Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
- No tags were found...
Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
PvEGVLARAM [ i.e. PvEGULARIUM] S. MARIA DE
VRBE DEMETRI DE PENITEN. B.B. MM. QVIE.
[SCENS]. CRACO [VIAE]. [AD] S. MARC [VM]."
Hagiografijose nuo XVI a. pabrėžiama Mykolo lietuviška
kilmė iš kunigaikščių giminės, todėl atsiranda prierašas
„DuxLituanie'^2. Užraše yra keletas netikslumų, kurie
galėjo atsirasti restauruojant paveikslą (1975-1976 m.).
Nežinoma, kodėl prieš vardą yra „S" raidė, nes prakalbose
rašoma „D" [Divus, Divinus), hagiografijose „B"
{Beatus). Ilgokas ir gana painus vienuolijos pavadinimas,
kuriame taip pat yra netikslumų. Tikrasis turėtų
būti toks: Ordo Canonicum Regularium S. Mariae de
Metro De Poenitentia Beatorum Martyrum. („De Metro"
buvo vadinama Švč. Mergelės bažnyčia, prie kurios buvo
įsikūręs vienuolijos centras Romoje.) Užrašo pabaigoje
trumpiniai: „Krokuva, Sv. Morkaus bažnyčia".
Kaip žinoma, Krokuvos Sv. Morkaus bažnyčia ir
vienuolynas buvo ir išliko M. Giedraičio kulto centru.
Šioje bažnyčioje ilsisi Dievo tarno palaikai. XVII a.
pirmoji pusė - M. Giedraičio kulto suklestėjimo laikotarpis.
1624 m. buvo atidengtas karstas, 1625 m.
relikvijos perkeltos į naują kapavietę toje pačioje bažnyčioje,
dėl to buvo pastatytas vėlyvojo renesanso stiliaus
antkapis (2 il.) 23 . Dauguma Krokuvoje išlikusių
vienuolio atvaizdų nutapyta XVII a. trečiajame dešimtmetyje.
1624 m. buvo nutapytas Šv. Morkaus bažnyčioje
kabantis žymiausias M. Giedraičio epitafinis,
„proginis paveikslas" (3 il.). Įprasta schema — centtinė-
1. Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas. XVII a. pirmoji pusė.
Tverečiaus bažnyčia. A. Giniūnienės nuotrauka
The Blessed Mykolas Giedraitis. First half of the 17th
century. Tverečius church
2. Pal. Mykolo Giedraičio antkapis. 1625.
Krokuva, Šv. Morkaus bažnyčia
Gravestone of the Blessed Mykolas Giedraitis.
j| 1625. Krakow, St Mark church
125
Change language