Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
- No tags were found...
Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
л.
Ti
•I*
6. Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas. XVII a. Videniškių
bažnyčia. G. Trimako nuotrauka
The Blessed Mykolas Giedraitis. 17th century. Videniškiai
church
no" 32 . Gali būti, kad paveiksle pavaizduota M. Giedraičio
mirties scena - hagiografijose rašoma, jog vienuolis
mirė klūpodamas ir besimelsdamas. Atvaizdas
taip pat primena antkapinę Šv. Morkaus bažnyčios
M. Giedraičio skulptūrą (2 il.). Įdomus istorinis faktas,
kad 1625 m. į Videniškius buvo atsiųstas šio Dievo
tarno relikvijų perkėlimo dokumentas 33 . Perkėlus
palaikus, M. Giedraičio relikvijų vieta tapo šventa, ją
gausiai lankė maldininkai. Galime tik spėlioti, ar šis
antkapis, ar grafinė reprodukcija įkvėpė tapytoją, tačiau
toks vienuolio atvaizdas buvo gyvas XVII a. tikinčiųjų
sąmonėje. Panašios ikonografijos ir kompozicijos
yra XVII a. II pusės A. Tarasevičiaus graviūra,
saugoma Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje 3 ' 1 .
i
Videniškių paveikslas stilistiškai siejasi su XVII a.
Krokuvos tapyba. Lenkų tyrinėtojo Silvestro Malachovskio
nuomone, jo autoriumi galėjo būti karaliaus rūmų
tapytojo Tomo Dolabellos mokinys brolis Martynas
(t 1647) 35 , kuris dirbo Krokuvos reguliniams
I aterano kanauninkams 36 . Norint pagrįsti šią autorystę,
reikia išsamesnių tyrimų. M. Giedraičio paveikslas vi-
. laiką iškabėjo memorialinėje Giedraičių koplyčioje,
jis buvo garbinamas ir vertinamas. 1766 m. vizitacijos
akte paveikslas paminėtas, prie jo parašyta M. Giedraičio
mirties data 37 . 1830 m. bažnyčios inventoriuje
pažymima jo subtili tapyba 38 . Keli marginaliniai pastebėjimai:
paveiksle pavaizduotas pastatomas kryžius,
matyt, dailininkui nebuvo žinomas Šv. Morkaus bažnyčios
krucifiksas. Aptaisai juvelyrinio darbo, išpuošti
augaliniais ornamentais, dengia tik abitą, o aplink galvą —
vos įžiūrima tapyta nimbo linija.
Būtina prisiminti, kad Videniškių vienuolyno bažnyčia
sumanyta kaip šeimyninis Giedraičių giminės
mauzoliejus, šios valdos priklausė Giedraičiams nuo
XV-XVI a. Idėja statyti bažnyčią galėjo būti susijusi
ir su Giedraičių giminės atstovo Mykolo kultu. Be
abejo, šią iniciatyvą palaikė ir Žemaičių vyskupas
Merkelis Giedraitis 39 . Videniškių tėvonijoje likęs jo jaunesnysis
brolis Martynas Marcelijus Giedraitis 1617 m.
fundavo Regulinių atgailos kanauninkų vienuolyną,
o 1618 m. pastatai ir bažnyčia perduoti ordino provincijolui
Ipolitui Žepnickiui. 1631 m. prie naujosios
bažnyčios dešiniojo šono pristatyta kvadrato
formos koplyčia su erdviu rūsiu, kuriame laidoti Giedraičių
šeimos nariai. Be abejo, vienuoliai turėjo pasirūpinti,
kad naujai pastatytoje memorialinėje koplyčioje
kabėtų Giedraičių giminės ir jų vienuolijos
atstovo atvaizdas. Videniškiuose vykdavo vienuolijos
provincijos narių suvažiavimai. Tiesa, per 1655-1661 m.
karą bažnyčia smarkiai nukentėjo, bet buvo atstatyta
ir 1684 m. liepos 27 d. konsekruota' 10 . Tikėtina, kad
paveikslas galėjo būti sukurtas koplyčios pastatymo
arba atstatymo proga.
Giedraičių bažnyčios pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.
Trečiasis M. Giedraičio paveikslas, esantis
Giedraičių bažnyčioje (7 il.), yra Pinsko Švč. Mergelės
Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios Šv. Kazimiero paveikslo
kopija' 1 ' (8 il.). Susiduriame su faktu, kai, iškilus
būtinybei, „pasiskolinamas", nukopijuojamas ir
128
Change language