Krepšinio namai Nr. 4, 2021 m. kovas

Nr. 4 

2021 KOVAS 

ISSN 2669-1698

2 TURINYS 

RULETĖ 

LAŽYBOS 

TURINYS 

LOŠIMO AUTOMATAI 

TURINYS 

KORTŲ LOŠIMAI 

3 

LAŽYBOS 

LOŠIMO AUTOMATAI 

RULETĖ 

KREPŠINIO NAMAI 

ISTORIJA – 1996 OLIMPIADA ........................................................................................................................... 4 

KELIALAPIS Į EUROPOS ČEMPIONATĄ - KIŠENĖJE............................................................................................. 9 

M. ŠERNIUS: TURĖJAU UŽPILDYTI SPRAGAS ATEITIMI..................................................................................... 15 

RULETĖ 


RULETĖ 

LAŽYBOS 

LOŠIMO 

AUTOMATAI 

LAŽYBOS 

RULETĖ 

LAŽYBOS 

KORTŲ 

LOŠIMAI 

LAŽYBOS 

ŠALIA LEGENDŲ GALIME ATSIDURTI IR MES.................................................................................................... 19 

D. SABONIUI – PRESTIŽINIS NBA TROFĖJUS.................................................................................................... 22 

„CITADELE KMT“ FINALO KETVERTAS: IŠŠŪKIAI, REALYBĖ IR REZULTATAI..................................................... 23 

41-ERIŲ BROLIAI LAVRINOVIČIAI: „DAR TURIME NEBAIGTŲ DARBŲ“............................................................... 28 

NKL – NAUJAS LIETUVOS KREPŠINIO REKORDAS............................................................................................ 30 

„ŽALGIRIO“ TRENIRUOTĖSE PATIRTĮ KAUPIA JAUNIMAS................................................................................. 31 

REGIONUOSE – PROVERŽIS KOMUNIKACIJOS UPĖJE........................................................................................ 33 

PRIE „NEPTŪNO“ PERGALIŲ TRENERĖ PRISIDEDA IR SU KAMUOLIU................................................................ 36 

R.DAUNIENĖ: KREPŠINIS TEKA MANO GYSLOMIS............................................................................................ 39 

VILNIETĖS ATĖMĖ TAURĘ IŠ „AISČIŲ”............................................................................................................. 42 

MKL DVIDEŠIMTMETIS – JOS VADOVŲ AKIMIS................................................................................................ 44 


RULETĖ 

PAMOKOS – IR IŠ NBA DUONĄ RAGAVUSIO TRENERIO..................................................................................... 48 

R. SKAISGIRYS: NEĮEITI Į ŠIĄ RINKĄ BŪTŲ DIDELĖ KLAIDA.............................................................................. 50 

RULETĖ 

LOŠIMO 

TRENERIAI IR TEISĖJAI: SĖDIME VIENOJE VALTYJE.......................................................................................... 54 

11-12 METŲ VAIKŲ UGDYMAS........................................................................................................................ 59 

AUTOMATAI 

LAŽYBOS 

Nesaikingas lošimas gali sukelti priklausomybę. 

Almanachas Lietuvos krepšinio federacija 

Nr. 4 / 2021 m. 

© Lietuvos krepšinio federacija 

Redaktorius Rytis Sabas 

El. p. rytis@s-marketing.eu 

Spausdino UAB „Eurispauda“ 

Miško g. 23, LT-44313 Kaunas 

El. p. info@eurispauda.lt 

KELIŲ IR ACHILO SAUSGYSLIŲ SKAUSMAI – KAIP IŠVENGTI ŽALOS................................................................. 65 

Krepšinio Namai | Kovas 2021 Krepšinio Namai | Kovas 2021

4 Istorija 

Istorija 

5 

AUTORIUS: Rytis SabaS 

Žurnalo „Krepšinio namai“ redaktorius 

Nuotraukos: FIBA, NBA 

ISTORIJA – 

1996 OLIMPIADA 

ARTŪRAS KARNIŠOVAS 

„CHICAGO BULLS“ VYKDANTYSIS VICEPREZIDENTAS, REZULTATYVIAUSIAS VISŲ 

LAIKŲ LIETUVOS RINKTINĖS ŽAIDĖJAS 

1992, 1996 metais Olimpinėse žaidynėse laimėjo bronzos medalius 

1995 metų Europos vicečempionas 

1996, 1997, 2001 m. Ispanijos lygos čempionas 

1996 metų geriausias Europos krepšininkas 

1997 metų Europos žvaigždžių rungtynių naudingiausias žaidėjas 

1997, 1999 metais dalyvavo Europos žvaigždžių rungtynėse 

2000 metų Italijos lygos čempionas 

2001 metais laimėjo Ispanijos taurę (Copa del Rey) 

Prieš ketvirtį amžiaus Lietuvos vyrų 

krepšinio rinktinė antrą kartą iš eilės 

iškovojo olimpinę bronzą. Tai buvo 

paskutinė olimpiada, kurioje žaidė 

legendinė Lietuvos krepšinio karta 

su olimpiniais čempionais Arvydu 

Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu ir 

Rimu Kurtinaičiu. Vienu pagrindinių 

smuikų griežė prieš ketverius metus 

Barselonoje JAV žvaigždes nuo 

šoninės linijos fotografavęs Artūras 

Karnišovas, iki šiol esantis rezultatyviausias 

Lietuvos rinktinės žaidėjas, 

1992-1999 metais surinkęs 1453 

taškus. 

Netrukus 50-metį švęsiantis vilnietis 

(tiesa, gimęs Klaipėdoje), legendinio 

Vilniaus „Statybos“ krepšininko 

Mykolo Karnišovo sūnus, į antrąją 

savo olimpiadą keliavo būdamas jau 

subrendęs 25-erių žaidėjas. Pirmasis 

buvusios SSRS krepšininkas NCAA, 

Europos vicečempionas, tais 1996- 

aisiais pripažintas ir geriausiu Europos 

krepšininku. Ilgametis Lietuvos 

krepšinio rinktinės treneris Vladas 

Garastas vėliau jį išrinko į simbolinę 

Lietuvos šimtmečio rinktinę. 

Mes su Artūru baigėme tą pačią 

Vilniaus krepšinio mokyklą. Tuo metu, 

kai trindavau atsarginių suolą, metais 

vyresnis Artūras jau buvo žvaigždė – 

jo sustabdyti negalėjo niekas. 1971- 

aisiais gimusi komanda, treniruojama 

Juozo Mateikos, su A. Karnišovu, 

Martynu Purliu, Gediminu Uliu, Linu 

Merkeliu ir kitais tos kartos krepšininkais, 

dominavo ne tik Lietuvoje, 

tačiau ir tuometinėje Sovietų 

Sąjungoje. Vėliau jis debiutavo 

Vilniaus „Statyboje“, kurioje rungtyniavo 

drauge su Š. Marčiulioniu, ir 

išvyko į prestižinį Siton Holo universitetą 

JAV. 

Šiomis dienomis Artūras labai užsiėmęs 

„Chicago Bulls“ reikalais. Tačiau 

į „Krepšinio namų“ klausimus elektroniniu 

paštu atsakė labai noriai ir operatyviai. 

Klausimai atgaivino ir jo prisiminimus 

apie Atlantos olimpiadą. 

„Tą olimpiadą atsimenu ne taip 

dažnai, tačiau atsiminimai labai 

geri. Kartais, kai nuvykstu į Atlantą 

ir praeinu per miestą, sustoju šalia 

buvusio Olimpinio kaimelio. Tada ir 

atsimenu“, - sakė A. Karnišovas. 


6 Istorija 

Istorija 

7 

ĮSPŪDINGAS PASIRENGIMAS 

Lietuvos rinktinė, prieš ketverius 

metus Barselonoje iškovojusi pirmąją 

bronzą, pasak A. Karnišovo, į Atlantą 

keliavo mąstydama apie medalius. 

„Pasirengimas ir kontrolinės rungtynės 

buvo Amerikoje. Turėjome laiko 

pasirengti. Mes buvome geros formos 

jau prieš pirmąsias rungtynes su 

Kroatija“, - sakė A. Karnišovas. 

Pasak jo, sąlygos 1996 metais buvo 

geresnes nei 1992-aisiais. 

„1992 metais, be pasirengimo ciklo, 

mes turėjome įveikti kvalifikaciją ir 

sužaidėme 11 rungtynių, kad tik patektume 

į Barseloną. 1996 metais mes 

jau žinojome, kad mūsų laukia Atlanta 

ir pasirengimas vyko labai tvarkingai 

ir sustyguotai“ – sakė A. Karnišovas. 

Tačiau, žinodami, kad vieta Atlantoje 

garantuota, Lietuvos rinktinės vadovai 

pasinaudojo proga išbandyti į rinktinę 

besibeldžiančius krepšininkus ir 

surengė įspūdingą pasirengimo turą. 

Pasirengimą Atlantai Lietuvos rinktinė 

pradėjo dar gegužę Australijoje 

(be A. Karnišovo, A. Sabonio, Š. 

Marčiulionio). Australijos rinktinei, 

kurią vėliau palaužė Atlantos mažojo 

finalo metu, lietuviai penkis kartus 

pralaimėjo 65:92 (32:45), 55:82 

(24:40), 83:100 (39:57), 74:88 (35:45) ir 

83:85 (38:52). Vokietijoje, prisijungus 

„Portland Trail Blazers“ naujokui A. 

Saboniui, Lietuva įveikė Vokietiją 

84:77 (42:38), Jugoslaviją 76:70 

(42:39), tačiau pralaimėjo Graikijai 

57:77 (30:42). 

Po to palydėtuvės į olimpiadą buvo 

surengtos Vilniuje, kur Lietuvos 

rinktinė 109:62 (59:41) sutriuškino 

ukrainiečius. 

Vėliau pasirengimo kelias atvedė į 

Jungtines Valstijas. Tą 1996-ųjų liepą 

Čikagoje lietuviai 65:69 (35:34) nusileido 

Kroatijai, po kelių dienų Los 

Andžele – Brazilijai 80:84 (34:45), 

o vėliau vėl Čikagoje įveikė Graikiją 

85:83 (42:48) 

„Net neatsimenu, kiek laiko praleidome 

skraidydami po Ameriką, 

tačiau pasirengimo užteko“, - sakė 

A. Karnišovas. 

ATLANTA 

Atlantos šimtmečio (olimpiada čia 

vyko praėjus 100 metų nuo pirmųjų 

šiuolaikinių olimpinių žaidynių – red.) 

olimpiniame parke Lietuvos rinktinė 

drauge su kitais mūsų šalies olimpinės 

delegacijos nariais įsikūrė antroje 

liepos pusėje. 

„Kaimelis buvo gražus, daug daugiaaukščių 

namų/bendrabučių, kuriuose 

gyveno olimpiečiai. Į valgyklą ir į autobusą 

turėjome važiuoti mažais traukinukais. 

Tiesa, aš mąsčiau daugiau apie 

rungtynes ir kaip jas laimėti, nei apie 

aplinką“, - pasakojo A. Karnišovas. 

Olimpinį turnyrą Lietuvos rinktinė 

pradėjo įspūdinga dvikova su kroatais. 

Dviejų pratęsimų pareikalavęs mačas 

baigėsi lietuvių pergale 83:81 (37:31, 

29:35, 6:6, 11:9). Paskutinius 9 taškus 

pelnė R. Kurtinaitis. Rezultatyviausias 

buvo A. Sabonis (20 taškų, 14 atkovotų 

kamuolių), baigęs rungtynes 

anksčiau dėl 5 pražangų. Antras pagal 

rezultatyvumą – A. Karnišovas (16 

taškų, 10/15 baudų metimų, 6 atkovoti 

kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai), 

trečias – taip pat anksčiau 

dėl pražangų iš aikštės pasitraukęs 

Š. Marčiulionis (14 taškų). Mačo dėl 

traumos nebaigė ir pats A. Karnišovas. 

Dėl jos Lietuvos rinktinės puolėjas praleido 

ir rungtynes su Argentina, kurias 

Lietuva pralaimėjo 61:65 (25:31). A. 

Sabonis pelnė 30 taškų ir atkovojo 11 

kamuolių. 

„Per pirmas rungtynes su Kroatija, 

per pratęsimą, smarkiai išsisukau 

čiurną, nusileidau ant Dino Radjos 

kojos. Mano koja atrodė kaip balionas. 

Tačiau norėjosi grįžti kuo greičiau, 

praleidau tik vienerias rungtynes 

ir sugrįžau rungtynėms su Amerika. Aš 

taip ir pasakiau - negaliu praleisti tokių 

rungtynių ir pamiršau visus skausmus“, 

- pasakojo A. Karnišovas. 

Trečiose grupės rungtynėse prieš 

Lietuvą išsirikiavo vien iš NBA žvaigždžių 

sudaryta JAV rinktinė: Davidas 

Robinsonas, Reggie Milleris, Scottie 

Pippenas, Charlesas Barkley, 

Mitchas Richmondas, Shaquille‘as 

O‘Nealas, Anferenee Hardaway, 

Karlas Malone'as, Grantas Hillas, Gary 

Paytonas, Hakeemas Olajuwonas 

ir Johnas Stocktonas. NBA taip ir 

nepakviestas A. Karnišovas buvo 

vienas rezultatyviausių aikštėje žaidusių 

krepšininkų – pelnė 15 taškų (kaip ir 

Darius Lukminas), atkovojo 7 kamuolius 

(kaip ir Gintaras Einikis). Daugiau 

taškų pelnė tik Ch. Barkley – 16. 

„Ką tik buvau baigęs Ispanijos čempionatą 

ir prisijungiau prie rinktinės 

labai anksti. Formos nebuvau praradęs 

ir pasitikėjimo turėjau daug. Žaisti 

su rinktine savo mėgstamiausią krepšinį 

man buvo smagu ir nuo to niekada 

nebėgdavau. Smagu buvo su ta grupe 

vyrų ruoštis ir žaisti drauge“, - prisiminė 


Po dienos pertraukos Lietuva tiesiog 

suvalgė Angolą – 85:49 (37:21). 

A. Karnišovas buvo rezultatyviausias 

rungtynių dalyvis, pelnęs 20 taškų. 

Vėliau krito ir Kinija, kurioje dar nebuvo 

Yao Ming‘o – 116:55 (53:23). Per tas 

rungtynes 8 Lietuvos krepšininkai 

pelnė dviženklį taškų skaičių 

(daugiausia – 17 – R. Kurtinaitis). 

A. Karnišovas vėl pirmavo tarp lietuvių 

mestų baudų kategorijoje – realizavo 

8 iš 9, pelnė 12 taškų. 

Antrąją vietą grupėje užėmusių lietuvių 

ketvirtfinalyje laukė graikai. Tik jų 

viltis Lietuvos krepšininkai sutrypė 

99:66 (45:19). Rezultatyviausias tarp 

lietuvių buvo Š. Marčiulionis (16 

taškų, 7 rezultatyvūs perdavimai). A. 

Karnišovas ir A. Sabonis pridėjo po 

15 taškų. 

Pusfinalyje kelią lietuviams pastojo 

Jugoslavijos (kai kurios valstybės, 

tarp jų JAV, tuomet ją vadino 

Serbija ir Juodkalnija, tačiau oficialiai 

toks pavadinimas įsiteisino 

2003-iaisias) krepšininkai. Prieš 

metus jie buvo įveikę Lietuvos rinktinę 

skandalingame Europos čempionato 

finale 96:90. Tad dabar lietuviai 

troško atsirevanšuoti. Tik revanšas 

nepavyko, nepaisant to, kad 

pasirengimo metu Lietuva buvo įveikusi 

Jugoslaviją. Lietuviai pralaimėjo 

58:66 (31:35). Smogiamasis jugoslavų 

duetas Predragas Danilovičius 

ir Aleksandras Džordževičius drauge 

pelnė daugiau nei pusę savo komandos 

taškų (atitinkamai 19 ir 16). 

Lietuvą į priekį tempė R. Kurtinaitis (38 

min., 22 tšk.) ir A. Sabonis (40 min., 14 

tšk.). A. Karnišovas pridėjo 8 taškus. 

Aikštėje pasirodė tik 7 lietuviai. 

„Labai skaudus pralaimėjimas. Prieš 

serbus kova visada yra principinė ir 

motyvacijos netrūksta. Tačiau mes jų 

nesugebėjome įveikti tą dieną“, - sakė 


Taip, kaip ir prieš ketverius metus 

Barselonoje, Lietuvos rinktinė prarado 

galimybę žaisti olimpiados finale, 

kuriame galėjo susitikti su JAV ekipa, 

įveikusią Australiją 101:73. Mažajame 

finale lietuvių laukė australai, prieš 

kuriuos Lietuvos rinktinė pasirengimo 

metu buvo penkis kartus pralaimėjusi. 

„Visada prisimenu rungtynes dėl 

bronzos, nes pergalė atneša labai 

daug džiaugsmo. Prisimeni, kiek prakaito 

išliejai rengiantis varžyboms ir 

rungtynėms, o kulminacija yra būtent 

tos rungtynės dėl medalio. Visi vyrai 

gerai buvo nusiteikę prieš rungtynes 

ir mes sugebėjome išplėšti pergalę 

prieš australus“, - sakė A. Karnišovas. 

Lietuva įveikė Australiją 80:74 (36:34). 

„Atsimenu, kad Sabas buvo ant sparnų 

ir sužaidė labai geras rungtynes. Visi 

vyrai buvo gerai nusiteikę ir norėjo 

pasitaisyti po pralaimėjimo serbams“, 

- sakė A. Karnišovas. 

A. Sabonis išties buvo 

nesustabdomas. Per 40 minučių jis 

pelnė 30 taškų, pataikydamas 3 iš 

4 tritaškių, ir atkovojo 13 kamuolių. 

A. Karnišovas įmetė 21 tašką (3/6 

tritaškių, 4/5 baudų), Š. Marčiulionis – 

16 taškų (9 rezultatyvūs perdavimai). 

PO PERGALĖS 

„Grįžome į Olimpinį miestelį ir šventė 

prasidėjo. Buvome susirinkę drauge 

ir, atsimenu, važiavome traukinuku 

dainuodami lietuviškas dainas. Smagu 

buvo“, - prisiminė A. Karnišovas. 

Tačiau ilgai švęsti pergalės jis 

negalėjo. 

„Nedaug gavome pertraukos ir reikėjo 

grįžti į Ispaniją. Pasirengimas naujam 

sezonui prasidėjo jau netrukus, o 

praėjęs sezonas buvo labai ilgas. 

Po tokių vasarų mano forma visada 

būdavo gera sezono pradžioje. Bet 

apie sausį ateina nuovargis ir pasijunta, 

kad to laisvalaikio buvo mažai. Tačiau 

tos akimirkos ir pergalės Lietuvos 

rinktinėje buvo vertos praleisto laiko. 

Tą krepšinio stilių aš mylėjau, ir žaisti 

už Lietuvą buvo didžiulė garbė“, - 

sakė A. Karnišovas. 

Baigiantis 1996-iesiems jis buvo 

išrinktas geriausiu Europos krepšininku. 

Šįmet legendinis treneris 

V. Garastas, paprašytas išvardyti 

simbolinę visų laikų Lietuvos rinktinę, 

puolėjo pozicijoje pirmą paminėjo 

būtent A. Karnišovą. 

LIETUVOS RINKTINĖ ATLANTOS 

OLIMPIADOJE 

REZULTATAI 

1996-07-20 vs CRO 83-81 

1996-07-22 vs ARG 61-65 

1996-07-24 vs USA 82-104 

1996-07-26 vs ANG 85-49 

1996-07-28 vs CHN 116-55 

1996-07-30 vs GRE 99-66 

1996-08-01 vs YUG 58-66 

1996-08-03 vs AUS 80-74 


8 Istorija 

LIETUVOS SUDĖTIS 

# Žaidėjas Pozicija Ūgis Gimė Gimtasis miestas Klubas 

4 Rytis Vaišvila G 194 cm 1971 Klaipėda Alytaus „Alita” 

5 Mindaugas Žukauskas P 201cm 1975 Šiauliai „Šiauliai” 

6 Eurelijus Žukauskas C 218 cm 1973 Klaipėdos raj. Klaipėdos „Neptūnas” 

7 Tomas Pačėsas G 190 cm 1973 Alytus Kauno „Atletas” 

8 Saulius Štombergas P 202 cm 1973 Klaipėda Kauno „Atletas” 

9 Darius Lukminas G 195 cm 1968 Kaunas Kauno „Žalgiris” 

10 Rimas Kurtinaitis G 196 cm 1960 Kaunas Kauno „Žalgiris” 

11 Arvydas Sabonis C 220 cm 1964 Kaunas „Portland Trail Blazers” NBA 

12 Artūras Karnišovas P 204 cm 1971 Klaipėda „Barcelona” (Ispanija) 

13 Šarūnas Marčiulionis G 196 cm 1964 Kaunas „Sacramento Kings” NBA 

14 Gintaras Einikis C 207 cm 1969 Kretinga Saratovo „Avtodor” (Rusija) 

Vyr. treneris: 

Vladas Garastas 



Nuotraukos: FIBA, Žygimantas Vingelis 

Vyrų rinktinė 

KELIALAPIS Į EUROPOS 

ČEMPIONATĄ - KIŠENĖJE 

9 

Antrojo Europos vyrų 

čempionato atrankos 

„burbulo“ metu didžiausias 

iššūkis, visuomenės akimis, 

buvo Lietuvos rinktinės 

patekimas į finalinį etapą. 

Tačiau nemažiau iššūkių turėjo 

Lietuvos krepšinio federacija, 

organizavusi „burbulą“, nes jam 

rengtis reikėjo sudėtingesnėmis 

sąlygomis nei rudenį. 

Ir rinktinė, ir LKF su iššūkiais 

susitvarkė. Ir jei rinktinė 

privertė jaudintis, federacijos 

profesionalams jaudulio dėl 

organizacijos buvo mažiau nei 

rudenį. Lietuva pateko į Europos 

čempionatą, o FIBA ataskaitoje 

teigiama, jog LKF suorganizavo 

dar vieną labai aukšto lygio 

renginį. 

NEPRALEISIME 

Tikslas – pasiektas, kad ir kiek nervų 

tai kainavo aistruoliams ir patiems 

krepšininkams. Lietuvos vyrų krepšinio 

rinktinė dalyvaus dar viename 

Europos čempionate, kuris vyks 2022 

metais (rugsėjo 1-18 d.). Turnyrą 

rengia keturios valstybės – Čekija 

(Prahoje), Sakartvelas (Tbilisyje), 

Vokietija (Kelne/Berlyne) ir Italija 

(Milane). Nuo laisvės atgavimo Lietuva 

dalyvavo visuose Senojo žemyno 

čempionatuose – vieną kartą laimėjo, 

tris kartus puošėsi sidabru ir kartą 

iškovojo bronzą. 

„Noriu padėkoti žaidėjams, kad jie 

atvyko į „burbulą“ ir padėjo mums. 

Ačiū federacijai už nuostabų darbą. 

Viskas vyko tikrai aukštame lygyje, – 

po lemiamos dvikovos su Danijos 

rinktine sakė Darius Maskoliūnas. 

Svarbiuose momentuose mes 

buvome kantrūs. Žinoma, pasitaikė 

ir tokių, kai pamesdavome galvas. 

Šiandien krepšinio Dievai buvo mūsų 

pusėje. Vaikinai to nusipelnė, sveikinimai 

jiems.“ 

ČEKIJA – ANT MENČIŲ 

Pirmasis „burbulo” mačas vasario 20 

d. Vilniaus „Avia Solutions Group“ 

arenoje su Čekijos rinktine lietuviams 

vyko ramiai ir užtikrintai. Lietuva nugalėjo 

varžovus 94:74 (31:15, 18:18, 

16:22, 29:19). 

Lietuvos krepšininkai įsirašė trečiąją 

pergalę atrankos C grupėje, o čekai, 

dalyvausiantys Europos čempionate 

Krepšinio Namai | Kovas 2021 

Krepšinio Namai | Kovas 2021

10 Vyrų rinktinė 


11 

šeimininkų teisėmis – ketvirtąjį 

pralaimėjimą. 

Naudingiausiai Lietuvos rinktinėje 

rungtyniavo pirmąsyk per šį atrankos 

ciklą į komandą pakviestas Vaidas 

Kariniauskas, pelnęs 15 taškų ir surinkęs 

17 naudingumo balų. Tačiau 

šios rungtynės buvo tarsi generalinė 

repeticija prieš lemiamą kovą su 

danais, nes mačo su čekais rezultatas 

įtakos kovai dėl paskutinio kelialapio 

į Europos čempionatą neturėjo. 

Lietuva (3/2) – Čekija (1/4) – 94:74 

(31:15, 18:18, 16:22, 29:19). 

Lietuva: Vaidas Kariniauskas 15 

(6 rez. perdav., 5/8 dvitaškiai, 0/1 

tritaškiai, 5/7 baudos, +17 nauding. 

bal.), Eimantas Bendžius 14 (4/4 tritaškiai, 

2/3 baudos), Gytis Masiulis 13 (3 

atk. kam., 3/3 dvitaškiai, 7/7 baudos), 

Tomas Dimša 12 (3/5 dvitaškiai, 2/3 

tritaškiai), Mindaugas Kuzminskas 10 

(7 atk. kam., 2 rez. perdav., 1/3 dvitaškiai, 

2/5 tritaškiai, 2/2 baudos), 

Arnas Butkevičius (5 rez. perdav., 3 

atk. kam., 4/4 dvitaškiai, 0/1 tritaškiai) 

ir Regimantas Miniotas (4/5 dvitaškiai) 

po 8, Šarūnas Vasiliauskas 6 

( 8:45 min., 2/2 tritaškiai), Laurynas 

Birutis (8 min., 4 atk. kam., 2/2 dvitaškiai) 

ir Jonas Mačiulis (2 atk. kam., 1/1 

dvitaškiai, 0/3 tritaškiai, 2/2 baudos) 

po 4 taškus. Mantas Kalnietis (16:12 

min., 0/1 dvitaškiai, 4 rez. perdav.) 

ir Mindaugas Girdžiūnas (8:21 min., 

0/1 dvitaškiai) taškų nesurinko. 

Arnas Velička ir Marekas Blaževičius 

neregistruoti. 

Čekija: Martinas Peterka 18 (7 atk. 

kam., 6/9 dvitaškiai, 1/3 tritaškiai, 3/5 

baudos), Šimonas Puršlas (6/6 dvitaškiai) 

ir Martinas Križas (4 atk. kam., 5/7 

dvitaškiai, 0/1 tritaškiai, 2/6 baudos) 

po 12, Jaromiras Bohačikas 11 (3/6 

dvitaškiai, 1/4 tritaškiai, 2/2 baudos), 

Tomašas Vyoralas 7 (5 rez. perdav.), 

Ondrejus Senhalas 2 taškai. Lukašas 

Palyza (10:55 min.), Jakubas Širina 

(6:04 min.), Radekas Farsky (4:43 

min.) ir Michalas Marešas (3:34 min.) 

taškų nesurinko. 

STATISTIKA 

Lietuva – Čekija 

Dvitaškiai: 23/33 (69 proc.) – 26/43 

(60 proc.); 

Tritaškiai: 10/19 (52 proc.) – 4/21 (19 

proc.); 

Baudos: 18/21 (85 proc.) – 10/19 (52 

proc.); 

Atkovoti kamuoliai (puolime): 27 

(6) – 30 (16); 

Rezultatyvūs perdavimai: 24 – 15; 

Perimti kamuoliai: 5 – 1; 

Klaidos: 8 – 9; 

Blokai: 2 – 1; 

Pražangos: 21 – 25; 

Naudingumas: 122 – 69. 

DANIŠKAS NERVŲ KARAS 

Lemiamas mūšis su danais vyko 

kitaip nei įsivaizdavo dauguma krepšinio 

aistruolių ir pats D. Maskoliūnas. 

Netekusi dviejų svarbių savo žaidėjų – 

per pirmąsias rungtynes, kurias Danija 

laimėjo, rezultatyviausiai rungtyniavusio 

Gabrielio Lundbergo (išvyko į 

CSKA) ir Vilniuje ranką susilaužiusio 

Darko Jukičiaus, Danijos ekipa 

apvertė savo žaidimą, ėmusi agresyviai 

žaisti per savo aukštaūgius. 

Lietuvos rinktinei dvikovos pradžioje 

pabėgti nepavyko, o atsipalaidavę 

danai ėmė realizuoti metimus 

ir alsavo šeimininkams į nugarą. Po 

dviejų kėlinių rungtynes turėjo palikti 

M. Kuzminskas, kuris išvyko į ligoninę 

ir jam ten siuvo koją. 

Aukštaūgis Kevinas Larsenas netikėtai 

įšovė tris tritaškius, o po ilgosios pertraukos 

pelnė 15 iš 21 savo taško, ir 

Danija po trijų ketvirčių turėjo 2 taškų 

persvarą. Lietuvos rinktinės varžovai 

beveik penkias minutes ketvirtajame 

kėlinyje nesugebėjo pelnyti taškų, 

tačiau susitikimo pabaigoje spurtavo 

8:0 ir turėjo realų šansą užverti 

Lietuvai kelią į Europos pirmenybes, 

tačiau lietuvius išgelbėjo Manto 

Kalniečio „stogas“ varžovui. 

„Žaidėjai buvo užsivedę, aš net bandžiau 

juos raminti ir per treniruotes, 

ir per rungtynes, kad nuimčiau spaudimą. 

Ir jūs suprantate, ir mes suprantame, 

kas būtų buvę, jei būtų buvę. 

Kad ir koks tu būtum ramus ir patyręs, 

spaudimas gula ant smegenų. 

Vienareikšmiai – nėra lengva. Faktas, 

kad turime su tuo susitvarkyti geriau, 

turime atlikti savo darbą tiksliau, teisingiau 

ir užtikrinčiau”, - po rungtynių 

konstatavo D. Maskoliūnas. 

Šia pergale 77:76 (25:19, 16:18, 17:23, 

19:16) vasario 22 d. Lietuvos vyrų 

krepšinio rinktinė užsitikrino kelialapį 

į Europos čempionatą. 

Lietuva – Danija – 77:76 (25:19, 

16:18, 17:23, 19:16). 

Lietuva: Mantas Kalnietis 11 (6 rez. 

perdav., 1/1 dvitaškiai, 3/6 tritaškiai), 

Jonas Mačiulis (6 atk. kam., 1/3 dvitaškiai, 

2/3 tritaškiai, 2/2 baudos), 

Vaidas Kariniauskas (3 atk. kam., 2 

rez. perdav., 4/8 dvitaškiai, 0/1 tritaškiai, 

2/2 baudos) ir Tomas Dimša 

(1/1 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 2/2 

baudos) po 10, Gytis Masiulis (4 atk. 

kam., 2/2 dvitaškiai, 4/7 baudos) ir 

Marekas Blaževičius (1/2 dvitaškiai, 

6/6 baudos) po 8, Arnas Butkevičius (4 

atk. kam., 1/2 dvitaškiai, 1/3 tritaškiai, 

1/2 baudos) ir Mindaugas Kuzminskas 

(11 min., 2/5 dvitaškiai, 0/3 tritaškiai, 

2/4 baudos) po 6, Laurynas Birutis 4 

(2/2 dvitaškiai), Eimantas Bendžius (3 

atk. kam., 1/3 dvitaškiai, 0/4 tritaškiai) 

ir Šarūnas Vasiliauskas (2/2 baudos) 

po 2 taškus. Arnas Velička (05:33 min.) 

taškų nesurinko. Regimantas Miniotas 

ir Mindaugas Girdžiūnas neregistruoti. 

Danija: Kevinas Larsenas 21 (6 atk. 

kam., 5/8 dvitaškiai, 3/3 tritaškiai, 

2/3 baudos), Adama Darboe 20 (6 

rez. perdav., 4/8 dvitaškiai, 2/6 tritaškiai, 

6/6 baudos), Jonas Zohore 

(10 atk. kam., 3/6 dvitaškiai, 6/7 

baudos) ir Philipas Hertzas (2/4 dvitaškiai, 

2/6 tritaškiai, 2/3 baudos) po 

12, Sebastianas Arisas 6, Danielis 

Mortensenas 3, Mathias Bakas 

Christensenas 2 taškai. Frederikas 

Hougaardas Nielsenas (19:31 

min.), Frederikas Rungby (11:47) ir 

Sylvesteris Bergas (07:14) taškų nesurinko. 

Martinas Poulsenas, Augustas 

Haasas ir Darko Jukičius (dėl traumos) 

nežaidė. 


12 Vyrų rinktinė 


13 

STATISTIKA 

Lietuva – Danija 

Dvitaškiai: 16/31 (51 proc.) – 15/35 

(42 proc.); 

Tritaškiai: 8/25 (32 proc.) – 9/20 (45 

proc.); 

Baudos: 21/27 (77 proc.) – 19/22 (86 

proc.); 

Atkovoti kamuoliai (puolime): 33 (8) 

– 34 (7); 

Rezultatyvūs perdavimai: 11 – 11; 

Perimti kamuoliai: 5 – 4; 

Klaidos: 6 – 11; 

Blokai: 1 – 3; 

Pražangos: 21 – 24; 

Naudingumas: 83 – 83. 

„BURBULAS” – SKLANDESNIS 

Savo ruožtu Europos čempionato 

atrankos „burbulą“ antrąsyk organizavusi 

LKF turėjo savo iššūkių. 

Pirmiausia tai, kad pastarąsias rungtynes 

reikėjo organizuoti esant karantino 

sąlygoms, kai dauguma pirmojo 

„burbulo“ darbų buvo daromi dar 

prieš skelbiant karantiną ir griežtinant 

saugumo sąlygas. 

„Šio FIBA „Eurobasket“ atrankos 

lango metu kilo nemažiau iššūkių, 

tačiau patirtis po praeito „burbulo“ 

principu organizuoto lango Vilniuje 

leido organizacinio komiteto (sudaryto 

iš LKF darbuotojų) nariams jaustis 

užtikrintai“, - sakė varžybų organizacinės 

grupės vadovas, LKF direktorius 

Justas Kalinauskas. 

Pasak jo, FIBA atnaujino COVID-19 

ligos valdymo protokolą, praplėsdama 

ir dar labiau detalizuodama tam 

tikras situacijas, todėl, sudėjus tai su 

LKF darbuotojų patirtimi, visi logistiniai 

procesai, kurie kėlė rūpesčių praėjusį 

kartą, vyko sklandžiai. 

Kaip ir pirmojo „burbulo“ metu, ypatingas 

dėmesys buvo skiriamas dalyvių 

ir organizatorių saugumui. Viso buvo 

atlikta beveik 200 COVID-19 PGR 

testų renginio dalyviams, organizatoriams, 

aptarnaujančiam personalui 

ir pan. 

Kaip ir pirmojo „burbulo“ metu, ant 

Neries kranto įsikūręs viešbutis 

„Radisson Blu Hotel Lietuva” virto 

pagrindine visų komandų būstine. 

Visi gyveno atskiruose kambariuose. 

Kiekviena komanda turėjo visą atskirą 

aukštą, o judėjimas viešbutyje sudėliotas 

taip, kad gyvendami vienoje 

vietoje ir treniruodamiesi toje pačioje 

arenoje, keturių rinktinių krepšininkai 

tarpusavyje susitiko tik po kartą. 

Konferencijų salėje vestibiulyje buvo 

pastatytas ir stalo teniso stalas. 

„Labai dėkojame Vyriausybei, 

Švietimo, mokslo ir sporto, Vidaus 

reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijoms. 

Porą mėnesių turėjome kassavaitinius 

nuotolinius susitikimus ir 

vertinome įvairius scenarijus, kadangi 

pasiruošimo „burbului“ metu epidemiologinė 

situacija Lietuvoje buvo 

ypač sunki. Šių institucijų profesionalus 

požiūris ir darbas labai svariai 

prisidėjo prie sėkmingo ir sklandaus 

tarptautinio renginio Vilniuje“, - sakė 

J. Kalinauskas. 

FIBA pateikė Vilniuje vykusio burbulo 

ataskaitą, kurioje nurodoma, kad LKF 

suorganizavo dar vieną labai aukšto 

lygio renginį. 

Tai buvo generalinė repeticija prieš 

birželį vyksiantį olimpinės atrankos 

turnyrą Kaune, kuris panašu, taip pat 

vyks „burbulo“ principu. 

„Su LKF komanda sieksime sustyguoti 

itin tiksliai ir šį renginį, kad 

visiems renginio dalyviams organizaciniai 

procesai ne tik nekeltų jokių 

rūpesčių, tačiau ir priešingai – vizitas 

Kaune virstu įsimintinu įvykiu. Žinoma, 

vienas pagrindinių tikslų - garantuoti 

dalyvių, organizatorių aptarnaujančio 

personalo ir žiūrovų saugumą viso 

turnyro metu. Tikimės, jog epidemiologinė 

padėtis leis krepšinio kovas 

arenose stebėti žiūrovams, todėl ruošiame 

staigmenas ir jiems“, - sakė J. 

Kalinauskas. 

ŽIŪROVŲ – BEVEIK MILIJONAS 

Nepaisant to, kad arenoje Vilniuje 

negriaudėjo sirgalių būgnai ir skanduotės, 

susidomėjimas atrankos varžybomis 

buvo didelis. 

Europos vyrų krepšinio čempionato 

atrankos rungtynes, transliuotas per 

TV3 vasario 20 ir 22 d., kuriose lietuviai 

susirungė su Čekija ir Danija, pasižiūrėjo 

beveik 900 tūkst. žiūrovų, tai 

yra trečdalis Lietuvos gyventojų. Tai 

buvo žiūrimiausios sporto transliacijos 

2021 m. 

„Per kančias į žvaigždes – taip 

galima pasakyti apie šias rungtynes. 

Tautiečiai užgulę TV ekranus sirgo už 

mūsų krepšininkus. Akivaizdu, kad 

lietuvių meilė krepšiniui neišmatuojama. 

Ir tai aiškiai parodo TV reitingai. 

Turbūt sunku būtų rasti kitą TV 

programą, kuri prie ekranų pritrauktų 

trečdalį Lietuvos ir paskui dar keletą 

dienų nerimtų įspūdžiai ir emocijos. 

Mes, kaip žiniasklaidos grupė, nuoširdžiai 

palaikome šią tautiečių meilę 

ir toliau parūpinsime svarbiausių krepšinio 

rungtynių transliacijų“, – įspūdingais 

reitingais džiaugėsi Arvydas 

Rimas, TV3 kūrybos direktorius. 

Dėl koronaviruso situacijos, rungtynės 

vyko be žiūrovų salėje, tačiau sirgaliai 

rungtynes galėjo stebėti ir mūsų 

rinktinę palaikyti virtualiai – prisijungiant 

į specialiai organizuotą virtualų 

fanų kambarį „Zoom“ programėlėje. 

Šį kartą virtualiai prisijungti galėjo ne 

tik lietuviai, bet ir čekai. 

„Džiaugiamės, kad Vilniuje antrą 

kartą organizuotas atrankos turnyras 

praėjo sėkmingai. Taip, visiems buvo 

neramu, tiek mums, tiek žaidėjams, 

tiek sirgaliams. Jie vėl įrodė, kad labai 

myli krepšinį ir aktyviai palaiko rinktinę. 

Tiek prie televizorių ekranų, tiek 

virtualioje sirgalių zonoje. Joje šį kartą 

vėl sulaukėme labai aktyvaus sirgalių 

palaikymo, prisijungė daugiau nei 

4000 lietuvių fanų. Rungtynes taip pat 

stebėjo sirgaliai iš užsienio – Čekijos 

rinktinę palaikė apie tūkstantis aistruolių“, 

– teigė LKF Generalinis 

sekretorius Mindaugas Špokas. 

LIETUVOS RINKTINĖS SUDĖTIS: 

VARDAS PAVARDĖ KLUBAS 

Mantas Kalnietis Krasnodaro 

„Lokomotiv-Kuban“ 

Vaidas Kariniauskas Utenos „Juventus“ 

Arnas Velička Braunšveigo 

„Lowen 

Braunschweig“ 

Šarunas Vasiliauskas Izmiro „Aliaga 

Petkimspor“ 

Tomas Dimša Las Palmo „Gran 

Canaria Herbalife“ 

Mindaugas 

Vilniaus „Rytas“ 

Girdžiunas 

Arnas Butkevičius 

Jonas Mačiulis 

Mindaugas 

Kuzminskas 

Eimantas Bendžius 

Gytis Masiulis 

Regimantas Miniotas 

Laurynas Birutis 

Marek Blaževič 

Vilniaus „Rytas“ 

Atėnų „AEK“ 

Krasnodaro 

„Lokomotiv-Kuban“ 

Sasario „Dinamo“ 

Panevėžio 

„Lietkabelis“ 

Bilbao „RETAbet 

basket“ 

Santjago de 

Kompostelos 

„Obradoiro 

Monbus“ 

Kauno „Žalgiris“ 

OLIMPINIO TURNYRO BURTAI 

Vasario 2 d. buvo ištraukti olimpinių 

žaidynių krepšinio turnyro burtai, 

kurie pagal naująjį olimpinių žaidynių 

formatą, 12 rinktinių suskirstytų į 

3 grupes. 

Jei Lietuvos rinktinė laimės olimpinį 

atrankos turnyrą Kaune, tuomet kovos 

C grupėje ir susitiks su Argentinos, 

Ispanijos bei Japonijos rinktinėmis. 

Į atkrintamąsias pateks dvi pirmąsias 

vietas grupėse užėmusios komandos 

bei dvi geriausios trečioje pozicijoje 

finišavusios ekipos. 

Atrankos turnyrai vyks birželio 29 – 

liepos 4 dienomis. Lietuviai atrankos 

kovas žais Kaune ir A grupėje susitiks 

su Venesuelos ir Pietų Korėjos rinktinėmis. 

B grupėje kausis Slovėnijos, 

Lenkijos ir Angolos rinktinės. 

„Darysime viską, kad turėtume stipresnę 

komandą ir kad turėtume 

daugiau laiko pasiruošimui. Darysime 

viską, kad atsidurtume olimpiadoje. 

Nėra kalbos. Jūs puikiai žinote, kokią 

rinktinę galime surinkti. Tikiuosi, kad 

ir surinksime. Tuomet bandysime 

lipdyti žaidimą su ta komanda“, - 

sakė Lietuvos vyrų rinktinės treneris 

D. Maskoliūnas. 


14 Moterų rinktinė 

Moterų rinktinė 

15 



Nuotraukos: FIBA 

M. ŠERNIUS: 

TURĖJAU UŽPILDYTI 

SPRAGAS ATEITIMI 

Lietuvos nacionalinės moterų 

rinktinės treneris Mantas 

Šernius turėjo aiškų planą 

vykdamas į antrąjį atrankos į 

Europos čempionato „burbulą“ 

Turkijoje. Ir pats „burbulas” buvo 

surengtas gerokai sklandžiau nei 

pirmas. Tačiau Lietuvos rinktinė 

neturėjo iškart kelių svarbių 

žaidėjų. Rezultatas – išbandymas 

jaunoms krepšininkėms ir du 

pralaimėjimai, atėmę galimybę 

Lietuvos moterų rinktinei po ilgos 

pertraukos dalyvauti Europos 

čempionate. 

ATEITIES TESTAS 

Be kelių COVID-19 testų Lietuvos rinktinė 

turėjo ir dar vieną testą – jaunimo. 

Visa kita Stambule Mantui Šerniui ir jo 

komandai buvo įprasta. 

„Lyginant su pirmuoju „burbulu” lapkritį, 

viskas buvo toje pačioje vietoje. 

Tie patys autobusai. Ta pati tvarka. 

Tik viskas vyko profesionaliau, organizatoriai 

buvo pasimokę iš klaidų. 

Tik grafikas buvo sudarytas iš anksto 

ir nesikeitė, lyginant su lapkričiu, kai 

kasryt būdavo naujienų“, - pasakojo 

M. Šernius. 

Lietuvos rinktinė turėjo tris žaidybines 

ir dvi lengvas treniruotes pamėtymui 

iš ryto iki pirmųjų rungtynių su 

Turkija. Šįsyk nepavyko sužinoti varžovių 

sudėčių iš anksto – skirtingai 

nuo lapkričio, kai serbių sudėtį pavyko 

atskleisti atsitiktinai per fotosesiją. 

„Šįsyk nieko nežinojome – sudėtys 

paaiškėjo likus parai iki mačo. Tačiau 

spėjome, kad Turkijos ekipa žais su net 

dviem amerikietėmis. Tų trijų treniruočių 

metu akcentavome žaidimą prieš 

jų aukštaūgę Quanitrą Hollingsworth. 

Ją neutralizuoti pavyko, tačiau atsiskleidė 

kitos“, - sakė M. Šernius. 

197 cm ūgio Q. Hollingsworth per 

rungtynes su Lietuvos rinktine pelnė 

vos 5 taškus, tačiau lietuvės nusileido 

varžovėms 55:67 (9:19, 20:14, 7:21, 

19:13). 

Lietuvės prastai pradėjo susitikimą 

ir pralaimėjo atkarpą rezultatu 0:10. 

Sužaidus keturias minutes pirmuosius 

taškus komandai pelnė Justė Jocytė, 

kuri taip pat puikiai sužaidė poroje su 

Gintare Petronyte ir įnešė energijos į 

lietuvių žaidimą. Ketvirčio pabaigą vėl 

sėkmingiau sužaidė aikštelės šeimininkės 

ir susigrąžino dviženklę persvarą 

(9:19). 

Antrą kėlinį sėkmingai pradėjo keturis 

taškus pelniusi Giedrė Labuckienė 

ir iš toli metimą realizavusi Kamilė 



Moterų rinktinė 

17 

Nacickaitė (16:21). Dar du taškus 

pridėjo Gintarė Petronytė ir varžovų 

treneris paprašė minutės pertraukėlės 

(18:21). Lietuvės pratęsė sėkmingą 

atkarpą ir įpusėjus kėliniui išlygino 

rezultatą (24:24). Ketvirčio pabaigą 

sėkmingiau sužaidė varžovės ir po 

pirmos rungtynių pusės turėjo keturių 

taškų pranašumą (29:33). 

Trečią kėlinį vėl sėkmingiau pradėjo 

aikštelės šeimininkės, kurios susigrąžino 

dviženklį pranašumą (33:45), 

o po 30-ies minučių turėjo solidžią 

18-os persvarą. 

Ketvirtajame kėlinyje Turkijos rinktinės 

vyr. treneris už dvi technines pražangas 

buvo pašalintas iš aikštelės, 

tačiau lietuvės tik sumažino deficitą ir 

patyrė pralaimėjimą (55:67). 

LIETUVA: Kamilė Nacickaitė 17 taškų, 

Giedrė Labuckienė 15 taškų (9 atk. 

kam.), Gintarė Petronytė 9 taškai (5 

atk. kam.), Justė Jocytė 8 taškai (4 

rez. perd.), Audronė Zdanevičiūtė 3 

taškai. 

TURKIJA: Pelin Bilgič 12 taškų, Olcay 

Čakir 11 taškų, Šerife Onar ir Gizem 

Yavuz po 10 taškų. 

Toliau sekė rungtynės su Serbija. 

Manto Šerniaus auklėtinės 

paskutinėse E grupės rungtynėse 

61:96 (18:26, 15:34, 11:22, 

17:14) nusileido Serbijos rinktinei, kuri 

turnyrą baigė be pralaimėjimų. 

Susitikimą užtikrintai pradėjo Serbijos 

krepšininkės, kurios greitai įgijo dviženklį 

pranašumą (7:18). Lietuvės 

tuomet atsakė trimis tolimais metimais 

ir sumažino deficitą (16:22). 

Antrajį kėlinį varžovės pradėjo spurtu 

15:0, o lietuvės pirmuosius taškus 

pelnė sužaidus tik 6 minutes, kai 

dvitaškį su pražanga pelnė Kamilė 

Nacickaitė (21:43). Po pirmosios rungtynių 

pusės komandas skyrė 27 taškai 

(33:60). 

Antroji susitikimo dalis buvo formalumas 

abiems ekipoms. Serbijos krepšininkės 

dar labiau padidino pranašumą 

ir iškovojo užtikrintą pergalę. 

LIETUVA: Gabrielė Šulskė 15 

taškų, Kamilė Nacickaitė 13 taškų, 

Laura Miškinienė (7 at. kam.) ir 

Giedrė Labuckienė (6 at. kam.) po 8 

taškus. Justė Jocytė 6 taškai, Daugilė 

Šarauskaitė 5 taškai. 

SERBIJA: J.Brooks ir A.Crvendakič 

po 15 taškų, Y.Anderson (8 rez. perd.) 

ir J.Nogič po 13 taškų. 

trejų metų. Gavo šansą parodyti 

save prieš tikrai pajėgias komandas. 

Pasitikrinome ką turime, kokia mūsų 

ateitis“, - kalbėjo M. Šernius. 

SPRAGOS IR VILTYS 

Lietuvos rinktinė Turkijoje neturėjo 

iškart kelių svarbių žaidėjų, tarp 

kurių – Monika Grigalauskytė, Gabija 

Meškonytė, Laura Juškaitė ir neseniai 

mama tapusi Santa Baltkojienė. 

Pasak M. Šerniaus, didžiausia šiuo 

metu esanti Lietuvos moterų rinktinės 

spraga – 1-2 pozicija. 

„Justė Jocytė jau pirmuoju numeriu 

dabar gali mums padėti. 2-3 pozicijoje 

Audronė Zdanevičiūtė tvarkėsi neblogai. 

Tikrai galiu pasidžiaugti, kad jos 

tikrai padėjo“, - sakė M. Šernius. 

Pasak jo, šiam „burbule“ per rungtynes 

su Turkija pavyko laikyti visą laiką 

rezultatą arti. 

„Pavyko turkes išlaikyti nedideliu 

atstumu, laikyti įtampą. Labiausiai 

nepavyko, ko labiausiai bijojau – susižaidimas, 

namų darbai. Kamuolio išsivarymas 

per visa aikštę. Turkės per tai 

ir smogė mums. Poziciniame žaidime 

jos matė, kad nesusitvarko, todėl 

ėmėsi paprasčiausio dalyko - spaudimo 

vienas prieš vieną. Praradome 

daug kamuolių. Viskas tuo baigėsi“, - 

sakė M. Šernius. 

Anot jo, visa ši viruso situacija kažkiek 

išbalansavo, ypač tai, kas buvo 

sukurta per praėjusį langą, bet tai 

motyvavo. 

„Mes vežėmės jaunimą, jaunimas 

galėjo apsišaudyti, pamatyti, kaip 

atrodo langas, kaip atrodo tas serbiškas 

bei turkiškas krepšinis. Vežėmės ir 

jaunųjų trenerių štabą, šį kartą vaikinų. 

Jauni treneriai pamatė kaip vyksta 

langas, kaip atrodo moterų krepšinio 

rinktinė“, – sakė treneris. 

KUR PROBLEMA? 

M. Šernius nelinkęs teisintis. Tačiau 

mato objektyvių priežasčių, dėl kurių 

Lietuva vėl nepateko į Europos moterų 

krepšinio čempionatą. 

„Pastaraisiais metais nepatekome į 

Europos čempionatus kovodami su 

aukščiausio lygio rinktinėmis: Rusija, 

Turkija, Serbija. Privalome turėti 

žaidėjas, kurios žaidžia Europoje, 

kurios savo komandose yra lyderės. 

Lietuvoje reikia turėti komandą, kuri 

žaidžia Europoje. Kad išsibarsčiusios 

žaidėjos prisijungtų ir padėtų. 

Lietuvoje būtų branduolys, kuris 

žaidžia Europoje. Tuomet yra viena 

kita legionierė, kuri padeda. Kai suvažiuoja 

žaidėjos su skirtinga filosofija, 

labai sunku sugrįžti per trumpą laiką“ - 

sakė M. Šernius. 

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO 

RINKTINĖS SĄRAŠAS: 

VARDAS PAVARDĖ KLUBAS 

Gintarė Petronytė Umana Reyer 

Venezia 

Livija Sakevičiūtė Vilniaus 

Kibirkštis-MRU 

Laura Miškinienė Arka Gdynia 

Giedrė Labuckienė Spar Citylift Girona 

Gabrielė Šulskė Vilniaus 


Kamilė Nacickaitė CCC Polkowice 

Daugilė Šarauskaitė PinkkPecsi 424 

Justė Jocytė 

LDLC Asvel 

Kristė Timofejeva 

Audronė 

Zdanevičiūtė 

Justina Miknaitė 

Karolina 

Kazočiūnaitė 

Feminin 

Vilniaus 


Vilniaus 


Vilniaus 


Kauno 

Aistės-LSMU 

„Turėjau užpildyti spragas mūsų rinktinės 

ateitimi – kurios ateis po dvejų 



Krepšinio namai 

19 



Nuotraukos: LKF 

ŠALIA LEGENDŲ GALIME 

ATSIDURTI IR MES 

Artėjant Lietuvos krepšinio 

šimtmečiui netrukus 

bus renkamos krepšinio 

legendos. 100 labiausiai 

Lietuvos krepšiniui nusipelniusių 

legendinių asmenybių bus 

įamžintos specialiose žalvarinėse 

plytelėse, kurios suguls 

simbolinėje krepšinio legendų ir 

sirgalių aikštelėje prie Lietuvos 

krepšinio namų Kaune. Visai 

šalia legendų gali atsidurti ir 

kiekvienas Lietuvos krepšinio 

gerbėjas – nebūtinai iš Lietuvos. 

„Užduotis – labai sudėtinga. Juk norisi 

įamžinti visus, kurių indėlis į mūsų 

šalies krepšinį yra labai svarbus, - 

sako Krepšinio namų direktorė Živilė 

Belejevaitė. - Įamžinant krepšinio 

legendas bus įamžintos ir svarbiausios 

Lietuvos rinktinių pergalės. Drauge 

bus renkami žaidėjai ir treneriai.“ 

Rinkimai bus vykdomi pasitelkiant 

specialią darbo komisiją bei visuomenę 

(skelbiamas atviras balsavimas, 

kuris turėtų startuoti per šių 

metų Lietuvos krepšinio gimtadienį). 

Specialią darbo komisiją sudaro skirtingų 

sričių asmenys (buvę krepšininkai, 

žurnalistai, metraštininkai ir t.t.) 

Visuomenė bus kviečiama balsuoti per 

specialią platformą internete. 

„Sąrašas yra tikrai ilgesnis nei 100 

žmonių, tad laukia daug diskusijų, 

kriterijų nustatymų. Pagal tai ir bus 

sudarytas galutinis sąrašas“, - sako 

Ž. Belejevaitė. 

Pasak jos, krepšinio legendų plytelių 

bus tik 100 ir jų negalima įsigyti. 

Tačiau sirgaliai, nors jų vardinių plytelių 

skaičius taip pat ribotas, dar gali 

įsiamžinti šalia legendų. 

Mozaika – krepšinio aikštelė, sudėliota 

iš žalvarinių plytelių su vardais ir 

pavardėmis – bus atidaryta 2022- ųjų 

balandį, kai Lietuva minės savo krepšinio 

šimtmetį. Legendų mozaiką 

sudarys 100 apvalių 20 cm skersmens 

plytelių. 

Pirmoji simbolinė plytelė aikštelės 

viduryje skirta Steponui Dariui – 

asmenybei, atvežusiam krepšinį į 

Lietuvą. Ribotas kiekis (apie 6000) 

bus 10 cm skersmens žalvarinių plytelių, 

kuriose gali įsiamžinti bet kuris 

pasaulio žmogus arba įmonė/organizacija. 

Įsiamžinti vardine plytele unikalioje 

aikštelėje galima už 350 eurų. 

Įsiamžinęs šioje aikštelėje žmogus 

padės ir Krepšinio namų muziejaus 

įrengimui, taip prisidėdamas prie istorijos 

kūrimo. 

Ž. Belejevaitė pastebi, kad susidomėjimas 

įsiamžinti simbolinėje krepšinio 

aikštelėje yra didelis: įsiamžina ne tik 

Lietuvoje, tačiau ir užsienyje gyvenantys 

krepšinio aistruoliai. Plytelė 

dažnai tampa puikia dovana, kurioje 

įamžinama šeima, vaikai, tėvai, mylimieji, 

įmonių kolektyvai/darbuotojai ir 

panašiai. 

Ši simbolinė aikštelė bus neatsiejama 



20 Krepšinio namai 

LKL 

21 

Lietuvos krepšinio namų dalis, glaudžiai 

susieta su muziejaus ekspozicijomis. 

Įsiamžinti joje – unikali galimybė. 

Planuojama, kad ši simbolinė aikštelė 

padengs kaštus, kurių reikia ekspozicijai 

įrengti – apie 2 mln. eurų. Šimtmečio 

vardinių plytelių – krepšinio legendų – 

gamybą finansuoja LKF ir partneriai. 

Pačiuose „Krepšinio namuose” taip 

pat bus rėmėjų siena ir interaktyvi 

vieta, kurioje bus visų, kurie prisidėjo 

prie namų įkūrimo, vardai. 

Įsiamžinti aikštelėje ir prisidėti prie 

„Krepšinio namų“ muziejaus įrengimo 

galima internetu 

www.parama.krepsinionamai.lt. 

Renault rekomenduoja 

renault.sostena.lt 



22 NBA 

LKL 

23 

AUTORIUS: Vaidotas Zajarskas 

Nuotraukos: NBA 

D. SABONIUI – 

PRESTIŽINIS 

NBA TROFĖJUS 

Antrojoje savo NBA „Visų 

žvaigždžių“ dienoje 

dalyvavęs Domantas 

Sabonis ne tik buvo tarp geriausių 

planetos krepšininkų, bet laimėjo 

ir individualią rungtį. 

Aukštaūgis tapo įgūdžių konkurso 

čempionu. Jis iš pradžių nukovė 

Juliusą Randle’ą iš „New York 

Knicks“, antrajame ture – Luka 

Dončičių („Dallas Mavericks“). Finale 

D.Sabonio laukė „Orlando Magic“ 

auštaūgis Nikola Vučevičius. Kova 

finale buvo atkakli, abu panašiai atliko 

pirmuosius perdavimus, bet lietuvis 

pirmasis pataikė lemiamą tritaškį ir 

iškovojo pergalę. 

AUTORIUS: LKL 

Nuotraukos: LKL 

„CITADELE KMT“ FINALO 

KETVERTAS: IŠŠŪKIAI, 

REALYBĖ IR REZULTATAI 

„Buvo linksma. Kai jau atvykau dalyvauti 

„Visų žvaigždžių“ mače, pasakiau 

– „kodėl ne? Pabandom iš 

naujo“. Esu laimingas, kad šįsyk 

pavyko laimėti. Ir tai buvo geras apšilimas 

prieš rungtynes. Trofėjų skiriu 

sirgaliams bei šeimai“, – po pergalės 

Atlantos arenoje sakė D. Sabonis. 

Už pergalę lietuvis susižėrė ir piniginį 

prizą – 50 tūkst. JAV dolerių. Indianos 

„Pacers“ ekipai atstovaujantis D. 

Sabonis šiame konkurse dalyvavo ir 

praėjusiais metais, tačiau tada pralaimėjo 

finale. 

D. Sabonis tapo antruoju mūsų šalies 

krepšininku, sugebėjusiu iškovoti 

vieną iš NBA Visų žvaigždžių savaitgalio 

konkursų titulų. 

Dar 2002-ais tokį panašų konkursą yra 

laimėjęs Šarūnas Marčiulionis. Tiesa, 

konkursas tada vadinosi „Hoop-It-Up“ 

ir jame dalyvaudavo minikomandos, 

kurios buvo sudarytos iš keturių 

asmenų. Lietuvis varžėsi drauge su 

Hidayetu Turkoglu, Ticha Penicheiro 

ir Tomu Cavanagh. 

D. Sabonis – ketvirtasis aukštaūgis, 

kuris sugebėjo iškovoti įgūdžio 

konkurso trofėjų, ir trečiasis europietis 

po Tony Parkerio ir Kristapo 

Porzingio. Taip pat Domantas – pirmasis 

„Pacers” atstovas, kuriam pavyko 

tai padaryti. 

Po konkurso D. Sabonis dalyvavo 

ir „Visų žvaigždžių“ mače, 

atstovaudamas LeBrono komandai. 

Per 18 minučių lietuvis įmetė 

du taškus (įdėjo į krepšį po Lucos 

Dončičiaus perdavimo), atkovojo 

vieną kamuolį ir atliko rezultatyvų perdavimą. 

Jo komanda laimėjo pagal 

ypatingas taisykles vykusias rungtynes 

170:150. 

Naudingiausiu žaidėju tapo Giannis 

Antetokounmpo, pataikęs visus 16 

metimų ir pelnęs 35 taškus. 

SVasario 13-14 dienomis 

Panevėžio „Cido“ arenoje 

nugriaudėjo svarbiausias 

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) metų 

renginys – „Citadele Karaliaus 

Mindaugo taurės“ („Citadele KMT“) 

finalo ketverto varžybos. 

Keturios stipriausios turnyro 

komandos susigrūmė dėl 

pagrindinio trofėjaus, kurį 

antrus metus iš eilės apgynė 

Kauno „Žalgirio“ komanda. Finale 

žalgiriečiai įveikė nominalius 

finalo ketverto šeimininkus – 

Panevėžio „Lietkabelį“. 

PIRMĄSYK TIK SU TV ŽIŪROVAIS 

Finalo ketvertas Aukštaitijos sostinėje 

šįkart buvo rengiamas atsižvelgiant 

į koronaviruso pandemijos sukeltus 

iššūkius ir pavojus, todėl renginys 

atrodė visiškai kitaip, nei krepšinio 

bendruomenė buvo įpratusi iki šiol. 

Pirmą kartą istorijoje „Citadele KMT“ 

finalo ketverto varžybos vyko be 

žiūrovų – arenoje viso savaitgalio metu 

galėjo lankytis tik komandų žaidėjai, 

treneriai bei personalo darbuotojai. 

Taip pat arenoje darbavosi neigiamų 

koronaviruso testų atsakymų sulaukę 

LKL atstovai ir žurnalistai. 

Visas „Citadele KMT“ renginys buvo 

orientuotas į televizijos žiūrovus – 

„Cido“ arenoje iškilo didžiausias 

Lietuvos sporto istorijoje LED ekranas, 

kurio dydis siekia net 160 kvadratinių 

metrų. 

„Suprasdami dabartinę situaciją šalyje 

ir pasaulyje, šių metų renginį norėjome 

perkelti į televizijos ekranus. Mūsų 

tikslas buvo kiek įmanoma labiau 

priartinti gerbėjus prie savo mylimų 

komandų, o žaidėjus – prie savo ištikimiausių 

sirgalių. Praūžus renginiui 

sulaukėme nemažai palaikymo, 

todėl manome, kad mums ši užduotis 

pavyko“, – sakė LKL komunikacijos 

vadovas Vaidas Leliuga. 

Įspūdingo dydžio LED ekranas 

savaitgalio metu buvo naudojamas 

komandų bei žaidėjų pristatymams, 

įvairiems konkursams, tarp kurių – ir 

didelį ažiotažą sukėlusiam „Betsafe“ 

snaiperio konkursui. 

Krepšinio bendruomenė ir ekspertai 

šių metų tritaškių konkursą vadino 

vienu stipriausiu ir įdomiausiu per 

pastarąjį dešimtmetį. Nugalėtoju 

tapo Vilniaus „Ryto“ atstovas Andrew 

Goudelockas, o Kauno „Žalgirio“ snaiperis 

Artūras Milaknis pasirodymą 

baigė dar pirmajame etape. 

„Šiemet snaiperių konkursui iš tiesų 

skyrėme nemažą dėmesį, daug ir nuosekliai 

bendravome su komandomis, 

siūlėme registruoti pačius taikliausius 



24 LKL 

LKL 

25 

krepšininkus. Džiugu, kad pavyko prisikviesti 

tikrai ryškių pavardžių, o pats 

konkursas tapo, kaip sakė žiūrovai, 

tikru savaitgalio desertu“, – pasakojo 

V. Leliuga. 

Viso savaitgalio metu Panevėžio 

„Cido“ arenoje buvo laikomasi 

Vyriausybės nurodytų saugumo reikalavimų 

dėl COVID-19 prevencijos. 

Geriausias to pavyzdys – neįvykęs 

Karalienės taurės finalas tarp Vilniaus 

„Kibirkšties-MRU“ ir Kauno „Aisčių- 

LSMU“. Rungtynės buvo suspenduotos 

dėl vieno teigiamo koronaviruso 

atvejo komandose. 

„Tiesą sakant, atsižvelgiant į dabartinę 

situaciją, esame laimingi, kad renginys 

įvyko ir įvyko sklandžiai. Dar prieš 

maždaug tris mėnesius galvojome, 

kad finalo ketvertą rengsime su žiūrovais, 

tačiau vėliau supratome, kad 

nėra jokių galimybių. Esame laimingi, 

kad spėjome visiškai pasirengti ir televizijos 

žiūrovams pateikti kokybišką 

produktą, o dar svarbiau – garantavome 

visų arenoje buvusių žmonių 

saugumą“, – dėstė LKL komunikacijos 

vadovas. 

TITULO NEPAVOGĖ 

Šių metų „Citadele KMT“ turnyro 

šūkis buvo „Titulo vagystė“. Tam buvo 

sukurta ir intriguojanti reklama, transliuota 

per televiziją ir internetu. 

Vis dėlto, tikroji titulo „vagystė“ 

neįvyko, nes taurę antrą kartą iš eilės 

į viršų kėlė „Žalgiris“. Čempionai 

pusfinalyje 84:72 įveikė Klaipėdos 

„Neptūną“, o finale perkopė 

„Lietkabelio“ barjerą. 

Trečiąją vietą turnyre užėmė Utenos 

„Juventus“ komanda. Mažajame 

finale uteniškiai 86:69 susitvarkė su 

uostamiesčio ekipa. 

PUSFINALIAI: 

„Juventus“ – „Lietkabelis“ 73:84 

(11:16, 23:30, 20:20, 19:18) 

„Juventus“: Mindaugas Kupšas 24 

(10/10 dvit., 6 atk. kam., 27 naud. 

bal.), Žygimantas Skučas 11 (5 atk. 

kam.), Marius Runkauskas 9, Vaidas 

Kariniauskas 9 (9 rez. perd.). 

„Lietkabelis“: Džordže Gagičius 18, 

Kyle’as Vinalesas (7 atk. kam., 6 rez. 

perd., 19 naud. bal.) ir Gabrielius 

Maldūnas (6 atk. kam., 22 naud. 

bal.) po 14, Paulius Valinskas 12, 

Vytenis Lipkevičius 10 (10 atk. kam.), 

Margiris Normantas 8. 

„Žalgiris“ – „Neptūnas“ 84:72 (15:21, 

23:14, 17:18, 29:19) 

„Žalgiris“: Joffrey Lauvergne'as 28 

(13/19 dvit., 10 atk. kam., 32 naud. 

bal.), Paulius Jankūnas 12 (6 atk. 

kam., 15 naud. bal.), Augustine'as 

Rubitas ir Thomasas Walkupas (6 rez. 

perd.) po 8, Artūras Milaknis 7, Rokas 

Jokubaitis (5 atk. kam.) ir Karolis 

Lukošiūnas po 6. 

„Neptūnas“: Norbertas Giga 16 

(7 atk. kam., 5 rez. perd., 24 naud. 

bal.), Žygimantas Janavičius 11, 

Benas Griciūnas 11, Matas Jogėla 

10 (2 blok., 17 naud. bal.), Džiugas 

Slavinskas 9. 

FINALAI: 

Dėl III vietos 

„Neptūnas“ – „Juventus“ 69:86 

(11:21, 22:19, 18:25, 18:21) 

„Neptūnas”: Džiugas Slavinskas 17, 

Matas Jogėla 12, Norbertas Giga 10 

(3/6 trit.). 


26 LKL 

„Juventus”: Mindaugas Kupšas 19 (8 

atk. kam.), Vaidas Kariniauskas 15 

(6 rez. perd., 5 atk. kam.), Vytautas 

Šulskis 13, Žygimantas Skučas ir 

Bryantas Crawfordas – po 11. 

Dėl titulo 

„Žalgiris“ – „Lietkabelis“ 76:69 (19:8, 

18:20, 21:13, 18:28) 

„Žalgiris“: Thomasas Walkupas 18 

(8 rez. perd.), Nigelas Hayesas 14, 

Joffrey Lauvergne‘as 11. 

„Lietkabelis“: Kyle‘as Vinalesas 

17, Gytis Masiulis 11, Gabrielius 

Maldūnas 10 (9 atk. kam.). 

GALUTINĖ CITADELE KMT RIKIUOTĖ: 

1. „Žalgiris“ 

2. „Lietkabelis“ 

3. „Juventus“ 

4. „Neptūnas“ 

Čempionai už pergalę finale gavo ne 

tik taurę, bet ir 40 tūkst. eurų čekį. 

Antrosios vietos laimėtojams atiteko 

25 tūkst. eurų. Už trečiąją vietą skirta 

15 tūkst., už ketvirtą – 10 tūkst. eurų. 

„Citadele KMT“ finalo ketverto MVP 

apdovanojimą atsiėmė čempionų 

titulą apgynusio „Žalgirio“ vidurio 

puolėjas Joffrey Lauvergne'as. 

Protingiausias robotas 

vejapjovė. SILENO. 

EasyApp Control 

Lengviausias būdas valdyti 

savo robotą su GARDENA 

„Bluetooth ® “ programėle 

AI-precise 

Geresnė navigacija, tiksliai 

pravažiuoja siauriausias vietas 

Pro-silent 

Dirba tyliai. 

Geriausias triukšmo klasės lygis 

Auto Weather & 

Terrain 

SILENO dirba bet kokiomis 

oro sąlygomis. Sudėtingas 

reljefas robotui - ne kliūtis. 


Daugiau informacijos: www.gardena.lt

28 NKL 

NKL 

29 

AUTORIUS: 

Tomas Vanagas 

Nuotraukos: NKL 

41-ERIŲ BROLIAI 

LAVRINOVIČIAI: 

„DAR TURIME 

NEBAIGTŲ 

DARBŲ“ 

Didžiulę patirtį per savo 

karjerą sukaupę ir 

garsiausiuose Europos 

klubuose žaidę broliai Kšištofas 

ir Darjušas Lavrinovičiai 

šį sezoną vėl leido NKL – 

VIKINGLOTTO pirmenybių Šakių 

„Vyčio“ komandoje. 

„Vyčio“ broliai, stengdamiesi perduoti 

savo patirtį kitiems žaidėjams, 

ir patys nusitaikė į aukščiausių tikslų, o 

Šakių komanda reguliariajame sezone 

užėmė antrą vietą. 

Kokie svarbūs komandai 41-erių 

„Vyčio“ dvyniai rodo tai, kad reguliaraus 

sezono metu jie drauge rinkdavo 

vidutiniškai po 25 taškus bei 11 atkovotų 

kamuolių per rungtynes, o įsibėgėjęs 

Kšištofas net tapo naudingiausiu 

savaitės krepšininku. 

„Pasisekė, – „nklyga.lt“ sakė Kšištofas. 

– Man svarbiausia, kad mes esame 

pergalių kelyje. Mūsų komandoje 

visi žaidėjai yra aukšto lygio, vienose 

rungtynėse gali vienas geriau sužaisti, 

kitose – kitas.“ 

„Nemeluok, aš tavęs taip besidžiaugiančio 

nemačiau nuo tada, kai tapai 

Europos čempionu, – brolį pertraukė 

Darjušas. – Džiaugiuosi, kad šiais 

metais brolis žaidžia žymiai komfortiškiau 

ir maloniau nei pastaraisiais 

metais. Aš net neabejojau tokiais 

rezultatais, visada žinojau, kad jis yra 

aukšto lygio krepšininkas, bet man 

džiugu matyti jį apdovanotą.“ 

Krepšininkai papasakojo, kad vasarą 

turėjo galimybę žaisti LKL, tačiau 

nusprendė likti „Vytyje“, apie kurį atsiliepia 

gražiausiais žodžiais. 

„Mūsų motyvacija yra iš to, kad 

mes dar esame reikalingi, – kalbėjo 

Darjušas. – Mes dar turime pasiūlymų, 

šiais metais buvo ir LKL pasiūlymų, 

bet buvome pažadėję dar čia pažaisti, 

nes praėjusiais metais nesibaigė 

sezonas. Norisi čia su gera kompanija 

kažką nuveikti. Komanda yra verta 

šį sezoną kažką nuveikti.“ 

„Turime dar nebaigtų darbų. Norime 

papulti į finalo ketvertą, o ten – kaip 

Dievas duos“, – pridėjo Kšištofas. 

„Vyčio“ vyriausiasis treneris Erikas 

Kučiauskas su broliais Lavrinovičiais 

susipažino dar praėjusio tūkstantmečio 

pabaigoje, kai ši trijulė kartu žaidė 

Alytaus „Alitoje“. 

„Mes nebežiūrėkime į pasą, – sakė 

E. Kučiauskas. – Jų pase įrašyta, kad 

jiems 41-eri, tačiau jie trykšta energija. 

Jie tokie žmonės, kurie reikalauja 

maksimumo. Jie aikštėje kovoja, 

griūva dėl kiekvieno kamuolio. Tai yra 

pavyzdys jaunimui, kad tokio amžiaus 

kovoja dėl kiekvieno kamuolio. Kai 

mes kalbamės važiuodami į namus, 

jie sako: „Mes čia tam, kad laimėtume 

šį čempionatą. Mums dar trūksta šio 

titulo.“ 

Aukštaūgiams broliams aikštėje tenka 

žaisti ir drauge, o tuomet jie vienas kitą 

supranta iš vieno žvilgsnio. 

„Žaidžiant kartu mums vienu momentu 

sunkiau, bet kitu – lengviau, nes mes 

vienas kitą papildome, ginantis galime 

vienas kitą kompensuoti ir padėti. Mes 

žinome, ką gynyboje darys brolis, 

brolis žino, ką aš darysiu“, – kalbėjo 

Darjušas. 

„Aš nieko nežinojau, ką tu darysi, tu 

paimi kamuolį ir viskas“, – juokavo 

Kšištofas. 


30 NKL 

NKL 

31 

AUTORIUS: 

Tomas Vanagas 


NKL – NAUJAS LIETUVOS 

KREPŠINIO REKORDAS 

Įspūdingai tritaškius pataikęs 

Šakių „Vytis“ vasario pradžioje 

užfiksavo naują profesionalių 

Lietuvos krepšinio lygų rekordą. 

NKL – VIKINGLOTTO „Vyčio“ klubas 

pataikė net 26 tritaškius ir pagerino ne 

tik lygos rekordą (23), tačiau ir apskritai 

visos Lietuvos. 

LKL geriausias įmestų tritaškių rezultatas 

priklauso Kauno „Žalgiriui“, kuris 

stipriausioje šalies lygoje 2004 metais 

pataikė 23 tolimus metimus. 

Geresnio rezultato nebuvo ir Regionų 

krepšinio lygoje, kurioje daugiausiai 

tritaškių yra įmetęs Vilniaus „Rytas- 

MRU-VKM“ (24). Tai klubas padarė 

2016 metais. 

„Vytis“ per rungtynes su Vilkaviškio 

„Perlu“ įmetė 26 tritaškius iš 43 (60 

proc.) ir pasiekė pergalę 120:97. 

„Atrodė lyg NBA stiliaus rungtynės, 

ir mums varžovai nemažai primetė, 

ir mes jiems. Gerai, kad abi komandos 

tinklelio nesuplėšė“, – svetainei 

„nklyga.lt“ sakė „Vyčio“ treneris Erikas 

Kučiauskas. 

Vienas geriausių Šakių klubo snaiperių 

Marijus Užupis negalėjo žaisti dėl 

sunkios traumos, tačiau jis savotiškai 

prisidėjo prie rekordo, kadangi antroje 

rungtynių pusėje komandą informavo 

apie artėjantį neeilinį rezultatą. 

„Ant suolo sėdėjęs Užupis trečio 

kėlinio pabaigoje ar ketvirtojo 

kėlinio pradžioje pasakė, kad jau 

turime 20 tritaškių, o mes prisiminėme, 

kad kažkada buvome Joniškio 

„Delikatesui“ sumetę 22 tritaškius, 

– sakė „Vyčio“ gynėjas Paulius 

Beliavičius. – Tai sakome, jei taip jau 

eina, kodėl nepabandžius pagerinti? 

Taip ir išėjo.“ 

Treneris E. Kučiauskas komandai 

pasakė, kad rekordas ateis savaime. 

„Pasakiau, kad nesivaikytų rekordų, 

o žaistų tokį krepšinį, kokį žaidė, o 

tada ir ateis momentas, kai pasieksi 

rekordą“, – kalbėjo „Vyčio“ treneris. 

Per pirmąjį kėlinį „Vytis“ įmetė 8 tritaškius, 

per antrąjį – 5, per trečiąjį – 

9, per ketvirtąjį – 4. 

Vienas Paulius Beliavičius įmetė 8 tritaškius 

iš 11. Snaiperis realizavo pirmuosius 

6 savo tolimus šūvius. 

„Pasakiau vaikinams, kad Paulius 

šiose rungtynėse yra karštas, galbūt 

jie labiau į jį žiūrėdavo, jis pats geriau 

išbėgdavo į metimo poziciją “, – apie 

P. Beliavičių kalbėjo E. Kučiauskas. 

„Varžovai tai tikrai mums neleido 

mesti, – teigė P. Beliavičius. – Būna, 

kad rizikuoja, bet čia tikrai nebuvo 

toks variantas. Gynyba buvo gana 

gera, bet mes nuo rungtynių pradžios 

pajautėme tritaškius, buvo gana 

greitas žaidimas, taip išvaikščiodavo 

kamuolys, kad net greito puolimo 

metu atrasdavome progą metimui ne 

po krepšiu, o už tritaškio linijos. 

Vakar pats gerai jaučiau metimą, 

komandos draugai mane atrasdavo 

gerose situacijose. O kai gerai jautiesi, 

tai ir iš sudėtingesnius metimus 

pabandai.“ 

„Vyčio“ komandoje Šarūnas Vingelis, 

Karolis Kokoška, Mindaugas Stašys ir 

Gabrielius Čelka įmetė po 3 tritaškius, 

Henrikas Alekna ir Paulius Semaška – 

po 2, Aurelijus Pukelis ir Kšištofas 

Lavrinovičius – po 1. 

Šakių klubas reguliarų sezoną per 

rungtynes vidutiniškai pataikė po 11,3 

tritaškio (geriausias rodiklis lygoje), 

o juos realizavo 38,4 proc. taiklumu 

(pirma vieta lygoje). 

„Vadovaujamės filosofija, kad žaidžiame 

krepšinį, o ne kitą sporto 

šaką. Jei darome derinį ir žmogus yra 

laisvas, privalome jam duoti mesti, – 

sakė E. Kučiauskas. – Visi žaidėjai 

pagal NKL – VIKINGLOTTO standartus 

turi puikų metimą, galbūt ir pagal 

LKL. Varžovas mums davė pajusti 

metimų skonį ir tada tą traukinį buvo 

sunku sustabdyti. Aš pats mažiau 

kišausi į rungtynes, jie patys žaidė 

ir kaifavo.“ 

AUTORIUS: 

Tomas Vanagas 


„ŽALGIRIO“ TRENIRUOTĖSE 

PATIRTĮ KAUPIA JAUNIMAS 

Stipriausiame Lietuvos 

krepšinio klube Kauno 

„Žalgiryje“ šį sezoną 

tobulėja ir du NKL – VIKINGLOTTO 

krepšininkai. Tai – Mantas 

Rubštavičius ir Paulius 

Murauskas - antrosios „Žalgirio“ 

komandos nariai. 

Sportuoti su pagrindine „Žalgirio“ 

komanda jiedu pradėjo dar prieš 

kelis mėnesius, kai klube padaugėjo 

traumų. P. Murauskas ir M. 

Rubštavičius treniruodamiesi su 

Eurolygos krepšininkais iškart pajuto 

didelę naudą ir nusipelnė progos 

išbėgti ant parketo. 

Per tris mačus LKL septyniolikmetis 

P. Murauskas dvejose rungtynėse 

įmetė po dvitaškį, o aštuoniolikmetis 

M. Rubštavičius per tiek pat susitikimų 

užfiksavo 4,3 taško vidurkį. 

Tokia patirtimi besidžiaugiantys vieni 

perspektyviausių šalies krepšininkų 

stipriau jautėsi ir grįžę į „Žalgirio“ 

dublerių komandų. 

„Manau, nauda tikrai yra didelė, – 

„nklyga.lt“ sakė P. Murauskas. – Vis 

tiek žaidėjai turi labai daug patirties, 

galima daug visko pasiimti. Gali 

pažiūrėti, kaip Thomasas Walkupas 

gerai ginasi, kaip Artūras Milaknis su 

Mariumi Grigoniu mėto. Gali iš visų po 

truputį pasiimti.“ 

„Su profesionalais visada yra 

didžiausia garbė dirbti, – teigė M. 

Rubštavičius. – Tai yra didžiulis paskatinimas 

man, kad turiu daugiau tobulėti, 

daugiau stengtis. Įgaunu daugiau 

patirties, iš jų mokausi, nes jie yra 

tikri profesionalai. Dažniausiai dalyvauju 

puolimo treniruotėse, bet tenka 

ir pasiginti prieš Artūrą Milaknį arba 

Marių Grigonį.“ 

P. Murauskas tapo trečiu jauniausiu 

Kauno „Žalgirio“ debiutantu 

LKL klubo istorijoje. Rungtynėse su 

Klaipėdos „Neptūnu“ aikštėje pasirodęs 

puolėjas tuomet buvo 16 metų 

ir 323 dienų amžiaus, o jaunesni LKL 

debiutavo tik Vytenis Čižauskas ir 

Kęstutis Marčiulionis. 

„Smagu debiutuoti, bet to nesureikšminu. 

Tiesiog gavau tokį paskatinimą 

dirbti toliau ir tiek. Tai motyvuoja 

toliau sunkiai dirbti, stengtis. Manau, 

viskas dar bus ateityje“, – pažymėjo 

P. Murauskas. 

Jaunieji krepšininkai turi galimybę 

ne tik sportuoti su „Žalgirio“ krepšininkais, 

bet ir individualiai padirbėti 

su pagrindinės komandos treneriais. 

Padėti jaunimui neatsisako ir vyriausiasis 

treneris Martinas Schilleris. 

„Vyriausiasis treneris visada po treniruočių 

pasilieka su jaunimu padirbėti, 

taip pat ir kiti treneriai, Tautvydas 

Sabonis ir Evaldas Beržininkaitis. 

Treniruotėje su M. Schilleriu akcentavome 

pasus ir prasiveržimus, tikrai 

patiko“, – sakė M. Rubštavičius. 

Antrosios „Žalgirio“ komandos vyriausiasis 

treneris Arvydas Gronskis jauniesiems 

talentams grįžus iš pagrindinės 

ekipos treniruočių greitai pastebėjo 

skirtumą. 


32 NKL 

RKL 

33 

„Kartais mes net negalime sumodeliuoti 

tokių situacijų, kaip jie žaidžia su 

vyresniais ir labiau patyrusiais krepšininkais, 

jie gauna pamokų, turi gerų 

pavyzdžių, kaip aikštėje reikia kalbėti, 

kaip bendradarbiauti, – kalbėjo A. 

Gronskis. – Kai mes žaidžiame čia, 

daugmaž visi yra vienodo pajėgumo, 

o ten yra aukštesnės klasės žaidėjai, 

kurie duoda pamokų. Mes net negalime 

treniruotėse sumodeliuoti tokių 

situacijų.“ 

Pats A. Gronskis su savo trenerių 

štabu gavo užduotį žaisti panašia į 

„Žalgirio“ sistema. Tokia tvarka įsivyravo 

jau prie Šarūno Jasikevičiaus ir 

prasitęsė komandos vyriausiuoju treneriu 

tapus M. Schilleriui. 

„Ji niekuo nesikeitė, ir toliau tai 

tęsiame, kad žaidėjai kuo lengviau 

integruotųsi, kad jie nemaišytų, o 

pagrindinei komandai nereikėtų gaišti 

laiko ir kažką mokyti iš naujo. Taip, 

kažkokių derinių mes neturime, tačiau 

bendrus principus jie turi žinoti“, – 

pasakojo „Žalgirio“ dublerių treneris. 

„Žalgirio“ dubleriai NKL – 

VIKINGLOTTO reguliariajame sezone 

per 28 rungtynes iškovojo 18 pergalių. 

Kauniečių komandoje 198 

cm ūgio Mantas Rubštavičius visas 

rungtynes pradėjo starto penkete, 

o su 11,8 taško vidurkiu buvo 

rezultatyviausias krepšininkas. 

„Išvažiavo praėjusių metų lyderiai, 

kurie pakilo į aukštesnį lygį, žinojau, 

kad man teks didesnis vaidmuo, treneris 

manimi daug labiau pasitiki, 

– kalbėjo M. Rubštavičius. – Daug 

geriau jaučiuosi, atlieku daugiau 

metimų, galiu kurti ir kitus daryti 

geresniais.“ 

„Smagu, kad jis kiekvieną dieną eina 

aukštyn, – apie M. Rubštavičių sakė 

A. Gronskis. – Lyginant su praėjusiais 

metais, jaučiasi jo nuoseklus 

kilimas aukštyn ir dėl rezultatų, ir dėl 

žaidimo bei užtikrintumo. Yra tų taisytinų 

dalykų, kaip ir visada. Reikia, 

kad geriau pataikytų iš toliau, greičiau 

priimtų sprendimus, taip pat ir ginantis. 

Jaunam žaidėjui negalima sustoti 

tobulėti.“ 

Neseniai 17-ąjį gimtadienį paminėjęs 

203 cm ūgio Paulius Murauskas taip 

pat yra vienas svarbiausių „Žalgirio“ 

dublerių krepšininkų. Reguliariojo 

sezono metu jis rinko po 10,5 taško, 

3,6 atkovoto kamuolio ir 1,5 rezultatyvaus 

perdavimo. 

„Tikrai jaučiuosi lengviau nei praėjusiais 

metais. Vis tiek išėjo daug 

gerų žaidėjų, komandoje atsilaisvino 

vietos. Pats labiau sustiprėjau fiziškai, 

padidėjo krepšinio IQ, dabar tikrai lengviau 

žaisti“, – kalbėjo P. Murauskas. 

„Visi norime, kad kuo greičiau tobulėtų, 

bet yra toks momentas, kad jis 

turi išlaukti. Būna ir geresnių, ir prastesnių 

rungtynių. Reikia, kad pats 

Paulius atrastų ramybę ir jis mažais 

žingsniukais eitų į priekį, – sakė A. 

Gronskis. – Džiugina tai, kad jis eina į 

priekį ir priima sprendimus. Jam krepšinis 

labai pasikeitė – buvo vaikų krepšinis 

ir greitai įšoko į vyrų krepšinį. 

Jam tikrai yra didelis iššūkis. 

Manau, jo fizinės savybės yra geriausios. 

Jis yra labai tvirtas fiziškai, geros, 

ilgos rankos, jautrios. Jis mato aikštę, 

nori atlikti perdavimus. Vienose rungtynėse 

net leidome būti įžaidėju. 

Būdamas toks aukštas, Paulius neblogai 

žaidžia du prieš du. O tobulėjimui 

jam reikia pagerinti metimą, gynybą, 

komandinę gynybą. Yra daug dalykų, 

kurių reikia. 

Kad jis talentingas – taip. Tačiau jam 

iš tikrųjų yra didelė našta, aplinka 

daro spaudimą. Talentas, talentas... 

Tačiau talentas be darbo gali prapulti. 

Tai svarbiausias dalykas. Manau, kad 

jis tai supranta ir nuoširdžiai dirba. Jis 

tikrai yra talentingas.“ 

AUTORIUS: 

Balys Šmigelskas 

REGIONUOSE – PROVERŽIS 

KOMUNIKACIJOS UPĖJE 

Šį išskirtinį sezoną prie naujos 

realybės teko prisitaikyti 

visiems. Įvestas karantinas 

ir įvairūs apribojimai Regionų 

krepšinio lygos („TOPsport– 

RKL“) klubams suteikė galimybę 

naujomis akimis pažvelgti į 

bendravimą su sirgaliais ir vietos 

bendruomene. 

Krizinėje situacijoje naujus 

horizontus pamatę ir išnaudoję 

klubai džiaugiasi sustiprinę ryšį 

su sirgalių baze ir vis didėjančiu 

susidomėjimu regionų krepšiniu. 

2020–2021 m. sezoną „TOPsport– 

RKL“ kiekvieną savaitę transliuoja 

bent 10 rungtynių, po jų operatyviai 

pateikia žaidėjų ir trenerių komentarus. 

Lyga taip pat renka ir apdovanoja 

geriausius savaitės žaidėjus, mėnesio 

trenerius, svarbiausi lygos akcentai 

apžvelgiami specialiose tinklalaidėse, 

didžiausiuose Lietuvos naujienų 

portaluose. 

Vis tai nebūtų įmanoma be pačių 

klubų pastangų. Vilniaus, Kauno, 

Klaipėdos ir kitų didžiųjų šalies miestų 

klubai viešoje erdvėje yra tradiciškai 

aktyvūs, o šį sezoną jiems nenusileidžia 

ir žymiai mažesniais resursais 

disponuojantys miestai. 

Klubų aktyvumas socialiniuose tinkluose 

maloniai stebina ir „TOPsport– 

RKL“ direktorių Vaidą Indriliūną. 


„Labai džiaugiuosi matydamas akivaizdų 

proveržį. Prieš keletą metų 

tiesioginės transliacijos būdavo tarsi 

mažas stebuklas, o dabar tai tapo 

kone savaime suprantamu reiškiniu, 

nes dvikovas filmuoja tikrai 

daug ekipų. Žinoma, šiems pokyčiams 

įtakos turėjo pandemija, dėl 

kurios rungtynės turi vykti be žiūrovų. 

Tačiau matant komandų pastangas 

kurti kaip įmanoma geresnį produktą, 

galima teigti, jog net pasibaigus pandemijai 

klubai investuos į savo komunikaciją, 

– viliasi lygos vadovas. – Dar 

vienas mane labai džiuginantis ir maloniai 

stebinantis dalykas, kad didžiausią 

proveržį komunikacijos srityje 

padarė mažesnių miestelių komandos. 

Pastaruosius sezonus septynmyliais 

žingsniais tobulėja Ukmergės 

„Olimpo“ organizacija, labai džiugina 

rimtas ir rezultatus duodantis Plungės 

„Olimpo“ požiūris, smagu sekti Kazlų 

Rūdos „Atakos“ ir „Tauragės“ profilius 

socialiniuose tinkluose ar matyti 

fotoreportažus iš kiekvienų Anykščių 

„Elmio“ rungtynių.“ 

Čia pat V. Indriliūnas pripažįsta, kad 

šioje srityje lyga drauge su klubais turi 

dar daug nenuveiktų darbų ir tiki neišnaudotu 

potencialu. 

„Žinoma, nereikėtų pamiršti kone 

nepriekaištingos Vilniaus RIVILE 

komunikacijos, Vilniaus „Ryto-MRU- 

VKM“, Kauno „Žalgirio-3“ ar Klaipėdos 

„VKKM-Neptūno“ pastangų, tačiau 

tai – didžiųjų miestų ekipos, kurios 

turi didelį didžiųjų klubų ar sporto 

mokyklų užnugarį, tad geras organizacijos 

darbas neturėtų nieko stebinti, 

– atkreipia dėmesį RKL direktorius. 

– Norėtųsi, kad daugiau komandų 

rengtų interviu vos pasibaigus dvikovoms, 

kad po rungtynių pasidalytų 

gražiausiais epizodais, o tiesioginėse 

transliacijose galėtume mėgautis 

kokybišku vaizdu. Tačiau tai – darbo 

proceso dalis. Proveržis jau yra padarytas, 

tad tikiu, jog pamažu tekėti pradėjęs 

komunikacijos upelis ateityje 

virs sraunia upe, o tai leis pasiekti dar 

geresnių komunikacijos ir rinkodaros 

rezultatų.“ 

UKMERGĖS „OLIMPO“ ATSTOVĖ 

RYŠIAMS SU VISUOMENE DAGNĖ 

GAIDYTĖ 

„Laikui bėgant supratome, jog mūsų 

tikslas – ne vien pergalės krepšinio 

aikštelėje, bet ir galimybė supažindinti 

komandos sirgalius ir Ukmergės 

miesto gyventojus su ekipos žaidėjais, 

pasiekimais bei treniruočių procesu 

iš arčiau. 

Be galo džiaugiamės, jog mūsų 

darbas jau duoda vaisių – „Olimpo“ 

sirgaliai noriai dalyvauja organizuojamuose 

konkursuose ir renginiuose, 

išsako nuomonę, nevengia parašyti 

žinučių su klausimais ar palaikymo 

žodžiais. Jaučiame stiprų atgalinį ryšį 

su mus palaikančiais, o tai yra ypač 

svarbu. Nuolat siekiame auginti klubo 

bendruomenę komunikacijos pagalba, 

nes tai yra vienas iš sėkmingos organizacijos 

faktorių.“ 

„JURBARKO“ VADOVAS POVILAS 

VALAITIS 

„Norime, kad Jurbarko klubo viziją, 

norus ir pasiekimus pamatytų kuo 

daugiau rajono gyventojų, o ypatingai 



34 RKL 

RKL 

35 

dabartinėje situacijoje, kuomet žiūrovai 

į sales neįleidžiami. Vieni mus giria, 

kiti peikia, bet suprantame, kad mes 

dar tik auginamės savo auditoriją ir 

judame į priekį.“ 

PLUNGĖS „OLIMPO“ VADOVAS 

RIMAS DUŽINSKAS 

„Reikėjo greitai reaguoti į įsigaliojusius 

draudimus, todėl buvo priimtas sprendimas 

transliuoti rungtynes tiesiogiai 

internetu. Tai labai pasiteisino – rungtynes 

visuomet stebi gausus būrys 

žmonių. Labai malonu, kai sutinki 

„Olimpo“ gerbėjus, kurie sveikina 

su pergale ir guodžia dėl nepasisekusių 

rungtynių. Tai labai motyvuoja. 

Žinoma, norėtųsi pateikti transliacijas 

profesionaliau, panaudojant statistikos, 

rezultatų juostas, žaidėjų pozicijų 

lenteles ir kt. Suprasdami komunikacijos 

ir viešinimo svarbą, „Facebook“ 

puslapyje pristatome komandos 

sudėtį, sveikiname žaidėjus ir trenerius 

gimtadienių proga, informuojame 

apie būsimas rungtynes, skelbiame 

varžybų ir žaidėjų pasiektus rezultatus, 

dalinamės RKL naujienomis. Tai 

yra tik sunkaus ir nuoseklaus darbo 

pradžia. Norisi daugiau profesionalaus 

ir kokybiško produkto. Dirbame 

šia linkme – ieškome rėmėjų, kviečiame 

smalsius, veiklius ir kūrybingus 

jaunus žmones jungtis prie mūsų 

komandos.“ 

KAZLŲ RŪDOS „ATAKOS“ SOCIALI- 

NIŲ TINKLŲ SPECIALISTĖ RUGILĖ 

JURKŠAITYTĖ 

„Kai komanda nusprendė rungtyniauti 

RKL B divizione, klubui reikėjo tobulėti 

ir socialiniuose tinkluose. Stebint patį 

RKL puslapį ir jo veiklą, gaunant įkvėpimo 

iš aukštesnio lygio komandų, 

atsirado savaitės žaidėjo rubrika, 

interviu prieš artėjančias rungtynes. 

Kai matome, jog sirgaliams įdomu, jie 

skaito, žiūri, komentuoja, tai mums yra 

didelė motyvacija stengtis ir kurti vis 

daugiau turinio. Kadangi dėl situacijos 

šalyje tenka žaisti be sirgalių, kas 

tikrai liūdina, stengiamės kiekvienas 

rungtynes transliuoti gyvai, kad bent 

taip jie galėtų prisidėti prie komandos 

pergalių.“ 

ANYKŠČIŲ KKSC „ELMIO“ VADOVAS 

GAUDVINAS ŠNIAUKŠTAS 

Žmonių palaikymas komandai yra 

nepaprastai svarbus ir neretai padeda 

iškovoti pergalę. Nepaisant to, kad 

šiuo metu dėl pandemijos žiūrovai 

negali dalyvauti varžybose, ryšį su 

sirgaliais stengiamės palaikyti organizuodami 

tiesiogines rungtynių transliacijas, 

ruošdami vaizdo reportažus, 

taip pat socialiniuose tinkluose dalinamės 

gražiausiomis rungtynių akimirkomis. 

Džiaugiamės, kad „Elmio“ 

sirgaliai palaiko mus ne tik iškovojus 

pergalę, bet ir tada, kai mums nepasiseka. 

Net ir neturėdami galimybės 

priimti sirgalių stebėti rungtynių“, 

visuomet jaučiame aktyvų jų palaikymą 

ir nekantraudami laukiame jų 

sugrįžimo į areną.“ 

„TAURAGĖS“ VADOVAS AIVARAS 

SKARBALIUS 

„Stengiamės dirbti kiek įmanoma 

profesionaliau. Dėmesys komunikacijai 

su visuomene ir sirgaliais yra 

svarbi sveikos organizacijos ekosistemos 

dalis. Kolektyve turime šį darbą 

išmanančius entuziastingus žmones, 

todėl sekasi visai neblogai, ypač įvertinus 

tai, kokiais resursais disponuojame. 

Stengsimės toliau tobulėti, 

nes visada galima ir norisi geriau. 

Tiesiogines transliacijas turėjome jau 

prieš kelis sezonus, dar žaisdami B 

divizione. Tiesa, tai buvo labiau pavieniai 

atvejai – apskrities derbis, atkrintamosios 

varžybos. Tai prisidėjo ir prie 

pirmojo mūsų įvertinimo, kai buvome 

pripažinti geriausiai komunikuojančiu 

lygos klubu. Galime teigti, kad ne 

tik žaidimu, bet ir komunikacija užsitarnavome 

vietos sirgalių simpatijas, 

susikūrė šioks toks aktyvių fanų 

būrelis, palaikymą turime ir kituose 

miestuose.“ 

Akmenės r. „Patriots-Cemento“ 

vadovas Saulius Momkauskas 

„Sirgaliai – mūsų didelės šeimos dalis, 

kurioje rūpinamės vieni kitais. Sirgaliai 

mus motyvuoja, įkvepia tobulėti ir, 

žinoma, siekti nugalėti. Mes esame 

be galo dėkingi jiems už palaikymą 

ir suteikiamą energiją, todėl aktyvi 

komunikacija yra tarsi mūsų mažytė 

padėka.“ 


36 Moterų lyga 

Moterų lyga 

37 

AUTORIUS: Lukas Malinauskas 

Nuotraukos: „Neptūnas”, „Šiauliai” 

PRIE „NEPTŪNO“ PERGALIŲ 

TRENERĖ PRISIDEDA 

IR SU KAMUOLIU 

Pakilimą „Huawei Moterų 

lygoje“ fiksuojantis Klaipėdos 

„Neptūnas“ pagreitį įgavo 

vyr. trenerio postą sukrėtus 

permainoms. Komandai iš pradžių 

suspendavus, o vėliau nutraukus 

darbą su Daliumi Ubartu, klubo 

vairą perėmė Andra Gabalytė, kuri 

„Neptūną“ atvedė į šešias pergales 

per aštuonis susitikimus. 

Dvi iš jų prieš Kauno „Aistes-LSMU“ 

– ypatingos reikšmės. Pirmoji tapo 

istorine, prieš kaunietes laimėjus pirmąkart 

apskritai, o antroji leido įgyti 

persvarą prieš „Šiaulius“ kovojant 

dėl trečiosios vietos „Huawei Moterų 

lygoje“. 

Palyginimui, nuo sezono pradžios 

vadovavusio D. Ubarto „Neptūnas“ 

per lygiai tokią pat atkarpą laimėjo 

keturissyk. 

„Aišku, pirmiausia džiugina pergalės, 

nes tai tikrai pakelia komandos 

dvasinę būseną, – tinklalapiui moterulyga.lt 

sakė A. Gabalytė. – Taip pat 

didžiuojuosi merginomis, kurios rodo 

charakterį, norą dirbti treniruotėse ir 

laimėti. Tikiuosi, sėkmė ir toliau lydės 

mus šį sezoną, ir pasieksime gerų 

rezultatų.“ 

Žaidžiančiosios trenerės pareigas 

antrąjį sezoną iš eilės einanti A. 

Gabalytė per pastaruosius du mėnesius 

pagerino 2019-2020 m. jos, kaip 

trenerės, rezultatą, kai jos treniruotas 

„Neptūnas“ iki sezono sustabdymo 

buvo laimėjęs keturiskart per 11 turų. 

Klaipėdos klubas tada jau gerokai atsilikęs 

nuo antrosios pozicijos ir grumėsi 

dėl trečiosios vietos. Šiemet situacija 

– žymiai geresnė, mat „Neptūnas“ 

dabar įsitaisė trečioje pozicijoje, kuri 

pusfinalio serijoje lemia sąlyginai silpnesnį 

varžovą. 

Klaipėdos klubas iš dalies ant A. 

Gabalytės pečių laikosi ne tik vadovaujant 

šalia šoninės linijos, bet ir siekiant 

sukontroliuoti žaidimą aikštėje. 

Net 19-ąjį sezoną rungtyniaujanti klaipėdietė 

vidutiniškai išdalija po 4,3 

rezultatyvaus perdavimo ir pagal šį 

rodiklį „Huawei Moterų lygoje“ yra trečioje 

pozicijoje. 

Nepailstanti A. Gabalytė šį sezoną 

žaidžia po 29 minutes, pelno po 8,5 

taško, atkovoja po 5,6 ir perima po 1,4 

kamuolio bei generuoja po 11,3 naudingumo 

balo. 

Apie „Neptūno“ pakilimą, vienybę 

komandoje, trenerės profilį ir geležinę 

ištvermę A. Gabalytė bendravo su 

tinklalapiu moterulyga.lt. 

– KAIP JUMS PAVYKO SUVIENYTI 

KOMANDĄ? 

– Pakeitimai būna dvejopi – arba į gerą 

pusę, arba į blogą. Džiaugiuosi, jog 

viskas pakrypo gera linkme. Jaučiu 

panelių pasitikėjimą. Tai trenerei yra 

labai džiugu. Su pasitikėjimu gali 

padaryti tikrai daug. Tai – komandos 

varikliukas: ir pasitikėjimas viena kita, 

ir puiki atmosfera viduje. Esame vieninga 

komanda ir treniruočių procese, 

ir už jo ribų. Panelės susibūrė į kumštį. 

Negali norėti nieko daugiau. 

– KIEK JUMS, KAIP PRADEDANČIAJAI 

TRENEREI, NESĖKMINGAS PIRMO- 

SIOS SEZONO PUSĖS ETAPAS PADĖJO 

PASIMOKYTI IŠ KOMANDOJE BUVU- 

SIOS SITUACIJOS? 

– Labiausiai mokausi iš savosios 

patirties, žaidžiau tikrai ne pas vieną 

trenerį, praėjau netrumpą kelią ir turiu 

nemažą bagažą. Prieš trenerės karjeros 

pradžią žinojau, kokios trenerio 

savybės man patinka, o kokios nepatinka. 

Juk tai – moterų krepšinis, mūsų 

psichologija šiek tiek skiriasi nuo vyrų. 

Dabar būdama trenerė stengiuosi 

vadovautis savo įžvalgomis, ką pati 

gavau iš savo trenerių. 

– KAIP ĮSIVAIZDUOJATE SAVO, 

KAIP TRENERĖS, PROFILĮ IR DARBO 

METODIKĄ? 

– Supratau viena – rėkimai, grasinimai, 

epitetai nieko gero neduoda. Tokia 

mano nuomonė, tačiau kiekvienas 

treneris – savotiškas. Nieko nesakau, 

rėkimu galima pasiekti (rezultatą), 

tačiau kokia to kaina? Man labiau 

priimtina disciplinuota metodika, kai 

aiškiai išsakoma, ko tikiesi iš žaidėjų, 

bendrai iš komandos ir kokie yra 

tikslai. Prie viso to prisideda sunkus 

darbas. Mano tokie prioritetai, kuriais 

norisi vadovautis. Žinoma, psichologija 

visada turi savo įtaką, reikia žinoti, 

kaip rasti kalbą su kiekviena žaidėja. 

Tai nėra lengva, man patirties dar 

reikia. Tačiau kiekvieną dieną stengiuosi 

nuveikti kažką gero – mokausi 

ir tobulėju. 

– TURNYRO LENTELĖJE PAVYKO 

ĮSITAISYTI TREČIOJE POZICI- 

JOJE, KURI PUSFINALIO SERIJOJE 

SUVESTŲ SU KAUNO „AISTĖMIS- 

LSMU“. PRIEŠ KAUNIETES LAIMĖ- 

JOTE PASTARUOSIUS DU KARTUS. 

KIEK KOMANDĄ ĮKVEPIA TOKIE 

REZULTATAI? 

– Kai rengėmės rungtynėms su 

„Šiauliais“ ir „Aistėmis-LSMU“, sakiau 

panelėms, jog tai – svarbiausios mūsų 

kovos pastaruoju metu, nes jos lėmė 

mūsų turnyro lentelės vietą. Vilniaus 

„Kibirkštis-MRU“ – puikiai sukomplektuota 

komanda ir norėdamos jai 

įkąstume, turėtume sužaisti nerealias 

rungtynes, o jos – pačias blogiausias. 

Suprantame situaciją, ir trečioji vieta 

įkvepia, jog mes turime realesnį šansą 

kovoti dėl aukštesnių vietų. 

Kiekviena tokia pergalė kiekvienai žaidėjai 

ir apskritai komandai prideda ir 

pasitikėjimo, ir motyvacijos. Kiekviena 

pamato, jog yra realu ir įmanoma 

laimėti prieš „Aistes-LSMU“. Ypač 

sezonui artėjant prie pabaigos, mums 

tai suteikia papildomą postūmį. Aišku, 

tik toliau sunkiai dirbant šį sezoną 

galime kažką pasiekti. 

– NUO SEZONO VIDURIO SUŽIBO 

DALIA DONSKICHYTĖ, LIGITA 

TAMUTYTĖ TAIP PAT TAPO TVIRTU 

RAMSČIU. KAS JUS MALONIAI 

STEBINA IŠ JŪSŲ AUKLĖTINIŲ? 

– Manęs nestebina, nes su Ligita 

esame žaidusios ne vieną sezoną, 

Dalią irgi pažinojau iš anksčiau, teko 

žaisti prieš ją, kitos taip pat yra puikiai 

žinomos žaidėjos. Galbūt su Gintare 

(Paulauskaite) neteko žaisti, bet prieš 

ją žaidžiau. Tikrai žinojau visų panelių 

pliusus, o kad kažkas labai nustebintų, 

tai ne, nes visada tikėjau, kad 

jos gali. Kartais tereikia atvesti jas į tą 

kelią – aiškų žaidimo braižą ir tiesiog 

pasitikėjimą. Kai pasitiki savimi, jauti 

pasitikėjimą iš komandos ir trenerių, 

gali verstis kalnus. Mūsų rotacija 

nėra didelė. Kažkiek galima įžvelgti ir 

pliusų, ir minusų. Šiai dienai įžvelgiu 

pliusus, nes panelės žino, jog žais, 

galbūt nejaučia spaudimo, kad nepasisekus 

reikės sėdėti ant suoliuko. 

– KĄ JŪS PATI SIEKIATE SUTEIKTI 

KOMANDAI KASKART, KAI PERŽEN- 

GIATE ŠONINĘ LINIJĄ IR NEBELIE- 

KATE STEBĖTOJOS VAIDMENYJE? 

– Pirmiausia ramybę, nes kartais iš 

didelio jaunystės noro gali ir perdegti, 

ir atsiranda vaikiški sprendimai. Pati 

puikiai suprantu tai ir prisimenu save 




Moterų lyga 

39 

(tokio amžiaus). Tačiau norisi brandesnio 

mūsų žaidimo, protingesnio krepšinio, 

todėl stengiuosi kiek įmanoma 

to reikalauti ir per treniruotes, ir per 

rungtynes. 

– KALBANT APIE JŪSŲ MINUTES 

AIKŠTĖJE, RUNGTYNIAUJATE 

MINUTE DAUGIAU NEI PERNAI (2019- 

2020 M. – VID. PO 28 MIN., 2020- 

2021 M. – PO 29 MIN.). KAIP JAU- 

ČIATĖS, KAI TENKA KARTAIS ŽAISTI 

NET DAUGIAU NEI 30 MINUČIŲ? 

– Visada jaučiausi puikiai. Nesakau, 

kad lengva – tikrai ne visada. Gal 

reikės pradėti žaisti mažiau, tačiau 

visuomet buvau maksimalistė… 

Matyt, tai vis dar manęs neapleidžia. 

Galbūt kitą sezoną apskritai nebeteks 

žaisti, reikės perleisti minutes 

kam nors kitam. Aišku, kūnui atsigauti 

reikia daugiau laiko. Tačiau kūnas, 

kaip sakau, dar nebyra, todėl tikrai 

galiu tuo pasidžiaugti. 

– KAIP JŪS VERTINATE SAVO 

PAŽANGĄ VYR. TRENERĖS PAR- 

EIGOSE, KURIAS EINATE ANTRĄJĮ 

SEZONĄ? 

– Pirmo sezono pradžia buvo tikrai 

stresinė, kadangi niekada nebuvau 

trenerė. Prisipažinsiu, buvo nemažas 

stresiukas: kaip pavyks susidėlioti 

darbus, susitvarkyti. Šis sezonas jau 

buvo žymiai ramesnis, žinojau, kaip 

dėliotis planus, treniruotes. Tobulėti 

dar yra labai daug kur, žinau savo silpnąsias 

vietas. Kai nėra didelės patirties, 

ypač stresinėse situacijose, tada 

pamatai save, reikia ir greitų sprendimų 

priėmimo. Bet vėl, tai ateina 

su patirtimi. Be to, dar žaidžiu, todėl 

veikia ir nuovargis, ir kartais nebebūna 

adekvataus mąstymo. Manau, 

viskas bus paprasčiau, jei atsitiks taip, 

ko dar nežinau – kai būsiu tik trenerė. 

Tada dar geriau viskas matysis ir bus 

žymiai lengviau tobulėti, kai atliksiu tik 

tas pareigas. 

– „NEPTŪNO“ ROTACIJA LAIKOSI ANT 

KELIŲ PAGRINDINIŲ ŽAIDĖJŲ. KIEK 

ESATE PATENKINTA JAUNŲ ŽAIDĖJŲ 

ĮTRAUKIMU Į ORGANIZACIJĄ? 

– Šiai dienai tikrai nėra lengva ir 

nesakysiu, jog esu patenkinta situacija. 

Klaipėdoje atsirado dar viena 

moterų lygos komanda, kurios sudėtyje 

- jaunos žaidėjos, paimtos iš 

sporto mokyklos. Todėl mes turime 

tik kelias žaidėjas iš krepšinio mokyklos. 

Situacija nėra lengva, su žaidėjomis 

tikrai nėra paprasta ir šiaip 

merginų krepšinyje nėra galimybių 

pasirinkti tos pagalbos. Klausimas, 

kaip viską spręsime. Sezono pradžioje 

tuo užsiėmė Dalius Ubartas, kuris 

domėjosi šia situacija, todėl nelabai 

galiu komentuoti dėl šio sezono. Iš 

esmės krepšinį lankyti norinčių mergaičių 

nėra daug, kaip ir tokių, iš 

kurių galėtum gauti pastiprinimą. Be 

to, aukščiausioje lygoje žaidžia dar 

viena miesto komanda. Tai dar labiau 

mažina galimybes. 

AUTORIUS: Lukas Malinauskas 

Nuotraukos: Dainius Lukšta 

R.DAUNIENĖ: KREPŠINIS 

TEKA MANO GYSLOMIS 

Gimtajame Panevėžyje moterų 

krepšinį puoselėjanti Rima 

Daunienė su pasididžiavimu 

stebi po „Huawei Moterų lygos“ 

žemėlapį pasklidusias auklėtines. 

Šį sezoną dėmesys joms išaugo 

gerokai, mat A divizionas išsiplėtė 

iki šešių komandų, todėl sudėtis 

komplektavusiems strategams 

teko žvalgytis į B divizione 

augančius jaunuosius talentus. 

R. Daunienės treniruojama Panevėžio 

„Naftėno-R.Sargūno SG-SC“ ekipa 

vien šiemet į A divizioną išleido šešias 

krepšininkes: Ema Januškevičiūtė, 

Evelina Razgutė ir Viltė Andrunavičiūtė 

patirties semiasi LCC tarptautinio 

universiteto komandoje, o Justina 

Oficerovaitė, Agnesė Garčinskaitė ir 

Šeila Gudinskaitė – „Šiaulių“ klube. 

R. Daunienė skaičiuoja, jog gimtajame 

Panevėžyje pakilimui į aukštesnį 

lygį atsispyrė ir daugiau žaidėjų: Urtė 

Bukauskaitė rungtyniauja Šiauliuose, 

LCC gretose žaidžia Vestina Keburytė, 

o Evelina Šataitė gina Vilniaus 

„Kibirkšties-MRU“ garbę. 

Pastarajai ekipai taip pat atstovauja 

panevėžietė Julita Bungaitė, po septynerių 

metų sugrįžusi į Lietuvą. 

Aukštaitijos sostinėje augančių jaunųjų 

krepšininkių proveržis siejamas su 

internato atkūrimu. Panevėžio internatinė 

sporto mokykla savo gyvavimą 

baigė dar 1989 metais, o tokios struktūros 

Panevėžio Raimundo Sargūno 

sporto gimnazija buvo sukurta praėjus 

daugiau nei dviem dešimtmečiams 

– 2013-aisiais. 

R. Daunienė sporto internato efektyvumu 

neabejoja – panevėžietė praeityje 

pati augo šioje sporto sistemoje, 

kuri atvėrė kelią profesionalios krepšininkės 

karjerai. 188 cm ūgio moteris, 

atstovaudama Vilniaus pedagoginio 

universiteto „Šviesos“ komandai, tapo 

Lietuvos čempione, taip pat žaidė 

„Kibirkšties“ dublerių gretose ir išsikovojo 

vietą pagrindinio klubo sudėtyje. 

Drauge su tuometine „Ryšininko“ 

komanda rungtyniavo Europos 

taurėje, vėliau dvejus metus valgė 

legionierės duoną Čekijoje, o grįžusi 

apsivilko Klaipėdos „Žuvedros“ marškinėlius. 

Būdama 32-ejų moteris 

baigė profesionalės karjerą ir paniro 

į trenerės darbą. Jos drauge su Ilona 

Rimšiene – vienintelės moterų krepšinio 

specialistės Panevėžyje. 

Tiesa, R. Daunienė su krepšinio 

kamuoliu nėra atsisveikinusi iki šiol. 

Panevėžietė drauge su bendramintėmis 

žaidžia Alytaus senjorų komandoje, 

2018-aisiais yra tapusi Europos 

čempione, taip pat gali pasigirti planetos 

pirmenybėse iškovotu vicečempionės 

titulu. 

– KAIP JŪS PERĖJOTE PRIE TRENE- 

RĖS DARBO? 

– Visas mano gyvenimas susietas su 

krepšiniu. Kaip vienas treneris labai 

gerai pasakė: „Mano gyslomis teka 

krepšinis.“ Taip ir yra, todėl kito kelio 

ir nesvarsčiau. Labai norisi daryti tai, 

ką moki, ką supranti, ir mokyti vaikus 

žaisti krepšinį. Sutapo labai puikios 

aplinkybės, kai sporto mokykla ieškojo 

trenerio, ir mano karjera prasidėjo nuo 

berniukų grupės. Paskui šalia pradėjau 

rinkti mergaičių grupes. Berniukus 

užauginau iki dvyliktos klasės, išleidau 

kartą ir likau dirbti tik su mergaitėmis. 

– KOKĮ KELIĄ TEKO NUEITI, JOG 

SURINKTUMĖTE DABAR PLAČIAI 

PO A DIVIZIONĄ PASISKIRSČIUSIAS 

MERGINAS? 

– Galbūt tie metai buvo tokie dėkingi. 

Atsikūrus sporto gimnazijai, pakviečiau 

2002-ųjų grupę pereiti į ją ir 

viskas išėjo labai smagiai. Talentingi 

vaikai, taip pat dvi treniruotės per 

dieną duoda savų vaisių, ir jos užsikabino 

už to darbo. „Huawei Moterų 

lygos“ B divizionas joms yra labai 



Moterų lyga 

41 

geras barjeras parodyti savo pajėgumą, 

į kurį treneriai atkreipia dėmesį. 

Dabar turime pavykusį projektą su 

„Šiauliais“, kur rungtyniauja trys mūsų 

žaidėjos. Dar trys persikėlė į LCC universiteto 

komandą. 

Teisybės dėlei, turiu pasakyti, kad tiek 

to mano nuopelno dėl į Klaipėdą persikėlusių 

žaidėjų: Viltė Andrunavičiūtė 

– vienintelė panevėžietė, Ilonos 

Rimšienės auklėtinė iš sporto centro, 

o Evelina Razgutė – iš Plungės, Ema 

Januškevičiūtė – iš Anykščių. Tačiau 

Evelina ir Ema, taip pat plungiškė 

Agnesė Garčinskaitė patikėjo manimi, 

atvažiavo mokytis į sporto gimnaziją 

ir viskas labai gerai sukrito: joms yra 

smagu pas mus, aš džiaugiuosi jomis, 

randame bendrą kalbą ir išeina toks 

geras bendras rezultatas. 

Kai dabar žiūriu moterų krepšinį, 

džiaugiasi širdis, jog rungtyniauja tiek 

auklėtinių, prie kurių buvau pridėjusi 

ranką. Joms sekasi. Atrodo, įdiegiau 

meilę krepšiniui. 

– KOKS YRA TAS PASITENKINIMO 

JAUSMAS: APIMA DŽIAUGSMAS 

MATANT JAS RUNGTYNIAUJANT JAU 

KITOSE KOMANDOSE AR LABIAU 

NORĖTŲSI DRAUGE SU JOMIS SIEKTI 

PERGALIŲ PANEVĖŽIUI? 

– Yra dvi medalio pusės. Su moksleiviais 

dirbančių trenerių darbas – ruošti 

ir išleisti juos toliau. Labai džiaugiamės, 

kad jos nemeta krepšinio po 

mokyklos, kad žaidžia toliau ir myli 

šią sporto šaką. Taip matyčiau savo 

tikslą – parengti aukštesniam lygiui ir 

tuo pačiu moterų rinktinei. 

Žvelgiant iš kitos medalio pusės, 

žinoma, labai norėčiau, kad 

Panevėžyje būtų A diviziono komanda, 

auklėtinės liktų ir su jomis siekčiau 

aukštesnių tikslų. Tačiau kaip ir visur 

– viskas siejasi su finansais, į miesto 

patrauklumu. Panevėžyje nėra universitetinių 

mokyklų, kuriose merginos 

galėtų mokytis, todėl jos renkasi kitus 

miestus. Išeina toks užburtas ratas, 

nors A divizione komanda ir galėtų 

būti. Tačiau kiek ji būtų patraukli žaidėjoms, 

kad jos liktų Panevėžyje, kyla 

kitas klausimas. 

Man tikrai nėra didelės nuoskaudos, 

kad jas išleidžiu. Tikrai džiaugiuosi, 

kad toliau žaidžia. Matau savo įdirbį ir 

darbo rezultatą, ir man dėl to malonu. 

Smagu, kad vėl ateitų jaunesnės merginos, 

patikėtų ir matytų galimybę kilti: 

jeigu gerai startuoja B divizione, A 

diviziono komandų treneriai jas tikrai 

pamatysi. 

– „ŠIAULIŲ“ VYR. TRENERIS 

ROMUALDAS PETRONIS MINĖJO, 

JOG SUSIDURIA SU SUNKUMAIS 

KVIESDAMASIS ŽAIDĖJAS, KADANGI 

ŠIAULIAI NĖRA ITIN PATRAUKLUS 

DĖL GALIMYBĖS ŽAISTI KREPŠINĮ, 

NORS VISOS SĄLYGOS YRA SUTEI- 

KIAMOS. KIEK JŪS GIRDITE PANAŠIŲ 

ATSILIEPIMŲ KVIEČIANTIS MERGAI- 

TES PAS SAVE? 

– Labai didelių problemų dėl atvažiavimo 

mokytis pas mus nėra. Glaudžiai 

bendradarbiaujame su Lietuvos krepšinio 

federacija. Pernai kreipiausi į 

Liną Brazdeikytę, domėjausi, ar yra 

projektuose dalyvaujančių perspektyvių 

mergaičių, paprašiau sąrašiuko, 

tada pasiskambinau mergaičių treneriams. 

Labai smagu dėl Alytaus – pas 

mane atvažiavo net keturios Egidijos 

Paužuolienės auklėtinės. Panevėžyje 

vyksta po dvi treniruotes per dieną, 

mes suteikiame ir aprangą, ir maitinimą, 

apmokame keliones. 

Merginos tobulėja Panevėžyje, grįžta 

į Alytų ir atstovauja jam. Mes neprašome, 

kad Moksleivių lygoje atstovautų 

Panevėžiui – tik moterų lygoje. 

Merginos tikrai važiuoja į Panevėžį. 

Pavyzdžiui, plungiškės pačios parodė 

iniciatyvą, jos keturios yra iš Plungės. 

Neturiu didelės problemos pasikviesti. 

Paprastai tėveliai kelia klausimą, „ar 

iš jos bus krepšininkė?“ Visi į pirmą 

vietą kelia mokslą, todėl labai bijo, kad 

mokslai neliktų antrame plane. Tačiau 

čia taip pat griežtai žiūrima į mokslus, 

neleidžia apleisti. Galiu pasidžiaugti, 

jog Agnesė Garčinskaitė – geriausia 

gimnazijos mokinė. 

– 16-METĖ VILTĖ ANDRUNAVIČIŪTĖ 

LCC TARPTAUTINIO UNIVERSITETO 

KOMANDOJE RENKA NET PO 17,3 

TAŠKO. AR JUS NUSTEBINO TOKS 

JAUNOSIOS PANEVĖŽIETĖS ĮSILIEJI- 

MAS Į A DIVIZIONĄ? 

– Viltė – labai motyvuota, perspektyvi 

krepšininkė. Labai džiaugiamės, 

kad ji atėjo į krepšinį pas trenerę Iloną. 

Viltė yra pavyzdys kitoms mergaitėms. 

Ji gyvena krepšiniu, yra labai drausminga, 

treniruotėse išsiskiria begaliniu 

darbu. Kiekvienoje treniruotėje pasižymi 

maksimalia koncentracija ir jėga. 

Jau seniai turėjome tokią krepšininkę. 

– KIEK JAS IŠLEIDŽIANT BUVO 

NERIMO DĖL TO, KAIP JAUNOSIOMS 

ŽAIDĖJOMS PAVYKS PRITAPTI A 

DIVIZIONE? 

– Tos, kurios išvažiavo į LCC tarptautinio 

universiteto komandą, treneriui 

Viliui Stanišauskui yra žinomos, buvo 

rinktinėje: Ema su Vilte tapo Europos 

jaunučių vicečempionėmis, o Evelina 

nepateko į komandą pačioje pabaigoje. 

Žinant, kad LCC komandoje 

daugumos žaidėjų metai vienodi, 

nebuvo didelės baimės. Gal tik buvo 

klausimas, kaip jos atrodys žaisdamos 

su stipresnėmis lygos komandomis. 

Tačiau ir B divizione žaidžiame 

su vyresnėmis, todėl joms teko to 

paragauti. 

Dėl tų, kurios išvyko į „Šiaulius“, buvo 

daugiau nerimo: dėl jaudulio, kaip jos 

pereis iš jaunimo į suaugusių krepšinį, 

kaip sugebės išgyvendinti vaikiškas 

klaidas, išlaikyti didesnę koncentraciją. 

Moterų krepšinyje daugiau įtakos 

turi detalės, situacijų vertinimas – šito 

labai bijojau, ar jos perpras smulkias 

detales. Nereikia nieko norėti iš karto, 

bet kuo toliau, tuo geriau. Labai džiaugiuosi 

Justina Oficerovaite, kad treneris 

tikrai pagaliau patiki, išleidžia žaisti 

daugiau. 

– ATSINAUJINUS B DIVIZIONUI, ŠEILA 

RUNGTYNĖSE SURINKO NET 42 NAU- 

DINGUMO BALUS. AR JAU PASTE- 

BITE SAVŲJŲ AUKLĖTINIŲ PASITEM- 

PIMĄ, KURIOS GRĮŽTA IŠ A DIVIZI- 

ONO GRĮŽTA ŽAISTI PANEVĖŽIO 

KOMANDOJE? 

– Labai. Džiugu, jog jos parodė iniciatyvą 

žaisti Panevėžio komandoje. Kai 

jos prisijungė prie treniruočių, pamačiau, 

kad kitos mergaitės pasitempė 

ir jaučiasi visai kitaip – turi į ką lygiuotis. 

Turbūt pagalvoja, jog ir jos gali būti 

pastebėtos ir pakviestos į A divizioną. 

Aikštėje tikrai matėsi drausmingumas, 

grįžusių žaidėjų aikštės matymas 

pasidarė staigesnis, aštresnis. Dėkoju 

Romualdui Petroniui, kad sutinka 

išleisti atstovauti Panevėžiui. Mūsų 

ir Šiaulių projektui yra pirmi metai, 

tačiau man jis tikrai gana sėkmingas 

ir vykęs. 

– O KIEK APSKRITAI MOTERŲ KREP- 

ŠINIS YRA GYVAS PANEVĖŽYJE? 

– Negaliu pasakyti, kad susidomėjimo 

nėra. Tėveliai domisi, tas matosi 

ir per vykdomus projektus. Tėveliai 

rodo iniciatyvą ir padeda treneriams. 

Jei mergaitė nori lankyti krepšinį, tėvai 

tikrai neprieštarauja ir veda ją. Negaliu 

pasakyti, kad Panevėžio moterų krepšinio 

niekas nežino. Mes stengiamės 

nušviesti mūsų rezultatus, papasakoti 

apie tas, kurios yra kviečiamos 

į rinktinę. Mes surenkame mergaičių 

grupes, bet, aišku, išlaikyti yra sudėtingesnis 

dalykas. 

– KIEK PANEVĖŽYJE YRA GAJI IDĖJA 

KURTI A DIVIZIONO KOMANDĄ? 

– Atvirai sakant, pakalbame ir pasvarstome 

apie tai tik uždarame rate. Viskas 

vis tiek priklauso nuo rėmėjo. Manau, 

vien sporto mokyklos auklėtinėms 

nevertėtų eiti į A divizioną. Aišku, 

rungtyniauja Vilniaus „Kibirkšties- 

VKM“ komanda, kurioje surinktos 

perspektyvios įvairių rinktinių narės. 

Mano mąstymu, mums eiti vien tik su 

savo auklėtinėmis tikrai nėra logikos. 

Mums kaip tik tam tinka B divizionas. 

Kad komanda būtų konkurencinga 

A divizione, reikia patyrusių krepšininkių, 

o tam reikia pinigėlių. Galiu 

pasakyti, kad su meru apie tai nekalbėjome. 

Galbūt jis būtų nieko prieš, 

tačiau norint gvildenti tokią idėją, 

reikia daugiau bendraminčių komandos 

išvystymui. Sporto mokykla 

nėra pajėgi tam. 

– KOKIUS STEREOTIPUS GIRDITE 

BANDANT KVIESTIS MERGAITES Į 

KREPŠINĮ? 

– Pirmas toks – užaugsiu labai aukšta. 

Bandome aiškinti, kad lankysi krepšinį 

ar ne, kiek Dievulis davė ūgio, 

tokia ir užaugsi. Siekiame pabrėžti, 

kad krepšinis drausmina, mergaitė 

išmoks draugauti ir gyventi kolektyve. 

Puikiai dabar suprantame, jog 

jų laikas – prie kompiuterio, atsiranda 

kompiuteriniai draugai. Dėl krepšinio 

būsi negraži? Atvirkščiai, labai graži – 

aukštos, lieknos, simpatiškos merginos. 

Iš tėvelių sulaukiame įvairiausių 

klausimų, visų pirma, dėl ūgio, o po 

to – nelabai moteriška sporto šaka, 

ar mergaitė nebus šiurkšti. Aiškiname, 

kad tai – tikrai labai didelė nesąmonė. 



Moterų lyga 

43 

AUTORIUS: Moterulyga.lt 

Nuotraukos: Moterulyga.lt 

VILNIETĖS ATĖMĖ 

TAURĘ IŠ „AISČIŲ” 

„Sukėlėme intrigą. Nelabai pavyko 

užpulti, tačiau svarbiausia, kad laimėjome. 

Jau trečius metus laukėme 

šio titulo, tikrai norėjome jį pasiimti”, 

- sake I. Savickaitė. 

Vilniaus komanda pastarąjį kartą 

Lietuvos moterų taurės varžybose 

buvo triumfavusi 2014 metais. 

„Aistės-LSMU“ prieš „Kibirkštį- 

MRU“ Karalienės taurės finale laimėjo 

2019 m. ir 2020 m. 

„Šis finalas tiems, kas žiūrėjo, tikriausiai 

patiko. Kovojome tikrai neblogai, 

turėjome galimybę laimėti. Apmaudu, 

tačiau didžiuojuosi savo komanda, 

kiekviena žaidėja. Mūsų merginos 

yra labai jaunos, kai kurios tikriausiai 

nebuvo pasirengusios šiam finalui psichologiškai. 

Tačiau jos ėjo, kovojo, 

parodė charakterį”, - po rungtynių 

kalbėjo „Aisčių-LSMU” treneris Rokas 

Kondratavičius. 

JAM PRITARĖ IR K. KAZOČIŪNAITĖ 

„Nusivylusios esame. Laikėme rungtynes 

savo rankose. Iškritus Gabijai 

Šegždaitei, subyrėjome. Tačiau 

parodėme, kad galime žaisti su 

„Kibirkštimi” ir galbūt laimėti”, - sake 

„Aičių” žaidėja. 

„Kibirkštis-MRU“: Gabrielė Šulskė 

(4/10 dvit., 1/6 trit., 7 atk. kam., 3 per. 

kam.) ir Justina Miknaitė (4/7 trit., 5 

atk. kam.) po 13, Eglė Zabotkaitė 12 

(2/5 trit.), Ieva Savickaitė 10. 

„Aistės-LSMU“: Karolina Kazočiūnaitė 

15 (4/9 dvit., 1/7 trit., 7 atk. kam.), 

Martyna Petrėnaitė 14 (2/3 trit., 4 kld.), 

Urtė Slavickaitė 12 (2/4 trit., 4 kld.), 

Gabija Šegždaitė 7 (10 atk. kam.). 

Beprotiškame Karalienės 

Mortos taurės finale – 

Vilniaus „Kibirkšies-MRU“ 

triumfas. Justina Miknaitė 

nukeltame dramatiškame mūšyje 

kovo 6-ąją tritaškiu išvedė 

Gitauto Kievino auklėtines, kurios 

„Jeep“ arenoje 60:55 (18:12, 10:17, 

15:14, 17:12) nukarūnavo Kauno 

„Aistes-LSMU“. 

KAUNIETĖS ŠIAME TURNYRE TRI- 

UMFAVO PASTARUOSIUS DVEJUS 

METUS 

Prieš prasidedant priešpaskutinei 

dvikovos minutei, Urtė Slavickaitė 

taikliomis baudomis išlygino rezultatą 

– 55:55. Komandos tuomet apsikeitė 

nerezultatyviomis atakomis, J. 

Miknaitė įsmeigė tolimą metimą ir vilnietės 

įgijo pranašumą – 58:55. 

Kitos dvi kauniečių atakos baigėsi 

netaikliais Karolinos Kazočiūnaitės 

metimais, pražanga sustabdyta 

Jacqueline Luna-Castro realizavo 

baudas ir sostinės ekipa šėlo „Jeep“ 

arenoje – 60:55. 

„Emocijos dviprasmiškos. Viena pusė 

džiaugiasi pergale, kita kirbžda įvairiomis 

mintimis. Galėjome paprasčiau. 

Tačiau tai finalas – jie gražūs nebūna. 

Čia žaidėjos palieka širdį, kaunasi dėl 

kiekvieno centimetro. Sveikinu varžovės, 

kurios parodė charakterį. O 

mums – pavojaus varpelis, kad su 

šia komanda juokauti negalima”, - 

sakė „Kibirkšties-MRU” strategas 

Gitautas Kievinas. 

Naudingiausia finalo žaidėja buvo 

pripažinta Ieva Savickaitė, kuri per 

16 minučių įmetė 10 taškų (3/3 

dvit., 4/6 baud.), atkovojo 3 kamuolius, 

blokavo 1 metimą ir surinko 15 

naudingumo balų. 


44 MKL 

MKL 

45 

AUTORIUS: Jonas Lekšas 

MKL DVIDEŠIMTMETIS – 

JOS VADOVŲ AKIMIS 

2001-ųjų 

rugpjūčio 

1-oji – diena, 

kuri amžiams įtvirtino šviesią 

Lietuvos krepšinio ateitį. Šią dieną 

buvo įkurta Lietuvos Moksleivių 

krepšinio lyga (MKL), per beveik 

20 gyvavimo metų išugdžiusi ne 

vieną Lietuvos krepšinio žvaigždę. 

MKL ne tik prisidėjo prie Jono Mačiulio, 

Pauliaus Jankūno ar Manto Kalniečio 

tobulėjimo, bet ir tapo tokių dabartinių 

žvaigždžių, kaip Jonas Valančiūnas, 

Edgaras Ulanovas ir Marius Grigonis 

kelio pradžia krepšinyje. 

Per ilgus metus MKL tapo neatsiejama 

Lietuvos krepšinio dalimi, susisteminusi 

vaikų ugdymą krepšinio mokyklose 

bei padėjusi išugdyti krepšininkus 

ir krepšininkes šalies rinktinėms. 

Nuo 2001-ųjų prie MKL vystymosi ir 

tobulėjimo prisidėjo keturi direktoriai – 

Darius Sarkanas, Dainius Čiuprinskas, 

Nuotraukos: MKL 

Martynas Račkauskas ir dabar šias 

pareigas einantis Irmantas Birbalas. 

PRADŽIA 

Ženkliai prie MKL atsiradimo prisidėjęs 

ir pirmuoju lygos direktoriumi 

buvęs Darius Sarkanas su šypsena 

veide prisimena pirmenybių pradžią. 

Iki 2009-ųjų lygą į priekį vedęs D. 

Sarkanas su jaunimo ugdymu pradėjo 

dirbti dar 1995-aisiais, tačiau, iki MKL 

atsiradimo, vaikų krepšiniui Lietuvoje 

trūko struktūros, ir tai ir buvo pagrindinis 

iššūkis pradžioje. 

„Pirmaisiais metais reikėjo viską 

jaunimo krepšinyje struktūrizuoti. Iki 

MKL atsiradimo vieni čempionatai 

vyko pagal vieną sistemą, kiti – pagal 

kitą. Nebuvo bendro reglamento: merginos 

žaidė vienaip, vaikinai – kitaip. 

Atskirai vykdavo ir žiemos, ir vasaros 

sezonai, už vienas pirmenybes būdavo 

atsakinga federacija, už kitas – Kūno 

kultūros ir sporto centras. Dar 1995- 

aisiais išsikėliau tikslą viską išgryninti 

ir sukurti aiškią sistemą Lietuvoje. 

Tai užtruko 5-6 metus“, – pasakoja 

D. Sarkanas. 

Ilgametis MKL direktorius prisimena 

ir lygos atidarymo šventę, kurioje 

dalyvavo ir Lietuvos Respublikos 

Prezidentas Valdas Adamkus. 

„Lygos atidarymo metu, dalyvaujant 

Jo Ekscelencijai Valdui Adamkui, 

Šarūno Marčiulionio viešbutyje Vilniuje 

kėlėme į palubes ir vaikinų, ir merginų 

vėliavas, o MKL pirmajame sezone 

surengėme daugiau nei 10 čempionatų. 

Vėliau po truputį pirmenybes dar 

labiau plėtėme“, – teigė D. Sarkanas. 

D. Sarkano vadovavimo laikotarpiu 

MKL kovose dalyvavo ir legendinė 

1985-ųjų karta, kurios amžiaus 

grupės žaidėjai ženkliai prisidėjo prie 

pastarojo laikotarpio Lietuvos krepšinio 

rinktinės pergalių. 

1985 metų gimimo amžiaus grupės 

kovas buvęs lygos direktorius 

D. Sarkanas vadina įsimintiniausiomis 

per visą savo vadovavimo laikotarpį. 

„Visi jų finalo ketvertai buvo labai 

įdomūs ir tai – tikras krepšinio desertas. 

A. Sabonio krepšinio mokyklą 

tuomet vedė Jonas Mačiulis, 

„Merkurijuje“ žaidė Linas Kleiza, buvo 

ir Š. Marčiulionio akademija, taip pat 

„juodasis arkliukas“ Mažeikiai su 

Artūru Jomantu priešakyje. Palangoje 

žaidė Renaldas Seibutis, Klaipėdoje 

dominavo Martynas Mažeika. Tai tikrai 

viena stipriausių kartų Lietuvos krepšinio 

istorijoje ir jų finalo ketvertų laukdavo 

visa mūsų bendruomenė“, – prisiminimais 

dalijasi D. Sarkanas. 

1985-ųjų karta tapo jaunimo pasaulio 

čempionais, o su jais D. Sarkaną 

sieja stiprus ryšys – jis su šia amžiaus 

grupe važiavo į pirmąjį tarptautinį 

čempionatą ir iškart matė, jog būrys 

jų taps profesionaliais krepšininkais. 

„Aš nuo pirmųjų dienų neabejojau jų 

talentu. Anksčiau FIBA organizuodavo 

minikrepšinio turnyrus ir, pamenu, 

skridome į finalus Kroatijoje, laimėjome 

taurę prieš šeimininkus, prieš tai 

atranką įveikę Maskvoje. Vėliau man 

buvo netikėta, kad nelaimėjome U16 

Europos čempionato medalių, nes 

pagal realų pajėgumą buvome garantuoti 

finalininkai. Džiugu, kad vėliau 

jie tapo pasaulio čempionais bei buvo 

pagrindinės rinktinės pagrindas“, – 

apie ryškiausias to meto MKL žvaigždes 

pasakoja D. Sarkanas. 

NAUJOVĖS 

Lygai atradus savo identitetą ir 

sukūrus aiškią struktūrą, vadovavimą 

MKL 2009-aisiais perėmė Dainius 

Čiuprinskas. 

Iki 2014-ųjų lygos direktoriaus pareigas 

ėjęs D. Čiuprinskas prisimena 

dideles ambicijas vos tapus MKL 

direktoriumi, kurios kartais kišo koją, 

tačiau džiaugiasi įgyvendintomis 

idėjomis. 

„Tik atėjus į lygą buvo didelės ambicijos 

padaryti daug dalykų vienu metu. 

Žiūrint dabar, gal reikėjo daryti nuosekliau, 

žingsnis po žingsnio, tačiau, 

kad ir kaip būtų, manau, daug dalykų 

pavyko, – sako D. Čiuprinskas. – 

Aišku, pirmiausia įdiegėme elektroninį 

statistikos skaičiavimą, nes iki tol 

dar viskas buvo skaičiuojama ranka. 

Taip pat padidinome komandų skaičių 

pirmajame divizione, jos gaudavo 

aprangų komplektus, sugrąžinome 

sezono uždarymo šventę. Manau, 

tikrai galime pasidžiaugti nuveiktais 

darbais.“ 

Vis dėlto per D. Čiuprinsko vadovavimo 

laikotarpį netrūko ir iššūkių, 

pagrindinis jų – lygos finansai. 

„Vadovaujant ir Dariui Sarkanui, ir 

man, lyga buvo atskiras juridinis vienetas. 

Taip, federacija prisidėdavo 

ir pinigais, ir moraliniu palaikymu, 

tačiau didžiąja dalimi turėjau rūpintis 

finansais ir būdavo tikrai sudėtinga 

– didelės sumos, keliskart persirašyti 

generaliniai rėmėjai“, – prisimena 

D. Čiuprinskas. 

D. Čiuprinsko vadovavimo metu MKL 

buvo dvi aiškios jėgos – A. Sabonio 

krepšinio mokykla ir Š. Marčiulionio 

krepšinio akademija, tačiau bėgant 

metams jų atotrūkis nuo kitų sporto 

mokyklų mažėjo. 

„A. Sabonio ir Š. Marčiulionio sporto 

mokyklos tuomet buvo viską nešančios 

jėgos MKL ir net džiaugdavomės, 

kai į finalą patekdavo kuri nors kita 

komanda. Vis dėlto, jau paskutiniais 

mano buvimo MKL metais tas atotrūkis 

mažėjo, galbūt Š. Marčiulionio 

akademija pradėjo silpnėti ir finalo 

dalyviai dažnai skirdavosi“, – pamena 


Tiesa, vadovaujant lygai D. Čiuprinskui 

pasitaikė ir kuriozinis finalo ketvertas, 

kurį buvęs direktorius prisimena iki 

šiol bei vadina jį vienu nemaloniausiu 

jo prisiminimu iš MKL laikų. 

„Per penkerius metus pasitaikė 

įdomių momentų – dauguma jų 

smagūs, tačiau vieną prisimenu, kaip 

labai nemalonų. Vyko finalo ketvertas 

Mažeikiuose, o finale vyko derbis 

tarp A. Sabonio krepšinio mokyklos 

ir Š. Marčiulionio krepšinio akademijos. 

Gražią kovą aikštėje pakeitė tėvų 

muštynės balkone ir vietoje to, kad 14 

metų vaikai žaistų ir džiugintų žaidimu, 

jie turėjo žvalgytis į viršų. Man tokie 

dalykai nesuprantami, tačiau džiugu, 

jog tai buvo vienetinis atvejis“, – prisiminimais 

dalijasi D. Čiuprinskas. 


46 MKL 

MKL 

47 

D. Čiuprinskas matė ir istorinį 

momentą, kai pirmojo diviziono kovas 

laimėjo metais jaunesni krepšininkai. 

Tai padarė 1994-ųjų A. Sabonio krepšinio 

lygos karta su Mariumi Grigoniu, 

Luku Lekavičiumi ir Tomu Dimša 

priešakyje. 

„Tai buvo istorinis momentas. 

Nepamenu atvejo, kad dar kažkada 

metais jaunesni laimėtų čempionatą, 

juolab, jog varžybos vyko jaunių 

grupėje. Kalbant apie įvykius 

aikštėje, tai – mano prisiminimas 

numeris vienas“, – užtikrintai sakė 


Kaunietis būdamas direktoriumi matė 

paskutinius auksinės 1992-ųjų kartos 

žingsnius MKL, o taip pat iš anksto 

nujautė dar kelių dabartinių profesionalių 

krepšininkų sėkmę ateityje. 

„Jono Valančiūno kovų jau nedaug 

mačiau MKL. Kalbant apie visą 

1992-ųjų rinktinę, buvo daug skeptikų, 

tačiau dabar matome rezultatą 

– Edgaras Ulanovas, Rokas 

Giedraitis, Arnas Butkevičius. Taip 

pat buvo galima numatyti, kad aukštą 

lygį pasieks Marius Grigonis, kuris 

nuo mažų dienų turėjo tą reikiamą 

naglumą krepšinio aikštėje, – pasakoja 

D. Čiuprinskas. – Buvo aišku, jog 

tai – ateities rinktinės žaidėjas. Įdomu, 

kas išaugs iš Tado Sedekerskio, nes 

vaikų amžiuje tai buvo vienas universaliausių 

mano matytų krepšininkų.“ 

PEREINAMASIS LAIKOTARPIS 

Iš D. Čiuprinsko rankų lygos vairą 

perėmęs Martynas Račkauskas dalyvavo 

pereinamajame laikotarpyje – 

per jo vadovavimą MKL atsidūrė po 

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) 

vėliava. 

2014-aisiais vadovauti MKL pradėjęs 

M. Račkauskas prisimena, jog pirmasis 

sezonas, kuris tapo pereinamuoju 

prieš tampant LKF dalimi, buvo 

sunkiai apibrėžiamas. 

„Tuomet pasikeitė pagrindinis 

rėmėjas, buvo ženkliai sumažinta 

parama viešajai įstaigai ir tas laikotarpis 

buvo gana sunkus, – savo pradžią 

MKL prisimena M. Račkauskas. – 

Būtent tokios aplinkybės ir lėmė, kad 

2015-aisiais vadovavimą MKL į savo 

rankas perėmė LKF.“ 

Tokia MKL vykdymo sistema, kokia 

yra šiandien – didelis M. Račkausko 

nuopelnas. Jo vadovavimo metu iki 

2018-ųjų metų buvo pereita prie dviejų 

divizionų, A divizione komandų skaičius 

paaugo iki 12, įdiegtas U12 čempionato 

turnyras. 

„Toks ir buvo mano tikslas– padidinti 

vaikams rungtynių skaičių savuose 

čempionatuose, kad jiems nereikėtų 

žaisti tarp vyresnių, nes tuomet 

tvarkaraštis tapdavo labai intensyviu. 

Matome, jog tai per šiuos metus 

nebuvo pakeista, tai reiškia tokie 

pakeitimai – naudingi“, – teigia M. 

Račkauskas. 

Vis dėlto M. Račkauskui teko priimti ir 

sunkių sprendimų, o ar tai pasiteisino, 

paaiškės tik artėjančiomis vasaromis 

– kauniečiui vadovaujant priimtas taisyklių 

pakeitimas, skatinantis individualų 

vaikų tobulėjimą. 

„Daug buvo svarstymų ir dar dabar 

neaišku, ar tai gerai – vaikų amžiuje 

uždraudėme statyti užtvaras, spausti 

ir orientavomės į individualų meistriškumą. 

Šio pasikeitimo nauda 

arba žala matoma po penkerių metų 

nuo jo priėmimo, todėl tik šią vasarą 

jaunimo rinktinėse matysime jau tuos 

žaidėjus, kurie auga su nauja sistema. 

Čia ir buvo vienas sunkiausių sprendimų, 

kurio padarinius sužinai žymiai 

vėliau. Kaip bebūtų, manau, jog padarėme 

teisingą ir racionalų žingsnį, nors 

nuomonės buvo labai įvairios“, – sako 

M. Račkauskas. 

Trečiojo MKL direktoriaus vadovavimo 

metu netrūko ir daugiau 

iššūkių – Š. Marčiulionio akademija 

dingo iš Lietuvos krepšinio žemėlapio, 

o A. Sabonio krepšinio centras 

gyveno susijungimo su Kauno krepšinio 

mokykla „Aisčiai“ nuotaikomis. 

Kalbėdamas apie šią situaciją 

M. Račkauskas negaili gražių žodžių 

istorija jau tapusioms krepšinio 

mokykloms. 

„Ir A. Sabonio, ir Š. Marčiulionio krepšinio 

mokyklos davė labai didelius 

pamatus tam, ką dabar turime. Jos 

labai smarkiai pakėlė jaunimo ugdymo 

lygį, nes pamenu, dar kai pats žaidžiau 

apie 1997-1998 metus, miestų sporto 

mokyklos buvo silpnos. Tai buvo 

nauja kokybė ir lygis – treneriai, sporto 

bazės. Visa tai lėmė, jog visos mažesnės 

mokyklos turėjo pasitempti. Kai 

A. Sabonio ir Š. Marčiulionio mokyklų 

nebeliko, vaikai nenukentėjo, nes kitos 

krepšinio mokyklos jau buvo pasirengusios 

tapti flagmanais“, – teigia M. 

Račkauskas. 

„Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“ 

dainuoja Gytis Paškevičius. Šie žodžiai 

tinka ir šiai situacijai – Š. Marčiulionio 

akademijos išnykimas sustiprino 

Vilniaus ir Sostinės krepšinio mokyklas, 

o A. Sabonio krepšinio centrą 

ir Kauno krepšinio mokyklą „Aisčiai“ 

pakeitė stiprus darinys – KA „Žalgiris“. 

Vis dėlto į kovą dėl MKL medalių 

pastaraisiais metais smarkiai įsijungė 

ir dažnai dominuojančia jėga 

tapo Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio 

mokykla. M. Račkauskas, komentuodamas 

išaugusią klaipėdiečių jėga, 

turi aiškų atsakymą. 

„Alfredo Kaniavos vadovavimo 

pradžia susijusi su V. Knašiaus krepšinio 

mokyklos laimėjimais MKL, tokiais 

sutapimais sunku tikėti, – įsitikinęs 

M. Račkauskas. – Gal ir sutapimas, 

tačiau Alfredo sugebėjimais aš neabejoju. 

Savo klasę jis įrodė būdamas 

treneriu, o pasirodo dar yra ir nuostabus 

vadybininkas. Tikrai gražu žiūrėti, 

kaip ši mokykla pastaraisiais metais 

eina į priekį.“ 

Visada didelį dėmesį į įvaizdį už aikštelės 

ribų kreipęs M. Račkauskas įsimintiniausiu 

momentu laiko 2001 

metų amžiaus grupės U16 finalą, 

vykusį Šiaulių arenoje tarp Kauno KM 

„Perkūno“ ir „Plungės“ komandų. 

„Ten buvo labai įtemptos rungtynės, 

tačiau man įstrigo ne tai. Man labai 

patiko ta KM „Perkūno“ komanda su 

treneriu Juozu Barkausku, – pasakoja 

M. Račkauskas. – Tuomet „Perkūno“ 

vyrukai į finalą atvažiavo vienodai 

apsirengę, pasipuošę su peteliškėmis, 

ir šiaip matėsi jų kultūra aikštėje, 

labai gražus reginys. Įstrigo momentas, 

kai kaunietis pakėlė nukritusį 

varžovą ir tada supranti, kokius vaikus 

turi. Norisi, jog tai nuo mažų dienų 

būtų diegiama krepšinio mokyklose – 

sportiškumas, nepamirštant pagrindinių 

vertybių.“ 

M. Račkauskas nenori išskirti žaidėjų, 

dėl kurių buvo įsitikinęs, jog jie taps 

profesionaliais krepšininkais, akcentuodamas 

nesėkmingus atvejus. 

„Nemėgstu aš jaunystėje kalbėti, kas 

bus žvaigždė, kas ne, nes iki profesionalaus 

sportininko neužtenka tik 

gerai žaisti krepšinį, tai sudaro tik 

50 procentų sėkmės. Turi būti daug 

palankių aplinkybių ir gaila, bet jau ne 

sykį buvo atvejų, kai vaikas išaukštinamas, 

atsiranda pašalinių minčių 

ir karjera nesusiklosto taip, kaip visi 

aplink žada“, – tikina M. Račkauskas. 

Tiesa, buvęs lygos direktorius mini 

Justės Jocytės atvejį bei prisimena 

mergaičių krepšinio svarbą. 

„Kai pamačiau Justę Jocytę Jr. NBA 

varžybose, iškart pamaniau, jog 

dabar matome tai, ko nesame matę 

gyvenime. Tai - vienetinis atvejis, 

dėl kurio suabejoti nebuvo galima. 

Labai tikiuosi, jog tai bus įkvėpimas 

ateities mergaičių kartoms. Turime 

kreipti dėmesį į mergaičių krepšinį, 

jas ugdyti, o tokie pavyzdžiai, kaip 

Justės, šį darbą palengvina“, – sako 

M. Račkauskas. 

ILGIAUSIŲ METŲ 

Artėjant solidžiam lygos jubiliejui 

buvę direktoriai turi palinkėjimą ateities 

kartoms bei tiems, kas padeda 

atrasti jaunuosius talentus. 

Vienas lygos įkūrėjų D. Sarkanas linki 

toliau išlikti dominuojančiu sportu 

Lietuvoje ir akcentuoti mergaičių 

krepšinį. 

„Linkiu nenusileisti futbolui, – sako 

D. Sarkanas. – Reikia dirbti, dirbti ir 

dar kartą dirbti. Reikia turėti tikslus ir 

visada pradėti nuo jauniausiųjų. Taip 

pat daug kartų esu sakęs, jog reikia 

užsimerkti ir tyliai dirbti su mergaičių 

krepšiniu. Būkime atviri, rinkoje 

reikia konkuruoti su kitomis sporto 

šakomis.“ 

Savo ruožtu D. Čiuprinskas linki neprarasti 

noro dirbti šį darbą bei drąsiai 

išsikelti sau tikslus, o M. Račkauskas 

– pasitikėjimo vienas kitu. 

„Jaunimo puoselėtojams – neprarasti 

entuziazmo, užsivedimo, nes 

tik tai mus ir išlaiko topinėse pozicijose 

pasaulyje, o pačiai lygai – nesustoti 

tobulėti, išsikelti kuo aukštesnius 

tikslus. Kodėl gi ne mažoji 

NBA? Reikia neužsidaryti ir siekti vis 

daugiau“, – teigia D. Čiuprinskas. 

„Kantrybės ir meilės darbui, o svarbiausia 

– pasitikėjimo vienas kitu, – 

linki M. Račkauskas. – Reikia, kad 

tėvai pasitikėtų treneriais, treneriai – 

auklėtiniais, o auklėtiniai – procesu. 

Lietuvoje vaikų krepšinis tikrai nėra 

prastesnis nei kitur, o daugeliu atveju 

ir geresnis, todėl reikia neskubėti 

išvažiuoti.“ 


48 Talentų karta 

Talentų karta 

49 

AUTORIUS: Vaidotas Zajarskas/Rytis Sabas 

PAMOKOS – IR IŠ NBA 

DUONĄ RAGAVUSIO 

TRENERIO 

Į 

trečiąjį šio sezono „burbulą” 

susirinkę Druskininkuose 

jauniesiems talentams teko 

lavinti ne tik įgūdžius, tačiau ir 

anglų kalbą. Mat savo žiniomis su 

jais dalijosi NBA patirties turintis 

Kėdainių „Nevėžio“ vyr. treneris 

Davidas Gale’as. 

„Daug dirbome mokantis gynybos 

vienas prieš vieną. Taip pat – kaip 

judėti su kamuoliu, kaip išlaikyti 

erdves, išsidėstyti aikštėje. Mokėme 

vaikus skaityti žaidimą, žaisti du 

prieš du. Šioje stovykloje susirinko 

daug talentingų vaikų. Kai kurie jų 

ypač talentingi, kai kurie turi talentą 

varytis kamuolį. Kiti - judėdami, skaitydami 

žaidimą, žaisdami drauge. 

Keli vaikai žaidė su didele energija. 

Vienas dalykas, kurį galėtų patobulinti 

visi vaikai – sulėtinti tempą. Tačiau 

tai ateina su laiku. Norėčiau padėkoti 

Lietuvos krepšinio federacijai, kad 

suteikė galimybę čia būti, kad galėjau 

dirbti su šiais vaikais ir pamatyti kaip 

programa yra sudarinėjama Lietuvoje, 

aš mėgaujuosi būdamas šioje šalyje, 

smagu pamatyti, kaip čia ugdomas 

jaunimas ir kaip iš jo išauga puikūs 

ateities žaidėjai“, - sakė D. Gale‘as, 

dirbęs „Toronto Raptors“ trenerių 

štabe. Pasak jo, „Talentų kartos“ 

stovyklos, vykstančios 4-5 kartus per 

metus, yra nuostabus būdas juos išlaikyti 

mokant žaisti drauge, mokantis 

žaisti aukščiausiu lygiu savo šalyje. 

Kaip ir ankstesnių šio sezono stovyklų 

metu jaunieji krepšininkai ir treneriai 

gyveno bei sportavo „burbulo” sąlygomis, 

o prieš stovyklą turėjo pasidaryti 

COVID-19 testus ir turėti neigiamus 

atsakymus. 

Merginas individualios kamuolio ir 

kūno valdymo technikos, gynybos 

prieš žaidėją be kamuolio, grupinės 

2x2, 3x3 gynybos, įvairių metimo būdų, 

greito puolimo ir išsidėstymo aikštėje 

mokė trenerės Lina Brazdeikytė, 

Diana Anužienė ir merginų U17 rinktinės 

strategas Vilius Stanišauskas. 

„Labai smagu atvykti į „Talentų kartą“ 

ir padirbėti su jaunosiomis krepšininkėmis. 

Treniruotės buvo geros, su 

gera energija, su dideliu merginų noru 

išmokti naujų dalykų. Tikiuosi, kad tai 

jos parsiveš ir naudos savo krepšinio 

mokyklose“, - sakė V. Stanišauskas. 

Vaikinams be D. Gale‘o treniruotes 

vedė treneriai Rolandas Radvila, 

Modestas Bižys ir Andrius Majauskis. 

Jie mokė kamuolio perdavimo, 

asmeninės gynybos greito puolimo. 

Akcentuojamas buvo žaidimas 3x3 

nenaudojant užtvarų ir pasirenkant 

tinkamą išsidėstymą (angl. Spacing). 

„Tai puikus projektas, nes jaunieji 

krepšininkai gali pradėti „profesionalo“ 

karjerą, suvokti, kas tai yra rinktinė, 

kas yra stovykla. Mano tikslas 

buvo ne tik pasižiūrėti, kaip dirba jaunieji 

talentai. Tikslas buvo pamatyti, 

kaip jie dirba bendrai, ne atskirai savo 

komandose“, - sakė M. Bižys iš Kauno 

„Perkūno“ krepšinio mokyklos. 

Ir merginų, ir vaikinų apšilimui vadovavo 

Vilniaus „Ryto“ fizinio rengimo 

treneris Tadas Jackūnas. 

„Šis projektas yra didžiulė dovana jaunimui. 

Ypač šiuo laikotarpiu, kai labai 

sunku kur nors pasportuoti“, - teigė 

T. Jackūnas. 

Po vakarienės internetu būdavo aptariamos 

treniruotės, žaidžiamos viktorinos 

„Aplankau Lietuvos kampelius“ 

ir „Meilės diena“. 

Iš viso 2020-2021 metų „Talentų 

kartos“ sezono metu bus surengtos 

penkios stovyklos. Berniukų ir mergaičių 

rinktinių sezono gale laukia egzaminas 

– dalyvavimas U14 Baltijos 

taurės turnyre. Dar kitą sezoną šių 

rinktinių lauktų ir tarptautinis Ramūno 

Šiškausko turnyras. 

„Talentų karta“ – ilgalaikis projektas, 

vykstantis jau šeštą kartą. Jis yra iš 

dalies finansuojamas “FIBA Youth 

Development Fund” (Jaunimo ugdymo 

fondo). Visi projekto, kurį vykdo 

Lietuvos krepšinio federacija, dalyviai 

gauna sportines aprangas, jiems atliekami 

išsamūs fiziniai bei medicininiai 

tyrimai. Pagal juos specialistai sudaro 

individualias rekomendacijas, ką reikia 

tobulinti, kaip maitintis ir kokio režimo 

laikytis. Specialistai prižiūri jaunuosius 

krepšininkus ištisus metus. 

„TALENTŲ KARTA“ MERGINŲ KOMANDOS 

SUDĖTIS: 

VARDAS PAVARDĖ 

Karolina Drakšaitė 

Emilija Dapkūnaitė 

Danielė Paunksnytė 

Gustė Dziatkauskaitė 

Emilė Jankūnaitė 

Rosita Rusovičiūtė 

Justė Mockevičiūtė 

Augustė Kerulytė 

Gėla Kačinskaitė 

Akvilė Babraitytė 

Urtė Šiaučiūnaitė 

Emilija Vaitkutė 

Rusnė Utkaitė 

Viktorija Breivė 

„TALENTŲ KARTA“ VAIKINŲ KOMANDOS 

SUDĖTIS: 

VARDAS PAVARDĖ KREPŠINIO 

MOKYKLA 

Zigmas Keršis Tartu Ülikool 

korvpallikool 

Matas Liotisas Klaipėdos KM 

Majus Bulanovas Kauno KA „Žalgiris” 

Daniel Lavrinovich Vilniaus KM 

Kajus Mikalauskas Klaipėdos KM 

Matas Deniušas Sostinės KM 

Jordanas 

Kauno KM 

Jančiauskas 

Artūras Butajevas 

Edvinas Paulauskas 

Adomas Pocius 

Rokas Norutis 

Tautvydas Rudys 

Arnas Vaištaras 

Nikita Čikunov 

KREPŠINIO 

MOKYKLA 

Klaipėdos 

V.Knašiaus KM 

Marijampolės SC 

Plungės SRC 

Kauno KA „Žalgiris“ 

Radviliškio ŠSPC 

Marijampolės SC 

Klaipėdos 


Vilniaus KM 

Šiaulių KA „Saulė“ 

Kauno KA „Žalgiris“ 

Panevėžio SC 

Klaipėdos 


Vilniaus KM 

Palangos SC 

,,Perkūnas" 

Klaipėdos 

V.Knašius KM 

Vilniaus KM 

Sostinės KM 

Šiaulių KA ,,Saulė" 

Kretingos SM 

Plungės SRC 

Klaipėdos 

V.Knašius KM 


50 3x3 

3x3 

51 

AUTORIUS: Rytis Sabas 

R. SKAISGIRYS: NEĮEITI 

Į ŠIĄ RINKĄ BŪTŲ 

DIDELĖ KLAIDA 

Lietuvos 3x3 krepšinio 

asociacijos kūrėjas 

Rolandas Skaisgirys pats 

investuoja į naujus projektus 

ir nusiteikęs neatsilikti nuo 

pasaulinio krepšinio ekspreso, 

kuris jau įsiveržė į olimpiadą. 

Nepaisydamas nuostolingo 

praėjusių metų asociacijos 

biudžeto, buvęs pasaulio trijulių 

krepšinio čempionas ir pramogų 

pasaulio verslininkas nusiteikęs 

optimistiškai. Pasak jo, daug 

svarbesni už minusinį biudžetą 

yra praėjusių metų 3x3 krepšinio 

įvykiai Lietuvoje, kurie iš esmės 

pakeitė padėtį. 

PINIGAI 

Šių metų pradžioje Lietuvos 3x3 krepšinio 

asociacija paskelbė savo praėjusių 

metų finansinius rezultatus. 

Asociacijai pavyko surinkti 434,4 

tūkst. eurų pajamų. Pajamų šaltiniai 

– parama (249 tūkst.), reklamos 

pajamos (64,7 tūkst.), reklamos 

mainai, grąžinimai (10,7 tūkst.) 

bei FIBA prizinių fondų lėšos (110 

tūkst.). Į šią sumą neįtraukta papildoma 

Lietuvos krepšinio federacijos 

parama – federacija krepšinio 

Nuotraukos: Tautvydas Vencevičius, LKF 

plėtojimui išleido papildomus 45 tūkstančius 

eurų. 

Asociacijos išlaidos 2020-aisiais siekė 

beveik 495 tūkst. eurų. Administracijos 

išlaikymui buvo skirti kiek daugiau nei 

8 tūkst. eurų, kitam personalui – 6,7 

tūkst., ryšiams su visuomene ir marketingui 

– 16,6 tūkst. 

FIBA 3x3 Pasaulio turo kelionės ir 

komandoms pervesti piniginiai prizai 

įvertinti beveik 110 tūkst., FIBA licencijos 

– 10,5 tūkst. 

Liepą Palangoje praūžęs „Hoptrans 

3x3“ turnyras asociacijai kainavo 

daugiau nei 262 tūkst. eurų, o kiti 

pernai organizuoti turnyrai – 11,4 

tūkst. 

Taip pat buvo vykdoma vaikinų U-17 

rinktinės atranka, kainavusi 6,3 tūkst. 

eurų. Olimpinei atrankai metų pradžioje 

rengėsi bei draugiškuose turnyruose 

dalyvavo ir pagrindinė šalies 

rinktinė. Jos, rezervinės komandos ir 

jaunimo rinktinės treniruotės atsiėjo 

23 tūkst. eurų. 

Sporto inventoriaus sandėliavimui 

ir ilgalaikio turto įsigijimui skirta 14 

tūkst. eurų. Skolų dengimui ir PVM – 

daugiau nei 23 tūkst. eurų. 

Bendras finansinis asociacijos veiklos 

rezultatas – didesnis nei 60,5 tūkst. 

eurų nuostolis. 

BŪTINA INVESTICIJA 

„Daug kur gyvenime biudžetai minusiniai 

būna. Juk investuoji – jei yra 

naujas verslas, ar asociacija, ar nauja 

sporto šaka. Aš investuoju asmeniškai, 

suprantu, kad be investicijų 

rezultatą sunku pasiekti“, - sako R. 

Skaisgirys. 

Jis į verslo pasaulį pasuko tapo dar 

paskutiniame praėjusio amžiaus 

dešimtmetyje studijuodamas ir žaisdamas 

Vilniaus universiteto krepšinio 

komandoje, rungtyniavusioje aukščiausioje 

šalies lygoje. 

„Taip ir su tais pirmaisiais metais 

buvo. Jei nebūtų vykęs „Hoptrans” 

turnyras, į kurį investavome daug, 

nežinau, ar būtume pralaužę ledus. 

Pirmi metai buvo „Gulbelės“ dalyvavimas 

pasaulinėje rinkoje, „masteriuose“ 

(aukščiausio lygio FIBA turnyruose 

– red.) ir kituose turnyruose, 

per kuriuos pakilome į tam tikrą lygį ir 

pamatėme, kad reikia plėtoti šį olimpinį 

sportą. O „Hoptrans“ parodė, kaip 

gyventi tam tikromis sąlygomis, kaip 

krepšiniui gyventi. Juk negali gyventi 

tik iš federacijos arba olimpinio komiteto 

pinigų – jie yra riboti. Turi suvokti 

kaip tuos pinigus užsidirbti“, - teigia 

R. Skaisgirys. 

Beje, „Hoptrans 3x3” turnyras pelnė 

prestižinį Lietuvos sporto žurnalistų 

federacijos apdovanojimą kaip geriausias 

metų sporto renginys. 

Šio turnyro tąsos pavyzdžiu R. 

Skaisgirys pateikia dabar statomą 

universalią kilnojamą areną. Jos kaina 

yra apie 700 tūkst. eurų. 

„Asociacija pati neturi tokių pinigų. 

Tačiau iš tos arenos asociacija turės 

galimybių užsidirbti. Tai toks atvejis, 

kai neduodi asociacijai pinigų, tačiau 

duodi įrankį didintis biudžetą ir įgyvendinti 

savo projektus – ar tai būtų 

moterų krepšinis, ar vaikų“, - sako 

R. Skaisgirys. 

Pasak jo, kai uždirbs iš arenos pelną, 

asociacija galės pati investuoti į savo 

renginius – Lietuvos čempionatą arba 

„Hoptrans” turnyrą, arba galbūt FIBA 

3x3 „masterius“. 

„Arenos įrangos, infrastruktūros 

nuoma yra didelė, todėl skaičiavome, 

supratome, kad nuomotis yra 

per didelė prabanga“ , - pasakoja R. 

Skaisgirys. 

Tiesa, savo arenos idėja kilo anksčiau, 

kai 2019 m. rudenį jis buvo „masteryje“ 

Saudo Arabijoje. Tik tiek, kad 

tose šalyse arenos statomos saugantis 

nuo saulės, o Lietuvos atveju reikia 

saugotis lietaus ir vėjo. Todėl naujosios 

arenos struktūra bus kitokia, 

tačiau naudojama tokiais pačiais 

tikslais. 

Šis statinys, pavadintas „Hoptrans” 

arena, talpins apie 1,5 tūkst. žiūrovų, 

jo plotas – 1,6 tūkst. kvadratinių 

metrų. Tai bus didžiausia lauko arena 

Lietuvoje. Svarbu ir tai, jog ji yra kilnojama 

– mobilumas leis arenoje vykstančius 

renginius perkelti į įvairiausius 

šalies kampelius. 

Būtent tokiose arenose visoje planetoje 

yra rengiami aukščiausio lygio 

trijulių krepšinio renginiai – FIBA 3x3 

Pasaulio turo „Masters“ turnyrai. 

Naujoji arena išsiskirs dar ir tuo, kad 

po jos stogu tilps ir sirgalius priimsiančios 

tribūnos. 

Be to, „Hoptrans“ arena jau nuo šios 

vasaros bus naudojama ne tik įvairių 

sporto šakų varžyboms ar vietos 

bendruomenių renginiams, tačiau ir 

kitoms pramogoms – koncertams ir 

sporto renginių, tokių kaip olimpinės 

žaidynės arba Europos futbolo čempionatas, 

stebėjimui. 

FORMUOJAMA NAUJA RINKTINĖ 

Vasariui baigiantis, Lietuvos krepšinio 

federacijos iniciatyva, Anykščiuose 

pirmąsyk buvo surengta Lietuvos trijulių 

krepšinio rinktinės stovykla. Į 

šešių dienų stovyklą buvo pakviesti 

trylika geriausių šio sporto žaidėjų 

Lietuvoje: Aurelijus Pukelis, Paulius 

Semaška, Marijus Užupis, Paulius 

Beliavičius, Šarūnas Vingelis (visi 

– iš Šakių „Vyčio“ ekipos, NKL), 

Žygimantas Skučas, Vytautas 

Šulskis, Gintautas Matulis ir Ignas 

Vaitkus (visi – Utenos „Juventus“, 

LKL), taip pat Darius Tarvydas 

bei Aurimas Urbonas iš Jovanos 

„C-Bet“ (NKL) ir Žygimantas Šimonis 

su Šarūnu Beniušiu iš Marijampolės 

„Sūduvos“ (NKL). Tiesa, vėliau susižeidusį 

Ž. Šimonį pakeitė dar vienas 


52 3x3 

MKL 

53 

„C-Bet“ atstovas – Edvinas Šeškus. 

Treniruotėms vadovavo Lietuvos 

trijulių krepšinio treneris Dainius 

Novickas ir Utenos „Juventus“ strategas 

Žydrūnas Urbonas. 

„Viskas pastaruoju metu labai keitėsi. 

Lygiai prieš metus, kai karantino 

nebuvo, nebuvo praėjęs „Hoptrans“ 

turnyras, išskyrus federaciją nelabai 

kas ir palaikė tą trijulių krepšinį. Buvo 

vienintelė „Gulbelė“, ant kurios buvo 

statoma trijulių krepšinio struktūra. Jie 

keliavo po turnyrus ir buvo manoma, 

kad būtent jie ir dalyvaus olimpinėje 

atrankoje. O kai įvyko „Hoptrans“, 

kai kurios komandos ir žaidėjai 

pamatė, kad tai įdomu ir perspektyvu. 

Akivaizdus pavyzdys yra Utena, 

kuri dalyvavo ir „Hoptrans“, ir masteriuose, 

treniravosi ir didįjį krepšinį, ir 

trijulių. Šiandien LKL Utena yra tarp 

lyderių – tai reiškia, kad trijulių krepšinis 

netrukdė jiems“, - pasakoja R. 

Skaisgirys. 

Taip atsirado daugiau žaidėjų, kurie 

galėtų atstovauti Lietuvai. Vieno stovykloje 

nebuvo – tai Jonas Mačiulis, 

kuris yra kandidatas, tačiau tuo metu 

žaidė Lietuvos rinktinėje ir Graikijoje. 

„Norisi atsirinkti tikrai geriausius, kurie 

važiuotų į olimpinę atranką. Trijulių 

krepšinis žengia į priekį ir sportine, 

ir pinigų prasme. Neįeiti mums į šią 

rinką būtų didelė klaida“, - teigia R. 

Skaisgirys. 

Pagrindinis Lietuvos rinktinės tikslas – 

patekti į Tokijo olimpiadą. Tai bus 

galima padaryti per olimpinės atrankos 

turnyrą Graco mieste Austrijoje 

gegužės 26-30 dienomis. 

BUS IR MOTERŲ RINKTINĖ 

Nors dabar didžiausias ir operatyviausias 

asociacijos dėmesys skiriamas 

vyrų trijulių olimpinei atrankai, 

R. Skaisgirys turi aiškią viziją, kaip į 

pasaulinius turnyrus išsiųsti ir moteris. 

„Kelias nuo šių metų turi būti toks pats, 

kaip su vyrais. Suformuoti pasaulinio 

lygio rinktinę komandą, kuri galėtų 

dalyvauti „masteriuose“. Atėjus laimėjimams 

merginos pamatytų, kad verta 

dalyvauti ir žaisti. Tas pats yra su U23, 

U21, U17 vyrais. Šiam sportui, kad 

užsiaugintume žaidėjus – ir merginas, 

ir vaikinus – prireiks 5-10 metų“, 

- teigia R. Skaisgirys. 

Pasak jo, dabar iškart nieko nepadarysi 

– nėra 3x3 žaidėjų - jie visi didžiajame 

krepšinyje. 

„Kai kurioms lygoms reikės dalytis tais 

žaidėjais ir žaidėjomis. Kito kelio nėra. 

RKL, NKL, LKL, moterų lygai reikės 

derintis. Po 5-10 metų išaugs nauja 

karta, jie atsisijos visiškai kitaip“, - 

sako R. Skaisgirys. 

Kol kas nėra net metodinės trijulių 

krepšinio medžiagos – ne tik 

Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. 

„Dabar drauge su federacija ją rengiame, 

manome – galbūt jau ateinantį 

rudenį turėsime metodinės medžiagos. 

Treneriams, teisėjams, sporto 

mokykloms ir panašiai. Čia dar nearti 

dirvonai. Aš pats daug ko nežinau ir 

darau spontaniškai. Faktas tas, kad iš 

principo, žaidimo IQ požiūriu tas krepšinis 

nesiskiria. Jei tavo krepšinio IQ 

aukštas, žinosi, kaip jį išnaudoti trijulių 

krepšinyje“, - sako R. Skaisgirys. 

Jo teigimu, dar šiais metais bus 

sukurta merginų/moterų komanda. 

Jau aišku, kaip ji bus kuriama, kas 

bus rėmėjas. Lietuvos trijulių čempionatas 

prasideda nuo balandžio 

17 dienos, jį sudarys 10 turų visose 

amžiaus grupėse – ir merginų, ir PRO 

lygos, ir įvairios vaikų grupių. Visos 

rungtynės vyks profesionaliose aikštėse, 

ant profesionalios dangos, net 

jei dėl oro sąlygų ją reikės sumontuoti 

salėse po stogu. 

„Moterų komanda tikrai bus ir ją auginsime“, 

- garantuoja R. Skaisgirys. 

AUTORIUS: Jonas Lekšas 

Nuotraukos: MKL 



54 Taisyklės 

Taisyklės 

55 



Nuotraukos: LKL, Eurolyga 

TRENERIAI 

IR TEISĖJAI: 

SĖDIME VIENOJE 

VALTYJE 

Lietuvos krepšinio federacija ir 

Lietuvos krepšinio teisėjų asociacija 

siekia gerinti tarpusavio ryšį apjungiant 

Lietuvos krepšinio trenerius ir 

teisėjus diskusijai bei planuoja ateityje 

tokius seminarus-diskusijas vykdyti 

reguliariai. 

„Seminaro metu teisėjai pagrindė 

bei paaiškino tam tikrų taisyklių traktavimą, 

kad ateityje kiltų kuo mažiau 

neaiškumų. Taip pat išgirdome tendencijas, 

kuriomis turi vadovautis teisėjai. 

Tikimės, kad tai palengvins ir trenerių 

darbą, o rungtynių metu, galbūt, 

mažiau vietos liktų neigiamoms emocijoms“, 

– teigė Lietuvos jaunimo rinktinių 

vyr. treneris Rolandas Radvila. 

kontakto. Čia ne futbolas. Be abejo, 

reikia suprasti krepšinį – geriausiai, kai 

teisėjas pats yra žaidęs. 

Treneriai elgiasi skirtingai – linkę teisinti 

savo žaidėjus ir kaltinti kitus. 

Teisėjams reikėtų kiek įmanoma vienodžiau 

vertinti situaciją. Atsakomybę 

turėtų prisiimti ir treneriai. Juk dažnai 

treneriai sako žaidėjams paryškinti 

kontaktą, kad būtų atkreiptas teisėjų 

dėmesys. Tačiau tai neatpalaiduoja 

teisėjų nuo būtinybės ieškoti tokios 

pozicijos, iš kurios būtų galima objektyviai 

vertinti situaciją, atskirti, kur 

Lietuvos krepšinio federacijos 

ir „Krepšinio namų“ iniciatyva 

vasario pabaigoje buvo 

surengtas pirmasis Lietuvos 

trenerių ir teisėjų seminarasdiskusija 

iš ciklo „Atvirai apie 

krepšinį su…“. Su krepšinio 

treneriais bendravo ir savo 

patirtimi dalinosi Lietuvos 

krepšinio teisėjų asociacijos 

prezidentas Kęstutis Pilipauskas 

bei geriausias Lietuvos krepšinio 

teisėjas – Gytis Vilius. 

yra visiška vaidyba, o kur vaidybos 

yra, tačiau puolėjas yra neteisus. Ir 

sušvilpus tokią pražangą verta įspėti 

gynėją, kad teisėjui jo pagalbos nereikia 

ir ateityje nesiimtų tokių priemonių. 

Aišku, vienas dalykas surašyti taisykles 

ir interpretacijas ant popieriaus, 

kitas – visa tai realizuoti. 

NESPORTINĖS PRAŽANGOS 

Labai daug diskusijų seminaro 

metu kilo dėl nesportinių pražangų. 

Diskusijų daugiausia kyla dėl pražangų 

greito puolimo metu. FIBA 

politika nukreipta daugiau prieš 

taktines pražangas stabdyti greitą 

puolimą. Kad komandos galėtų parodyti 

gražų krepšinį – greitas atakas, 

dėjimus į krepšį ir panašiai. Tačiau 

vėl grįžtame prie realizacijos. Gaunu 

daug klausimų, net televizijos komentatoriai 

dažnai abejoja, ar už kokį nors 

menką kontaktą verta skirti nesportinę 

pražangą. Štai visai neseniai 

buvo sugriežtinta taisyklė, įpareigojanti 

skirti nesportinę pražangą, net 

jei kamuolio greitai puolantis žaidėjas 

dar nėra apvaldęs, tačiau pasimuša į 

priekį ir turi galimybę pelnyti taškus 

greitu puolimu. Anksčiau kamuolys 

turėdavo būti apvaldytas ir taisyklė 

dar leido kažkiek dėl kamuolio pakovoti. 

Dabar žaidėjas, kuris praranda 

kamuolį ir bando dėl jo kovoti, tokios 

galimybės praktiškai netenka. 

Treneriai ir žaidėjai turėtų suprasti, 

kad teisėjas yra įspraustas į rėmus. 

Yra nesportinių pražangų apibrėžimai, 

interpretacijos, kurių arbitrai 

privalo laikytis. Ir net nedidelė pražanga 

greito puolimo metu, jei ji atitinka 

nustatytus kriterijus, privalo būti 

traktuojama kaip nesportinė. 

ABIPUSĖ PRAŽANGA 

Neseniai FIBA įteisino labai gerą 

pakeitimą. Iki šiol buvo, kad abipusė 

pražanga negalėjo būti skiriama, jei 

skyrėsi nuobaudos žaidėjams. Dėl to 

teisėjai praktiškai liovėsi skirti abipusę 

pražangą, nes tai labai apsunkino jos 

realizaciją ir vykdymą, ypač rungtynėse, 

kuriose nėra skubios peržiūros 

sistemos. 

CILINDRO PRINCIPAS 

Anksčiau cilindro principas galiojo 

gynėjui. Dabar papildyta, ir puolėjui 

taip pat galioja cilindro principas 

– puolėjas turi teisę į savo cilindrą. 

Anksčiau gynėjas pats dažnai 

įlįsdavo į puolėjo cilindrą ir bet koks 

puolėjo pasisukimas, kontaktas 

būdavo traktuojamas kaip puolėjo 

pražanga. Dabar už tai pražanga skiriama 

gynėjui. Iš esmės daug kas 

nepasikeitė, nes apibrėžti grafiškai yra 

vienas dalykas, kitas dalykas – pamatyti 

tai aikštėje. 

Ir čia yra subtilybių – pavyzdžiui, dėl 

alkūnių laikymo. Puolėjas gali suktis 

savo cilindre, jei jo dilbiai yra vertikaliai. 

Jei alkūnės išskėstos, greičiausiai 

pražanga bus skirta puolėjui, jei 

jis alkūnėmis užkabina varžovą. Labai 

daug priklauso nuo to, kaip teisėjas 

tai pastebi. Juk iš esmės nebūna, kad 

žaidėjai bėgiotų, nors keliais centimetrais 

nepažeisdami tos menamos 

cilindro ribos. 

TRENERIŲ PASIŪLYMAI 

Pasiūlymų nesitikėjome ir nelabai 

galime juos priimti – juk yra taisyklės. 

Nuskambėjo pasiūlymas teisėjauti 

teisingai ir gerai – tą ir stengiamės 

daryti. Svarbiausia, kad įvyko tas 

susitikimas ir turėjome progą pasikalbėti. 

Norėtume, kad taip būtų ir ateityje. 

Mums svarbu betarpiškai paaiškinti 

taisykles treneriams. Jų taisyklių 

suvokime tikrai yra baltų dėmių 

– tai parodė ir mūsų susitikimas. Jei 

parengtume vaizdo situacijas ir paprašytumėme 

jas įvertinti trenerių, rezultatas 

greičiausiai nebūtų teigiamas. 

Kita vertus, trenerių diapazonas 

susitikimo metu buvo labai platus. 

Tikriausiai negalime reikalauti, kad 

vaikų lygyje teisėjaujantys teisėjai, 

dalis kurių net neturi licencijos ir važinėja 

su komandomis, teisėjautų kaip 

Eurolygos arbitrai. Tačiau, kaip teisingai 

pastebėjo Rolandas Radvila, 

esame toje pačioje valtyje ir turime 

irkluoti ta pačia linkme. Svarbu, kad 

kalbėtumėmės, susikalbėtumėme 

ir žinotume, ko galime vieni iš kitų 

tikėtis. 

KOMENTATORIAI 

Komentatoriai turėtų jausti atsakomybę 

už tai, ką kalba. Dabar LKL 

bent kartą per sezoną organizuoja 

Specialiai žurnalui „Krepšinio namai“ 

pagrindinius nuotolinio susitikimo ir 

diskusijų dėl taisyklių momentus pakomentavo 

K. Pilipauskas. 

VAIDYBA 

Ši problema aktuali ne tik treneriams, 

tačiau ir teisėjams. Atskirti situaciją, 

kai gynėjas užsiėmęs teisingą padėtį 

ir tik šiek tiek vaidina, realiai paryškindamas 

nelegalius puolėjo veiksmus, 

yra labai sunku. Krepšinyje 

labai mažai tos vaidybos, kuri yra be 


56 Taisyklės 

Taisyklės 

57 

susitikimą su komentatoriais. Lyg ir 

suprantame vieni kitus. Tačiau, ar tai 

noras pasakyti ką nors labai įdomaus, 

ar tai noras įtikti žiūrovui... Kartais 

prasprūsta neteisingi vertinimai. Mes 

nesakome, kad komentatoriai negali 

kritikuoti teisėjų – jie turi teisę pasakyti, 

kad teisėjas suklydo, jei jie žino, 

kad teisėjas suklydo. Liūdniausia, 

kai komentatorius pasako, kad teisėjas 

suklydo, nors jis buvo visiškai 

teisus. Komentatorius parodo, kad 

nežino taisyklės ir jos taikymo aplinkybių. 

Niekas jiems tuo metu negali 

pasakyti, kad komentaras neteisingas. 

Žiūrovas tai priima kaip tiesą ir 

ant teisėjų supila tuos nešvarumus. 

Kitas dalykas – būna atvejų, kai 

teisėjai komunikuoja su sekretoriatu, 

komentatoriai sako, kad teisėjai 

nežino ką daryti. O juk arbitrams 

reikia rasti teisingą sprendimą, 

ištaisyti galimą stalelio klaidą, ypač 

rungtynėse, kuriose nėra skubios 

peržiūros sistemos. 

Teisėjų asociacija norėtų, kad vyktų 

susitikimai su komentatoriais – visuomet 

tą siūlome, tik negalime jų priversti 

to daryti. Mes visoms lygoms 

taip pat nuolat siūlome surengti 

nemokamus seminarus lygų treneriams. 

Kol kas tik viena lyga tuo naudojasi 

– LKL. Kai sezonas įsibėgėja, 

atsiranda pageidavimų ir iš kitų lygų 

trenerių. Mes pasirengę tai daryti 

neatlygintinai. Ypač, kai dabar yra 

galimybių tai daryti nuotoliniu būdu, 

išvengiant įvairių sąnaudų. 

FIBA OFICIALIŲ KREPŠINIO TAISY- 

KLIŲ PAKEITIMAI 

Nuo 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojo oficialių 

FIBA taisyklių pakeitimai. Jie 

skirstomi į pagrindinius (esminius) 

pakeitimus ir „kosmetinius“ (patikslinančius) 

pakeitimus. 

Pagrindiniai taisyklių pakeitimai susiję 

su kontaktų tarp žaidėjų vertinimo kriterijais, 

siekiant, kad žaidimas būtų 

„švaresnis“, patrauklesnis žiūrovams: 

ŽAIDĖJAS METIMO PROCESE 

(VEIKSME) 

Skirtingai traktuojamas statinėje 

padėtyje esantis žaidėjas ir judantis 

žaidėjas, kurie, paėmę kamuolį į 

rankas, bando atlikti metimą ir prieš 

juos prasižengiama. Statinėje padėtyje 

esantis žaidėjas laikomas pradėjęs 

metimo veiksmą, kai jis pradeda 

kelti į viršų rankose laikomą kamuolį, 

siekdamas mesti jį į krepšį. Judantis 

žaidėjas laikomas pradėjęs metimo 

veiksmą, kai jis po driblingo (arba 

judesyje gavęs perdavimą) paima 

kamuolį į rankas (-ą) ir tęsiamu (nepertraukiamu) 

judesiu bando mesti 

kamuolį į krepšį. 

CILINDRO PRINCIPAS 

Pakeitimas yra tas, kad cilindro principas 

galioja ir puolančiam žaidėjui, 

ir besiginančiam. Žaidėjas, nepažeidęs 

savojo cilindro, neturi būti kaltinamas 

ir baudžiamas pražanga dėl 

įvykusio kontakto. 

NESPORTINĖ PRAŽANGA 

Patikslintas nesportinės pražangos 

(C4) apibrėžimas. Nebereikalaujama, 

kad atakuojantis žaidėjas jau būtų 

apvaldęs kamuolį. Kad būtų skirta 

nesportinė pražanga (C4) turi būti 

išpildytos trys sąlygos: 1) nėra varžovų 

komandos žaidėjo tarp atakuojančio 

žaidėjo, kamuolio ir krepšio (atvira 

erdvė); 2) atakuojantis žaidėjas juda 

varžovų krepšio link; 3) prieš jį prasižengiama 

iš šono arba iš nugaros. 

ABIPUSĖ PRAŽANGA 

Grįžta prie ankstesnės šios taisyklės 

interpretacijos. Kad būtų skirta 

abipusė pražanga, turi būti išpildytos 

keturios sąlygos: 1) abi pražangos 

– žaidėjų pražangos; 2) abi pražangos 

– fizinio kontakto pražangos; 

3) abi pražangos padarytos dviejų 

varžovų prieš vienas kitą; 4) abi pražangos 

– tos pačios kategorijos, t.y. 

abi paprastos (asmeninės) pražangos, 

abi nesportinės ar diskvalifikacinės 

pražangos. 

PATIKSLINANTYS PAKEITIMAI 

Susižeidęs žaidėjas arba žaidėjas, 

kuriam suteikta pagalba. 

Žaidėjas, kuriam jo komandos nariai 

(treneriai, atsarginiai žaidėjai, lydintys 

asmenys), pakilę nuo savo 

komandos suolo, suteikia bet kokią 

pagalbą (nebūtinai medicininę), turi 

būti pakeistas. 

AKTYVIAI PEŠTYNĖSE DALYVAU- 

JANTIS VYR. TRENERIS 

Jei peštynių metu vyr .treneris, nepadėjęs 

arbitrams įvesti tvarkos ir pats 

aktyviai peštynėse dalyvavęs, yra 

diskvalifikuojamas, tai protokole jam 

įrašoma tik D2. 

SEKRETORIATO TEISĖJŲ PAREIGOS 

Didesnė dalis komunikavimo su 

aikštės teisėjais funkcijų atiteko laikininkui. 

Jis dabar atsakingas už 

žaidėjo pražangos numerio rodymą, 

pranešimą teisėjams apie žaidėjų keitimus, 

pranešimą dėl komandos pražangų 

limito išnaudojimą. Laikininko 

signalas gali skambėti tik kai kamuolys 

tampa nežaidžiamu ir kol yra 

nežaidžiamas. 

SPS SISTEMOS NAUDOJIMAS 

Pakoreguotas SPS naudojimo 

protokolas. 


58 Trenerių kampelis 

Trenerių kampelis 

59 

AUTORIUS: LKF 

11-12 METŲ 

VAIKŲ UGDYMAS 

“I can accept failure, everyone 

fails at something. But I can’t 

accept not trying.” 

(Aš galiu priimti nesėkmę, visiems 

kas nors nepasiseka. Tačiau 

nepabandyti yra nepriimtina) 

Michaelas Jordanas 

11-12 metų tarpsnyje tęsiasi „Mokausi 

treniruotis“ (Learn to train) fazė. Šio 

amžiaus vaikai yra pajėgūs prisiminti 

specifinę informaciją ir ją pritaikyti 

konkrečiai problemai spręsti. Jie geba 

analizuoti gaunamą informaciją, padaryti 

išvadas ir sėkmingai jas pritaikyti 

kintančioms situacijoms. 

11-12 metų vaikai įžengia į ankstyvąją 

paauglystę, kurios metu vaikams itin 

svarbi aplinkinių nuomonė apie juos, 

galimas savo galimybių pervertinimas 

arba sumenkinimas. Daugeliui vaikų 

didžiuliu stabdžiu tobulėjimui tampa 

baimė suklysti. Todėl treneris turi būti 

itin kantrus ir nusiteikęs pozityviai, kad 

vaikai treniruotėse jaustųsi komfortabiliai 

ir drąsiai mokytųsi naujovių. Leisti 

vaikams suprasti, kad klaidos ir nesėkmės 

yra neišvengiamos mokymosi 

procese. Atviras, nuoširdus, palaikantis 

ir pozityvios energijos kupinas bendravimas 

tarp komandos narių (trenerio 

ir žaidėjų) sukuria palankią aplinką 

vaikų saviraiškai, skatina motyvaciją 

mokytis. 

Svarbu leisti vaikams pajusti atsakomybę 

už savo veiksmus ir sprendimus, 

lavinti pareigos jausmą, akcentuoti 

ne tikslą, o tikslo siekimo 

procesą (!!!). Itin svarbu, kad tikslai 

būtų pasiekiami, realūs ir atitiktų vaikų 

išsivystymo bei pasiruošimo lygį. 

Supažindinti vaikus su „atleto gyvenimo 

higiena“ - aiškinti poilsio, miego, 

teisingos mitybos, hidratacijos svarbą 

bei poveikį organizmui. Mokyti organizuoti 

ir planuoti dienos darbus, skatinti 

laikytis disciplinos. Ugdyti komandos 

jausmą, lyderystę, kritinį mąstymą. 

Kiek įmanoma vengti kritikos. 

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas 

greičiui, vikrumui, koordinacijai bei 

lankstumo savybėms lavinti. Tai yra 

paskutiniai metai, kuriais šios savybės 

lavėja itin lengvai ir greitai. Praleidus 

šiuos metus, žaidėjai nebeišnaudos 

viso savo genetinio potencialo. 

11-12 METŲ VAIKŲ TRENIRUOTĖS: 

Kartai per savaitę: 4 

Treniruotės trukmė: 75-90 min. 

Krepšinio technikos elementai: 

Kamuolio perdavimas ir gavimas: 

Pagrindinių perdavimų technikos 

mokymas ir tobulinimas (dešine ir 

kaire ranka nuo peties, nuo klubo („iš 

kišenės“); dviem rankomis nuo krūtinės; 

virš galvos dviem rankomis ir 

viena ranka (beisbolo perdavimas); 

kaire ir dešine ranka iškart po varymo, 

nesugaunant). Aiškinimas apie perdavimo 

liniją, perdavimo langą. 

Perdavimo savalaikiškumas. 

Kamuolio gavimas po atsidengimo 

„I-cut“, „V-cut“, „L-cut“, „backdoor 

cut“ ir „front cut“ būdu. Kontakto su 

varžovu mokymas (kad geriau atsidengtų, 

kad laiku priimtų kamuolį, 

kad išvengtų perimto kamuolio). 

Atsidengimo savalaikiškumas. Žodinė 

ir gestų komunikacija su partneriu. 

Metimas į krepšį: 

Dvižingsnio mokymas ir tobulinimas: 

iš kairės ir iš dešinės pusės. Kamuolys 

saugomas alkūne, petimi, iškeliamas 

virš galvos. Metimo po kamuolio 

varymo ir po atsidengimo sustojus 

šuoliuku ir sustojus žingsneliu 

mokymas: kūno, rankų, kojų padėtis; 

metimo judesio sklandumas, kūno 

dalių koordinavimas. Skiriami pratimai 

pirštams ir riešui stiprinti, paslankumui 

gerinti. 

Kamuolio varymas: 

Kamuolio varymo kaire ir dešine 

ranka mokymas ir tobulinimas statiškoje 

padėtyje ir judant. Mokyti keisti 

varymo greitį, varymo ritmą, keičiant 

varymo kryptį. Įvairių kamuolio varymo 

būdų mokymas: rankų keitimas 

mušant kamuolį priekyje (cross, pushcross, 

dvigubas cross), už nugaros ir 

tarp kojų; varpstė; uždelstas kamuolio 

varymas (hesitation dribble); saugus 

kamuolio varymas (pocket dribble); 

atgalinis kamuolio varymas (back 

dribble). 

Starto su kamuoliu mokymas ir tobulinimas: 

tiesioginis ir kryžminis žingsnis 

(open step, cross step); varpstė 

(spin move). Atkreipti dėmesį į pirmojo 

žingsnio greitį, ilgį, kūno padėtį, 

alkūnę, petį, pirmąją kamuolio sumušimo 

vietą. 

Svarbu: 

Nežiūrėti visą laiką į kamuolį tam, 

kad matytum žaidimą. Keisti kamuolio 

varymo kryptį ir greitį. Mokyti jungti 

technikos elementus esant aktyviai 

gynybai. 




Treniruotės sandara 

KŪNO VALDYMAS: 

Kojų darbas: 

Staigaus krypties keitimo, bėgimo 

ritmo keitimo mokymas. Pagrindinės 

stovėsenos, varpsčių (vidinės, išorinės) 

mokymas. Maksimalių pastangų 

skatinimas. Atsidengimo įvairiais 

būdais mokymas ir tobulinimas (savalaikiškumas, 

ritmo ir krypties keitimas, 

koncentracija, akių kontaktas su partneriu). 

Sustojimų ir posūkių mokymas 

ir tobulinimas. Padėties užsiėmimo 

mokymas. Darbas kojų miklumui, 

dažnumui. 

KREPŠINIO TAKTIKOS ELEMENTAI: 

Puolimas 

Greitas puolimas: Situacijos 1x0; 2x0; 

2x1; 2x1+1; 2x2. 

Kamuolio perdavimo greityje 

mokymas ir tobulinimas (perdavimai 

nuo krūtinės dviem rankomis, nuo 

peties viena ranka, „beisbolo“ perdavimas). 

Reikalauti maksimalių pastangų 

išvystant maksimalų greitį. Aikštelės 

stebėjimo mokymas. Koordinacijos 

erdvėje lavinimas. Perdavimų į priekį 

skatinimas. Supažindinimas su aikštelės 

„koridoriais“. 

Pozicinis puolimas: Situacijų 1x1, 2x2, 

3x3 be užtvarų mokymas ir tobulinimas. 

Situacijos „perdaviau-prakirtau“ 

(give and go), „apžaidžiau-perdaviau“, 

„apžaidžiau-perdaviau-atsidengiau“. 

Mokyti pajusti ir išnaudoti aikštės 

erdvę, judėti pagal kamuolį, komunikuoti 

su partneriais. Įvertinti atstumą 

tarp žaidėjų, stebėti ir numatyti partnerių 

bei gynėjų judėjimą. Mokyti 

išnaudoti partnerius tam, kad atsidengtum, 

atsilaisvintum nuo gynėjo 

(„užsivestum“). Mokyti sukurti erdvę 

partnerio atsidengimui arba žaidimui 

1x1. 

Gynyba 

Ugdyti agresyvumą, valią, psichologinį 

nusiteikimą. Mokyti gynybinės 

padėties prieš žmogų su kamuoliu: 

kamuolio sugavimo momentu 

(close out); iškėlus kamuolį, nuleidus 

kamuolį. Mokyti atpažinti ir įvertinti 

puolėjo kūno ir kamuolio padėtis. 

Gynybinės padėties mokymas prieš 

puolėjui gaunant kamuolį (vieno perdavimo 

atstumu, dviejų perdavimų 

atstumu). Mokyti įvertinti puolėjo 

atstumą nuo kamuolio ir nuo krepšio. 

Gynybos principų mokymas: 

- stipriosios ir silpnosios pusės suvokimas, 

linija krepšys-krepšys; 

- kamuolio spaudimas, perdavimo 

linijos atkirtimas, puolėjo su kamuoliu 

nukreipimas; 

- keitimasis dengiamaisiais; 

- padėti-grįžti (help and recover). 

Itin svarbu lavinti periferinį matymą – 

neleisti sukioti galvos ginantis, mokyti 

užsiimti padėtį taip, kad gynėjas 

matytų kuo didesnį aikštelės plotą. 

Reikalauti kalbėti gynyboje, stengtis 

numatyti puolėjų veiksmus. 

KREPŠINIO TAKTIKOS PAGRINDAI: 

Persvaros sukūrimas ir 

išnaudojimas 

Su kamuoliu: 

Skatinti veržtis su varantis kamuolį 

į laisvą plotą krepšio link, sujudėjus 

gynėjams - perduoti kamuolį laisvam 

partneriui. Aiškinti pauzių svarbą. 

Mokyti išlaukti, neperskubėti, įvertinti 

situaciją, neskubėti varytis kamuolio. 

Reikalauti gavus kamuolį atsisukti į 

krepšį. 

Be kamuolio: 

Skatinti nuolat judėti, mokyti sekti partnerių 

veiksmus, atstumą iki partnerių 

ir krepšio, laiku užimti partnerio paliktą 

vietą ir atlaisvinti vietą partneriui, būti 

perdavimo lange ir įvertinti perdavimo 

atstumą. Mokyti keisti bėgimo ritmą 

(sprint-stop-sprint). 

Patariama įvesti „dviejų“ taisyklę: 

gavus kamuolį, prieš atliekant kitą 

veiksmą suskaičiuoti mintyse iki dviejų. 

Ta pati taisyklė galioja ir žaidėjams be 

kamuolio: prašau kamuolio kol suskaičiuoju 

iki dviejų, tada bėgu į kitą aikštelės 

vietą. Tokiu būdu užtikrinamas 

nepertraukiamas žaidėjų judėjimas 

(spacing), bei išvengiama skubotų, 

neapskaičiuotų žaidėjų veiksmų. 

KOLEKTYVINIS KAMUOLIO 

VALDYMAS: 

Mokyti vertinti perdavimo atstumą, 

perdavimo liniją, perdavimo kampą. 

Aiškinti kuo svarbus žaidėjų išsidėstymas 

aikštelėje kamuoliui išsaugoti. 

Mokyti atpažinti pavojingas situacijas, 

jas numatyti. 

Judėjimas krepšio link: 

Mokyti laikytis aikštelės „koridorių“. 

Stengtis išlaikyti trikampį tarp puolėjo 

su kamuoliu ir partnerių, išlaikant perdavimo 

liniją, kampą ir atstumą, tam, 

kad kamuolio judėjimas link krepšio 

būtų saugus ir greitas. 

Erdvės suvokimas ir įvaldymas: 

Puolime: 

Mokyti išnaudoti laisvą plotą atsidengti, 

sukurti laisvą plotą partneriui 

prakirsti arba prasiveržti, užtikrinti 

kamuolio judėjimą pirmyn. 

Gynyboje: 

Mokyti išlaikyti poziciją tarp krepšio ir 

puolėjo. Išlaikyti tinkamą atstumą trikampyje 

puolėjas-kamuolys-gynėjas, 

puolėjams judant. 

VARŽOVŲ ORGANIZACIJOS 

SUVOKIMAS: 

Puolime: 

Skatinti agresyvumą, veržlumą, 

žaidimą 1x1. Mokyti išnaudoti bei susikurti 

erdvę kamuoliui priimti ir žaidimui 

1x1. Mokyti įvertinti savo ir varžovo 

galimybes žaidžiant 1x1. Mokyti atpažinti 

ir išnaudoti pranašumą suteikiančias 

situacijas. 

Kiekybinė persvara: pasinaudoti sukuriant 

erdvę partneriui arba agresyviai 

atakuojant pačiam. 

Vienodam jėgų pasiskirstymui: sukurti 

persvarą, apgauti varžovą, išlaukti, 

išprovokuoti. 

Kiekybinė persvara ne mūsų naudai: 

išlaukti, stebėti varžovų organizaciją 

gynyboje. 

Gynyboje: 

Mokyti stebėti ir savo dengiamąjį, ir 

puolėją su kamuoliu. Bandyti suvokti 

varžovų judėjimą ir numatyti jų 

veiksmus. 

Kiekybinė persvara: agresyviai atakuoti 

puolėją su kamuoliu (dviese baudos 

aikštelėje). 

Esant vienodam jėgų pasiskirstymui: 

agresyviai atakuoti puolėją su kamuoliu, 

stebėti varžovų judėjimą, provokuoti 

klaidas. 

Esant kiekybinei varžovių persvarai: 

mokyti numatyti puolėjo veiksmus, 

gudrauti. 

Atletinės savybės: 

Greitis, vikrumas, lankstumas, koordinacija, 

jėga (tik su savo kūno svoriu), 

reakcija. 

Itin svarbus akcentas turi būti greičiui, 

vikrumui, koordinacijai, reakcijos 

greičiui lavinti. Tai paskutiniai metai, 

kai šios savybės progresuoja. Vaikai 

Krepšinis 

privalo išmokti taisyklingai bėgti, 

Judrieji žaidimai 

Integralinė 

koordinuoti judesius keičiant kryptį, 

greitį, jungiant judesius. Gebėti Individualus Pasak 

staigiai 

sustoti neprarandant pusiausvy- 

santykis suteikia pakankamai laiko tre- 

techninis sporto rengimas specialistų, Taktinis treniruočiųrungtynių 

santykis turėtų būti 4:1. Toks 

rengimas 

ros, keisti judėjimo kryptį nemažinant niruotėms, patenkina vaikų norą rungtyniauti 

ir išbandyti treniruotėse išmok- 

greičio, aktyviai reaguoti ir suvokti 

skirtingus signalus (vaizdinius, garsinius, 

fizinius), lengvai rasti optimalius jai. Rekomenduojama ne daugiau 30 

tus elementus esant stresinei situaci- 

judesius įvairių kliūčių įveikimui. rungtynių per metus (2-4 draugiški 

turnyrai per metus). 

Būtina mokyti vaikus „jausti“ savo 

kūną. Mokyti atpažinti dirbančius raumenis, 

kontroliuoti, jausti kūno dalių 

judesius, padėtis. Skatinti pradėti 

kurti individualias rutinas – jėgos lavinimo/traumų 

prevencijos/viso kūno 

raumenų stiprinimo (specialūs pratimų 

kompleksai prieš ir po treniruotės, 

pradžioje atliekami kartu, kartojant 

trenerio judesius, vėliau atliekami prižiūrint 

treneriui, pereinant prie individualaus 

žaidėjų darbo). 

Treniruotės sandara: 

11-12 metų vaikų treniruotėje (90 min. 

trukmės) apie 20-25 min. galima skirti 

krepšiniui (10 min būtų skiriama taktikos 

pagrindams), 15 min. atletinių 

savybių ugdymui (pirmojoje treniruotės 

dalyje, kol vaikai dar nejaučia nuovargio), 

15 min. individualiam techniniam 

rengimui, apie 10–15 min. vaikai 

turėtų žaisti judriuosius žaidimus, 

10 min. turėtų būti skirta kelis tikslus 

apimančiai daliai. 10 min. lieka gėrimo 

pertraukėlėms, pratimų aiškinimui. 

Apie 5 min. skiriama traumų prevencijai, 

treniruotės apibendrinimui. 

Treniruotės sudedamosios dalys: 

Atletinis rengimas – 20% 

Judrieji žaidimai – 15% 

Integralioji dalis – 15% 

Individualus techninis rengimas – 20% 

Taktinis rengimas – 10% 

Krepšinis – 20% 

Treniruotės Treniruotės sandara: sandara 

Krepšinis 

20 

Patarimai: 

15 

10 

20 

15 

Nėra pozicijų, visi gali atlikti visus 

veiksmus, todėl draudžiama skirstyti 

į standartines pozicijas (centrai, 

kraštai, įžaidėjai). 

Skatinti puolimą, mažiau akcentuojant 

gynybą. 

Skirti daugiau laiko žaidimui 3x3 nei 

4x4 ar 5x5 – juo dažniau žaidėjas lies 

kamuolį, tuo sparčiau jis tobulės ir 

ilgiau liks motyvuotas bei teigiamai 

nusiteikęs naujovių mokymuisi. 

Galimos papildomos taisyklės: 

- negalima mesti į krepšį, jei nebuvo 

bent 3 perdavimų; 

- negalima mesti, jei prieš tai kamuolys 

nebuvo 3 sek zonoje; 

- negallima varytis kamuolio, jei pirma 

nebuvo atsisukta į krepšį; 

- nė vienas žaidėjas negali laikyti 

kamuolio ilgiau kaip 5 sek. ir pan. 

Nevartoti žodžio BLOGAI. Jį pakeisti – 

GALĖTUM GERIAU (pvz., „Vareisi 

kalmuolį bolgai“ reikėtų pakeisti 

„Turėtum daugiau skirti dėmesio 

kamuolio varymui“, „Tai turėtum atlikti 

geriau“ ir pan.) 

10 

15 

20 

15 

20 

20 

20 

Atletinis rengimas 

Judrieji žaidimai 

Integralinė 

Individualus techninis rengimas Atletinis Taktinis rengimas 

PRIEDAI 

Pratimas 1: 

61 

Kamuolio ir kūno valdymui galima 

naudoti pratimus su dviem kamuoliais. 

Jų metu lavinama kūno dalių 

koordinacija, kamuolio varymas bei 

perdavimas, periferinis regėjimas. 

Žaidėjas 1 pratimą pradeda su dviem 

kamuoliais. Jo partneris žaidėjas 

2 – be kamuolio. Žaidėjas 1 veržiasi 

krepšio link varydamasis abu kamuolius. 

Pasiekęs baudos aikštelę, išorine 

ranka (kaire) atlieka perdavimą žaidėjui 

2, kuris nusileido į aikštelės kampą 

(pagal spacing principą). Žaidėjas 2 

meta į krepšį ir bėga imti nuo lanko 

atšokusį arba įmestą kamuolį. 

Žaidėjas 1 varosi kamuolį baudos 

aikštelės kampo link, meta pašokęs 

ir bėga imti nuo lanko atšokusį arba 

įmestą kamuolį. Žaidėjas 2 atlieka perdavimą 

išorine ranka (dešine) žaidėjui 

3, kuris jau laukia su vienu kamuoliu, 

ir bėga aikštelės kraštu ties centru 

padėto kūgelio link. Žaidėjas 1 varosi 

kamuolį baudos aikštelės išorėje ties 

centru padėto kūgelio link ir atlieka 

perdavimą žaidėjui 2, kuris, gavęs 

kamuolį, užimą padėtį prie tritaškio 

linijos ir varydamasis kamuolį laukia 

perdavimo iš žaidėjo 4. Po perdavimo 

žaidėjas 1 užima padėtį priešingame 

aikštelės krašte. Žaidėjas 3 ir 4 atlieka 

tuos pačius veiksmus kaip ir žaidėjai 1 

ir 2. Žaidėjai keičiasi padėtimis. 




63 

Pratimas 2: 

Dviejų žaidėjų sąveika. Žaidimas 1x1 

krašte po „V-cut“ ir perdavimo. 1x1 

po perdavimo į kraštą ir prakirtimo į 

baudos aikštelę – give-and-go. 

Pratimas 3: 

Dviejų žaidėjų sąveika. Judėjimo pagal 

kamuolį principai esant prasiveržimui į 

galą ir į vidurį. 

Pratimas 4: 

Trijų žaidėjų sąveika. 

Pratimas 5: 

Greitas puolimas. Žaidimas, kurio metu 

vaikai pratinami prie aikštelės koridorių. 

4 žaidėjai, 4 galimi greito puolimo 

koridoriai. Viename koridoriuje gali 

bėgti tik vienas vaikas. 5-asis - centrinis 

koridorius - yra užblokuotas kūgeliais 

– juo bėgti negalima. 

Žaidimas vikrumui lavinti „Kačiuko 

uodegėlė“: 

Gali būti žaidžiamas su kamuoliu ir 

be jo. 

Žaidėjai paskirstomi poromis (parenkant 

į poras panašaus greičio vaikus). 

Vienas iš vaikų „kačiukas“, kitas – 

„kačiuko uodegėlė“. Poros sustoja 

ant aikštelės ratų arba šalia trikampiu 

sudėliotų kūgelių (išlaikant aikštelės 

ratų išmatavimus). Po signalo „kačiukas“ 

gaudo savo „uodegėlę“ 10-15 

sek. Žengti į ratą negalima. Gaudynės 

vyksta pažymėto ploto išorėje. 

Žaidimas, kurio metu ugdomos 

kelios ypatybės, „Motion“: 

Skirtas kamuolio perdavimui, dėmesio 

išlaikymui, judėjimui kamuolio ir 

partnerių atžvilgiu (spacing) lavinti: 

Šiame žaidime žaidėjai suskirstomi 

į dvi komandas, kurios užima 

vietas skirtingose aikštelės pusėse. 

Komandos turi po vieną kamuolį. 

Tikslas – kuo greičiau atlikti 12 perdavimų 

(jų skaičius gali kisti priklausomai 

nuo žaidime dalyvaujančių žaidėjų 

skaičiaus). Perduoti kamuolį žaidėjui, 

iš kurio gavai perdavimą, negalima. 

Visi žaidėjai privalo nepertraukiamai 

judėti aikštelėje (sugauti ir perduoti 

kamuolį privaloma judant, nė akimirkai 

nesustojant). Suktis ratu negalima. 

Judėdami žaidėjai turi stengtis 

išlaikyti 3 metrų atstumą vienas nuo 

kito. Sužaidus porą kartų, treneris gali 

pasunkinti užduotį įvesdamas taisyklę, 

kad kas trečias perdavimas turi būti su 

atšokimu nuo grindų (per nugarą, tarp 

kojų ir pan.), arba kas trečias perdavimas 

turi būti atliktas iš vieno aikštelės 

kampo į priešingą kampą. Taip pat 

galima įvesti taisyklę, kad visi komandos 

žaidėjai privalo gauti bent po vieną 

perdavimą. Laimi komanda, pirmoji be 

klaidų atlikusi 12 perdavimų. 

Žaidimas „Gegutė“: 

Skirtas lavinti kamuolio perdavimą, 

periferinį regėjimą, tarpusavio komunikaciją. 

Taip pat šio žaidimo metu 

žaidėjai mokosi nebijoti kontakto bei 

jo išvengti, skatinami stebėti kintančią 

situaciją, ją vertinti, priiminėti 

sprendimus. 

Žaidime „Gegutė“ žaidėjai paskirstomi 

poromis. 4 poros be kamuolių, 5 poros 

turi po kamuolį (porų skaičius gali 

kisti priklausomai nuo žaidime dalyvaujančių 

žaidėjų skaičiaus). Poros 

su kamuoliais – „gegutės“. Poros 

be kamuolių – „strazdai“, saugantys 

„lizdą“ – lanką, padėta ant grindų. 

„Gegučių“ tikslas – padėti „kiaušinį“- 

kamuolį - į lanką. „Gegutės“ gali judėti 

aikštelėje tik perduodamos viena kitai 

kamuolį. Kamuolys negali nukristi ant 

grindų, nes „kiaušinis“ suduš. Lankus 

saugančios poros gali išmušinėti ir 

periminėti kamuolį. Išmušus kamuolį, 

„kiaušinis“ sudaužomas ir „gegutės“ 

nebegali bandyti padėti kamuolį į jį 

išmušusios poros lanką. Jei „strazdai“ 

perima kamuolį taip, kad jis nenukristų 

ant grindų, jie tampa „gegutėmis“, 

o „gegutės“, iš kurių perimtas 

kamuolys – „strazdais“ ir lieka saugoti 

„lizdą“. Žaidimas trunka nurodytą laiką 

(30 sek). Laimi pora, daugiausia kartų 

padėjusi kamuolį į lanką. 

KREPŠINIO ŽODYNĖLIS - TERMINAI 

SWING – tai terminas, vartojamas 

puolime, apibūdinantis kamuolio perėjimą 

iš vienos pusės į kitą. Kitaip 

sakant, kamuolys perduodamas kitoje 

pusėje esančiam žaidėjui. Žaidėjas 1 

gauna kamuolį ir jį iš karto perduoda į 

priešingą pusę, kertant įsivaizduojamą 

ašinę centro liniją. 

SWING reiškia staiga pakeisti, permesti, 

pasikeisti, suptis, svyruoti, 

supynės ir pan. 

SKIP pass – tai terminas, vartojamas 

puolime, apibūdinantis kamuolio perėjimą 

iš vienos pusės kitą, tačiau praleidžiant 

bent vieną tarpinį žaidėją ir 

kertant įsivaizduojamą ašinę centro 

liniją. Dažniausiai jis atliekamas 2 

rankomis virš galvos, permetant per 

besiginančius žaidėjus. Piešinėlyje 

žaidėjo 2 perdavimas žaidėjui 3 vadinamas 

SKIP pass, kadangi „praleidžia“ 

žaidėją 1. 

SKIP reiškia praleisti, apeiti, peršokti 

ir pan. 

SQUARE UP (FACE UP) – tai terminas, 

apibūdinantis žaidėjo, sugavusio 

arba turinčio kamuolį, atsisukimą 

ir grasinimą krepšiui. Atsisukus galimi 

3 pagrindiniai veiksmai puolant – 

metimas, perdavimas, veržimasis. 



Traumų prevencija 

65 

FACE UP – reiškia veidu į krepšį. Šis 

veiksmas atliekamas taikant varpstę 

(gali būti vidinė ir išorinė varpstė), kai 

svarbų vaidmenį atlieka pėdos, kūnas 

ir pečiai. 

SQUARE reiškia teisiai, statmenai, išlyginti, 

ištiesinti. Square up reiškia pasirengti 

kovai. 

OUTLET PASS – tai terminas, vartojamas 

apibūdinti pirmą perdavimą, 

po gynyboje atkovoto kamuolio. 

Jis atliekamas komandos draugui, 

kuris pradeda Greitą Puolimą (GP). 

Paprastai treneriai prašo atliktį šį 

perdavimą žaidėjui, kuris labai gerai 

valdo, perduoda kamuolį ir turi aukštą 

situacijų vertinimo IQ. 

OUTLET reiškia išleidimas, išėjimas, 

išeiga, nutekėjimas. Kitaip sakant, 

išleisti į GP. 

JAB STEP – tai terminas, kuris apibūdina 

puolėjo klaidinantį judesį prasiveržimui 

viena kryptimi krepšio link, tačiau 

iš tikrųjų veržiasi į priešingą pusę. Tai 

trumpas veiksmas koja įstrižai pirmyn 

į vieną pusę ir staigiai tą koją perdėti į 

priešingą bei veržimasis. Galimas po 

JAB step‘o ir metimas. Šio judesio 

tikslas – suklaidinti gynėją, išvesti jį 

iš teisingos stovėsenos, išbalansuoti, 

parengti sąlygas prasiveržimui. 

JAB reiškia staigus smūgis, stumtelėjimas, 

stuktelėjimas, dūris, niuksas 

ir pan. 

DRIVE and KICK – tai terminas, apibūdinantis 

puolėjo su kamuoliu veiksmus 

puolant, kai veržiamasi krepšio 

link nuo perimetro į baudos aikštelę 

ir, įsiveržus, kamuolys perduodamas 

atgal ties perimetru kitam komandos 

draugui. Paprastai į prasiveržimą 

reaguoja gynėjai ir jie „susispaudžia“ 

baudos aikštelėje, todėl atsiranda 

laisvų žaidėjų. Gavęs kamuolį žaidėjas 

gali mesti į krepšį, perduoti (Extra 

perdavimas) arba vėl veržtis. 

Drive and Kick reiškia varyk, veržkis, 

skubėk, lenktyniauk ir spirk, mušk, 

mesk, spyris ir pan. 

AUTORIUS: Vytenis Trumpickas, Lietuvos rinktinių vyr. gydytojas 

KELIŲ IR ACHILO 

SAUSGYSLIŲ 

SKAUSMAI – KAIP 

IŠVENGTI ŽALOS 

lAktyviai sportuojantys 

jaunieji krepšininkai dažnai 

skundžiasi kelių ir Achilo 

sausgyslių skausmais. Tai – 

natūralus dalykas, tačiau 

treneriai privalo atkreipti 

dėmesį į šiuos simptomus, kurie 

gali kainuoti būsimo krepšininko 

karjerą. 

9-13 metų laikotarpiu vaikų fizinės 

savybes apima tolesnį organizmo 

augimą ir su brendimu susijusius pokyčius, 

kurie veikia ir fizinius, ir emocinius 

procesus. Šiuo laikotarpiu vystosi 

jų kūno įvaizdis, didėja noras pritapti. 

Silpniausios paauglių vietos yra 

kulnas, Achilo sausgyslė, kelio sąnarys 

(girnelės sąvojo raiščio skausmai), 

Osgood-Slater pažeidimas (kai atsiranda 

skausmingas darinys žemiau 

girnelės). 

Daugelis 9-13 metų vaikų yra tik 

augimo pike, nėra pasiekę maksimalaus 

savo ūgio, raumenų išsivystymo. 



66 Traumų prevencija 

Dėl to jie lieka labiau pažeidžiami. 

Tačiau daugelis jų sužalojimų patiria 

ne dėl fizinių ypatumų, o dėl neatsargumo, 

socialinio elgesio ir emocinės 

būsenos. Padidėjęs noras būti nepriklausomu, 

pasitikėjimo savimi trūkumas 

ir nesugebėjimas įveikti iš bendraamžių 

patiriamo spaudimo gali versti 

paauglį priimti rizikingus sprendimus ir 

dėl to patirti sužalojimų. Labai svarbu 

atkreipti dėmesį, kad šio amžiaus 

vaikai dažniausiai patiria traumas, 

kurių galima išvengti, taikant tinkamas 

prevencijos priemones (ne tik fizines, 

bet ir psichologines). 

Šiuose amžiaus tarpsniuose treneriai 

ir tėveliai susiduria su sportuojančių 

vaikų kulno ir Achilo sausgyslės skausmais. 

Viena svarbiausių skausmų atsiradimo 

priežasčių yra ta, kad besiformuojantis-augantis 

vaikų-paauglių 

organizmas ne visuomet sugeba adaptuotis 

prie fizinio krūvio. Pagrindinė 

skausmo atsiradimo tiesioginė priežastis 

- kaulo augimo zonų perkrova. 

O ji imliausia pažeidimams nuo 9 iki 

13 metų. 

Kai perkraunami raumenys, pavargęs 

organizmas, apkrovos metu dalį 

krūvio prisiima kitos struktūros – sausgyslės, 

raiščiai, kremzlės. Tarkime, jei 

blauzdos raumuo yra pavargęs, dalis 

krūvio tenka Achilo sausgyslei, tai 

vietai, kuri tvirtinasi prie kulno. O tai 

augimo zona – iš kremzlinės struktūros 

ji, vaikui augant, virsta kauline 

struktūra. Tad augimo metu dirginant 

besiformuojantį audinį ir išsivysto 

uždegimai. 

Dažniausiai norint diagnozuoti 

skausmo priežastis pakanka parasto 

radiologinio tyrimo - rentgenogramos. 

Padarius rentgeno nuotrauką, mes 

matome tos augimo zonos kremzlinės 

dalies fragmentaciją. Fragmentacija 

yra atskiri fragmentai, o ne vientisas 

kremzlinis kaulinis audinys, kaip turėtų 

būti. Tuomet diagnozuojamas ūmus 

uždegimas su kaulo augimo zonos 

pažeidimu. Pagrindinis gydymas diagnozavus 

kaulo augimo zonos pažeidimą, 

uždegimą - krūvio nuėmimas, 

sportinės veiklos sustabdymas. Taip 

pat norint paspartinti gijimo eigą skiriamos 

fizioterapinės procedūros, atliekamos 

kontrastinės vonelės, krioterapijos 

(šaldymo) procedūros. 

Vienos pagrindinių profilaktinių priemonių 

- tinkamos avalynės parinkimas, 

individualių vidpadžių naudojimas, 

kontrastinės vonelės po fizinių krūvių 

(kai neskauda). Savalaikis krūvio sumažinimas 

arba nuėmimas. Tempimo 

pratimai, pėdų, čiurnos raumenų stiprinimas. 

Tai - vienos pagrindinių 

profilaktinių priemonių norint išvengti 

augimo sukeliamų perkrovos sindromų, 

skausmų ir pan. 

Maksimalūs skausmų varginančio 

paauglio sportininko ir jo komandos 

rezultatai priklauso nuo tiesioginio 

bendradarbiavimo su kineziterapeutu, 

fizioterapeutu, masažuotoju. Į jų 

konsultacijas turi būti atsižvelgta, siekiant 

komandos tikslų, rengiantis varžyboms. 

Trenerių maksimalaus rezultato siekimas 

čia ir dabar, jauno organizmo perkrovimas 

fiziniu krūviu gali turėti lemiamų 

padarinių tolimesnei sportininko karjerai. 

Mano manymu, vienas svarbiausiu 

veiksnių norint išvengti minėtų pažeidimų 

yra trenerių fizinio krūvio paskirstymas 

sportuojančiam paaugliui. Dažnai 

komandos lyderiai žaidžia be keitimų, 

keliose amžiaus grupėse. Taip sukuriamos 

idealios salygos atsirasti įvairiems 

pažeidimams.

Krepšinio namai Nr. 4, 2021 m. kovas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?