VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. KOVAS, NR. 3/579
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
„Informacijos“ - mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai - vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES
Agnės Thomas nuotr.| Ligyta Maziliauskienė ir DLB pirmininkas Augustas Šernius
Nr.3/579
2019
03
22-23 IEŠKANTYS SAVĘS PASAULYJE IR PASAULIO – SAVYJE
4-5 ARTĖJANT „BREXIT“ LIETUVA ATIDARO
GARBĖS KONSULATĄ FRANKFURTE
8-9 ATVĖRĖ DURIS Į LIETUVIŠKĄ
PASAULĮ IR IŠĖJO
14-18 „IDĖJŲ DIRBTUVĖS“:
PRABĖGUSIŲ METŲ ĮDOMYBĖS
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 1
LIETUVOS 101-OJO GIMTADIENIO
ŠVENTĖ HIUTENFELDE
Redakcijos, „Reporteriai Vokietijoje“ informacija
Koncerto ir šventinio pasibūvimo Hiutenfeldo kultūros namuose akimirka
Š. m. vasario 23 d. įvyko Lietuvos valstybės
atkūrimo dienos – vasario 16-osios – minėjimas
Hiutenfelde.
Šventėje oficialiu vizitu lankėsi ir lietuvius sveikino
LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Taip pat dalyvavo EU parlamento narys Michael
Gahler, LR Seimo narys Žygimantas Pavilionis, LR
ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška,
LR užsienio lietuvių departamento direktorius
Marijus Gudynas, Heseno žemės Garbės konsulė
Gabrielė Gylytė-Hein, Bergstrassės apskrities tarybos
narys Chistian Engelhart, Lampertheimo
miesto meras Gottfried Störmer, Baronas prof. dr.
Wolfgang von Stetten, diplomatė, skyriaus dvišaliams
santykiams su EU šalimis Jolanta Balčiūnienė,
Kauno miesto J. Jablonskio Gimnazijos direktorė
Danguolė Miškinienė ir kiti garbingi svečiai.
Dalinamės su skaitytojais trumpu fotoreportažu.
Minėjime dalyvavo ir LR užsienio reikalų ministras L. Linkevičius (antras iš dešinės)
M. Šmitienės nuotr.
Šveicarijos LB įsteigta stipendija įteikta gimnazistams Justinui Gečui ir Marijai Fiodorovai
Vasario 16-osios gimnazijos mokinių ansamblio pasirodymas
2 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
REDAKTORIAUS ŽODIS
Vasario mėnesio įvykiai mane privertė
dar kartą pergalvoti patyrimus, ne tik
teigiamus. Suvokti jų naudą ir indėlį man
pačiai, mums visiems, pergalvoti garbės
ir pasididžiavimo reikšmę.
Man yra didelė garbė kaskart pristatyti
savo kolegas, bendražygius, lietuvius,
kurie stengiasi pasaulį paversti gražesniu,
prasmingesniu, padaryti gera
kitam ar padėti. Padėti nenustoti tikėti.
Neslėpsiu, itin žaviuosi žmonėmis,
kurie kažką po savęs palieka, sukuria ir
perduoda kitiems. Tobulėjimui. Ne tik
pavardę, bet turinį. Šiandien man yra
garbė ir džiaugsmas pristatyti Frankfurte
atidarytą Lietuvos konsulatą ir naująją
konsulę Gabrielę Gylytę-Hein. Linkiu šiai
kūrybiškai asmenybei visokeriopos sėkmės.
Manau, kad mūsų keliai dar daugelį
kartų susieis.
Man yra didelė garbė ir pasididžiavimas
lankytis knygų mugėje ir matyti skaitančią
ir žinių trokštančią visuomenę. Ir
stenduose su žmonėmis taip šiltai bendraujančius
rašytojus, Vokietijos lietuvius.
Kurie dalinasi savo kūrybos procesu,
išgyvenimais. Savo istorijomis ir savimi.
Man yra didelė garbė stebėti, kaip meniškai
ir laipsniškai kinta ir auga Lietuvos
valstybinių švenčių minėjimo renginiai
Vokietijoje. Mane aplanko didžiulis
džiaugsmas žinant, kad mums yra suteiktos
galimybės vykdyti viską, ką mes
Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Garbė kaip vertybė
norime vykdyti – kurti bendruomenes, plėsti jų veiklas – užsiimti kūryba, sielovada
ir turėti tam resursų, būti rentabiliomis ir nežlungančiomis.
Ir vėl pristatau Jums netektis ir atradimus. Raginu toliau tęsti svarbius mums darbus,
dalyvauti, susimąstyti. Jei nors vienas žurnale publikuojamas tekstas, mintis
pasilieka Jūsų atmintyje, vadinasi, kad einame teisinga kryptimi.
Su Kovo 11-ąja, mielieji. Tądien man tebuvo 5 dienos ir akivaizdu, kad neturėjau
jokio suvokimo apie pasaulį. Tačiau pamenu pasakojimus ir suprantu, kad ši diena
buvo išaušusi ir, kad praėjus tiek laiko, mes sugebėjome išlikti. Ne tik tai. Sugebėjome
sutvirtėti, akivaizdžiai pažengti į priekį ir padėti artimam. Sugebėjome sukurti
tiek daug gražaus. Kai vokietis po koncerto su mumis kalbėjo apie Lietuvą, jos
sienos buvo pilkesnės nei šiandien. O kiek dar sienų griuvo?
Malonaus skaitymo.
Evelina
VOKIETIJOS LB VALDYBOS
„INFORMACIJOS“
Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė
evelina.kislych@vlbe.org
redakcija@vlbe.org
Dizaineris: Elinas Venckus
www.elinas-design.de
D-68623 Lampertheim
Tel.: 0162 5200 517
KVIEČIAME AUKOTI
„INFORMACIJOMS“!
Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim
IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00
BIC: DEUTDEDBMAN
Verwendungszweck: auka Informacijoms
Išrašome aukų pažymą.
Der Bezug dieser Zeitschrift
ist im Mitgliedsbeitrag enthalten
VLB Valdybos „Informacijas“
galite skaityti internete
adresu:
https://vlbe.org/informacijos/,
https://issuu.com/vlbe
Dėl reklamos „Informacijose“
ir VLB interneto svetainėje
kreipkitės adresu:
redakcija@vlbe.org
VIRŠELYJE:
Viršelyje: Ligyta Maziliauskienė
ir DLB pirmininkas
Augustas Šernius
Nuotr.
Agnės Thomas
PLM2018 logotipas priklauso
© Tapatybe LT Ltd
Projektas „Vokietijos lietuvių periodika: istorijos išsaugojimas“: 6-7, 10-13, 14-18, 22-23, 25-26
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 3
AKTUALIJOS
Artėjant „Brexit“ Lietuva atidaro garbės
konsulatą Frankfurte
Gabrielė GYLYTĖ-HEIN
Šių metų vasario 22 d. Frankfurte Lietuvos užsienio reikalų ministras
Linas Linkevičius po ilgo, daugiau nei metus trukusio, paruošiamojo
darbo oficialiai atidarė Lietuvos garbės konsulatą Frankfurte, paskirdamas
mane Lietuvos garbės konsule Vokietijos Heseno žemėje.
Esu dėkinga tiek Lietuvos, tiek Vokietijos vyriausybėms, Užsienio
reikalų ministerijoms už suteiktą pasitikėjimą, taip pat visiems kitiems,
ypač mano vadovaujamo Lietuvos – Vokietijos forumo (www.
ltdeforumas.lt) nariams bei Lietuvos ambasadai Berlyne, kurie parėmė
mano iniciatyvą iškelti Lietuvos vėliavą mieste, kur bus kuriama
ir visos Europos Sąjungos ateitis.
Po „Brexit“ Vokietija dar labiau įsitvirtins kaip svarbiausia Lietuvai šalis
Europos Sąjungoje. Atitinkamai išaugs ir Frankfurto kaip pasaulinės
lyderystės siekiančios kontinentinės Europos finansų sostinės vaidmuo.
Čia veikia ne tik Europos centrinis bankas, bet ir keturi šimtai vietos bankų,
prie kurių šiuo metu prisijungia dar 50 naujų bankų
iš Londono, o finansinių paslaugų srityje dirba
80000 žmonių. Kartu su praeitais metais į Frankfurtą
atvykusiais ūkio ir energetikos, krašto apsaugos
ministrais, o taip pat netrukus atvyksiančiu finansų
ministru Lietuva atranda Vokietijos ir visos Europos
Sąjungos ekonomikos ir finansų ateitį, finansines
technologijas ir inovacijas, kuriomis privalome ir
galime praturtinti Lietuvą. Vilnius ir Frankfurtas
turi visas galimybes sustiprinti bendradarbiavimą
finansinių technologijų srityje, kaip ir sujungti
Lietuvos ir Vokietijos akademikų pastangas bendromis
jėgomis parengti Lietuvai profesionalus,
kurių jau pradeda trūkti Vokietijos investicijoms į
Lietuvą. Kibernetinis saugumas – dar viena galima
bendradarbiavimo sritis, žinant, kad Frankfurto
bankai kaip ir Lietuva dažnai patiria kiberneti-
Lietuva atidaro garbės konsulatą Frankfurte
4 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
nes atakas. Informacinės technologijos, gyvybės
mokslai, e. vyriausybė – ateities sritys, kuriuose su
Lietuva norėtų bendradarbiauti Heseno vyriausybė.
Ne tik finansai ir inovacijos, bet ir kultūra plačiąja prasme
per Frankfurtą atvers naujus kelius Lietuvai į Vokietiją.
Tai gerai suprato Hesene gyvenęs ir Frankfurte
apdovanojimą už visą savo gyvenimo veiklą praėjusiais
metais gavęs amžinąjį atilsį Jonas Mekas, kuris
paskutiniame mūsų susitikime pasakė, kad durys į Vokietijos
sielą yra būtent čia, Frankfurte, neformalioje
Vokietijos kultūros sostinėje, kur ir šiandien per capita
kultūrai išleidžiama daugiausia lėšų Vokietijoje. Daugelis
Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių Frankfurte
turi savo konsulatus ir labai aktyviai veikia kultūros
srityje. Praėjusiais metais kartu su Europos centriniu
banku, Lietuvos banko pirmininku Vitu Vasiliausku,
daugybe menininkų ir muzikantų pristatėme Lietuva
aukščiausiu lygiu Europos centrinio banko Frankfurte
organizuotose Lietuvių kultūros dienose, kurios
subūrė net dvylika tūkstančių žiūrovų. Stebėdama šį
grandiozinį renginį, kuriam plojo visas Frankfurtas,
visa širdimi didžiavausi Lietuvą. Privalome šią pradėtą
kultūrinę misiją Frankfurte pratęsti.
Gabrielė Gylytė-Hein drauge su minsitru L. Linkevičiumi atidarymo metu
Negalime ir neturime manyti, kad Lietuvos ir Vokietijos
santykiai yra duotybė. Norėdami, kad Vokietija dar
geriau girdėtų Lietuvos balsą, turime būti kūrybingi,
ieškoti naujų kelių į Vokietiją, ir nebūtinai tik Berlyną.
Užmegzdami ir gilindami kontaktus su Vokietijos žemėmis
galėtume nutiesti naujus tiltus į daug glaudesnį
ryšį su Vokietija. Žmogiškieji, asmeniniai santykiai
su įvairių Vokietijos regionų bendruomenių, miestų,
kultūros, verslo, politikos lyderiais, akademinėmis
bendruomenėmis kartais gali sukurti didesnių rezultatų
nei vystomi formalūs santykiai su visa Vokietija.
Būtent šiems tikslams įgyvendinti prieš trylika metų
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos
departamento iniciatyva ir buvo sukurtas Lietuvos
– Vokietijos forumas, kuriam iki šiol vadovauju.
Todėl atskiri Forumo nariai, tokie kaip Seimo narys Ž.
Pavilionis, diplomatai J. Balčiūnienė, A. Grikienis, verslininkai
V. Janulevičius, A. Žabolis, A. Blažys, R. Valiūnas,
mano vyras prof. dr. O. Hein ir kiti labai rėmė šią mano iniciatyvą. Taip pat
esu labai dėkinga ir lietuvių bendruomenei, susitelkusiai aplink Vasario 16-osios
lietuvių gimnaziją, ypač Vokietijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkui Alfredui
Hermanui. Po karo į Heseną bei kitas Vokietijos pietines žemės atvykę lietuviai
išsaugojo mūsų laisvę, sukūrė Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, bet dabar
mano pareiga – pasiremiant į nuostabius mūsų protėvių Hesene darbus nutiesti
tiltus į ateitį, kur mūsų laisvė būtų išsaugota. Nėra geresnės vietos nei Frankfurtas
šiai misijai įgyvendinti, tad ir pasistengsiu iš visos širdies tai padaryti.
Laslo Dani nuotr.
Konsulato atidaryme dalyvavo VLB pirmininkas A. Hermanas (dešinėje)
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 5
BIBLIOTEKA
HIUTENFELDE.
KREIPIMASIS
Kas dar gyvas būdamas nepasirūpina savo darbų išsaugojimu,
tas po mirties greitai pamirštamas!
Todėl tam išleisti pinigai, išleisti ne veltui ...
Maksimilijonas I
Ona BARTUSEVIČIENĖ
Labai dažnai išeivijoje matome, jog išmėtomas vertingas ir nesugrąžinamas
palikimas, išdraskomos bibliotekos, sistemingai nesirūpinama
nei bendruomenės apylinkių, nei organizacijų archyvais. Ką
bekalbėti jau apie privačių žmonių palikimus. O kiekvienas palieka
bent šį tą, kas verta būtų išsaugoti ateičiai!
Kultūros darbams Vokietijoje suteikti tam tikrus rėmus, jiems skatinti bei
juos derinti bei dėti pastangas, kad būtų išlaikytas ir išsaugotas nuo pražūties
lietuvių kultūros palikimas Vokietijoje, kad nepranyktų be žinios
pėdsakai, jog gyventa lietuvių Vokietijoje, 1981 m.
kovo 7 d. buvo įkurtas Lietuvių kultūros institutas
(LKI) adresu: Litauisches Kulturinstitut, Lorscher
Str. 1, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld.
Institutas priima saugoti lietuviškų įstaigų, organizacijų,
bendruomenės apylinkių ir privačių asmenų
archyvinį palikimą.
Lietuvių kultūros institutas su archyvu ir lituanistine
biblioteka Vokietijoje yra lietuvių pabėgėlių
6 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
kūrinys (apie biblioteką, rengtus suvažiavimus
su moksline programa ir LKI leidinius skaitykite
www.litauischeskulturinstitut.de). Archyvo tikslas
– kaupti ir išsaugoti šios žmonių grupės Vokietijoje
svarbią istorinę-archyvinę medžiagą apie pavienių
lietuvių, organizacijų ir įstaigų pasiekimus, veiklą
ir istoriją, skiriant dėmesį ir kitai medžiagai, turinčiai
ką nors bendro su lietuviams svarbiais įvykiais,
laikotarpiais, epizodais ir asmenimis.
Lietuvių kultūros instituto archyvo jau turimą medžiagą
galima suskirstyti į tokias dalis:
1. Antrojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių,
gyvenusių Vokietijoje, archyvinis palikimas.
1945–1950 m. Europos DP stovyklose leistų leidinių
ir renginių plakatų bei programų rinkinys: dieninių
žinių biuletenių, sienos laikraščių, stovyklos
leidinių, literatūros, pedagogikos žurnalų, Tremtinių
Bendruomenės komiteto informacijų ir kt.
2. Vokietijos Lietuvių Bendruomenės bylos (VLB
nuo 1950 metų.....),
Vokietijos LB valdybos dokumentai apie jos veiklą,
dokumentai apie kitų centrinių Bendruomenės organų
sudėtį ir veiklą; Vasario 16-osios gimnazijos
išlaikymą; dokumentai apie apylinkes, jų veiklą,
narių skaičių, valdybų sudėtį; dokumentai apie veikusias
lietuvių organizacijas Vokietijoje ir jų veiklą.
Vokietijos LB valdybos nuo 1951 m. leidžiamų Informacijų
komplektas. Iki šiol per 550 numerių su
per 10 000 DINA4 puslapių yra ypatingas šaltinis,
kuris atspindi visą organizuotų Vokietijos lietuvių
veiklą per beveik 70 metų.
LKI archyve saugojami ir Vokietijoje gyvenusių
privačių asmenų didesni bei mažesni vertingi
palikimai.
3. Vokietijos lietuvių katalikų sielovados archyvas,
Jo medžiagą sudaro Lietuvių katalikų sielovados
direktorių, Europos lietuvių katalikų vyskupų ir pavienių
dvasiškių archyvai.
Lietuvių kultūros institutas iš savo fondų yra perdavęs tokią medžiagą:
Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai Vilniuje, Lietuvai tapus nepriklausomai,
buvo perduota apie 1000 knygų dubletų, daugiausia išleistų
pokario metais tremtyje. 1994 metų pabaigoje perduota saugoti ir prof.
Antano Maceinos asmeninė 2274 tomų biblioteka.
Lietuvos diplomato dr. Alberto Geručio privataus ir iš jo perimtą Juozo Gabrio-Paršaičio
archyvų dalys 2010 metais perduotos Vilniaus universiteto
Rankraščių skyriui (kad ši palikimo dalis būtų sujungta su Vilniaus universiteto
saugoma Lietuvos diplomatijos archyvine medžiaga).
2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvių kultūros instituto lituanistinė biblioteka
buvo perduota Valstybinei Berlyno bibliotekai (Staatsbibliothek zu Berlin,
Preußischer Kulturbesitz) saugoti. Ten arba kiekvienoje viešoje bibliotekoje
(per Fernleihe) knygas galima pasiskolinti.
Dabar biblioteka Hiutenfelde vėl atgyja – lentynos pildosi naujomis knygomis,
laukiama net kelių nemažų vertingų privačių bibliotekų dovanos.
Steigiant archyvą, pirmiausiai buvo svarbu įvairiose vietose išskaidytą
medžiagą sukaupti ir išsaugoti nuo pražūties. Lietuvių kultūros institutas
niekad neturėjo ir neturi nuolatinio apmokamo darbuotojo. Laimei, atsirado
pensininkas archyvaras Liudas Kairys, kuris išėmė bylas iš dėžių, jas
kruopščiai sutvarkė, įdėjo į archyvines dėžutes, sužymėjo jų turinį viršeliuose
ir sustatė į lentynas. Liudui Kairiui 1999 05 25 (gim.1924) mirus,
archyvas prižiūrimas Vinco ir Onos Bartusevičių, kurie tvarko ir gaunamą
naują medžiagą.
Kas turite ateičiai saugotinos medžiagos, kreipkitės į Lietuvių kultūros institutą:
info@litauischeskulturinstitut.de
Autorės nuotr.
Prisaikdinta vertėja
lietuvių|rusų|vokiečių klb.
Maybachstraße 1
48 145 Münster
Mobil: +49179.5877720
Fax: +49251.395 56074
mail:ingrida.k@gmail.com
www.dolmetscher-venckus.de
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 7
ATVĖRĖ DURIS
Į LIETUVIŠKĄ
PASAULĮ IR IŠĖJO
Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ
Daugybę metų lietuviškoje Vasario 16-osios
gimnazijoje Vokietijoje mokytojavusi Bronislava
Lipšienė ir šiandien mokykloje laukiama
viešnia. Taip 2014-aisiais metais rašė
žurnalistas, Vasario 16-osios gimnazijos gimnazistas
Niko Šošičius dienraščiui „Sekundė“.
Dar 2012 metais į pensiją išėjusi visų mylima
pedagogė B. Lipšienė š. m. vasario 10 d. paliko
ją mylintį pasaulį ir vasario 15 d. buvo
palydėta į amžinąją kelionę.
Šviesaus atminimo B. Lipšienė buvo ypatinga asmenybė,
kurią pažinojo visi Vokietijos lietuviai,
Vasario 16-osios gimnazijos kolektyvas, gimnazistai,
Hiutenfeldo gyventojai. Dar geriau ją pažinojo
dėka atžalų – dukros Laimutės ir sūnaus Martyno,
kurie Vokietijoje išaugo tikrais Lietuvos patriotais.
Jie – ne tik aktyvūs Vokietijos Lietuvių Bendruomenės
nariai, bet ir – svarbiausia – vaikai, be galo
mylėję savo mamą. Dėkoję jai už tai, kad ji išmokiusi
lietuvių kalbos. Dėkingi už tai, kad namuose
ir savo aplinkoje ji buvo sukūrusi savo, jų Lietuvą,
kurioje jie visi gyveno ir augo. Su tradiciniais papročiais,
kultūra, kalba, literatūra.
Bronislava Lipšienė gimė 1948 m. sausio 25 d. prie
Minijos, Kačaičių kaime, Kretingos rajono savivaldybėje.
Jaunystę praleido Lietuvoje, prie gražiosios
Minijos krantų. Pasak jos geriausios draugės, Vokietijos
lietuvės Marijos Dambriūnaitės-Šmitienės,
dar šiais, 2019-aisiais, metais B. Lipšienė drauge
šeima ir artimiausiais draugais sutiko Naujuosius
metus ir spėjo atšvęsti savo 71-ąjį gimtadienį. Tačiau
dėl rimtų sveikatos problemų B. Lipšienė jau
ilgą laiką niekur neidavusi ir artimuosius bei draugus
burdavusi pas save namuose, Hiutenfelde.
B. Lipšienė – viena iš aktyviausių Vokietijos Lietuvių
Bendruomenės narių, lietuvybės puoselėtojų.
Iki paskutinės dienos ji ėjo Vasario 16-osios gimnazijos
rėmimo fondo pirmininkės pareigas.
In memoriam Bronislava Lipšienė
B. Lipšienė Vasario 16-osios gimnazijoje lietuvių
kalbos ir literatūros mokytoja išdirbo beveik 36
metus ir 2012 metų vasario 29 d. pasitiko paskutinį
savo pamokos skambutį. Ši nuostabi mokytoja
už ilgametį lietuvių kalbos puoselėjimą ir meilės
diegimą pasaulio lietuvių širdyse buvo pagerb-
8 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
pagerbta tuometinio LR švietimo ir mokslo ministro
G. Steponavičiaus padėka. B. Lipšienė 19
metų vadovavo mokinių dainų ir giesmių būreliui,
atgaivino lietuviškų juostų audimo tradiciją,
organizavo Gimnazijoje tradicines Kalėdų
šventes, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir birželio
trėmimų minėjimus. Simboliška, tačiau B.
Lipšienė nebesulaukė 101-ojo Lietuvos gimtadienio,
nors jis jai buvęs labai svarbus ir, nepaisydama
suprastėjusios sveikatos, ji jo laukusi.
B. Lipšienė buvo pažįstama ir vokiečių visuomenei.
Jiems ji skaičiusi paskaitas apie Lietuvos istoriją,
lietuvių liaudies dainas. Itin svarbą vietą
jos gyvenime užėmė žiniasklaida – B. Lipšienė
kelerius metus buvo nuo 1951 metų iki dabar
leidžiamo Vokietijos Lietuvių Bendruomenės leidinio
„Informacijos“ redaktorė, rašė straipsnius
Lietuvos žiniasklaidai apie Vasario 16-osios gimnaziją,
pati buvo kalbinama Lietuvos žurnalistų.
B. Lipšienė skirdavo didelį dėmesį vaikų išvykoms
į Lietuvą ir pati jas organizavo. Ji ruošdavo mokinius
abitūrai ir mokydavo lietuvius, atvykusius
iš Pietų Amerikos ir kitų žemynų, lietuvių kalbos.
Jos ispanų kalbos žinios labai praversdavo, ypač
dirbant su pietų amerikiečiais. Kadangi B. Lipšienė
savo vaikams nuolat primindavo, kaip svarbu
gerai mokėti lietuvių kalbą, tai jiems atvėrė duris
į lietuvišką pasaulį.
Vyras Arminas Lipšys (1937 m. gegužės 14 d. Laumalės,
Kretingos valsčius – 2006 m. sausio 23 d.
Hiutenfeldas, Vokietija) – taip pat buvo aktyvus
ir žinomas Vokietijos Lietuvių Bendruomenės
veikėjas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją,
gyveno Špakenbergo karo pabėgėlių stovykloje.
1955–1997 m. dirbo Darmštato metalo
apdirbimo įmonėje. Anksti įsitraukė į Darmštato
lietuvių visuomeninę veiklą, nuo 1977 m. aktyvus
Vokietijos Lietuvių Bendruomenės veikėjas,
1990–1998 m. VLB pirmininkas. 1982–2006 m.
Vasario 16-osios gimnazijos rėmimo fondo narys.
A. Lipšys padėjo organizuoti Vokietijoje vykusius
svarbiausius Europos lietuvių renginius – IV pasaulio
lietuvių jaunimo kongresą 1979 m., Europos
lietuvių dienas 1989 m., Europos lietuviškųjų
studijų savaites (nuo 1993 m.), kurį laiką vadovavo
labdaros draugijai, rėmusiai Lenkijos lietuvius.
Delfi.lt B. Lipšienė pasakojo, kad ją į Vokietiją atvedusi meilė, ir tuoj
pat pridūrė, kad įsimylėjo ne vokietį, o lietuvį. Lipšiai susipažino Vilniuje
ir jau po vestuvių išsiaiškino, kad jų gimtines skyrė tik Minija.
Lipšių šeimos atžalos – Martynas ir Laimutė – seka tėvų pėdomis. Aktyvus
ir meilę tėvų gimtinei puoselėjantis Vokietijos lietuvis M. Lipšys
nuo 2019-ųjų sausio mėnesio eina Romuvos Lietuvių Bendruomenės
valdybos pirmininko pareigas. Dar 2018 m. spalio mėnesio Vokietijos
lietuvių žurnalui „Informacijos“ M. Lipšys atvirai pasakojo savo gyvenimo
istoriją ir tai, kad dabartiniam lietuvybės puoselėjimui jis buvo
įkvėptas savo tėvų – Armino ir Bronislavos. „Tėvų pavyzdys įkvėpė“, –
tokiais žodžiais prasidėjo interviu. M. Lipšys pasakojo, kad nuo pat mažens
tėvai su juo kalbėdavę lietuviškai, niekuomet vokiškai: „Turėjau
priprasti prie to, jog vokiečiai su manimi bendrauja vokiškai, o tėvai
lietuviškai. Ir tai man atrodė normalu. Namuose visuomet kalbėdavome
lietuviškai. Kai su sesute pradėdavome kalbėti vokiškai, motina
iškart primindavo, kad mes lietuviai, kad lietuvių kalba ir kultūra yra
labai susijusios su mūsų šeima. O tėvai mano sesutei ir man yra tikri
pavyzdžiai.“, – pasakojo M. Lipšys.
M. Lipšys prisimena, kad jo tėvai nuolat dalyvaudavo įvairiuose susitikimuose
su lietuviais ir turėjo galimybę pažinti daug įdomių ir kilnių
išeivijos lietuvių, tarp jų – Svilą, Sabus, Buivius, Bernatonį, Šreifeldus,
Tenzigolskius ir, aišku, Šmitus, su kuriais visuomet buvo ir yra malonu,
įdomu susitikti ir kurių šeimos istorijos labai įdomios. „Pamenu, gimnazijoje
buvo vieta, kurioje visi susitikdavo, ypač Lietuvos nepriklausomybės
perversmo laikais. Mama gimnazijoje pradėjo dirbti lietuvių
kalbos mokytoja, o kol ji dirbo, mes su sesute žaisdavome gimnazijos
teritorijoje, kur mus nuolat kalbindavo gimnazijos mokiniai“, – prisiminimais
dalinosi Bronislavos sūnus.
Dėl B. Lipšienės netekties liūdi ir artimiesiems nuoširdžią užuojautą reiškia
Pasaulio, Vokietijos lietuvių bendruomenės.
Asm. archyvo nuotr.
Gedime Bronislavos Lipšienės
Asta D‘Elia
Vasario 15 d. gimnazijos bendruomenė į paskutinę kelionę palydėjo ilgametę
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją bei dainų būrelio vadovę
Bronislavą Lipšienę. Už į amžinybę iškeliavusią pedagogę Hiutenfeldo
Jėzaus Širdies bažnyčioje buvo atnašaujamos šv. Mišios. Prie velionės
karsto, užkloto trispalve, garbės sargyboje budėjo gimnazijos mokiniai.
Po mišių prie Vasario 16-osios gimnazijos kryžiaus gedintieji padėjo
gėlių. Vėliau visi prie bendro stalo dalijosi prisiminimais apie amžino
poilsio Lietuvoje (Palangoje) šalia savo vyro atgulsiančią Bronislavą
Lipšienę.
Nuoširdžiai užjaučiame velionės artimuosius ir liūdime kartu su jais.
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 9
DIUSELDORFO
LIETUVIAI PAMINĖ-
JO IR ŠVENTĖ
VASARIO 16-ĄJĄ
Augustas Šernius
Šiais poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio žodžiais Diuseldorfo
lietuvių bendruomenės Valdyba kreipėsi į gausų būrį tautiečių,
saulėtą sekmadienio (2019-02-17) popietę susirinkusių Diuseldorfo
Gereshaimo Kultūros centre („Kulturbahnhof Gerresheim“) paminėti
70-ųjų LLKS Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinių, atšvęsti
101-ųjų šiuolaikinės Lietuvos Valstybės Atkūrimo metinių, o taip
pat paklausyti jaunųjų Lietuvos talentų koncerto.
Darniai ir vieningai sugiedoję Lietuvos Respublikos Himną, renginio
svečiai išklausė Diuseldorfo lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininko
Augusto Šerniaus pranešimą apie Vasario 16-osios ir Vokietijos istorines
sąsajas su Lietuvos valstybingumu ir jo raida. Pranešėjas atskleidė
priešišką Vokietijos okupacinės valdžios reakciją į 1918 m. vasario
16-osios Aktą, paminėjo diplomatinius Lietuvos Tarybos manevrus su
Viurtembergo grafo Vilhelmo fon Uracho (Wilhelm von Urach) išrinkimu
Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Buvo prisiminta, kaip ciniškas ir
klastingas dviejų nusikaltėliškų valstybių atstovų suokalbis 1939 m.
„Pašauk ją, pašauk atsitiest
ir laisvę išskleist – kaip esmę.
Štai mes – ir mūsų tik tiek,
kiek buvom ir kiek esame.
Kiek būsim šioje dienoje
sudygę augimui ir brandai,
ant žemės gyvi ir po ja,
paženklinti lietuvybės randais.“
sudarė prielaidas užgniaužti kiek ilgiau nei 20
metų trukusią trapią ir vidaus rietenomis dėl
valdžios paženklintą Lietuvos Nepriklausomybę.
Paminėta, kaip po sovietų įvykdytos Lietuvos
aneksijos sekė nacių okupacija, kurios pradžioje
greitai užgimė ir taip pat greitai sunyko Lietuvos
valstybingumo viltys. Kalbėta apie tai, kaip antrą
kartą kraštą okupuojantys sovietai susidūrė su
galinga Lietuvos gyventojų rezistencija ir kaip pačiame
pasipriešinimo kovų įkarštyje 1949 m. vasario
16-ąją pogrindžio partizanų įkurta Lietuvos
Laisvės Kovų Sąjūdžio Taryba priėmė Deklaraciją,
nustačiusią teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo
pasipriešinimo pagrindą.
Prisiminta, kad pokario metais Vakarų Vokietijoje
apsistojo daug prieglobsčio ieškančių Lietuvos
gyventojų, kurie 1951 m. Žemutinės Saksonijos
žemėje, Dypholco (Diepholz) mieste įsteigė iki šių
dienų veikiančią Vasario 16-osios vardo lietuvių
gimnaziją – vienintelę tokio pobūdžio lietuvišką
Lietuviai gieda Lietuvos Respublikos himną
10 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
mokyklą Vakarų pasaulyje. Atkreiptas dėmesys, į
daugiau negu simbolišką faktą, kad NATO valstybių
vadovu sprendimu, atsakant į Rusijos agresiją
Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione,
nuo 2017 m. vasario mėn. mėnesio būtent
Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotai NATO
priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Nebuvo
pamirštas ir vėliausias akcentas jungiantis
Lietuvą, Vasario 16-ąją, ir Vokietiją: VDU profesorius
istorikas Liudas Mažylis 2017 m. Vokietijos
užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve
surado Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą,
kuris buvo laikomas dingusiu beveik 100
metų. Praėjusių metų pradžioje Vokietijos atstovai
iškilmingai perdavė Lietuvai Vasario 16-osios
aktą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.
„Švęsdami 101-ąsias Nepriklausomybės akto ir
minėdami 70-ąsias LLKS Deklaracijos metines,
prisiminkime dar kartą, kaip I-ojo pasaulinio karo
metais vokiečių okupacinė valdžia išsireikalavo iš
Lietuvos Tarybos priimti dokumentą dėl amžinos
ir tvirtos Lietuvos valstybės sąjungos su tuometine
Vokietijos imperija, kuri turėjo būti įgyvendinama
per karinę, susisiekimo, muitų ir pinigų sąjungą.
Faktas tas, kad šiuo metu mūsų Tėvynę su
Vokietija sieja bendra užsienio, saugumo ir gynybos
politika, bendra valiuta ir bendra rinka. Nepriklausomos
Lietuvos piliečiams Vokietijoje nebereikalingos
vizos ir darbo leidimai. Keliaujant
iš Lietuvos į Vokietiją ir atvirkščiai nebevykdoma
pasų kontrolė. Ir visa tai yra įmanoma Lietuvai
nesant Vokietijos sudėtine dalimi. Visa tai yra
įmanoma tiktai Vasario 16-osios Nepriklausomybės
akto ir jo pagrindu sekusių veiksmų ir priimtų
vėlesnių dokumentų dėka”, - pabrėžė Diuseldorfo lietuvių bendruomenės
Valdybos pirmininkas.
“Šių aplinkybių visuma leido mums susirinkti čia, Diuseldorfe, ir visiems
kartu atšvęsti mūsų gimtosios Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo
metines. Čia, Vokietijoje, mes prisimename ir pagerbiame iškilius
Lietuvos Valstybės vyrus ir moteris, kurie nepaisydami okupacijos,
neišsigandę galimų represijų, nebijodami šalia alsuojančios mirties
skelbė Laisvę, skelbė Tautos pasirinkimo teisę, skelbė mūsų Valstybę.
Čia, Vokietijoje, mes švenčiame Vasario 16-ąją. Šalyje, kurią daugelis iš
mūsų – Lietuvos vaikų – šiuo metu laikome savo namais“, - baigdamas
pranešimą kalbėjo A. Šernius.
Po to į susirinkusius kreipėsi Lietuvos Garbės Konsulas Šiaurės Reino-
Vestfalijos, Žemutinės Saksonijos ir Brėmeno žemėse prof. dr. Jurgenas
Gramke (Prof. Dr. Jürgen Gramke). Pasidžiaugęs galimybe kartu su Vokietijos
lietuviais atšvęsti Lietuvai reikšmingas sukaktis, dr. Gramke išreiškė
tvirtą viltį, kad praeitą šimtmetį Lietuvai tekusi pasikartojančios
okupacijos našta, kaip ir jos sąlygota būtinybė skelbti apie Nepriklausomybės
atkūrimą, liks istorijos puslapiuose, o mūsų Valstybei daugiau
niekada nebeteks patirti svetimos šalies agresijos ir iš naujo rūpintis
valstybingumo atkūrimu. Garbės Konsulas noriai pasidalino prisiminimais
apie pirmuosius atsikūrusios Lietuvos diplomatijos žingsnius
Vokietijoje 1991-1992 metais, Vokietijos verslo ir politikos sluoksnių
paramą Lietuvos siekiams tapti NATO ir ES nare ir apie savo pažintį su
Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi.
„Per neįtikėtinai trumpą laiką Lietuva tapo itin gerbiama Europos valstybe,
puoselėjančia demokratijos vertybes, turinčia rimtą ir patikimą
teisingumo sistemą ir solidų šalies biudžetą. Lietuva atitinka visus
kiekvienai valstybei privalomus reikalavimus, įvardinamus trimis vokiškais
žodžiais, prasidedančiais raide „I“: Identität, Infrastruktur, Internationalität
(liet. Identitetas, Infrastruktūra, Tarptautiškumas). Tai
leidžia tikėtis sėkmingos Lietuvos raidos Europos Sąjungoje ir pozityvios
įtakos pačios ES raidai”, - kalbėjo dr. Gramke.
Lietuvos Garbės Konsulas pasidžiaugė salėje susirinkusių lietuvių gau-
Prof. Dr. Jürgen Gramke su žmona
Lietuvos Garbės Konsulas prof. dr. Jurgenas Gramke (Prof. Dr. Jürgen Gramke)
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 11
sa, patriotiškumu ir entuziazmu. Jo širdingas sveikinimas naujai susikūrusiai
vietos lietuvių bendruomenei buvo palydėtas šiltais plojimais.
Vėliau sveikinimo žodžius tarė Duisburgo miesto Oberburmistro Tarnybos
atstovė Heike Maus, atsakinga už tarptautinius santykius ir Duisburgo
miesto partnerystę su Vilniaus ir Portsmuto miestais. Renginio garbės
viešnia pasidalino savo patirtimi kuriant ir stiprinant Duisburgo miesto
bendradarbiavimą su Vilniumi, už ką 2000-aisiais metais jai buvo skirtas
Vilniaus miesto Šv. Kristoforo apdovanojimas. “Šiais metais planuojamas
Duisburgo miesto Oberburmistro apsilankymas Vilniuje turėtų dar labiau
sustiprinti abiejų miestų tarpusavio r yšius“, - patikino p. Maus ir baigdama
kalbą palinkėjo kuo geriausios kloties Diuseldorfo lietuvių bendruomenei.
Po oficialios dalies šventinę nuotaiką kūrė jaunųjų Lietuvos menininkų
pasirodymas. Vokietijos lietuviams koncertavo Paulius Andersson (fortepijonas),
Emilija Šukytė (fortepijonas) ir Gabija Laurinaitytė (fleita). Paulius
ir Emilija šiuo metu studijuoja Roberto Šumano aukštojoje muzikos
mokykloje Diuseldorfe. Gabija mokosi fleitos paslapčių Kelno aukštojoje
muzikos ir šokio mokykloje. Trečios kartos pianistas P. Andersson, sekantis
savo močiutės Veronikos Vitaitės ir mamos Aleksandros Žvirblytės –
abi LMTA profesorės ir žymios Lietuvos pianistės – pėdomis, yra nuskynęs
laurus keturiolikoje tarptautinių konkursų visoje Europoje. Net 10-je iš jų
yra pelnęs Pirmąjį arba Didįjį prizus (Grand Prix). Būdamas vos 11-os metų,
Paulius debiutavo su maestro D. Katkaus diriguojamu Šv. Kristoforo kameriniu
orkestru ir nuo to laiko surengė daugybę nepamirštamų pasirodymų
žymiausiose Lietuvos, Japonijos, JAV ir daugelio Europos šalių scenose.
Jaunasis virtuozas atliko M. K. Čiulionio kūrinį fortepijonui „Miražas“,
F.Šopeno (F.Chopin) „Baladę Nr.4“, latvių kompozitoriaus Jāzeps Vītols
„Lopšinę”, S. Rachmaninovo „Preliudus“ opus 32 Nr. 5 ir opus 23 Nr. 2.
Pauliaus charizma, savita kūrinių atlikimo technika ir šiltas bendravimas
su publika pavergė klausytojus ir leido, pamiršus talentingo atlikėjo lygio
neatitinkančią gan vidutinišką salės akustiką ir senutėlio pianino būklę,
mėgautis tai veržliais, energingais pasažais, tai lyriškais, subtiliais
ir giliais muzikos akordais. Neįmanoma buvo nesistebėti
kaip lengvai ir sklandžiai Paulius atliko
techniškai sudėtingus kūrinius. Nepamirštamas
Pauliaus pasirodymas buvo palydėtas ovacijomis.
Koncertą pratęsė daugkartinė Lietuvos ir tarptautinių
jaunųjų pianistų ir ansamblių konkursų
lauretė devyniolikmetė pianistė Emilija Šukytė.
Kaip ir Paulius, atlikėjos karjerą Emilija pradėjo
būdama vos 11-os metų, kai surengė savo debiutinį
pasirodymą su Klaipėdos kameriniu orkestru,
diriguojamu maestro M. Piečaičio. Nuo tos dienos
ji sudalyvavo ir laimėjo prizines vietas virš 30
įvairių konkursų Lietuvoje, Latvijoje, Prancūzijoje,
Ispanijoje, Rusijoje ir Čekijoje.
Žaviai šypsodamasis Emilija sėdo prie pianino
ir nuo pat pat pirmųjų jos atliekamo J. Bramso
„Intermezzo“ opus 117 Nr. 1 akordų kokybišku
ir užtikrintu garsu nuostabiai perteikė dainingą
ir romantišką vokiečių kompozitoriaus kūrinio
nuotaiką. Žaismingas F. Šopeno „Etiudo“ opus 25
Nr. 5 ir nepaprastai techniškas Klodo Debiusi (C.
Debussy) kūrinio „Fejerverkas“ atlikimas leido suprasti,
kodėl Emilija triumfuoja tarptautiniuose
pianistų konkursuose.
Koncerto šerdimi tapo būtent šia proga susibūrusio
Pauliaus Andersson ir Gabijos Laurinaitytės
dueto pasirodymas. Jaunieji menininkai atliko
garsaus šiuolaikinio žydų kilmės Lietuvos kompozitoriaus
Anatolijaus Šenderovo tris muzikines
pjeses „Prisiminimai”, „Pastoralė“ ir „Žaidimas“,
taip pat lenkų kilmės amerikiečių kompozitoriaus
VLB vicepirmininkas ir Romuvos apylinkės pirmininkas Martynas Lipšys
12 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
Robert Muczynski sonatos fleitai ir fortepijonui
1-ąją dalį. Talentingai atliekami kūriniai nukėlė
klausytojus į paslaptingą muzikinę erdvę, kurioje
du instrumentai – klavišinis ir pučiamasis –
kalbėjo vienu balsu, diskutavo, ginčijosi, pykosi
ir vėl taikėsi. Nedidelėje salėje menininkus ir
klausytojus skyrė labai nedidelis atstumas, tad
fortepijoninės muzikos klausymąsį labai praturtino
galimybė iš arti stebėti, kaip plastiškai ir
techniškai dirba pianistų pirštai, kaip nuosekliai
jie perteikia atliekamų kūrinių nuotaiką ir menkiausias
detales.
Pasibaigus koncertui, Vokietijos lietuvių bendruomenės
vicepirmininkas M. Lipšys glaustai
ir įtaigiai pristatė lietuvių bendruomenės Vokietijoje
tikslus ir kertinius veiklos principus.
M. Lipšys paragino lietuvius jungtis prie šios
organizacijos ir šitaip ne tiktai stiprinti mūsų
bendruomenės įtaką Vokietijoje, puoselėti lietuvių
kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas, bet
ir išnaudoti tarpusavio kasdieninio bendravimo
galimybes. Pratęsdama M. Lipšio išsakytus žodžius,
renginį vedusi Diuseldorfo lietuvių bendruomenės
valdybos narė Ligyta Maziliauskienė
pakvietė visus atvykusius į renginį prie gausiai
vaišėmis nukrautų stalų pabūti kartu, susipažinti,
pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais ir, žinoma,
pasivaišinti skaniais užkandžiais, kuriuos su
meile ir išmone paruošė Diuseldorfo lietuviai.
Agnės Thomas nuotr.
Renginio vedėja Ligyta Maziliauskienė ir DLB pirmininkas Augustas Šernius
Emilija Šukytė, Paulius Andersson ir Gabija Laurinaitytė
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 13
JAUNIMO (IM)PULSAS
„Idėjų dirbtuvės“: prabėgusių metų įdomiausi pranešėjai,
šilčiausi prisiminimai, organizaciniai kuriozai
Monika VERBALYTĖ
„Idėjų dirbtuvės“ – tai kasmetinis Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos
(VLJS) organizuojamas renginys. Šiais metais „Idėjų dirbtuvės“
vyks kovo 29 – 31 d. Maince, kaip visada, su puikiais pranešėjais ir
nuostabiais dalyviais.
O nuo ko viskas prasidėjo? Kaip „Idėjų dirbtuvės“ atrodė anksčiau? Ir iš kur kilęs
išplėstinis jų vardas „Vokietijos lietuvių studentų ir jaunimo suvažiavimas“?
2012 m. Berlynas – pirmas šiek tiek prisvilęs blynas
O viskas prasidėjo taip: tuometinis Valdybos narys Tadas Stumbrys, dau metų
praleidęs Jungtinėje Karalystėje, pasiūlė ir Vokietijoje surengti išskirtinai
studentams skirtą renginį, kurio tikslas būtų suteikti jiems praktinių žinių,
naudingų profesinei karjerai, ir pakviesti Lietuvos įmonių, galinčių jauniems
Vokietijos lietuviams pasiūlyti praktikos ar darbo vietų. Idėja pasirodė įdomi,
projektas LR Užsienio reikalų ministerijai parašytas, pinigai laimėti, deja, ne
tiek, kad užtektų tokiam renginiui, kurį įsivaizdavome, tad daug ką teko daryti
vietinių resursų ir pažinčių pagalba. Taigi, vietiniai lietuviai pristatinėjo
karjeros galimybes viešam ir privačiam sektoriui, pažįstami
– LR Jaunimo reikalų departamento siųstas
lektorius Vytautas Gaidamavičius, kitą dieną vedęs
mokymus pačiai Valdybai, ir Vokietijoje gyvenanti
žurnalistė Eglė Preine - davė patarimus, kaip rašyti
projektus ir straipsnius, o buvęs VLJS pirmininkas
Martynas Tschischauskas, tuo metu dirbęs XINX, vokiškame
LinkedIn – profesinio tinklo – atitikmeny
Vokietijoje, papasakojo apie tinklų reikšmę karjerai.
Visi lektoriai neberlyniečiai apsistojo pas draugus ar
pažįstamus, lektorius Vytautas – pas mane namie.
Ekskursiją pravedėm patys, renginys vyko vieno
vaikų ir jaunimo klubo patalpose, už nedidelę auką
parūpintose Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB)
pirmininko Alfredo Hermanno dukters Tatjanos,
Berlyne dirbančios socialinį darbą. Reprezentatyvios
patalpos nebuvo, bet užtat beveik nemokamai.
Vienintelė tikrai dėl renginio atvykusi lektorė iš
Lietuvos tais metais buvo dėstytoja ir etnologė dr.
Daiva Šeškauskaitė, sutikusi atvykti be honoraro ir
autobusu (!) iš Kauno. Atvažiuoti pasisiūlė ji, beje,
„Idėjų dirbtuvės“, 2015 m.
14 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
pati, paiešką paskelbus per DAAD (Deutscher Akademischer
Austauschdienst – Vokietijos akademinė
mainų tarnyba) alumnų tinklą Lietuvoje.Tie, kas
buvo renginy, tikrai nepamiršo moters juodais palaidais
plaukais raudona suknele, iš savo lagamino
pirmomis pranešimo minutėmis dar išsitraukusią ir
apsiavusią raudonus aukštakulnius bei bandžiusią
mums papasakoti apie savo tyrimą, nugulusį knygoje
„Erotika tautosakoje“. Tema buvo intriguojanti,
nors pranešimas sukeltų lūkesčių ir nepateisino.
Koncertas vyko tik savaitę prieš renginį surastoje vietoje,
vieninteliame bare, neėmusiame nuomos ir dar
buvusiame laisvu tą šeštadienio vakarą. Grupė „Kamanių
šilelis“ tada iš Lietuvos atvažiavo su vadybininku jo
automobiliu, o kitą dieną po koncerto Mantas ir Kamilė
ištranzavo link Pietų Europos ar Gruzijos, paleidę vadybininką
vieną grįžti namo. Koncerto kokybė nuo viso to
nenukentėjo – likom patenkinti tiek mes, tiek baras „Max
Fisch“, tapęs mūsų draugu, ir dabar padedančiu įvairiose,
kartais ir beviltiškomis atrodančiose, situacijose.
Tokie netobuli renginiai turi ir gerų pusių. Visų pirma,
daug išmoksti. Nuo pirmo renginio esame stipriai patobulėję,
nesusipratimų įvyksta vis mažiau, planuojama
labiau iš anskto, dėmesys atkreipiamas į vis daugiau
detalių. Antra, per tokias negandas surengtas, net jei
ir nevisai šimtu procetų nusisekęs renginys, įgalina: patiki
savimi, patiki kitais, tuo, kad net ir pradėjus renginį
su beveik nuliniu biudžetu, galima jį padaryti, nes kai
labai labai nori ir turi idėją, staiga atsiranda ir rėmėjai,
ir patalpos, ir be jokių honorarų pasiryžę atvykti
lektoriai. Viskas kažkaip stebuklingai išsisprendžia.
Kaip jau esu minėjus „Pasaulio lietuvyje“ (2014/08),
turbūt suveikia ir tai, „jog esam jaunimo organizacija,
ir jei kartais viską darom paskutinę minutę ar net jei
klystam, ne taip ir baisu – juk jaunimui tai, kažkuria
prasme, tarsi net priklauso! Stengiamės taisytis, bet
vis dar [...] tenka priiminėti spontaniškus sprendimus,
patekus į netikėtas situacijas. Ir tai teikia net kažin kokio
žavesio!“. Svarbiausia, kad renginio dalyviai mumis
kažkaip patikėjo, o kai kurie atvyko ir į sekantį renginį.
2013 m. Hamburgas – du koncertai už vieno kainą
Organizuoti renginį kitais metais buvo paprasčiau,
nes ne tik paramos buvo daugiau, bet ir patys atsikratėm
idėjos rengti karjeros mugę. Pamatėm, kad
su po visą Vokietiją išsibarsčiusiais ir įvairiausias specialybes
studijuojančiais studentais niekaip negalime
surinkti tokios kritinės masės studentų kaip Londono
metopolija, pasižyminti dideliu ekonomiką ir finansus
studijuojančių jaunų žmonių tankiu. Taigi, jau antrąjį
suvažiavimą „Idėjų dirbtuvės“ tapo ne renginio tema,
kaip kas manėme Berlyne, bet renginio pavadinimu.
Ir tai turbūt buvo pats geriausias sprendimas, kurį
galėjome padaryti. Nors Hamburge dar dalyvavo VŠĮ
„Versli Lietuva“ atstovybės Šiaurės Vokietijai direktorė,
pristačiusi vokiškos ir lietuviškos darbo etikos skirtumus,
bei „Lietuvos kvapo“ atstovai, pasakoję apie
emocinį marketingą ir savo sėkmę, parduodant Lietuvos
įvaizdį, kiti pranešimai neturėjo praktinės potekstės,
nors kaip Vaida Ordė (tuo metu dar Kaziukonytė)
rašė straipsnyje „Informacijoms“ (2013/06), „su kaupu gavome peno pamąstymams,
skatinantiems kūrybiškumą, idėjų generavimą bei kritinį mąstymą
– bene svarbiausius dalykus, reikalingus nūdienos jaunimui, nepriklausomai
nuo to, kur, ką ir ar apskritai jie studijuoja“.
Kiti pranešėjai sudarė, kaip tuometinė Valdybos narė Dovilė Šermokas nepamiršta
kartoti, jos „svajonių komandą“: aktorius ir režisierius Vidas Bareikis
kalbėjo apie savo spektaklius ir „No theater“ judėjimą, žurnalistas Rytis
Zemkauskas – apie kultūrinių laidų ir kokybiškos televizijos ateitį, o aktorė
Aldona Vilutytė pravedė smagias dirbtuves. Kartu su verslininku ir visuomenės
veikėju Tadu Langaičiu jie buvo tikrai gera komanda. Dovilės vienas didžiausių
įspūdžių iš dirbtuvių liko, „kad nepaisant lektorių sričių skirtingumo
viskas kažkaip taip susisiedavo, lyg suplanuota būtų. Temos, patirtys nors ir
skirtingos, viena kitą papildydavo.“ Jai antrina Vaida, jau cituotame straipsnyje
teigianti, kad „beveik išnyko ribos tarp pranešimų – vienas lektorius tarsi
pildė kitą savo įžvalgomis, viena pokalbio tema tarsi gimdė kitą, auditorijos
klausimai iššaukė vis naujas pranešėjų įžvalgas bei pokalbių temas.“
Viską vainikavo puikus kviestos Ievos Narkutės ir spontaniškai prisijungusio
Vido Bareikio koncertas. Pastarasis pasisiūlė prisidėti ir „apšildyti“ publiką,
bet jo pasirodymas buvo toks energingas, kad po koncerto juokavom, kad ne
Bareikis apšildė Narkutę, o Narkutė Bareikį. Po to kas vakarojo, kad naktinėjo,
o kai kas sugebėjo sulaukti kitos dienos ir aplankyti ne tik žymųjį Hamburgo
raudonųjų žibintų kvartalą, bet ir rytinį sekmadieninį žuvų turgų, dvi neoficialias
uosto įžymybes. Patys ištvermingiausi nemiegoję atėjo ir į Hamburgo
bendruomenės suorganizuotus pusryčius bei grilių.
Aišku, ir šiame renginy neapseita be kontaktų, rėmėjų, padėjėjų ir organizacinių
kuriozų. Valdyba nakvojo Hamburgo bendruomenės erdvėse, kuriose
buvo organizuojami ir sekmadienio pusryčiai bei grilius, patalpas dienos renginiui
nemokamai gavome iš studentų atstovybės vienoje miesto aukštųjų
mokyklų. Pastarajai prižadėjus patalpas duoti, bet po to nebeatsakius į elektroninius
laiškus, šio tekso autorei teko prieš pat renginio savaitgalį paskambinti
atstovybei telefonu, tik kad sužinotų, jog ta mergina, kuri patalpas prižadėjo,
atstovybėje nebedirba. Pieš puolant į paniką, kad neturim kitą dieną
prasidedančiam renginiui patalpų, laido gale visgi pasigirdo raminantis: „Bet
kadangi jau buvo prižadėta, tai patalpas gausit“.
Kitas įvykis to suvažiavmo metu nebejotinai buvo mūsų nepavykęs bandymas
sutaupyti pinigų kelionės išlaidoms. Kad išleistume mažiau, nusprendėme
tą patį „Schönes Wochende“ bilietą, su kuriuo atkeliavome iš Berlyno į
Hamburgą panaudoti ir lektoriams parvežti iš Brėmeno oro uosto į Hamburgą.
Viena Valdybos narė, kurios vardo neminėsiu, pasisiūlė nuvažiuoti pasitikti
savo svajonių komandos, tik iš to didžiulio susijaudinimo visus įlaipino ne
į regioninį, o į greitąjį traukinį, kuriame įsigytas bilietas negalioja. Ji netruko
suprasti, kad yra ne tame traukinyje, bet durys jau buvo užsivėrusios. Teko
sumokėti už traukinio bilietus, užtat svajonių komanda galėjo parodyti savo
solodarumą guosdama Valdybos narę, kad gal taip ir turėjo įvykti, nes gal jei
jie būtų įlipę į teisingą traukinį, jame būtų kas nors nutikę.
Nepaisant užkulisinių nesklandumų tame suvažiavime VLJS ne tik kad „nesusimovė“,
bet daugelio dalyvių nepaliko abejingų. Kiek kitoks renginio formatas
pasiteisino: vietoj tapimo „standartiniu produktu“ Vokietijos lietuvių
studentų ir jaunimo suvažiavimas „ėmė gyventi atskirą, savarankišką gyvenimą.
Paradoksalu, tačiau būtent ši „nesėkmė“ man dabar teikia begalinį
džiaugsmą.“ (iš interviu „Pasaulio lietuvyje“, 2014/08)
2014 m. Miunchenas – graikas, dėl kurio teko atidėti koncertą
Po dviejų didelių šiaurinių Vokietijos miestų atėjo eilė Vokietijos pietums ir
Bavarijos sostinei Miunchenui, kuriame dar nė vienas iš Valdybos narių nebuvo
buvęs, bet kur turėjome galimybę atsiremti į ilgaamžę to miesto lietuvių
bendruomenę. Bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermannas pravedė ne
tik penktadienio ekskursiją po miestą, bet ir suorganizavo gražias sekmadienio
mišias. Aktyvūs bendruomenės nariai taip pat padėjo ieškant patalpų
renginiui bei pas save apnakvindindami daugelį lektorių ir muzikantą. Pavyz-
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 15
džiui, Eglė Feil turėjo nueiti prisistatyti vienai studentų organizacijai, iš kurios
norėjome gauti patalpas, bet kuri savo ruožtu norėjo su mumis gyvai susipažinti,
kas pakankamai sunku, kai visa Valdyba gyvena už 600 kilometrų.
Lektoriai buvo tikrai verti dėmesio: nuotraukų redagavimo programos Pixelmator
kūrėjas Aidas Dailidė, žurnalistė Gražina Sviderskytė, aktorius ir komikas
Marius Čižauskas, ekspedicijos „Misija Sibiras 2013“ dalyviai bei rašytoja
Kristina Sabaliauskaitė, tikriausiai didžiausio kalibro renginyje apsilankiusi
persona, į jį, beje, sutikusi atvykti tik todėl, kad būtinai norėjusi aplankyti
kaip tik Miunchene esančius ir seniai norėtus pamatyti Nimfenburgo rūmus,
kurio kai kurių salių inerjerai yra svarbūs meno istorijos objektai. Kaip pamena
Vaida, labai laukėme jos „knygų, kurias buvome užsisakę iš Lietuvos,
tačiau, deja, siuntinys kažkur nuklydo, ir jį gavome [...] po renginio“.
Valdyba tąkart į Miuncheną atvyko net savaitę anskčiau susipažinti su miestu
ir įsijausti į šeimininkų vaidmenį bei surasti dar neturėtų vietų pietums ir
vakarienei. Vaidai ir buvusiai VLJS pirmininkei Rūtai Ruočkutei pakankamai
paprasta užduotis rasti vietą vakarienei tapo tikru iššūkiu ir vienu labiausiai
įsiminusių įvykių visoje „Idėjų dirbtuvių“ istorijoje. Kaip pamena Rūta, „vietą
nio mieste ir vietinių lietuvių paramą. Frankfurto lietuviai
mus labai kvietė atvykti, suorganizavo puikią
ekskursiją po miestą, o pianistė Guoda Gedvilaitė ne
tik šeštadieniui bei sekmadieniui atvėrė savo studijos
duris, bet ir pati su savo kolegomis užpildė dalį
vakaro programą, kitą dalį palikdama talentingai
Hamburgo lietuvei Akvilei Kalinaitei su jos džiazo
duetu. Vėl pakvietėme puikius lektorius: Europos
parlamento pirmininko patarėją Arnoldą Pranckevičių,
literatūrologę ir „gavelologę“ - Antano Gavelio
tyrinėtoją - Jūratę Čerškutę, fotografę Neringą
Rekašiūtę ir žurnalistą bei rašytoją Andrių Tapiną.
Kaip sakiau, manėme, jog tapome renginių organizavimo
profesionalais, t.y. tik manėme. Pasirodo, sugebėjau
Neringai Rekašiūtei nupirkti lėktuvo bilietus
per Kijevą ir nepasakyti, kad tokiai kelionei neužten-
2013 m. Vokietijos lietuvių jaunimo suvažiavimas „Idėjų dirbtuvės“, Hamburge
vakarienei suradom pas tokį graiką, kuris mus užtikrino, jog visi žmonės restorane
tilps ir juos visus aptarnauti spės. Atėjus laikui mes, kaip planavome,
ėjome pas tą graiką vakarieniauti, o jis, pasirodo, savo pamainos pastiprinimui
buvo atsivedęs tik vieną mergaitę, kuri plovė indus. Taigi gavosi taip, kad
Vaida ir aš buvom įdarbintos padavėjomis: priėminėjom visų renginio dalyvių
užsakymus, juos nešėme, po to rinkome pinigus. Negana to, maistas buvo gaminamas
be galo lėtai, tada pasibaigė gyros, paskui ir žuvis, galų gale gavosi
visiškas balaganas, galvojom, jog tai niekad nesibaigs. Vietoj vienos valandos
valgymui užtrukome gal tris.“ Dėl to teko net pavėlinti iš Lietuvos atvykusio
Marko Palubenkos koncertą, o merginos teigia, kad liko visiškai nusilaksčiusios.
Aš tik išduosiu nedidelę istorijos datalę, kuri visą tai paverčia ne tokia
didele drama: Rūta ir Vaida taip pat gavo visus mūsų arbatpinigius!
2015 m. Frankfurtas – kur laisvai liejosi muzika
Frankfurte manėme, kad mus jau galima vadinti renginių organizavimo profesionalais.
Per kelis kartus buvome išmokę, kad svarbu turėti ką nors rengika
asmens tapatybės kortelės, bet reikia paso. Fotografė
penktadienio rytą liko Vilniaus oro uoste, kol jai
parūpinome kitą bilietą tos dienos vakare. Už klaidą
aš turėjau važiuoti jos pasitikti į oro uostą kaip tik tuo
metu, kai kiti buvo vedžiojami po miestą. Bet ir dalyvavę
ekskursijoje neapsiėjo be netikėtumų: keliantis
į dangoraižį, viena dalis ekskursantų užstrigo lifte,
po kiek laiko jie vėl pajudėjo, bet šiek tiek išgąsčio,
kad gali taip aukštai pakabėti ir ilgiau, neišvengta.
Visgi net ir „patyrę vieną kitą nuotykį, pavargę, bet
vis dar nenorintys namo skirstytis dalyviai džiaugėsi
galėdami prisėsti vienoje iš Frankfurto vyninių, paragauti
įžymiojo obuolių vyno ir geriau vienas su kitu
susipažinti“ – „Pasaulio lietuviui“ (2015/07) pasakojo
tuometinė Valdybos narė Monika Černiauskaitė.
16 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
Kita renginio nesėkmė buvo pirmas atvejis, kai lektorius
taip ir neatvyko į renginį – Andrius Tapinas
susirgo ir net skypu negalėjo su mumis pabendrauti.
Jo užsakytos knygos atvyko, bet nebuvo paties autoriaus.
Kaip Vaida tada sakė: „Miunchene Sabaliauskaitė
be knygų, Frankfurte knygos be Tapino.“ Visgi
nuotaikos tai niekam nesugadino, nes laiką užpildėm
pokalbiu apie lietuvių literatūrą su Jūrate Čerškute,
kuri yra ne tik Ričardo Gavelio kūrybos tyrinėtoja, bet
ir geriausių lietuviškų metų knygų sąrašo sudarinėtoja,
tad apie tai tikrai galėjo čiauskėti nesustodama.
Aistė Vitkauskaitė prisimena: „važiavau į Frankfurto
dirbtuves dėl Tapino, o šis neatvyko. Bet renginys taip
patiko ir likusieji lektoriai buvo labai gerai parinkti,
kad susižavėjusi VLJS prisijungiau prie Valdybos bei
likau joje trejus metus.“
Tai buvo metai, kai smarkiai pasikeitė ir išsiplėtė Valdyba.
Be mišių Miunchene tai buvo vienintelis kartas,
kai renginyje skambėjo klasikinė muzika. Ir tai taip
pat pirmas kartas, kai renginio dalyviai spontaniškai
įsilieja į koncertą. Ilgametė VLJS renginių lankytoja
Vėjūna Žalalytė pasakoja: „Frankfurto „Idėjų dirbtuvėse“
buvo labai kūrybiška aplinka. Atsimenu radau
didžiulį fortepijoną, paruoštą vakaro koncertui, ir
prisėdusi pradėjau groti, muzika man tiesiog liejosi
ir sugalvojau spontaniškai padainuoti koncerto pradžioje.
Keista, bet visai nesijaudinau, kol nepradėjau
dainos, kuomet balsas juokingai suvirpėjo. Tada tiesiog
pradėjau iš naujo ir visi išsišiepę klausėsi - buvo
labai gera.“
2016 m. Leipcigas – moteris-ugnis ir pašėlusios
improvizacijos
Nors Leipcige nėra lietuvių bendruomenės, ten yra
gyvenęs buvęs VLJS pirmininkas Simonas Černiauskas,
tad kažkada nuvežti suvažiavimą į šį miestą
buvo svarstoma jau seniai. Simonas buvo tas, kuris
padėjo surasti vietas penktadienio vakarienei, sekmadienio
pusryčiams, per studentų organizaciją,
kurioje buvo aktyvus, parūpino patalpas dienos
renginiui ir paprašė draugo pravesti ekskursiją po
miestą. Dauguma lektorių gyveno per „AirBnB“ nuomotame
bute kartu su kai kuriais Valdybos nariais.
Apskritai Leipcigas, esantis Rytų Vokietijoje, sužavėjo
savo paprastumu ir žmonių nuoširdumu. Ten dauguma,
skirtingai nei Pietų ar Vakarų Vokietijoje, neturi
gražių didelių butų, bet vis tiek priima išskėstomis
rankomis, jei nori pernakvoti ant sofos. Smuikininkė,
mus su Dovile Šermokas priėmusi vienai nakčiai,
visą dieną repetavo ir negalėjo ateiti į patį renginį,
bet vis tiek spėjo iškepti mums pyragą, ir nors turėjo
ryte anskti keltis, neatsisakė išgerti su mumis vyno
ir paplepėti.
Ir renginio lektoriai žavėjo paprastumu ir aistra
tam, ką daro. „Lamų slėnis“ žurnalo vadovas Elas Ramanauskas
ir menininkas Tadas Černiauskas (Tadao
Cern) kalbėjo apie savo kūrybą ir kliūtis, iškilusias siekant laisvės tame ir tam,
ką daro. Humanitarė – vertėja, redaktorė, žurnalistė - Gabrielė Gailiūtė–Bernotienė
papasakojo, kaip atrodo gyvenimas, kai turi laisvę ir dirbi visiškai savarankiškai.
Ji pati niekada nėra siuntusi dokumentų ir savo gvenimo aprašymo
tam, kad gautų darbą, bet ir niekada nėra turėjusi finansinio saugumo bei
žinojimo, kad mėnesio gale į sąskaitą subyrės atlyginimas. Visgi didžiausią
įspūdį visiems paliko aistringoji aktorė Nijolė Oželytė, uždavusi inriguojantį
klausimą, ar žmogui reikia tėvynės. Kaip straipsnyje delfi.lt (2016/5/4) dėsto
buvusi VLJS valdybos narė Aistė Orinaitė, „dalindamasi patirtimi ir įžvalgomis
kovo 11-osios signatarė aktyviai bendravo su publika, užduodama klausimus,
kurie retai kvestionuojami viešojoje erdvėje – „Kas yra žmogus?“, „Ar išvis yra
tokia sąvoka kaip Tėvynė“, „Kas yra vertybės?“.“
Dieną vainikavo grupės „Baltasis kiras“ vokalistas Tautvydas Augustinas. Vienas
vaikinas su gitara „ne tik džiugino nuostabia muzika, bet ir neleido publikai
sėdėti. Visi buvo įtraukti į pasirodymą – kas šoko, kas dainavo, kas grojo
būgneliais.“ (delfi.lt, 2016/5/4) Nuostabu, kai vienas žmogus sugeba paveikti
taip, lyg ant scenos grotų visas balkanų orkestras. VLJS pirmininkė Ilona Koženkovaitė
prisimena: „kokia sužavėta buvau Nijolės Oželytės energijos, įdomių
pokalbių su renginio dalyviais, nuostabiai energingo Baltojo Kiro koncerto ir
kaip nepriekaištingai buvo viskas suorganizuota. [...] Nuostabi patirtis kurios
nesinori paleisti.“ Ir tikrai, iš šio renginio negaliu papasakoti jokių kazusų, na,
nebent kaip pamiršom Tado Černiausko viešbutyje pasakyti, kad jis veganas,
tai liko be pusryčių, nes sumuštiniams buvo patiekti tik kumpiai ir dešros.
2017 m. Berlynas – nuo gilios istorijos iki naujausių technologijų
Po penkerių metų „Idėjų dirbtuvės“ grįžo į Berlyną turbūt tam, kad įrodytume,
jog renginį jame galime suorganizuoti ir geriau. Ir renginys prasidėjo tikrai labai
daug žadančiai – ekskursija „Berlynas kitaip“ su gide žurnaliste ir rašytoja Lina
Ever, rodančia tikrąjį, o ne išblizgintą turistinį miesto veidą. „Renginio dalyviai
įdėmiai klausėsi gidės pasakojimų ir juokavo, jog patys į tokias vieteles užsukę
tikrai nebūtų.“ (iš Aistės Orinaitės straipsnio VLJS internetiniam puslapiui,
http://vljs.vlbe.org/2017/06/26/ideju-dirbtuves-berlyne-2017/) Ir kaipgi kitaip
gali reaguoti, kai malioniai miesto pilyje pradėtą vakarą baigi monstrų šou.
Kitą dieną pranešimus skaitė ekonomistas Romas Lazutka, „LT Identity“
ir projekto „Migruojantys paukščiai“ idėjos autorė ir dizainere Jolanta
Rimkutė bei lietuviško kino festivalio Berlyne „Litauisches Kino goes Berlin“
organizatorė Giedrė Simanauskaitė. Istorikas dr. Norbertas Černiauskas
bandė išsiaiškinti, ką gi šventėm 2018 m.: šimtą metų valstybingumo
– juk tik ką, 2009 m., minėjom tūkstantį -, šimtą metų tautai – bet ji
gyvuoja jau amžių amžius – ar šimtą metų trispalvei? Nesiveldama į šią
diskusiją, Rimkutė kūrybinese dirbtuvėse „„Pasipuošk šimtmečio istorija“
leido dalyviams išsirinkti anstspaudą su norimu lietvišku simboliu ir
žaidžiant spalvomis papuošti juo marškinėlius, maišelius bei kitą tekstilę.
Visgi labiausiai visi laukė techno muzikos Lietuvoje pradininko, informacinių
technologijų specialisto, „SoundCloud“ kūrėjo ir startuolio „Vai
Kai“ savininko Mato Petriko. Visa tai įvyko skritingais jo gyvenimo etapais,
bet dabar jo pagridinis užsiėmimas - interaktyvių žaislų kūrimas.
Idėja jam „kilo stebint savo dukras ir jų santykį su technologijomis. Šios
yra visur, tačiau jos nepritaikytos vaikams, nusprendė kūrėjas, ir ėmėsi
spręsti šią problemą, imdamas kurti vaikų santykį su technologijomis palengvinančius
žaislus“ - iš Aistės straipsnio. Visi džiaugėsi lyg vaikai po pranešimo
galėdami lankose palaikyti ir pašnekinti porą atsineštų Mato lėlių.
Kas nepavyko šį kartą? Pietūs buvo gaminami ir nešami labai ilgai. Jau
atrodė, kad pasikartos Miuncheno graiko istorija, tik šįkart tai buvo ne
neapgalvotas restorano savininko pažadas, bet situacija, iškilusi todėl,
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 17
kad kavinė, surasta anskčiau dieną prieš renginį
atsisakė pateikti pietus, o surasta alternatyva
buvo vienintelė priėmusi tokį kiekį žmonių. Visas
negandas atpirko puikus Migloko koncertas
šeštadienio vakarą. Kur jis vyko? Ogi tame pačiame
„Max Fish“ bare, kuriame prieš penkerius
metus vyko pirmasis „Idėjų dirbtuvių“ koncertas.
„Nedidelėje salytėje vykęs koncertas buvo
tiesiog OHOHO!“ – įspūdžiais dalinosi Vaida.
2018 m. Diuseldorfas – karščiau nei karšta
Kaip savo straipsnį delfi.lt (2018/5/2) pradeda
renginio dalyvė Džordana Graicevičiūtė, „[b]
alandžio 20-22 d. savaitgalis buvo ypatingas dėl
dviejų priežasčių. Pirma – Vokietijos Vakaruose
buvo fiksuojami rekordiniai balandžio mėnesio
karščiai, kai termometro stulpelis įdienojus siekė
net 30 laipsnių. Antra ir daug svarbesnė priežastis
– tą patį savaitgalį Diuseldorfe į tradicines „Idėjų
dirbtuves“ rinkosi Lietuvos Vokietijoje gyvenantys
lietuviai. O kad būtų dar karščiau nei prognazavo
orų tarnybos, į dirbtuves atvyko ir rašytoja Gabija
Grušaitė, reklamos agentūros vadovas Rimantas
Stanevičius, režisierius Balys Latėnas su aktoriumi
Audriumi Bružu bei merginų duetas „Jazz by two“.“
Į Diuseldorfą važiavom, nes ten gyvena Valdybos
narės Dominykos Sidabraitės brolis Jonas, kuris
pravedė puikią ekskursiją po milijonierių miestą.
Visi pranešimai dalyviams vienaip ar kitaip įsirėžė
į atmintį. „Milk“ kūrybos direktorių Stanevičių
Džordana minėtame straipsnyje aprašo taip: „Jei
reikėtų atspėti, kokioje srityje vyras dirba, ilgai užtrukti
nereikėtų. Dinamiškas, modernus ir šmaikštus
pranešimas prikaustė nuo pirmos akimirkos, o
atsibudo publika tik tada, kai į salę įsiveržusi jaunimo
namų darbuotoja pranešė, kad visi vėluoja
pietauti. Taigi jei R. Stanevičius būtų kažką pardavinėjęs,
o ne tik skaitęs pranešimą, visi dalyviai
Diuseldorfą būtų palikę su keletu naujų daiktų.“
Nors daug kam labiausiai patiko šmaikščios Latėno
ir Bružo rodomos bei vedamos improvizacijos, man
smagiausia buvo klausytis, bet čia šneka mano
profesinė sociologės širdis, kaip Grušaitė, kalbėdama
apie savo naujausią knygą „Stasys Šaltoka.
Vieneri metai“, kurios veiksmas vyksta pietryčių
Azijoje, net ir auditorijos dalyviams, neturintiems
supratimo apie tokias sąvokas kaip „globalinė
nelygybė“, sugebėjo paaiškinti, ką reiškia „white
priviledge“ (iš anglų k. baltosios rasės privilegija).
O štai Diuseldorfo lietuvei Agnei Jurevičiūtei per
ekskursiją nutiko kita istorija: „Prie dirbtuvių Diuseldorfe
prisijungiau daug negalvodama, nieko
nesitikėdama ir neplanuodama. [...] Keliavom po
miestą, klausėmės miesto istorijos, šnekučiavomės,
aš vis lyg tarp kitko paklausiu, iš kokio miesto
žmonės sulėkė, ir stebiuosi, kad iš visos Vokietijos, netgi iš Britanijos! [...]
Viena dalyvė […] prisistatė, kai ji iš Lietuvos. Aš klausiu, kaip tai? Ji sako:
tai aš čia kaip pranešėja. Apie ką Tavo paskaita? Apie savo knygą kažkiek.
Grįžau namo ir iš karto peržvelgiau rytdienos programą. Numatyta rašytojos
Gabijos Grušaiytės paskaita. Ir galvoju, velnias, labai girdėta. Peržvelgiu
visas savo knygas, greitai randu Grušaitės (pirmą knygą – aut. past.)
„Neišsipildymas“. Šitą knygą nusipirkau vien todėl, kad buvo parduodama
už pusę kainos. Ir kuri skaitant mane taip įtraukė į sukabintą įvykių sūkurį.
Patikėjau kiekvienu žodžiu. [...] Ilgai galvojau, kokia žinutė slypi po neįtikėtinais
siužetais, visomis susikurtomis herojų kančiomis ir pačia knyga.
Šita knyga yra vienintelė, kurios autorę būčiau norėjusi susitikti ir paklausti,
apie ką visa tai? Ir netikėtai sutikau.“ Mano žiniomis, kadangi renginy
buvo parduodama tik antroji rašytojos knyga, tas Agnės turimas „Neišsipildymas“
dabar keliauja iš rankų į rankas tų, kurie norėjo ją perskaityti.
Ar šįkart viskas vyko be užkulisinių dramų, nesusipratimų ir sunkumų? Žinoma,
kad ne. Labai ilgai ieškojome ir neradome baro ar salės vakaro koncertui,
todėl galų gale jį teko rengti tuose jaunimo namuose, kuriuose buvo
ir dienos renginys. Erdvė netoli valgyklos neturėjo nei tinkamos scenos, nei
reikiamos baro aplinkos, bet kažkaip pavyko. Muzikinę techniką, kadangi
patalpos jokios neturi, vežėmės iš Vasario 16-osios gimnazijos (čia dar kartą
dėkui muzikos mokytojui Gintarui Ryčiui ir aktyviam Vokietijos lietuviui
Rimui Čuplinskui, kurie mums jau ne pirmą kartą techniką skolina ir dar
kartais patys atveža). Muzikantės dėl renginoo vietos nekibo, bet atsisakė
suprasti, kad mes neturime garsisto, kuris tą techniką profesionaliai sujungtų,
kad visada su pačių muzikantų ir renginio dalyvių pagalba kažkaip
sujungiam, kad tokiai prabangai neturim pinigų, nes savo vienintele funkcija
nelaikom suorganizuoti gerą koncertą – juk turime pakankamai galvos
skausmo, kad visas renginys praeitų sklandžiai. Ir nors puikiai suprantau
muzikančių perfekcionizmą, kai pabodo klausytis priekaištų, pasakiau, kad
Žygimantas Ražas, tuo metu dar ne Valdybos narys, o tik geranoriškas dalyvis,
savo automobiliu vežantis mums techniką, tikrai žino, kaip ją sujungti,
nors kalbant telefonu jis buvo tik pusiau tuo tikras.
2019 m. Maincas – atvažiuok ir kurk istoriją kartu!
Kodėl visa tai pasakoju? Tiek oficialią ir žavią pusę, tiek ne tokią gražią renginių
rengimo virtuvę? Nes manau, jog svarbu parodyti, kad gerą renginį
galima suorganizuoti ir neturint didelių išteklių, profesionalų pagalbos,
kad ne visada viskas praeina sklandžiai, o dalyviai to net nepajunta. Nuo
to, kad niekda nesamdome profesionalo sujungti muzikinei technikai, koncerto
kokybė nesuprastėja. Tai, kad lektoriai kartais apsistoja ne prabangiausiam
viešbuty, o pas ką nors namie, nereiškia, kad jiems lieka blogi
prisiminimai apie nedėkingą ir nesuprantingą Vokietijos jaunimą – juk jie
turi galimybę pabendrauti su tais, pas kuriuos atvyko. Ir patikėkite, tai, kad
lektoriai negauna iš mūsų honoraro (tai nuo pat pirmo renginio likusi mūsų
tradicija, kuria didžiuojamės) nesutrukdo nei prisikviesti Lietuvoje net labai
žinomų asmenybių, nei išgirsti tokių pranešimų, kurių ir ne kiekienas
TED rengunys sulaukia. Na, o kai koks Užkalnis papašo 600 eurų konoraro,
tiesiog atsisakai, kad tiek, deja, jam skirti negalime.
Visą informaciją sekite mūsų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje:
https://www.facebook.com/vokietijosjaunimas/.
Asm. VLJS archyvo ir Dovilės Šermokas nuotr.
18 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
-
KULTURA IR MENAS
Ievos MATULAITYTĖ ir Skaistės ALEKSANDRAVIČIŪTĖ
Dominyka Sidabraitė – tekstilės ir plokštumų
dizainerė, technologė-tyrėja bei Europos
kultūrų muziejaus tekstilės dirbtuvių lektorė,
gyvenanti ir kurianti Berlyne. Jos kūrybai būdingas
eksperimentavimas su įvairiomis medžiagomis
bei jų estetinėmis ir funkcinėmis
savybėmis. Savo kolekcijose Dominyka kuria
jaukų, natūralų ir saugų sąlytį tarp žmogaus
ir materijos.
Menininkės kelias į tekstilės pasaulį prasidėjo dar
ankstyvoje vaikystėje. Daug laiko praleidusi tarp
mezginių, ridendama ne tradicinius, o įvairiaspalvius
siūlų kamuolius ir regzdama iš jų voratinklius.
Vėliau ridenami siūlų kamuoliai pamažu virto
mezginiais su savita kompozicija ir spalvine gama.
Būdama vienuolikos menininkė pradėjo mokytis
Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje,
kurioje įgijo tapybos specialybę. Ją baigusi, tęsė
menininkės kelią tekstilės ir plokštumų dizaino
studijose Berlyne.
Dominyka kuria žiūrovo akiai patrauklias estetines
kombinacijas bei dizaino kontekste skatina atrasti
konceptualų požiūrį į materialiąją kultūrą. Kūrėja
dirba mikro ir makro lygmenyje, jos tekstilinės
plokštumos iš suverptų gijų pavirsta erdvinėmis
struktūromis-konstrukcijomis. Taip ji sujungia skirtingus
tekstilės technologijos ir meninės estetikos
pasaulius bei įvairias apdirbimo rankomis technikas.
Praktinėje darbų realizacijoje persipina meno,
tekstilės tyrimų, taikomosios tekstilės elementai,
taip siekiant prikelti natūralias medžiagas naujam
dar nematytam gyvenimui. Anot tekstilės dizainerės,
technologės-tyrėjos dr. Zane Berzinos, Dominykos
Sidabraitės kolekcijose matomas išskirtinis
kruopštumas pritaikant tekstilės konstrukciją, rankų
darbo, mašinines ir skaitmenines technologijas.
Šiuo metu Dominyka tęsia darbus ties tekstilės
kolekcija „Dieviškosios gijos – lino visata“
(Divine Fibers – the Universe of Flax). Projekte
analizuojamas seniausias natūralus augalinis
pluoštas – linas, prikeliamas naujam gyvenimui.
Dieviškosios
gijos – lino
visata
Dizainerė Dominyka Sidabraitė | Ievos Matulaitytės nuotr.
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 19
Dieviškieji pluoštai
Dieviškosios gijos – lino visata
Kolekcijoje reprezentuojamas lino pakulų, estetinės
vertės neturinčios medžiagos dalies, tyrimas.
Dulkėtas lino pakulų pluoštas suvaldomas pasitelkiant
įvairias technologijas, vystomas kartu su
Saksonijos tekstilės tyrimų institutu Chemnice vadovaujantis
circular economy bei zero waste filosofija.
Sujungiamos rankų darbo bei mašininės technikos:
verpimas, mašininis mezgimas, mašininis
audimas bei dažymas su natūraliais pigmentais.
Šios tekstilės kolekcijos gamybos metodai skatina
atkreipti dėmesį į gamtos resursų puoselėjimą,
kultūrinio paveldo išlaikymą, inovatyvių dizaino
sprendimų pritaikymą tvarios tekstilės technologijos
procese, aplinkos taršos mažinimą bei plėtoja
bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos.
Dominyka Sidabraitė baigė tekstilės ir plokštumų
dizaino bakalauro studijas bei apsigynė
magistrą tekstilės medžiagiškumo tyrimuose
Weissensee menų akademijoje Berlyne (Vokietija).
Jos kūriniai pristatyti Europoje ir Jungtinėse
Amerikos Valstijose. Parodos rengtos Berlyno
mados savaitėje, Drezdeno mokslų naktyje, didžiausioje
tarptautinėje tekstilės parodoje Heimtextile,
mados ir dizaino festivalyje Designblok
Prahoje, Europos kultūrų muziejuje Berlyne,
Berlyno menų universitete, technologinės tekstilės
parodos Mtex „Maker“ erdvėje Chemnice.
Taip pat Dominyka buvo Vogue Knitting konkurso
finalistė, kūrė ekskliuzyvinių rankų darbo
tapetų pavyzdžius Dior parduotuvių tinklui
Majamyje, eksponavo Berlyno prekybos centro
Alexa „Max Media“ erdvėje bei Berlyno knygyne
Dussmann – das Kulturhaus. Dominyka Sidabraitė
buvo apdovanota baigiamąja DAAD Stibet
bei Berlyno parlamento Elsos Neumann stipendija,
kuri skiriama geriausiems absolventams.
Dominykos darbai publikuoti tokiuose leidiniuose,
kaip Stylepark, Textile Expres, Design Insider,
Textiles Panamerikanos, Texpertise Network,
Heimtextile 2015, Heimtextile 2017, 2017 Trevira
CS, žurnaluose Žmonės ir Lamų slėnis, portale
alfa.lt, Vokietijos lietuvių žurnale Informacijos.
Artimiausios parodos. Dominykos darbai buvo
eksponuojami kovo 1–3 d. galerijoje Conciergerie
Berlyne (autorinė paroda), kovo 15 d. – birželio
31 d. bus eksponuojami Klafenbacho pilyje
ant vandens Chemnice (grupinė paroda) bei
kovo 28–30 d. dizaino festivalyje Designmarch
2019 Reikjavike (kartu su Bára Finnsdóttir).
Dovilės Šermokas nuotr.
20 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
LIETUVOS ESTRA-
DOS LEGENDAI
– 90 METŲ
Redakcijos informacija
Legendinei Lietuvos estrados atlikėjai Nelei Paltinienei šiemet sukako
90 metų. Vasario 16 d. Lenkijoje gimusi legendinė atlikėja gyvena Vokietijoje
ir savo ištikimų savo gerbėjų dainininkė nepamiršta. Kaip 2018-aisiais delfi .
lt rašė žurnalistas Karolis Banevičius, ji dėkojo už 60 metų praleistų scenoje.
2011 metais Nelė atšventė sceninės veiklos 60-
ies metų jubiliejų. Su ilgamečiu scenos partneriu,
amžiną atilsį E. Ivanausku N. Paltinienė yra įrašyta
į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausiai dainuojantis
duetas. Dainuoti N. Paltinienė pradėjo 1951 m.
Klaipėdos miesto Ryšių darbuotojų profsąjungos
meninės saviveiklos ansamblyje, vadovaujamame
Aurelijos Daunorienės. Kūrybinės veiklos pradžioje
dainavo dainas iš kino fi lmų, operečių arijas bei kitas
tuo metu populiarias dainas. 1960 m. perėjo dainuoti
į Klaipėdos miesto kultūros namų estradinį orkestrą.
1961 m. Nelly atėjo į Arvydo Paltino vadovaujamą
ansamblį, kuris vėliau pasivadino „Kopų balsais“.
2012 metais N. Paltinienė Knygų mugės dalyviams
pristatė savo biografijos knygą „Nelly. Kol
plaks manoji širdis“.
Estrados legenda Nelė Paltinienė. Delfi .lt montažas
Neatskiriama jubiliejinės, tarptautinės knygų
mugės dalis – Vokietijos lietuvių rašytojai
Vokietijos lietuvė, rašytoja L. Ever (Neverbickienė)
N. Paltinienė ir Eugenijus Ivanauskas. | asm. archyvo nuotr.
Redakcijos informacija
Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, kuriame
keturias dienas vyko tarptautinė, tradicinė, jubiliejinė
„Knygų mugė“ skelbia, kad šiemt ją aplankė beveik 68,5
tūkst. žmonių –1 400 lankytojų daugiau nei pernai.
Per keturias dienas lankytojams pasiūlyta beveik
550 įvairių žanrų, formų ir temų renginių. Kitąmet
lankytojus į mugę ketinama kviesti Jono Meko išsakyta
mintimi – „Gyventi reikia be formulių, reikia būti
atviram“. Planuojama knygų mugę kitąmet surengti
vasario 20–23 dienomis.
„Informacijų“ duomenimis šiųmetėje knygų mugėje dalyvavo
bei savo knygas pristatė ir Vokietijos lietuvių rašytojai
– Jolita Herlyn, Lina Ever (Neverbickienė), Jolta Zykutė.
E. Kislych-Šochienės nuotr.
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 21
PORTRETAI
IEŠKANTYS SAVĘS
PASAULYJE
IR PASAULIO
– SAVYJE
Dalytė KAZLAUSKAITĖ
Iš Palangos kilęs Karolis Genutis prieš penkioliką metų leidosi į piligriminę
kelionę į Alpes, kurios paskutinė stotelė buvo Vokietija, Štutgartas.
Likimas sudėliojo įvykius taip, kad po beveik dešimt metų Karolis
gavo darbo pasiūlymą ir persikėlė čia gyventi. Lietuvis aktyviai įsitraukė
į Štutgarto lietuvių bendruomenės veiklą ir iki šiol yra atsakingas už
Štutgarto lietuvių katalikų sielovadą, o š. m. vasario 24 d. išrinktas valdybos
nariu 2018-2019 metų kadencijai ir naujuoju jos pirmininku.
Ieškantys savęs pasaulyje ir pasaulio – savyje
Mielai kviečiame aktyvius tautiečius prisijungti prie
bendruomenės veiklos! Jeigu turite idėją, kuria norite
pasidalinti su kitais (perfomansas, seminaras,
workshop’as ar kitka), kreipkites į valdybą dėl bendradarbiavimo,
imkitės iniciatyvos ir pradžiuginkite
aplink Štutgartą susibūrusius lietuvius!
Kaip „Pasaulio lietuviui“ rašo dr. Sandra Petraškaitė-
Pabst, Vokietijos lietuvių bendruomenei priklausanti
Štutgarto apylinkė yra vienintelė Badeno Viurtembergo
žemėje. Kaip ir daugelis kitų lietuvių bendruomenių
ji įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo. Ypač jai
nusipelnė kunigas Kazimieras Senkus, kuris ją būrė
ir telkė nuo 1966 m. iki 1996 m. Būdamas kunigu jis
su dideliu atsidavimu rūpinosi tiek bendruomenės
sielovada, tiek kultūriniais ir socialiniais reikalais.
2017 m. Karolio Genučio iniciatyva buvo įkurta Palaimintojo
Jurgio Matulionio tikinčiųjų grupė. Kunigas
dr. Virginijus Grigutis pradėjo reguliariai organizuoti
šv. Mišias, o po jų – pokalbius tikėjimo ir liturgijos
klausimais. Bendra malda ypač suartina bendruomenę,
įkvepia bendroms veikloms.
Lietuvio gyvenimas Vokietijoje. Koks jis?
Trumpai tariant, pasaulis yra tik mūsų minčių atspindys,
ir esi ten, kur esi. Emigracijoje negali būti pilkas,
turi tą patį daryti geriau nei kiti daro, nes tuo mes
turime išsiskirti iš kitų. Bet esu lietuvis ir būdamas
užsienyje labiau pradedu suprasti, kas yra namai,
tėvynė, Lietuva. Dažnai būna sunkių akimirkų, kai
reikia moralinės atramos, o tas ramstis ir yra Lietuva,
nes tik mintimis sugrįžus ten, kur augai, gyvenai,
kur tavo artimieji, kur namai, pasijunti tvirtesniu.
Atskirtas nuo šeimos, draugų, gimtosios žemės, manau,
daugelis praranda tvirtą pagrindą. Tik atsigręžus
į praeities prisiminimus, įmanoma iškęsti sunkią
realybę. Tačiau, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių
jau esame čia, emigracijoje, tai turime tobulėti ir
kažkuo išsiskirti. Jei nori, kad tave pastebėtų, tai turi
parodyti, ko esi vertas ir dėl ko tave turėtų vertinti.
Kitu atveju tu būsi nepritapėliu.
Kaip įsiliejote į Štutgarto lietuvių bendruomenės veiklą?
Aš atėjau pasidomėti, kada vyksta lietuviškos mišios,
ar yra kokia maldos grupelė bendruomenėje. Sužinojau,
kad nieko nėra ir Šv. Mišios aukojamos tik per
šventes. Netrukus Valdybos nariai pasiūlė tapti šios
tikinčiųjų sielovados aktyvistu ir skelbti gerąją naujieną.
O tautiečiai svetimoje šalyje, jie kaip šeima, todėl
ir norisi burtis. O kad nesumaterialėtum, žmogui
22 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
ūtina puoselėti ir dvasines vertybes, nes jos žmogui
suteikia gyvenimo prasmę. Bažnyčia – tai bendruomenė,
kuri vienija žmones, todėl labai svarbu, kad
tikintys žmonės bendrautų vienas su kitu ir augtų bei
tobulėtų dvasiškai.
Š. m. vasario 24 d. tapote naujuoju Štutgarto lietuvių
bendruomenės pirmininku.
Metas veikti drąsiai ir ryžtingai su šia lyderių komanda,
kuri išskirtinai pasižymi autentiškumu, veiklumu
bei žingeidumu. Mes esame ieškantys. Ieškantys savęs
pasaulyje ir pasaulio – savyje. Ieškantys eina ne
tik į save, bet ir į kitą, esantį šalia. Mes siekiame būti
atviri, matomi, laisvi, o laisvas yra tas, kuris suvokia
ne tik savo, bet ir kito teisę būti išklausytas, įvertintas.
Mano užduotis, kad komanda nenustotų tikėti. Gyvenimas
reikalauja asmenybių – mąstančių, kuriančių,
o mūsų komandos nariai yra savo srities žinovai ir tikiu,
kad susitelkę kilniam ir bendram tikslui, drąsiai
kartu žengsime į mūsų pergalės metus, kuriuose bus
ir nuovargio, ir skausmo, ir laimės, ir vilties. Kartu
mes padarysime kur kas daugiau, negu pavieniui.
Tikėjimas leis drąsiai žengti į naują rytdieną, kurią
vainikuos mūsų pergalingi dabai.
Kaip žmonės ieško lietuviškų sielovadų, ką jose randa?
Praeitais metais turėjome tradiciją – kartą per mėnesį
buvo aukojamos šventos lietuviškos Mišios ir
organizuodavome agape – suneštinį stalą. Visada turėdavome
lietuviškos kaimiškos juodos duonos, pasidalindavome
maždaug 20 kepalų. Mums, lietuviams,
duona yra šventa. Po šv. Mišių mamos apsikeisdavo
vaikų žaislais, rūbeliais, taip pat keisdavosi informacija,
gerdavome arbatą. Žinoma, bendruomenėje yra
skirtingų patyrimų turinčių žmonių – tai ir alkoholikas,
ir išsiskyręs, tai gyvenimo kely pasiklydęs ir piktas,
tai geras ir religingas, tai tikintis ir abejojantis.
Tačiau, kai visi susirenka į šv. Mišias, klausosi Dievo
žodžio, pamatai ir susigraudinusių žmonių, kadangi
jie visa tai girdi lietuvių kalba. Manau, labai svarbu
dvasiniame augime stimuliuoti save gimtąja kalba.
Esu tvirtai įsitikinęs, jog atėjo laikas žengti toliau ir
burtis į maldos grupeles. Būtina dalintis gerumu, padėti
ir padrąsinti einančiuosius tikėjimo keliu, pasidalinti
su bendruomenės draugais skirtinga patirtimi,
liudijant Jėzaus meilę. Prašau parašykite, kas kokių
minčių turite. Dalinkimės gerąja žinia ir susitikime
maldoje. Taip pat kviečiu atvykti į Rožinio bendrą
maldą su kroatais, lenkais, vokiečiais, kur kalbame ir
mes Rožinio vieną dalį. Jeigu nori šlovinti Kristų, nori
pasidalinti savo liudijimu, nori melstis kartu, ateik ir
kurkime bažnyčią drauge. O jei esi dar nepakrikštytas
ar nepriėmęs Sutvirtinimo sakramento – ateik ir iškilk
iš vandens, kuris simbolizuoja Kristaus prisikėlimą.
Būti pakrikštytu, reiškia susitapatinti su Jėzaus mirtimi,
palaidojimu ir prisikėlimu (Romiečiams 6:3-4).
Karolis Genutis
Kur ir kada Jus galima rasti?
Kitos lietuviškos šv. Mišios vyks Štutgarte kovo 10 d. 15 val. kartu minint Kovo
11-osios įvykius. Vėliau – gegužės 5 d. 15 val. kartu minint Motinos dieną.
Adresas – Kirchengemeinde St. Josef koplyčia, Finkenstraße 36, 70199 Stuttgart.
Po pamaldų visi susirinkusieji gretimose patalpose galės kreiptis į kunigą dėl:
Taip pat bus galima prašyti pašventinti turimus rožančius, kryželius ir, žinoma,
pabendrauti kitais tikėjimo klausimais. Mūsų taip pat laukia agape (su mūsų
visų vaišėmis prie arbatos).
Lietuvos katalikai Štutgarte kviečia Maldai už lietuvių krikščionių vienybę Vokietijoje
2019 m. Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį 19 val. kviečiame
jungtis į bendrą maldą per tiesioginę transliaciją iš Lietuvos Gailestingumo
šventovės, kurioje bus aukojamos šv. Mišios už mūsų bendruomenių intencijas.
Labai prašome visų katalikų, gyvenančių Vokietijoje, aukoti savo maldas
šiomis intencijomis ir sukalbant bendrą maldą ,,Tėve mūsų‘‘ transliacijos metu.
http://www.gailestingumas.lt/media/tiesiogine-transliacija/
Asm. archyvo nuotr.
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 23
VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS
Muzikos tiltas iš Lietuvos į Vokietiją
Asta D‘Elia
Akimirka iš įvykusio koncerto
Katalikiško jaunimo grupės
,,naktinės pamokos“
Dalė KRIŠČIŪNIENĖ
Vasario 8 dieną katalikiško jaunimo grupė Renhofo
pilies bibliotekoje surengė „Filmų naktį“. Šiam renginiui
vadovavo ir pasiruošti padėjo gimnazijos kapelionas
Virginijus Grigutis bei mokytoja Dalė Kriščiūnienė.
„Filmų naktyje“ dalyvavo 14 grupės narių. Dalyviai
jaukiai įsikūrė bibliotekoje, draugiškai bendravo, tarėsi
tarpusavyje ir išrinko filmus, kuriuos vėliau žiūrėjo.
Šis vakaras visiems grupės nariams patiko ir dauguma dalyvių
norėtų, kad „naktinės pamokos“ taptų tradicija, kuri tęstųsi
kiekvienais metais. Jaunimas pastebėjo, jog kartu praleistas
laikas vienija grupės narius ir skatina nuoširdžią bendrystę.
Vasario 18 d. gimnazijos mokiniams koncertavo Klaipėdos kamerinio
orkestro atlikėjai ir žinoma pianistė Guoda Gedvilaitė.
Renginį vedusi G. Gedvilaitė klausytojus pakvietė į muzikinę
kelionę. Muzika nudriekė kelią iš Lietuvos į Lenkiją, o iš ten
– į Vokietiją. Kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės magiškas kūrinys
„Kryžkelės apeigos“ privertė ne tik klausyti, bet ir fantazuoti,
„girdėti vaizdus ir emocijas“. Akimirksniu visi atsidūrė ne Renhofo
pilies salėje, o gamtos apsuptyje, pagonių apeigų rate. Su savo vadovaujamu
orkestru violončele griežė solistas Mindaugas Bačkus.
Klaipėdos kamerinis orkestras neturi dirigento, tačiau, anot G. Gedvilaitės,
yra „vienas kūnas“, nes atlikėjai „žiūri, jaučia vienas kitą ir susiklauso“.
Garsių aplodismentų sulaukė audringas lenkų kompozitoriaus
kūrinys apie Oravos pilį, esančią Slovakijoje. Galiausiai pati moderatorė
sėdo prie fortepijono ir kartu su uostamiesčio kameriniu orkestru
atliko Roberto Šumano kompoziciją. Vasario 16-osios gimnazijos direktorė
Janina Vaitkienė padėkojo atlikėjams už nuostabų koncertą ir
linkėjo, kad ši muzika „visam laikui išliktų širdyse“.
Autorės nuotr.
Ką kalba mūsų kūnas? –
Profesinis orientavimas
Asta D‘Elia
Vasario 12 d. dvyliktokai ruošėsi apsilankymui profesinio orientavimo
mugėje „Vocatium Rhein-Neckar-Pfalz 2019“. Jos tikslas – vyresnių
klasių mokiniams suteikti informaciją apie studijų ir praktikos
galimybes įvairiose aukštosiose mokyklose bei įmonėse (kuratorė
dr. Gabrielle Hoff mann).
Antradienį gimnazistai susitiko su viena iš šios mugės organizatorių.
Dvyliktokai klausėsi įdomios paskaitos apie kūno kalbą, jos svarbą
bendraujant ir ruošiantis įvairiems pokalbiams.
Gegužės mėnesio pabaigoje mokiniai turės galimybę iš anksto suderintu
laiku pasirinktų aukštųjų mokyklų ir kompanijų atstovams
pateikti rūpimus klausimus. Per individualias profesinio orientavimo
konsultacijas gimnazistai turės progą praktiškai pritaikyti ir apie kūno
kalbą įgytas žinias.
24 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
-
BENDRUOMENIU ALEJA
IN MEMORIAM
AMBASADORIUI
PROF. VAIDOTUI
ANTANAIČIUI
Ona BARTUSEVIČIENĖ
tikas, Miškų ūkio ministras, Sąjūdžio seimo narys, drąsiai
skelbęs ir įgyvendinęs Lietuvos Nepriklausomybės idėjas.
Dar mokinys Panevėžio berniukų gimnazijoje 1944-
1945 dalyvavo moksleivių rezistencinėje veikloje. Įtarus
antitarybinių atsišaukimų platinimu, teko slapstytis.
Netrukus buvo areštuoti tėvai ir nuteisti 10 metų
kalėjimo. Giminaičių remiamas, Antanaitis toliau
mokėsi Kaune, kur baigė gimnaziją. Studijavo Vilniaus
universiteto Miškų ūko fakultete, Maskvos miškų technikos
aspirantūroje. Grįžęs Lietuvon 1959-tais apgynė
mokslinį darbą žemės ūko mokslų kandidato laipsniui
1993.05.16 Frankfurto oro uoste, atsisveikinimas su ambasadoriumi prof. V. Antanaičiu ir jo žmona Rima
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Vokietijos URM patvarkymu, 1940
m. 14 d., 13:00 val. Nepriklausomos Lietuvos pasiuntinys Berlyne Kazys
Škirpa su visu personalu turėjo apleisti pasiuntinybės pastatą Berlyne.
Nuo tada Vokietijoje gyvenantys lietuviai neteko savo juos ginančio ir
užtariančio atstovo. Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Vokietijos
iširo ir reikėjo ilgai laukti, kol jie galėjo būti atkurti. Tai įvyko tik 1991
m. rugpjūčio 28 d. kada tarp Federalinės Vokietijos vyriausybės ir Baltijos
valstybių buvo pasirašytos diplomatinių santykių atkūrimo sutartys.
2018 m. liepos 14 d., eidamas 90-sius metus Vilniuje, mirė atkurtos Lietuvos
Respublikos pirmasis nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje
(1991 10 23 - 1993 04 20) profesorius Vaidotas Antanaitis – mokslininkas, poligauti.
Dirbo ir mokslinį darbą.
Į Vokietijos tuometinę (laikinąją) sostinę Boną ambasadorius
atvyko 1992 m. sausio 5 d. ir čia ėmėsi LR
ambasados įkūrimo darbo ir pradėjo naujai megzti
nutrūkusius diplomatinius santykius.
Iš pat pradžių jo dėmesio centre buvo ir čia gyvenantys
lietuviai. Pirmą kartą po karo galimybė švęsti
Vasario 16-tąją Nepriklausomos Lietuvos valstybės
atstovybėje buvo visiems dalyviams kaip stebuklas.
Šventė, kurioje dalyvavo per 200 kviestų svečių
visiems paliko neužmirštantį įspūdį. Dalyvavo be
svečių iš Lietuvos AT pirmininko Vyt. Landsbergio,
ministro D. Kuolio, AT deputatų ir Fed. Vokietijos
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 25
parlamento prezidentė Rita Süssmuth, per 50
parlamento deputatų, daug diplomatų, bei
aukštų pareigūnų ir gausi Lietuvių bendruomenės
delegacija.
Daug lietuvių dalyvavo ir ambasados pastato
šventinime. Ambasados durys jiems buvo visad
atviros. Netrukus ambasadorius aplankė ir Vokietijos
lietuvių centrą Hiutenfelde, kur artimiau
susipažino su jų padėtimi.
Mes (aš ir mano vyras Vincas) susipažinome su
designuotu ambasadorium profesoriumi Antanaičiu
jam esat dar Lietuvos miškų ūkio ministru,
mums lankantis Vilniuje per 1991 metų
Kalėdų atostogas tuometinio Lietuvos švietimo
ministro Dariaus Kuolio kvietimu. Į Vokietiją su
profesoriumi ir jo žmona Rima atskridom kartu,
vienu iš pirmųjų jau Lietuvos avialinijų lėktuvu.
Pradinė pažintis su Antanaičiais su laiku išsivystė
į bičiulystę. Todėl kai ką teko kartu išgyventi.
Bonoje, tuometinėje Vakarų Vokietijos sostinėje,
savo darbą jam teko pradėti pastato ambasadai
paieška ir suformuoti savo bendradarbių ratą.
Pirmoji ambasada trumpai buvo mažame name
Simrock gatvėje, kol buvo rastas ambasadai tinkamas
pastatas Argelander gatvėje, kuris tarnavo
jai iki persikeliant į Berlyną.
Noriu pasidalinti vienu epizodu iš ambasadoriaus
Antanaičio darbo. Kartą mums esant Bonoje,
ambasadoriui paskambino Tomo Šerno,
kuris tuo metu buvo gydomas Vokietijos rytuose,
gydytojas ir pareikalavo nedelsiant pasiimti
Šerną iš ligoninės. Tomas Šernas, kaip vienintelis
gyvas likęs Medininkų žudynių liudininkas, buvo
1993.2.16 LR Ambasados pastato Argelander gatvėje šventinimas. Kunigas Antanas Bunga ir
kunigė Tamara Schmid, pirmas dešinėje ambasadorius V. Antanaitis
saugomas kartu su juo iš Lietuvos atvykusių policininkų. Daktaras, radęs juos Tomo kambaryje
ir pamatęs jų ginklus ant stalo, nesutiko leisti nė vienos nakties Tomui ten likti.
Mat pabijojo galimo ginkluoto incidento ligoninėje. Ambasadorius išsiuntė dvi mašinas jų
parsivežti, o pats su Vincu važiavo į parduotuvę nupirkti patalynės Tomo lovai ambasadoje
pakloti. Dėl Tomo saugumo buvo nuspręsta į viešbutį jo neguldyti. Ambasadoriaus dėka
Tomas buvo toliau gydomas Koblenco Bundeswehro (kariuomenės) ligoninėje.
Ambasadorius Vaidotas Antanaitis buvo Vokietijos lietuvių labai gerbiamas. Jam baigus
čia tarnybą, Vokietijos lietuvių bendruomenės delegacija atsisveikino su juo ir žmona
Rima Frankfurto oro uoste.
Ilsėkis ramybėje Ambasadoriau!
Asm. archyvo nuotr.
Išrinkta Štutgarto lietuvių bendruomenės valdyba
Štutgarto LB informacija
Š. m. vasario 24 d. 2019-2020 metų kadencijai
išrinkta naujoji Štutgarto lietuvių bendruomenės
valdyba – Karolis Genutis (pirmininkas),
Regina Balčiūnaitė, Justina Levanaitė,
Solveiga Liaugminaitė, Agnė Dargienė, Daiva
Schriel ir Giedrė Rowohlt. Bei kontrolės
komisija: Asta Totilaitė ir Rūta Schwende.
Sveikiname vadybą ir linkime produktyvaus
bendradarbiavimo šioje kadencijoje!
Mielai kviečiame aktyvius tautiečius prisijungti
prie bendruomenės veiklos! Jeigu turite
idėją, kuria norite pasidalinti su kitais (perfomansas,
seminaras, workshop’as ar kitka),
kreipkites į valdybą dėl bendradarbiavimo,
imkitės iniciatyvos ir pradžiuginkite aplink
Štutgartą susibūrusius lietuvius.
Naujoji Štutgarto lietuvių bendruomenės valdyba | Bendruomenės archyvo nuotr.
26 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
Kristina KANDRATAVIČIŪTĖ
Kasmet Vasario 16-oji mus atitraukia nuo darbų
ir primena apie laisvę – apie tai, ko tauta
siekė ilgus metus ir ką šiandien turime branginti.
Ši diena – ypatinga data kiekvienam Lietuvos
piliečiui ir visai valstybei. Tai mūsų stiprybės
diena, jungianti dabartį su praeitimi,
primenanti apie pagarbą savo tautos istorijai.
Šiandien daug kas nebesupranta šios ypatingos datos
vertės ir kainos. Karti tiesa, kad nemažai daliai piliečių
Valstybės atkūrimo dienos minėjimas nusikelia į
antraeilių švenčių sąrašą. Daugelis lietuvaičių nebesupranta,
kad jei ne Vasario 16-oji, neaišku, kokia kalba
kalbėtume, kokias vertybes puoselėtume, kokia
tauta vadintumėmės, kitaip tariant – nebesupranta,
kad tokios valstybės kaip Lietuva, galėtų net nebūti
pasaulio žemėlapyje. Nepriklausomybė nėra, nebuvo
ir nebus kaip savaime suprantamas dalykas. Todėl
mes privalome pažinti savo šalies istoriją, drąsiai iš
jos mokytis ir į ją atsiremti, puoselėti tautos didvyrių
atminimą ir būti pasirengusiems mums brangias vertybes
ginti, tai puoselėti bei perduoti mūsų vaikams.
Taip jau sutapo, jog Vasario 16-ąją, mums, lietuviams,
brangią dieną, Miuncheno lituanistinės mokyklėlės vaikučiai
dalyvavo „Kūrybinio rašymo dirbtuvėse“, kurias
organizavo Miuncheno universiteto daugiakalbystės
tyrimų institutas. Vaikučiai rašė tekstus gimtąja lietuvių
kalba, piešė piešinukus apie Lietuvą, kokią jie ją mato.
VASARIO
16-OJI
MIUNCHENE
Tos pačios dienos popietę Miuncheno lietuvių bendruomenė kvietė savo
narius ir svečius į Miuncheno jaunimo informacijos centrą, kuriame buvo
organizuojama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengta viktorina
apie Lietuvos kraštą, kalbą, kultūrą, istoriją bei asmenybes. Renginio metu
buvo skaitomos Kazio Bradūno, Jono Meko ir Vytauto Landsbergio eilės,
gitara grojo ir dainavo Austė Kuprevičiūtė, Dominykas Marcinonis ir Dominykas
Deksnys.
Yra sakoma, jog isorijos tiltai jungia praeitį su šiandiena, išvykusius svetur
žmones su tėvyne. Tiltai, kitaip tariant, ryšiai, kurie tvyro lietuvių tarpe,
būna ir tokie stiprūs, kad net pro šalį važiuojantys, po ilgos kelionės, lietuvaičiai
susiranda lietuvių tautos židinio kūrenimo vietą. Būtent taip mus
aplankė šaunios šeimos iš Vilniaus, kurios važiavo atostogauti į Austriją.
Visi kartu sugiedojome Lietuvos himną.
Nors renginyje ir nebuvo gausiai dalyvaujančių žmonių, tačiau ryškiausias
dienos atsiminimas – tai besišypsančios žmonių akys, kurias išvydus
dingsta abejonės ir vidų užlieja šiluma, pajuntamas lietuvių brolystės, bendrumo
ir bičiulystės jausmas.
Tad pasveikinkime vieni kitus Lietuvos valstybės atkūrimo prieš 101 metus
proga! Tegul ši diena visada išlieka mūsų vienybės ir meilės Tėvynei švente.
Rolando Purtulio nuotr.
Vasario 16-osios minėjimo Miunchene dalyviai
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 27
SIELOVADA
PASIDALIJĘ DVASI-
NIO TIKĖJIMO
VAISIAIS LENGVIAU
ATPAŽĮSTAME
JO ORGINALUMĄ
IR VERTĘ
Lina JAHN
Trečiojo advento sekmadienį Hamburgo lietuviai sulaukė ilgai planuoto
susitikimo su arkivyskupu Stefan Hesse. Prieš beveik keturis
metus, jaunas ir stipriu tikėjimu pasižymintis arkivyskupas perėmė
pareigas Hamburge. Jo atėjimu buvo pradėti įgyvendinti atsinaujinimo
procesai vyskupijoje.
Susitikimo tikslas su mumis – tai susipažinimas su
lietuvių sielovados veikla, lietuvių bendruomene ir
jos tikinčiais nariais. Jo aukojamos Šv. Mišios gruodžio
16 d. įvyko Šv. Ansgaro gymnazijos koplyčioje
– į kurias atvyko ir advento rekolekcijas vede pastaraisiais
metais mus ištikimai lydintis ir uz išeivijos
lietuvių sielovada atsakingas pranciškonas br. Paulius
Vaineikis. Po Šv. Mišių buvo suruoštas suneštinis
stalas, vietinių vadinamas agape. Vėliau visi kartu
sugrįžome į lietuvių katalikų sielovados patalpas,
Liubeker Str. 101, kuriose vyskupas mus aplankė primą
kartą. Dalinosi patarimu, kokiu įvairių būdu yra
Dievo žodžio dalinimuisi. Vyskupas Stefanas Hesse
sausio 26 d. sukvietė tiek užsienio kalbu sielovados,
tiek vietinės parapijos ateities bendradarbiavimui
aptariant jų galimybes. Br. Paulius širdingai padėkojo
Stefanui Hesse už rūpestį ir suteikiamą pastogę
lietuviams Hamburge.
Hamburgo lietuviai. Susitikimo su arkivyskupu Stefan Hesse dalyviai
28 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
Hamburgo arkivyskupas Stefan Hesse laimina lietuvius
Laukiame gavėnios laikotarpio kovo 15-17 d. d. br.
Pauliaus vizito Hamburge. Jo metu bus pristatyta Vasario
mėnėsį įvykusi ilgai planuota ir laukta kelionė
į šventąją žemę. Vykę piligrimai iš Vokietijos džiaugėsi
susibūrimu – galėję jungtis prie šios pažintinės
kelionės iš Vokietijos tesioginiu skrydžiu iš Hamburgo.
Nors ši kelionė jungė iššibarsčiusius lietuvius
užsienyje, pasak brolio Pauliaus tikrai ne paskutinė.
Vykusio naujo pareigų pasiskirstymo mažuju broliu
ordine sužinojome, kad br. Paulius trims metams
tarnaus Kanados Prisikelimo parapijoje, tačiau ir
tai neturės būti kliūtis sekančiai bendrai kelionei
jungtis. Nuoširdžiai linkime kuo geriausios kloties
br. Pauliui nuo pavasario patarnaujant Kanados Prisikėlimo
parapijos lietuviams. Liekame laukdami br.
Pauliu pavaduojančių brolių pranciškonų.
Vasario 9 d. lietuviai dalyvavo ir Lietuvą atstovavo su
tradiciniu maistu ir nuostabiais „Gintaro“ tautiniais
šokiais Hamburgo vyskupijos organizuojame „Fest der Kultur“ šventėje
jungianti korejieciu, lotynų Amerikos, portugalu, Togolieciu, Nigerijos, Vietnamo,
italu, prancūzų ir t.t. šalių kultūras. Šventė šiais metais vyks miesto
centre šalia didžiosios Michel baznyčios – mažajame Michel. Jame vyksta
idomus prancūzų sielovados Zachėjaus kursai su vertimu į vokiečių kalbą,
kuriuos siūlysime susidomėjusiems lietuviams išbandyti.
Dėkojame visiems padėjusiems pasiruošti susitikimui su miesto arkivyskupu
– mokyklėlės vadovams už vaikų giesmeles, už muziką ir giesmes šv. mišių
metu, už suruoštą maistą, pasidalintais kvietimais, naujai valdybai už subūrimą
ir dėmesį vienas kitam. Buvo šiek tiek ir rūpesčio prieš susitikimą,
ar pajėgsime atitinkamai pasiruošti. Tačiau jau tą dieną pajutome, kad mus
aplankant Stefanui Hessei bendravimas visų buvo šiltas ir nuoširdus ir mažiau
įpareigojantis nei tikėtasi, todėl buvo gera sustikti ir gera prisiminti. Drįsčiau
netgi sulyginti su Pranciškaus vizitu Lietuvoje – asmeniškai prislietę ir pasidaliję
dvasinio – kriksčioniško tikėjimo vaisiais lengviau atpažįstame jo orginalumą
ir vertybę.
Asm. archyvo nuotr.
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 29
30 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS
Mieli Vokietijos lietuvių bendruomenės nariai,
mieli Baltijos šalių kino mylėtojai,
liebe Freunde der baltischen Kultur,
pirmą kartą Miunchene bendras projektas tarp
visų trijų Baltijos šalių organizacijų – kviečiame
Jus į BALTIJOS ŠALIŲ KINO DIENAS MIUNCHENE, 15.-
17.3.2019 – Baltijos kelio 30 metų proga!
Bus rodomi geriausiai dokumentiniai ir vaidybiniai
filmai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino salėje Carl-
Amery-Saal, Gasteig.
Renginio atidarymas 15.3.2019, 18:30 val. su Audriaus
Stonio ir Arūno Matelio trumpametražiu dokumentiniu
filmu „Baltijos kelias“ 1990 bei Audriaus
Stonio ir Kristine Briede naujausiu dokumentiniu
filmu „Laiko tiltai“ 2018. Iš kart po filmų peržiūros
vyks diskusija apie kūrybą tarp laisvės ir cenzūros,
kartu su Merit Kopli (Estijos kultūros atašė Vokietijoje),
Aigards Grauba (latvių kino režisierius), Detlef
Henning (Lüneburger Nord-Ost Institut), kurią
moderuos Peter Hilkes (LMU München, Houses of
Resources). Po diskusijos – užkandžiai ir gėrimai.
17.3., 12:00 val. bus rodomas naujausias Giedrės
Beinoriūtės filmas „Kvėpavimas į marmurą“ 2018
apie modernios šeimos iššūkius.
17.3., 17:00 val. žiūrėsime Giedrės Zickytės filmą
„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ 2011, po kurio
vyks pokalbis su legendinės Roko grupės ANTIS lyderiu
Algirdu Kaušpėdu!
Visa festivalio programa: https://www.gasteig.
de/veranstaltungen/veranstaltungsreihen/baltische-filmtage-2019.html,vr1244
Sekite visas naujienas apie Baltijos šalių kino dienas
per Facebook: www.facebook.com/BaltischeFilmtageMuenchen
Bilietai bus parduodami nuo 1.3., galbūt net šitomis
dienomis, paskubėkite įsigyti bilietus į norimus fi lmus.
Šiuo kvietimu galite mielai dalintis su savo artimaisias
ir Baltijos šalių kino ir kultūros mylėtojais.
Laukiame Jūsų,
Baltijos šalių kino dienų organizatorės ir kuratorės:
Irma Petraitytė-Lukšienė
– Miuncheno lietuvių bendruomenė
Laila Dambekalna
– „Namejs“ Lettischer Kulturverein e.V.
Karin Ladva-Zoller und Karin Kitzinger
– Estnischer Gemeinschaft in Deutschland e. V.
– Regionalgruppe München
Sabine Hahn – Münchner Stadtbibliothek am Gasteig
VLB INFORMACIJOS | 03 - 2019 | KOVAS 31
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lamper theimZKZ 14659 PVst Deutsche Post
„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos
nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.
32 VLB INFORMACIJOS |03 - 2019 | KOVAS