Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
- No tags were found...
Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
• В f .v i.-iHHHHHHH»fiKL Л
11111 i • л
ЯНН^Щ^ШНв)
^ЕШШШШШШШШШШ шшшшшшшшшшш
pervardijamas kito šventojo paveikslas. XX a. septintajame
dešimtmetyje buvęs Giedraičių klebonas Z. Komaras
užrašuose pažymėjo, kad restauruojant šį paveikslą
kitoje jo pusėje buvo rastas užrašas — „1630,
Vilna" 42 . Si data neįtikina, nes paveikslas stilistiškai
artimesnis XVIII a. tapybai. Taip pat Pinsko Šv. Kazimiero
paveikslas galėjo būti nutapytas naujai mūrinei
bažnyčiai, kuri buvo pastatyta 1712 m.
1779 / 1793 m. Giedraičių bažnyčios inventoriuje
ketvirtuoju įvardijamas Palaimintojo Mykolo altorius
43 . Dabartinę mūrinę Šv. Baltramiejaus bažnyčią
1809 m. pastatė Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas
Giedraitis ir jo brolis Martynas. Naujoje Giedraičių bažnyčioje
M. Giedraičio paveikslas, kaip rašoma 1859 m.
inventoriuje, atsiduria zakristijoje - virš durų 44 . Tolesnis
paveikslo likimas nėra aiškus, tik XX a. septintajame
dešimtmetyje kun. Z. Komaro rūpesčiu jis buvo
restauruotas ir grąžintas į altorių.
Palyginę paveikslus, pastebime, kad originale - Pinsko
Sv. Kazimiero paveiksle — figūra lankstesnė, raiškesnis
judesys, subtilesnė tapyba, nors kopija gana meistriška,
profesionali. Ryškesni griežtesni kontūrai
vienuolio paveiksle galėjo atsirasti po kelių restauracijų
XIX a. ir XX a. septintajame dešimtmetyje.
M. Giedraičio paveikslo kompozicija artimesnė
XVII-XVIII a. Vakarų Europoje susiformavusiam
šventųjų vaizdavimo tipui. Vienuolio ikonografijai tiko
Šv. Kazimiero paveiksle vaizduojama scena bei atributai
— kryžius, mitra ant žemės, tačiau didiko apranga
neįprasta Dievo tarnui — ilgas „žiponas", sujuostas
plačia juosta, šermuonėlių kailiu pamuštas apsiaustas.
Pasauliečio apdarą M. Giedraitis dėvėjo tik prieš tapdamas
vienuoliu, kai gyveno Giedraičiuose, taigi pačioje
jaunystėje. Išlieka erdvė samprotauti, ar šiame
paveiksle tikrai pavaizduotas M. Giedraitis, tuo tarpu
tikintieji garbino ir tebegatbina jį kaip savo tėvynainį,
"* ! V
7. Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas. XVIII a.
Giedraičių bažnyčia. A. Petrašiūno nuotrauka
The Blessed Mykolas Giedraitis. 18th century.
Giedraičiai church
8. Šv. Kazimieras. XVIII a. Pinsko bažnyčia.
S. Maslauskaitės nuotrauka
St Kazimieras. /5//; century. Pinsk church
129
Change language