28.12.2020 Views

Krepšinio namai Nr. 3, 2020 m.

Lietuvos krepšinio federacijos leidinys krepšinio mėgėjams ir profesionalams.

Lietuvos krepšinio federacijos leidinys krepšinio mėgėjams ir profesionalams.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

64 Sveikata

Sveikata

65

AUTORIUS: Rytis SabaS

Žurnalo „Krepšinio namai“ redaktorius

IŠ RINKTINIŲ GYDYTOJO

LŪPŲ – PATARIMAI

VISIEMS KREPŠININKAMS

Vytenis Trumpickas jau daugiau

nei 14 metų dirba su Lietuvos

nacionaline vyrų krepšinio

rinktine. Šiuo metu jis yra ir

Lietuvos krepšinio rinktinių vyr.

gydytojas. Per tą laiką medikas

matė daug įvairių krepšininkų

traumų ir, tikriausia, dar daugiau

padėjo jų išvengti.

Apie krepšininkų traumas ir jų

prevenciją – ne tik profesionaliems,

tačiau ir pradedantiems krepšininkams

aktualus pokalbis su V. Trumpicku.

- Kiek teisingas teiginys, kad sporto

medikų labai svarbi darbo dalis yra

traumų prevencija, o ne gydymas,

ir kodėl?

- Nepažįstu nė vieno profesionalaus

sportininko, kuriam būtų pavykę

išvengti traumų. Tačiau esu tikras,

jog dalies traumų būtų galima išvengti,

pirmiausia - saikingai dozuojant krūvį

ir tinkamai jam rengiantis. Gana didelį

sportinių traumų kiekį lemia vis dar

nepakankamas dėmesys traumų

prevencijai. Deja, vakarietiškos

tendencijos į sveikatą investuoti

avansu, kai dar nieko neskauda,

Lietuvoje skinasi kelią labai pamažu.

organizacijos statistika rodo, jog

tinkama profilaktika yra žymiai pigesnė

nei traumų gydymas vėliau.

Kalbant apie sportą, jam būtina rengtis

iš anksto, tarsi darytum namų darbus.

Prie krūvio reikia pratintis pamažu,

palaipsniui jį didinant, neskubant

ir neužsibrėžiant pernelyg didelių

tikslų. Tai galioja visiems be išimties -

profesionalams, ir mėgėjams, nes

žmonių anatomija, fiziologija panaši.

Pagrindinis principas – prieš bet

kokią sunkesnę nei įprastą fizinę

veiklą būtinas apšilimas, suaktyvinant

kraujotaką ir sušildant raumenis,

kad jie būtų pasirengę darbui.

Apšilimas tiesiog būtinas ypač

peržengusiems 30 m. ribą. Nes su

amžiumi lėtėjant medžiagų apykaitai,

raumenų ir sausgyslių aprūpinimui

krauju ir naudingomis medžiagomis,

organizamas tampa mažiau atsparus,

didėja traumų rizika.

Pavojingiausios – iki pabaigos

neišgydytos traumos. Dalis

sportininkų, norėdami greičiau grįžti į

rungtynes, nebaigia viso reabilitacijos

kurso, taip save pasmerkdami

užburtam traumų ratui ir lėtiniams

skausmams.

- Kaip svarbu traumų prevencijos

principus suprasti jauname

amžiuje? Ir nuo kelių metų?

- Juo anksčiau jaunieji sportininkai

supras, kad traumų prevencijos

reikia tiek pat, kiek treniruočių,

subalansuotos mityba, vitaminų

vartojimo, tinkamai parinktų

profilaktinių priemonių (ortopediniai

vidpadžiai ir pan.), tuo ilgiau tęsis

karjera, mažiau bus stabdomas

tobulėjimas, greičiau bus pasiekta

užsibrėžtų tikslų.

Mano nuomone, nuo pat pirmų dienų

specializuotose treniruotėse vaikai

(nuo 7-8 metų) turi būti mokomi traumų

prevencijos. Apšilimas prieš kiekvieną

intensyvesnę fizinę veiklą tiesiog

BŪTINAS (suaktyvinama kraujotaka,

apšildomi raumenys ir pan.).

Iš pradžių, sudominant vaiką, viskas

turi būti pateikiama žaidimų forma,

kad vaikai neišsigąstų monotoniško

apšilimo, Palaipsniui tai turėtų

tapti utina.

Labai svarbu su amžiumi suasmeninti

apšilimą atsižvelgiant į kiekvieno

sportuojančio poreikį, esamas

mikrotraumas, anatominius aspektus

ir problemines vietas.

- Daug dirbate ne tik su rinktinėmis,

tačiau ir su vaikų/paauglių

projektais, tokiais kaip Talentų

karta. Kokias pastebite medicinines

problemas, atsiradusias dėl

netinkamos traumų prevencijos

arba panašių dalykų.

- Daug metų stebime jaunuosius

krepšinio talentus, kuriems LKF tikrai

skiria didelį dėmesį, finansavimą,

organizuoja medicininius patikrinimus,

apmoko prevenciniu programų. Tenka

pastebėti, kad profilaktiškai patikrinę

sportininkus randame begalę

problemų – ir raumenyno, ir laikysenos

arba kitokių. Nepakankamai dėmesio

skiriama raumenims stiprinti, traumų

prevencijai. Talentingas krepšininkas

žaidžia dviejose ir net trijose amžiaus

grupėse, patiria tikrai milžiniškus

krūvius, neturi laiko atsistatyti. Deja,

taip patiriamos rimtos traumos,

kurios ne vienam pristabdo karjera

ir net užveria galimybes pasiekti

aukščiausią lygį. Į jo vietą stoja kitas,

eilė visada yra...

- Kokių universalių patarimų

duotumėte krepšininkams,

siekiantiems ilgos karjeros?

- Reguliariai tikrintis sveikatą, atkreipti

dėmesį į rekomendacijas. Būtinas

apšilimas prieš kiekvieną fizinį krūvį.

Įvykus traumai reikia nutraukti fizinį

krūvį, kol išsiaiškinate, kas tiksliai

atsitiko ir ar galite toliau sportuoti.

Neskubėkite grįžti į buvusį aktyvumo

lygį, kol pilnai neišsigydote traumų.

Dažnai sportininkai taip nekantrauja

grįžti į sporto salę, kad vos pasijutę

geriau jau įsivaizduoja esą visiškai

pagiję ir nutaria reabilitacijos netęsti.

Visada sportininkams sakau, kad

reikia galvoti apie ateitį, o ne siekti

rezultato čia ir dabar. Prieš pradedant

vėl sportuoti, būtina visiškai pasveikti,

tik taip bus išvengta komplikacijų ir

pakartotinių traumų.

Tuo metu Pasaulinė sveikatos

Krepšinio Namai | Gruodis 2020 Krepšinio Namai | Gruodis 2020

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!