Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
- No tags were found...
Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
3 6
3 7
3 8
3 9
4 0
4 1
4 2
4 3
4 4
4 5
4 6
4 7
Malarstwo w Polsce. Manieryzm, brok. Warszawa, 1971, s. 19.
L VIA, f. 694, ар. 1, b. 3381, 1. 113.
Szósty [ołtarz]-Podtytułem BlogosławnegoMichała,ktorego mensa
stolarsko snycerskiej roboty... po bokach dwie statui... wpośród których
obraz Blogosławnego Michała — Ramy tego obrazu gładkiej
snycerskiey roboty. LVIA, f. 694, ар. 1, b. 3796, I. 2. Obraz
Blogosławnego Michała Giedroycia sługi łokci 3 ręki i pędzla delikatnego.
Ten pat, 1. 5- Taip pat paveikslas apibūdinamas ir kitame
1830 m. inventoriuje - LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3791,1. 3.
Bažnyčia Videniškiuose minima vyskupo Merkelio Giedraičio
1600 m. testamente - Jablonskis K. Lietuvių kultūra ir jos veikėjai.
Vilnius, 1973, p. 153.
Vojevodskaitė A. Min. veik., 1999, p. 64.
Už iliustracija ir nuorodą dėkoju S. Maslauskaitei.
R. Stankevičienės nuoroda.
Cwany ołtarz Blogosław-go Michała. (1779/1793), LVIA, f.
694, ар. 1, b. 279, 1.1.
W tej zakrystyi drzwi..., nad niemi obraz Bł. Michała Giedrojcia.
MAB, f. 273, b. 3560, 1. 2 (1859 04 15).
Triptiko centrinis paveikslas nutapytas sekant Nyderlandų
tapytojo Holdo Trimis Karaliais. Kitzburgo von Groote kolekcija,
XVI a. antrasis ketvirtis: Wawel Wystawa Jubileuszowa
Skarby Archidiecezji Krakowskiej. Katalog, Kraków, 2000,
t. 2, s. 67.
Rabikauskas P. Min. veik., 2002, p. 200.
Legenda kilo iš Jono Tščianiečio M. Giedraičio gyvenimo aprašymo,
kuriame išvardijamas šventųjų vyrų ratas - šv. Jonas
4 8
4 9
5 0
51
5 2
5 3
5 4
5 5
5 6
5 7
5 8
Kentietis (1390-1473), kunigas, Krokuvos universiteto teologijos
profesorius; pal. Svetoslavas Tylintysis (Swętoslawas
Milczącis) (t 1489), vadinamas Didžiuoju, Krokuvos Švč. Mergelės
Marijos bažnyčios kunigas; pal. Simonas iš Lipnicos (apie
1438-1482), kunigas, vienuolis bernardinas (pranciškonas observantas);
ir pal. Stanislovas iš Kazimežo (1433-1489), Krokuvos
Laterano kanauninkų ordino vienuolis, gyvenęs prie Kristaus
Kūno bažnyčios. Vėlesnėse biografijose nuo 1605 m. yra
prijungiamas pal. Izaijas Boneris (1471 m.), augustinų vienuolis,
teologijos daktaras ir Krokuvos universiteto profesorius.
Compendium <...>, 1741, p. 22-26. Seniausias žinomas
šios temos atvaizdas yra iš 1540 m. Jame vaizduojamas J. Kentietis,
Simonas iš Lipnicos, Stanislovas iš Kazimežo ir M. Giedraitis.
Wawel <...>. Min. veik., 2000, s. 70.
Compendium <...>, 1741, p. 69.
Katalog zabytków sztuki <...>, s. 40, fig. 482.
Rabikauskas P. Min. veik., 2002, p. 199.
Observatio primae magnitudinis siderum <...>, 1763, p. 2.
Ten pat. Už vertimus iš lotynų k. dėkoju dr. L. Jovaišai.
Palma, gratiosis astris cotonata <...>, 1720, p. 2.
Principum in manu augustini <...>, 1723, p. 2.
Varšuvos nacionalinė biblioteka, Ikonografijos skyrius. G 2232.
Infulato Merkelio Nizynskio portretas nutapytas Videniškių
vienuolyno antrojo aukšto galerijoje — Klajumienė D. XVIII a.
sienų tapyba. Vilnius, 2004, p. 122.
Compendium <...>, 1741, p. 46.
Kurczewski J. Min. veik., 1914, s. 67.
Gauta2004-07-14
THE ICONOGRAPHY OF MYKOLAS
GIEDRAITIS, THE SERVANT OF GOD
Asta Giniūnienė
Summary
A contemporary of St Kazimieras, canon penitentiary
Mykolas Giedraitis (circa 1425-1485), considered
Blessed, is well-known in Lithuania. His cult is centred
in Poland, canon penitentiary church of St Mark in
Krakow, where the relics of the Servant of God are
held. The ceremonies of the opening of the coffin and
transfer of the relics in 1625 gave the impulse for the
spread of images and veneration of Mykolas Giedraitis.
The cult of the Servant of God is located in the territory
of the noble Giedraičiai family. It evolved in regular
canon penitentiary monasteries. The three bestknown
paintings representing Mykolas Giedraitis are
in Tverečius, Videniškiai and Giedraičiai churches. The
tradition of his visual representation was determined
by the development of the cult and by hagiographic
texts. However, prototypes constituted the chief factor
in evolvement of the image depicting a praying
monk with the typical attributes. The painting of the
parochial chutch of Giedraičiai, representing the noble
Duke Mykolas, is a distinctive example. Surviving
prints complement the Servant's iconography. The
means of portraying Mykolas Giedraitis, whose beatification
was never announced, yet who is nevertheless
considered Blessed, are plain and unpretentious, but
still make a substantial contribution to the history of
Lithuanian church art.
135
Change language