19.07.2023 Views

Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija

Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.

Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.

je dalyje vaizduojamas klūpantis vienuolis, aplink jj —

dvylika scenų. Kairėje — scenos iš gyvenimo, dešinėje

pasakojami stebuklai po mirties, apačioje — fundatorių

pora, tarp jų penki šventieji „laimingojo Krokuvos amžiaus"

vyrai. Bažnyčioje yra išlikęs procesijų altorėlis

su panašios kompozicijos M. Giedraičio paveikslu, apačioje

— tie patys fundatoriai. Paveikslas nutapytas taip

pat apie 1624 m., ta pačia proga (4 il.). Galima manyti,

kad paveikslų, sukurtų šioms iškilmėms paminėti,

būta ir daugiau. Tikėtina, kad buvo platinamos graviūros

su M. Giedraičio atvaizdu. Varšuvos nacionalinėje

bibliotekoje saugoma Jono Ščirskio (Joanneso

Szczyrskio) graviūra (apie 1680 m.), panaši į epitafinį

Šv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio paveikslą, su

gyvenimo ir stebuklų scenomis (5 il.) 24 .

,V.-_

'.IX.

4il

Iškilmės, be abejo, paskatino skleisti M. Giedraičio

kultą Lietuvoje, dėl to atsirado ne tik rašytinių

tekstų, knygų, bet ir vizualių vaizdų poreikis. Yra žinoma,

kad reguliniai atgailos kanauninkai Tverečiuje

(vienuolynas įsteigtas 1501 m. Vaitiekaus Viežgailos-

Vargailos ir Jurgio bei Mikalojaus Vargalavičių) šio

kulto populiarinimu pradėjo rūpintis dar XVI a. 25

Galime manyti, kad Tverečiaus vienuoliai po iškilmių

nedelsdami stengėsi įsigyti M. Giedraičio atvaiz-

. ../•»•v

4. Pal. Mykolas Giedraitis. Procesijų altorėlio paveikslas.

Apie 1625. Krokuva, Sv. Morkaus bažnyčia

The Blessed Mykolas Giedraitis. Procession altar painting.

Circa 1625. Krakow, St Mark church

3. Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas. 1624. Krokuva,

Šv. Morkaus bažnyčia

The Blessed Mykolas Giedraitis. 1624. Krakow,

St Mark church

dą, jį galėjo atsivežti iš Krokuvos, nes paveikslas artimas

Krokuvos XVII a. pirmosios pusės tapybai. Galėjo

būti vietinio meistro nutapytas pagal matytą pirmavaizdį

ar graviūrą (1 il.). Tverečiaus paveikslą su išlygomis

galima vadinti Šv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio

paveikslo kartote. Perimta ta pati ikonografinė schema,

panašus paveikslo koloritas. Vaizduojamas ryškiausias,

visuose gyvenimo aprašymuose minimas faktas,

kai vieną naktį palaimintasis, besimelsdamas Šv. Morkaus

bažnyčioje, prieš Nukryžiuotąjį, išgirdo Viešpaties

balsą: „Būki kantrus ligi mirties ir pelnysi šlovės

vainiką" (Esto patiem usquc ad mortem habebis Coronam

vitae). Prakalbose, cituojant šią frazę, įterpiamas

kreipinys „Mykolai" (Michael). Šią viziją kuklusis broliukas

laikė paslaptyje, tik prieš mirtį pasakė savo nuo-

126

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!