Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
- No tags were found...
Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
Santrumpos
LVIA - Lietuvos valstybinis istorijos archyvas
MAB - Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
VUB - Vilniaus universiteto biblioteka
7
8
9
1 0
11
1 2
1 3
Nuorodos ir paaiškinimai
1
2
3
4
5
6
Kurczewski J. Opowiadania o Dziejach chrześcijaństwa na Litwie
i Rusi. Wilno, 1914, s. 66.
Mykolas Giedraitis vadinamas Dievo tarnu, nes Bažnyčia nėra
oficialiai jo paskelbusi palaimintuoju. Dievo tarnu vadinamas
asmuo, kuriam yra pradėta beatifikacijos byla. Kai popiežius
patvirtina dorybių herojiškumo dekretą - garbinguoju Dievo
tarnu. Straipsnyje tradiciškai M. Giedraitį vadinsime palaimintuoju.
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas. Vilnius, 1997, p. 206.
R. Stankevičienės nuoroda.
Anot 1947 m. dokumento, bažnyčioje buvo senas pal. Mykolo
Giedraičio atvaizdas, „laiko apgadintas, dideliu meniškumu
nepasižymi" - Kimbrys P. Mykolas Giedraitis ir Lietuva.
Panemunis ir apylinkės. Jūžintai, 1985, p. 26.
Papilio bažnyčioje kabojo [...] ir pal. Mykolo Giedraičio atvaizdas.
1947 m., kun. Juozapo Niurkos liudijimu, senovinėje
Skrebiškių kapinių koplyčioje tarp kitų meno kūrinių, perkeltų
iš senosios Papilio bažnyčios, buvo ir „kažkoks nublukęs
senas paveikslas", kuris vėliau pavogtas - Kimbrys P. Min veik.,
1985, p. 34.
Rabikauskas P. Dievo tarnas Mykolas Giedraitis // Krikščioniškoji
Lietuva. Vilnius, 2002.
Tai išsamios hagiografijos su stebuklų sąrašu, bakalauro diplomo
tekstu, su ankstesnių biografų Jono Tšcianiečio, Motiejaus Miechoviečio
ir kitų autorių tekstais, maldomis į palaimintąjį — Kši/įie
u światayu Nieba B. Michał Giedroicz... Kraków, 1736.
Compendium Siviatobliwego życia Xiążećia u świata у и Nieba В.
Michała Giedroycia... W Wilnie, 1741.
Krokuvos universiteto filosofijos daktarai, profesoriai per M. Giedraičio
mirties metines, gegužės 4 d., Sv. Morkaus bažnyčioje
sakydavo prakalbas. Trys jų pavyzdžiai saugomi VU bibliotekoje
- Paima, gratiosis astris coronata; D. Michael Gcdroyc <... >.
Krakow, 1720. Die 4ta maij; Corprincipum in inanv avgvstini,
flammis amoris divini ardens, D. Michael Gedroyc <...>.
Krakow, 1723. Die 4ta mensis maij; Observatio primae magnitudinis
siderum, virtutis sanctimoniae:... Lithuano ė principe,
divinissimo Michaele Gedroic...facta. Siveoratio <...>. 1763. Die
4ta mensis maij (pastarojo leidinio egzempliorius
perimtas
iš Vilniaus Antakalnio Laterano kanauninkų vienuolyno bibliotekos).
Palaimintasis Mykolas Giedraitis 1425-1485 т., antrasis pataisytas
ir papildytas leidimas.
Kimbrys P. Min. veik, 1985, p.16.
Lietuviško šventumo beieškant // Naujasis Židinys-Aidai. 2003,
nr. 3, p. 99.
XĄ
1 5
1 6
1 7
1 8
1 9
2 0
2 1
2 2
2 3
2 4
2 5
2 6
2 7
2 8
2 9
Apie pasirengimą bei pačias iškilmes Krokuvoje rašoma knygoje:
Serce z krzyżem Bł Michał Giedroyč 1425-1485. Kraków, 1988.
Kimbrys P. Min veik. 1985
Pirmoji žinia apie šią vienuoliją - popiežiaus Bonifaco VIII
bulė (1295 m.), kurioje jis išvardija vienuolynus (vienas Romoje,
trys Čekijoje, du Lenkijoje ir dar du kitose vietose).
Lietuvoje XVII a. pradžioje buvo sudaryta atskira provincija.
Kai Lenkijoje vienuolija išnyko, Lietuvos provincijolas tapo
ordino generolu. Jis gyveno Videniškiuose, iš ten ir vadovavo,
kol rusų valdžia 1832 m. jų nepanaikino.
Janas Kurczcwskis mini konkrečią pripažinimo palaimintuoju
datą - 1544 m.: Kurczewski J. Min. veik., 1914, p. 66. Tačiau
P. Rabikauskas teigia, jog XV-XVI a. dar nebuvo įprastinės
beatifikacijos procedūros: Rabikauskas P. Min. veik., 2002,
p. 194.
Encyklopedia katolicka. T V. Lublin, 1989, p. 1061.
Ten pat, p. 201.
Spurgevičius P. Tverečiaus Svč. Trejybės bažnyčia ir augustinų
vienuolynas // Tverečiaus kraštas. Vilnius, 2001.
1716 m. Tverečiaus bažnyčios inventoriuje minimas paveikslas
tokiu įrašu - B. Michaelis Giedroyč Ducis Lithuaniae. LVIA,
f. 694, ap. 1, b. 3381, I. 9.
Czajewski W. Kraków, Lódź, s. 161. Antkapis atnaujintas 1819
m., restauruotas ir konservuotas 1895-1896 m. Virš antkapio
kabėjo medinė lenta su Mykolo Giedraičio epitafija, restauruojant
užrašas buvo perkeltas ant akmens plokštės. - Teka
grona konserwatorów Galicyi zachodniej. 1906, t. 2, s. 421.
Darbai vykdyti jubiliejiniais metais.
Varšuvos nacionalinė biblioteka, Grafikos skyrius, G 21207.
Už iliustraciją ir nuorodą dėkoju dr. J. Liškevičienei.
Istorikė A. Vojevodskaitė nurodo, jog 1545 04 15 Tverečiaus
klebonas Laurynas su Medininkų klebonu buvo liudytojai
M. Giedraičio biografijos faktų notariniame akte. - Dvi nebaigtos
palaimintųjų bylos // Žemaičių žemė. 1999, nr. 1, p. 67.
Niesiecki K. S. J. Herbarz Polski. TVII, Lipsk, 1841, s. 389.
Katalog zabytków sztuki. Kraków IV, część III, p. 37, il. 744,
S. 40.
Serce z krzyżem Bł Michał Giedroyč (1425-1485), s. 15.
Niesiecki К. Min. veik., 1841, s. 389-393.
3
" LVIA, f. 694, ар. 1, b. 3381, I. 9.
3 1
3 2
3 3
3 5
LVIA, f. 694, ар. 1, b. 3775, I. 423.
Compendium <...>, 1741, p. 13.
Vojevodskaitė A. Min. veik., 1999, p. 66-67.
Varšuvos nacionalinė biblioteka, Ikonografijos skyrius. G 2219.
Už iliustraciją dėkoju Gabijai Surdokaitci.
Kimbrys P. Min. veik., 1985, p. 15
134