Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
- No tags were found...
Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
herbas — Penkialapė balta rožė — Poraj 2^, apvainikuota
kunigaikščio mitia. Barokinės epochos sąmonėje ne
tik kilnumas, bet ir aukštasis luomas buvo vyraujančios
vertybės. Kilmingumo atsisakymas kėlė pagarbą -
Šv. Morkaus bažnyčios altorėlio paveiksle kunigaikščio
mitra numesta ant žemės. Dar viena Tverečiaus
paveikslo interpretacijos detalė — ant žemės gulinti atversta
knyga, išsilavinimą žymintis atributas. Tverečiaus
paveikslas pirmavaizdžiui nusileidžia profesionalumu,
tačiau Lietuvos bažnytinės dailės kontekste tai
labai vertingas ir įtaigus kūrinys. Pagal analogijas ir
istorinius faktus jį galime priskirti XVII a. pitmajai
pusei. Jis minimas 1716 m. Pacų atstatytos bažnyčios
inventoriuje 30 . Paveikslas kabėjo šoniniame bažnyčios
altoriuje. 1830 m. inventoriuje minima, jog paveikslas
yra kuklesnėje vietoje — ant šoninės sienos 31 . 1861 m.
bažnyčia sudegė, po metų buvo pastatyta medinė, o
1900 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. M. Giedraičio
paveikslas buvo užmirštas, kunigo Z. Komaro
rūpesčiu grąžintas į bažnyčią.
Videniškių bažnyčios pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.
Videniškių ir Tverečiaus bažnyčios paveikslų
ikonografinė schema panaši — prieš altorių su Nukryžiuotuoju
klūpo M. Giedraitis, ant žemės guli atversta
5. Jonas Ščirskis. Pal. Mykolas Giedraitis. Vario raižinys.
Apie 1680. Varšuvos nacionalinė biblioteka
knyga, fone— pastato fragmentai (6 il.). Kompozicija —
Jonas Ščirskis. The Blessed Mykolas Giedtaitis. Copper
veidrodinis atspindys, galbūt tapyta pagal graviūrą. Tačiau
engraving. 1680. National Libraiy in Warsaw
šio paveikslo vaizdas modifikuotas, jis nutolęs nuo
„teliginio proginio" paveikslo prototipo. Tai veikiau
dėmklausiui 26 . Inskripcija išrašyta ant kaspino. Vienuolis
vaizduojamas apimtas ekstazės, sukrėstas, suklupęs
ant kelių ir žvelgiantis j Nukryžiuotąjį. Nuostabai
išreikšti pasitelkiamas senas, baroko tapyboje
itin mėgstamas gestas.
Gotikinis Nukryžiuotasis, prie kurio besimelsdamas
Dievo tarnas išvydo viziją, tebekabo Sv. Morkaus
bažnyčioje 27 . Šv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio
paveiksluose po šiuo kryžiumi nutapyta Dievo Motina
su kūdikiu — vadinamoji M. Giedraičio Madona 28 .
Vienuolis vilki baltu regulinių atgailos kanauninkų abitu
su ordino ženklu - raudona širdis su kryžiumi. Palaimintasis
vaizduojamas pagyvenęs, žilas (mirė 60 metų).
Tverečiaus bažnyčios paveiksle M. Giedraičio veido
bruožai aštresni, ryžtingesnį, žemiškesni, jis vaizduojamas
be aureolės. Visuose paveiksluose ant mensos,
tik skittingose vietose, nutapytas Giedraičių giminės
kultinio paveikslo pavyzdys. Minima, kad anksčiau prie
jo patirtas malones liudijo votai. Apie gilią pagarbą
kalba ir XVIII a. aptaisai.
Videniškių paveiksle mistiškoji scena vaizduojama
be barokui būdingo išorinio veiksmo, atsisakoma užrašų,
embleminių detalių. Vaizdinėmis priemonėmis
perteikiama kontempliacija — nuolanki, susitelkusio
šventojo poza, ant ktūtinės sukryžiuotos rankos, blausi
šviesa, santūrus koloritas. Šio atvaizdo išraiška kur
kas artimesnė hagiografijose aprašytam M. Giedraičio
portretui. Dievo tarnas buvo silpnos sveikatos, pasižymėjo
dideliu nuolankumu, kantrybe, laikėsi pasninkų
ir atgailavo. Kitų brolių buvo niekinamas ir stumdomas.
Prie stebuklais garsėjančios Nukryžiuotojo Jėzaus
skulptūros, Šv. Motkaus bažnyčioje, „jis ištisas naktis
suklupęs ar sukniubęs nuoširdžiai melsdavosi, kontempliuodavo
Kristaus kančią, ašaras iš akių, kraują iš kū-
127
Change language