Krepšinio namai Nr. 1, 2020 m.

Krepsinionamai

Lietuvos krepšinio federacijos leidinys krepšinio mėgėjams ir profesionalams.

ISSN 2669-1698

Nr. 1

2020 gegužė

30 metų laisvės Lietuvos krepšinyje


2 TURINYS

RULETĖ

LOŠIMO AUTOMATAI

LAŽYBOS

KORTŲ LOŠIMAI

LAŽYBOS

RULETĖ

KORTŲ LOŠIMAI

RULETĖ

LAŽYBOS

LOŠIMO

AUTOMATAI

LAŽYBOS

RULETĖ

KORTŲ LOŠIMAI

RULETĖ

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

LOŠIMO AUTOMATAI

LAŽYBOS

LAŽYBOS

KORTŲ

LOŠIMAI

LAŽYBOS

RULETĖ

LOŠIMO

RULETĖ

AUTOMATAI

LOŠIMO

AUTOMATAI

RULETĖ

LAŽYBOS

RULETĖ

KORTŲ LOŠIMAI


TURINYS

3

TURINYS

KREPŠINIO NAMAI

Almanachas Lietuvos krepšinio federacija

Nr. 1 / 2020 m.

© Lietuvos krepšinio federacija

Redaktorius Rytis Sabas

El. p. rytis@s-marketing.eu

Spausdino UAB „Eurispauda“

Miško g. 23, LT-44313 Kaunas

El. p. info@eurispauda.lt

30 metų laisvĖs Lietuvos krepšiniui .................................................................................... 4

Vladas Garastas: krepšinis išlaikė Lietuvos patriotiškumą ............................. 7

Jonas Kazlauskas: įrodėme, ko esame verti ................................................................ 10

Antanas Sireika: ėjome kaip vedliai ................................................................................... 13

Ramūnas Butautas: turime kuo didžiuotis .................................................................... 16

Kęstutis Kemzūra: padaryta tikrai daug ....................................................................... 18

Europos čempionas: moterų krepšiniui reikia daugiau dėmesio .................... 20

Darius Maskoliūnas: atmosfera rinktinėje – kosminė ........................................ 25

Dar vienas žingsnis į priekį ...................................................................................................... 30

Moterų lygoje – ateities perlai ir legendos ............................................................... 36

NKL: skaičiai ir įdomieji faktai ................................................................................................ 38

garsių vardų ir ateities perspektyvų verpetas ....................................................... 41

Jaunųjų žvaigždžių spindesys ................................................................................................. 44

pasiteisinęs tęstinumas ............................................................................................................. 48

Trijulių treneris: žengėme didžiulį žingsnį .................................................................. 52

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


4 Tema

AUTORIUS: Rytis SabaS

Žurnalo „Krepšinio namai“ redaktorius

30 metų

laisvės

Lietuvos krepšiniui

Nuotraukos: FIBA

Trys dešimtmečiai man

prabėgo akimirksniu. Su

pirmaisiais atkurtos Laisvės

metais, 1990-ųjų rudenį tapau

Lietuvos aukščiausioje krepšinio

lygoje rungtyniaujančio Vilniaus

universiteto komandos nariu.

Akis į akį susidūriau su geriausiais

Lietuvos krepšininkais (kurie dar

nebuvo išvykę žaisti į užsienį).

Būdamas įžaidėjas gavau pamokų

nuo Dariaus Lukmino, Kęstučio

Kemzūros, Martyno Purlio ir kitų

atakų organizatorių.

Vėliau, jau baigęs „profesionalo”

karjerą, galėjau džiaugtis

laisvalaikiu žaisdamas su Šarūnu

Marčiulioniu, Rimu Kurtinaičiu.

Prisimenu net improvizuotą dvikovą

vienas prieš vieną su Šarūnu

Jasikevičiumi lauko aikštelėje

Šventojoje netoli „Beždžionių“ tilto.

Žaidžiau su daugybe žinomų krepšinio

žmonių, dar daugiau jų „auklėjau“

švilpuku kaip krepšinio teisėjas.

Vėliau teko drauge su Arvydu Saboniu

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

daug dirbti ir keliauti kviečiant žmones

į didžiausią krepšinio šventę Laisvę

atgavusioje Lietuvoje – Europos vyrų

krepšinio čempionatą.

Būtent tada, kalbėdamasis su vokiečiais,

anglais, ispanais, rusais, izraeliečiais,

latviais, kartvelais, slovėnais,

graikais, pamačiau, kad krepšinis ir

Lietuva per 20 laisvės metų (tuomet)

pasaulyje tapo sinonimais. Nes krepšinis

padėjo įtvirtinti Lietuvai savo

statusą sporto pasaulyje. O sportas

nežino sienų.

Visose aplankytose valstybėse

žmonės, kalbėdami apie Lietuvą,

minėdavo A. Sabonį, Š. Marčiulionį,

R. Kurtinaitį. Stebėdavosi mūsų sirgaliais,

įspūdingai ir sumaniai palaikančiais

rinktinę visuose pasaulio kampeliuose.

Girdavo „lietuviškąją sistemą“,

atvedančią į pergales.

Iki šiol saugau legendinius 1992-ųjų

marškinėlius su dedančiu į krepšį

skeletu – kultinės JAV grupės „Grateful

Dead“ simboliu, tapusiu ir Lietuvos

rinktinės simboliu tuo metu, kai rinktinei

reikėjo pinigų norint važiuoti į

Barseloną. Tada jie kainavo 25 JAV

dolerius – 100 litų!!! Tačiau praktiškai

niekur negalėjai jų gauti, nebent

turėjai giminių Amerikoje. Ir amerikiečiai

pirko tuos marškinėlius, taip

paremdami Lietuvos rinktinę – kitą

„Svajonių komandą”. Svajonių dėl

to, kad ji įkūnijo visos Lietuvos, visų

išeivių iš Lietuvos svajones. Dėl to,

kad ir pati svajojo atnešti pripažinimą

neseniai laisvę atgavusiai valstybei.


Tema

5

Svajonės išsipildė su kaupu – debiutavusi

olimpinėse žaidynėse Lietuvos

rinktinė iškovojo bronzą.

Vėliau tokius marškinėlius buvo

galima pamatyti dėvintį vizionierių

ir milijardierių Richardą Bransoną,

žinomus aktorius ir muzikantus. Jie

simbolizavo Lietuvos krepšinio savitumą,

ryškumą ir jėgą.

Per tuos trisdešimt metų viena karta

keitė kitą. Ir kai būdavo sakoma, kad

dabar jau viskas – su nauja komanda

nepakartosi senųjų legendų pergalių –

ateidavo naujos pergalės. Taip buvo

2000-aisiais Sidnėjuje, 2003-iaisiais

Stokholme ir 2010-aisiais Stambule.

Niekam nesitikint, Europos čempionėmis

1997 m. tapo Lietuvos moterys.

Įvairaus amžiaus jaunimo rinktinių pergales

sunku suskaičiuoti. Tai reiškia

viena – kad ir kas būtų, mes esame

stiprūs – Lietuva yra krepšinio šalis.

Didžiąsias pergales mačiau per televiziją,

iš šalies, nors delnai prakaitavo

tarsi būnant arenose. O kaip

matė Lietuvos krepšinį tos asmenybės,

kurios vedė į didžiąsias pergales?

Šiame pirmajame „Krepšinio namų“

leidinyje apie tai mielai sutiko papasakoti

penki Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės

treneriai: Vladas Garastas, Jonas

Kazlauskas, Antanas Sireika, Ramūnas

Butautas ir Kęstutis Kemzūra.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


6 Tema

Metai/ Vyrai Varžybos Kur vyko Vieta

2015 EuroBasket 2015 Berlynas, Montpeljė, Ryga, Zagrebas, Lilis 2

2014 FIBA krepšinio pasaulio taurė Bilbao, Granada, Gran Kanarija, Sevilija, Barselona ir Madridas (Ipanija) 4

2013 EuroBasket 2013 Celjė, Jesenicė, Koperis, Liublijana (Slovėnija) 2

2010 FIBA pasaulio čempionatas Ankara, Izmyras, Kaiseris, Stambulas (Turkija) 3

2008 Olimpinės žaidynės Pekinas (Kinija) 4

2007 EuroBasket 2007 Alikantė, Granada, Sevilija, Palma de Maljorka, Madridas (Ispanija) 3

2004 Olimpinės žaidynės Atėnai (Graikija) 4

2003 Europos čempionatas Borasas, Lulea, Norčepingas, Sioderteljė, Stokholmas (Švedija) 1

2000 Olimpinės žaidynės Sidnėjus (Australija) 3

1996 Olimpinės žaidynės Atlanta (JAV) 3

1995 Europos čempionatas Atėnai (Graikija) 2

1992 Olimpinės žaidynės Barselona (Ispanija) 3

Metai/ Moterys

2001 Europos čempionatas Orleanas, Gravlinas, Le Manas (Prancūzija) 4

1997 Europos čempionatas Pėčas, Zalaegersegas, Budapeštas (Vengrija) 1

Metai/ Studentai

2017 Vasaros universiada Taibėjus (Taivanas) 1

2011 Vasaros universiada Šenženas (Kinija) 2

2007 Vasaros universiada Bankokas (Tailandas) 1

Metai/ Jaunimas

2019 U19 FIBA pasaulio taurė Kreta (Graikija) 4

2017 FIBA U18 Europos čempionatas Bratislava, Piestanai (Slovakija) 3

2016 FIBA U16 Europos čempionatas Radomas (Lenkija) 2

2016 FIBA U17 Pasaulio čempionatas Saragosa (Ispanija) 3

2016 FIBA U18 Europos čempionatas Samsunas (Turkija) 2

2016 FIBA U20 Europos čempionatas Helsinkis (Suomija) 2

2015 U16 Europos čempionatas Kaunas (Lietuva) 2

2015 U18 Europos čempionatas Volas (Graikija) 3

2013 FIBA U19 pasaulio čempionatas Praga (Čekija) 3

2012 U18 Europos čempionatas Vilnius, Liepoja (Lietuva, Latvija) 2

2012 U20 Europos čempionatas Kranska Gora, Domžalė, Liublijana (Slovėnija) 1

2011 FIBA U19 pasaulio čempionatas Liepėda, Valmiera, Ryga (Latvija) 1

2010 FIBA U17 pasaulio čempionatas Hamburgas (Vokietija) 4

2010 U16 Europos čempionatas Baras (Juodkalnija) 2

2010 U18 Europos čempionatas Vilnius (Lietuva) 1

2009 U16 Europos čempionatas Kaunas (Lietuva) 2

2009 U18 Europos čempionatas Mecas (Prancūzija) 4

2008 U16 Europos čempionatas Kjetis (Italija) 1

2008 U18 Europos čempionatas Amaliada, Pirgas (Graikija) 2

2008 U20 Europos čempionatas Ryga (Latvija) 2

2007 U16 Europos čempionatas Retimnonas, Kreta (Graikija) 3

2007 U18 Europos čempionatas Madridas (Ispanija) 4

2006 U18 Europos čempionatas Amaliada, Olimpija, Argostolis (Graikija) 2

2005 FIBA U21 Pasaulio čempionatas Kordoba, Mar del Plata (Argentina) 1

2005 U16 Europos čempionatas Leonas (Ispanija) 4

2005 U20 Europos čempionatas Čechovas (Rusija) 2

2004 U16 Europos čempionatas Amaliada, Pirgas (Graikija) 4

2004 U20 Europos čempionatas Brno (Čekija) 3

2003 Pasaulio jaunių čempionatas Salonikai (Graikija) 2

2002 Europos jaunių čempionatas Ludvigsburgas, Eslingenas, Beblingenas (Vokietija) 4

2001 Europos kadetų čempionatas Ryga (Latvija) 4

1996 Europos U20 čempionatas Bursa, Stambulas (Turkija) 1

1994 Europos jaunių čempionatas Tel Avivas (Izraelis) 1

Metai/ Merginos

2019 U16 Europos čempionatas Skopjė (Šiaurės Makedonija) 2

2008 U18 Europos čempionatas Nitra (Slovakija) 1

2006 U16 Europos čempionatas Košicė (Slovakija) 3

Metai/ Vyrai ir jaunimas 3x3

2019 U18 Europe Cup Tbilisis (Sakartvelas) 1

2019 Europe Cup Debrecenas (Vengrija) 3

2014 Europe Cup Bukareštas (Rumunija) 3

2014 World Cup Maskva (Rusija) 4

2008 3on3 World Cup Las Vegasas (JAV) 1

2006 3on3 World Cup Kaorlė (Italija) 1

2004 3on3 World Cup Kaorlė (Italija) 2

2003 3on3 World Cup Kaorlė (Italija) 1

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Tema

7

Vladas

Garastas:

krepšinis išlaikė

Lietuvos patriotiškumą

Nuotraukos – Romo Jurgaičio, LKF, FIBA

Vladas Garastas – didžiausią

patirtį turintis Lietuvos

krepšinio treneris. Būtent

jis vedė nacionalinę rinktinę

į pirmąsias ir ryškiausias

pergales. Tuomet, kai daugybė

dalykų buvo grįsti tiesiog

troškimu atstovauti Lietuvai,

kai krepšininkai aukodavo savo

pinigus ir maitindavosi už savus.

Kai visas pasaulis sužinojo ir

suprato, kad mažytė valstybė

prie Baltijos jūros yra krepšinio

milžinė savo sugebėjimais.

Treneri, esate su Lietuvos

krepšiniu daugiau nei tuos 30

metų, kurie praėjo nuo laisvės

atgavimo. Galėtumėte pasakoti

ir pasakoti. Tačiau kaip

apibūdintumėte būtent pastaruosius

30 metų?

Per tą laiką labai pagerėjo krepšinio

bazės, pristatyta daug puikių arenų.

Žaidimas taip pat pažengė į priekį –

atsirado daug puikių krepšininkų.

Galime džiaugtis, kad mūsų šalies

krepšinis išlaikė savo aukštą lygį. Iš

kartos į kartą persidavė žinios, atsirado

daug puikių trenerių. Labai

svarbu, kad publikos dėmesys

neužgeso.

Kaip, jūsų akimis, tas krepšinis

pasikeitė?

Pirmiausia padidėjo krepšininkų

ūgis, galingumas. Atsimenu dar

senus laikus pokario metais. Tada

Vladas Garastas, gimė 1932 m. vasario 8 d., Linkuvoje, Pakruojo rajone

Karjera

1971–1978 m. Biržų rajono krepšinio rinktinės vyr. treneris

1979–1990 m. Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris

1990–1991 m. Stambulo „Galatasaray“ vyr. treneris

1989–1991 m. SSRS vyrų rinktinės vyr. treneris

1991–1992 m. „Prievidza“ (Čekoslovakija) vyr. treneris

1992–1997 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

1994–1996 m. Kauno „Atleto“ vyr. treneris

1995–2003 m. Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas

2003–2011 m. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas

Laimėjimai

1980, 1983 m. SSRS čempionato sidabro medalio laimėtojas

1984, 1985, 1986 m. SSRS čempionato aukso medalio laimėtojas

1986 m. Europos Čempionų taurės sidabro laimėtojas

1986 m. tarpkontinentinės R. W.Joneso taurės laimėtojas

1992, 1996 m. Barselonos ir Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas

1995 m. Europos vicečempionas

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


8 Tema

Nuotraukos – Romo Jurgaičio, LKF, FIBA

klausdavo – ar gali pasiekti tinkliuką?

Dabar beveik kiekvienas komandos

žaidėjas deda į krepšį. 1952–1956 kai

mokiausi (Lietuvos kūno kultūros institute),

Algirdas Lauritėnas žaidė vidurio

puolėju, o jo ūgis buvo 196 cm. Dabar

su tokiu ūgiu gali žaisti atsitraukęs.

Krepšininkai tapo atletiškesni, galingesni,

sustiprėjo šuoliai. Tiesa, gal

nebėra lanksčios taktikos, labai daug

kas pagrįsta atletiškumu. Dėl greičio

sunku pasakyti – gal ir padidėjo.

Atkūrinėjote Lietuvos krepšinį

– iš pradžių būdamas treneris,

vėliau prisijungėte

prie federacijos. Kokie buvo

didžiausi jūsų iššūkiai?

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Didžiausi iššūkiai – pirmasis dalyvavimas

olimpinėse žaidynėse 1992

m. Gavome istorinę galimybę. Į

rinktinę atvažiavo 10 žmonių, kurie

žaidė užsienyje. Visi atvyko be jokių

atsikalbinėjimų.

Iš Amerikos atvažiavo Šarūnas

Marčiulionis ir Artūras Karnišovas,

iš Ispanijos – Arvydas Sabonis, iš

Belgijos – Valdemaras Chomičius,

iš Vokietijos – Rimas Kurtinaitis,

Sergejus Jovaiša ir Gintaras Krapikas,

iš Australijos – Romanas Brazdauskis,

iš Slovakijos – Darius Dimavičius, iš

Lenkijos – Arūnas Visockas. Prie jų prisidėjo

Lietuvoje rungtyniavę Gintaras

Einikis iš Kauno „Žalgirio“ ir Alvydas

Pazdrazdis iš Vilniaus „Statybos”.

Krepšinis labai gerai išlaikė Lietuvos

patriotiškumą – kiekvienas laikė

pareiga žaisti. Prisimenu labai gerai,

kai pirmiausia reikėjo praeiti olimpinę

atranką. Ta komanda laimėjo 16 rungtynių

iš eilės. Plius nebuvo lėšų, patys

žaidėjai maitinosi už savo lėšas. Po to

ledai pajudėjo.

Įsimintiniausias įvykis per tuos

30 metų?

Sunku išskirti vieną įvykį. Organizacine

prasme tai tikriausiai buvo 2011 m.

Europos vyrų krepšinio čempionatas

(„EuroBasket2011“). Lietuva gali

didžiuotis, surengusi tokį turnyrą. Juk

dalyvavo net 24 valstybės – dabar

jokia viena šalis nepriima tokio kiekio

komandų.

Krepšinio, kaip sporto, prasme pergalių

buvo daug. Moterų auksas 1997-

ųjų Europos čempionate, trys olimpinės

bronzos 1992, 1996 ir 2000

metais. Krepšinis visada džiugino laimėjimais.

Vien patekimas į olimpiadą

yra laimėjimas. Ten žaidžia tik 12

komandų iš viso pasaulio.

Gal prisimenate kokį nors

legendinį mačą arba seriją,

kurią galėtumėte išskirti per

pastaruosius 30 metų?

Kalbant apie vyrų rinktinę – kovos dėl

olimpinės bronzos 1992 metais su NVS


Tema

9

ir 1996 su Australija. Barselonoje pirmajame

olimpinio turnyro etape buvome

pralaimėję NVS rinktinei 80:92, tai

mažajame olimpiados finale kovojome

užsidegę ir laimėjome 82:78. Atlantoje

visas mačas dėl trečiosios vietos

buvo labai įtemptas, ir mes laimėjome

80:74. Aišku, įsiminė ir tas nelaimingas

Europos čempionatas 1995-aisiais,

kai finale Atėnuose pergalė atiteko

Jugoslavijos rinktinei 96:90.

Dalyvavote atvedant į Lietuvą

2011 metų Europos krepšinio

čempionatą. Kodėl

norėta surengti čempionatą

Lietuvoje? Kas buvo sunkiausia,

o kas džiugino?

Istorija užgimė 2003 m. per Europos

čempionatą Švedijoje. Laimėjome

auksą. Lietuvos premjeras tuomet

buvo Algirdas Brazauskas. Jis sako –

o gal mums reikia surengti Europos

čempionatą? Sakom – aišku, reikia.

Grįžus premjeras pakvietė penkių

miestų merus ir pranešė, kad kreipsis

į FIBA dėl Europos čempionato.

Sakė, reikės pastatyti arenas – tačiau

pinigų negausite. Nors vienas atsisakysite,

nieko nebus. Visi sutiko.

2004 m. Taline buvo FIBA posėdis.

Tuometis FIBA prezidentas Georgos

Vasilakopoulas davė mums 2011 m.

Norėjome 2007 arba 2009 metų.

Tačiau jis aiškiai pasakė – 2011-ieji

bus pats tas, per tą laiką spėsite

pastatyti arenas.

Arenos buvo pastatytos, tačiau

baisiausi buvo mūsų viešbučiai.

Pavyzdžiui, Panevėžyje visi

turėjo gyventi viename viešbutyje,

tačiau netilpo. Lietuva apskritai už

miesto gyveno. Tačiau tą klausimą

išsprendėme.

Džiugino, kad visi žmonės padėjo.

Organizacija vyko puikiai.

Apibūdinkite Lietuvos krepšinį

vienu žodžiu.

Aukšto lygio.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


10 Tema

Jonas

Kazlauskas:

Nuotraukos: Mindaugo Kulbio,

Romo Jurgaičio, FIBA, LKF

įrodėme, ko esame verti

Iš vaikų ir jaunimo krepšinio

staiga pakilęs į Europos

aukštumas, Jonas Kazlauskas

yra tituluočiausias visų laikų

Lietuvos treneris. Daug titulų

jis iškovojo vadovaudamas kitų

šalių rinktinėms ir klubams.

Tačiau kelią tam nutiesė būtent

Lietuvos krepšinis. O matematiškai

sustyguotos žaidimo schemos,

sukurtos lietuvio, tapo daugybės

pergalių garantu.

Jonas Kazlauskas, gimė 1954 m. lapkričio 21 d., Panevėžyje

Karjera

1973–1985 m. Vilniaus „Statyba“ žaidėjas

1979–1983 m. Lietuvos rinktinės narys

1985–1994 m. Vilniaus krepšinio mokyklos treneris, direktorius

1992–1994 m. Lietuvos jaunimo rinktinių treneris

1997–2001 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

1994–2000 m. Kauno „Žalgiris“ vyr. treneris (Lietuva)

2001–2004 m. Vilniaus „Lietuvos Rytas“ vyr. treneris (Lietuva)

2004 m. Kinijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. trenerio asistentas

2004–2008 m. Kinijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

2004–2006 m. Pirėjo „Olympiacos“ vyr. treneris (Graikija)

2009–2010 m. Graikijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

2011–2012 m. Maskvos „CSKA“ vyr. treneris (Rusija)

2012–2016 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

2013–2014, 2017–2018 m. Guangdongo „Southern Tigers“ vyr. treneris (Kinija)

Laimėjimai

1994 m. Europos jaunimo čempionas

1995–1999, 2002 m. LKL čempionas

1998 m. Europos taurės laimėtojas

1999 m. Eurolygos čempionas

2000 m. Lietuvos metų treneris

1999, 2002 m. NEBL čempionas

2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas

2005 m. Azijos čempionas

2006 m. Graikijos lygos vicečempionas

2006 m. Azijos žaidynių nugalėtojas

2009 m. Europos krepšinio čempionato trečiosios vietos laimėtojas

2011–2012 m. Rusijos lygos čempionas

2012 m. VTB jungtinės lygos čempionas

2012 m. Geriausias Rusijos krepšinio lygos treneris

2012 m. Eurolygos vicečempionas

2013 m. Kinijos lygos čempionas

2013 m. Europos krepšinio čempionato vicečempionas

2015 m. Europos krepšinio čempionato vicečempionas.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Tema

11

Treneri, esate tituluočiausias

Lietuvos krepšinio treneris

per tuos 30 laisvės metų.

Kaip apibūdintumėte tuos pastaruosius

30 Lietuvos krepšinio

metų?

Pakankamai gerai, oriai. Buvo ir pakilimų

ir nuosmukių, tokių kaip 1993-iaisiais

(Lietuva nepateko į Europos čempionatą,

atrankoje Lenkijoje pralaimėjusi

Baltarusijai) ir 2001 metais (čempionato

Turkijoje metu aštuntfinalyje

parklupusi prieš latvius). Tačiau iš

esmės tuos 30 metų vertinu teigiamai.

Kaip pasikeitė pats krepšinis

jūsų, kaip trenerio, akimis?

Labai smarkiai pasikeitė. Jei anksčiau

pažiūrėdavau įrašus – ar pats žaidžiau,

ar garsioji Arvydo Sabonio karta – pirmiausia

į akis krinta greitis. Atrodo,

kad visi ten vaikšto ir anekdotus pasakoja.

Dėl to keitėsi ir stilius. Anksčiau

sakydavome – parodyk „centrą“ ir

pasakysiu, kokia tavo komanda.

Dabar didesnę svarbą turi vadinamieji

2 ir 3 numeriai. Jie yra taškų

kūrėjai, jais dažniausiai pagrįstas žaidimas.

Jei anksčiau vyravo ilgi deriniai

„iki tikro“, tai dabar atakuojama

pirmai progai pasitaikius, nes vėliau

tokių progų gali nepasitaikyti.

Įsimintiniausias įvykis Jums per

30 metų?

Kauno „Žalgirio“ pergalės Europos

taurėje 1998 m. ir Eurolygoje 1999-

aisiais. Rinktinės fone – Barselonos

olimpiada. Tada pirmą kartą

dalyvavome ir iškovojome bronzos

medalius. Man, kaip treneriui, labai

įsiminė Sidnėjaus olimpiada 2000

metais. Tada jauna karta įrodė dar

kartą, ko mes, kaip krepšinio valstybė,

esame verti. O tai, kad Lietuvos

rinktinė dalyvavo visose olimpinėse

žaidynėse per pastaruosius 30 metų,

pasako labai daug.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


12 Tema

Kokį legendinį mačą arba seriją galėtumėte

išskirti per pastaruosius 30 metų?

Įsiminęs Sidnėjus – kova su amerikiečiais. Tikėjome,

kad galime juos įveikti, nes iki tol net pagalvoti niekas

nedrįso. Klubinių – „Žalgiris” – „Atletas“ LKL finalo serija

1996-aisiais. Tuomet serijoje atsilikome 0–2. Į trečią

mačą varžovų ponios atėjo su gėlėmis, pasipuošusios.

Tačiau tada viskas apsisuko, ir „Žalgiris“ laimėjo seriją

3-2.

Kuri rinktinė paliko jums didžiausią įspūdį?

Be abejonės – stipriausia rinktinė ir karta – Sabonio.

Apibūdinkite Lietuvos krepšinį vienu žodžiu.

Religija.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Tema

13

Antanas

Sireika:

ėjome kaip vedliai

Nuotraukos: Martyno Pociaus, FIBA, LKF

Antanas Sireika yra

vienintelis treneris,

Lietuvai atgavus laisvę,

atvedęs šalies vyrų krepšinio

rinktinę į Europos viršūnę.

Jis laikomas tiesiu, sąžiningu

ir ypač aukštos etikos

krepšinio specialistu.

Treneriu šis šiaulietis dirba

ilgiau nei tie 30 metų, praėję

nuo Lietuvos laisvės atgavimo.

Antanas Sireika, gimė 1956 m. gegužės 11 d., Bazilionuose, Šiaulių rajone

Karjera

1995–2002 m. Šiaulių „Šiaulių“ vyr. treneris

1997–2000 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas

2001–2006 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

2002–2006 m. Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris

2006–2007 m. Kazanės „UNIKS“ vyr. treneris

2008 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. treneris

2008–2012 m. Šiaulių „Šiaulių“ vyr. treneris

2012–2014 m. Točigio „Brex“ (Japonija) vyr. treneris

2015–2017 m. Utenos „Juventus“ vyr. treneris

2017– m. Šiaulių „Šiaulių“ vyr. treneris

Laimėjimai

2000 m. Olimpiados bronzos prizininkas

2003 m. Europos čempionas

2003–2005 m. LKL čempionas

2000, 2001, 2008–2010 m. LKL III vietos laimėtojas

2005 m. BBL čempionas

2010 m. BBL III vietos laimėtojas

2007 m. Rusijos taurės ir lygos vicečempionas

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


14 Tema

Per 30 metų iš Šiaulių „Kelininko“ žaidėjo tapote

treneriu ir ne bet kokiu, o vieninteliu iki šiol

laisvę atgavusios Lietuvos strategu, su šalies

vyrų rinktine laimėjusiu Europos čempionatą.

Kaip apibūdintumėte tuos 30 metų?

Paprastai pasakysiu – nuo pat darbo pradžios mano

darbas ėjo ieškojimo keliu. Niekur nebuvo taisyklių, kaip

elgtis, kad būtų geriau. Save vadinau poetu – turi naujus

žmones, ieškai naujų idėjų. Gyvenimas ėjo ieškojimo

kūrybos keliu. Lietuvos krepšinis taip pat ėjo pažangos

kūrybos keliu. Imkime kad ir pagrindinio čempionato LKL

susikūrimą – viskas buvo nauja, žiūrėdavome nedrąsiai,

ko galime mokytis iš kitų lygų, perimti. Viskas susidėjo iš

paprastų dalykų – atsirado trenerių kostiumai, negali būti

žaidžiantis treneris.

Per tuos 30 metų Lietuvos krepšinis išsikovojo išskirtinį

dėmesį tarptautiniu mastu. Impulsą davė 1992-ieji,

Barselonos bronza. Viskas ėjo su pakylėjimu. Ėjome kaip

vedliai.

Kaip pasikeitė krepšinis jūsų akimis?

Pasidarė universalų universalas. Jei anksčiau įsivaizduodavome,

kad žaidėjas yra tik tam tikros pozicijos,

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Tema

15

dabar pasikeitė viskas. Buvome nuėję iki griežtų normų –

Shaquille‘o O‘Nealo ir Sabonio laikais, kai buvo griežtai

išreikšti „centrai”. Tai buvo ir rinktinėje. Visame pasaulyje.

Paskui žaidėjai ir žaidimas ėmė darytis universalesni.

Dabar tai – universalų universalas. Nebėra pozicijų, tiesiog

reikia siekti vieno tikslo – pataikyti į krepšį. Pataikyti ne į

lanką, o į krepšį.

Įsimintiniausias įvykis?

Gal keli? 1992 m. laikotarpis. 2000-ieji, kai Sidnėjuje iškovojome

bronzą. Aišku, 2003 m. ir Europos auksą įtraukčiau

į trejetuką.

Kokį legendinį mačą arba seriją galėtumėte

išskirti per pastaruosius 30 metų?

Atsimenu pirmus Šiaulių komandos bronzos medalius

2000-aisiais. Kai prieš metus pralaimėjome Vilniaus

„Sakalams“ – žaidėjai verkė, aš verkiau. Visi žmonės buvo

nuostabūs. Kai po to seriją laimėjome, pamenu tą žmonių

džiaugsmą. Pamenu, kai grįžome 2003 m. iš Europos. Dar

prieš Šiaulių ženklą stovėjo žmonės, autobusai. Aikštėje

buvo tiek žmonių, kad neatsimenu tokios didelės minios –

kokie veidai, kokios reakcijos! Širdis plyšo iš džiaugsmo.

Nuo tų laikų žaidėjams sakydavau – reikia žaisti dėl žmonių.

Pažvelkite į jų akis, jų lūkesčius. Todėl savo komandose

visuomet propaguodavau derinį „žemė-oras”.

Apibūdinkite Lietuvos krepšinį vienu žodžiu.

Dviem – Lietuvos garbė.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


16 Tema

Ramūnas

Butautas:

turime kuo didžiuotis

Nuotraukos: FIBA, LKF

Ramūno Butauto gyslomis

teka krepšinis nuo pat

vaikystės. Vieno garsiausių

Lietuvos krepšinio žaidėjų ir

trenerių Stepo Butauto (1925–

2001) sūnus priklausė tai

garsiajai 1964-ųjų kartai, kuri

pasaulio krepšiniui davė Arvydą

Sabonį ir Šarūną Marčiulionį.

Drauge su A. Saboniu 1981-aisiais jis

tapo Europos jaunių čempionu, atstovaudamas

Sovietų Sąjungos rinktinei,

o vėliau pats treniravo ne vieną

Lietuvos jaunimo rinktinę, iškovodamas

ir pasaulio, ir Europos čempionatų

medalius. Skambiausios jo pergalės

– 2007 metų Europos čempionato

bronza po metų – ketvirtoji vieta

Pekino olimpinėse žaidynėse.

Dabar R. Butautas vadovauja Lietuvos

krepšinio federacijos Meistriškumo

komisijai, kuri rūpinasi jaunimo

tobulėjimu.

Ramūnas Butautas, gimė 1964 m. gegužės 22 d., Kaune

Karjera

2002–2003 m. Kauno „LKKA-Kaunas“ (LMKL) moterų komandos vyr. treneris

2003–2005 m. Šiaulių „Šiauliai“ (LKL) vyr. treneris

2005–2008 m. Rygos „BK Riga“ (Latvija) vyr. treneris

1994–2003 m. Kauno krepšinio mokyklos „Merkurijus“ vyr. treneris

1999–2001 m. Lietuvos jaunučių rinktinės vyr. treneris

2003 m. Lietuvos jaunių rinktinės trenerio asistentu

2004–2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinės vyr. treneris

2007–2009 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

2009–2009 m. Donecko „Donetsk“ (Ukraina) vyr. treneris

2009–2010 m. Kauno „Žalgiris“ (LKL) vyr. treneris

2011–2014 m. Rygos „VEF“ (Latvija) vyr. treneris

2015–2016 m. Astanos „Astana“ (Kazachstanas) vyr. treneris

2017 m. Libano vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

2017 m. Lietuvos jaunimo rinktinės vyr. treneris

2017–2018 m. Panevėžio „Lietkabelio“ (LKL) vyr. treneris

Laimėjimai

2003 m. Geriausias LMKL treneris

2003 m. Pasaulio jaunių čempionato vicečempionas

2004 m. Europos jaunimo čempionato 3 vietos laimėtojas

2005 m. Pasaulio jaunimo čempionas

2004, 2005 m. LKL bronzos medalio laimėtojas

2005 m. BBL bronzos medalio laimėtojas

2006 m. Latvijos krepšinio lygos (LBL) bronzos medalio laimėtojas

2007, 2011, 2012 m. Latvijos krepšinio lygos čempionas

2007 m. Europos vyrų krepšinio čempionato 3 vietos laimėtojas

2011, 2012, 2013 m. Latvijos krepšinio lygos čempionas

2015 m. Kazachstano krepšinio lygos čempionas

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Tema

17

Su įvairiomis Lietuvos rinktinėmis

esate pasiekęs įspūdingų

pergalių, savo akimis

matėte daugybės krepšininkų

pažangą. Kaip apibūdintumėte

tuos 30 metų, praėjusių nuo

Lietuvos laisvės atgavimo?

Manau, kad buvo labai vaisingi, garbingi

metai. Pasitaikė, aišku, ir nesėkmių,

tačiau tai yra sportas ir visko

laimėti tikriausiai neįmanoma. Tačiau

Lietuvos krepšinis užima deramą vietą

pasaulyje, turime tuo didžiuotis.

Kaip pasikeitė krepšinis jūsų

akimis?

Visuotinai pripažįstama, kad krepšinis

yra bene greičiausiai besivystanti

sporto šaka. Kas ketveri metai keičiasi

taisyklės. Jei lygintume tai, ką

pats žaidžiau savo laiku ir koks dabar

yra krepšinis, tai skiriasi kaip diena ir

naktis. Keitėsi treniravimas, taktika,

taisyklės. Žaidimas tapo greitesnis,

atsirado daugiau kontaktų.

2007-aisiais su Lietuvos vyrų

rinktine laimėjote Europos

čempionato bronzą. Ką prisimenate

iš tų laikų.

Pagal žaidimą buvome verti žaisti

finale, tačiau apmaudžiai pralaimėjome

Rusijai (74:86), kuri vėliau tapo

Europos čempione. Tačiau buvo iškovota

pergalė prieš graikus (78:69) ir

čempionato bronza, kuri suteikė teisę

žaisti olimpiadoje be atrankos.

Pavyko suburti geriausius krepšininkus,

visas žvaigždes, kurias tuo metu

turėjo Lietuva. Ir pasirengimo, ir čempionato

metu komandoje vyravo puiki

darbinė atmosfera. Man kaip treneriui

– maloniausi atsiminimai.

Įsimintiniausias įvykis per tuos

30 metų?

Vieną įvykį sunku išrinkti. Buvo labai

daug svarbių ir įspūdingų pergalių –

ir rinktinių, ir klubų lygiu. Aišku, pirmiausia

trys olimpiniai medaliai 1992,

1996 ir 2000 metais. Kauno „Žalgirio“

laimėta Eurolyga 1999-aisiais. Be

abejo, Europos vyrų čempionatas

2003 metais ir moterų 1997-aisiais.

Visi šie įvykiai buvo labai svarbūs ir

Lietuvos krepšiniui ir mūsų valstybei.

Gal ypač gerai prisimenate

kokį nors legendinį mačą

arba seriją, kurią galėtumėte

išskirti per pastaruosius 30

metų?

Labai įstrigo tas pralaimėtas

1995 metų Europos čempionato

finalas Graikijoje, kai Lietuvos rinktinė

pralaimėjo Jugoslavijai 90:96. Mūsų

šaliai tai buvo pirmasis Europos čempionatas

atgavus nepriklausomybę.

Iki šiol manau, kad buvome nepelnytai

nubausti. (Finalas tuo metu virto

tikru skandalu, kurio metu Lietuvos

rinktinė net ketino pasitraukti iš rungtynių,

protestuodama prieš amerikiečio

arbitro George‘o Toliverio sprendimus.

Apdovanojimo ceremonijos

metu Atėnų OAKA arenoje susirinkę

žiūrovai skandavo: „Lietuva – čempionė!“

– Red.)

Apibūdinkite Lietuvos krepšinį

vienu žodžiu.

Religija.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


18 Tema

Kęstutis

Kemzūra:

padaryta tikrai daug

Nuotraukos: FIBA, LKF

Kaune gimęs ir augęs Kęstutis Kemzūra kadaise garsėjo kaip vienas išmintingiausių įžaidėjų Lietuvos

čempionate. Kaip treneris jis yra vadovavęs šešiems klubams (kaip ir A. Sireika) ir net trims

nacionalinėms rinktinėms (kaip J. Kazlauskas), nors yra gerokai jaunesnis. Jis buvo ir jauniausias

Lietuvos rinktinės treneris, atvedęs ją į pasaulio čempionato bronzą.

Per 30 metų iš profesionalaus

žaidėjo tapote žinomu treneriu

ir įrašėte vieną skambiausių

Lietuvos rinktinių laimėjimų

– trečiąją vietą pasaulio

čempionate. Kaip apibūdintumėte

tuos 30 metų?

Atrodo, pralėkė labai greitai. Atgal

paprastai nesidairai, visada galvoji,

kas bus toliau. Nueitas nemažas

kelias. Kalbant apskritai apie Lietuvos

krepšinį – daug padaryta, daug nueita.

Jei prisimintume, kaip buvo anksčiau,

kaip dabar, matyti dideli pokyčiai

– profesionalumo, arenų, žaidėjų

srityje. Pats žaidimas vystėsi. Buvo

Kęstutis Kemzūra, gimė 1970 m. balandžio 20 d., Kaune

Karjera

2001–2002 m. Stambulo „Besiktas“ (Turkija) trenerio asistentas

2002–2004 m. sausio mėn. Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerio asistentas

2004 m. sausis – 2004 m. birželis Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris

2004–2005 m. Sankt Peterburgo „Dinamo“ (Rusija) trenerio asistentas

2005–2007 m. sausio 24 d. Trevizo „Benetton“ (Italija) trenerio asistentas

2007 m. sausis – 2008 m. gruodis. Maskvos srities „Chimki“ (Rusija) vyr. treneris

2005 m. Lietuvos antrosios vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

2005–2006 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas

2009 m. Latvijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

2009–2012 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

2009–2010 m. Krasnodaro „Lokomotiv“ (Rusija) vyr. treneris

2012 m. Gdynės „Asseco Prokom“ (Lenkija) vyr. treneris

2013–2015 m. Nymburko „ČEZ“ (Čekija) vyr. treneris

2016–2017 m. Austrijos vyrų rinktinės vyr. treneris

2016–2018 m. Stambulo „Daruššafaka“ trenerio asistentas

2018–2019 m. Pirėjo „Olympiacos“ trenerio asistentas

2019–2020 m. Pirėjo „Olympiacos“ vyr. treneris

Laimėjimai

2003, 2004 m. LKL vicečempionas

2005 m. FIBA Europos taurės laimėtojas

2006 m. Italijos čempionas

2007 m. Rusijos lygos trečios vietos laimėtojas

2007 m. Rusijos taurės laimėtojas

2010 m. Pasaulio krepšinio čempionato bronzos laimėtojas

2014 m. Čekijos taurės laimėtojas.

2014, 2015 m. Čekijos lygos čempionas.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Tema

19

skambių Lietuvos rinktinės ir klubų

pergalių. Pakilome tarsi iš niekur, kai

buvome ištrinti iš krepšinio žemėlapio

kaip valstybė. Iš pradžių buvo sunku,

važiuodavome į rungtynes autobusais.

Šuolis didelis. Dabar esame gerbiami

ir žinomi pasaulyje ir Europoje.

Mūsų krepšinis – puiki reklama valstybei.

Daug kalbama apie Baltijos šalis

kaip bendrą vienetą, tačiau kai prabylama

apie krepšinį, ryškiai išsiskiriame.

Padaryta tikrai daug.

Kaip pasikeitė krepšinis jūsų

akimis?

Greitėja. Atletiškėja – kaip ir viso

pasaulio tendencijos. Trumpėja

atakos, greitėja sprendimai.

Pažvelkime, pavyzdžiui, į Eurolygą –

pagrindai niekur nedingo, tačiau vis

prisideda naujų dalykų, žaidimas

darosi vis mobilesnis.

Įsimintiniausias įvykis?

Turbūt ten, kur dalyvavau pats. 2010-

ieji Turkijoje, kur pasaulio čempionate

džiaugėmės sėkme ir žaidimu.

Kokį legendinį mačą

arba seriją galėtumėte

išskirti per pastaruosius

30 metų?

Gal pirmą olimpiadą

Barselonoje 1992-aisiais – tai

buvo kažkas tokio. 2010 m.

pasaulio čempionato mačas

su Argentina – vienas įsimintiniausių

(Lietuva sutriuškino

varžovus 104-85, neleidusi

abejoti savo pranašumu

nė minutei – Red. past.).

Rungtynės su Ispanija – taip

pat (lietuviai įveikė ispanus

76:73, nors po trijų ketvirčių

dar atsilikinėjo dviženkliu skirtumu

– Red. past.).

Apibūdinkite Lietuvos

krepšinį vienu žodžiu.

Jėga.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


20 Moterų krepšinis

Europos

čempionas:

moterų krepšiniui

reikia daugiau

dėmesio

Nuotraukos: FIBA, LKF, Lenkijos Senato

Vydas Gedvilas – vienintelis

treneris, kurio vedama

Lietuvos moterų krepšinio

rinktinė yra laimėjusi Europos

čempionatą. Įvyko tai 1997-

aisiais, kai, galbūt, nelabai kas

to tikėjosi. Treniruojama šio

trenerio, šalies moterų rinktinė

Europos čempionatuose dar užėmė

ketvirtą ir vieną kartą šeštą

vietą, dalyvavo dviejuose Pasaulio

čempionatuose, kur užėmė šeštą

ir vienuoliktą vietas. 1999 m.

su Lietuvos studenčių rinktine

Ispanijoje pasaulio universiadoje

iškovota penkta vieta.

Po vadovavimo nacionalinei moterų

rinktinei į politiką pasukęs V. Gedvilas

nuo krepšinio nenutolo ir iki šiol stebi

visas tendencijas, lankosi Lietuvos

moterų krepšinio lygos rungtynėse.

„Krepšinio namams” jis teigia, kad

Lietuva turi didžiuotis savo krepšinio

laimėjimais per tuos trisdešimt

Vydas Gedvilas, gimė 1958 m. gegužės 17 d., Užgiriuose, Kelmės rajone

Sportiniai faktai ir rezultatai

1988–1993 m. LVKKI vyrų krepšinio komandos „Atletas“ treneris asistentas

1993–2004 m. LKKA moterų krepšinio komandos „Viktorija“ vyr. treneris

1996–2002 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyr. treneris

1997 m. Europos moterų krepšinio čempionato nugalėtojas

metų, praėjusių nuo laisvės atgavimo.

Tačiau moterų krepšiniui reikia

daugiau dėmesio ir pagalbos, norint,

kad Lietuva grįžtu tarp stipriausių

Senojo žemyno krepšinio valstybių.

Įspūdingi metai

„Lietuva turi labai gilias krepšinio tradicijas

– dar nuo 1937 ir 1939 metų,

kai vyrai tapo Europos čempionais,

o 1938-aisiais moterys užėmė

antrąją vietą. Ir sovietų okupacijos

metu mūsų krepšinis buvo aukščiausio

lygio. Drąsiai galime teigti, kad

krepšinis, pasididžiavimas juo, labai

prisidėjo prie mūsų tautinio atgimimo,

– sako V. Gedvilas. – Atkūrus

Nepriklausomybę tie 30 metų buvo

labai įspūdingi – ir vyrų, ir moterų krepšiniui.

Olimpiniai medaliai, pasaulio,

Europos... O kur dar gausybė jaunimo

pergalių? Praėjo 30 labai gerų metų

Lietuvos krepšiniui, svarbu nenuleisti

kartelės“.

Pasak trenerio, svarbiausias Lietuvos

krepšinio įvykis atgavus laisvę buvo

1992 m. Barselonos olimpiadoje iškovota

vyrų bronza.

„Tai buvo nepakartojama. Ta komanda

ir bronzos medalis buvo didžiausias

laimėjimas per visą tą laikotarpį nes

buvo pirmas. Vėliau buvo tokių pergalių,

tačiau Barselonoje tai buvo mūsų

atgimimas, pati pradžia. Jis parodė,

kad lietuviai gali vieni patys pasiekti

tokią pergalę. 1992 m. turėjome daug

problemų, valstybėje buvo chaosas,

trūko pinigų. Žaidėjams nereikėjo

jokio atlyginimo, jokių materialinių

dalykų, jie patys susibūrė, nutarė kas

bus treneris. Tai buvo didžiausias

impulsas“, – teigia V. Gedvilas.

Merginos apsiverkė

Jo nuomone, 1992-ieji ir 1997-ieji

turėjo daug bendrų dalykų. 1997-

aisiais „Viktorijos” komandos

pagrindu sudaryta Lietuvos moterų

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Moterų krepšinis

21

rinktinė Vengrijoje užlipo ant aukščiausios

Europos krepšinio čempionato

pakylos laiptelio.

„Čempionatui rengėmės vargingai,

neturėjome paramos. Neturėjome

šilto vandens po treniruočių. Į

Vengriją keliavome autobusu, aprangas

gavome tik čempionato išvakarėse

– net sportbačių neturėjome.

Tačiau turėjome daug patriotiškumo.

Merginos norėjo įrodyti, kad Lietuvoje

yra moterų krepšinis. Matėsi, kaip

merginos dega aikštėje troškimu –

panašiai kaip 1992-aisiais vyrai“, –

atsimena V. Gedvilas.

Trenerio teigimu, didelės reikšmės

pergalei turėjo tai, kad rinktinės

lyderės rungtyniavo viename klube,

turėjo Europos taurių patirties.

„Merginos buvo susižaidusios, suprato

viena kitą. Be to, turėjome Jurgitą

Štreimikytę, Liną Dambrauskaitę,

Jovitą Jutelytę, Dalią Kurtinaitienę,

kitas krepšininkės, kurios negailėjo

savęs“, – sako V. Gedvilas.

Jis prisimena ir linksmus momentus,

tokius kaip epizodas su puolėja Jovita

Jutelyte, patekusia į dopingo kontrolierių

rankas.

„Lietuvos vyriausybė mūsų paimti į

Vengriją atsiuntė lėktuvą – autobusu

važiuoti nebereikėjo. Pats susisiekimo

ministras Algis Žvaliauskas atskrido.

O Jovita tuo metu buvo dopingo kontrolės

kambaryje – niekaip negalėjo

priduoti mėginių. Ir alų gėrė, ir kitų

gėrimų, tačiau vis nepavykdavo. O

kiekviena lėktuvo minutė kainavo

didelius pinigus šalies vyriausybei.

Tai teko užeiti ir pasakyti Jovitai, kad

ji arba paskuba, arba važiuoja namo

autobusu. Išėjo ji greitai“, – pasakoja

V. Gedvilas.

O Vilniaus oro uoste auksinės komandos

laukė staigmena – didžiulė minia

sirgalių.

„Pamačiusios per iliuminatorius

vaizdą, merginos apsiverkė. Buvo

pilnas oro uostas. Matyt, ir policija, ir

oro uostas nesitikėjo tokio ažiotažo –

nebuvo jokių pertvarų. Krepšininkės

iškart susimaišė su sirgaliais, šventimas

tęsėsi iki paryčių“, – prisimena

treneris.

J. Jutelytė

Krepšinis tapo kitoks

Pasak jo, sporte pasitaiko visko –

ir pergalių, ir pralaimėjimų. Tačiau,

jei yra struktūra, sistema, visuomet

galima tikėtis pergalių.

„Esmė – jaunimas, sporto mokyklos,

lygos – kad jos toliau dirbtų panašiu

tempu, išlaikytų inerciją“, – teigia

V. Gedvilas.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


22 Moterų krepšinis

L. Dambrauskaitė D. Kurtinaitienė (Nr.15)

Ilgai dabartiniame Lietuvos sporto

universitete dėstęs ir biomedicinos

mokslų daktarų tapęs V. Gedvilas

dabar yra Lietuvos krepšinio trenerių

asociacijos globėjas.

Apžvelgdamas pastaruosius trisdešimt

metų, jis pripažįsta, kad krepšinis

tapo kitoks – ir taisyklėmis, ir fizine

žaidėjų būkle.

„Atsirado naujų treniravimo metodikų,

ypač skirtų fiziniam krepšininkų rengimui.

Pažvelkime, kokie dabar greičiai,

koks sportininkų fizinis pajėgumas.

Krepšinis žengė į priekį. Aišku,

ir taktika keitėsi. Anksčiau buvo daug

komandinio žaidimo, dabar daugiau

improvizacijų. Dabar atakos prasideda

toliau nuo krepšio, o ne po lenta. Čia

visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje.

Treneriai dabar naudoja panašią

taktiką, vis mažiau pamatysi trenerių,

kurie taikytų senąją mokyklą, kur buvo

daug žaidimo po krepšiu. Anksčiau

krepšinis buvo daugiau statiškas,

dabar stengiamasi žaisti greitai“, –

sako V. Gedvilas.

Anot jo, keitėsi ir moterų krepšinis –

tačiau kiek kitaip nei vyrų.

J. Štreimikytė-Virbickienė L. Dambrauskaitė R. Valentienė

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Moterų krepšinis

23

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė žaidė ir Europos, ir pasaulio čempionatuose

„Moterų krepšinis nėra toks greitas

ir pagrįstas fizine jėga. Daug pozicinio

žaidimo, tačiau pastaruoju metu

pastebimos tendencijos, kad rezultatą

lemia lyderiai, kurie lemiamu

momentu imasi iniciatyvos. Jau

1997-aisiais labai reikšmingas faktorius

mūsų pergalėms būdavo kuri nors

viena iš lyderių – jų turėjome ne vieną.

Dabar vis daugiau kalbama apie Justę

Jocytę, be kurios indėlio jaunosios lietuvės

nebūtų pasiekusios Europos

šešiolikmečių finalo. Komandos be

žvaigždžių nelabai ką pasiekia. Norisi,

kad Lietuvos krepšinyje būtų daugiau

tokių žvaigždžių“, – sako V. Gedvilas.

Reikia dėmesio ir pagalbos

Šiuo metu, pasak V. Gedvilo, Lietuvos

moterų krepšinis išgyvena sunkius

laikus. O tai, kad nė viena Lietuvos

komanda nežaidžia Europos turnyruose,

jis laiko ir svarbia rinktinės

problema.

„Reikia stiprių klubų, kad nors vienas

žaistų Europos turnyruose. Reikia, kad

būtų ir jaunimo komandos prie klubų.

Žaidimo Lietuvos čempionate nepakanka.

Rinktinėje turime merginų iš

gerų komandų, tačiau joms reikia susižaidimo.

Galbūt reikia suburti į vieną

klubą, kad žaistų drauge. Galėtume

kovoti dėl aukštų vietų. Reikia pertvarkyti

moterų krepšinio sistemą“, – sako

Lietuvos trenerių asociacijos globėjas.

Jis pripažįsta – pagrindinė problema,

kad sporto mokyklas baigusios aštuoniolikmetės

labai dažnai pasitraukia

iš krepšinio, nes neturi kur žaisti. O

tam reikia dviejų paprastų, tačiau labai

svarbių dalykų.

„Reikia daugiau dėmesio. Ir, aišku,

finansavimo. Tada pamatysime rezultatus.

Reikia suprasti, kad moterų

krepšinis yra viso Lietuvos krepšinio

dalis. Krepšinis – mūsų religija.

Tai dalykas, kuriuo džiaugiasi visa

Lietuva, kuris kelia pasididžiavimą

savo valstybe“, – sako V. Gedvilas.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Renault rekomenduoja


Vyrų rinktinė

25

AUTORIUS: Rytis SabaS

Darius

Nuotraukos: Vytauto Dranginio (LTOK), Lino Žemgulio, LKF, FIBA

Maskoliūnas:

atmosfera rinktinėje –

kosminė

Darius Maskoliūnas nebijo karštų

kėdžių. Kaip ir iššūkių. Vis dėlto,

pasiūlymą sėsti į Lietuvos

nacionalinės vyrų rinktinės vyriausiojo

trenerio kėdę, staiga atsilaisvinusią po

FIBA pasaulio taurės, ir debiutą 49 metų

krepšinio profesionalas sutiko neramiai.

Darius Maskoliūnas, gimė 1971 m. sausio 6 d., Jonavoje

Karjera

2007 m. sausio 6 d. –

2009 m. gruodžio 18 d.

Kauno „Žalgirio“ trenerio asistentas

2009 m. gruodžio 18 d. –

2010 m. gegužės 11 d.

Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris

2010 rugpjūčio-spalio mėn. Kauno „KK Kaunas“ vyr. treneris

2010–2011 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. trenerio asistentas

2011 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. treneris

2011–2012 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. trenerio asistentas

2012–2013 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. treneris

2013–2016 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. trenerio asistentas

2013–2015 m. Sopoto „Trefl“ vyr. treneris

Nuo 2019 m.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

Laimėjimai (kaip žaidėjo)

1994–1999 m. LKL čempionas

1998 m. Europos taurės laimėtojas

1999 m. NEBL čempionas

1999 m. Eurolygos čempionas

2000, 2001 m. Lenkijos taurės laimėtojas

2001 m. Lenkijos Supertaurės laimėtojas

2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas

2003 m. FIBA Čempionų taurės vicečempionas

2003 m. Lenkijos vicečempionas

2004, 2005 m. Lenkijos čempionas

Laimėjimai (kaip trenerio)

2007 m. LKF taurės laimėtojas

2007, 2010 m. BBL čempionas

2007, 2008 m. LKL čempionas

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


26 Vyrų rinktinė

„Meluočiau sakydamas, kad nesijaudinu.

Jau ne pirmą kartą pataikau ant

tų karštų kėdžių. Kur patekau – žinau.

Suprantu atsakomybę, suprantu, kas

manęs laukia, ir stengsimės padaryti,

kad viskas būtų gerai“, – sakė

D. Maskoliūnas, kai pernai rudenį

buvo patvirtintas nacionalinės rinktinės

treneriu.

Tačiau tuomet jis nežinojo, kad debiutas

Lietuvos rinktinės vyr. trenerio

poste apkars. Vos po keturių treniruočių,

per pirmą oficialų mačą –

atrankos į Europos čempionatą

rungtynes – išvykoje teko patirti netikėtą

pralaimėjimą. Lietuvos rinktinė

nusileido Belgijai 65:86. Tačiau, jau

po poros dienų Vilniuje lietuviai užtikrintai

įveikė čekus 97:89.

Po pirmojo atrankos į Europos čempionatą

„lango“ D. Maskoliūno vasarą

laukė svarbesnė atranka – Lietuvoje

suplanuotas FIBA turnyras, kurio

nugalėtojo laukė kelialapis į Tokijo žaidynes.

Tačiau praėjus kelioms savaitėms

pasaulį apskriejo žinia, kad olimpiada

pirmą kartą per šiuolaikinę istoriją

nukeliama metams.

Naujasis Lietuvos rinktinės treneris

supranta tokio sprendimo būtinybę.

Ir taip pat suvokia, kad daugiau laiko

pasirengti ši pertrauka nesuteiks.

„Blogai, kad pasaulyje toks virusas.

Virusas padarė pertrauką. Kas iš tos

pertraukos? Jei bus rinktinės stovyklos

– kam susirinksime? Dvi savaites

sportuosime dabar, kad geriau

būtų kitąmet? Neaišku, kaip bus su

NBA, kaip bus su Eurolyga, kokius

žaidėjus ir kada turėsime“, – sako

D. Maskoliūnas.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Vyrų rinktinė

27

Tačiau jis tikras, kad rinktinės žaidėjai

atiduos visas jėgas, kad ir kada

susirinks.

„Rinktinėje – visą laiką kosminė atmosfera

ir superiniai žmonės. Ten sudaromos

geriausios sąlygos“, – nekart yra

sakęs D. Maskoliūnas.

Treneris tikrai pats žino tą atmosferą,

nes pats šešerius metus (1997–

2002 m.) žaidė Lietuvos rinktinėje, o

vėliau (2013–2016 m.) buvo vyr. trenerio

Jono Kazlausko asistentas ir

dukart iškovojo Europos čempionato

sidabrą.

„Nelabai kas pasikeitė man tapus

vyriausiuoju treneriu. Juk su daugeliu

žaidėjų esame draugai ne tik krepšinio

aikštėje. Aišku, būdamas asistentas

gal kažkiek arčiau žaidėjų būdavau.

Bet santykiai liko tokie pat puikūs“, –

sako D. Maskoliūnas.

Tačiau darbas pasikeitė. Anksčiau

rinktinėje J. Kazlauskui patarinėjęs,

o pastaruoju metu Kauno „Žalgirio“

ekipoje Šarūnui Jasikevičiui padedantis

treneris dabar turi pats priimti

sprendimus. Ir greitai.

„Šia prasme daug kas keičiasi. Turiu

greitai reaguoti į padėtį. Atsakomybė

daug didesnė“, – sako D. Maskoliūnas.

Treneris rinktinėje siekia taikyti principus,

kuriuos taiko ir „Žalgirio“ strategų

štabas.

„Norėčiau, kad principai būtų

„Žalgirio“ – juk pats esu „Žalgirio“ sistemos

dalis. Tie principai veikia. Aišku,

žaidimą daro žaidėjai, reikia žaidimą

kurti pagal juos, pagal jų sugebėjimus“,

– teigia D. Maskoliūnas.

Prieš Lietuvos vyrų rinktinės vedlį –

daugybė nežinomųjų. Viena sudėtis

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


28 Vyrų rinktinė

per Europos atranką, kitokią tikriausiai

matysime per olimpinę atranką. Kaip

keisis trenerio darbas ir kaip keisis

komandos braižas? Ar tai bus visiškai

kita komanda savo žaidimu?

„Akivaizdu, kad braižas keisis.

Turime išnaudoti savo didžiausius

privalumus. Turime tokias žvaigždes,

kaip Domantas Sabonis,

Jonas Valančiūnas, tokius talentus.

Kvaila būtų jų neišnaudoti“, – sako

D. Maskoliūnas.

Ramiai jis vertina ir rinktinės kartų

kaitą: „Tai – natūralus dalykas.

Atsimenu, būdavau greičiausias rinktinės

stovyklose, o vienu metu pamačiau,

kad jau ne. Vienais metais būni

geriausias, kitais, žiūrėk, jau tave

lenkia. Kai kuriuos veteranus iš rinktinės

„atleisime“, tegu ilsisi“.

Kiekviena karta į rinktinę dažniausiai

atsineša ir tam tikras tradicijas.

Ar atsirado naujų nuo 2016-ųjų, kai

D. Maskoliūnas dar buvo vyr. trenerio

asistentas?

„Kas mėtė po treniruočių kabliu iš

vidurio, tas ir mėto. Daugiau kažkokių

tradicijų neišskirčiau“, – sako rinktinės

strategas.

Be krepšinio D. Maskoliūnas jaučia

aistrą dar vienam sportui, kuria dalijasi

su buvusiu savo „bosu“ – J. Kazlausku.

„Tenisas, tenisas, tenisas. Daug esu

žaidęs poroje su Jonu Kazlausku.

Esame pasiekę daug pergalių. Jonui

galima pavydėti tokio žaidimo tokio

amžiaus. Bandžiau golfą, tačiau man

reikia judesio, reikia išsikrauti“, – sako

D. Maskoliūnas.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020



30 LKL

Dar vienas žingsnis

į priekį

Nuotraukos: LKL

„Nors sezonas pasibaigė

anksčiau nei tikėjomės, drąsiai

galima sakyti, kad lyga per jį

žengė dar vieną didelį žingsnį į

priekį“, – įsitikinęs „Betsafe–LKL“

generalinis direktorius Romualdas

Brazauskas.

Pajėgiausias Lietuvos krepšinio

čempionatas kovo viduryje baigė

27-ąjį sezoną.

Jo nugalėtoju paskelbtas po

24-ojo pirmenybių reguliariojo

sezono turo daugiausia pergalių

iškovojęs Kauno „Žalgiris“.

Sidabras atiteko Vilniaus „Ryto“

klubui, o trečioji vieta – Panevėžio

„Lietkabelio“ ekipai.

Kauno „Žalgiris“ iškovojo ir Karaliaus Mindaugo taurę, ir tapo LKL čempionu

Antrąją vietą ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyre, ir LKL užėmė Vilniaus „Rytas“

Pasibaigęs „Betsafe–LKL“

sezonas išsiskyrė ypač

atkaklia komandų kova

dėl aukštesnės pozicijos

reguliariajame sezone.

„Lietkabelį“ nuo antrąją vietą iškovojusio

„Ryto“ skyrė vos viena pergalė,

pozicija žemiau likęs Klaipėdos

„Neptūnas“ surinko trimis mažiau,

penktoje vietoje atsidūręs Utenos

„Juventus“ – keturiomis.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


LKL

31

AUTORIUS: Laura Ivaškaitė

Lietuvos krepšinio lyga

Komandų: 10

Žaidėjų: 119

Miestų: 10

Teisėjų: 17

„Šiame sezone intrigos buvo kaip

niekada daug, – sakė R. Brazauskas. –

Pirmiausia, tai lėmė pačių klubų stiprėjimas.

Visi nuo praėjusio sezono

pasitempė ir stengėsi išsikelti aukštesnę

kartelę kalbant ir apie sportinę

dalį, ir apie klubų vadybą bei finansinį

stabilumą.“

Žiūrovams – dar daugiau įdomaus

turinio

Praėjusį rudenį „Betsafe–LKL“ į televizijos

ekranus grįžo gerokai atnaujinusi

savo transliacijų formatą ir pristatydama

specialią „Norfos“ studiją.

Per kiekvieną televizijos transliaciją su

žiūrovais tiesiai iš jos sveikinosi ne tik

du patyrę lygos ekspertai – Virginijus

Šeškus bei Rūtenis Paulauskas –

tačiau ir visas būrys žinomų veidų.

Savo įžvalgomis dalijosi treneriai

Jonas Kazlauskas ir Kęstutis

Kemzūra, Bostono „Celtics“ skautas

Benas Matkevičius, pramogų pasaulyje

puikiai pažįstamas Jonas Nainys

ir publicistas Rimvydas Valatka.

Studijoje taip pat lankėsi daugybė

„Betsafe–LKL“ rėmėjų ir klubų

atstovų, tad krepšinio sirgaliai galėjo

ir pažvelgti į rungtynes iš kito kampo,

ir išgirsti šviežiausius įspūdžius.

„Norfos“ studija – bene svarbiausia

mūsų praėjusių metų inovacija, leidusi

televizijos transliacijas perkelti į naują

kokybės lygį, – sakė R. Brazauskas. –

Kurdami tokią unikalią produkciją

esame tarp lyderių Europos krepšinyje,

o kasmet kylant žiūrimumo reitingams,

jaučiame pareigą standartų

nenuleisti.“

Šį sezoną iš visų per BTV televiziją

rodytų rungtynių daugiausia dėmesio

sulaukė „Ryto“ ir „Žalgirio“ mačas

spalio mėnesį.

Šių rungtynių reitingas siekė 5,1 proc.,

o dviejų su puse valandos transliaciją

vidutiniškai žiūrėjo daugiau nei

16 proc. visų tuo metu televizorius

įsijungusių šalies gyventojų.

Per pirmus porą ratų vidutinį 2,6 proc.

reitingą rinkusios „Betsafe–LKL“

rungtynės ryškiai pirmavo tarp visų

Lietuvoje per nemokamus kanalus

rodomų krepšinio transliacijų.

Jos sulaukė daugiau žiūrovų ir už

„Ryto“ kovas Europos taurės turnyre,

ir už „Neptūno“ ir „Lietkabelio“ mačus

FIBA Čempionų lygoje.

„Betsafe–LKL“ taip pat fiksavo gerokai

padidėjusį internetinių transliacijų žiūrimumą.

DELFI TV platformoje transliuojamos

rungtynės per pirmąją reguliariojo

sezono pusę vidutiniškai sulaukdavo

beveik 31 tūkst. peržiūrų.

Tuo metu žiūrimiausi mačai, pavyzdžiui,

„Ryto“ ir „Žalgirio“ dvikovos,

pasiekdavo ir 100 tūkst. peržiūrų ribą.

Pilnėjančios arenos

Įnirtingos komandų kovos žmones

traukė ne tik prie televizijos ekranų,

tačiau ir į arenas.

Per pirmąją reguliariojo sezono pusę

rungtynes arenose stebėjo 5 proc.

daugiau žiūrovų, lyginant su praėjusiu

sezonu, o kai kurios komandos

šioje statistikos grafoje atliko įspūdingus

šuolius.

Pavyzdžiui, Kėdainių „Nevėžio“ rungtynes

stebėjo net 47 proc. daugiau

žiūrovų (vid. 1189), „Lietkabelio“

namų rungtynėse sirgalių skaičius

ūgtelėjo 27 proc. (vid. 2084).

Daugiausiai žiūrovų į arenas, kaip ir

ankstesniais metais, rinko „Žalgirio“

klubas.

Kauno arenoje lankomumas, lyginant

su praėjusiu sezonu, pakilo 5 procentais,

iki vidutiniškai 4188 žiūrovų.

Antroje vietoje pagal arenų lankomumą

rikiavosi sostinės „Ryto“ ekipa

(vid. 2855), trečiojoje – „Neptūnas“

(vid. 2781).

„Klubai šį sezoną ypač daug dirbo

tam, kad pritrauktų žiūrovus į

arenas. Ir matome rezultatą, – teigė

R. Brazauskas. – Tas darbas, visų

pirma, prasideda kuriant stiprias klubų

administracijas, užtikrinant kokybišką

komunikaciją bei įsiklausant į savo sirgalių

norus.

Lietuvoje visi miestai yra krepšinio

miestai – matome, kad ir mažesni

klubai turi labai tvirtą sirgalių užnugarį,

kuris dažnai joms leidžia mesti

iššūkį stipresniems varžovams.“

Išskirtinis reginys Klaipėdoje

Nors šį sezoną „Betsafe–LKL“ čempionatas

liko be kulminacijos – atkrintamųjų

varžybų – sirgaliai turėjo progą

stebėti žūtbūtines kovas dėl titulo.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


32 LKL

Kasmet didelio susidomėjimo sulaukiantis

Citadele Karaliaus Mindaugo

taurės turnyras 2020-aisiais keliavo

į uostamiestį, kur finalinį „Žalgirio“

ir „Ryto“ mūšį sekė sausakimša

„Švyturio“ arena.

Finalo rungtynėse 80:60 triumfavo

Kauno klubas, po metų pertraukos

susigrąžinęs taurę iš sostinės

ekipos rankų. Bronza pasidabino

finalo ketverto šeimininkus patiesęs

„Lietkabelis“.

Naudingiausiu turnyro žaidėju trečią

kartą per penkis Citadele KMT turnyrus

tapo „Žalgirio“ atstovas Edgaras

Ulanovas – puolėjas rinko po 20,5

naudingumo balo.

Ne mažiau nei kovos ant parketo

„Švyturio“ arenos lankytojų ir televizijos

transliacijų žiūrovų akį traukė inovatyvūs

turnyro organizatorių sprendimai

už aikštės ribų.

Finalo ketverto metu visų komandų

žaidėjai ir treneriai į aikštę išbėgo iš

LED ekranų tunelio, kurį puošė specialiai

turnyrui kurta vaizdo grafika.

„Šie sprendimai naudojami aukščiausio

lygio plaukimo, teniso, lengvosios

atletikos varžybose, – pasakojo renginio

prodiuseris Linas Zareckas-

Choras. – Tačiau Lietuvoje tokio pristatymo

dar nėra buvę.“

Klaipėdos arenoje sirgalius pasitiko ir

daugybė kitų pramogų – parodomoji

snaiperių kova tarp Donato Slaninos ir

J. Nainio, šmaikštus pokalbis su Antanu

Sireika bei Karalienės taurės finalas.

Pastarajame Kauno „Aisčių–LSMU“

komanda 79:71 palaužė Vilniaus

„Kibirkštį–MRU“ ir antrus metus paeiliui

kėlė į viršų trofėjų.

Didelį šurmulį finalo ketverto renginyje

taip pat sukėlė snaiperio konkursas,

kuriame pergalę tik lemiamu metimu

išplėšė „Neptūno“ atstovas Osvaldas

Olisevičius, surinkęs 17 taškų.

Ieškoti vis naujų būdų kelti Citadele

KMT turnyrus į aukštesnį lygį LKL

skatina įvairūs įvertinimai bei žiūrovų

susidomėjimas.

2019-ųjų pabaigoje praėjusių metų

finalo ketvertas buvo paskelbtas

Lietuvos metų sporto renginiu, o

turnyro transliuotojo LRT duomenys

rodo augantį žiūrimumą.

L. Birutis žaidė naudingiausiai

Rezultatyviausiu LKL žaidėju tapo Ch. Collinsas (Alytaus „Sintek-Dzūkija“).

Ž. Janavičius (Klaipėdos „Neptūnas“) atliko daugiausia rezultatyvių perdavimų

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


LKL

33

Finalinių „Ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynių

reitingas vasario 16-ąją siekė 7 proc.,

o prieš pat jį vykusį snaiperio konkursą

stebėjo dar daugiau žiūrovų – reitingas

šoktelėjo iki 7,5 proc.

Dešimtas titulas paeiliui

Šį sezoną „Betsafe–LKL“ čempionate

ant parketo išbėgo per 150 skirtingų

žaidėjų, iš kurių maždaug šeštadalį

sudarė legionieriai.

Pasibaigus 24-ajam turui naudingiausių

žaidėjų statistikos kategorijoje

pirmąją vietą užėmė Prienų „CBet“

atstovas Laurynas Birutis, kuris vidutiniškai

pelnydavo po 15,2 taško, atkovodavo

7 kamuolius bei rinkdavo 20,4

naudingumo balo.

L. Birutis buvo per plauką ir nuo

geriausio rezultato atkovotų kamuolių

kategorijoje, tačiau ten jį aplenkė

Kėdainių „Nevėžio“ aukštaūgis Viny

Okouo.

Legionierius iš Kongo per 23 sužaistas

rungtynes vidutiniškai sugriebdavo po

7,61 kamuolio.

Rezultatyviausiu žaidėju tapo Alytaus

„Dzūkijos“ amerikietis Chauncey

Collinsas, vidutiniškai pelnydavęs po

16 taškų.

Beje, Ch. Collinsas šįmet pagerino

visų laikų Citadele-KMT pelnytų

taškų rekordą, kai ketvirtfinalio mače

su „Neptūnu“ surinko net 36 taškus,

pataikydamas 9 tolimus metimus.

Kitoje, rezultatyvių perdavimų statistikos

grafoje, visus nukonkuravo

Žygimantas Janavičius. „Neptūno“

gynėjas jų per mačą vidutiniškai atlikdavo

po 6,14.

Pasibaigus čempionatui, savo asmeninių

pasiekimų lentyną pasipildė ir

būrys „Žalgirio“ krepšininkų.

Paulius Jankūnas iškovojo jau keturioliktąjį

čempiono titulą, Artūras

Milaknis – devintąjį, o Edgarui Ulanovui

šis titulas buvo šeštasis.

Pirmąjį savo „Betsafe–LKL“ trofėjų

iškovojo šeši „Žalgirio“ atstovai

– Karolis Lukošiūnas, Martinas

Gebenas, Jockas Landale’as, K.C.

Riversas, Nigelas Hayesas bei Zachas

LeDay.

Daugiausia kamuolių atkovojo V. Okouo (Kėdainių „Nevėžis“)

Kauno klubui šis titulas buvo

dešimtasis paeiliui „Betsafe–LKL“

pirmenybėse.

„Nors sezonas dėl kilusios krizės nebuvo

įprastas ir neturėjome galimybės jo

baigti finalo serija, gyvenimas nesustoja,

– kalbėjo R. Brazauskas. – Ir lyga,

ir visi „Betafe–LKL“ klubai jau dabar kibo

į darbus tam, kad kitam sezonui pasiruoštų

kuo geriau ir į arenas bei ekranus

grįžtų kokybiškas reginys.“

Galutinė komandų rikiuotė:

KOMANDA Rungtynių PERGalių PRALaimėjimų Taškų vidurkis

1. ŽALGIRIS 24 22 2 89/70

2. RYTAS 24 17 7 84.7/75.5

3. LIETKABELIS 24 16 8 78.3/72.5

4. NEPTŪNAS 24 14 10 83.7/80.5

5. JUVENTUS 24 13 11 80.2/81.7

6. CBET 24 11 13 73.7/79.4

7. PIENO ŽVAIGŽDĖS 24 8 16 77.5/83

8. ŠIAULIAI 24 7 17 78.8/85.2

9. SINTEK-DZŪKIJA 24 6 18 71.3/80.8

10. NEVĖŽIS 24 6 18 74.4/82.9

Panevėžio „Lietkabelis“ LKL užėmė trečiąją vietą ir iškovojo Karaliaus Mindaugo taurės bronzą

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


34 Moterų lyga

AUTORIUS: Lukas Malinauskas

www.moterulyga.lt

Nuotraukos: Mato Baranausko, Gintaro Šiupario, Dainiaus Lukštos, Moterų lygos

Moterų lygoje –

ateities perlai

ir legendos

Komandų: 15

Žaidėjų: 223

Legionierių: 8

Miestų: 6

Antrasis reformuotos Moterų lygos sezonas dėl COVID-19 viruso plitimo šalyje nutrūko abiejuose

divizionuose beveik pasitinkant didžiausią metų intrigą garantuojančias atkrintamąsias varžybas.

A divizione pirmoje pozicijoje finišavo nė karto nepralaimėjusi Vilniaus „Kibirkštis-MRU“ (11-0),

antros liko praėjusio sezono čempionės Kauno „Aistės-LSMU“, trečiąją vietą užėmė Klaipėdos „Neptūnas“

(4-7), ketvirtąją – „Šiauliai“ (4-7), o penktąją – Vilniaus „Kibirkštis-VKM“ (0-11).

Dešimties komandų B divizione aukščiausias

pozicijas užėmė Vilniaus

„Svaja“ ir Kauno krepšinio mokyklos

„Žalgiris“ komandos, per 18 turų iškovojusios

po 15 pergalių.

Trumpi 2019–2020 m. sezono faktai:

• Klaipėdos „Neptūno“ vyrų

komanda tarpsezoniu pasekė

„Šiaulių“ ekipos pavyzdžiu ir po

savo sparnu priėmė istorinį uostamiesčio

moterų klubą, kuris iki tol

vadinosi „Fortūna“. Prie komandos

vairo debiutavo žaidžiančiąja

trenere tapusi Andra Gabalytė,

vilkėjusi ir Lietuvos rinktinės uniformą.

Jai padėjo trenerės karjerą

pradėjusi buvusi naudingiausia

LMKL žaidėja Rita Milieškienė. Jų

auklėtinės Lietuvos lygoje per 11

rungtynių laimėjo keturis kartus.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Moterų lyga

35

Prieš išvykdama į Prancūziją jaunoji

Lietuvos talentė J. Jocytė įspūdingai

debiutavo Moterų lygoje ir Lietuvos

moterų rinktinėje

• Moterų krepšinio perlu vadinama

Justė Jocytė prieš išvykstant tobulintis

į Prancūziją, Tony Parkerio

valdomą Vilerbano ASVEL akademiją,

drauge su „Neptūnu“ debiutavo

aukščiausiose Lietuvos pirmenybėse.

Įspūdingu potencialu išsiskirianti

mergina lygoje debiutavo būdama

13 metų, 10 mėnesių ir 22 dienų. Ji

tapo jauniausia visų laikų čempionato

naujoke. Per debiutines rungtynes su

Vilniaus „Kibirkštimi-VKM“ J. Jocytė

įmetė 21 tašką, atliko 5 rezultatyvius

perdavimus, atkovojo ir perėmė po

3 kamuolius bei surinko 30 naudingumo

balų. Iki išvykimo 184 cm ūgio

krepšininkė sužaidė keturis mačus,

per kuriuos fiksavo 11,8 taško, 4,5

atkovoto kamuolio ir 3,3 rezultatyvaus

perdavimo rodiklius.

Prieš pakeldama sparnus į Prancūziją,

J. Jocytė taip pat debiutavo Lietuvos

moterų rinktinėje. Būdama 13 metų,

11 mėnesių ir 26 dienų, ji tapo

jauniausia visų laikų nacionalinės

komandos debiutante. Šalies talentas

aikštėje pasirodė Kėdainiuose vykusiame

atrankos į 2021 m. Europos

čempionatą mače su Albanija. Per

9 minutes ji įmetė 4 taškus, atliko 3

rezultatyvius perdavimus, atkovojo ir

perėmė po 1 kamuolį.

• Čempionate šį sezoną startavo

dukterinė Vilniaus „Kibirkšties-VKM“

komanda, globojanti keturias pernai

istorinį sidabrą Europos jaunučių

čempionate iškovojusias merginas:

17-metę Audronę Zdanevičiūtę,

16-metę Dominyką Gerkytę,

15-metes Gerdą Raulušaitytę ir

Gabrielę Sederevičiūtę. Įspūdingai

A divizione debiutavusi 17-metė

A. Zdanevičiūtė vidutiniškai rinko po

20,1 taško ir pagal šį rodiklį čempionate

buvo antra, nusileisdama tik

Klaipėdos „Neptūno“ puolėjai Linai

Mikelevičienei, kuri fiksavo 20,8

taško vidurkį. Beje, A. Zdanevičiūtė į

Kauno „Aistės-LSMU“ iškovojo Karalienės taurę, o Lietuvos moterų lygooje sezoną

pirmoje vietoje baigė Vilniaus „Kibirkštis – MRU”

„Neptūno“ krepšį sumetė 37 taškus ir

pasiekė pastarųjų dviejų sezonų lygos

rezultatyvumo rekordą.

G. Sederevičiūtės statistika siekė 1,6

taško ir 5,7 atkovoto kamuolio, tuo

metu G. Raulušaitytės – 6,4 taško ir

5,4 sugriebto kamuolio. D. Gerkytė

per susitikimą įmetė po 9,8 taško,

atkovojo po 3,5 ir perėmė po 1,5

kamuolio bei atliko po 1,7 rezultatyvaus

perdavimo.

• Dar dvi Europos vicečempionės

debiutavo „Šiaulių“ ir Klaipėdos

„Neptūno“ komandose. Saulės miesto

ekipoje spindėjo 16-metė Rusnė

Augustinaitė, kuri demonstravo 10

taškų, 2,8 atkovoto kamuolio ir 1,3

rezultatyvaus perdavimo vidurkius.

„Neptūne“, be J. Jocytės, debiutavo ir

Rusnė Būgaitė. 16-metė puolėja vidutiniškai

pelnė po 4,1 taško bei atkovojo

po 3,2 kamuolio.

• B divizione siautėjo kita Senojo

žemyno sidabro laimėtoja Urtė

Čižauskaitė, ginanti Kauno krepšinio

mokyklos „Žalgiris“ garbę. Keturius

mėnesius iš eilės naudingiausia lygos

žaidėja tapusi 187 cm ūgio puolėja

2019–2020 m. sezone rinko po

20,9 taško, 15,8 atkovoto kamuolio,

2,7 blokuoto metimo ir 33,2 naudingumo

balo. 17-metė kaunietė B divizione

neturėjo lygių pagal pelnomus

taškus, atkovotus kamuolius ir naudingumą,

o pagal blokuotus metimus

(vid. – 2,7 bloko susitikimą) ir perimtus

kamuolius (vid. – 3,8) buvo antra.

• Karaliaus Mindaugo taurės turnyro

metu tradiciškai vykstančio Karalienės

taurės finale antrus metus paeiliui

trium favo Kauno „Aistės-LSMU“.

Jos permainingoje kovoje Klaipėdos

„Švyturio“ arenoje 79:71 nugalėjo A

divizione be pralaimėjimų žygiavusią

Vilniaus „Kibirkštį-MRU“ ir kėlė į viršų

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


36 Moterų lyga

Kauno KM „Žalgiris“ puolėja U. Čižauskaitė buvo sunkiai sulaikoma

B divizione

Buvusi Lietuvos rinktinės žaidėja S. Linkevičienė davė daug naudingų

pamokų jaunesnėms krepšininkėms

Galutinė rikiuotė

A divizionas

VIETA KOMANDA RUNGTYNIŲ LAIMĖTA PRALAIMĖTA TAŠKŲ VIDURKIS TAŠKAI

1 Vilniaus Kibirkštis-MRU 11 11 0 76.1 22

2 Kauno Aistės-LSMU 10 8 2 72.6 18

3 Klaipėdos Neptūnas 11 4 7 64.3 15

4 Šiaulių Šiauliai 11 4 7 63.6 15

5 Vilniaus Kibirkštis-VKM 11 0 11 50.8 11

B divizionas

VIETA KOMANDA RUNGTYNIŲ LAIMĖTA PRALAIMĖTA TAŠKŲ VIDURKIS TAŠKAI

1 Vilniaus Svaja 18 15 3 76.1 33

2 Kauno KM Žalgiris 18 15 3 72.6 33

3 Kauno LSU-Aistės-2 18 12 6 72.9 30

4 Alytaus RKL-GUT.LT 17 12 5 73.2 29

5 Vilniaus universitetas 18 10 8 66.2 28

6

Panevėžio Naftėnas-R. Sargūno

SG-KKSC

18 10 8 66.4 28

7 Vilniaus BC Tiketa 17 8 9 61.1 25

8 Vilniaus VK-Kamanė 17 4 13 61.4 21

9 KK Patriotės 18 2 16 48.5 20

10 Vilniaus DPV 17 0 17 42.8 17

iškovotą trofėjų. Naudingiausia finalo žaidėja

tapo „Aisčių-LSMU“ ir ilgametė Lietuvos rinktinės

gynėja Santa Baltkojienė (buvusi Okockytė),

kuri surinko 22 taškus, iš žaidimo pataikydama

7 iš 10 metimų.

Antrą sezoną iš eilės pralaimėtas Karalienės

taurės finalas vėl įnešė permainas Vilniaus

komandos vyr. trenerio poste, iš kurio atsistatydino

Europos čempionu 1997-aisiais su Lietuvos

moterų rinktine tapęs Algirdas Paulauskas. Jo

vietą užėmė asistentu praėjusį sezoną dirbęs

Gitautas Kievinas. Po to į pagalbą „Kibirkšties-

MRU“ atėjo B divizione šį sezoną rungtyniavusi

Vita Kuktienė, tapusi žaidžiančiąja asistente ir

taip pradėjusi trenerės karjerą.

• B divizione V. Kuktienė Vilniaus „Svajos“

komandoje smaginosi su žinomomis profesionaliai

nebesportuojančiomis, tačiau su krepšiniu

likusiomis žaidėjomis. Ryškiausiai ekipoje žibėjo

daugkart Lietuvos čempionė, buvusi šalies rinktinės

žaidėja ir dukart Eurolygos bronzininkė

Sandra Linkevičienė, kuri vidutiniškai pelnė po

14,5 taško, atkovojo po 9,1 kamuolio, atliko po

8,4 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 26,6 naudingumo

balo. Gynėja per 16 mačų užfiksavo

du trigubus ir aštuonis dvigubus dublius. 1997

metų Europos čempionės Irenos Vizbarienės

statistika siekė 9,9 taško, 8,6 atkovoto kamuolio,

3,1 bloko ir 19,1 naudingumo balo. Daugkartinė

Lietuvos čempionė V. Kuktienė fiksavo 15,4

taško, 7,8 atkovoto kamuolio, 3,9 rezultatyvaus

perdavimo bei 21,1 naudingumo balo rodiklius.

• Įspūdingą krepšinio spektaklį bendroje Lietuvos,

Latvijos ir Estijos federacijų rengiamoje „Douglas“

Baltijos moterų krepšinio lygoje surengė stipriausios

mūsų šalies komandos Vilniaus „Kibirkštis-

MRU“ ir Kauno „Aistės-LSMU“. Finalo ketverto

pusfinalyje susitikusios

ekipos neįtikėtinai

besiklosčiusiame mače

kovojo net 55 minutes,

kol savo pranašumą

84:82 per trečią pratęsimą

galiausiai įrodė „Aistės-

LSMU“. Antrus metus

paeiliui šių pirmenybių

finale kovojusios Roko

Kondratavičiaus auklėtinės

67:107 nusileido

čempionių titulą apgynusioms

Rygos TTT žaidėjoms.

„Kibirkštis-MRU“

kovoje dėl bronzos 61:71

turėjo pripažinti Dalios

Donskichytės atstovaujamos

Liepojos „Liepaja/

LSSS“ pranašumą.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Subalansuokite savo gyvenimą

Atraskite „Zinzino Health Protocol“

3-jų produktų

derinys,

pasižymintis

nauda sveikatai

zinzino.com


38 NKL

AUTORIUS: Tomas Vanagas

www.nklyga.lt

NKL:

Komandų: 15

Žaidėjų:

223 (23 iš užsienio)

Miestų: 15

Teisėjų: 34

Dvigubų licencijų: 29 (8 su LKL, 21 su RKL)

skaičiai ir įdomieji faktai

Nuotraukos: NKL, Mato Baranausko, Algimanto Čižos, Karolio Bakūno

Skyrė viena pergalė

2019–2020 metų sezone Nacionalinėje

krepšinio lygoje (VIKINGLOTTO-NKL)

rungtyniavo 15 komandų. Lygos nugalėtoja

tapo Marijampolės „Sūduva-

Mantinga“, kuri prieš sustabdant

čempionatą per 39 rungtynes iškovojo

32 pergales ir vienu laimėjimu

aplenkė „Telšius“.

Savotiškas lygos finalas įvyko per

paskutines rungtynes Telšiuose.

Prieš šį mačą „Telšiai“ ir „Sūduva-

Mantinga“ turėjo po 31 pergalę, o

Povilo Šakinio treniruojamų marijampoliečių

laimėjimas 91:81 lėmė

pirmąją vietą.

Lygoje per sezoną buvo sužaistos 286

rungtynės, per kurias aikštėje pasirodė

223 krepšininkai.

Legionierių – dešimtadalis

Daugiausiai krepšininkų išbandė

„Jonavos“ komanda, kurios garbę

per visą sezoną gynė net 20 žaidėjų.

Mažiausiai krepšininkų buvo įtraukti į

Joniškio „Delikateso“ sudėtį – 12.

Daugiau nei dešimtadalį lygos krepšininkų

sudarė legionieriai – aikštėje

pasirodė 23 krepšininkai iš užsienio.

Daugiausia legionierių turėjo Mažeikių

„Ereliai“, kurių gretose buvo 6 užsieniečiai.

Po penkis krepšininkus iš

svetur pasikvietė „Jonava“ ir „Šilutė“.

Grynai lietuviškas sudėtis turėjo šešios

komandos: „Gargždai“, Klaipėdos

„Neptūnas-Akvaservis“, Marijampolės

NKL čempionais pripažinti Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“

krepšininai, viena pergale aplenkę Telšių ekipą

Naudingiausiai rungtyniavo L. Mikalauskas (Nr.13, „Gargždai“).

Nuo jo nedaug atsliko I. Lukošius (Nr.15, Molėtų „Ežerūnas“)

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


NKL

39

„Sūduva-Mantinga“,

Molėtų „Ežerūnas“,

Šakių „Vytis“ ir

„Telšiai“.

2019–2020 metų

sezono metu 8 NKL

krepšininkai pagal

dvigubos licencijos

taisyklę taip pat žaidė

ir Lietuvos krepšinio

lygoje (LKL). Tarp

Joniškio „Delikateso“

ir „Šiaulių“ migravo

Aistis Pilauskas,

Mantvydas Žukauskas

ir Eimantas

Stankevičius, tarp

„Jonavos“ ir Kėdainių

„Nevėžio“ – Grantas Vasiliauskas, tarp

„Jonavos“ ir Prienų „CBet“ – Ernestas

Mankauskas, tarp Kauno „Žalgirio-2“

ir Kauno „Žalgirio“ – Erikas Venskus,

tarp Molėtų „Ežerūno“ ir Panevėžio

„Lietkabelio“ – Tadas Vaičiūnas, o tarp

Vilniaus „Perlo“ ir Vilniaus „Ryto“ –

Ąžuolas Tubelis.

Licencijas žaisti ir NKL, ir Regionų

krepšinio lygoje (RKL) turėjo 21

krepšininkas.

Lyderiai

Lygoje pagal rezultatyvumą pirmavo

Palangos „Kuršių“ amerikietis gynėjas

Quincy Tayloras, kuris vidutiniškai

pelnė po 20,7 taško. Jam nedaug

nusileido „Gargždų“ snaiperis Mantas

Ruikis (vid. 19,6 tšk.) ir Mažeikių

„Erelių“ puolėjas Rokas Stankevičius

(19,2 tšk.).

Rezultatyviausias sezono žaidėjas Q. Tayloras

Q. Tayloras sužaidė rezultatyviausias

sezono rungtynes, kai per dvikovą su

Mažeikių „Ereliais“ Palangoje įmetė

net 43 taškus (14/19 dvit., 2/3 trit.,

9/12 baudos).

Du lygos krepšininkai vidutiniškai

atkovodavo dviženklį skaičių kamuolių.

„Gargždų“ centras Laurynas

Mikalauskas sugriebdavo po 12,3

kamuolio, o Molėtų „Ežerūno“ aukštaūgis

Ignas Lukošius – po 10,2.

Rezultatyvių perdavimų lyderiu tapo

„Telšių“ įžaidėjas Ignas Razutis, kuris

komandos draugams „asistuodavo“

po 6,6 karto. 6 rezultatyvių perdavimų

ribą taip pat pasiekė Aidas Viskontas

(„Kuršiai“), Dominykas Zupkauskas

(„Ežerūnas“) ir Paulius Semaška

(„Vytis“).

Daugiausia rezultatyvių perdavimų atliko I. Razutis

Naudingiausieji

Naudingiausias sezono rungtynes

sužaidė Einaras Tubutis iš Vilniaus

„Perlo“. Puolėjas dvikovoje su Mažeikių

„Ereliais“ į savo sąskaitą įsirašė net 51

naudingumo balą, o tuomet pelnė 22

taškus, atkovojo 15 ir perėmė 4 kamuolius,

atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir

blokavo 3 metimus.

Pagal naudingumo balų vidurkį

lygių neturėjo Laurynas Mikalauskas

(„Gargždai“), kurio efektyvumas siekė

25,2 balo. Antroje vietoje su 23,9 naudingumo

balo vidurkiu liko Ignas Lukošius

(„Ežerūnas“).

NKL mėnesio naudingiausiu krepšininku

dukart tapo „Šilutės“ amerikietis Byronas

Sanfordas, po kartą – Einaras Tubutis,

Šarūnas Beniušis („Sudūva-Mantinga“)

ir Mantas Ruikis („Gargždai“).

Galutinė padėtis

Pirmoji grupė

Vieta Komanda Rungtynių Laimėta Pralaimėta Rezultatyvumas Taškai

1 Marijampolės Sūduva-Mantinga 39 32 7 85.9 32

2 Telšių Telšiai 39 31 8 84,5 31

3 Šilutės Šilutė 39 27 12 85.6 27

4 Klaipėdos Neptūnas-Akvaservis 39 22 17 78.9 22

5 Kauno Žalgiris-2 38 20 18 84.3 20

6 Šakių Vytis 38 19 19 82.8 19

7 Joniškio Delikatesas 39 17 22 82.0 17

8 Vilniaus Perlas 39 16 23 84.9 16

Antroji grupė

Vieta Komanda Rungtynių Laimėta Pralaimėta Rezultatyvumas Taškai

9 Gargždų Gargždai 38 19 19 83.5 19

10 Mažeikių Ereliai 37 18 19 84.1 18

11 Palangos Kuršiai 38 18 20 83.4 18

12 Molėtų Ežerūnas 37 15 22 79.4 15

13 Jonavos BC Jonava 37 14 23 78.6 14

14 Šilalės Lūšis 37 10 27 76.1 10

15 Tauragės krepšinio klubas 38 8 30 77.6 8

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


www.baltman.eu

Vilniuje, PLC „Panorama“ ir PC „Akropolis“

Klaipėdoje PC „Akropolis“

Kaune, Laisvės al. 49 ir PC „Akropolis“


RKL

41

AUTORIUS: Vaidas Indriliūnas

RKL.LT

garsių vardų

ir ateities perspektyvų

verpetas

Nuotraukos: Sauliaus Čirbos, Pauliaus Žukausko, Kamilės Linkevičiūtės

Laikas bėga nepastebimai. Trečioji pagal pajėgumą šalyje

Regionų krepšinio lyga (RKL) skaičiuoja jau penkioliktuosius

gyvavimo metus, su kiekvienais judėdama po žingsnelį pirmyn.

Komandų: 35

Žaidėjų: 575

Miestų: 27

Teisėjų: 47

2019–2020 metų sezone startavo

34 komandos iš 28 skirtingų miestų.

Nors čempionatą pristabdė visame

pasaulyje siautėjantis koronavirusas,

iki tol krepšinio mėgėjai galėjo išvysti

ne vieną atkaklią kovą, efektingus

metimus ir įspūdingus individualius

pasirodymus.

RKL arenos nepasižymi dideliu

komfortu, tačiau žiūrovų tai nė kiek

negąsdina, kadangi dažnai jie visiškai

užpildo rungtynėms stebėti skirtas

vietas.

O ir pažiūrėti yra į ką, nes lygoje

galima pamatyti ne tik žinomų krepšinio

veidų, tačiau ir krepšininkų iš

egzotiškų šalių.

T. Klimavičius gali pasigirti turtinga patirtimi

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


42 RKL

Aukščiausio lygio patirtis

Trečios pagal pajėgumą Lietuvos

krepšinio lygos aikštėse galima išvysti

ne tik jaunus ir perspektyvius talentus,

tačiau ir krepšinį ne kaip pagrindinę

gyvenimo veiklą matančius žaidėjus.

2019-2020 sezon metu sirgaliai

čia regėjo ir visiems puikiai pažįstamų

veidų.

Tarp žymiausių RKL krepšininkų

neabejotinai priskirti galima Tadą

Klimavičių, kuris atstovauja Kauno

rajono „Omega“ komandai. 37-erių

204 cm aukštaūgis gali pasigirti spalvinga

profesionalo karjera, per kurią

daugybę metų teko atstovauti Kauno

„Žalgirio“ komandai bei žaisti Lietuvos

vyrų krepšinio rinktinėje.

„Omega“ komandoje T. Klimavičiui

kompaniją palaikė jo bendraamžis

184 cm ūgio įžaidėjas Evaldas

Dainys. Per savo karjerą jis ne vieną

sezoną vilkėjo tokių komandų, kaip

Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Klaipėdos

„Neptūnas“, marškinėlius.

Ant RKL lygos parketo bėgioja Kauno

„Atletas-LSU“ atstovas, 35-erių 192 cm

ūgio įžaidėjas Rolandas Alijevas. Jis yra

išbandęs laimę ne vienoje Lietuvos

krepšinio lygos (LKL) komandoje,

taip pat žaidęs tokiose šalyse, kaip

Rusija, Ukraina, Prancūzija, Šveicarija,

Slovėnija, Graikija, Vokietija, Iranas.

Išskirti galima ir Panevėžio „Bangenė-

Aivera“ komandoje žaidžiantį 32-ejų

195 cm ūgio puolėją Ernestą Ežerskį,

kuris yra rungtyniavęs net septyniose

LKL komandose (Panevėžio

„Lietkabelyje“, Vilniaus „Lietuvos

ryte“, Klaipėdos „Neptūne“, Kėdainių

„Nevėžyje“, „Prienuose“, Utenos

„Juventus“ ir Kauno ekipoje „Aisčiai-

Atletas“) ir trijuose užsienio klubuose.

LKL arenose patirties yra

kaupę gynėjai – 26-erių 187 cm ūgio

Rytis Juknevičius (Alytaus „Dzūkija“ ir

Kėdainių „Nevėžis“) ir 31-erių 190 cm

ūgio Laurynas Jacevičius („Prienai“).

Įdomu tai, kad profesionalų krepšinyje

po keletą minučių kojas apšilti

jau spėjo ir Alytaus „Dzūkijos“ jaunieji

žaidėjai, kurie yra vieni lyderių RKL

žaidžiančioje Dzūkijos sostinės klubo

dublerių komandoje – 20 m. 191 cm

ūgio gynėjas Martynas Pocevičius bei

19-metis 198 cm ūgio puolėjas Tomas

Pačėsas.

Legionieriai – tik tarptautinio

universiteto komandoje

RKL kovas stebintys krepšinio gerbėjai

2019–2020 metų sezone matė ir ne

vieną užsienietį. Tiesa, visi jie – iš LCC

tarptautinio universiteto komandos.

Ši Klaipėdos komanda savo sudėtyje

turi krepšininkų net iš šešių skirtingų

šalių, tarp kurių ir itin tolimi pasaulio

kampeliai.

LCC tarptautinio universiteto komandai

atstovauja du Baltarusijos krepšininkai

– 20-metis 204 cm ūgio

puolėjas Maksimas Leičikas bei jo

bendraamžis, 180 cm ūgio įžaidėjas

Jaroslavas Gavrilinas.

Oranžiniu kamuoliu taip pat bumbsi

Rusijos pilietybę turintis 19-metis,

198 cm ūgio puolėjas Glebas

Kopantsevas, 17-kos 198 cm ūgio

gynėjas iš Ukrainos Dmytro Žuralovas,

iš Serbijos kilęs 20 m. 198 cm ūgio

įžaidėjas Nikola Pavičius bei 19-kos

196 cm ūgio puolėjas graikas Stefano

Manavis.

Egzotikos ne tik pačiai studentų

komandai, tačiau ir visai lygai su kaupu

dovanoja 20-metis 202 cm aukštaūgis

Wamulundi Simwinga, kilęs iš tolimosios

Afrikos šalies Zambijos.

Paulius Parachomikas yra žaidęs daugybėje komandų, ragavęs LKL duonos

Klaipėdos LCC ekipoje rungtyniauja šešių valstybių atstovai

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


RKL

43

Didžiausias susidomėjimas – Anykščiuose

Ar mažų miestų komandos bei tos, kurios nežaidžia

aukščiausiu lygiu, domina žiūrovus? Ne

visada. Tačiau kai kurių RKL rungtynių lankomumo

galėtų pavydėti net ir aukštesnių lygų

klubai.

RKL arenos negali pasigirti didelėmis erdvėmis,

tačiau tai nereiškia, kad krepšininkų nepalaiko nė

vienas krepšinio mėgėjas.

2019–2020 m. sezono lankomumo rekordas – 410

žiūrovų. Tiek krepšinio aistruolių 2020-ųjų sausio

31-ąją Anykščiuose stebėjo vietos „Elmio“ bei

svečių iš Klaipėdos „VKKM-Neptūno“ dvikovą.

Šeimininkai tuomet laimėjo rezultatu 71:62.

Anykščių klubas visą sezoną fiksavo 250

žiūrovų vidurkį. Tai yra daugiausia visoje lygoje.

Vidutiniškai po 150 žiūrovų surinkdavo Kaišiadorių

„Savingės“ bei „Kretingos“ komandos.

Visi skaičiai pasidaro kur kas įspūdingesni

atsižvelgus į arenų talpumą. Kaišiadoryse ir

Kretingoje rungtynes stebėti gali po 200 žiūrovų,

o Anykščiuose – 500. Visa tai yra puikus įrodymas,

jog RKL kovos – didelis malonumas ne tik

krepšinio žaidėjams.

Rikiuotė iki čempionato sustabdymo

A divizionas

LAIMĖTA / PRALAIMĖTA SANTYKIS

1 PERLAS 25 / 5 2618:2267

2 ATLETAS-LSU 23 / 7 2424:2202

3 KELMĖ 22 / 8 2259:2176

4 OMEGA 20 / 10 2261:2170

5 RASEINIAI 19 / 11 2525:2293

6 TAURAGĖ 18 / 12 2387:2352

7 KRETINGA 16 / 14 2541:2442

8 BANGENĖ 15 / 15 2371:2373

9 BIRŽAI 15 / 15 2535:2536

10 PATRIOTS-CEMENTAS 13 / 17 2282:2255

11 RIVILE-STEKAS 13 / 17 2362:2431

12 KTU 12 / 18 2310:2404

13 LCC 11 / 19 2332:2414

14 UKMERGĖS OLIMPAS 10 / 20 2262:2414

15 PLUNGĖS OLIMPAS 7 / 23 2158:2432

16 LSU 1 / 29 2145:2611

B divizionas

A grupė

LAIMĖTA / PRALAIMĖTA SANTYKIS

1 SC-ATEITIS-BALTICUM 22 / 4 2210:1879

2 RADVILIŠKIS-ŠSPC 18 / 8 2411:1975

3 JURBARKAS 18 / 8 2188:1923

4 PAKRUOJIS 17 / 9 2186:1956

5 VKKM-NEPTŪNAS 14 / 12 2032:1898

6 GARGŽDAI-LED HEAD 10 / 16 2012:1976

7 KELMĖS SC 6 / 20 1847:2254

8 ŽSM-KALSTATA 3 / 23 1646:2649

9 SAULĖ-SG 2 / 24 1717:2212

B grupė

LAIMĖTA / PRALAIMĖTA SANTYKIS

1 VDU 22 / 5 2585:2088

2 UŽPALIAI 20 / 7 2391:1925

3 CBET-KKSC 20 / 7 2254:2038

4 ŽALGIRIS-3 19 / 8 2315:1819

5 ANYKŠČIAI 19 / 8 2108:1784

6 SAVINGĖ 15 / 12 2210:2146

7 SRC-DZŪKIJA 9 / 18 2209:2240

8 VILKAKALNIS 9 / 18 1895:2308

9 JONAVA-2 9 / 18 2084:2155

10 LKSK 0 / 27 1498:2573

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


44 MKL

Jaunųjų žvaigždžių

AUTORIUS:

Moksleivių krepšinio lyga

Nuotraukos: Lino Žemgulio, FIBA, NKL

„Kiekviename Lietuvos

miestelyje pilna krepšinio

talentų, nes talentas – tai

ne gimimo vieta, ne miesto

dydis. Tai – gyvenimas

krepšiniu, nuo ryto iki

vakaro, atiduotos jėgos,

noras būti geriausiu. Iš

kur aš tai žinau? Pats

tai patyriau. Visa Lietuva

pilna krepšinio talentų,

garsinančių savo miestų

komandas dabar ir ateityje“.

Jonas Valančiūnas

„Lidl” – MKL žvaugždžių diena vyko Kėdainiuose

Šie NBA žvaigždės žodžiai, nuskambėję socialinėje reklamoje – ne

tiesiog apie krepšininkus. Jie – apie Moksleivių krepšinio lygos

žaidėjus. Jų Lietuvoje – daugiau nei 6 tūkstančiai. Jie – Lietuvos

krepšinio ateitis ir būsimos žvaigždės.

Metų renginys

Kovo 1-ąją Kėdainių arenoje surengta

kasmetinė ir jau tradicine tapusi

„Lidl” – MKL Žvaigždžių diena 2020.

Pilnas žiūrovų tribūnas pritraukęs

renginys į Kėdainius sukvietė ne tik

Moksleivių krepšinio lygos (MKL)

perspektyviausius žaidėjus ir jų tėvelius,

tačiau sudomino ir Lietuvos

sporto bei pramogų verslo žvaigždes.

Pirmąją pavasario dieną Kėdainių

arenoje apsilankė krepšininkai

Kšištofas Lavrinovičius ir Donatas

Motiejūnas, renginio nuotaiką kaitino

puikiai visuomenėje žinomas Vytautas

Mikaitis, o šventės vyšnia ant torto

tapo Lietuvos metų hiphopo grupės

„8 kambarys” pasirodymas.

„Džiaugiuosi, kad po dvejų metų pertraukos

renginys sugrįžo į Kėdainius,

kurie su malonumu sutiko prisidėti

prie didžiausios Moksleivių krepšinio

lygos šventės, – sakė MKL direktorius

Irmantas Birbalas. – Manau, renginys

tikrai pavyko. Jame buvo gausu įvairiausių

rungčių jauniesiems krepšininkams,

atrakcijų bei linksmybių visiems

susirinkusiems Kėdainių arenoje.“

MKL rungtyniaujantys vaikai

Kėdainiuose vykusioje šventėje išsiaiškino

laureatus įvairiuose estafetėse,

išaiškėjo taikliausi lygos snaiperiai bei

stipriausia 3x3 krepšinio komanda.

Taip pat sužaistos „Mėlynųjų” ir

„Geltonųjų” rungtynės, kuriose rungtyniavo

trenerių bei žiūrovų išrinkti

talentingiausi krepšininkai.

Po pirmojo ketvirčio savo sūnaus

Danieliaus atstovaujamai „Mėlynųjų”

komandai pergalę pranašavęs

Kšištofas Lavrinovičius buvo

teisus – pastaroji „Geltonuosius”

įveikė po lemiamo Ainaro Budgino

metimo – 87:86.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


MKL

45

spindesys

Estafetėjė „1 už visus

ir visi už 1“ geriausiai

sekėsi Panevėžio ir

Kauno atstovams – merginų grupėje

triumfavo Gustės Dziatkauskaitės,

Gabijos Kazakauskaitės ir Erikos

Simanavičiūtės atstovaujama „KM

Žalgiris“ ekipa, o berniukų – Egito

Latanausko, Dano Rauko, Tito

Matevičiaus Panevėžio sporto centro

komanda.

Įgūdžių konkurse triumfavo „KM

Žalgiris“ krepšininkas Erikas

Anušauskas ir Klaipėdos V. Knašiaus

krepšinio mokyklos atstovė Austėja

Kasnaravičiūtė. „Bauduko“ konkursą

laimėjo Jonavos KKSC auklėtinis

Dominykas Gerasimovas ir

Marijampolės ŽSM vikruolė Gabija

Bagdonaitė.

Taikliausiais MKL žaidėjais šventėje

tapo dar viena marijampolietė Gerda

Tamoševičiūtė ir Vilniaus krepšinio

mokyklos atstovas Armandas

Plintauskas.

3x3 turnyre triumfavo Roko

Jurčiukonio, Arno Stankevičiaus ir

Augusto Gaivenio sudaryta Panevėžio

sporto centro vaikinų ekipa ir Dangės

Marčenytės, Viktorijos Stabingytės

bei Geidos Blažulionytės atstovaujama

Alytaus SRC merginų komanda.

Abi ekipos turėjo progą pažaisti su

Lietuvos trijulių krepšinio rinktine.

Renginio metu taip pat pirmą kartą

istorijoje buvo surengtos pastaruoju

metu sparčiai populiarėjančios

e-sporto varžybos. 20 dalyvių

sutraukęs NBA2K20 turnyras parodė,

jog geriausiai šią naują sporto šaką

įvaldęs Šiaulių KA Saulė auklėtinis

Deividas Norutis.

Tarp svečių buvo daug žinomų krepšinio pasaulio veidų

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


46 MKL

Moterų krepšinio perlas

Kai 2018–2019 metų „Lidl” – Lietuvos

moksleivių krepšinio lygos sezone

paskutinius keturis iš penkių naudingiausio

mėnesio žaidėjo apdovanojimus

atsiėmė ta pati mergaitė, buvo

aišku, jog Lietuvoje auga megatalentas

ir atsisveikinimas su moksleivių

krepšiniu – ne už kalnų.

Justė Veronika Jocytė į MKL įsiveržė

lyg viesulas ir per labai trumpą

laiką susižėrė beveik visus įmanomus

apdovanojimus – du U16 jaunučių

merginų čempionato titulai, U14

mergaičių čempionato ir U12 mergaičių

„Pirmojo iššūkio” aukso medaliai

bei Jr. NBA nugalėtojos vardas.

Visus šiuos rezultatus J. Jocytė užfiksavo

dar prieš 14-ąjį savo gimtadienį,

o pirmą kartą sužibėjo dar per 2016–

2017 metų sezoną.

Tuomet palangiškė, būdama 11-os,

„Pirmojo iššūkio” finale pelnė 50 taškų,

atkovojo 14 kamuolių, surinko 46 naudingumo

balus ir atvedė Klaipėdos

V. Knašiaus krepšinio mokyklą į lygos

viršūnę.

Kitą sezoną krepšininkė suspindo dar

ryškiau ir U14 pirmenybėse fiksavo

įspūdingą statistiką: 32,2 taško, 14,1

atkovoto kamuolio ir 37,5 naudingumo

balo. 2018–2019 metų sezoną

ji galutinai įrodė, jog MKL marškinėliai

– išaugti.

Tais metais J. Jocytė laimėjo U14

ir U16 pirmenybes, o pastarajame

čempionate dar ir sugebėjo užfiksuoti

fenomenalų pasiekimą, rinkdama

trigubo dublio vidurkį – 21,6

taško, 14,5 atkovoto kamuolio, 10,1

rezultatyvaus perdavimo ir 42,8 naudingumo

balo.

Įspūdingą sezoną 184 cm ūgio krepšininkė

vainikavo sidabro medaliu

Europos 16-mečių merginų čempionate

Skopjės mieste Šiaurės

Makedonijoje, kur taip pat pateko ir į

turnyro simbolinį penketą bei atkreipė

į save viso krepšinio pasaulio žmonių

dėmesį.

Tapo aišku, jog J. Jocytės atsisveikinimas

su MKL jau čia pat. Ir nors

2019–2020 metų sezoną ji pradėjo

„Neptūno“ moterų krepšinio komandoje

ir atstovavo V. Knašiaus KM

aštuoniolikmetėms, uostamiestyje ji

išbuvo tik iki gruodžio.

Lietuvos krepšinio perlą pasikvietė

Vilerbano ASVEL ekipa, kurios prezidentas

– legendinis Prancūzijos

krepšininkas Tony Parkeris.

Vilerbane lietuvė jau spėjo debiutuoti

pagrindinėje moterų komandoje

ir Prancūzijos pirmenybėse, ir

moterų Eurolygoje.

Prieš pradėdama naują karjeros

etapą J. Jocytė dar spėjo debiutuoti

Lietuvos rinktinėje, o prieš tai MKL pirmenybėse

14-metė sužaidė ketverias

rungtynes ir U18 čempionate fiksavo

fenomenalią statistiką – 29 taškai,

11,3 atkovoto kamuolio, 7,5 rezultatyvaus

perdavimo ir 38,8 naudingumo

balo.

J. Jocytė jau debiutavo Lietuvos moterų rinktinėje

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


MKL

47

Ą. Tubelis šį sezoną rungtyniavo trijuose vyrų turnyruose

Iš MKL – į Europos taurės turnyrą

Ąžuolas Tubelis tikrai nėra pats iškalbingiausias

krepšininkas, tačiau

jo rezultatai kalba patys už save –

17-metis puolėjas pravėrė pagrindinės

Vilniaus „Ryto“ komandos duris

ir jau debiutavo Europos taurėje.

206 cm ūgio atletui kovoti su vyresniais

krepšininkais nėra naujiena –

Ą. Tubelis savo kelią profesionalo karjeros

link pradėjo Vilniaus krepšinio

mokykloje ir MKL pirmenybėse nuolat

žaidė ir su bendraamžiais, ir su metais

vyresniais žaidėjais.

MKL kovose 2002 m. gimimo jaunuolis

debiutavo per 2013–2014 metų

sezoną, kai būdamas 11-metis rungtiniavo

su metais vyresniais varžovais.

Prieš debiutuodamas pagrindinėje

„Ryto“ sudėtyje, jis rungtyniavo 11

MKL čempionatų skirtingose amžiaus

grupėse.

„Žaisti su vyresniais visuomet būdavo

kiek sunkiau, nes jie – labiau subrendę, –

sakė Ą. Tubelis. – Tai ypač pasijausdavo

grįžus į savo bendraamžių komandą,

kur daug lengviau pavykdavo sužaisti

ir atsitraukus, ir po krepšiu“.

Tai bylojo ir statistika – iki U16 pirmenybių

puolėjas nė karto vidutiniškai

nerinko daugiau nei po 10,3 naudingumo

balo per sezoną. Palyginimui,

tarp bendraamžių MKL U15 pirmenybėse

fizinėmis savybėmis išsiskiriantis

krepšininkas vidutiniškai rinkdavo

po 30,5 naudingumo balo.

„Užtruko, kol prisitaikiau žaisdamas

vyresniųjų grupėje. Tačiau vėliau

žaidimas po truputį ėmė lengvėti, su

komandos draugais vienas kitą puikiai

jautėme ir supratome, jog galime

nugalėti bet kurią komandą“, – tikino

puolėjas.

Ą. Tubeliui prireikė laiko ne tik prisitaikyti

prie vyresnių varžovų, tačiau ir

iškovoti pirmąjį MKL titulą.

Ledai buvo pralaužti baigiantis 2017–

2018 metų sezonui – iš pradžių

Ą. Tubelio ir Mareko Blaževičiaus

vedama Vilniaus KM komanda

MKL U17 finale įveikė šiauliečius, o

jau po savaitės puolėjo ir Augusto

Marčiulionio vedama ekipa laimėjo

aukso medalius ir tarp bendraamžių.

2018–2019 m. sezoną Ąžuolas rungtyniavo

ne tik Nacionalinėje krepšinio

lygoje, tačiau ir toliau padėjo abiem

Vilniaus krepšinio mokyklos ekipoms

pakartoti praėjusių metų sėkmę ir

iškovoti du MKL aukso medalius.

Būtent 2018–2019 metų sezono U18

pirmenybių finalą prieš Klaipėdos

V. Knašiaus krepšinio mokyklą,

kuriame vilniečiai varžovams nepaliko

vilčių (98:62), Ą. Tubelis įvardijo

kaip įsimintiniausią mačą karjeros

MKL metu. Tuomet vilnietis surinko

dvigubą dublį – 16 taškų ir 11 atkovotų

kamuolių (22 naudingumo balai).

„Pirmosios rungtynės, kurios šauna į

galvą – 2018–2019 metų U18 grupės

finalas prieš klaipėdiečius, – prisiminė

krepšininkas. – Tuomet pats pasirodžiau

neblogai, žaidėme namie,

atmosfera buvo nuostabi, o ir tos

rungtynės man buvo vienos paskutiniųjų

MKL. Praėjusių metų titulas

su bendraamžiais taip pat buvo labai

saldus“.

Ą. Tubelis pripažįsta, jog niekuomet

neturėjo savo krepšininko idealo ir

žaidė savo malonumui. Vis dėlto,

paklaustas, kuomet suprato, jog krepšinis

jam bus ne tik pramoga, turėjo

šmaikštų, tačiau logišką atsakymą:

„Supratimas atėjo natūraliai – kai

ėmiau rečiau lankytis mokykloje, tapo

aišku, kad krepšinis mano gyvenime

bus ne tik malonumas, bet ir darbas“.

Praėjusiais metais susišlavęs visus

įmanomus MKL titulus, Ą. Tubelis

2019–2020 metų sezoną papildė savo

CV naujais įrašais – „Ryto“ strategas

Dainius Adomaitis pasikvietė Vilniaus

KM auklėtinį į pagrindinę komandą,

kurioje jaunasis krepšininkas debiutavo

ir Lietuvos krepšinio lygoje, ir

Europos taurės turnyre.

Ankstyva šlovė ir dėmesys perspektyviems

jaunuoliams dažnai trukdo

siekti aukštumų, tačiau Ą. Tubelis žino

sėkmės receptą: „Nereikalingą informaciją

stengiuosi ignoruoti, o augančiai

kartai svarbiausia klausyti trenerio

bei aikštelėje atiduoti visas jėgas ir,

iš savo patirties galiu pasakyti, būsite

pastebėti“.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


48 Talentų karta

AUTORIUS: Vaidotas Zajarskas

„Krepšinio namai“

pasiteisinęs

tęstinumas

Šeštą sezoną vykdomas perspektyviausių

Lietuvos jaunųjų krepšininkų ir krepšininkių

projektas „Talentų karta“ yra ne tik

didžiulė jaunuolių siekiamybė, tačiau ir

tarptautinės krepšinio federacijos FIBA labai

vertinama programa.

Nuotraukos: Lino Žemgulio, Dominyko Kerevičiaus

„Talentų karta“ projekto tikslas –

padėti tobulėti jauniems perspektyviausiems

krepšininkams, kurie

ateityje gali papildyti nacionalines

rinktines ir profesionalius krepšinio

klubus.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Talentų karta

49

Žingsnis į viršų

2019–2020 m. yra šeštasis projekto

sezonas. Pirmoji „Talentų karta“

buvo išleista 2015 m., tą sezoną projekte

dalyvavo 2000 m. gimę vaikinai

ir merginos. Tarp to sezono

dalyvių buvo Lietuvos vyrų krepšinio

rinktinėje šįmet debiutavęs

Rokas Jokubaitis, taip pat Deividas

Sirvydis (NBA naujokų biržoje pašauktas

„Dallas Mavericks“ ir perleistas

„Detroit Pistons“, šiuo metu Vilniaus

„Rytas“), Martynas Arlauskas (NCAA

Gonzagos universiteto „Bulldogs“),

Erikas Venskus (Kauno „Žalgiris“)

ir Dovydas Giedraitis (Madrido

„Movistar Estudiantes“, aukščiausia

Ispanijos lyga).

2014–2015 m. „Talentų kartos“ projekte

dalyvavo gausus būrys merginų,

šiuo metu žaidžiančių Lietuvos moterų

krepšinio lygoje: Gabija Šegždaitė,

Eglė Zabotkaitė, Goda Kuzminskytė,

Evelina Šataitė, Kristina Masionytė,

Saulė Mikelionytė, Enrika Matiukaitė,

Dalia Donskichytė (persikėlė į Latviją).

Iš jaunesnių projekto dalyvių taip pat jau ne vienas atvėrė aukščiausių Lietuvos

krepšinio lygų duris: Marekas Blaževičius, Ąžuolas Tubelis, Dovilė Jankauskaitė,

Kamilė Mickutė, Justina Miknaitė, Dominyka Paliulytė, Brigita Sinickaitė.

Per visus metus nuo 2014 m. projekte dalyvavo 121 krepšininkė mergina ir

135 krepšininkai vaikinai. Kai kurie talentingiausi krepšininkai, tokie kaip Justė

Veronika Jocytė, jau žibanti moterų krepšinyje, dalyvauti projekte buvo kviečiami

kelis sezonus iš eilės. Kiekvienais metais projekte vidutiniškai dalyvauja

44 krepšininkai.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


50 Talentų karta

Ir stovyklos, ir turnyrai

Kiekvieną sezoną organizuojamos

penkios trijų dienų stovyklos įvairiuose

Lietuvos miestuose. Sezono metu

„Talentų kartos“ dalyvių pagrindu

sudarytos komandos dalyvauja tarptautiniuose

turnyruose. Sezonas tradiciškai

baigiamas tarptautiniu Ramūno

Šiškausko turnyru, kuris kasmet

sutraukia po 4 stipriausias Europos

15-mečių rinktines. Pirmasis Ramūno

Šiškausko turnyras buvo surengtas

2016 m.

Nuo projekto pradžios 2014 m.

rugsėjį jau buvo surengtos 28 stovyklos

įvairiuose Lietuvos miestuose:

Vilniuje, Kaune, Panevėžyje,

Kėdainiuose, Ukmergėje, Palangoje,

Druskininkuose, Raseiniuose,

Anykščiuose ir kt.

Tarp trenerių – garsūs

profesionalai

Kiekvienais metais projekto komandas

kuruoja po 1–2 Moksleivių krepšinio

lygos trenerius. Į stovyklas

atvyksta kviestiniai treneriai atskirai

merginoms ir vaikinams, kurie veda po

2 treniruotes. Paprastai vienoje projekto

stovyklose dalyvauja 5–6 kviestiniai

treneriai.

Projekto dalyviams treniruotes

veda esami ir buvę nacionalinių ir

jaunimo rinktinių treneriai, individualaus

meistriškumo treneriai, savo

srities profesionalai. Projekto stovyklose

yra dalyvavę Jonas Kazlauskas,

Kęstutis Kemzūra, Ramūnas

Butautas, Dainius Adomaitis, Darius

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


Talentų karta

51

Maskoliūnas, Mantas Šernius,

Rimvydas Samulėnas, Žydrūnas

Urbonas. Projekto dalyviams sezono

pradžioje ir pabaigoje atliekami medicininiai

ir funkciniai testavimai, dalyviai

įtraukiami į traumų prevencijos

programą.

Pagal tyrimų rezultatus specialistai

sudaro individualias rekomendacijas,

ką reikia tobulinti, kaip maitintis

ir kokio režimo laikytis. Specialistai

prižiūri vaikus ištisus metus.

Įdomieji faktai

Nuo projekto pradžios:

• suvalgyta 720 „Čempionų užkandžių“, kurių pakuotes dalyviams

skiria prekybos tinklas „Lidl“;

• išgerta daugiau nei 10 tonų natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“;

• išdalyti 96 komplektai ilgamečio Lietuvos krepšinio rinktinių rėmėjo

„Nike“ ekipiruotės;

• LKF partnerė „Colemont“ pasirūpino visų 256 dalyvių draudimu stovyklų

ir turnyrų metu;

• padedant bendrovei „Enerstena“ ir Kauno miesto savivaldybei, surengti

4 kasmetiniai Ramūno Šiškausko turnyrai, į kuriuos

komandos registruotis pradeda prieš metus.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


52 3x3

AUTORIUS: Rytis SabaS

Trijulių treneris:

žengėme didžiulį žingsnį

Vilniuje

gyvenantis Dainius

41-erių

Novickas nenustygsta

vietoje. Kol neįsikišo pandemija

ir karantinas, jis žaidė už

kelias komandas Vilniuje ir

dar važinėjo po visą Lietuvą su

Kėdainių veteranų komanda.

Tai – žmogus, per vienerias „Smuklės

lygos“ rungtynes Vilniuje sugebėjęs

įmesti 152 taškus. Visi, kas nors kiek

apie jį yra girdėję, žino, kad krepšinis

Dainiui – viso gyvenimo aistra.

Tačiau ir šioje aistroje jis turi dar

didesnę aistrą – trijulių krepšinį. Dabar

195 cm ūgio krepšininkas treniruoja

Lietuvos trijulių rinktines ir tikisi su

Šakių „Gulbelės“ trijulių ekipa pasiekti

svajonę – kelionę į olimpiadą.

„Tai – mano aistra, nes su šiuo žaidimu

pažįstamas nuo mažens. Nuo pirmojo

tada dar „Adidas Streetball“ turnyro

prie Seimo Vilniuje, į kurį atvažiavau

iš savo Pelėdnagių kaimo Kėdainių

rajone. Tai – visas gyvenimas. Ypač

dabar, kai trijulių krepšiniui skiriu daugiausia

laiko – domiuosi, „skautinu“,

iki karantino pats žaidžiau. „Normaliu“

krepšiniu dabar beveik nesidomiu

giliau. Nes tai atskiras sportas“, –

sako D. Novickas.

Pusę pasaulio su įvairiomis trijulių

komandomis išmaišęs krepšinio specialistas

įsitikinęs, kad trijulių krepšinio

perspektyva – labai didelė. Ir

viso pasaulio mastu. Nes žaisti gali

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Nuotraukos – Romo Jurgaičio, LKF, FIBA

nebūtinai profesionalai, varžybas

galima rengti visur – net prekybos centruose,

paplūdimyje – reikia tik kietos

dangos ir krepšio. O atsiradus daugybei

turnyrų didėja ir populiarumas, galimybės

keliauti.

„Perspektyva, mano nuomone, kaip

paplūdimio tinklinio. Šis sportas tikrai

ras vietą po saule, nors dar sunku

pasakyti, ar aplenks tradicinį krepšinį

penki prieš penkis. Kai kas mano, kad

trijulių krepšinis yra sezoninis sportas,

tačiau jau dabar sėkmingai rodoma,

kad žaisti galima ir žiemą – organizuojamas

ne vienas turnyras. Yra kalbų,

kad netrukus bus ir trijulių Eurolyga“, –

sako D. Novickas.

Pasak jo, trijulių krepšinis yra patrauklus

savo dinamika, greičiu, koncentracija

kiekvieną sekundę. Atakai skiriama

perpus mažiau laiko nei klasikiniame

krepšinyje – vos 12 sekundžių, o

mačas trunka 10 minučių gryno laiko.

„Žiūrovams neatsibosta žiūrėti, o laimėtas

rungtynes gali pralaimėti per

kelias sekundes. Ir atvirkščiai. Ten

krepšininkai per dešimt minučių atiduoda

visas jėgas, neturi laiko ilsėtis.

Turi būti pasirengęs kiekvienai akimirkai.

Ir vietoje susirinkusiems aistruoliams,

ir transliacijų žiūrovams stengiamasi

sukurti spektaklį, parenkamos

vaizdingos vietos, ieškoma įdomesnių

rakursų“, – vardija D. Novickas.

Lietuvos mėgėjų ir trijulių krepšinio

veterano pastebėjimu, trijulių krepšinis

sparčiai evoliucionuoja ir dabar

vargiai primena tą žaidimą, kurį jis


3x3

53

pradėjo žaisti netrukus po Lietuvos

laisvės atgavimo.

„Visiškai pasikeitė. Liko tik įmesti į

krepšį. Pasikeitė išmatavimai, danga,

kamuolys, taisyklės. Tapo profesionaliu

sportu – statistika, protokolai, teisėjai.

Prisimenu, kad jei anksčiau pirmaudavai

2 taškais likus žaisti minutę,

tai jau buvo pergalė. Dabar – ne.

Taisyklės keitėsi gal 10 kartų. Kadangi

viskas greitėja, keitėsi ir žaidimas.

Anksčiau, jei turėdavai didelį žmogų

po krepšiu, „lauždavai“ varžovus per

jį – tai vienas pergalės garantų. Dabar

atsirado deriniai, „laužimu“ nelaimėsi“,

– teigia Lietuvos trijulių krepšinio

treneris.

Pasak jo, dabar visi analizuoja varžovus,

žino kiekvieną judesį. Rengiamos

vaizdo įrašų peržiūros, specialios

treniruotės, ugdoma koncentracija,

sakomos motyvacinės kalbos.

Daugiausia šiuo metu komandų,

kuriose trys žaidėjai vienodi – visi

greiti ir judrūs, kad galėtų keistis ir

pataikyti.

Lietuvai atstovaujanti Šakių „Gulbelė“,

sudaryta iš keturių „Vyčio“ krepšininkų,

per labai trumpą laiką smarkiai

šoko į viršų pasaulio vyrų komandų

reitinge (sezoną baigė būdama 6-a).

D. Novicko nuomone, tai buvo dėsninga

ir reikia tuo džiaugtis.

„Atsirado asociacija, kuri ėmė rūpintis,

rengti turnyrus, atsirado žiemos

turnyras, atvėręs tarptautinius renginius.

Dar neseniai neturėjome autoriteto,

pasaulio trijulių visuomenė mūsų

rimtai nevertino, tačiau po šitų turnyrų

reikalai pasikeitė. Prisidėjo treniruotės,

atsirado patirtis. Baigėme sezoną

pasaulio reitinge 6-oje vietoje, kaip

komanda. Tačiau bendrame federacijų

reitinge esame toli (41), nes neturime

moterų komandų. Be to, nėra jaunimo,

kuris specializuotųsi trijulių krepšinyje.

Smagu, kad aštuoniolikmečių vaikinų

rinktinė laimėjo pirmą vietą Europoje,

dabar galime važiuoti į pasaulio čempionatą“,

– aiškina D. Novickas.

Anot jo, apie Lietuvos trijulių krepšinio

pakilimą kalbėti dar anksti, nes kol kas

yra vienintelė komanda, kuri rengiasi

profesionaliai.

„Reikia populiarinti trijulių krepšinį.

Tikiuosi, kad „Gulbelės“ pavyzdys

suteiks postūmį. Šis sportas jau išpopuliarėjo

tarp žiūrovų ir mėgėjų, gal

susidomės ir krepšininkai. Jei serbai

gali dalytis prizinius pinigus ir iš to

gyventi, kodėl lietuviai negali? Dar

esame kalno papėdėje, tačiau jau

žengėme pirmą didelį žingsnį. Turime

motyvacijos ir resursų. Parodėme,

kad galime iš dugno greitai pakilti

aukštai“, – sako D. Novickas.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020


54 3x3

Pasak jo, yra ir susidomėjusių bei

norinčių žaisti trijulėmis merginų,

tačiau joms reikia geresnio pasirengimo

norint kovoti tarptautiniu lygiu.

D. Novickas puikiai prisimena 1992-

ųjų olimpiadą, kai joje išsirikiavo

pirmoji laisvos Lietuvos komanda

ir laimėjo bronzą: „Ašaros riedėjo

matant, kaip vyrai kovėsi ir atidavė

visas jėgas“. Dabar jo, kaip ir jo globotinių,

svajonė – patiems nukeliauti

į olimpines žaidynes. O tai, kad

Tokijo žaidynės nukeltos į kitus metus,

D. Novickui atrodo paranku.

„Pasirengimą atrankai, kuri kovą turėjo

vykti Indijoje, trikdė Nacionalinės

lygos kovos, kuriose dalyvavo visi

„Gulbelės“ žaidėjai. Pasirengimas

buvo sklandus, bet jo buvo mažoka.

Aš kaip treneris džiaugiuosi, kad

nukėlė olimpiadą. Atsiras daugiau

patirties, konkurentų Lietuvoje – juk

dabar neturime partnerių pažaisti.

Tikiu, kad turime daugiau galimybių

patekti į olimpiadą. Turėsime daugiau

laiko pasirengti“, – teigia D. Novickas.

Neseniai, prieš pat karantiną, jis

pats buvo išbėgęs į aikštę, kai dėl

traumos komandai tarptautiniame

turnyre negalėjo padėti vienas

„Gulbelės“ krepšininkų, ir pelnė pergalingus

taškus. Tačiau iki šiol žaisti

D. Novickui yra lengviau nei treniruoti.

„Tai supratau išbėgęs į aikštę. Išbėgau

ekstra atveju. Tačiau aikštelėje iškart

visą dėmesį sutelki žaidimui – pataikai

arba ne, apsigini arba ne. O treniruojant

reikia begalinės kantrybės, nervų,

ypač žinant savo emocionalumą. Kaip

treneris grįžtu po turnyro išsikrovęs

daugiau nei krepšininkai. O dar laukia

peržiūros, apmąstymai. Reikia kantrybės,

noro, atsidavimo, meilės. Tačiau

aš visa tai turiu“, – sako D. Novickas.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020



Similar magazines