Krepšinio namai Nr. 3, 2020 m.

54 Švilpukas
Švilpukas
55
AUTORIUS: Rytis SabaS
Žurnalo „Krepšinio namai“ redaktorius
Nuotraukos: LKL, Eurolyga
G. VILIUS:
REIKIA TIKĖTI
SAVO DARBO
DISCIPLINA
32
metų Gytis Vilius –
geriausias Lietuvos
krepšinio teisėjas.
LKL ir Eurolygoje „švilpiantis”
kaunietis turi gerą reputaciją
ne tik Lietuvoje, yra vertinamas
žaidėjų, trenerių ir kolegų.
Krepšinį Gytis supranta ne tik teisėjo
akimis – jis pats nuo septynerių metų
treniravosi Kauno krepšinio mokykloje.
„Tuo metu tėtis mėgėjiškai teisėjavo
Kauno krepšinio mėgėjų lygoje, tai
sintezė tarp paties krepšinio žaidimo
ir domėjimosi teisėjavimu gavosi natūraliai.
Galiausiai, būdamas 16 metų
pats pabandžiau teisėjauti, ir tai užsitęsė
iki šiol. Nuo šešiolikos metų iki
aštuoniolikos metų žaidžiau krepšinį
ir tuo pačiu metu pradėjau teisėjauti.
Galiausiai buvo aišku, kad krepšininku
tikrai netapsiu, todėl dėmesį skyriau
teisėjavimui“, - sako G. Vilius.
Tėtis buvo ir pirmasis jo mokytojas,
suformavęs požiūrį į teisėjavimą. Jis
parodė kaip viskas turi būti atliekama,
kaip viskas turi būti analizuojama, kas
kartais turi būti paaukojama.
„Perėjus teisėjauti į LKL mano mokytojais
ir patarėjais tapo vyresni kolegos
bei rungtynių inspektoriai. Nerealų
talentą mokyti bei perteikti žinias turi
Kęstutis Pilipauskas, kurio patarimai
ne tik apie žaidimo situacijas, tačiau
ir gilesnės įžvalgos apie teisėjavimo
subtilybes yra aukso vertės. Stebiu
NBA teisėjavimą ir ten vyraujantį stilių.
Kažką galima pritaikyti, kažko ne. Taip
nuosekliai dėlioju asmeninę mozaiką
ir kuriu savo teisėjo stilių”, - pasakoja
G. Vilius.
Šis arbitras greitai kilo Lietuvos teisėjų
piramidės pakopomis. Vienerius
metus teisėjavo Regionų lygoje,
dvejus – Nacionalinėje, o būdamas
22-ejų debiutavo Lietuvos krepšinio
lygoje. Tarptautinės kategorijos FIBA
arbitru G. Vilius tapo 2017-aisiais, o
jau po metų į savo teisėjų korpusą jį
pakvietė stipriausia Europos krepšinio
lyga – Eurolyga.
pridėti”, - teigia geriausias Lietuvos
krepšinio arbitras.
Kokių savybių reikia krepšinio teisėjui?
„Man pirmoje vietoje visada eina
kokybiškas teisėjavimas. Teisingai
išspręsti momentai yra prioritetas,
to tikisi treneriai, žaidėjai bei žiūrovai.
Antras dalykas - tai komunikacija.
Neturiu problemų būti atviras su
žaidėjais, tačiau to paties reikalauju
ir iš žaidėjų. Tada viskas yra arčiausiai
tiesos. Trečias dalykas - tai atsparumas
spaudimui. Išoriniai faktoriai
negali daryti įtakos tavo sprendimų
priėmimui. Atvirkščiai, tie, kurie kuria
spaudimą, neturi jausti, kad už tai
įgyja neteisėtą pranašumą sau”, -
sako G. Vilius.
Jauniems arbitrams jis pataria neturėti
vidinės baimės suklysti, nes tai
yra didžiausias žmogaus apribojimas.
Žinoti, koks teisėjas nori būti, ir
tikėti savo darbo disciplina. Pasirengti
rungtynėms taip, kad turėtum pagrįstą
pasitikėjimą savimi. Ir neieškoti
pasiteisinimų.
Įsimintiniausiomis savo rungtynėmis
iki šiol G. Vilius vadina 2018-ųjų
septyniolikmečių pasaulio čempionato
finalą Argentinoje tarp JAV ir
Prancūzijos.
„Tas jausmas atstovauti Lietuvai
finale su maža vėliavėle šalia pavardės
buvo įsimintinas. Kelios rungtynės
Eurolygoje taip pat buvo įsimintinos,
kaip ir kelios LKL atkrintamųjų rungtynių
serijos”, - sako arbitras.
Tačiau yra ir kitas jausmas, kuris,
G. Viliaus suvokimu, vilioja būti krepšinio
teisėju.
„Sunku apibūdinti, reikia tai patirti.
Galbūt tas gebėjimas valdyti situaciją
ir priimti sprendimus sudėtingose situacijose.
Adrenalinas persipina su išorinėmis
emocijomis, tuomet prisideda
vidinė savikontrolė ir išeina įdomus
savęs patikrinimas. Tada žiūri, kur yra
tavo ribos. Žiūri kas nepavyko, ką gali
Krepšinio Namai | Gruodis 2020 Krepšinio Namai | Gruodis 2020