Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
Šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju laikomas atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis dar būdamas gyvas garsėjo pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei stebuklais, dėl ko išsyk po mirties pradėtas garbinti. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje, Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje, kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Lietuvoje M. Giedraičio kultas lokalizuojamas kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje, jis buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose. Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, tai paskatino straipsnio autorę peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus atvaizdus, palyginti juos tarpusavyje ir ieškoti analogų, analizuoti hagiografijų tekstus. Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai M. Giedraičio paveikslai, esantys Videniškių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčiose; žinoma Aleksandro Tarasevičiaus graviūra, paskiruose leidiniuose rasta keletas iliustracijų bei raižinių. Tverečiaus, Videniškių, Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė schema panaši, labai paprasta: tai klūpančio, besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius, skirtingi įkvėpimo šaltiniai. M. Giedraičio vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai. Susiformavo besimeldžiančio vienuolio paveikslas, su jam būdingais atributais.
- No tags were found...
Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
9. Švč. Mergelė Marija, šv. Kazimieras, pal. Mykolas Giedraitis. Triptiko centrinis paveikslas. 1624.
Krokuva, Sv. Morkaus bažnyčia
The Virgin Mary, St. Kazimieras and the Blessed Mykolas Giedraitis. Centerpiece of the triptych. 1624.
Krakow, St. Mark church
„pamaldų kuklų kunigaikštį". Vienuolio asmenybę ženklina
tik jo atributas, ant laiptų pakopos gulintis ramentas,
primenantis luošumą. Jis galėjo būti nutapytas
vėliau.
Šv. Kazimiero ir M. Giedraičio gretinimas nėra atsitiktinis:
Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčios triptiko
centriniame paveiksle jie kattu adoruoja Dievo Motiną
(9 il.). Paveikslas priskiriamas Nyderlandų tapybai,
jame atpažįstama Išminčių pagarbinimo kompozicinė
schema, tik veikėjai pakeisti 45 . Į XVI a. triptiką centrinis
paveikslas buvo įjungtas vėliau, nutapytas M. Giedraičio
relikvijų perkėlimo proga 1624-1625 rn. Jam
virš galvos balkšvas aureolės ovalas, ant žemės guli kunigaikščio
mitra, šv. Kazimieras vaizduojamas įprastai.
Šių šventų vyrų dovanos krepšeliuose, viename jų — įvairios
gėlės, tarp kurių ir lelija.
Rašytiniuose šaltiniuose nieko neminima apie M. Giedraičio
ir šv. Kazimiero susitikimus, bet, pasak P. Rabikausko,
„visai galimas dalykas, kad šv. Kazimieras ne
kartą nusileidęs iš pilies į miestą, bus užėjęs į Šv. Morkaus
bažnyčią ir bent trumpai šnektelėjęs su mieluoju
lietuviu broliuku" 46 . Visose senosiose hagiografijose
užsimenama apie M. Giedraičio bendravimą su kitais
tuo metu Krokuvoje gyvenusiais, šiandien šventųjų ar
palaimintųjų titulą turinčiais arba tokiais laikomais kunigais
ir vienuoliais.
M. Giedraitis vaizduojamas Faelix Saeculum Cracoviae
paveiksluose (taip vadinamas XV amžius, Krokuvai
davęs daug šventų vyrų) (10 il.). Penkių Dievo vyrų
bendrystė pavaizduota Šv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio
paveikslo apačioje (2 il.) 47 . Kitas tokio paties
siužeto paveikslas priskiriamas dailininkui Lukaszui Porębskiui
(1594-1637), kuris dirbo reguliniams Laterano
kanauninkams ir Krokuvos Dievo Kūno bažnyčiai
apie 1626-1628 m. Paveikslo viršuje angelai su knygomis
ir instrumentais laiko banderolę su užrašu „Faelix
saecvlvm". Centre pal. Stanislovas iš Kazimežo su
lelija ir knyga, laurų vainiku, pamynęs gyvenimo malonumų
alegoriją; pal. Simonas iš Lipnicos, pamynęs
nuogą figūrą, kurios galva stikliniame kamuolyje su
130
Change language