlė.

Grįžkime į 2008 metus. Tuomet tapote Niurnbergo lietuvų

bendruomenės valdybos vicepirmininke. Ką šios

2008 metai Niurnbergo lietuvių bendruomenėje. Svečiuose teatras „Siena“

18 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


Niurnbergo lietuviai 2018 metų birželį

pareigos Jums reiškė?

Bendruomenės kūrimosi pradžioje veikla bendruomenėje ir

mokyklėlėje buvo labai glaudžiai susiję, kadangi aktyviausi

žmonės buvo tie patys. Todėl ir pareigybės buvo, galima sakyti,

daugiau formalumas, nes visą veiklą vystė grupė bendraminčių,

kuriais galėjai pasitikėti.

Ką pavyko įgyvendinti per beveik ketverius (vice)pirmininkavimo

metus?

toliau skleis žinią apie Lietuvą, jos kultūrą, žmones bei sujungs mus visus į vieną būrį.

Ko palinkėtumėte jaunimui, naujai besikuriančioms bendruomenėms, lituanistinėms

mokyklėlėms Vokietijoje? Kokius patarimus joms galėtumėte duoti?

Linkiu visiems drąsos kurti, nebijoti klysti. LB yra visų lietuvių namai. Lai kiekvienas randa

joje savo vietą. Ir kuo mes įvairesni esame, tuo geriau. Tuo daugiau galima nuveikti.

Dėkoju už pokalbį!

Nuotr. iš asmeninio albumo

Su džiaugsmu prisimenu pastatytus spektaklius, suorganizuotas

šventes, įvairių kolektyvų iš Lietuvos koncertus,

teatro pasirodymus, Lietuvos pristatymus Niurnbergo visuomenei.

Tai buvo labai kūrybingi ir veikla turtingi metai. Man

buvo labai svarbu neužsidaryti savo rate, bet nešti žinią apie

Lietuvą plačiajai auditorijai. Todėl ypač didžiuojuosi renginiais,

skirtais Niurnbergo visuomenei, kuriuose mes buvome

Lietuvos ambasadoriais.

Niurnbergo lietuvių bendruomenė prieš beveik 14

metų, dabar ir po 10 metų. Pabandykite nupiešti jos

besikeičiančius portretus.

NLB prieš 14 metų buvo pilna entuziazmo, ieškanti savo braižo,

savo vietos. Dabar NLB jau turi patirties, turi įdarbį. Belieka

puoselėti, išlaikyti ir atsiliepti į naujus iššūkius. Tikiuosi, jog

po 10 metų sutiksiu daug naujų, entuziastingų veidų, kurie ir

Nuotr. Akimirka ????| iš ??? 2008-ųjų metų, Šv. Velykų popietės, margučių ridenimo

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 19


BENDRUOMENIU ALEJA

2018-ųjų pabaiga Kaselio Lietuvių

Bendruomenėje

Parengta pagal „Reporteriai Vokietijoje“ reportažą

https://www.youtube.com/watch?v=dNK9j3i4Zes&feature=share

2018-ųjų metų gruodžio 8 d. Kaselio Lietuvių Bendruomenės valdyba sukvietė

mažuosius bendruomenė narius drauge su tėvais švęsti šv. Kalėdas ir kartu

palydėti Senuosius, 2018-uosius metus.

Buvo svarstoma, ar į šventę Kalėdų senelis atvyko iš Laplandijos, ar iš Lietuvos, nes

drauge su renginio dalyviais traukė lietuviams gerai pažįstamas lietuviškas dainas,

drauge žaidė žaidimus. Belaukiant Kalėdų Senelio vaikai su tėvais puošė eglutę, o jam

pasirodžius kartu šoko ratelį, deklamavo išmoktus eilėraščius.

Kaselio Lietuvių Bendruomenės valdyba džiaugėsi gražia draugyste su šventėje dalyvavusiais

Salzgiterio lietuviais (red. informacija Salzgiterio lietuvių grupė feisbuke

įkurta prieš 2 metus ir jungia apie 470 tautiečių). Jiems buvo įteikti gerumo sparnai,

kuriais jie, pasak valdybos narės, atskreda aplankyti Kaselio lietuvius. Salzgiterio lietuviai

turi įsteigę savo muzikinę grupę ir šį kartą taip pat dovanojo savo atliekamą

muziką mažiesiems ir vyresniems šventės dalyviams bei pakvietė visus atvykti į Salz-

giterį, į gruodžio 26 d. įvykusią Kalėdinę šventę. Salzgiterio

lietuvis, Arūnas Šlamiškis paskatino Vokietijos lietuvius

burtis, būti kartu, džiaugtis, švęsti ir niekuomet nepamiršti

Lietuvos.

„Gerumo sparnus“ įteikė Kaselio Lietuvių Bendruomenės

valdybos narė Greta Dailidonė. Šventėje lankėsi floristė iš

Lietuvos Dalia Pūrienė, kuri vedė kalėdinio dekoro pamoką.

Kartu buvo pagamintas Advento vainikas.

Valdybos narė Joana Bagdonavičienė džiaugėsi įvykusiu

renginiu bei bendruomenės veikla ir tuo, jog lietuviai

buriasi ir veikia kartu. Šventėje pirmą kartą dalyvavusi

Kaselio lietuvė Kristina Steponavičienė pasakojo, jog jai

įspūdį paliko ir visiems išties patiko vaikų Kalėdų seneliui

Šventės dalyviai

20 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


Kaselio Bendruomenės valdyba su „Reporteriais Vokietijoje“

deklamuojami eilėraščiai, jų jaudulys, įvykę šokiai. „Reporteriams

Vokietijoje“ lietuvė neslėpė noro dalyvauti ir

kituose Kaselio Lietuvių Bendruomenės organizuojamuose

renginiuose.

Kaselio Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Rimantas

Dailidonis pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog ši bendruomenė

dar labai jauna, dviejų metų pasiekimai išties nemaži

ir džiuginantys. Vien tai, jog jau antrus metus rengiamos

Kaselio Lietuvių Bendruomenės valdyba drauge su Salzgiterio lietuviais

Kalėdų šventės vaikai laukia ištisus metus, tai yra malonus pasiekimas. Kalbant apie

2018-uosius metus, pirmininkas neslėpė jog jie buvo kupini įtampos, gausybės tradicinių

ir šimtmečio renginių. 2018-aisias metais buvo išrinkta nauja valdyba, priimta

labai svarbi delegacija iš Lietuvos. Kaselio LB drauge su kitomis Lietuvos bendruomenėmis

įgyvendino bendrus projektus, kuriuos planuojama šiemet tęsti. Vienas jų

–„Smetonos kelias“. Planuojama rengti pusryčius Prezidento Antano Smetonos dvare,

pietus – istorinėje LR Prezidentūroje, o vakarienę – Antanave.

Nuotr. Reporteriai Vokietijoje

Akimirka iš įvykusios šventės

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 21


2018 metai Miuncheno Lietuvių Bendruomenėje

Irma Petraitytė-Lukšienė

Kokie buvo 2018-ieji metai Miuncheno lietuvių bendruomenėje?

Šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje įkūrimo akimirka

Nuo Lietuvos Šimtmečio minėjimų, Vokietijos Lietuvių

Bendruomenės paviljono Vilniaus Rotušės aikštėje

kuravimo (kuriame apsilankė ir LR prezidentė Dalia

Grybauskaitė), VLB atstovavimo XVI-ajame PLB Seime,

partnerystės užmezgimo su latvių ir estų bendruomenių

Miunchene lyderiais, dalyvavimų Švietimo ir Mokslo

ministerijos seminaruose, pirmą kartą dalyvaujant

Miuncheno Kultūros šventėje, lietuviškų tarmių vakare

Miunchene, visų tautų šv. Mišiose, Protmūšių kovose,

Miuncheno lituanistinės mokyklos aktyvių veiklų, visų

mėgstamų tradicinių švenčių kaip Motinos diena, Joninės

ar Kalėdų šventė organizavimo iki istorinio įvykio

– Šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje

įkūrimo ir visai nesenai MLB valdybos narių dalyvavimo

Tarptautinėje Lietuvos šaulių sąjungos konferencijoje

Vilniuje apie visuotinės gynybos aktualumą!

MLB dėkoja visiems aktyviems, palaikantiems, ištikimiausiems

bendruomenės nariams, draugams.

Bendradarbiaukim, kurkim, lyderiaukim, džiaukimės,

kvieskim, dalinkimės, spręskim, būkim kartu ir

2019-aisiais metais!

Akimirka iš 2018-aisiais metais įvykusio XVI-ojo PLB Seimo. VLB atstovai.

Nuotr. Rolandas Purtulis, Irma Petraitytė-Lukšienė

Nuotr. Miuncheno ????| lituanistinės ??? mokyklos kolektyvas

Miuncheno Kultūros šventė

22 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

Kalėdinėje mugėje Hofheime

Aina Janulionienė

Dailės būrelio nariai su savo dailės mokytoja Aina Janulioniene

lankėsi Hofheimo Kalėdinėje mugėje.

Mugėje mokiniai prekiavo savo pagamintais dirbiniais. Gimnazistai

labai džiaugėsi galėdami pirmą kartą Kalėdų mugėje

pardavinėti savo darbelius ir reprezentuoti Vasario 16-osios

gimnaziją.

Nuotr. autorės

Kalėdinėje mugėje Hofheime

Mūsų gimnazistai – aktyvūs konkursų dalyviai

Astai D`Elia

Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai svečių teisėmis

dalyvavo dienoraščio konkurse „Aš einu…“ Dovydui

Maksimovui (5 kl.), Monikai Lėjai Poviliūnaitei (5 kl.),

Monikai Jakubonytei (6 kl.) ir Gabrielei Lukai Ružytei

(12 kl.) perduoti padėkos raštai. Lietuvių kalbos

ir literatūros mokytojai Astai D`Elia per baigiamąjį

renginį, vykusį Kauno Rokų gimnazijoje, už mokinių

parengimą konkursui įteikta paskatinamoji dovana ir

padėkos raštas.

Gintautas Guntulis (9 kl.) ir Justinas Gečas (10 kl.) svečių teisėmis

dalyvavo Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos

organizuotame rašinių konkurse „Ką šiandien pasakyčiau

Lietuvos partizanui“, skirtame Adolfo Ramanausko-Vanago

metams paminėti. Gimnazistai ir juos konsultavusi mokytoja

Asta D`Elia buvo apdovanoti konkurso rengėjų padėkomis.

Nuotr. autorės

Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai su Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A. D`Elia

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 23


Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta

D`Elia šventė jubiliejų

Gimnazijos informacija

Asta D`Elia

Gruodžio mėnesį mūsų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D`Elia šventė savo 40 metų jubiliejų.

Sveikinimai mūsų mielaia bendražygei ir linkėjimai ir toliau išlikti kupinai jėgų bei idėjų!

Prisaikdinta vertėja

lietuvių|rusų| vokiečių klb.

Maybachstraße 1

48 145 Münster

Mobil: +49179.5877720

Fax: +49251.395 56074

mail:ingrida.k@gmail.com

ČIA GALETŲ BŪTI JŪSŲ REKLAMA!

KREIPKITĖS ADRESU:

reklama@vlbe.org

arba

redakcija@vlbe.org

www.dolmetscher-venckus.de

24 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


Buvusio direktoriaus Andriaus Šmito dešimtųjų

mirimo metinių paminėjimas

Nuotr. M. Dambriūnaitės-Šmitienės | A. Šmito dešimtųjų mirimo metinių minėjimo akimirka

Edmundas Jankūnas

Šių metų gruodžio 14 d. sukako dešimt metų, kai mirė Vasario 16-osios gimnazijos

direktorius Andrius Šmitas. Paminėti ir pagerbti buvusį ilgametį gimnazijos

direktorių gruodžio 15 d. popietę prie gimnazijos kryžiaus rinkosi artimieji, buvę

kolegos, jį pažinoję mokiniai, draugai. Prisiminti ir pagerbti a. a. A. Šmitą atvyko

ir buvęs Vokietijos Heseno žemės parlamento prezidentas, vėliau tapęs finansų ministru,

politikas Karl Starzacher. Jis artimai pažinojo buvusį direktorių ir labai daug

nuveikė gimnazijos labui.

Gausi atvykusiųjų eisena pajudėjo link miestelio kapinių, kur palaidotas a. a. A. Šmitas.

Prie kapo maldą vokiečių kalba perskaitė mokytoja A. Günther. Ta proga prasmingas eiles

prie kapo skaitė R. Jankūnienė. Ilgamečio gimnazijos mokytojo Aloys Weigel prisiminimus

apie a. a. Andrių Šmitą perskaitė buvusi gimnazistė L. Lipšytė. Po to Marytė Šmitienė

kartu dukra Lina visus susirinkusius pakvietė į pamaldas pilies koplyčioje.

Pamaldas už mirusįjį laikė lietuvių parapijos kunigas Virginijus Grigutis ir ta proga atvykęs

buvęs gimnazistas (dabar kunigas) A. Karčiauskas iš Kiolno. Kunigas V. Grigutis, nors ir artimai

nepažinojo velionio, apie a. a. A. Šmitą kalbėjo kaip apie sąžiningą, dorą, ramų, nuoširdų,

visų gerbiamą ir tuo pačiu labai paprastą žmogų, tikrą krikščionį. Per pamaldas ,,Ave Marija“

puikiai pagiedojo ir velionį pagerbė operos solistas Bryan Boyce. Jam akomponavo A.

Hermanas. Bendrai giedamoms giesmėms pritarė mokytojas G. Ručys kartu su A. Hermanu.

Po pamaldų visi buvo pakviesti į pilies salę pasivaišinti, pabendrauti ir pasidalinti savo prisiminimais

apie velionį. VLB pirmininkas A. Hermanas a. a. A. Šmitui atminti atliko M. K.

Čiurlionio kūrinį. Po to jis labai plačiai papasakojo apie a. a. A.

Šmitą ne tik kaip apie buvusį gimnazijos direktorių, bet ir kaip

apie žmogų, kuris visą savo gyvenimą paskyrė aktyviai veiklai

Vokietijos lietuvių bendruomenėje.

Apie a. a. A.Šmitą, kaip apie gimnazijos vadovą, pedagogą,

charizmatišką asmenybę, kalbėjo E. Jankūnas. Jis pasakojo,

kad buvęs direktorius neišėjo iš mūsų tarpo, jis yra tarp

mūsų, tarp mokinių, tarp kolegų, jis yra visur. ,,Dešimt metų

yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad galima būtų teigti, jog

nepakeičiamų žmonių vis dėlto yra, ir Andrius buvo vienas iš

jų. Norime ar nenorime tai pripažinti, tačiau su a. a. Andriumi

baigėsi labai ryškus gimnazijos gyvavimo laikotarpis“, - prisimindamas

kalbėjo E. Jankūnas.

Buvusios gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Lieselotte

Manß, dėl ligos negalėjusios dalyvauti paminėjime, nuoširdžius

prisiminimus perskaitė buvusi ilgametė gimnazijos mokytoja

Rita Vomberg. Labai šiltais prisiminimais pasidalijo ir

Vaidas Neverauskas, buvęs gimnazistas, dabar besidarbuojantis

viename iš Šveicarijos bankų. Jis į mirimo metinių paminėjimą

atvyko kartu su savo žmona Giedre, taip pat gimnazijos

abituriente, bei mažąja dukrele.

Jaukią ir šiltą prisiminimų vakaro apie a. a. Andrių Šmitą

atmosferą padėjo sukurti operos dainininko B. Boyce puikiai

atliekami kūriniai.

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 25


SIELOVADA

MISIJA – VOKIETIJOS LIETUVIŲ SIELOVADOS

Redakcijos informacija

2018-ųjų metų gruodžio 13 d. Hamburgo lietuvių katalikų sielovados

patalpose įvyko susitikimas su su katalikų kunigo, Vokietijos lietuvių

kapeliono Vaclovo Šarkos draugu, kunigu Henrik Stenzaly ir broliumi

pranciškonu kun. Pauliumi Vaineikiu.

Susitikimo metu kunigas dalinosi prisiminimais apie visai Vokietijos Lietuvių

Bendruomenei svarbų žmogų, asmenybę, dvasininką – V. Šarką.

1946 m. birželio 21 d. Vokietijoje įšventintas kunigu. Darbavosi karo pabėgėlių

lietuvių sielovadoje – įvairiuose dipukų stovyklose, daugiausiai Grohno

(dab. Bremeno miesto dalis) gyvenvietėje. Vėliau patvirtintas Hamburgo ir

Šlezvigo-Holšteino žemės lietuvių kapelionu. Buvo skiriamas Lietuvių skautų

sąjungos Vokietijos regiono dvasios vadovu, taip pat

ir Anglijos lietuvių skautų vasaros stovyklos kapelionu.

Už nuopelnus skautybei 1969 m. apdovanotas

Lietuvių skautų brolijos žymeniu. Aktyviai dalyvavo

Vokietijos lietuvių bendruomenės veikloje,

Hamburge leido ir redagavo laikraštėlį „Aušros Vartai“.

Kunigas įnešė didžiulį indėlį į daugelio Vokietijos lietuvių

gyvenimus ir paliko ryškų pėdsaką juose. V. Šarka,

drauge su tuometinėmis Moterų sąjungos draugijos

atstovėmis – Terese Lipšiene, Lucija Pašaitiene bei Baliulių

šeima pradėjo vystyti ir katalikų, ir ekumeninę

Susitikimo akimirka. Iš kairės: brolis P. Vaineikis, kunigas H. Stenzaly

26 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


ei lituanistinę veiklas Hamburge ir yra laikomi lietuvybės

pradininkais Hamburge.

Susitikime su lietuviais dalyvavęs kunigas H. Stenzaly

pasakojo, kad V. Šarka buvo tapęs jų šeimos dalimi, atvykdavęs

pas juos į svečius senut senutėliu Volkswagen

automobiliu, kuriuo vykdavęs lankyti lietuvių visoje

Vokietijoje – Miuncheno, Hiutenfeldo sielovadas. H.

Stenzaly prisimena, kad su šiuo automobiliu jis netgi

buvo patekęs rimtą avariją, pareikalavusią rimtos reabilitacijos.

Didžiausia jo svajonė buvo sugrįžti gyventi į

Lietuvą, į kurią tuo metu jo sugrįžimas buvo neįmanomas.

Ši tema buvo ir jo didžiausias skausmas. 1987 m.

sausio 3 d. V. Šarka buvo palaidotas Vokietijoje, Reinbeko

kapinėse šalia Hamburgo, 2017 spalio 8 d., suėjus

trisdešimčiai metų po V. Šarkos laidotuvių, gimtosios

parapijos prašymu, palaikai buvo parvežti ir perlaidoti

Dūkšto Šv. Stanislavo Kostkos bažnyčios šventoriuje.

H. Stenzaly pabrėžė, kad itin svarbu gyvenant svetimoje

šalyje rasti bendraminčių, kalbančių lietuviškai.

V. Šarkai nebuvo nacionalistas, tačiau labai nuoširdžiai

mylėjo savo šalį. Jis prisimenantis kunigo skambų ir didingą,

tvirtą balsą, kuomet jis laikė šv. Mišias Altonos

Šv. Teresės bažnyčioje, Hamburge. Jis itin patikdavo ir

žavėdavo vokiečių šeimų vaikus. Ypatingai žodis jo garsiai

tariamas Aleliuja.

Apie kunigą rašęs Monsinjoras Ladas Tulba?, Antano

Suraučiaus knygoje „Dekanas Vaclovas Šarka“: „Kunigas

Vaclovas Šarka parodė didelį, kartais net herojišką

pasiaukojimą. Buvo ne tik lietuvių, bet ir Lietuvos

apaštalas. Visuomeninėje lietuviškoje veikloje buvo

nepamainomas iki paskutinių savo gyvenimo dienų.

Lietuviškoje išeivijoje tapo istoriniu asmeniu, bet ir

Lietuva turėtų jam pastatyti paminklą, kaip ištikimam

sūnui ir drąsiam kovotojui už savo Tėvynę, už jos laisvę.

Aš didžiuojuosi turėjęs Vaclovą savo auklėtiniu…“.

***

Jau kurį laiką išeivijos, tame tarpe ir Hamburgo katalikų

sielovada rūpinasi brolis pranciškonas kun. Paulius Vaineikis

su broliu vienuoliu kun. Gediminu Numgaudis, kurie

Nuotr. Kunigas ????| V. Šarka ???

šiai misijai įgyvendinti buvo paskirti Vyskupų konferencijos. „Pamenu, apie 2001

metus Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius viename pokalbyje kreipėsi į mane

klausdamas: „Gal pranciškonai norėtų vykti patarnauti lietuviams Dubline?“ Jų

tuomet buvo per 40 tūkstančių. Supratau, kad reikalas yra labai rimtas ir pranciškonams

reikia tame dalyvauti. Praėjo keleri metai, Lietuvos vyskupai paskyrė

mus į kelias Europos šalis, ir ne tik. Kunigai integravosi į lietuvių bendruomenes

ir vietines tų šalių vyskupijas.“, - „Pasaulio lietuviui“ kalbėjo P. Vaineikis.

Po kiek laiko pranciškonai ėmė rūpintis Stokholmo lietuviais ir dar po metų

buvo pakviesti patarnauti lietuviams Hamburge.

Nuotr. Hamburgo lietuvių katalikų sielovados archyvo

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 27


LIETUVIŠKŲ PAMALDŲ TVARKARAŠTIS 2019

HIUTENFELDAS

FRANKFURTAS

ŠTUTGARTAS

WIESBADENAS

Visų Lietuvos Šventųjų

vardo koplyčia

Lorscher str. 1,

68623 Hüttenfeld

Maria Rosenkranz,

Wilhelmshöher str. 67,

60389 Frankfurt am Main

St. Josef Heslach,

Finkenstraße 36

70199 Stuttgart

Christ König, Borkestraße 4

65205 Wiesbaden

2019

2019

2019

2019

Šv. Mišios

Vasario 23 d.

Vasario 16 –osios minėjimas

Herz-Jesu bažnyčioje, Hiutenfelde

17.00 val.

Šv. Mišios

Vasario 17 d.

Vasario 16 –osios minėjimas

13:00 val.

Šv. Mišios

Kovo 10 d.

Kovo 11-osios minėjimas

15:00 val.

Šv. Mišios

Balandžio 27 d.

Atvelykis

13:00 val.

Kovo 6 d.

Kovo 17 d.

Gegužės 05 d.

Pelenų Trečiadienio pamaldos

Nebus

Motinos dienos minėjimas

*Laikas bus patikslintas

15:00 val.

Balandžio 21 d.

Gegužės 19 d.

Velykos

V Velykų sekmadienis

12:00 val.

13:00 val.

Gegužės 12 d.

Birželio 9 d.

Motinos dienos minėjimas

Sekminės

11:45 val.

13:00 val.

Birželio 8 d.

Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo

šventė

Herz-Jesu bažnyčioje, Hiutenfelde

16:00 val.

Kun. Virginijus Grigutis

Vasario 16 gimnazijos kapelionas

virginijus.grigutis@litauischesgymansium.de

28 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


Simbolinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“

Berlyno Lietuvių Bendruomenės informacija

2019 m. minėdami 28-ąsias Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos metines

kartu su Berlyno lietuvių bendruomene ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga

kviečiame Berlyno lietuvius ir Lietuvos draugus į simbolinį bėgimą „Gyvybės ir

mirties keliu.“

Bėgimo pradžia 11:00 val., starto vieta – šalia Obelisko Kovo 11-ajai Berlyno Charlottenburg

parke. Bėgikus kviečiame rinktis 10:45 val. Finišas – Lietuvos Respublikos

ambasada Berlyne (Charitestraße 9, 10117 Berlin).

Gyvybės ir mirties kelias drieksis nuo Obelisko per Charlottenburger Ufer, Einsteinufer,

Tiergartenufer, Lichtensteinallee, Fasanerieallee, Großer Stern, Str. des 17. Juni/B2,

Brandenburger Tor, Ebertstraße/B2, Scheidemannstraße, Paul-Löbe-Allee, Otto-von-

Bismarck-Alle, Konrad-Adenauer-Straße, Reinhardstraße, Charitéstraße.

Bendras trasos ilgis apie 9 km. Detalų bėgimo maršrutą galėsite peržiūrėti paspaudę

nuorodą: https://bit.ly/2LoLCPj

Distanciją įveikusius bėgikus ir palaikymo komandas nuo 12:00 val. kviečiame pasivaišinti

arbata ir užkandžiais ambasadoje. Nepamirškite savo tapatybės korteles ir

informuoti apie dalyvavimą el. paštu: anmeldung-botschaft@mfa.lt

Tiems, kas į bėgimą ateis su kuprinėmis, bus pasirūpinta

bėgikų daiktų nuvežimu nuo starto iki finišo, kur bus galima

persirengti.

Papildoma informacija

Berlyno Charlottenburg parke nuo 1979 m. stovi obeliskas

Kovo 11-ajai atminti – „Dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio

istorijai.“ 1990 m. kovo 11 d. ši diena tokia ir tapo

– Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir paskatino Rytų

Europos išlaisvinimą bei negrįžtamą sovietų imperijos

žlugimą. 1991 m. sausio 13-ąją sovietai pasiuntė kareivius

ir tankus, kad nuverstų demokratiškai išrinktą Lietuvos

Vyriausybę, bet pralaimėjo susidūrę su šimtų tūkstančių

lietuvių taikiu pasipriešinimu.

Nuotr. Made in Vilnius

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 29


© www.elinas-design.de

30 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS


D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1

TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@VLBE.ORG | http://WWW.VLBE.ORG

Reklamos pasiūlymas

Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos

lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės

(VLB) svetainėje: www.vlbe.org.

Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir

tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus.

Leidinio reklamos kainos

Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas

VLB nariams, bendradarbiams, valstybinėms

institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių

bendruomenių pirmininkams.

Internetinio tinklapio reklamos kainos

Vieno numerio reklamos kaina:

A4 – 200 €

A5 – 100 €

A6 – 50 €

A7 – 30 €

A sektorius

1-mėn. 50 €

6-mėn. 250 €

12-mėn. 450 €

B sektorius

1-mėn. 20 €

6-mėn. 100 €

12-mėn. 180 €

Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org

Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00

VLB INFORMACIJOS | 01 - 2019 | SAUSIS 31


Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

SAUSIO 13-OJI

– LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos

nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

32 VLB INFORMACIJOS |01 - 2019 | SAUSIS

More magazines by this user
Similar magazines