Tvarkietis 2019 Kovas

renginys.palanga

TVARKIETIS

www.tvarka.lt 2019 m. kovas, Nr. 12

Rinkimų rezultatai parodė – partijos veikla stabilizuota

Pirmininkas

P. 2

p.

R. Žemaitaitis: partijoje situacija

stabilizuota

LR Seime

P.

p.

2

Ar pristabdysime globalizmo volą,

kuris rieda per Europą, norėdamas

sutraiškyti nacionalines vertybes?

Svarbu

P. 4

p.

8

Praūžus pirmųjų – savivaldos

– rinkimų maratonui, pirmiausia,

norisi padėkoti visiems, kurie

išreiškė pasitikėjimą Tvarkos

ir teisingumo partija, keltiems

kandidatams ir naujai

suburtai komandai. Nuoširdus

ačiū visiems prisidėjusiems

prie atsinaujinimo ir palaikiusiems

mūsų keltus kandidatus

34 savivaldybėse. Džiaugiuosi,

kad nutildėme skeptikus ir antrajame

savivaldybių tarybų

rinkimų ture mūsų kelti kandidatai

laimėjo merų mandatus

Šilalėje, Šilutėje, Pagėgiuose,

Kalvarijoje ir Mažeikiuose.

Nors konkurentai ir stengiasi sumenkinti

šį pasiekimą, rezultatas,

po visų perversmų partijoje – puikus.

Priminsiu, kad iš partijos teko

pašalinti nemažai žinomų, bet susitepusių

narių, kurie su savimi išsivedė

ir buvusius partijos skyrius įvairiose

savivaldybėse. Dėl to, dar gerokai

iki rinkimų, praradome daugiau

nei 30 narių įvairių savivaldybių tarybose.

Tad kritikų išvedžiojimai

apie tai, kad mes pirmajame rinkimų

ture praradome tarybų narius

savivaldybėse – nėra tiesa. Priešingai,

gavome 5 mandatais tarybose

daugiau, nei turėjome realiai. Dar

daugiau, visų nuostabai, dvigubai

padidinome ir merų skaičių, o tai

pro akis nepraslydo ir Lietuvos politologams.

Vieni jų stebėjosi tokiu

pasiekimu, kiti įvertino kaip rimtą

pasiekimą. Vienaip ar kitaip, sugebėjome

atkreipti į save rinkėjų dėmesį

negaudami net valstybės dotacijų

ir atsikratę susikompromitavusių

politikų balasto.

Senieji partijos „tautos šaukliai“

komitetų pavidalu dar stengėsi atimti

dalį rinkėjų balsų, tačiau Lietuvoje

patyrė visišką fiasko. Kiti

bandymai įtakoti, klaidinti ar kitaip

paveikti partijos narius nepavyko,

o senieji intrigantai po rinkimų

liko nieko nepešę bei užėmė „garbingas“

vietas politikos paraštėse.

Rezultatai puikiai iliustravo, kad

ir be dotacijų partija gali veikti bendram

tikslui. Pokyčiai tiek partijos

viduje, tiek vadyboje lėmė tai, kad

kelis paskutinius mėnesius aktyviai

važinėjome po visą Lietuvą, susitikome

su šimtais žmonių daugumoje

Lietuvos savivaldybių. Politikai negali

sėdėti užsidarę Seimo rūmuose,

nes greitai atitrūksta nuo tikrosios

realybės, kuria gyvena kiekvienas

pilietis. Koncentravomės į gyvą

bendravimą, tikrą kontaktą ir sprendėme

realias gyventojų problemas.

Tą aktyviai darėme visada ir sustoti

neketiname.

Nors politikos apžvalgininkai,

vertindami rezultatus, bandė lyginti

mus su kitomis partijomis, tačiau

neatkreipė dėmesio į atimtas valstybės

dotacijas, partijos restruktūrizaciją

ir naujo veido kūrimą.

Pagal iškovotų merų postų

kiekį, per plauką likome nuo

trečios vietos, o tai signalizuoja

apie partijos atsigavimą, nors

skeptikai mus laidoja prieš kiekvienus

rinkimus.

Šiandien jau turiu galimybę

pripažinti, kad subūrėme naują,

nesuteptą, entuziastingą ir bendro

tikslo siekiančią komandą,

kuri stengsis atliepti visuomenės

poreikius. Esame atsinaujinę

ir pilni ryžto imtis naujų iššūkių,

kuriuos, esu tikras, įveiksime

kartu. Esu tikras, kad mūsų

pasiektas rezultatas tai tik

kelio pradžia, o nešama žinia

apie stiprią šeimą, saugią bendruomenę

ir atsakingą politiką

bus įvertinta ir sekančiuose

rinkimuose.

Straipsnis publikuotas 2019 kovo 22 d.

Paremkite savo parašais el. būdu

kandidatų į Europos Parlamentą

partijos Tvarka ir teisingumas

sąrašą

Svarbu

Skirkite 1% GPM

P. 4

Džiugių

Šventų Velykų!

Neatlygintina politinė reklama pagaminta

Partijos Tvarka ir teisingumas


2

2019 m. kovas

Pirmininkas

R. Žemaitaitis: partijoje situacija stabilizuota

REMIGIJUS ŽEMAITAITIS

Partijos „Tvarka ir teisingumas“

pirmininkas

Partija Tvarka ir teisingumas

Lietuvos savivaldybių

tarybų rinkimuose gavo 54

mandatus.

Ankščiau vykusiuose savivaldos

rinkimuose 2015

metais, partija buvo gavusi

81 mandatą. Tokius pasikei-

timus įtakojo svarbūs įvykiai

partijos viduje, pasitaukus

keletui partijos narių bei panaikinant

kelis partijos skyrius.

„Praeitų metų rugsėjo

mėnesį partijos Kongreso

susirinkime įvyko didžiulis

pasikeitimas partijoje, buvo

pašalinti Komskis, Gražulis,

Paksas, Ručys su visais savo

skyriais. Sugebėjome stabilizuoti

situaciją ir kai kuriuose

rajonuose gauti net daugiau

mandatų“.

Partija Tvarka ir teisingumas

iškovojo penkis merų

postus šiuose rajonuose:

Kalvarijoje, Pagėgiuose, Mažeikiuose,

Šilutėje, Šilalėje.

Ar pristabdysime globalizmo volą, kuris rieda per

Europą, norėdamas sutraiškyti nacionalines vertybes?

JUOZAS IMBRASAS

Partijos „Tvarka ir teisingumas“

frakcijos Seime narys

Apie tai, kuo skiriasi darbas

Europos Parlamente ir Lietuvos

Seime, koks Lietuvai gyvybiškai

svarbus klausimas spręsis

būsimoje EP kadencijoje,

„Karštas komentaras“ kalbasi

su buvusiu EP nariu, Seimo nariu

Juozu Imbrasu.

Gerb. Imbrasai, jūs vieną kadenciją

dirbote Europos Parlamente

(EP), dabar - Seime. Kuo

skiriasi europarlamentaro ir parlamentaro

darbas?

Europos Parlamente dirba 28

valstybių atstovai – 751 europarlamentaras

(vienu metu buvo 766).

Dauguma jų yra dirbę savo valstybių

parlamentuose, nes, jeigu nedirbęs

parlamente, neturi parlamentinio

darbo įgūdžių, tai, pradėjęs

dirbti EP, negali greitai įsijungti į

įstatymų kūrimo procesą. Vokiečių,

prancūzų europarlamentarai

dažniausiai yra ne vieną kadenciją

dirbę savo parlamentuose.

Didžiąją dalį įstatymų ruošia Europos

Komisija (kas pas mus - Vyriausybė),

o EP pateiktus įstatymus

bando taisyti, jeigu mato, kad kažkas

yra taisytina, arba papildyti, jei

kažkas praleista.

Įstatymų priėmimo procesas gana

sudėtingas. Kiekvienas įstatymas,

kuris patenka į EP, jau būna

aptartas tarp Europos Tarybos,

Europos Komisijos ir EP komitetų,

dažniausiai jau būna „apšlifuotas“,

bet EP vis tiek dar balsuoja dėl savo

teikiamų siūlymų. Dėl kiekvieno

siūlymo balsuojama atskirai. Aiš-

Neatlygintina politinė reklama pagaminta

Partijos Tvarka ir teisingumas

Manau, kad mūsų rinkėjams, kurie rinks, ką deleguoti

į EP, pagrindinis klausimas kandidatams turėtų būti: kurią

kryptį ten dirbdamas palaikysi? Nes yra dvi kryptys:

eiti toliau link ES federalizacijos, sukurti vieną valstybę,

panašiai kaip Tarybų Sąjungą, ar vis dėlto laikytis Lisabonos

sutarties, kur buvo aiškiai pasakyta: ES – tai laisvų

demokratinių valstybių laisva sąjunga, kurioje kiekviena

valstybė jaučiasi patogiai.

ku, visi siūlymai į EP posėdį nepatenka

– yra prafiltruojami komitetuose.

Pvz., vienos dienos balsavime

būna apie šimtas tokių balsavimų.

Darbas EP šiek tiek skiriasi nuo

mūsų parlamento darbo. Ten darbas

labai konkretus, nėra tuščios retorikos

- ten niekas neužsiima tuščiais

kalbėjimais, savęs demonstravimais.

Tie dalykai ten visiškai nepriimtini.

Todėl dirbdamas Lietuvos

parlamente ne visada jaučiuosi

jaukiai, matydamas tą tuščią laiko

eikvojimą, lakstymą prie mikrofono

– bet ką pasakyti, kad tik pasakyti.

EP diskusijų metu tu gauni kalbėti

minutę, pusantros arba daugiausia

– dvi. Tuščiažodžiauti, gavus

tiek laiko, būtų nepadoru. Todėl

pasiruoši tuo klausimu sau tekstą

- dauguma skaito iš lapelio, kad

tiksliai pasakytum, ką nori pasakyti.

Svarbiausius dalykus turi pasakyti

per minutę.

Tie pasisakymai irgi planuojami:

frakcija gauna tam tikrą skaičių minučių,

jas išdalina savo nariams (minutė,

pusantros ar dvi). Taigi, viskas

suplanuota minučių tikslumu.

Įsivaizduojate, kas būtų, jeigu tie

pasisakymai, salėje esant 750 narių,

vyktų stichiškai? Jei tai būtų panašiai,

kaip mūsų parlamente, tai būtų

neįmanoma dirbti. Todėl darbas

ten labai gerai „sustyguotas“.

Aš EP pradirbau penkis metus ir

man labai patiko būtent tas darbo

konstruktyvumas, dalykiškumas,

parlamento salėje nustatyta tvarka,

kurios visi laikosi – ne taip, kaip pas

mus a la žvaigždžių krūva šokinėja

prie mikrofono per dieną nežinia

kiek kartų ir nieko nepasako.

Epitetų klijavimas ten taip pat

visiškai nepriimtinas. Ir to konstruktyvumo,

dalykiškumo ir konkretumo

mūsų parlamente aš labai

pasigendu.

EP padirbėti yra labai naudinga,

nes ten sukoncentruota geriausia

šalių parlamentinio darbo praktika,

ir grįžus matai daug ką, ką reikėtų

taisyti.

Aš ir mūsų Seimo vadovybei esu

pataręs nusiųsti mūsų parlamento

darbo asus, kurie mūsų parlamente

dirba po 20-30 metų, žino parlamento

procedūras, į Europos Parlamentą

– kad pamatytų, kaip organizuojamas

darbas EP. Ir jis vis gerinamas

ir gerinamas.

EP yra surinkti geriausi, protingiausi

žmonės, ir niekas ten profesionalų,

pasikeitus kadencijai, nemėto:

ten žmonės dirba po 20-30

metų, todėl tas gigantas, EP, dirba

kaip šveicariškas laikrodukas - visi

jo dantratukai sukasi ir nė tepti

nereikia.

Dėl to man Lietuvoje labai skauda

širdį, nes pas mus, pasikeitus

valdžiai, iš ministerijų „iššluojami“

specialistai ir „sustatomi“ savi - nors

ir be kompetencijos, svarbu, kad savas.

Tai yra didžiulis minusas valstybės

valdymo aparatui. Įstatymų kūrime

turi dirbti patyrę, dantis „atšipinę“

profesionalai.

Mūsų valstybėje reikėtų užsukti

sistemą, kuri veikia pas vokiečius,

prancūzus, kitus: eiti ne reformų,

t. y. revoliucijos, bet evoliucijos keliu.

Turi būti nuolatinė evoliucija.

Ministras turi reikalauti iš viceministrų,

departamentų direktorių,

o šie – iš savo pavaldinių, kurie

dirba su kažkokiu įstatymu, kurie

mato, ką tame įstatyme reikia tobulinti,

kad jie siūlytų, ką reikia taisyti,

kokia problema pražiūrėta. Vyresnis

viršininkas turi tą pasiūlymą

priimti, ne „gesinti“ (aš viršininkas,

tu - kvailys), nunešti aukštesniam, ir

tuomet ministerija teiktų siūlymus

Vyriausybei: šitą įstatymą reikia taisyti.

Ir tas ratas turi suktis pastoviai.

To Lietuvoje nėra. Dėl to labai

kenčiam profesionalumo prasme –

ir ministerijose, ir visur kitur.

Delfi.lt ir Spinter.lt informacija

Nukelta į 4 p. >


Atkelta iš 3 p. >

2019 m. kovas

LR Seime

Ar pristabdysime globalizmo volą, kuris rieda per

Europą, norėdamas sutraiškyti nacionalines vertybes?

Ir vienas lauke – karys

Gana dažnai pasigirsta: ir ką

gali tas vienas europarlamentaras

toje 28 valstybių europarlamentarų

jūroje?

Pirmiausia, visur, kur bedirbtum,

turi būti aktyvus, tą darbą, kurį dirbi,

turi dirbti iš širdies, dėti pastangas,

ir tada gali pasiekti rezultatą.

Pvz., Europos Komisija norėjo labai

greitai liberalizuoti Europoje

geležinkelius. Aš su kolegomis pajutau,

kad čia yra daug rizikų. Ir aš,

dirbdamas EP Transporto komitete,

daug kartų kalbėjau, kad Lietuvai

sąlygos yra kitos, kad mes turime

sieną su labai didele valstybe,

kad Lietuvoje yra specifinės problemos

ir mes negalime rizikuoti užrištomis

akimis. Ir nors jau buvo pasiryžta

išskaidyti geležinkelius į atskiras

įmones, mums - prie manęs

prisijungė kolega Z.Balčytis, lenkų

europarlamentai, kiti - pavyko įrodyti

bei įtikinti Europos Komisiją

ir pasiekėm rezultatą: EK sutiko,

kad įmonės viduje būtų išskaidyta

tik apskaita (pagal krovinius, keleivius,

infrastruktūrą).

Tiesa, labai sunkiai sekėsi spręsti

išmokų žemdirbiams problemą –

kad pagal išmokų dydį priartėtume

prie prancūzo, vokiečio, kuris už

hektarą gauna kelis kartus daugiau

negu mūsų žemdirbys. Visą laiką

tą klausimą keldavome ir Regionų

komitete, ir kituose komitetuose, ir

diskusijoje, bet... Vokiečių ar prancūzų

europarlamentaras niekad nesutiks,

kad jų žemdirbiui išmokos

būtų sumažintos ir pridėta lietuviui.

Mes siūlydavome išeitį: iš tų 200

mlrd. eurų, kuris sudaro ES biudžetą,

yra kitų „lentynėlių“, kur pinigai

padėti, ir jeigu mes norime, kad Lietuvos,

kitų Rytų Europos valstybių

ūkininkai galėtų konkuruoti, išmokų

dydžiais priartėtų prie senųjų

valstybių, tuo keliu reikia eiti.

Deja, jau praėjo daug metų, o

tas artėjimas kažkaip labai vangiai

vyksta. Štai čia matau didžiulį veiklos

lauką.

Be to, dirbant EP, teko labai daug

važinėti, susipažinti su kitų ES valstybių

geriausia praktika.

Ar jūsų kadencijos EP metu kas

nors iš Lietuvos valdžios nors kartą

buvo sukvietęs Lietuvoje rinktus

europarlamentarus: „Jūs daug

važinėjate, susipažįstate su geriausių

šalių geriausia praktika, gal turite

pasiūlymų, ką galėtume pritaikyti

Lietuvoje?“

-Aš iš nieko negirdėjau, kad kas

nors kuo nors būtų pasidomėjęs –

Lietuvoje visi viską žino, niekam

nieko nereikia. Bet taip gerai „žino“,

kad vis reformos, vis nepavyksta ir

vėl viską pradeda iš naujo... Vis išradinėjam

čia dviratį, kuris jau seniai

išrastas ir nieko išradinėti nereikia.

O jeigu visi EP iš Lietuvos būtų

kaip kumštis?

Ar EP narių darbas yra vertinamas?

Jeigu taip, tai kaip?

EP veikia labai aiški sistema: europarlamentaro

darbas, jo veiklos

aktyvumas, jo veiklos rezultatas vertinamas

pagal aštuonis kriterijus:

kalbėjimas plenarinėje sesijoje diskusijų

metu (kiek kartų pasisakei

įvairiais klausimais), kiek teikei įstatymų

pasiūlymų, pakeitimų, kiek

kartų dalyvavai pateikiant įvairių

gyvenimo sričių deklaracijas, kurios

aktualios valstybėms, ir t.t.

Pasibaigus europarlamentaro kadencijai,

jo darbas yra įvertinamas ir

duomenys paskelbiami EP internetinėje

svetainėje: kiekvienos valstybės

gyventojai gali pasižiūrėti, kaip

dirbo jų išrinkti europarlamentarai,

kurioje vietoje jie yra tarp 751 nario,

kaip atrodo tarp savęs.

KOVO MĖNESIO

Ir koks buvo jūsų įvertinimas?

Aš turėjau labai gerą, darbingą

padėjėją, man pačiam buvo įdomu

ir aš dirbau iš širdies ir tikrai aktyviai:

pagal aktyvumą – net ir pats

nustebau - buvau 25-as (tuo metu

iš 766). Zigmas Balčytis buvo 23-

ias, visi kiti – kur kas toliau, o kai

kurie – pačiame gale.

Ir aš pagalvoju: jeigu mes, visi vienuolika

europarlamentų, išrinkti

Lietuvoje, taip panašiai būtume

aktyvūs, tai kitų šalių atstovai, EP

vadovybė sakytų: „Žiūrėkit, kokie

jie! Tai kumštis! Su jais reikia skaitytis,

reikia reaguoti į jų nuomonę,

jų keliamas problemas“. Čia jau

būtų komanda. Kaip sporte: jeigu

komanda „susicementavusi“, jeigu

žaidžiama vieningai, tai ir rezultatai

visai kitokie.

Tuo tarpu kai kurie mūsų europarlamentarai

sako: „Svarbiausia

– dalyvauti balsavime, aš to aktyvumo

nesureikšminu“. Palaukite,

balsavimas – savaime suprantamas

dalykas, nes jeigu tu nebalsuosi, būdamas

EP nariu, tai ko ten iš viso

ėjai? Be to, ten yra tvarka: jeigu nebalsuosi,

yra skiriamos finansinės

sankcijos. Bet jeigu tu tik balsuoji,

o kitų darbų nedirbi, tai atlieki tik

pačią minimaliausią pareigą, kuri

priklauso europarlamentarui.

Europos Sąjunga – kryžkelėje

Po kelių mėnesių – EP rinkimai.

Ar tiesa, kad būsimoje EP

kadencijoje spręsis esminis klausimas:

kuria kryptimi ES pasuks

– taps federacija ar išliks nacionalinių

valstybių sąjunga?

Taip, iš tiesų. Manau, kad mūsų

rinkėjams, kurie rinks, ką deleguoti

į EP, pagrindinis klausimas kandidatams

turėtų būti: kurią kryptį

ten dirbdamas palaikysi? Nes yra

3

dvi kryptys: eiti toliau link ES federalizacijos,

sukurti vieną valstybę,

panašiai kaip Tarybų Sąjungą,

ar vis dėlto laikytis Lisabonos sutarties,

kur buvo aiškiai pasakyta:

ES – tai laisvų demokratinių valstybių

laisva sąjunga, kurioje kiekviena

valstybė jaučiasi patogiai.

Ta tema pasakysiu štai ką: mano

kadencijos EP metu mes tris kartus

rinkome EP pirmininką (jo kadencija

2,5 metų) ir visada įdėmiai klausydavome

inauguracinės kalbos, nes

pirmininkas visada pasakydavo pagrindines

kryptis. Kai rinkome buvusį

Lenkijos premjerą Ježy Buzeką,

jis pasakė: nekursime Jungtinių Europos

Valstijų (kaip JAV). Jį pakeitęs

Martinas Šulcas pasakė lygiai tą patį.

Antrą kartą perrinktas M.Šulcas

dar kartą pasakė tą patį. Tačiau kada

M.Šulcas kandidatavo į Vokietijos

kanclerius, jau pradėjo kalbėti visiškai

kitaip: kad 2022-2024 metais

sukursime federalinę ES valstybę.

Ir dabar ta priešprieša tarp tų

dviejų krypčių turėtų būti pagrindinis

kriterijus ir mūsų rinkėjams: kokią

poziciją turi mūsų būsimi europarlamentarai?

Ar jie nori, kad mūsų

valstybė taptų federalinės valstybės

varžteliu - „apkarpyta“ valstybė

su pseudo funkcijomis, ar kad mes

išliktume kaip valstybė su savo laisvėm,

pilnu savo suverenitetu?

Beje, nors EP pirmininkai viešai

kalbėdavo, kad mes nekursime ES

federacijos, aš mačiau, kad praktikoje

viskas buvo daroma priešingai

- žingsnis po žingsnio buvo kuriama

federalinė valstybė.

Kodėl mes nukrypstame nuo tų

tikslų, kurie buvo deklaruoti Lisabonos

sutartyje? Kokios jėgos šitą

stumia? Daug kas tą nujaučia...

Kokia jūsų pozicija tuo klausimu?

Aš noriu, kad Lietuva būtų suvereni

valstybė. Bet tos jėgos, kurios

bando kurti federalinę Europą,

tiems, kurie abejoja dėl to,

dirbtinai prilipina „euroskeptikų“

etiketę.

Tačiau tai nėra tiesa: nė iš vieno,

su kuriuo bendravau, kuris

abejoja federalizmu, negirdėjau,

kad „mums nereikia tos Europos,

mes išeisim“.

Norima, kad visos valstybės su

savo suverenitetu, su savo vidaus

politika jaustųsi gerai Europos Sąjungoje.

Norima, kad ES nenueitų

federalizmo keliu, kad neištirptų

tautos. Nes – jeigu tautų nereikia,

krikščionybė nereikalinga,

dėl šeimos abejojama – tai kur

mes einame?

Taigi, čia mano pozicija vienareikšmiška:

šitų dalykų mes negalime

aukoti.

Gal visų ES valstybių nacionalinėms

jėgoms reikėtų vienytis?

Aš manau, kad taip ir bus. Pažiūrėsime,

kokie bus EP rinkimų

rezultatai. Jeigu, kaip nuogąstauja

globalistai, trečdalį balsų gaus federalizmo

priešininkai, tai tikrai

turės įtakos pristabdyti šitą globalizmo

volą, kuris rieda per Europą,

norėdamas sutraiškyti nacionalines

vertybes - kalbą, šeimą...

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Giedrė Gorienė

Straipsnis publikuotas 2019 kovo 18 d.

Neatlygintina politinė reklama pagaminta

Partijos Tvarka ir teisingumas


4

2019 m. kovas

Svarbu

NUSKANUOKITE ŠĮ QR KODĄ TELEFONU

IR SUŽINOSITE DAUGIAU INFORMACIJOS

PARTIJOS TINKLAPYJE

Gerbiami rinkėjai,

Kviečiu savo parašais el. būdu paremti kandidatų į Europos Parlamentą partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą.

Olgos Posaškovos nuotr.

1) SPAUSKITE ant nuorodos arba suveskite ją naršyklėje

https://www.rinkejopuslapis.lt/kandidatu-sarasu-iskelimo-paremimas44/-/pasirasymas/9150?fbclid=IwAR2kM6mQooAI0Cuuj1_k375gI3UMtHruecRCFn8I59pwffhGqX6fCeQwyks

2) Spauskite žalios spalvos mygtuką PASIRAŠYTI 3) Spauskite šviesiai mėlyną mygtuką PRISIJUNGTI PER VIISP

4) „Elektroniniuose valdžios vartuose“ pasirinkite „Gyventojas“ 5) Prisijunkite per el. bankininkystę arba M. parašą

6) Spauskite „Pasirašyti“

Ačiū!

Politinė reklama bus apmokėta iš partijos Tvarka ir teisingumas rinkimų sąskaitos

NUSKANUOKITE ŠĮ QR

KODĄ TELEFONU IR

SUŽINOSITE DAUGIAU

INFORMACIJOS

PARTIJOS TINKLAPYJE

Paremti Tvarkos ir teisingumo idėją nieko nekainuoja ! Kviečiame Jus skirti 1 % GPM. Partijai Tvarka ir teisingumas.

Daugiau informacijos rasite partijos Tvarka ir teisingumas tinklapyje --->>> http://tvarka.lt/lt/skirkite-1-gpm

Kontaktai

Partijos TVARKA IR TEISINGUMAS būstinės adresas:

Gedimino pr. 10, Vilnius LT 01103

Telefonas: (85) 2691618

Faksas: (85) 2691618

El. paštas: tt@tvarka.lt

Leidėjas partija Tvarka ir teisingumas

Tvarka ir teisingumas

Remigijus Žemaitaitis

Vytautas Kamblevičius

Kęstutis Bartkevičius

Juozas Imbrasas

Algimantas Dumbrava

Ona Valiukevičiūtė

Neatlygintina politinė reklama pagaminta

Partijos Tvarka ir teisingumas

More magazines by this user
Similar magazines