Get the benefits of our premium plans now at a special price for a short time only
adFREE: just 19.97€
9.99€
-50%
Your starter web solution
- No 3rd party ads for your readers
- Visibility settings
- Unlimited uploads
- Multimedia elements
- API access
WEBKiosk: just 79€
59€
-25%
Your pro solution for the web
- Custom domain & your design
- Completely without 3rd party ads
- First Party Cookies
- Google Analytics integration
- Premium support
Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
- No tags were found...
Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
je dalyje vaizduojamas klūpantis vienuolis, aplink jj —
dvylika scenų. Kairėje — scenos iš gyvenimo, dešinėje
pasakojami stebuklai po mirties, apačioje — fundatorių
pora, tarp jų penki šventieji „laimingojo Krokuvos amžiaus"
vyrai. Bažnyčioje yra išlikęs procesijų altorėlis
su panašios kompozicijos M. Giedraičio paveikslu, apačioje
— tie patys fundatoriai. Paveikslas nutapytas taip
pat apie 1624 m., ta pačia proga (4 il.). Galima manyti,
kad paveikslų, sukurtų šioms iškilmėms paminėti,
būta ir daugiau. Tikėtina, kad buvo platinamos graviūros
su M. Giedraičio atvaizdu. Varšuvos nacionalinėje
bibliotekoje saugoma Jono Ščirskio (Joanneso
Szczyrskio) graviūra (apie 1680 m.), panaši į epitafinį
Šv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio paveikslą, su
gyvenimo ir stebuklų scenomis (5 il.) 24 .
,V.-_
'.IX.
4il
Iškilmės, be abejo, paskatino skleisti M. Giedraičio
kultą Lietuvoje, dėl to atsirado ne tik rašytinių
tekstų, knygų, bet ir vizualių vaizdų poreikis. Yra žinoma,
kad reguliniai atgailos kanauninkai Tverečiuje
(vienuolynas įsteigtas 1501 m. Vaitiekaus Viežgailos-
Vargailos ir Jurgio bei Mikalojaus Vargalavičių) šio
kulto populiarinimu pradėjo rūpintis dar XVI a. 25
Galime manyti, kad Tverečiaus vienuoliai po iškilmių
nedelsdami stengėsi įsigyti M. Giedraičio atvaiz-
. ../•»•v
4. Pal. Mykolas Giedraitis. Procesijų altorėlio paveikslas.
Apie 1625. Krokuva, Sv. Morkaus bažnyčia
The Blessed Mykolas Giedraitis. Procession altar painting.
Circa 1625. Krakow, St Mark church
3. Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas. 1624. Krokuva,
Šv. Morkaus bažnyčia
The Blessed Mykolas Giedraitis. 1624. Krakow,
St Mark church
dą, jį galėjo atsivežti iš Krokuvos, nes paveikslas artimas
Krokuvos XVII a. pirmosios pusės tapybai. Galėjo
būti vietinio meistro nutapytas pagal matytą pirmavaizdį
ar graviūrą (1 il.). Tverečiaus paveikslą su išlygomis
galima vadinti Šv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio
paveikslo kartote. Perimta ta pati ikonografinė schema,
panašus paveikslo koloritas. Vaizduojamas ryškiausias,
visuose gyvenimo aprašymuose minimas faktas,
kai vieną naktį palaimintasis, besimelsdamas Šv. Morkaus
bažnyčioje, prieš Nukryžiuotąjį, išgirdo Viešpaties
balsą: „Būki kantrus ligi mirties ir pelnysi šlovės
vainiką" (Esto patiem usquc ad mortem habebis Coronam
vitae). Prakalbose, cituojant šią frazę, įterpiamas
kreipinys „Mykolai" (Michael). Šią viziją kuklusis broliukas
laikė paslaptyje, tik prieš mirtį pasakė savo nuo-
126
Change language