Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
- No tags were found...
Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
Kitos prakalbos iliustruotos herbais su elogijomis,
dedikuotomis mecenatams — Lenkijos Karalystės rašti
12. Aleksandras Tarasevičius. Pal. Mykolas Giedraitis.
XVII a. pabaiga. Varšuvos nacionalinė biblioteka
Aleksandas Tarasevičius. The Blessed Mykolas Giedraitis.
Late 17th century
„Karo trofėjai palaimintojo atvaizdui" 51 . Po šiuo portretu
— barokinė elogija, kuri žodžiais išreiškia barokinio
žmogaus požiūrį, palaimintojo atvaizdo sampratą,
vaizdinius bei dvasinius potyrius:
Kas tik išvystų Palaimintojo Mykolo veidų
Ir jį patį visuomet pamaldų, pagerbtų,
Kas tik išvystų Jėzų, kalbantį
Budinčiam šventajam, pagerbtų,
Kas tik išvystų aukšto dangaus stebuklus,
Kurie jame spindėjo, pagerbtų.
Kas tik išvystų įdėmiai žvelgdamas
Žvaigždes čia pat, pagerbtų 52 .
ninkui, Krosnos, Sokolų seniūnui Potockiui (1720 m.) 53
ir pamokslininkui, Poznanės katedros, Varšuvos kolegiato
kanauninkui Pranciškui Libovičiui (1723 m.) 54 .
XVII a. grafinių M. Giedraičio atvaizdų sukūrė Aleksandras
Tarasevičius, dirbęs Vilniuje 1674-1689 m.
(t 1689 Kijeve). Žinomoje graviūroje Dievo tarnas vaizduojamas
ligi pusės, laikantis kryžių 55 . Ant juostos
užrašyti Kristaus jam pasakyti žodžiai (12 il.). M. Oborskio
knygos Philisophia rationalis (1683 m.) titulinio
lapo kompozicijoje A. Tarasevičius išraižė panašią
M. Giedraičio figūrą (tik visu ūgiu) su lelija, apjuosta
kaspinu su inskripcija.
J. Ščirskio (vienuoliškas vardas — Inocentas) Pal.
Mykolo Giedraičio graviūra (apie 1680 m.), saugoma
Lenkijos Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje, susijusi
su regulinių atgailos kanauninkų vienuolijos aplinka
(5 il.). Apie tai liudija vienuolijos vyresniojo Merkelio
Nizynskio 56
dedikacija LDK didžiajam etmonui ir vaivadai
Mykolui Kazimierui Pacui. Skyde vaizduojamas
Paco herbas - Dvilypė lelija. Apačioje kairėje signatūra
- „Io: [Joan] Sz: [Szczyrski]". Kompozicinė graviūros
schema artima Sv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio
epitafiniam paveikslui, tačiau gtaviūroje atrinkti
kiti Dievo tarno gyvenimo bei stebuklų epizodai. Raižinyje
po kiekvienu vaizdeliu yra paaiškinimas: kairėje
nuo viršaus — „Trejus metus krauju plūstanti moteris
prisilietusi drabužio išgydoma", „Mirusius grąžina gyvenimui",
„Rytojaus dieną rasti skenduolių kūnai atgauna
gyvastį", „Užmuštas pašėlusiai lekiančio arklio
grąžinamas gyvenimui"; dešinėje nuo viršaus - „Demonus
iš kūnų išvaro", „Gaisrus kryžiaus ženklu užgesina",
„Negyvagimiui grąžina gyvastį", „Sūnums išpranašauja
ateitį". Viršuje scena su užrašu „Ligoniai, palietę
mirusiojo neštuvus, išgydomi". Graviūroje pavaizduoti
stebuklai ir pranašystės, kuriomis garsėjo atgailos
kanauninkų vienuolis. Tiksli, išsami stebuklų kronika
pateikiama ir XVIII a. hagiografijose 57 , tačiau M. Giedraičio
atvaizduose ji nėra išplėtota. VUB Grafikos skyriuje
yra Massardo XIX a. pab. raižinėlis, kuris atkartoja
sceną, pavaizduotą Šv. Morkaus bažnyčios M.
Giedraičio paveiksle. Apačioje komentaras: „Alie raz
od ziemi podniesionym byl widziany <...>", „vienąkart
jį regėjo pakylėtą nuo žemės..."; toliau cituojami
132